· Web view42. Kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai...

TAR identifikacinis nr.

Užregistravimo data

Galioja nuo

Paskelbta

Teisės akto priedai

2019-17672

2019-11-06

2019-06-18

2019-06-18

-

Nr. 3P-912/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00411-2017-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. birželio 18 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Taminsko, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2019 m. birželio 5 d. gautu ieškovės BAB banko SNORAS kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė:

Kasacinis skundas atitinka CPK normų reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti kasacine tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 1, 4, 6 ir 7 dalimis, teisėjų atrankos kolegija

n u t a r i a:

Kasacinį skundą priimti.

Priimtą kasacinį skundą chronologine tvarka įrašyti į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą.

Šalims ir tretiesiems asmenims, išskyrus kasatorę, išsiųsti kasacinio skundo kopijas.

Išreikalauti civilinę bylą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

TeisėjaiAlgirdas Taminskas

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-17661

2019-11-06

2019-08-07

2019-08-07

-

Nr. 3P-1349/2019


(S)


NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2019 m. rugpjūčio 1 d. gautu ieškovės UAB „Domstara“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė:

Kasacinis skundas atitinka CPK normų reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti kasacine tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 1, 4, 6 ir 7 dalimis, teisėjų atrankos kolegija

n u t a r i a:

Kasacinį skundą priimti.

Priimtą kasacinį skundą chronologine tvarka įrašyti į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą.

Šalims ir tretiesiems asmenims, išskyrus kasatorę, išsiųsti kasacinio skundo kopijas.

Išreikalauti civilinę bylą.


TeisėjaiVirgilijus Grabinskas

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-17662

2019-11-06

2019-10-23

2019-10-23

-

Teismingumo byla Nr. T-74/2019


Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2019 m. spalio 23 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojs Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, Kretingos rajono savivaldybės viešajai įstaigai Kretingos ligoninei dėl medicininio įrašo ir gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo – Kretingos rajono savivaldybės viešoji įstaiga Kretingos psichikos sveikatos centras, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti viešosios įstaigos (toliau ir – VšĮ) Kretingos ligoninės gydytojo neurologo P. S. ieškovo Ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą įrašą, kuriuo ieškovui buvo nustatyta diagnozė „(duomenys neskelbtini)“; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos (toliau ir – Konsultacinė komisija) 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo ieškovui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir įpareigoti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą iš naujo svarstyti ieškovo prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo; 3) priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 25 d. iki 2016 m. sausio 4 d. jis gydėsi VšĮ Kretingos ligoninėje. Ligos istorijoje gydytojas neurologas padarė įrašą, kuriuo be kita ko nustatė diagnozę „(duomenys neskelbtini)“. Šis įrašas ieškovui sukėlė neigiamas pasekmes, todėl nustačius įrašo neteisėtumą, įrašas turi būti panaikintas. Nurodytas įrašas, kuriuo ieškovui nustatyta minėta diagnozė, yra neteisėtas, nes yra padarytas asmens, neturinčio teisės diagnozuoti (duomenys neskelbtini), t. y. peržengiant gydytojo neurologo kompetencijos ribas, nustatytas Lietuvos medicinos normoje MN 115:2005 „Gydytojas neurologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Neurologai teisėtai teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas tik minėtoje normoje apibrėžtos kompetencijos ribose. Gydytojo neurologo išrašas iš medicininių dokumentų buvo pateiktas VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, ieškovui siekiant gauti atitinkamą sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą. Remiantis minėtu gydytojo neurologo atliktu įrašu, Konsultacinė komisija 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarė „atidėti sprendimą dėl leidimo įsigyti ginklą iki 2021 m. (5 m. po išsirašymo dėl (duomenys neskelbtini))“. Šiuo Konsultacinės komisijos sprendimu ieškovui tam tikrą laikotarpį (iki 2021 m.) buvo užkirstas kelias laikyti (nešiotis) ginklą. Kaip pažymima ieškinyje, minėtas sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Visų pirma, kaip pažymi ieškovas, Konsultacinė komisija privalėjo įvertinti tą faktą, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo nustatytas nekompetentingo tai atlikti asmens. Be to, VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija nusprendė, jog nepakanka duomenų pagrįsti (duomenys neskelbtini) diagnozei, ir 2016 m. gegužės 17 d. ieškovui buvo išduotas leidimas naudotis ginklu vieneriems metams. Taip pat, kaip pažymima ieškinyje, ieškovas niekada nebuvo įrašytas į (duomenys neskelbtini) įskaitą. Konsultacinė komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, taip pat netinkamai pritaikė (duomenys neskelbtini) terminą, kuris, atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra 3, o ne 5 metai.

Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas turi patikslinti išrašus iš medicininių dokumentų, taip pat pateikti duomenis, ar ieškovas kreipėsi tiesiogiai į VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą ir Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninę su prašymu dėl įrašo ir sprendimo panaikinimo. Kaip pažymėjo teismas, pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos.

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį paliko nepakeistą; nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus, kurie buvo apskųsti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje be kita ko pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 1–2 numatytą reglamentavimą, šiame įstatyme numatyta skundų nagrinėjimo tvarka taikytina ir paciento skundams, nesusijusiems su žalos atlyginimu. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad paciento skundas, nesusijęs su žalos atlyginimu, pirmiausia turi būti nagrinėjamas sveikatos priežiūros įstaigoje.

Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi netenkino atsakovo VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro prašymo dėl bylos sustabdymo; ieškovo ieškinį dalyje dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo ieškovui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir įpareigoti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą iš naujo svarstyti ieškovo prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo paliko nenagrinėtu; dėl likusios ieškinio dalies paskyrė parengiamąjį teismo posėdį. Teismas nutartyje be kita ko pažymėjo, kad atsakovo VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas netenkino ieškovo skundo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Konsultacinės komisijos sprendimą. Vyriausiojo gydytojo atsisakymas tenkinti skundą įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba), t. y. ginčo sprendimui taikytina išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka (Pacientų skundų nagrinėjimo valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 (2017 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. T1-76 redakcija) 1, 35 punktai). Taigi, kaip pažymėjo teismas, iš pateiktų duomenų matyti, jog ieškovas nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, kuria dar galima pasinaudoti, todėl ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nutartyje taip pat pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eI-3760-583/2019), vadovaudamasis Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-111/2014, nurodė, jog ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties panaikinimo, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti, ar bylos dalis pagal ieškovo ieškinį atsakovei VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo ieškovui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir įpareigoti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą iš naujo svarstyti ieškovo prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo, priskirtina bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad remiantis bylos duomenimis, Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eI-3760-583/2019), konstatavo, jog ligos diagnozės nustatymas yra sveikatos būklės įvertinimo rezultatas, ir tai suponuoja išvadą, jog pareiškėjas (ieškovas nagrinėjamoje byloje) savo skunde kelia ginčą, kuris nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau ir – ABTĮ) 17 straipsnyje nustatytas administracinių teismų kompetencijos ribas ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl skundo dalis dėl VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo atidėti sprendimo dėl leidimo ieškovui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. panaikinimo, turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Regionų apygardos administracinis teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjas, nesutikdamas su minėtos Konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu, su skundu kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigos vadovą, kuris 2019 m. sausio 30 d. raštu Nr. RS-134 informavo pareiškėją, kad Konsultacinė komisija 2018 m. rugsėjo 21 d. priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kadangi remtasi visa turima informacija apie pareiškėjo sveikatos būklę, pateikta išraše iš medicininių dokumentų, ir konstatuota, kad asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, kai yra nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, kylantys dėl (duomenys neskelbtini) (išskyrus tabaką) vartojimo arba esant (duomenys neskelbtini), kuri trunka trumpiau nei 5 metus. Įvertinęs tai, kad šis 2019 m. sausio 30 d. raštas Nr. RS-134 nebuvo skundžiamas Tarnybai, šią skundo dalį atsisakė priimti tuo pagrindu, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepasinaudojęs privaloma įstatyme nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Teismas taip pat nurodė, kad remiantis bylos duomenimis, taip pat nustatyta, jog Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, ieškovo 2019 m. vasario 21 d. skundo pagrindu atliekanti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre pacientui ieškovui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, tyrimą sustabdė, iki bus užbaigtas teisminis procesas Klaipėdos apylinkės teisme. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė duomenis, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas 2019 m. liepos 22 d. sprendimu atsisakė priimti ieškovo 2019 m. liepos 18 d. skundo dalį dėl reikalavimų, pareikštų VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui: 1) pripažinti neteisėtais ir pareiškėjo teisę į kokybiškas paslaugas pažeidžiančiais VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo pareiškėjui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą netenkinti pareiškėjo skundo; 2) įpareigoti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą pakartotinai svarstyti pareiškėjo prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo, kaip nepriskirtiną Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. Šio straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pacientų skundus nagrinėjančių valstybės institucijų sprendimus pacientai turi teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktą, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę, asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę atlieka Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 patvirtintame Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje apraše numatyta, kad asmenų teikiamus skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu, nagrinėja Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Pagal minėto aprašo 35 punktą, asmuo, pateikęs skundą, ir asmens sveikatos priežiūros įstaiga, nesutinkantys su šio aprašo 18, 21 ir 32 punkte nurodytais Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos sprendimais, turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (šiuo metu – Lietuvos administracinių ginčų komisijai) ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas teisinis reglamentavimas nustato, kad pacientų skundai, nesusiję su žalos atlyginimu, nagrinėjami Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka ir tokie ginčai nagrinėtini administraciniuose teismuose, be to, jiems nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tačiau, kaip minėta anksčiau, Regionų apygardos administracinis teismas ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas ieškovo skundo dalį dėl reikalavimų, pareikštų VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, atsisakė priimti konstatavę, jog šie reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka.

Įvertinęs ieškinio turinį, atsiliepimuose į ieškinį išdėstytus nesutikimo su ieškiniu pagrindus bei nurodytą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste svarstytina, ar ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą nėra administracinio pobūdžio.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos apygardos teismas į Specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi prašydamas išspręsti, ar bylos dalis pagal ieškovo ieškinį atsakovei VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo ieškovui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir įpareigoti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą iš naujo svarstyti ieškovo prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo, priskirtina bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Ginčai, kurie priskirtini administracinio teismo kompetencijai apibrėžti ABTĮ 17 straipsnyje.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

Pagal VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro įstatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. AD-1-1315, 1 punktą, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais. Pagrindinis VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro veiklos tikslas – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, siekiant sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, kokybiškai organizuoti ir teikti pirminę specializuotą psichikos sveikatos priežiūrą (VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro įstatų 9 punktas). Pagrindiniai VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro veiklos uždaviniai yra šie: organizuoti ir teikti kvalifikuotos pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas Klaipėdos gyventojams. Šios paslaugos pagal reikalą gali būti teikiamos ir Klaipėdos apskrities bei kitų apskričių gyventojams, užsienio piliečiams. Paslaugos teikiamos VšĮ Klaipėdos pasichikos sveikatos centre ir pacientų namuose. Pagrindinės VšĮ Klaipėdos pasichikos sveikatos centro veiklos apimtį nustato Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktai, reglamentuojantys pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką (VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro įstatų 10 punktas).

Skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Pacientų teisių ir žalos atlyginimo sveikatai įstatymo 23 straipsnis. Pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų (Pacientų teisių ir žalos atlyginimo sveikatai įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos (minėto įstatymo 23 straipsnio 6 dalis). Pacientų skundus nagrinėjančių valstybės institucijų sprendimus pacientai turi teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos atlyginimo sveikatai įstatymo 23 straipsnio 9 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija nesprendžia, ar pagrįstai Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi paliko nenagrinėtu ieškovo ieškinį dalyje dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo ieškovui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir įpareigoti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą iš naujo svarstyti ieškovo prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo.

Šiuo atveju, ieškovas ieškinį reiškia atsakovui VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui (pagal ieškinį atsakove taip pat patraukta ir Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninė). Pagal VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos nuostatų, patvirtintų Vyriausiojo gydytojo 2009 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-7, 1 punktą, Konsultacinė komisija yra kolegialus organas, kuris sprendžia laikinojo nedarbingumo ekspertizės ir ginčytinus ligonių gydymo bei tyrimo klausimus, taip pat išduoda asmens sveikatos pažymėjimus ir kitus dokumentus. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras, priimdamas ginčijamą2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo ieškovui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m., veikė ne viešojo administravimo, bet privatinės teisės reglamentavimo srityje. Ieškovo keliamas ginčas yra susijęs su šio atsakovo teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir šių paslaugų kokybe, o tai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (žr. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.725 straipsnio 2 dalį) ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis) (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-111/2014).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, taip pat teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, ieškovas (tuo atveju – pareiškėjas) Lietuvos administracinių ginčų komisijai 2019 m. liepos 18 d. buvo pateikęs skundą „Dėl Klaipėdos psichikos sveikatos centro konsultacinės komisijos bei Įstaigos vadovo sprendimų, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. T4-145 bei Ataskaitos Nr. D17-117(1.27.) panaikinimo bei įpareigojimo Konsultacinę komisiją pakartotinai svarstyti pareiškėjo prašymą“, kuriuo prašė: 1) išreikalauti iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos visą patikrinimo, kuriame buvo priimti skundžiami Tarnybos dokumentai, medžiagą ir prijungti ją prie nagrinėjamos bylos; 2) pripažinti neteisėtais ir panaikinti Tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. T4-145 1.1 punktą bei Tarnybos 2019 m. liepos 2 d. Ataskaitos Nr. D17-117(1.27.) dalį dėl išvados Nr. 1; 3) pripažinti neteisėtais ir pareiškėjo teisę į kokybiškas paslaugas pažeidžiančiais VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo pareiškėjui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą netenkinti pareiškėjo skundo; 4) įpareigoti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą pakartotinai svarstyti pareiškėjo prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko 2019 m. liepos 22 d. sprendimu „Dėl atsisakymo priimti skundo dalį nagrinėjimui“, buvo atsisakyta priimti pareiškėjo 2019 m. liepos 18 d. skundą dalyje dėl reikalavimų, pareikštų VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui (skundo 3 ir 4 punktai), kaip nepriskirtiną Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Lietuvos administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. T4-145 1.1 papunkčio bei Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos ataskaitos Nr. D17-117-(1.27) dalies dėl 1 išvados panaikinimo, 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Šis Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, jog aptarta situacija dėl atitinkamo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo apskundimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, savaime nelemia šioje byloje keliamo ginčo, kuriame atsakovu patraukta sveikatos priežiūros įstaiga – VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos priežiūros centras – rūšinio teismingumo. Dėl šioje byloje ieškovo pareikšto reikalavimo sveikatos priežiūros įstaigai pripažinti neteisėtu ir panaikinti Konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo ieškovui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir įpareigoti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą iš naujo svarstyti ieškovo prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo (dėl kurio rūšinio teismingumo kreipėsi apygardos teismas), kaip minėta, turi pasisakyti bendrosios kompetencijos teismas.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a:


Grąžinti bylą pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, Kretingos rajono savivaldybės viešajai įstaigai Kretingos ligoninei dėl medicininio įrašo ir gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo – Kretingos rajono savivaldybės viešoji įstaiga Kretingos psichikos sveikatos centras, Klaipėdos apygardos teismui, ieškovo atskirojo skundo nagrinėjimui įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkėSigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko

pavaduotojaSkirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius Raižys

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-17824

2019-11-07

2019-10-23

2019-10-23

-

Civilinė byla Nr. e3K-3-355-823/2019



(S)


NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. L., I. K., G. A., L. B., Ž. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Dojus invest“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties, priimtos sprendžiant jų pašalinimo iš byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Renova“ ir UAB „Ilvesta“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo atlikti kapitalinį remontą (patalpose adresu (duomenys neskelbtini)) pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 2 d. nutartimi tenkino pareiškėjų G. L., I. K., G. J., G. A. ir L. B. prašymą ir įtraukė juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nustatęs, kad pagal pareikšto ieškinio faktinį pagrindą ieškovė kaip vieną iš statybos rangos darbų neteisėtumo aspektų įrodinėjo namo bendrasavininkių sutikimo tokiems darbams atlikti neteisėtumą (dėl suklastotų namo bendrasavininkų parašų bei dėl pažeistų sutikimo gavimo procedūrų).

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. protokoline nutartimi tais pačiais motyvais į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukė Ž. V. ir UAB „Dojus Invest“.

4. Parengiamųjų teismo posėdžių metu ieškovės įgaliotai atstovei žodžiu paaiškinus, kad ieškiniu nėra ginčijamas daugiabučio namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų duotas sutikimas ir neįrodinėjamas daugiabučio namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų duoto sutikimo palėpėje įrengti gyvenamąsias patalpas ydingumas/neteisėtumas, kaip aplinkybė, lemianti savivaldybės išduoto statybos leidimo kapitaliniam remontui atlikti neteisėtumą, Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi nustatė ieškovei terminą nuspręsti dėl ieškinio faktinio pagrindo ir pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus.

5. Ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ji yra galutiniai suformulavusi ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovė patvirtino, kad 2018 m. gruodžio 10 d. patikslintu ieškiniu pareikšto reikalavimo negrindžia faktine aplinkybe, jog pateiktas butų savininkų protokolinis sprendimas yra neteisėtas, nes suklastotas; taip pat ieškovė raštu patvirtino, kad neįrodinėja atsakovės išduoto leidimo atlikti kapitalinį remontą neteisėtumo tuo pagrindu, kad daugiabučio namo savininkų sutikimas yra priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (įtvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto „Butų ir kitų patalpų savininkų susitrinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo“ 3.1-3.4 punktuose).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi nutarė neįtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų, o taip pat pašalinti iš byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, G. L., I. K., L. Č. (kuri yra G. J. procesinių teisių ir pareigų perėmėja), G. A., L. B., Ž. V. ir UAB „Dojus Invest“.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje vyksta ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo atlikti statinio kapitalinį remontą pripažinimo negaliojančiu. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kad palėpėje buvo įrengti tūriniai stoglangiai, dėl ko palėpės savininkui buvo būtina gauti ne leidimą kapitaliniam remontui, o leidimą rekonstrukcijai dėl pasikeitusio palėpės tūrio. Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, raštu patvirtino, kad neįrodinėja butų ir patalpų savininkų sprendimo (sutikimo) neteisėtumo dėl suklastotų parašų, o šio sprendimo neteisėtumo ar/ir procedūrinių pažeidimų jį priimant nelaiko savarankišku pagrindu, nulemiančiu savivaldybės išduoto leidimo atlikti kapitalinį remontą neteisėtumą.

8. Atsižvelgdamas į byloje nagrinėjamo ginčo ribas pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje priimtas galutinis sprendimas nenulems daugiabučio gyvenamojo namo patalpų ir butų savininkų teisinės padėties pablogėjimo vien dėl to, kad bus pripažintas negaliojančiu/paliktas galioti savivaldybės duotas leidimas atlikti kapitalinį remontą palėpėje (dėl ko patys gyventojai davė sutikimą ir nėra pareikštas savarankiškas reikalavimas tokį sutikimą pripažinti negaliojančiu). Teismas nurodė, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nedisponuoja procesine teise išplėsti byloje vykstančio ginčo tarp šalių ribų, keičiant (pildant) ieškinio dalyką ar pagrindą, o į bylą yra įtraukiami tik jei tarp bylos šalių vykstančio ginčo išsprendimas turėtų įtakos jų teisėms ir pareigoms.

9. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal trečiųjų asmenų G. L., I. K., G. A., L. B., Ž. V. ir UAB „Dojus invest“ atskirąjį skundą, 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį paliko nepakeistą.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nurodytiems asmenims dalyvauti bylos nagrinėjime. Pirmosios instancijos teismas, pašalindamas minėtus trečiuosius asmenis iš proceso, pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju priimtas galutinis teismo sprendimas neturės įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl statybos darbų pobūdžio (kapitalinis remontas ar patalpų rekonstrukcija), trečiųjų asmenų teisių apimtis, nustačius darbų pobūdį ir iš to kylančias pasekmes, nesikeis.

11. Apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliantų argumentą dėl nagrinėjamu atveju egzistuojančio viešojo intereso ir nurodė, kad pagal savo prigimtį viešą interesą turintys teisiniai santykiai susiję su tam tikrų asmenų grupių interesais, o nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tarp konkrečių privačių subjektų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12. G. L., I. K., G. A., L. B., Ž. V. ir UAB „Dojus invest“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatuodami, kad tretieji asmenys (namo gyvenamųjų patalpų savininkai ir bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkiai) nėra suinteresuoti bylos dalyku, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos:

12.1.1. tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2004);

12.1.2. kadangi pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese pagrindžia atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018);

12.1.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas dėl trečiojo asmens, esančio daugiabučio namo vienos iš patalpų savininku, suinteresuotumo bylos baigtimi, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp juridinio asmens ir namo bendrijos dėl namo statybos ir modernizacijos darbų, nurodė, kad pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Teismas, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, šį asmenį įtraukė dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019).

12.2. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo atlikti statinio kapitalinį remontą teisėtumo. Kasacinį skundą padavę asmenys yra to paties namo gyvenamosios paskirties butų ir bendro naudojimo patalpų savininkai. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad vykdomais statybos darbais yra pažeidžiami ir bendrojo naudojimo objektai, kas turi tiesioginę įtaką trečiųjų asmenų materialios teisinės padėties pablogėjimui.

12.3. Kasacinį skundą padavę asmenys savo suinteresuotumą bylos dalyku grindė tuo, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai ne tik dėl ieškovės nurodomų aplinkybių, tačiau ir dėl to, kad pastato butų savininkų vardu surašyti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuleteniai yra suklastoti, t. y. ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas nesant pastato bendraturčių pritarimo, o ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą pripažinti statybos leidimą niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamas pasekmes – įpareigojimą pašalinti neteisėtos statybos padarinius.

12.4. Statybos leidimo teisėtumo klausimas yra tiesiogiai susijęs ir su trečiųjų asmenų, kaip atskirų patalpų ir bendro naudojimo patalpų šiame name savininkų (bendraturčių), nuosavybės teise ir teisėtais interesais valdyti bei tinkamai naudotis jiems priklausančiu turtu, o bylos baigtis turės tiesioginės įtakos trečiųjų asmenų (bendrasavininkų) nuosavybės teisėms. Jei būtų patenkintas ieškovės reikalavimas panaikinti leidimą atlikti statinio kapitalinį remontą, būtų apgintos ir trečiųjų asmenų teisės į nuosavybės apsaugą. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas teigti, jog šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms, o tretieji asmenys turi teisę reikalauti būti įtraukti į bylą, kad išvengtų savo padėties pablogėjimo.

12.5. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą, susijusį su statybos teisėtumu, savo ieškinio negrindžia aplinkybėmis, kurias nurodo tretieji asmenys (bendrasavininkių sutikimo nebuvimas), yra visiškai nepagrįsta. Bylose, kuriose yra viešojo intereso elementas, teismas turi pareigą tiek peržengti ieškinio ribas, tiek ir ex officio (pagal pareigas) pripažinti statybos leidimą niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamas pasekmes – įpareigojimą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, kartu įvertinęs ir trečiųjų asmenų nurodytą savarankišką statybą leidžiančio dokumento negaliojimo pagrindą. Todėl trečiųjų asmenų nurodomos aplinkybės turės įtakos sprendžiant dėl statybos leidimo teisėtumo, nepaisant to, kad ieškovė byloje tokiu pagrindu savo reikalavimo negrindžia.

13. Atsakovė UAB „Renova“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo teismo bylą spręsti savo nuožiūra.

14. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo teismo bylą spręsti savo nuožiūra. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio ribos, kurios nustatomos pagal ieškovo pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų visumą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinančius įrodymus (faktinį ieškinio pagrindą).

14.2. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp ieškovės bei atsakovių (ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą išdavusios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, remontuojamos palėpės savininkės UAB „Ilvesta“ bei projektuotojos UAB „Renova“) yra kilęs dėl to, ar dėl remonto darbais keičiamo palėpės tūrio palėpės savininkui buvo būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą rekonstrukcijai, o ne kapitaliniam remontui atlikti. Ieškovė yra pateikusi pirmos instancijos teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose raštu patvirtino, jog savo ieškinio reikalavimų negrindžia faktine aplinkybe, kad daugiabučio namo savininkų sutikimas dėl statybos darbų buvo gautas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu kasacinį skundą padavę tretieji asmenys šioje byloje nepareiškė savarankiškų reikalavimų.

15. Atsakovė UAB „Ilvesta“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Kasacinį skundą padavę asmenys niekaip nepagrindė būsimo sprendimo įtakos jų teisinei padėčiai. Nepriklausomai nuo bylos baigties, jų teisinė padėtis nei pagerėtų, nei pablogėtų.

15.2. Ieškiniu apibrėžus ginčo ribas, nustatyta, kad byloje vyksta ginčas dėl leidimo atlikti statinio kapitalinį remontą pripažinimo negaliojančiu. Įrodinėdama leidimo neteisėtumą, ieškovė nurodo aplinkybę, kad palėpėje buvo įrengti tūriniai stoglangiai, dėl ko palėpės savininkui buvo būtina gauti ne leidimą kapitaliniam remontui, o leidimą rekonstrukcijai dėl pasikeitusio palėpės tūrio. Ieškovė raštu patvirtino, kad neįrodinėja butų ir patalpų savininkų sprendimo (sutikimo) neteisėtumo dėl galimai suklastotų parašų, o šio sprendimo neteisėtumo ar/ir jį priimant galimai padarytų procedūrinių pažeidimų nelaiko savarankišku ieškinio pagrindu, lemiančiu išduoto leidimo atlikti kapitalinį remontą neteisėtumą.

15.3. Statybos darbų vertinimas statybos teisės prasme (kapitalinis remontas ar patalpų rekonstrukcija) nelems jokių teisių ar pareigų atsiradimo kasacinį skundą pateikusiems ir iš proceso pašalintiems tretiesiems asmenims, nesikeis nei teisinė, nei faktinė jų nuosavybės teise valdomų patalpų padėtis, nebus nustatytos ar panaikintos kokios nors teisės į pastatą ar jo dalis ir t. t.

15.4. Nei pastatui, nei jo gyventojams nėra daroma jokia žala. Pastato būklė iš esmės yra pagerinta (visiškai atnaujinta šildymo sistema palėpės ribose, šildymo sistema buvo sutvarkyta visiems gyventojams, suremontuotas kanalizacijos vamzdynas, pakeistas avarinės būklės stogas ir t. t.).

15.5. Jokiame teisės akte ar teritorijų planavimo dokumente nėra draudimo ginčo palėpėje įrengti gyvenamosios paskirties patalpas. Ginčo atveju nėra esminio skirtumo tarp kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos, kadangi dėl avarinės stogo būsenos atsakovė, norėdama naudotis jai priklausančia palėpe, privalėjo pakeisti laikančiąsias stogo konstrukcijas ir patį stogą.

15.6. Kasacinį skundą padavę tretieji asmenys yra laisvi ginti savo teises, reikšdami savarankišką ieškinį teisme, jei mano, kad jos yra pažeistos, tačiau negali keisti ar pildyti nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio dalyko ar pagrindo.

15.7. Teismo aktyvumas įrodymų rinkimo prasme tokio pobūdžio bylose, kaip ši, nesusijęs su trečiųjų asmenų dalyvavimu šioje byloje ar jų teisių gynimu ex officio. Viešojo intereso gynimą tokio pobūdžio bylose užtikrina jose dalyvaujanti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Tuo tarpu trečiųjų asmenų dalyvavimas būtų susijęs su jų privačių interesų gynimu, kuriuos jie turėtų ginti ne įstodami į nagrinėjamos bylos procesą, bet reikšdami reikalavimus savarankiškoje byloje.

16. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą, o skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Ieškovė pareikšto ieškinio reikalavimų negrindžia faktine aplinkybe, kad pateiktas butų savininkų protokolinis sprendimas yra neteisėtas, nes suklastotas. Taip pat ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad yra nustatyta kitų neatitikimų teisės aktų reikalavimams, priimant butų ir patalpų savininkų sprendimus (pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto „Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo“ 3.1–3.4 punktai), tačiau jie nesudaro savarankiško pareikšto ieškinio pagrindo, kuris nulemtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo atlikti kapitalinį remontą neteisėtumą.

16.2. Gavusi informaciją, kad butų savininkų parašai balsavimo biuleteniuose galimai buvo suklastoti, ieškovė šio klausimo nagrinėjimą teisės aktų nustatyta tvarka perdavė Vilniaus apygardos prokuratūrai, kuri 2018 m. sausio 5 d. raštu Nr. IBPS-S-7267 informavo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00007-18 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė neturi duomenų apie tai, ar ikiteisminis tyrimas yra baigtas.

16.3. Aplinkybė, kad butų savininkų protokolinis sprendimas yra neteisėtas, nes suklastotas, sudaro savarankišką statybos leidimo neteisėtumo pagrindą, kuris nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas, todėl trečiųjų asmenų pašalinimas iš bylos, nesant jų materialiojo suinteresuotumo bylos baigtimi, yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija


17. Kasacinėje byloje keliamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimą dalyvauti byloje ir tokių asmenų pašalinimą iš byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo, aiškinimo ir taikymo.

18. Kasacinį skundą pateikę tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. L., I. K., G. A., L. B., Ž. V. ir UAB „Dojus invest“, inicijuodami kasacinį procesą, siekia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties, kuriomis jie buvo pašalinti iš byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 5 dalyje pagrindu, panaikinimo. Tokiu būdu šį kasacinį procesą iniciavę asmenys siekia dalyvauti bylos nagrinėjimo procese, atgaudami turėtą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinį teisinį statusą.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi patvirtino ginčo šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos inicijuotą civilinę bylą dėl leidimo atlikti statinio kapitalinį remontą pripažinimo negaliojančiu ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Ši teismo nutartis įsiteisėjo, pasibaigus jos apskundimo apeliacine tvarka terminui, per kurį minėta nutartis nebuvo apskųsta. Taigi, civilinė byla, kurioje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesiniu teisiniu statusu siekia dalyvauti kasatoriai, šios kasacinės bylos nagrinėjimo metu yra baigta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad kasacinio teismo priimtas procesinis sprendimas nebesukeltų kasacinį skundą padavusiems asmenims jų siekiamų teisinių pasekmių, kadangi, net ir pripažinus jų reikalavimų pagrįstumą, kasatoriai nebeturėtų galimybės naudotis tretiesiems asmenims suteikiamomis procesinėmis teisėmis pasibaigusiame teismo procese.

20. Viena iš esminių kreipimosi į teismą (tiek pirmosios, tiek apeliacinės ar kasacinės instancijos) sąlygų yra besikreipiančio į teismą asmens teisinis suinteresuotumas ginčo baigtimi. Nesuinteresuotas ginčo baigtimi asmuo (t. y. asmuo, kurio teisinei padėčiai priimtas teismo procesinis sprendimas neturės įtakos) neturi teisės inicijuoti kasacinio proceso. Tokio asmens paduotą kasacinį skundą turi būti atsisakoma priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punktas), o tuo atveju, jeigu šis atsisakymo priimti kasacinį skundą pagrindas nustatomas bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu, kasacinis procesas nutraukiamas (CPK 356 straipsnio 6 dalis).

21. Nors nagrinėjamu atveju kasacinio skundo pateikimo metu šios nutarties 19 punkte nurodytos aplinkybės neegzistavo, t. y. kasacinis procesas buvo inicijuotas teisėtai, šioms aplinkybėms egzistuojant kasacinio skundo nagrinėjimo dieną, konstatuotina, kad kasatorių teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra išnykęs, todėl kasacinis procesas, pradėtas pagal G. L., I. K., G. A., L. B., Ž. V. ir UAB „Dojus invest“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties, nutraukiamas (CPK 356 straipsnio 6 dalis, 350 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šios nutarties priėmimas ir civilinės bylos pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį nutraukimas neužkerta kasatoriams kelio ginti savo, kaip ginčo namo gyvenamosios paskirties butų ir bendro naudojimo patalpų savininkų, galimai pažeistas teises pareiškiant teisme savarankišką ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 356 straipsnio 6 dalimi, 350 straipsnio 2 dalies 5 punktu,

n u t a r i a:

Nutraukti kasacinį procesą, pradėtą pagal G. L., I. K., G. A., L. B., Ž. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Dojus invest“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties, priimtos apeliacine tvarka sprendžiant jų pašalinimo iš byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo klausimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

TeisėjaiGoda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Janina Januškienė

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-17809

2019-11-07

2019-10-23

2019-10-23

-

Teismingumo byla Nr. T-70/2019



(S)

NUTARTIS


Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl mokėjimo pripažinimo niekiniu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

ieškovė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ ieškiniu teismo prašo:

1. pripažinti atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – AB „ESO“) 2017 m. spalio 27 d. atliktą 39 730,64 Eur mokėjimą (sandorį) atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) neteisėtu, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo atlikimo momento;

2. taikyti restituciją, įpareigojant atsakovę VSDFV sumokėti ieškovei BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 39 730,64 Eur sumą, nurodant, kad atsakovė VSDFV turi teisę grąžintinai 39 730,64 Eur sumai tikslinti (didinti) kreditorinį reikalavimą ieškovės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto byloje Nr. B2-470-254/2019.

Ieškinyje nurodoma, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei teisme buvo priimtas 2017 m. spalio 4 d. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi buvo pritaikytas areštas ieškovės turtui ir 2017 m. spalio 5 d. įregistruotas Turto erešto aktų registre. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2018 m. balandžio 6 d., iškelta ieškovės bankroto byla, o ieškovės bankroto administratoriumi paskirtas Vaidotas Lemešovas. Ieškovės administratorius nustatė, kad atsakovė AB „ESO“ 2017 m. spalio 27 d. pervedė VSDFV 39 730,64 Eur sumą už ieškovę, kadangi ši buvo skolinga VSDFV, o AB „ESO“ buvo skolinga ieškovei. Ieškovė ieškiniu ginčija AB „ESO“ 2017 m. spalio 27 d. atliktą 39 730,64 Eur mokėjimą VSDFV, o ne ieškovei ir siekia pripažinti jį neteisėtu, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo atlikimo momento. Ieškovė šį reikalavimą grindžia tuo, kad ginčijamas mokėjimas, visų pirma, pažeidė imperatyviąsias įstatymo normas, nes pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei teisme buvo priimtas 2017 m. spalio 4 d., dėl to mokėjimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalies imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis). Mokėjimo atlikimo metu visas ieškovės turtas buvo areštuotas ir ieškovė turėjo aukštesnės eilės kreditorių, todėl atlikus šioje byloje ginčijamą mokėjimą buvo pažeistas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, numatytas CK 6.9301 straipsnyje. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad kreipėsi į atsakovę VSDFV dėl pervestų lėšų grąžinimo, tačiau atsakovė atsisakė jas grąžinti. Ieškovė papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodo, kad ieškovės gautinos sumos buvo įkeistos trečiajam asmeniui Luminor Bank AS, todėl atsakovei pervesta 39 730,64 Eur suma taip pat buvo įkeista bankui.

Atsakovė AB „ESO“ atsiliepime į ieškinį prašo patenkinti ieškinį bei priteisti visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš VSDFV. Atsakovė nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. raginimu į ją kreipėsi atsakovės VSDFV struktūrinis padalinys – VSDFV Kauno skyrius, informuodamas, kad ieškovė yra skolinga VSDFV, todėl AB „ESO“ raginama sumokėti 84 775,20 Eur dydžio sumą, kurią ši skolinga ieškovei pagal paslaugų teikimo sutartį. Raginime buvo nurodyta, kad jo neįvykdžius skola bus išieškota priverstinai, o skolininkės turtui bus pritaikytas areštas. Atsakovė nurodė, kad 2017 m. spalio 27 d. pervesdama ginčo sumą VSDFV ji vykdė atsakovės kaip valstybės institucijos nurodymą, preziumuodama, kad ši veikia savo kompetencijos ribose ir nekvestionuodama reikalavimo pervesti atitinkamą piniginę sumą teisėtumo. Atsakovė nurodo, kad neprieštarauja, jog 2017 m. spalio 27 d. mokėjimas būtų pripažintas negaliojančiu, nes 39 730,34 Eur suma turi būti grąžinta mokėtojui, tačiau atsakovė sutinka ir su tuo, kad ši suma būtų pervesta ieškovei tiesiogiai, kaip to prašoma ieškinyje.

Teismo posėdžio metu atsakovės VSDFV atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad VSDFV negali būti laikoma tinkama atsakove, nes ji neatliko jokių veiksmų, skola sumažėjo VSDFV Kauno skyriui, o ne VSDFV. Skolas administruoja ne VSDFV, o jos teritoriniai skyriai. Atsakovė taip pat teigė, kad ginčijamas mokėjimas nėra sandoris CK prasme. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi pritaikius areštą ieškovės turtui, teismas buvo leidęs ieškovei mokėti mokesčius, socialinio draudimo įmokas, darbo užmokestį darbuotojams, todėl ieškovei buvo leista atlikti mokėjimus VSDFV. Atsakovė nepažeidė mokėjimo eiliškumo, nes ieškovė nepasinaudojo įstatyme numatyta tvarka kreiptis į VSDFV dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio sumokėjimo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškinį. Atsiliepime nurodoma, kad šioje byloje ginčijamas mokėjimas nelaikytinas sandoriu, nes VSDFV Kauno skyrius nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinius santykius su atsakove AB „ESO“, o vykdė skolos išieškojimą iš ieškovės (draudėjos) BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bei vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir VSDFV direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu „Dėl priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių patvirtinimo“. Trečiojo asmens teigimu, Kauno apygardos teismas, pritaikęs areštą ieškovės turtui, leido mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei darbo užmokestį darbuotojams. Vadovaujantis VSDFV direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu patvirtintomis Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklėmis, kai VSDFV teritorinis skyrius pateikęs vykdyti mokėjimo nurodymą nurašyti iš skolininko sąskaitos kredito įstaigoje ir skolininkas pateikia prašymą leisti išmokėti darbo užmokestį bei dokumentus apie darbo užmokesčio apskaičiavimą, tai VSDFV teritorinis skyrius gali leisti kredito įstaigai išmokėti iš skolininko sąskaitos darbo užmokestį už vieną mėnesį. Ieškovės bankroto administratorius nesikreipė į VSDFV teritorinį skyrių su prašymu leisti išmokėti darbuotojams darbo užmokestį. Be to, pati ieškovė nesilaikė CK nuostatų dėl mokėjimo eiliškumo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad ieškovės bankroto administratorius padavė VSDFV Kauno skyriui prašymą dėl piniginių lėšų grąžinimo, tačiau VSDFV Kauno skyrius netenkino šio prašymo 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu informuodamas ieškovės bankroto administratorių, kad jos atsisakymą grąžinti lėšas galima skųsti VSDFV per 20 darbo dienų. Ieškovės bankroto administratorius neskundė VSDFV Kauno skyriaus sprendimo, o mokėjimą traktavo kaip sandorį ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, siekdama minėtą sandorį pripažinti neteisėtu, niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti restituciją. Trečiojo asmens nuomone, jei ieškovės bankroto administratorius nesutiko su VSDFV Kauno skyriaus sprendimu netenkinti jo prašymo grąžinti pervestas AB „ESO“ lėšas, jis privalėjo skųsti šį sprendimą administracinės teisenos tvarka, o ne kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo patenkinti ieškovės ieškinį. Trečiasis asmuo nurodo, kad visos ieškovei priklausančios reikalavimo teisės į pinigines lėšas yra įkeistos hipotekos kreditoriui Luminor Bank AS, todėl laikytina, kad šio trečiojo asmens finansiniai reikalavimai yra patenkinami pirmiausiai be eilės. Hipotekos registro duomenys apie ieškovės turtinio komplekso įkeitimą yra ir buvo vieši. Šiuo metu ieškovės įsiskolinimas bankui siekia 4 000 000 Eur, todėl akivaizdu, kad atsakovė VSDFV neturėjo jokio pagrindo pirmiau už banką gauti AB „ESO“ pervestas lėšas. Atsakovė VSDFV yra antros eilės kreditorė, kurios reikalavimas bet kuriuo atveju būtų tenkinamas vėliau nei darbuotojų ar banko, tačiau atsakovė be teisinio pagrindo įgijo įkeistas kitam kreditoriui (Bankui) lėšas. VSDFV žinojo, kad iš AB „ESO“ gautinos lėšos buvo įkeistos Bankui, tačiau visgi neteisėtai paėmė Banko naudai įkeistas lėšas.

Kauno apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. liepos 11 d. nutartyje Nr. T-51/2017 išaiškinta, kad kai byloje keliamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiksmų išieškant iš tam tikro subjekto skolą į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, laikoma, kad ginčas kyla iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymu reguliuojamų administracinių teisinių santykių ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnis). Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-770-552/2018, taip pat konstatuota, kad ginčas dėl VSDFV skyriaus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės yra ginčas dėl privalomų mokėjimų išieškojimo (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl toks ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Kauno apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą šioje byloje priimtu ieškiniu, iš esmės nesutikdama su trečiojo asmens VSDFV Kauno skyriaus atsakymu dėl atsisakymo grąžinti AB „ESO“ pervestas lėšas, mano, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ir tai, ar trečiasis asmuo VSDFV Kauno skyrius pagrįstai atsisakė grąžinti ieškovei AB „ESO“ pervestą sumą. Siekiant nustatyti šias aplinkybes, būtina vadovautis ne tik civilinius santykius reguliuojančiomis teisės nuostatomis, bet ir administracinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais (tarp jų – Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, VSDFV direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu „Dėl priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių patvirtinimo“). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui kilo abejonė, dėl nagrinėjamo ginčo rūšinio teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija


Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia pripažinti atsakovės AB „ESO“ 2017 m. spalio 27 d. atliktą 39 730,64 Eur mokėjimą (sandorį), kuris atliktas pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus nurodymą, šiai vykdant skolos išieškojimą iš ieškovės, neteisėtu, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo atlikimo momento bei taikyti restituciją.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje keliami reikalavimai yra susiję su skirtingos teisinės prigimties teisiniais santykiais. Viena vertus, ieškovės keliami reikalavimai yra susiję su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, šiai atliekant išieškojimą iš ieškovės į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, veiksmų teisėtumo vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų sprendžia administraciniai teismai. Tačiau, kita vertus, ieškovės reikalavimų išsprendimas yra neatsiejamas nuo civilinės teisės normomis reguliuojamų teisinių santykių ir jų vertinimo. Specialioji teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant dėl ginčijamo mokėjimo pripažinimo neteisėtu, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo atlikimo momento ir restitucijos taikymo, teismas turės vertinti ne tik tai, ar VSDFV Kauno skyrius, vykdydamas skolos išieškojimą iš ieškovės, nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir VSDFV direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu patvirtintų Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių nuostatų, bet taip pat ir, ar ginčijamas mokėjimas nepažeidė hipotekos kreditoriaus teisių (CPK 754 straipsnio 1 dalis), Įmonių bankroto įstatymo nuostatų ir CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija vyraujančiais (dominuojančiais) teisiniais santykiais laiko civilinius teisinius santykius, kurie ir lemia ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismams.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a:


Bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl mokėjimo pripažinimo niekiniu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, grąžinti Kauno apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkėSigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko

PavaduotojaSkirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius Raižys

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-17577

2019-11-05

2019-10-25

2019-10-25

-

Kasacinio skundo Nr. 2P-859/2019


(S)


NUTARTIS


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininko), Alvydo Pikelio ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo D. Ž. gynėjo advokato Valdo Andrijausko kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarties, prašymu sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė:

Nuteistojo gynėjas kasaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir D. Ž., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, BK 332 straipsnio 3, 5 dalies pažeidimus, pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą teisingumo principą ir nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Dėl to D. Ž. paskyrė neteisingą ir tinkamai neindividualizuotą bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu aiškiai neatitinka BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų ir paskirties.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius nesutinka su žemesnės instancijos teismų sprendimais netaikyti nuteistajam D. Ž. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Jo nuomone, abiejų instancijų teismai neteisingai įvertino padarytos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybę ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas aiškino neteisingai. Dėl tokių skundo argumentų atrankos kolegija pažymi, kad BPK 328 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu neteisingai paskirta bausmė. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta. Taigi, bausmės griežtumo ir švelnumo klausimai pagal BPK nustatytą reguliavimą paskirti apeliacinės instancijos teismo kompetencijai. Kasacinės instancijos teismas gali svarstyti bausmės griežtinimo/švelninimo klausimus tais atvejais, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasatoriaus skunde nors toks apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas ir nurodytas, tačiau jis argumentuojamas iš esmės siūlant iš naujo įvertinti teismų aptartą D. Ž. padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo asmenybę. Toks nuteistojo padarytos veikos ir jo asmenybės vertinimas pagal aukščiau nurodytas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas baigiamas apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad nuteistojo D. Ž. gynėjo advokato V. Andrijausko kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą nagrinėti šią bylą kasacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų teismo sprendimų vykdymą paliktinas nenagrinėtas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti nuteistojo D. Ž. gynėjo advokato Valdo Andrijausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

TeisėjaiArmanas Abramavičius

Alvydas Pikelis

Artūras Ridikas

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-17578

2019-11-05

2019-10-25

2019-10-25

-

Nr. 3P-1724/2019


(S)


NUTARTIS

2019 m. spalio 25 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,

susipažinusi su 2019 m. spalio 18 d. gautu ieškovės D. V. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos, nenustačiusios pagrindų kasacijai, du kartus atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo pažeistų teisių gynimo civilinėje byloje. Ieškovei buvo išaiškinta kasacijos esmė ir išsamiai atsakyta, kodėl byloje negalima kasacija.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų ir teisinių argumentų nurodymas kasaciniame skunde per se (savaime) dar nereiškia, jog egzistuoja teisinis pagrindas bylą peržiūrėti kasacine tvarka. Įvertinusi šio kasacinio skundo argumentus skundžiamų procesinių sprendimų kontekste, atrankos kolegija nenustatė egzistuojant įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų, kurių buvimas iš esmės grindžiamas tapačiais kaip ir ankstesnių kasacinių skundų argumentais.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei priimta atrankos kolegijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartis Nr. 3P-1453/2019 (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.


TeisėjaiDanguolė Bublienė

Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-17584

2019-11-05

2019-10-25

2019-10-25

-

Nr. 3P-1722/2019


(S)


NUTARTIS


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,

susipažinusi su 2019 m. spalio 18 d. gautu atsakovės E. S. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė:

Atsakovė E. S. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir prievolių kreditoriams vykdymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde teigiama, kad santuoka turėjo būti nutraukta dėl kito sutuoktinio kaltės, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę, o ieškovas savo kaltę pripažino prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė nesutinka su teismo išvada nepriteisti auklės samdymo išlaidų. Priešingai nei nustatė teismas, atsakovė šias išlaidas tinkamai pagrindė, o ieškovas nepateikė kito situacijos sprendimo būdo, kad nepilnametė dukra neliktų viena. Kasatorė teigia, kad uzufrukto nustatymo ir turto padalijimo klausimas turi būti nagrinėjamas kartu su išlaikymo priteisimo klausimu, nes neišsprendus turto padalijimo klausimo, nėra aiški tėvų turtinė padėtis.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas, kasatoriaus nuomone, pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentai yra faktinio pobūdžio, jais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a:


Grąžinti atsakovei E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. spalio 17 d. Perlo terminale.




Andžej Maciejevski

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-17588

2019-11-05

2019-10-25

2019-10-25

-

Nr. 3P-1725/2019


(S)


NUTARTIS


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,

susipažinusi su 2019 m. spalio 18 d. gautu pareiškėjo Otkrytoe aktsionernoe obshchestvo „Minskii traktornyi zavod“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas Otkrytoe aktsionernoe obshchestvo „Minskii traktornyi zavod“ padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Otkrytoe aktsionernoe obshchestvo „Minskii traktornyi zavod“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. L., Suraleb Inc. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 9 dalį, nes antstolio perskaičiuotoms palūkanoms privalo būti taikomas 5 metų senaties terminas, t. y. palūkanos dėl pareiškėjo prievolių pagal Arbitražo sprendimą nevykdymo gali būti išieškomos daugiausiai už 5 metus. Pagal paskirtį tiek procesinės, tiek mokėjimo palūkanos yra tapačios, todėl joms turi būti taikomas analogiškas reguliavimas. Kasatorius pažymi, kad nėra praktikos dėl sutrumpinto senaties termino taikymo procesinėms palūkanoms.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas, kasatoriaus nuomone, pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a:





Andžej Maciejevski

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-17670

2019-11-06

2019-10-25

2019-10-25

-

Nr. 3P-1722/2019


(S)


NUTARTIS


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirminin

· Web view42. Kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai...

Documents

Transcript of · Web view42. Kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai...