Žagarės BalselisĮkurtas 1931 metais Laikraščio data: 2014 m. gruodžio 3 d., Nr. 11(14)

Besibaigiant dar vieniems metams, vėl Jums parengėme „Žagarės balselio“ numerį. Kviečiame

pasidomėti kaip veikia pasikeitusi socialinės paramos tvarka, susipažinti su aktyviai Žagarės kultūriniame

gyvenime dalyvaujančiu mokytoju, choreografu Andriu Petkausku, kuris kviečia visus su vaiko smalsumu

žvelgti į pasaulį. Kaip visada trumpai apžvelgiame įgyvendinamų infrastruktūros projektų eigą bei Žagarės

regioninio parko naujienas. Pristatome Žagarės kultūros centro žiemos renginių ciklą ir naujai planuojamą

tarptautinį meno festivalį!

Taip pat, metams prabėgus, kviečiame siųsti nuotraukas „Žagarės balselio“ fotografijų konkursui 2014!

Malonių skaitinių!

Su meile,Redakcija

Ar gelbsti aritmetinis socialinių problemų sprendimas?

Žinia, nuo šių metų pradžios keitėsi socialinių išmokų mokėjimo tvarka. Už pašalpų skyrimą tapo

atsakinga Joniškio rajono savivaldybės administracija. Jai informaciją renka, bendrauja su klientais ir

pašalpų skyrimo dokumentaciją administruoja socialinio darbo organizatoriai seniūnijose, rekomendacijas

skirti ar neskirti pašalpas teikia kiekvienoje seniūnijoje suburta komisija.

Komisiją sudaro aktyvūs bendruomenės nariai su nepriekaištinga reputacija. Komisijos sprendimas

yra rekomendacinio pobūdžio, galutinį sprendimą priima Joniškio rajono savivaldybės administracijos

Socialinės paramos ir sveikatos skyrius. Tačiau savivaldybė pasitiki komisijos darbu ir beveik visada paramą

skiria pagal teikiamas rekomendacijas, kadangi komisiją sudaro vietos gyventojai, kurie pažįsta

besikreipiančiuosius ir žino jų gyvenimo sąlygas. Tai sumažina galimybę pateikti klaidingus duomenis ir

piktnaudžiauti socialine parama. Žagarės seniūnijoje komisiją sudaro 14 asmenų: 10 seniūnaičių, seniūnas,

socialinio darbo organizatorės ir atstovė iš savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus. Į

seniūnijos komisijos posėdžius kviečiami: ilgalaikiai pašalpų gavėjai; neteisingus duomenis pateikę asmenys

apie savo turimą turtą, pajamas; gavus informaciją iš kitų tarnybų apie tai, kad socialinė pašalpa naudojama

ne pagal paskirtį; sugyventinių slėpimą ir kitais panašiais atvejais.

Asmenys, kreipdamiesi dėl piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos ir kompensacijų), privalo

pateikti teisingus duomenis apie save, bendrai gyvenančius asmenis, gaunamas pajamas ir turimą turtą.

Pateikus neteisingus duomenis, Socialinės paramos ir sveikatos skyrius sustabdo ir neišmoka piniginės

socialinės paramos. Savivaldybės administracija turi teisę tikrinti asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir 1

užimtumą; papildomai apklausti asmenis, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų

duomenų; pasitelkti asmenis visuomenei naudingai veiklai; pasitelkti seniūnaičius, bendruomenės narius ir

kitus suinteresuotus asmenis svarstant klausimus dėl socialinės pašalpos skyrimo. Socialiniai darbuotojai

periodiškai tikrina gyvenimo buities sąlygas.

Patvirtinus naująją tvarką, dalis asmenų, anksčiau gavusių socialinę paramą, net nebesikreipė, nes jų

gyvenimo sąlygos buvo ne tokios, kad būtų verti gauti

socialinę paramą.

Ateiti ir stoti prieš keliolikos žmonių komisiją,

apginti prašymo socialinei paramai pagrįstumą, atsakyti į

kylančius klausimus, nėra lengva. Drąsos prireikia, ne

kiekvienas išlaiko tokį išbandymą. Pasitaiko, kad žmonės

nežino kaip elgtis, pasijaučia žeminami, kad turi įrodinėti,

jog tikrai reikia paramos, o kai kurie priima situaciją kaip

teatrą ir toliau tvirtina klaidingus teiginius, keldami

sumaištį ir trikdydami įprastą komisijos darbą. Pasitaiko,

kad reikia pasikviesti įgaliotinį į komisijos posėdžius dėl

konfliktinių, agresyviai nusiteikusių prašytojų.

Socialinės pašalpos gali būti skiriamos pinigine ir nepinigine forma, t. y. maisto prekių kvitais. Tvarka

leidžia skirti nepinigine forma iki 80 proc. visos socialinės pašalpos. Šis būdas pasiteisina remiant šeimas,

kuriose yra asmenų, turinčių priklausomybę alkoholiui, ar asmenis, negebančius tvarkytis asmeninių

finansų. Žagarės seniūnas pastebi, kad šis būdas pasiteisino, nes tie, kam buvo paskirti maisto kvitai,

nebevartoja alkoholio. Šie asmenys žino, kad jei pragers likusią pašalpos dalį (20 proc.) ir nesusimokės

mokesčių, kitą mėnesį pašalpa jiems nebus skiriama. Tai motyvuoja tikslingai naudoti skirtą paramą.

Nuo birželio 1 d. sumažėjo pašalpos dydis ilgalaikiams bedarbiams. Gaunantiems socialinę pašalpą nuo

36 mėnesių iki 48 mėnesių, socialinės pašalpos dydis mažinamas 20 procentų, gaunantiems socialinę

pašalpą nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – 30 procentų, o gaunantiems socialinę pašalpą ilgiau kaip 60

mėnesių – socialinės pašalpos dydis auginantiems vaiką ar vaikus mažinamas 40 procentų, vienam

gyvenančiam asmeniui ir vaikų neauginantiems asmenims šiuo atveju socialinė pašalpa bendra įstatyme

nustatyta tvarka neskiriama.

Tai jau valstybės politikos siekis mažinti ilgalaikių bedarbių gretas.

Žagarės seniūnijoje vyrauja didelė bedarbystė, tad ir pašalpų gavėjų yra daug. 2013 metais dėl

socialinių pašalpų kreipėsi 200 pareiškėjų (neskaičiuojant šeimos narių) iš Žagarės miesto gyventojų, iš jų

168 ilgalaikiai pašalpų gavėjai. Tais pačiais metais iš kaimo gyventojų kreipėsi - 161 pareiškėjas, iš jų 100

ilgalaikių.

Tuo tarpu 2014 metais iš miesto gyventojų iki lapkričio 25 d. kreipėsi 153 pareiškėjai, iš jų - 133

ilgalaikiai. Iš kaimo gyventojų iki 2014 m. lapkričio 25 d. kreipėsi 80 pareiškėjų, iš jų 62 ilgalaikiai.

Žagarės seniūnijos socialinio darbo organizatorė Irena Čerkauskienė pastebi, kad pareiškėjų mažėjimą

galėjo lemti šios priežastys: dalis pašalpų gavėjų išvyko dirbti ir gyventi į užsienį; dalis per vasarą susirado

2

darbų ir Žagarėje (prie dvaro rūmų renovacijos, vandentiekio ir kanalizacijos tiesimo, miesto aikštės

rekonstravimo darbų; dirbo viešuosius darbus); pareiškėjai turintys dideles skolas už atliekų tvarkymą,

nesugebėjo jų išsimokėti; kai kurie nenori įsileisti komisijos į savo namus; laiku neatlieka visuomenei

naudingos veiklos; kiti savanoriškai atsisako gauti pašalpas (manoma, kad turi nelegalių pajamų).

Paprašius įvardyti naujos socialinės paramos teikimo tvarkos pranašumus, socialinio darbo

organizatorė teigė, kad tvarka sudrausmino, įpareigojo tik kai kuriuos klientus atlikti laiku savo pareigas,

suteikti teisingą informaciją, sudaryti sąlygas patikrinti jų buitį. Iš trūkumų pastebima, kad darbą apsunkina

tai, kad kai kurios tarnybos atlaidžiai žiūri į nelegalų darbą. Pašalpų gavėjai įdarbinami 2 valandoms, o dirba

pilną darbo dieną. Darbdaviai įdarbina tik už minimalią algą, o dalį atlygio moka vokeliuose. Tai sudaro

sąlygas slėpti pajamas ir piktnaudžiauti socialine parama.

Irena Čerkauskienė teigia, kad dauguma gaunančių socialines išmokas neturi motyvacijos nei mokytis,

nei dirbti. Juos tenkina gaunamos pašalpos.

Seniūnas pastebi, kad Žagarėje įsidarbinti sezoniniams darbams pas ūkininkus galimybių apstu, tačiau

ilgalaikiai bedarbiai nesiima šių veiksmų, ir jų socialinė parama mažės. Jei gyventojai būtų suinteresuoti,

galėtų įsidarbinti bent vienam mėnesiui ir tokiu būdu nutrauktų ilgalaikio bedarbio statusą.

Matyti, kad ilgalaikiai bedarbiai yra praradę bet kokią motyvaciją, abejingi savo padėčiai. Piniginės

baudos jų nemotyvuoja, reikalingas gilesnis požiūris į susidariusią situaciją ir būtina ieškoti psichologinės

pagalbos teikimo sprendimų. Vien aritmetika socialinių problemų nesprendžia.

Seniūnas pastebi, kad žmonės ateina dėl socialinės pašalpos ir prašo darbo, jie turi mūrininko,

vairuotojo specialybes, tačiau negeba įsidarbinti.

Turbūt natūralu, kad asmuo, neturintis darbo 7 ar 10 metų, yra praradęs socialinius įgūdžius, su žema

saviverte, abejingas bendram labui. Tokiems asmenims būtina pagalba iš šalies, t. y. psichologinė socialinė

pagalba, padedanti žmonėms išeiti iš apatijos būsenos ir vėl patikėti savimi, ugdyti socialinius įgūdžius.

Lyginant socialinių išmokų dydį su praeitais metais, statistika rajono mastu yra įspūdinga, nes per 2

ketvirčius, sutaupyta apie 1 milijonas litų. Kol kas nėra paskaičiuota detaliai, kurie faktoriai įtakojo

sutaupymus, t.y. kiek sugriežtėjusi socialinės paramos teikimo tvarka, kiek sumažėjusi parama ilgalaikiams

bedarbiams, bendras gyventojų skaičiaus mažėjimas (emigracija) ir pan.

Socialinio darbo organizatoriams darbo netrūksta. Seniūnijos darbuotojai dirba puikiai, atsakingai

rūpinasi socialinės paramos gavėjais, padeda pildyti dokumentus. Į sprendimo procesą įtraukti

bendruomenės nariai daro jį skaidresniu. Pasikeitusi tvarka leido sutaupyti ženklias pinigų sumas, tačiau ar

rezultatas pasiektas?

Iš trūkumų seniūnas mini, kad sumažėjus socialinę paramą gaunančių žmonių skaičiui, mažėja

asmenų, atliekančių viešuosius darbus, tad prastėja bendras miesto gerbūvis, daugiau žmonių emigruoja, t. y.

mažėja gyventojų skaičius. Kaip teigia psichologas Dainius Pūras: „vis pritrūksta suvokimo, kad visuomenėje

visi esame susiję, ir visos pažeidžiamų grupių, kurių teisės ir laisvės pamintos, problemos, anksčiau ar vėliau

bumerangu smogs mums visiems“. Valstybės politikai turėtų imtis priemonių, kaip skatinti miestelių

gyvavimą. Vieni rinkimai keičia kitus, politinės programos keičiasi, tačiau valstybės žvilgsnis giliau į

socialines problemas ar miestelių plėtrą nenukrypsta ir nesiimama iš esmės spręsti situaciją.

3

Žagarė yra viena iš 5 sparčiausiai nykstančių gyvenviečių Lietuvoje, Joniškio rajono mastu

neperspektyvi, nes čia surenkama mažai mokesčių, nėra ekonominės veiklos, tarnauja tik kaip

reprezentacinis rajono veidas. Joniškio rajono savivaldybė išgyvena sunkmetį, turi apie 2 mln. deficito, tad iš

savivaldybės papildomų investicijų ar rėmimo programų sunku tikėtis... Lieka klausimas: kiek gali padėti

pati bendruomenė?

Jūratė Sabaitė

Žvelgti į pasaulį vaiko akimis

Kalbiname aktyvų žagarietį, pedagogą, choreografą, kurį galima sutikti beveik kiekviename renginyje

kaip vedėją, dainininką ar šokėją. Jo pilna kultūrinėje veikloje. Kalbėjomės apie pedagogo darbą, gyvenimo

būdą, Lietuvos dainų ir šokių šventes ir svajones. Kviečiame susipažinti su Andriumi Petkausku.

Kiek metų gyvenate Žagarėje?

Jau bus 14 metų nuo tada, kai

pradėjau čia dirbti. Atvykau iš Kuršėnų. Jau

antri metai, kai gyvenu nuosavame būste.

Anksčiau nepirkau, nes galvojau o gal

pabėgsiu. Kuo toliau, tuo daugiau atsiranda

veiklos ir pažįstamų žmonių. Pradėjau Žagarę

vadinti namais ir supratau, kad greičiausiai

niekur iš čia nevažiuosiu. Galiu vadintis

žagariečiu.

Kodėl ir kaip atvykote į Žagarę?

Atvykau sesers dėka. Ji dirbo

Žagarėje šokių mokytoja, tuo metu ir aš

pradėjau studijuoti tą patį. Vienais metais

seseriai pasiūlė darbą Skaistgirio mokykloje,

o ji rekomendavo mane – tik ką studijas baigsiantį. Pradėjau dirbti Skaistgiryje ir šiek tiek pamokų turėjau

Žagarėje. Vėliau sesuo išvyko į Joniškį, o aš likau Žagarėje.

Patekau čia tam tikrų, palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka. Bet nenorėčiau to vadinti

likimu, nes tikiu, kad patys esame gyvenimo šeimininkai ir priimame sprendimus.

4

Koks buvo pirmas įspūdis atvykus į Žagarę?

Iš pradžių įspūdis buvo įdomus. Nueini į darbą, tada namo, ir tas pats uždaras ratas kasdien.

Labai abejojau, kiek ilgai čia liksiu. Tačiau prisijungiau prie kultūros namų folkloro ansamblio, įsitraukiau į

kultūrinę veiklą, atsirado pažįstamų žmonių, ir pamažu Žagarė tapo sava.

Apie žmones – kokį įspūdį jie paliko – sunku pasakyti, nes iš pradžių jų nepažinojau, jaučiausi

„svetimšalis“ ir tiek.

Kas paskatino likti Žagarėje?

Likti paskatino kultūrinė veikla: dalyvavimas folkloriniame ansamblyje, pradėjau vaidinti,

pasiūlė dainuoti. Ši veikla man labai prie širdies. Meninėje veikloje dalyvauju nuo šešerių metų, todėl savęs

kitaip ir neįsivaizduoju.

Kai pradėjau vaikščioti „plačiau“ nei mokykla-namai, atradau gražią Žagarės gamtą, rūmus

parke. Net džiaugiuosi, kad esu čia. Ir dabar su pasididžiavimu sakau, kad aš iš Žagarės. Gyvenimą

provincijoje matau kaip privalumą. Na, kad ir tai, jog į darbą nueinu per 3 minutes.

Ar galėtumėte išvardinti visas veiklas, kuriose dalyvaujate?

Pagrindinis darbas – tai Žagarės ir Skaistgirio gimnazijose vedamos šokių pamokos ir

užklasinė veikla, darbas Žagarės kultūros centre. Skaistgiryje visuomeniškais pagrindais vadovauju

suaugusiųjų (mokyklos darbuotojų) šokių kolektyvui. Vaidinu Žagarės mėgėjų teatre. Dainuoju solo ir

kolektyve „3 katinai“, vedu renginius. Esu Joniškyje veikiančios jaunimo asociacijos „Jaunimo imperija“

prezidentas bei Jaunimo reikalų tarybos narys. Berods viskas (juokiasi).

Kaip prisijungėte prie jaunimo asociacijos veiklos?

Vedžiau vienus jaunimo apdovanojimus, pradėjau bendradarbiauti su jaunimo reikalų

koordinatore Erika Šivickaite, ir ji man pasiūlė susitikti su veikliu jaunimu, kuris neturi vado. Susitikom,

pasikalbėjom ir nusprendėm įsteigti jaunimo asociaciją. Taip ir tapau asociacijos vadovu, nes jaunimas mane

mėgsta ir pasitiki. Nuolat pasiduodu naujiems pasiūlymams. Sutikau ir čia.

Kurią iš šių veiklų įvardintumėte darbu?

Turbūt oficialų darbą mokyklose ir kultūros centre. Tačiau tai nereiškia, kad jis man

nemalonus. Nėra taip, kad dirbčiau vien dėl pinigų. Bet man šokio srities neužtenka, norisi save išbandyti

kitose srityse.

Esu šokęs Joniškio kultūros centro kolektyve „Ratilis“, tačiau buvo sudėtinga važinėti. Šiuo metu

pašoku kartu su savo kolektyvu Skaistgiryje. Smagu pajudėti.

Kiekvieną vakarą pagalvoju, kad 24 valandų paroje yra per mažai, nes tiek norisi visko

nuveikti... Turiu tokią savybę, kad norisi daug visko patirti ir atrasti. Gal čia būdinga šauliams... Nors iš

prigimties esu toks, kad, jei tik yra galimybė, tiesiog drybsau namuose, skaitau, klausau muzikos, žiūriu

5

filmus ir nieko neveikiu. Bet jei taip nutinka, vakare pradeda graužti sąžinė: ką aš čia dabar darau, yra tiek

dalykų, kuriuos reikia padaryti.

Iš kur imate energijos tokiai plačiai veiklai?

Energijos duoda jaunimas. Būna, žmonės klausia, kodėl tu dar nevedęs ar kodėl visada toks

jaunatviškas. Jiems pusiau juokais sakau: pažiūrėkite, su kuo aš dirbu, kaip man pasenti, jei pas mane į

pasimatymą (į šokių būrelio repeticiją) vienu metu ateina 16 merginų, tad kuriam vaikinui Žagarėje dar gali

būti geriau! Todėl negaliu pasenti. Manęs fiziniai metai neįpareigoja. Dažnai geriau susikalbu su jaunesniais

už save, geriau juos suprantu. Kartais, kai kalbu su bendraamžiais, aš jų nesuprantu, jaučiuosi kaip vaikas,

kaip iš kitos planetos. Nerandame bendros kalbos, nes jų kiti interesai: šeima, vaikai. Tik nežinau, ar tai gerai,

ar blogai. Gal tai natūralu, kol pats neturiu šeimos.

Įdomiausias darbas yra su 1 – 2 klasės mokiniais. Jie atviri, viską sugeria kaip kempinės. Ir

žinoma, tai duoda didžiulę atsakomybę – ką jiems duosi! Tokio amžiaus vaikai labai nuoširdūs, tiesūs –

pasako viską, ką galvoja. Taip pat labai žingeidūs, nori viską išmokti, ką siūlai – viskas įdomu. Tą reikėtų

prisiminti ar išmokti suaugusiems, t. y. pakilti iki vaikų lygio – turėti smalsumo, kasdien norėti sužinoti ką

nors naujo, būti nuoširdžiais ir nesavanaudiškais.

Iš kitos pusės, darbas su vaikais yra varginantis psichologiškai. Eini į pamoką kaip į tiesioginį

eterį, nes turi būti ir psichologu, ir oratoriumi ir aktoriumi, ir nepamiršti, kad esi mokytojas. Mokytojo

darbas yra sunkus, tačiau nepamirškime, jog turime 2 mėnesius atostogų.

Kodėl pasirinkote pedagogiką?

Kai pats buvau mokinys, eidavau į šokių būrelį iki pat mokyklos baigimo, tad kažkaip ir išliko,

kad toje srityje geriausiai save pažįstu.

Kai ruošiausi studijuoti, tuo metu pradėjo atsirasti choreografijos pamokos mokyklose, buvo

paklausa šiai specialybei. Studijuojant mokiausi ne tik choreografijos, bet ir pedagogikos. Galiu būti ir šokių

mokytoju, ir tiesiog choreografu.

Mano sesuo taip pat šokių mokytoja. Tai ir mamos įtaka. Nors ji pati yra įgijusi medicinos

sesers specialybę, visada labai mėgo šokti, net pati svajojo būti šokių mokytoja. Tai tarsi pastūmėjo.

Jei atsitiktų taip, kad netekčiau darbo mokykloje, tikiu, kad rasčiau sričių, kur norėčiau dirbti ir

save realizuoti. Man viskas įdomu.

Kas jums yra šokis?

Gyvenimo būdas. Viena iš dalių, kurios sudaro mano asmenybę.

Ką šokis duoda žmogui?

Šokis – tai bendravimas, džiaugsmas, fizinis judėjimas, reikalingas kūnui, ir, aišku, saviraiška.

Kaip ir bet kuri kita meninė veikla, šokis padaro žmogaus gyvenimą pilnesnį, spalvingesnį. Žmogui

6

neužtenka tik, kad eina į darbą, kad pavalgo, kad pamiega. Visi turime poreikį meninei saviraiškai. Vieni

daugiau, kiti mažiau.

Šokis yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis, nes kur bebūtum ir ką beveiktum gyvenime,

anksčiau ar vėliau vis tiek susidursi su šokiu, nes tai yra viena iš žmonių bendravimo formų. Ir šiaip, šokis

daug ko moko, pavyzdžiui, tolerancijos, tarpusavio supratimo. Dabar mokyklose labai akcentuojamas

individualizmas, karjeros siekimas, o šokis dažniausiai yra grupinis dalykas. Šoka kolektyvas, ir tada

nebegalioja „aš“, nes yra „mes“. Tampi atsakingas ne tik už save, bet ir už kitą. Tai ugdo komandinius

įgūdžius, kitaip tariant moko „žaisti komandoje“, tai praverčia gyvenime. Kad žmogus nebūtų egoistas, o

mokėtų gyventi tarpe kitų. Šokis taip pat mokina gerbti kitą. Kai šoki poroje ar komandoje, turi įsiklausyti į

kitą, tapti kantrus dėl bendro tikslo.

Pamokų metu su vyresniais mokiniais daug dirbame su užduotimis. Pavyzdžiui, grupelė

išmoksta folklorinį šokį, jį pademonstruoja ir išmokina likusią klasės dalį šokti. Tai moko atsistoti prieš

auditoriją, moko gebėjimo gyvai komunikuoti, perduoti žinią, praktiškai darbuotis komandoje. Labai

stengiuosi suteikti praktinius įgūdžius ir pateikti šokį kaip gyvenimo sudėtinę dalį tam, kad žmogus augtų

kaip harmoninga asmenybė. Kad žmogus nebūtų asfaltas, kad bręstų visapusiška asmenybė.

Pradėjote kalbėti apie tai, kaip mokote. Ką stengiatės perteikti mokiniams?

Siekiu, kad jie taptų harmoningomis asmenybėmis! Suprantančiomis, kad negalima būti kiaule

gyvenime. Kad šalia kitų svarbių dalykų, jų gyvenime būtų ir šokis. Gali žmogus būti baigęs 3 aukštuosius,

tačiau gali būti paršas elgesyje su aplinkiniais. Tokio žmogaus negerbiu ir jo diplomai man įspūdžio nedaro.

Reikia išmokti harmoningai gyventi toje aplinkoje, kurioje esi. Ir kiekvieną dieną žiūrėti į pasaulį vaiko

akimis, stengtis sužinoti ką nors naujo, ar kažką gero nuveikti. Žvelgti į gyvenimą žingeidžiomis vaiko akimis!

Kiek metų jau dalyvaujate Lietuvos dainų ir šokių šventėse?

Kaip vadovas į Dainų ir šokių šventes vykstu nuo tada, kai pradėjau dirbti. Pradžioje abu su

seserimi vykdavome, vėliau Žagarėje viską perėmiau į savo rankas. Kiek buvo dainų ir šokių švenčių per tuos

metus, visose dalyvauta. Vykstame su merginų kolektyvu iš Žagarės gimnazijos. Ir su Skaistgirio gimnazijos

suaugusiųjų kolektyvu kartą dalyvavome.

Ar vaikai noriai vyksta?

Vaikai labai noriai važiuoja, jiems įdomu, ir tai yra didelė motyvacija. Jei metų pradžioje

pasakai, kad bus atranka, reikia paruošti programą, mokiniai būna labiau motyvuoti. Stengiasi, nes praleisti

savaitę Vilniuje yra „kažkas tokio“, kažkas svarbaus. Jei iš pradžių ir lieka kas abejingas, tai po šventės visi

būna patenkinti.

7

Ką jums reiškia dalyvauti Dainų ir šokių šventėje?

Dainų šventės labai suvienija! Susirenka didžiulė minia žmonių. Pakilus jausmas, džiaugsmas,

patys geriausi ir pozityviausi jausmai. Meno dvasia veikia. Piktas žmogus negali šokti, turi būti su nuotaika,

džiaugsmu.

Dalyvauti Dainų ir šokių šventėje kaip dalyviui yra visai kitoks jausmas, nei būti žiūrovu.

Kuomet pats šoki aikštėje, o šalia šoka dar apie 3000 šokėjų, jauti nenusakomą pakylėjimą ir didelį vienybės

jausmą. Man, kaip vadovui, taip pat būna labai gera tai stebėti. Kai matau savo šokėjus šokančius – atsiperka

visi vargai, pykčiai repeticijų metu, nesutarimai ir panašiai. Apima labai geras jausmas.

Jūsų nuomone, kokia yra Dainų ir šokių švenčių prasmė?

Prasmė – vienybė, visų subūrimas. Šios šventės netgi sovietmečiu padėjo išsaugoti lietuvišką

identitetą, t.y. kuo esame įdomūs pasauliui. Šventės stiprina susitelkimo ir vienybės jausmą. Visi žmonės

save identifikuoja su kuo nors, kas esi. Šventės suteikia jausmą, kad esi šios šalies gyventojas – lietuvis. Turiu

mintyje ne tą lietuvį nacionalistą, o saikingą patriotizmą.

UNESCO įtraukė Dainų ir šokių šventes į pasaulio kultūros paveldą, nes visoje Europoje jos

išnyko, liko tik Baltijos šalyse. Tai rodo, kaip tai mums yra stipru, reikalinga ir autentiška.

Žmogus, kuris bent kartą dalyvavo šioje šventėje kaip dalyvis, visada ateis kaip žiūrovas. Aš

taip manau.

Ar žmonės Žagarėje moka vis dar šokti, dainuoti, ar įsitraukia į kultūrinę veiklą?

... Laikmetis koreguoja. Gal savyje ir turi tai, bet piniginiai nepritekliai yra pirmoje vietoje.

Sudėtinga galvoti apie kažką kitą, kai turi galvoti apie elementarų išgyvenimą. Noras dainuoti, šokti atsiduria

antrame plane. Tai sąlygoja ir vaikų mažėjimas, pavyzdžiui, mokykloje nuo kažkada buvusių 800 iki 300

mokinių. Dėl bendro žmonių skaičiaus mažėjimo, mažiau žmonių yra ir kultūrinėje veikloje.

Buriant kolektyvą, patys žmonės neateina, reikia paraginti, pakviesti. Manau, gal nedrįsta

žmonės. Pagal save galvoju, kad nedrąsu išeiti iš komforto zonos – namų. Tai sakydamas nekaltinu žmonių,

tiesiog manau, kad tam yra priežasčių. Kiek pats bendrauju su žagariečiais, jie tikrai nėra pikti ar niūrūs.

Kokia jūsų svajonė?

(pauzė)... Nugyventi kokybišką ir turiningą gyvenimą! Tokia svajonė. Aš galvoju taip: turėti

pinigų – ką jie tau duos, nori uždirbti – dirbk ir uždirbsi. Pinigai nėra tikslas, tai tik priemonė. Jei turi rankas,

galvą ir širdį, niekada nepražūsi pasaulyje. Būsi kažkam reikalingas.

Esu optimistas su pesimizmo protrūkiais. Būna minučių, kad pagalvoji, kam čia viską darai?

Kam to reikia? Bet tada pasidaro sarmata pačiam prieš save. Spiriu sau į užpakalį ir einu toliau. Sprendžiant

daugelį gyvenimiškų situacijų reikia pradėti nuo savęs. Neieškoti, kas čia kaltas, bet pagalvoti, ką aš pats

padariau, kad būtų geriau... Visada tuo vadovaujuosi. Neseniai perskaičiau knygą apie Steve Jobs‘ą, „Apple“

kompanijos įkūrėją. Esu paveiktas tos knygos ir asmenybės. Žavi tai, kad net ir būdamas verslo pasaulyje, jis

8

sugebėjo į daugelį dalykų žvelgti meniškai ir kūrybiškai. Steve buvo labiau menininkas, nei verslininkas. Tuo

gebėjimu labai žaviuosi.

Ką palinkėtumėte žagariečiams?

Sudėtinga su palinkėjimais... kad mylėtų save, kad mylėtų aplinką, kurioje gyvena, kad tiesiog

būtų žmogiški ir nepamestų savo žmogiškumo!

Ačiū už nuoširdų ir įdomų pokalbį!

Kalbėjosi Jūratė Sabaitė

Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

Žagarėje baigti vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbai

Žagarėje vandentiekio ir nuotekų tinklų darbus vykdė UAB „Plungės lagūna“. Nuo 2013 m. birželio 14

d., kuomet buvo paskelbta rangovo vykdomų darbų pradžia, nutiesta vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų

apie 15,21 km. Nutiestų vandentiekio tinklų ilgis siekia 7,27 km, o nuotekų tinklų –7,94 km. Lygiagrečiai

tinklų tiesimo darbams buvo vykdomi ir kiti statybos darbai: statomos nuotekų siurblinės, atstatomos po

trasų paklojimo pažeistos kelio dangos bei aplinka.

Dalis projekto metu vykdytų darbų, kuriuos atliko rangovas UAB „KRS“, oficialiai baigti 2014 m.

gegužės 7 d., pasirašius statybos užbaigimo aktą. Nuo 2013 m. gegužės 9 d. UAB „KRS“ darbus vykdė

Raudondvario, Parko, F. Vaitkaus, Naujojoje, Joniškio, Jaunimo gatvėse. Iš viso šiose gatvėse projekto

įgyvendinimo metu buvo nutiesta 2,434 km vandentiekio tinklų ir 2,429 km buitinių nuotekų tinklų. 

UAB „Plungės lagūna“ nutiesė vandentiekio tinklus Taikos, Lauko, P. Cvirkos, Kalno, Brastos, Žemaitės,

Gedimino, Kalkių, Vilniaus, Maironio, Avižonio, S. Dariaus ir S. Girėno, Šiaulių, Kęstučio, Joniškio gatvėse ir

miesto aikštėje, nuotekų tinklus Butlerių, Taikos, Lauko, P. Cvirkos, Kalno, Žemaitės, Gedimino, Kalkių,

Vilniaus, Maironio, Avižonio, S. Dariaus ir s. Girėno, Šiaulių, Kęstučio, Joniškio gatvėse ir Miesto aikštėje,

pastatytos nuotekų siurblinės Žemaitės, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėse bei rekonstruota nuotekų siurblinė

Butlerių gatvėje.

Baigiant įgyvendinti projektą išaiškėjo, kad vienas iš Žagarėje esančių daugiabučių namų liko

neįtrauktas į projektą ir jo artimiausiu metu nebuvo planuota prijungti prie nuotekų ir vandentiekio tinklų.

Gyventojai daro prielaidą, kad tokia situacija susiklostė, nes Žagarėje, Joniškio gatvėje buvo du namai,

pažymėti tuo pačiu numeriu 6 (privatus namas ir daugiabutis), o darbų planuose buvo pažymėtas tik vienas

privatus namas Nr. 6 Joniškio gatvėje, todėl iki daugiabučio nebuvo nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai.

Šiuo metu daugiabučiui namui jau suteiktas kitas numeris (Nr. 4a). Tikrosios priežasties, kodėl 8 butų namui

nebuvo planuota nutiesti tinklus, niekas neįvardino. Paklausus UAB „Joniškio  vandenys“, kaip sprendžiama

susidariusi situacija, kai namas, turintis 8 butus, lieka be galimybės prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų

tinklų, gavome atsakymą, kad dėl Joniškio g. 4a namo UAB „Joniškio vandenys“ yra pateikę savivaldybei

9

sąmatą, kiek reikėtų lėšų pratęsti tinklus. Šiuo metu laukiama žinių, ar bus ateinančių metų Joniškio rajono

savivaldybės biudžete tam skirta pinigų.

UAB „Joniškio vandenys“ direktorius Raimundas Tiškevičius informavo, kad prie vandentiekio tinklų

šiuo metu yra prisijungę 17 namų (iš viso turės prisijungti 562), o prie nuotekų tinklų – 18 namų (iš viso

turės prisijungti 564).

Tęsiami Žagarės miesto aikštės prieinamumo didinimo projekto darbai. Joniškio kelių tarnybos

direktorius S. Paukštė informavo, kad jau yra įgyvendinta 70 proc. numatytų darbų. Šiuo metu atliekami

elektros kabelių užkasimo tranšėjose darbai, kurie dėl oro sąlygų nebus baigti šiais metais. 2015 m.

numatyta užbaigti, kaip minėta, elektros kabelių užkasimo tranšėjose darbus, įrengti vaikų žaidimų aikštelę,

automobilių stovėjimo vietas ir atlikti aplinkos tvarkymo darbus, t. y. pasodinti medžius, įrengti želdinius.

Rangos darbų sutarties pabaiga numatyta 2015 m. birželio 1 d.

Žagarės seniūnija iš kelių plėtros programos lėšų įrengė šaligatvius Šiaulių, Vilniaus ir dalyje Kęstučio g. bei

dalyje Miesto aikštės, kuri nebuvo priskirta

prie Miesto aikštės prieinamumo didinimo

projekto.

Šiemet Žagarės seniūnijoje buvo daugiau

išleista lėšų elektros tinklų atnaujinimui ir

tikimasi, kad tai leis taupyti lėšas

eksploatacijai. Per metus Žagarės seniūnijoje

skiriama 54000 Lt apšvietimui, iš jų 23000 Lt

išleisti remontui, 19000Lt apšvietimui ir likę

10000 Lt taip pat bus panaudoti apšvietimui.

Gatvės bus apšviestos iki 22.30 valandos.

Jono Jurevičiaus nuotrauka.

Parengta pagal Žagarės seniūnijos informaciją.

Žagarės regioninio parko naujienos

Pradėtas tiesti pažintinis takas

Jau kitais metais Žagarės apylinkių gyventojai ir svečiai turės unikalią galimybę prisiliesti prie gamtos. 2015

metų sausio pabaigoje planuojama baigti įrengti 4.5 kilometro pažintinį taką per Mūšos tyrelio telmologinį

draustinį.

Keliaujant taku bus galima iš arti pamatyti pelkę, kuria iki šiol išdrįsdavo pasivaikščioti tik gerai vietovę

pažįstantys apylinkių gyventojai, paslaptingą Miknaičių ežerą, pažliugusias plynes su properšomis, daug

10

mažų ežerėlių bei, žinoma, Tyrelio akmenį. Šioje vietovėje taip pat gausu į Raudonąją knygą įtrauktų

paukščių ir augalų, apie kuriuos daugiau sužinoti lankytojai galės stabtelėdami prie take įrengtų stendų.

Raimundo Ginkaus nuotrauka.

Tako įrengimas finansuojamas iš projekto „Saugomų teritorijų tvarkymas”, III etapas.

Kaip pasiekti Mūšos tyrelio pėsčiųjų pažintinį taką. Nuo Žagarės važiuokite link Juodeikių. Pasiekę

Juodeikių sankryžą, sukite į kairę. Už keleto kilometrų pasieksite lauko keliuką dešinėje pusėje, prie kurio

pastatytas regioninio parko informacinis stendas, pristatantis Mūšos tyrelio pelkę. Tuo keliuku pasiekus

mišką, prasideda Mūšos tyrelio pėsčiųjų pažintinis takas.

Lankymas. Lankyti Mūšos tyrelio telmologinį draustinį galima nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1 d.

Žagarės dvaro rūmai bus prieinami visuomenei

Klasicistinio stiliaus Žagarės dvaro rūmai, kuriuos ilgą laiką puoselėjo ir kūrė grafai Zubovai ir Naryškinai,

prisikėlė naujam gyvenimui – šį rugpjūtį baigti dvaro rūmų restauracijos darbai. Visi darbai atlikti laikantis

paveldo restauravimo technologijų, stengtasi išsaugoti tai, kas autentiška, o kas sunyko, buvo pagaminta iš

naujo.

Oficialus Žagarės dvaro rūmų atidarymas numatytas 2015 m. sausio mėnesį, kartu su Kultūros sostinės metų

atidarymu. Rūmuose įsikurs Žagarės regioninio parko direkcija bei Žagarės regioninio parko lankytojų

centras ir Žagarės dvaro rūmai taps prieinami visuomenei.

11

Jono Jurevičiaus nuotrauka.

Primename, kad Žagarės dvaro rūmų restauravimo darbai atlikti iš projektui „Saugomų teritorijų tvarkymas

(II etapas)“ Nr. VP3-1.4-AM-02-V-01-008 skiriamų Europos Regioninės plėtros fondo ir Lietuvos

Respublikos biudžeto lėšų.

Žagarės regioninio parko išskirtinė vertė

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos šių metų birželio mėnesį patvirtino Žagarės

regioninio parko išskirtinės vertės aprašymą. Jame pažymima, kad Žagarės regioninio parko išskirtinumas

svarbus kraštovaizdžio, gyvosios bei negyvosios gamtos, kultūros paveldo bei gyvų tradicijų ir istorijos

aspektais. Svarbiausi akcentai, minimi apraše, yra beveik 8 kilometrų Žagarės ozas, nuo kurio atsiveria

Švėtės slėnis ir Žiemgalės lygumos, Žagarės atodangoje matomi dolomitų sluoksniai, parko teritorijoje

augantis labai retas augalas didžioji astrancija, gyvenantys taurieji elniai, lūšys, vilkai bei labai retos drugių

rūšys, Žagarės dvaro kompleksas, piliakalniai, žagarvyšnės ir garsusis Žagarės vyšnių festivalis, Šiaurės

Lietuvos kleckų šventė bei E. Vaičiulio puodų namas. Atrodo, tikrai turime kuo didžiuotis!

2015: Žagarė – Lietuvos kultūros sostinė

Ateinančiais metais Žagarei atitenka svarbus vaidmuo kultūriniame gyvenime – Žagarė taps Lietuvos

kultūros sostine. Žagarės regioninio parko direkcija kartu su Žagarės ir Joniškio kultūros įstaigomis jau

pradėjo planuoti renginius, kurie reprezentuos Žagarę ne tik Lietuvoje, bet bus orientuoti ir į Europos

kultūros erdvę.

12

Žagarės kultūros metai prasidės

restauruotų Žagarės dvaro rūmų atidarymu

sausio mėnesį. Vienas didžiausių numatytų

renginių – jau tradiciniu tapęs Žagarės

vyšnių festivalis, kuris kitais metais vyks ne

trečiąjį, kaip įprasta, o antrąjį liepos

savaitgalį. Taip pat planuojamas 27 Europos

šalių mažų miestelių Chartijos narių

susitikimas Žagarėje, kuriame dalyvaus po

10 atstovų iš kiekvienos šalies. Žagarė

atstovauja Lietuvą Europos šalių mažų miestelių chartijoje jau nuo 2007 m. Joniškio rajono tarybos

sprendimu, 2015 m. Joniškio rajono Meno šventė bus perkeliama į Žagarę.

Kultūros renginių programa dar ruošiama ir bus pristatyta Žagarės regioninio parko direkcijos tradiciniame

2015 m. kalendoriuje, kuris ir bus skirtas kultūros sostinės metams.

Pagal Žagarės regioninio parko informaciją parengė Simona Kerpiškienė

Žiemos renginių ciklas

Artėja nuostabus švenčių metas - Šv. Kalėdos. Žagarės kultūros centras kartu su jaunimo organizacija

organizuoja Žiemos renginių ciklą, prasidedantį nuo advento laikotarpio, kurio metu rengiami edukaciniai

užsiėmimai „Angelų kalvė“, kurie vyks Lėlių namuose ir bendruomenės „Veidė“ salėje. Kiekvienas atėjęs

turės galimybę pasigaminti savo angelą. Kūrybinės akcijos angelas – laisva, individuali kūrėjo interpretacija.

Angelais bus puošiama ir šventinė miesto eglė.

Kviečiame  visus Žagarės miesto ir apylinkių žmones, organizacijas, įstaigas prisidėti įgyvendinant

gražią idėją. Sukurkime šventinę nuotaiką ir savo lange pakabinkime angelą. Tegul kartu su žvakės šviesa

sušils mūsų namai, jausmai ir širdys. Kiekvieną angelą jaunimas įamžins fotografijose. Taip pat bus

organizuojama kalėdinė angelų paroda, kurioje eksponuojami, naudojant  įvairiausią techniką, metodus,

būdus gaminti, piešti, lipdyti, megzti, siuvinėti rankų darbo angelai.

Gruodžio 17 dieną, 16 val. vyks tradicinis nykštukų maratonas ir eglutės įžiebimo šventė, kurios metu

Kalėdų senelis apdovanos gražiausių, įdomiausių angelų autorius. Šventę vainikuos  spalvingas ugnies teatro

pasirodymas. Miesto angelą sargą įžiebti visus miestelėnus ir miestelio svečius kviečiame gruodžio 24 dieną,

17val. prieš Šv. Mišias Barboros bažnyčios papėdėje. Kalėdinių renginių ciklą pagal projektą „Ant angelo

sparnų gerumas supasi“, vykdo Žagarės kultūros centras kartu su  jaunimu, projekto partneriai – asociacija

“Amatų miestelis”, Žagarės seniūnija, Žagarės bendruomenė „Veidė“. Projektą remia Joniškio rajono

savivaldybė, asociacija „Žagariečiai“ ir  geros valios žmonės. Informaciniai rėmėjai: laikraštis „Sidabrė“ ir

Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras.

Žagarės kultūros centro inf.

13

Žagarė Fringe festivalis 2015

Žagarė Fringe festivalis (trumpinys - ŽFF) skirtas kurti kultūrą Žagarėje ir sudaryti sąlygas vietiniams

gyventojams apglėbti kultūrą, joje dalyvauti bei įkvėpti Žagarėje augančią jaunąją kartą.

Festivalis vyks 2015 metų gegužės antrą savaitgalį, 9 – 10 dienomis, tačiau kviečiame atlikėjus,

muzikus, dailininkus, skulptorius, teatro grupes atvykti reziduoti į Žagarę savaitę prieš, tam kad galėtų kurti

kartu su vietiniais gyventojais, ypatingai su vaikais ir jaunimu.

ŽFF metu įvairios Žagarės miesto erdvės bus užpildytos performansais, teatrų pasirodymais, muzikos

garsais, fotografijų parodomis, miestas pasipuoš meno dirbiniais (grafiti, skulptūros, žemės menas), kuriuos

kuriant dalyvaus vietos jaunimas iš Žagarės gimnazijos.

Terminas Fringe ([fr nd ], liet. pakraštys, šalutinis, riba) kilęs iš posakio „kito festivalio riba (užribis)“ɪ ʒ

arba „Paribio menas“. Fringe festivalių ištakos siekia 1947 m., kuomet Edinburgo mieste aštuonios teatro

grupės liko nepakviestos pasirodyti Edinburgo tarptautiniame festivalyje, kuris buvo inicijuotas tam, kad

praturtintų Europos kultūros gyvenimą po Antrojo pasaulinio karo. Tačiau tai, kad jie nebuvo festivalio

oficialios programos dalimi, nesustabdė atlikėjų - jie tiesiog „nuėjo“ į priekį ir vis tiek surengė savo

pasirodymus. Su kiekvienais metais vis daugiau atlikėjų sekė jų pavyzdžiu ir 1958 m. Edinburgo festivalio

Fringe (liet. užribio) bendruomenė buvo sukurta kaip atsakas, reaguojant į šios didėjančios tendencijos

sėkmę. Taip susiformavo Fringerių judėjimas.

Fringe festivaliai gimsta iš aistros ir sunkaus darbo; iš aistros plėtrai ir siekio sukurti platformą,

kurioje būtų galima pamatyti ir įgyvendinti naujas idėjas bei iniciatyvas. Fringe - lyg savotiškos kibirkštys,

kuriose užgimsta meistriškumo ateitis. Fringe sąlygoja inovatyvumą ir betarpišką bendruomenės įtraukimą.

Daugel Fringe festivalių vyksta Europoje ir visame pasaulyje, mes norime pristatyti Fringe festivalių

dvasią Lietuvoje. Artimiausias Fringe festivalis vyksta Estijoje, Pernu. Lietuvoje kol kas nėra rengiami tokio

pobūdžio festivaliai.

Siekiama, kad ŽFF taptų tarptautiniu (vykstančiu kas 2 metus) festivaliu, suburiančiu įvairių šalių

menininkus bendram veiksmui, kūrybinės patirties dalijimuisi. Tuo tikslu pasirinktas Fringe pavadinimas,

kuris aiškiai atspindėtų festivalio koncepciją ir būtų suprantamas tarptautiniu mastu.

Žagarė 2015 m. bus Lietuvos kultūros sostinė. Pagrindinė Kultūros sostinės 2015 metų programa,

kurią kuria ir įgyvendins Žagarės regioninio parko direkcija, yra skirta pritraukti kultūrą į Žagarę ir čia ją

parodyti. ŽFF yra skirtas kurti kultūrą Žagarėje. ŽFF siekia įkvėpti augančią kartą tapti ateities talentais.

Trumpiau tariant, norime surengti savaitgalio festivalį, kurio metu įvyktų kultūrinis sprogimas! ŽFF papildys

oficialią Kultūros sostinės programą. Tokio pobūdžio reginys bus pirmą kartą rengiamas Lietuvoje.

ŽFF siekia, kad Žagarės bendruomenė turėtų galimybę ne tik stebėti, tačiau aktyviai dalyvauti meno

procese, tiesiogiai bendrauti su profesionaliais menininkais, kad pajaustų kas tai yra kūryba, kaip gimsta

meno kūriniai. Tikimės, kad šis procesas sustiprins gyventojų pasitikėjimo savimi jausmą ir tikėjimą, kad

galima keisti ir kurti supančią aplinką. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad meno kūriniai atlieps aplinką, bus

sudaryta galimybė apmastyti ir reflektuoti, kur mes gyvename, kokia aplinka mus supa ir ką ji mums reiškia.

14

Kviečiame jus palaikyti šį festivalį bei jį paremti. Tik visų mūsų bendrų pastangų dėka Žagarė gali

sužydėti kultūra, o jos gyventojai įgyti galimybę naujai atrasti savo miestą per bendrą kūrybą su

menininkais.

Paramą galite suteikti pervesdami lėšas į Žagarės kultūros centro sąskaitą Nr.  L117300010129343441

(nurodant, kad parama skiriama Žagarės Fringe festivaliui). Kiekvienas jūsų įnašas priartins mus prie tikslo!

Prašome perduoti šią žinią savo darbovietėms, pažįstamiems verslininkams ar organizacijoms, kurios

gali paremti Žagarės plėtrą ir augančios kartos ugdymą. Kiekvienas būkime Žagarės ambasadoriumi!

Organizatoriai:

Aida, Diana, Aušra, Rita, Orinta, Edmundas, Inga, Jūratė, Sarah

Žagarės kultūros centras, Žagarės bendruomenė „Veidė“, Lėlių namai, Kaliausių fabrikėlis, Joniškio

Algimanto Raudonikio meno mokyklos Žagarės filialas, Žagarės gimnazija, Žagarės balselis

P

kaimynus vadinkit, „Žagarės balselio“ fotografijų konkursas 2014

Žagarė - nuostabi vieta, kuri savo grožiu patraukia kiekvieno čia besilankančio vaizduotę. Jos

grožis fiksuojamas ne tik atmintyje, bet ir fotografijose. Tokiu būdu išsaugome mus įkvėpusias akimirkas,

fiksuojame sentimentus keliančias vietas, mielus veidus.

Stojus ilgiems žiemos vakarams pats metas peržiūrėti šiais metais fotografijose užfiksuotus Žagarės vaizdus,

atrinkti jums labiausiai patinkančius ir atsiųsti „Žagarės balselio“ fotografijų konkursui.

Kviečiame dalyvauti antrajame Žagarės balselio fotografijų konkurse!

Konkursas skirtas Žagarės gamtai, gyvenimui joje ir jos žmonėms atvaizduoti. Tikslas –

populiarinti Žagarės savitumą, grožį patrauklumą ir vertybes.

Kategorijos:

1. Žagarės gamta

2. Žagarės kultūra ir paveldas

3. Žagarės žmonės

Konkurso terminas 2014 m. gruodžio 3 d. – 2015 m. sausio 31 d.

15

Konkurso taisyklės:

Konkurse gali dalyvauti visi asmenys be išankstinės registracijos ir be apribojimų. Pateiktos

nuotraukos turi atitikti bent vieną iš kategorijų ir būti užfiksuotos Žagarėje 2014 metais.

Kiekvienai kategorijai galima pateikti tik po 1 nuotrauką. Galima pateikti nuotraukas visoms trims

kategorijoms arba tik vienai ar dviem iš jų.

Konkursui gali būti pateikiamos tik skaitmeninių nuotraukų bylos (failai). Vienos nuotraukos dydis

turi būti ne mažesnis nei 1 Mb.

Nuotraukas pašome siųsti el. paštu zagaresbalselis@gmail.com ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio 31

d.

Prašome siųsti el. laišku po vieną nuotrauką atskirai, jei ketinate dalyvauti daugiau nei vienoje

kategorijoje.

Siunčiant nuotrauką būtina nurodyti autoriaus vardą ir pavardę, kontaktinius duomenis (telefono

numeris, el. paštas), nuotraukos pavadinimą, laiką, vietą, kas joje vaizduojama ir kt. informaciją

autoriaus nuožiūra.

Asmuo, pateikdamas nuotrauką konkursui, patvirtina, kad yra šios nuotraukos autorius, ir kad yra

gavęs joje esančių asmenų sutikimą šią nuotrauką naudoti konkurse. Už autorinių teisių pažeidimus

pagal galiojančius LR teisės aktus atsako nuotraukas atsiuntę asmenys.

Laikoma, kad konkurso dalyviai sutinka, jog konkursui pateiktos nuotraukos gali būti neatlygintinai

ir be apribojimų naudojamos Žagarei populiarinti.

Nuotraukų vertinimui sudaroma speciali komisija, kurios sudėtyje bus profesionalūs fotografai. Komisijai

vertinti nuotraukos bus pateikiamos nenurodant jų autorių. Iš visų konkursui pateiktų nuotraukų bus

išrinkti trys nugalėtojai, t. y. kiekvienos kategorijos laimėtojas. Vertinimo komisija pasilieka teisę skirti

papildomus apdovanojimus už tam tikrus kriterijus.

Konkurso laimėtojai bus informuoti asmeniškai bei skelbiami „Žagarės balselio“ puslapyje

https://www.facebook.com/zagaresbalselis.

Laimėtojai bus apdovanoti asociacijos „Žagariečiai“ įsteigtais prizais.

ŽAGARĖS BALSELIS

Redakcija:Naujoji g. 15, LT-84326 Žagarė, Joniškio raj.Tel. +370 615 74549 (Jūratė)El. paštas zagaresbalselis@gmail.com

Žagarės balselis 2014 Nr. 11 (14)

16

17