5

TEISS AKT AR J PROJEKT ANTIKORUPCINIO VERTINIMO ATLIKIMO VADOVAS NAUJAI PRIIMTIEMS DARBUOTOJAMS

is darbo vadovas suteikia galimyb pradedaniajam Specialij tyrim tarnybos (toliau STT) darbuotojui, kuriam pavesta atlikti antikorupcinius teiss akt ar j projekt vertinimus, susipainti su pagrindinmis vertinimui atlikti reikalingomis iniomis. Tam, kad ateityje vertinimus atlikti kokybikai, reikalinga visapusikai susipainti su teiss aktais bei Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus darbuotoj atliktais teiss akt ar j projekt vertinimais[footnoteRef:1], bendrauti su tiesioginiu Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo (toliau AVS) virininku, Korupcijos prevencijos valdybos (toliau KPV) virininku, didesn patirt turiniais AVS skyriaus darbuotojais dl vertinimo metu ikilusi klausim. [1: Prieiga per internet: 1)http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.rezult_l?p_nr=&p_nuo=&p_iki=&p_org=2494&p_drus=&p_kalb_id=1&p_title=&p_text=&p_pub=&p_met=&p_lnr=&p_denr=&p_es=&p_rus=1&p_tid=&p_tkid=&p_t=0&p_tr1=2&p_tr2=2&p_gal=&p_fix=n&p_gov=n;2) http://www.stt.lt/lt/menu/korupcijos-prevencija/teises-aktu-antikorupcinis-vertinimas/

]

I. ANTIKORUPCINIO VERTINIMO ITAKOS.

USIENIO ALI PATIRTIS

Europos Komisijoje jau nuo 1986 m. imta taikyti sistem, kurios pagalba vertinamas pasilyt teiss akt poveikis ekonomikai, ypa smulkiajam ir vidutiniajam verslui. Prie vis teiss akt projekt buvo privaloma pateikti poveikio ekonomikai vertinim (impact assessment), kuriame vertinamos pasilymo pasekms verslui. Vliau Komisija i praktik iplt, vedusi iankstin vertinim, kaip atsivelgiama tokius Sutari tikslus, kaip darni pltra, aplinkos apsauga bei sveikata. Tolesn teiss akt poveikio vertinimo raida yra susijusi su ES geresnio reglamentavimo iniciatyva, ikelta dar Edinburgo vadov taryboje (1992 m. gruodio mn.), kur ES vadovai teisinio reglamentavimo supaprastinim ir pagerinim paskelb vienu i Bendrijos prioritet.

Taiau dl uduoties sudtingumo ir politins valios stygiaus rezultatai ilgai buvo menki.

1999 m. ES usakymu atlikto tyrimo, skirto prevenciniam nusikaltim prielaid vertinimui statym leidybos procedroje, ataskaitoje buvo apvelgta 12 ali (Belgijos, Danijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Jungtins Karalysts, Nyderland, Portugalijos, Pranczijos, Suomijos, vedijos ir Vokietijos) teisin baz ir praktika nusikaltim prielaid vertinimo srityje.

Kalbant apie nusikaltim prielaid teiss aktuose vertinim, vis pirma buvo atsivelgiama ekonomin ir organizuot nusikalstamum. Taip yra daugiausia todl, kad tokiais nusikaltimais orientuojamasi naudos siekim, tad jie yra labiau prognozuojami; be to, jie padaro itin daug alos. Tyrimas parod, jog apvelgtose Europos valstybse esama dideli skirtum poiryje teiskros ir nusikalstamumo ry. Jei iaurs ir Vakar Europos valstybse pastebimi tam tikri ingsniai ioje srityje, tai Piet Europos alyse atsiliekama. Nusikaltim prielaid vertinimas labiau paengs tose alyse, kur egzistuoja ir aktyviai veikia nusikaltim prevencijos struktros (pvz. Skandinavijoje), taip pat ten, kur jau esama statym poveikio vertinimo (ekonominiu, aplinkosauginiu ar technologiniu poiriu) patirties (pvz. Vokietijoje, Nyderlanduose). Kita vertus, analizuot ali praktika rodo, jog dl proceso sudtingumo, miliniko skaiiaus vairi sveik ir koreliacij, iankstinis (ex ante) vertinimas negali bti taikomas ablonikai.

Apskritai Europos alyse iki tol dar nebuvo vie ir plai debat apie naujuose statymuose slypinio nusikalstamumo rizik.

Tyrimas parod, kad ES valstybse esama vairi institucini form, kurios galt bti panaudojamos nusikaltim prielaid vertinimui.

Tai ekspert komisijos, kuriamos tam, kad patart konkreioms ministerijoms ar vyriausybei klausimais, susijusiais su ekonomika, finansais ar monetariniais klausimais (pvz. ekonomikos imini taryba Vokietijoje); institutai ar organizacijos, kurios renka ir analizuoja strategin informacij vidaus ir iors saugumo tema (pvz. civilins ir karins slaptosios tarnybos); audito tarnybos, kurios kontroliuoja valstybs administracijos ir valdymo ilaidas ir yra labai veiksmingos atskleidiant (post facto) ilaidavimo ir piktnaudiavimo faktus; nusikaltim prevencijos ir kitos su nusikaltimais susijusios patariamosios institucijos.

Tyrimas taip pat parod, kad i ataskaitoje apvelgt ali nusikaltim prielaid statymuose vertinimo procedros yra formaliai teisintos tik vedijoje ir Suomijoje. iose alyse toks vertinimo darbas vyksta prastini statym rengimo procedr metu, ir j atlieka ministerijos arba komitetai, t. y. tos institucijos, kurios ir usiima statym projektu rengimu.

Kitose valstybse tokio pobdio vertinim prireikus gali atlikti tam tikros specialiai sukurtos tarpinstitucins grups. Daugumoje ali svarstant galim statym poveik nusikalstamumui paprastai konsultacijoms kvieiami iors ekspertai i kompetenting institucij.

Europos Komisija 2002 m. gegus mn. paskelb Poveikio vertinimo komunikat, kuriame idst naujo, integruoto poveikio vertinimo metodo principus. Buvo numatyta, kad nuo 2003 m. palaipsniui bus imta vertinti vis svarbiausi Komisijos pasilyt teiss akt iniciatyv poveik.

i sistema buvo pradta gyvendinti 2003 m. pradioje, kai buvo atlikta daugiau kaip 50 isami poveikio vertinim. 2005 m. jau buvo atlikti vis (apie 100) Komisijos iniciatyv i Teiskros ir darb programos poveikio vertinimai.

2003 m. gruodio mn. Europos Parlamentas, Komisija ir Taryba pasira Tarpinstitucin geresns teiskros susitarim, kuriame, be kita ko, sipareigojama vis plaiau naudoti poveikio vertinim Bendrijos sprendim primimo procese.

Europos Komisijos teikiam ES teiss akt pasilym poveikio vertinimas atliekamas pagal isamias Poveikio vertinimo gaires (kartu su techniniais Priedais), kurios, atsivelgiant naujj iniciatyv, 2005 m. birelio mn. buvo atnaujintos.

Jose svarbus vaidmuo tenka galim poveiki identifikavimui pagal 3 lenteles, kuriose sugrupuoti galimi poveikiai ekonomikai, aplinkai ir socialinei sferai, ir kiekvienu atveju pateikiami esminiai klausimai, padedantys tuos poveikius vertinti. Metodikos prieduose isamiai idstoma, kaip praktikai vertinami teiss akt snaudos ir nauda, administraciniai katai, poveikis augimui, konkurencingumui ir uimtumui, taip pat aplinkai ir sveikatai.

Lietuvos Respublikoje, Moldovos Respublikoje yra atliekami teiss akt ar j projekt vertinimai. Panai sistema veikia Latvijos Respublikoje, Korjos Respublikoje, Tadikistano Respublikoje. Rusijos Federacija taip pat savo teisinje sistemoje tvirtino teiss akt antikorupcin vertinim.

Ivada. Kalbant apie antikorupcin teiss akt vertinim Europoje, reikt pastebti, kad tose alyse, kur praktikoje esama nusikaltim prielaid vertinimo element (Skandinavijos ar Nyderlanduose), pati korupcijos problema nra labai aktuali, tuo tarpu Piet Europos valstybse, kur korupcija neabejotinai kelia problem, statym poveikis nusikalstamumui iki Europos Komisijos tyrimo bdavo vertinamas tik ex post facto (po fakto), t.y. ne prie teiss akto projekto primim.

Iankstinis teiss akt projekt antikorupcinis vertinimas, kaip viena i efektyvi korupcijos prielaid mainimo priemon, deja, nra labai paplits pasaulyje.

2004 m. gegus 1 d. Italijos Transcrime[footnoteRef:2] institutas pradjo vykdyti projekt MARC[footnoteRef:3], kurio viena i uduoi buvo sukurti nusikaltim rizikos vertinimo mechanizm, kuris leist aptikti ekonomini, finansini ir organizuot nusikaltim prielaidas ES teiss aktuose ir taip sumainti i nusikaltim tikimyb dl teiss aktuose esani prielaid; taip ES ir valstybi nari politikos krjai gaut priemon, kurios pagalba jie, kurdami naujus teiss aktus, minimizuot pinig plovimo, sukiavimo, korupcijos ir apskritai organizuoto nusikalstamumo skverbimosi ekonomik rizik. [2: Nuo 2004 m. sausio 1 d. Transcrime yra bendras Trento (Universit degli Studi di Trento) ir Milano katalikikojo (Universit Cattolica del Sacro Cuore) universitet transnacionalinio nusikalstamumo tyrimo centras.] [3: Nusikaltim rizikos vertinimo mechanizmo sukrimas siekiant vertinti nusikaltim prielaidas teiss aktuose ir produktuose ES lygmeniu.Remiantis projekto MARC turiniu ir gautais rezultatais Transcrime ekspertai Lietuvos Vyriausybs praymu pareng antikorupcinio teiss akt arba j projekt vertinimo metodikos projekt, kuris buvo pritaikytas konkreiai nusikaltimo riai - korupcijai. ]

Ivada. Lietuvos atveju buvo nusprsta tobulinti Italijos Transcrime instituto pasilyt Antikorupcinio teiss akt arba j projekt vertinimo metodikos projekt. Lietuvos Respublikos Vyriausyb (toliau LRV) 2003 m. vasario 26 d. prim nutarim Nr. 276, kuriuo patvirtino Sprendim projekt poveikio vertinimo metodik. Atkreiptinas dmesys, kad i metodika galiojo iki 2013 m. sausio 1 d., o kita tvarka LRV patvirtintos taisykls, sigaliojo nuo 2014 m. kovo 21 d.

II. TEISS AKTAI IUO METU NUMATANTYS ANTIKORUPCINIO VERTINIMO ATLIKIM

statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statyme nustatyta, kad derinamas ekonominius santykius reguliuojanio teiss akto projektas turi bti vertinamas antikorupciniu poiriu (4 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Respublikos Seimo statutas nustato, kad Seimui teikiamo teiss akto projekto aikinamajame rate privaloma nurodyti, koki tak statymas turs kriminogeninei situacijai, korupcijai (135 straipsnio 3 dalies 6 punktas).

Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos statymas nustato, kad teiss akto projekto antikorupcinis vertinimas atliekamas, jeigu rengiamame teiss akte numatoma reguliuoti tam tikrus visuomeninius santykius (8 straipsnio 1 dalis).

2012 m. rugsjo 18 d. Seimas prim nauj Teiskros pagrind statym, kuris sigaliojo 2014 m. sausio 1 d. ir pakeit anksiau galiojanius teiss akt rengim, skelbim ir sigaliojim reglamentuojanius teiss aktus.

Teiskros pagrind statymo