· Web view3.5. Per mokslo metus skiriama nuo 30 iki 60 pamokų (iki 10 mokymosi dienų)...

PRITARTAVilniaus Jono Pauliaus II pagrindinės mokyklos tarybos2013-08-23 protokolo nutarimu protokolo Nr.3

PATVIRTINTAVilniaus Jono Pauliaus II progimnazijos direktorės 2013 m. rugpjūčio mėn. 30 d. įsakymu Nr. 1.4/V-116

SUDERINTA Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2013-08-29 įsakymu Nr.1595-(2.1.4-KSI)

VILNIAUS JONO PAULIAUS II PROGIMNAZIJOS

2013-2015 MOKSLO METŲ UGDYMO PLANAS

Vilnius

2013

1

TURINYSI. BENDROSIOS NUOSTATOS ........................................................................................... 3 pusl.

II.PROGIMNAZIJOS UGDYMO PLANO RENGIMAS FORMUOJANT IR ĮGYVENDINANT

MOKYKLOS UGDYMO TURINĮ............................................................................................ 4- 5 pusl.

III. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS ......................................................... ........ 6- 8 pusl.

IV. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS ................... 8 pusl.

V. MPROGIMNAZIJOS MOKYMOSI APLINKA ............................................................... 8- 9 pusl.

VI. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS.............................................................................. 10 pusl.

VII. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS................................................................ 10 pusl.

VIII. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS ................................................................... 10 - 11 pusl.

IX. MOKINIŲ PAŽANGOS PASIEKIMŲ VERTINIMAS .................................................. 11 - 12 pusl.

X. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS .................................................. 13 pusl.

XI. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE............... 13 pusl.

XII. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS DVIKALBIO UGDYMO BŪDU........... 13 – 14 pusl.

XIII. UGDYMO ORGANIZAVIMAS ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PRADINIO UGDYMO PROGRAMĄ AR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ ................................................................................................ 14-15 pusl.XIV. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE IR SAVARANKIŠKO MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS ............................................................................................................. 15 pusl.XV. UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS .......................................................... 15 pusl.

XV. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS ................................ 16 pusl.

XVI. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS ............................................. 16- 19 pusl.

XVIII. PRADINIO UGDYMO IR ATSKIRŲ DALYKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS 19- 20 pusl.

XIX. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS ................................. ....... 20-23 pusl.

XX. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS... 23-25 pusl.

XXI. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO

ORGANIZAVIMAS......................................................................................................... 25- 26 pusl.

XXII. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ

VERTINIMAS ............................................................................................. 26 pusl.

XXIII. PSICHOLOGINĖS PAGALBOS, SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS PAGALBOS,SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS TEIKIMAS........................................................................... 27 pusl.

XXIV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS

NAMIE........................................................................................................... ................. 27 pusl.

XXIV. PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS ........................................ 27 - 28 pusl.

XXV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS ........................................................................ 28 pusl.

2

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1.2013–2015 Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijos ugdymo planas (toliau – Progimnazijos Bendrasis ugdymo planas) reglamentuoja priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programų, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pritaikytų programų, taip pat ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą progimnazijoje.1.2. Bendrojo ugdymo plano tikslai:1.2.1. apibrėžti Ugdymo priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programų vykdymo bendruosius reikalavimus; 1.2.2. formuoti ugdymo turinį ir organizuoti procesą taip, kad kiekvienas besimokantysis pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.1.3. Bendrojo ugdymo plano uždaviniai: 1.3.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą pradinio ir pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programoms įgyvendinti;1.3.2. numatyti gaires ugdymo procesui progimnazijoje įgyvendinti ir ugdymui pritaikyti pagal mokinių mokymosi poreikius;1.3.3. nustatyti ugdymo turinio planavimą ir organizavimą, įgyvendinant priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programas.1.4. Bendrajame ugdymo plane vartojamos sąvokos:

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių demonstravimas arba mokinių žinioms, gebėjimams, įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.Laikinoji grupė (mobilioji grupė) – mokinių grupė, sudaryta dalyko moduliui ar dalykui diferencijuotai mokytis, mokymosi pagalbai teikti. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma. Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumas ugdyti. Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus. Ugdymo planas – ugdymo programų įgyvendinimo aprašas.

Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

3

II. POGIMNAZIJOS UGDYMO PLANO RENGIMAS FORMUOJANT IR ĮGYVENDINANT UGDYMO TURINĮ

Progimnazijos ugdymo planas reglamentuoja priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio I dalies ugdymo programos, pradinio ir pagrindinio I dalies ugdymo individualizuotos programos, pradinio ir pagrindinio I dalies ugdymo programos ją pritaikius mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą.Progimnazijos ugdymo turinys rengiamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, Bendrosiomis programomis, atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal progimnazijos 2012 - 2015 m. strateginiame veiklos plane numatytus tikslus:

1. Ugdymo proceso planavimo ir kokybiško įgyvendinimo tobulinimas siekiant išmokyti mokinį mokytis.

1 uždavinys. Parinkti tokį ugdymo turinį ir metodus, kad visi mokiniai įgytų gerus visų mokomųjų dalykų pagrindus ir būtų parengti tolesniam mokymuisi pagal jų polinkius ir poreikius. 2 uždavinys. Gerinti specialiųjų poreikių mokinių ugdymą.3 uždavinys. Tobulinti šiuolaikinės pamokos vadybą (planavimą ir organizavimą).4 uždavinys. Kelti mokytojų dalykines ir vadybines kompetencijas ugdymo turinio planavimo, pamokos organizavimo, mokinių pažinimo srityse.

2. Saugios ir patrauklios mokymosi aplinkos, padedančios užtikrinti ugdymo individualizavimą, aktyvų mokymąsi, bendradarbiavimą, moderniųjų technologijų panaudojimą bei esminių kompetencijų ugdymą, kūrimas.

1 uždavinys. Sudaryti palankias sąlygas mokinių ir pedagogų informacinių gebėjimų (ieškoti – rasti – analizuoti – kaupti – vertinti – lyginti – pateikti informaciją ir jos šaltinius) ugdymui, aprūpinant visus mokomuosius kabinetus IKT.2 uždavinys. Sukurti mokykloje tokį klimatą ir siūlyti mokiniams tokią pamokinę ir nepamokinę veiklą, kad stiprėtų mokymosi motyvacija, mokiniai būtų prasmingai užimti ir būtų užtikrinamas geras jų kognityvinis, fizinis, emocinis ir socialinis ugdymas.3 uždavinys. Vykdyti smurto, patyčių, nusikalstamumo ir žalingų įpročių prevenciją4 uždavinys. Formuoti sveikos gyvensenos įpročius

3. Valdymo modelio, orientuoto į bendravimą ir bendradarbiavimą bei pagalbą mokiniui, mokytojui, mokinių tėvams, tobulinimas.1 uždavinys. Siekti kokybiško veiklos planavimo, siejant progimnazijos strateginius tikslus ir uždavinius su Lietuvos švietimo strategijos bei Vilniaus m. savivaldybės švietimo strategija. 2 uždavinys. Taikyti aktyvią ir kūrybišką vadybą, diegiant naujoves, inicijuojant projektinę veiklą, gerinant progimnazijos kultūrą, ugdymo kokybę, užtikrinant racionalų žmogiškųjų ir finansinių išteklių naudojimą. 3 uždavinys. Plėtoti sistemingą bendradarbiavimą su Vilniaus m. ir rajonų bendrojo lavinimo mokyklomis, socialiniais partneriais šalyje ir užsienyje

2.1. Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijoje vykdomoms priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio I dalies ugdymo programoms ir mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti rengiamas vienas bendras Progimnazijos ugdymo planas dvejiems 2013 – 2015 mokslo metams ( Mokyklos tarybos posėdis, 2013-04-15 , protokolo Nr.2), kuris toliau vadinamas Progimnazijos Bendruoju ugdymo planu. 2.2. Progimnazijos Bendrąjį ugdymo planą rengia direktorės 2013-06-05 d. įsakymu Nr1.4./V-105patvirtinta darbo grupė.2.3. Jo projektas parengtas iki 2013-08 -19, suderintas su mokyklos taryba 2013-08-23 protokolo Nr.3. ir su mokyklos steigėju.2.5. Progimnazijos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio ir Pagrindinio ugdymo (I dalies) bendrosiose programose (toliau – Bendrosios programos) apibrėžtais mokinių pasiekimais, ŠMM Bendraisiais ugdymo planais ir progimnazijoje priimtais susitarimais, sprendimais:

4

2.5.1. Pradinio ir Pagrindinio ugdymo programos įgyvendinamos pusmečiais, nustatytas papildomų atostogų laikas ( Mokyklos tarybos posėdis, 2013-04-15 , protokolo Nr.2);2.5.2. progimnazijoje taikomi ugdymo organizavimo būdai: pamoka, neformalusis ugdymas (būreliai) nepamokinė veikla (išvykos, minėjimai), socialinė veikla, projektinė veikla (Mokyklos tarybos posėdis, 2013-04-15 , protokolo Nr.2);2.5.3. ugdymo procesas organizuojamas pagal dalykus, atskirų dalykų turinys integruojamas (Mokytojų tarybos posėdis , 2013-05- 23, protokolas Nr. 6);2.5.4. mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848) (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), ŠMM Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (Žin., 2012, Nr. 76-3957), ir atsižvelgiant į progimnazijos Mokinio Krepšelio skirtas lėšas. (Mokytojų tarybos posėdis , 2013-05- 23, protokolas Nr. 6);2.5.5. dalykų mokymuisi skiriamas pamokų skaičius konkrečioje klasėje, užtikrinant bendrosiose programose numatytus mokinių pasiekimus, dėl ugdymo procesą organizuojant integruotai atskiriems ugdymo dalykams skiriamų ugdymo valandų skaičius per savaitę (Mokytojų tarybos posėdis , 2013-05- 23, protokolas Nr. 6);2.5.6. klasės dalijamos į grupes; (Mokyklos tarybos posėdis, 2013-04-15 , protokolo Nr.2);2.5.7. skiriamos valandos, mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, ugdymo turinio diferencijavimui ir individualizavimui (Mokyklos tarybos posėdis, 2013-04-15 , protokolo Nr.2);2.5.8. numatytos laikinųjų (mobiliųjų) grupių sudarymo galimybės (Mokyklos tarybos posėdis, 2013-04-15 , protokolo Nr.2);2.5.9. numatytos ugdymo karjerai, sveikatos, prevencinių ir kitų ugdymo programų, kurias mokykla vykdys 2013–2015 m., pasirinkimo ir jų įgyvendinimo galimybės (Mokytojų tarybos posėdis , 2013-05- 23, protokolas Nr. 6);2.5.10. Bendrosios programos pritaikytos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams (Vaiko gerovės komisijos posėdis, 2013-05-27, protokolo Nr. 5);2.5.11. mokiniai , besimokantys dailės, šokio, muzikos, menų mokyklose, sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigose, nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo neatleidžiami (Mokyklos tarybos posėdis, 2013-04-15 , protokolo Nr.2);2.5.12. numatyti ugdymo turinio planavimo laikotarpiai, neformaliojo ugdymo programų turinio ir klasės vadovo veiklos planavimas (Mokytojų tarybos posėdis , 2013-05- 23, protokolas Nr. 6);2.5.13. numatyta mokinių ugdymo pasiekimų ir pažangos vertinimo metodika ir tvarka (Mokytojų tarybos posėdis , 2013-05- 23, protokolas Nr. 6);2.5.14. susitarta dėl neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, pasirinkimų ir organizavimo būdų, dėl minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti; ( Neformaliojo ugdymo komisijos posėdis, 2013-05-30, protokolo Nr. 4), suderinta su Mokyklos taryba Mokyklos tarybos posėdis, 2013-04-15 , protokolo Nr.2);2.5.15. susitarta dėl individualaus ugdymo plano sudarymo besimokančiajam pagal pagrindinio ugdymo programos I dalį (Mokytojų tarybos posėdis , 2013-05- 23, protokolas Nr. 6);2.5.16. nustatytas mokinių krūvis (Mokytojų tarybos posėdis , 2013-05- 23, protokolas Nr. 6);2.5.17. nustatytas adaptacinis laikotarpis (Mokytojų tarybos posėdis , 2013-05- 23, protokolas Nr. 6);ir mokyklos direktorės įsakymu (2013-08-23, Įsakymas Nr. 1.4/V-109).2.6. Atsiradus Progimnazijos ugdymo plane nenumatytiems atvejams, progimnazija ugdymo proceso metu gali koreguoti Progimnazijos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio individualų ugdymo planą, priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti

Konkretūs sprendimai ir susitarimai pateikti atitinkamuose Progimnazijos Bendrojo ugdymo plano skyriuose.

5

III. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

Mokslo metai prasideda: 2013–2014 mokslo metais 2013 m. rugsėjo 2 d., baigiasi 2014 m. rugpjūčio 31 d. 2014–2015 mokslo metai prasideda 2014 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2015 m. rugpjūčio 31 d.

3.1. Ugdymo proceso trukmė:

Ugdymo programos Klasė

Mokslo metai

2013–2014 2014–2015

Ugdymo proceso pabaiga

Ugdymo proceso trukmė

savaitėmis

Ugdymo proceso pabaiga

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

Priešmokyklinio ugdymo 0 Gegužės 30 d. 32 Gegužės 29 d. 32

Pradinio ugdymo 1-4 Gegužės 30 d. 32 Gegužės 29 d. 32

Pagrindinio ugdymoI dalies

5 Gegužės 30 d. 32 Gegužės 29 d. 32

6–8 Birželio 6 d. 35 Birželio 5 d. 35

3. 2. Mokykla dirba viena pamaina, penkias dienas per savaitę.Pamokos prasideda 8.00 valandą.Pamokų laiko tvarkaraštis 2-8 klasėms:

PAMOKA PAMOKOS PRADŽIA

PAMOKOS PABAIGA

PERTRAUKOS LAIKAS

1. 8.00 8.45 10 minučių2. 8.55 9.40 10 minučių3. 9.50 10.35 20 minučių4. 10.55 11.40 15 minučių5. 11.55 12.40 10 minučių6. 12.50 13.35 10 minučių7. 13.45 14.30

3. 3. Mokslo metai skirstomi pusmečiais:6

2013 - 2014 mokslo metai1-5 klasėsI pusmetis nuo 2013-09-02 iki 2014-01-10II pusmetis nuo 2014-01-13 iki 2014-05-30

6-8 klasės I pusmetis nuo 2013-09-02 iki 2014-01-10II pusmetis nuo 2014-01-13 iki 2014-06-06.

2014 -2015 mokslo metai1-5 klasėsI pusmetis nuo 2014-09-01 iki 2015-01-09II pusmetis nuo 2015-01-12 iki 2015-05-29

6-8 klasės I pusmetis nuo 2014-09-01 iki 2015-01-09

II pusmetis nuo 2015-01-12 iki 2015-06-05

3.4. Mokinių atostogos:

Atostogos KlasėsMokslo metai

2013–2014 2014–2015Prasideda Baigiasi Prasideda Baigiasi

Rudens 1–8 2013-10-28 2013-10-31 2014-10-27 2014-10-31

Žiemos (Kalėdų) 1–8 2013-12-23 2014-01-03 2014-12-22 2015-01-02

Žiemos 1-8 2014-02-17,18 2015-02-17,18

Pavasario (Velykų) 1–8 2014-04-14 2014-04-18 2015- 03-30 2015–04-03

Vasaros1-5 2013-06-02 2014 -08-31 2015 – 06 - 01 2015-08-31

6–8 2013-06-09 2014 -08-31 2015 – 06 - 08 2015-08-31

Papildomos 1-5

Vasario 19,20,21d.(3 d.)Kovo 12,13,14 d. (3d.)Balandžio 22,23,24,25( 4 d.)Iš viso10 d.

Vasario 19,20( 2 d.)Kovo 9,10,12,13 d. (4 d.)Balandžio 7,8,9,10( 4 d.)Iš viso10 d.

3.5. Per mokslo metus skiriama nuo 30 iki 60 pamokų (iki 10 mokymosi dienų) kultūrinei,

meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai, siejamai su mokyklos tikslais, mokinių mokymosi poreikiais. Ji organizuojama progimnazijos pasirinktu laiku. Dienų apskaitą vykdo klases kuruojantys pavaduotojai.

3.6. Progimnazijos direktorius gali priimti sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremalią situaciją.

3.7. Jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 1- 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6-8 klasių mokiniai.

7

3.8. Jei pamokos nevyko dėl 3.6 ir 3.7 situacijose dienyne žymimos datos ir parašoma „Pamokos nevyko dėl ...“.. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

IV. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS IRMOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

Siekiant padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas, sudarant mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę dėl sąmoningo mokymosi, gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus.4.1. Individualus ugdymo planas turi būti sudaromas mokiniui, besimokančiam savarankiškai ar mokomam namie.4.2. Klasių vadovai stebi ir analizuoja mokinių pasiekimus mokykloje, laiku identifikuoja kylančius mokymosi sunkumus. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuoja kuruojančius pavaduotojus, mokyklos švietimo pagalbos specialistus, mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kartu tariasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo4.3. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programos I dalį, kuriam kyla mokymosi sunkumų arba jis itin sėkmingai mokosi sudaromas individualus ugdymo planas. Plane nurodoma sritį, dalyką, dėl kurio kyla mokymosi sunkumų, jų priežastis, numatomi uždaviniai, kaip bus šalinami iškilę mokymosi sunkumai. Mokiniui, kuris mokosi itin sėkmingai, individualaus mokymosi plano vykdymas turi padėti siekti aukštesnių mokymosi tikslų. Mokinio individualiame ugdymo plane apibrėžiami sėkmės kriterijus, numatyta pagalbą. Klasės vadovas teikia, o progimnazijos direktorė paskiria asmenį, organizuojantį šią veiklą bei individualus ugdymo plano priežiūrą. (Mokytojų tarybos posėdis , 2013-05- 23, protokolas Nr. 6);4.4. Individualus ugdymo planas sudaromas rašytine forma vienam pusmečiui. (Mokytojų tarybos posėdis , 2013-05- 23, protokolas Nr. 6);4.5. Mokinio individualus ugdymo planas suderinamas progimnazijos Vaiko gerovės komisijoje ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams), klasės auklėtojams, švietimo pagalbos specialistams, kuruojantiems klasę direktorės pavaduotojoms.4.6. Mokymosi pagalba teikiama skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes dalykų konsultacijas. Iki spalio 1 d. sudaromas 1-8 klasių mokinių konsultacijų grafikas, kurį tvirtina progimnazijos direktorė. Konsultacijas gali lankyti mokinys, kuriam nesiseka pasiekti bendrosiose programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio darbo įvertinimo, po ligos, gali lankyti gabus mokinys, kuris nori siekti papildomų žinių.

V. PROGIMNAZIJOS MOKYMOSI APLINKA

Progimnazijos mokymosi aplinka – tai aplinka, kurioje įgyvendinamas mokyklos ugdymo turinys (toliau – mokymosi aplinka). Mokymosi aplinka yra progimnazijos kultūros dalis ir kuriama atsižvelgus į progimnazijos tikslus ir vertybes. Ji orientuota į bendrųjų ugdymo tikslų įgyvendinimą, mokinių mokymosi poreikių įvairovės tenkinimą, individualių mokymosi tikslų nusistatymą, įsivertinimą, refleksiją. Progimnazijos ugdymo plano įgyvendinimas siejamas su progimnazijos mokymosi aplinka.

Mokymosi aplinką sudaro fizinių, psichologinių, socialinių ir kultūrinių veiksnių visuma.5.1. Progimnazijos fizinė aplinka. 2013 m. progimnazijoje atlikti pastato remonto darbai: pakeisti langai ir lauko duris, apšiltintas stogas, fasadas, pakeisti elektros bei šiluminiai tinklai, pirmas aukštas pritaikytas žmonėms su negalia.5.1.1. Progimnazijoje yra 56 klasių- kabinetų. Iš jų :

16 klasių – kabinetų turi kompiuterius; 16 klasių kabinetų turi interneto ryšį (sparta 40 MGB) dvi informacinių technologijų klasės;

8

vienas įrengtas fizikos kabinetas su pagalbine patalpa; vienas įrengtas chemijos kabinetas su pagalbine patalpa;

5.1.2. Progimnazijoje yra biblioteka su skaitykla. Skaitykloje yra 4 kompiuteriai su interneto ryšiu.5.1.3. Progimnazijoje yra dvi sporto salės: didžioji ir mažoji. Prie sporto salių yra berniukų ir mergaičių persirengimo kambariai, tualetas, dušas, sportinio inventoriaus saugykla. Vienoje sporto salėje yra minkšta grindų danga. Sporto salėse vyksta kūno kultūros pamokos ir sporto būrelių užsiėmimai.5.1.4. Progimnazijoje yra 120 vietų aktų salė, kurioje vyksta mokyklos renginiai, teatro, šokių būrelių užsiėmimai, choreografijos pamokos.5.1.5. Progimnazijoje yra 2 technologijų dirbtuvės, kuriuose mokiniai ugdomi pagal atskiras technologijų programas. Dirbtuvėse vyksta technologinių būrelių užsiėmimai.5.1.6. Progimnazijoje yra 2 priešmokyklinio ugdymo patalpos, viena iš jų pritaikyta vaikų popietiniam poilsiui.5.1.7. Progimnazijoje įrengta patalpa, skirta pradinukų popamokinei veiklai ir poilsiui.5.1.8. Progimnazijos mokiniai maitinami mokyklos valgykloje.5.1.9. Progimnazijos teritoriją sudaro uždaras vidinis mokyklos kiemas, mokyklos stadionas, želdynai. 5.2. Progimnazijos psichologinė ir socialinė aplinka.5.2.1. Progimnazijoje yra vidaus tvarkos taisyklės, kurios reglamentuoja visų mokyklos narių teises ir pareigas. Su jomis visi nariai supažindinami pasirašytinai.5.2.2. Progimnazijos bendruomenės nariams teikia psichologinė pagalbą progimnazijos psichologas.5.2.3. Progimnazijos socialinis pedagogas suteikia mokiniams socialinę pagalbą. Progimnazija dalyvauja tarptautiniuose projektuose „Zipio draugai“, „Obuolio draugai“, „Mokykla be patyčių“.5.2.4. Progimnazijoje veikia Vaiko gerovės komisija, kurioje svarstomi mokinių, jų tėvų ir mokytojų emociniai santykiai.5.2.5. Progimnazijoje yra patvirtinta ir veikianti Bendravimo su tėvais sistema, kurioje numatyta tėvų informavimas visais mokyklos veiklos klausimais, tėvų pedagoginis švietimas. 5.2.6. Progimnazijoje susitarta dėl mokinių krūvio reguliavimo (2.5.16) 5.2.7. Progimnazija palaiko ryšius su socialiniais partneriais: tarptautine Jono Pauliaus II vardu pavadintų mokyklų šeimyna, darželiu-mokykla „Vilija“. Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazija, vaikų darželiais „Zylutė“, „Raktelis“, “Vėjelis“, „Aušrinė“, Statybininkų gimnazija, Viršuliškių ir Justiniškių seniūnijomis, 7–tuoju Vilniaus miesto komisariatu, VPPT tarnyba.5.3. Kultūrinė aplinka:5.3.1. Progimnazija turi emblemą, vėliavą, priklauso tarptautinei Jono Pauliaus II vardu pavadintų mokyklų šeimynai, kuri turi bendrą himną.5.3.2. Mokykloje minimos dienos susijusios su mokyklos globėju: jo gimimo dienos, pontifikato ir beatifikacijos proga organizuojama atvirų durų diena ir kiti renginiai.5.3.3. Mokyklos mokinių atstovai kasmet dalyvauja tarptautinėse Jono Pauliaus II vardu pavadintų mokyklų šeimynos mokinių piligrimų suvažiavime Čenstochovoje (Lenkija).5.3.4. Mokykloje yra globėjo Atminimo kambarys, svečių knyga.5.3.5. Mokykloje yra seklyčia, kurioje eksponuojama mokinių kraštotyrinė ir etnografinė veikla.5.3.6. Mokykla kasmet organizuoja Vilniaus miesto mokyklų mokiniams konkursus: „ Mano Vilnius“, „Diktanto meistras“ bei festivalį „Folkloras jungia mus“.5.3.7. Mokyklos mokiniai tvarko Vilniaus m. kapinius, prižiūri Rasų kapinėse savo sektorių.5.3.8. Mokykloje organizuojamos įvairių dalykų savaitės, mokinių išvykos po Lietuvą ir užsienį.5.3.9. Mokykla turi ir nuolat atnaujina internetinę svetainę http://www.jonopauliausprogimnazija.vilnius.lm.lt/.5.4. Mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimas

Mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos bendradarbiavimo formas nustatytos „Progimnazijos bendravimo ir bendradarbiavimo su mokinių tėvais modelyje“ , kuriame numatytos mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) galimybes kartu su mokytojais ir mokiniais dalyvauti planuoti, įgyvendinti ugdymo procesą ir priimti sprendimus.

I. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

9

Ugdymo diferencijavimas – tai yra ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis.6.1. Mokykloje ugdymo diferencijavimas taikomas individualiai formaliajame ir neformaliajame mokinių ugdyme. Planuodami pamoką mokytojai, atsižvelgiant į mokinių skirtingus poreikius, pritaiko mokiniui mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį, metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką.6.2. Mokykloje ugdymo diferencijavimas taikomas mokinių grupėms, siekdami geriau pritaikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams ir padėti jiems pasiekti kuo geresnių rezultatų;

6.2.1. 5 ir 6 –ų klasių mokiniai lenkų gimtosios kalbos bei matematikos dalijami į grupes vienai dalyko savaitinei pamokai. Per šias pamokas mokiniams taikomi motyvuojantys, poreikius atitinkantys mokymo (-si) metodai ir užduotys, padedama išlyginti mokymosi spragas ir siekti patenkinamo, pagrindinio ar aukštesniojo pasiekimų lygio. Šioms grupėms sudaryti panaudojamos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti;

6.2.2. mokinių, kurie mokosi dalykų grupėse, pasiekimai vertinami pažymiais, jie įskaitomi į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą.

6.2.3. Mokytojai dalykų metodinėse grupėse analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų. Pasiekimus pristato metodinėse grupėse ir siūlo progimnazijos direktorei priimti sprendimą dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo.

VII. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

7.1. Progimnazija intensyvina 5-6 klasių žmogaus saugos mokymą:7.1.1. 6–ose klasėse mokoma dviejų metų žmogaus saugos 5 ir 6 klasių kurso, skiriant vieną savaitinę valandą per savaitę per mokslo metus;7.1.2. intensyvinamas žmogaus saugos mokymas 7 ir 8 klasėse, skiriant 1 sav. val. pusmečiui.

VIII. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

8.1. Integruojamas 7 klasės II pusmečio informacinių technologijų ir matematikos vienos savaitinės pamokos ugdymo turinys. Pamokoje dirba du mokytojai: informacinių technologijų ir matematikos. Dalykų integravimui panaudojamos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti.8.2. Integruojamas 8 klasės I pusmečio informacinių technologijų ir matematikos vienos savaitinės pamokos ugdymo turinys. Pamokoje dirba du mokytojai: informacinių technologijų ir matematikos. Dalykų integravimui panaudojamos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti.8.3. Integruotų pamokų apskaita vedama matematikos ir informacinių technologijų apskaitai skirtuose dienyno puslapiuose. 8.4. Integruotose pamokose vertinama tik matematikos dalyko pažanga ir pasiekimai. Informacinių technologijų pamokose fiksuojamas tik mokinių lankomumas.8.5. Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347),1 Žmogaus saugos pradinio ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668) Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 (Žin., 2006, Nr. 33-1197) integruota į gamtamokslinį ugdymą.8.5. Integruojamų dalykų metodinėse grupėse analizuojama, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir siūlo progimnazijos direktorei priimti sprendimą dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo.

10

IX. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis, suderintas su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), progimnazijoje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo9.1. Informacija apie mokymosi rezultatus mokinių, besimokančių pagal Pradinio ugdymo programą (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama raštu trumpais komentarais.9.2. Mokytojas gali rinktis vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas: vertinimo aplanką, vertinimo aprašą, pasiekimų ir pažymių knygelę.9.3. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programos I dalį, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo sistemą. Mokytojas gali rinktis kitas vertinimo sistemas, patvirtintas direktorės įsakymu, vertinimo laikotarpius, bet privalo numatyti įvertinimų konvertavimo į dešimtbalę sistemą būdą ir laiką.

9.4. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, remdamasis mokykloje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo (2.5.12.) ir pasiekimų vertinimo (2.5.13.), atsižvelgdamas į klasės mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes. Planuodamas 1-os klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus (jei mokinys lankė priešmokyklinę grupę). Planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.9.5.Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas: 9.5.1. formuojamasis vertinimas:

mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo programą atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;

mokinių, ugdomų pagal pagrindinio ugdymo programą vertinimas padeda mokytis, rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ko dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti;

9.5.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes:

atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas;

mokiniams, ugdomiems pagal pradinio ugdymo programą, ir tėvams (globėjams) teikiama informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai, ir pan.). Mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas : vertinimo aplanką, vertinimo aprašą, pasiekimų knygelę;

mokiniams, ugdomiems pagal pagrindinio ugdymo programą, ir tėvams (globėjams) diagnostinio vertinimo informacija teikiama pažymiais klasės dienyne ir mokinio pasiekimo knygelėje;

9.5.3. apibendrinamasis vertinimas atliekamas pusmečių, mokslo metų ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per

11

pusmečio ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ar įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“, „atleista“. „neatestuota“:

pradinio ugdymo dienyne, pagrindinio ugdymo dienyne; pradinio ugdymo dienyne mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose

skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

pradinio ugdymo dienyne dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje dienyno skiltyje: pradinio ugdymo dienyne nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“, pagrindinio ugdymo dienyne mokinių mokymosi pasiekimai įvertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

pagrindinio ugdymo dienyne civilinės saugos pagrindinio ugdymo I dalies pusmečių pasiekimai įvertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

pagrindinio ugdymo dienyne specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

pradinio ugdymo dienyne ir pagrindinio ugdymo dienyne įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas nuo dalyko mokymąsi pagal gydytojo rekomendaciją ir progimnazijos direktorės įsakymu;

pradinio ugdymo dienyne ir pagrindinio ugdymo dienyne įrašas „neatestuota“ įrašomas, jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti;

9.6. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą vertinimas įrašomas mokinių pasiekimų knygelėse;9.7. Baigus pradinio ugdymo programą mokiniui išduodamas programos baigimo pasiekimų pažymėjimas, rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas, jis perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą;9.8. Baigus pagrindinio ugdymo I dalies programą (8 klasėje) organizuojami gimtosios lenkų, lietuvių valstybinės kalbų bei matematikos diagnostiniai testai. Testų rezultatai analizuojami, su jais supažindinami mokinių tėvai. Mokiniui išduodamas pagrindinio ugdymo I dalies programos baigimo pasiekimų pažymėjimas 9.9. Klasės vadovas informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą, įrašydamas kiekvieną savaitė vertinimus į mokinio pasiekimų knygelę. Jai mokinys nepateikė klasės vadovui pasiekimų knygelę, jo tėvai (globėjai) apie vaiko pasiekimus informuojami telefonu. 9.10. Tėvai (globėjai, rūpintojai) apie mokinių pasiekimus, daromą pažangą bei vertinimo būdus informuojami vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) 3 kartus per mokslo metus: tėvų visuotinio susirinkimo metu ir du kartus klasių tėvų susirinkimuose.9.11.Tėvams pageidaujant, mokytojas informuoja juos individualiai apie mokinio pasiekimus bei elgesį. Pokalbio laikas iš anksto derinamas su dalyko mokytoju arba klasės vadovu. Klasės vadovas privalo informuoti tėvus (globėjus) apie pusmečių signalinį pažymį bei pusmečių ir ugdymo proceso baigimo rezultatus.9.12.Mokinių, jų tėvų (globėjų) raštiškus prašymus dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo nagrinėja 2 savaičių laikotarpyje direktorės įsakymu sudaryta mokytojų komisija. Į komisijos sudėtį neįtraukiamas mokytojas, kurio pasiekimų įvertinimo objektyvumas nagrinėjamas.

X. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

10.1. Namų darbų skyrimą klasėje dirbantys mokytojai derina tarpusavyje (užrašo esančiame klasės dienyno tam skirtame sąsiuvinyje).10.2. 3-4 klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip 1 valandos, 5-6 klasių – 1,5 valandos,7-8 klasių - 2 valandų. 1-2 klasių mokiniams namų darbai neskiriami.

12

10.3. Atostogų laikotarpiui namų darbai neskiriami.10.4. Mokiniams per dieną skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų. Kontrolinių darbų grafikas kiekvieną mėnesį tvirtinamas progimnazijos direktorės, skelbiamas mokytojų kambaryje, derinamas su mokytojais dalykininkais.

XI. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

11.1. Mokinių, besimokančių pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programos I dalį, neformaliajam švietimui skiriama 2 savaitinės valandas per savaitę kiekvienam klasės komplektui.11.2. Neformaliojo ugdymo komisija mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius.11.3. Neformaliojo ugdymo programas rengia būrelio vadovas, atsižvelgiant į Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-991 (Žin., 2004, Nr. 98-3663; 2011, Nr. 88-4219, ir iki rugsėjo 10 d. pateikia aprobuoti Neformaliojo ugdymo komisijai. Neformaliojo ugdymo programas tvirtina progimnazijos direktorė.11.4. Susitarta Neformaliojo ugdymo komisijoje (Neformaliojo ugdymo komisijos posėdis, 2013-05-30, protokolo Nr. 4), suderinta Mokyklos taryboje (2.5.14.) ir mokyklos direktorės įsakymu (2013-08-23 įsakymas Nr. 1.4/V-110 ) nustatytas mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėse (būreliuose):11.4.1 neformaliojo vaikų švietimo veiklai skirtai meninei, sportinei veiklai nustatyti neformaliojo ugdymo grupės mokinių skaičius ne mažesnis kaip 15 mokinių, informacinių technologijų - 12;11.4.2. neformaliojo vaikų švietimo veiklai skirtai darbui su gabiais vaikais, socialinių kompetencijų ugdymui nustatyti neformaliojo ugdymo grupės mokinių skaičius ne mažesnis kaip 10 mokinių.11.5. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos pagal mokinių pageidavimus ir susitarus su mokytoju.11.6. Neformalusis ugdymas įrašomas į neformaliojo ugdymo tvarkaraštį, jo apskaita tvarkoma neformaliojo ugdymo dienynuose.11.7. Mokslo metų pabaigoje Neformaliojo ugdymo komisijoje įvertinami ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikiai, jie tikslinami mokslo metų pradžioje.

XII. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS DVIKALBIO UGDYMO BŪDU

Progimnazijos nuostatuose įteisintas mokymas lenkų kalba, todėl priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio I dalies ugdymo programos vykdomos dvikalbio ugdymo būdu: lenkų ir lietuvių kalbomis.Organizuojant ugdymo procesą vadovaujamasi Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-1856 (Žin., 2011, Nr.127-6046).12.1. Lenkų gimtosios kalbos mokoma pagal gimtosios kalbos programą.12.2. Lietuvių (valstybinės) kalbos mokoma lietuvių kalba pagal lietuvių kalbos programą.12.3. Kitų dalykų mokoma derinant lenkų kalbą ir lietuvių kalbą:12.3.1. tėvų pritarimu dailė 5-8 klasėse ir kūno kultūra 5 klasėse mokoma lietuvių kalba;12.3.2. tėvų pritarimu 5-8 klasėse mokyti kombinuojant lenkų ir lietuvių kalbomis, panaudojant matematikos, gamtos, istorijos, geografijos pratybų sąsiuvinius, istorijos bei geografijos vertimų sąsiuvinius lietuvių kalba. 12.3.3. Mokyklos taryboje nutarta (Mokyklos tarybos posėdis, 2013-04-15 protokolas Nr. 2) pradinio ugdymo programose Bendrosios programos pasaulio pažinimo temas, susijusias su Lietuvos istorija, geografija, kultūra, dėstyti lenkų kalba (2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano 34.2.2.2.2.)

13

XIII. UGDYMO ORGANIZAVIMAS ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PRADINIO UGDYMO PROGRAMĄ AR PAGRINDINIO

UGDYMO PROGRAMOS DALĮ

13.1. Progimnazija informuoja Vilniaus miesto savivaldybės švietimo skyrių apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pradinio, pagrindinio ugdymo programos dalį ar pradinio ugdymo programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa), ir numato jo mokymąsi.

13.2. Priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, progimnazijos direktorės paskirta komisija pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito (pagal pateiktus dokumentus). Tuo atveju, kai asmuo yra baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą (pradinio ugdymo), tačiau neturi dokumento, įteisinančio mokymosi pasiekimus, komisija nustato jo mokymosi pasiekimų atitiktis mokymosi pasiekimams, numatytiems pradinio ar pagrindinio ugdymo bendrosiose programose.

13.3. Komisija parengia atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, integracijos į mokyklos bendruomenę planą, numato būtiną pagalbą mokinio sėkmingai adaptacijai:

13.3.1. numato adaptacinio laikotarpio orientacinę trukmę;13.3.2. pasitelkia mokinius savanorius, padėsiančius atvykusiam mokiniui sklandžiai

įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą; 13.3.3. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais

(globėjais, rūpintojais);13.3.4. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų

skirtumams likviduoti;13.3.5. numato atvykusio mokinio per adaptacinį laikotarpį individualios pažangos

stebėjimą;13.3.6. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau

integruotis.13.4. Komisija nustato atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo

programos dalį ar visą programą, poreikius mokytis lietuvių kalbos ir organizuoja:13.4.1. individualų lietuvių kalbos mokymąsi ir švietimo pagalbą, kai atvykęs mokinys per

adaptacinį laikotarpį yra pajėgus pasiekti patenkinamą pasiekimų lygį pradinio ar pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programoje ugdymo lietuvių kalbos programoje;

13.5. Mokiniui, nemokančiam ar nepakankamai mokančiam lietuvių kalbą, bet pageidaujančiam einamaisiais metais mokytis pagal Bendrąją programą progimnazija sudaro sąlygas tobulinti lietuvių kalbos gebėjimus organizuodama papildomą, individualų lietuvių kalbos mokymą skiriant ugdymo valandų iš mokinio ugdymosi poreikiams skiriamų valandų .

XIV. MOKINIŲ MOKYMO NAMIE IR SAVARANKIŠKO MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS

14.1. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 (Žin., 2012, Nr. 114-5788), ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

14.2. Mokiniai mokomi namie tik pritarus gydytojų konsultacinei komisijai. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengiamas individualus ugdymo planas.

Namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu mokomam mokiniui 1–3 klasėse skiriama 9(+ 2) savaitinės ugdymo valandos, 4 klasėse – 11(+ 2), 5–6 klasėse – 12(+ 2*) ugdymo valandų,

14

7–8 klasėse – 13(+ 2*) ugdymo valandų. Dalį ugdymo laiko gydytojo leidimu mokinys gali lankyti mokykloje.

* Mokyklos, kurios nuostatuose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, mokiniui kiekvienoje klasėje skiriamos 2 papildomos ugdymo valandos per savaitę (BUP).

14.3. Mokiniui, mokomam namie, ugdymas įgyvendinamas pagal atskirus ugdymo dalykus ar integruojant ugdymo dalykų turinį. Pradinio ugdymo integruojant įgyvendinamos visas Bendrosios programos dalykų programas, išskyrus kūno kultūros programą Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos I dalį, suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), progimnazijos direktorės įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.

14.4. Mokinių savarankiškas mokymasis organizuojamas pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintu 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas).

XV. UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS

15.1. Ugdymo karjerai veiklos mokykloje organizuoja asmuo, direktorės įsakymu (2011-06-22 įsakymas Nr.1.4./V-141 ) paskirtas atsakingu už ugdymo karjerai veiklos koordinavimą mokykloje . 15.2. Atsakingas už ugdymo karjerai veiklos koordinavimą mokykloje mokinius informuoja karjerai: renka, teikia ir vertina informaciją, reikalingą planuojant karjerą, renkantis mokymąsi, studijas, profesinės veiklos sritį ar darbą (informaciją apie švietimo ir mokslo institucijas, priėmimo taisykles, studijų ir mokymo programas, kvalifikacijas, profesijas, darbo rinką, profesinės karjeros galimybes ir kt.). Šioje veikloje naudoja įvairios specializuotos interneto svetainės, spausdinti leidiniai, žinynai, organizuojami susitikimai su įvairių profesijų atstovais, išvykos į įmones, įstaigas, organizacijas.15.3. Atsakingas už ugdymo karjerai veiklos koordinavimą mokykloje padeda mokiniams pažinti individualias savybes (nuostatas, žinias, supratimą, gebėjimus) ir juos įvertinti atsižvelgus į karjeros (mokymosi, studijų ir profesinės veiklos) galimybes ir reikalavimus; šioje veikloje naudoja įvairūs klausimynus, užduotis, testus, skirtus individualioms savybėms, interesams, jų sąsajoms su profesine karjera, karjeros planavimu, įgyvendinimu ir vertinimu padėti pažinti.15.4. Ugdymo karjerai veiklos vykdomos dalyvaujant klasių vadovams, įvairių dalykų mokytojams, socialiniam pedagogui, mokyklos psichologui.15.3. Ugdymą karjerai veiklas planuoja klasės vadovas savo auklėjamo darbo metiniame plane, derina su klasę kuruojančiu direktorės pavaduotoju, atsakingu už ugdymo karjerai veiklos koordinavimą mokykloje asmeniu.15.4. Ugdymas karjerai veiklas organizuojamos ugdymo proceso dienomis, skirtomis kultūrinei, meninei, pažintinei veiklai. Organizuojant išvyką klasės vadovas numato karjeros ugdymo tikslus, derina jas su kuruojančiu klasę direktorės pavaduotoju. 15.5. Ugdymas karjerai organizuojamas klasės valandėlės metu.15.6. Ugdymas karjerai integruojamas į atskirų dalykų bendrąsias programas, neformalųjį švietimą.

15.7. Progimnazija dalyvauja ES, ŠMM ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro projekte „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme “. Progimnazijos mokiniams teikiamos sistemingos, kokybiškos ir inovatyvios ugdymo karjerai paslaugos. Šias paslaugas teikia už ugdymą karjerai atsakingi mokyklos švietimo pagalbos specialistai – karjeros veiklų koordinatoriai, progimnazijos psichologas, iš išorės talkinantys konsultantai.

XVI . LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

16.1. Mokyklos taryba, įgyvendindama pradinio ir pagrindinio programas, nustatė minimalų 10 mokinių laikinosios (mobiliosios) grupės dydį.( 2.5.8. Mokyklos tarybos posėdis, 2013-04-15, protokolo Nr. 2);

15

16.2. Nesant galimybių sudaryti laikinosios (mobiliosios) grupės, mokiniai mokosi savarankiškai: švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.16.3.Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė dalijama į grupes šiems dalykams mokyti:

16.3.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką;16.3.4. pradinio ugdymo valstybinės lietuvių kalbos programos įgyvendinimui, kai klasėje ne mažiau kaip 18 mokinių;16.3.5. pradinio ugdymo anglų užsienio kalbos programos įgyvendinimui, kai klasėje ne mažiau kaip 21mokiniys;16.3.6. pagrindinio ugdymo valstybinės lietuvių kalbos programos įgyvendinimui, kai klasėje yra ne mažiau kaip 21mokinys;16.3.7 pagrindinio ugdymo anglų užsienio kalbos programos įgyvendinimui, kai klasėje yra ne mažiau kaip 21mokinys;16.3.8. pagrindinio ugdymo informacinių technologijų programos įgyvendinimui, siekdami užtikrinti mokinių saugumą ir higieninius reikalavimus (Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (Žin., 2011, Nr. 103-4858 (toliau – Higienos norma)), kai klasėje yra ne mažiau kaip 18 mokinių 16.3.9. pagrindinio ugdymo technologijų programos įgyvendinimui, siekdami užtikrinti mokinių saugumą ir higieninius reikalavimus (Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (Žin., 2011, Nr. 103-4858 (toliau – Higienos norma)), kai klasėje yra ne mažiau kaip 21 mokinys;15.4. 7 ir 8 klasių kūno kultūros programos įgyvendinimui sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupes iš paralelių klasių.

XVII. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

17.1. 2013–2015 metais pradinio ugdymo programai įgyvendinti ir neformaliojo švietimo programoms skiriama valandų, kai pamokos trukmė 1 klasėje – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.:

Dalykai 1–2 klasės 3–4 klasės Iš viso valandomis

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 64 64 128Gimtoji kalba (lenkų) 448 448 896Lietuvių (valstybinė) kalba 224 288 512Užsienio kalba 64 128 192Matematika 256 288 544Pasaulio pažinimas 128 128 256Dailė ir technologijos 128 96 224Muzika 128 128 256Kūno kultūra 160 160 320Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti

64 32 96

Iš viso pradinio ugdymo programai įgyvendinti1664 1760 3424

Neformaliojo švietimo valandos 128 128 256

17.2. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų per savaitę skaičius Bendrajai programai įgyvendinti 2013–2015 m. vienam klasės komplektui :

1 klasės16

Pamokos trukmė 1 klasėje – 35 min

Dalykai Dalyko savaitinių pamokų skaičius

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1

Gimtoji kalba 7

Lietuvių kalba (valstybinė) 3

Matematika 4

Pasaulio pažinimas 2

Dailė ir technologijos 2

Muzika 2

Kūno kultūra 3

Privalomų pamokų skaičius mokiniui 24

Neformaliojo švietimo valandos 2

2 klasėsPamokos trukmė 2 klasėje – 45 min



Gimtoji kalba 7


Užsienio kalba (anglų) 2

Matematika 4



Muzika 2

Kūno kultūra 2


Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti

1




17


Gimtoji kalba 7



Matematika 5



Muzika 2

Kūno kultūra 2



1





Gimtoji kalba 7



Matematika 4



Muzika 2

Kūno kultūra 3



1


17.3. Ugdomoji veikla (formaliojo ir neformaliojo švietimo) per dieną turėtų būti ne ilgesnė nei 6 ugdymo valandos per dieną. 17.4. Valandos, skirtos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti, gali būti naudojamos:17.4.1. individualiam darbui su mokiniu(-iais), kuriam(-iems) reikalinga papildoma mokytojo arba specialioji pedagoginė pagalba (nepadidinus mokiniui privalomų pamokų skaičiaus per savaitę, pvz., kai

18

per pamokas dirba du mokytojai: mokytojas ir mokytojo padėjėjas arba mokytojas ir specialusis pedagogas);17.4.2 individualioms ir grupinėms konsultacijoms (pvz. darbui su gabiais mokiniais bei mokiniais, turinčiais mokymosi sunkumų)17.5. Klasės dalijamos į grupes (sprendimas 2.5.6.):17.5.1. doriniam ugdymui, jei mokinių tėvai (globėjai) pasirinko tikybą ir etiką; 17.5.2 valstybinei lietuvių kalbai mokyti klasėje, esant ne mažiau kaip 18 mokinių;17.5.3 anglų užsienio kalbos programos įgyvendinimui, kai klasėje ne mažiau kaip 21mokiniys17.6. Mokinių laikinosios grupės sudaromos:17.6.1. doriniam ugdymui (tikybos, etikos); 17.6.2. kūno kultūros ugdymui mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės); 17.6.3. grupinėms konsultacijoms ar kitai ugdymo veiklai (darbui su gabiais mokiniais bei mokiniais, turinčiais mokymosi sunkumų); 17.6.4. specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;17.7. Ugdymą organizuojamas tiek pamoka, tiek kitomis mokymo organizavimo formomis. 17.8.Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (pvz., muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.).

XVIII. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS IR ATSKIRŲ DALYKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

18.1 Pradinio ugdymo programa įgyvendinama pagal Bendrąją programą.18.2. Dorinio ugdymo organizavimas: 18.2.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba katalikų tikybą;18.2.2. nesusidarius mokinių grupei etikai arba tikybai mokytis sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių;18.2.3. nesusidarius mokinių grupei, mokiniui(-iams) gali būti skiriamas savarankiškas etikos arba tikybos mokymas pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą; 18.2.3. siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etika arba tikyba pasirenkamos ketveriems metams. 18.3. Užsienio (anglų) kalbos mokoma antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais.18.4. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:18.4.1. viena kūno kultūros pamoka per savaitę gali būti skiriama šokiui;18.4.2. 2 ir 3 klasių mokiniams, kur kūno kultūrai skiriamos 2 pamokos per savaitę sudarytos sąlygas mokiniams ne mažiau kaip vieną valandą per savaitę lankyti sporto būrelius mokykloje ar kitoje neformaliojo švietimo įstaigoje;18.4.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės gali būti organizuojamos taip: mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;18.4.4. tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.18.5. Mokiniai, besimokantys dailės, šokio, muzikos, menų mokyklose, sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigose nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo neatleidžiami (sprendimas 2.5.11).18.6. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų turinį integruojama: 18.6.1. sveikatos ugdymo bendroji programa , patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro . 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347);

19

18.6.2.žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668); 18.6.3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintų integruojamųjų Mokėjimo mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai; 18.6.4. informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė. Mokytojai moko informacinių komunikacinių technologijų pradmenų, planuoja šios programos integraciją ir veiklą numato pamokų planuose. 18.7.Lietuvių kalbos (valstybinės) ugdoma pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą lietuvių kalbos (valstybinės) ugdymo programą skiriant Bendrojo ugdymo plano 21.3 punktuose nurodytas ugdymo valandas.18.8 Matematinį ugdymą organizuoti vadovaujantis Bendrosiomis programomis matematikos dalyko programa ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų TIMSS 2011 m. rezultatais ir rekomendacijomis.

XIX. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

19.1.Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų skaičius per dvejus metus

Klasė

Dalykai

5 6 7 8 Pagrindinio ugdymo programos I-oje dalyje(5–8 klasė)

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 67 70 137

Gimtoji kalba (lenkų,) 335 350 685

Lietuvių kalba (valstybinė) 335 350 685

Užsienio kalba -1oji(anglų) 201 210 411

Matematika 268 280 548

Informacinės technologijos 67 35 102

Gamta ir žmogus 134 - -Biologija - 105 105Chemija - 70 70Fizika - 105 105Istorija 134 140 274

Geografija 70 140 210Dailė 67 70 137

Muzika 67 70 137Technologijos 134 105 239Kūno kultūra 134 140 274

Žmogaus sauga 35 35 70Užsienio kalba -1oji

(rusų) 70 140 210

Minimalus pamokų 32 32 33

20

skaičius mokiniui per savaitę

29 126

5-8 klasėsePamokos mokinio

ugdymo poreikiams tenkinti 12 12

Neformalusis švietimas (val.

skaičius)8; 274 8; 274

*Per dieną negali būti daugiau kaip 7 pamokos (pagal Lietuvos higienos norma HN21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“).

19.2. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų per savaitę skaičius Bendrajai programai įgyvendinti 2013–2015 m. vienam klasės komplektui:

5 klasės

Dalykas Savaitinių valandų skaičiusDorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1

Gimtoji kalba (lenkų,) 5Lietuvių kalba (valstybinė) 5

Užsienio kalba (anglų) 3Matematika 4

Informacinės technologijos 1Gamta ir žmogus 2

Istorija 2Dailė 1

Muzika 1Technologijos 2Kūno kultūra 2

IŠ VISO (min) 29Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti:(3)

Dalykų moduliai 2Neformalusis švietimas 2

6 klasės



Užsienio kalba (anglų) 3Užsienio kalba (rusų ) 1

Matematika 4Informacinės technologijos 1

Gamta ir žmogus 2Geografija 2

Istorija 221

Dailė 1Muzika 1

Technologijos 2Kūno kultūra 2

Žmogaus sauga (2013-2014 m.m) - 0(2014-2015 m.m.) - 1


Užsienio kalba (rusų ) 1Dalykų moduliai 2

Neformalusis švietimas 2

7 klasės




Informacinės technologijos(I pusmetis)

0,5

Biologija 2Geografija 2

Fizika 1Istorija 2Dailė 1


Žmogaus sauga(II pusmetis)

0,5

IŠ VISO (min) 32Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti: (3)

Informacinės technologijos(II pusmetyje integruotos su matematika)

0,5

Užsienio kalba (rusų) 2Neformalusis švietimas 2

8 klasės




Informacinės technologijos 0,5

22

(II pusmetis)Biologija 1

Geografija 2Fizika 2

Chemija 2Istorija 2Dailė 1


Žmogaus sauga(I pusmetis)

0,5


Informacinės technologijos(I pusmetyje integruotos su matematika)

0,5

Užsienio kalba (rusų) 2Neformalusis švietimas 2

19.3. Progimnazijoje nustatytas ir skirtas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą 5 klasėje ir naujai atvykusiems mokiniams mokslo metų bėgyje. Adaptaciniu laikotarpiu nutarta mokinių pažangos ir pasiekimų pažymiais nevertintinami.(2.5.17)19.4. Socialinė veikla yra privaloma ugdymo proceso dalis. Jai skiriama per mokslo metus ne mažiau kaip 5 pamokų (valandų) trukmės veikla, kuri gali būti vykdoma ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai, metu. Socialinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, savanorystės veikla, vykdomais projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis. Socialinės veiklos apskaitą tvarko klasės vadovas klasės dienyno skirtuose puslapiuose, susumuoja pusmečių bei metinės veiklos trukmę.19.5. Dalykų mokytojai formuodami ir įgyvendindami dalykų ugdymo turinį, gali didinti ar mažinti iki 10 procentų (perskirstyti) dalykui skiriamų pamokų ir derinti su pagrindinio ugdymo bendrųjų programų turiniu.19.6. Mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis, konsultacijoms, skirtoms mokymosi pagalbai teikti naudojamos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymo pasiekimams gerinti.

XX. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

20.1. Dorinis ugdymas. 20.1.1. Dorinio ugdymo dalyką mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką. 20.1.2. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rinkama keturiems metams (5–8 klasėms). 20.2. Lietuvių kalba.20.2.1. Mokinį, atvykę iš kitos valstybės, mokoma lietuvių kalbos pagal jam sudarytą individualų ugdymo planą. Jam skiriamos papildomos pamokos, konsultacijas, išnaudojant neformaliojo švietimo, savarankiško mokymo valandas. Mokyklos direktorės įsakymų nustatytu laikotarpiu mokinio pasiekimus vertinami pagal individualius mokymosi pasiekimus.20.3. Užsienio kalbos.20.3.1. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu antrosios užsienio kalbos – rusų kalbos pradedama mokyti nuo 6 klasės. Kalbai mokyti skiriamos pamokos, numatytos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti.

23

20.3.2. Mokiniui, atvykusiam iš užsienio valstybės, mokyklos direktorės įsakymu sudaryta komisija nustato, kad jo užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu užskaitomi mokinio pasiekimai ir komisija konvertuoja mokinio pasiekimų vertinimą į 10 balų vertinimo sistemą. Mokiniui sudaromos galimybės tuo metu lankyti lietuvių valstybinės, gimtosios lenkų kalbų ar kitas pamokas kitose klasėse.20.4. Matematika.20.4.1. Organizuojant matematikos mokymąsi vadovaujamasi nacionalinių ir tarptautinių 2011m.TIMSS (angl. Trends in International Mathematics and Science Study) mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis.20.5. Informacinės technologijos.20.5.1. 7–8 klasėse organizuojamas informacinių technologijų ir matematikos integruotas mokymas. 7 klasėje pirmą pusmetį ir 8 klasės antrą pusmetį pamokos skiriamos informacinių technologijų kursui ( 50 proc. pamokų), o 7 klasėje antrą pusmetį ir 8 klasės pirmą pusmetį informacinės technologijos integruojamos su matematika (50 proc. pamokų). Integruotoje pamokoje dirba du mokytojai – matematikos dalyko ir informacinių technologijų.20.6. Kūno kultūra:20.6.1. Kūno kultūrai skiriama 2 valandas per savaitę kiekvienoje klasėje. Visiems mokiniams sudarytos sąlygos papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas ( krepšinio, lengvosios atletikos, futbolo) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Klasių vadovai tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą. 20.6.2.Kūno kultūrai mokyti 7 ir 8 klasėse sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės iš paralelių klasių mokinių (7A su 7D, 7B su 7C, 8A su 8B, 8D su 8D). 8C klasėje kūno kultūros mokyti sudarytos atskiros mergaičių ir berniukų grupės.20.6.3. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokoje su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą.20.6.4. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.20.6.5. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas, pasiekimus konvertuoja į dešimtbalę sistemą.20.6.6. Kūno kultūros mokytojas ir klasės vadovas mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).20.7. Gamtos mokslai.20.7.1. Organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą vadovaujamasi nacionalinių ir tarptautinių tyrimų TIMSS ir PISA (angl. Programme for International Student Assessment) mokinių pasiekimų rezultatais bei rekomendacijomis. 20.7.2. Mokymas per gamtos mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas.20.8. Žmogaus sauga.20.8.1. Mokykloje intensyvinamas žmogaus saugos mokymas. 6 - ose klasėse mokoma žmogaus saugos dviejų metų 5 ir 6 klasių kursą, skiriant vieną savaitinę valandą. 2013-2014 m.m. 6 klasėse neskiriama valandų žmogaus saugos mokymai nes 2012-2013 m.m. 5 klasėje išeitas suintensyvintas dviejų metų dalyko žmogaus saugos kursas.20.8.2. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668).20.9. Sveikatos ugdymas.

24

20.9.1. Mokykla, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi Sveikatos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347).20.10.1. Prevencinės programos.20.10.1. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 (Žin., 2006, Nr. 33-1197), „Mokykla be patyčių“, „Obuolio draugai“.

XXI. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

Progimnazijoje sudarytos sąlygos mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą bei būtiną švietimo pagalbą. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas organizuojamas vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771) ir atsižvelgiama įmokinių specialiųjų ugdymosi poreikių pobūdį, lygį (nedideli, vidutiniai, dideli ir labai dideli), galimai juos sukėlusias priežastis (negalias, sutrikimus, aplinkos veiksnius).21.1. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo formą: 21.1.1. Specialiųjų poreikių mokiniai, turintys vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomi mokykloje integruotai pagal bendrojo ugdymo dalykų pritaikytą programą.21.1.2. Specialiųjų poreikių mokiniai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomi mokykloje specialiojoje ugdymo klasėje pagal individualizuotą ugdymo programą. 21.1.3. Ugdymo forma pasirenkama, atsižvelgus į mokinio ugdymosi poreikius, kurias nustato PPT ir mokyklos Vaiko gerovės komisijos, specialiojo pedagogo rekomendacijas.21.2. Bendrojo ugdymo dalykų programas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, individualizuoja mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, bei specialiojo pedagogo kitų Vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas. Mokytojus konsultuoja mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai, mokyklos specialusis pedagogas, psichologas ir logopedas.21.3. Sudarant mokinio individualų ugdymo planą, atsižvelgiama į mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi formą, poreikius ir bendradarbiaujama su mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbos specialistais.21.4. Individualizuojant programas mokytojas turi vadovautis nurodytu Progimnazijos Bendrajame ugdymo plane pradinio (17.2.) ar pagrindinio ugdymo (19.2. ) dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi:21.4.1. galima iki 20 procentų koreguoti Progimnazijos Bendrajame ugdymo plane pradinio ugdymo (17.2.) skiriamų savaitinių pamokų skaičių;21.4.2. galima nuo 20 iki 30 procentų koreguoti Progimnazijos Bendrajame ugdymo plane pagrindinio ugdymo (19.2.) skiriamų savaitinių pamokų skaičių;21.5. Vaiko gerovės komisijos siūlymu, tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymu ir progimnazijos direktorės įsakymu. mokinys atleidžiamas nuo fizikos, chemijos, technologijų, muzikos ar užsienio kalbos. 21.6. Per mokslo metus progimnazijos Vaiko gerovės komisijai ar pedagoginei psichologinei tarnybai įvertinus ir rekomendavus galima keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų skaičių.21.7. Specialiojoje klasėje mokykla gali keisti dalykams skirtų pamokų skaičių (mažindama, didindama), vietoj neįtrauktų dalykų, įvardytų Progimnazijos Bendrajame ugdymo plano pradinio ugdymo (17.2.) programoje skiriamų savaitinių pamokų skaičių:21.7.1. planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų skaičių, skirtų meniniam, technologiniam ugdymui, kitų dalykų mokymui, socialinei veiklai;21.7.2. mokinys gali rinktis individualaus ugdymo plano dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ar specialiąją pedagoginę pagalbą, mokytis lietuvių kalbos;

25

21.8. Specialiosios lavinamosios klasės mokytojas mokiniams, turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, ir mokiniams, turintiems kompleksinių sutrikimų, kai vidutinis, žymus ir labai žymus intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, rengiama individualizuotą ugdymo programą:21.8.1. specialiojoje lavinamojoje klasėje visus dalykus (išskyrus lietuvių kalbą, tikybą, muziką) moko vienas mokytojas – specialusis pedagogas. Mokiniams, turinčiam vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, specialiąją pagalbą teikia mokytojo padėjėjas21.8.2. specialiojoje lavinamojoje klasėje specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams atsižvelgdama į mokinio sveikatos sutrikimus ir mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas mokytoja gali trumpinti pamokų trukmę 5 min., o sutaupytą laiką skirti mokinių veiklai keisti, pertraukoms organizuoti.21.9. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę jungtinėje specialiojoje klasėje:

KlasėDalykas

1 2 3 4

Tikyba arba etika 1 1 1 1Lenkų gimtoji kalba 6 6 7 7Lietuvių valstybinė kalba 3 4 4 5Matematika 4 4 4 4Pasaulio pažinimas 2 2 2 2Dailė ir technologijos 3 3 3 3Muzika 2 2 2 2Kūno kultūra 3 3 3 3Iš viso mokinio pamokų skaičius 24 25 26 27Neformalusis ugdymas 2 2 2 2

XXII. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

22.1. Mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pritaikius Bendrąją programą arba pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, atsižvelgiant į programos pritaikymo lygį, individualizuotą pradinio ugdymo programą mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Progimnazijos ugdymo plano IX punktų nuostatomis.22.2.Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo dalykų pradinio ugdymo pritaikytą programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus, vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų vertinimas ir patikrinimų būdai, kaip jie derės su bendrosiose programose numatytais pasiekimų lygiais.22.3. Vaiko gerovės komisijoje (2013-05-27 protokolas Nr. 4) susitarta dėl mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, mokymosi pasiekimų vertinimo ir įforminimo:

22.3.1. mokinio pasiekimų vertinimą numato dalyko mokytojas, atsižvelgus į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, planuojamą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus;

22.3.2. 5–8 klasių specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių mokymosi pasiekimai vertinami pažymiais, atsižvelgus į jo asmeninę daromą pažangą ir palyginus su jam pritaikytoje programoje numatytais pasiekimais.23.3. Specialiosios klasės mokinių, ugdomų pagal pritaikytą pradinio ugdymo programą ir nesiekiančių įgyti pradinio ugdymo išsilavinimo padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje, įrašant „p.p.“ arba „n.p.“.

26

XXIII. PSICHOLOGINĖS PAGALBOS, SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS PAGALBOS, SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS TEIKIMAS.

23.1. Psichologinė pagalba, specialioji pedagoginė pagalba, socialinė pedagoginė pagalba, specialioji pagalba teikiamos vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215 (Žin., 2011, Nr. 88-4220), Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 (Žin., 2011, Nr. 92-4395), Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ISAK- 941 (Žin., 2004, Nr. 100-3729; 2011, Nr. 99-4675), Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 (Žin., 2011, Nr. 92 -4396). 23.2. Mokiniui, turinčiam vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, specialiąją pagalbą teikia mokytojo padėjėjas.23.3. Specialiosioms pratyboms (specialiojo pedagogo, logopedo) 1-8 klasėse skiriama po 0,5–1 pamoką per savaitę mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, įvairiapusių raidos sutrikimų, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų

XXIV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

24.1. Dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymo namie laikotarpiui pagal gydytojų ir pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas individualų ugdymo planą formuoja Vaiko gerovės komisija, parenkant ugdymo sritis, pritaikant dalykų programas pagal šių mokinio gebėjimus, ugdymosi poreikius. Individualus ugdymo planas derinamas su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais).24.2. Mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo programą, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių mokyti namie mokykla skiria pamokų vadovaudamasi Progimnazijos Bendrųjų ugdymo planu (17.2) ir (19.2) punkte nurodytu valandų skaičiumi.

XXV. PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS

25.1. Priešmokyklinis ugdymas teikiamas vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų prašymu ir jei tokį ugdymą rekomenduoja pedagoginių psichologinių tarnybų ir mokyklų psichologai (toliau vadinami specialistai), teisės aktų nustatyta tvarka įvertinę vaiko brandą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą.25.2. Priešmokyklinio ugdymo proceso organizavimas grupėje:

25.2 .1. ugdomoji veikla grupėje pradedama 8.00 val. ryto;25.2.2. grupės vaikų ugdomoji veikla yra vientisas procesas. Jis neskaidomas į atskiras sritis

(atskirus dalykus) ir vyksta integruotai.25.2.3 priešmokyklinio ugdymo pedagogas planuodamas grupės ugdomąją veiklą,

individualizuoja ugdymo tikslus ir turinį atsižvelgdamas į bendrą grupės specifiką ir individualius vaikų poreikius, mokyklos ypatumus;

25.2.4. priešmokyklinio ugdymo pedagogas per 3 savaites nuo programos įgyvendinimo pradžios parengia grupės ugdomosios veiklos planą pagal patvirtintą priešmokyklinio ugdymo modelį. Planą tvirtina mokyklos direktorė;

25.2.5. priešmokyklinio ugdymo pedagogas rengia pusmečių ugdomosios veiklos planus; 25.2.6. priešmokyklinio ugdymo pedagogas planuoja savaitės veiklą.

27

25.3.Vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimas:25.3.1. vaikų pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo

standartu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK- 1015 (žin.,2003, Nr. 77-3525);

25.3.2. vaikų pažangą ir pasiekimus vertina priešmokyklinio ugdymo pedagogas ; 25.3.3 vaikų pažanga programos įgyvendinimo laikotarpiu yra vertinama nuolat, laisvai

pasirenkant vertinimo būdus ir metodus;25.3.4. vaikų pažanga ir pasiekimai fiksuojami tam skirtame Vaiko pasiekimų apraše;25.3.5. vaikų pasiekimų įvertinimas atliekamas ugdomųjų metų pradžioje ir pabaigoje;25.3.6. priešmokyklinio ugdymo pedagogas per 4 savaites nuo ugdymo programos

įgyvendinimo pradžios atlieka grupės vaikų pirminį pasiekimų įvertinimą.25.3.7. įgyvendinus programą, priešmokyklinio ugdymo pedagogas atlieka galutinį vaikų

pasiekimų įvertinimą ir parengia laisvos formos išvadą – rekomendacijas pradinių klasių mokytojui.25.4. Priešmokyklinio ugdymo grupės mokinių atostogų laikas sutampa su 1-4 klasių mokinių atostogų laiku.

XXVI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26.1. Už Plano įgyvendinimą atsakinga progimnazijos direktorė, pagal kuruojamas sritis atitinkamos pavaduotojos ugdymui: pradinio – Irena Šostak, pagrindinio – Elvyra Lepilova ir Sabina Narunec, specialiųjų ugdymosi poreikių ir neformalaus ugdymo – Sabina Narunec.

26.2. Jei Plane nėra nustatytų reikalavimų bendrojo lavinimo programų formavimo ir reglamentavimo reikalavimų, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-460 patvirtintu 2013-2014 ir 2014-2015 mokslo metų pradinio ugdymo programos Bendruoju planu bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V- 459 patvirtintu 2013-2014 ir 2014-2015 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo programos Bendruoju planu.26.3. Planas skelbiamas mokyklos skelbimų lentose mokytojų kambaryje ir koridoriuje, mokyklos internetinėje svetainėje www.jonopauliauspprogimnazija.vilnius.lm.lt.26.4.. Planas įsigalioja nuo 2013 m. rugsėjo 1 d ir galioja iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.

Vilniaus Jono Pauliaus II pagrindinės mokyklos 2013-2015 m.m. ugdymo planą 2013-06-05 d. įsakymu Nr1.4./V-105 sudaryta darbo grupė:

pirmininkas – Elvyra Lepilova, direktorės pavaduotoja ugdymui; nariai – Sabina Narunec, direktorės pavaduotoja ugdymui,

Irena Šostak, direktorės pavaduotoja ugdymui, Kristina Grodz, specialusis pedagogas, mokyklos tarybos narė, Česlava Bražinskienė, mokytoja, mokyklos tarybos narė Elena Andžejevska, tėvų atstovė _________________________________________

SUDERINTA

______________________

28

· Web view3.5. Per mokslo metus skiriama nuo 30 iki 60 pamokų (iki 10 mokymosi dienų)...

Documents

Transcript of · Web view3.5. Per mokslo metus skiriama nuo 30 iki 60 pamokų (iki 10 mokymosi dienų)...