· Web view2021. 7. 9. · Teismas 2019-10-07 teikimą tenkino ir paskyrė nemokamus darbus....

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS IŠVADA DĖL KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS

LIETUVOS PROBACIJOS TARNYBOS VEIKLOS SRITYSE

TURINYS

1. APIMTIS IR METODAI...................................................................................................3

2. ĮŽANGA............................................................................................................................5

3. KORUPCIJOS RIZIKA SOCIALINIO TYRIMO IŠVADOS RENGIMO IR

NUSIKALSTAMO ELGESIO RIZIKOS VERTINIMO ATLIKIMO SRITYJE...............................6

3.1. Teismui teikiamos socialinio tyrimo išvados nepakankamai išsamios ir motyvuotos.....6

3.2. Teisės aktuose neapibrėžtos ir nenustatytos objektyvios aplinkybės ir kriterijai, kada

turi būti atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas „kitais būtinais atvejais“...................13

3.3. Atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą selektyviai ir formaliai taikomos

adaptuotos pakartotinio smurtinio ir seksualinio elgesio vertinimo metodikos.................................17

3.4. Atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą dalyvauja ir rezultatą nustato vienas

pareigūnas, kuris vėliau pagal savo nustatytus rezultatus planuoja ir atlieka probuojamojo

priežiūrą.............................................................................................................................................24

4. KORUPCIJOS RIZIKA PRIEŽIŪROS PLANAVIMO IR VYKDYMO SRITYJE......29

4.1. Probacijos tarnybos pareigūnai praktikoje selektyviai planuoja, nustato ir keičia

probuojamajam resocializacijos ilgalaikius tikslus ir priemones......................................................29

4.2. Probacijos tarnybos pareigūnai selektyviai ir skirtingu intensyvumu užtikrina

probuojamojo elgesio kontrolę...........................................................................................................39

4.3. Nenustatytas vieningas leidimų probuojamajam, kuriam teismas nustatė judėjimo

apribojimus, dėl išvykimo už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų išdavimo ir probuojamųjų

pranešimų apie išvykimą teikimo teisinis reguliavimas.....................................................................49

4.4. Teisės aktuose nenustatyti aiškūs ir nedviprasmiški probacijos sėkmės rodikliai,

neapibrėžti teikimų teismui dėl priežiūros nutraukimo rengimo kriterijai sudaro galimybę

selektyviai atrinkti probuojamuosius ir teikti teikimus teismui dėl priežiūros nutraukimo prieš

terminą................................................................................................................................................60

4.5. Probacijos tarnyboje už pažeidimus taikomi neformalizuoti įspėjimai arba

nefiksuojami kai kurie pažeidimai, sudaro sąlygas išvengti teikimo teismui dėl atsakomybės taikymo

............................................................................................................................................................65

5. KORUPCIJOS RIZIKA PROBACIJOS TARNYBOS VIDAUS KONTROLĖS IR

VEIKLOS PRIEŽIŪROS SRITYJE..................................................................................................72

2

5.1. Probacijos tarnyboje taikoma pareigūnų veiklos vidaus kontrolės sistema

nepakankamai užtikrina nuoseklią ir skaidrią pareigūnų veiklos kontrolės sistemą ir atsakomybės

neišvengiamumą.................................................................................................................................72

5.2. Probacijos tarnyboje naudojama informacinė sistema PRISONIS nepakankamai

funkcionali ir nepritaikyta Probacijos tarnybos funkcijoms vykdyti..................................................81

5.3. Viešųjų ir privačių interesų konflikto rizika, susijusi su pareigūnų veikla, valdoma

nepakankamai veiksmingai.................................................................................................................85

6. MOTYVUOTOS IŠVADOS (PASTABOS)...................................................................90

7. PASIŪLYMAI.................................................................................................................94

8. PRIEDAI........................................................................................................................100

3

1. APIMTIS IR METODAI

Korupcijos rizikos analizė Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau –

Kalėjimų departamentas) pavaldžioje įstaigoje Lietuvos probacijos tarnyboje (toliau – Probacijos

tarnyba) atlikta pirmą kartą šiose veiklos srityse:

1. Socialinio tyrimo išvados (toliau – STI) rengimas ir nusikalstamo elgesio rizikos

(toliau – NER) vertinimo (toliau – NERV) atlikimas.

2. Probuojamojo priežiūros planavimas ir vykdymas.

Analizuotas nuo 2018-09-01 iki 2020-09-01 Probacijos tarnybos veiklos laikotarpis.

Atliekant analizę buvo naudojami nustatytus aktualius korupcijos rizikos veiksnius analizuojamose

srityse pagrindžiantys teismų sprendimai ir veiklos analizuojamose srityse dokumentai ir pavyzdžiai

iš ankstesnio ar vėlesnio laikotarpio.

Tikslas: antikorupciniu požiūriu išnagrinėti Probacijos tarnybos veiklą analizuojamose

veiklos srityse ir nustatyti korupcijos riziką, sąlygas ir veiksnius, galinčius sudaryti prielaidas

padaryti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, taip pat pateikti pasiūlymus, kurie padėtų geriau

valdyti nustatytus korupcijos rizikos veiksnius ir (ar) korupcijos riziką, siekiant pašalinti korupcijos

rizikos veiksnius ir padidinti skaidrumą analizuojamose veiklos srityse.

Uždaviniai:

1. Nustatyti analizuojamų veiklos sričių teisinio reglamentavimo trūkumus, kurie sudaro

prielaidų korupcijai pasireikšti.

2. Išanalizuoti praktinį analizuojamų veiklos sričių procedūrų vykdymą ir nustatyti galimus

korupcijos rizikos veiksnius.

3. Pasiūlyti korupcijos riziką ir jos veiksnius mažinančias priemones Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijai, Kalėjimų departamentui ir Probacijos tarnybai.

Objektas – Probacijos tarnybos veikla analizuojamose veiklos srityse.

Subjektas – Probacijos tarnyba.

Duomenų rinkimo ir vertinimo metodai:

1. Teisė

s aktų ir Probacijos tarnybos pateiktų dokumentų turinio analizė (analizuoti ir vertinti teisės aktai,

dokumentai ir informacija nurodomi šios išvados 1 priede).

2. Teisė

s aktų reikalavimų analizuojamose srityse praktinio įgyvendinimo ir taikomos darbo praktikos

analizė.

3. Interviu su Probacijos tarnybos pareigūnais, kurie vykdo probuojamųjų priežiūrą ir

vidaus kontrolę Probacijos tarnybos padaliniuose, vykdymas ir duomenų analizė.

4

4. Probacijos viešosios informacijos stebėjimas ir analizavimas:

4.1. Probacijos tarnybos interneto svetainėje (http://www.kaldep.lt/lt/papt/struktura-ir-

kontaktai-dgb6/kontaktai_1251.html) skelbiama informacija.

4.2. Kalėjimų departamento interneto svetainėje (http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-

departamentas/administracine_informacija/nuostatai.html ) skelbiama informacija.

4.3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos interneto svetainėje (https://tm.lrv.lt/lt/ )

skelbiama informacija.

5. Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo

tvarkos patvirtinimo“, 15 punkte nurodytuose šaltiniuose pateiktų duomenų analizė.

6. STT turimos, prieinamos informacijos, susijusios su analizuojamomis ir panašiomis

veiklos sritimis, analizė.

7. Kitos informacijos, reikalingos korupcijos rizikos analizei atlikti, nagrinėjimas.

Korupcijos rizikos analizės išvada parengta remiantis nurodytų dokumentų ir

duomenų analize. Jeigu įstaigos prašomų pateikti dokumentų ar duomenų nepateikė, buvo

laikoma, kad jų nėra.

http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-departamentas/administracine_informacija/nuostatai.html


https://tm.lrv.lt/lt/

5

2. ĮŽANGA

2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos probacijos

įstatymui, buvo įgyvendintas visiškai naujas probacijos sistemos modelis Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Probacijos sistemos koncepcijoje (toliau –

Koncepcija) buvo numatyta iš esmės reformuoti buvusią neveiksmingą lygtinio paleidimo ir

bausmės atidėjimo sistemą, užtikrinant pažangių tarptautinių bausmių vykdymo ir standartų

įgyvendinimą1, prioritetą skiriant ne nuteistojo bausmei už padarytą nusikaltimą, bet jo

resocializacijai ir veiksmingam darbui su probuojamuoju, užtikrinant visuomenės apsaugą,

neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, tačiau taikant proporcingą ir būtiną valstybės kontrolę ir

taip sudaryti sąlygas įgyvendinti nusikalstamų veikų prevenciją, mažinti nusikalstamų veikų

recidyvą ir laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių Lietuvos Respublikoje2. Naujas

Probacijos įstatymas nors ir nustatė pažangius probacijos vykdymo administracinius mechanizmus,

turinčius užtikrinti Koncepcijos ir Probacijos įstatymo nustatytų tikslų įgyvendinimą: STI rengimo,

NERV, probuojamojo priežiūros planavimo ir priežiūros vykdymo mechanizmą, tačiau jame išliko

kai kurių sisteminių skaidrumą mažinančių trūkumų, kurie iki šiol neleidžia sukurti veiksmingų

praktinių probacijos vykdymo mechanizmų valstybėje, sudaro sąlygas formuotis ydingoms

administracinėms paprotinės teisės sukurtoms praktikoms, didinančioms korupcijos pasireiškimo

tikimybę.

STT užsakymu „Vilmorus“ atlikto Korupcijos žemėlapio 2018 ir 2019 metų tyrimo

duomenimis, praėjus 6–7 m. po naujos probacijos teisinio reguliavimo sistemos Lietuvos

Respublikoje įtvirtinimo, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų, iš kurių ir Probacijos tarnybos,

atsparumas korupcijai gyventojų vertinimu krito iki žemiausio visų laikų lygio3. Manytina, kad

visuomenės nuomonę apie korupciją Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose didžiaja

dalimi lėmė 2019–2020 m. viešojoje erdvėje pasirodę neigiamo pobūdžio straipsniai bei

publikacijos, tokios kaip: „Pravieniškių mafija“ ir kitos viešos žinutės apie korupciją laisvės

atėmimo įstaigose: pareigūnų papirkinėjimą, siekiant geresnių sąlygų, dažnesnių pasimatymų ir

1 Minimaliose standartinėse taisyklėse dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu (Tokijo taisyklėse), patvirtintose Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1990 m. gruodžio 14 d. Rezoliucija Nr. 45/110, įtvirtinama bendra valstybių Jungtinių Tautų Organizacijos narių nuostata taikyti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, siekiant riboti įkalinimo taikymą. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1992 m. spalio 19 d. Rekomendacija Nr. R (92)16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“ bei Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2000 m. lapkričio 29 d. Rekomendacija Rec (2000) 22 valstybėms narėms „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“, kuriose pripažįstama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1999 m. rugsėjo 30 d. Rekomendacijoje Nr. R (99) 22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo“ valstybės Europos Tarybos narės tiesiogiai skatinamos įtvirtinti ir plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių sankcijų ir priemonių taikymo praktiką, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose taikyti laisvės atėmimą kaip kraštutinę priemonę.2 Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 220 „Dėl Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos ir Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“.3 STT užsakymu „Vilmorus“ atliktame Korupcijos žemėlapio tyrime nurodoma, kad 2018 metais net 39% gyventojų Kalėjimų departamentą ir jam pavaldžias įstaigas įvertino kaip „labai korumpuotas“ (2016 m. kaip labai korumpuotas Kalėjimų departamentą prie TM ir jai pavaldžias įstaigas vertino tik 17% gyventojų). 2019 m. Korupcijos indeksas sumažėjo labai nežymiai, iki 36%, ir gyventojų nuomone išliko aukščiausiu tarp visų valstybės institucijų. Šaltinis: Lietuvos korupcijos žemėlapis 2018 ir 2019 m. Prieiga internete: https://www.stt.lt/analitine-antikorupcine-zvalgyba/lietuvos-korupcijos-zemelapis/7437 .

https://www.stt.lt/analitine-antikorupcine-zvalgyba/lietuvos-korupcijos-zemelapis/7437

6

pan., pareigūnų prekybą mobiliaisiais telefonais, kvaišalų nuteistiesiems tiekimą, pareigūnų

piktnaudžiavimą, įgaliojimų viršijimą atliekant nuteistųjų priežiūrą ir pan.4, tačiau Probacijos

tarnyba taip pat yra sudėtinė bausmių vykdymo sistemos institucija, kurioje dirba pataisos

pareigūnai, galioja tas pats statutas, pareigūnų etikos kodeksas, taikomi tie patys teisiniai jų veiklos

taisyklės ir reikalavimai, praktikoje susiformavusios ir išlaikomos panašios tradicijos ir papročiai,

todėl probacijos tarnyboje galimai būdingos ir egzistuoja ir panašios korupcinio elgesio rizikos,

kaip ir pataisos įstaigose tik kitokia forma.

Švelnesne priežiūra, kuo mažesne probacijos priemonių apimtimi ir taikymo intensyvumu

ar jos nutraukimu prieš terminą suinteresuoti visi nuteistieji, todėl nepakankamai skaidrioje

probacijos vykdymo aplinkoje, kurioje menkai reglamentuojamos pareigūnų sprendimų dėl

nuteistųjų paliktų laisvėje priežiūros atlikimo priėmimo procedūros, sudaro sąlygas ir prielaidas

atsirasti neformalioms pareigūnų darbo praktikoms, kurios leidžia „susitarti“ su pareigūnais dėl

„pageidaujamos“, o ne objektyviai reikalingos resocializacijos priežiūros ar kontrolės, dėl to didėja

pareigūnų neteisėto veikimo, piktnaudžiavimo, pareigų netinkamo vykdymo, įgaliojimų peržengimo

ir kitų galimų korupcinių veikų tikimybė, kurios bausmių vykdymo sistemoje dėl savitos elgesio

subkultūros yra itin latentinės ir sunkiai išaiškinamos.

3. KORUPCIJOS RIZIKA SOCIALINIO TYRIMO IŠVADOS RENGIMO IR

NUSIKALSTAMO ELGESIO RIZIKOS VERTINIMO ATLIKIMO SRITYJE

3.1. Teismui teikiamos socialinio tyrimo išvados nepakankamai išsamios ir motyvuotos

Baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnyje nustatyta, kad STI - tai specialisto parengtas

dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai

veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos

sąlygas. Pagal BPK 2531 straipsnį sprendimą pavesti STI parengti Probacijos tarnybai priima

teisėjas, atsižvelgdamas į prokuroro, kaltinamojo ar jo gynėjo prašymą, taip pat savo nuožiūra

nutartimi, kurioje numato ne mažesnį nei 20 darbo dienų terminą STI parengti5. Rengiant STI

Probacijos tarnybos pareigūnai STI rengimo metodinių rekomendacijų6 nustatyta tvarka renka

duomenis iš įvairių registrų, apklausia kaltinamąjį, jo artimuosius, draugus, atlieka NERV ir

atsižvelgiant į rezultatus surašo išvadą bei pateikia motyvuotus siūlymus teismui taikyti probacijos

4 Kalėjimų departamentas atlikęs 2018 ir 2019 m. korupcijos pasireiškimo tikimybės Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikloje. Kalėjimų departamento prie TM 2018-09-24 išvadoje Nr. 1S-3189 dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nurodė, kad 2018 m. Kalėjimų departamentui prie TM pavaldžiose įstaigose buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl galimai korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (dokumentų klastojimas, disponavimas suklastotu dokumentu, bandymas papirkti dėl ankstesnio lygtinio paleidimo), 2019 m. išvadoje Nr. 1S-3189 dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nurodyta, kad 2019 m. pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo ir papirkimo.5 2015 m. birželio 23 d. buvo priimtas BPK 2531 straipsnio pakeitimas, kuriame išplėtė STI iniciatyvos teisę ir nustatė, kad teismas gali pavesti Probacijos tarnybai parengti STI, atsižvelgdamas į prokuroro, kaltinamojo ar jo gynėjo prašymą, tai pat savo nuožiūra, taip sudarant platesnes STI taikymo galimybes.6 Socialinio tyrimo išvados forma ir Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinės rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 „Dėl Socialinio tyrimo išvados formos ir Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“

7

sąlygas, kurios būtinos siekiant ilgalaikių asmens resocializacijos ir priežiūros tikslų, kad probacijos

metu probuojamojo NER būtų mažinama, o nustatyti kriminogeniniai veiksniai būtų tinkamai

valdomi neleidžiant pasikartoti nuteistojo nusikalstamam elgesiui ateityje. Žr. į pav.

STI rengimo metodinėse rekomendacijose nustatomi reikalavimai specialistams rengiant

STI ir teikiant siūlymą teismui dėl tikslingų probacijos sąlygų nustatymo ir jų motyvavimo nėra

pakankamai išsamūs ir aiškūs. STI rengimo metodinėse rekomendacijose dviprasmiškai nustatyta,

kad „Socialinio tyrimo išvados 8.1 papunktyje pateikiamos rekomendacijos dėl galimų probacijos

sąlygų kaltinamajam (nuteistajam) nustatymo <...>. Rekomenduojamos probacijos sąlygos turėtų

būti susijusios su kriminogeninių veiksnių, įrašytų socialinio tyrimo išvados 7.2 papunktyje,

mažinimu, atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu“ (19 punktas). Taip pat ir STI pateiktų

rekomendacijų dėl probacijos sąlygų motyvų pateikimo reikalavimai nėra pakankamai išsamūs:

„Socialinio tyrimo išvados 8.2 papunktyje nurodoma, kaip ir kokių kriminogeninių veiksnių

šalinimo būtų siekiama pagal rekomenduojamas probacijas sąlygas“ (20 punktas). Matyti, kad

rekomenduojamos probacijos sąlygos atlikus NERV gali būti ir nesusijusios su nustatytais

nuteistojo kriminogeniniais veiksniais arba ne visi teikiami siūlymai dėl probacijos sąlygų

(rekomendacijos) privalomai turi būti susieti su nustatytais kriminogeniniais veiksniais, todėl

rengiant STI pareigūnai nėra įpareigoti teikti siūlymus (rekomendacijas) teismui dėl probacijų

sąlygų kurios leistų suvaldyti visus nustatytus kriminogeninius veiksnius, o nenurodžius siūlymo

dėl probacijos sąlygų, neatsiranda ir pareiga motyvuoti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad STI

rengimo metodinėse rekomendacijose nėra išsamiai nurodomi ir apibrėžiami motyvų turinio STI

8

reikalavimai. Manome, kad toks teisinis reguliavimas leidžia atsirasti STI rengimo netinkamoms

darbo praktikoms ir kokybės trūkumams.

Probacijos tarnyba 2019 m. atliko 20 parengtų STI per 2018 metus analizę ir nustatė kad

dauguma Probacijos tarnybos 2018 metais teismui pateiktų STI buvo parengtos nekokybiškai,

netinkamai buvo vadovaujamasi STI rengimo metodinėmis rekomendacijomis, kai kuriais atvejais

išvados buvo parengtos formaliai, paviršutiniškai, nustatė jų kokybės trūkumus7.

Kalėjimų departamento Resocializacijos skyrius 2020 m. taip pat atliko STI, rengiamų

pataisos įstaigose8 kokybės vertinimą ir nustatė, kad daugeliu atvejų buvo nustatyta tik minimali

taikomos praktikos atitiktis keliamiems reikalavimams, taip pat nustatė STI teikiamų siūlymų dėl

probacijos sąlygų ir jų motyvų trūkumus, kuriuos Kalėjimų departamento resocializacijos skyriaus

nuomone būtina nedelsiant šalinti9.

Atlikę Probacijos tarnybos 2018-2020 metais parengtų ir Probacijos tarnybos pateiktų 45

STI turinio ir teismų nuosprendžius bylose analizę10 nustatėme, kad STI kai kurie teikiami siūlymai

neindividualizuojami, nesusiejami su padaryta veika kriminogeniniais veiksniais ir probleminėmis

sritimis, motyvuose naudojami standartiniai šabloniški teiginiai iš Teisės pažeidėjo įvertinimo

sistemą OASys (ang. OASys The Offender Assessment System) (toliau – OASys) vadovo,

nenurodoma kaip atsižvelgiant į nustatytus kriminogeninius veiksnius ir problemines sritis siūlomos

probacijos sąlygos teigiamai paveiks nuteistojo konkrečius kriminogeninius veiksnius ir sritis,

užtikrins veiksmingą nuteistojo resocializaciją ir (ar) kontrolę vykdant priežiūrą, nemotyvuojama,

kodėl yra būtina taikyti griežčiausią probuojamojo laisvo judėjimo apribojimą – buvimą namuose

nakties metu tam tikru laiku.

Pavyzdžiui:

Probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius 2019-12-13 parengė STI Nr. 5STI-2 dėl

kaltinamojo K.Z., kaltinamo nusikaltimais pagal BK 260 str. 1 d., 259 str. 2 d. ir 258 str. 2 d.

(neteisėtas disponavimas narkotinėmis psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar

kitaip platinti arba jų pardavimas ar kitoks jų platinimas) ir pagal BK 258 str. 2 d. (neteisėtai

įgijimas ar nešiojimas nešaunamojo ginklo ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą). Rengiant

STI, atlikus NERV pagal OASys metodiką nustatyta 48 balų vidutinė rizika. DŽR nenustatyta. 7 Lietuvos probacijos tarnybos 2019-06-11 pažyma Nr. 1/8-759 apie STI rengimo kokybę8 STI rengia ir pataisos įstaigų pareigūnai vadovaudamiesi tomis pačiomis STI metodinėmis rekomendacijomis ruošiant nuteistąjį lygtiniam paleidimui. Šiuo atveju STI turi padėti ir lygtinio paleidimo komisijoms apsispręsti ar yra pakankami pagrindai paleisti nuteistąjį lygtinai, jam atlikus BVK 157 straipsnyje nustatytą dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir individualizuoti probacijos sąlygas, kurias vėliau taikyti probuojamajam turi Probacijos tarnyba. Pradėję vykdyti tokius sprendimus ir pastebėję, kad sąlygos netinka probuojamojo kriminogeniniams veiksniams valdyti Probacijos tarnybos pareigūnai rengia teikimus teismui dėl probacijos sąlygų keitimo ar papildomų baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonių nustatymo ir dėl to susidaro prielaidos siekiant savanaudiškų tikslų piktnaudžiauti juos rengiant ir teikiant teismui.9 Kalėjimų departamento 2020-12-10 raštas Nr. 1S-3157 pavaldžioms įstaigoms „Dėl rekomendacijų NER vertinimo, STI ir individualių socialinės reabilitacijos planų rengimo kokybės gerinimui“ nurodyti Probacijos tarnybos rengiamoms STI būdingi trūkumai: 1.STI išvadoje neišskirti statiniai ir dinaminiai rizikos veiksniai (didinantys tikimybę, kad asmuo ateityje nusikals), taip pat apsauginiai veiksniai (mažinantys asmens kriminalinio elgesio riziką). 2. STI naudojami šabloniniai išsireiškimai, percituoti iš OASys vadovo (pvz.: asmuo yra vienišas ir tuo patenkintas) <...> šių šabloninių išsireiškimų naudojimas, aprašant konkretaus asmens riziką, deindividualizuoja pateikiamus duomenis, išeliminuoja galimybę aprašyti ir suprasti, kokie ir kaip konkrečiai rizikos bei apsauginiai veiksniai veikia vertinamą asmenį, kaip jis juos gali valdyti ir / arba valdo.10 Analizuotos 45 iš 50 Probacijos tarnybos pareigūnų 2018-2020 m. rengtų ir atliekant korupcijos rizikos analizę STT vertinti pateiktų STI

9

Probacijos tarnyba STI rekomendavo teismui nustatyti šias probacijos sąlygas: 1) neturėti,

nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla; 2) dalyvauti elgesio pataisos

programoje (toliau – EPP); 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 4) neišeiti iš namų tam tikru

laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 5) įsidarbinti, tęsti darbinę veiklą, mokytis arba

tęsti mokslą. Šie STI pateikti siūlymai ir motyvai neindividualizuoti, šabloniški, nenurodoma kokia

konkrečiai veikla užsiimti ar kokius daiktus įsigyti siūloma uždrausti nuteistajam; nenurodoma

kokiu tiksliai laiku neišeiti iš namų siūloma, šis siūlymas nemotyvuotas nustatytais individualiais

kriminogeniniais veiksniais ir sritimis, nepagrįstas šių probacijos sąlygų taikymo būtinumas;

nenurodyta, kokiose programose rekomenduojama dalyvauti ir nepateikiami aiškūs motyvai

kokiems individualizuotiems kriminogeniniams veiksniams ar sritims šis įpareigojimas skirtas

mažinti.

Probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius 2019-12-11 parengė STI dėl kaltinamojo

E.B., kaltinamo nusikaltimu pagal BK 260 str. 2 d., (neteisėtas disponavimas narkotinėmis

psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba jų pardavimas ar

kitoks jų platinimas). Rengiant STI, atlikus NERV pagal OASys metodiką nustatyta 30 balų žema

rizika, DŽR nenustatyta. Probacijos tarnyba rekomendavo teismui nustatyti 2 įpareigojimus: 1)

nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 2) dirbti, mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje

prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – UT). 2020-01-28

teismo nuosprendžiu nuteistasis buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, paskirtos Probacijos

tarnybos parengtoje STI nurodytos 2 probacijos sąlygos ir teismo iniciatyva paskirtos dar 2

papildomos probacijos sąlygos: 3) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios

vietos ir 4) lankytis pas priklausomybių konsultantą ir vykdyti jo rekomendacijas. Šiuo atveju

formaliai buvo atliktas NERV, neįvertintos reikšmingos aplinkybės, nepakankamai

individualizuotos sąlygos, nenurodoma kokią įtaką kaltinamojo socialinė aplinkos veiksniai turi jo

nusikalstamai veikai ir kriminogeniniams veiksniams. STI nurodyta, kad kaltinamasis anksčiau net

12 kartų buvo teistas Didžiojoje Britanijoje, tačiau STI nepateikta apibendrinta informacija apie

anksčiau padarytus pažeidimus, neišskirti apsauginiai veiksniai, nepateiktas siūlymas asmeniui

dalyvauti tam tikroje jo kriminogeninius veiksnius mažinančioje EPP. Atsižvelgiant į tai, kad

kaltinamasis, net 12 kartų teistas už viešosios tvarkos, pažeidimus, smurtinius, seksualinius

nusikaltimus, naudoja narkotines psichotropines medžiagas, negerbia visuomenės ir bendruomenės

yra linkęs daryti nusikaltimus, nebuvo pateiktas siūlymas nustatyti probacijos sąlygą būti namuose

nakties metu, kuri šiuo atveju galėtų geriau užtikrinti visuomenės saugumą ir nesiūlė

probuojamajam paskirti psichologo konsultacijas dėl priklausomybės nuo psichiką veikiančių

medžiagų ar gydymosi. Šias sąlygas papildomai nustatė teismas savo nuožiūra.

10

Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius 2018-02-22 parengė STI Nr. V12-1 dėl

kaltinamojo V.T., kaltinamo nusikaltimais pagal BK 260 str. 3 d. (neteisėtas disponavimas

narkotinėmis psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba jų

pardavimas ar kitoks jų platinimas). Atlikus NERV pagal OASys metodiką nustatyta 142 balų

aukšta rizika, taip pat nustatyta aukšta DŽR visuomenei, galima savižudybės rizika. Probacijos

tarnyba rekomendavo teismui nustatyti šiuos įpareigojimus: 1) nevartoti psichiką veikiančių

medžiagų 2) dalyvauti EPP; 3) gydytis priklausomybę narkotinėms medžiagoms, 4) lankytis

psichikos sveikatos centre; 5) nesilankyti romų bendrijoje Vilniuje nurodytu adresu; 6) neišvykti iš

Vilniaus miesto ribų be leidimo; 7) nekeisti gyvenamosios vietos be leidimo. STI buvo pateikti

siūlymai nuteistajam taikyti daug apribojimų, tačiau jų taikymo būtinybė motyvuota atmestinai,

naudojant šabloniškas formuluotes, neindividualizuojant kiekvieno pateikto siūlymo, nesusiejant jo

su padaryta veika, kriminogeninėmis ir probleminėmis sritimis, nenurodant kaip paskirti

įpareigojimai užtikrins veiksmingą nuteistojo resocializaciją ir kontrolę vykdant priežiūrą. Aprašant

NERV rezultatus neišskirti statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai.

Probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius 2019-11-27 parengė STI Nr. 1STI-5 dėl

kaltinamojo A.M., kaltinamo už smurtinį nusikaltimą pagal BK 145 str. 1 d. (grasino nužudyti

žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą). Atlikus NERV pagal OASys metodiką nustatyta 75 balų

vidutinė rizika ir aukšta DŽR visuomenei. Probacijos tarnyba rekomendavo šias probacijos sąlygas:

1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų 2) dalyvauti EPP; 3) mokytis arba dirbti. 4) būti namuose

nuo 19 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. STI nurodyta, kad kaltinamasis yra

įrašytas į Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus registrą nuo 2018-11-13, nurodoma, kad

kaltinamasis probacijos laikotarpiu netinkamai vykdė probacijos priemones, negerbia visuomenės ir

bendruomenės normų, elgiasi įžūliai ir įžeidžiančiai. Tačiau STI motyvuotoje nuomonėje dėl

probacijos sąlygų pateikiami šabloniški ir neindividualizuoti siūlymai, pavyzdžiui: siūloma

įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti EPP, tačiau nenurodyta, kokioje EPP siūloma dalyvauti nuteistajam.

STI motyvuose nurodoma, kad dalyvavimas EPP padidintų motyvaciją siekti, elgesio, mąstymo,

nuostatų, gyvenimo stiliaus ir draugų pokyčių, siekiant, kad ateityje nepažeidinėtų probacijos

sąlygų, tačiau nenurodoma, kokius konkrečiai kriminogeninius veiksnius padėtų šalinti dalyvavimas

EPP, koks numatomas teigiamas pokytis nurodytose probleminėse srityse ją pabaigus; siūloma

įpareigoti būti namuose nuo 19 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nurodomas

motyvas: siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, tačiau šis siūlymas išsamiai

nemotyvuojamas, nenurodomi konkretūs probleminiai kaltinamojo aspektai ir argumentai, kodėl

toks įpareigojimas būtinas, kodėl siūlomas toks laikas ir kokius kriminogeninius veiksnius taikant šį

ribojimą bus galima valdyti ar šalinti.

11

Probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius 2020-07-10 parengė STI Nr. STI-5 dėl

kaltinamojo M.I., kaltinamo už seksualinius ir smurtinius nusikaltimus pagal BK 149 str. 3 d.

(nepilnamečio išžaginimas), pagal BK 150 str. 3 d. (nepilnamečio seksualinis prievartavimas), pagal

BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas). Rengiant STI, atlikus NERV pagal OASys

metodika nustatyta 16 balų žema rizika. Probacijos tarnyba rekomendavo teismui nustatyti šias

probacijos sąlygas: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų 2) dalyvauti EPP; 3) mokytis arba

dirbti. 4) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. STI

nurodoma, kad nuteistasis gerai charakterizuojamas, padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis,

vienintelis, anksčiau neteistas, daugiau teisės pažeidimų nuteistasis nėra padaręs. Kriminogeninių

sričių nenustatyta, pakartotinio nusikalstamumo rizikos nėra. Nustatytos kriminogeninės sritys:

piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, nes panaudojęs alkoholį nuteistasis vartojo

smurtą, tačiau yra pakankamai motyvuotas alkoholio nevartoti; Mąstymas ir elgesys, nes

impulsyvumas, agresija, savitvardos praradimas jam yra būdingas pavartojus alkoholio. Taip pat

nustatyta nerezultatyvi sritis: gyvenimo stilius ir draugai. STI motyvuose nurodoma, kad buvimas

namuose nustatytu laiku ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, sumažintų

kaltinamojo pakartotinio nusikalstamumo riziką bei veiktų kaip prevencinė priemonė, o jo

užimtumas (mokymasis/darbas) ir jo gaunamos oficialios pajamos sumažintų kriminogeninius

veiksnius bei išlaikytų ir pagerintų finansinį stabilumą, EPP padėtų jam tikslų gyvenime siekti

visuomenėje priimtinais būdais, skatintų permąstyti savo elgesį bei padaryti teigiamas išvadas. Nors

pasiūlymai pateikti įvertinus konkrečią kaltinamojo situaciją ir šie veiksniai išsamiai aprašyti STI,

tačiau siūlomų sąlygų motyvai nėra pakankamai individualizuoti, nenurodoma kokį teigiamą

poveikį konkrečioms kaltinamojo kriminogeninėms sritims padarytų dalyvavimas EPP, kokioje

programoje siūloma dalyvauti nuteistajam, kokius kriminogeninius veiksnius tikimasi pašalinti ar

valdyti, taip pat nepakankamai individualiai motyvuotas siūlymas nustatyti privalomą nuteistojo

buvimą namuose 22-6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nenurodoma, kokias

kriminogenines sritis šis įpareigojimas paveiks, kodėl būtina jį nustatyti ir pan.

Be aukščiau nurodytų STI teikiamų siūlymų teismui dėl probacijos sąlygų ir jų

motyvacijos trūkumų pastebėtina, kad paprastai STI teikiami standartiniai siūlymai: 1) dirbti,

mokytis, registruotis UT; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, rečiau teikiami siūlymai: 1)

dalyvauti EPP, 2) neišvykti be leidimo, 3) nekeisti gyvenamosios vietos be leidimo, 4) įpareigoti

nuteistuosius būti namuose naktį, lankytis psichologo konsultacijose ir pan. ir rečiausiai teikiami

siūlymas – įpareigoti gydyti priklausomybes. Kai kurie STI siūlymai ir motyvai šabloniški,

neindividualizuoja probacijos sąlygų poveikio konkrečiam kaltinamajam, t. y. STI nenurodoma

konkrečiai kokio rezultato yra siekiama siūlant nustatyti šias probacijos sąlygas, kokius konkrečius

12

kriminogeninius veiksnius ir sritis sumažins šių įpareigojimų vykdymas, siūlant taikyti

įpareigojimus: būti namuose nakties metu ar neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono)

savivaldybės), išsamiau nepagrindžiamas jos taikymo būtinumas, o siūlymas gydytis

priklausomybės ligas dažniausiai neteikiamas, nors ir nustatomos priklausomybės nuo psichiką

veikiančių medžiagų problemos.

Darytina išvada, kad STI rengimo metodinėse rekomendacijose11 nustatytas nepakankamai

išsamus pareigūnų nuomonės dėl probacijos sąlygų ir motyvų pateikiamų STI teisinis reguliavimas

ir šį teisinį reguliavimą taikant susiformavusi STI išvadų ir motyvų pateikimo praktika Probacijos

tarnyboje sudaro sąlygas Probacijos tarnybos pareigūnams rengiant STI nemotyvuotai arba

nepakankamai motyvuotai siūlyti teismui nustatyti galimas probacijos sąlygas. Nustačius

kriminogeninius veiksnius pareigūnai nėra įpareigoti siūlyti teismui paskirti individualias ir

motyvuotas probacijos sąlygas visiems nustatytiems kriminogeniniams veiksniams šalinti ar

mažinti, todėl gali nepateikti individualiai motyvuotų siūlymų, nors objektyviai įpareigojimai

probuojamajam tikslingi. Nenustačius aiškių STI rengimo reikalavimų teisės aktuose, sudaromos

sąlygos Probacijos pareigūnams manipuliuoti specialiomis žiniomis apie kaltinamąjį siūlant teismui

paskirti švelnesnes probacijos sąlygas ar mažiau probacijos sąlygų nei tai būtina. Tokia situacija

didina piktnaudžiavimo STI galimybes ir mažina skaidrumą rengiant STI, todėl laikytina veiksniu,

galinčiu turėti įtakos korupcijos pasireiškimo tikimybei.

PASIŪLYMAI:

1. TEISINGUMO MINISTERIJAI: Tobulinti STI rengimo metodinėse rekomendacijose

nustatytus STI išvados pildymo metodinius reikalavimus, jame nustatant išsamesnius

reikalavimus STI išvadoje teikiamiems siūlymams (rekomendacijoms) teismui dėl galimų

probacijos sąlygų nustatymo, užtikrinant, kad rengiant STI, nustatytiems kaltinamojo

kriminogeniniams veiksniams ar probleminei sričiai šalinti būtų pateikti individualiai

motyvuoti siūlymai (rekomendacijos).

2. PROBACIJOS TARNYBAI:

2.1. Taikyti papildomas tikslines vidaus kontrolės priemones, siekiant išsiaiškinti rengiamų

STI trūkumus, mažinti nustatytų korupcijos rizikos veiksnių įtaką bei siekti formuoti

nuoseklią vienodą STI rengimo praktiką šalies mastu.

11 19 ir 20 punktai, kuriuose nustatyti STI teikiamų siūlymų dėl probacijos sąlygų teikimo ir jų motyvavimo reikalavimai

13

2.2. Organizuoti periodinius bendrus Probacijos tarnybos specialistų, rengiančių STI,

kvalifikacijos tobulinimo mokymus, klaidų ir gerosios praktikos aptarimą su kitų bausmių

vykdymo sistemos įstaigų darbuotojais.

2.3. Atlikti teismų nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriose 2019-2020 m. buvo

rengiamos STI, analizę ir parengti Probacijos tarnybos pateiktų siūlymų dėl probacijos

sąlygų taikymo ar netaikymo motyvų teismų nuosprendžiuose apžvalgą, atsižvelgiant į ją

patvirtinti pavyzdinį STI teikiamų siūlymų pagal nustatytus kriminogeninius veiksnius ir

motyvų aprašymą bei užtikrinti, kad pareigūnai rengdami STI į jį atsižvelgtų.

3.2. Teisės aktuose neapibrėžtos ir nenustatytos objektyvios aplinkybės ir kriterijai, kada

turi būti atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas „kitais būtinais atvejais“

NERV probacijos procese yra pirma ir pamatinė probacijos proceso procedūra, jos tikslas

yra įvertinti pakartotinę probuojamojo ar kaltinamojo nusikalstamo elgesio riziką balais ir nustatyti

jos lygį, nustatyti probuojamojo didelės žalos riziką (toliau – DŽR) vaikams, visuomenei,

pažįstamiems suaugusiems, nustatyti kriminogeninius veiksnius, problemines sritis, į kuriuos

atsižvelgiant teismas priima sprendimą dėl galimybės kaltinamajam taikyti bausmės vykdymo

atidėjimą, o probuojamajam sudaromas individualus probuojamojo priežiūros planas (toliau –

Priežiūros planas), jame iškeliami ilgalaikiai resocializacijos tikslai, paskiriamos resocializacijos

priemonės (toliau – RSP), taikomos elgesio kontrolės priemones (toliau – EKP) nustatomas jų

taikymo

intensyvumas, atkuriamojo teisingumo priemonės, įvertinamas specialusis paslaugų ar socialinės

pagalbos probuojamajam poreikis. Žr. į pav.

14

Probacijos įstatymas nustato, kad NERV atliekamas rengiant STI ar kitais būtinais

atvejais“ Rizikos vertinimo rezultatai gali būti naudojami sprendžiant dėl probacijos skyrimo

tikslingumo, nustatant arba keičiant probacijos sąlygas ar sudarant arba keičiant individualų

probuojamojo priežiūros planą ir kitais būtinais atvejais“. NERV detalizuoja Probacijos ir kitų

baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašas12 (toliau – Probacijos vykdymo

tvarkos aprašas), kuriame nustatyta, kad „Prieš rengiant priežiūros planą, paprastai

probuojamajam atliekamas NER įvertinimas, jei rengėjas neturi informacijos apie pirmiau šiam

probuojamajam atliktus NER įvertinimus“ (5 punktas). Tačiau nei įstatyme nei minėtame tvarkos

apraše neapibrėžta, kokiais „kitais būtinais atvejais“ galima atlikti NERV.

„Kitų būtinų atvejų“ sąlygą išplečiančių nuostatų galima rasti Kalėjimų departamento

direktoriaus patvirtintose NERV metodikų ir programinio darbo su nuteistaisiais probacijos

tarnybose metodinės rekomendacijose13 (toliau NERV ir EPP rekomendacijos), kuriose nurodoma,

kad „Pakartotinis OASys rizikos vertinimas organizuojamas prižiūrimojo gyvenime atsiradus

pokyčių ar paaiškėjus aplinkybių, kurios gali turėti reikšmingos įtakos rizikos įvertinimo

rezultatams (reikšmingas NER lygio padidėjimas ar sumažėjimas, DŽR pokyčiai, probleminių sričių

pasikeitimas)“ (31 punktas). Tačiau ir minėtose rekomendacijose nenurodoma kokie probuojamojo

gyvenime atsiradę pokyčiai gali turėti „reikšmingos įtakos“ probuojamojo rizikai, koks rizikos,

DŽR ar probleminių sričių padidėjimas ar sumažėjimas gali būti laikomas „reikšmingu“ ir kaip

Probacijos tarnybos pareigūnas iš anksto neatlikęs NERV, gali nustatyti, kad probuojamojo

gyvenime įvykę pokyčiai turės „reikšmingos įtakos“ rizikos vertinimo rezultatams. Kitų teisės aktų,

reglamentuojančių kokiais „kitais būtinais atvejais“ arba nustatytų aiškius kriterijus kada NERV

gali būti atliekamas, nenustatėme.

Atlikę analizę, nustatėme Probacijos tarnybos pareigūnai praktikoje pirmą kartą NERV

atlieka pradedant vykdyti probuojamojo priežiūrą, jei jis nebuvo atliktas rengiant kaltinamojo

socialinio tyrimo išvadą. Pakartotinai NERV praktikoje atliekamas rengiant teikimus teismui,

siekiant pagrįsti probacijos nutraukimo, sąlygų keitimo ar papildomų baudžiamojo poveikio

priemonių nustatymo, bausmės atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo priežastis, taip pat prieš

priimant sprendimą dėl intensyvios priežiūros (toliau – IP) pratęsimo ir kitais atvejais. Kitų būtinų

atvejų, kada Probacijos tarnyba turi pareigą atlikti probuojamojo NER pervertinimą teisės aktai

neapibrėžia, todėl priežiūros pareigūnas gali laisvai spręsti kada atlikti NER pervertinimą ir tuo

piktnaudžiauti.

12 Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1R-175 „Dėl Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“13 Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir programinio darbo su nuteistaisiais probacijos tarnybose metodinės rekomendacijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-11 „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir programinio darbo su nuteistaisiais probacijos tarnybose metodinių rekomendacijų patvirtinimo“

15

Atsitiktinės atrankos būdu įvertinus 2018-2020 m. parengtus NERV dokumentus ir

probuojamųjų Priežiūros planus nustatėme, kad praktikoje NERV pervertinimas atliekamas ne tik

prieš priimant sprendimą dėl IP pratęsimo ir rengiant teikimus teismui. Probacijos tarnybos

pareigūnai tam tikrais atvejais taiko „kitų būtinų atvejų“ sąlygą ir atlieka rizikos pakartotinį

pervertinimą ir kitais atvejais, kurie nėra aiškiai reglamentuoti. Taip pat pasitaiko atvejų, kai

pareigūnai pakartotinio NERV neatlieka rengdami teikimus teismui.

Pavyzdžiui:

A.K., įrašytas į Panevėžio regiono skyriaus registrą nuo 2017-05-04. Sudarytas 2017-05-09

Priežiūros planas Nr. R-02/1-70/5/17. Atlikus pirmą NERV pagal OASys metodiką nustatyta NER

67 b. (vidutinė rizika). 2017-08-04 buvo atliktas NERV pervertinimas rengiant teikimą teismui dėl

probacijos sąlygų keitimo. Priežiūros plane nurodyta kad 2017-09-26 nustatyta, kad probuojamasis

savavališkai nutraukė gydymąsi reabilitacijos centre „Vilties švyturys“ toliau gydytis neketina,

paskirtų vaistų nevartoja, po šio fakto nustatymo buvo atliktas 2 NER pervertinimas, tačiau teikimas

teismui rengiamas nebuvo.

I.K., įrašytas į Vilniaus regiono skyriaus registrą nuo 2019-07-12. Atlikus pirmą NERV

pagal OASys metodiką nustatyta NER 20 b. (žema rizika). Sudarytas 2019-07-02 Priežiūros planas

Nr. 5DN-489. 2020-11-17 buvo parengtas teikimas teismui dėl probacijos sąlygų pakeitimo ir

papildomos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo – gydytis piktnaudžiavimo alkoholiu

priklausomybę, NER pervertinimas atliktas nebuvo.

D.Č., įrašytas į Šiaulių regiono skyriaus registrą nuo 2019-07-12. Sudarytas 2019-09-10

Priežiūros planas Nr. 4VD-1540. Atlikus pirmą NERV nustatyta NER 109 b. (aukšta rizika). 2019-

09-13 parengtas 1 teikimas teismui dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, NER pervertinta

nebuvo. 2019-10-11 parengtas 2 teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, NER

pervertinta nebuvo. 2019-12-20 parengtas 3 teikimas dėl probacijos sąlygų pakeitimo, NER

pervertinta nebuvo. 2020-02-07 parengtas teikimas teismui dėl bausmės vykdymo atidėjimo

panaikinimo, NER pervertinta nebuvo.

V.A., įrašytas į Klaipėdos regiono skyriaus registrą nuo 2019-10-09. Sudarytas 2019-10-30

Priežiūros planas Nr. 4VD-251. Atlikus NERV pagal OASys metodiką nustatyta NER 108 b.

(aukšta rizika) ir vidutinė visuomenei DŽR. 2019-11-28 parengtas teikimas teismui dėl bausmės

vykdymo atidėjimo panaikinimo, NER pervertinta nebuvo. 2020-01-03 parengtas teikimas teismui

dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, NER pervertinimas atliktas.

V.D.G., įrašytas į Kauno regiono skyriaus registrą nuo 2018-02-26. Lygtinai paleistas iš

Pravieniškių pataisos namų. Sudarytas 2018-02-27 Priežiūros planas Nr. Nr. KP-309. 2018-02-27.

Atlikus pirmą NERV pagal OASys metodiką nustatyta 23 b. (žema rizika). 2018-04-05 atliktas

NER pervertinimas, priežastis Priežiūros plane nenurodyta, tačiau Priežiūros plane nurodyta, kad

16

probuojamasis 2018-04-03 pakeitė gyvenamąją vietą persikraustė gyventi iš Kauno į Mažeikius.

2018-04-30 Parengtas teikimas teismui dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių (IP ir

psichologo konsultacijų) paskyrimo, NERV pervertinimas neatliktas.

Apibendrinant aukščiau nurodytus NERV atlikimo (pervertinimo) atvejus, taikomi šie

teisės aktų neapibrėžti atvejai, kada atliekamas NER pervertinimas priežiūros metu, nors teikimas

teismui nėra rengiamas:

1) kai teismas įpareigoja probuojamąjį gydytis priklausomybę nuo psichiką veikiančių

medžiagų ir Priežiūros plane nustatoma atitinkama RSP, tačiau nustatoma, kad probuojamasis

pažeidžia šį įpareigojimą ir savavališkai nutraukia gydymąsi ar dėl kitų priežasčių jo nepabaigia;

2) kai teismas įpareigoja probuojamąjį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau

nustatomi atvejai, kad probuojamasis sistemingai pažeidžia šį draudimą;

3) kai probuojamasis pakeičia gyvenamąją vietą ir persikelia gyventi į kito Probacijos

tarnybos regiono skyriaus administruojamą teritoriją.

Pažymėtina, kad probuojamojo gyvenime nuolatos vyksta teigiami ar neigiami pokyčiai:

pvz.: baigė/nebaigė mokyklos, įgijo išsilavinimą/specialybę, įsidarbino/buvo atleistas, sukūrė

šeimą/išsiskyrė, įsigijo/prarado būstą, baigė/nebaigė sėkmingai EPP, dalyvavo priklausomybės

reabilitacijoje, baigtas/nebaigtas tikslinis gydymas dėl priklausomybių ir pan., kurie gali įtakoti

atskirą kriminogeninių sričių vertinimą ir jo balus. Nors tai ir gali neturėti reikšmingos įtakos NER

lygio pokyčiui, tačiau gali būti reikalinga siekiant nustatyti naujas RSP ar EKP arba jas pakeisti

Priežiūros plane, todėl įvykus šiems objektyviems pokyčiams probuojamojo gyvenime gali būti

tikslinga atlikti NER pervertinimą, tačiau skaidrioje sistemoje tokios aplinkybės, kada privalo būti

atliktas NERV turi būti aiškiai apibrėžtos ir nustatytos, o ne prognozuojamos, kad būtų išvengta

piktnaudžiavimo NER pervertinimo galimybe o NERV atlikimas netaptų įrankiu siekti asmeninės

naudos ar vykdyti korupcines veikas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) savo praktikoje yra

išaiškinęs, kad „įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga

laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai

gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis“14. Teisėtumo principo suponuojami

imperatyvai reikalauja, kad nuteistajam privalomas elgesio modelis ne tik būtų nustatytas įstatymo,

bet ir būtų jam žinomas bei suprantamas arba būtų preziumuojama, kad jis yra jam žinomas15.

14 Žr.: LVAT 2011 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1427/2010; 2013 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-434/201315 Žr.: LVAT 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1351/2009; taip pat žr. 2013 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1449/2013; 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1898/2013.

17

Teisiniame reguliavime naudojama neaiškaus turinio sąlyga „kitais būtinais atvejais“

įteisina pareigūnų neribotą diskreciją atlikti probuojamojo NERV motyvuojant, kad tai buvo būtina

praktiškai bet kada ir taip susikurti RSP ir EKP keitimo motyvą ir teisėtumo regimybę priežiūros

metu. Dėl to Probacijos tarnyboje taikoma praktika, kai ne visais atvejais rengiant teikimą teismui

atliekamas probuojamojo NER pervertinimas, tačiau probuojamojo priežiūros atlikimo metu gali

būti atliekamas kitais teisės aktuose neapibrėžtais atvejais, nesikreipiant į teismą, laikytina kritiniu

korupcijos rizikos veiksniu.

PASIŪLYMAI:

1. KALĖJIMŲ DEPARTAMENTUI: Atsižvelgiant į šiame išvados skirsnyje nurodytus

trūkumus ir motyvus tobulinti NERV atlikimo procedūrų teisinį reguliavimą: nustatyti kitų

būtinų atvejų, kada būtina atlikti NERV ir jos pervertinimo aiškius kriterijus, atlikto NERV

galiojimo bendrą terminą, pareigūnų teises ir pareigas atliekant NERV.

2. PROBACIJOS TARNYBAI: Taikyti papildomas tikslines vidaus kontrolės

priemones, siekiant išsiaiškinti NERV atlikimo trūkumus ir mažinti nustatytų korupcijos

rizikos veiksnių įtaką bei siekti formuoti nuoseklią vienodą praktiką NERV atlikimo

veiklos srityje šalies mastu.

3.3. Atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą selektyviai ir formaliai taikomos

adaptuotos pakartotinio smurtinio ir seksualinio elgesio vertinimo metodikos

Probacijos įstatyme nustatyta pareiga Probacijos tarnybos pareigūnams NERV atlikti

vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintomis metodikomis. Nusikalstamo

elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių

vykdymo sistemoje tvarkos apraše16 (toliau – NERV metodikų taikymo tvarka) nustatyta, kad

NERV gali atlikti bet kuris specialistas, atitinkantis šiuos bendruosius ir specialiuosius

kvalifikacinius reikalavimus:

„15.1. turėti aukštąjį, pageidautina socialinių, humanitarinių ar medicinos studijų

krypties išsilavinimą, būti išklausę metodinius mokymus ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą;

15.2. turėti patirties atliekant individualius įvertinimus;

15.3. turėti patirties atliekant interviu, administruojant ir interpretuojant standartizuotus

testus;

15.4. būti baigę tikslinius konkrečios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos

naudotojų rengimo mokymus ir turėti šių mokymų baigimo pažymėjimą“ (15 punktas).

16 Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl NERV metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų NERV metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“

18

NERV ir EPP rekomendacijose nustatyta, kad „Specialistai, taikantys NERV metodikas ir

elgesio pataisos programas, turi vadovautis metodiniais vadovais ir juose pateiktomis taikymo

rekomendacijomis“(5 punktas). Baigus OASys vertinimą, rekomenduojama įvertinti nustatytus

kriminogeninius veiksnius, kurie gali rodyti, ar reikalingas papildomas specialistų įvertinimo

poreikis pagal kitas rizikos vertinimo metodikas, pavyzdžiui, asmenims, įvykdžiusiems seksualinius

nusikaltimus, – pagal rizikos vertinimo metodiką SVR-20, asmenims, padariusiems smurtinius

nusikaltimus, – pagal rizikos vertinimo metodikas HCR-20, SARA (28 punktas). Rizikos vertinimo

metodikas HCR-20, SVR-20, SARA, PCL:SV, B-SAFER taikantys specialistai turi atitikti specialius

kvalifikacinius reikalavimus: turėti aukštąjį universitetinį psichologinį išsilavinimą, būti išklausę

metodinius mokymus“ (36 punktas).

Vertinant sistemiškai antikorupciniu požiūriu NERV HCR-20, PCL:SV, SVR-20, SARA ir

B-SAFER NERV metodikų (toliau - NERV spec. metodikos) taikymo teisinį reguliavimą

pastebėtina, kad NERV ir EPP rekomendacijose nustatoma NERV spec. metodikų naudojimo

paskirtis ir tikslai, iš kurių matyti, kad šios spec. metodikos skirtos įvertinti suaugusių

probuojamųjų ir kaltinamųjų pakartotinio smurtinio ar seksualinio elgesio riziką17, tačiau nei NERV

ir EPP rekomendacijose, nei OASys ar kitų metodikų vadovuose nėra nustatyti aiškūs kriterijai,

kokiais atvejais atliekant NERV Probacijos tarnybos pareigūnai turi atlikti NERV vadovaujantis

spec. metodikomis. Taip pat pažymėtina, kad Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintos

norminės NERV metodikų taikymo tvarkos18 15 punkte ir nenorminių NERV ir EPP

rekomendacijų19 36 punkte nustatyti specialieji reikalavimai specialistams, kurie turi teisę atlikti

NERV pagal spec. metodikas yra prieštaringi, todėl lieka neaišku ar Probacijos tarnybos specialistas

ar pareigūnas neturintis aukštojo universitetinio psichologinio išsilavinimo, tačiau turintis kitą

socialinių, humanitarinių ar medicinos studijų krypties išsilavinimą, išklausęs metodinius mokymus

turi teisę atlikti vertinimą vadovaujantis spec. NERV metodikomis. Toks neaiškus ir prieštaringas

teisinis NERV atlikimo spec. metodikomis reguliavimas sukuria prielaidas Probacijos tarnybai

nerengti Probacijos tarnybos specialistų, kurie neturi specialaus aukštojo universitetinio

psichologinio išsilavinimo, tačiau turi kitą socialinių, humanitarinių ar medicinos studijų krypties

išsilavinimą20, atlikti NERV spec. metodikomis, o psichologinį išsilavinimą turinčių specialistų 17 Smurto rizikos vertinimo metodiką HCR-20 (angl. HCR-20 Assessing Risk for Violence; Historical, Clinical, Risk Management – 20) (toliau – HCR-20); Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą OASys (ang. OASys The Offender Assessment System); Hare psichopatijos klausimyno atrankos versiją PCL:SV (ang. PCL:SV Hare Psychopathy Checklist: Screening Version) (toliau - PCL:SV); Seksualinio smurto rizikos vertinimo metodiką SVR-20 (angl. SVR-20 The Sexual Violence Risk) (toliau – SVR); Prievartos tarp sutuoktinių rizikos vertinimo metodiką SARA (ang. SARA The Spausal Assault Risk Assessment) (toliau – SARA); Sutrumpintą smurto prieš sutuoktinę/partnerę rizikos vertinimo metodiką B-SAFER (angl. – Brief Spousal Assault Form for the Evaluation of Risk ) (toliau – B-SAFER); paaugliams taikoma bendra NERV metodiką - Rizikos ir atsako į intervencijas artimiausioje ateityje vertinimą: paauglių versiją START:AV (ang. The short-Term Assessment of Risk and Treatability: Adolescent Version) (toliau – START:AV ) 18 Paskelbta Lietuvos Respublikos teisės aktų registre19 Nepaskelbtos Lietuvos Respublikos teisės aktų registre20 Probacijos tarnybos duomenimis 2020-10-01 Probacijos tarnyboje dirbo 356 pareigūnai, iš jų tik 10 proc., t.y. 35 pareigūnai neturi aukštojo universitetinio išsilavinimo, likę pareigūnai turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, iš jų 7 pareigūnai turi aukštąjį universitetinį psichologijos krypties išsilavinimą, iš jų: Vilniaus regiono skyriuje 2, Kauno – 1, Klaipėdos – 1, Panevėžio -2 ir Šiaulių 1 specialistas, tačiau nei vienas nėra pabaigęs specialių metodinių NERV vertinimo naudojant specialiosiomis metodikomis mokymų ir gavę pažymėjimus, todėl teisės atlikti vertinimų

19

Probacijos tarnyboje atlikti NERV spec. vertinimą tiesiog nepakanka21. Nesant nustatytų aiškių ir

nedviprasmiškų NERV atlikimo spec. metodikoms kriterijų teisės aktuose ir pareigos pareigūnams

nustatytais atvejais privalomai atlikti vertinimą spec. metodika, neužtikrinamas vienodos NERV

atlikimo praktikos formavimas Probacijos tarnyboje ir palikta diskrecija NERV atliekančiam

Probacijos tarnybos pareigūnui, kuris vėliau planuoja ir atlieka priežiūrą, nuspręsti kada jo paties,

atliekant NERV pagal bendrą OASys metodiką nustatyti kriminogeniniai veiksniai „parodys“ ar

šiuo atveju reikalingas papildomas NERV vertinimas spec. metodikomis. Per plati pareigūnų

diskrecija ir nepakankamas skaičius psichologinį išsilavinimą turinčių specialistų Probacijos

tarnyboje sudaro palankias sąlygas formuotis selektyvaus spec. metodikų probuojamiesiems

nuteistiems ir kaltinamiesiems už smurtinius ar seksualinius nusikaltimus taikymo praktikai

Probacijos tarnybos regiono skyriuose.

Atsitiktinės atrankos būdu įvertinus Probacijos tarnybos priežiūroje esančių probuojamųjų

atlikto NERV dokumentus nustatyta, kad absoliučia dauguma vertintų atvejų probuojamųjų,

nuteistų už smurtą prieš sutuoktinę/partnerę arba kitus asmenis, atliekant NERV pakartotinio smurto

rizikos pagal spec. SARA, B-SAFER ar HCR-20 metodikas vertinimas nėra atliekamas, o

atliekamas vertinimas priežiūros metu, dažnai išlieka formalus ir nedaro reikšmingos įtakos

probuojamojo resocializacijai.

Pavyzdžiui:

D.K., įrašytas į Kauno regiono skyriaus registrą nuo 2020-10-14. Sudarytas 2020-10-19

priežiūros planas Nr. 1DN 9310. Nuteistas pagal BK 140 str. 2 d (fizinio skausmo sukėlimas ir

nesunkus sveikatos sutrikdymas) už smurtinį nusikaltimą prieš savo sugyventinę. Atlikus NERV

pagal OASys metodiką nustatyta NER 53 balai (vidutinė rizika). NER nebuvo vertinta

specialiosiomis HCR-20, SARA arba B-SAFER metodikomis, nors teismo nuosprendyje nurodoma,

kad asmuo ne kartą teistas už nusikaltimus, susijusius su smurto artimoje aplinkoje panaudojimu,

teistumas neišnykęs, taigi jis laikomas recidyvistu, taip pat gydėsi psichikos ligą, jam nustatyti

psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas.


Priežiūros planas Nr. 4VD-1540. Teismo nuosprendžiu nuteistas už smurtinį nusikaltimą prieš

sugyventinę pagal BK 140 str. 2 d. Atlikus NERV pagal OASys metodiką nustatyta NER 109 b.

(aukšta rizika). NER nebuvo vertinta HCR-20, SARA arba B-SAFER metodikomis, nors teismo

nuosprendyje ir atliekant NERV nurodyta, kad Probuojamasis anksčiau teistas 12 kartų, visais

atvejais už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, laikomas recidyvistu.

vadovaujantis specialiosiomis metodikomis neturi.21 2021-01-15 duomenimis Probacijos tarnyboje įsteigtos 8 psichologų pareigybės iš jų 6 užimtos: Vilniaus regiono skyriuje įsteigtos 3 pareigybės, visos 3 užimtos; Kauno regiono skyriuje įsteigtos 2 pareigybės iš jų užimta 1; Klaipėdos regiono skyriuje įsteigta 1 pareigybė, ji užimta; Panevėžio regiono skyriuje įsteigta 1 pareigybė, ji užimta; Šiaulių regiono skyriuje įsteigta 1 pareigybė, šiuo metu laisva

20

A.T., įrašytas į Vilniaus regiono skyriaus registrą nuo 2019-03-26. Sudarytas 2019-03-27

Priežiūros planas Nr. V11M-2018. Teismo nuosprendžiu nuteistas už smurtinį nusikaltimą fizinio

skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 str. 1 d., anksčiau teistas 2 kartus

už smurtinius nusikaltimus. Atlikus NERV pagal OASys metodiką nustatyta NER 60 b. (vidutinė

rizika). 2020-04-16 Vilniaus skyriaus psichologas atliko NERV pagal specialiąją SARA metodika

(praėjus beveik 1 mėnesiui po NER nustatymo ir Priežiūros plano sudarymo), nustatyta vidutinė

smurto prieš intymią partnerę rizika bei vidutinė gręsianti smurto prieš kitus asmenis rizika, pateikti

siūlymai spręsti alkoholio vartojimo problemas, skatinti užimtumą, dirbti ties pykčio valdymo ir

gerinti smurto formų atpažinimo ir savikontrolės įgūdžius. Priežiūros plane RSP po atlikto NERV

spec. metodika netikslintos.

G.G., įrašytas į Panevėžio regiono skyriaus registrą nuo 2018-06-13. Sudarytas 2018-06-

21 Priežiūros planas Nr. P-02/2-1739. Teismo nuosprendžiu nuteistas už smurtinį nusikaltimą prieš

savo šeimos narį – nepilnametį vaiką, pagal BK 140 str. 2 d. Atlikus NERV pagal OASys metodiką

nustatyta NER 46 b. (vidutinė rizika). 2018-07-16 Panevėžio skyriaus psichologas atliko NERV

pagal specialiąją HCR-20 metodiką, nustatyta vidutinė smurto panaudojimo rizika (praėjus beveik 1

mėnesiui po NER nustatymo ir Priežiūros plano sudarymo). Priežiūros plane RSP po atlikto NERV


V.K., įrašytas į Panevėžio regiono skyriaus registrą nuo 2018-11-20. Sudarytas 2018-11-23

Priežiūros planas Nr. P-02/2-2793. Teismo nuosprendžiu nuteistas už smurtinį nusikaltimą prieš

sugyventinę, pagal BK 140 str. 2 d. Atlikus NERV pagal OASys metodiką nustatyta NER 53 b.

(vidutinė rizika). 2018-12-13 Panevėžio skyriaus psichologas atliko NERV pagal specialiąją SARA

metodiką, nustatyta vidutinė pakartotino smurto panaudojimo rizika (praėjus beveik 1 mėnesiui po

NER nustatymo ir Priežiūros plano sudarymo). Pateiktos rekomendacijos taikyti intervenciją, kurį

būtų nukreipta į teisės pažeidėjo motyvavimą nedaryti teisės pažeidimų, tinkamai vykdyti paskirtus

įsipareigojimus, rekomenduota lankytis pas psichologą. Priežiūros plane RSP po atlikto NERV


I.K., įrašytas į Vilniaus regiono skyriaus registrą nuo 2019-07-12. Sudarytas 2019-07-12

Priežiūros planas Nr. 5DN-489. Teismo nuosprendžiu nuteistas už smurtinį nusikaltimą prieš žmoną

pagal BK140 str. 2 d., 144 str. 138 str. 2 d. Atlikus NERV pagal OASys metodiką nustatyta NER 20

b. (žema rizika). NER nebuvo vertinta specialiosiomis metodikomis HCR-20, SARA arba B-

SAFER, nors teismo nuosprendyje buvo nurodyta, kad padarytas smurtinis nusikaltimas ir vėlesni

probuojamojo veiksmai – palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, sukėlė

neatstatomas pasekmes – žmonos mirtį.


Priežiūros planas Nr. R-02/1-70/5/17. Teismo nuosprendžiu nuteistas už smurtinį nusikaltimą prieš

21

nepažįstamą asmenį pagal BK 145 str. 2 d., 284 str. 2 d. už grasinimą nužudyti ir viešosios tvarkos

pažeidimą. Atlikus NERV pagal OASys metodiką nustatyta NER 67 b. (vidutinė rizika). NER

nebuvo vertinama specialiosiomis metodikomis HCR-20, SARA arba B-SAFER, nors teismo

nuosprendyje buvo nurodyta, kad padarytas smurtinis nusikaltimas, grasinimas nužudyti naudojant

peilį, anksčiau teistas už smurtinius ir seksualinius nusikaltimus 4 kartus.

V.A., įrašytas į Klaipėdos regiono skyriaus registrą nuo 2019-10-09. Sudarytas 2019-10-30

Priežiūros planas Nr. 4VD-251.Teismo nuosprendžiu nuteistas už smurtinį nusikaltimą prieš asmenį

pagal BK 138 str. 1 d. ir BK 284 str. Atlikus NERV pagal OASys metodiką nustatyta NER 108 b.

(aukšta rizika) ir vidutinė visuomenei DŽR. NER nebuvo vertinta specialiosiomis metodikomis

HCR-20, SARA arba B-SAFER, nors NERV OASys protokolo 4- 5 p. nurodoma, kad

probuojamasis anksčiau teistas 6 kartus iš jų 1 už plėšimą smurtinį ir kad smurtiniai nusikaltimai

yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis.

Atsitiktinės atrankos būdu įvertinus probuojamųjų, nuteistų už seksualinio pobūdžio

nusikalstamas veikas, Priežiūros planus nustatyta, kad ne visais atvejais atliekant probuojamojo

NERV ir paaiškėjus, kad kriminogeniniai veiksniai susiję su probuojamojo seksualiniu elgesiu,

buvo atliekamas pakartotinio nusikalstamo seksualinio elgesio vertinimas taikant specialiąją SVR-

20 metodiką ir pagal jos rezultatus buvo nustatomos, peržiūrimos ir keičiamos SRP ir EKP

Priežiūros planuose.

Pavyzdžiui:

R.M., įrašytas į Panevėžio regiono skyriaus registrą nuo 2019-10-09. Sudarytas 2019-01-

03 Priežiūros planas Nr. P-02/2-1147. Teismo nuosprendžiu nuteistas už seksualinį nusikaltimą

pagal BK 1511 str. 1 d. Atlikus NERV pagal OASys metodiką nustatyta NER 29 b. (žema rizika) ir

DŽR vaikams (žema rizika). Probuojamasis anksčiau nebuvo teistas, toks elgesys nėra

pasikartojantis, tačiau 2019-10-01 Panevėžio skyriaus psichologė atliko NERV pagal specialiąją

SVR-20 metodiką, kurio metu buvo nustatyta maža seksualinio nusikaltimo rizika ir pateiktos

rekomendacijos taikyti intervenciją, kurį būtų nukreipta į teisės pažeidėjo motyvavimą nedaryti

teisės pažeidimų, tinkamai vykdyti paskirtus įsipareigojimus (praėjus beveik 10 mėnesių po NER

nustatymo ir Priežiūros plano sudarymo). Priežiūros plane RSP po atlikto NERV spec. metodika

netikslintos.

P.M., įrašytas į Kauno regiono skyriaus registrą nuo 2018-12-17. Sudarytas 2019-01-03

Priežiūros planas Nr. KP-9. Teismo nuosprendžiu nuteistas už seksualinį nusikaltimą pagal BK 1511

str. 1 d. Atlikus NERV pagal OASys metodiką nustatyta NER 29 b. (žema rizika) ir DŽR vaikams

(žema rizika). NER nebuvo vertinta specialia seksualinio NERV SVR-20 metodika.

22

A.K., įrašytas į Vilniaus regiono skyriaus registrą nuo 2018-06-25. Sudarytas 2018-06-25

Priežiūros planas Nr. M-1796. Teismo nuosprendžiu nuteistas už seksualinį nusikaltimą pagal BK

150 str. 2 d. ir 149 str. 2 d. Atlikus NERV pagal OASys metodiką, nustatyta NER 41 b. (vidutinė

rizika) ir DŽR visuomenei (žema rizika). Probuojamasis anksčiau teistas 3 kartus iš jų 2

nusikaltimai smurtiniai, seksualinį nusikaltimą padarė pirmą kartą. 2018-07-26 Vilniaus regiono

skyriaus psichologas atliko NERV specialia SVR-20 metodika, nustatyta vidutinė seksualinio

elgesio rizika prieš moteris (praėjus 1 mėnesiui po NER nustatymo ir Priežiūros plano sudarymo).

Pateiktos rekomendacijos: teikti individualią psichologo pagalbą arba dalyvauti grupinėje

programoje, kuri padėtų ugdyti visuomenės normoms priimtinas nuostatas, ugdytų savikontrolę.

Vengti konfliktinių situacijų bei vietų, kuriose vartojamos psichoaktyvios medžiagos kaip alkoholis,

riboti naktinį gyvenimą, rasti alternatyvią veiklą neskatinančią vartoti alkoholio arba kreiptis į

priklausomybių konsultantę. Po vertinimo SVR -20 metodika 2018-07-26 buvo atliktas pakartotinis

vertinimas OASys metodika dalyvaujant psichologui, kuris įvertinęs probuojamojo NER pagal

specialiąją SVR-20 metodika kartu įvertino ir OASys 10, 11 ir 12 dalis.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus Probacijos tarnybos praktikos atliekant probuojamųjų

nuteistų už smurtinio ar seksualinio pobūdžio nusikaltimus NERV specialiosiomis metodikomis

pavyzdžius, darytina išvada, kad Probacijos tarnyboje skirtinguose padaliniuose taikoma skirtingos

NERV atlikimo naudojant spec. NERV metodikas praktika, galimai diskriminuoja probuojamuosius

ir didina korupcijos pasireiškimo tikimybę. Išskirtini šie darbo praktikos trūkumai galintys turėti

įtakos korupcijos pasireiškimo tikimybei:

1. Specialusis vertinimas spec. SARA, HCR-20 ir SVR-20 NERV metodikomis

atliekamas selektyviai. Palikta plati diskrecija pareigūnams priimti sprendimą savarankiškai ar

probuojamuosius vertinti pagal specialiąsias adaptuotas NERV metodikas. Nustatyta atvejų, kada

mažiau pavojingų probuojamųjų NER buvo įvertinta specialiąja NERV SARA metodika, kai tuo

tarpų probuojamųjų, kurie yra recidyvistai arba ne pirmą kartą nuteisti už smurtinius nusikaltimus

prieš šeimos narius NER nebuvo vertinama pagal spec. metodikas.

2. Psichologų Probacijos tarnybos regionų skyriuose trūkumas iš dalies įtakoja praktikos

neatlikti probuojamojo NERV naudojant spec. metodikas taikymą. Probacijos tarnybos Vilniaus ir

Panevėžio regionų skyriuose dirba psichologai, kurie turi reikalingą kompetenciją atlikti tokius

vertinimus, todėl šiuose skyriuose kartais, bet ne visais atvejais, atliekamas probuojamųjų NERV

spec. metodikomis. NERV spec. metodikomis Probacijos tarnybos Klaipėdos, Kauno arba Šiaulių

regionų skyriuose, kuriuose nėra psichologų arba jų per mažai, atvejų nenustatėme.

23

3. Nustatyta atvejų kai probuojamieji padarę analogiškus smurtinius nusikaltimus prieš

savo šeimos narius tame pačiame Probacijos tarnybos skyriuje, bet skirtingose savivaldybėse,

vertinami taikant skirtingas smurtinio elgesio metodikomis SARA arba HCR-20.

4. Atlikus NERV spec. metodikomis ne visada jų rezultatai nurodomi Priežiūros

planuose ir į juos atsižvelgiama nustatant naujus resocializacijos ilgalaikius tikslus ir skiriant ar

keičiant RSP ar EKP, todėl toks vertinimas dažnai išlieka tik formalus veiksmas neturintis jokios

įtakos nuteistojo resocializacijai ir rizikos valdymui.

Nurodyti darbo praktikos trūkumai atliekant probuojamųjų nuteistų už smurtinio ar

seksualinio pobūdžio nusikaltimus NERV specialiosiomis metodikomis iš dalies leidžia Probacijos

tarnybos pareigūnams tikslingai išvengti probuojamojo NERV spec. metodikomis ir jas taikyti

selektyviai, tinkamai neidentifikuojami probuojamųjų kriminogeniniai veiksniai ir jų pavojingumas,

atitinkamai planuojama ir vykdoma nepakankama probuojamojo priežiūra, formuojasi nevienoda

NERV pagal spec. metodikas vertinimo praktika skirtinguose Probacijos tarnybos regiono

padaliniuose, kuri didina probuojamųjų diskriminacijos riziką ir korupcijos pasireiškimo tikimybę ir

mažiną vykdomos resocializacijos skaidrumą. Tokia situacija laikytina kritiniu korupcijos rizikos

veiksniu.

PASIŪLYMAI:

1. KALĖJIMŲ DEPARTAMENTUI:

1.1. Tobulinti NERV atlikimo vadovaujantis spec. metodikomis procedūrų teisinį

reguliavimą:

1.1.1. Nustatyti NERV atlikimo vadovaujantis spec. metodikomis kriterijus, atsižvelgiant

į nuteistųjų ir kaltinamųjų objektyvius kriterijus (nusikalstamos veikos pobūdį, jos

pavojingumą, reikšmingumą ir pan.).

1.1.2. Suderinti nustatytus specialius reikalavimus teisės aktuose specialistams, kurie turi

teisę atlikti NERV vadovaujantis spec. metodikomis.

1.1.3. Įvertinti galimybes probuojamojo ar kaltinamojo NERV vadovaujantis spec.

metodikomis atlikti kartu su NERV pagal OASys metodika ir atitinkamai patikslinti NERV

atlikimo reikalavimus.


2.1.Taikyti papildomas tikslines vidaus kontrolės priemones, siekiant išsiaiškinti NERV

spec. metodikų taikymo trūkumus Probacijos tarnybos praktikoje, mažinti nustatytų

korupcijos rizikos veiksnių įtaką bei siekti formuoti nuoseklią, vienodą praktiką NERV

atlikimo veiklos srityje šalies mastu.

2.2.Imtis priemonių tobulinti darbo praktiką ir siekti, kad:

24

2.2.1. Pagal nustatytus kriterijus būtų privalomai atliekamas probuojamojo ar kaltinamojo

vertinimas vadovaujantis spec. metodikomis;

2.2.2. Probacijos tarnybos regionų skyriuose dirbtų pakankamas skaičius parengtų

specialistų, gebančių atlikti probuojamojo vertinimą vadovaujantis spec. metodikomis;

2.2.3. Galutinis NERV rezultatas būtų apskaičiuotas, atsižvelgiant į atlikto NERV

vadovaujantis spec. metodikomis rezultatus.

2.3. Organizuoti periodinius bendrus Probacijos tarnybos specialistų, atliekančių NERV

spec. metodikomis, kvalifikacijos tobulinimo mokymus, klaidų ir gerosios praktikos

aptarimą su kitų bausmių vykdymo sistemos įstaigų darbuotojais, atliekančiais NERV

įkalinimo įstaigose.

3.4. Atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą dalyvauja ir rezultatą nustato vienas

pareigūnas, kuris vėliau pagal savo nustatytus rezultatus planuoja ir atlieka probuojamojo

priežiūrą

Probacijos tarnyboje NERV probuojamajam atlieka vienas pareigūnas, kuris nustato NER

balus kiekvienoje NERV OASys metodikos dalyje, susumuoja bendrą probuojamojo NER svertinių

balų skaičių, identifikuoja probuojamojo kriminogeninius veiksnius ir problemines sritis,

apskaičiuoja NER ir DŽR galutinį rezultatą ir pagal savo nustatytus rezultatus po to planuoja

probuojamajam RSP ir EKP, kurių vykdymą pats ir kontroliuoja. Nei NERV probuojamajam arba

kaltinamajam atlikimą reguliuojantys teisės aktai, nei OASys, nei Rizikos ir atsako į intervencijas

artimiausioje ateityje vertinimas: paauglių versijos START:AV (angl. The short-Term Assessment

of Risk and Treatability: Adolescent Version), (toliau - START:AV) metodikų vadovai, kuriais

vadovaujasi Probacijos tarnybos pareigūnai atlikdami NERV, nenustato pareigos atlikti vertinimą

dviem ar daugiau vertintojų arba išskaidyti vertinimo ir priežiūros planavimo ir vykdymo funkcijas.

Atsitiktinės atrankos būdu įvertinus probuojamųjų NERV dokumentus ir Priežiūros planus,

nustatėme, kad atliekant NERV ir nustatant probuojamojo ar kaltinamojo kriminogeninius veiksnius

ir problemines sritis itin retais atvejais dalyvauja ir Probacijos tarnybos psichologas, tačiau ir tokiais

atvejais galutinio pareigūno nustatyto NERV rezultato psichologas atlikęs psichologinį vertinimą

nevertina ir OASys ar START:AV metodikos protokolų ir sudarytų ar pakeistų priežiūros planų

nepasirašo, todėl galutinio rezultato ir paskirtų RSP papildoma peržiūra ir įvertinimas neatliekamas,

o psichologo dalyvavimas, atliekant NERV išlieka formalus, galintis neturėti jokios įtakos

galutiniam rizikos vertinimui ir nuteistojo priežiūrai.

Pavyzdžiui:

A.K., įrašytas į Vilniaus regiono skyriaus registrą nuo 2018-06-25. Sudarytas 2018-06-25

Priežiūros planas Nr. M-1796. Teismo nuosprendžiu nuteistas už seksualinį nusikaltimą pagal BK

25

150 str. 2 d. ir 149 str. 2 d. Atlikus NERV pagal OASys metodiką, nustatyta NER 41 b. (vidutinė

rizika) ir DŽR visuomenei (žema rizika). Probuojamasis anksčiau teistas 3 kartus iš jų 2

nusikaltimai smurtiniai, seksualinį nusikaltimą padarė pirmą kartą. Priežiūros plane nurodyta, kad

2018-07-26 buvo atliktas pakartotinis probuojamojo vertinimas OASys metodika, dalyvaujant

Vilniaus regiono skyriaus psichologui, kuris įvertinęs probuojamojo NERV pagal specialiąją SVR-

20 metodika kartu įvertino ir OASys 10, 11 ir 12 dalis, tačiau psichologas pareigūno atlikto

vertinimo neperžiūrėjo ir vertinimo protokolų ir pakeisto priežiūros plano ir paskirtų RSP

nepatvirtino.

Ž.J., įrašyta į Vilniaus regiono skyriaus registrą nuo 2020-09-09. Teismo nuosprendžiu

nuteista už smurtinį nusikaltimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus (mažamečio,

bejėgiškos būklės šeimos nario nužudymas. Rengiant kaltinamosios STI, Probacijos tarnyba atliko

NERV, dalyvaujant Vilniaus regiono skyriaus psichologui. STI nurodyta, kad jos pakartotinio

nusikalstamumo rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė – 43 balai. Nustatytos

probleminės sritys: mąstymas, psichologinė ir psichinė būklė. Šiuo atveju psichologas pasirašė STI

išvadoje, taip patvirtindamas, kad siūlomos probacijos sąlygos teismui atitinka jo vertinimą, tačiau

nuteistąją įrašius į Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus registrą ir pareigūnui planuojant

nuteistosios priežiūrą, skiriant reikalingas ar tikslingas RSP, vertinimą atlikęs psichologas

nedalyvavo ir priežiūros plane nepasirašė.

Taip pat nustatėme, kad visais atsitiktinės atrankos būdu įvertintų 2018-2020 m. Probacijos

tarnybos regiono skyriuose priežiūros atvejų, NERV atliktas ir priežiūra planuojama bei vykdoma

vieno ir to paties Probacijos tarnybos pareigūno.

Pavyzdžiui:

T.A., įrašytas į Panevėžio regiono skyriaus registrą nuo 2019-12-05. Sudarytas 2019-12-09

Priežiūros planas Nr. 3DN-2703.Teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 str. 6 d. (vairavimas

apsvaigus nuo alkoholio pažeidus kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo

taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus) ir pagal BK 144 str. (palikimas be

pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei). Nustatytos probacijos sąlygos: 1) neišvykti iš

gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be leidimo; 2) draudimas vairuoti kelių transporto

priemones 3 metams. Atlikus NERV Nustatyta NER 9 balai (žema rizika). Kriminogeninių veiksnių

ir probleminių sričių nebuvo nustatyta.


Priežiūros planas Nr. 5DN-489. Teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK140 str. 2 d. (fizinio

skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), BK 144 str. (palikimas be pagalbos, kai

gresia pavojus žmogaus gyvybei) 138 str. 2 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas). Nustatytos

26

probacijos sąlygos: 1) pradėti dirbti arba registruotis UT; 2) Dalyvauti EPP; 3) neišeiti iš namų nuo

22.30 iki 06.30, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 4) neišvykti iš miesto (rajono) ribų be leidimo;

5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 5) gydytis priklausomybę nuo alkoholio. Atlikus NERV

pagal OASys metodiką nustatyta NER 20 b. (žema rizika) ir probleminės sritys: 1) Ryšiai, 2)

Piktnaudžiavimas alkoholiu; 3) Emocinė gerovė.


priežiūros planas Nr. 1DN 9310. Teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 str. 2 d (fizinio

skausmo sukėlimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas) už smurtinį nusikaltimą prieš savo

sugyventinę. Paskirta intensyvi priežiūra. Nustatytos probacijos sąlygos: 1) intensyvios priežiūros

metu būti namuose nuo 23 iki 6 val.; 2) tęsti darbą; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismo nuosprendyje nurodyta, kad asmuo ne kartą teistas už nusikaltimus, susijusius su smurto

artimoje aplinkoje panaudojimu, teistumas neišnykęs ir laikomas recidyvistu. Atlikus NERV buvo

nustatyta NER 53 balai (vidutinė rizika). Nustatyti kriminogeniniai veiksniai ir probleminės sritys:

1) teisės pažeidimai, 2) piktnaudžiavimas alkoholiu, 3) emocinė gerovė, 4) mąstymas ir elgesys.


Priežiūros planas Nr. 4VD-1540. Teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. (fizinio

skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Nustatytos probacijos sąlygos: 1) neišvykti

iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be leidimo; 2) dirbti arba registruotis UT; 3) nevartoti

psichiką veikiančių medžiagų. Probuojamasis anksčiau teistas 12 kartų, visais atvejais už smurtinio

pobūdžio nusikaltimus, laikomas recidyvistu. Atlikus NERV ir DŽRV nustatyta NER 109 b. (aukšta

rizika) ir DŽR visuomenei aukšta.

Aukščiau paminėti atvejai parodo, kad Probacijos tarnyboje NERV atlieka ir priežiūrą

planuoja bei vykdo vienas ir tas pats Probacijos tarnybos pareigūnas ir jokia atlikto NERV ir

sudaryto priežiūros plano einamoji kontrolė neatliekama, todėl didėja korupcijos pasireiškimo

tikimybė sudarant priežiūros planą. Detaliau panagrinėjus aukščiau paminėto probuojamojo T. A.

atvejį22, nustatėme, kad teismo nuosprendyje buvo nurodyta, kad probuojamasis T. A. nuteistas už

vairavimą neblaiviam, padarė autoįvykį, kurio metu mirė žmogus: nutrenkęs žmogų nuteistasis

paliko ji gulėti pakelėje, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, palikdamas žmogų bejėgiškos

būklės, nesuteikė ir neiškvietė jam būtinos pirmosios pagalbos, dėl ko nukentėjęs autoįvykyje

žmogus mirė. Nuteistasis į Probacijos tarnybos Šiaulių regiono įskaitą įrašytas 2019-12-05, 2019-

12-09 sudarytas priežiūros planas Nr. 3DN-2703. Probacijos tarnybos pareigūnui atlikus NERV

pagal OASys metodiką nebuvo nustatyta jokių kriminogeninių veiksnių. Atlikę šio atvejo analizę,

atkreipiame dėmesį į šias aplinkybes, dėl kurių mūsų nuomone, vienas ir tas pats pareigūnas

22 Teismo nuosprendį, atlikto NERV pagal OASys metodika protokolą ir Probuojamojo priežiūros planą

27

atlikdamas NERV, galimai nepakankamai įvertino probuojamojo situaciją, (ne)nustatė

kriminogeninių veiksnių ir probleminių sričių ir atitinkamai suplanavo galimai per švelnią

probuojamojo priežiūrą ir (ne)skyrė tikslingų RSP:

1. Piktnaudžiavimo alkoholiu dalyje nurodyta, kad „nusikaltimas padarytas apsvaigus

nuo alkoholio, tačiau nuteistasis teigia, kad alkoholio nuo 2017 m. nevartoja visiškai“, visi

veiksniai įvertinti 0 b. NERV pagal OASys protokole nurodyta, kad probuojamasis žodžiu

paaiškino, kad jis nevartoja alkoholio, todėl pareigūnas nusprendė, kad jis iš tikrųjų nevartoja ir dėl

to nekyla pakartotinio nusikalstamumo rizika, nereikia šios rizikos valdyti, planuoti atitinkamas

RSP ir pan.

2. Mąstymo ir elgesio dalyje nurodyta, kad „bendrauja lengvai, išlaiko akių kontaktą. Ne

visada supranta galimas pasekmes dėl savo veiksmų – vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo

alkoholio neįvertino to, kad nuo jo veiksmų gali nukentėti ir jis pats ir aplinkiniai asmenys“. Sritis

įvertinta – 1 b., visi veiksniai įvertinti 0 b., išskyrus pasekmių suvokimą (įvertintas 1 b.). Vertinimo

pagrindime net neužsiminta apie psichologines probuojamojo elgesio priežastis ir jų ryšį su

nusikaltimu ir jo padaryta žala – pasekmėmis (žuvo žmogus, nuteistasis pabėgo iš įvykio vietos,

paliko žmogų pavojingoje gyvybei padėtyje, nesuteikė ir neiškvietė pagalbos, bandė nuslėpti įvykį),

taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atlikus vertinimą nemotyvuotas kiekvieno veiksnio įvertinimas.

3. Nuostatų dalyje nurodyta, kad „neturi nei kriminalinį elgesį palaikančių nei

diskriminacinių nuostatų, nusiteikęs bendradarbiauti, gerbia įstatymus“, Sritis ir visi veiksniai

įvertinti 0 b., tačiau vertinimo pagrindime taip pat neužsiminta apie nusikaltimo padarymą lėmusiais

psichologines asmens nuostatas į visuomenę ir bendruomenę (kokios nuostatos lėmė, kad

probuojamasis negerbdamas visuomenės ir bendruomenės elgėsi pavojingai nepaisydamas

visuomeninių normų ir visuomenės saugumo), taip pat nemotyvuotas kiekvieno veiksnio

įvertinimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nustatė nuteistajam apribojimus, į kuriuos atsižvelgiant

pareigūnas privalo planuoti probuojamojo priežiūrą, tačiau būtent NERV atlikimas, gali parodyti ar

teismo nustatyti įpareigojimai yra pakankami probuojamojo veiksmingai resocializacijai ir,

nustačius nepakankamus teismo nustatytus įpareigojimus, Probacijos tarnyba turi teisę kreiptis į

teismą dėl papildomų probacijos sąlygų nustatymo, tačiau šiuo atveju teismas jokių specialių

probacijos sąlygų neskyrė, o Probacijos pareigūnas atlikdamas NERV nenustatė ar netikslinga

probuojamajam paskirti dalyvauti EPP, ar nereikėtų jam lankyti psichologo konsultacijų, ar

netikslinga skirti viešųjų darbų socialinėse įstaigose ir pan. priemonių ar įpareigojimų, kurie galimai

būtų tikslingi keičiant nuteistojo mąstymą ir požiūrį į visuomenę.

NERV procedūra yra kritiškai svarbi kiekvieno probuojamojo priežiūros procese, nuo jos

rezultatų priklauso probuojamojo resocializacijos apimtis, elgesio kontrolės intensyvumas. Šios

28

procedūros mažesniu balų skaičiumi, mažesne rizika ir atitinkamai mažiau teises ir laisvę ribojančią

resocializacija ar mažesnio intensyvumo kontrole suinteresuotas kiekvienas probuojamasis, todėl

ypač svarbu kad NERV atlikimas būtų kiek galima skaidresnė procedūra. Manome, kad siekiant

didesnio NERV rezultato ir vykdomos priežiūros skaidrumo, kiekvieno probuojamojo NERV

procedūroje tikslinga dalyvauti mažiausiai 2 pareigūnams arba to paties probuojamojo ar

kaltinamojo NERV atlikimas, kriminogeninių veiksnių, probleminių sričių nustatymas bei rizikos

lygio įvertinimas ir priežiūros planavimas bei vykdymas galėtų būti atskirtas ir atliekamas skirtingų

pareigūnų, taip užtikrinant keturių akių principo taikymą, NERV atlikimo specializaciją ir didesnį

vykdomos probuojamojo priežiūros skaidrumą ir einamąją kontrolę.

Apibendrinant, darytina išvada, kad Probacijos tarnyboje taikoma praktika kai NERV

pagal OASys arba START:AV metodikas atlieka, kriminogeninius veiksnius, problemines sritis ir

NER bei DŽR įvertina, balus ir lygį apskaičiuoja vienas ir tas pats Probacijos tarnybos pareigūnas,

kuris vėliau vykdo nuteistojo priežiūrą, neužtikrina visapusiško ir skaidraus probuojamojo

kriminogeninių veiksnių ir probleminių sričių vertinimo, objektyvaus NERV ir DŽR rezultato bei

sudaro palankias sąlygas pareigūnams piktnaudžiauti NERV procedūra. Pareigūnui tikslingai

nenustačius kriminogeninių veiksnių ar probleminių sričių, gali būti planuojama mažesnės apimties

RSP ir EKP Priežiūros planuose, nei tai objektyviai būtina. Tokia NERV atlikimo praktika mažina

visos planuojamos ir vykdomos probuojamojo resocializacijos ir priežiūros skaidrumą, didina

korupcijos pasireiškimo tikimybę ir laikytina kritiniu korupcijos rizikos veiksniu.

PASIŪLYMAI:

1. KALĖJIMŲ DEPARTAMENTUI, svarstyti galimybes ir tikslingumą tobulinti NERV

atlikimo procedūrų teisinį reguliavimą, nustatant reikalavimus, kad atliekant NERV tam

pačiam asmeniui būtų taikomas „keturių akių“ principas, t. y. procedūroje dalyvautų ne

mažiau kaip 2 Probacijos tarnybos pareigūnai, arba atskirti nuteistojo ar kaltinamojo

NERV atlikimą ir priežiūros planavimą bei vykdymą pavesti vykdyti skirtingiems

specialistams, užtikrinant, kad atlikto NERV protokolą pagal OASYS ar START:AV

metodiką ir sudarytą probuojamojo priežiūros planą arba parengtą STI savo parašais

patvirtintų (pasirašytų) visi atliekant NERV dalyvavę specialistai.


2.1. Taikyti papildomas tikslines vidaus kontrolės priemones, siekiant išsiaiškinti NERV

atlikimo trūkumus ir mažinti nustatytų korupcijos rizikos veiksnių įtaką bei siekti formuoti

nuoseklią vienodą praktiką analizuotose veiklos srityse šalies mastu.

2.2. Imtis priemonių tobulinti darbo praktiką ir siekti, kad:

29

2.2.1. Atliekant NERV Probacijos tarnyboje praktikoje būtų taikomas „keturių akių“

principas: vertinimą atliktų ne mažiau kaip 2 Probacijos tarnybos specialistai, arba atskirti

to paties nuteistojo NERV atlikimą ir priežiūros planavimą bei vykdymą pavesti vykdyti

skirtingiems specialistams. Esant galimybėms, atliekant NERV taikyti vaizdo ir garso

įrašymo įrangą ir saugoti duomenis visą priežiūros laikotarpį.

2.2.2. NERV protokolą pagal OASYS ar START:AV metodiką ir sudarytą probuojamojo

priežiūros planą arba parengtą STI savo parašais patvirtintų (pasirašytų) visi atliekant

NERV dalyvavę specialistai.

2.3. Organizuoti periodinius bendrus Probacijos tarnybos specialistų, atliekančių NERV,



4. KORUPCIJOS RIZIKA PRIEŽIŪROS PLANAVIMO IR VYKDYMO SRITYJE

Probacijos tarnybos pareigūnai, atsižvelgdami į teismo nuosprendyje ar lygtinio paleidimo

iš įkalinimo įstaigos sprendime ar komisijos nutarime nustatytas probacijos sąlygas (įpareigojimus,

draudimus ir kitas paskirtas baudžiamojo poveikio priemones), atlikto NERV rezultatus (nustatytus

kriminogeninius veiksnius, problemines sritis, pakartotinio NER ir DŽR lygį) priima

probuojamajam jų priežiūros režimą keičiančius arba galinčius pakeisti sprendimus dėl RSP ir EKP

paskyrimo, teikimo teismui nutraukti priežiūrą už gerą probacijos sąlygų ir nustatytų priemonių

vykdymą, atsakomybės už probacijos sąlygų pažeidimus taikymą. Tačiau Priežiūros planavimo ir

vykdymo srityje neaiškus ir (ar) neišsamus teisinis reguliavimas ir Probacijos tarnybos taikoma

praktika sukuria daug „pilkųjų zonų“ kur galima didelė smulkios korupcijos pasireiškimo tikimybė,

susijusi su plačia pareigūnų diskrecija priimant sprendimus ir probuojamųjų tiesiogine nauda ir

suinteresuotumu šiais sprendimais.

Atlikus analizę Probacijos tarnybos probuojamųjų priežiūros planavimo ir vykdymo srityje

buvo nustatyti šie korupcijos rizikos veiksniai:

4.1. Probacijos tarnybos pareigūnai praktikoje selektyviai planuoja, nustato ir keičia

probuojamajam resocializacijos ilgalaikius tikslus ir priemones

Planuojant probuojamojo priežiūrą, kiekvienam probuojamajam, išskyrus Probacijos

įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatytas itin retas išimtis23, per 10 darbo dienų turi būti sudaromas

individualus probuojamojo priežiūros planas (toliau – Priežiūros planas). Probacijos tarnybos

pareigūnas, sudarydamas Priežiūros planą, atsižvelgdamas į teismo nuosprendį, nutartį arba Lygtinio

23 Individualus probuojamojo priežiūros planas gali būti nesudaromas, kai probacijos terminas yra ne ilgesnis kaip du mėnesiai, o nepilnamečiams probuojamiesiems ir lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems – ne ilgesnis kaip vienas mėnuo. Kai planas nesudaromas, probuojamasis supažindinamas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, jo teisėmis ir pareigomis ir vykdomos šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytos trumpalaikės probuojamojo RSP. Tokie atvejai būna itin reti. Probacijos tarnyboje analizuojamu laikotarpiu buvo sudaryti visų probuojamųjų individualieji priežiūros planai. Todėl šioje išvadoje atvejai, kai nesudaromas planas, nenagrinėti.

30

paleidimo komisijos nutarimą bei atlikto NERV rezultatus kiekvienam probuojamajam nustato

nuteistajam resocializacijos ilgalaikius tikslus ir RSP24.

RSP nustatymą ir keitimą Priežiūros planuose detalizuoja Probacijos vykdymo tvarkos

aprašas25, kuris nustato Priežiūros plano formą ir jo rengimo metodiką. Tačiau Priežiūros plano

rengimo metodinėse rekomendacijose RSP nustatymo metodinis reglamentavimas nėra neišsamus,

jame nustatyta daug neapibrėžtų sąlygų, paliekančių daug abejonių dėl Probacijos pareigūnų

priimamų sprendimų skirti RSP konkrečiam probuojamajam pagrįstumo ir skaidrumo.

Probacijos vykdymo tvarkos apraše nustatyta, kad „ilgalaikiai tikslai paprastai siejami su

kriminogeninių veiksnių, nustatytų NERV metu, šalinimu, probacijos sąlygų įgyvendinimu.

Daugiausia įtakos NER įvertinti turėję kriminogeniniai veiksniai yra prioritetiniai probuojamojo

RSP nustatyti. Jeigu probuojamajam nebuvo atliktas NERV, ilgalaikiai tikslai nustatomi

atsižvelgiant į priežiūros plano 5 ir 6 punktuose pateiktą informaciją, prioritetus nustatant kartu su

probuojamuoju. Ilgalaikiai tikslai probacijos vykdymo metu gali būti papildomi atsižvelgiant į

papildymus priežiūros plano 4.6, 5.10 ir 6.6 papunkčiuose“ (12.1 papunktis). Nurodyta sąlyga

„paprastai siejami“, palieka abejones, kad ilgalaikiai resocializacijos tikslai, gali būti ir nesiejami

su nustatytais asmens kriminogeninių veiksnių šalinimu ir probacijos sąlygų įgyvendinimu, tada

neaišku kokie gali būti atvejai, kada ilgalaikiai tikslai gali būti nesusieti su probuojamojo

kriminogeninių veiksnių šalinimu ir probacijos sąlygų įgyvendinimu. Neaiškus ir sąlygos

„daugiausia įtakos turėję“ turinys. Neaišku, kokie nustatyti kriminogeniniai veiksniai turi, o kokie

neturi daugiausia įtakos NER, kaip šia įtaką pareigūnai turi įvertinti ir kaip išskirti prioritetinius

veiksnius, kuriems nustatyti ilgalaikius tikslus ir planuoti RSP. Neaišku ir ką reiškia „prioritetiniai

kriminogeniniai veiksniai“, ar tai reiškia, kad gali būti ir neprioritetinių kriminogeninių veiksnių ir

tokiems neprioritetiniams kriminogeniniams veiksniams galima nenustatyti RSP? Nustatyta sąlyga

„jeigu probuojamajam nebuvo atliktas NERV“ išvis prieštarauja Probacijos įstatyme nustatytiems

principams ir tikslams. Neatlikus NERV visiškai nėra įmanoma užtikrinti probuojamojo

resocializacijos, t. y. neatlikus NERV ir nežinant kriminogeninių veiksnių, jokia probuojamojo

skaidri resocializacija yra neįmanoma.

Probacijos vykdymo tvarkos aprašo 12.1 ir 12.2 papunkčiuose taip pat vartojamos

dviprasmiškos sąlygos kada tiek ilgalaikiai tikslai, tiek ir RSP gali būti keičiami atsižvelgiant į

pokyčius: “ilgalaikiai tikslai gali būti papildomi atsižvelgiant į papildymus priežiūros plano 4.6,

5.10 ir 6.6 papunkčiuose“ ir „gali būti numatomos papildomos RSP atsižvelgiant į papildymus

priežiūros plano 4.6, 5.10, 6.6 ir 7.3 papunkčiuose“. Kalėjimų departamento direktoriaus

24 RSP sąvoka apibrėžta Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 d., kurioje nustatyta, kad Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma.25 Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1R-175 „Dėl Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“

31

patvirtintose NERV ir EPP rekomendacijose26 nustatyta, kad „Elgesio pokyčiai pakartotinio OASys

rizikos vertinimo atvejais turi būti pažymėti Priežiūros plane, nurodant pakartotinio vertinimo

datas“ (29 punktas). Pažymėtina, kad minėtose nuostatose naudojama terminologija ir nustatyta

teisė (galimybė) keisti RSP įvykus minėtiems pokyčiams, nenustato aiškių kriterijų, kada

privalomai turi būti peržiūrėti ilgalaikiai tikslai ir paskirtos RSP. Taip pat nenustatyta aiški

Probacijos tarnybos pareiga, pakeitus resocializacijos tikslus ir RSP, šį faktą nedelsiant

dokumentuoti, nurodyti ilgalaikių tikslų ir RSP pakeitimo datą ir motyvus Priežiūros plane.

Dviprasmiškas ir reikalavimas pažymėti priežiūros plane elgesio pokytis pakartotinio NERV atveju,

kai atliekant NERV turi būti vertinamas NER ir probleminių sričių pokytis, o ne elgesio pokytis.

Toks ilgalaikių resocializacijos tikslų ir RSP keitimo teisinio reguliavimo neaiškumas sudaro

prielaidas, atlikus pakartotinį NERV ir nustačius naujus kriminogeninius veiksnius arba teismui

pakeitus probacijos sąlygas ar paskyrus papildomas baudžiamojo poveikio priemones, nebūtinai

peržiūrėti ir prireikus patikslinti probuojamojo ilgalaikius resocializacijos tikslus ir RSP, o juos

pakeitus, nebūtinai nurodyti pakeitimų datą ir priežastis (motyvus).

Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių planavimo ir vykdymo

metodinėse rekomendacijose27 (toliau – Probacijos planavimo ir vykdymo metodinės

rekomendacijos) nustatyti procesiniai ir procedūriniai RSP nustatymo reikalavimai. Tačiau

dauguma Probacijos planavimo ir vykdymo metodinėse rekomendacijose įtvirtintų nuostatų nėra

norminės, jose naudojamos sąlygos neaiškios, netikslios, neapibrėžia Probacijos tarnybos pareigūno

pareigų ir nenustato aiškių kriterijų, jose pasitaiko ir kitų dviprasmiškų nuostatų. Pavyzdžiui:

„vertinant sunkumus, kurie gali skatinti su kriminaliniu elgesiu ateityje susijusias problemas,

tikslinga išskirti konkrečią sritį – agresyvumą, impulsyvumą ar kt. (12 punktas) <...> „planuojant

ilgalaikius tikslus, reikėtų atsižvelgti į konkrečius asmens kriminogeninius poreikius,

probuojamiesiems rekomenduotina bendradarbiauti su valstybės, savivaldybių, vietos savivaldos

institucijomis ar nevyriausybinėmis organizacijomis ir atsižvelgti į atitinkamų minėtų institucijų

paslaugų pasiūlą“ (13 punktas) „<...> planuojant RSP siūloma numatyti ne tik konkrečią priemonę,

bet ir išskirti konkrečius veiksmus (etapus ar žingsnius), numatant įgyvendinimo terminus” (14

punktas). Šios nuostatos neapibrėžia aiškaus Probacijos tarnybos pareigūno privalomo elgesio

modelio todėl paliekama diskrecija Probacijos pareigūnams patiems savo nuožiūra „užtaisyti“

teisinio reguliavimo spragas ir priimti sprendimus ar „tikslinga“ ar „netikslinga“ išskirti konkrečią

sritį vertinant sunkumus, ar „reikėtų atsižvelgti“ ar „galima ir neatsižvelgti“ į konkrečius asmens

kriminogeninius poreikius iškeliant ilgalaikius resocializacijos tikslus ir planuojant RSP ir pan.

26 Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir programinio darbo su nuteistaisiais probacijos tarnybose metodinės rekomendacijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-11 „Dėl NERV metodikų ir programinio darbo su nuteistaisiais probacijos tarnybose metodinių rekomendacijų patvirtinimo“27 Patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 441 „Dėl Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių planavimo ir vykdymo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“

32

Probacijos vykdymo tvarkos apraše nustatyta, kad „informacija apie priežiūros plano 7.2

papunktyje nustatytų probuojamajam RSP įgyvendinimą nurodoma priežiūros plano 7.3

papunktyje“ (12.3 papunktis), tačiau nėra nurodyta šios informacijos įrašymo Priežiūros plane

terminas ir tvarka. Probacijos tarnybos pareigūnai Priežiūros planą sudaro ir pildo ranka, todėl

prireikus informaciją apie RSP vykdymo pokyčius į Priežiūros planą gali įrašyti, pataisyti ar

pakeisti bet kada „prireikus“, išimti ar įdėti Priežiūros plane naują lapą ir dėl išvengti atsakomybės

už informacijos neįrašymą nedelsiant.

Pastebėtina, kad Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintos Probacijos planavimo ir

vykdymo metodinės rekomendacijos ir NERV ir EPP rekomendacijos yra nevieši ir nenorminiai

teisės aktai, šios metodinės rekomendacijos nepaskelbtos teisės aktų registre, jos nepaskelbtos ir

Probacijos tarnybos ir Kalėjimų departamento internetinėse svetainėse. Taip pat kai kurios jų

nuostatos praradusios aktualumą, neatitinka pasikeitusio teisinio reguliavimo, pavyzdžiui: nuo

2018-09-01 reorganizavus 5 probacijos tarnybas sujungus jas į vieną Probacijos tarnybą, nebeliko

probacijos tarnybų, taip pat nebėra tokios pareigybės kaip vyresnysis inspektorius, tačiau Probacijos

planavimo ir vykdymo metodinės rekomendacijose vis dar naudojamos nebegaliojančios sąvokos.

Probacijos tarnyba dar 2012 m. ėmėsi tam tikrų veiksmų standartizuojant ir vienodinant

RSP formuluotes ir parengė bei Kalėjimo departamento interneto puslapyje paskelbė Priemonių,

kurias galima taikyti nuteistiesiems, atsižvelgiant į jų padarytos veikos pavojingumą, pakartotinę

riziką nusikalsti, teismo skirtus įpareigojimus, elgesį bausmės atlikimo metu bei kitus reikšmingus

faktorius, banką (toliau – RSP bankas)28, kuriame nurodė rekomenduojamų RSP, kurios gali būti

planuojamos ir skiriamos probuojamiesiems sąrašą. Tačiau RSP banke nenustatyti jokie aiškesni

RSP skyrimo ar taikymo kriterijai, jų taikymas nesusietas su probacijos sąlygomis, kriminogeniniais

veiksniais, probleminėmis sritimis ir ilgalaikiais tikslais, nenurodoma kokiais atvejais turi būti

nustatomos RSP nurodytos RSP banke. Nenurodoma kada turi būti skiriama „dalyvauti elgesio

korekcijos programose, lankytis anoniminių alkoholikų ar narkomanų klubo užsiėmimuose, drausti

lankytis azartinių lošimų vietose, skaityti knygą, eiti į renginius, žiūrėti filmus, vesti buhalterinę

knygą, atlikti namų ruošos darbus, atlikti profilaktinį sveikatos patikrinimą, dalyvauti saviveiklos

priemonėse (pvz.; dainų, šokių kolektyvų užsiėmimuose); dalyvauti valstybės, savivaldybės ar

nevyriausybinių organizacijų priemonėse, lavinančiuose įgūdžius (pvz.; maisto ruošimo, išlaidų

planavimo); dalyvauti bendruomenės veikloje (pvz.; kaimo bendruomenės renginyje - vakaronėje,

užmegzti kontaktą su bendruomenės pirmininku ir pan.)“ ir pan. Pažymėtina ir tai, kad šis RSP

bankas nėra patvirtintas, todėl nėra privalomas. Taip pat šis RSP bankas nėra išsamus, jame nėra

kitų Probacijos įstatyme nurodytų ir praktikoje taikomų svarbių RSP kaip individualaus ir grupinio

28 Šis sąrašas nepatvirtintas jokiu teisės aktu, tačiau paskelbtas Kalėjimų departamento interneto svetainėje. Prieiga internetu: http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-departamentas/probacija-ir-reintegracija-d1f8.html

33

darbo, psichoterapijos, psichologo konsultacijų ir pan. Probacijos tarnybos administracijos atstovai

paaiškino, kad šis priemonių sąrašas nėra privalomas, o labiau orientacinė atmintinė. Manome, kad

tokia neprivaloma atmintinė Probacijos tarnybos pareigūnams sukelia tik daugiau neaiškumo

planuojant priežiūrą ir nedidina RSP skyrimo procedūros skaidrumo.

Atsitiktinės atrankos būdu įvertinus Probacijos tarnybos 2018-2020 metais sudarytuose

Priežiūros planuose nustatytus ilgalaikius resocializacijos tikslus ir planuojamas RSP, nustatėme

atvejų kai atlikus NERV nustatomi kriminogeniniai veiksniai ir probleminės sritys29, tačiau

nesuformuluojami ilgalaikiai resocializacijos tikslai arba tikslai nesusiejami su kriminogeniniais

veiksniais.

Pavyzdžiui:

D.P., įrašytas į Klaipėdos regiono skyriaus registrą nuo 2017-06-05, 2017-06-08

sudarytas Priežiūros planas Nr. 018K-2375. Nustatytos probacijos sąlygos: 1) 6 mėn. dalyvauti

EPP; 2) neišvykti iš miesto (rajono) ribų be leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4)

gydytis priklausomybės ligas. Kriminogeniniai veiksniai ir probleminės sritys: 1) Teisės

pažeidimai; 2) Gyvenimo sąlygos; 3) Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; 4) Lėšų

tvarkymas ir pajamos; 5) Ryšiai; 6) Gyvenimo stilius ir draugai; 7) Piktnaudžiavimas narkotikais;

8) Emocinė gerovė; 9) Mąstymas ir elgesys; 10) Nuostatos. Nustatytas ilgalaikis resocializacijos

tikslas: Mažinti nusikalstamo recidyvo galimybę, sprendžiant piktnaudžiavimo narkotikais

problemą. Dėl emocinės gerovės gerinimo bei mąstymo ir elgesio problemų sprendimo dalyvaus

elgesio pataisos programoje ir ja baigs. Suplanuotos RSP: 1) nevartoti psichiką veikiančių

medžiagų; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos be leidimo; 3) dalyvauti EPP; 4) nuvykti pas

šeimos gydytoją siuntimui gauti; 5) Bendrauti telefonu; 6) Individualus darbas su probacijos

skyriaus pareigūnu.

D.K., įrašytas į Kauno regiono skyriaus įskaitą nuo 2020-10-14. Sudarytas 2020-10-19

priežiūros planas Nr. 1DN 9310. Teismo nustatytos sąlygos: 1) IP, kurios metu nuteistasis privalo

būti namuose nuo 23 iki 6 val. 2) tęsti darbą 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nustatyti

kriminogeniniai veiksniai ir probleminės sritys: 1) teisės pažeidimai, 2) piktnaudžiavimas

alkoholiu, 3) emocinė gerovė, 4) mąstymas ir elgesys. Nustatytas ilgalaikis tikslas: Probacijos

laikotarpiu nepadaryti naujo nusikaltimo, kitų teisės pažeidimų, Suplanuotos RSP: 1) vykdyti

probacijos sąlygas ir atsiskaityti už jų vykdymą Probacijos tarnybai, 2) Motyvaciniai pokalbiai

apie alkoholio žalą, 3) Išlaikyti darbo vietą;

29 Nors Probacijos įstatyme įtvirtinta viena sąvoka kriminogeniniai veiksniai – tai veiksniai, lėmę asmens nusikalstamą elgesį, tačiau Probacijos vykdymo tvarkos aprašo 9.4 papunktyje ir 1 priede pateiktoje Priežiūros plano formoje naudojama taip pat ir probleminių sričių sąvoka (1 priedo 4.4 papunktis). Pagal probleminių sričių sąvokos naudojimo kontekstą teisės aktuose ir priežiūros planuose, darytina prielaida, kad probleminės sritys yra analogiško turinio kriminogeniniams veiksniams sąvoka, todėl toliau išvadoje šios abi sąvokos vartojamos kaip sinonimai ir probleminė sritis suprantama kaip analogija kriminogeniniam veiksniui.

34


Priežiūros planas Nr. 5DN-489. Nustatytos probacijos sąlygos: 1) pradėti dirbti arba registruotis

UT; 2) Dalyvauti EPP; 3) neišeiti iš namų nuo 22.30 iki 06.30, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

4) neišvykti iš miesto (rajono) ribų be leidimo; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 6)

gydytis priklausomybę nuo alkoholio. Nustatytos probleminės sritys: 1) Ryšiai, 2)

Piktnaudžiavimas alkoholiu; 3) Emocinė gerovė, suformuluotas ilgalaikis tikslas „mažinti smurto

prieš kitus riziką, sprendžiant alkoholio vartojimo problemą ir emocinės gerovės problemą.

Suformuluotas ilgalaikis tikslas: Mažinti smurto prieš kitus riziką, sprendžiant alkoholio

vartojimo problemą ir emocinės gerovės problemą. Suplanuotos RSP: 1) pradėti dirbti arba

registruotis UT; 2) dalyvauti EPP; 3) nuvykti į priklausomybių centrą konsultacijai; 4) norint gauti

leidimą išvykti pateikti prašymą prieš 20 d. d. 5) keičiant gyvenamąją vietą pateikti prašymą prieš

7 d. d.; 6) būti namuose nuo 22.30 iki 06.30, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 8) užtikrinti

patikrinimų sąlygas; 9) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 10) atsiskaityti už įsipareigojimų

vykdymą; 11) dalyvauti psichologo konsultacijose; 12) atvykti ID; 13) dalyvauti EPP smurtinį

elgesį keičiančioje programoje; 14) atvykti į probacijos tarnyba (nurodytos datos)

A.K., įrašytas į Panevėžio regiono skyriaus registrą nuo 2017-05-04. Sudarytas 2017-05-

09 Priežiūros planas Nr. R-02/1-70/5/17. Nustatytos probacijos sąlygos: 1) Dalyvauti EPP; 2)

neišeiti iš namų nuo 22-6, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 3) nevartoti psichiką veikiančių

medžiagų. 4) atlikti 70 val. nemokamų darbų 5) gydytis priklausomybę nuo alkoholio; Atlikus

NERV pagal OASys metodiką nustatyta NER 67 b. (vidutinė rizika).. Nustatyti kriminogeniniai

veiksniai ir probleminės sritys: 1) teisės pažeidimai, 2) išsilavinimas, mokymasis ir galimybė

įsidarbinti; 3) piktnaudžiavimas alkoholiu; 4) emocinė gerovė, 5) mąstymas ir elgesys.

Suformuluoti ilgalaikiai tikslai: 1) spręsti impulsyvumo, agresyvumo, problemų sprendimo

įgūdžius, lavinti savitvardos įgūdžius; 2) mokytis valdyti emocijas; 3) stengtis gyventi be žalingų

įpročių (alkoholio, narkotikų) 4) pradėti dirbti ir turėti pragyvenimo šaltinį; 5) probacijos sąlygų

vykdymas bei kriminogeninių veiksnių šalinimas, nedarant teisės pažeidimų; 6) gydytis

priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų. Suplanuotos RSP: 1) tęsti registraciją UT, darbo

ieškoti pačiam, talkininkauti; 2) dalyvauti EPP, kurios skatintų spręsti impulsyvumo ir

agresyvumo, savitvardos praradimo, emocijų valdymo problemas; 5) keičiant gyvenamąją vietą

arba išvykstant informuoti.; 6) būti namuose nuo 22.30 iki 06.30, jei tai nesusiję su darbu ar

mokslu; 7) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 8) atvykti ID ir informuoti apie probacijos

sąlygų vykdymą; 9) dalyvauti psichologo konsultacijose 10) Vykti gydytis į reabilitacijos centrą

„Vilties švyturys“; 11) dalyvauti EPP smurtinį elgesį keičiančioje programoje; 12) Lankytis

Rokiškio PSC ir gydytis priklausomybės ligą; 13) atlikti 70 val. nemokamų darbų; 14) kreiptis į

PS iškilus socialinėms problemoms.

35


Priežiūros planas Nr. 4VD-1540. Teismo nustatytos probacijos sąlygos: 1) neišvykti iš

gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be leidimo; 2) dirbti arba registruotis UT; 3) nevartoti

psichiką veikiančių medžiagų. Atlikus NERV nustatyta NER 109 b. (aukšta rizika). Priežiūros

plane nurodyti kriminogeniniai veiksniai ir probleminės sritys: 1) teisės pažeidimai, 2)

išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; 3) lėšų tvarkymas ir pajamos; 4) Ryšiai; 5)

gyvenimo stilius ir draugai; 6) emocinė gerovė, 7) mąstymas ir elgesys ir 8) nuostatos. Nustatyti

ilgalaikiai resocializacijos tikslai: 1) siekti turėti stabilias pajamas ir dirbti; 2) siekti blaivybės.

Suplanuotos RSP: 1) Atvykti į probacijos skyrių ID; 2) pranešti apie pasikeitimą, dėl išvykimo iš

miesto/rajono ribų, atsiskaityti; 3) dirbti; 4) netekus darbo, dalyvauti UT rengiamose įsidarbinimo

programose; 4) ataskaita apie gaunamas pajamas; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 6)

užtikrinti sąlygas pareigūnams patikrinti blaivumą.

Apibendrinant aukščiau nurodytus ir kituose analizuotuose Priežiūros planuose nustatomus

ilgalaikius tikslus ir planuojamas RSP bei jų ryšį daugumoje priežiūros planų pastebėti šie trūkumai

didinantys korupcijos pasireiškimo tikimybę planuojant ir vykdant RSP Priežiūros planuose:

1. Iškeliant ilgalaikius tikslus ir planuojant RSP dažnai Priežiūros planuose

formuluojamas vienas universalus arba keli neindividualizuoti šabloniški ilgalaikiai resocializacijos

tikslai neatsižvelgiant į nustatytus individualius kriminogeninius veiksnius ir problemines sritis

(pvz.: mažinti recidyvo galimybę, nepadaryti naujo nusikaltimo, nedaryti kitų teisės pažeidimų;

nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; vykdyti probacijos sąlygas bei šalinti kriminogeninius

veiksnius, nedarant teisės pažeidimų ir pan.).

2. Suformulavus netikslius tikslus, toliau planuojamos deinvidualizuotos šabloniškos

RSP, kurios nenustato konkrečių individualizuotų smulkesnių ir detalesnių priemonių ir veiksmų, jų

vykdymo etapų. Daugumoje atveju RSP atkartoja probacijos sąlygas ir ilgalaikius tikslus, tačiau

Priežiūros plane nenurodoma kokiu būdu (priemonėmis) probacijos sąlygų vykdymą planuojama

užtikrinti ir kaip bus siekiama ilgalaikių tikslų. Iš vartojamų RSP formuluočių dažnai net neaišku

kokia RSP su kokio kriminogeninio veiksnio ar probleminės srities šalinimu siejama, koks yra

atitinkamos RSP taikymo tikslas, kokio rezultato tikimasi ir pan.

3. Formuluojant RSP absoliučioje daugumoje vertintų priežiūros planų atveju

nenurodyta nei kokioje EPP, kokiu tikslu turės dalyvauti nuteistasis, kokie dalyvavimo programoje

reikalavimai ir tvarka.

4. Kartais Priežiūros planuose RSP priemonės neskiriamos nuo probacijos sąlygų ir (ar)

EKP vykdymo užtikrinimo (pvz. būti namuose naktį, sudaryti sąlygas atlikti patikrinimus, užtikrinti

sąlygas pareigūnams patikrinti blaivumą, neišvykti iš miesto (rajono) ribų be leidimo, atsiskaityti

36

už įsipareigojimų vykdymą; norint gauti leidimą išvykti pateikti prašymą, keičiant gyvenamąją vietą

pateikti prašymą ir pan.).

5. Iškeliami ilgalaikiai tikslai ir taikomos RSP ir jų apimtis panašiais atvejais30 skiriasi.

Esant panašiems atvejams ir būtinumui užtikrinti panašaus turinio ir apimties nuteistojo

resocializaciją, praktikoje Probacijos tarnybos pareigūnai formuluoja skirtingus ilgalaikius tikslus

arba tam veiksniui šalinti ilgalaikio tikslo išvis neiškelia, nustato skirtingas RSP arba skirtingą jų

vykdymo apimtį.

6. Taip pat absoliučioje daugumoje analizuotų Priežiūros planų nenurodomi konkretūs

RSP vykdymo terminai ir tvarka, taip pat nenurodoma ar ilgalaikiai tikslai ir RSP buvo keičiami,

įvykus pokyčiui ir teismui papildomai nustačius naują sąlygą.

7. Daugumoje analizuotų atvejų priežiūros planuose nėra nuteistojo parašo

patvirtinančio, kad probuojamasis susipažino su papildytais ilgalaikiais tikslais ar RSP. Nei

viename iš vertintų priežiūros planų atvejų netaikomos RSP banke nurodytos RSP. Pavyzdžiui:

imtis konkrečių priemonių sprendžiant įsidarbinimo klausimą (pasirengti gyvenimo aprašymą ir

patalpinti jį spaudoje ar elektroninėje erdvėje, apsilankyti pas galimus darbdavius ir pan.); dalyvauti

bendruomenės veikloje, palaikyti bendravimą su vaikais, sportuoti, mesti rūkyti, perskaityti knygą,

eiti į renginius, žiūrėti filmus, vesti buhalterinę knygą, atlikti namų ruošos darbus ir pan.

8. Absoliučioje daugumoje vertintų priežiūros planų planuojant individualų ir grupinį

darbą su probuojamuoju, kurio metu ugdomi probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir

skatinama jo socialinė integracija (toliau – IRSD) Probacijos tarnybos pareigūnai Priežiūros plane

kaip RSP nurodo pareigą atvykti atsiskaityti už įpareigojimų vykdymą ir taiko bendrą individualaus

darbo, nustatyto kaip EKP, intensyvumą. Absoliučioje daugumoje vertintų Priežiūros planų, nebuvo

nustatyta IRSD paskirtis, tikslas, nesudarytas IRSD su probuojamuoju visos priežiūros metu arba

tam tikro apibrėžto laikotarpio (metų) grafikas. Nuteistasis Priežiūros plane pasirašo, kad susipažino

ir sutinka su planu, jam išaiškinta bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos, jo teisės ir pareigos,

įpareigojimų nevykdymo teisinės pasekmės, tačiau Priežiūros plane nenurodžius tikslaus IRSD

grafiko, lieka neaiškus tokios pareigos turinys. Neplanuojant IRSD visam laikotarpiui, nei

nuteistajam nei pareigūno vadovui, nei vidaus kontrolės pareigūnams nėra žinoma, kada pareigūnas

vykdys IRSD, nesudaromos sąlygos atlikti RSP vykdymo vidaus kontrolės. Taip pat probuojamojo

atsakomybės dėl IRSD nevykdymo taikymo praktika skiriasi: pasitaiko atvejų kai už neatvykimą į

IRSD be pateisinamos priežasties nuteistajam taikoma atsakomybė – įspėjimas, kitais atvejais – gali

būti rengiamas teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo arba lygtinio paleidimo panaikinimo ir

paskirtos bausmės vykdymo, o kai kuriais atvejais atsakomybė netaikoma arba Priežiūros plane

30 Panašiais atvejais laikoma kai teismas nuteistajam nustatė tokią pačią probacijos sąlygą ir atlikus NERV buvo nustatytas tas pats nuteistojo kriminogeninis veiksnys ar probleminė sritis.

37

nurodoma, kad ne pareigūnas, o probuojamasis nurodo kada jis atvyks į kitą užsiėmimą, taip

neužtikrinama tinkama nuteistojo resocializacija ir priežiūra.

Pavyzdžiui:


Priežiūros planas Nr. 5DN-489. Nustatyta RSP: atvykti atsiskaityti už įpareigojimų vykdymą, tačiau

nenurodytos tokio atvykimo datos, Priežiūros plano 7.3 punkte 2019-10-07 nurodoma, kad atvyko

nepaskirtu laiku, todėl pateikė pasiaiškinimą ir buvo įspėtas už tai kad neatvyko paskirtu laiku ir

kad nustatytu laiku nebuvo namuose, tačiau kada buvo paskirtas laikas atvykti Priežiūros plane

pateiktoje informacijoje nebuvo nurodyta, taip pat neaišku už kokį pažeidimą: už neatvykimą, ar už

nebuvimą namuose nuteistajam buvo skirtas įspėjimas.


Priežiūros planas Nr. 4VD-1540 Priežiūros plano 7.2 papunktyje nustatyta RSP: Atvykti į

Probacijos tarnybą individualiam darbui – 1 k. per savaitę, tačiau nenurodžius konkretaus laiko.

Priežiūros plano 12.1 punkte taip pat nustatyta analogiška EKP; atvykti į Probacijos

tarnybą/individualus darbas – 1 k. per savaitę. Nuteistajam neatvykus pirmą kartą į Probacijos

tarnybą iškart parengtas teikimas, dėl bausmės vykdymo atidėjimo dėl pažeidimų. Teikimas

netenkintas. Taip pat nurodoma, kad individualus darbas 1 k. per savaitę nevyksta, tačiau

nenurodyta, kokiu laiku nuteistasis privalėjo atvykti, bet neatvyko.


Priežiūros planas Nr. R-02/1-70/5/17. Suplanuota RSP: atvykti individualiam darbui ir informuoti

apie probacijos sąlygų vykdymą, taip pat suplanuota EKP: Individualus darbas –1 k. per mėn.

Priežiūros plano 7.3 punkte nurodyta, kad po kiekvieno atvykimo nuteistasis pats nurodo, kada

atvyks, nurodydamas kito atvykimo periodą 7.3 punkte 2017-05-09 įraše nurodoma, kad kitą kartą į

Probacijos tarnybą atvyks gegužės II pusėje. 2017-05-23 įraše nurodoma, kad atvyks birželio

pradžioje, 2017-06-08 įraše nurodoma, kad atvyks birželio II pusėje ir t.t. . Šiuo atveju visiškai nėra

aišku kaip planuojama nuteistojo priežiūra, jei probuojamasis pats nusistato paskirtos priemonės

vykdymo datą, nusistatydamas platų periodą, kada jis gali bet kada atvykti.

Pažymėtina, kad bendrą RSP skyrimo formalumo problemą praktikoje pastebėjo ir

Kalėjimų departamento Resocializacijos skyrius 2020 m įvertinęs pataisos įstaigose sudaromų

nuteistųjų individualiuose socialinės reabilitacijos planuose (toliau – ISRP) nustatytų ilgalaikių

tikslų ir RSP priemonių vertinimo praktiką31.31 Kalėjimų departamento 2020-12-10 rašte Nr. 1S-3157 pavaldžioms įstaigoms „Dėl rekomendacijų NER vertinimo, STI ir individualių socialinės reabilitacijos planų rengimo kokybės gerinimui“ nurodomi ISRP trūkumai, kurie aktualūs ir Probacijos tarnybos pareigūnų sudaromiems probuojamųjų Priežiūros planams: ISRP numatytos priemonės nėra individualizuotos, nepakankamai atsižvelgiama į rizikos vertinimo metu išskirtus vertinamo asmens dinaminius kriminogeninius poreikius, visiškai neatsižvelgiama į rizikos vertinimo metu nustatytus asmens apsauginius veiksnius (t. y. ISRP nenumatomos priemonės jų stiprinimui). Priemonių parinktis atrodo atsitiktinė, dažnai – visiškai neorientuota į individualizuotą NER valdymą (pvz.: nuteistajam, kuriam rizikos vertinimo metu buvo išskirtas rizikos veiksnys – priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo,

38

Manome, kad praktikoje siekiant, kad resocializacijos tikslai ir RSP Priežiūros plane būtų

nustatomi skaidriai ir objektyviai, turi būti kiek galima pašalintos galimybės pareigūnams veikti

subjektyviai savo nuožiūra. RSP individualizavimas negali būti absoliutus ir neribojamas, todėl

resocializacijos ilgalaikiai tikslai ir juos įgyvendinant probuojamajam skiriamos RSP turi būti

individualizuojami tik tam tikrose ribose – pagal aiškiai nustatytus tik probuojamojo resocializacijai

reikšmingus kriterijus: probacijos sąlygas ir nustatytus kriminogeninius veiksnius. Resocializacijos

ilgalaikiai tikslai ir RSP turėtų būti suskirstyti į priežastiniais ryšiais susietas grupes su probacijos

sąlygomis, kurioms įgyvendinti turi būti planuojamos RSP ir su kriminogeniniais veiksniais,

kuriuos mažinti ar valdyti šios RSP bus taikomos.

LVAT formuoja praktiką, kad nuteistajam turi būti žinomas privalomas jo ir jį prižiūrinčio

pareigūno elgesio modelis. Todėl nuteistasis turi tiksliai žinoti, kokie resocializacijos tikslai jam

gali būti keliami pagal jam paskirtas probacijos sąlygas ir nustatytus kriminogeninius veiksnius,

kokio turinio ir apimties RSP jam gali būti taikomos.

Apibendrinant, darytina išvada, kad galiojantis probuojamojo resocializacijos ilgalaikių

tikslų iškėlimo ir RSP paskyrimo ir vykdymo teisinis reguliavimas neužtikrina aiškių

resocializacijos ilgalaikių tikslų nustatymo ir RSP planavimo sudarant Priežiūros planą. Diskrecija

pareigūnui pačiam savarankiškai spręsti kokius ilgalaikius tikslus nustatyti arba jų išvis nenustatyti,

ir kokias RSP planuoti rengiant Priežiūros planus, sudaro sąlygas pareigūnams proteguoti

probuojamuosius ir jiems planuoti ir vykdyti skirtingos apimties RSP, nustatyti mažesnį jų

intensyvumą (pavyzdžiui, neskirti intensyvesnio IRSD ar dažnesnių psichologo konsultacijų,

dalyvavimo anoniminių alkoholikų klubuose, Caritas ar kitose renginiuose ir pan.), mažina

probuojamojo vykdomos resocializacijos skaidrumą ir didina korupcijos pasireiškimo tikimybę

planuojant RSP, kas laikytina kritiniu korupcijos rizikos veiksniu.

PASIŪLYMAI:

1. TEISINGUMO MINISTERIJAI: Tobulinti Probacijos vykdymo tvarką,

atsižvelgiant į šiame skirsnyje nurodytus argumentus ir motyvus, joje patikslinant

dviprasmiškas ilgalaikių resocializacijos tikslų ir RSP nustatymo, keitimo ir pokyčių

dokumentavimo Priežiūros planuose nuostatas.

2. KALĖJIMŲ DEPARTAMENTUI: atsižvelgiant į šiame išvados skirsnyje

nurodytus trūkumus ir motyvus tobulinti planavimo ir vykdymo procedūrų

reglamentavimą: nustatyti RSP (IRSD vykdymo, darbo paieškos, motyvacijos, darbinės

veiklos tęstinumo užtikrinimo, mokymosi ar persikvalifikavimo motyvacijos didinimo,

EPP skyrimo ir vykdymo, psichologo konsultacijų skyrimo ir vykdymo, gydymosi nuo

ISRP rekomenduojama priemonė – bibliotekos lankymas).

39

priklausomybės priemonių skyrimo ir vykdymo ir pan.) planavimo ir vykdymo tvarką ir

pareigas Probacijos tarnybos pareigūnams.


3.1. Taikyti papildomas tikslines vidaus kontrolės priemones, siekiant išsiaiškinti

nuteistųjų priežiūros planavimo ir vykdymo trūkumus, mažinti nustatytų korupcijos rizikos

veiksnių įtaką bei siekti formuoti nuoseklią vienodą praktiką nustatant resocializacijos

ilgalaikius tikslus ir skiriant ir kontroliuojant RSP vykdymą.

3.2. Parengti, patvirtinti ir paskelbti savo internetiniame Probacijos tarnybos

praktikoje taikomus resocializacijos ilgalaikių tikslų ir RSP sąrašą, jį susiejant su

praktikoje taikomomis probacijos sąlygomis, kriminogeniniais veiksniais ir probleminėmis

sritimis ir siekti, kad Probacijos tarnybos pareigūnai sudarydami Priežiūros planus,

nustatydami ilgalaikius resocializacijos tikslus ir planuodami RSP, jas parinktų iš sąrašo, o

skirdami sąraše nenumatytas RSP, jų skyrimą motyvuotų individualiomis probacijos

sąlygomis, ilgalaikiais tikslais, kriminogeniniais veiksniais bei kitomis individualiomis

probuojamojo aplinkybėmis.

3.3. Organizuoti periodinius bendrus Probacijos tarnybos specialistų, nustatančių

ilgalaikius tikslus ir RSP kvalifikacijos tobulinimo mokymus, trūkumų, klaidų ir gerosios

praktikos aptarimą su kitų bausmių vykdymo sistemos įstaigų darbuotojais.

4.2. Probacijos tarnybos pareigūnai selektyviai ir skirtingu intensyvumu užtikrina

probuojamojo elgesio kontrolę

Kita grupė priemonių, kurias turi taikyti Probacijos tarnybos pareigūnai rengdami

priežiūros planą probuojamajam yra jo elgesio probacijos metu kontrolės priemonės, kurios

taikomos atsižvelgiant į probuojamajam paskirtas probacijos sąlygas ir NERV rezultatus.

Probacijos įstatyme nustatyta, kad „Probuojamojo elgesio kontrolė – priemonių, kuriomis

siekiama užtikrinti probuojamajam nustatytų probacijos sąlygų laikymąsi, visuma.“ „Probacijos

sąlygos – teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir

baudžiamojo poveikio priemonių visuma.“. Probacijos įstatyme įtvirtintas pagarbos žmogaus

teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principas reiškia, kad probuojamajam turi būti

taikomos proporcingos ir veiksmingos priemonės apribojant jo teises ir laisves, tik tiek, kiek tai

pagrįsta ir būtina probacijos tikslams pasiekti.

Teismai priimdami nuosprendžius ir skirdami laisvės atėmimo bausmę arba areštą ir

bausmės vykdymą atidėdami arba tvirtindami lygtinio paleidimo komisijos nutarimus dėl lygtinio

paleidimo nuteistajam, kuriam taikoma probacija siekiant užtikrinti visuomenės saugumą nuo

laisvėje paliekamų nuteistųjų praktikoje paprastai skiria jiems šias probacijos sąlygas, kurias

40

Probacijos tarnybos pareigūnai turi užtikrinti skirdami EKP ir jų intensyvumą: 1) įpareigojimą būti

namuose naktį ar tam tikru kitu laiku; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) draudimą

išvykti iš gyvenamosios vietos be leidimo, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 4) bendrauti su

tam tikrais asmenimis; 4) lankytis tam tikrose vietose; 5) dirbti, mokytis arba registruotis UT

vietose; 6) gydytis priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų ligas ir kitas BK nustatytas

baudžiamojo arba auklėjamojo poveikio priemones, kurios gali būti skiriamos kartu su bausmės

atidėjimu32.

EKP taikymą rengiant Priežiūros planą reguliuoja Probacijos vykdymo tvarkos aprašas33,

kuriame nustatyta, kad „Probuojamųjų elgesio kontrolė ir jos taikymo intensyvumas nustatomas

priežiūros plano 12.1 papunktyje, atsižvelgiant į probuojamojo NER įvertinimą ir (ar)

probuojamojo probacijos sąlygas, taip pat RSP ir jų įvykdymo terminus“ (18 punktas), tačiau

tvarkos apraše nenustatyti jokie reikalavimai kaip turi būti atsižvelgiama į rizikos įvertinimą ir (ar)

probacijos sąlygas, RSP ir jų vykdymo terminus rengiant Priežiūros planą, kokia EKP kokiais

atvejais turi būti taikoma nuteistajam. Taip pat Probacijos vykdymo tvarkos apraše nustatyta, kad

„Probuojamųjų, kurių NER įvertinta kaip aukšta, elgesio kontrolė nustatoma intensyvesnė nei

probuojamųjų, kurių NER įvertinta kaip vidutinė ar žema“ (19 punktas). Tačiau toks reguliavimas

nepaaiškina kokio intensyvumo kontrolė turi būti nustatoma probuojamiesiems, kurių NER įvertinta

kaip vidutinė ar žema ir kokiu laipsniu turi būti nustatoma intensyvesnė elgesio kontrolė

probuojamiesiems, kurių NER įvertinta kaip aukšta. Dar daugiau, Probacijos vykdymo tvarkos

apraše nurodoma, kad „probuojamųjų EKP ir intensyvumas paprastai keičiamos atsižvelgiant į tai,

kaip probuojamasis įgyvendina priežiūros plano 7 punkte nustatytas RSP, vykdo probacijos

sąlygas, ir (ar) jo NER didėjimą ar mažėjimą. Naujos probuojamojo EKP ir (ar) pakeistas jau

nustatytų priemonių intensyvumas nurodomi priežiūros plano 12.3 papunktyje“ (22 punktas). Toks

teisinis EKP pakeitimo reguliavimas taip pat yra neišsamus ir dviprasmiškas, nes aiškiai nenustato

kriterijų, kada EKP ir jų intensyvumas privalo būti keičiamas, kaip turi būti atsižvelgiama į

nustatytas RSP, probacijos sąlygų vykdymo ir rizikos pokyčius, nenustatyta pokyčių žymėjimo

priežiūros plane tvarka (terminas per kurį privalo būti pakeistos priemonės ir atžymėtos priežiūros

plane). Pažymėtina, kad Probacijos vykdymo tvarkos apraše nurodyta, kad „Priežiūros plano 12.4

papunktyje nurodoma informacija apie vykdytą probuojamojo elgesio kontrolę ir jos rezultatus.

Šiame papunktyje taip pat nurodoma informacija apie probuojamojo įspėjimus dėl probacijos

sąlygų pažeidimų, teismui pateiktus teikimus, nurodytus Probacijos įstatymo 23, 29 ir 30

32 Atidedant laisvės atėmimo arba arešto bausmės vykdymą, teismai kartu gali paskirti, taip pat kitas baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones: pvz: nemokamus darbus, uždraudimą naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimą, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimą, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose kaip probacijos sąlygas, kurių vykdymo kontrolę turi užtikrinti Probacijos tarnyba atlikdama probuojamojo priežiūrą.33 Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1R-175 „Dėl Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“

41

straipsniuose“ (23 punktas), tačiau ir šioje EKP taikymo tvarkos nuostatoje trūksta aiškumo, nes

tvarkos apraše nereglamentuota kokia konkrečiai informacija apie EKP taikymą ir kokie EKP

taikymo rezultatai turi būti nurodomi priežiūros plane.

Probacijos planavimo ir vykdymo metodinėse rekomendacijose34 nurodoma, kad

„Probuojamųjų priežiūros intensyvumas planuojamas atsižvelgiant į NER lygį ir rimtos žalos

rizikos lygį. Planuojant darbo su probuojamuoju intensyvumą rekomenduojama vadovautis

Probuojamųjų priežiūros intensyvumo priemonių ir intensyvumo nustatymo kriterijais (1priedas)“

(5 punktas) ir pridėtas Priežiūros intensyvumo nustatymo kriterijų 1 priedas, kuriame nustatomas

taikytinų elgesio kontrolės ir kitų priemonių priežastinis ryšys su NER lygiu ir nustatytos DŽR

lygiu. Tačiau ir Probacijos planavimo ir vykdymo metodinėse rekomendacijose gausu neaiškių

neprivalomo pobūdžio, prieštaringų priežiūros planavimo ir vykdymo nuostatų ir sąlygų, kurios

palieka didelę diskreciją Probacijos tarnybos pareigūnams priimant sprendimus dėl EKP taikymo

atliekant nuteistojo priežiūrą. Pavyzdžiui: probacijos tarnybos pareigūnui rekomenduojama „Jei

asmuo atsisako būti vertinamas atitinkama NERV metodika, vertinimas be asmens sutikimo negali

būti atliekamas. Tuo atveju probuotojui rekomenduotina tokio asmens priežiūrą vykdyti kaip

asmeniui, kuriam nustatytas aukštas rizikos lygis <...> Priežiūrą <...> rekomenduotina planuoti

atsižvelgiant į probacijos sąlygas, teismo sprendime nurodytas ar priežiūros metu paaiškėjusias

aplinkybes (pvz., informaciją, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo psichiką veikiančių

medžiagų ir pan.)” (6 punktas), tačiau tokia rekomendacija neturi privalomo pobūdžio, taip pat yra

dviprasmiška ir sunkiai įgyvendinama, nes nėra visiškai aišku, kaip neatlikus NERV nustatyti

tikruosius nuteistojo kriminogeninius veiksnius, problemines sritis ir DŽR, į kuriuos atsižvelgiant

turi būti sudaromas Priežiūros planas ir planuojama ir vykdoma priežiūra, ir kokias EKP ir jų

vykdymo intensyvumą būtina nustatyti. „<...> Per pirmus 3 priežiūros mėnesius rekomenduotinas

intensyvesnis darbas su probuojamaisiais. Rekomenduotina taikyti 1 lygmeniu aukštesnį

intensyvumą nei nustatytas.... (7 punktas) <...>”, ši nuostata rekomendacinė ir palieka diskreciją

pareigūnams spręsti ar taikyti aukštesnį intensyvumą. “Jei probuojamasis priežiūros metu vykdo

probacijos sąlygas ir nepadaro teisės pažeidimų, jo priežiūros intensyvumas po 6 mėnesių nuo

priežiūros pradžios gali būti nustatomas 1 lygmeniu žemesnis nei buvo nustatytas. Siūlytina, kad

šiuo atveju probuojamojo priežiūros intensyvumo pakeitimo galimybes įvertintų ir priežiūros planą

vizuotų probacijos tarnybos pareigūnas, kuris eina ne žemesnes kaip vyresniojo inspektoriaus

pareigas (8 punktas) <...>”, ši nuostata taip pat rekomendacinė ir pareigos pareigūnui po 6 mėnesių

nuo priežiūros pradžios privalomai peržiūrėti probuojamajam taikomas EKP ir jų intensyvumą

nenustato. „Jei probuojamasis įvertintas kaip keliantis rimtos žalos aukštą riziką ar kurio rizika

34 Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių planavimo ir vykdymo metodinės rekomendacijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-441 „Dėl Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių planavimo ir vykdymo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“

42

nusikalsti yra aukšta, rekomenduojama, kad sudarytą priežiūros planą vizuotų probacijos tarnybos

pareigūnas, kuris eina ne žemesnes kaip vyresniojo inspektoriaus pareigas (9 punktas)” ir pan. Ši

nuostata taip pat aiškios pareigos Probacijos pareigūnui nenustato, taip pat atkreiptinas dėmesys,

kad tokios pareigybės kaip vyresnysis inspektorius Probacijos tarnyboje nėra, o vartojama sąvoka

„rimtos žalos rizika“ nesuderinta su kituose teisės aktuose naudojamomis sąvokomis35. Pastebėtina

ir tai, kad Probacijos planavimo ir vykdymo metodinėse rekomendacijose nėra nurodomas jų

patvirtinimo teisinis pagrindas, jos taip pat nėra paskelbtos Lietuvos Respublikos teisės aktų

registre.

Atsitiktinės atrankos būdu įvertinus probuojamųjų Priežiūros planuose nustatytas EKP

atlikto NERV, DŽR ir nustatytų probacijos sąlygų ryšio analizę, nustatėme, kad Probacijos tarnybos

pareigūnai sudarydami ir tikslindami Priežiūros planus pakankamai formaliai laikosi Probacijos

vykdymo tvarkos aprašo ir Probacijos planavimo ir vykdymo metodinių rekomendacijų, ne visada

atsižvelgdami į individualią probuojamojo situaciją (Probacijos sąlygas, nustatytą NER ir DŽR lygį),

ne visada individualizuoja ir nustato probuojamajam tik būtinas ir tinkamas EKP, taiko skirtingą

EKP ir jų intensyvumo nustatymo praktiką, dažnai painioja RSP ir EKP, EKP formuluoja kaip

probacijos tikslą, sąlygas arba RSP, dažnai nenurodo kokiu būdu bus vykdoma konkreti EKP,

nenustato konkrečių kontrolės priemonės atlikimo terminų, ne visada tinkamai dokumentuoja taikytų

EKP rezultatus. Priežiūros plane nenurodomos probuojamojo pareigos ir teisės vykdant EKP.

Pasitaiko atvejų, kai panašiems probuojamųjų atvejams (tos pačios probacijos sąlygos ir toks pats

rizikos lygis) Probacijos tarnybos pareigūnai skirtinguose skyriuose taiko skirtingą praktiką, parenka

skirtingas EKP, nevienodai plane nurodo EKP vykdymo aplinkybes ir pokyčius, ne visada,

atsižvelgiant į pokyčius, atitinkamai tikslina EKP, Priežiūros plane nenurodoma padėties pasikeitimo

data.

Pavyzdžiui:


priežiūros plano Nr. 1DN 9310. Atlikus NERV buvo nustatyta NER 53 balai (vidutinė rizika).

Teismo nustatytos probacijos sąlygos: 1) IP metu būti namuose nuo 23 iki 6 val.; 2) tęsti darbą; 3)

nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nustatyti kriminogeniniai veiksniai ir probleminės sritys:

1) teisės pažeidimai, 2) piktnaudžiavimas alkoholiu, 3) emocinė gerovė, 4) mąstymas ir elgesys.

Suplanuotos EKP: 1) IPD – 1 k. per mėnesį; 2) įpareigojimo būti namuose 23-6 kontrolė (IP) – ne

rečiau kaip 1 k. per mėnesį; 3) įpareigojimo tęsti darbą kontrolė – 1 k. per 3 mėnesius, 4)

įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – 1 k. per mėnesį, 5) tikrinimas AN ar IRD

duomenų bazėse 1 k. per 3 mėnesius.

35 Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys vadove, 2 leidimas, Crown Copyright 2002. naudojama sąvoka „didelės žalos rizika“. Atliekant NERV Probacijos tarnybos pareigūnai taip pat vertina didelės žalos rizika ir surašo DŽR vertinimo ataskaitą ir nustato didelės žalos rizikos lygį.

43


Priežiūros planas Nr. 4VD-1540. Atlikus NERV nustatyta NER 109 b. (aukšta rizika), DŽR

nenustatyta. Teismo nustatyto probacijos sąlygos: 1) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto

(rajono) ribų be leidimo; 2) dirbti arba registruotis UT; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Priežiūros plane nurodyti kriminogeniniai veiksniai ir probleminės sritys: 1) teisės pažeidimai, 2)

išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; 3) lėšų tvarkymas ir pajamos; 4) Ryšiai; 5)

gyvenimo stilius ir draugai; 6) emocinė gerovė, 7) mąstymas ir elgesys ir 8) nuostatos. Nustatytos

EKP ir jų intensyvumas: 1) Patikrinimas registruose – 1 k. per 2 sav.; 2) IPD – 1 k. per savaitę; 3)

Apsilankymas gyvenamojoje vietoje – 1 k. per savaitę; 4) Darbinės veiklos kontrolė – 1 k. per

mėnesį; 5) Blaivumo patikrinimas – 1 k. per savaitę; 6) Informuoti policiją dėl intensyvios

kontrolės – iki tam tikros datos; 7) nuvykimas į namus dėl elektroninio stebėjimo taikymo – iki

tam tikros datos.

D.P., įrašytas į Klaipėdos regiono skyriaus registrą nuo 2017-06-05. Sudarytas Priežiūros

planas 2017-06-08 Nr. 018K-2375. Atlikus NERV Nustatyta NER 130 balų (aukšta rizika), DŽR

nenustatyta. Nustatytos probacijos sąlygos: 1) 6 mėn. dalyvauti EPP; 2) neišvykti iš miesto (rajono)

ribų be leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.; 2017-08-14 Probacijos tarnybos

teikimu teismas nustatė papildomą sąlygą „gydytis priklausomybės ligas“,. Kriminogeniniai

veiksniai ir probleminės sritys: 1) Teisės pažeidimai; 2) Gyvenimo sąlygos; 3) Išsilavinimas,

mokymasis ir galimybė įsidarbinti; 4) Lėšų tvarkymas ir pajamos; 5) Ryšiai; 6) Gyvenimo stilius ir

draugai; 7) Piktnaudžiavimas narkotikais; 8) Emocinė gerovė; 9) Mąstymas ir elgesys; 10)

Nuostatos. Nustatytos EKP ir jų intensyvumas: 1) Patikrinimas registruose – 1 k. per mėn..; 2) IPD

– 1 k. per savaitę; 3) Įpareigojimo neišvykti kontrolė – 1 k. per mėnesį, 4) Bendravimas telefonu – 1

k. per savaitę; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų patikrinimas – 1 k. per mėnesį; 6)

dalyvavimo EPP kontrolė – 1 k. per mėnesį; Nuvykimo pas šeimos gydytoją kontrolė – iki tam

tikros datos.


Priežiūros planas Nr. R-02/1-70/5/17. Atlikus NERV nustatyta NER 67 b. (vidutinė rizika).

Nustatytos probacijos sąlygos: 1) Dalyvauti EPP; 2) neišeiti iš namų nuo 22-6, jei tai nesusiję su

darbu ar mokslu; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 4) atlikti 70 val. nemokamų darbų 5)

gydytis priklausomybę nuo alkoholio;. Nustatyti kriminogeniniai veiksniai ir probleminės sritys: 1)

teisės pažeidimai, 2) išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; 3) piktnaudžiavimas

alkoholiu; 4) emocinė gerovė, 5) mąstymas ir elgesys. Nustatytos EKP: 1) Patikrinimas registruose

- ne rečiau kaip 1 k. per mėnesį 2) IPD – ne rečiau kaip 2 k. per mėnesį; 3) Apsilankymas

gyvenamojoje vietoje – ne rečiau kaip 1 k. per 3 mėnesius 4) naktinė kontrolė – ne rečiau kaip 1 k.

per 3 mėnesius; Individualus darbas 1 k. per mėn. apsvaigimo kontrolė 1 k. per 3 mėn. 5) Blaivumo

44

patikrinimas – ne rečiau kaip 1 k. per 2 mėnesius. 6) Pravesti EPP – iki tam tikros datos; 7) Padėti

spręsti iškylančias asmenines problemas.

Probuojamųjų Priežiūros planuose pasitaiko EKP paskyrimo ir intensyvumo ir vykdymo

trūkumų, kurie neužtikrina tinkamos probuojamojo elgesio kontrolės priežiūros metu:

1. Visais analizuotais atvejais Priežiūros planuose nenustatomos tikslios IPD su

probuojamuoju datos ir nenustatyta IPD vykdymo tvarka, probuojamojo pareigos vykdant IPD. IPD

neplanuojant visam priežiūros laikotarpiui išlieka galimybė piktnaudžiauti nustatant IPD datas ir

nesudaryta galimybė patikrinti ar IPD realiai vykdomas, o nenustačius IPD vykdymo tvarkos,

probuojamasis neturi pareigos jos laikytis.

2. Visais analizuotais atvejais Priežiūros planuose nenurodyta kokiu būdu bus atliekama

įpareigojimo būti namuose tam tikru laiku vykdymo kontrolė: patikrinimais, stebėjimu el.

priemonėmis, skambinant į stotelę ar kitu būdu, taip pat nenustatytos probuojamojo pareigos

vykdant šią priemonę.

3. Visais analizuotais atvejais nenurodyti konkretūs vykdomų EKP formos, būdai

(priemonės) kaip bus atliekama tęsti darbą ar psichiką veikiančių medžiagų nevartojimo kontrolė.

4. Kai kuriais analizuotais atvejais nurodytas patikrinimų duomenų bazėse intensyvumas

dažnai mažesnis nei IPD darbo intensyvumas (D.K., D.P. ir A.K. atvejai), todėl susidaro tokia

situacija, kai IPD ir atsiskaitymas už probacijos sąlygų laikymąsi vykdomas pareigūnui nepatikrinus

duomenų apie probuojamąjį duomenų registruose. Dažnai probuojamajam atsiskaitant už pareigų

vykdymą taikoma ydinga praktika, kai probuojamasis pats deklaruoja, kad pažeidimų nedaro, o

pareigūnai kartais pažeidimo faktų nepatikrina laiku ir nesužino, kad nuteistasis jau yra padaręs

administracinių teisės pažeidimų arba jam pradėta administracinio nusižengimo teisena, ir nesiima

atsakomybės priemonių (D.Č. atvejis). Kartais patikrinimų duomenų bazėse intensyvumas

nustatomas net mažesnis nei Probacijos planavimo ir vykdymo metodinėse rekomendacijose

nurodytas patikrinimų intensyvumas (D.K. ir A.K atvejai) .

5. Visais analizuotais atvejais nenurodomi baigtiniai duomenų bazių, kuriose bus

tikrinami probuojamojo duomenys, sąrašai (pvz.: dažnai nenurodomas tikrinimas SODROS ir UT

duomenų bazėse), todėl neaišku kaip užtikrinamas nustatytos EKP – tęsti darbą, vykdymas.

6. Visais analizuotais atvejais, nors probuojamieji pasirašytinai susipažino su Priežiūros

planais, tačiau Priežiūros planuose nenurodoma jokių duomenų ar jiems žinoma EKP vykdymo ir jų

pareigų vykdymo taikant EKP tvarka. Manytina, kad probuojamieji galimai nežino kokios yra jų ir

pareigūnų pareigos vykdant EKP, todėl nesupranta kada pareigūnai vykdydami EKP galimai viršija

savo įgaliojimus.

45

Pasitaiko ir tokių atveju, kai suplanuotos EKP vykdomos akivaizdžiai formaliai,

neindividualizuojant EKP ir nesiekiant įstatymo ir teismo nustatytų kontrolės tikslų, taip galimai

neskaidriai vykdoma nuteistojo elgesio kontrolė.

Pavyzdžiui:

D.P., įrašytas į Klaipėdos regiono skyriaus registrą nuo 2017-06-05. Sudarytas Priežiūros

planas 2017-06-08 Nr. 018K-2375.

Psichiką veikiančių medžiagų, kontrolė buvo vykdoma formaliai. Atliekant alkoholio

vartojimo kontrolę, apsvaigimas alkotesteriu probuojamajam nenustatytas. Tačiau pareigūnas

žinojo, kad nuteistajam nustatytos visos kriminogeninės sritys išskyrus vieną – piktnaudžiavimą

alkoholiu, ir nustatyta piktnaudžiavimo narkotikais kriminogeninis veiksnys, tačiau narkotikų

vartojimo rizika nebuvo tinkamai valdoma, narkotikų vartojimas per visą priežiūros laikotarpį

nebuvo nė karto tikrinamas, Priežiūros plane 12.4 punkte kelis kartus nurodoma, kad narkotikų

medžiagų testas neatliktas, nes nėra testų, tačiau žinant kad nėra testų Priežiūros plane nebuvo

pakeista EKP ir suplanuoti tiksliniai patikrinimai kitomis priemonėmis siekiant užtikrinti,

narkotinių medžiagų nevartojimo kontrolę.

IPD vykdymas buvo atliekamas formaliai. Priežiūros plane nurodyta, kad PD metu

paaiškėjo, kad 2017-09-18 nuteistajam pareikšti įtarimai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau šį

faktą pareigūnas nustatė tik 2017-10-04 atlikus patikrinimą IRD ir ANR registruose ir Priežiūros

plane nenurodoma, kokių papildomų priemonių ėmėsi, siekiant griežčiau kontroliuoti nuteistojo

elgesį. Priežiūros plano 12.4 punkte nenurodomas IPD priemonės ar pokalbio įvykdymo rezultatas,

nurodant tik lakoniškas nieko nepaaiškinančias frazes „IPD – įvyko“; „skambinimas – bendrauta“,

„Ind. Pokalbis – įvyko“ ir pan., tačiau apie ką buvo kalbėta, ar koks kitas IPD vykdymo rezultatas

Priežiūros plane nenurodyta. 2017-08-14 Probacijos tarnyba pateikė teikimą teismui pagal

Probacijos įstatymo 30 str. 2 d. 2p. dėl papildomų poveikio priemonės nustatymo – įpareigojimo

gydytis priklausomybę piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, ir teikime nurodė, kad

nuteistasis Priežiūros plane nustatytu terminu iki 2017-06-22 neįvykdė suplanuotos RSP nuvykti į

Priklausomybės ligų centrą ir nevykdo įpareigojimo dalyvauti EPP, todėl pažeidė probacijos

sąlygas, tačiau informacija apie šiuos nevykdymo atvejus Priežiūros plane nenurodyta, taip pat

nenurodyta ar nuteistasis buvo įspėtas už šiuos nevykdymo atvejus. Taip pat nemotyvuota, kodėl už

probacijos sąlygų pažeidimą buvo rengtas teikimas teismui dėl įpareigojimo gydytis, o ne dėl

priežiūros panaikinimo, nes pagrindas tokiam teikimui buvo.

T.Č., Paleistas iš Vilniaus pataisos namų. Įrašytas į Panevėžio regiono skyriaus registrą

nuo 2018-12-21. Sudarytas Priežiūros planas 2019-01-01 Nr. KėP-12.

IPD buvo vykdomas formaliai Pokyčių grafoje nurodyta, kad IPD vyksta, tačiau

nenurodyti kokie vykdomo IPD rezultatai, 7.4 punkte nurodyta, kad atsikaitydamas IPD metu

46

nuteistasis nurodo 2019-04-23 ir 2019-05-21, kad pažeidimų nedaro ir įsipareigojimus vykdo,

tačiau 2019-06-18 patikrinus registruose buvo nustatyta, kad 2019-04-20 nakties metu padarė AN

už kurį 2019-05-29 buvo skirta nuobauda. Toliau vykdant IPD priežiūros plane jokie pokyčiai nuo

iki 2020-05-12 nenurodyti.

Naktiniai patikrinimai nutraukus IP buvo vykdomi suplanuotu intensyvumu, tačiau

formaliai. Priežiūros plane nurodoma, kad 2019-04-09 iki 2020-05-05 per 13 mėnesių buvo atlikti 8

naktiniai patikrinimai, pažeidimų nenustatyta, tačiau, jau 2019-06-18 paaiškėjo administracinis

nusižengimas, kurį padarė nuteistasis 2019-04-20 nakties metu, kada turėjo būti namie, tą pačią

dieną 2019-06-18 skirtas įspėjimas, tačiau EKP vykdymo intensyvumas nebuvo keičiamas.

Psichiką veikiančių medžiagų kontrolė buvo formali. Priežiūros plane suplanuota, kad ši

priemonė bus vykdoma tik IPD metu. Suplanuota EKP galimai buvo nepakankama, nes nebuvo

suplanuoti patikrinimai kitais atvejais, pvz.: atliekant naktinius patikrinimus, arba lankantis

namuose. Priežiūros plane nepateikta informacija apie IPD metu atliktus psichiką veikiančių

medžiagų kontrolės priemones ir jų rezultatus. 2020-01-10, paaiškėjo kad nuteistajam pradėtas

ikiteisminis tyrimas už vairavimą neblaiviam 2019-12-03, tačiau ir šiam faktui paaiškėjus, psichiką

veikiančių medžiagų kontrolės intensyvumas nebuvo keičiamas.

Kiti kontrolės veiksmai atlikti atmestinai. Priežiūros plane nurodoma, kad 2019-06-18 už

AN padarytą 2019-04-20 skirtas įspėjimas, tačiau Priežiūros plane nėra informacijos už ką skirtas

įspėjimas. 2019 09-05 probuojamasis padarė AN už kurį jam 2019-09-05 paskirta administracinė

nuobauda, pareigūnas nuobaudos skyrimo faktą nustatė 2019-09-16 ir kreipėsi su teikimu į teismą,

kad paskirtų nuteistajam papildomą poveikio priemonę – nemokamus darbus. Teismas 2019-10-07

teikimą tenkino ir paskyrė nemokamus darbus. 2020-01-10 paaiškėjo, kad 2019-12-05

probuojamajam pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo padaryto 2019-12-03 ir vairavimo esant

neblaiviam. 2020-01-01. Probuojamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir

probuojamasis nuteistas už recidyvą realia laisvės atėmimo bausme. Šiuo atveju neaišku ar

pareigūno teikime prašoma paskirti poveikio priemonė – paskirti nemokamus darbus, nebuvo per

švelni ir ar pagrįstai nebuvo teikiamas teikimas dėl griežtesnių priemonių taikymo ir ar prašant

paskirti švelnesnę poveikio priemonę, nebuvo tikslingai siekiama išvengti griežtesnės priemonės

taikymo.

Arba pasitaiko atvejų, kai EKP nuteistajam vykdomos pernelyg intensyviai, naudojant

perteklines EKP priemones ir perteklinį intensyvumą.

Pavyzdžiui:

V.D.G., įrašytas į Kauno regiono skyriaus registrą nuo 2018-02-26. Lygtinai paleistas iš

Pravieniškių pataisos namų atlikus 1/2 paskirtos bausmės dalį. Sudarytas 2018-02-27 Priežiūros

planas Nr. 2018-02-27 Nr. KP-309. Nuteistojo priežiūra buvo vykdoma itin kruopščiai, nors asmens

47

NER žema, DŽR nenustatyta, alkoholio vartojimo problemų probuojamasis neturėjo, darė pažangą

įsidarbino, rūpinosi, kad pareigūnams būtų sudarytos sąlygos patikrinti ar jis laikosi probacijos

sąlygų, vykdė nustatytas probacijos sąlygas be pažeidimų.

IPD taikomas per intensyviai. Priežiūros plane nurodyta, kad IPD planuojama vykdyti

probuojamajam fiziškai atvykstant į skyrių 1 k. per savaitę. Toks 4 ir daugiau kartų didesnis EKP

intensyvumas nepagrįstas, nes IPD 1 k. per savaitę dažniausiai taikomas tik aukštos rizikos

nuteistiesiems (Pvz.: D.Č. (Kauno regiono skyrius. 2019-09-10 Priežiūros planas Nr. 4VD-1540)

NER 109 b. (aukšta rizika) ir DŽR visuomenei aukšta arba D.P. (Klaipėdos regiono skyrius. 2017-

06-08 Priežiūros planas Nr. 018K-2375) NER 130 balų (aukšta rizika)) Vidutinės rizikos

nuteistiesiems IPD planuojamas ne dažniau kaip 1 k. per mėnesį. (Pvz.: T.Č. (Kauno regiono

skyrius. Priežiūros planas 2019-01-01 Nr. KėP-12) NER 66 balai (vidutinė rizika) IPD taikytas 1 k.

per 2 mėn. A.K. (Panevėžio regiono skyrius. 2017-05-09 Priežiūros planas Nr. R-02/1-70/5/17)

NER 67 b. (vidutinė rizika) – 2 k. per mėnesį. A.Z. (Kauno regiono skyrius. 202-07-15 Priežiūros

planas Nr. 1DN-5524) NER 46 balų (vidutinė rizika) 1 k. per mėnesį ). Žemos rizikos

nuteistiesiems taikomas IPD 1 k. per 1/2 mėnesius. (Pvz.: I.K. (Vilniaus regiono skyrius. 2019-07-

02 Priežiūros planas Nr. 5DN-489) NER 20 b. (žema rizika) ir J.J. (Panevėžio regiono skyrius.

2018-06-20 Priežiūros planas Nr. PS-02/2-234), NER 22 b. (žema rizika) IPD suplanuotas 1 k. per

mėnesį).

Naktiniai patikrinimai taikyti didesniu intensyvumu nei suplanuota EKP Priežiūros plane.

Priežiūros plane buvo suplanuota vykdyti naktinius patikrinimus 1 k. per 3 mėn.. tačiau 2018-03-14

iki 2018-12-12 laikotarpiu per 10 mėnesių laikotarpį kartu su policija buvo atlikti 35 nuteistojo

naktiniai patikrinimai, laikotarpiu nuo 2018-08-08 iki 2018-12-12 naktiniai patikrinimai buvo itin

intensyvūs, jų buvo atlikta net 22 patikrinimai per 4 mėnesius. Nuo 2018-04-13 nuteistajam sutikus

buvo uždėta apykojė, tačiau net ir uždėjus apykoję, patikrinimai ir toliau buvo atliekami.

Probuojamasis ne kartą skundė probacijos pareigūnų veiksmus taip pat ir patikrinimus Probacijos

tarnybos direktoriui ir Seimo kontrolieriui, taip pat kitoms institucijoms (vidaus reikalų ministrui,

teisingumo ministerijai ir STT). Probacijos tarnyba išnagrinėjo skundą ir savo atsakyme nurodė, kad

„elgesio kontrolės priemonės vykdymo intensyvumas buvo proporcingas siekiant užtikrinti tinkamą

elgesio kontrolę, ši priemonė Probacijos tarnybos buvo vykdoma atsižvelgus į nuteistojo rizikos lygį

bei kriminogeninius veiksnius teisės aktų nustatyta tvarka, o teritorinės policijos įstaigos savo

veiksmų (priežiūroje esančių asmenų patikrinimo planų, intensyvumo, prevencinių priemonių ir

pan.) teisės aktų nustatyta tvarka su probacijos tarnyba nederino“. Pažymėtina, kad Probacijos

įstatyme nustatyta pareiga atlikti probuojamojo priežiūrą pavesta Probacijos tarnybai, todėl už EKP

intensyvumo pagrįstumą atsako Probacijos tarnyba, o ne kitos institucijos. Visi policijos pareigūnų

vykdyti patikrinimai atlikti Probacijos tarnybos prašymu, suteikiant tarnybinę pagalbą. Visi jie

48

nurodomi Priežiūros plane kaip EKP vykdymo rezultatas, visais atvejais nuteistasis pažeidimų

nepadarė, informacijos, kad šie patikrinimai buvo atlikti siekiant kitų, ne probacijos tikslų

Priežiūros plane nepateikta.

Probacijos tarnyba 2018-2020 metais atlikdama veiklos patikrinimus ne kartą nustatė, kad

nustatant ir keičiant probuojamųjų EKP ir jų intensyvumą bei vykdant EKP Priežiūros planuose,

pareigūnai ne visada laikosi nustatytų rekomendacijų, nuteistųjų priežiūra atliekama gana formaliai,

pasigendama priežiūros individualizavimo, tačiau jokių veiksmingų priemonių, išskyrus

rekomendacijų ir siūlymų Probacijos tarnybos regionų skyrių viršininkams teikimą, situacijai spręsti

nesiėmė36.

Apibendrinant, darytina išvada, kad galiojantis EKP paskyrimo ir intensyvumo nustatymo ir

taikymo teisinis reguliavimas neužtikrina vieningos ir darnios visų praktikoje taikomų EKP (IPD,

patikrinimų registruose ir informacinėse sistemose, lankymo namuose, naktinės kontrolės, psichiką

veikiančių medžiagų nevartojimo patikrinimo bei kitų duomenų rinkimo) taikymo ir jų intensyvumo

nustatymo sistemos ir tvarkos, ko pasėkoje kai kuriais atvejais Probacijos tarnyboje taikoma ydinga

EKP ir jų intensyvumo nustatymo praktika, kai kuriais atvejais sudaro palankias sąlygas EKP

probuojamajam taikyti selektyviai bei piktnaudžiauti nustatant jų intensyvumą ir vykdant kontrolę,

kas laikytina kritiniu korupcijos rizikos veiksniu.

PASIŪLYMAI:

1. TEISINGUMO MINISTERIJAI: Tobulinti Probacijos vykdymo tvarką, atsižvelgiant į

šiame išvados skirsnyje nurodytus trūkumus ir motyvus, joje patikslinant EKP taikymo,

keitimo ir pokyčių dokumentavimo Priežiūros planuose nuostatas.

2. KALĖJIMŲ DEPARTAMENTUI: Tobulinti Probacijos planavimo ir vykdymo

procedūrų reglamentavimą, atsižvelgiant į šiame išvados skirsnyje nurodytus trūkumus ir

motyvus: nustatyti EKP (IPD vykdymo; lankymosi namuose; naktinių patikrinimų;

psichiką veikiančių medžiagų nevartojimo patikrinimo, RSP vykdymo kontrolės, duomenų

patikrinimų registruose ir pan.) planavimo ir vykdymo tvarką ir pareigas Probacijos

tarnybos pareigūnams.


3.1. Taikyti papildomas tikslines vidaus kontrolės priemones, siekiant išsiaiškinti

nuteistųjų priežiūros planavimo ir vykdymo trūkumus, mažinti nustatytų korupcijos rizikos

36 Pvz: VKKS 2019-12-12 Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus pareigūnų tarnybinės veiklos patikrinimo 2020-03-23 Kauno regiono skyriaus pareigūnų tarnybinės veiklos patikrinimo, 2020-03-23 Šiaulių regiono skyriaus (Šiaulių m. ir r.) pareigūnų tarnybinės veiklos patikrinimą 2019-03-04 Vilniaus regiono skyriaus pareigūnų tarnybinės veiklos patikrinimų pažymos

49

veiksnių įtaką bei siekti formuoti nuoseklią vienodą praktiką taikant EKP, nustatant jų

taikymo intensyvumą šalies mastu.

3.2. Parengti, patvirtinti ir paskelbti savo internetiniame puslapyje Probacijos tarnybos

praktikoje taikomų EKP sąrašą ir nustatyti jų taikymo intensyvumą (nurodant tikslų EKP

vykdymo dažnį ir intensyvumo pakopas), jį siejant su standartinėmis praktikoje

taikomomis probacijos sąlygomis, nustatytu NER ir DŽR lygiu, ir užtikrinti, kad

Probacijos tarnybos pareigūnai sudarydami Priežiūros planus, taikydami EKP, šias

priemones ir jų intensyvumą parinktų iš sąrašo, o taikydami kitą intensyvumą, jų taikymą

motyvuotų individualiomis probuojamojo NER ir DŽR aplinkybėmis.

3.3. Organizuoti periodinius bendrus Probacijos tarnybos specialistų, taikančių EKP,



4.3. Nenustatytas vieningas leidimų probuojamajam, kuriam teismas nustatė judėjimo

apribojimus, dėl išvykimo už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų išdavimo ir probuojamųjų

pranešimų apie išvykimą teikimo teisinis reguliavimas

Probacijos įstatymas nustato bendrą pareigą probuojamajam pranešti probuotojui apie

išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų37. Teismai dažnais atvejais, kai reikia

užtikrinti griežtesnę probuojamojo kontrolę, atsižvelgdami į nusikaltimo padarymo aplinkybes,

nuosprendyje arba nutartyje nustato probacijos sąlygą (pareigą) – neišvykti iš gyvenamosios vietos

miesto (rajono) ribų be Probacijos tarnybos leidimo, taip pat gali nustatyti ir dar griežtesnį

probuojamojo laisvo judėjimo apribojimą: būti namuose nakties metu tam tikru laiku, jei tai

nesusiję su darbu ar mokslu. Teismui paskyrus šias pareigas, jų vykdymas tampa sudėtine

probuojamojo priežiūros dalimi, todėl Probacijos tarnyba turi suplanuoti reikalingas EKP ir

užtikrinti tinkamą jų vykdymą. Viena iš tokių EKP yra prašymų dėl leidimų išvykti už

probuojamojo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų išdavimo nagrinėjimas ir leidimų

išdavimas. Šiuo metu specialiosios leidimų išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų

išdavimo vykdant probuojamųjų priežiūrą tvarkos jokie teisės aktai nereglamentuoja38.

Atsitiktinės atrankos būdu atlikę Probacijos tarnyboje priimtų sprendimų dėl leidimų

išdavimo analizę, nustatėme, kad Probacijos tarnybos praktikoje pasitaiko atvejų, kai prašymai

neregistruojami, nors tai nustatyta Probacijos tarnybos darbo reglamente.

37 Probacijos įstatymo 14 str. 3 p. nustatyta probuojamojo pareiga pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų38 Probacijos tarnyba tokius prašymus nagrinėja pagal Viešojo administravimo įstatyme ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles , patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ ir Probacijos tarnybos darbo reglamente, patvirtintame Probacijos tarnybos direktoriaus 2020-05-13 Nr. V-77 „Dėl Lietuvos probacijos tarnybos darbo reglamento patvirtinimo“ nustatyta bendra asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarka

50

Pavyzdžiui:

R.M., 2019-07-08 įrašytas į Probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą, Šiaulių

apylinkės teismo 2019-06-10 nuosprendžiu paskirtas vienas iš įpareigojimų – būti namuose nuo

22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu. 2019-08-30 gautas nuteistojo sesers

prašymas Nr. 4AP - 624 leisti broliu kartu su ja išvykti į Telšius, dalyvauti kultūrinėje programoje ir

vieną naktį nakvoti pas seserį. Prašymas neregistruotas, leidimą išvykti priėmė priežiūrą vykdantis

pareigūnas.

D.A., 2019-03-19 įrašytas į Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus registrą, teismo

įpareigotas būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nesiartinti prie

nukentėjusiųjų. Nuteistasis 2019-06-20 pateikė prašymą išvykti į Palangą pailsėti nuo 2019-06-21

iki 2019-06-24. Prašymas neregistruotas.

D.M., 2020-01-27 įrašyta į Probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą, teismo

įpareigota būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. 2018-03-30 pateikė

prašymą išvykti į Klaipėdos rajoną tėvo laidotuves. Prašymas neregistruotas.

N.U., 2020-06-22 įrašytas į Panevėžio regiono skyriaus registrą, teismo įpareigotas būti

namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, 2020-07-01 pateikė

prašymą išvykti iš namų į Ignalinos rajoną. Prašymas neregistruotas.

Taip pat ne visais atvejais gavus probuojamojo prašymą sprendimas leisti ar neleisti išvykti

priimamas raštu. Probacijos tarnybos pareigūnai nurodė, kad atsakant į probuojamojo prašymus

taikoma praktika, kai atsakymai į prašymus suteikiami tokiu būdu, kokiu prašo probuojamasis.

Todėl pasitaiko atvejų, kai leidimas išvykti probuojamajam suteikiamas ir žodžiu, taip pat ne visada

toks leidimo išdavimo veiksmas nurodomas Priežiūros plane.

Pavyzdžiui:

R.S., 2019-03-07 teismo nuosprendžiu paskirta 9 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant

būti namuose 22-6 val., mokytis (tęsti mokslą) arba dirbti. Probacijos tarnybos pareigūnai nustatė,

kad pokalbio su pareigūnais metu paaiškėjo, kad prižiūrimasis iš anksto praneša pareigūnui apie

vykimą pas dėdę, kur yra pozityvi aplinka, priežiūrą vykdantis pareigūnas leidimą vykti suteikia

žodžiu ir suderinti išvykimai pas dėdę Priežiūros plane neatžymėti39.

N.U., teismo nuosprendžiu paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas

atidėtas 2 m., įrašytas į Panevėžio regiono skyriaus registrą nuo 2020-06-22 (atvykęs iš kitos

savivaldybės teritorijos), teismo nustatyti įpareigojimai: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.,

jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be

nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2020-07-01 pateikė prašymą išvykti iš namų į

39 Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2019 m. liepos 11 d. pažyma Nr. 5VD-106, Elektrėnai

51

Ignalinos rajoną, prašyme nurodė, kad atsakymą nori gauti žodžiu. Leidimas išvykti buvo išduotas

žodžiu. Priežiūros plane nurodytas tik prašymas.

Atsitiktinės atrankos būdu įvertinus Probacijos tarnybos regiono skyriuose priimtus

sprendimus dėl leidimų išvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų Lietuvos Respublikos

teritorijoje, nustatėme, kad pasitaiko atvejų, kai nuteistiesiems, kuriems teismas nustatė judėjimo

apribojimus: būti namuose nakties metu tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir

įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, vienais atvejais, tikslais

nesusijusiais su darbu ar mokymusi, leidimai išduodami, kitais neišduodami. Žr. į pavyzdžius

lentelėje:

Probuoja

masis

Regionin

is skyrius

Išduotas leidimas

išvykti

Data ir Nr. Prašymas Motyvas

V.D.G. Kaunas TAIP

Vykti iš Mažeikių į

Kauną ir likti

nakvoti Kaune

2018-04-17

Nr. M7-2658

Vykti pas

medikus į

Kauną

Svarbi priežastis:

vyksta pas

šeimos gydytoją

A.Ž. Kaunas NE

Vykti iš Kauno į

Panevėžį ir likti

nakvoti Panevėžyje

2019-08-26

Nr. 1SAP-19

Vykti į uošvio

jubiliejų

Išvykimo tikslas

nesusijęs su

darbu ar

mokymuisi

G.B. Kaunas NE

Išvykti švenčių

dienomis ir

savaitgaliais iš

gyvenamosios

vietos miesto rajono

ribų laikotarpyje

nuo 2019-09-20 iki

2019-10-27

2019-09-18

Nr. 1SAP-25

Aplankyti

Lietuvoje

esančias

įžymesnes

vietas,

pasisvečiuoti

viešbučiuose,

kur yra

teikiamos

įvairios SPA

procedūros,

išimtinai

Išvykimo tikslas

nesusijęs su

darbu ar

mokymuisi

52

siekiant

atstatyti, gerinti

savo sveikatą

R.M. Šiauliai TAIP Vykti iš

Šiaulių į Telšius ir

likti nakvoti

2019-08-30

Nr. 4AP - 624

išvykti į

Telšius,

dalyvauti

kultūrinėje

programoje ir

vieną naktį

nakvoti pas

seserį

Sprendime

nenurodytas

D.A. Kaunas TAIP

Vykti iš Kauno į

Palangą 2019-06-21

iki 2019-06-24

2019-06-20 išvykti į

Palangą pailsėti

Sprendime

nenurodytas

G.B. Kaunas NE

Vykti Lietuvoje

pailsėti į kitus

miestus (rajonus)

2019-09-20 iki

2019-10-27

laikotarpyje

esančiomis švenčių

dienomis ir

savaitgaliais,

įskaitant

penktadienius,

šeštadienius ir

sekmadienius

2019-09-11 Išvykti

pakeliauti ir

pailsėti

Išvykimo tikslas

nesusijęs su

darbu ar

mokymuisi

Probacijos tarnyba taip pat gauna probuojamųjų arba kitų priežiūroje esančių nuteistųjų,

kuriems nustatyti įpareigojimai neišvykti be leidimo ir būti namuose nakties metu tam tikru laiku,

53

prašymus leisti išvykti į užsienį. Sprendžiant klausimą dėl prižiūrimųjų galimybės išvykti už

Lietuvos Respublikos teritorijos ribų vertinamas nuteistojo išvykimo už Lietuvos Respublikos

teritorijos ribų tikslas, pagrindas bei išvykimo laikotarpis, taip pat galimybės perduoti bausmės ar

probacijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei.

Atsitiktinės atrankos būdu įvertinę Probacijos tarnybos regionų skyriuose priimamus

sprendimus dėl leidimo išvykti į užsienį, nustatėme, kad kai kuriais analizuotais atvejais Probacijos

tarnybos pareigūnams individualiai atliekant svarbių priežasčių vertinimą ir priimant sprendimą dėl

leidimo laikinai išvykti į užsienį nevienodai aiškinami teisės aktuose nustatyti reikalavimai ir

taikoma nevienoda sprendimų priėmimo praktika skirtinguose Probacijos tarnybos regiono

padaliniuose.

Klaipėdos regiono skyriaus pareigūnai leidimų išvykti į užsienį nei laikinai į

komandiruotes probuojamiesiems neišduoda motyvuojant, kad Probacijos tarnyba neturi teisinio

pagrindo išduoti probuojamajam leidimą laikinai išvykti į užsienį dirbti ir atsakymuose nurodo, kad

„Probacijos tarnyba privalo užtikrinti probuojamojo priežiūrą, kurią gali atlikti tik Lietuvos

Respublikos teritorijoje, todėl asmeniui išvykus iš Lietuvos Respublikos šios pareigos užtikrinti

nebegalės. Klaipėdos regiono skyrius laikosi pozicijos, kad probuojamieji gali vykti į kitas šalis tik

jei atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl ES valstybių narių sprendimų baudžiamosiose

bylose pripažinimo ir vykdymo“, nustatytas sąlygas, priežiūrą perdavus vykdyti kitai valstybei. Šiuo

atveju priežiūra negali būti perduota, nes išvykimas būtų trumpalaikis, todėl Klaipėdos regiono

skyrius neturi teisinio pagrindo išduoti tokio leidimo“

Pavyzdžiui:

A.N., 2019-08-27 įrašytas Klaipėdos regiono skyriaus registre, pasibaigus IP nustatytas

įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ir būti namuose nuo 22.00 iki

6.00 val. 2020-02-17 pateikė prašymą išvykti dirbti geriau apmokamą darbą į ES šalis, pateikė UAB

„Weldgruop“ pažymą apie planuojamą įdarbinimą užsienyje į vadybininko pareigas, kurio veikla

bus: bendravimas su klientais, darbuotojų apgyvendinimas, darbuotojų paieška, supažindinimas su

darbo vieta, sutarčių sudarymas su Europos šalių kompanijomis, darbo sutarčių ir kontraktų

sudarymas ir kuriai vykdyti reikalingos komandiruotės į kitas Europos šalis. Klaipėdos skyriaus

viršininkas neišdavė probuojamajam leidimo išvykti

N.P. 2018-05-29 įrašytas Klaipėdos regiono skyriaus registre, Nustatyta probacijos sąlyga

neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, 2018-12-31 pateikė prašymą išvykti dirbti į

užsienio valstybę, kuriame nurodė, kad dirba UAB „Regno LT“ įmonėje statybos darbininku.

Įmonė statybos darbus atlieka taip pat ir Vokietijoje, todėl jam siūlomas darbas Vokietijoje ir

galimybė gauti didesnį atlyginimą ir pateikė darbdavio rekomendacijas. Klaipėdos skyriaus

viršininkas neišdavė probuojamajam leidimo išvykti.

54

Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje pasitaiko atvejų, kai leidimai nuteistajam

išvykti į trumpalaikes išvykas į užsienį išduodami ir į būsimas komandiruotes dirbti pagal

neterminuotą darbo sutartį arba į sporto varžybas užsienyje.

Pavyzdžiui:

D.A., 2020-02-17 įrašytas į Kauno regiono skyriaus registrą, nustatyti įpareigojimai: dirbti,

neišvykti iš gyvenamosios vietos be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2020-02-26 pateikė

prašymą išvykti dirbti į Vokietija. Kauno regiono skyriaus specialistas išdavė leidimą laikinai

išvykti dirbti į Vokietiją nuo 2020-02-27 iki 2020-04-30 nors probuojamojo darbas yra tik

numatomas, konkrečios darbo sutarties probuojamasis nepristatė, neaišku ir kur gyvens

probuojamasis kol dirbs Vokietijoje.

A.V., 2019-08-07 įrašytas į Kauno regiono skyriaus registrą, nustatytas įpareigojimas būti

namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., 2019-09-12 pateikė prašymą leisti išvykti pagal neterminuotą

darbo sutartį į Įspaniją. Kauno regiono skyriaus viršininkė suteikė leidimą išvykti, nustatydama

priežiūros vykdymo sąlygas: ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius atsiskaityti apie įsipareigojimų

vykdymą atvykstant į Probacijos tarnybą bei pristatant į Lietuvių kalbą išverstus dokumentus,

įrodančius, kad tęsiamas darbas Ispanijoje ir pan.

I.L., 2020-01-07 įrašytas į Kauno regiono skyriaus registrą, skirta baudžiamojo poveikio

priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise ir uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3

metus, nustatyti įpareigojimai auklėjamojo poveikio priemonės: 12 mėn. elgesio apribojimas - būti

namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (iki 2021-01-

02). 2020-01-09 pateikė prašymą dėl leidimo vykti į tarptautinį bokso turnyrą Lenkijoje 2020 m.

sausio 29 d. iki 2020 m. vasario 2 d. dienomis, kurį Kauno regiono skyriaus viršininkė 2020-01 -24

raštu Nr. 1SAP-10 prašymą tenkino.

Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje pasitaiko atvejų, kai prašyme išvykti į

komandiruotę ir darbą nenurodomi tikslūs komandiruotės duomenys ir aplinkybės, tačiau leidimai

išvykti išduodami, nors tokių prašymų pagrįstumas neįvertinamas išsamiai, nesiimama priemonių,

kad išvykus į komandiruotę būtų vykdomos probacijos sąlygos ne darbo metu.

Pavyzdžiui: A.B., 2019-07-16 įrašytas į Probuojamųjų asmenų duomenų registrą, 2019-07-

02. Nustatytos probacijos sąlygos neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be

probacijos skyriaus leidimo, nuo 22-6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi,

pradėti dirbti arba tęsti mokymąsi. 2019-12-05 pateikė prašymą leisti išvykti į komandiruotę į

Ispaniją (Tenerifę) su tikslu palaikyti bendradarbiavimą su nekilnojamojo turto bendrovėmis

Tenerifėje ir atlikti naujų nekilnojamojo turto objektų apžiūrą 2020-01-25 iki 2020-02-08, Vilniaus

55

regiono skyriaus viršininkas leidimą vykti išdavė. Prašyme nebuvo nurodyta kokia įmonė

komandiruoja probuojamąjį su kokiomis nekilnojamojo turto bendrovėmis probuojamasis palaikys

kontaktus, kokius objektus ketina apžiūrėti, kiek laiko truks šios darbo funkcijos, su kuo

probuojamasis vyksta į šią komandiruotę. Priežiūros pareigūnai nesiekė išsiaiškinti ar nėra pagrindo

įtarti, kad probuojamasis siekia išvengti priežiūros, motyvuodamas kad išvyksta į komandiruotę, ar

iš tikrųjų į Ispanijos kurortą Tenerifę probuojamasis vyksta darbo tikslais, o ne pramogauti arba

planuoti nusikalstamą veiką. Probuojamasis nebuvo perspėtas, kad net išvykęs į komandiruotę jis

turi laikytis teismo paskirtų įsipareigojimų ir ne darbo metu, nebūti viešoje vietoje 22-6 val., jeigu

tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, o nustačius įsipareigojimų

nevykdymo faktus, jam bus taikomos poveikio priemonės kaip už probacijos sąlygų pažeidimą.

R.B., 2018-11-20 įrašytas į Probuojamųjų asmenų duomenų registrą, Vilniaus miesto

apylinkės teismo 2018-07-03 nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 2 d. – nuteistas 4 metų laisvės

atėmimo nuosprendžiu su 450 MGL dydžio bauda, atidedant bausmės vykdymą 3 metams,

įpareigojant dirbti arba registruotis UT, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą

vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su

darbu. Pakartotino nusikalstamumo rizika - žema (31 balas), dirbantis UAB „PRO-IMPEX“

projektų vadovu 2019-08-09 pateikė prašymą išleisti išvykti į komandiruotę į Turkiją nuo 2019-09-

01 iki 2019-09-12 ir 2019-09-20 iki 2019-09-30 su tikslu vykdyti darbines funkcijas: prižiūrėti

vykdomo projekto darbus, prižiūrėti vykdomo projekto darbų pridavimą, atstovauti susijusias

įmones, nurodant adresą, kuriuo apsistos probuojamasis išvykos metu. Vilniaus skyriaus viršininkas

išdavė leidimą. Prašyme buvo nurodyta tiksli probuojamojo apsistojimo vieta, tačiau nebuvo

nurodyta, kokius objektus probuojamasis prižiūrės, kokie yra jo ryšiai su šia įmone (akcininkas,

valdymo organų narys ar tik samdomas darbuotojas), kokioje bus vietoje vykdomas projektas, su

kuo probuojamasis vyksta į Turkiją, kiek laiko truks darbo valandos. Belekas taip pat yra pasaulinio

masto kurortinis miestas, todėl galimai prisidengdamas komandiruote probuojamasis gali siekti

išvengti kontrolės ir išvykti pramogauti ar vykdyti kitą veiklą, kuri jam probacijos metu yra

uždrausta.

Probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriuje leidimai išvykti į užsienį išduodami išvykti

darbo ir kitais svarbiais tikslais.

Pavyzdžiui:

V.G., 2018-07-30 įrašytas į Panevėžio regiono skyriaus registrą, 2018-07-20, Nustatyta

sąlyga: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti

dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be

nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pateikė 3 rašytinius prašymus dėl leidimo

56

išvykti į užsienį darbo reikalais. Kadangi probuojamasis įsidarbino transporto įmonėse UAB „Dila“

ir UAB „Bimeter“ vairuotoju-ekspeditoriumi, užsiimančia tarptautiniais pervežimais probacijos

skyrius nuteistojo prašymus tenkino ir leido vykti prašyme nurodytu laikotarpiais į komandiruotę.

K.L., 2017-12-13 įrašytas į Panevėžio apygardos probacijos tarnybos skyriaus registrą,

Nustatyta sąlyga: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu. Pateikė prašymą

išvykti į Vokietiją, dėl artimojo netekties žuvusio Vokietijoje, sutvarkyti dokumentus, parsigabenti

asmeninius daiktus ir pan. leidimas prašyme nurodytų laikotarpiu buvo išduotas.

R.O., lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos. Į Panevėžio

regiono skyriaus registrą įrašytas nuo 2018-12-07. Nustatytos sąlygos: būti namuose 22-6, jei tai

nesusiję su darbu ar mokslu ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be leidimo.

2019-11-03 pateikė prašymą Probacijos tarnybai prašydamas kreiptis į teismą dėl sąlygų pakeitimo,

nes nustatytų įpareigojimų negali suderinti su darbu, nes jam dirbant dažnai tenka išvažiuoti į

užsienį. Probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus viršininkas prašymo netenkino,

motyvuodamas, kad anksčiau nebuvo gautas prašymas dėl leidimo išvykti darbo reikalais, taip pat

nenustatytas nei vienas atvejis, kai probuojamasis nebuvo rastas namuose nuo 22-6 val. , todėl

darytina išvada, kad teismo paskirtas apribojimas būti namie 22-6 val., jei tai nesusiję su darbu ar

mokymusi netrikdo darbinės veiklos ir Probacijos tarnyba neturi pagrindo šiuo atveju kreiptis į

teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo.

Probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje buvo taikoma visiškai kitokia praktika

sprendžiant nuteistųjų išvykimo į užsienį klausimus. Probuotojai, gavę probuojamojo prašymą dėl

trumpalaikio leidimo ir nustatę, kad probuojamasis probacijos metu laikėsi probacijos sąlygų, vykdė

nustatytas priemones, nedarė pažeidimų, rizika mažėjanti, teikia prašymą teismui dėl probacijos

sąlygų pakeitimo ir draudimo išvykti iš gyvenamosios vietos ir draudimo būti namuose naktį

sušvelninimo, leidžiant informavus vykti į komandiruotes40.

Pavyzdžiui:

R.B., 2019-12-02 įrašytas į Šiaulių regiono skyriaus registrą. Nustatytos sąlygos: būti

namuose 22-6, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto

(rajono) ribų. 2019-12-30 nuteistasis pateikė prašymą dėl išvykimo darbo tikslais į Danijos

Karalystę laikotarpiu nuo 2020-01-20 iki 2020-04-20. Kadangi Probacijos tarnyba negali užtikrinti

nuteistojo priežiūros jam išvykus į užsienį, o teismo sprendimai turi būti be išlygų vykdomi,

kreipėsi su teikimu pakeisti probacijos sąlygas papildant teismo įpareigojimą – tęsti darbą arba būti

40 Probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus viršininkas nurodė, kad VKKS 2020-09-09 išaiškinus leidimo išvykti išdavimo tvarkos reikalavimus ( tarnybinis pranešimas 2020-09-09 Nr. TP-1629), šios praktikos buvo atsisakyta. Šis teritorinės praktikos atvejis Šiaulių regiono skyriuje geriausiai iliustruoja, kaip nesant aiškaus vieningo teisinio reguliavimo mechanizmo gali formuotis ydingos praktikos tam tikroje valstybės dalyje.

57

registruotam UT, bei leisti probuojamajam išvykti už Lietuvos Respublikos ribų darbo tikslais,

įpareigojant jį iš anksto pranešti Probacijos tarnybai.

J.K., 2018-04-13 įrašytas į Šiaulių regiono skyriaus registrą. 2018-04-26 nuteistasis

pateikė prašymą Šiaulių regiono skyriui kreiptis į teismą dėl Probacijos sąlygų pakeitimo leidžiant

jam vykti į komandiruotes užsienyje, nes jis dirba tarptautinėje krovinių pervežimo įmonėje UAB

„Transfera“ vairuotoju ir jam nuolatos reikia vykti darbo reikalais į užsienį. Šiaulių regiono skyrius

kreipėsi į teismą su teikimu pakeisti probacijos sąlygas – leisti darbo reikalais išvykti už Lietuvos

Respublikos ribų iš anksto informuojant apie numatomą išvykimą ir grįžimą iš komandiruočių.

Pažymėtina, kad tokia Šiaulių regiono skyriaus praktika skiriasi nuo kituose skyriuose

taikomos leidimų išvykti į užsienį išdavimo praktikos ir yra ydinga, nes priežastis išvykti į

komandiruotę į užsienį yra EKP užtikrinimo procedūra, kurią vykdyti privalo Probacijos tarnyba

užtikrinant nuteistųjų priežiūrą, tačiau negali būti pagrindu keisti probacijos sąlygas. Pavyzdžiui,

Panevėžio regiono skyriaus viršininkas iš esmės analogišku atveju gavus probuojamojo prašymą

keisti probacijos sąlygas, dėl to, kad probuojamasis vykdydamas individualią veiklą dirbdamas

vairuotoju turi vežti krovinius po užsienio valstybes, todėl jam nustatyti apribojimai riboja jo

galimybę dirbti, prašymo teikti teikimą teismui dėl probacijos sąlygų netenkino (Pavyzdžiui: R.O

atvejis).

Probacijos tarnybos direktorius nagrinėdamas probuojamųjų skundus dėl Regiono

skyriuose neišduotų leidimų išvykti į užsienį laikosi pozicijos, kad Probacijos tarnyba turi teisinį

pagrindą išduoti leidimą išvykti į užsienį, atsižvelgiant į individualią probuojamųjų situaciją

įvertinus galimybę užtikrinti priežiūrą probuojamajam išvykus į užsienį, kadangi „probacijos

vykdymas yra grindžiamas Probacijos įstatyme reglamentuotais probacijos vykdymo principais.

Taikant probacijos priemones yra svarbu įvertinti ir atsižvelgti į probuojamojo asmenybę, elgesį

probacijos vykdymo metu, rizikos vertinimo rezultatus ir kitas asmens resocializacijai svarbias

aplinkybes, o šios priemonės neturi apriboti probuojamojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir

būtina probacijos tikslui pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad probuojamojo trumpalaikė išvyka yra

inicijuota darbdavio, susijusi su darbine veikla, o rizika pakartotinai nusikalsti įvertinta kaip

žema“.

Pavyzdžiui:

A.L., 2016-06-16 įrašytas į Klaipėdos regiono skyriaus registrą, pakartotinio NER yra

žema. Nustatytas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be Probacijos

tarnybos leidimo, Klaipėdos regiono skyriaus viršininkas 2018-10-15 sprendimu išvykti į

komandiruotę Vokietijoje leidimo neišdavė. Sprendimas neišduoti leidimo nustatyta tvarka buvo

apskųstas Probacijos tarnybos direktoriui. Probacijos tarnybos direktorius su tokiu sprendimu

58

nesutiko ir išnagrinėjęs probuojamojo A. Lešan skundą, 2018-12-21 sprendimu Nr. LP-01/9-637

įpareigojo Klaipėdos regiono skyriaus viršininką pakartotinai išnagrinėti prašymą.

E.Ž., 2019-03-07 įrašytas į Kauno regiono skyriaus registrą, nustatyti įpareigojimai: dirbti,

tęsti darbą ar būti registruotam užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. val., jei tai

nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmę vykdančios

institucijos leidimo bei per vienerius metus atlyginti nukentėjusiam turtinę žalą, įvertinta rizika

pakartotinai nusikalsti 66 balai (vidutinė rizika,), 2019-07-08, kreipėsi į Lietuvos probacijos

tarnybos Kauno regiono skyrių su prašymu dėl leidimo išvykti dirbti į Nyderlandų Karalystę. Kauno

regiono skyriaus viršininkas prašymo netenkino, kadangi probuojamasis buvo baustas

administracine tvarka, neatlygino nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, motyvuodamas, kad

Probacijos tarnyba negalės užtikrinti tinkamos priežiūros užsienyje. Tačiau Probacijos tarnybos

direktorius išnagrinėjęs probuojamojo skundą su šiuo sprendimu nesutiko ir išnagrinėjęs

probuojamojo E. Žigučio skundą 2019-10-04 raštu Nr. S-839 panaikino Kauno regiono skyriaus

viršininko sprendimą ir įpareigojo Kauno skyriaus viršininką prašymą tenkinti, nustatant konkrečią

probacijos sąlygų vykdymo atsiskaitymo tvarką ir terminus.

Iš aukščiau nurodytų sprendimų dėl leidimo išvykti į užsienį, priimamų skirtinguose

Probacijos tarnybos regionų skyriuose, pavyzdžių matyti, kad Probacijos tarnybos regiono

skyriuose taikoma skirtinga prašymų dėl leidimų išvykti į užsienį nagrinėjimo ir leidimų išdavimo

praktika. Tuos pačius teisės aktų reikalavimus nevienodai aiškina Probacijos tarnybos regionų

skyrių viršininkai ir Probacijos tarnybos direktorius.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato

privalomos probuojamojo, kuris neįpareigotas gauti Probacijos tarnybos leidimą, pareigos pranešti

apie išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, taip pat ir į kitą valstybę, įgyvendinimo

tvarkos. Atsitiktinės atrankos būdu peržiūrėjus bylas pastebėta, kad daugumoje analizuotų

Priežiūros planų pranešimo tvarka apskritai nenustatoma arba ji skiriasi.

Pavyzdžiui:

V.J., (Kauno regioninio skyriaus registras, NER 71 b. (vidutinė) Priežiūros planas 2020-

09-08 Nr. 1 DN-7779) ir T.Č., (Kauno regioninis skyriaus registras, NER 66 b (vidutinė )

Priežiūros planas 2019-01-09 Nr. KėP-12) Priežiūros planuose pranešimo pateikimo terminas

nenurodytas. Kituose Priežiūros planuose, kuriuose nustatomas pranešimo pateikimo terminas, jis

nevienodas (pvz.: I.B., Vilniaus regiono skyriaus registras, NER 59 b. (vidutinė), Priežiūros plane

2020-02-20 Nr. 5DN-2073 nustatyta, kad norėdama išvykti iš už miesto ribų, prabuojamoji turi

pateikti prašymą prieš 20 darbo dienų. M.I., Kauno regioninio skyriaus registras, NER 19 b. (žema)

Priežiūros plane 2020-11-26 Nr. 1DN-10525 nurodoma, kad pranešimą apie išvykimą jam pateikti

59

užtenka prieš 1 darbo dieną, o R.B., Kauno regioninio skyriaus registras, NER 14b (žema)

Priežiūros plane nustatyta, kad pranešimą apie išvykimą jis pateikti turi prieš 3 darbo dienas).

Kituose atsitiktinės atrankos būdu peržiūrėtuose Priežiūros planuose Probacijos tarnybos

regionų skyriuose galima rasti kitokių pranešimo pateikimo skirtingų terminų: tą pačią dieną, 5

darbo dienos, 5 dienos, 7 dienos, 10 dienų, ir t.t.. Tačiau nei viename vertintame Priežiūros plane

nėra nustatytas pranešimo išvykstant Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų turinio ir

dokumentų, kuriuos kartu su pranešimu turi pateikti probuojamasis reikalavimai.

Pastebėtina, kad Probacijos tarnyba, siekiant suvienodinti leidimų išdavimo praktiką

Probacijos tarnybos regiono skyriuose 2020-09-09 parengė leidimo vykti į užsienį išdavimo tvarkos

išaiškinimą41, o Šiaulių regiono skyriaus viršininkas 2020-10-29 skyriaus pasitarime nusistatė

leidimų išdavimo tvarką, ir pasitvirtino prašymų ir leidimo formas. Pastebėtina, kad šie probacijos

tarnybos ir jų padalinių vadovų išaiškinimai išties paaiškina daugelį klausimų, kurie kyla Probacijos

tarnybos pareigūnams skirtinguose Probacijos tarnybos regionų skyriuose, tačiau nesprendžia

leidimų išdavimo teisinio reguliavimo valstybėje problemos ir skaidresnės sprendimų dėl išvykimo

į užsienį priėmimo aplinkos Probacijos tarnybos regiono skyriuose nesukuria.

Pažymėtina, kad teismai nagrinėdami nuteistųjų skundus yra išaiškinę probuojamojo

prašymui leisti išvykti keliamus reikalavimus42, tačiau Probacijos tarnyba lig šiol nesiėmė

veiksmingų priemonių sureguliuoti leidimų išvykti išdavimo tvarkos, ko pasėkoje Probacijos

tarnybos regiono skyriuose iki šiol taikoma nevienoda prašymų išvykti į užsienį nagrinėjimo ir

leidimų išdavimo praktika.

Probacijos tarnybos pareigūnų vykdoma leidimo probuojamajam išvykti už gyvenamosios

vietos miesto (rajono) ribų išdavimas yra tiesiogiai su probuojamojo nauda susijusi procedūra.

Tačiau šiuo metu nenustatytas vieningas teisinis leidimų išdavimo mechanizmas bei suteikta plati

diskrecija Probacijos regiono skyriaus viršininkui priimti sprendimus išduoti/neišduoti leidimo

išvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono), kuriam nereikia aukštesnio vadovo ar kitos

institucijos patvirtinimo, sudaro palankias sąlygas priimti probuojamajam naudingus sprendimus bei

piktnaudžiauti išduodant leidimus, formuojamos nevienodos leidimų išvykti išdavimo ir pranešimų

apie išvykimo sąlygos probuojamiesiems visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Praktikoje ne

visais atvejais, ne visuose Probacijos tarnybos regionų skyriuose prašymai išduoti leidimą

registruojami, prašymai teikiami ir sprendimai priimami raštu, sprendimai nurodomi Priežiūros

planuose. Kai kuriais atvejais prašymų išvykti darbo tikslais aplinkybės prieš priimant sprendimą

nėra patikrinamos ir prieš išduodant leidimą neįsitikinama ar išvykimas planuojamas darbo tikslais

41 VKKS 2020-09-09 Tarnybinis pranešimas „Dėl leidimų nuteistiesiems išvykti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų išdavimo metodinių rekomendacijų42 Žr. Klaipėdos apygardos teismo 2018-06-06 nutartis, bylos Nr. 1S-56-380/2018, Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00003-2015-3

60

ir pan. Tokia situacija neužtikrina priimamų sprendimų skaidrumo ir laikytina korupcijos rizikos

veiksniu.

PASIŪLYMAI:

PROBACIJOS TARNYBAI:

1. Taikyti papildomas tikslines vidaus kontrolės priemones, siekiant išsiaiškinti trūkumus

ir mažinti nustatytų korupcijos rizikos veiksnių įtaką bei siekti formuoti nuoseklią vienodą

praktiką dėl leidimų išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų Lietuvos

Respublikos teritorijoje ir už jos ribų išdavimo ir pranešimų apie išvykimą teikimo šalies

mastu.

2. Nustatyti prašymų išvykti iš gyvenamosios vietos (rajono) ribų Lietuvos Respublikos

teritorijoje, prašymų išvykti iš gyvenamosios vietos (rajono) ribų laikinai į užsienį ir

prašymų išvykti į užsienį dirbti ar gyventi neribotam laikui pateikimo ir nagrinėjimo bei

pranešimų apie išvykimą teikimo reikalavimus.

4.4. Teisės aktuose nenustatyti aiškūs ir nedviprasmiški probacijos sėkmės rodikliai,

neapibrėžti teikimų teismui dėl priežiūros nutraukimo rengimo kriterijai sudaro galimybę

selektyviai atrinkti probuojamuosius ir teikti teikimus teismui dėl priežiūros nutraukimo prieš

terminą

Kaip skatinimo priemonė probuojamajam motyvuojanti vykdyti jam nustatytas probacijos

sąlygas ir Priežiūros planą nedarant pažeidimų, Probacijos įstatyme nustatyta galimybė

probuojamajam atlikus 3/4 termino, o nepilnamečiams 2/3 nustatyto probacijos termino teismui

nutraukti priežiūrą43. Tačiau įstatyme nėra nustatyti aiškūs kriterijai ir sąlygos, kada Probacijos

tarnyba turi teikti teikimą teismui dėl priežiūros nutraukimo, šios Probacijos tarnybos pareigos

nereglamentuoja jokie teisės aktai. Probacijos tarnyboje taikoma nevisiškai skaidri praktika kai

pareigūnai patys vertina individualias probuojamojo aplinkybes, t. y. „ar rizika ir elgesys

probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo

priežiūros“ ir priima sprendimą dėl teikimo teismui teikimo. Teismai pateiktus Probacijos tarnybos

teikimus dėl priežiūros nutraukimo prieš terminą tenkina labai dažnai. Stebima teigiamų teismo

sprendimų dėl priežiūros nutraukimo tendencija44, tačiau šią naudą probuojamieji įgyja galimybę

gauti tik tuo atveju jei Probacijos tarnyba pateiks teikimą.43 Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Probacijos tarnybos teikimu apylinkės teismas gali prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą, jam faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius, o nepilnamečiam probuojamajam – du trečdalius probacijos termino, kai jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu probuojamasis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinių nusižengimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu. 44 Kalėjimų departamento duomenimis. Per 2018 m. Probacijos tarnybos pareigūnai pateikė 506 teikimus teismams dėl probacijos nutraukimo prieš terminą, iš jų 26 teikimai netenkinti; Per 2019 m. Probacijos tarnybos pareigūnai pateikė 426 teikimus teismams dėl probacijos nutraukimo prieš terminą, iš jų 31 teikimai netenkinti per 2020 m. Probacijos tarnybos pareigūnai pateikė 353 teikimus teismams dėl probacijos nutraukimo prieš terminą, iš jų 14 teikimų netenkinti. Prieiga internete: http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-departamentas/administracine_informacija/ataskaitos/metu.html

http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-departamentas/administracine_informacija/ataskaitos/metu.html

http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-departamentas/administracine_informacija/ataskaitos/metu.html

61

Probacijos tarnyba teikimus nutraukti priežiūrą pagal Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1

dalį dažniausiai teikia, kai probuojamasis atliko įstatymo nustatytą privalomą probacijos termino

dalį, priežiūros metu nepadarė nei vieno administracinio nusižengimo ir be pažeidimų vykdė

probacijos sąlygas, nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu, ir atlikus

pakartotinį NERV nustatyta, kad NER žema arba sumažėjo, motyvuojant, kad tai yra pagrindas

spręsti, kad rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti

be tolesnės probuojamojo priežiūros. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismai probacijos įstatyme

nustatytus priežiūros nutraukimo pagrindus45 vertina kiekvieną atskirai vadovaudamiesi probacijos

vykdymo principais ir kiekvienu atveju individualiai sprendžia ar yra pagrindas nutraukti priežiūrą

ar ne. Manome, kad Probacijos įstatymas spręsti ar probuojamojo NER ir elgesys probacijos

vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros

paveda tik teismui, o ne Probacijos tarnybai.

Atsitiktinės atrankos būdu įvertinus Probacijos tarnybos rengiamus teikimus pagal

Probacijos įstatymo 24 str. 1 d. dėl priežiūros nutraukimo prieš terminą ir teismų sprendimus,

kuriais netenkinami teikimai, nustatėme, kad absoliučioje daugumoje analizuotų atvejų Probacijos

tarnyba spręsdama ar teikti teikimą taiko jokių pažeidimų ir žemos arba sumažėjusios NER

kriterijus, tačiau pasitaiko atvejų, kai šių nusistatytų kriterijų laikomasi nevienodai ir teikimai

teikiami taip pat ir dėl probuojamųjų, kurie priežiūros metu padarė administracinius ar probacijos

sąlygų pažeidimus ir kuriems buvo skirti įspėjimai. Pasitaikė ir tokių atvejų, kai teikimai buvo

neteikiami dėl Probacijos tarnybos atlikto formalaus probacijos tikslų pasiekimo vertinimo arba

netinkamai vykdytos priežiūros, nors pažeidimų Probacijos tarnyba nefiksavo.

Pavyzdžiui: Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius 2020-03-16 pateikė teikimą

pagal Probacijos įstatymo 24 str. 1 d. dėl priežiūros nutraukimo J.Ž.. Teikime nurodyta, kad

nuteistasis atliko 3/4 probacijos termino, nuteistojo NER 25 balai (žema), priežiūros laikotarpiu

administracinių nusižengimų nepadarė, nauji ikiteisminiai tyrimai nepradėti, probacijos sąlygų

pažeidimų nedarė, dalyvavo psichologo konsultacijose, yra pensininkas, jam nustatytas 50 proc.

neįgalumas, todėl Probacijos tarnyba padarė išvadą, kad NER ir elgesys probacijos vykdymo metu

rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros ir pateikė teikimą

teismui nutraukti probuojamojo priežiūrą prieš terminą. Tačiau teismas teikimą atmetė

motyvuodamas, kad, nors ir probuojamasis jokių pažeidimų nepadarė, tačiau „probuojamasis buvo

nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. bei 153 str. 1 d. už sunkius nusikaltimus, dėl kurių kaltės

nepripažįsta, todėl nėra galimybės įsitikinti ar probuojamojo resocializacija buvo veiksminga, taip

pat probuojamajam paskirti itin švelnus įpareigojimai, kurie reikšmingai nevaržo nuteistojo laisvės,

45 Probacijos įstatyme nustatyti 2 priežiūros nutraukimo pagrindai: 1) nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinių nusižengimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu; 2) NER ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros

62

todėl siekiant užtikrinti visuomenės saugumo ir resocializacijos pusiausvyrą spręstina, kad

nutraukus probaciją, probacijos tikslai gali likti nepasiekti“ 46 ir teikimą atmetė.

Probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius kreipėsi su teikimu į Alytaus apylinkės teismą

dėl probuojamojo E.N. priežiūros vykdymo nutraukimo prieš terminą. Teikime nurodyta, kad

nepilnametis probuojamasis atliko daugiau nei 2/3 probacijos termino, bausmės atlikimo laikotarpiu

vykdo teismo skirtus įpareigojimus, atliko 100 val. nemokamų darbų, atvyksta individualiam darbui

į Probacijos tarnybą, nepadarė pažeidimų, nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos

padarymu, pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys priklauso žemos pakartotinio

nusikalstamumo rizikos grupei. Teismas atmetė Probacijos tarnybos teikimą, nurodydamas, kad

probacijos metu nuteistojo priežiūra buvo atliekama netinkamai, „nuteistasis dėl įpareigojimo būti

namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. probacijos įstaigos pagal Priežiūros planą turėjo būti

tikrinamas ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius, tačiau pagal pateiktą bylos medžiagą matyti,

jog šio įpareigojimo vykdymo patikrinimas probacijos pareigūnų nuo 2019 m. birželio 19 d. iki

2020 m. birželio 08 d. vykdytas iš viso nebuvo“, todėl negalima teigti, kad resocializacija buvo

veiksminga ir pasiekė savo tikslus. Nuteistasis apskundė šį sprendimą aukštesnės instancijos

teismui. Aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismas atmetė nuteistojo skundą, kuriuo jis

ginčijo Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) sprendimą

netenkinti Probacijos tarnybos teikimo, nurodydamas, kad „formaliai yra visos Probacijos įstatymo

24 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos nutraukti vykdomą E.N. priežiūrą prieš terminą. Tačiau

pažymėtina, kad teismas, nutraukdamas priežiūrą privalo patikrinti ne tik ar yra formalusis

pagrindas priežiūros nutraukimui, tačiau privalo nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą.

Šį pagrindą sudaro ir aplinkybių, jog tiek probuojamojo priežiūra buvo vykdyta tinkamai, tiek pats

probuojamojo elgesys įrodo, kad vykdytos priežiūros pasėkoje vyko veiksminga resocializacija,

patikrinimas. Tai atliekama teismui vertinant ir probuojamojo asmens byloje esančius duomenis

<...>47“

Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius 2020-11-26 kreipėsi su teikimu į Vilniaus

miesto apylinkės teismą dėl probuojamojo K.B. probacijos nutraukimo prieš terminą, į Vilniaus

regiono skyriaus registrą įrašytas nuo 2018-11-13. Teikime nurodyta, kad nuo 2019-05-31, teismui

pakeitus probacijos sąlygas probuojamasis jokių pažeidimų nepadarė, NER 32 balai (žema rizika).

Nors teismas teikimą tenkino, tačiau šiuo atveju Probacijos tarnyba nesilaikė Probacijos tarnybos

praktikoje taikomo jokių pažeidimų visos priežiūros metu kriterijaus, kadangi nuo 2018-11-13 iki

2019-05-31 probuojamasis pradėjus jo priežiūrą per 3 darbo dienas neatvyko į Probacijos tarnybą,

2018-12-27, buvo įspėtas už vengimą vykdyti probacijos sąlygas, niekur nedirbo, UT

46 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-02 nutartis bylos Nr. T-374-1053/202047 Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020-09-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-660-530/2020

63

nesiregistravo, mokymosi dokumentų nepateikė, žalos atlyginti nepradėjo, dėl ko buvo teiktas

teikimas teismui dėl probacijos panaikinimo. Nors teikimas netenkintas, tačiau priežiūros metu

probacijos sąlygų pažeidimai buvo nustatyti, todėl laikantis vieningos praktikos ir užtikrinant

probuojamųjų lygiateisiškumą, vadovaujantis jokių pažeidimų kriterijumi, teikimas dėl priežiūros

nutraukimo probuojamajam neturėjo būti teikiamas.

Atsitiktinės atrankos būdu susipažinus su Probacijos tarnybos sprendimais nagrinėjant

probuojamųjų skundus dėl atmestų prašymų teikti teikimus dėl priežiūros nutraukimo pagal

Probacijos įstatymo 24 str. 1 d. pastebėjome, kad Probacijos tarnyba dažnai atmesdama skundus,

atsakymuose nurodo motyvą, kad teikti teikimą dėl priežiūros nutraukimo yra Probacijos tarnybos

teisė ir diskrecija, bet ne pareiga. Taip pat pastebėjome Probacijos tarnybos praktikos nenuoseklumą

vertinant priežiūros nutraukimo pagrindus. Probacijos tarnybos direktorius vienu atveju

nagrinėdamas probuojamųjų skundus nukrypsta nuo Probacijos tarnybos praktikos jokių pažeidimų

ir mažėjančios rizikos probacijos metu kriterijų ir tenkina skundą bei panaikina sprendimą, tačiau

kitais atvejais remdamasis tais pačiais motyvais skundus atmeta, motyvuodamas, kad buvo padaryti

pažeidimai, todėl Probacijos tarnybos regiono skyriaus viršininko sprendimas pagrįstas, nors jo

pagrįstumo iš esmės nevertina.

Pavyzdžiui:

Probacijos tarnybos direktorius išnagrinėjęs probuojamojo A.M. 2018-12-21 skundą dėl

teikimo nutraukti priežiūrą teikimo teismui tenkino ir atsakyme nurodė, kad „įstatymo leidėjas

suteikė Probacijos tarnybai diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl priežiūros nutraukimo prieš

terminą, t. y. įgalino iš teisiškai galimų variantų pasirinkti tą, kuris yra tinkamiausias. Lietuvos

probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus viršininkas, atsižvelgdamas į tai, kad Jūs 2017-07-03

buvote įspėtas už probacijos sąlygų nevykdymą, kadangi nebuvo pradėjęs atlyginti turtinės žalos

bei rizika pakartotinai nusikalsti padidėjo (10 balų), priėmė sprendimą netenkinti prašymo ir

nesikreipti į teismą su teikimu dėl priežiūros nutraukimo prieš terminą. Atsižvelgiant į tai, darytina

išvada, kad Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus viršininko 2018-12-14

sprendimas Nr. K4-12787 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“, kuriuo netenkintas jo prašymas, priimtas

teisėtai <...>“ tačiau toliau šiame sprendime nurodė, kad paminėtina, kad probacijos vykdymas yra

grindžiamas Probacijos įstatyme reglamentuotais probacijos vykdymo principais. Taikant

probacijos priemones svarbu išlaikyti probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo

pusiausvyrą, t. y. probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp

probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Siekiant

neformalaus probuojamojo situacijos įvertinimo ir atsižvelgiant į tai, kad jo rizika pakartotinai

nusikalsti įvertinta kaip žema, probacijos sąlygas jis vykdo (be probacijos tarnybos leidimo

64

neišvyksta, dirba, nemokamus darbus išdirbo, po įspėjimo turtinę žalą atlygino), nepadarė

administracinių nusižengimų, ikiteisminiai tyrimai, pradėti jo atžvilgiu, nutraukti“ įpareigojo Kauno

regiono skyrių iš naujo išnagrinėti prašymą ir iš esmės nukrypti nuo Probacijos tarnyboje taikomos

paprotinės jokių pažeidimų probacijos metu teikimų praktikos.

Probacijos tarnybos direktorius išnagrinėjęs kito probuojamojo R.Ž. 2020-05-29 skundą

dėl kreipimosi į teismą dėl priežiūros nutraukimo prieš terminą skundą atmetė ir atsakyme nurodė,

kad „Lietuvos probacijos tarnybai teisės aktai suteikia diskreciją sprendžiant dėl probuojamųjų

priežiūros nutraukimo prieš terminą, atsižvelgiant į probacijos sąlygų ir pareigų vykdymą bei

elgesį. Kauno regiono skyrius, įvertinęs Jūsų elgesį, priėmė sprendimą nesikreipti į teismą dėl

priežiūros nutraukimo prieš terminą, motyvuodamas padarytu atsitiktiniu probacijos sąlygų

pažeidimu (1 k. buvo nustatytas 0,56 prom. apsvaigimas 1 probacijos dieną, iki probuojamojo

supažindinimo su probacijos sąlygomis) taip pat padarius 2 AN (probuojamasis prašymą motyvavo,

kad už 2 AN teisena buvo nutraukta, nuobaudos neskirtos), todėl Kauno regiono skyriaus viršininko

sprendimas teisėtas ir pagrįstas“. Probuojamasis nesutiko nei su vienu iš nurodomų pažeidimu,

tačiau Probacijos tarnyba šių aplinkybių nagrinėdama prašymą nepatikrino, konstatuodama

pažeidimus, kurių padarymas ir pavojingumas nebuvo patikrintas teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad

teismai nepripažįsta probuojamųjų pažeidimų jei jie padaryti iki jų supažindinimo su probacijos

sąlygomis ir atsakomybe, taip pat nekyla atsakomybė, jei už AN neskirta nuobauda, tačiau šių faktų

patikrinimo aplinkybių Probacijos tarnybos direktorius nagrinėdamas skundą nepatikrino.

Apibendrinus aukščiau nurodytus argumentus ir motyvus, darytina išvada, kad sprendimu

nutraukti priežiūrą prieš terminą yra suinteresuoti probuojamieji, atlikę nustatyto probacijos termino

privalomą dalį, tačiau teisės aktai neapibrėžia aiškių ir nedviprasmiškų probacijos sėkmės kriterijų,

nurodančių kada probuojamojo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos

tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, kuriuos pasiekus probuojamasis įgytų

teisę, kad jo galimybę nutraukti priežiūrą prieš terminą išnagrinėtų teismas ir pareigos Probacijos

tarnybai, probuojamajam pasiekus šiuos rodiklius, teikti teikimą teismui dėl priežiūros

probuojamajam nutraukimo prieš terminą. Šiuo metu Probacijos tarnyboje nevienodai taikomi jokių

pažeidimų ir mažėjančios rizikos kriterijai sudaro galimybę patiems pareigūnams atliekant priežiūrą

nefiksuojant tam tikrų probacijos pažeidimų arba skirtingai juos vertinant selektyviai atrinkti

probuojamuosius ir teikti teikimus teismui dėl jų priežiūros nutraukimo prieš terminą, laikytina

kritiniu korupcijos rizikos veiksniu.

PASIŪLYMAI:


65

1. Taikyti papildomas tikslines vidaus kontrolės priemones, siekiant išsiaiškinti teikimų

dėl priežiūros nutraukimo pagal Probacijos įstatymo 24 str. 1 dalį trūkumus, mažinti nustatytų

korupcijos rizikos veiksnių įtaką bei siekti formuoti nuoseklią vienodą teikimų dėl priežiūros

nutraukimo prieš terminą pagal Probacijos įstatymo 24 str. 1 dalį praktiką šalies mastu.

2. Įvertinti teismų praktiką dėl Probacijos tarnybos parengtų teikimų dėl priežiūros

nutraukimo prieš terminą pagal Probacijos įstatymo 24 str. 1 d., kurių teismas netenkino, ir

parengti aktualių sprendimų apžvalgą.

3. Patvirtinti aiškius, nedviprasmiškus, pamatuojamus rodiklius (probacijos sėkmės

rodiklius), kuriuos pasiekus probuojamasis įgytų teisę pasibaigus Probacijos įstatymo 24 str. 1

d. nustatytam terminui, o Probacijos tarnyba – pareigą teikti teikimą teismui dėl priežiūros

nutraukimo prieš terminą (siūlome šiuos rodiklius sieti su NER pokyčių ir probuojamojo

sėkmingos resocializacijos siekiamu rezultatu).

4. Nustatyti teikimų teismui dėl probuojamojo priežiūros nutraukimo prieš terminą pagal

Probacijos įstatymo 24 str. 1 d. rengimo tvarką, nustatant teikimo formą, informacijos

reikalavimus ir vidaus tvarką, užtikrinant, kad teikimas būtų parengtas ir pateiktas teismui per

protingą terminą nuo teisinių pagrindų į priežiūros nutraukimą atsiradimo dienos.

4.5. Probacijos tarnyboje už pažeidimus taikomi neformalizuoti įspėjimai arba

nefiksuojami kai kurie pažeidimai, sudaro sąlygas išvengti teikimo teismui dėl atsakomybės taikymo

Kitas reikšmingas korupcijos rizikos veiksnys Probacijos tarnybos praktikoje yra

neskaidrus Probacijos įstatyme nustatytos probuojamųjų atsakomybės už padarytus pažeidimus

taikymas, neužtikrinantis probuojamųjų atsakomybės neišvengiamumo ir vertinimo. Probacijos

įstatyme nustatyti du probuojamojo atsakomybės taikymo pagrindai ir skirtinga atsakomybė

(teisinės pasekmės), kurią taikyti gali tik teismas:

1) jei probuojamasis vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų,

už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės arba

nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai

paskirti BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio kodekso 75

straipsnio 5 ar 6 dalyje pareigas ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų

įpareigojimų ar draudimų, kurios yra skirtingo probuojamojo teises ribojančio poveikio ir jų

spektras labai platus48 arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti

48 BK nustatytos šios baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti paskirtos pagal Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą: BK IX skyriaus 67 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios baudžiamojo poveikio priemonės pilnamečiams asmenims: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) viešųjų teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) išplėstinis turto konfiskavimas; 11) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyto šios pareigos:

66

pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti

likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti

skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio

priemonėmis (Probacijos įstatymo 30 str. 2 d. 2p).

2) Jei probuojamasis be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po

papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį

jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų

įstatymų nustatytų pareigų, teismas Probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti

bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį

paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį (Probacijos įstatymo 30 str. 2 d. 3 p.).

Probacijos įstatymas įpareigoja Probacijos tarnybą, nustačius šio straipsnio 2 dalies 2 ar 3

punkte nurodytus probuojamojo padarytus teisės pažeidimus ir (ar) probacijos sąlygų nevykdymo

atvejus, teikimą teismui pateikti nedelsiant, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną.

Kokią atsakomybę kiekvienu konkrečiu atveju taikyti ar jos netaikyti įvertinti gali tik

teismas. Taigi, galiojantis probuojamojo atsakomybės reguliavimas Probacijos įstatymas įpareigoja

Probacijos tarnybą nustatyti tokį atsakomybės probuojamajam administravimo mechanizmą, kad

pareigūnai nustatę bet kokį probacijos sąlygų be pateisinamų priežasčių nevykdymo atvejį, arba

nustačius, kad probuojamasis padarė nors vieną administracinį nusižengimą už kurį jam buvo

paskirta administracinė nuobauda, kreiptųsi į teismą su teikimu dėl atsakomybės probuojamajam

taikymo. Kitokių alternatyvų įstatymas šiuo metu nenumato.

Atsitiktinės atrankos būdu įvertinus Priežiūros planus, Probacijos tarnybos parengtus

teikimus teismui dėl atsakomybės probuojamajam taikymo ir teismų sprendimus, nustatėme kad

Probacijos tarnyboje taikoma nenuosekli ir ydinga atsakomybės probuojamajam už pažeidimus

praktika, kai ne visais nustatytų minėtų pažeidimų atvejais rengiami teikimai teismui, vietoj teikimo

skiriant įspėjimus arba išvis netaikant jokios atsakomybės.

Pavyzdžiui:

1) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 6) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. BK 75 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė teismui asmens ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. BK 87 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytos šios auklėjamojo pobūdžio priemonės, kurias teismas gali paskirti nepilnamečiams asmenims: 1) būti namuose nustatytu laiku; 2) mokytis, tęsti mokslą arba dirbti; 3) įgyti tam tikrų žinių ar išmokti draudimus (saugaus eismo, mokinio taisykles ir pan.); 4) atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą. Šis įpareigojimas skiriamas tėvų ar globėjų prašymu, jeigu nepilnametis sutinka; 5) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. 3. Teismas nepilnamečiui gali uždrausti: 1) žaisti azartinius žaidimus; 2) užsiimti tam tikra veikla; 3) vairuoti motorinę transporto priemonę (motociklą, savaeigę mašiną ir pan.); 4) lankytis vietose, kuriose daroma neigiama įtaka nepilnamečio elgesiui, arba bendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamos įtakos; 5) be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Taip pat Teismas nepilnamečiui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus įpareigojimus ar draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nepilnamečio elgesiui.

67

D.Č., 2019-07-12 įrašytas į Šiaulių regiono skyriaus registrą. Sudarytas 2019-09-10

Priežiūros planas Nr. 4VD-1540. Priežiūros plane nurodoma, kad nuo 2019-09-10 iki 2019-11-28

individualus darbas 1 k. per savaitę nevyksta, nes probuojamasis neatvyksta į Probacijos tarnybą

atsiskaityti, įspėjimas neskirtas, tačiau 2019-09-12 po patikros AN registre papildomai nustačius,

kad probuojamasis padarė 3 AN nuo priežiūros pradžios už kuriuos jam skirtos administracinės

nuobaudos (smulkios vagystės iš parduotuvių) 2019-09-13 buvo pateiktas teikimas teismui dėl

bausmės atidėjimo panaikinimo (per 1 darbo dieną nuo pažeidimo), teismas teikimo netenkino;

2019-09-19 nustatyta, kad probuojamasis neinformavo apie savo gyvenamąją vietą, įspėjimas

nebuvo skirtas, teikimas teismui nebuvo teikiamas. 2019-10-09 nustatyta, kad probuojamojo

gyvenamoji vieta nežinoma, probuojamasis į Probacijos skyrių atsiskaityti kaip numatyta Priežiūros

plane neatvyksta, 2019-10-11 pateiktas teikimas teismui dėl bausmės atidėjimo panaikinimo (po 2

dienų), teismas teikimą atmetė. Nuo 2019-10-22 (po teismo nutarties) iki 2019-11-28 probuojamasis

toliau į Probacijos tarnybą nustatytu laiku IPD neatvyko ir sistemingai pažeidinėjo probacijos

sąlygas neatvykdamas atsiskaityti (turėjo atvykti 4 kartus), kiekvieną kartą nustatytu laiku

neatvykus pažeidė probacijos sąlygas, tačiau teikimas teismui nebuvo rengiamas. Probuojamasis į

Probacijos tarnybą atvyko 2019-11-28, skirtas įspėjimas dėl neatvykimų IPD nustatytu intensyvumu

1 k per savaitę. 2019-12-10 atlikus patikrinimą namuose, 2019-12-20 pateikė teikimą teismui pagal

Probacijos įstatymo 29 str. dėl probacijos sąlygų pakeitimo, siūlydamas nustatyti probuojamojo

pareigą nakties metu būti namie, teismas teikimo netenkino. Probuojamasis nuo 2020-01-03 ir

toliau nevykdė Priežiūros plane nustatytų RSP ir EKP, sistemingai neatvykdavo į Probacijos skyrių

nustatytu intensyvumu atlikti IPD ir atsiskaityti, tačiau įspėjimai už pažeidimą neskirti, teikimas

teismui nerengtas. Pakeistoje gyvenamojoje vietoje pareigūnai probuojamojo nerado, įspėjimas

neskirtas, teikimas teismui nerengtas. Probuojamasis padarė 2 AN smulkias vagystes 2019-12-09 ir

2020-01-03. Probacijos tarnyba 2020-02-07 pateikė teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo

panaikinimo (per daugiau nei 1 mėnesį nuo paskutinio nustatyto AN), teismas teikimą tenkino ir

panaikino bausmės vykdymo atidėjimą.

T.Č., Paleistas iš Vilniaus pataisos namų. 2018-12-21 įrašytas į Panevėžio regiono

skyriaus registrą. Sudarytas Priežiūros planas 2019-01-01 Nr. KėP-12. Iš Priežiūros plane pateiktos

informacijos, matyti, kad 2019-06-18 nepatikrinus registruose buvo nustatyta, kad 2019-04-20

nakties metu 0 val. 50 min. padarė AN už kurį 2019-05-29 buvo skirta nuobauda, tuo probuojamasis

padarė ne tik AN bet ir probacijos sąlygų pažeidimą, 2019-06-18 jam buvo skirtas įspėjimas,

teikimas teismui nebuvo rengiamas. 2019-09-16 nustatyta, kad 2019 09-05 probuojamasis padarė

AN už kurį jam 2019-09-05 paskirta administracinė nuobauda. Probacijos tarnyba 2019-09-16

kreipėsi su teikimu į teismą pagal dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo (per

10 dienų nuo nuobaudos skyrimo). Probacijos tarnybos teikime nurodyta, kad probuojamasis

68

probacijos sąlygas vykdo, tačiau padarė AN, už kurį buvo taikytos administracinės nuobaudos ir

pasiūlė skirti jam nemokamus darbus, tačiau teikime nebuvo nurodyta, kad anksčiau probuojamasis

padarė AN nakties metu, tuo padarydamas AN ir probacijos sąlygų pažeidimą, 0 val. 50 min.

nebūdamas namie už kurį jam skirtas įspėjimas. Teismas teikimą dėl papildomų baudžiamojo

poveikio priemonių tenkino ir paskyrė per 6 mėnesius atlikti 60 val. nemokamų darbų. Priežiūros

plane nurodyta, kad 2020-01-10 įvyko IPD ir pokalbis su probuojamuoju dėl jam pradėto

ikiteisminio tyrimo, pareigūnas sužinojo, kad probuojamasis 2020-01-01 8.53 val. vairavo

transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2,15 prom., patikrinimas registruose atliktas

2020-02-11 (praėjus 1 mėnesiui, nuo sužinojimo), įspėjimas neskirtas, teikimas teismui neteiktas.

2020-04-03 Probacijos tarnyba gavo pranešimą iš Kauno apskrities policijos komisariato, kad

nuteistajam pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai dėl įtariamo plėšimo įvykdyto 2019-12-03 ir vairavimo

esant neblaiviam 2020-01-01, probuojamajam už pažeidimus įspėjimas neskirtas, teikimas teismui

dėl atsakomybės neteiktas. Nuo 2020-05-11 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėn.

V.J., 2020-09-02 įrašytas į Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus registrą. Sudarytas

Priežiūros planas 2020-09-08 Nr. 1DN-7779. Priežiūros plane nurodoma, kad probuojamasis

piktybiškai ir sistemingai nevykdo probacijos sąlygų: vartoja psichiką veikiančias medžiagas ir

nakties metų nebūna namie. 2020-09-12 22.49 val. nustatytas 1,33 prom. girtumas 2020-09-14

paaiškintos probacijos nevykdymo teisinės pasekmės (per 2 dienas nuo pažeidimo), 2020-09-26

padaryti 2 probacijos sąlygų vykdymo pažeidimai: nebuvo namie nuo 22-6 val. ir buvo nustatytas

girtumas, 2020-09-29 pateiktas teikimas teismui dėl probacijos panaikinimo (per 3 dienas nuo

pažeidimo). Teikimas netenkintas. Probuojamasis toliau nevykdė probacijos sąlygų 2020-10-10

nustatytas neblaivumas 1,21 prom. 2020-10-12 primintos probacijos sąlygos ir atsakomybė (skirtas

įspėjimas); 2020-10-18 nakties metu nerastas namie, įspėjimas neskirtas ir teikimas teismui dėl

poveikio priemonių taikymo neteiktas, 2020-10-24 nakties metu probuojamajam nustatytas

girtumas 1,74 prom., padaryti 2 probacijos sąlygų pažeidimai ir kėlė pavojų aplinkiniams, naudojo

smurtą, įspėjimas neskirtas, teikimas dėl šių pažeidimų pateiktas 2020-11-18 (praėjus beveik 1

mėnesiui nuo pažeidimo). Teikimas tenkintas 2020-12-10. Taip pat probuojamasis iki teismo

nutarties darė kitus Probacijos sąlygų pažeidimus: nedirba, UT nesiregistruoja, Priežiūros plane

paskirtos lankymosi pas psichologą RSP nevykdo (2020-11-27 neatvyko pas psichologą ), tačiau

įspėjimai neskirti.

A.T, 2019-03-26 įrašytas į Vilniaus regiono skyriaus registrą. Sudarytas 2019-03-27

Priežiūros planas Nr. V11M-2018. Priežiūros plane nurodyta, kad 2019-07-09 neatvyko į

Probacijos tarnybą IPD, skirtas 1 įspėjimas, 2019-08-16 skirtas 2 įspėjimas už neatvykimą į

Probacijos tarnybą IPD. 2019-08-22 padarė AN ir nustatytas 3,47 prom. neblaivumas, 2019-08-28

skirtas 3 įspėjimas (per 7 dienas nuo pažeidimo); 2019-09-17 23.18 val. nebuvo namie, 2019-09-19

69

skirtas 4 įspėjimas (per 2 dienas nuo pažeidimo); 2019-10-03 nustatytu laiku neatvyko į Probacijos

tarnybą IPD, įspėjimas neskirtas, teikimas nerengtas; 2019-10-17 23.19 val. namuose nerastas,

2019-10-21 teiktas teikimas teismui dėl probacijos panaikinimo (per 4 dienas nuo paskutinio

pažeidimo) Teikimas netenkintas. 2020-01-06 23.02 nustatytas girtumas 1,14 prom., 2020-01-10

skirtas įspėjimas (per 4 dienas nuo pažeidimo); 2020-02-03 23.06 val. nustatytas neblaivumas 0,86

prom. 2020-02-13 skirtas įspėjimas (per 10 dienų nuo pažeidimo); 2020-03-12 nustatyti 3 AN esant

neblaiviam, 2020-03-19 pateiktas teikimas teismui dėl probacijos panaikinimo (per 7 dienas nuo

pažeidimo). 2020-06-22 teikimas tenkintas, bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas.

Aukščiau nurodyti atsakomybės probuojamajam praktinio taikymo pavyzdžiai, atskleidžia

nevienodą, neskaidrią ir ydingą teikimų teismui dėl atsakomybės taikymo probuojamiesiems

praktiką Probacijos tarnyboje. Nustatėme atvejų, kai probuojamajam padarius bent vieną probacijos

sąlygų pažeidimą net pirmą kartą padarius pažeidimą (neatvykus į probacijos tarnybą IPD,

nepranešus apie gyvenamąją vietą, nustačius neblaivumą ar nebuvimo namie atvejus), kartais iškart

kreipiamasi į teismą su teikimu dėl probacijos panaikinimo ir po kiekvieno papildomo pažeidimo

reaguojama ir kreipiamasi su teikimais dėl probuojamojo atsakomybės į teismą (D.Č. atvejis), o

kartais nesikreipiama net po 4 įspėjimų dėl probacijos sąlygų vykdymo pažeidimų ar

administracinių nusižengimų padarymo (A.T. atvejis). Kartais padaryti pažeidimai fiksuojami

neteikiant teikimo teismui bet skiriant įspėjimus, tačiau pasitaiko atvejų, kai probacijos sąlygų

pažeidimai net įspėjimais nefiksuojami, tokiu atveju į juos visiškai nereaguojant (D.Č., T.Č., V.J. ir

A.T. atvejai). Taip pat nustatėme atvejį (T.Č. atvejis), kai net 3 kartus nebuvo teikiamas teikimas

dėl probacijos panaikinimo, nustačius administracinius nusižengimus arba kitus užfiksuotus

probacijos sąlygų pažeidimo faktus: pvz.: administracinis pažeidimas buvo padarytas naktį

viešojoje vietoje, kai probuojamasis turėjo būti namie arba pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl

vairavimo apsvaigus (nustatytas apsvaigimo faktas), kai probuojamajam uždrausta vartoti psichiką

veikiančias medžiagas, tačiau tik 1 atveju taikyta atsakomybė už AN teikiant teikimą teismui ir nė

karto netaikyta atsakomybė už AN ir probacijos sąlygų pažeidimų sutaptį. Taip pat šiuo atveju buvo

pateiktas teikimas teismui dėl AN padarymo, tačiau teikime nenurodoma, kad kartu buvo padarytas

ir probacijos sąlygų pažeidimas. Darytina prielaida, kad šiuo atveju priežiūra galimai buvo

atliekama netinkamai neteikiant teikimų teismui. Pateikus teikimą teismui probacijos pažeidimas

teikime nebuvo nurodytas, o dėl AN teikime pateiktas siūlymas taikyti atsakomybės priemonę –

neatlygintinus darbus, taip išvengiant pareigos teikti siūlymą dėl probuojamajam taikomos

griežtesnės poveikio priemonės – probacijos panaikinimo. Nereaguojant į probuojamojo daromus

nusižengimus, buvo neužtikrintas tinkamas visuomenės saugumas nuo pavojingo probuojamojo

elgesio ir priežiūros metu probuojamasis padarė 2 pavojingas naujas nusikalstamas veikas. Taip pat

70

atliekant probuojamųjų priežiūrą pasitaiko atveju, kai teikimas dėl nustatyto pažeidimo teikiamas

nesilaikant nustatyto 1 darbo dienos termino nuo pažeidimo. Nustatėme atveju, kai teikimai teikiami

teismui praėjus 4 dienoms, vienai savaitei, 10 dienų, 1 mėnesiui ir daugiau laiko po pažeidimo

nustatymo.

Atsitiktinės atrankos būdu įvertinti probuojamųjų priežiūros dokumentai taip pat atskleidė

Probacijos tarnyboje plačiai taikomą neformalizuotą, įspėjimų dėl probacijos sąlygų pažeidimo

sistemą ir jų ydingą taikymo praktiką, kuri Probacijos tarnyboje taikoma kaip alternatyva įstatyme

nustatytai ir teismų taikomai atsakomybės sistemai vietoj teikimo teismui, nors Probacijos įstatymas

ir jokie kiti teisės aktai įspėjimų taikymo sistemos nereguliuoja ir teisinio pagrindo skirti įspėjimus

nenustato. Probacijos tarnybos praktikoje taikoma įspėjimų sistema riboja ir probuojamųjų teisinės

gynybos galimybes, jie neįforminami raštu jokiais administraciniais aktais, todėl jų negalima

apskųsti ir panaikinti, Probacijos tarnybai nepateikus teikimo teismui dėl poveikio priemonių

probuojamajam taikymo, nustatytų pažeidimų pagrįstumo, teisėtumo ir pavojingumo negali

patikrinti ir teismas.

Aukštesnės instancijos teismai nagrinėdami probuojamųjų apeliacijas ir formuodami

atsakomybės probuojamajam taikymo praktiką ne kartą nurodė, kad „sprendžiant bausmės vykdymo

atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę klausimą, surinktus

duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo

bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo

pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti

adekvati padarytam nusižengimui“49. Teismas nagrinėdamas Probacijos tarnybos teikimą

spręsdamas dėl atsakomybės taikymo probuojamajam įvertina ar pažeidimas išvis buvo padarytas,

ar padarytas pažeidimas yra pavojingas, sisteminis, piktybinis, šiurkštus ir pan., atsižvelgia į

probuojamojo asmenybę, jo elgesį probacijos metu, resocializacijos pažangą probacijos metu,

proporcingumą ir į kitas reikšmingas aplinkybes ir pritaiko atsakomybę už padarytus pažeidimus

arba jos išvis netaiko. Todėl nustačius pažeidimą ir vietoje teikimo teismui pasirinkus skirti

įspėjimą, atimama galimybė teismui patikrinti pažeidimo aplinkybes ir sprendimo pagrįstumą.

Apibendrinant šiame poskyryje nurodytus motyvus ir argumentus, darytina išvada, kad

Probacijos tarnybos praktikoje taikoma probuojamojo atsakomybės sistema ir praktika neužtikrina

skaidrios ir nuoseklios probuojamojo atsakomybės taikymo sistemos. Probacijos tarnybos

pareigūnas pats pasirenka kada rengti ir teikti teikimą teismui, o kada skirti įspėjimą ir nerengti

teikimo teismui. Nėra aiškios probuojamojo pažeidimo fakto nustatymo ir dokumentavimo tvarkos.

Šiuo metu Probacijos tarnyba įspėjimus tam tikrais atvejais skiria bet kokių pažeidimų atvejais, taip

49 Žr. pvz: Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1S-602-290/2020; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-318-885/2020; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-521-658/2020

71

pat įspėjimai gali būti skiriami praėjus bet kokiam terminui (savaitei ar mėnesiui ir daugiau nuo

pažeidimo fakto nustatymo), o skiriant probuojamajam įspėjimą, neteikiamas teikimas dėl realių

poveikio priemonių probuojamajam padarius probuojamųjų probacijos sąlygų pažeidimus ar

administracinius nusižengimus taikymo. Tokia selektyviai taikoma probuojamojo atsakomybės

sistema Probacijos tarnybos praktikoje yra kritinis korupcijos rizikos veiksnys probuojamojo

priežiūros vykdymo srityje.

PASIŪLYMAI:


1. Taikyti papildomas tikslines vidaus kontrolės priemones, siekiant išsiaiškinti

trūkumus ir mažinti nustatytų korupcijos rizikos veiksnių įtaką bei siekti formuoti

nuoseklią vienodą probacijos sąlygų pažeidimų, rengiant teikimus teismui dėl atsakomybės

ir poveikio priemonių taikymo probuojamajam pagal Probacijos įstatymo 30 str. 2 dalies 2

ir 3 punktus, praktiką šalies mastu.

2. Atsisakyti įspėjimo už probacijos sąlygų ar administracinius nusižengimus taikymo

kaip teikimo teismui pagal Probacijos įstatymo 30 str. 2 dalies 2 ir 3 punktus dėl poveikio

priemonių taikymo alternatyvos, nustatyti probacijos pažeidimų faktų nustatymo ir

dokumentavimo tvarką.

3. Nustatyti teikimų teismui dėl poveikio priemonių už padarytus pažeidimus pagal

Probacijos įstatymo 30 str. 2 dalies 2 ir 3 punktus rengimo tvarką, nustatant teikimo formą,

informacijos, nurodomos teikime, reikalavimus ir užtikrinti, kad nustačius probacijos

pažeidimus teikimas teismui dėl poveikio priemonių būtų pateiktas Probacijos įstatyme

nustatytu terminu.

5. KORUPCIJOS RIZIKA PROBACIJOS TARNYBOS VIDAUS KONTROLĖS IR

VEIKLOS PRIEŽIŪROS SRITYJE

Probacijos tarnybos veiklos srityse nustatyti korupcijos rizikos veiksniai, jų rizikingumas ir

valdymas yra tiesiogiai susiję su Probacijos tarnyboje taikoma vidaus kontrolės, pareigūnų veiklos

teisėtumo priežiūros sistema ir pareigūnų viešųjų ir privačių interesų tinkamu valdymu.

Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir audito įstatymas įpareigoja viešąjį juridinį asmenį

sukurti vidaus kontrolės sistemą50. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas įpareigoja

50 Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad vidaus kontrolė apima: 1) kontrolės aplinką – viešojo juridinio asmens organizacinę struktūrą, valdymą, personalo valdymo politiką, vadovų, darbuotojų profesinio elgesio principus ir taisykles, kompetenciją ir kitus veiksnius, turinčius įtakos vidaus kontrolės įgyvendinimui ir kokybei; 2) rizikos vertinimą – rizikos veiksnių nustatymą ir

72

valstybės ir savivaldybių įstaigas nustatyti priemones, skatinančias korupcijos prevencijos

užtikrinimą valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinėse įstaigose51, tačiau Probacijos tarnyboje

taikoma vidaus kontrolės sistema nėra pakankama.

Atlikę korupcijos rizikos analizę Probacijos tarnybos vidaus kontrolės ir veiklos priežiūros

srityje, nustatėme korupcijos rizikos veiksnių, kurie didina korupcijos pasireiškimo tikimybę ir

neužtikrina veiklos rizikos analizuotose veiklos srityse tinkamo valdymo.

5.1. Probacijos tarnyboje taikoma pareigūnų veiklos vidaus kontrolės sistema

nepakankamai užtikrina nuoseklią ir skaidrią pareigūnų veiklos kontrolės sistemą ir atsakomybės

neišvengiamumą

Probacijos tarnyboje pareigūnų veiklos kontrolė vykdant probuojamųjų priežiūrą

planuojama kiekvienais metais rengiant Probacijos tarnybos ir regionų skyrių veiklos planus.

Tarnybos ir regionų skyrių veiklos planuose nurodomas kiekybinis rezultato kriterijus – per tam

tikrą laikotarpį atliekamų patikrinimų ir parengtų pažymų skaičius. Probacijos tarnybos

administracija nurodė, kad Probacijos tarnyboje atliekami planiniai ir netikėti (neplaniniai)

tarnybinės veiklos patikrinimai, centriniu ir regioniniu lygmenimis. Centriniu lygmeniu

patikrinimus organizuoja ir atlieka Veiklos koordinavimo ir kontrolės skyriaus (toliau – VKKS),

kuriam patikrinimų atlikimo funkcijos pavestos nuostatais ir nustatytos skyriaus pareigūnų

pareigybių aprašymuose52, o regioniniu lygmeniu – regiono skyriaus viršininkas, atlikdamas

skyriaus veiklos kontrolę, ir skyriaus vyriausieji specialistai, kuriems pareigybės aprašymuose

pavedama planuoti, organizuoti ir kontroliuoti nustatytoje veiklos teritorijoje dirbančių specialistų

tarnybinę veiklą53. Praktikoje atliekamų patikrinimų atlikimo užduotys pareigūnams taip pat gali

būti pavestos ad hoc, atskiru viršininko pavedimu arba nustatomos jų metinėse veiklos užduotyse,

kuriose kartais nurodoma bendra užduotis užtikrinti kuruojamų pareigūnų vykdomų teismo

analizę; 3) kontrolės veiklą – viešojo juridinio asmens veiklą, kuria siekiama sumažinti neigiamą rizikos veiksnių poveikį viešajam juridiniam asmeniui ir kuri apima įgaliojimų, leidimų suteikimą, funkcijų atskyrimą, prieigos prie turto ir dokumentų kontrolę, veiklos ir rezultatų peržiūrą, veiklos priežiūrą ir kitų viešojo juridinio asmens vadovo nustatytų reikalavimų laikymąsi; 4) informavimą ir komunikaciją – su vidaus kontrole susijusios aktualios, išsamios, patikimos ir teisingos informacijos gavimą ir teikimą laiku vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 5) stebėseną – nuolatinį ir (arba) periodinį stebėjimą ir vertinimą, kai analizuojama, ar vidaus kontrolė viešajame juridiniame asmenyje įgyvendinama pagal viešojo juridinio asmens vadovo nustatytą vidaus kontrolės politiką ir ar ji atitinka pasikeitusias veiklos sąlygas51 Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 p. nustatyta biudžetinės įstaigos pareiga nustatyti priemones, skatinančias korupcijos prevencijos užtikrinimą valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinėse įstaigose.52 Veiklos koordinavimo ir kontrolės skyriaus nuostatuose, patvirtintuose Probacijos tarnybos direktoriaus 2018-11-22 įsakymu Nr. LP-01/1-75 „Dėl Lietuvos probacijos tarnybos veiklos koordinavimo ir kontrolės skyriaus nuostatų ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ nustatyta, kad VKKS atlieka šias funkcijas: „prižiūri bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, ir probacijos vykdymo procesą, siekdamas užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją ir nusikalstamų veikų recidyvo mažinimą, atlieka planinius ir neplaninius probacijos tarnybos veiklos patikrinimus <...> tikrina probacijos tarnybos pareigūnų darbo drausmę, atliekant netikėtus patikrinimus <...> informuoja probacijos tarnybos direktorių apie nustatytus trūkumus probacijos tarnybos veikloje ir siūlo priemones jiems pašalinti.“ 4 VKKS vyriausiųjų specialistų pareigybės aprašymuose nustatyta funkcija: „dalyvauja planiniuose ir neplaniniuose probacijos tarnybos tarnybinės veiklos patikrinimuose bei rengia pažymas apie patikrinimo rezultatus, užtikrindamas tinkamą Lietuvos probacijos tarnybos veiklą“53 Regiono skyriuje kai kuriems vyriausiesiems specialistams priskiriama tam tikra teritorija ir pavesta planuoti, organizuoti ir kontroliuoti šioje teritorijoje dirbančių specialistų tarnybinę veiklą. Jų pareigybių aprašymuose pavesta: planuoti, organizuoti, kontroliuoti nustatytoje veiklos teritorijoje dirbančių specialistų tarnybinę veiklą, nustatyti jiems veiklos teritorijas ir probacijos tarnybos registre esančių asmenų kategorijas vykdyti probaciją <...> nustatytoje veiklos teritorijoje atlikti probacijos, viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmių, baudžiamojo poveikio (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą) ir auklėjamojo poveikio (išskyrus įspėjimą ir atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) priemonių vykdymo efektyvumo analizę ir teikti siūlymus dėl šios veiklos optimizavimo.

73

nuosprendžių/nutarčių vykdymo kontrolę, o kartais nustatomas kiekybinis užduoties vykdymo

rezultato kriterijus – atliktų patikrinimų ir parengtų pažymų skaičius.

Atlikus analizę pastebėta, kad Probacijos tarnybos regionų skyriuose atliekami regioniniai

patikrinimai vidaus kontrolės tikslais nėra Probacijos tarnybos administracijos koordinuojami,

nenustatomi patikrinimų prioritetai, kriterijai ir nereglamentuota patikrinimų atlikimo tvarka:

nenustatytos planinių ir neplaninių patikrinimų, atliekamų centriniu ar regioniniu lygmeniu

organizavimo ir vykdymo taisyklės, nenustatyti patikrinimų objektų ir tikslo pasirinkimo pagal

rizikingumo kriterijus, patikrinimų apimtis, standartai, reikalavimai rengiamoms pažymoms ir pan.

Probacijos regiono padaliniuose taikoma praktika, kai pareigūnai, koordinuojantys

priežiūros specialistų veiklą, patys pasirenka, kiek per vieną patikrinimą patikrinti nuteistųjų

priežiūros bylų, kokių pareigūnų ir kokias nuteistųjų bylas tikrinti, kada ir kokiu tikslu bei kokia

apimtimi tikrinti bylas. Nors Probacijos regiono skyriaus vyriausieji specialistai interviu metu

nurodė, kad per metus stengiasi atlikti visų kuruojamų pareigūnų visų bylų patikrinimus, tačiau

pripažįsta, kad patikrinti visų kuruojamų pareigūnų probuojamųjų priežiūros bylas yra neįmanoma,

todėl patikrinimų objektus (nuteistųjų bylas) dažniausiai pasirenka atsitiktinės atrankos būdu

neturint administracijos nustatytų patikrinimų tikslų ir kriterijų. Todėl vyriausiųjų specialistų

regionuose atliekamų patikrinimų apimtis ir kokybė reikšmingai skiriasi, objektai pasirenkami

selektyviai.

Įvertinus Probacijos tarnybos regionų skyriuose 2019 metais atliktus patikrinimus ir

parengtas pažymas nustatėme, kad per ataskaitinį vienerių metų 2019 m. laikotarpį buvo patikrinta

tik nedidelė dalis priežiūroje esančių nuteistųjų bylų, tačiau jų santykis skirtingame regione

nevienodas54.

Patikrintų nuteistųjų bylų ir nuteistųjų, įrašytų į Probacijos tarnybos regionų skyrių įskaitą,

2019 metų santykis pavaizduotas grafike:

Kauno RS Klaipėdos RS Panevėžio RS Šiaulių RS Vilniaus RS0

1250

2500

3750

5000

4026

19412487

2734

4686

124 80 271

1006

311

Patikrinimai regionuose 2019

Nuteistųjų Patikrinta bylų

54 Per analizuojamą laikotarpį 2018-09-01 iki 2020-09-01 pateko tik vienas pilnas ataskaitinis 2019 metų laikotarpis, kuris geriausiai parodo, ataskaitiniu vienerių metų laikotarpiu atliekamos vidaus kontrolės turinį ir apimtį

74

Pavyzdžiui: 2019 metais Kauno regiono skyriuje 2019 m. prižiūrimų asmenų buvo 4026, 3

specialistai atliko 7 patikrinimus, kurių metu patikrintos 124 bylos (3 proc. visų prižiūrimų

nuteistųjų, 1 specialistas patikrino daugiausiai 104 bylas, mažiausiai 10 bylų, Per 1 patikrinimą

vidutiniškai buvo patikrintos 18 bylų); Klaipėdos regiono skyriuje 2019 m. prižiūrimų asmenų buvo

1941, 9 specialistai atliko 9 patikrinimus, kuriu metu patikrintos 80 bylų (4 proc. visų prižiūrimų

nuteistųjų, 1 specialistas patikrino daugiausiai 20 bylų, mažiausiai 4 bylas, per 1 patikrinimą

vidutiniškai buvo patikrintos 8 bylos); Panevėžio regiono skyriuje 2019 m. prižiūrimų asmenų buvo

2487, 10 specialistų atliko 10 patikrinimų, kurių metu patikrinta 271 byla (11 proc. visų prižiūrimų

nuteistųjų, 1 specialistas patikrino daugiausiai 54 bylas, mažiausiai 7 bylas, Per 1 patikrinimą

vidutiniškai buvo patikrintos 27 bylos); Šiaulių regiono skyriuje 2019 m. prižiūrimų asmenų buvo

2734, 16 specialistų atliko 16 patikrinimų, kurių metu patikrintos 946 bylos (35 proc. visų

prižiūrimų nuteistųjų, 1 specialistas patikrino daugiausiai 150 bylų, mažiausiai 10 bylų, Per 1

patikrinimą vidutiniškai buvo patikrintos 61 byla); Vilniaus regiono skyriuje 2019 m. prižiūrimų

asmenų buvo 4686, 16 specialistų atliko 16 patikrinimų, kurių metu buvo patikrintos 311 bylų (7

proc. visų prižiūrimų nuteistųjų, 1 specialistas patikrino daugiausiai 69 bylas, mažiausiai 2 bylas,

Per 1 patikrinimą vidutiniškai buvo patikrintos 19 bylų)55. Santykinai daugiausia bylų lyginant su

priežiūroje esančiais asmenimis net 33 proc. patikrino Šiaulių regiono skyrius, mažiausiai Kauno

regiono skyrius – tik 3 proc. priežiūroje esančių nuteistųjų bylų.

Taip pat nustatėme, kad vienuose Probacijos tarnybos regioniniuose padaliniuose bylų

patikrinimai atliekami intensyviau nei kituose. Vienu patikrinimu tikrinamų bylų skaičius ir

patikrintų bylų vidurkiai regionų padaliniuose reikšmingai skiriasi.

Probacijos tarnybos regiono skyriuose patikrintų nuteistųjų bylų vienu patikrinimu

didžiausias, mažiausias skaičius ir vidurkis bei pasiskirstymas pagal skyrius nurodytas grafike:


30

60

90

120

150

17.71438

27.1

59.1765

19.437511

4054

120

69

10 4 7 102

Regionų skyriuose patikrinta bylų 1 patikrinimo metu 2019

vidutiniškai max min

55 Nurodyti patikrintų bylų kaičiai gali būti nevisiškai tikslūs, nes kai kuriose pažymose nurodoma, kad pareigūnas atliko visų vieno pareigūno priežiūroje esančių bylų patikrinimus, kurio nustatyti negalėjome. Tokiu atveju buvo daroma prielaida, kad pareigūnas patikrino pagal nustatytus Probacijos tarnybos direktoriaus patvirtintus pareigūnų darbo krūvio paskirstymo normatyvus vieno tikrinamo pareigūno priežiūroje esančių 30 bylų.

75

Grafikas parodo, kaip skiriasi 1 atliekamo patikrinimo metu patikrintų bylų skaičius

skirtinguose regionuose. Vienu patikrinimu gali būti atliekamas visų vieno pareigūno priežiūroje

esančių nuteistųjų bylų patikrinimas (30-50 bylų), arba atliekamas tik 1 ar 2 bylų patikrinimas,

atliekamas visų kuruojamų pareigūnų visų bylų patikrinimas (4-7 specialistai) arba dalies

kuruojamų pareigūnų visos priežiūros bylos ar dalies kuruojamų pareigūnų dalis priežiūros bylų.

Tačiau nesvarbu, kokios apimties patikrinimas atliktas, parengiama viena patikrinimo pažyma. Taip

susidaro nevienodas ir nereguliuojamas patikrinamų bylų vieno patikrinimo metu skaičius

regionuose. Pavyzdžiui Probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus specialistai vieno patikrinimo

metu daugiausiai patikrino 120 bylų, o Klaipėdos regiono skyriaus specialistai daugiausiai 40.

Mažiausiai per vieną patikrinimą bylų patikrino Vilniaus regiono skyriaus specialistai – 2 bylas, o

Kauno ir Šiaulių regionų skyrių pareigūnai – 10 bylų. Susidaro dideli vieno patikrinimo apimties

regionuose skirtumai.

Tačiau atliktų bylų patikrinimų skaičius neparodo tikrosios patikrinimų kokybės. Atliekant

daugiau bylų patikrinimų vienu patikrinimu, patikrinimų kokybė galimai nukenčia ir kyla rizika,

kad galimi pažeidimai ir veiklos trūkumai nebus nustatyti. Įvertinus Probacijos tarnybos regiono

skyriuose 2019 m. atliktų patikrinimų kokybę, matyti dideli patikrinimų kokybės skirtumai.

Pavyzdžiui, Kauno regiono skyriaus specialistui vieno patikrinimo metu patikrinus 2

pareigūnų priežiūroje esančių 10 bylų, buvo surašyta 3 lapų pažyma56, kurioje nurodyti ir įvertinti

pareigūnų atliekamos priežiūros trūkumai ir pateikti konkretūs siūlymai. Pastebėtina, kad Kauno

regiono skyrius, nors ir patikrina mažiau bylų, tačiau jų pažymos yra ganėtinai išsamios,

kiekvienoje pažymoje nurodomi ir aprašomi nustatyti trūkumai, pateikiami siūlymai Regiono

skyriaus viršininkui kaip juos šalinti, tačiau veiklos trūkumai neatskiriami nuo teisės aktų

pažeidimų ir nepateikiami siūlymai dėl veiklos tobulinimo ir galimų teisės aktų pažeidimų bei jų

prevencijos skyriuje.

Klaipėdos regiono skyriaus specialistui vieno patikrinimo metu patikrinus 8 pareigūnų

priežiūroje esančių 40 bylų, buvo surašyta 2 lapų pažyma57, kurioje pažeidimai ar trūkumai

nenurodyti. Klaipėdos regiono skyriuje, kaip ir Kauno regiono skyriuje patikrinama santykinai

maža dalis visų priežiūroje esančių asmenų bylų. Pastebėtina, kad patikrinimų pažymos nėra mažos

apimties (1- 3 lapai), tačiau jose akcentuojamas tinkamas pareigų vykdymas ir mažiau dėmesio

skiriama trūkumų, pažeidimų ir rizikų nustatymui, nepateikiama konkrečių pasiūlymų regiono

skyriaus viršininkui kaip šalinti rizikas, veiklos trūkumai neatskiriami nuo galimų teisės aktų

56 Kauno regiono skyriaus patikrinimo pažyma 2019-12-18 Nr. 1DN-483157 Klaipėdos regiono skyriaus patikrinimo pažyma 2019-12-30 Nr. 2VD-233

76

pažeidimų ir nepateikiami siūlymai dėl veiklos regione tobulinimo ir galimų teisės aktų pažeidimų

bei prevencijos.

Panevėžio regiono skyriuje vieno patikrinimo metu patikrinus vieno pareigūno priežiūroje

esančias 47 bylas, parengta 1 lapo pažyma – trūkumų nenustatyta58; patikrinus kito pareigūno

priežiūroje esančias 12 bylų, parengta 3 lapų pažyma – trūkumų nenustatyta59; patikrinus dar vieno

pareigūno priežiūroje esančias 54 bylas, parengta 1 lapo pažyma – trūkumų nenustatyta60.

Panevėžio regiono skyrius patikrina santykinai daugiau bylų lyginant su priežiūroje esančių asmenų

skaičiumi nei Kauno, Klaipėdos ar Vilniaus regiono skyriai, tačiau Panevėžio regiono skyriaus

patikrinimai pakankamai formalūs, nei viename iš 2019 m. atliktų 271 bylų patikrinimų, nebuvo

nustatyta reikšmingų trūkumų, nedideli trūkumai pažymose dažniausiai konkrečiai nenurodomi,

nurodyta, kad trūkumai aptarti su priežiūrą vykdančiais specialistais, tačiau kokie trūkumai buvo

aptarti neatskleidžiama, pasiūlymai skyriaus viršininkui dėl veiklos tobulinimo ir galimų teisės aktų

pažeidimų bei jų prevencijos skyriuje neteikiami.

Šiaulių regiono skyriaus vienoje patikrinimų pažymoje nurodoma, kad skyriaus viršininko

prašymu buvo patikrinta visos 2 specialistų priežiūroje esančios bylos, tikslus bylų skaičius

nenurodytas61, parengta 1 lapo pažyma - trūkumų nenustatyta62. Kitoje pažymoje nurodoma, kad

patikrintos 86 skyriaus registre Raseinių savivaldybės teritorijoje esančios bylos, kokių nuteistųjų

bylos patikrintos nenurodyta, parengta 1 lapo pažyma, nustatyti bendri trūkumai, pažymoje

nurodoma, kad trūkumai ir siūlymai nurodyti asmens bylose, tačiau nenurodomi, kokie ir kokiose

bylose trūkumai buvo nustatyti63. Kitoje pažymoje nurodoma, kad patikrintos 2 specialistų

priežiūroje esančių nuteistųjų 92 bylos, parengta 1 lapo pažyma – nustatyti nedideli netikslumai,

trūkumai (kokie trūkumai nustatyti, pažymoje nenurodyta), pasiūlymai pažymoje skyriaus

viršininkui nepateikti64. Šiaulių regiono skyrius atlieka santykinai daugiausia priežiūroje esančių

asmenų bylų patikrinimų (apie 35 proc.) ir vienas specialistas atlieka daugiausiai bylų patikrinimu,

tačiau pastebėtina, kad Šaulių regiono skyriuje atliekamų patikrinimų pažymos yra neišsamios,

patikrinimai formalūs, dažnai nenurodoma kokių prižiūrimų asmenų bylos tikrintos, pažymoje

nurodoma, kad nustatyti trūkumai, tačiau pažymose jie neatskleidžiami, nenurodoma ar buvo

nustatyti galimai padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, pažymoje nurodoma, kad trūkumai

įrašyti asmens bylose ir aptarti su specialistais, tačiau neteikiami siūlymai skyriaus viršininkui dėl

trūkumų šalinimo, veiklos tobulinimo ir galimų teisės aktų pažeidimų bei jų prevencijos.

58 Panevėžio regiono skyriaus patikrinimo pažyma 2019-12-19 Nr. VD-28959 Panevėžio regiono skyriaus patikrinimo pažyma 2019-12-19 Nr. VD-32260 Panevėžio regiono skyriaus patikrinimo pažyma 2019-12-19 Nr. VD-40961 Daryta prielaida, kad tikrinant vieno pareigūno visas bylas, buvo patikrinta apie 60 bylų.62 Šiaulių regiono skyriaus patikrinimo pažyma 2019-02-06 Nr. Š7.63 Šiaulių regiono skyriaus patikrinimo pažyma 2019-02-06 Nr. 64 Šiaulių regiono skyriaus patikrinimo pažyma 2019-09-12 Nr.

77

Vilniaus regiono skyriuje atlikus patikrinimus rengiamos išsamiausios pažymos ir 2019

metais buvo atlikta daugiausiai patikrinimų. Vieno patikrinimo metu buvo patikrinta dalis 6

specialistų priežiūroje esančių nuteistųjų 23 bylos, išsamiai aprašyta esama situacija ir pateiktos

rekomendacijos, parengta 11 lapų išsami patikrinimo pažyma struktūrizuota lentelės forma,

nurodant pagrindinius priežiūrai reikšmę turinčius faktus (NERV, DŽR, nustatytas probleminės

sritis, iškeltus tikslus, suplanuotas RSP ir EKP) ir teikiamos rekomendacijos dėl kiekvieno

nuteistojo atliekamos priežiūros65. Kito patikrinimo metu buvo patikrintos 2 bylos, parengta 3 lapų

išsami struktūrizuotos formos pažyma, nurodyti priežiūrai reikšmę turintys faktai, pateiktos

rekomendacijos dėl kiekvieno nuteistojo atliekamos priežiūros 66. Dar vieno patikrinimo metu, buvo

patikrintos 6 nuteistųjų bylos, parengta 3 lapų pažyma, kurioje išsamiai nurodomi pagrindiniai

priežiūros faktai ir 2 bylose nustatyti reikšmingi atliekamos priežiūros trūkumai dėl atsakomybės

nuteistajam taikymo ir RSP vykdymo67. Vilniaus regiono skyrius patikrina santykinai mažiau bylų

nei Šiaulių ar Panevėžio regiono skyriai ir daugiau nei Kauno ar Klaipėdos regiono skyriai, mažiau

bylų tikrina vieno patikrinimo metu, tačiau atliekami patikrinimai yra pastebimai kokybiškesni,

pažymos išsamesnės, joje nurodoma kokių nuteistųjų bylos buvo tikrintos, priežiūrai reikšmingi

faktai, nustatomi trūkumai, tačiau nenustatomi galimi teisės aktų reikalavimų pažeidimo atvejai,

neteikiami siūlymai skyriaus viršininkui dėl šių trūkumų šalinimo ar kitų prevencinių veiksmų

skyriuje valdant nustatytas rizikas.

Centrinius patikrinimus regionų skyriuose atlieka probacijos tarnybos VKKS. Susipažinę

su VKKS 2019 m. rengtais patikrinimais ir parengtomis 7 pažymomis nustatėme, kad VKKS 2019

m. atliko 7 patikrinimus, iš jų 5 patikrinimai Vilniaus regiono skyriuje: 3 patikrinimai atliekant

konkrečių 3 nuteistų asmenų bylų patikrinimą ir 2 patikrinimai, kurių metu tikrinta dalis Vilniaus

regiono skyriaus registre įrašytų nuteistųjų priežiūros 121 byla. Panevėžio regiono skyriuje atliktas

1 patikrinimas, kurio metu patikrinta dalis Panevėžio regiono skyriaus registre įrašytų nuteistųjų 13

bylų, o Šiaulių regiono skyriuje atliktas 1 patikrinimas, kurio metu patikrinta dalis Šiaulių regiono

skyriaus registre įrašytų nuteistųjų 41 byla.

2019 metų centrinių patikrinimų metu patikrintų nuteistųjų bylų ir nuteistųjų, įrašytų į

Probacijos tarnybos regionų skyrių įskaitą, 2019 metų santykis pavaizduotas grafike:

65 Vilniaus regiono skyriaus patikrinimo pažyma 2019-12-31 Nr. 5VD-815.66 Vilniaus regiono skyriaus patikrinimo pažyma 2019-11-20 Nr. 5VD-674.67 Vilniaus regiono skyriaus patikrinimo pažyma 2019-08-26 Nr. 5VD-315.

78


1250

2500

3750

5000

4026

1941

24872734

4686

0 0 13 41 124

Centriniai patikrinimai 2019

Nuteistųjų Patikrinta bylų

VKKS atlikus Vilniaus regiono skyriuje 3 tikslinius konkrečių probuojamųjų bylų

patikrinimus, buvo nustatyti 4 priežiūros vykdymo atliekant NERV ir taikant atsakomybės

priemones priežiūros vykdymo srityje trūkumai68. Atlikus kitus 2 Vilniaus regiono skyriaus veiklos

patikrinimus, buvo patikrinta 121 nuteistųjų byla, pažymose nurodoma, kad nustatyti nedideli

bendri darbo praktikos trūkumai daugiausiai dėl pareigūnų darbo krūvį didinančių perteklinių

veiksmų, kurie neįtakoja probuojamųjų priežiūros vykdymo ir dėl kreipimosi į teismą dėl probacijos

sąlygų keitimo, tačiau nenurodoma, ar patikrinimo metu buvo nustatyta galimų teisės aktų

pažeidimų, taip pat nenurodyta kokių nuteistųjų bylose buvo nustatyti trūkumai.69

VKKS atliekant Panevėžio regiono skyriaus veiklos patikrinimą, buvo patikrinta 13 bylų ir

patikrinimo pažymoje buvo nurodyti probuotojų pareigų (įspėjimo netaikymo ir (ar) teikimo dėl

poveikio priemonių neteikimo teismui, teikimo teismui, pažeidžiant nustatytą terminą, nemotyvuotų

siūlymų dėl baudžiamojo poveikio priemonės teismui teikimo) nevykdymo arba netinkamo

vykdymo atvejai, ir trūkumai dėl EKP ir RSP vykdymo, atsakomybės taikymo. Pažymoje pateikti

siūlymai Panevėžio skyriaus viršininkui užtikrinti, kad pažeidimai toliau nebūtų daromi ir trūkumai

būtų pašalinti70.

VKKS atliekant Šiaulių regiono skyriaus veiklos patikrinimą buvo patikrinta 41 byla.

Patikrinimo pažymoje nurodomi galimi teisės aktų reikalavimų pažeidimai (dėl RSP skyrimo, EKP

taikymo) ir trūkumai (dėl netinkamo poveikio probuojamajam priemonių taikymo, leidimo išvykti

68 Probacijos tarnybos VKKS 2019-06-18 pažyma Nr. LP-01/8-772; Probacijos tarnybos VKKS 2019-06-18 pažyma Nr. LP-01/8-771; Probacijos tarnybos VKKS 2019-06-20 pažyma Nr. 01/8-778.69 Probacijos tarnybos VKKS 2019-03-04 pažyma Nr. LP-01/8-279 „Apie Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (Vilniaus miesto ir rajono) tarnybinės veiklos patikrinimą“ ir 2019-12-16 pažyma Nr.VD-1274 „Apie Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (Varėnos sav.) Tarnybinės veiklos patikrinimą“.70 Probacijos tarnybos VKKS 2019-12-12 pažyma Nr. TP-2796 „Apie Lietuvos Probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus (Anykščių sav.) tarnybinės veiklos patikrinimą“.

79

išdavimo). Patikrinimo pažymoje buvo pateikti siūlymai Šiaulių regiono skyriaus viršininkui

užtikrinti, kad pažeidimai toliau nebūtų daromi ir trūkumai būtų pašalinti71.

Kauno ir Klaipėdos regionų skyriuose 2019 metais patikrinimai išvis nebuvo atlikti.

Toks 2019 metais atliktų centrinių kontrolės patikrinimų regionuose planavimas ir

organizavimas kelia abejones jų veiksmingumu. Neaišku kokiais kriterijais vadovaujantis

nustatomos veiklos rizikos ir Probacijos tarnybos regiono skyriuose ir pasirenkami patikrinimų

objektai (nuteistųjų priežiūros bylos), teritorija (savivaldybės) ir jų apimtis (bylų skaičius)72.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad VKKS atlikus Vilniaus regiono skyriuje veiklos

patikrinimus, pažymose nebuvo nurodyta, kokios nuteistųjų priežiūros bylos buvo tikrintos, ir kokie

tikrinant kiekvieną bylą buvo nustatyti veiklos trūkumai ar galimi teisės aktų reikalavimų

pažeidimai, pateikiant tik apibendrintas išvadas, kai tuo tarpu atlikus patikrinimus Šiaulių ir

Panevėžio regiono skyriuose, pažymose buvo aiškiai nurodoma, kokiose nuteistųjų priežiūros

bylose buvo atlikti patikrinimai, kokie buvo nustatyti trūkumai vykdant konkrečių nuteistųjų

priežiūrą ir kokie galimai teisės aktų reikalavimai pažeisti. Atlikus patikrinimus ir nustačius galimus

Probacijos tarnybos pareigūnų pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo atvejus, buvo teikiami

bendro pobūdžio siūlymai skyrių viršininkams užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytų teisės aktų

reikalavimų ir tobulinti veiklą, tačiau neteikiami siūlymai Probacijos tarnybos direktoriui dėl

netinkamos praktikos įstaigoje rizikos veiksnių valdymo ir centralizuoto trūkumų šalinimo

priemonių, siekiant suvaldyti šias rizikas, taip pat pažymose neteikiami siūlymai dėl pareigūnų

atsakomybės už galimai paaiškėjusius pareigūnų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo

atvejus ir tarnybinių pareigų nevykdymą.

Pažymėtina, kad 2018-2020 m. laikotarpiu Probacijos tarnyba atliko tik vieną tarnybinį

patikrinimą dėl Probacijos tarnybos pareigūno galimo pažeidimo už netinkamai vykdytą nuteistųjų

priežiūrą pagal kito pareigūno tarnybinį pranešimą73. Mūsų duomenimis po atliktų veiklos

patikrinimų, 2019 m. tarnybinių patikrinimų nebuvo pradėta ir nuobaudos už priežiūros reikalavimų

nevykdymą arba netinkamą vykdymą pareigūnams nebuvo skirtos, nors patikrinimų metu buvo

nustatyti galimi teisės aktų reikalavimų vykdant priežiūrą pažeidimai.

Apibendrinant, darytina išvada, kad:

71 Probacijos tarnybos VKKS 2019-10-03 pažyma Nr. VD-1054 „Apie Lietuvos Probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus (Kelmės sav.) tarnybinės veiklos patikrinimą“.72 Vilniaus regiono skyriuje 2019 metais buvo patikrintos 124 bylos, Šiaulių regiono skyriuje 41, Panevėžio regiono skyriuje 13, o Kauno ir Klaipėdos regionų skyriuose priežiūros vykdymo bylos tikrinamos išvis nebuvo.73 Probacijos tarnybos direktoriaus sudaryta tarnybinio patikrinimo komisija atlikusi tarnybinį patikrinimą 2019-10-24 Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. VD-1077 dėl Probacijos tarnybos pareigūno B.P. tarnybinio nusižengimo konstatavo, kad pareigūnas neatžymėdamas nuteistojo neatvykimo į EPP užsiėmimą numatytą Priežiūros plane, nurodydamas nuteistojo Priežiūros plane dalyvavimo EPP faktą, nors nuteistasis EPP užsiėmime nedalyvavo, išbraukdamas iš registro nuteistąjį, nors jis nebaigė EPP, ir dėl to turėjo kreiptis į teismą dėl jo bausmės pakeitimo kita, nesikreipdamas į teismą dėl to kad nuteistasis atsisakė vykdyti viešųjų darbų bausmę dėl jos pakeitimo areštu, nevykdydamas (formaliai vykdydamas) Priežiūros plane nustatytos EKP nustatytu intensyvumu), konstatavo, kad pareigūnas šiais veiksmai padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą už kurį probacijos tarnybos direktorius skyrė nuobaudą – griežtą papeikimą.

80

Probacijos tarnyboje taikoma pareigūnų veiklos analizuojamose srityse atsakomybės

taikymo sistema nepakankamai užtikrina efektyvaus veiklos rizikos veiksnių Probacijos tarnybos

vykdomoje veikloje valdymo ir neatidėliotino reagavimo į galimai neteisėtus pareigūnų veiksmus,

nesudaro galimybės išsiaiškinti priežasčių ir jas nedelsiant šalinti. Atlikus patikrinimus paaiškėjus

galimiems teisės aktų reikalavimų pažeidimų atvejams, nepradedami tarnybiniai patikrinimai,

siekiant teisės aktų nustatyta tvarka atlikti galimo pažeidimo padarymo aplinkybių tyrimą, todėl

neužtikrinama tinkama tokių pažeidimų prevencija ir vienoda praktika.

Nepakankamai koordinuojama ir nenuosekli vidaus kontrolės ir veiklos priežiūros sistema

Probacijos tarnyboje neužtikrina nuoseklaus patikrinimų Probacijos tarnybos regionų skyriuose

planavimo ir vykdymo. Atliekami vietiniai patikrinimai Probacijos tarnybos padaliniuose

administracijos nepakankamai koordinuojami, nenustatomi bendri patikrinimų prioritetai, kriterijai,

nenustatytos planinių ir neplaninių patikrinimų, atliekamų centriniu ar regioniniu lygmeniu


veiklos rizikingumą kriterijai, patikrinimų apimties standartai, reikalavimai rengiamoms

patikrinimų pažymoms ir pan.

Tokia Probacijos tarnyboje taikoma pareigūnų veiklos vidaus kontrolės sistema

nepakankamai užtikrina nuoseklią ir skaidrią pareigūnų veiklos vidaus kontrolės sistemą ir

atsakomybės neišvengiamumą, todėl laikytina korupcijos rizikos veiksniu.

PASIŪLYMAI:


1. Atsižvelgiant į šiame išvados skirsnyje nurodytus trūkumus ir motyvus, parengti ir

patvirtinti Probacijos tarnyboje atliekamų regioninių ir centrinių patikrinimų (planinių ir

neplaninių) atlikimo vidaus tvarką.

2. Užtikrinti, kad atlikus veiklos patikrinimus ir nustačius galimus Probacijos tarnybos

pareigūnų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo atvejus, būtų įvertinta ar nebuvo

pažeisti teisės aktų reikalavimai ir prireikus atliekami tarnybiniai patikrinimai, siekiant

išsiaiškinti galimai padaryto pažeidimo aplinkybes.

5.2. Probacijos tarnyboje naudojama informacinė sistema PRISONIS nepakankamai

funkcionali ir nepritaikyta Probacijos tarnybos funkcijoms vykdyti

Probacijos tarnybos priežiūroje esančių asmenų duomenys yra tvarkomi Kalėjimų

departamento informacinėje sistemoje KADIS (posistemis PRISONIS Probacijos tarnybos

81

duomenys) (Toliau – PRISONIS)74. Pagrindinė PRISONIS funkcija identifikuoti probuojamuosius

ir kitus nuteistuosius, kurių priežiūrą atlieka Probacijos tarnyba, kaupti ir apdoroti duomenis apie

probuojamuosius ir kitus nuteistuosius. Susipažinę su PRISONIS funkcionalumu, pastebėjome, kad

PRISONIS tvarkoma daug nuteistųjų asmens duomenų, tačiau joje nėra tvarkomi probuojamųjų

priežiūrai ir vidaus kontrolei (patikrinimams) atlikti reikšmingi duomenys: NERV atlikimo

duomenys (Probacijos tarnybos pareigūnas atlikęs NERV pagal OASys, pareigūnai dalyvavę

atliekant NERV, pareigūnai atlikę NERV spec. metodikomis ir jų išvados, nustatytas NER ir DŽR

lygis ir balai, kriminogeniniai veiksniai ir probleminės sritys), Priežiūros plane nustatyti ilgalaikiai

resocializacijos tikslai, paskirtos RSP ir EKP, jų taikymo intensyvumas, pokyčiai, probuojamajam

taikytos Probacijos įstatyme nustatytos teisinio poveikio priemonės: skirti įspėjimai, parengti

teikimai (toliau – Priežiūros duomenys). PRISONIS neturi tiesioginės sąsajos realiu laiku su kitų

valstybės institucijų ir įstaigų tvarkomais registrais, informacinėmis sistemomis ir kitais

informaciniais ištekliais, kuriuose tvarkomi duomenys reikalingi atliekant probuojamųjų priežiūrą

(LITEKO, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir savivaldybių vaikų teisių apsaugos ar socialinės

paramos duomenų tvarkymo sistema), neturi pareigūnų informavimo sistemos apie AN ir

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų informacinėje sistemoje pasikeitusius nuteistųjų, įrašytų į

probacijos tarnybos registrą, duomenis.

Probacijos tarnyba kiekvieną kartą gavusi vykdyti teismo nuosprendį, pradėdama

nuteistojo priežiūros bylą, įrašo nuteistojo pagrindinius duomenis į PRISONIS: vardą, pavardę,

asmens kodą, gimimo metus, gyvenamąją vietą, darbo vietą, įrašymo į registrą pagrindą, nuteisimo

BK straipsnius, sprendimo įsiteisėjimo datą, paskirtą bausmę, probacijos sąlygas. PRISONIS yra

naudojama visoje Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų veikloje, todėl jame galima matyti,

nuteistojo anksčiau atliktų bausmių istoriją, kada į kokios Kalėjimų departamento sistemos įstaigos

registrą buvo įtrauktas, kokią bausmę anksčiau atliko, kada buvo įrašytas į atitinkamos įstaigos

registrą ir kada iš jo išbrauktas, įrašymo ir išbraukimo iš registrų duomenis.

Prieigą prie PRISONIS turi kiekvienas Probacijos tarnybos pareigūnas. Tačiau pastebėtina,

kad Probacijos tarnyboje atliekant probuojamųjų priežiūrą visi nuteistojo Priežiūros planai,

Priežiūros duomenys ir kiti dokumentai (prašymai, skundai, atsakymai, kitų įstaigų pateikta

informacija apie probuojamąjį) tvarkomi neskaitmenizuotu būdu, priežiūros metų įvykę pokyčiai į

Priežiūros planus įrašomi mechaniniu būdu. Pasikeitus duomenims kituose registruose ar

informacinėse sistemose, šių pasikeitimų Probacijos tarnybos pareigūnai PRISONIS nemato, todėl

negali operatyviai reaguoti į probacijos pažeidimus. Patikrinimus registruose nuteistiesiems, kurių 74 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos informacinės sistemos KADIS nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1R-33 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ nurodoma, kad KADIS tikslas informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai rinkti, apdoroti, saugoti ir teikti Kalėjimo departamento ir jam pavaldžių įstaigų uždaviniams įgyvendinti būtinus duomenis, uždavinys automatizuoti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų uždaviniams įgyvendinti būtinų duomenų rinkimą, analizę, teikimą ir kitus duomenų tvarkymo veiksmus.

82

rizika nėra aukšta, pareigūnai planuoja 1 kartą per 3 mėnesius, todėl atsiranda rizika, kad pareigūnas

operatyviai negaus informacijos apie probuojamojo padarytą administracinį nusižengimą ir

probacijos sąlygų pažeidimą (pavyzdžiui, administracinis nusižengimas, kuris padarytas apsvaigus,

kai probuojamajam uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas arba padarytas naktį, kai

nuteistajam nustatyta probacijos sąlyga būti namuose, padarytas kitame mieste ar savivaldybėje, kai

probuojamajam buvo uždrausta išvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, padarytas

vietoje, kurioje probuojamajam uždrausta lankytis, arba susijęs su asmeniu, su kuriuo

probuojamajam uždrausta bendrauti ir pan.), ko pasėkoje probuojamasis laikotarpiu tarp AN

padarymo ir nuobaudos skyrimo iki patikrinimo registruose gali būti tinkamai nekontroliuojamas,

gali padidėti recidyvo tikimybė. Taip pat manome, kad realiu laiku negavus duomenų apie

pažeidimą, pareigūno pareiga reaguoti į pažeidimus ir skirti įspėjimą ar teikti teikimą teismui, gali

būti piktnaudžiaujama, net ir turint informacijos iš kitų šaltinių, kad buvo padarytas administracinis

nusižengimas ir kartu buvo pažeistos probacijos sąlygos, operatyviai nepatikrinti kituose registruose

duomenų ir operatyviai nesikreipti į teismą dėl atsakomybės taikymo ir bausmės vykdymo ar

lygtinio paleidimo panaikinimo.

Probacijos tarnybos administracijos atstovai nurodė, kad 2020 m. Probacijos tarnyba

pradėjo naudoti elektroninę NERV pagal OASys metodiką versiją (toliau – EOASys), kuri sudaro

galimybes atlikti NERV pagal OASys metodiką elektroniniu būdu ir šiuo metu daugiau nei 60 proc.

NERV pareigūnai atlieka EOASys sistemoje. Tačiau EOASys ir paslaugų įsigijimo viešojo

prikimo-pardavimo sutartyje75, nurodoma, kad EOASys yra atskira Kalėjimo departamento įsigyta

informacinė sistema, kuri neturi jokios sąsajos su PRISONIS, todėl visi NERV reikalingi

probuojamųjų duomenys į EOASys kiekvieną kartą turi būti suvedami atliekant rizikos vertinimą

mechaniškai, o EOASys sistemoje gauti NERV rezultatai PRISONIS sistemoje nėra automatiškai

įrašomi ir tvarkomi.

Atliekant korupcijos rizikos analizę apklausti Probacijos pareigūnai interviu metu nurodė,

kad šiuo metu Priežiūros duomenys tvarkomi popierinėse nuteistųjų asmens bylose ir Priežiūros

planuose, ten įrašomi ir probacijos sąlygų pokyčiai ir atliktų RSP ir EKP rezultatai ir kiti

pasikeitimai. PRISONIS šie priežiūros duomenys netvarkomi. EOASys Probacijos tarnybos

pareigūnai atliekant NERV naudoja nuo 2020 m. pradžios, tačiau ši sistema nėra funkcionali ir

pareigūnų darbo krūvio atliekant NERV reikšmingai nepalengvina, nes visus NERV atlikti

duomenis reikia mechaniškai suvesti į EOASys sistemą, nors dauguma jų gaunama iš pokalbio su

nuteistuoju, todėl pareigūnas pirmiausia juos užsirašo, po to suveda į EOASys sistemą, gauti NERV

duomenys iš EOASys taip pat mechaniniu būdu turi būti įrašomi Priežiūros plane. EOASys

75 Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos OASys elektroninės versijos (informacinės sistemos) sukūrimo, įdiegimo ir priežiūros paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2018-12-18 Nr. ST-76

83

naudingas tik tuo, kad nereikia patiems skaičiuoti rizikos taškų, kas įgudusiems pareigūnams

niekada nebuvo sudėtinga. Taip pat nurodė, kad pradėjus nuteistojo priežiūrą, tuos pačius duomenis

reikia tvarkyti kelis kartus: suvesti į PRISONIS, parengti pranešimą ir perduoti duomenis VRM

IRD dėl duomenų įrašymo į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, nes PRISONIS ir VRM

tvarkomas įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras neturi jokios automatinės duomenų mainų

galimybės. Taip pat nurodė, kad atliekant priežiūrą, jie visus veiksmus ir pokyčius ranka įrašo

Priežiūros plane, o kas ketvirtį turi parengti ataskaitą apie darbą su prižiūrimais asmenimis,

pateikiant daug suvestinių priežiūros duomenų, todėl papildomai rengia ir tvarko nuteistųjų

duomenis savo sudarytuose priežiūros duomenų rinkiniuose kompiuterinėmis programomis (MS

WORD ar EXCELL) ir saugo atskirai savo kompiuterių duomenų saugyklose. O jeigu savo

duomenų rinkinių netvarko, tai pasibaigus ketvirčiui, turi skirti daug laiko, kad iš popierinių

nuteistųjų bylų surinkti ir suskaičiuoti darbo rezultatus ir parengti statistines ataskaitas.

PRISONIS taip pat nėra pritaikyta pareigūnų veiklos vidaus kontrolei vykdyti ir vidaus

kontrolės priemonėms (patikrinimams) planuoti. PRISONIS galima tik peržiūrėti konkretaus

nuteistojo tvarkomus duomenis, tačiau sistema neformuoja visų registre įrašytų nuteistųjų ataskaitų

pagal tam tikrą duomenų kriterijų. Nesudaromos galimybės elektroniniu skaitmeniniu būdu

analizuoti Priežiūros duomenis skirtingais duomenų pjūviais, siekiant nustatyti rizikingiausias

Probacijos tarnybai pavestų funkcijų vykdymo sritis, vidaus kontrolės prioritetus ir tikslingai bei

skaidriai planuoti vidaus kontrolės priemones tinkamai valdant veiklos riziką.

Kalėjimų departamento atstovai nurodė, kad bausmių vykdymo sistemoje dabar

naudojamas necentralizuotas informacinių sistemų, posistemių ir integracinių sąsajų kompleksas

PRISONIS informacinė sistema yra nefunkcionali ir turi didelių trūkumų: 1) negali užtikrinti

efektyvaus žmogiškųjų resursų naudojimo (duomenys dubliuojami, didėja klaidų tikimybė,

kaupiami nekorektiški duomenys); 2) yra ekonomiškai neefektyvus (pasenusių platformų pagrindu

sukurtų sistemų ir posistemių modifikavimas kainuoja daugiau, negu pačios sistemos ar posistemės,

dėl sistemų ar posistemių platformų įvairovės problemų sprendimas yra sudėtingas); 3) neatitinka

kibernetinės saugos reikalavimų; 4) negali užtikrinti šiuolaikinėms informacinėms sistemoms

keliamų reikalavimų (greitaveikos, naudotojų sąsajos ergonomiškumo); 5) neturi kompleksinio

analizės, prognozavimo, rizikos vertinimo ir ataskaitų mechanizmo (neracionaliai naudojamas

kriminalinės žvalgybos, resocializacijos, saugumo valdymo pareigūnų darbo laikas); 6) neužtikrina

automatizuoto duomenų teikimo pakartotiniam jų naudojimui (atveriamų duomenų rinkiniai)76. 76 Siekiant modernizuoti nuteistųjų duomenų tvarkymą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose iki 2025 m. planuojami visos KADIS-I, taip pat ir PRISONIS modernizavimo darbai, sukuriant naują antros kartos visų Kalėjimo departamento valdomų duomenų informacinę sistemą KADIS-2. Numatyti šie KADIS-2 sukūrimo ir įdiegimo Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, taip pat ir Probacijos tarnyboje, darbai ir etapai: 1) KADIS-2 IS projekto techninės specifikacijos parengimo pirkimas - 2021 m. 2) KADIS-2 pirkimas 2022 m. 3) KADIS-2 pilotinė versijos bandymai - 2023 - 2024 m. 4) KADIS-2 gamybinės versijos eksploatavimo pradžia - 2024 m. pabaiga - 2025 m. pradžia. Naujos kartos KADIS-2 apims visų dabar kalėjimo departamento ir įstaigų naudojamų, lokalių ir iš dalies centralizuotų sistemų ir posistemių, funkcijas. Bus kreipiamas didelis dėmesys papildomiems duomenims kaupti, kurie padėtų kriminalinės žvalgybos, resocializacijos pareigūnams atlikti visapusišką daugiasluoksnę duomenų analizę. Sistema turės sąsajas su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis ir registrais ir veiks pagal

84

Apibendrinant aukščiau šiame skyriuje nurodytus argumentus ir motyvus, darytina išvada,

kad šiuo metu Probacijos tarnyba neturi tinkamų skaitmeninių įrankių ir negali nuteistųjų priežiūros

duomenų tvarkyti elektroniniu būdu, nėra sukurta elektroninė nuteistojo byla, kurioje vienoje

informacinėje sistemoje galėtų būti realiu laiku tvarkomi visi priežiūros duomenys (NER balai,

NER ir DŽR lygis, kriminogeniniai veiksniai ir probleminės sritys, ilgalaikiai resocializacijos

tikslai, RSP, EKP, jų vykdymo pokyčiai, rezultatai, skirti įspėjimai, parengti teikimai teismui ir

pan.) nedubliuojant ir netvarkant šių duomenų kitose informacinėse sistemose ar pareigūnų

susikurtuose duomenų rinkiniuose (EXCELL lentelėse tekstiniuose dokumentuose, EOASys

sistemoje ir pan.). PRISONIS (ne)funkcionalumas mažina priežiūros skaidrumą, reikšmingai didina

Probacijos pareigūnų administracinio darbo krūvį ir dokumentų administravimo kaštus, neužtikrina

Probacijos tarnybos pareigūnų priežiūros veiksmų dokumentavimo ir atsekamumo, sudaro

galimybes atliekant priežiūrą tam tikrus duomenis nuslėpti ar neįrašyti, tinkamai nereaguoti į

probuojamojo pažeidimus, dubliuoti duomenis skirtingose informacinėse sistemose ir kituose

pareigūnų tvarkomuose duomenų rinkiniuose. Tokia duomenų tvarkymo padėtis Probacijos

tarnyboje didina korupcijos rizikos pasireiškimo tikimybę.

PASIŪLYMAI:

1. KALĖJIMŲ DEPARTAMENTUI: rengiant antros kartos KADIS-2 viešojo pirkimo

dokumentus, įvertinti Probacijos tarnybos registre įrašytų nuteistųjų elektroninės bylos

sukūrimo ir pareigūnų atliekamos priežiūros veiksmų tvarkymo naujoje KADIS-2

kuriamoje sistemoje galimybes ir prireikus įtraukti šias sąlygas į KADIS-2 viešojo pirkimo

dokumentus.

2. PROBACIJOS TARNYBAI: dalyvauti Kalėjimo departamento vykdomo antros kartos

KADIS-2 sukūrimo ir įdiegimo projekte, įvertinti veiksmingai, skaidriai ir tikslingai vidaus

kontrolei (patikrinimams) atlikti reikalingų nuteistųjų priežiūros duomenų tvarkymo ir jų

ataskaitų skirtingais duomenų pjūviais formavimo antros kartos KADIS-2 sistemoje

galimybes ir teikti siūlymus dėl antros kartos KADIS-2 rengiamos techninės specifikacijos,

siekiant, kad joje būtų numatytas Probacijos tarnybos atliekamos nuteistųjų priežiūros

duomenų tvarkymas elektroninėje nuteistojo byloje ir veiksmingos vidaus kontrolės

poreikius atitinkantis nuteistųjų duomenų tvarkymas bei numatytas EOASys integravimas.

5.3. Viešųjų ir privačių interesų konflikto rizika, susijusi su pareigūnų veikla, valdoma

nepakankamai veiksmingai

Probacijos tarnybos pareigūnai atlieka nuteistųjų fizinių asmenų priežiūros ir kontrolės

funkcijas, kurias vykdant galimi pareigūnų giminystės, svainystės ar kiti artimi ryšiai su priežiūroje

principą :"Informaciją teikia šaltinis".

85

esančiais nuteistaisiais. Viena iš svarbiausių įstaigos skaidrios antikorupcinės aplinkos dalis yra

veiksminga viešųjų ir privačių interesų valdymo sistema. Atlikus analizę, nustatėme, kad viešųjų ir

privačių interesų konflikto prevencijos priemonės Probacijos tarnyboje taikomos, tačiau su veikla

susijusi rizika Probacijos tarnyboje valdoma nepakankamai.

Probacijos tarnyba nurodė, kad pareigūnų viešųjų ir privačių interesų valdymas Probacijos

tarnyboje užtikrinamas supažindinant pareigūnus su Privačių ir viešųjų interesų derinimo valstybės

tarnyboje įstatymo reikalavimais ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijomis 77.

Taip pat Probacijos tarnyboje patvirtintas pareigybių, kurias einantys darbuotojai turi pateikti

viešųjų ir privačių interesų deklaracijas, sąrašas78. Tikrinti visų darbuotojų privačių interesų

deklaracijų duomenis Privačių interesų deklaracijų tvarkymo informacinė sistemoje (PIDTIS), turi

galimybę paskirti Probacijos tarnybos Veiklos organizavimo skyriaus darbuotojai, atsakingi už

privačių interesų deklaracijų pateikimo kontrolę ir darbuotojų konsultavimą (toliau – atitikties

pareigūnai). Veiklos organizavimo skyrius atlieka darbuotojų pateiktų deklaracijų patikrinimus ir

rengia pažymas79. Probacijos tarnyboje dirbantiesiems ir visiems naujai priimamiems darbuotojams

pateikiama Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus sudaryta Artimų giminystės ir svainystės

ryšių anketa. Ši informacija saugoma darbuotojo asmens tarnybos byloje. Kalėjimų departamentui

užklausus, duomenys apie giminystės ir svainystės ryšius periodiškai pateikiami Kalėjimų

departamento Imuniteto skyriui. Tačiau pastebėtina, kad Probacijos tarnyboje prižiūrimi asmenys

registre nuolatos keičiasi, tačiau pareiga susipažinti su pareigūnų privačių interesų deklaracijomis ir

gauti duomenis apie pavaldžių arba kuruojamų pareigūnų galimus giminystės ar svainystės ryšiais

su probuojamaisiais nenustatyta ir tokia galimybė nesuteikta nei Probacijos regionų skyrių

viršininkams, nei veiklą koordinuojantiems ir užduotis skirstantiems specialistams, todėl šioje

srityje nėra pakankamai kontroliuojama ir valdoma nuteistų asmenų ryšių su Probacijos tarnybos

darbuotojais rizika.

Atlikdami korupcijos rizikos analizę patikrinome visų nuteistųjų 2021-01-25 dienai įrašytų

į prižiūrimų nuteistųjų registrą ir Probacijos tarnybos darbuotojų giminystės ir svainystės ryšius.

Tiesioginių priežiūrą atliekančių asmenų giminystės ir svainystės ryšių su prižiūrimais nuteistaisiais

nenustatėme, tačiau nustatėme giminystės ir svainystės ryšius tarp nuteistųjų ir Probacijos tarnybos

darbuotojų, dirbančių viename padalinyje su pareigūnu, kuris atlieka priežiūrą, arba su kitų

Tarnybos padalinių pareigūnais.

Pavyzdžiui:

77 Rekomendacija dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės vykdymo, patvirtinta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. Nr. KS-291 „Dėl Rekomendacijos dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės vykdymo“78 Pareigybių, kurias einantys darbuotojai turi pateikti viešųjų ir privačių interesų deklaracijas patvirtintas Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. LP-01/1-2 "Dėl pareigybių, kurias einantys Lietuvos probacijos tarnybos darbuotojai privalo deklaruoti privačius interesus, sąrašo patvirtinimo bei atsakingų asmenų už privačių interesų deklaracijų pateikimo kontrolę ir konsultavimą paskyrimo"79 2020 m. buvo atlikti visų Probacijos regiono skyrių darbuotojų pateiktų privačių interesų deklaracijų patikrinimai, pažeidimų nenustatyta

86

Kauno regiono skyriuje nustatyti nuteistųjų svainystės ryšiai su Probacijos tarnybos

pareigūnais, iš jų 1 nuteistasis yra Vilniaus regiono skyriaus specialistės sutuoktinio brolis, o 4

nuteistieji turi svainystės ryšių su Kauno regiono skyriuje dirbančiais pareigūnais (buvusių

sutuoktinių pusbroliai, pusseserės, vaikai).

Panevėžio regiono skyriuje nustatytas vienas nuteistojo giminystės ryšys: nuteistasis yra

Vilniaus regiono vyresniosios specialistės pusbrolis;

Šiaulių regiono skyriuje nustatytas vienas nuteistojo giminystės ryšys, nuteistasis yra

Vilniaus regiono specialistės pusbrolis ir vienas nuteistojo svainystės ryšys su Šiaulių regiono

skyriuje dirbančiu vyriausiuoju specialistu: nuteistasis yra pareigūnės sutuoktinio 2 eilės pusbrolis.

Vilniaus regiono skyriuje nustatytas vienas nuteistojo giminystės ryšys, nuteistasis yra

Šiaulių regiono skyriaus vyriausiosios specialistės pusseserės sūnus ir vienas nuteistojo svainystės

ryšys su VKKS dirbančiu specialistu, pareigūnas yra nuteistojo sutuoktinės pusbrolis.

Atliekant korupcijos rizikos analizę Probacijos tarnybos atstovai ir pareigūnai paaiškino,

kad tarnybines užduotis Probacijos tarnybos regionų skyriuose priežiūrą atliekantiems pareigūnams

paskirsto vyriausieji specialistai, kuriems pareigybės aprašyme pavesta planuoti, organizuoti ir

kontroliuoti pareigūnų veiklą, pagal pareigūnams priskirtas teritorijas. Tačiau nustatėme, kad

pareiga ir įgaliojimai tikrinti pareigūnų privačių interesų deklaracijų duomenis ir prisijungimai prie

PIDTIS jiems nesuteikti, taip pat nesudaryta galimybė įsitikinti, ar priežiūrą vykdantys pareigūnai

neturi giminystės ar svainystės ryšių su nuteistaisiais.

Manome, kad Probacijos tarnybos taikomos viešųjų ir privačių interesų valdymo

priemonės nėra pakankamos ir neužtikrina tinkamo rizikų, susijusių su Probacijos tarnybos veikla ir

pareigūnų privačiais interesais, valdymo, kurios mažintų interesų konflikto riziką įstaigoje ir

sudarytų sąlygas kitų pareigūnų veiklą organizuojantiems ir kontroliuojantiems pareigūnams juos

efektyviai valdyti:

1. Probacijos tarnybos atitikties pareigūnams nenustatyta pareiga periodiškai atlikti

nuolatinę (prevencinę) pareigūnų deklaracijoje pateiktų duomenų kontrolę, vertinti pareigūnų

giminystės, svainystės ir kitus artimus ryšius su registre įrašytais nuteistaisiais ir informuoti apie

nustatytus ryšius šių pareigūnų veiklą organizuojančius ir kontroliuojančius pareigūnus.

2. Nenustatyta pareigūno nusišalinimo nuo priežiūros vykdymo procedūra, neįtvirtinta

asmens pareikšto nusišalinimo raštu forma, tarnybiniame pranešime aiškiai nurodant tokio

nusišalinimo pagrindą, t. y. turimus privačius interesus, tarnybinius klausimus, nuo kurių pareikštas

nusišalinimas, galimo interesų konflikto priežastinį ryšį.

3. Nesuteikti įgaliojimai veiklą organizuojantiems pareigūnams nustačius, kad

pareigūnui einant tarnybines pareigas gali kilti interesų konfliktas, neskirti užduočių, kurios gali

kelti interesų konfliktą, o prireikus savo iniciatyva priimti sprendimą dėl nušalinimo, nedelsiant

87

raštu pareigūnui rekomenduoti, nuo kokių klausimų jis turėtų nusišalinti, nušalinti jį arba neskirti

atitinkamų tarnybinių užduočių, apriboti prieigą prie atitinkamos informacijos, jeigu yra

pakankamas pagrindas manyti, kad tokia pareigūno veikla yra susijusi su jo privačiais interesais ir

gali sukelti interesų konfliktą.

4. Nenustatyti specialieji viešųjų ir privačių interesų konflikto Probacijos tarnyboje

atvejai, kada pareigūnai privalėtų papildyti deklaracijas ir nusišalinti (pvz.: kai pavedama atlikti

pareigūno ar jo sutuoktinio, buvusio sutuoktinio pirmos ar antros eilės pusbrolių ar pusseserių

priežiūrą), nenustatyta vidaus tvarka, kaip pareigūnai informuoja vadovą arba koordinuojantį

pareigūną apie pateiktą arba patikslintą deklaraciją ir kaip patvirtinamas susipažinimo su deklaracija

faktas.

5. Nenustatyta pareiga veiklą organizuojantiems pareigūnams užtikrinti, kad

nusišalinusio ar nušalinto pareigūno nusišalinimas būtų realus, kitaip tariant, kad pareigūnas po

nu(si)šalinimo neturėtų jokių praktinių galimybių ateityje dalyvauti bet kokiose klausimo, kuris jam

kelia interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ar sprendimo priėmimo procedūrose – nei tiesiogiai,

nei netiesiogiai; nepriklausomai nuo to, ar klausimas sprendžiamas vienasmeniškai, ar kolegialiai;

neatsižvelgiant į klausimo sprendimo stadiją (tarpinis, procedūrinis ar galutinis sprendimas),

rezultatą (hipotetiškai palankus, neutralus ar nepalankus), klausimo sprendimo formą (posėdis,

pasitarimas, ekspertinis vertinimas, pavedimas, vizavimas, patikrinimas, kontrolė ir pan.).

Atliekant Probacijos tarnybos pareigūnų interviu, veiklą organizuojantys pareigūnai

nurodė, kad su kuruojamų pareigūnų viešųjų ir privačių interesų deklaracijomis nėra susipažinę,

skirdami užduotis netikrina, ar paskyrus užduotį vykdyti pareigūnui nekils viešųjų ir privačių

interesų konfliktas, ar nuteistasis nėra artimais giminystės ryšiais susijęs su priežiūrą vykdančiu

pareigūnu, ar kitas su pareigūnu, kuris yra konflikto situacijoje, vienoje darbo vietoje dirbantis

pareigūnas nėra interesų konflikto situacijoje su nuteistuoju ir dėl to reikia atidžiau kontroliuoti

nuteistojo priežiūros veiksmus. Taip pat veiklą organizuojantys pareigūnai nežinojo apie jų pareigą

ir galimybę prieš skiriant užduotį patikrinti kuruojamų pareigūnų privačius interesus viešai

prieinamoje VTEK interneto svetainėje, nurodė, kad tokių įgaliojimų neturi. Paminėjo, kad trūksta

aiškios vieningos tvarkos kaip tinkamai įgyvendinti nusišalinimo pareigą kilus interesų konfliktui ir

kaip elgtis, kai nustatoma, kad pareigūnas galimai yra interesų konflikto situacijoje, tačiau

nenusišalino.

Apibendrinant darytina išvada, kad viešųjų ir privačių interesų konflikto rizika, susijusi su

pareigūnų veikla valdoma nepakankamai. Probacijos tarnybos prižiūrimi asmenys registre nuolatos

keičiasi, tačiau nei Probacijos regionų skyrių viršininkams, nei veiklą koordinuojantiems, nei

užduotis skirstantiems specialistams nenustatyta pareiga ir nesudaryta galimybė susipažinti su

pareigūnų privačių interesų deklaracijomis ir gauti informaciją apie pavaldžių arba kuruojamų

88

pareigūnų galimus giminystės ar svainystės ryšius su probuojamaisiais, nėra įdiegtos vidaus

kontrolės priemonės užtikrinančios realų pareigūnų nusišalinimą kilus konfliktui, todėl nėra

pakankamai kontroliuojama ir valdoma nuteistų asmenų ryšių su Probacijos tarnybos darbuotojais

rizika. Tokia situacija nesukuria veiksmingos skaidrios ir atsparios korupcijai aplinkos Probacijos

tarnyboje ir laikytina korupcijos rizikos veiksniu.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2019-02-28 STT atliko korupcijos rizikos analizę Kalėjimų

departamento ir jam pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų veiklos srityje, kurios metu nustatytos

korupcijos rizikos viešųjų pirkimų kontrolės srityje80, šios korupcijos rizikos analizės metu, greta

kitų aspektų, analizuotos ir viešųjų bei privačių interesų derinimo problemos bei pateikta pastabų ir

siūlymų. 2021-01-20 atlikta ir korupcijos analizės išvadoje pateiktų pasiūlymų stebėsena81. Be to,

kai kurios rizikos, susijusios su tobulintina Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų

darbuotojų viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevencijos veikla, nustatytos ir 2021-03-24 atlikto

analitinės antikorupcinės žvalgybos patikrinimo, kurio rezultatai pateikti Teisingumo ministerijai,

metu. Nors minėtos korupcijos rizikos analizės ir analitinės antikorupcinės žvalgybos patikrinimo

pažymoje daugiausia dėmesio skirta rizikoms, susijusioms su viešųjų ir privačių interesų derinimu

viešųjų pirkimų srityje, dalis nustatytų rizikos veiksnių gali būti taip pat aktualūs tobulinant

Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų (įskaitant Probacijos tarnybą) darbuotojų viešųjų ir

privačių interesų konflikto, atliekant probuojamųjų priežiūrą, prevenciją.

PASIŪLYMAI:


1. Atsižvelgiant į šiame skirsnyje nurodytus viešųjų ir privačių interesų Probacijos

tarnyboje valdymo trūkumus, parengti ir patvirtinti darbuotojų viešųjų ir privačių interesų

derinimo ir kontrolės Probacijos tarnyboje tvarką.

2. Užtikrinti technines galimybes Probacijos tarnybos atitikties pareigūnams atlikti

periodinius patikrinimus PRISONIS ir kituose valstybės registruose ar informacinėse

sistemose, siekiant išsiaiškinti ar Probacijos tarnybos registre nėra nuteistųjų, susijusių su

pareigūnais giminystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais.

80 Prieiga internete: https://www.stt.lt/data/public/uploads/2020/02/kra-kalejimudep.docx81 Prieiga internete: https://www.stt.lt/data/public/uploads/2021/01/stebesena-kalejimu-dep_2021-01.pdf

https://www.stt.lt/data/public/uploads/2021/01/stebesena-kalejimu-dep_2021-01.pdf

https://www.stt.lt/data/public/uploads/2020/02/kra-kalejimudep.docx

89

6. MOTYVUOTOS IŠVADOS (PASTABOS)

Išanalizavus Probacijos vykdymo sistemos teisinį reguliavimą, Probacijos tarnybos veiklą

analizuojamose veiklos srityse ir darbo praktiką, darytina išvada, kad analizuotose srityse yra

korupcijos rizika dėl šių korupcijos rizikos veiksnių:

1. KORUPCIJOS RIZIKA STI RENGIMO IR NERV ATLIKIMO SRITYJE

1.1. Kritinės antikorupcinės pastabos:

1.1.1. Teisiniame reguliavime vartojama neaiškaus turinio sąlyga „kitais būtinais atvejais“

įteisina pareigūnų neribotą diskreciją praktiškai bet kada atlikti probuojamojo NERV motyvuojant

būtinybe, ir taip susikurti RSP ir EKP keitimo motyvą priežiūros metu. Dėl to Probacijos tarnyboje

taikoma praktika, kai ne visais atvejais rengiant teikimą teismui atliekamas probuojamojo NER

pervertinimas, tačiau probuojamojo priežiūros atlikimo metu gali būti atliekamas kitais, teisės

aktuose neapibrėžtais, atvejais (motyvai nurodyti išvados 3.2 skirsnyje).

1.1.2. Darbo praktikos trūkumai atliekant probuojamųjų, nuteistų už smurtinio ar

seksualinio pobūdžio nusikaltimus, NERV specialiosiomis metodikomis iš dalies leidžia Probacijos

tarnybos pareigūnams tikslingai išvengti probuojamojo NERV spec. metodikomis ir jas taikyti

selektyviai, tokiu būdu tinkamai neidentifikuojami probuojamųjų kriminogeniniai veiksniai ir jų

pavojingumas, atitinkamai planuojama ir vykdoma nepakankama probuojamojo priežiūra,

formuojasi nevienoda NERV pagal spec. metodikas vertinimo praktika skirtinguose Probacijos

tarnybos regiono padaliniuose, kuri didina probuojamųjų diskriminacijos riziką ir korupcijos

pasireiškimo tikimybę ir mažina vykdomos resocializacijos skaidrumą (motyvai nurodyti išvados

3.3 skirsnyje).

1.1.3. Probacijos tarnyboje taikoma praktika, kai NERV pagal OASys arba START:AV

metodikas atlieka, kriminogeninius veiksnius, problemines sritis ir NER bei DŽR įvertina, balus ir

lygį apskaičiuoja vienas ir tas pats Probacijos tarnybos pareigūnas, kuris vėliau vykdo nuteistojo

priežiūrą, neužtikrina visapusiško ir skaidraus probuojamojo kriminogeninių veiksnių ir

probleminių sričių vertinimo, objektyvaus NERV ir DŽR rezultato bei sudaro palankias sąlygas

pareigūnams piktnaudžiauti NERV procedūra ir pareigūnui galimai tikslingai nenustačius

kriminogeninių veiksnių ar probleminių sričių, planuoti mažesnės apimties RSP ir EKP Priežiūros

planuose, nei tai objektyviai būtina (motyvai nurodyti išvados 3.4 skirsnyje).

1.2. Kita antikorupcinė pastaba: STI rengimo metodinėse rekomendacijose nustatytas

nepakankamai išsamus pareigūnų nuomonės dėl probacijos sąlygų ir motyvų, pateikiamų STI,

teisinis reguliavimas ir šį teisinį reguliavimą taikant susiformavusi STI išvadų ir motyvų pateikimo

praktika Probacijos tarnyboje sudaro sąlygas Probacijos tarnybos pareigūnams rengiant STI

nemotyvuotai arba nepakankamai motyvuotai siūlyti teismui nustatyti galimas probacijos sąlygas.

Nustačius kriminogeninius veiksnius pareigūnai nėra įpareigoti siūlyti teismui paskirti individualias

90

ir motyvuotas probacijos sąlygas visiems nustatytiems kriminogeniniams veiksniams šalinti ar

mažinti, todėl tam tikriems kriminogeniniams veiksniams šalinti gali nepateikti individualiai

motyvuotų siūlymų, nors objektyviai įpareigojimai probuojamajam tikslingi (motyvai nurodyti

išvados 3.1 skirsnyje).

2. KORUPCIJOS RIZIKA PRIEŽIŪROS PLANAVIMO IR VYKDYMO SRITYJE

2.1. Kritinės antikorupcinės pastabos:

2.1.1. Galiojantis probuojamojo resocializacijos ilgalaikių tikslų iškėlimo ir RSP

paskyrimo ir vykdymo teisinis reguliavimas neužtikrina aiškių resocializacijos ilgalaikių tikslų

nustatymo ir RSP planavimo sudarant Priežiūros planą. Diskrecija pareigūnui pačiam savarankiškai

spręsti, kokius ilgalaikius tikslus nustatyti arba jų nenustatyti ir kokias RSP planuoti rengiant

Priežiūros planus, sudaro sąlygas pareigūnams proteguoti probuojamuosius ir jiems planuoti ir

vykdyti skirtingos apimties RSP, nustatyti mažesnį jų intensyvumą (pvz.: neskirti intensyvesnio

IRSD ar dažnesnių psichologo konsultacijų, dalyvavimo anoniminių alkoholikų klubuose, „Caritas“

ar kituose renginiuose ir pan.), mažina probuojamojo vykdomos resocializacijos skaidrumą ir didina

korupcijos pasireiškimo tikimybę planuojant RSP (motyvai nurodyti išvados 4.1 skirsnyje).

2.1.2. Galiojantis EKP paskyrimo ir intensyvumo nustatymo ir taikymo teisinis

reguliavimas neužtikrina vienodos ir darnios visų praktikoje taikomų EKP (IPD, patikrinimų

registruose ir informacinėse sistemose, lankymo namuose, naktinės kontrolės, psichiką veikiančių

medžiagų nevartojimo patikrinimo bei duomenų rinkimo) taikymo ir jų intensyvumo nustatymo

sistemos ir tvarkos, dėl to Probacijos tarnyboje taikoma ydinga EKP ir jų intensyvumo nustatymo

Probacijos tarnyboje praktika kai kuriais atvejais sudaro palankias sąlygas EKP probuojamajam

taikyti selektyviai bei piktnaudžiauti nustatant jų intensyvumą ir vykdant kontrolę (motyvai nurodyti

išvados 4.2 skirsnyje).

2.1.3. Sprendimu nutraukti priežiūrą prieš terminą yra suinteresuoti probuojamieji, atlikę

nustatyto probacijos termino privalomąją dalį, tačiau teisės aktai neapibrėžia aiškių ir

nedviprasmiškų probacijos sėkmės kriterijų, reiškiančių, kad probuojamojo rizika ir elgesys

probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo

priežiūros, kuriuos pasiekus probuojamasis įgytų teisę, kad jo galimybę nutraukti priežiūrą prieš

terminą išnagrinėtų teismas ir pareigos Probacijos tarnybai – probuojamajam pasiekus šiuos

rodiklius, teikti teikimą teismui dėl priežiūros probuojamajam nutraukimo prieš terminą. Šiuo metu

Probacijos tarnyboje nevienodai taikomi jokių pažeidimų ir mažėjančios rizikos kriterijai sudaro

galimybę patiems pareigūnams atliekant priežiūrą nefiksuojant tam tikrų probacijos pažeidimų arba

skirtingai juos vertinant selektyviai atrinkti probuojamuosius ir teikti teikimus teismui dėl jų

priežiūros nutraukimo prieš terminą (motyvai nurodyti išvados 4.5 skirsnyje).

91

2.1.4. Probacijos tarnybos praktikoje taikoma probuojamojo atsakomybės sistema ir

praktika neužtikrina skaidrios ir nuoseklios probuojamojo atsakomybės taikymo sistemos.

Probacijos tarnybos pareigūnas pats pasirenka, kada rengti ir teikti teikimą teismui, o kada skirti

įspėjimą ir nerengti teikimo teismui. Nėra aiškios probuojamojo pažeidimo fakto nustatymo ir

dokumentavimo tvarkos. Šiuo metu Probacijos tarnyba įspėjimus tam tikrais atvejais skiria bet

kokių pažeidimų atvejais, taip pat įspėjimai gali būti skiriami praėjus bet kokiam terminui (savaitei

ar mėnesiui ir daugiau nuo pažeidimo fakto nustatymo), o skiriant probuojamajam įspėjimą,

neteikiamas teikimas teismui dėl realių poveikio priemonių probuojamajam padarius probuojamųjų

probacijos sąlygų pažeidimus ar administracinius nusižengimus taikymo (motyvai nurodyti išvados

4.5 skirsnyje).

2.2. Kita antikorupcinė pastaba: Leidimo probuojamajam išvykti už gyvenamosios vietos

miesto (rajono) ribų išdavimas yra tiesiogiai su probuojamojo nauda susijusi procedūra. Tačiau šiuo

metu nenustatytas vienodas teisinis leidimų išdavimo mechanizmas bei suteikta plati diskrecija

Probacijos regiono skyriaus viršininkui priimti sprendimus išduoti ar neišduoti leidimo išvykti iš

gyvenamosios vietos miesto (rajono), kuriam nereikia aukštesnio vadovo ar kitos institucijos

patvirtinimo, sudaro palankias sąlygas priimti probuojamajam naudingus sprendimus bei

piktnaudžiauti išduodant leidimus, formuojamos nevienodos leidimų išvykti išdavimo ir pranešimų

apie išvykimo sąlygos probuojamiesiems visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Praktikoje ne

visais atvejais, ne visuose Probacijos tarnybos regionų skyriuose prašymai išduoti leidimą

registruojami, prašymai teikiami ir sprendimai priimami raštu, sprendimai nurodomi Priežiūros

planuose. Kai kuriais atvejais prašymų išvykti darbo tikslais aplinkybės prieš priimant sprendimą

nėra patikrinamos ir prieš išduodant leidimą neįsitikinama, ar išvykimas planuojamas darbo tikslais

ir pan. (motyvai nurodyti išvados 4.4 skirsnyje).

3. KORUPCIJOS RIZIKA PROBACIJOS TARNYBOS VIDAUS KONTROLĖS

UŽTIKRINIMO IR VEIKLOS PRIEŽIŪROS SRITYJE

3.1. Kritinė antikorupcinė pastaba: Probacijos tarnyboje taikoma pareigūnų veiklos

analizuojamose srityse atsakomybės taikymo sistema nepakankamai užtikrina efektyvaus veiklos

rizikos veiksnių Probacijos tarnybos vykdomoje veikloje valdymo ir neatidėliotino reagavimo į

galimai neteisėtus pareigūnų veiksmus, nesudaro galimybės išsiaiškinti priežasčių ir jas nedelsiant

šalinti. Atlikus patikrinimus ir paaiškėjus galimiems teisės aktų reikalavimų pažeidimų atvejams,

nepradedami tarnybiniai patikrinimai, siekiant teisės aktų nustatyta tvarka atlikti galimo pažeidimo

padarymo aplinkybių tyrimą, todėl neužtikrinama tinkama tokių pažeidimų prevencija ir vienoda

praktika (motyvai nurodyti išvados 5.1 skirsnyje).

3.2. Kitos antikorupcinės pastabos :

92

3.2.1. Nepakankamai koordinuojama ir nenuosekli vidaus kontrolės ir veiklos priežiūros

sistema Probacijos tarnyboje neužtikrina nuoseklaus patikrinimų Probacijos tarnybos regionų

skyriuose planavimo ir vykdymo proceso. Atliekami patikrinimai Probacijos tarnybos padaliniuose

administracijos nepakankamai koordinuojami, nenustatomi bendri patikrinimų prioritetai, kriterijai,

nenustatytos planinių ir neplaninių patikrinimų, atliekamų centriniu ar regioniniu lygmeniu,


veiklos rizikingumą kriterijai, patikrinimų apimties standartai, reikalavimai rengiamoms

patikrinimų pažymoms ir pan. (motyvai nurodyti išvados 5.1 skirsnyje).

3.2.2. Viešųjų ir privačių interesų konflikto rizika, susijusi su pareigūnų veikla, valdoma

nepakankamai. Probacijos tarnybos prižiūrimi asmenys registre nuolat keičiasi, tačiau nei

Probacijos regionų skyrių viršininkams, nei veiklą koordinuojantiems, nei užduotis skirstantiems

specialistams nenustatyta pareiga ir nesudaryta galimybė susipažinti su pareigūnų privačių interesų

deklaracijomis ir gauti informaciją apie pavaldžių arba kuruojamų pareigūnų galimus giminystės ar

svainystės ryšius su probuojamaisiais, nėra įdiegtos vidaus kontrolės priemonės, užtikrinančios

realų pareigūnų nusišalinimą kilus konfliktui, todėl nėra pakankamai kontroliuojama ir valdoma

nuteistų asmenų ryšių su Probacijos tarnybos darbuotojais rizika (motyvai nurodyti išvados 5.3

skirsnyje).

3.3. Kita pastaba: Probacijos tarnyba neturi tinkamų skaitmeninių įrankių ir negali

nuteistųjų priežiūros duomenų tvarkyti elektroniniu būdu, nėra sukurta elektroninė nuteistojo byla,

kurioje vienoje informacinėje sistemoje galėtų būti realiu laiku tvarkomi visi priežiūros duomenys

(NER balai, NER ir DŽR lygis, kriminogeniniai veiksniai ir probleminės sritys, ilgalaikiai

resocializacijos tikslai, RSP, EKP, jų vykdymo pokyčiai, rezultatai, skirti įspėjimai, parengti

teikimai teismui ir pan.), nedubliuojant ir netvarkant šių duomenų kitose informacinėse sistemose ar

pareigūnų susikurtuose duomenų rinkiniuose (EXCELL lentelėse tekstiniuose dokumentuose,

EOASys sistemoje ir pan.). PRISONIS (ne)funkcionalumas mažina priežiūros skaidrumą,

reikšmingai didina Probacijos pareigūnų administracinio darbo krūvį ir dokumentų administravimo

kaštus, neužtikrina Probacijos tarnybos pareigūnų priežiūros veiksmų dokumentavimo ir

atsekamumo, sudaro galimybes atliekant priežiūrą tam tikrus duomenis nuslėpti ar neįrašyti,

tinkamai nereaguoti į probuojamojo pažeidimus, dubliuoti duomenis skirtingose informacinėse

sistemose ir kituose pareigūnų tvarkomuose duomenų rinkiniuose (motyvai nurodyti išvados 5.2

skirsnyje).

93

7. PASIŪLYMAI

Siekdami mažinti korupcijos riziką analizuojamose Probacijos tarnybos veiklos srityse:

TEISINGUMO MINISTERIJAI, kaip politiką probacijos srityje formuojančiai institucijai,

siūlome:

1. KORUPCIJOS RIZIKOS STI RENGIMO IR NERV ATLIKIMO SRITYJE:

1.1. Atsižvelgiant į kitą antikorupcinę pastabą , tobulinti STI rengimo metodinėse

rekomendacijose nustatytus STI išvados pildymo metodinius reikalavimus, jame nustatant

išsamesnius reikalavimus STI išvadoje teikiamiems siūlymams (rekomendacijoms) teismui dėl

galimų probacijos sąlygų nustatymo, užtikrinant, kad rengiant STI, nustatytiems kaltinamojo

kriminogeniniams veiksniams ar probleminei sričiai šalinti būtų pateikti individualiai motyvuoti

siūlymai (rekomendacijos).

2. KORUPCIJOS RIZIKOS PRIEŽIŪROS PLANAVIMO IR VYKDYMO SRITYJE:

2.1. Atsižvelgiant į kritines antikorupcines pastabas:

2.1.1. Tobulinti Probacijos vykdymo tvarką, atsižvelgiant į išvados 4.1 ir 4.2 skirsniuose

nurodytus trūkumus ir motyvus, joje patikslinant dviprasmiškas ilgalaikių resocializacijos tikslų,

RSP nustatymo, EKP taikymo ir RSP ir EKP keitimo ir pokyčių dokumentavimo Priežiūros

planuose nuostatas.

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTUI siūlome:



1.1.1. Atsižvelgiant į šios išvados 3.2–3.4 skirsniuose nurodytus trūkumus ir motyvus

tobulinti NERV atlikimo procedūrų teisinį reguliavimą:

1.1.1.1. Nustatyti kitų būtinų atvejų, kada būtina atlikti NERV ir jos pervertinimo aiškius

kriterijus ir atlikto NERV galiojimo bendrą terminą, pareigūnų teises ir pareigas atliekant NERV.

1.1.1.2. Nustatyti NERV atlikimo vadovaujantis spec. metodikomis kriterijus,

atsižvelgiant į nuteistųjų ir kaltinamųjų objektyvius kriterijus (nusikalstamos veikos pobūdį, jos

pavojingumą, reikšmingumą ir pan.).

1.1.1.3. Suderinti nustatytus specialius reikalavimus teisės aktuose specialistams, kurie

turi teisę atlikti NERV vadovaujantis spec. metodikomis.

1.1.1.4. Įvertinti galimybes probuojamojo ar kaltinamojo NERV vadovaujantis spec.

metodikomis atlikti kartu su NERV pagal OASys metodiką ir atitinkamai patikslinti NERV

atlikimo procedūrų reikalavimus.

1.1.1.5. Svarstyti galimybes ir tikslingumą tobulinti NERV atlikimo procedūrų teisinį

reguliavimą ir nustatyti reikalavimus, kad atliekant NERV tam pačiam asmeniui būtų taikomas

„keturių akių“ principas, t. y. procedūroje dalyvautų ne mažiau kaip 2 Probacijos tarnybos

pareigūnai, arba atskirti nuteistojo ar kaltinamojo NERV atlikimą ir priežiūros planavimą bei

94

vykdymą pavesti vykdyti skirtingiems specialistams, užtikrinant, kad atlikto NERV protokolą pagal

OASYS ar START:AV metodiką ir sudarytą probuojamojo priežiūros planą arba parengtą STI savo

parašais patvirtintų (pasirašytų) visi atliekant NERV dalyvavę specialistai.

2. KORUPCIJOS RIZIKOS PRIEŽIŪROS PLANAVIMO IR VYKDYMO

SRITYJE:


2.1.1. Tobulinti Probacijos planavimo ir vykdymo procedūrų reglamentavimą,

atsižvelgiant į išvados 4.1–4.2 skirsniuose nurodytus trūkumus ir motyvus:

2.1.1.1. Nustatyti RSP (IRSD vykdymo, darbo paieškos, motyvacijos, darbinės veiklos

tęstinumo užtikrinimo, mokymosi ar persikvalifikavimo motyvacijos didinimo, EPP skyrimo ir

vykdymo, psichologo konsultacijų skyrimo ir vykdymo, gydymosi nuo priklausomybės priemonių

skyrimo ir vykdymo ir pan.) planavimo ir vykdymo tvarką ir pareigas Probacijos tarnybos

pareigūnams jas skiriant ir atliekant priežiūrą.

2.1.1.2. Nustatyti EKP (IPD vykdymo; lankymosi namuose; naktinių patikrinimų;

psichiką veikiančių medžiagų nevartojimo patikrinimo, RSP vykdymo kontrolės, duomenų

patikrinimų registruose ir pan.) planavimo ir vykdymo tvarką ir pareigas Probacijos tarnybos

pareigūnams jas taikant.

3. KORUPCIJOS RIZIKOS PROBACIJOS TARNYBOS VIDAUS KONTROLĖS

UŽTIKRINIMO IR VEIKLOS PRIEŽIŪROS SRITYJE:

3.1. Atsižvelgiant į kitas pastabas : rengiant antros kartos KADIS-2 viešojo pirkimo

dokumentus, įvertinti Probacijos tarnybos registre įrašytų nuteistųjų elektroninės bylos sukūrimo ir

priežiūros veiksmų tvarkymo naujoje KADIS-2 kuriamoje sistemoje galimybes ir prireikus įtraukti

šias sąlygas į KADIS-2 viešojo pirkimo dokumentus.

PROBACIJOS TARNYBAI siūlome:



1.1.1. Taikyti papildomas tikslines vidaus kontrolės priemones, siekiant išsiaiškinti

NERV atlikimo, NERV spec. metodikų taikymo trūkumus Probacijos tarnybos praktikoje, mažinti

nustatytų korupcijos rizikos veiksnių įtaką bei siekti formuoti nuoseklią vienodą praktiką NERV

atlikimo veiklos srityje šalies mastu.

1.1.2. Imtis priemonių tobulinti darbo praktiką ir siekti, kad:

1.1.2.1. Atliekant NERV Probacijos tarnyboje būtų taikomas „keturių akių“ principas:

vertinimą atliktų ne mažiau kaip 2 Probacijos tarnybos specialistai arba atskirti to paties nuteistojo

NERV atlikimą ir priežiūros planavimą bei vykdymą pavesti vykdyti skirtingiems specialistams.

95

Esant galimybėms, atliekant NERV taikyti vaizdo ir garso įrašymo įrangą ir saugoti duomenis visą

priežiūros laikotarpį.

1.1.2.2. NERV protokolą pagal OASYS ar START:AV metodiką ir sudarytą

probuojamojo priežiūros planą arba parengtą STI savo parašais patvirtintų (pasirašytų) visi atliekant

NERV dalyvavę specialistai.

1.1.3. Organizuoti periodinius bendrus Probacijos tarnybos specialistų, atliekančių NERV

ir psichologinį vertinimą, kvalifikacijos tobulinimo mokymus, klaidų ir gerosios praktikos aptarimą

su kitų bausmių vykdymo sistemos įstaigų darbuotojais.

1.2. Atsižvelgiant į kitas antikorupcines pastabas:


rengiamų STI trūkumus, mažinti nustatytų korupcijos rizikos veiksnių įtaką bei siekti formuoti

nuoseklią vienodą STI rengimo praktiką šalies mastu.

1.2.2. Organizuoti periodinius bendrus Probacijos tarnybos specialistų, rengiančių STI

kvalifikacijos tobulinimo mokymus, klaidų ir gerosios praktikos aptarimą su kitų bausmių vykdymo

sistemos įstaigų darbuotojais.

1.2.3. Atlikti teismų nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriose 2019–2020 m. buvo

rengiamos STI, analizę ir parengti Probacijos tarnybos pateiktų siūlymų dėl probacijos sąlygų

taikymo ar netaikymo motyvų teismų nuosprendžiuose apžvalgą, atsižvelgiant į ją patvirtinti

pavyzdinį STI teikiamų siūlymų pagal nustatytus kriminogeninius veiksnius ir motyvų aprašymą

bei užtikrinti, kad pareigūnai rengdami STI į jį atsižvelgtų.

2. KORUPCIJOS RIZIKOS PRIEŽIŪROS PLANAVIMO IR VYKDYMO SRITYJE:



nuteistųjų priežiūros planavimo ir vykdymo trūkumus, mažinti nustatytų korupcijos rizikos veiksnių

įtaką bei siekti formuoti nuoseklią vienodą nuteistųjų priežiūros planavimo ir vykdymo praktiką

šalies mastu:

2.1.1.1. Nustatant probuojamojo resocializacijos ilgalaikius tikslus, skiriant ir

kontroliuojant RSP vykdymą.

2.1.1.2. Taikant EKP, nustatant jų taikymo intensyvumą.

2.1.1.3. Rengiant ir teikiant teikimus teismui dėl priežiūros nutraukimo prieš terminą

pagal Probacijos įstatymo 24 str. 1 d.

2.1.1.4. Nustatant probacijos sąlygų pažeidimus ir rengiant teikimus teismui dėl

atsakomybės ir poveikio priemonių taikymo probuojamajam pagal Probacijos įstatymo 30 str. 2 d. 2

ir 3 punktus.

2.1.2. Parengti, patvirtinti ir paskelbti įstaigos interneto svetainėje:

96

2.1.2.1. Probacijos tarnybos praktikoje taikomus resocializacijos ilgalaikių tikslų ir RSP

sąrašą, jį susiejant su praktikoje taikomomis probacijos sąlygomis, kriminogeniniais veiksniais ir

probleminėmis sritimis ir siekti, kad Probacijos tarnybos pareigūnai, sudarydami Priežiūros planus,

nustatydami ilgalaikius resocializacijos tikslus ir planuodami RSP, jas parinktų iš sąrašo, o skirdami

sąraše nenumatytas RSP, jų skyrimą motyvuotų individualiomis probacijos sąlygomis, ilgalaikiais

tikslais, kriminogeniniais veiksniais bei kitomis individualiomis probuojamojo aplinkybėmis.

2.1.3. Probacijos tarnybos praktikoje taikomų EKP sąrašą ir nustatyti jų taikymo

intensyvumą (nurodant tikslų EKP vykdymo dažnį ir intensyvumo pakopas), jį siejant su

standartinėmis praktikoje taikomomis probacijos sąlygomis, nustatytu NER ir DŽR lygiu, ir

užtikrinti, kad Probacijos tarnybos pareigūnai, sudarydami Priežiūros planus, taikydami EKP, šias

priemones ir jų intensyvumą parinktų iš sąrašo, o taikydami kitą intensyvumą, jų taikymą

motyvuotų individualiomis probuojamojo NER ir DŽR aplinkybėmis.

2.1.4. Įvertinti teismų praktiką dėl Probacijos tarnybos parengtų teikimų dėl priežiūros

nutraukimo prieš terminą pagal Probacijos įstatymo 24 str. 1 d., kurių teismas netenkino, ir parengti

aktualių sprendimų apžvalgą.

2.1.5. Patvirtinti aiškius, nedviprasmiškus, pamatuojamus rodiklius (probacijos sėkmės

rodiklius), kuriuos pasiekus probuojamasis įgytų teisę pasibaigus Probacijos įstatymo 24 str. 1 d.

nustatytam terminui, o Probacijos tarnyba – pareigą teikti teikimą teismui dėl priežiūros nutraukimo

prieš terminą (siūlome šiuos rodiklius sieti su NER pokyčiais ir probuojamojo sėkmingos

resocializacijos siekiamu rezultatu).

2.1.6. Nustatyti teikimų teismui dėl probuojamojo priežiūros nutraukimo prieš terminą

pagal Probacijos įstatymo 24 str. 1 d. rengimo tvarką ir nustatyti teikimo formą, informacijos

reikalavimus ir vidaus tvarką, užtikrinant, kad teikimas būtų parengtas ir pateiktas teismui per

protingą terminą nuo teisinių pagrindų į priežiūros nutraukimą atsiradimo dienos.

2.1.7. Atsisakyti įspėjimo už probacijos sąlygų ar administracinius nusižengimus taikymo

kaip teikimo teismui dėl poveikio priemonių taikymo alternatyvos, nustatyti probacijos pažeidimų

faktų nustatymo ir dokumentavimo tvarką.

2.1.8. Nustatyti teikimų teismui dėl poveikio priemonių už padarytus pažeidimus pagal

Probacijos įstatymą 30 str. 2 dalies 2 ir 3 punktus rengimo tvarką, nustatant teikimo formą,

informacijos, nurodomos teikime, reikalavimus ir užtikrinti, kad nustačius probacijos pažeidimus

teikimas teismui dėl poveikio priemonių būtų pateiktas Probacijos įstatyme nustatytu terminu.

2.1.9. Organizuoti periodinius bendrus Probacijos tarnybos specialistų, planuojančių ir

vykdančių nuteistųjų priežiūrą, kvalifikacijos tobulinimo mokymus, trūkumų, klaidų ir gerosios

praktikos aptarimą su kitų bausmių vykdymo sistemos įstaigų darbuotojais.


97


veiklos trūkumus ir mažinti nustatytų korupcijos rizikos veiksnių įtaką bei siekti formuoti nuoseklią

vienodą praktiką dėl leidimų išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų Lietuvos

Respublikos teritorijoje ir už jos ribų išdavimo ir pranešimų apie išvykimą teikimo šalies mastu.

2.2.2. Nustatyti prašymų išvykti iš gyvenamosios vietos (rajono) ribų Lietuvos

Respublikos teritorijoje, prašymų išvykti iš gyvenamosios vietos (rajono) ribų laikinai į užsienį ir

prašymų išvykti į užsienį dirbti ar gyventi neribotam laikui pateikimo ir nagrinėjimo bei pranešimų

apie išvykimą teikimo reikalavimus.

3. KORUPCIJOS RIZIKOS PROBACIJOS TARNYBOS VIDAUS KONTROLĖS

UŽTIKRINIMO IR VEIKLOS PRIEŽIŪROS SRITYJE:

3.1. Atsižvelgiant į kritinę antikorupcinę pastabą: užtikrinti, kad atlikus veiklos

patikrinimus ir nustačius galimus Probacijos tarnybos pareigūnų pareigų nevykdymo ar netinkamo

vykdymo atvejus, būtų įvertinama, ar nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir prireikus atliekami

tarnybiniai patikrinimai, siekiant išsiaiškinti galimai padaryto pažeidimo aplinkybes.


3.2.1. Atsižvelgiant į išvados 5.1 skirsnyje nurodytus trūkumus ir motyvus, parengti ir

patvirtinti Probacijos tarnyboje atliekamų regioninių ir centrinių patikrinimų (planinių ir neplaninių)

atlikimo vidaus tvarką.

3.2.2. Atsižvelgiant į išvados 5.3 skirsnyje nurodytus trūkumus ir motyvus, parengti ir

patvirtinti darbuotojų viešųjų ir privačių interesų derinimo ir kontrolės Probacijos tarnyboje tvarką.

3.2.3. Užtikrinti technines galimybes Probacijos tarnybos atitikties pareigūnams atlikti

periodinius patikrinimus PRISONIS ir kituose valstybės registruose ar informacinėse sistemose,

siekiant išsiaiškinti, ar Probacijos tarnybos registre nėra nuteistųjų, susijusių su pareigūnais

giminystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais.

3.3. Atsižvelgiant į kitas pastabas : dalyvauti Kalėjimo departamento vykdomo antros

kartos KADIS-2 sukūrimo ir įdiegimo projekte, įvertinti veiksmingai, skaidriai ir tikslingai vidaus

kontrolei (patikrinimams) atlikti reikalingų nuteistųjų priežiūros duomenų tvarkymo antros kartos

KADIS-2 sistemoje galimybes ir teikti siūlymus dėl antros kartos KADIS-2 rengiamos techninės

specifikacijos, siekiant, kad joje būtų numatytas Probacijos tarnybos atliekamos nuteistųjų

priežiūros duomenų tvarkymas elektroninėje nuteistojo byloje ir veiksmingos vidaus kontrolės

poreikius atitinkantis nuteistųjų duomenų tvarkymas bei numatytas EOASys integravimas.

Vadovaudamiesi Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl Korupcijos rizikos analizės

atlikimo tvarkos patvirtinimo“, 16 punktu, siūlome Kalėjimų departamentui šioje išvadoje Kalėjimų

departamentui ir Probacijos tarnybai pateiktų siūlymų įgyvendinimo priemones įtraukti į Kalėjimų

98

departamento ir jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonės korupcijos prevencijos 2019–2021 metų

programos įgyvendinimo priemonių planą, taip pat atsižvelgti į neįgyvendintus ar įgyvendinamus

siūlymus ir pasiektus ar nepasiektus rezultatus, rengiant naujo laikotarpio Kalėjimų departamento ir

jam pavaldžių įstaigų korupcijos prevencijos programą ir priemonių planą.

Taip pat, siekdami užtikrinti pateiktų pasiūlymų nuoseklų įgyvendinimą ir stebėseną bei

ilgalaikę, veiksmingą ir kryptingą korupcijos prevencijos ir kontrolės sistemą, siūlome Teisingumo

ministerijai svarstyti tikslingumą ir galimybes parengti išvadoje pateiktų teisėkūros pasiūlymų

Teisingumo ministerijoje ir jos valdymo sričiai priskirtose įstaigose įgyvendinimo priemonių

veiksmų planą ir kontroliuoti jo įgyvendinimą.

Direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė

Almantas Gudonis, tel. +370 691 97132, el. p. [email protected]

Rengėjo tiesioginis vadovas Domantas Lukauskas, laikinai einantis Korupcijos rizikos skyriaus viršininko pareigas, tel. 8 656 60 933, el. p. [email protected]

mailto:[email protected]

99

8. PRIEDAI

Išvados dėl korupcijos rizikos analizės 1 priedas

ATLIEKANT KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĘ ANALIZUOTŲ TEISĖS AKTŲ IR KITOS INFORMACIJOS BEI DOKUMENTŲ SĄRAŠAS

I. LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTAI82

1. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.

4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas.

5. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas.

6. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo

subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22

d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo

administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“.

7. Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2007 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 220 „Dėl Probacijos sistemos Lietuvoje

koncepcijos ir Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano

patvirtinimo“.

8. Socialinio tyrimo išvados forma ir Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinės

rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio

14 d. įsakymu Nr. 1R-159 „Dėl Socialinio tyrimo išvados formos ir Socialinio tyrimo

išvados rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“.

9. Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašas,

patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr.

1R-175 „Dėl Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos

aprašo patvirtinimo“.

10. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų

aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašas bei aprobuotos rizikos

vertinimo metodikos ir elgesio pataisos programos, patvirtintos Kalėjimų departamento

prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d.

82 Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Kalėjimo departamento direktoriaus ir Probacijos tarnybos direktoriaus įsakymai

100

įsakymu Nr. V-211 „Dėl NERV metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo

Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų NERV

metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“.

11. Rizikos ir atsako į intervencijas artimiausioje ateityje vertinimas: paauglių versija

START:AV (angl. The short-Term Assessment of Risk and Treatability: Adolescent

Version), metodika patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-235 „Dėl

Rizikos ir atsako į intervencijas artimiausioje ateityje vertinimą: paauglių versiją

START:AV aprobavimo“.

12. Stepono Batoro fondo (Lenkijos Respublika) parengta elgesio pataisos programa

„Intervencinė programa smurtautojams šeimoje“, skirta nuteistų asmenų smurtiniam

elgesiui mažinti, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijos direktoriaus 2016 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl elgesio pataisos

programos „intervencinė programa smurtautojams šeimoje“ aprobavimo“.

13. Elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų

departamento direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-198 „Dėl Elektroninio

stebėjimo priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

14. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir programinio darbo su

nuteistaisiais probacijos tarnybose metodinės rekomendacijos, patvirtintos Kalėjimų

departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m.

sausio 9 d. įsakymu Nr. V-11 „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos metodikų ir programinio

darbo su nuteistaisiais probacijos tarnybose metodinių rekomendacijų patvirtinimo“.

15. Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių planavimo ir vykdymo

metodinės rekomendacijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-441 „Dėl

Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių planavimo ir vykdymo metodinių

rekomendacijų patvirtinimo“.

16. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

informacinės sistemos KADIS nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos

teisingumo ministro 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1R-33 „Dėl Kalėjimų departamento

prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos informacinės sistemos nuostatų

patvirtinimo“.

17. Lietuvos probacijos tarnybos darbo reglamentas, patvirtintas Probacijos tarnybos

direktoriaus 2020-05-13 Nr. V-77 „Dėl Lietuvos probacijos tarnybos darbo reglamento

patvirtinimo“.

101

II. TARPTAUTINIAI TEISĖS AKTAI

18. Minimalios standartinėse taisyklės dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu

(Tokijo taisyklės), patvirtintos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1990 m. gruodžio

14 d. Rezoliucija Nr. 45/110.

19. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m.

spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir

priemonių taisyklių/

20. Europos Tarybos Ministrų Komiteto valstybėms narėms: 2000 m. lapkričio 29 d.

Rekomendacija Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių

taikymo tobulinimo“.

21. Europos Tarybos Ministrų Komiteto valstybėms narėms: 2010 m. sausio 20 d.

rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių..

22. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1999 m. rugsėjo 30 d. Rekomendacija Nr. R (99)

22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo“.

III. TEISMŲ PRAKTIKA

23. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis

administracinėje byloje Nr. A143-1351/2009.

24. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartis


25. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartis


26. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis


27. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas


28. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 6 d. nutartis,

bylos Nr. 1S-56-380/2018, Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00003-2015-3.

29. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 nutartis

baudžiamojoje byloje Nr. 1S-660-530/2020.

30. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis

baudžiamojoje byloje 1S-602-290/2020.

102

31. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis


32. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 20 d. nutartis


IV. KITA INFORMACIJA IR DOKUMENTAI

33. Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys vadovas, 2 leidimas, Crown Copyright

2002.

34. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos administracinės justicijos departamento

baudžiamosios justicijos skyriaus 2014 m. vasario 11 d. pažyma Nr. 5R-23.

35. Rekomendacija dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo

įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės vykdymo, patvirtinta Vyriausiosios tarnybinės

etikos komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. Nr. KS-291 „Dėl Rekomendacijos dėl Lietuvos

Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės

vykdymo“.

36. STT užsakymu Vilmorus atliekamas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis“, prieiga

internete: https://www.stt.lt/analitine-antikorupcine-zvalgyba/lietuvos-korupcijos-

zemelapis/7437

37. Kalėjimo departamento ir Probacijos tarnybos 2019-2020 m. Korupcijos pasireiškimo

tikimybės vertinimo išvados.

38. Lietuvos probacijos tarnybos raštu pateikta informacija.

39. Lietuvos probacijos tarnybos el. paštu [email protected] pateikti dokumentai ir

informacija.

40. Interneto svetainėse paskelbta informacija apie Probacijos sistemos veiklą:

40.1. Probacijos tarnybos interneto svetainė, prieiga internete:

http://www.kaldep.lt/lt/papt/struktura-ir-kontaktai-dgb6/kontaktai_1251.html

40.2. Kalėjimų departamento interneto svetainė, prieiga internete:


Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos interneto svetainė, prieiga internete:


_________________________

http://www.kaldep.lt/lt/papt/struktura-ir-kontaktai-dgb6/kontaktai_1251.html



mailto:[email protected]



· Web view2021. 7. 9. · Teismas 2019-10-07 teikimą tenkino ir paskyrė nemokamus darbus....

Documents

Transcript of · Web view2021. 7. 9. · Teismas 2019-10-07 teikimą tenkino ir paskyrė nemokamus darbus....