XI XII paskaitos Nesutartinms prievolms taikytina teis. Ilaikymo prievolms taikytina teis.

XI XII paskaitosNesutartinms prievolms taikytina teis.Ilaikymo prievolms taikytina teis.Doc. dr. Katayna Mikakbogdzevic@mruni.euNesutartinms prievolms taikytina teisaltiniaiLR CK;

2007 m. liepos 11 d. Reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dl nesutartinms prievolms taikytinos teiss (Roma II) (sigaliojo nuo 2009 m. sausio 11 d.);

Tarptautins sutartys dl teisins pagalbos, tarptautins konvencijos (pvz.1963 m. Vienos konvencija "Dl civilins atsakomybs u branduolin al ir jos papildomas 1997 m. protokolas , 1971 m. gegus 4 d. Hagos konvencij dl eismo vykiams taikytinos teiss)

Roma II reglamentas: taikymo klausimai Roma II taikymo sritis: Taikymas turinio atvilgiu (1 str.) taikomas nesutartiniams santykiams civilinse ir komercinse bylose, turiniose ry su atskir valstybi teise. Iimtys: -netaikomas mokesi, muit ar administracinse bylose arba ikilus valstybs atsakomybs u veiksmus ir neveikim vykdant valstybs galiojimus (acta iure imperii) klausimui; prievolms, atsirandanioms i eimos santyki, prievolms, atsirandanioms pagal sakomuosius vekselius, ekius ir paprastuosius vekselius ir kt. (1 str. 2 d.)

Universalus taikymo principas (3 str.) reglamento taikymas neapsiriboja ES teritorija, t,y. gali bti taikoma ir treij valstybi teis. Laiko atvilgiu sigaliojo nuo 2009 m. sausio 11 d. todl taikomas prievolms, kurios atsiranda dl vyki, esani alos padarymo pagrindu, po reglamento sigaliojimo. (31 ir 32 str.) Teritorijos atvilgiu taikomas visose ES valstybse narse, iskyrus Danij. (Danija taikys savo tarptautins privatins teiss normas). Santykis su tarptautinmis sutartimis tarptautins sutartys, reguliuojanios nesutartinmis prievolmis taikytin teis, turi virenyb Reglamento atvilgiu, jei valstyb nar jau buvo atitinkamos sutarties dalyve reglamento primimo momentu. (28 str.) (pvz. 1971 m. gegus 4 d. Hagos konvencij dl eismo vykiams taikytinos teiss) Iimtys : Romos II reglamentas nesuteikia prioriteto tarptautinei konvencijai, jei konvencija sudaryta iimtinai tarp dviej ar daugiau valstybi nari . Romos II reglamentas nesuteikia prioriteto tarptautinei konvencijai, jei priimant reglament ( 2007 m. liepos 1 d.) valstyb nar nebuvo tarptautins konvencijos nar.

Dl padarytos alos atsirandanioms prievolms taikytina teis Deliktins prievols tai prievols, kurios atsiranda dl alos padarymo nesant tarp ali sutartini santyki. Taigi, ir taikytina teis nustatoma pagal imperatyvias kolizines normas. Remiantis deliktinms prievolms taikytina teise, nustatomos civilins atsakomybs slygos, jos dydis ir sudtis, atleidimo nuo civilins atsakomybs ir jos netaikymo pagrindai, asmuo, atsakingas u alos padarym, asmuo, turintis teis alos atlyginim 2007 m. liepos 11 d. Reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dl nesutartinms prievolms taikytinos teiss (Roma II) 15 str. nustato, kad nesutartiniams santykiams taikytina teis nustato: Atsakomybs pagrindus ir apimt; Asmenis, atsakingus u al, ir asmenis, turinius teis reikti reikalavimus; Atleidimo nuo atsakomybs pagrindus, jos sumainimo/padalijimo; alos ris, nustatym priemoni, kurias teismas gali taikyti nustatydamas al, ukrisdamas keli jai atsirasti, taip pat skirtas atlyginimui; Perleisti ar paveldti reikalavim atlyginti al; Netiesiogin atsakomyb; Prievols atlyginti al pabaig; Taisykles, susijusias su iekinio senaties ar naikinamaisiais terminais. Dl padarytos alos atsirandanioms prievolms taikytina teis: ali valios autonomijos principas LR CK 1.43. str. 3 d. Po alos padarymo (t.y. jau padarius al prie atsirandant negalima susitarti) alys gali susitarti, kad alos atlyginimui bus taikoma byl nagrinjanio teismo vietos valstybs teis lex fori. Romos II reglamento 14 str. Leidia susitarti dl nesutartinms prievolms taikytinos teiss, iskyrus kai Reglamentas tokius susitarimus draudia. Taip pat susitarimas: Turi bti sudarytas po al suklusio vykio; O jei visos alys usiima komercine veikla galima ir prie vykstant al suklusiam vykiui.

Reglamente draudiama susitarti dl taikytinos teiss tokiais atvejais: Intelektins nuosavybs teisi paeidimo atvejais ( 8 str. 3 d.) Nesutartinms prievolms, atsirandanios i nesiningos konkurencijos arba konkurencij ribojani veiksm (6 str. 4 d.)

iais atvejais, jeigu susitarimas dl taikytinos teiss bt kitoks, nei nustatyta mintuose straipsniuose, negaliot. Dl padarytos alos atsirandanioms prievolms taikytina teis : LR CK nuostatos Bendrosios kolizins normos deliktinms prievolms LR CK 1.43 str. ali teiss ir pareigos pagal prievoles, atsirandanias dl padarytos alos, nukentjusiojo pasirinkimu nustatomos pagal: valstybs, kurioje padarytas veiksmas ar buvo kitoki al suklusi aplinkybi, teis (lex loci delicti) arba, pagal alos atsiradimo vietos valstybs teis (lex loci damni).

LR CK 1.43. str. 2 d. Jeigu veiksmo padarymo ar kitoki aplinkybi arba alos atsiradimo vietos valstybs nustatyti nemanoma, taikoma valstybs, su kuria yra labiausiai susijusi ta alos atlyginimo byla, teis (pvz dauguma rodym., gyvena iekovas ir pan). LR CK 1.43. str. 4 d. Jeigu abiej ali nuolatin gyvenamoji vieta yra toje pat valstybje, alos atlyginimui taikoma ios valstybs teis. Dl padarytos alos atsirandanioms prievolms taikytina teis : Romos II reglamentas Bendrosios kolizins normos: (4 str. 1 d.) i delikto atsirandaniai nesutartinei prievolei taikoma tos alies teis, kurioje atsirado ala, neatsivelgiant tai, kurioje alyje vyko al sukls vykis ir neatsivelgiant tai, kurioje alyje ar alyse atsirado netiesiogini to vykio pasekmi. Reglamente, skirtingai nuo CK 1.43 str., tvirtinta alos atsiradimo vietos teis (loci damni). Loci damni taikymas susijs tik su tos valstybs teritorija, kurioje tiesiogiai atsirado ala, t.y. tiesioginis paeidimo padarinys, ir neapima tolesni papildom aling padarini atsiradimo vietos. Iimtys i bendros taisykls ((4 str. 2 d. ir 3 d.) Jei abiej asmen ala padariusiojo ir nukentjusiojo nuolatins gyvenamosios vietos alos atsiradimo metu yra toje paioje alyje, taikoma tos alies teis; (4 str. 2 d.) (atitinka LR CK 1.43. str. 4 d.) Jeigu pagal visas bylos aplinkybes yra aiku, kad deliktas yra akivaizdiai glaudiau susijs su kita nei 1 ar 2 dalyse nurodyta alimi, taikoma tos kitos alies teis. Akivaizdiai glaudesnis ryys su kita alimi gali bti pagrstas vis pirma remiantis prie tai jau egzistuojaniais santykiais tarp ali, pavyzdiui, su konkreiu deliktu glaudiai susijusia sutartimi. (4 str. 3 d.)

Eismo vykiu padarytos alos atlyginimui taikytina teis: LR CK LR CK 1.44 straipsnis. Eismo vykio metu padarytos alos atlyginimui taikytina teis: i norma nustato taikytin teis tik kai ala padaryta eismo vykio metu. Reikalavimams atlyginti al, padaryt eismo vykio metu, taikytina teis nustatoma pagal 1971 m. gegus 4 d. Hagos konvencij dl eismo vykiams taikytinos teiss. ios konvencijos taikymui svarbu: Konvencija taikoma net ir tuo atveju, kai taikytina teis nra konvencijos dalyvs valstybs teis; i Konvencija nepakeiia kit speciali srii konvencij, kuri alimis konvencijos dalyvs yra ar gali tapti, nuostat dl civilins deliktins atsakomybs u eismo vykius (15 str.).

Hagos konvencijaPagrindin kolizin taisykl, tvirtinta ios konvencijos 3 straipsnyje, nustato, kad civilin atsakomyb u al, padaryt dl eismo vykio, nustatoma pagal valstybs, kurios teritorijoje vyko vykis, teis. Taigi iuo atveju yra taikomas aling veiksm atlikimo, o ne alos padarini atsiradimo principas. Taiau konvencija taip pat nustato ir kelet iimi i bendro principo:. a) jei eismo vykyje dalyvauja viena transporto priemon ir ji registruota ne toje valstybje, kurioje vyko eismo vykis, taikoma registravimo valstybs vidaus teis nustatant: vairuotojo, savininko ar bet kurio kito asmens, kontroliavusio transporto priemon ar turjusio suinteresuotum ja, atsakomyb, neatsivelgiant j nuolatin gyvenamj viet, nukentjusio keleivio, kurio nuolatin gyvenamoji vieta yra ne toje valstybje, kurioje vyko eismo vykis, atsakomyb, nukentjusiojo, kuris vykio metu buvo ne transporto priemonje ir kurio nuolatin gyvenamoji vieta yra transporto priemons registravimo valstybje, atsakomyb. Jei yra du arba daugiau nukentjusij, taikytina teis nustatoma kiekvienam nukentjusiajam atskirai.

b) jei eismo vykyje dalyvauja dvi arba daugiau transporto priemoni, a punkto nuostatos taikytinos tik tada, jei visos transporto priemons yra registruotos toje paioje valstybje; c) jei vienas arba daugiau asmen, kurie vykio metu buvo ne transporto priemonje, dalyvauja eismo vykyje ir gali bti patraukti atsakomybn, a ir b punkt nuostatos taikytinos tik tada, jei vis i asmen nuolatin gyvenamoji vieta yra registravimo valstybje. i nuostata taikoma ir tuo atveju, jei ie asmenys taip pat yra ir to paties eismo vykio nukentjusieji. Dl netinkamos kokybs produkt padarytos alos prievolms taikytina teis: LR CK LR CK 1.43 str. 5 d. : pagrindin kolizin norma, nustato kad prievolms, atsirandanioms dl netinkamos kokybs produkt padarytos alos, taikoma alos padarymo vietos valstybs teis, kuri taikoma esant bent vienai i i alternatyvi slyg, o btent jeigu ioje valstybje: 1) yra nukentjusiojo nuolatin gyvenamoji vieta; arba 2) atsakingo u al asmens verslo vieta arba 3) ioje valstybje nukentjusysis sigijo produkt. Dar 2 alternatyvios kolizins nuorodos: Jeigu nukentjusiojo nuolatins gyvenamosios vietos valstybje yra atsakingo u al asmens verslo vieta arba ioje valstybje nukentjusysis sigijo produkt, tai taikoma nukentjusiojo nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. Jeigu pagal ioje dalyje ivardytus kriterijus taikytinos teiss nustatyti negalima, taikoma atsakingo u al asmens verslo vietos valstybs teis, iskyrus atvejus, kai iekovas savo reikalavim grindia alos padarymo vietos valstybs teise.

Dl netinkamos kokybs produkt padarytos alos prievolms taikytina teis: Roma II reglamentas Tarp LR CK ir Romos II reglamento yra didelis skirtumas. Reglamento 5 str. tvirtintos 3 alternatyvos kurios taikomos, esant btinai slygai: produktas, dl kurio netinkamos kokybs buvo padaryta ala, turi bti pateiktas apyvart toje valstybje, kuri atitinkama kolizin norma nukreipia taikytinos teiss klausimu. Esant iai slygai, nukentjusiojo pasirinkimu gali bti taikoma: alies, kurioje yra al patyrusio asmens nuolatin gyvenamoji vieta alos atsiradimo metu, teis; alies, kurioje produktas buvo gytas, teis; valstybs, kurioje atsirado ala teis.

Siekiant utikrinti atsakovui (produkto gamintojui/importuotojui/platintojui) didesn teisin apibrim, 5 str. 1 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, kurio atvilgiu praoma taikyti atsakomyb, negaljo protingai numatyti, kad produktas bus ileistas apyvart pamintose valstybse, tai taikoma io asmens gyvenamosios vietos valstybs teis. Gamintojo valstybs teis bt taikoma ir tuo atveju, jeigu produktas nebuvo ileistas nei vienoje i reglamente 5 str. 1 d. 1 pastraipoje minim 3 valstybi. Prievolms, atsirandanioms dl nesiningos konkurencijos padarytos alos taikytina teis LR CK 1.46 str. Reikalavimams atlyginti nesininga konkurencija padaryt al taikytina teis Bendroji norma: Reikalavimams atlyginti nesininga konkurencija padaryt al taikoma valstybs, kurios rinkoje atsirado nesiningos konkurencijos neigiamos pasekms, teis. Jeigu nesininga konkurencija paeid tik pavienio asmens interesus, taikoma valstybs, kurios teritorijoje yra nukentjusiojo verslo vieta, teis LR CK speciali kolizini norm prievolms, susijusioms su konkurencij ribojaniais veiksmais nra. Tokiu atveju bt taikomos bendros kolizins normos LR CK 1.43 str.

Roma II reglamentas Bendroji CK norma savo esme nesiskiria nuo Reglamento 6 str. 1 d. Dl nesiningos konkurencijos veiksm atsirandanioms nesutartinms prievolms taikoma tos valstybs, kurioje yra atsirad konkurencijos santykiai arba kurioje, paeidiami ar gresia, kad bus paeisti kolektyviniai vartotoj interesai, teis. I esms i taisykl nesiskiria nuo bendros deliktinms prievolms taikomos kolizins loci damni normos, o tik j patikslina, nes siejama su rinka, kurioje pasireikia nesiningos konkurencijos neigiami padariniai.

Jeigu paeidiami pavienio konkurento individuals interesai, taikytina teis nustatoma bendromis deliktinms prievolms bdingomis kolizinmis normomis pagal Reglamento 4 str. Dl konkurencijos apribojimo atsirandanioms nesutartinms prievolms taikoma alies, kurioje atsirado arba gali atsirasti poveikis rinkai, teis. (6 str. 3 d. a) p.) 6 str. 3 d. b) p. numatytos specialios kolizins normos, kai konkurencij ribojaniais veiksmais paeidiama ar gresia, kad bus paeista rinka (rinkos), nesanios vienoje valstybje. Jeigu neteist konkurencij ribojani veiksm padariniai pasireikia ne vienos valstybs rinkoje arba rinkose, tokiai prievolei gali bti taikoma teismo, kur kreipsi nukentjusysis, valstybs teis, jeigu ioje valstybje turi gyvenamj viet atsakovas ir joje buvo paeista rinka.

Prievols, atsirandanios dl alos, atsirandanios dl kalt veiksm esant ikisutartiniams santykiams, atlyginimo (Culpa in contrahendo) Reglamento 12 str. numatytos kolizins normos taikomos ne visiems alos atlyginimo santykiams, susijusiems su ikisutartiniais santykiais. Apima tik tuos santykius, kurie tiesiogiai susij su derybomis prie sudarant sutart: informacijos suteikimo pareigos paeidim, nepagrst deryb nutraukim, pareigos saugoti deryb metu patikt konfidenciali informacij, paeidim. (preambuls 30 p.) Bendra taisykl - neatsivelgiant tai, ar sutartis faktikai buvo sudaryta, taikoma teis, kuri taikoma arba kuri bt taikoma sutariai, jei ji bt buvusi sudaryta. Taigi turs bti vadovaujamasi ir Roma I reglamentu, jei bus deramasi dl sutarties, kurios pagrindu atsirasiantiems sutartiniams santykiams taikytin teis, reglamentuoja Roma I reglamentas. 12 str. 1 d. Jeigu taikytina teis negali bti nustatyta pagal 12 str. 1 dal: taikoma alies, kurioje atsirado ala (loci damni), teis, nepriklausomai nuo to, kurioje alyje vyko al sukls vykis, ir neatsivelgiant tai, kurioje alyje ar alyse atsirado to vykio netiesiogini pasekmi; arba jeigu tuo metu, kai vyko al sukls vykis, ali nuolatins gyvenamosios vietos buvo toje paioje alyje, taikoma tos alies teis; arba jeigu pagal visas bylos aplinkybes yra aiku, kad dl ali bendravimo prie sutarties sudarym atsirandanios nesutartins prievols yra akivaizdiai glaudiau susijusios su kita nei loci damni ar ali nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis, taikytina tos kitos valstybs teis (lex causae)

LR CK nra speciali kolizini norm, taikom alos atlyginimo prievolms i culpa in contrahendo, taikomos bendros kolizins normos LR CK 1.43 str. Taikytina teis prievolms dl nepagrsto praturtjimo LR CK 1.54 str. nustato atskiras kolizines taisykles, taikomas dl turto nepagrsto gijimo ar sutaupymo (nepagrsto praturtjimo) atsirandanioms prievolms. LR CK 1.54 str. 1 d. nustato, kad i prievols, vykdytos be teisinio pagrindo, atsirandantiems reikalavimams taikoma valstybs, pagal kurios statymus nustatytinas prievols teisinis pagrindas, teis. Tuo atveju, jei asmuo savo neteistais veiksmais nepagrstai praturtjo, taikoma tos valstybs teis, kurioje ie veiksmai buvo atlikti (LR CK 1.54 str. 2 d.). Jei tarp ali egzistavo teisinis santykis, ir viena i ali nepagrstai praturtjo, taikoma iam teisiniam santykiui taikytina teis (LR CK 1.54 str. 3 d.).

Roma II reglamentas

Reglamento 10 str. 1 d. atitinka LR CK 1.54 str. 3 d.: Jei nesutartins prievols, atsirandanios dl nepagrsto praturtjimo, yra susijusios su tarp ali egzistuojaniu santykiu, nesvarbu, sutartiniu, ar nesutartiniu, tai toms prievolms taikoma santyk reglamentuojanti teis. Kitos kolizins normos, kai negalima nustatyti taikytinos teiss pagal 10 str. 1 d. Jei tuo metu, kai vyko nepagrst praturtjim sukls vykis, ali nuolatins gyvenamosios vietos buvo toje paioje alyje, taikoma tos alies teis (10 str. 2 d.) Jei ali nuolatins gyvenamosios vietos ne toje paioje valstybje ir taikytina teis negali bti nustatyta pagal 10 str. 1 d. taikoma valstybs, kurioje buvo nepagrstai praturtta, teis. (10 str. 3 d.) Jeigu pagal visas bylos aplinkybes yra akivaizdu, kad dl nepagrsto praturtjimo atsirandanios nesutartins prievols yra akivaizdiai glaudiau susijusios su kita nei 10 str. 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta alimi, taikoma tos kitos alies teis. (10 str. 4 d.)

Taikytina teis prievolms dl kito asmens reikal tvarkymo be pavedimo LR CK 1.58 str. nustato , kad dl kito asmens reikal tvarkymo atsirandanioms prievolms ir kitais iame skyriuje nenumatytais pagrindais atsirandanioms prievolms taikoma valstybs, kurioje buvo prievoli atsiradimo pagrindas, teis. t.y. valstybs, kurios teritorijoje buvo atlikti veiksmai susij su kito asmens reikal tvarkymu, dl kuri ir atsirado ios prievols. Roma II reglamento Reglamento 11 str. tvirtintos kolizins normos labai panaios kolizines normas kaip ir dl nepagrsto praturtjimo. Ilaikymo prievolms taikytina teisALTINIAI1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencija dl ilaikymo prievolms taikytinos2008 m. gruodio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dl jurisdikcijos, taikytinos teiss, teismo sprendim pripainimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo ilaikymo prievoli srityje2007 m. lapkriio 23 d. Hagos protokol dl ilaikymo prievolms taikytinos teiss.

1973 m. Hagos konvencija v. 2007 m. Hagos protokolas18 straipsnis Suderinimas su ankstesnmis Hagos konvencijomis dl ilaikymo Susitarianij Valstybi tarpusavio santykiuose is Protokolas pakeiia 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencij dl ilaikymo prievolms taikytinos teiss ir 1956 m. spalio 24 d. Hagos konvencij dl vaik ilaikymo prievolms taikytinos teiss.

Briuselio III regl. 69 str. 2 d.Nepaisant 1 dalies ir nedarant poveikio 3 dalies taikymui, santykiuose tarp valstybi nari is reglamentas turi pirmenyb konvencij ir susitarim, kurie reguliuoja iame reglamente reglamentuojamais klausim ir kuri alimis yra valstybs nars, atvilgiu.Santykiuose Lt ES valst. nar1. Hagos protokolas (2009-11-30 Tarybos sprendimas, BIII 69 str.) 2. Dvials sutartys3. CK

Santykiuose LT ne ES valst. narTaikytina teis:1. Hagos protokolas (jei ir kita alis prie jo prisijung)1. Dvials sutartys (Hagos konvencijos 19 str.)2. 1973 m. Hagos konvencija3. CK

Taikytinos teiss klausimas Briuselis III reglamenteTiesiogiai taikytinos teiss nenurodo nukreipia 2007 m. Hagos protokol:15 straipsnisTaikytinos teiss nustatymasIlaikymo prievolms taikytina teis nustatoma pagal 2007 m. lapkriio 23 d. Hagos protokol dl ilaikymo prievolms taikytinos teiss (toliau 2007 m. Hagos protokolas) valstybse narse, kurioms is teiss aktas privalomas.

2007 m. Hagos protokolas:taikymo sritis ilaikymo prievolms, kylanioms i eimos santyki, tvysts ar motinysts, santuokos ar giminysts, skaitant ilaikymo prievol vaiko atvilgiu, nepaisant tv eimins padtiesVisuotinis taikymasNurodyta teis taikoma net jei tai ne Susitarianiosios Valstybs teis.Bendra taisyklIlaikymo prievoles reglamentuoja kreditoriaus nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis, iskyrus atvejus, kai iame Protokole nustatyta kitaip. (3 str.)

Iimtys: tv vaik santykiaiKitos taisykls gali bti taikomos i ilaikymo prievoli atveju:1. tvams tenkanios vaik ilaikymo prievols;2. asmenims, iskyrus tvus, tenkanios asmen, kuriems nra sukak 21 metai, ilaikymo prievols, iskyrus prievoles, atsirandanias tarp sutuoktini ar buvusi sutuoktini;3. vaikams tenkanios tv ilaikymo prievols.

Iimtys:Teismo vietos teis taikoma:Jei kreditorius neturi galimybs gauti i skolininko ilaikymo imokas taikant kreditoriaus nuolatins gyv. vietos teis; jei kreditorius kreipsi valstybs nars, kurioje yra skolininko nuolatin gyvenamoji vieta, kompetenting institucij, taikoma teismo vietos teis. Taiau jei kreditorius neturi galimybs gauti i skolininko ilaikymo imokas taikant mint teis, taikoma kreditoriaus nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis.

Iimtys:Taikoma bendros skolininko ir kreditoriaus pilietybs valstybs teis:jei kreditorius neturi galimybs gauti i skolininko ilaikymo imok taikant ankstesnes taisykles.

Iimtys: santykiai tarp sutuoktini/buvusi sutuoktiniBendra taisykl netaikoma jei prietarauja bent viena i ali irJei kitos valstybs vis pirma j paskutins bendros nuolatins gyvenamosios vietos valstybs, teis yra glaudiau susijusi su santuoka.

Galimyb pasirinkti taikytin teisvalstybs, kurios pilietyb teiss nurodymo metu turi kuri nors i ali;valstybs, kuri teiss nurodymo metu yra kurios nors i ali nuolatins gyvenamosios vietos valstyb;teis, kuri alys nurod taikyti j nuosavybs reimui, arba nuosavybs reimui faktikai taikoma teis;teis, kuri alys nurod taikyti j skyryb arba separacijos atveju, arba skyryb ar separacijos atveju faktikai taikoma teis Susitarymas dl taikytinos teiss gali bti sudarytas bet kada net prasidjus gino nagrinjimui teisme ar kitoje institucijoje iki sprendimo primimo.Pasirinkimas galioja kol alys nenusprendia kitaip.

Pasirinkimo apribojimaiTaikytinos teiss pasirinkti negalima jaunesni nei 18 met arba suaugusi asmen, kurie dl pablogjusi arba nepakankam protini ir fizini sugebjim nepajgia apginti savo interes, ilaikymo prievolms.Neatsivelgiant pasirinkt teis, klausimas, ar kreditorius gali atsisakyti teiss ilaikym, sprendiamas pagal valstybs, kuri teiss nurodymo metu yra kreditoriaus nuolatins gyvenamosios vietos valstyb, teis.ali nurodyta teis netaikoma, jei j taikant kuri nors alis susidurt su akivaizdiai neteisingomis ar nepagrstomis pasekmmis, nebent alys teiss nurodymo metu buvo apie jas informuotos ir apie jas inojo.Teiss nurodymas 7 str.Tai nra teiss pasirinkimas (ne lex voluntatis)Toks lex fori nurodymas galioja tik konkretaus gino nagrinjimo metu.alys negali nurodyti bendrai lex fori. Turi bti inoma kurios konkreios valstybs institucijas alys kreipiasi ar kreipsis.Toks nurodymas galimas kiekvienoje byloje.

Kitos nuostatosProtokole apibrtos teiss galima netaikyti tik tuo atveju, jeigu jos taikymas akivaizdiai paeist teismo vietos viej tvark. (ordre public)Protokole teis valstybje galiojanti teis, iskyrus tarptautin privatin teis. (renvoi draudimas)Ilaikymo imokos dydio nustatymas: NET jei pagal taikytin teis numatyta kitaip, nustatant ilaikymo imokos dyd, atsivelgiama kreditoriaus poreikius, skolininko iteklius ir kompensacijas, kurias kreditorius gavo vietoj periodini ilaikymo imok.

1973 m. Hagos konvencijaTaikytinos teiss nustatymo taisykls:Kreditoriaus prastins gyv. vietos teis.Jei kreditoriaus negali gauti ilaikymo pagal 1. taikoma teis valstybs, kurios pilieiais yra kreditorius ir skolininkas.Jei kreditorius negali gauti ilaikymo pagal 1.ir 2. taikoma teismo vietos teis.

Ilaikymo prievols tarp sutuoktiniTaikoma teis taikyta ituoka, separacijai, santuokos pripainimui negaliojania.

Kitos nuostatosOrdre public ilygos taikymasIlaikymo dydio nustatymas

Ilyg galimybValstybs galjo pasilikti teis i Konvencij taikyti tik ilaikymo pareigoms:

1) siejanioms sutuoktinius ir buvusius sutuoktinius;

2) neturiniam dvideimt vieneri met amiaus ir nesusituokusiam asmeniui.

Ilygos...Kiekviena Susitarianioji Valstyb gali pagal 24 straipsn daryti ilyg, kad jos valdios institucijos taiko savo vidaus teis, jei ir asmuo, turintis teis ilaikym, ir asmuo, turintis ilaikymo pareig, yra tos valstybs nacionaliniai subjektai ir jei joje yra asmens, turinio ilaikymo pareig, prastin gyvenamoji vieta.

Konvencija v. protokolasDaugiaals tarptautins sutartysIdentikos ratione materiae taikymo sritys Pagrindin taikytinos teiss nustatymo taisykl tokia pat.Visuotinio taikymo principas.Ordre public ilyga

Konvencija v. protokolasKonvencija leido daryti ilygas, protokolas ne.Protokolas leidia pasirinkti (ribotai) taikytina teis konvencija neleidia.

Konvencija v. protokolasPagalbiniai kriterijai:Konvencijoje pilietybs teis visoms ilaikymo prievolms.Protokole teismo vietos teis ir tik po to pilietybs teis ilaikymo prievolms tarp asmen nurodyt 4 str. 1 d.Protokolas lex fori principas tam tikrais atvejais pagrindiniu principu - ilaikymo prievolms tarp asmen nurodyt 4 str. 1 d.

Konvencija v. protokolasIlaikymas tarp sutuoktiniKonvencija ituokai, separacijai taikytina teis;Protokolas glaudiausiai susijusi teis (paskutins bendros nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis)