zum.lrv.lt · Web viewKPP sėkmingai įgyvendinama – nuo jos įgyvendinimo pradžios iki 2013 m....

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA

2013 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2014 m. vasario 28 d. Nr. 8D-97 (16.12)

Vilnius

TURINYS

I. STRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS............................................................ 1

II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI....................... 6

1 STRATEGINIS TIKSLAS IR JAM PASIEKTI VYKDYTOS PROGRAMOS

Kaimo plėtra ir verslo skatinimas (01 001)....................................................................... 8

Žemės ūkio rinkos reguliavimas ir pajamų palaikymas (01 002)...................................... 15

Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos formavimas ir administravimas (01 003).............................................................................................................................. 18


Žuvininkystės plėtra ir konkurencingumas (02 001)......................................................... 22

Žvejybos kontrolė ir žuvų išteklių išsaugojimas (02 002)................................................. 25


Žemės tvarkymas ir administravimas bei erdvinės informacijos infrastruktūros vystymas (03 001).............................................................................................................. 28

Žemės reformos vykdymas (03 002)................................................................................. 30

4 STRATEGINIS TIKSLAS IR JAM PASIEKTI VYKDYTA PROGRAMA

Fitosanitarija, augalų dauginamosios medžiagos ir grūdų kokybės kontrolė, veislių tyrimai (04 001)................................................................................................................. 33

III. KOORDINUOJAMŲ TARPINSTITUCINIŲ VEIKLOS PLANŲ, PLĖTROS PROGRAMŲ IR STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS..................................................... 36

IV. VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS.................................................... 46

V. PLANUOJAMI ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI.............. 48

1

I. STRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS

Žemės ūkio ministerija 2013 metais įgyvendino 2013–2015 metų strateginiame veiklos plane nustatytus veiklos prioritetus.

VEIKLOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMAS1. Didinti žemės ūkio konkurencingumą, kaimo vietovių patrauklumą 1.1. Didinti gyventojų užimtumą ir kaimo vietovių konkurencingumą, suteikiant investicinę

paramą, skatinant kooperaciją ir inovacijas žemės ir maisto ūkyje.Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos pirmos krypties „Žemės ūkio,

maisto ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ 2013 m. investicinę paramą gavo 981 ūkis (65,4 proc. planuoto ūkių skaičiaus).

Programos lėšos buvo perskirstytos – siekiant didinti gyvulininkystės sektoriaus konkurencingumą, investicijoms į gyvulininkystės sektorių finansuoti papildomai skirta 60 mln. Lt paramos lėšų. Gavus Europos Komisijos pritarimą, 2013 m. rugsėjo–spalio mėn. surinkta 701 paramos paraiška, kuriose prašoma 190 mln. Lt paramos. Parama investicijoms į gyvulininkystės sektorių bus išmokėta 2014 m.

1.2. Skirti reikšmingą dėmesį perdirbtiems žemės ūkio produktams ir didinti žemės ūkio ir maisto produktų eksportą, vykdant eksporto skatinimo priemones ir skatinant verslo atstovus dalyvauti ES žemės ūkio produktų populiarinimo ir informavimo programose.

Vykdomos 7 Informavimo apie žemės ūkio ir maisto produktus ir jų pardavimų skatinimo programos: 2 mėsos produktų, 2 pieno produktų, ekologiškų produktų, vynų, vaisių ir daržovių programos. 2013 m. IV ketv. patvirtintos dar 4 programos, kurios pateiktos vertinti Europos Komisijai. Per metus organizuotas Lietuvos ūkio subjektų dalyvavimas 7 komercinėse parodose. Nuolat ieškoma galimybių skverbtis į naujas rinkas – 2013 m. lapkričio mėn. organizuota verslo misija į Japoniją, dirbama leidimų eksportui išdavimo klausimais su Kinija, JAV, Brazilija.

1.3. Parengti Gyvulininkystės plėtros programą, kuri sudarytų sąlygas kasmet didinti ūkinių gyvūnų skaičių, numatytų skatinimą veislinių gyvulių bandoms augti, ypatingą dėmesį skiriant mėsinės galvijininkystės ir avininkystės plėtojimui mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, veislininkystei.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1162 patvirtinta Nacionalinė 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa, kurioje nustatyti gyvulininkystės sektoriaus plėtros tikslai ir uždaviniai, numatyta sukurti palankią aplinką vystyti ir plėsti gyvulininkystės ūkius, realizuoti gyvulininkystės produkciją, didinti ūkinių gyvūnų skaičių, suformuoti patrauklų gyvulininkystės produktų įvaizdį šalyje ir užsienyje.

1.4. Palaikyti žemdirbių pajamas tiesioginėmis ir aplinkosaugos išmokomis.Palaikant žemdirbių pajamas, 2013 m. išmokėta už 2012 metus: tiesioginių išmokų už

pasėlius (ES lėšos) – 645,3 mln. Lt, tiesioginių išmokų už cukrų (ES lėšos) – 34,7 mln. Lt, tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis (ES lėšos) – 27,7 mln. Lt, papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų –107,5 mln. Lt, agrarinės aplinkosaugos išmokų – 140,9 mln. Lt.

Iš viso už 2013 metus žemdirbiams išmokėta tiesioginių išmokų už pasėlius (ES lėšos) – 855,4 mln. Lt, tiesioginių išmokų už cukrų (ES lėšos) – 14,9 mln. Lt, tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis (ES lėšos) – 16,6 mln. Lt.

1.5. Užtikrinti kaimo vietovių darnią plėtrą, skatinant socialinę partnerystę ir remiant vietos veiklos grupių bei kaimo bendruomenių veiklą.

Įgyvendinant LEADER vietos plėtros strategijas, vietos projektų vykdytojai pateikė 153 naujus vietos projektus už 9,39 mln. Lt. Pagal anksčiau pateiktas ir įvertintas vietos projektų paraiškas pasirašytos 204 vietos projektų vykdymo sutartys už 42,43 mln. Lt.

2

1.6. Sudaryti sąlygas 30 tūkst. ha melioruotos žemės techninei būklei pagerinti.Melioruotos žemės techninė būklė pagerinta 10 943 hektarų plote. Plano įvykdymo iš dalies

priežastis – didžioji dalis melioruotos žemės bus pagerinta ir atiduota eksploatuoti paramos gavėjams 2014 m. (ES paramos gavėjai – melioracijos sistemų naudotojų asociacijos).

1.7. Griežtinti žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir kadastrinius matavimus atliekančių asmenų kontrolę.

Per 2013 m. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atliko 6396 valstybinės žemės naudojimo kontrolės patikrinimus. Valstybinės žemės patikrinimų skaičius ženkliai išaugo – 2013 m. atlikta net 44 proc. daugiau žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų, palyginti su 2011 m. (3602) ir 23 proc. daugiau, palyginti su 2012 m. (4924). 2013 metais išduota 114 matininko kvalifikacijos pažymėjimų, taip pat išduoti 196 kvalifikacijos pažymėjimai rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, panaikinti 46 matininko kvalifikacijos pažymėjimai ir 57 kvalifikacijos pažymėjimų rengti žemės žemėtvarkos planavimo dokumentus galiojimas bei sustabdytas 3 matininko kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas.

1.8. Diegti elektroninių paslaugų teikimo programas, kurios sudarys sąlygas vartotojams susipažinti su informacija apie žemės naudojimą, laisvą valstybinę žemę, nekilnojamojo turto kadastro duomenų judėjimą, parengti reikiamą informaciją žemės mokesčių ir ES lėšų administravimui.

Parengtas Lietuvos Respublikos teritorijos apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys AŽ_DRLT ir 2013 m. liepos 1 d. pateiktas žemės mokesčio administravimui. Patikslintas AŽ_DRLT 2013 m. gruodžio 19 d. pateiktas žemės mokesčiui perskaičiuoti. AŽ_DRLT pasiekiamas vartotojams naudojantis Lietuvos erdvinės informacijos portalo, Žemės informacinės sistemos elektroninėmis paslaugomis.

Parengtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 3D-871 „Dėl žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 3D-201 „Dėl Apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

Baigti atnaujinti visos Lietuvos Respublikos teritorijos ortofotografiniai žemėlapiai.1.9. Atnaujinti Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuotolinių stočių

(LitPOS) tinklą, geodezinį pagrindą ir teikti vartotojams patikimus duomenis, naudojamus nekilnojamojo turto kadastriniams matavimams, teritorijų planavimui bei kitiems uždaviniams spręsti.

Įvyko valstybinio geodezinio vertikaliojo pagrindo vystymo (II klasės niveliavimo) paslaugų viešasis pirkimas. Su konkurso laimėtoju (Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos institutu) 2013 m. lapkričio 4 d. sudaryta 36 mėnesių trukmės pirkimo–pardavimo sutartis. Naudojimasis Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuotolinių stočių (LitPOS) tinklu: iki 2013 m. IV ketv. pabaigos užregistruoti 899 vartotojai, iš jų 565 aktyvūs vartotojai, ir registruoti 1528 GPS imtuvai.

2. Skatinti bioenergetikos plėtrą 2.1. Užtikrinti biodegalų gamybos dindimą efektyviai panaudojant valstybės pagalbos lėšas.Biodegalų gamybą ir naudojimą Lietuvoje skatina tarptautiniai įsipareigojimai, susiję su

šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų mažinimu ir transporte naudojamų biodegalų kiekio didinimu. Teikiant valstybės pagalbą per 2013 m. pagaminta 141 000 t biodegalų, iš jų 117 314 t biodyzelino ir 23 786 t bioetanolio. Tai yra 18 proc. daugiau, palyginti su 2012 m. pagamintu kiekiu.

2.2. Skatinti biomasės atliekų panaudojimą energijai gaminti.Šalyje populiarėja biogranulių gamyba. Biomasės granulės gaminamos iš šiaudų, medienos,

šieno ir naudojamos kaip biokuras šilumos bei elektros gamybai. 2013 m. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą buvo skirta 8 mln. Lt parama 12 biomasės granulių gamybos

3

projektų (iš viso per 2007–2013 metų laikotarpį paremti 55 biogranulių gamybos projektai). Įgyvendinus šiuos projektus, kaimo vietovėse pastatytų biomasės granulių gamybos įrenginių instaliuota galia sudarys apie 150 tūkst. t šiaudų granulių ir apie 100 tūkst. t medžio granulių pajėgumų per metus. Pastebėtina, kad Lietuvoje biomasės granulių naudojimas kol kas nėra populiarus, nes šilumos ūkis dar nepritaikytas biokurui, todėl produkcija eksportuojama. Šiaudų granulių gamyba paranki ne tik dėl pigesnio kuro, bet ir dėl papildomo kaimo gyventojų užimtumo, pajamų ūkininkams.

3. Įgyvendinti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai programos keliamus tikslus2013 m. liepos 1 d. – gruodžio 31 d. vyko 106 ES Tarybos darbo grupių posėdžiai, iš kurių

pirmininkauta 74-iuose. Suorganizuoti visi planuoti pirmininkavimo renginiai.4. Stiprinti maisto saugą ir kokybę nuosekliai bendradarbiaujant su verslu ir užtikrinti

apsaugą nuo gyvūnų užkrečiamų ligų4.1. Didinti ekologinės gamybos ūkiuose sertifikuotų gyvulių skaičių.VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos ūkiuose 2013 m. sertifikavo 55 908 vnt. gyvulių.

Palyginti su praėjusiais metais, sertifikuotų gyvulių skaičius padidėjo 9 proc.4.2. Didinti kokybiškų produktų, pripažintų pagal ES reglamentų nuostatas, ir sertifikuotų

išskirtinės kokybės produktų gamintojų skaičių.Į ES Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įregistruoti 2

Lietuvos gamintojų produktai: 2013 m. lapkričio 5 d. įregistruotas „Lietuviško varškės sūrio“ pavadinimas, lapkričio 22 d. – natūralios fermentacijos midaus ,,Stakliškės“ pavadinimas.

Buvo įgyvendinamos Lietuvos kaimo plėtros 20072013 m. programos priemonės „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ bei programos „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“. Žemės ūkio ministerija vykdė informacijos sklaidos priemones seminarų metu bei žiniasklaidos priemonėse, o tai padėjo pasiekti, kad sertifikuotų išskirtinės kokybės produktų gamintojų skaičius vietoje planuotų 30 proc. padidėjo 53 proc. Metų pabaigoje jau 206 gamintojai rinkai tiekė išskirtinės kokybės bičių ir pieno produktus, vaisius, uogas, daržoves bei jų perdirbtus produktus.

4.3. Siekti, kad būtų gautas šalies, laisvos nuo galvijų tuberkuliozės, leukozės ir bruceliozės, statusas.

Gyvulių bandų, kurioms siekiama gauti šalies, laisvos nuo galvijų tuberkuliozės, leukozės ir bruceliozės statusą, 2013 m. IV ketv. buvo 96,8 proc. (planuota metinė reikšmė – 98,5 proc.). Planuota metinė reikšmė nepasiekta dėl bandų stambinimo, bendro bandų skaičiaus mažėjimo. Pastebėtina, kad galvijų skaičius priežiūros programoje padidėjo ir siekia 98,8 proc.

4.4. Užtikrinti, kad rinkai tiekiamas maistas būtų saugus, atitiktų kokybės reikalavimus visuose maisto tvarkymo etapuose.

Mėginių, neatitikusių maisto produktų saugos ir kokybės reikalavimų, faktinė reikšmė sudaro 0,6 proc. bendro imtų mėginių skaičiaus (planuota 0,8 proc.).

VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMAS2013 metais buvo optimizuojamos ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų įstaigų ir

įmonių funkcijos, tobulinama jų veikla: 1. Ministerijos ir jos valdymo srities įstaigų vidinių struktūrų (administracijų)

tobulinimas, bendrųjų funkcijų ir veiklos optimizavimasAtlikus funkcijų peržiūrą Žemės ūkio ministerijoje, 2013 m. liepos 8 d. patvirtinta nauja

ministerijos administracijos struktūra: sustiprintas Gyvulininkystės skyrius (2 pareigybės); pertvarkant ministerijos valdymo struktūrą sumažintas vadovaujančių darbuotojų skaičius bei sujungti padaliniai (panaikinti 2 departamentai ir 3 savarankiški skyriai); sustiprinant atskirų

4

struktūrinių padalinių vykdomų funkcijų įgyvendinimą, panaikinti Kaune buvę Audito ir Viešųjų ryšių padaliniai ir 6 pareigybės.

Vidinės organizacinės struktūros tobulinimas optimizuojant funkcijas 2013 m. taip pat atliktas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos (optimizuotas Kontrolės bei Rizikų vertinimo ir valdymo departamentų atliekamų patikrų vietoje procesas ir įsteigta direktoriaus vyresniojo patarėjo pareigybė), Valstybinėje augalininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (įsteigta direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareigybė), Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (įsteigtas Vidaus audito skyrius), Valstybinėje gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (regionų valstybiniai inspektoriai įtraukti į atitinkamus Tarnybos skyrius).

Žemės ūkio ministerija, siekdama didinti veiklos efektyvumą, Viešojo valdymo tobulinimo grupėje (toliau – Darbo grupė) svarstė ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų įstaigų pateiktus veiklos efektyvumo vertinimo kriterijus ir įstaigų veiklos srities funkcijų efektyvumo vertinimo kriterijus, pritarė Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 7 d. protokolu Nr. 55 patvirtintoms rekomenduojamoms reikšmėms taikomai 10 proc. tolerancijos ribai ir pasiūlė ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų veiklos ataskaitas už 2013 m. papildyti informacija apie veiksmus, kurių įstaigos ėmėsi, siekdamos Vyriausybės nustatytų kriterijų reikšmių. Ministerijos valdymo sričiai priskirtos įstaigos veiklos ataskaitas už 2013 m. papildė nurodyta informacija. Ministerija, išanalizavusi įstaigų veiklos efektyvumo vertinimo kriterijus, kreipėsi į Finansų ministeriją dėl veiklos efektyvumo vertinimo kriterijų apskaičiavimo metodikos keitimo, į kai kuriuos siūlymus buvo atsižvelgta.

Darbo grupėje pristatyti Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros veiklos ir gebėjimų tobulinimo veiksmų planai.

Darbo grupė, išnagrinėjusi Valstybinės mašinų bandymo stoties prie Žemės ūkio ministerijos veiklos optimizavimo klausimą, pritarė siūlymui dėl stoties reorganizavimo, ją likviduojant ir steigiant naują valstybės įmonę, kuri toliau vykdys stoties po likvidavimo funkcijas.

2. Valstybės turto valdymo sprendimaiSiekiant optimizuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos automobilių kiekį veiklos

vykdymui bei sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą, tarnybai papildomai atliekant sugriežtintą visų kiaulių laikymo vietų valstybinę veterinarinę kontrolę, sugriežtintą medžioklės plotų naudotojų pirminio gyvūnų apdorojimo aikštelių valstybinę veterinarinę kontrolę, 2013 m. gruodžio 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1254 buvo leista nuomotis 20 tarnybinių automobilių pagal veiklos nuomos sutartį.

Siekdama efektyvaus turto valdymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatomis, ministerija parengė šešis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kuriais perdavė pripažintą nereikalingu valstybės funkcijoms įgyvendinti turtą savivaldybių nuosavybėn jų savarankiškosioms funkcijoms vykdyti.

3. Ministerijos valdymo srities valstybės valdomos įmonėsVykdydamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 „Dėl

valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse“ nuostatas ministerijos valdymo srities įmonės parengė išsamias 2014–2016 metų veiklos strategijas, kuriose pateikė informaciją apie veiklą, misiją, viziją, strategines kryptis, tikslus ir uždavinius, finansines prognozes, aplinkos veiksnius, išteklius tikslams pasiekti, pavojus ir jų valdymą.

Žemės ūkio ministro 2013 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 3D-636 patvirtintos Valstybės valdomų bendrovių, kurių akcijų valdytojo turtines ir neturtines teises įgyvendina Žemės ūkio

5

ministerija, ir valstybės įmonių, kurių įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija, kolegialių organų veiklos organizavimo taisyklės.

2013 m. gegužės 7–20 d. suorganizuoti ministerijos vadovybės susitikimai su valstybės valdomomis įmonėmis, kuriuose įmonės pristatė veiklos už 2012 m. ataskaitas, 2013 m. veiklos planus, 2014–2016 m. strategines kryptis, problemas bei jų sprendimo būdus.

Siekiant UAB „Panevėžio veislininkystė“, UAB Aerogeodezijos instituto, UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“ veiklą padaryti efektyvesnę, sustiprintos bendrovių valdybos, įtraukiant į ją narius iš savivaldos organizacijų atstovų, taip pat turinčius kompetencijos finansų, strateginio planavimo ir žinių ūkio šakos srityje.

Įgyvendinant ministerijos prioritetą stiprinti gyvulininkystės sektorių, imtasi veiksmų optimaliai pertvarkyti gyvulininkystės sistemą Lietuvoje, optimizuoti reorganizuojamų bendrovių veiklą, ją padaryti efektyvesne. Kad būtų pasiektas geriausias bendrovių valdymo ir paslaugų teikimo efektas, nuo AB „Lietuvos veislininkystė“ atskyrus Kiaulininkystės skyrių, 2013 m. gruodžio 31 d. įregistruota nauja bendrovė AB „Kiaulių veislininkystė“.

Siekiant efektyviau ir skaidriau valdyti žmogiškuosius išteklius ir procesus bei mažinti VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros valdymo ir administracines išlaidas ir racionaliau naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, patvirtinta nauja agentūros struktūra.

4. Ministerijos valdymo srityje veikiančios priežiūros institucijosMinisterijos valdymo srityje veikiančios priežiūros institucijos (Valstybinė augalininkystės

tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), vadovaujantis Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511, 2014 metų veiklos planuose pradėjo formuluoti veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rodiklius bei rodiklių skaičiavimo metodus ir kas mėnesį (reikšmes, nustatomas apklausos būdu, kas ketvirtį) fiksuoja rodiklių reikšmes. Pasiekti rodikliai kas mėnesį skelbiami priežiūros institucijų interneto svetainėse.

5. Centralizuotos ministerijos pavaldžių institucijų administruojamos informacinės sistemos

Vykdomas projektas „Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų žemės ūkio subjektams teikiamų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“. Įvykdžius projektą bus sukurta vieninga technologinė informacinių sistemų platforma, maksimaliai leidžianti skaitmenizuoti visas ministerijos reguliavimo srityje valdomas viešąsias paslaugas, t. y. bus sudarytos sąlygos greičiau ir efektyviau žemės ūkio veiklos subjektams elektroniniu būdu gauti ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų teikiamas paslaugas.

Vykdomas projektas „E–paslaugų plėtra žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo procese”. Įvykdžius projektą bus kompiuterizuotas žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo, svarstymo su visuomene, derinimo bei viešinimo procesas, sudarytos sąlygos Nacionalinei žemės tarnybai vykdyti efektyvesnę procesų kontrolę bei stebėseną, identifikuoti problemines procesų sritis.

6. Kokybės vadybos sistemaMinisterijoje įdiegta ir 2013 m. rugsėjo mėn. sertifikuota kokybės vadybos sistema, atitinkanti

ISO 9001:2008 standarto reikalavimus. Tokiu būdu reglamentuota / sutvarkyta ministerijos valdymo tvarka, struktūra ir atsakomybės: kiekvienai ministerijos veiklai, procesui, priskirti asmenys, kurie atsakingi už proceso priežiūrą, gerinimą ir rezultatus; nustatyti procesų matavimo rodikliai,

6

sudarantys sąlygas vadovams objektyviai vertinti veiklos rezultatyvumą, atsižvelgiant į veiklos rezultatus, inicijuoti į rezultatų gerinimą nukreiptus veiksmus.

II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Strateginis tikslas (kodas 01). Užtikrinti ilgalaikę konkurencingo žemės ir maisto ūkio plėtrą, skatinti įvairesnę ekonominę veiklą kaime, bioenergetikos plėtrą, aplinką saugantį ir puoselėjantį ūkininkavimą.

Pirmojo strateginio tikslo įgyvendinimas vertinamas šiais efekto kriterijais:

Vertinimo kriterijaus

kodas

Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas

2012 m. 2013 m. planas

2013 m.faktinė reikšmė

2013 m. plano

įgyvendi-nimas, proc.

2014 m. planas

E-01-01 Bendrosios pridėtinės vertės, sukurtos žemės ūkyje ir jį aptarnaujančiose veiklose, pokytis lyginant su praėjusiais metais, proc.

13,8 2,5 -1,3(laukiamas rezultatas)

-3,8 proc. punkto

2

E-01-02 Bendrosios pridėtinės vertės, sukurtos maisto pramonėje, pokytis lyginant su praėjusiais metais, proc.

3,2 2,5 2,5(laukiamas rezultatas)

100 2,3

E-01-03 Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto pokytis lyginant su praėjusiais metais, proc.

27,0 5 10,8(išankst.

duomenys)

+5,8 proc. punkto

5,3

E-01-04 Darbo našumo pokytis žemės ūkyje (pridėtinės vertės, tenkančios vienai dirbtai valandai, pokytis lyginant su praėjusiais metais) proc.

11,2 3,5 2(laukiamas rezultatas)

-1,5 proc. punkto

4,1

E-01-05 Darbo našumo pokytis maisto pramonėje (maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje sukurtos pridėtinės vertės, tenkančios vienai dirbtai valandai, pokytis lyginant su praėjusiais metais) proc.

1,5 2,9 2,9(laukiamas rezultatas)

100 2,6

E-01-06 Ne žemės ūkyje dirbančių kaimo gyventojų dalis iš visų dirbančiųjų, gyvenančių kaime, proc.

72 72 73(laukiamas rezultatas)

+1 proc. punktas

73

E-01-07 Biodegalų gamybos pokytis lyginant su praėjusiais metais, proc.

10 10 18 +8 proc. punktai

10

E-01-08 Sertifikuotų laukų plotai ekologiškai produkcijai auginti ekologiniuose ūkiuose, tūkst. ha

164 168 171 101,8 168,5

7

Bendrosios pridėtinės vertės, sukurtos žemės ūkyje ir maisto pramonėje, pokytis, palyginti su praėjusiais metais, proc.

2012 m. 2013 m. planas 2013 m. faktinė reikšmė

2014 m. planas -4

0

4

8

12

16 13.8

2.5

-1.3

23.2 2.5 2.5 2.3

BPV žemės ūkyje ir jį aptarnaujančiose veikloseBPV maisto pramonėje

Šaltinis: Statistikos departamento duomenys

Bendroji pridėtinė vertė, sukurta žemės ūkyje ir jį aptarnaujančiose veiklose 2013 m., palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 1,3 proc. Tai lėmė mažesnis, nei 2012 m., žemės ūkio augalų derlius. Bendroji pridėtinė vertė, sukurta maisto pramonėje, palyginti su 2012 metais, padidėjo 2,5 proc. (pasiekta planuota reikšmė).

Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės pokytis, palyginti su praėjusiais metais, proc.


2014 m. planas 0

5

10

15

20

25

30 27

5

11

5


Išankstiniais duomenimis, žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė, palyginti su 2012 m., padidėjo 10,8 proc. (buvo planuotas 5 proc. eksporto vertės pokytis).

Darbo našumo pokytis, palyginti su praėjusiais metais, proc.


2014 m. planas 02468

1012 11.2

3.52

4.1

1.52.9 2.9 2.6

pokytis proc. žemės ūkyje pokytis proc. maisto pramonėje


8

Planuotas 3,5 proc. darbo našumo pokytis žemės ūkyje, palyginti su praėjusiais metais. Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, šis pokytis yra 2 proc. (1,5 proc. punkto mažiau už planuotąją reikšmę), maisto pramonėje darbo našumo pokytis yra 2,9 proc., pasiekta planuota reikšmė.

Efekto kriterijaus E-01-06 – ne žemės ūkyje dirbančių kaimo gyventojų dalis iš visų dirbančiųjų, gyvenančių kaime, pasiekta reikšmė sudaro 73 proc. (planas viršytas 1 proc. punktu).

Sertifikuotų laukų plotai ekologiškai produkcijai auginti ekologiniuose ūkiuose, tūkst. ha


2014 m. planas 160

162

164

166

168

170

172

164

168171

168.5

Šaltinis: VšĮ ,,Ekoagros" duomenys

Biodegalų gamybos pokytis lyginant su praėjusiais metais, proc.


2014 m. planas 0

4

8

12

16

20

10 10

18

10


Efekto kriterijaus planuota reikšmė viršyta 8 proc. punktais, nes biodegalų gamybos įmonės 2013 m. pagamino daugiau biodegalų, nei prognozuota (negalutiniais duomenimis, 141,1 tūkst. t).

Pirmajam strateginiam tikslui siekti buvo vykdomos 3 programos: 1. Kaimo plėtra ir verslo skatinimas; 2. Žemės ūkio rinkos reguliavimas ir pajamų palaikymas; 3. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos formavimas ir administravimas.

KAIMO PLĖTRA IR VERSLO SKATINIMAS (programos kodas 01 001)

Programa yra tęstinė. Programa įgyvendinamos Nacionalinės 2007–2013 metų kaimo plėtros strategijos, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos nuostatos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 metų veiklos I prioriteto ,,Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ 1.1 kryptis ,,Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas“ ir III prioriteto ,,Energetinio efektyvumo ir saugumo didinimas“ 3.4 kryptis ,,Darni atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra“.

9

Programos tikslas: Didinti žemės, maisto ir miškų ūkio konkurencingumą, sukurti galimybes ekonominės veiklos kaime įvairinimui ir gyvenimo kokybės kaime gerinimui, puoselėti esamas gamtines, žmogiškąsias ir kitas vertybes.

Pagrindiniai programos uždaviniai yra šie: 1. Užtikrinti žemės, maisto ir miškų ūkio konkurencingumo augimą (01);2. Gerinti aplinką ir kraštovaizdį, skatinant tausojantį žemės išteklių naudojimą ir tvarią

žemės ir miškų ūkio plėtrą (02); 3. Gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, įvairinti kaimo ekonomiką ir skatinti vietos

veiklos iniciatyvą (03).Programos lėšomis remiamas žemės ūkio valdų modernizavimas, žemės ūkio produktų

gamybos metodų, skirtų apsaugoti aplinką ir išlaikyti tradicinę kaimo aplinką, taikymas, žemdirbių mokymas, informavimas ir konsultavimas taikomojo mokslo žinioms perteikti bei technologinei pažangai žemės ūkyje užtikrinti.

Siekiant palaikyti žemės ūkio veiklos subjektų pajamas, remiami ūkiai mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, sudaromos sąlygos pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių konkurencingumui didinti. Mokamos kompensacinės išmokos ūkininkaujantiems Natura 2000 vietovėse, žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties teritorijose.

Teikiama parama Europos Sąjungos keliamų veterinarijos ir sanitarijos bei gamtosaugos reikalavimų įgyvendinimui, dalyvaujantiems maisto kokybės schemose, žemės apželdinimui mišku, agrarinei aplinkosaugai: ekologinio žemės ūkio skatinimui, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostų palaikymui, kraštovaizdžio tvarkymui.

Remiamas viešosios infrastruktūros kaime tvarkymas, įvairūs ne žemės ūkio verslai, įskaitant kaimo turizmą, kuriais siekiama sukurti darbo vietas kaimo vietovėse ir suteikti ūkininkams bei kaimo gyventojams galimybes paįvairinti savo pajamų šaltinius ir lanksčiau prisitaikyti prie kintančios ekonominės situacijos. Ugdomas kaimo gyventojų bendruomeniškumas, skatinama vietos iniciatyva ir partnerystė, remiama vietos veiklos grupių veikla.

Įgyvendinant programos tikslus, jos lėšomis finansuojamos valstybės pagalbos priemonės: žemės ūkio veiklos subjektams kompensuojama dalis žemės ūkio augalų ir pasėlių draudimo įmokos, teikiama parama sertifikuotiems tautinio paveldo produktams išsaugoti, kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai, populiarinimui ir realizavimui skatinti, žemės ūkio konsultavimo, mokslo, mokymo sistemai plėtoti, tarptautinėms ir respublikinėms parodoms, profesiniams, kultūriniams ir švietėjiškiems renginiams organizuoti, veislinių gyvulių augintojams, biodegalų gamintojams ir kt.

Iš viso per septynerius metus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą (toliau – KPP) numatyta skirti 7,89 mlrd. Lt paramos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui stiprinti, aplinkai ir kraštovaizdžiui tvarkyti, kaimo gyventojų gyvenimo sąlygoms gerinti, stiprinti smulkųjį ir ne žemės ūkio verslą, didinti kaimo gyventojų užimtumą. KPP sudaro daugiau kaip 50 kaimo plėtrai skirtų paramos priemonių ir veiklos sričių. KPP lėšos skiriamos žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimui (3,46 mlrd. Lt), aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimui (2,75 mlrd. Lt), gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimui (905,8 mln. Lt.), Leader metodo įgyvendinimui (464,4 mln. Lt.).

KPP sėkmingai įgyvendinama – nuo jos įgyvendinimo pradžios iki 2013 m. pabaigos gauta 891 570 paraiškų, kuriose prašoma 9,7 mlrd. Lt paramos, pasirašyta 778 018 paramos sutarčių, kurių vertė siekia 7,1 mlrd. Lt. Iš viso per 2007–2013 m. laikotarpį išmokėta 6,1 mlrd. Lt paramos lėšų, arba 77 proc. visos KPP skirtos sumos. Sparčiausiai paramos lėšomis remiamus projektus įgyvendinti sekasi jauniesiems ūkininkams (jiems jau išmokėta 98 proc. visam programiniam laikotarpiui skirtų lėšų), pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ išmokėta 91 proc., pagal priemonę

10

„Miškų ekonominės vertės didinimas“ – 89 proc. skirtų paramos lėšų, vietos veiklos grupės, kurioms parama skiriama pagal ketvirtąją KPP kryptį, jau yra įsisavinusios 63 proc. skirtų lėšų.

2013 m. gauta 104 501 paraiška 1 mlrd. Lt paramai gauti, per metus pasirašytos 6955 paramos sutartys 190 mln. Lt paramai gauti, išmokėta 1 mlrd. Lt paramos lėšų.

Kaip ir ankstesniaisiais metais, 2013 m. populiariausios buvo KPP kompensacinio pobūdžio priemonės, pagal kurias mokamos kompensacinės išmokos už tam tikrus veiklos apribojimus. Daugiausia paraiškų per 2007–2013 m. sulaukta pagal priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“. Per septynerius KPP įgyvendinimo metus ūkininkaujantys mažiau derlingose žemėse pateikė 630 020 paraiškų, iš jų 548 155 paraiškos buvo patvirtintos. Patvirtinta paramos suma pagal šią priemonę siekia 1 mlrd. Lt. 2013 m. pagal šią priemonę Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra, Agentūra) buvo pateiktos 76 694 paraiškos, prašoma 222,1 mln. Lt išmokų.

Antroji pagal populiarumą priemonė – „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“. Kompensacinėms išmokoms už aplinką tausojantį ūkininkavimą pagal šią priemonę per septynerius metus žemdirbiai pateikė 92 874 paraiškas, iš jų 71 880 buvo patvirtintos. 2013 m. pagal šią priemonę buvo pateikta 16 781 paraiška, prašoma paramos suma siekė 181,1 mln. Lt. Didžiausio susidomėjimo sulaukė priemonės programa „Kraštovaizdžio tvarkymas“, kurioje 2013 m. dalyvavo net 13 810 pareiškėjų (2007 m. buvo gauta tik 2 219 paraiškų). Nuo programinio laikotarpio pradžios gerokai padaugėjo norinčiųjų ūkininkauti ekologiškai bei gauti išmokas. Palyginus su pirmaisiais KPP įgyvendinimo metais, pagal priemonės programą „Ekologinis ūkininkavimas“ paraiškų pateikta 2,5 karto daugiau (2007 m. – 991 paraiška, 2013 m. – 2 566 paraiškos).

Populiariausia KPP pirmos krypties priemonė 2013 m. išliko „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ 2013 m. pateikta 716 paraiškų, kuriose prašoma paramos suma siekia 194,4 mln. Lt. Kadangi prioritetas teikiamas gyvulininkystei, didžioji dalis pareiškėjų (709) paramos kreipėsi pagal antrą šios priemonės veiklos sritį (gyvulininkystės sektorius). Iš viso per septynerius KPP įgyvendinimo metus norintys modernizuoti savo žemės ūkio valdas pateikė 13 685 paraiškas paramai gauti, iš jų 11 960 patvirtintos. Pareiškėjai pageidavo gauti daugiau kaip 2,2 mlrd. Lt paramos, patvirtinta paramos suma siekia 1,6 mlrd. Lt.

2013 m. nebuvo renkamos paraiškos pagal KPP pirmosios krypties priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, nes šiai priemonei įgyvendinti skirtos paramos lėšos jau išnaudotos, bei „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“.

2013 m. pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ buvo pateiktos 1 008 paraiškos, kuriose ūkininkų prašoma paramos suma siekia 15,7 mln. Lt.

Trečiosios KPP krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonėms įgyvendinti per 2007–2013 m. laikotarpį buvo skirta 905,8 mln. Lt paramos lėšų. Iš viso per šį laikotarpį buvo gautos 14 764 paraiškos. 2013 m. iš KPP trečios krypties priemonių didžiausio susidomėjimo sulaukė priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinant projektus planavimo būdu, kuriai 2013 m. skirta 69,1 mln. Lt paramos lėšų. Iš viso 2013 m. pagal minėtą priemonę gautos 4 344 paraiškos, kuriose pareiškėjų prašoma paramos suma siekia 64,4 mln. Lt. Daugiausia paraiškų (4 270) buvo pateikta pagal veiklos sritį „Asbestinių stogų dangos keitimas“. Prašoma paramos suma stogams pakeisti siekia 25,6 mln. Lt.

KPP trečios krypties priemonei „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ 2013 m. buvo skirta 22,2 mln. Lt paramos lėšų. Šia priemone susidomėjo 55 pareiškėjai, kurių prašoma suma siekia 23,6 mln. Lt. Atsižvelgiant į tai, kad priemonei įgyvendinti skirtos lėšos jau išnaudotos, 2013 m. nebuvo renkamos paraiškos pagal KPP trečios krypties priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“.

11

Per septynerius metus ketvirtos KPP krypties „Leader“ metodu įgyvendinamos priemonės“ priemonėms įgyvendinti buvo skirta 464,4 mln. Lt, patvirtinta paramos suma siekia 459,6 mln. Lt. Didžioji dalis paramos (434,1 mln. Lt) patvirtinta pagal priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“. 2013 m. paraiškos buvo renkamos tik pagal ketvirtos KPP krypties priemonę „Tarptautinis ir teritorinis bendradarbiavimas“. Agentūrai buvo pateikta 21 paraiška, prašoma paramos suma siekia daugiau kaip 4,8 mln. Lt.

Nuo 2013 m. gegužės mėn. paraiškas paramai gauti pagal tris KPP priemones („Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“) buvo galima pateikti ne tik įprastu, bet ir elektroniniu būdu. Paraiškas elektroniniu būdu buvo galima pateikti prisijungus prie Agentūros informacinio portalo.

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsmetinis planas įvykdyta įvykdymo

procentasTikslas: Didinti žemės, maisto ir miškų ūkio konkurencingumą, sukurti galimybes ekonominės veiklos kaime įvairinimui ir gyvenimo kokybės kaime gerinimui, puoselėti esamas gamtines, žmogiškąsias ir kitas vertybes

R-01.001-01-01

Žemės ūkio veiklos subjektų, gavusių paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą, dalis (proc.) iš visų deklaravusiųjų žemės ūkio naudmenas

42 41,5 -0,5 proc. punkto

R-01.001-01-02Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų gamintojų rinkos dalis bendrojoje Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkoje, proc.

5552

(laukiamas rezultatas)

-3 proc. punktai

R-01.001-01-03 Kaimų, kuriuose įgyvendinti kaimų atnaujinimo projektai, skaičius 100 247 247

R-01.001-01-04 Naujai sukurtų ne žemės ūkio veikloje darbo vietų skaičius 300 533 177,6

R-01.001-01-05 Ekologinių ūkių, gavusių paramą pagal KPP 2007–2013, plotai, ha 135000 163723 121,3

R-01.001-01-06Kontroliuojamų karvių produktyvumo (primelžto pieno iš karvės) didėjimas per metus, kg

50 63 126

R-01.001-01-07 Biodegalų dalis nuo bendrai šalyje suvartoto transportui skirto benzino ir dyzelino, proc. 7 7 100

R-01.001-01-08 Teigiamai vertinančių KPP 2007–2013 naudą respondentų dalis, proc. 60 71,9

+11,9 proc.

punktų

R-01.001-01-09Ekologinės gamybos ūkiuose sertifikuotų gyvulių skaičiaus pokytis, palyginti su praėjusiais metais, proc.

5 8,8 +3,8 proc. punktai

R-01.001-01-10Sertifikuotų išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų gamintojų skaičiaus pokytis, palyginti su praėjusiais metais, proc.

30 53 +23 proc. punktai

R-01.001-01-11 Bendroji gyvulininkystės produkcija, mln. Lt 34503550

(laukiamas rezultatas)

102,9

1 tikslo uždavinys: Užtikrinti žemės, maisto ir miškų ūkio konkurencingumo augimą

12

P-01.001-01-01-01 Ūkių, gavusių paramą pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas” skaičius, vnt. 1500 981 65,4

P-01.001-01-01-02Įmonių, gavusių paramą pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ skaičius, vnt.

30 47 156,7

P-01.001-01-01-03Ūkių, gavusių paramą pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ skaičius, vnt.

90 88 97,8

P-01.001-01-01-04 Transporto suvartojamų biodegalų kiekis, t naftos ekvivalento 95000 110410 116,2

P-01.001-01-01-05 Veislinių gyvulių, įrašytų į kilmės knygas, skaičius tūkst. vnt. 65 74 114,1

P-01.001-01-01-06Tarptautinių parodų, kuriose organizuojamas Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės pristatymas, skaičius vnt.

7 7 100

P-01.001-01-01-07 Ūkininkams suteiktų konsultacijų skaičius, vnt. 36000 44560 123,8 2 tikslo uždavinys: Gerinti aplinką ir kraštovaizdį, skatinant tausojantį žemės išteklių naudojimą ir tvarią žemės ir miškų ūkio plėtrą

P-01.001-01-02-01Pareiškėjų, gavusių paramą pagal priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ skaičius, vnt.

5000 1330 26,6

P-01.001-01-02-02 Apželdintas mišku žemės plotas, ha 3000 2013 67,1

P-01.001-01-02-03

Remtų miškininkystės potencialo atkūrimo ir prevencinių priemonių įdiegimo ir pelno nesiekiančių investicijų miškuose projektų skaičius, vnt.

30 185 616,7

P-01.001-01-02-04 Paramą gavusių NATURA 2000 pareiškėjų skaičius, vnt. 1800 1836 102

P-01.001-01-02-05 Paramą gavusių pareiškėjų, ūkininkaujančių vietovėse su kliūtimis, skaičius, vnt. 60000 82000 136,7

3 tikslo uždavinys: Gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, įvairinti kaimo ekonomiką ir skatinti vietos veiklos iniciatyvą

P-01.001-01-03-01 Paramą gavusių smulkiojo ne žemės ūkio verslo subjektų kaime skaičius, vnt. 140 301 215

P-01.001-01-03-02 Paramą gavusių turizmo plėtros veiklų kaime skaičius, vnt. 80 160 200

P-01.001-01-03-03 Projektų, remtų pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ skaičius, vnt. 2227 2759 123,9

P-01.001-01-03-04 Sutarčių vietos projektams įgyvendinti skaičius, vnt. 500 1097 219,4

P-01.001-01-03-05Tradicinių amatininkų, kurių gaminiai sertifikuoti ir pripažinti tautinio paveldo produktais, skaičius, vnt.

520 531 102,1

4 tikslo uždavinys: Užtikrinti techninę pagalbą programos įgyvendinimui

P-01.001-01-04-01 Įsisavintų lėšų, skirtų techninei pagalbai, dalis, proc. 11 13,2 +2,2 proc.

punktai

P-01.001-01-04-02

Informacijos sklaidos priemonių televizijos, radijo laidose, internetinėse svetainėse, respublikiniuose ir regioniniuose periodiniuose leidiniuose skaičius, vnt.

120 1 0,8

Nepasiektų arba viršytų vertinimo kriterijų reikšmių priežastys:

13

Tikslo vertinimo kriterijų:

R-01.001-01-03 ,,Kaimų, kuriuose įgyvendinti kaimų atnaujinimo projektai, skaičius“ planas viršytas beveik 2,5 karto dėl spartesnio mokėjimų prašymų, pateiktų pagal veiklą ,,Asbestinių stogų dangos keitimas“ (planavimo būdu), vertinimo;

R-01.001-01-04 ,,Naujai sukurtų ne žemės ūkio veikloje darbo vietų skaičius“ apskaičiuotas, remiantis preliminariais duomenimis, į kuriuos gali būti įtraukta dalis darbo vietų, sukurtų iki 2013 m. Tikslūs duomenys bus gauti 2014 m. gegužės mėnesį.

R-01.001-01-05 ,,Ekologinių ūkių, gavusių paramą pagal KPP 2007–2013 m., plotai ha“ planuota reikšmė viršyta 21 proc., nes per priemonės įgyvendinimo laikotarpį buvo daugiau pareiškėjų.

R-01.001-01-06 ,,Kontroliuojamų karvių produktyvumo (primelžto pieno iš karvės) didėjimas per metus, kg“ planuota reikšmė viršyta, nes didesniam produktyvumui įtakos turėjo teisingas veislininkystės vykdymas ir tinkama galvijų atranka.

R-01.001-01-08 ,,Teigiamai vertinančių KPP 2007–2013 naudą respondentų dalis, proc.“ pasiekta 11,9 proc. punktų didesnė reikšmė už planuotąją. Šis rezultatas gautas pagal šalies gyventojų apklausą, kurią Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliko VšĮ ,,Vizualinių komunikacijų studija“.

R-01.001-01-09 ,,Ekologinės gamybos ūkiuose sertifikuotų gyvulių skaičiaus pokytis, palyginti su praėjusiais metais, proc.“ reikšmė viršyta 3,8 proc. punktais, nes VšĮ ,,Ekoagros“ ekologinės gamybos ūkiuose sertifikavo 4,5 tūkst. daugiau gyvulių nei 2012 m.

R-01.001-01-10 ,,Sertifikuotų išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų gamintojų skaičiaus pokytis, palyginti su praėjusiais metais, proc.“ planuotos reikšmės viršijimą sąlygojo plačiai vykdyta informacijos sklaida bei sėkmingai įgyvendinta KPP 2007–2013 m. priemonė ,,Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ ir priemonės ,,Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programa ,,Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“.

Uždavinio vertinimo kriterijų:

P-01.001-01-01-01 ,,Ūkių, gavusių paramą pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ skaičius, vnt.“ planuota reikšmė pasiekta 65,4 proc. Tam įtakos turėjo tai, kad Europos Komisijos pritarimas skirti papildomą 60 mln. Lt sumą investicijoms į gyvulininkystės sektorių remti buvo gautas tik 2013 metų spalio mėnesį, todėl paramos lėšos ūkiams, pateikusiems paramos paraiškas 2013 m. rugsėjo–spalio mėnesiais, bus mokamos 2014 metais.

P-01.001-01-01-07 ,,Ūkininkams suteiktų konsultacijų skaičius“ planuota reikšmė viršyta beveik 24 proc., kadangi padidėjo šios priemonės populiarumas ir pasiekiamumas. Taip pat priemonei 2013 m. IV ketv. papildomai skirta 330 tūkst. Lt, todėl buvo suteikta daugiau (5500) individualių konsultacijų.

P-01.001-01-02-01 ,,Pareiškėjų, gavusių paramą pagal priemonę ,,Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ skaičius, vnt.“ pasiekta tik trečdalis planuotos reikšmės dėl šių priežasčių: baigėsi prisiimtų įsipareigojimų 5 m. laikotarpis; dalis pareiškėjų, kuriems baigėsi prisiimtų 5 metų laikotarpis pasinaudojo galimybe prasitęsti prisiimtus įsipareigojimus vienerių–dviejų metų laikotarpiui; buvo nustatytas reikalavimas turėti gyvulius pagal priemonės ,,Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“. Šis reikalavimas taikomas naujiems pareiškėjams nuo 2012 m. arba esamiems pareiškėjams, prisiėmusiems įsipareigojimus naujiems plotams; 2013 m. laikotarpiui sulaukta mažiau naujų pareiškėjų nei tikėtasi.

P-01.001-01-02-02 ,,Apželdintas mišku žemės plotas, ha“ planuota reikšmė pasiekta 67,1 proc., kadangi patvirtinus paramą 2013 m., dalis paramos gavėjų apželdinimo darbus atliks 2014 m.

P-01.001-01-02-03 ,,Remtų miškininkystės potencialo atkūrimo ir prevencinių priemonių įdiegimo ir pelno nesiekiančių investicijų miškuose projektų skaičius, vnt.“ pasiekta reikšmė 6 kartus didesnė už planuotąją, kadangi 2013 m. buvo nuspręsta teikti paramą tik pagal

14

priemonės ,,Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ 1 veiklos sritį, pagal kurią maksimali paramos suma 4 kartus mažesnė nei pagal 2 veiklos sritį, kuri nebebuvo remiama. Tai turėjo ženklią įtaką paremtų projektų skaičiui. Be to, pagal abi šio kriterijaus priemones buvo sparčiau įgyvendinami projektai ir pateikti mokėjimo prašymai, nei buvo suplanuoti paramos paraiškose ar sutartyse.

P-01.001-01-03-01 ,,Paramą gavusių smulkiojo ne žemės ūkio verslo subjektų kaime skaičius, vnt.“ ir P-01.001-01-03-02 ,,Paramą gavusių turizmo plėtros veiklų kaime skaičius, vnt.“ planuotos reikšmės viršytos 2 kartus, nes paramos gavėjai mokėjimo prašymus teikė aktyviau ir anksčiau, nei planuota.

P-01.001-01-03-04 ,,Sutarčių vietos projektams įgyvendinti skaičius, vnt.“ planinė reikšmė viršyta 2 kartus, nes gavus pastabą iš Europos Komisijos dėl per lėto IV krypties lėšų įsisavinimo, Žemės ūkio ministerija nuolat konsultuoja VVG ir vykdo VVG strategijų įgyvendinimo stebėseną, todėl 2013 m. buvo pasirašyta ženkliai daugiau sutarčių.

P-01.001-01-04-02 ,,Informacijos sklaidos priemonių televizijos, radijo laidose, internetinėse svetainėse, respublikiniuose ir regioniniuose periodiniuose leidiniuose skaičius, vnt.“ planuota reikšmė nepasiekta, kadangi atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos finansines galimybes, buvo priimtas sprendimas dėl informacijos sklaidos 2013 m. IV ketv. tik vienoje žiniasklaidos priemonėje.

PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai,

tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentas

Iš viso asignavimų programai 1 147 904,0 1 127 667,4 98,24

Iš jų pagal finansavimo šaltinius:

1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 1 147 904,0 1 127 667,4 98,24

iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos

231 645,4 230 901,4 99,68

1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

792 685,6 790 644,9 99,74

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos

300,0 110,4 36,80

2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

Pagrindinės susidariusių skirtumų priežastys:

Nepanaudota 318,8 tūkst. Lt, skirtų ūkinių gyvūnų globos užtikrinimui. Vyko teisminiai procesai, todėl skirti finansavimą laikinosios ūkinių gyvūnų globos užtikrinimui nebuvo teisinio pagrindo.

Kitoms priemonėms nepanaudota 147 tūkst. Lt – sutaupyta viešųjų pirkimų metu, sutaupytos komunalinėms paslaugoms skirtos lėšos dėl šiltų lapkričio ir gruodžio mėnesių orų, lėšos dėl darbuotojų nedarbingumo ir kt.

Nacionalinė mokėjimo agentūra nepanaudojo 16 082,4 tūkst. Lt dėl šių priežasčių: 16 036,8 tūkst. Lt įšaldytos lėšos Ūkio banke (parama biodegalų gamybai); priskaičiuota mokėtina suma buvo didesnė, nei sąmatos likutis; dėl neįvykdytų paramos gavėjo įsipareigojimų patvirtinta mažesnė nei planuota paramos suma; dėl bendrojo finansavimo lėšų trūkumo nebuvo galimybės panaudoti sąmatose esančių ES lėšų; lėšų poreikis buvo mažesnis, nei sąmatose numatyta suma.

Nesurinkta 115,7 tūkst. Lt planuotų pajamų įmokų, 73,9 tūkst. Lt nebuvo naudojama, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės 2013 m. liepos 12 d. Valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-P-10-8-81 pateiktą rekomendaciją – ministerijos gaunamas grąžinamas lengvatinių paskolų ir palūkanų lėšas pervesti į valstybės

15

biudžetą negrąžintinai ir jų neplanuoti kaip biudžetinių įstaigų pajamų įmokų ar inicijuoti teisės aktų pakeitimus, nustatančius tikslinę šių lėšų naudojimo paskirtį.

ŽEMĖS ŪKIO RINKOS REGULIAVIMAS IR PAJAMŲ PALAIKYMAS (programos kodas 01 002)

Programa yra tęstinė. Programa įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos nuostatos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 metų veiklos I prioriteto ,,Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ 1.1 kryptis ,,Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas“.

Programos tikslas: Užtikrinti ir palaikyti žemės ūkio veiklos subjektų pajamas. Programos lėšomis mokamos tiesioginės išmokos žemės ūkio produktų gamintojams ir

įgyvendinamos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo priemonės. Įgyvendinant programos priemones žemdirbiams suteikiama galimybė lengviau konkuruoti su

kitų Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių narių gamintojais bendrojoje rinkoje, palaikomos žemdirbių pajamos ar švelninamas jų lygio kritimas, dėl ko stambėja ūkiai ir gilėja jų specializacija, didinamas žemės ūkio gamybos efektyvumas. Gaunamos didesnės žemdirbių pajamos daro teigiamą įtaką bendram šalies ekonomikos augimui.

Teikiama tokia tiesioginė parama: Tiesioginės išmokos (pagrindinė dalis) už žemės ūkio naudmenų plotus. 2013 metų

tiesioginių išmokų sumą už žemės ūkio naudmenų plotą sudaro lėšos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo, atitinkančios 100 proc. Lietuvai skirtų tiesioginių išmokų lygio;

Gyvulininkystėje – tiesioginės išmokos už mėsinius galvijus ir mėsines avis pagal specialiosios paramos schemą, mokamos pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnį;

Atskiros tiesioginės išmokos už baltojo cukraus kvotą;Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos (PNTI). PNTI, finansuojamomis iš nacionalinio

biudžeto, laikomos šios išmokos: atsietosios PNTI už pasėlius, už galvijus, už karves žindenes bei telyčias, už paskerstus bulius, už ėriavedes, išmokos už pieną. Nuo 2012 m. taikoma tiesioginių išmokų moduliacija ir papildomas PNTI mažinimas. Nuo 2013 m. PNTI vadinamos pereinamojo laikotarpio nacionaline parama.

Pildydami vieną bendrą paraišką, ūkininkai gali deklaruoti ne tik žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, bet ir prašyti paramos pagal keturias KPP priemones: „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“. 2010 m. papildomai į bendrąją paraišką buvo įtrauktos su miškų plotais susijusios KPP priemonės: „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, taip pat atskirųjų tiesioginių išmokų už baltąjį cukrų schema, nuo 2012 m. bendroji paraiška papildyta tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus ir (arba) mėsines avis bei papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už ėriavedes gauti schemomis.

Galimybė teikti bendrą paraišką ne tik supaprastino patį paraiškos pateikimą pareiškėjui, bet ir pagreitino paraiškų administravimą bei paramos išmokėjimą. Elektroniniai duomenys užtikrina greitesnį duomenų perdavimą ir sutikrinimą su kitų paraiškų bei kitų duomenų bazių duomenimis.

Nors, palyginti su ankstesniais metais, 2013 m. surinktų paraiškų skaičius sumažėjo, tačiau bendras deklaruotas plotas padidėjo – 151,1 tūkst. pareiškėjų deklaravo 2,80 mln. ha (palyginimui: 2004 m. paramos tiesioginėmis išmokomis prašė 237,5 tūkst. pareiškėjų, jų deklaruotas plotas sudarė

16

2,57 mln. ha, 2012 m. 157 tūkst. pareiškėjų deklaravo 2,75 mln. ha plotą). Ši tendencija rodo, kad žemės ūkyje vyksta struktūriniai pokyčiai, ūkiai didėja.

Kaip ir ankstesniais metais, 2013 m. dalis tiesioginių išmokų administravimo funkcijų buvo perduota savivaldybėms. Vykdydami priskirtas funkcijas, seniūnijų darbuotojai nuo 2013 m. balandžio 15 d. iki birželio 17 d. (pavėluotai – iki liepos 10 d.) į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro sukurtą ir tvarkomą Paraiškų priėmimo informacinę sistemą suvesdavo bei registruodavo deklaruojamus duomenis tiesioginėms bei kompensacinėms išmokoms gauti.

2013 m. ūkininkai, miškininkai žemės ūkio naudmenų, miško plotus deklaravo tik elektroniniu būdu. Buvo sudaryta galimybė, teikiant paraišką, kartu atnaujinti ir žemės ūkio valdos duomenis, paraiškoje nurodyti valdoje naudotų trąšų kiekį, pateikti informaciją apie deklaruojamų augalų veisles. Taip pat pareiškėjai galėjo pateikti paraiškas savarankiškai, naudodamiesi elektronine bankininkyste. Šia galimybe 2013 m. pasinaudojo 2 075 pareiškėjai ar jų įgalioti asmenys.

Elektroniniam deklaravimui turi įtakos ne tik spartesnis paraiškų administravimas ir mažesni administraciniai kaštai, susiję su paraiškų transportavimu, saugojimu bei paieška, bet ir mažesnis neatitikimų skaičius. Sumažėjo deklaruojamų įbraižytų laukų persidengimo atvejų: jei 2010 m. tokių atvejų buvo 5 524, tai 2013 tik 825. Mažėjantį neatitikimų skaičių lemia ir augantis seniūnijų darbuotojų profesionalumas, didėjanti ūkininkų patirtis vykdant prisiimtus įsipareigojimus. Pareiškėjai laiku atnaujino duomenis valdų registre, todėl susijusių neatitikimų skaičius, palyginti su 2012 m., sumažėjo: 2012 m. užfiksuoti 228 neatitikimai, 2013 m. – 49 neatitikimai. Taip pat sumažėjo neatitikimų, susijusių su ražienų leistino ploto viršijimu (nuo 124 neatitikimų 2012 m. iki 101 neatitikimo 2013 m.).

Iki 2013 m. gruodžio 31 d. mokėjimams buvo patvirtinta 98 741, t. y. 66 proc. visų pateiktų paraiškų. Tiesioginių išmokų už 2013 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus avansinę dalį Nacionalinė mokėjimo agentūra pradėjo mokėti nuo 2013 m. spalio 16 d., pagrindinę dalį – nuo gruodžio 1 d. Paramos gavėjams už 2013 m. deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotų hektarą mokama po 451,72 Lt/ha (avansinė dalis sudarė 200 Lt/ha). Kita kompensacinė parama pagal KPP priemones pradėta mokėti nuo 2014 m. pradžios.

Iš viso 2013 m. tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus iš ES biudžeto skirta daugiau kaip 1 500 mln. Lt. Avansinės išmokos išmokėtos 83,5 tūkst. pareiškėjų, avansinių išmokų suma siekia 380,378 mln. Lt. Papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų per 2013 m. išmokėta 107,6 mln. Lt.

Programos lėšomis įgyvendinamos rinkos reguliavimo priemonės (produktų gamybos kvotos, intervenciniai pirkimai, privatus saugojimas, vartojimo skatinimo priemonės), pastaruoju metu naudojamos daugiau kaip rinkos apsaugos priemonės, esant sutrikimams rinkose ir yra žemės ūkio sektoriaus stabilumo garantas.

Taip pat buvo įgyvendinamos maisto produktų vidaus vartojimo programos: Išaugo paramos už pieną vaikams mastas – ikimokyklinio ir mokyklinio lavinimo įstaigose

2013 m. pagal programą ,,Pienas vaikams“ buvo suvartota 2912 t pieno (planuota suvartoti 2000 t); Ypač išpopuliarėjo paramos už vaisių ir daržovių suvartojimą mokyklose programa. Pagal

programą ,,Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose“ 2013 m. planuota suvartoti 1400 t vaisių ir daržovių, dėl padidėjusio paramos gavėjų skaičiaus buvo suvartota 2598 t vaisių ir daržovių;

Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programos įgyvendinimui Lietuvoje 2013 m. skirta 29,85 mln. Lt, arba 1,3 mln. Lt daugiau, nei 2012 m. Parama pasinaudojo 390 tūkst. asmenų. Nuo 2014 m. ruošiama nauja paramos maisto produktais programos įgyvendinimo tvarka.


17




procentas Tikslas: Užtikrinti ir palaikyti žemės ūkio veiklos subjektų pajamas

R-01.002-01-01

Žemdirbių pajamų (kartu su tiesioginėmis ir kompensacinėmis išmokomis), skaičiuojant vienam dirbančiajam, pokytis palyginti su praėjusiais metais, proc.

2 -0,6 -2,6 proc.punkto

R-01.002-01-02 Vidutinis valdos dydis, ha 17,3 18,54 107,2 1 tikslo uždavinys: Užtikrinti tiesioginių išmokų mokėjimą

P-01.002-01-01-01 Paramos tiesioginėmis išmokomis gavėjų skaičius, vnt. 159000 151157 95,19

P-01.002-01-01-02 Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokėtos tiesioginės išmokos, mln. ha 2,74 2,80 102,3

2 tikslo uždavinys: Įgyvendinti žemės ūkio rinkos reguliavimo priemones

P-01.002-01-02-01Suvartoto pieno ikimokyklinio ir mokyklinio lavinimo įstaigose (parama ,,Pienas vaikams“) kiekis, t

2000 2912 145,6

P-01.002-01-02-02Mokyklose suvartotų vaisių ir daržovių (parama ,,Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose“) kiekis, t

1400 2598 185,6

P-01.002-01-02-03

Eksporto grąžinamųjų išmokų, mokėtų už žemės ūkio ir maisto produktus, eksportuojamus į trečiąsias šalis, pokytis lyginant su praėjusiais metais, proc.

1,4 0 0

P-01.002-01-02-04

Paramos gavėjų pagal Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje programą skaičius, tūkst. vnt.

430 390 90,7


Tikslo vertinimo kriterijaus R-01.002-01-01,,Žemdirbių pajamų (kartu su tiesioginėmis ir kompensacinėmis išmokomis), skaičiuojant vienam dirbančiajam, pokytis palyginti su praėjusiais metais, proc.“ planuota reikšmė nepasiekta, nes žemdirbių pajamų mažėjimą lėmė 4,9 proc. sumažėjusios augalininkystės produktų supirkimo kainos (ypač grūdų ir rapsų) ir gautas mažesnis derlius.


P-01.002-01-01-01,,Paramos tiesioginėmis išmokomis gavėjų skaičius, vnt.“ pasiekta mažesnė reikšmė už planuotąją, nes žemės ūkyje vyksta struktūriniai pokyčiai, ūkiai didėja.

P-01.002-01-02-03 ,,Suvartoto pieno ikimokyklinio ir mokyklinio lavinimo įstaigose (parama ,,Pienas vaikams“) kiekis, t“ ir P-01.002-01-02-04 ,,Mokyklose suvartotų vaisių ir daržovių (parama ,,Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose“) kiekis, t“ planuotos reikšmės viršytos dėl didėjančio programų populiarumo ir padidėjusio paramos gavėjų skaičiaus.

P-01.002-01-02-06 ,,Eksporto grąžinamųjų išmokų, mokėtų už žemės ūkio ir maisto produktus, eksportuojamus į trečiąsias šalis, pokytis lyginant su praėjusiais metais, proc.“ planuota reikšmė nepasiekta, nes eksporto grąžinamosios išmokos už 2013 m. nebuvo mokamos.

P-01.002-01-02-07 ,,Paramos gavėjų pagal Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje programą skaičius, tūkst. vnt.“ reikšmė pilnai nepasiekta dėl sumažėjusio nepasiturinčiųjų asmenų skaičiaus.

18


AsignavimaiPatvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų


tūkst. litų


procentas

Iš viso asignavimų programai 1 779 936,0 1 778 435,0 99,92

Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas

1 779 936,0 1 778 435,0 99,92


19 247,0 18 837,3 97,87


1 635 466,0 1 634 589,3 99,95

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)


Dalis pareiškėjų nurodė neteisingas atsiskaitomąsias sąskaitas arba yra mirę. Bankai į tokias sąskaitas lėšų neužskaitė ir sugrąžino į Nacionalinės mokėjimo agentūros sąskaitą;

Pareiškėjai nepateikė visų dokumentų, reikalingų paramai skirti;

Lėšų poreikis buvo mažesnis, nei sąmatose numatyta suma;

Ūkio banko sąskaitoje įšaldyta 282,3 tūkst. Lt priemonės ,,Pieno suvartojimo skatinimas“ EŽŪGF bendrojo finansavimo lėšų.

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS POLITIKOS FORMAVIMAS IR ADMINISTRAVIMAS (programos kodas 01 003)

Programos tikslas: Formuoti ir įgyvendinti racionalią žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką.

Programa yra tęstinė. Programa įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 metų veiklos V prioriteto ,,Europos Sąjungos, užsienio ir gynybos politikos stiprinimas“ 5.1 kryptis ,,Pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai ir atsakingas pirmininkavimas“.

Žemės ūkio ministerija formuoja racionalią žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros bei žuvininkystės politiką, skatinančią konkurencingos produkcijos gamybą, šalies žemės ir maisto ūkio modernizavimą, užimtumą kaimo vietovėse, palaiko dirbančiųjų kaime pajamas, užtikrina sektoriaus pozicijų atstovavimą Europos Sąjungos institucijose ir informacijos sklaidą.

Pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai ir pirmininkavimas buvo vykdomas pagal Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais tarpinstitucinį veiklos planą, kuriam 2011 m. liepos 7 d. pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybėje.

Ministerija įgyvendina Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos prioritetinę sritį ,,Žemės ūkis“, koordinuoja šios strategijos veiksmo ,,Stiprinti bendrą kaimo plėtros programų poveikį“ įgyvendinimą.

Užtikrinamas kokybiškas ES ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų žemės ūkiui, žuvininkystei ir kaimo plėtrai, administravimas, jų mokėjimas ir tikslinio šių lėšų panaudojimo kontrolė, užkertant kelią galimiems pažeidimams ir apsaugant Lietuvos bei ES finansinius interesus.

19

Įgyvendinamomis programos priemonėmis užtikrinamas nuolatinis operatyvios ir patikimos informacijos apie žemės ir maisto ūkį prieinamumas vartotojams, tobulinama paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo sistema, gerinama teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų prieiga, kokybė ir skaidrumas, plėtojama dirbančiųjų žemės ūkio sektoriuje ir kitų kaimo plėtros dalyvių tęstinio profesinio mokymo ir informavimo sistema, modernizuojamas informacijos vartotojų aptarnavimas, užtikrinama ūkininkų ir kitų vartotojų apsauga nuo nekokybiškos, žalingos aplinkai Lietuvoje gaminamos ir importuojamos naujos žemės ir miškų ūkio technikos, žemės ūkio produkcijos perdirbimo bei medienos apdorojimo įrangos. Atliekama gyvulių veislininkystės priežiūra, kontroliuojamas veislininkystės programų vykdymas, gyvulių laikytojai skatinami auginti veislinius gyvulius, kurių produktyvumas ir produkcijos kokybė būtų konkurencinga Europos šalyse.

Programos priemonėmis stiprinama žemdirbių savivalda, užtikrinamas valstybės rezervo sudarymas, saugojimas, atnaujinamas ir apskaita.





procentas Tikslas: Formuoti ir įgyvendinti racionalią žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką

R-01.003-01-01 Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programai skirtų lėšų panaudojimas, proc. 79 77 -2 proc.

punktai

R-01.003-01-02 Pareiškėjų bei paramos gavėjų pasitenkinimas pateikiamos informacijos kokybe, proc. 65 78 +13 proc.

punktų

R-01.003-01-03Žemės ūkio ir kaimo plėtros dalyvių, teigiamai įvertinusių mokymo naudą, dalis, proc.


1 tikslo uždavinys: Formuoti nacionalinės ir ES bendrosios žemės ūkio ir žuvininkystės politikos teisinę bazę, atstovauti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo interesams ES institucijose ir tarptautinėse organizacijoseP-01.003-01-01-01 Priimtų teisės aktų skaičius, vnt. 1000 1093 109,3

P-01.003-01-01-02

Lietuvos pozicijos pristatymas ES institucijose vykstančiuose susitikimuose, Lietuvoje reziduojančių ES šalių narių ambasadų atstovams, vnt.

300 230 76,7

2 tikslo uždavinys: Įgyvendinti pagal kompetenciją nacionalinės ir ES bendrosios žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos nuostatas

P-01.003-01-02-01

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administruojamų paraiškų skaičius, vnt.

750000 768952 102,5

P-01.003-01-02-02

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos patikrų vietoje skaičius, vnt.

172991 159014 91,9

P-01.003-01-02-03 Pareiškėjų, savarankiškai pateikusių paraiškas elektroniniu būdu, lyginamasis svoris proc. 1,4 1,5 +0,1 proc.

punkto

P-01.003-01-02-04 Kontroliuotų veislinių gyvulių skaičius per metus, tūkst. vnt. 145 144 99,3

P-01.003-01-02-05Atliktų veislininkystės paslaugų teikėjų, ūkininkų patikrinimų ir suteiktų konsultacijų skaičius, tūkst. vnt.

1350 2871 212,7

20

P-01.003-01-02-06 Pieno tyrimų, atliekamų valstybės reikmėms, skaičius, tūkst. vnt. 2100 2146 102,2

P-01.003-01-02-07

Atliktų žemės ir miškų ūkio technikos, žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir medienos apdorojimo įrangos bandymų ir patikrų skaičius, vnt.

880 1213 137,8

P-01.003-01-02-08Į mokymo procesą įdiegta naujų ir patikslintų formaliojo ir neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programų, vnt.

15 17 113,3

P-01.003-01-02-09 Dalyvių skaičius Žemės ūkio rūmų organizuotose renginiuose, vnt. 8800 9621 109,3

3 tikslo uždavinys: Užtikrinti tinkamą valstybės rezervo saugojimą

P-01.003-01-03-01 Sudarytas nustatyto dydžio valstybės rezervas ir užtikrintas jo saugojimas, proc. 100 100 100


Tikslo vertinimo kriterijų:

R-01.003-01-02 ,,Pareiškėjų bei paramos gavėjų pasitenkinimas pateikiamos informacijos kokybe, proc.“ planuota reikšmė viršyta 13 proc. punktų. Remiantis apklausos duomenimis, išvestinę kriterijaus reikšmę labiausiai pagerino atsakymai į klausimą apie paraiškos rengimą – padaugėjo respondentų, manančių, kad paraišką parengti lengva. Tai lėmė 2013 m. sudaryta galimybė paraiškas pagal kai kurias KPP priemones teikti el. būdu ir šios galimybės viešinimas per žiniasklaidą, nuolat diegiamos naujovės paramos administravimo procese, tobulinamos komunikacijos priemonės, glaudus bendradarbiavimas su pareiškėjais, socialiniais partneriais.

R-01.003-01-03 ,,Žemės ūkio ir kaimo plėtros dalyvių, teigiamai įvertinusių mokymo naudą, dalis, proc.“ planuota reikšmė viršyta 22 proc. punktais, nes didžioji dalis mokymo kursų dalyvių kursus vertino palankiai.


P-01.003-01-01-02 ,,Lietuvos pozicijos pristatymas ES institucijose vykstančiuose susitikimuose, Lietuvoje reziduojančių ES šalių narių ambasadų atstovams, vnt.“ planuota reikšmė pasiekta 76,7 proc. dėl to, kad vadovaujantis Užsienio reikalų ministerijos 2013-08-05 raštu Nr. (21.1.26) 3-5572, Lietuvos atstovams pirmininkaujant ES Tarybos darbo grupių, komitetų ar ministrų lygio posėdžiuose, Lietuvos pozicijos nebuvo pristatomos, taip pat nevyko bryfingai.

P-01.003-01-02-02 ,,Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos patikrų vietoje skaičius, vnt.“ planuota reikšmė pasiekta 92 proc. dėl to, kad gavus Europos Komisijos išaiškinimą dėl GAAB15 pažeidimo taikymo, planuojamų patikrų skaičius sumažėjo.

P-01.003-01-02-05–P-01.003-01-02-09 planuotos reikšmės viršytos dėl Žemės ūkio ministerijos reguliavimo srities kai kurių įmonių išplėstos veiklos srities, padidėjusių patikrų, paslaugų apimčių, Žemės ūkio rūmų organizuotuose renginiuose dalyvavusio gausesnio, nei planuota, dalyvių skaičiaus.


Asignavimai

Patvirtinti (patikslinti) asignavimai,

tūkst. litų


tūkst. litų


procentas

Iš viso asignavimų programai 132 603,0 126 529,5 95,42

21


1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 132 603,0 126 529,5 95,42

iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos

5 806,0 1 099,8 18,94



Valstybės rezervui atnaujinti nepanaudota 5 216,0 tūkst. Lt dėl to, kad paskelbtas atviras konkursas atnaujinamų atsargų kiekiui įsigyti buvo pripažintas neįvykusiu dėl konkurso dalyvio pasiūlytos gerokai aukštesnės, nei tuo metu rinkoje susiklosčiusios, kainos.

Priemonės ,,Pirmininkavimas ir atstovavimas ES Tarybai santykiuose su kitomis ES institucijomis“ sutaupyta 155,8 tūkst. Lt, priemonės ,,Dalyvavimas ES Tarybos ir Europos Komisijos veikloje bei išorės žuvininkystės politikos susitikimuose“ – 7,6 tūkst. Lt dėl sutaupytų lėšų darbo užmokesčiui ir soc. draudimo įmokoms, komandiruotėms, dėl metų pabaigoje Europos Komisijos ir Europos Tarybos kompensuotų komandiruočių išlaidų.

Priemonės ,,Atstovavimas pirmininkaujančiai šaliai Tarptautinėse organizacijose ir santykiuose su trečiosiomis šalimis“ sutaupyta 34,4 tūkst. Lt, skirti atašė pavaduotojo Romoje darbo užmokesčiui ir soc. draudimo įmokoms.

VIP iš viso nepanaudota 267,2 tūkst. Lt, iš jų: investiciniam projektui ,,Žemės ūkio ministerijos administracinio pastato Vilniuje, J. Lelevelio g. 6./Gedimino pr. 19, rekonstravimas ir ilgalaikio turto įsigijimas“ nepanaudota 264,0 tūkst. Lt, nes numatyti darbai, užsitęsus viešųjų pirkimų procedūroms, neatlikti, sutaupyta 3,2 tūkst. Lt vykdant viešuosius pirkimus dėl tarnybinių stočių įrangos įsigijimo, kadangi tiekėjų pasiūlyta kaina buvo mažesnė negu planuota.

Biudžetinės įstaigos sutaupė 69,5 tūkst. Lt, skirtų prekėms ir paslaugoms, komunalinėms paslaugoms ir komandiruotėms.

Nepanaudota 111,9 tūkst. Lt dotacijų priemonei ,,Žemės ūkio funkcijoms vykdyti“ dėl darbuotojų nedarbingumo susirgus, sutaupytų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo lėšų, sumažėjusių išlaidų už komunalines paslaugas, mažesnio komandiruočių ir kvalifikacijos kėlimo kursų skaičiaus, sutaupytų lėšų kai kuriems Žemės ūkio ministerijos projektams vykdyti.

Nepanaudota 157,1 tūkst. Lt dotacijų savivaldybėms priskirtai valstybinei žemei ir kitam valstybės turtui valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Savivaldybės lėšas grąžino, nes neturėjo žemės sklypų patikėjimo teise, nemokėjo priedų darbuotojams.

Dalis asignavimų nepanaudoti dėl mokėjimo prašymų teikimo terminų keitimo (vėlinimo) paramos gavėjų iniciatyva ir/arba mokėjimo prašymuose deklaruotų mažesnių išlaidų, nei buvo planuota.

22

Strateginis tikslas (kodas 02). Sudaryti palankias sąlygas žuvininkystės sektoriaus konkurencingumui ir plėtrai, žuvų išteklių išsaugojimui ir racionaliam jų panaudojimui.

Antrojo strateginio tikslo įgyvendinimas vertinamas efekto kriterijumi:


kodasEfekto vertinimo kriterijaus

pavadinimas

2012 m. 2013 m. planas

2013 m. faktinė reikšmė

2013 m. plano


2014 m. planas

E-02-01 Pagamintų žuvininkystės produktų kiekis vienam šalies gyventojui, kg

53 60 60 100 61

Remiantis preliminariais duomenimis, prognozuota 2013 m. efekto vertinimo kriterijaus reikšmė pasiekta, vienam šalies gyventojui pagaminta 60 kg žuvininkystės produktų.

Antrajam strateginiam tikslui įgyvendinti buvo vykdomos 2 programos: 1. Žuvininkystės plėtra ir konkurencingumas;2. Žvejybos kontrolė ir žuvų išteklių išsaugojimas.

ŽUVININKYSTĖS PLĖTRA IR KONKURENCINGUMAS (programos kodas 02 001)

Programa yra tęstinė. Programa įgyvendinamos Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų nacionalinio strateginio plano, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatos.

Programos tikslas: Plėtoti žuvininkystės sektorių ir didinti jo konkurencingumą. Įsisavinama Europos žuvininkystės fondo parama skirta išlaikyti žvejybos, kaip verslo šakos,

pelningumą ir tuo tikslu įgyvendinamos ilgalaikės priemonės: žvejybos pajėgumų tolimuosiuose vandenyse, Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose mažinimas, laivų, žuvininkystės įmonių modernizavimas, kokybiškos ir didesnės pridėtinės vertės žuvų produkcijos gamyba, naujų rinkų paieška, ekologinės žuvininkystės produkcijos gamyba, žuvininkystės regionų plėtra.

Derinant žvejybos pajėgumus su esamais žuvų ištekliais, dalies žvejybos laivų veikla nutraukiama visam laikui, laivai atiduodami į metalo laužą arba jų veikla perorientuojama į kitą veiklą. Tikimasi, kad žvejybos versle likusioms žvejybos įmonėms pagerės ekonominės veiklos sąlygos, verslas taps rentabilus, sumažės socialinė įtampa žuvininkystės sektoriuje. Akvakultūros ūkiuose didelis dėmesys skiriamas investavimui į modernią įrangą, tvenkinių hidrotechninių įrenginių modernizavimą, žuvų ligų kontrolės ir likvidavimo priemones, naujų žuvų rūšių auginimą, ekologiškos, dietinės produkcijos išauginimą. Tai labiau tenkina rinkos poreikius ir atitinka aplinkosaugos reikalavimus, mažinamas neigiamas poveikis aplinkai. Žuvų perdirbimo pramonė yra labai svarbi maisto pramonės šaka, kuri pastaraisiais metais sparčiai modernizuojama, įrengiamos naujos žuvų perdirbimo įmonės. Be to, žuvų perdirbimo įmonių susikoncentravimas kaimo vietovėse sudaro prielaidas kurti ir užtikrinti alternatyvias žemės ūkiui darbo vietas. Sudarytos palankios sąlygos plėtoti žuvininkystės produktų rinkodarą bei stiprinti prekybos žuvininkystės produktais sistemą.

Sudarant palankias sąlygas žvejybos laivų aptarnavimui, gerinama prieplaukų infrastruktūra, statomi ir įrengiami žuvų iškrovimo, atšaldymo, laikymo įrenginiai, gerinamos žuvų iškrovimo vietų higienos ir sanitarijos sąlygos. Šios priemonės padės pagerinti žvejų darbo sąlygas, sukurs tinkamą infrastruktūrą žuvims iškrauti, laikyti ir rūšiuoti bei žvejybos laivams remontuoti ir aptarnauti. Didelis dėmesys skiriamas darbo sąlygų žuvininkystės sektoriuje gerinimui, investicijoms į žmogiškuosius išteklius, užimtos žvejyboje darbo jėgos perėjimui į kitą, ne žuvininkystės, ekonominę veiklą. Mažinant

23

neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes žuvininkystėje, skiriamos kompensacijos žvejams, netekusiems darbo dėl laivo žvejybinės veiklos nutraukimo visam laikui.

Pirmosios paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programą (toliau–Veiksmų programa) buvo gautos 2008 m. pabaigoje. Per 2008–2013 m. buvo pateiktos 389 paraiškos paramai gauti. Daugiausia paraiškų per šį laikotarpį pateikta pagal Veiksmų programos antrąją prioritetinę kryptį „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ (196 paraiškos). Pagal trečiąją prioritetinę kryptį „Bendro intereso priemonės“ pateiktos 79 paraiškos paramai gauti, pagal pirmąją prioritetinę kryptį „Jūrų žvejybos laivyno pritaikymo priemonės“ – 74 paraiškos, pagal ketvirtąją prioritetinę kryptį „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ pateiktos 33 paraiškos.

Per 2013 m. pagal Veiksmų programos priemones (išskyrus V prioritetinės kryptį „Techninė parama“) pateiktos 44 paramos paraiškos, iš jų 35 – pagal priemonės „Akvakultūra“ veiklą „Investicijos į akvakultūros įmones“.

Pagal Veiksmų programos priemones iki 2014 m. pradžios išmokėta beveik 170 mln. Lt paramos. 2013 m. paramos gavėjams išmokėta suma siekia daugiau kaip 44,7 mln. Lt.

Iš viso Veiksmų programos pirmosios krypties „Jūrų žvejybos laivyno pritaikymo priemonės“ paramos gavėjus pasiekė daugiau kaip 17,4 mln. Lt. Beveik visa ši parama (16,2 mln. Lt) išmokėta pagal priemonės „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“ veiklos sritį „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas atiduodant laivus į metalo laužą“.

Didžioji dalis paramos – 106,5 mln. Lt išmokėta pagal antrąją prioritetinę kryptį „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“. Pagal priemonę „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ išmokėta 54,7 mln. Lt, o pagal priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Vandens aplinkosaugos priemonės“ – 23,7 mln. Lt.

Pagal trečiąją programos prioritetinę kryptį „Bendro intereso priemonės“ per 2008–2013 metus paramos gavėjus pasiekė 17,4 mln. Lt. Daugiausia paramos (9,1 mln. Lt) išmokėta ir daugiausia sutarčių (17) pasirašyta pagal priemonės „Kolektyviniai veiksmai“ veiklos sritį „Parama bendro intereso priemonėms“.

2008–2013 m. pagal ketvirtąją Veiksmų programos prioritetinę kryptį „Tvari žuvininkystės plėtra“ išmokėta 11,2 mln. Lt paramos.



Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato

vienetai


procentasTikslas: Plėtoti žuvininkystės sektorių ir didinti jo konkurencingumą

R-02.001-01-01 Žvejybos kvotų panaudojimas, proc. 80 82 + 2 proc. punktai

R-02.001-01-02 Pagamintų akvakultūros produktų kiekio pokytis palyginti su praėjusiais metais, proc.

1 -11 -12 proc. punktų

R-02.001-01-03 Perdirbimo įmonėse pagamintų žuvininkystės produktų kiekio pokytis palyginti su praėjusiais metais, proc.

1 1 100

R-02.001-01-04 Žuvininkystės produktų eksporto pokytis palyginti su praėjusiais metais, proc.

5 1 - 4 proc. punktai

1 tikslo uždavinys: Optimizuoti jūros žvejybos laivyno pritaikymo priemones P-02.001-01-01-01 Modernizuotų žvejybos laivų dalis, proc.

bendrų Lietuvos žvejybos pajėgumų (GT)0,2 0,01 -0,19 proc.

punkto2 tikslo uždavinys: Skatinti akvakultūrą, įmonių, žvejojančių vidaus vandenyse, ekonominį gyvybingumą, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimą ir rinkodarą

24

P-02.001-01-02-01 Išplėstų, įrengtų ar modernizuotų akvakultūros įmonių skaičius, vnt.

7 7 100

P-02.001-01-02-02 Akvakultūros įmonėse sukurtos naujos darbo vietos, vnt.

34 n. d. -

P-02.001-01-02-03 Išplėstų, įrengtų ar modernizuotų žuvininkystės produktų perdirbimo įmonių skaičius, vnt.

11 6 55

P-02.001-01-02-04 Žuvininkystės produktų perdirbimo įmonėse sukurtos naujos darbo vietos, vnt.

287 n. d. -

3 tikslo uždavinys: Įgyvendinti bendrojo intereso produktus P-02.001-01-03-01 Įgyvendintų Bendrojo intereso projektų

skaičius, vnt.4 7 175

4 tikslo uždavinys: Skatinti vietos veiklos iniciatyvą žuvininkystės sektoriaus bendruomenėse P-02.001-01-04-01 Projektų, įgyvendintų pagal žuvininkystės

regiono plėtros strategijas, skaičius, vnt. 21 24 114,3

5 tikslo uždavinys: Užtikrinti techninę paramą programos įgyvendinimui P-02.001-01-05-01 Informacijos sklaidos priemonių

televizijos, radijo laidose, internetinėse svetainėse skaičius, vnt.

12 11 91,7


Tikslo vertinimo kriterijų:R-02.001-01-02 ,,Pagamintų akvakultūros produktų kiekio pokytis palyginti su praėjusiais

metais, proc.“ planuota reikšmė nepasiekta, nes remiantis preliminariais duomenimis, 2013 m. pagaminta 501 t mažiau akvakultūros produktų, nei 2012 m.

R-02.001-01-04 ,,Žuvininkystės produktų eksporto pokytis palyginti su praėjusiais metais, proc.“ planuota reikšmė pilnai nepasiekta, nes 2013 m. buvo eksportuota apie 20 tūkst. t mažiau žuvininkystės produktų, nei 2012 m.

Uždavinio vertinimo kriterijų: P-02.001-01-01-01 ,,Modernizuotų žvejybos laivų dalis, proc. bendrų Lietuvos žvejybos

pajėgumų (GT)“ planuota reikšmė nepasiekta, nes 2013 m. įgyvendinti 2 projektai, daugiau paraiškų paramai negauta.

P-02.001-01-02-03 ,,Išplėstų, įrengtų ar modernizuotų žuvininkystės produktų perdirbimo įmonių skaičius, vnt.“ planuota reikšmė nepasiekta, kadangi 5 įmonės pratęsė projektų įgyvendinimo terminus ir projektus užbaigs 2014 m.

P-02.001-01-05-01 ,,Informacijos sklaidos priemonių televizijos, radijo laidose, internetinėse svetainėse skaičius, vnt.“ planuota reikšmė pasiekta nepilnai, kadangi sąmatoje numatytų šiam tikslui lėšų pakako tik 10 sklaidos priemonių TV ir 1 radijuje.

Duomenys apie uždavinio vertinimo kriterijų P-02.001-01-02-02 ir P-02.001-01-02-04 įgyvendinimą bus gauti 2014 m. gegužės mėn.


Asignavimai


tūkst. litų


tūkst. litų


procentas





12 429,6 11 204,7 90,15

25


38 173,4 33 578,1 87,96

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)


7 152 tūkst. Lt programos asignavimų nepanaudota dėl mokėjimo prašymų teikimo terminų keitimo (vėlinimo) paramos gavėjų iniciatyva ir/arba mokėjimo prašymuose deklaruotų mažesnių išlaidų, negu buvo planuota.

ŽVEJYBOS KONTROLĖ IR ŽUVŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMAS (programos kodas 02 002)

Programa įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos nuostatos. Programa yra tęstinė, ją vykdo Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Programos tikslas: Išsaugoti ir racionaliai naudoti žuvų ir vėžių išteklius. Programos lėšomis diegiamos žuvininkystės stebėsenos ir kontrolės technologijos, stiprinami

Lietuvos žuvininkystės kontrolės pareigūnų administraciniai gebėjimai, kad užtikrinti ES bendrosios žuvininkystės politikos srities veiklos kontrolę, inspektavimą ir vykdymą. Šie veiksmai tiesiogiai prisideda prie tausojančio žuvininkystės išteklių naudojimo ir išsaugojimo bei žvejybos sektoriaus ekonominio gyvybingumo užtikrinimo.

Lietuva rengia ir teikia Europos Komisijai žuvininkystės duomenų rinkimo nacionalinės programos ataskaitas – renkami ir apdorojami duomenys apie žuvų išteklių biologiją, žvejybos laivyną, jo veiklą, ekonominę ir socialinę žuvininkystės sektoriaus padėtį.

Vykdant programos priemones į valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, išleidžiama daugiau kaip 90 proc. visų dirbtinai užaugintų ir įveisimui skirtų žuvų, kurių didžiąją dalį sudaro paauginti jaunikliai, žymiai geriau prisitaikantys prie natūralių gamtos sąlygų. Dėl sėkmingų žuvivaisos darbų ir apsaugos nuo brakonieriavimo sėkmingai atstatomi šlakių ištekliai, šlakis išbrauktas iš Raudonosios knygos ir priskirtas saugomų ir globojamų žuvų kategorijai. Ženkliai padidėjo parduodamų licencijų šių žuvų mėgėjiškai žvejybai skaičius. Įvertinus žmonių poveikį valstybiniams vandens telkiniams, Lietuvoje žūklės reikmenimis prekiaujančių įmonių skaičių ir jų gaunamą pelną, televizijos laidų žūklės tematika skaičių, kasmet didėjančius žvejų laimikius, galima spręsti, kad žuvų išteklių atkūrimo, išsaugojimo ir gausinimo darbai vykdomi sėkmingai.

Žvejybos kontrolės ir žuvų išteklių išsaugojimo programą sudaro 5 priemonės:1. Bendrosios žuvininkystės politikos stebėsenos ir kontrolės sistemų taikymas –

įgyvendinant šią priemonę, kiekvienais metais nustatomi prioritetai, pagal kuriuos stiprinamos atskiros žvejybos kontrolės sritys.

2. Pagrindinių žuvininkystės duomenų rinkimas ir tvarkymas – šios priemonės tikslas rinkti ir tvarkyti Europos Sąjungos žvejybos ištekliams ir žuvininkystės sektoriui įvertinti būtinus duomenis.

3. Žuvų ir vėžiagyvių veisimas, jų išteklių atkūrimas ir gausinimas – pagal šią priemonę į valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės plotą, 2013 m. įveista 26,5 mln. vnt. žuvų ir vėžių, į upes išleista beveik 440 tūkst. vnt. žuvų jauniklių.

4. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse pažeidimų kontrolės stiprinimas. 5. Parama gamtos išteklių apsaugai gerinti žuvininkystės tvenkiniuose.

26





procentasTikslas: Išsaugoti ir racionaliai naudoti žuvų ir vėžių išteklius

R-02.002-01-01 Paaugintų žuvų ir vėžių jauniklių įveisimo valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, apimčių padidėjimas, proc. (palyg. su 2005 m.)

75 87 +12 proc. punktų

R-02.002-01-02 Saugojamų ir globojamų žuvų rūšių įveisimo apimčių padidėjimas, proc. (palyg. su 2005 m.)


1 tikslo uždavinys: Užtikrinti Lietuvos žvejybos kontrolės sistemos efektyvumą, rinkti žuvininkystės sektoriui įvertinti būtinus duomenis

P-02.002-01-01-01 Žvejybos laivų, kuriuose įdiegta ir aptarnaujama elektroninių žvejybos žurnalų sistema, skaičius, vnt.

45 45 100

P-02.002-01-01-02 Ekonominių žuvininkystės sektoriaus duomenų surinkimo lygis, proc.

80 80 100

P-02.002-01-01-03 Paimtų biologinei analizei atlikti mėginių skaičius, vnt.

110 110 100

2 tikslo uždavinys: Atkurti ir gausinti žuvų ir vėžių išteklius, plėtoti žuvų veislininkystę

P-02.002-01-02-01 Išleidžiamų į valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, žuvų ir vėžių skaičius, mln. vnt.

26 26,5 101,9

P-02.002-01-02-02 Išleidžiamų į upes lašišaičių skaičius, tūkst. vnt.

200 228,4 114,2

P-02.002-01-02-03 Išleidžiamų į upes šlakiukų skaičius, tūkst. vnt. 200 210,1 105,1

Visų programos vertinimo kriterijų planuotos reikšmės buvo pasiektos arba viršytos. Tikslo vertinimo kriterijaus R-02.002-01-02 ,,Saugojamų ir globojamų žuvų rūšių įveisimo apimčių padidėjimas, proc. (palyginti su 2005 m.)“ planuota reikšmė viršyta daugiau kaip 2 kartus, nes buvo įsigytas ir įveistas didesnis europinių ungurių kiekis.


Asignavimai


tūkst. litų


tūkst. litų


procentas





1 020,0 448,4 43,96


1 694,0 1 588,7 93,78

27

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos

278,7 241,0 86,47


28


Vykdant priemonę ,,Bendrosios žuvininkystės politikos stebėsenos ir kontrolės sistemų taikymas“ lėšų ekonomija susidarė taupiai ir racionaliai naudojant lėšas bei tiekėjams pasiūlius mažesnes kainas nei buvo planuota dėl skiriamo ES finansavimo kontrolės informacinėms sistemoms įsigyti intensyvumo procento pakeitimo, viešųjų pirkimų procedūros metu pasiūlytų žemesnių prekių ir įrangos kainų.

Vykdant priemonę ,,Pagrindinių žuvininkystės duomenų rinkimas ir tvarkymas“ nepanaudoti 279,5 tūkst. Lt dėl šių priežasčių: darbo užmokesčio priedai už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą buvo mokami ne ištisus metus, komandiruotėms buvo įsigyti pigesni lėktuvų bilietai, Europos Komisija organizavo ne visus numatytus susirinkimus; liko nepanaudota 127 tūkst. Lt, skirtų Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui už Lietuvos žuvininkystės duomenų rinkimo programos dalies vykdymą; buvo žvejota trumpiau nei numatyta daugiašaliame susitarime; dėl užsitęsusios žiemos ir trumpo pavasario Europinių ungurių migracija iš ežerų į upes truko labai trumpai, todėl medžiagos rinkimo ir stebėjimo laikotarpis sutrumpėjo perpus, atitinkamai sumažėjo išlaidos.

Per ataskaitinį laikotarpį faktinės pajamų įmokos į biudžetą buvo mažesnės, nei patvirtintas planas, dėl to nepanaudota dalis numatytų pajamų įmokų.

Strateginis tikslas (kodas 03). Užtikrinti racionalų žemės naudojimą ir efektyvų žemės santykių reguliavimą bei geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro ir erdvinės informacijos infrastruktūros plėtrą.

Trečiojo strateginio tikslo įgyvendinimas vertinamas šiais efekto kriterijais:


kodasEfekto vertinimo kriterijaus

pavadinimas

2012 m. 2013 m. planas

2013 m. faktinė reikšmė

2013 m. plano


2014 m. planas

E-03-01 Erdvinės informacijos infrastruktūros priemonių naudotojų skaičiaus pokytis lyginant su praėjusiais metais, proc.

110,5 15 64,7 +49,7 proc. punktų

10

E-03-02 Asmenų valdomos žemės ploto dalies pokytis per metus, proc.

5,3 3,6 4,7 +1,1 proc. punkto

3

E-03-03 Privačios žemės dalis (proc.) šalies teritorijoje

62,2 63 64,46 +1,46 proc. punkto

63,6

Asmenų valdomos žemės ploto dalies pokytis per metus, proc.


2014 m. planas 0

1

2

3

4

5

6

5.3

3.6

4.7

3

Šaltinis: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centro duomenys

29

Privačios žemės dalis (proc.) šalies teritorijoje


2014 m. planas 61

62

63

64

65

62.2

63.0

64.5

63.6

Šaltinis: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centro duomenys

Strateginiam tikslui pasiekti buvo vykdomos 2 programos:

1. Žemės tvarkymas ir administravimas bei erdvinės informacijos infrastruktūros vystymas;

2. Žemės reformos vykdymas.

ŽEMĖS TVARKYMAS IR ADMINISTRAVIMAS BEI ERDVINĖS INFORMACIJOS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS (programos kodas 03 001)

Programa įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos nuostatos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 metų veiklos I prioriteto ,,Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ 1.1 kryptis ,,Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas“.

Programos tikslas: Įgyvendinti valstybės politiką žemės reformos, žemėtvarkos, žemės naudojimo, geodezijos ir kartografijos srityse bei geografinės informacijos infrastruktūros plėtros srityje.

Programa yra tęstinė. Vykdytojas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) ir Žemės ūkio ministerija.

Vykdant programą šalyje organizuojami žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos ir nekilnojamojo turto kadastro darbai.

Organizuojama ir vykdoma žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos ir nekilnojamojo turto kadastro darbų priežiūra, priimami sprendimai atkurti piliečių nuosavybės teises į žemę, parduoti, kitaip perleisti privačion nuosavybėn ar išnuomoti valstybinę žemę, atnaujinami kaimo vietovių laisvos valstybinės žemės sklypų (plotų) erdviniai duomenys, organizuojami piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo baigiamieji darbai bei valstybinės žemės privatizavimo, nuomos, suteikimo naudoti neatlygintinai ar patikėjimo teise darbai, vykdant žemės reformą.

Vykdoma žemės naudojimo valstybinė kontrolė, koordinuojami žemės konsolidacijos, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, valstybinės žemės perdavimas naudotis patikėjimo teise savivaldybėms, informuojama visuomenė apie šalyje vykdomus žemės tvarkymo ir administravimo darbus, esamus žemės išteklius, jų potencines galimybes ir panaudojimo tinkamumą.

Programai vykdyti skirtomis valstybės biudžeto lėšomis piliečiams mokama piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius ir už kadastriniais matavimais

30

nustatytą preliminariais matavimais anksčiau privatizuotos žemės ploto skirtumą, vystoma ir stiprinama Nacionalinės žemės tarnybos techninė bazė, atnaujinami ir palaikomi georeferencinio pagrindo kadastro duomenys, rengiama ir atnaujinama valstybinė geodezinė, kartografinė medžiaga ir erdviniai duomenų rinkiniai, vystoma ir palaikoma Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra bei vykdoma žemės informacinės sistemos plėtra ir atliekamas jos palaikymas, atnaujinamos dirvožemio, žemių melioracinės būklės, apleistų žemių ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų bazės.

Įgyvendinant programą organizuojamas ir tobulinamas valstybinės geodezinės ir kartografinės medžiagos suderintas naudojimas bendroje infrastruktūroje, sudaromos palankios sąlygos užtikrinti krašto apsaugą, šalies teritorijų planavimą ir valdymą, žemės reformą, telekomunikacijų ir transporto darbą, oro ir jūrų navigaciją, sparčiau integruotis į Europos informacines struktūras.



Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir

mato vienetai


procentasTikslas: Įgyvendinti valstybės politiką žemės reformos, žemėtvarkos, žemės naudojimo, geodezijos ir kartografijos srityse bei geografinės informacijos infrastruktūros plėtros srityje

R-03.001-01-01 Geodezinės ir kartografinės medžiagos ir erdvinių duomenų rinkinių, prieinamų naudotojams per Lietuvos erdvinės informacijos portalą, informacijos kiekis, proc.

60 60 100

R-03.001-01-02 Žemės ploto, dėl kurio jau priimti sprendimai atkurti piliečių nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, dalis, proc. nuo prašymuose nurodyto ploto

99,2 99,2 100

1 tikslo uždavinys: Vykdyti valstybinės žemės patikėtinio funkcijas, sudaryti palankias sąlygas racionaliam žemės naudojimui, geodezijos, kartografijos ir nekilnojamojo turto kadastro veiklai P-03.002-01-01-01 Priimtų sprendimų atkurti piliečių

nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius skaičius, vnt.

11500 7782 67,7

P-03.002-01-01-02 Sudarytų sutarčių parduoti, kitaip perleisti privačion nuosavybėn bei išnuomoti valstybinę žemę skaičius, vnt.

9200 17784 193,3

P-03.002-01-01-03 Vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę atliktų patikrinimų skaičius

4400 6396 145,4

P-03.002-01-01-04 Patikrintų žemės sklypų kadastro duomenų bylų skaičius

80000 123476 154,3

2 tikslo uždavinys: Vystyti Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūrą bei rengti valstybinę geodezinę ir kartografinę medžiagą P-03.002-01-02-01 Atnaujintų ir palaikomų valstybinės

geodezinės ir kartografinės medžiagos ir erdvinių duomenų rinkinių kiekis

3 3 100

P-03.002-01-02-02 Atnaujintų ir integruotų į Žemės informacinę sistemą erdvinių duomenų rinkinių kiekis

4 4 100

Nepasiektų arba viršytų uždavinio vertinimo kriterijų reikšmių priežastys:

P-03.002-01-01-01 ,,Priimtų sprendimų atkurti piliečių nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius skaičius, vnt.“ pasiekta mažesnė už planuotąją reikšmė, kadangi daugumos žemės

31

sklypų, į kuriuos rengiamasi atkurti nuosavybės teises, kadastro duomenų patikra persikėlė iš 2013 m. pabaigos į 2014 m. I–II ketvirčius. Taip pat nepriimti sprendimai atkurti nuosavybės teises dėl pretendentų tarpusavio ginčų, nežinomų pretendentų paveldėtojų, piliečių neaktyvumo, teisminių ginčų ir užsitęsusių projektų įgyvendinimo darbų.

P-03.002-01-01-02 ,,Sudarytų sutarčių parduoti, kitaip perleisti privačion nuosavybėn bei išnuomoti valstybinę žemę skaičius, vnt.“ planuota reikšmė viršyta beveik dvigubai. Sudarytų sutarčių parduoti, kitaip perleisti privačion nuosavybėn bei išnuomoti valstybinę žemę skaičius žymiai išaugo, kadangi rangovai 2012 m. pabaigoje pateikė daugiau suprojektuotų žemės, miško sklypų kadastro duomenų bylų patikrai. Dėl šių priežasčių sutarčių sudarymas persikėlė į 2013 m. Taip pat didelę įtaką turėjo žymiai padidėjęs valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas lengvatinėmis sąlygomis (žemės pardavimas be aukcionų, žemės kainą mažinančiais koeficientais, palūkanų dalies kompensavimas) prieš užbaigiant 2013 m. gruodžio 31 d. teikti valstybinę pagalbą asmenims, pageidaujantiems įsigyti šią žemę.

P-03.002-01-01-03 ,,Vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę atliktų patikrinimų skaičius“ planuota reikšmė pasiekta 145 proc. Padidėjusį patikrinimų skaičių lėmė patikrinimams vietovėje palankios (III – IV ketv.) oro sąlygos bei sustiprintas apleistų, netinkamai tvarkomų žemės ūkio paskirties žemės plotų tikrinimas, taip pat žemės naudojimo patikrinimų vykdymas pagal Nacionalinės žemės tarnybos vadovybės bei kitų institucijų pavedimus (savivaldybėms perduotų panaudos teise naudoti žemės sklypų naudojimo patikrinimai; profesinėms mokymo įstaigoms priskirtų žemės plotų tikrinimas; atsižvelgiant į VĮ Valstybės žemės fondo nustatytus duomenis apie apleistos žemės plotus sistemingas tikrinimas).

P-03.002-01-01-04 ,,Patikrintų žemės sklypų kadastro duomenų bylų skaičius“ reikšmė viršyta 1,5 karto, kadangi 2013 m. buvo spartinamas žemės ūkio paskirties žemės pardavimas ir įsiterpusių žemės sklypų pardavimas, taip pat asmenys buvo labiau suinteresuoti žemės sklypams atlikti kadastrinius matavimus.


Asignavimai


tūkst. litų


tūkst. litų


procentas





0,8 0,8 100


ŽEMĖS REFORMOS VYKDYMAS (programos kodas 03 002)

Programa yra tęstinė, vykdoma nuo 2010 m. liepos 1 d. Programą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba.

32

Programos tikslas: Kaimo vietovėse užbaigti žemėtvarkos darbus, būtinus sprendimams dėl žemės grąžinimo priimti, ir vykdyti kitus teisės aktais reglamentuotus žemės reformos žemėtvarkos darbus.

Programos priemonėmis kaimo vietovėse rengiami ir įgyvendinami žemės reformos žemėtvarkos projektai bei organizuojamas žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektų, detaliųjų planų rengimas, vykdomi kiti teisės aktais reglamentuoti žemės reformos žemėtvarkos darbai. Programos lėšomis apmokami vykdytojų (įmonių ir/ar rangovų) specialistų – projektų autorių atlikti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbai dėl žemės grąžinimo – piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo grąžinant žemę natūra ir perduodant neatlygintinai nuosavybėn, taip pat asmeniniam ūkiui suteiktos ir naudojamos žemės įteisinimo bei teisės aktais reglamentuoti ir su žemės grąžinimu susiję kiti žemės reformos darbai, paslaugos, iš jų VĮ Registrų centro paslaugos.

Šios programos lėšomis vykdomi valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų, parduotinų atviro aukciono būdu, projektavimo darbai, atliekami šių miško žemės sklypų kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylų parengimas, miško žemės sklypai įregistruojami VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, atliekamas miško žemės sklypų individualus vertinimas, organizuojami aukcionai, kuriuos vykdo VĮ Valstybės žemės fondas.

Programos lėšomis organizuojami ir vykdomi valstybinės žemė sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų bei detaliųjų planų rengimo darbai, kai iniciatorius ir šių projektų bei planų rengimo organizatorius yra Nacionalinė žemės tarnyba, taip pat vykdomi teismų sprendimai – teismų sprendimų, nutarčių, įsakymų pagrindu išmokamos priteistos sumos tretiesiems asmenims bei mokamas žyminis mokestis.



Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir

mato vienetai


procentasTikslas: Kaimo vietovėse užbaigti žemėtvarkos darbus, būtinus sprendimams dėl žemės grąžinimo priimti, ir vykdyti kitus teisės aktais reglamentuotus žemės reformos žemėtvarkos darbus

R-03.002-01-01 Žemėtvarkos planavimo dokumentuose suprojektuotų ir patvirtintų žemės sklypų ploto dalis (proc. nuo piliečių prašymuose nurodyto ploto) dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo grąžinant žemę natūra ir perduodant neatlygintinai nuosavybėn

99,3 99,3 100

1 tikslo uždavinys: Rengti ir įgyvendinti žemės reformos žemėtvarkos projektus dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir asmeninio ūkio žemės įteisinimo bei vykdyti kitus teisės aktais reglamentuotus žemės reformos žemėtvarkos darbus P-03.002-01-01-01 Žemėtvarkos planavimo dokumentuose

suprojektuotų ir patvirtintų žemės sklypų plotas nuosavybės teisėms į žemę, mišką ir vandens telkinius atkurti ir asmeninio ūkio žemei įteisinti, ha

20000 11318 56,6

P-03.002-01-01-02 Asmenų, kuriems suformuotos kaimo vietovėse esančių žemės sklypų kadastro duomenų bylos dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo, naudojamos asmeninio ūkio

8000 5925 74,1

33

žemės įteisinimo, skaičius, vnt.

Nepasiektų uždavinio vertinimo kriterijų reikšmių priežastys:

P-03.002-01-01-01,,Žemėtvarkos planavimo dokumentuose suprojektuotų ir patvirtintų žemės sklypų plotas nuosavybės teisėms į žemę, mišką ir vandens telkinius atkurti ir asmeninio ūkio žemei įteisinti, ha“ planuota reikšmė nepasiekta, nes nuosavybės teisių atkūrimo procesui artėjant link pabaigos, laisvos valstybinės žemės fondą sudarantys žemės, miško, vandens plotai mažėja. Dėl šių priežasčių smulkėja projektuotinų valdų plotas.

P-03.002-01-01-02 ,,Asmenų, kuriems suformuotos kaimo vietovėse esančių žemės sklypų kadastro duomenų bylos dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo, naudojamos asmeninio ūkio žemės įteisinimo, skaičius, vnt.“ planuota reikšmė pasiekta 74,1 proc., kadangi nuosavybės teisių atkūrimo procesui artėjant link pabaigos daugumoje savivaldybių teritorijų nuosavybės teisės yra atkurtos.


Asignavimai


tūkst. litų


tūkst. litų


procentas

Iš viso asignavimų programai 20 343,0 20343,0 100


1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 20 343,0 20343,0 100

iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

Strateginis tikslas (kodas 04). Stiprinti visuomenės sveikatą ir vartotojų apsaugą, susijusią su maisto sauga ir kokybe, užtikrinti augalų ir gyvūnų sveikatingumą ir gerovę.

Ketvirtojo strateginio tikslo įgyvendinimas vertinamas efekto kriterijumi:

Vertinimo kriterijau

s kodas Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas

2012 m. 2013 m. planas

2013 m.faktinė reikšmė

2013 m. plano


2014 m.planas

E-04-01 Augalų sveikatingumas, išreikštas procentais patikrinimų, kurių metu nenustatyta augalų sveikatos reikalavimų pažeidimų

95,2 91 96,33 +5,33 proc.

punkto

91

Augalų sveikatingumas, išreikštas procentais patikrinimų, kurių metu nenustatyta augalų sveikatos reikalavimų pažeidimų

34


2014 m. planas 88

90

92

94

96

98

95.2

91.0

96.3

91.0

Šaltinis: Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenys

Strateginiam tikslui pasiekti buvo vykdoma programa Fitosanitarija, augalų dauginamosios medžiagos ir grūdų kokybės kontrolė, veislių tyrimai.

Šį strateginį tikslą pagal kompetenciją taip pat įgyvendina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

FITOSANITARIJA, AUGALŲ DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS IR GRŪDŲ KOKYBĖS KONTROLĖ, VEISLIŲ TYRIMAI (programos kodas 04 001)

Programa yra tęstinė. Programą įgyvendina Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė augalininkystės tarnyba).

Programos tikslas: Įgyvendinti valstybinę fitosanitarijos, augalų apsaugos, trąšų, augalų dauginamosios medžiagos, augalų veislių registravimo ir teisinės apsaugos, grūdų ir jų produktų kokybės gerinimo politiką.

Įgyvendinant programą užtikrinama, kad į Lietuvos rinką tiekiami fitosanitariniu požiūriu sveiki augalai, augaliniai produktai ir kiti susiję objektai, neplis fitosanitariškai kontroliuojamos augalų ligos ir kenkėjai. Ūkininkams suteikiama galimybė sėti įvairių rūšių srtifikuotą, Lietuvoje ištirtų ir registruotų veislių fitosanitariškai patikrintą žemės ūkio augalų sėklą.

Sudaromos palankios sąlygos eksportuoti Lietuvoje išaugintą produkciją, nes ji atitinka kitų šalių reikalavimus įvežamai produkcijai. Ūkininkams ir neprofesionaliems naudotojams tampa prieinami efektyvūs augalų apsaugos produktai, padedantys kovoti su augalų ligomis, kenkėjais ir piktžolėmis. Rinkoje esantys augalų apsaugos produktai visapusiškai vertinami pagal pateiktus duomenis prieš registruojant, todėl tinkamai naudojant jie nekelia pavojaus aplinkai ir žmogaus sveikatai, ir yra efektyvūs Lietuvos sąlygomis.

Atliekant tiekiamos rinkai žemės ūkio, sodo ir daržo augalų dauginamosios medžiagos kokybės kontrolę, užtikrinama dauginamosios medžiagos kokybė, todėl pirkėjas gali įsigyti kokybišką sertifikuotą dauginamąją medžiagą, o tiekėjas – konkurencingai dalyvauti Bendrijos rinkoje.

Vykdant intervencinio pirkimo grūdų kokybės kontrolės procedūras, grūdų rinkos subjektams užtikrinamas nešališkas parduodamų grūdų kokybės vertinimas. Sukurto grūdų kokybės nustatymo „Infratec“ prietaisais tinklo funkcionavimo kontrolė leidžia žemdirbiams ir kitiems ūkio subjektams visoje šalies teritorijoje įvairiose grūdų pardavimo – supirkimo vietose gauti patikimus kokybės tyrimų rezultatus ir atitinkamai teisingą apmokėjimą už grūdus. Valstybės rezerve saugomų grūdų kokybės kontrolė užtikrina, kad grūdai bus išlaikyti nepablogėjusios būklės ir juos ilgai saugant bus išvengta nuostolių.

35





procentasTikslas: Įgyvendinti valstybinę fitosanitarijos, augalų apsaugos, trąšų, augalų dauginamosios medžiagos, augalų veislių registravimo ir teisinės apsaugos, grūdų ir jų produktų kokybės gerinimo politiką

R-04.001-01-01Augalų apsaugos produktų ir trąšų naudotojų patikrinimų, kurių metu rasti pažeidimai, dalis, proc.

25 25,8 + 0,8 proc. punkto

R-04.001-01-02Naujų geros ūkinės vertės veislių, įrašytų į ES Bendruosius žemės ūkio augalų ir daržovių rūšių veislių katalogus, skaičius, vnt.

60 63 105

R-04.001-01-03 Patikrintų atestuotų augalų dauginamosios medžiagos tiekėjų dalis, proc. 25 25 100

R-04.001-01-04 Tikrinimų, atliktų naudojant kontrolinius klausimynus, dalis, proc. 50 55,5 + 5,5 proc.

punktai

R-04.001-01-05

Sodų, miškų, parkų ir kitų augaviečių plotas (ha), kuriame atliekama Nacionalinė fitosanitarinė kenksmingųjų organizmų stebėsena

1400 5144,5 367,5

1 tikslo uždavinys: Saugoti Lietuvos teritoriją nuo augalų karantininių ligų sukėlėjų ir kenkėjų, užtikrinti tinkamą augalų apsaugos produktų registravimą ir racionalų jų bei trąšų naudojimą, vaisių ir daržovių atitiktį prekybos standartams, augalų veislių tyrimą, registravimą ir teisinę apsaugą, augalų dauginamosios medžiagos ir grūdų kokybęP-04.001-01-01-01 Fitosanitarinių patikrinimų skaičius, vnt. 47000 85585 182,1

P-04.001-01-01-02Kenksmingųjų organizmų nustatymo laboratorinių ekspertizių liudijimų skaičius, vnt.

3800 3348 88,1

P-04.001-01-01-03

Lietuvos vidaus rinkai tiekiamų, importuojamų ir eksportuojamų šviežių vaisių ir daržovių atitikties kokybės reikalavimams patikrinimų skaičius, vnt.

2000 3327 166,4

P-04.001-01-01-04Įvertintų duomenų ir priimtų sprendimų dėl augalų apsaugos produktų registravimo, perregistravimo ir kt. skaičius, vnt.

40 40 100

P-04.001-01-01-05Augalų apsaugos produktų saugojimo, prekybos, pakavimo ir ženklinimo bei naudojimo patikrinimų skaičius, vnt.

3200 3315 103,6

P-04.001-01-01-06

Trąšų ir tręšiamųjų produktų naudotojų patikrinimų metu nustatytų apskaitos tvarkymo atvejų, atitinkančių nustatytus reikalavimus, skaičius, vnt.

600 391 65,2

P-04.001-01-01-07Tiriamų Lietuvos ir užsienio šalių selekcininkų sukurtų augalų veislių skaičius (vnt.), nustatant jų ūkinį vertingumą

400 580 145

P-04.001-01-01-08 Augalų dauginamosios medžiagos patikrinimų skaičius, vnt. 200 238 119

36

P-04.001-01-01-09

Grūdų kokybės, sandėlių, grūdų specialiosios kiekio ir kokybės apskaitos, kokybės vertinimo teisingumo ir prietaisų matavimo tikslumo tikrinimų skaičius, vnt.

170 335 197,1

P-04.001-01-01-10 Augalininkystės produktų kokybės tyrimų skaičius, vnt. 15000 24716 164,8


Tikslo vertinimo kriterijaus:

R-04.001-01-05 ,,Sodų, miškų, parkų ir kitų augaviečių plotas (ha), kuriame atliekama Nacionalinė fitosanitarinė kenksmingųjų organizmų stebėsena“ planuota kriterijaus reikšmė ženkliai viršyta, nes nustatyta daug kenksmingųjų organizmų židinių ir daug dėmesio skirta ne tik sodų, miškų, parkų ir kitų augaviečių tikrinimui, bet ir apie minėtus židinius esančių teritorijų fitosanitarinei stebėsenai pagal teisės aktų nuostatas.


P-04.001-01-01-01 ,,Fitosanitarinių patikrinimų skaičius, vnt.“ planuota reikšmė buvo viršyta dėl to, kad vyko intensyvi tarptautinė prekyba augalais, augaliniais produktais ir su jais susijusiais objektais. Vykdant Europos Komisijos 2013 m. vasario 18 d. sprendimą (2013/92ES) ,,Dėl Kinijos kilmės nurodytoms prekėms vežti faktiškai naudojamos medinės pakavimo medžiagos priežiūros, augalų sveikatos tikrinimo ir kitų priemonių“ buvo sugriežtinta medinės pakavimo medžiagos kontrolė iš Kinijos. Įvežamų ir išvežamų krovinių srautų tiksliai suplanuoti negalima, nes juos lemia prekiautojų gebėjimas reaguoti į rinkų svyravimus.

P-04.001-01-01-02 ,,Kenksmingųjų organizmų nustatymo laboratorinių ekspertizių liudijimų skaičius, vnt.“ reikšmė pilnai nepasiekta dėl šių priežasčių: kriterijaus reikšmė buvo planuota pagal ūkio subjektų apklausos duomenis dėl poreikio atlikti 2012 metų derliaus A ir E kategorijų sėklinių bulvių tyrimus pagal sėklinių bulvių sertifikavimo schemą, tačiau ūkio subjektai nepateikė prašymų ir mėginiai nebuvo pristatyti; 2013 m. mažesniam eksportuojamos augalinės produkcijos skaičiui prireikė laboratorinio ištyrimo; sumažėjo importuojamos produkcijos mėginių, kuriems būtinas laboratorinis tyrimas.

P-04.001-01-01-03 ,,Lietuvos vidaus rinkai tiekiamų, importuojamų ir eksportuojamų šviežių vaisių ir daržovių atitikties kokybės reikalavimams patikrinimų skaičius, vnt.“ reikšmės viršijimą lėmė intensyvi tarptautinė prekyba šviežiais vaisiais ir daržovėmis. Įvežamų ir išvežamų krovinių su vaisiais ir daržovėmis kiekio objektyviai iš anksto įvertinti negalima.

P-04.001-01-01-06 ,,Trąšų ir tręšiamųjų produktų naudotojų patikrinimų metu nustatytų apskaitos tvarkymo atvejų, atitinkančių nustatytus reikalavimus, skaičius, vnt.“ planuota reikšmė nepasiekta dėl objektyvių priežasčių. Kadangi Tiekiamų rinkai trąšų įstatymą įgyvendinantys nauji teisės aktai, įskaitant ir trąšų apskaitą reglamentuojančius, nebuvo priimti dėl jų notifikavimo Europos Komisijai procedūrų, galimybė taikyti administracinio poveikio priemones nebuvo realizuota, ir tai lėmė, kad tik apie 65 proc. ūkio subjektų tinkamai vedė trąšų ir tręšiamųjų produktų apskaitos dokumentus.

P-04.001-01-01-07 ,,Tiriamų Lietuvos ir užsienio šalių selekcininkų sukurtų augalų veislių skaičius (vnt.), nustatant jų ūkinį vertingumą“ pasiekta didesnė nei planuota reikšmė, nes buvo gauta daugiau paraiškų įrašyti į Nacionalinį augalų veislių sąrašą kukurūzų, cukrinių runkelių ir rapsų veisles, todėl padidėjo tiriamų augalų veislių skaičius.

P-04.001-01-01-09 ,,Grūdų kokybės, sandėlių, grūdų specialiosios kiekio ir kokybės apskaitos, kokybės vertinimo teisingumo ir prietaisų matavimo tikslumo tikrinimų skaičius, vnt.“ planuota reikšmė viršyta dėl ūkio subjektų prašymu daugiau išduotų grūdų kokybės sertifikatų ir padidėjusio įjungtų į bendrą administravimo tinklą grūdų kokybės analizatorių „Infratec“ skaičiaus.

37

P-04.001-01-01-10 ,,Augalininkystės produktų kokybės tyrimų skaičius, vnt.“ planuota reikšmė viršyta, nes dėl sėklų kokybės tyrimų atlikimo kreipėsi daugiau ūkio subjektų nei planuota.


Asignavimai


tūkst. litų


tūkst. litų


procentas





2 103,2 2 055,0



Programos asignavimai panaudoti 99,6 proc. Nedidelis lėšų skirtumas (77 tūkst. Lt) susidarė dėl to, kad buvo sutaupytas darbo užmokestis dėl darbuotojų nedarbingumo susirgus, ataskaitiniu laikotarpiu tiekėjai nepateikė sąskaitų faktūrų.

III. KOORDINUOJAMŲ TARPINSTITUCINIŲ VEIKLOS PLANŲ, PLĖTROS PROGRAMŲ IR STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS

Žemės ūkio ministerija koordinuoja Tautinio paveldo apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2012–2020 metų programos (toliau – TPP programa), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1475, įgyvendinimą.

TPP programos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 3D-155 patvirtintas TPP programos 2012–2014 metų priemonių planas.

Žemės ūkio ministerija siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas tradiciniams amatininkams kurti, pristatyti ir populiarinti tautinio paveldo produktus. Kaime gyvenantiems tradiciniams amatininkams sudarytos palankesnės sąlygos pasinaudoti ES parama pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties priemones. 2013 metais buvo atlikti Tautinio paveldo veiklos finansavimo taisyklių pakeitimai, pagal kuriuos tradiciniams amatininkams sudarytos palankesnės galimybės pasinaudoti valstybės pagalba pristatant tautinio paveldo produktus įvairiuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje. Tautinio paveldo produktai pristatyti Vilniaus ir Kauno miestų „Kaziuko“ mugėse, „Tebūnie Kaziukas“ mugėje Dubline (Airija), „Jūros šventėje 2013“ Klaipėdoje. 2013 m. sausio mėn. Berlyne vykusioje tarptautinėje maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodoje „Žalioji savaitė – 2013“ Žemės ūkio ministerija Lietuvos nacionaliniame stende pristatė įmonių ekologiškus ir kulinarinio paveldo maisto produktus, sulaukusius didelio lankytojų susidomėjimo. Tautinio paveldo produktai pristatyti ir kitose užsienio šalyse: Olandijos lietuvių bendruomenės projekte „Ltart.NL“, „Euromarkt 2013“ Belgijoje, tarptautinėje Sankt Peterburgo kalėdinėje mugėje, tarptautinėje parodoje „Auksinis ruduo 2013“ Maskvoje ir kt.

Vykdoma tautinio paveldo produktų plėtros stebėsena ir kt. projektai. Įgyvendinant TPP programą dalyvauja Kultūros ministerija, Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Aplinkos

38

ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos.

Kultūros ministerija iš vykdytų programų įgyvendino 5 tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų kvalifikacijos tobulinimo projektus, 9 projektus, kurie buvo skirti tradicinėms parodoms, mugėms ir kitiems tautinio paveldo produktams, tradicinėms paslaugoms populiarinti, finansavo 3 projektus susiejusius su tautinio paveldo produktų populiarinimu.

TPP programos įgyvendinimo 2013 metais rezultatai pateikti 1 lentelėje, TPP asignavimų panaudojimas 2013 metais – 2 lentelėje.

Vyriausybė rekomendavo įgyvendinant programą dalyvauti savivaldybėms. Informacija apie savivaldybes, kurios dalyvavo ir skyrė lėšų priemonėms, susijusioms su tautinio paveldo produktų plėtra, pateikta 3 lentelėje.

1 lentelė

TPP PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2013 METAIS REZULTATAI

Eil.Nr. Nr.

Programos tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsĮgyvendinanti

institucijametinisplanas

įvykdyta įvykdymo procentas

Strateginis tikslas – išsaugoti ateinančioms kartoms tradicinius amatus ir užtikrinti tautinio paveldo produktų – etninės kultūros vertybių – perėmimą ir tradicijų tęstinumą

Naujų darbo vietų, susijusių su tradicinių amatų veikla, skaičius

3 3 100 Žemės ūkio ministerija

Tautinio paveldo produktų paklausos didėjimas tarp vartotojų, procentais (nustatoma apklausos būdu)


1. Tikslas – plėtoti valstybės pagalbą, skatinančią tautinio paveldo produktų išsaugojimą, kūrimą ir realizavimąTradicinių amatininkų, pasinaudojusių valstybės pagalbos galimybėmis, dalis, procentais


1.1.

1 tikslo 1 uždavinys: tęsti tautinio paveldo produktų sertifikavimo procesą

Gaminių, pripažintų tautinio paveldo produktais, skaičius


Tradicinių amatininkų, kurių gaminiai sertifikuoti ir pripažinti tautinio paveldo produktais, skaičius

353 531 150,4 Žemės ūkio ministerija

1.2.

1 tikslo 2 uždavinys: tobulinti teisines prielaidas, skatinančias tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų išsaugojimąTautinio paveldo veiklos sričių, kurioms teikiama valstybės pagalba, skaičius


Tautinio paveldo objektų, būdingų konkrečiai vietovei ar etnografiniam regionui, atitikties specifikacijų parengimas

1 1 100 Žemės ūkio ministerija,

1.3.

1 tikslo 3 uždavinys: sudaryti sąlygas teikti valstybės pagalbą ir Europos Sąjungos paramą tradiciniams amatininkams, kurių gaminiai sertifikuoti ir pripažinti tautinio paveldo produktaisFinansuotų projektų, susijusių su tautinio paveldo produktų plėtra, skaičius

2 82 41 k. Žemės ūkio ministerija,Kultūros ministerija

39

1.4.

1 tikslo 4 uždavinys: skatinti tradicinių amatų centrų kūrimą Lietuvoje (ypač Vidurio Lietuvoje ir Vilniaus regione), užtikrinti tradicinių amatų centrų veikląĮkurtų ir tradicinių amatų veiklą plėtojančių tradicinių amatų centrų skaičius

5 9 180 Žemės ūkio ministerija, savivaldybės

2. Tikslas – išplėtoti ir koordinuoti tradicinių amatų mokymo sistemąTradicinių amatininkų, kurių tradicinių amatų veiklos kvalifikacijos lygis pakilo, dalis, procentais (nustatoma apklausos būdu)

0 0 0 Žemės ūkioministerija

2.1.

2 tikslo 1 uždavinys: tobulinti tradicinių amatininkų mokymus. Priemonės ir produktų vertinimo kriterijai 2013 metams neplanuoti

2.2.

2 tikslo 2 uždavinys: užtikrinti tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų kvalifikacijos tobulinimo, vadybos, verslumo ir rinkodaros mokymus. Priemonės ir produktų vertinimo kriterijai 2013 metams neplanuoti

2.3.

2 tikslo 3 uždavinys: skatinti tradicinių amatų meistrus perduoti tradicinių amatų įgūdžius jaunimuiTradicinių amatų meistrų, rengiančių tradicinių amatų edukacinius užsiėmimus vaikams ir jaunimui, skaičius


0 15 X Kultūros ministerija

2.4.

2 tikslo 4 uždavinys: atlikti mokslinius tyrimus ir tautinio paveldo produktų plėtros stebėseną

Atliktų mokslinių tyrimų tautinio paveldo produktų išsaugojimo srityje skaičius

1 4 4 k. Žemės ūkio ministerija

3. Tikslas – formuoti patrauklų tautinio paveldo produktų įvaizdį šalyje ir užsienyjeTautinio paveldo produktų įvaizdžio gerėjimas tarp vartotojų, procentais (nustatoma apklausos būdu)

- 1 X Žemės ūkio ministerija

3.1.

3 tikslo 1 uždavinys: populiarinti tautinio paveldo produktus ir tradicines paslaugas

Išleistų leidinių ir vaizdinės medžiagos, populiarinančių tautinio paveldo produktus, skaičius


Finansuotų tradicinių parodų, mugių, konferencijų ir kitų renginių skaičius


0 9 X Kultūros ministerijaPrekybos vietų, skirtų prekiauti tautinio paveldo produktais, skaičius


Kasmet premijuotų tradicinių amatininkų skaičius


3.2.

3 tikslo 2 uždavinys: skatinti tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų asociacijų veiklą ir jų pateiktų projektų įgyvendinimąFinansuotų, susijusių su tautinio paveldo produktų populiarinimu, projektų, kuriuos pateikė asociacijos, dalis, procentais


1 3 300 Kultūros ministerija

3.3.

3 tikslo 3 uždavinys: stiprinti tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimą su turizmo sektoriais Įgyvendintų bendrų projektų, populiarinančių tautinio paveldo produktus, skaičius

1 3 300 Kultūros ministerija1 0 0 Valstybinis turizmo

departamentas prie Ūkio ministerijos

40

3.4.

3 tikslo 4 uždavinys: tobulinti informacinį tinklalapį, skirtą tradiciniams amatams plėtoti ir tautinio paveldo produktams populiarintiSukurtas tradicinių amatininkų poreikius atitinkantis tinklalapis ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis


2 lentelėTPP PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS 2013 METAIS

Tikslo, uždavinio ir priemonės pavadinimasAsignavimai, tūkst. litų

patvirtinti panaudoti panaudojimo procentas

Strateginis tikslas – išsaugoti ateinančioms kartoms tradicinius amatus ir užtikrinti tautinio paveldo produktų – etninės kultūros vertybių – perėmimą ir tradicijų tęstinumąStrateginio tikslo priemonė – tautinio paveldo produktų paklausos didėjimo nustatymas tarp vartotojų, procentais (nustatoma apklausos būdu)

0 4,8 x

Tikslas – plėtoti valstybės pagalbą, skatinančią tautinio paveldo produktų išsaugojimą, kūrimą ir realizavimąPirmo tikslo priemonė – tradicinių amatininkų, pasinaudojusių valstybės pagalbos galimybėmis, dalies nustatymas procentais

0 0 0

Uždavinys – tęsti tautinio paveldo produktų sertifikavimo procesąPriemonė – tautinio paveldo produktų sertifikavimas 30 18,85 62,83Priemonė – parama tradiciniams amatininkams, kurių gaminiai pripažinti A kategorijos tautinio paveldo produktais, pripažinimo patvirtinimo išlaidoms kompensuoti

20 12,6 63

Uždavinys – tobulinti teisines prielaidas, skatinančias tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų išsaugojimąPriemonė – tautinio paveldo veiklos subjektų finansavimo taisyklių pakeitimo, kuriame būtų numatytas išplėstas teikiamos valstybės pagalbos veiklų skaičius, parengimas

0 0 0

Priemonė – tautinio paveldo produktų aprašų, kuriuose būtų išryškinti etnografinių regionų skirtumai, parengimas

0 0 0

Uždavinys – sudaryti sąlygas teikti valstybės pagalbą ir Europos Sąjungos paramą tradiciniams amatininkams, kurių gaminiai sertifikuoti ir pripažinti tautinio paveldo produktaisPriemonė – parama tautinio paveldo produktų gamintojų, tradicinių paslaugų teikėjų projektams

180 278,53 154

Uždavinys – skatinti tradicinių amatų centrų kūrimą Lietuvoje (ypač Vidurio Lietuvoje ir Vilniaus regione), užtikrinti tradicinių amatų centrų veikląPriemonė – parama tradiciniams amatų centrams įkurti 5430 4164,15 76,68Tikslas – išplėtoti ir koordinuoti tradicinių amatų mokymo sistemąAntro tikslo priemonė – tradicinių amatininkų, kurių tradicinių amatų veiklos kvalifikacijos lygis pakilo, dalies nustatymas procentais (nustatoma apklausos būdu)

0 0 0

Uždavinys – tobulinti tradicinių amatininkų mokymusPriemonė – tradicinių amatininkų kvalifikacijos tobulinimo metodikų parengimas

20 0 Vykdoma 2014 m.

41

Uždavinys – užtikrinti tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų kvalifikacijos tobulinimo, vadybos, verslumo ir rinkodaros mokymusPriemonė – tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų kvalifikacijos tobulinimo neformaliojo švietimo programos parengimas ir mokymų organizavimas


50 521 104

Uždavinys – skatinti tradicinių amatų meistrus perduoti tradicinių amatų įgūdžius jaunimuiPriemonė – tradicinių amatininkų, kurie yra atestuoti ir pripažinti tradicinių amatų meistrais, įtraukimas į švietimo sistemą ir edukacinių užsiėmimų, kuriuose vaikai ir jaunimas galėtų susipažinti su tradiciniais amatais, organizavimas

0 0 0

Priemonė – tradicinių amatininkų, tradicinių amatų meistrų ir tradicinių paslaugų teikėjų mokymo metodinių rekomendacijų profesijos, bendrojo lavinimo mokytojams ir meistrams parengimas, mokymo metodikos taikymo kursų organizavimas


Uždavinys – atlikti mokslinius tyrimus ir tautinio paveldo produktų plėtros stebėsenąPriemonė – tautinio paveldo produktų plėtros stebėsena

0 4,83 4,8 k.

Priemonė – tradicinių amatininkų įtraukimo į švietimo sistemą galimybių studija ir jos įgyvendinimas

0 0 0

Tikslas – formuoti patrauklų tautinio paveldo produktų įvaizdį šalyje ir užsienyjeTrečio tikslo priemonė – Tautinio paveldo produktų įvaizdžio gerėjimo tarp vartotojų nustatymas procentais (nustatoma apklausos būdu)

0 4,83 4,8 k.

Uždavinys – populiarinti tautinio paveldo produktus ir tradicines paslaugasPriemonė – finansuoti leidybos ir populiarinimo projektus, pristatančius tautinio paveldo produktus šalyje ir užsienyje

30 55 183

Priemonė – parama tautinio paveldo produktams pristatyti nacionalinėse ir tarptautinėse turizmo, žemės ir maisto ūkio specializuotose parodose ir mugėse

40 57,91 144

20 60,51 3 k.

Priemonė – kasmetinis konkurso organizavimas siekiant premijuoti sėkmingiausiai dirbančius tradicinius amatininkus ir tradicinių amatų centrą

10 10,4 104

Priemonė – tautinio paveldo konferencijos organizavimas

30 0 0

Priemonė – prekybos vietų, skirtų prekiauti tautinio paveldo produktais, kūrimo skatinimas*

20 18,8 94

Uždavinys – skatinti tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų asociacijų veiklą ir jų pateiktų projektų įgyvendinimąPriemonė – parama tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų asociacijų projektinei veiklai

180 185,09 102,8

Uždavinys – stiprinti tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimą su turizmo sektoriaisPriemonė – bendrų projektų, populiarinančių tautinio paveldo produktus turizmo sektoriuje, finansavimas*

20 8,45 42

20 301 150

Uždavinys – tobulinti informacinį tinklalapį, skirtą tradiciniams amatams plėtoti ir tautinio paveldo produktams populiarinti

42

Priemonė – tautinio paveldo interneto svetainės atnaujinimas ir papildymas anglų, rusų ir kt. kalbomis, tautinio paveldo produktų paplitimo žemėlapio pildymas

0 0 0

Iš viso TPP programos priemonėms finansuoti (1+2) 5 337 4969,74 93,11Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 6 010 4674,45 77,7iš jo: 1.1. Žemės ūkio ministerijos nacionalinio biudžeto lėšos

580 510,3 87,9


5430 1464,15 76,68

2. Kitų institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant TPP programą, lėšos (KM, ŪM, VSTT, VTD)

145 142,5 98,3

––––––––––––––––––––––––––––1 - Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Žemės ūkio ministerija. Siekdama įgyvendinti TPP programos uždavinius ir suplanuotus rezultatus iš valstybės biudžeto skyrė 580 tūkst. litų priemonėms vykdyti.

Strateginio tikslo priemonės „Tautinio paveldo produktų paklausos didėjimo ir įvaizdžio nustatymo tyrimas“ apklausos būdu tarp vartotojų baigtas 2013 m., jam buvo panaudoti likę 20 proc. asignavimų.

Pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ planiniu būdu yra teikiama parama savivaldybėms steigti tradicinių amatų centrus. 2013 m. buvo skirta 4157,15 tūkst. litų tikslinių lėšų tradicinių amatų centrams įkūrimui bei tradicinių amatų centų įrangai įsigyti.

Kultūros ministerija. 2013 m. buvo planuota 20 tūkst. litų skirti paramai tautinio paveldo produktams pristatyti nacionalinėse ir tarptautinėse turizmo, žemės ir maisto ūkio specializuotose parodose ir mugėse, tačiau Kultūros ministerija skyrė 60,5 tūkst. litų. Finansuotas tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų kvalifikacijos tobulinimo neformaliojo švietimo programos parengimas ir mokymų organizavimas. Taip pat skirta 30 tūkst. litų bendriems projektams, populiarinantiems tautinio paveldo produktus turizmo sektoriuje.

3 lentelėSAVIVALDYBIŲ REZULTATAI ĮGYVENDINANT TPP PROGRAMĄ 2013 M.

TPP programos

tikslai

TPP programos uždaviniai

Atlikti darbai Vykdytojas

Skirta lėšų, tūkst. Lt

Strateginis tikslas – išsaugoti ateinančioms kartoms tradicinius amatus ir užtikrinti tautinio paveldo produktų – etninės kultūros vertybių – perėmimą ir tradicijų tęstinumą 1. Plėtoti valstybės pagalbą, skatinančią tautinio paveldo produktų išsaugojimą, kūrimą ir realizavimą

1.1.Tęsti tautinio paveldo produktų sertifikavimo procesą

Individualiai konsultuojami tautodailininkai, kurie galėtų tapti TPP meistrais.

Rokiškio r. savivaldybė

–

Teikiama informacija, rengiami dokumentai dėl tautinio paveldo produktų, tradicinių paslaugų, tradicinių amatų meistrų sertifikavimo (6 bylos).

Kretingos r. savivaldybė

–

1.2. Tobulinti teisines prielaidas, skatinančias

Nustatytos rinkliavų lengvatos už leidimą prekiauti ar teikti paslaugas Druskininkų savivaldybės teritorijos viešosiose vietose ir renginių metu tradiciniams amatininkams, turintiems tautinio paveldo produktų sertifikatą, taip pat skiriamos prioritetinės vietos

Druskininkų savivaldybė

–

43

tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų išsaugojimą

prekybai ar amatų demonstravimui.

1.4. Skatinti tradicinių amatų centrų kūrimą Lietuvoje

Vykdomi projektai:1. „Tradicinių amatų puoselėjimas „Klykonių sodžiuje“;2. „Tradicinių amatų puoselėjimas Akmenės rajono Papilės Simono Daukanto gimnazijoje“.

Akmenės r. savivaldybė

16

1. Įkurti trys bendruomenės amatų centrai; 2.Edukacinė veikla–mokymai Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje ir jo padaliniuose.

Joniškio r. savivaldybė

1,621,5

1. Akmenynų amatų centro statybos darbai;2.Centro įranga;3. Amatų centro steigimas Trakėnų kaime;4. Salaperaugio bendruomenės reikmėms naudojamo pastato sutvarkymas, įrengiant amatų centrą.

Kalvarijos savivaldybė

265,986122,47

1. Baigiamas įgyvendinti Kaišiadorių VVG finansuojamas projektas „Tradicinių amatų centro kūrimas“ Žasliuose;2. Pasirašyta įgyvendinimo paramos sutartis su NMA dėl projekto „Žaslių tradicinių amatų centro steigimas ir plėtra“ pagal KPP.

Kaišiadorių r. savivaldybė 350

530,6

Kuriamas tradicinių amatų centras Kėdainių krašto muziejaus Arnetų name.

Kėdainių r. savivaldybė

–

1. Sauliaus Černeckio verslo projektas „Baldininkystės amato populiarinimas;2. Projektas „Pastato Kulių miestelyje (Plungės r.) rekonstrukcija ir pritaikymas tradicinių amatų veiklai“.

Plungės r. savivaldybė

204,2

242,6

Pertvarkius turizmo informacijos centrą, įkurtas turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras.


903

Įkurtas tradicinių amatų centras „Svirnas“. Utenos r. savivaldybė

651,6 KPP

Finansuoti projektai: 1. „Amatų centro įkūrimas Dargužių kaime įgyvendinimas“; 2. Tradicinės keramikos centro Merkinėje „Dar gyvas Merkinės molis“.

Varėnos r. savivaldybė 890

5

2013 m. įgyvendintas įrangos pirkimas Švėkšnos tradicinių amatų centrui.

Šilutės r. savivaldybė

8,9

Skirta lėšų amatų centro įkūrimui Antazavės dvare. Zarasų r. savivaldybė

192

2. Išplėtoti ir koordinuoti tradicinių amatų mokymo sistemą

2.3. Skatinti tradicinių amatų meistrus perduoti tradicinių amatų

1. 2 amatininkės vykdė edukacinius užsiėmimus, kurie vyko Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje (127 vaikai);2. Įrengta Joniškio r. tautodailininkų ir amatininkų paroda–galerija Joniškio istorijos ir kultūros muziejau patalpose (galerijoje galima įsigyti rajono tautodailininkų ir amatininkų darbų).

Joniškio r. savivaldybė

1500

44

įgūdžius jaunimui

1. Projektas „Mes mokomės amatų“;2. Edukacinė stovykla „Mokomės senųjų amatų“ (įgyvendino asociacija ‚,Jonų kaimo bendruomenė“, 137 dalyviai);3. 14 edukacinių renginių savivaldybės vaikams ir jaunimui (įgyvendino Kalvarijos savivaldybės kultūros centras, 311 dalyvių).

Kalvarijos savivaldybė

38,98

Tradicinius amatus savo dirbtuvėse demonstruoja penki amatininkai.


–

Finansuotas mokymas ir teiktos konsultavimo paslaugos tautinio paveldo produktų gamintojams, tradicinių paslaugų teikėjams, tautinio paveldo produktų žaliavų gamintojams.

Utenos r. savivaldybė

1

Finansuoti: 1. „Tradicinės drožybos mokymai“;2. Edukaciniai užsiėmimai Vaikų ir jaunimo drožybos studijoje „Kadagys“;3. Edukaciniai užsiėmimai Merkinėje „Liaudies meno mokyklėlė“.

Varėnos r. savivaldybė 1

125

0,5

3. Formuoti patrauklų tautinio paveldo produktų įvaizdį šalyje ir užsienyje

3.1. Populiarinti tautinio paveldo produktus ir tradicines paslaugas

Tradicinės parodos, mugės, konferencijos ir kiti renginiai (12).

Alytaus r. savivaldybė

6

1. Įgyvendintas projektas „Tradicinių amatų plėtra Kaišiadorių krašte“;2. Surengtos 5 audimo pamokos Žslių kultūros centre, 7 amatų demonstravimo užsiėmimai, 10 tradicinių amatų pamokų ir edukacinių užsiėmimų;3. Surengtas Kaišiadorių apylinkių istorinio kostiumo pristatymo renginys, tradicinių amatininkų mugė;4. Surengtos dvi sertifikuotų tautinio paveldo produktų parodos Žiežmarių KC ir Kaišiadorių KMC5. Įsteigta rubrika ‚,Tautinis paveldas“ laikraštyje „Kaišiadorių aidai“, publikuoti 6 straipsniai ir skelbimai.

Kaišiadorių r. savivaldybė

10

–

3

1

–

1. Asmenys, prekiaujantys sertifikuotais tautinio paveldo produktais, atleisti nuo mokesčio;2. Sumažintas 50% pajamų mokesčio dydis už verslo liudijimą asmenims turintiems sertifikatus;3. Remti projektai:3.1. „Tradiciniai 26-ieji žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursai“;3.2. „XXXIII tradicinė liaudies meno šventė“;3.3. Šventė „Linas 2013“.

Kelmės r. savivaldybė

2

74

1. Sertifikuoti amatininkai Kėdainių miesto šventės metu buvo atleisti nuo vietinės rinkliavos mokesčio;2. Kėdainių krašto muziejaus projektas „Ekspedicija „Gyvųjų tradicinės kultūros židinių fiksavimas. Kėdainių krašto amatai“.

Kėdainių r. savivaldybė

1

Edukaciniai renginiai (42);Trys mugės nuo kurių mokesčių atleisti sertifikuoti amatininkai; Seminaras „Konkurencinga rinkodara mažomis lėšomis. Praktiniai sprendimai“; Premijuotas 1 tradicinis amatininkas;Patvirtinta vieta, skirta prekiauti tautinio paveldo produktais – Tradicinių amatų centras Kretingos muziejuje;Kulinarinio paveldo pristatymas „Žuvienės virimo

Kretingos r. savivaldybė

9

45

šventėje“ Šilutėje. 1. Finansuotos tradicinės parodos, mugės, konferencijos ir kiti renginiai (19);2. Tautodailės darbų ir papročių plėtra;3. Finansuoti projektai (7);4. Renginiai (3).

Plungės r. savivaldybė 48,1

6,210

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuotus sėkmingai veikiančių bendruomenių organizacijų projektus, skirtus veiklos organizavimui palaikyti ir plėtoti, 2013 m. kaimo bendruomenės dalį projektų skyrė amatų skatinimui, tradicijų puoselėjimui:1. Pramedžiavos kaimų bendruomenė – vaško žvakių gamybos, vėlimo iš vilnos užsiėmimai, 60 dalyvių. 2. Kaimų bendruomenė „Betreškiai“ – vaško žvakių gamybos, vėlimo iš vilnos, piešimo ant drobės užsiėmimai;3. Kaimų bendruomenė „Betygala“ – žoliavimas, arbatžolių rūšiavimas, džiovinimas, pažintinė kelionė pas žolininkę Jadvygą Balvočiūtę, 70 dalyvių;4. Ramonių kaimo bendruomenė – vaško žvakių gamybos, dekupažo užsiėmimai, 50 dalyvių;5. Visuomeninė organizacija Šiluvos bendruomenė „Aušrinė“ – vėlimo iš vilnos užsiėmimai, 40 dalyvių;6. Visuomeninė organizacija kaimų bendruomenė „Butkiškės – dekupažo užsiėmimai, 30 dalyvių.

Raseinių r. savivaldybė

5

4

3

3

1

1,5

Turistinių maršrutų aprašymuose ir kituose informaciniuose rajono leidiniuose yra nurodyti TPP meistrų dirbtuvės arba edukacinių pamokėlių pristatymai.


–

1. Šiaulių r. savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centre surengta 10 tradicinių parodų, pravesti 109 edukaciniai keramikos užsiėmimai, nuolatos veikia Senųjų amatų ekspozicijos pristatymas ir demonstravimas, tautodailininkų darbų ir etnografinė ekspozicijos;2. Įgyvendintas projektas „Vietinių produktų rinkos plėtra vidurio Baltijos regione“ Įsigyti mobilieji vagonėliai–prekyvietės (6).

Šiaulių r. savivaldybė

231,6

17,3

Šilutės miesto šventės metu tautinio paveldo produktų gamintojai buvo atleisti nuo vietos mokesčio. Skirta lėšų edukacinėms programoms demonstruoti.

Šilutės r. savivaldybė

13,5

Finansuotos tradicinės parodos, mugės, konferencijos ir kiti renginiai (35);Skirta parama amatininkams dalyvavusiems „Aukso vainikas 2013“ parodoje, respublikinėje primityviosios tapybos tapybos konkursinėje parodoje Monikos Bičiūnienės premijai laimėti. Taip pat parama teikta amatininkams dalyvaujant mugėse: tradicinėse Kaziuko mugėse Vilniuje, Širvintose, Rasos šventės ir Valstybinės dienos minėjimo Kernavėje, miesto šventėje, rudens šventėje, Širvintų seniūnijose organizuojamose mugėse (12).

Širvintų r. savivaldybė

38

1. Finansuota tradicinių amatininkų, amatų meistrų ir tradicinių paslaugų teikėjų asociacijų projektinė veikla;2. Populiarinant tautinio paveldo produktus ir

Utenos r. savivaldybė

1

0,5

46

tradicines paslaugas buvo finansuojama tradicinės parodos, mugės ir konferencijos;3. Išleisti 3 leidiniai, populiarinantys tautinio paveldo produktus:3.1. „Margučių marginimas Aukštaitijoje“;3.2. „Utenos krašto kulinarinis paveldas“;3.3. „Kryždirbys Pranas Kaziūnas“.

171515

1. Skirtas finansavimas VšĮ Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centrui dalyvauti tarptautinėje turizmo parodoje „Adventure 2013“, kurioje buvo pristatyti rajono amatininkai ir jų produktai;2. Skirtas finansavimas internetinio tinklapio, fiksuojančio rajono kultūros reiškinius, veiklos palaikymui (tinklapyje pristatoma žymių rajono sertifikuotų tautinio paveldo amatininkų veikla);3. Skirtas finansavimas tradicinei rajono derliaus šventei „Angelų sargų mugė“, kurioje sertifikuoti tradiciniai amatininkai demonstravo savo amatus ir prekiavo savo produkcija;4. Nustatytos lengvatos tautinio paveldo amatininkams prekiauti savo produkcija Ukmergės miesto šventės ir kitų viešųjų renginių metu.

Ukmergės r. savivaldybė

5

1

9,6

Finansuoti projektai: 1. „Tradicinė Dzūkijos regiono mugė „Auksalio kupkas“;2. „Tradicinė Dzūkijos regiono kalėdinė mugė „Atvažiavo šventa Kalėda“; 3. „Tradicinių amatininkų darbų parodos Varėnoje“; 4. Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis Varėnoje“;5. Tradicinių amatų, kulinarinio paveldo pristatymas „Grybų šventėje 2013“.

Varėnos r. savivaldybė

10,5

1

10

18,43.3. Stiprinti tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimą su turizmo sektoriais

1. Išleistas žurnalas „Dainava“ (2 numeriai);2. Grikių šventė Alytaus jaunimo parke „Senasis grikio kelias“.

Alytaus r. savivaldybė

2

Kaišiadorių verslo ir turizmo informacijos centro išleistame leidinyje „Renginiai, pramogos, amatai Kaišiadorių rajone“ pristatyti sertifikuoti ir kiti amatininkai.

Kaišiadorių r. savivaldybė

3

1. Finansuotas projektas „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersonas“;2. Finansuotas projektas „Žemaitiškų tradicijų terpėje“;3. Finansuotas VVG projektas „Gaminių vietos produktų tyrimas Plungės rajone“.

Plungės r. savivaldybė

10

10

15

Įgyvendintas bendras projektas, populiarinantis tautinio paveldo produktus;Širvintų r. tradiciniai amatininkai pristatė bendrame projekte‚ Lietuvos kultūrinio ir kulinarinio paveldo projekte „Panemunių žiedai. Tarptautinė VVG mugė“.

Širvintų r. savivaldybė

1

Informacinis leidinys „Verslas Varėnos krašte“, kurio II dalis, skirta tradiciniams amatams Varėnos krašte.

Varėnos r. savivaldybė

14

Iš viso savivaldybės skyrė lėšų 231,64

47

IV. VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

XV. KONKURENCINGAS ŽEMĖS ŪKIS IR ĮVAIRIAPUSĖ KAIMO PLĖTRALietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos įgyvendinimas, naujojo programinio

dokumento rengimas. Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinio biudžeto parama keičia Lietuvos kaimo veidą. Pagrindinis svertas didinti žemės ir maisto ūkio konkurencingumą, subalansuoti kaimo plėtrą – Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa (toliau – Programa). Nuo Programos įgyvendinimo pradžios pateikta 891,57 tūkst. paraiškų, kuriose prašoma 9,7 mlrd. litų paramos, pasirašyta paramos sutarčių, kuriose nurodyta 7,1 mlrd. litų, išmokėta 6,1 mlrd. litų, arba 77 procentai visam Programos laikotarpiui skirtos sumos. 2013 metais pasirašytos 6 955 paramos sutartys 190 mln. litų paramai gauti, per metus išmokėta 1 mlrd. litų paramos lėšų.

Parengta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos strateginė dalis. Vienas iš pagrindinių šios programos siekių – ne tik didinti žemės ūkio subjektų konkurencingumą, skatinant jų modernizavimą, inovacijų diegimą, maisto grandinių organizavimą, bet ir užtikrinti sklandų kartų kaitos žemės ūkyje procesą, didinti užimtumą kaimo vietovėse kuriant naujas ir išlaikant esamas darbo vietas bei skatinti bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą.

Prioritetas – gyvulininkystei. Pastaraisiais metais mažėjo gyvulių ir jų augintojų skaičius, nebuvo tinkamai išnaudojamas gyvulininkystės potencialas, todėl prioritetas teikiamas gyvulininkystės sektoriui. Parengta Nacionalinė gyvulininkystės sektoriaus plėtros 2014–2020 metų programa, kuriai 2013 m. gruodžio 4 d. pritarta Vyriausybės posėdyje. Šios programos strateginis tikslas – stiprinti vidaus ir užsienio rinkai orientuotą konkurencingą gyvulininkystės sektorių, ūkinių gyvūnų augintojams užtikrinantį pajamas, o vartotojams – geros kokybės produktus.

Siekiant sudaryti sąlygas gyvulininkystės sektoriaus plėtrai, 2013 metais buvo perskirstytos Programos lėšos, gyvulininkystės sektoriui papildomai skirta 60 mln. litų.

Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo bus sudarytos sąlygos įsigyti akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų ir tiems gyvulių augintojams, kurie šiuo metu neturi tokios galimybės.

Žemės ir maisto produktų eksporto plėtra. Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2013 metais eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 16,2 mlrd. litų (10,8 procento daugiau nei 2012 metais), importuota – už 12,8 mlrd. litų (13,8 procento daugiau nei 2012 metais), teigiamas prekybos balansas pasiekė beveik 3,4 mlrd. litų.

Šiuo metu vykdomos 8 programos, skirtos žemės ūkio produktų viešinimui ir pardavimų skatinimui vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse. 2013 metais organizuotas Lietuvos ūkio subjektų dalyvavimas 7 komercinėse parodose.

Lietuviškų maisto produktų pripažinimas ES. 2013 metais du lietuviški maisto produktai pasiekė ES pripažinimą – pavadinimai „Lietuviškas varškės sūris“ ir midus „Stakliškės“ buvo įregistruoti į ES Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą.

Reikalavimų smulkiajam ir vidutiniam verslui mažinimas. Siekdama nustatyti lankstesnius smulkiųjų ir vidutinių šeimos ūkių pirmaisiais jų veiklos metais kontrolės principus ir geriausius informacijos teikimo jiems būdus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba peržiūrėjo, pakeitė ir supaprastino reikalavimus 10 veiklos sričių, atnaujino vidinius kokybės sistemos dokumentus, reglamentuojančius šių subjektų priežiūrą ir kontrolę. Smulkieji ir vidutiniai šeimos ūkiai yra priskirti prie mažos rizikos grupės ir tikrinami 1 kartą per 2 metus. Labai svarbu tai, kad visos žemės ūkio veiklos subjektų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos naujai įsikūrusiems ūkiams taiko „Deklaracijos dėl pirmųjų veiklos metų“ nuostatas.

48

Bioenergetikos plėtra. 2013 metais pagaminta 141 tūkst. tonų biodegalų, iš jų – 117,3 tūkst. tonų biodyzelino ir 23,7 tūkst. tonų bioetanolio (t. y. 18 procentų daugiau, palyginti su 2012 metais pagamintų biodegalų kiekiu).

2013 metais skirta 8 mln. litų Programos parama 12 biomasės granulių gamybos projektų (iš viso per 2007–2013 metų laikotarpį paremti 55 biogranulių gamybos projektai). Įgyvendinus šiuos projektus, kaimo vietovėse pastatytų biomasės granulių gamybos įrenginių instaliuota galia sudarytų apie 150 tūkst. tonų šiaudų ir apie 100 tūkst. tonų medžio granulių pajėgumų per metus. Lietuvoje naudoti biomasės granules kol kas nėra populiaru, nes šilumos ūkis dar nepritaikytas biokurui, todėl produkcija eksportuojama.

Tiesioginės išmokos. Po ilgų derybų dėl 2014–2020 metų daugiametės finansinės perspektyvos 2013 m. vasario 8 d. Europos viršūnių taryboje buvo pasiektas susitarimas, kad Lietuvos žemės ūkiui iki 2020 metų tiesioginė parama bus ne mažesnė kaip 196 eurai už hektarą ir sudarys ne mažiau kaip 75 procentus ES vidurkio (2013 metais tiesioginė parama Lietuvoje siekė tik 50 procentų ES vidurkio, t. y. 131 eurai už hektarą).

Pirmininkaujant Lietuvai ES Tarybai 2013 m. gruodžio 17 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas nustatomos ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės. Šiame reglamente įtvirtinama tiesioginių išmokų suma, skirta ES valstybėms narėms 2015–2020 metų laikotarpiui. Palyginti su 2007–2013 metų laikotarpiu, lėšos tiesioginėms išmokoms išaugo daugiau kaip 70 procentų, kai bendras ES bendrosios žemės ūkio politikos priemonėms skirtas finansavimas apie 14 procentų sumažėjo.

Mažinami nelegalaus ir neapskaityto darbo užmokesčio atvejai. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo srityse mažinant nelegalaus ir neapskaityto darbo užmokesčio atvejus, nuo 2013 m. balandžio 1 d. buvo sudarytos galimybės įdarbinti asmenis sezoninėms ir aukštos kvalifikacijos nereikalaujančioms paslaugoms teikti supaprastinta tvarka – naudojant žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus. Naujai sukurtomis žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal kvitus galimybėmis sėkmingai naudojasi žemės ūkio ir miškininkystės veiklą vykdantys ūkininkai ir įmonės, o kaimo gyventojai turi daugiau galimybių gauti darbo, užsidirbti pajamų ir būti apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo parduotos 3015 žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų knygelės, 3946 paslaugų gavėjai (fiziniai ir juridiniai asmenys) gavo žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, teikiamas pagal paslaugų kvitą, šias paslaugas teikė 22905 asmenys.

Žemės tvarkymas ir administravimas. 2013 m. liepos 2 d. priimtas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame nustatyta valstybės pirmenybė įsigyti visuomenės reikmėms reikalingą bei Vyriausybės tvirtinamoms programoms įgyvendinti reikalingą parduodamą žemę. Šio įstatymo nuostatos žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims sudaro galimybę tęsti ar plėtoti žemės ūkį – žemės ūkio paskirties žemė pirmumo teise gali būti įsigyjama žemės sklypo bendraturčių, naudotojų, parduodamo žemės sklypo kaimynų. Tokiu būdu skatinama, kad žemės ūkio paskirties žemę įsigytų asmenys, gaminantys žemės ūkio produkciją, būtų sudarytos palankios sąlygos žemės valdų konsolidacijai. Žemės valdų konsolidacijos procesas įsibėgėja – be jau įpusėtų rengti 23 projektų, 2013 metais patvirtintas dar 16 ES paramos lėšomis finansuojamų žemės konsolidacijos projektų rengimas. Pastaraisiais projektais numatomas konsoliduoti žemės plotas siekia 18,6 tūkst. ha, dalyvauja 2 033 asmenų, pageidaujančių konsoliduoti 4 262 žemės sklypus. Taip yra formuojamos kompaktiškos žemės valdos, gerinama ūkių struktūra ir didinamas darbo našumas, mažinamos gamybos išlaidos, siekiama sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą bei pagerinti rekreacinius, kaimo turizmo ir estetinius išteklius.

49

Problemos. Dėl klimato pokyčių sukeltų reiškinių atsiranda naujos, Lietuvoje anksčiau nenustatytos, augalų ir gyvūnų ligos, invaziniai kenkėjai, kurie daro didelę ekologinę ir ekonominę žalą vietinėms agroekosistemoms, žemės ūkio gamybai, žuvininkystei, kenkia žmonių sveikatai. Kovojant su agresyviomis ligomis ar pasireiškus karantininių kenkėjų protrūkiui gali tekti imtis labai griežtų priemonių, taikyti žemės ūkio produkcijos tiesioginio naikinimo būdus, reikalaujančius labai didelių lėšų. Suvaldyti klimato kaitos reiškinių įtakos pasekmes, diegiant ankstyvosios prevencijos ir galimos žalos numatymo priemones, yra rimtas iššūkis ateities žemės ūkiui.

V. PLANUOJAMI ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI

1. Gyvulininkystės skatinimas 1.1. Teikti didžiausią savanoriškosios susietosios paramos dalį, papildomą nacionalinę

paramą tiesioginėmis išmokomis ir investicinę paramą gyvulininkystės ūkių modernizavimui ir plėtrai iš 2013 m. tam papildomai skirtų lėšų (2014 m. IV ketv.).

Rodiklis, pagal kurį vertinamas 1 prioriteto įgyvendinimas Siektina reikšmė Bendroji gyvulininkystės produkcija, mlrd. Lt 3,6

Šis Žemės ūkio ministerijos numatytas darbas prisidės prie Vyriausybės 2014 metų prioriteto „Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ 1.1 krypties „Lietuvos ūkio konkurencingumo nacionaliniu ir regioniniu lygiais didinimas“ įgyvendinimo.

2. Melioracija 2.1. Teikti paramą valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės savininkų ir kitų naudotojų

žemėje esančių melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbams atlikti (2014 m. III–IV ketv.).

Rodiklis, pagal kurį vertinamas 2 prioriteto įgyvendinimas Siektina reikšmė Suremontuoti sausinimo sistemų, ha 3 700

3. Maisto kokybė ir sauga 3.1. Skatinti tiekiamų rinkai sertifikuotų ekologiškų ir išskirtinės kokybės žemės ūkio,

žuvininkystės ir maisto produktų gamybą (2014 m. I–IV ketv.). 3.2. Siekti gauti šalies, neapimtos galvijų tuberkuliozės ir bruceliozės statusą, ir išlaikyti

šalies, neapimtos enzootinės galvijų leukozės, avių ir ožkų bruceliozės, statusą (2014 m. I–IV ketv.).3.3. Vykdyti efektyvią gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją, siekiant apsaugoti Lietuvos

teritoriją nuo ypač pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų (2014 m. I–IV ketv.).

Rodikliai, pagal kuriuos vertinamas 3 prioriteto įgyvendinimas Siektina reikšmė Tiekiamos rinkai sertifikuotos ekologiškos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produkcijos pokytis, palyginti su praėjusiais metais, proc.

2

Galvijų bandų, dalyvaujančių šalies sveikos bandos statuso programoje (bandos, neužsikrėtusios tuberkulioze, leukoze, brucelioze), skaičius proc.

99

Lietuvos teritorija apsaugota nuo ypač pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų, nurodytų Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos A grupės ligų sąraše, proc.

100

4. Bioenergetika 4.1. Skatinti biodujų jėgainių plėtrą prie gyvulininkystės kompleksų – parengti ir su Europos

Komisija suderinti paramos schemą, siekiant suteikti biodujų gamintojams de minimis ribą viršijančią paramą (2014 m. IV ketv.).

http://lt.wikipedia.org/wiki/Ekosistema

50

Šis Žemės ūkio ministerijos numatytas darbas prisidės prie Vyriausybės 2014 metų prioriteto „Energinio efektyvumo ir saugumo didinimas“ 3.4 krypties ,,Darni atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra“ įgyvendinimo.

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna

zum.lrv.lt · Web viewKPP sėkmingai įgyvendinama – nuo jos įgyvendinimo pradžios iki 2013 m....

Documents

Transcript of zum.lrv.lt · Web viewKPP sėkmingai įgyvendinama – nuo jos įgyvendinimo pradžios iki 2013 m....