· Web view11.1. siekiant pamokų planavimo ir organizavimo gerinimo, vadovautis patobulinta...

PATVIRTINTA Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos

direktoriaus 2016 m. rugsėjo 01 d. įsakymu Nr. V – 161

2016-2017 MOKSLO METŲ UGDYMO PLANASI SKYRIUS

Bendrosios nuostatos1. Gimnazijos 2016-2017 mokslo metų ugdymo planas (toliau Gimnazijos ugdymo planas)

parengtas vadovaujantis 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų Pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-459, 2015- 2016 ir 2016-2017 mokslo metų Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457, Lietuvos higienos norma HN 21: 2011 ,,Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773, gimnazijos strateginiais tikslais, atsižvelgiant į bendruomenės poreikius, turimus išteklius.

2. Gimnazijos ugdymo planas reglamentuoja pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, neformaliojo švietimo programų (toliau- ugdymo programos) įgyvendinimą Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijoje 2016-2017 mokslo metais.

3. Gimnazijos ugdymo plano tikslas:Sudaryti galimybes besimokančiam įgyti kompetencijų - žinių, gebėjimų ir vertybinių

nuostatų.Uždaviniai:

tobulinti pamokų planavimą ir organizavimą, derinant uždavinį, ugdymo turinį ir refleksiją; kurti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą; siekti pastovios kiekvieno mokinio individualios pažangos, nustatyti pamokų skaičių, skirtą pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms

įgyvendinti.4. Ugdymo planą parengė gimnazijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V- 39

patvirtinta darbo grupė, kurią sudarė gimnazijos vadovai, mokytojai, mokinių tėvai ir mokiniai.5.Gimnazijos ugdymo plano projektas 2016-08-31 suderintas su Kelmės rajono savivaldybės

švietimo, kultūros ir sporto skyriumi.6. Gimnazijos ugdymo plane vartojamos sąvokos ir terminai:

Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus,

įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis

dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta

įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems

specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos

švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr.38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

PIRMASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

1. Ugdymo plane pateiktas privalomųjų dalykų sąrašas, savaitinis klasei skirtų pamokų skaičius (pridedama, 1 priedas).2. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę.3. Pamokos vyksta viena pamaina.4. Pamokos pradedamos 8 valandą.5 Pamokų laikas:5.1. Pamokos po 35 min. 1 klasių mokiniams vyksta:

1. 8.00 - 8.352. 8.55 - 9.303. 9. 50 – 10.254. 10.55 – 11.305. 12.00 – 12.35

Pietų pertrauka 1 klasių mokiniams 10.35 - 10.55.5.2. Pamokos po 45 min. 2-8 ir gimnazijos I-IV klasių mokiniams vyksta:

1. 8.00 - 8.452. 8.55 - 9.403. 9. 50 – 10.354. 10.55 – 11.405. 12.00 – 12.456. 12.55 – 13.407. 13.50 – 14.358. 14.45 – 15.30

Pietų pertrauka – 2- 6 klasių mokiniams 10.35 - 10.55Pietų pertrauka – 7- IV gimnazijos klasių mokiniams 11.40- 12.00. Gimnazijos III- IV klasių mokiniai gali pietauti laisvų pamokų metu ( pagal individualius tvarkaraščius).

6. Ugdymo organizavimas 2016-2017 mokslo metais: 6.1. Pradinių klasių mokiniams skiriamos atostogos (žr. 1 lentelę):

1 lentelė

Atostogos Prasideda BaigiasiRudens 2016-10-31 2016-11-04Žiemos (Kalėdų) 2016-12-27 2017-01-06Pavasario (Velykų) 2017-04-10 2017-04-14Vasaros 2017-05-31 2017-08-31

6.2. * gimnazijos II klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku (žr. 2 lentelę):

2 lentelė2016–2017 mokslo metai

klasės5 6 7 8 I II III IV

Mokslo metų pradžia/Ugdymo

09-01

procesopradžiaPusmečių trukmė

1-asis 09-01–01-20 2-asis 01-23 –05-30 (5 klasei) (6–8, gimnazijų I, II klasei) 06-02 (gimnazijos IV klasei) 05-25

Rudens atostogos

10-31–11-04

Žiemos (Kalėdų) atostogos

12-27-01-06

Žiemos atostogos

02-17

Pavasario (Velykų) atostogos

04-10-04-14*

Ugdymo procesopabaiga

05-30 06-02 05-25

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

32 34 33

Vasaros atostogos

05-31–08-31

06-06–08-31** 05-2608-31***

*gimnazijos IV klasių mokiniams atostogų diena, per kurią jie laiko kalbų įskaitą, perkeliama į 04-18 d.;

**gimnazijos II klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindiniougdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku;*** gimnazijos IV klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko kalbų įskaitas arba brandos egzaminus švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku. 7. 1-5 klasių mokiniams per mokslo metus skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos, suderintos su mokinių tėvais bei gimnazijos taryba (2016-06-27, Protokolo Nr.1) 2016–2017 mokslo metais organizuojamos (žr. 2 lentelę):

3 lentelėAtostogos prasideda Atostogos baigiasi2016-11- 28 2016-12-022017-02-13 2017-02-21

8. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–8 (gimnazijų I–II) klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

9. Kultūrinės, meninės, pažintinės, sportinės, socialinės ir prevencinės veiklos organizavimas (žr. 4 lentelę):Veikla Klasės Laikas Skirt

a val.Atsakingas

Mokslo ir žinių diena

1-8, gimnazijos I- IV

Rugsėjo 1-oji 4 Administracija,Pradinių klasių metodinė grupė,

klasių auklėtojų metodinė grupė, menų metodinė grupė

Sveikatingumo diena


Spalis 4 Pradinių klasių metodinė grupė, klasių auklėtojų metodinė grupė, etikos mokytojas, psichologas, sveikatos priežiūros specialistė, technologijų mokytojai.

Etnokultūros diena- Baltojo oželio šventė


Lapkritis 4 Dorinio ugdymo mokytojai, socialinių mokslų metodinė grupė, gamtos mokslų metodinė grupė, menų metodinė grupė, bibliotekininkė.

Kalėdinės popietės

1-8, gimnazijos I-IV

Gruodis 4 Pradinių klasių metodinė grupė, klasių auklėtojų metodinė grupė

Profesinio ugdymo diena


Sausis 6 Pradinių klasių metodinė grupė, klasių auklėtojų metodinė grupė, psichologas, socialinis pedagogas, ugdymo karjerai darbo grupė, dorinio ugdymo mokytojai, ekonomikos ir verslumo mokytoja, technologijų ir informacinių technologijų mokytojai.

Sveikatingumo ir sporto diena


Vasaris 6 Psichologas, sveikatos priežiūros specialistė, socialinis pedagogas, pradinių klasių metodinė grupė, klasių auklėtojų metodinė grupė.

Civilinės saugos diena


Kovas 4 Žmogaus saugos mokytojai, psichologas, sveikatos priežiūros specialistė, pradinių klasių metodinė grupė, klasių auklėtojų metodinė grupė, administracija.

Švaros diena 1-8, gimnazijos I-IV

Balandis 4 Administracija, pradinių klasių metodinė grupė, klasių auklėtojų metodinė grupė,

Paskutinio skambučio šventė


Gegužė- birželis

3 Administracija, pradinių klasių metodinė grupė, klasių auklėtojų metodinė grupė.

Motinos dienos šventė

1-4 Gegužė 3 Pradinių klasių metodinė grupė, menų metodinė grupė

Turizmo diena 1-8, gimnazijos I-IV

Gegužė- birželis

6 Pradinių klasių metodinė grupė, klasių auklėtojų metodinė grupė.

Iš viso val.5-8,gimnazijos I-IV

45 val.

1-4 44 val.

ANTRAS SKIRSNISGIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

10. Gimnazija, pritaikydama ir įgyvendindama ugdymo turinį, vadovaujasi Pradinio, Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo programų aprašais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309. Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, atsižvelgdama į gimnazijos bendruomenės poreikius, turimus išteklius, remdamasi gimnazijos veiklos įsivertinimo ir išorės vertinimo duomenimis, standartizuotų testų rezultatais:

10.1. Gimnazijos išorinio vertinimo (2016-01-11) ataskaitos analizė:10.2. kiekvieno mokomojo dalyko, kiekvienos klasės 2015-2016 m. m. pasiekimų ir galimybių

analizė mokytojų tarybos posėdžiuose 2016 m. gegužės 30 d. Nr. 4, 2016- birželio 4 d. Nr. 6;11. 2015-2016 m. m. išsikeltų ugdymo uždavinių analizė ir pasiūlymai:11.1. siekiant pamokų planavimo ir organizavimo gerinimo, vadovautis patobulinta dalykų

ilgalaikių-detaliųjų planų forma, (Mokytojų tarybos posėdis 2016-05-30 Nr. 4), kurioje numatyti tarpdalykiniai integraciniai ryšiai ir vertinimas (žr. 3 priedą Gimnazijos ugdymo turinio planavimo tvarkos aprašą);

11.2. siekiant pastovios individualios mokinių pažangos kokybės, vadovautis metodinės tarybos parengta Mokinių asmeninės pažangos stebėjimo, fiksavimo, pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašu (Mokytojų tarybos posėdis 2016-05-30 Nr. 4) (žr. 2 priedą).

11.3. Siekiant sistemingai stebėti ir vertinti mokinių pažangą ir pasiekimus, vadovautis metodinės tarybos parengtu Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu (Mokytojų tarybos posėdis 2016-06-01 Nr. 5) (žr. 8 priedą).

11.4. Vadovautis standartizuotų testų rezultatų analize bei aptartais veiksmų planais (Mokytojų tarybos posėdžiai 2016- 06-14 protokolo Nr. 6).

12. Kalbų ir pradinių klasių mokytojų metodinėse grupėse numatyti pamokų –konsultacijų raštingumui, kalbinei raiškai bei aukštesniesiems mąstymo gebėjimams ugdyti, programų įgyvendinimo principus, programos įgyvendinimo veiksmingumo patikrinimo būdus.

13. Programų, ilgalaikių dalykų planų rengimo principai:13.1. 5-8, I-II klasių mokinių apklausa dėl kitų mokslo metų dalykų programų pasirinkimo (dorinio

ugdymo, 6- kl. –antrosios užsienio kalbos, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo švietimo) iki gegužės 17 d.

13.2. dalykų mokytojai pateikia metodinėms grupės, metodinės grupės- metodinei tarybai iki gegužės 23 d. dalykų modulių, neformaliojo švietimo programų pasiūlą;

13.3. dalykų mokytojai programų projektus pristato mokiniams iki gegužės 27 d.13.6. dalykų mokytojai programas, ilgalaikius planus rengia birželio- rugpjūčio mėnesiais;13.7. pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių, neformaliojo švietimo programos, ilgalaikiai planai,

klasės auklėtojo veiklos programa, pritaikytos, individualizuotos programos rengiamos vadovaujantis Ugdymo turinio planavimo tvarkos aprašu (žr. 3 priedą).

TREČIAS SKIRSNISMOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

14. Siekiant padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę dėl sąmoningo mokymosi, gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus.

15. Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pasirengia individualų ugdymo planą, suderintą su gimnazijos galimybėmis, arba renkasi iš gimnazijos siūlomų

variantų. Mokinio individualaus ugdymo plano formą mokiniui siūlo gimnazija ( priedas Nr. 4 (III kl.), priedas Nr. 5 (IV kl.)).Planas sudaromas dvejiems metams.

16. Mokinio individualus ugdymo planas sudaromas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokyklos vadovams, švietimo pagalbos specialistams. Gimnazija iš anksto (mokiniams baigiant II klasę) informuoja mokinius bei jų tėvus (globėjus, rūpintojus) apie gimnazijos teikiamas ugdymo turinio galimybes. 17.Individualaus ugdymo plano sudarymo kriterijai: 17.1. mokinių individualūs ugdymo planai sudaromi vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387, (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. V- 1392 redakcija), (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. V-475 ,,Dėl vidurinio ugdymo aprašo pakeitimo“); 17.2. būsimieji III gimnazijos klasių mokiniai individualius ugdymo planus susidaro baigdami II gimnazijos klasę; 17.3. mokiniai renkasi dalykų programų kursus, siūlomus pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius (priedas Nr.6); 17.4. dalykams skiriamas pamokas gimnazija paskirsto pirmiesiems ir antriesiems metams savo nuožiūra; 17.5. nebaigus dalyko kurso programos dalykas neįskaitomas ir nerašomas į brandos atestatą; 17.6. mokinio individualus ugdymo planas gali keistis mokinio pageidavimu. Gimnazijoje vadovaujamasi Mokinio pasirinkto dalyko programos, dalyko kurso/ kalbos mokėjimo lygio, dalyko modulio / atsiskaitymo tvarka (žr. priedą Nr. 7).

18. Individualus ugdymo planas turi būti sudaromas mokiniui, mokomam namie.19. 5-IV kl. mokiniui, esant reikalui, rengiamas asmeninės pažangos planas ir įgyvendinamas,

bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams ir mokyklos vadovui, švietimo pagalbos specialistams (žr. Mokinių asmeninės pažangos stebėjimo, fiksavimo, pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašą (Mokytojų tarybos posėdis 2016-05-30 Nr. 4) (žr. 2 priedą).

KETVIRTAS SKIRSNISSVEIKATA IR GEROVĖ

20. Mokykla, įgyvendindama ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas:

20.1. vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) ir HN 75:2010 ,, Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V- 313;

20.2. mokiniams sudarytos sąlygos mokytis psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, laiku pastebimos ir stabdomos patyčių ir smurto apraiškos, mokykla užtikrina higienos reikalavimų neviršijantį mokymosi krūvį;

20.3. sudarytos sąlygos mokiniams ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti, tyrinėti, bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei virtualiose aplinkose, dalį formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklų organizuodama už mokyklos ribų (gamtoje, Užvenčio kraštotyros muziejuje, įvairiose įstaigose ir pan.).

20.3.1. Trečios pertraukos metu, pradinių klasių mokiniams sudarytos sąlygos 1-ojo aukšto koridoriuje šokti skambant muzikai. Už tvarką atsakingas budintis mokytojas.

20.3.2. 5-8 ir I-IV gimnazijos kasių mokiniai pertraukų ir laisvų pamokų metu 1-ojo aukšto koridoriuje gali žaisti stalo tenisą. Už tvarką atsakingas budintis mokytojas.

20.4. Netradicinio ugdymo pamokos, atletinės gimnastikos užsiėmimai organizuojami Užvenčio KC, Ugdymo karjerai užsiėmimai organizuojami mokinių tėvų darbovietėse, vykstama į kolegijas, profesinio mokymo įstaigas, aukštąsias mokyklas.

20.5. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“ (žr. aštuntą skirsnį Ugdymo turinio integravimas).

PENKTASIS SKIRSNISUGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

21. Diferencijavimo kryptys ir nuostatos:21.1. sudaryti lygias galimybes mokytis visiems mokiniams- gabiems, turintiems mokymosi

sunkumų ir specialiųjų poreikių mokiniams;21.2. atsižvelgti į mokinių gebėjimus, diferencijuojant, mokinių veiklą pamokoje.22. Ugdymo turinio diferencijavimo kryptys ugdymo procese- pritaikomi pagrindiniai

ugdymo turinio elementai: ugdymo turinys, ugdymo ir ugdymosi metodai, vertinimo būdai.23. Diferencijavimą gimnazijoje vykdo gimnazija (žr. 5 lentelę) ir mokytojas (žr. 6 lentelę);

5 lentelėGimnazijoje vykdomo individualizavimo ir diferencijavimo priemonės ir formos bei jų

realizavimui naudojamos lėšos:GIMNAZIJA

Pamoka- konsultacija žemų pasiekimų 3 klasės ir 1-3 jungtinės klasės mokiniams raštingumui, kalbinei raiškai bei aukštesniesiems mąstymo gebėjimams ugdyti

Valandos, skiriamos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti

Pamoka- konsultacija žemų pasiekimų 5 klasės mokiniams raštingumui, kalbinei raiškai ugdyti


Praktinis vairavimas (neformalusis švietimas) III-IV klasių mokiniams

Mokinio krepšelio lėšos, skirtos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti

Mokymosi kursas, kalbos mokėjimo lygis III-IV klasė

Pamokos klasei + mokinio krepšelio turimų lėšų galimybės

Pasirenkamieji dalykai III-IV klasė Pamokos klasei + mokinio krepšelio turimų lėšų galimybės + pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti

Dalykų moduliai III-IV klasė Pamokos klasei + mokinio krepšelio turimų lėšų galimybės + pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti

6 lentelėMOKYTOJAS

Programa, ilgalaikis planasPamokos planas Pamokos uždavinio diferencijavimas

numatant tiek pakopų, kiek skirtingų gebėjimų mokinių grupių;Skirtingų gebėjimų grupių sudarymas pamokojeTempo diferencijavimasUžduočių diferencijavimas ( papildomos

užduotys, savikontrolės užduotys, užduočių minimumas)Taikomas savarankiškas mokymasis pagal planą

ŠEŠTASIS SKIRSNISMOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

24. Mokymosi procesas mokykloje nuolat stebimas ir laiku nustatomi mokiniui kylantys mokymosi sunkumai: 1-4 klasėse - mokantis mokytojas, 5 – IV gimnazijos klasėse – dalykų mokytojai, administracija pagal kuruojamus dalykus stebi situaciją. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi, kaip bus organizuojama veiksminga mokymosi pagalba.

25. Mokymosi pagalba mokiniui suteikiama, kai jo pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos; kai kontrolinis darbas įvertinamas nepatenkinamai; kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų.

26. Mokymosi pagalba teikiama laiku, atsižvelgiant į mokančio mokytojo ar švietimo pagalbos specialisto rekomendacijas. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio mokiniui, atsižvelgus į mokančio mokytojo rekomendacijas.

27. Gimnazijoje siūlomų pagalbos būdų 5- IV kl. sąrašas (žr. 7 lentelę).Problema Siūlomi pagalbos būdai Priemonės

Elgesio, savireguliacijos, dėmesio sukaupimo problemos

Klasės vadovo, socialinio pedagogo, dalykų mokytojų pagalba

Drausmės sąsiuvinis

Silpni mokymosi gebėjimai per atskirų dalykų pamokas

Dalykų mokytojų individuali pagalba pamokose

Mokinio refleksija

Nesistemingai atliekami namų darbai

Mokytojų individualūs pokalbiai su mokiniu.

Drausmės sąsiuvinis

Silpni socialiniai įgūdžiai, sunkios gyvenimo sąlygos

Klasės vadovo, socialinio pedagogo pagalba

Lankymasis namuose

Mokymosi motyvacijos stoka Klasės vadovo pagalba Klasės vadovo kontrolėŽema mokymosi motyvacija Konkretūs susitarimai su

mokiniu, tėvaisDrausmės sąsiuvinis

28. Taikomos šios mokymosi pagalbos teikimo priemonės:28.1. Individualizavimas pamokoje;28.2. Išmokimo stebėjimas, formuojamasis;28.3. Mokytojo pagalba po pamokų;28.4. Pamokos- konsultacijos;28.5. Individualios socialinių įgūdžių stiprinimo priemonės.

SEPTINTASIS SKIRSNISMOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

29. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) bendradarbiauja su gimnazija: mokyklos vadovu, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją pedagoginę pagalbą. Tėvai dalyvauja parenkant vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymo programą. Tėvai turi teisę gauti informaciją apie savivaldybėje veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymo formas. Iš mokyklos tėvai (globėjai, rūpintojai) kiekvieną mėnesį gauna informaciją apie vaiko ugdymą: kaip jam sekasi mokytis, kokie įvertinimai, sunkumai, koks jo elgesys, ar jis nepraleidinėja pamokų. Tėvai turi teisę parinkti vaikui (ar dalyvauti parenkant) ugdymo programą, formą. Gali dalyvauti gimnazijos vaiko gerovės komisijoje, gimnazijos tarybos veikloje, gimnazijos renginiuose, pageidaujant stebėti dalykų pamokas, kartu su mokytojais ir mokiniais dalyvauti planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą ir priimant sprendimus.

30. Klasės auklėtojas kartą per mėnesį informuoja tėvus apie vaiko ugdymosi pasiekimus; kviečia į mokyklos renginius, rengia tėvams atviras pamokas, kurių metu tėvai gali stebėti ugdymo procesą ir susipažinti su vertinimo sistema; organizuoja bendrus ir neformalius mokytojų ir tėvų susitikimus; įtraukia tėvus į drausmės klausimų sprendimą.

31. Elektroniniame dienyne https://www. manodienynas .lt/ tėvai gali susipažinti su pažymiais, pagyrimais ir (ar) pastabomis, pamokų tvarkaraščiais, užduodamais namų darbais, bendrauti su klasės auklėtoju ir mokytojais.

32. Taikomos įvairios bendravimo ir bendradarbiavimo su ugdytinių tėvais formos ir būdai: tėvų susirinkimai, individualūs pokalbiai su tėvais, susitikimai, tėvų dalyvavimas projektuose ir vaikų šventėse, tėvų švietimas (seminarai, paskaitos), informacijos sklaida (informavimą raštu, žodžiu, trumposiomis žinutėmis, elektroniniais laiškais, atvirų durų dienų organizavimas), konsultacijos tėvams įvairiais klausimais, bendros vaikų ir tėvų išvykos.

33. Klasių auklėtojai, psichologas, socialinis pedagogas, logopedas, sveikatos priežiūros specialistas:

33.1. kartą per pusmetį vykdo tėvų švietimą vaikų ugdymo, vaiko dienos režimo, sveikatos, mitybos ir kt. klausimais. Veiklos programoje 2016-2017 mokslo metais numatytos šios ,,Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo“ programos temos: ,,Vaiko raidos tarpsniai ir poreikiai“ , Rizikingo gyvenimo būdo bruožai ir prevencija“;

33.2. vykdo susitikimus su mokinių tėvais pavieniui (bent kartą per pusmetį). Kaupia mėnesinius mokinių aplankus su komentarais. Reguliariai rašo žinutes, naujienlaiškius, skambina tėvams telefonu. Suprantamai pateikia informaciją apie gimnazijos politiką, ugdymo programas;

33.3. mokyklą baigusius mokinius ir mokinių tėvus kviečia dalyvauti mokyklos veikloje.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

34. Ugdymo turinio integracijos kryptys:34.1. integraciniai ryšiai tarp dalykų;34.2. dalykų programų ryšiai su integruojamosiomis ir prevencinėmis programomis;34.3. dalykų programų ryšiai su socialine ir mokinių gyvenimo aplinka;35. Integruojamųjų dalykų turinys numatomas ilgalaikiuose dalykų planuose.36. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti integruojamųjų pamokų turinys dienyne įrašomas abiejų

dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose. 37. Integruojamųjų, prevencinių, ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas:37.1. kiekvieno mokinio kompetencijų, orientuotų į aktualias gyvenimo visuomenėje reikmes,

ugdymui gimnazijoje naudojamos prevencinės integruojamosios programos, kurių temas į ilgalaikius detaliuosius planus privalo įtraukti dalykų mokytojai ir klasės auklėtojas į klasės valandėles:

,,Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo“, ,,Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo „, ,,Žmogaus saugos“ 1-4 kl ir III-IV kl., (Ilgalaikiame- detaliajame plane žmogaus saugos programa ir elektroniniame dienyne žymima (ŽS.)) ,,Ugdymo karjerai“ , ,,Etninės kultūros ugdymo“ ir sveikatos ugdymo“.

8 lentelėTemos, integruojamos į ikimokyklinio ugdymo programą, 1- IV klasių mokomuosius dalykus iš ,,Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo“ programos.

Klasė Dalykas Valandų skaičius

Tema

Ikimokyklinio ugdymo

Grupės veikla 5 Vaistai, buitinės cheminės medžiagos, tabakas, alkocoliniai

https://www.manodienynas.lt/

grupė gėrimai

1 Visus mokomuosius dalykus 5 Vaistai, buitinės cheminės medžiagos, tabakas, alkocoliniai

gėrimai


gėrimai


gėrimai


gėrimai

5 Gamtos pažinimas, klasės auklėtojo veiklos planas

6 Tabakas, alkoholis, kitos psichiką veikiančios medžiagos

6 Gamtos pažinimas, klasės auklėtojo veiklos planas


7 Biologija, technologijos, klasės auklėtojo veiklos planas


8 Biologija, technologijos, klasės auklėtojo veiklos planas


I Biologija, technologijos, pilietiškumo pagrindai, klasės auklėtojo veiklos planas


II Biologija, technologijos, pilietiškumo pagrindai, klasės auklėtojo veiklos planas


III Biologija, klasės auklėtojo veiklos planas


IV Biologija, klasės auklėtojo veiklos planas


37.2. Programos turinys konkretizuojamas atsižvelgiant į mokyklos ir bendruomenės poreikius. Apie konkrečių temų parinkimą ikimokyklinėje ar priešmokyklinėje grupėje sprendžia auklėtojas, o mokyklose mokytojas, klasės auklėtojas, socialinis pedagogas ar kitas specialistas atsižvelgdamas į vaikų arba mokinių amžių, patirtį, individualius ar grupės poreikius, ugdomosios veiklos pobūdį.

37.3. Šios programos fiksuojamos ilgalaikiuose-detaliuosiuose planuose, dienyne.37.4. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų turinį integruojama:37.4.1.Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintų integruojamųjų Mokėjimo

mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai. Šios programos atskirai nevykdomos.

37.5 Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė.

38. Pradinio ugdymo programos mokiniams įgyvendinamos tokios integruojamosios ir prevencinės ugdymo programos: 38.1.žmogaus saugos, (civilinė sauga, priešgaisrinė sauga ir saugus eismas) integruojama į lietuvių kalbos (gimtosios), matematikos, pasaulio pažinimo dalykus. Mokant ir mokantis taikomas

formuojamasis ir diagnostinis vertinimas. Apibendrinamasis vertinimas atliekamas pusmečio pabaigoje- parengtas mokinio pasiekimų aplankas. 38.2. Sveikatos ugdymo programa pradiniame ugdyme integruojama į dorinio ugdymo (Psichikos sveikata), pasaulio pažinimo (Veikla ir poilsis, Asmens ir aplinkos švara, Socialinė sveikata), dailės ir technologijų (Sveika mityba), kūno kultūros dalykus (Fizinė sveikata) ir neformalųjį švietimą (sporto būrelius) (Fizinė sveikata).38.3. Sveikatos ugdymo programa pagrindiniame ir viduriniame ugdyme integruojama į visus mokomuosius dalykus, neformalųjį švietimą (sporto būrelius) (Fizinė sveikata), klasės auklėtojo veiklą.38.4. Specialūs užsiėmimai organizuojami pažintinių dienų metu (žr. 3 lentelę).

. 38.5. Ilgalaikiame detalizuotame plane ir elektroniniame dienyne Sveikatos ugdymo programa (SU programa).

38.6. Ugdant sveikatos gebėjimus, nuostatas ir žinias taikomas: formuojamasis vertinimas, kuris yra pagrindinis vertinimo būdas. Diagnostinis vertinimas, kuris siekia išsiaiškinti, ar pasiekti išsikelti sveikatos palaikymo ir stiprinimo tikslai. Apibendrinamasis vertinimas, kuris atliekamas pusmečio pabaigoje. Su pažymiu jis nesiejamas. Sveikatos gebėjimai, nuostatos ir žinios įsivertinamos ir įvertinamos naudojantis mokinio pasiekimų aplankais. 38.7. Įgyvendinant programą taikomi aktyvaus mokymo(si) metodai: diskusijos, debatai, minčių žemėlapiai, pratimų atlikimas, vaidinimai ar situacijų modeliavimas, sveikatos sėkmės istorijų analizė, didaktiniai žaidimai, piešimas.

38.8. Etninės kultūros ugdymo programos dalinė tematika integruota į bendrąsias programas, dalis į neformalųjį švietimą, organizuojant etnokultūros šventes pažintinių dienų metu (žr. 3 lentelę, rengiant pažintines ir temines išvykas į gamtą, etninės kultūros centrus, etnografinius muziejus, nacionalinius ir regioninius parkus, tradicinių amatų centrus, tradicijas puoselėjančias kaimo turizmo sodybas (klasių auklėtojai) iš anksto numačius tikslus, su mokiniais aptartas užduotis ir atsiskaitymo tvarką. Dėl pradinio ugdymo programos etninės kultūros ugdymo planavimo ir organizavimo būdų ir formų susitarta Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo metodinėje grupėje (2016-06- 09 Protokolo Nr.6.)38. 9. Pagrindinio ugdymo programoje integruojama etninės kultūros ugdymo programa kiekvienam 5-6, 7-8 ir gimnazijos I-II klasių koncentrui į dalykus ir pagal jas planuojamos integruotos pamokos. 38.10. Pasirinktos šios teminės sritys:

5-6 kl. integruotos teminės sritys: Šeima, giminė ir tradicijos (etika ir katalikų tikyba, istorija); Paprotinis elgesys ir vertybės (etika ir katalikų tikyba); Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai (technologijos); Etnografiniai regionai (geografija, dailė); Gyvenamoji aplinka (geografija);

Namai etninėje kultūroje (dailė); Gamta tradicinėje kultūroje (gamtas ir žmogus); Kalendorinės šventės ir papročiai (technologijos, dailė); Tradiciniai darbai ir amatai (technologijos, dailė); Liaudies kūryba (lietuvių kalba (gimtoji), muzika, dailė).7-8 kl. integruotos teminės sritys : Paprotinis elgesys ir tradicinis etiketas (etika ir katalikų tikyba); Namai etninėje kultūroje (dailė); Pasaulėjauta, mitologija ir religija (lietuvių kalba (gimtoji), istorija); Kalendoriniai papročiai (etika ir katalikų tikyba, technologijos, dailė);

Tradiciniai amatai (istorija, technologijos, dailė); Tautinis kostiumas (dailė, technologijos); Liaudies kūryba (lietuvių kalba (gimtoji), technologijos, muzika).

G imnazijos I-II kl. integruotos teminės sritys: Tauta ir tradicijos (pilietiškumo ugdymas); Žmogaus gyvenimo ciklo tarpsniai ir apeigos (etika, lietuvių kalba (gimtoji)); Jaunimo brandos apeigos ir papročiai ( lietuvių kalba (gimtoji));

Paprotinė teisė ir elgesys (pilietiškumo ugdymas); Kultūrinis kraštovaizdis ir tradicinė architektūra (geografija, dailė); Liaudies astronomija (fizika); Kalendoriniai papročiai (etika, technologijos, dailė); Tradicinė ūkinė veikla (ekonomika ir verslumas, dailė); Liaudies kūryba (lietuvių kalba (gimtoji, technologijos, muzika, dailė).38.11Temos planuojamos dalykų ilgalaikiuose detalizuotuose planuose, žymima (EK programa);38.12. Integruotą pamoką veda vienas, du ar keli mokytojai. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti (jei pamokoje dirba du ar keli mokytojai) integruojamų dalykų pamokų turinys elektroniniame dienyne įrašomas tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.38.13. Mokinių etnokultūrinėje veikloje taikomas refleksyvųsis vertinimas (savęs įsivertinimas). Ugdymo proceso metu, mokytojas renka informaciją apie klasės ar atskirų mokinių mokymąsi, tobulintinas sritis, dalyką kuruojantis vadovas atsitiktiniu būdu pasirenka klasęs ir su mokiniais bendrauja klausimyno pagalba, parengto pagal koncentro temines sritis. Dalyko metodinėje grupėje, kartą per pusmetį aptariama grįžtamoji informacija, analizuojama, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir dalyko metodinėje grupėje priima sprendimus dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo.

38.14. Ugdymo karjerai bendroji programa įgyvendinama pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje, neformaliojo ugdymo užsiėmimų metu, klasės auklėtojo veikloje, skiriant po 2 valandas per metus. 38.15. Ilgalaikiame detaliajame plane ir elektroniniame dienyne Ugdymo karjerai bendroji programa žymima (UK).

38.16 Mokytojas įvertina konkrečios mokymosi klasės (grupės) poreikius ir pritaiko karjeros ugdymo programą, atsižvelgdamas į konkrečių mokinių pasiekimų lygį, mokymosi poreikius, interesus ir mokymosi stilius, mokymo ir mokymosi sąlygas. 38.17. Organizuojant mokymo procesą siekiama, kad ugdymas karjerai būtų grindžiamas mokinių patirtimi, sudaromos sąlygos vykti į ekskursijas, darbo vietas. 38.18. Ugdymo karjerai procese mokymosi laikas naudojamas aktyviai mokinių veiklai, dirbant individualiai ir grupėmis. 38.19 Pamokos užduotys individualizuojamos ir diferencijuojamos, atsižvelgiant į mokinių poreikius bei galimybes. 38. 20. Pamokos kokybės rodiklis- sudarytos palankios sąlygos mokiniams naudotis prieinamais informacijos šaltiniais susipažinti su karjeros galimybėmis, priimti karjeros sprendimus, sudaryti ir įgyvendinti karjeros planą.38.21. Mokinio lygmenyje kokybės rodiklis- jo gebėjimas įsivertinti asmenines charakteristikas karjeros kontekste ir jomis pasinaudoti, siekiant asmeninių, mokymosi, socialinių ir profesinių tikslų, taip pat karjeros informacijos paieška, atranka ir įvertinimas, atsižvelgiant į interesus, gabumus ir galimybes.38.22. Praktinių mokinio pasiekimų vertinimo kokybės rodiklis- savęs ir savo veiklos įprasminimas pozityviai prisidedant prie visuomeninio gyvenimo, siekiant gyvenimo ir karjeros tikslų.38. 23. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa įgyvendinama pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje integruojant į dorinio ugdymo, pasaulio pažinimo, gamtos ir žmogaus, biologijos mokomuosius dalykus ir klasės valandėles. 38.24. Pagal poreikį atskiros temos aptariamos atskirai berniukams ir mergaitėms.

DEVINTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

43. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi ir pasiekimų vertinimo rezultatų panaudojimo tvarka ir Bendrąja programa.

44. Mokytojai, planuodami ir vykdydami mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą, vadovaujasi Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu gimnazijos direktoriaus 2016- 08 -31 įsakymu Nr. V-160/4 (žr. priedą Nr.8 ).

45. Metodinės tarybos 2016 m. rugpjūčio 30d. protokoliniu nutarimu Nr.2, mokinių pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių žinios ir gebėjimai vertinami:

45.1. Vidurinio ugdymo programos mokiniams:9 lentelė

Pasirenkamieji dalykai

Val. sk. Vertinimas Moduliai Val. sk. Vertinimas

Automobilis,III

2 pažymiu Rašyba ir skyryba, III

1 Įskaityta /neįskaityta

Anglų kalbos modulis,III


Samprotaujamojo teksto rašymas


Matematikos rinktinių skyrių kartojimo uždaviniai


46. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą, įrašas „neatestuota“, – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.

47. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos mokiniams specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. 48. Pradinio ugdymo programos mokinių pasiekimams ir pažangai vertinti taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas:

48.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;

48.2. pamokos pasiekimų vertinimas atliekamas išsikeliant pamokos uždavinius, susitariant su mokiniais dėl gerai atlikto darbo kriterijų, atliekant atitinkamas užduotis, ir atliktą darbą įvertinant pagal iš anksto sutartus kriterijus;

48.3. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus paprastai atliekamas tam tikro ugdymo (si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes. Vertinimo kriterijai išaiškinami vaikui suprantama, aiškia kalba. Mokinio darbas pamokoje įvertinamas atsižvelgiant ir į jo pastangas, ir į pasiektus rezultatus. Apie 90 procentų vertinimo informacijos vaikas gauna žodžiu, įvairiomis neverbalinėmis priemonėmis (gestu, mimika);

48.4. atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai. Per dieną atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas, per savaitę- ne daugiau kaip trys darbai;

48.5. informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi;

48.6. mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas (vertinimo aplanką ar vertinimo aprašą);

48.7. per visus mokslo metus tėvams (globėjams) apie vaiko pasiekimus ir daromą pažangą pateikiama aiški, konkreti, suprantama informacija (individualiai, analizuojant konkrečius mokinio darbus), kartais nurodant kiek ir kokios pagalbos vaikui reikia suteikti per pamokas, t.y. ar vaikas sukaupia ir išlaiko dėmesį, atlieka užduotis savarankiškai, aptarti, kaip mokinys elgiasi, ar jo elgesys padeda, ar trukdo mokytis. Tėvams (globėjams) nurodoma, ką jie turi daryti, kad vaikas pasiektų dar geresnių rezultatų;

48.8. apibendrinamasis vertinimas atliekamas 1 pusmečio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi:

48.8.1. elektroniniame pradinio ugdymo dienyne; 48.8.2. mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas

ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

48.8.3. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;

48.8.4. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje, įrašant „ p.p.“ arba „n.p.“;

48.8.5. 2 klasės diagnostiniai ir 4 klasės standartizuoti testai iš skaitymo, rašymo ir matematikos atliekami mokslo metų pabaigoje;

48.8.5.1. su mokinių standartizuotų testų pasiekimais supažindinami mokinių tėvai ir pedagoginė gimnazijos bendruomenė;

48.8.6. baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas, jis perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą;

48.9. Administracijai pateikiama pagal mokymosi lygių požymius apibendrinta informacija, kuri fiksuojama Dienynuose, statistinėse suvestinėse, ataskaitose ir pan. Prireikus, apie mokinį gali būti pateikiama išsamesnė informacija.

48.10 Mokinių tėvams (globėjams), neturintiems galimybės pasinaudoti internetu, klasės auklėtojas, kartą per mėnesį atspausdina mokinio pažangumo ir lankomumo ataskaitas.

48.10.1. prieš savaitę įveda informaciją apie planuojamus tėvų susirinkimus.48.10.2. pranešimais bendrauja su klasės mokinių tėvais, mokiniais, mokytojais.49. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų mokinių mokymasis ir pasiekimai

metodinės tarybos 2016 m. birželio 14 d. protokoliniu nutarimu Nr.6 vertinami:10 lentelė

Dalykas Klasė Val. sk. VertinimasDorinis ugdymas (etika/ tikyba)

5-8, II-IV, 1 Įskaityta

Žmogaus sauga 5, 1 ĮskaitytaŽmogaus sauga 7, 8, I 0,5 ĮskaitytaPilietiškumo pagrindai I-II 1 ĮskaitytaEkonomika ir verslumas

II 1 Įskaityta

DEŠIMTASIS SKIRSNIS MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

50. Už mokinių mokymosi krūvio reguliavimą, tos pačios klasės mokinius mokančių mokytojų bendradarbiavimo sprendžiant mokinių mokymosi motyvacijos ir mokymosi krūvio reguliavimo klausimus, organizavimą bei mokinių mokymosi krūvio ir mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę atsakingos direktoriaus pavaduotojas ugdymui:

1-4 klasės- pavaduotoja ugdymui S. Vaškevičienė;5-8 klasės- pavaduotoja ugdymui S. Vaškevičienė;I-IV klasės- pavaduotoja ugdymui J. Jautakienė.51. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą, atsižvelgiant į

gimnazijos turimas mokinio krepšelio lėšas, skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius (5 kl.-26 pamokos, 6 kl- 28; 7 kl.- 29, 8 kl. -30, I – II kl.-31 pamoka) .

52. Technologijų ir dailės dalykui mokyti 8 ir II gimnazijos klasių mokiniams kas antrą savaitę skiriamos dvi pagrečiui pamokos.

53. Direktoriaus pavaduotojos ugdymui pagal kuruojamas sritis, siekdamos užtikrinti, kad 5-IV klasių mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas, vykdo kontrolinių darbų pildymo el. dienyne kontrolę; dalykų mokytojai įrašo planuojamus kontrolinius darbus el. dienyne prieš savaitę. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų neskiriami.

54. Kontrolinių darbų vykdymo rezultatai aptariam direkcijos posėdžiuose.55. Pradinių klasių mokiniams per dieną vyksta ne daugiau kaip penkios pamokos, 5-8, I-II

klasių mokiniams, ne daugiau kaip 7 pamokos per dieną.56. Mokinys, iki 14 metų amžiaus mokinio tėvai (globėjai) pateikęs gimnazijos direktoriui

prašymą, įsakymu gali būti atleidžiamas: 56.1. nuo dailės, muzikos, kūno kultūros pamokų (ar jų dalies) lankymo, jei mokosi

neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (yra jas baigęs). Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šios programos turi derėti su bendrųjų programų turiniu.

57. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, tuo metu gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Gimnazija užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą.

58. Gimnazijos Metodinė taryba numato sprendimus dėl menų ir sporto srities / kūno kultūros dalykų, vertinimų, gautų mokantis pagal neformaliojo švietimo programas, įskaitymo ir konvertavimo į dešimtbalę vertinimo sistemą.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

59. Mokytojų tarybos 2016 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 8 nutarimu 1-4 klasių komplektui skirti 1 valandą per savaitę neformaliojo vaikų švietimo valandų (iš viso 4 val.). 5-8 klasių komplektui skirti 1 valandą per savaitę neformaliojo vaikų švietimo valandų (iš viso 4 val.), gimnazijos I-II klasių komplektui skirti po 1 neformaliojo vaikų švietimo valandą per savaitę (iš viso 2 val.). III-IV klasių komplektui skirti po 3 neformaliojo vaikų švietimo valandas per savaitę (iš viso 6 val.: 3 val. IIIg klasėje, 3 val. IVg klasėje), IIIg klasėje iš mokinio ugdymo poreikiams tenkinti valandų skiriamos dar 6 valandos automobilio praktiniam vairavimui (iš viso 12 val. III ir IV gimnazijos klasėse: 9 val. IIIg klasėje ir 3 valandos IVg klasėje).

60. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgus į bendruosius iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro. 61. Gimnazijos direktoriaus 2016 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-117 nustatytas 10 mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje.

62. Neformaliojo vaikų švietimo programa rengiama pagal pasirinktą struktūrą. Žr. Ugdymo turinio planavimo tvarką.

63. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 , (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-554 redakcija).

64. Pažintinė veikla finansuojama pagal Mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų naudojimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1934.

65. Neformaliojo švietimo užsiėmimų val. 2016-2017 mokslo metams:

11 lentelėBŪRELIO PAVADINIMAS KLASĖS VALANDŲ

SKAIČIUSBŪRELIO VADOVAS

Šokių būrelis 1-2 1 E. KazlauskienėGamtos būrelis ,,Girinukų mokyklėlė“

3-4 1 O. Norvilienė

Saugaus eismo būrelis ,,Šviesoforas“

1-4 1 D. Ivanauskienė

Dramos būrelis ,,Starzdaniukai“ 1-2 1 E. AnglickienėSporto būrelis ,,Judrieji žaidimai“ 5-7 1 A. JuozapavičiusTechnologijų būrelis“Jaunasis meisteris

5-8 1 M. Kazlauskas

Dailės studija ,,Pelėdžiukai“ 5-8 1 S. TekorienėEtnokultūros būrelis ,,Lietuviškų švenčių rate“

5-8 1 S. Vaškevičienė

Atletinė gimnastika I-IV 2 A. JuozapavičiusPraktinis vairavimas III-IV 12 V. Pulkis

DVYLIKTASIS SKIRSNIS LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

66. Mokytojų tarybos 2016 m. rugsėjo 6 d. Nr. 6 nutarimu:66.1. įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą klasė į grupes dalijama arba sudaromos

laikinosios grupės dalykams mokyti: DALYKO

PAVADINIMASMOKYTOJO

VARDAS, PAVARDĖ

KLASĖ Valandų skaičius

MOKINIŲ SKAIČIUS

Užsienio kalba (anglų)

L. Paulauskienė 2 2 14






R. Kančiauskas 4 2 11

Užsienio kalba (anglų) (1-oji)






Užsienio kalba (vokiečių) (1-oji)

D. Mickevičienė 6 3 5

Užsienio kalba (rusų) (2-oji)

V. Varanavičienė 6 2 20




R. Kiltinavičiūtė 7 3 14


D. Mickevičienė 7-8 3 6+ 4




L. Paulauskienė 7-8 2 5+4










D. Mickevičienė 8 2 1


R. Kiltinavičiūtė IG 3 17


D. Mickevičienė I G - II G 3 4+2


V. Varanavičienė IG 2 20


R. Kančiauskas IIG 3 12


L. Paulauskienė IIG 3 12


V. Varanavičienė IIG 2 14


V. Varanavičienė IIG 2 13

Informacinės technologijos

A. Romanovas 5 1 14


A. Romanovas 5 1 15


A. Romanovas 6 1 12


A. Romanovas 6 1 13


A. Romanovas 8 1 14


A. Romanovas 8 1 14


A. Romanovas IG 1 11


A. Romanovas IG 1 11


A. Romanovas IIG 1 14


A. Romanovas IIG 1 14

66.2. Technologijų dalykui mokyti. Mokinių dalijimas į grupes priklauso nuo darbo vietų kabinetuose skaičiaus ir įrangos (Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (Žin., 2011, Nr. 103-4858 (toliau – Higienos norma))). Dalijamos visos pagrindinio ugdymo programos klasės (5- 8 klasės, ir I g-II klasės).

67. Įgyvendinant vidurinio ugdymo programą (žr. 1 priedas), laikinosios grupės minimalus dydis - 10 mokinių, esant vienai klasei, jei mokinių, pasirinkusių vieną ar kitą dalyką mokytis nėra 10 mokinių, leidžiama mokytis ir mažesnėje laikinojoje grupėje, kad būtų tenkinami mokinių poreikiai (2015-2016 m. m. III g kl., 2016-2017 m. m. IV g kl.) (mokytojų tarybos posėdžio 2016-05-26 protokolinis nutarimas Nr. 5-3.1., mokytojų tarybos posėdžio 2014-02-10 protokolinis nutarimas Nr. 2-3.1.). Mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis, nei nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje. Nesant galimybių sudaryti laikinosios grupės, mokiniai mokosi savarankiškai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

68. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti iš III gimnazijos klasės mokinių sudaroma 19, iš IV gimnazijos klasių mokinių 19 laikinųjų grupių dalykams mokyti (mokytojų tarybos posėdžių 2016-06-23 protokolinis nutarimas Nr.9- 1.2., 2016-08-31 protokolinis nutarimas Nr.8).

69. 5 IIIg klasės mokiniai mokysis užsienio kalbos (vokiečių) B2 ir IVg klasės mokiniai B1 kartu vienoje laikinojoje grupėje, nes IIIg klasėje minėtos kalbos mokysis tik du mokiniai, o IVg klasėje 5 mokiniai, fizikos mokysis kartu III ir IV klasių mokiniai, nes III klasėje pasirinko fizikos bendrąjį kursą 3 mokiniai, o IV klasėje tik 4 mokiniai pasirinko fizikos bendrąjį kursą (mokytojų tarybos posėdžio 2016- 06-23 protokolinis nutarimas Nr.9.1.3).

70. Dėl mažo mokinių skaičiaus (kurie rinkosi dalykų A arba B kursą) mokysis kartu išplėstinį ir bendrąjį dalykų kursus vienoje laikinojoje grupėje, tarifikuojant išplėstiniam kursui skirtas valandas:

70.1 istorijos (8A, 8B –IV klasė, 13 A, 7 B – III klasė);70.2. biologijos (7A, 10 B –IV klasė);70.3. chemijos (9A,6B – III klasė) (4 A ir 8 B – IV klasė);71. Bendrosios kūno kultūros mokysis vaikinai ir merginos kartu vienoje laikinojoje grupėje tiek

III, tiek IV klasėje.72. Leisti grupėms, nesiekiančioms 10 mokinių, mokytis šių dalykų ar dalykų modulių (mokytojų

tarybos posėdžio 2016-06-23 protokolinis nutarimas Nr.9.1.4):72.1. dailės bendrojo kurso (9 mokiniai –IV klasė).73. Mokyti atskirose grupėse mokinius, pasirinkusius A ir B dalykų kursus, užsienio kalbos B2,

B1 lygius, informacinių technologijų (atsižvelgiant į kompiuterių skaičių):73.1. užsienio kalbos (anglų) III ir IV gimnazijos klasėse;73.2. matematikos III ir IV gimnazijos klasėse; 73.3. informacinių technologijų bendrajam kursui mokyti sudaryti dvi grupes IIIg klasėje, nes

pasirinko 18 mokinių, o kompiuterių tėra 13.

TRYLIKTAS SKIRSNIS

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

74. Automobilio (teorijos) III gimnazijos klasės mokiniai mokysis per vienerius metus, t.y. intensyviau, ir baigs programą III gimnazijos klasėje. Praktinio vairavimo mokysis per vienerius metus tik dalis III gimnazijos klasės mokinių, pasirinkusių automobilį. Kita dalis mokinių praktinio vairavimo mokysis tik IV klasėje. Per vienerius metus automobilio programą gali baigti tik tie mokiniai, kuriems, kol baigsis einamieji mokslo metai, sukaks 18 metų (mokytojų tarybos posėdžio 2012-06-18 protokolinis nutarimas Nr. 8- 4.1.).

75. Žmogaus saugos mokoma tik III gimnazijos klasėje. 76. Dalyko mokymo intensyvinimo metu neviršijamas maksimalus mokiniui privalomų pamokų

skaičius per savaitę.

II SKYRIUSPIRMASIS SKIRSNIS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS77. Ugdymo dalykų programų įgyvendinimas (žr. 1 priedą):

77.1. Dorinis ugdymas: 77.1.1. tėvai (globėjai) mokslo metų pabaigoje, parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo

dalykų: etiką arba katalikų tikybą; 77.1.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui leidžiama keisti kiekvienais mokslo metais pagal

tėvų (globėjų) parašytą prašymą. 77.2. Kalbinis ugdymas:74.2.1. Vadovaujantis 2016 m. Standartizuotų testų rezultatais ir pradinių klasių mokytojų

metodinės grupės siūlymu lietuvių kalbos pamokose daugiau dėmesio skirti raiškai ir raštingumui.74.2.2. Pirmosios užsienio kalbos mokymas:74.2.1. pirmosios užsienio kalbos mokoma antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo

programos metais;74.2.2. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų užsienio kalbų (anglų,

vokiečių); 74.2.3. užsienio kalbai mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per

savaitę. 74.3. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:74.3.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama ½ pasaulio pažinimo dalykui skirto

ugdymo laiko. 1/4 dalykui skiriamo laiko skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams, natūralioje gamtinėje aplinkoje ( miške, prie vandens telkinio ar pan.).

74.4. Matematinis ugdymas:74.4.1 Vadovaujantis 2016 m. Standartizuotų testų rezultatais ir pradinių klasių mokytojų

metodinės grupės siūlymu, matematikos pamokose pagal turinio sritis, daugiau dėmesio skirti statistikai bei komunikavimo ir bendrosios problemų sprendimų strategijos uždaviniams.

74.5. Kūno kultūra:74.5.1 kūno kultūrai 2 klasėje skiriant 2 pamokos per savaitę, sudaromos sąlygos mokiniams

ne mažiau kaip 1 valandą per savaitę lankyti šokio būrelį mokykloje;74.5.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo mokiniai dalyvauja pamokose su

pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas.74.6. Meninis ugdymas:74.6.1. technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 dalykui „Dailė ir

technologijos“ skiriamo laiko; 74.6.2. tenkinant mokinių poreikius, viena kūno kultūros pamoka per savaitę 2 klasėje

skiriama šokiui;

74.6.3. Tėvams, (globėjams) parašius prašymą, mokiniai, besimokantys pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą (muzika), direktoriaus įsakymu, atleidžiami nuo muzikos privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, jiems numatomas šio dalykų mokymosi pasiekimų įskaitymas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

III SKYRIUSPIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMASI. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

78. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą(žr. 1 priedą).

79. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą ir formuodama mokyklos ugdymo turinį, užtikrina Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų skiriamų pamokų skaičių per savaitę.

80. Metodinės tarybos siūlymu nustatytas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis pradedantiesiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį naujai atvykusiems mokiniams. Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.

81. Socialinė-pilietinė veikla mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma. Per mokslo metus socialinei-pilietinei veiklai privalomai skiriama 5 pamokos (valandas). Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama dienyne.

ANTRASIS SKIRSNISUGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

82. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (katalikų tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats.

83. Užsienio kalbos.83.1. Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi kaip

pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos.83.2. Antrosios užsienio kalbos mokyti privaloma nuo 6 klasės, Tėvai (globėjai) mokiniui iki 14

metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: rusų, vokiečių.

83.3. Baigiant pagrindinio ugdymo programą, organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS).

83.4. Pagrindinio ugdymo programoje užtikrinamas pradėtų mokytis užsienio kalbų mokymosi tęstinumas.

84. Informacinės technologijos.84.1. 7–8 klasėse skiriamos 35 dalyko pamokos. 84.2. 9–10 (gimnazijos I–II) klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir

vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Mokykla siūlo rinktis visus tris modulius. Gimnazijos II klasės mokiniai pasiriko kompiuterinės leidybos pradmenų modulius (2 grupės).

85. Socialiniai mokslai.85.1. Mokymąsi per socialinių mokslų pamokas grindžiamos tiriamojo pobūdžio metodais,

diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas.

86. Technologijos.

86.1. Mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

86.2. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Siekiant mokinius išsamiau susipažinti su ūkio šakomis, ūkio šakų pažinimas pradedamas informacijos paieška. Ugdymo procese naudojama vaizdo medžiaga, kompiuteriai ir informacinės komunikacinės technologijos, organizuojami susitikimai su regiono profesinių mokyklų, paslaugas teikiančių įmonių, verslo atstovais, projektiniai darbai atliekami mokykloje ir darbinėje aplinkoje ( A. Vaupšo ūkyje, Užvenčio dvaro malūne). 86.3. Baigę integruoto technologijų kurso programą, pagal savo interesus ir polinkius mokiniai renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų). Mokiniai gali keisti pasirinktas technologijų programas, išklausęs pusę programos kurso.

87. Kūno kultūra. 87.1. Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, sudaromos sąlygos visiems mokiniams

papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo būrelius (judriųjų žaidimų, atletinės gimnastikos) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Gimnazija tvarko mokinių, lankančių šiuos būrelius, apskaitą.

87.2. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio aktyvumo rinkimosi galimybės:

87.2.1. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;

87.3. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

87.4. Mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, trumpalaikes konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).

IV SKYRIUSPIRMASIS SKIRSNIS

VIDURINIO UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS 88. Dorinis ugdymas. III gimnazijos klasės mokiniai rinkosi etiką. Sudaryta 1 laikinoji grupė

etikai mokyti III gimnazijos klasėje – 24 mokiniai. IV gimnazijos klasės mokiniai tęsia tikybos mokymąsi. Sudaryta 1 laikinoji grupė tikybai mokyti IV gimnazijos klasėje – 21 mokinys.

89. Kalbos: 89.1 Lietuvių kalba ir literatūra. Kadangi visi mokiniai lietuvių kalbos ir literatūros mokysis išplėstiniu kursu, bet ne visų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimai yra ne žemesni kaip šeši balai, todėl mokiniams sudarytos sąlygos mokymosi pasiekimams, įgytiems iki vidurinio ugdymo programos, pagerinti, renkantis lietuvių kalbos ir literatūros modulius III ir IV klasėse. IIIg klasės mokiniai mokysis ,,Rašybos ir skyrybos“ modulio“, IVg klasės mokiniai mokysis ,,Samprotaujamojo teksto rašymo“. 89.2.Užsienio kalbos. Užsienio kalbų dalyko bendroji programa pateikiama kursais, orientuotais į Europos Tarybos siūlomus A1 ir A2, B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygius. Mokiniams rekomenduojama rinktis tuos užsienio kalbų mokymosi kursus, kurie atitinka jų užsienio kalbų pasiekimus.

89.2.1. III ir IV gimnazijos klasių mokiniai mokysis užsienio kalbos (anglų) B2 ir B1 lygiu, užsienio kalbos (vokiečių) –B2 ir B1 lygiu, užsienio kalbos (rusų) B1 lygiu.

89.2.2. Vadovaujantis 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 134 punktu, 2016 -06-22 mokytojų tarybos posėdžio protokoliniu nutarimu Nr.7 ,užsienio kalbos (anglų) mokiniai mokysis atsižvelgiant į kalbos mokėjimo lygį atskirose laikinosiose grupėse (B2, B1). 90. Matematika. Atsižvelgiant į pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimus, 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 136.4.3. punktą, gimnazijos tarybos sprendimą 2016-06-28 Nr.1., matematikos III ir IV gimnazijos klasės mokiniai išplėstinį ir bendrąjį kursą mokysis atskirose laikinosiose grupėse. Atsižvelgiant į pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimus, III ir IV klasių mokiniams sudarytos sąlygos mokymosi spragoms įveikti, renkantis matematikos modulį IV klasėje.

91. Menai. Mokiniui siūloma rinktis bent vieną iš meninio ugdymo programų (dailės ir muzikos). IIIg ir IV g klasių mokiniai rinkosi tik dailės bendrąjį kursą.

92. Technologijos.92.1. Mokinys gali rinktis vieną iš technologijų programos krypčių: turizmo ir mitybos;

tekstilės ir aprangos, statybos ir medžio apdirbimo. 92.2. Mokiniui, kuris gimnazijos I–II klasėse mokėsi pagal mitybos programą, siūloma

rinktis turizmo ir mitybos technologijų kryptį; pagal konstrukcinių medžiagų programą – statybos ir medžio apdirbimo technologijų kryptį;

92.3. Mokiniui, pasirinkusiam išplėstinį technologijų programos kursą ir planuojančiam baigus programą mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą, technologijų dalyko moduliai įskaitomi pagal Bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-716 (Žin., 2008, Nr. 34-1234), ir Ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-72 (Žin., 2008, Nr. 8-297).

92.4. Į vidurinio ugdymo programą profesinio mokymo programos moduliai įtraukiami pagal bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitos tvarkos aprašą. 93. III g klasės mokiniai rinkosi tik statybos ir medžio apdirbimo bendrąjį kursą, o IV g klasės mokiniai rinkosi statybos ir medžio apdirbimo išplėstinį kursą. 94. Kūno kultūra.

94.1. III ir IV gimnazijos klasių mokiniai rinkosi bendrosios kūno kultūros bendrąjį kursą.94.2. Mokinio kūno kultūros pasiekimai vertinami pažymiais. 94.3. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros ugdymas

organizuojamas pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą.

94.4. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

94.5. Mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlomi stalo žaidimai, šaškės, šachmatai.

V SKYRIUSPIRMASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,UGDYMO ORGANIZAVIMAS

I . BENDROSIOS NUOSTATOS

95. Gimnazija, rengdama Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos ugdymo planą, atsižvelgia į specialiųjų ugdymosi poreikių įvairovę, mokinių ir jų tėvų (globėjų) pageidavimus, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas; vadovaujasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795. 96. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ugdyti pritaikoma dalykų Bendroji programa; mokytojas formuoja ugdymo turinį pagal dalykus, numato ugdymosi erdves atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius, mokinio ir jo tėvų (globėjų) pageidavimus, gimnazijos Vaiko gerovės komisijos, švietimo pagalbos specialistų rekomendacijas.

97. Organizuodama specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymą, gimnazija atsižvelgia į:

97.1. mokinių specialiųjų ugdymosi poreikius, jų lygį (nedideli, vidutiniai, dideli);97.2. į gimnazijos ir tėvų (globėjų) įsipareigojimus įteisintus mokymo sutartyje;97.3. ugdymo programą (Bendrąją programą, pritaikytą mokiniams, turintiems specialiųjų

ugdymosi poreikių ar pradinio ugdymo individualizuotą programą);97.4. turimas mokymo lėšas;97.5. švietimo pagalbos prieinamumą;97.6. ugdymosi erdves.98. Gimnazija ugdo mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, įgyvendindama

tokias pradinio ugdymo programas:98.1. pagal bendrojo ugdymo programas ugdosi 27 mokiniai, 1 mokinys –ikimokyklinio

ugdymo grupėje.98.2. pagal bendrojo ugdymo pritaikytas programas ugdosi 6 mokiniai. 98.3. pagal individualizuotas programas ugdosi 2 mokiniai;99. Gimnazijoje teikiama logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo ir socialinio pedagogo

pagalba, ją skiriant gimnazijos Vaiko gerovės komisijai, tėvų sutikimu. 99.1 Kolainių pagrindinio ugdymo skyriuje- daugiafunkciniame cente logopedo pagalba gimnazijos VGK siūlymu skiriama 5 pradinio ugdymo programos mokiniams, iš jų 1 mokiniui fonetinis sutrikimas, 4- fonologinis sutrikimas (2 klasė- 2 fonologiniai sutrikimai, 3 klasė –1 mokiniui fonologinis sutrikimas, 1 klasė – 1 mokiniui fonologinis sutrikimas, 1- fonetinis sutrikimas).

99.2. Gimnazijos 24 pradinio ugdymo programos mokiniams logopedo pagalbą skyrė VGK, iš jų 7 turi fonetinius sutrikimus, 19 – fonologinius kalbos sutrikimus.

100. Per mokslo metus gimnazijos VGK ar PPT įvertinus ir rekomendavus pasilieka teisę keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai ar mokinių grupei.

101. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama ugdymo proceso metu, specialiųjų (individualių, pogrupinių ir grupinių pratybų darbo forma, vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011m. liepos 8 d. įsakymu Nr.V-1228 (Žin., 2011, Nr. 92-4395);

102. 2016 metų . birželio 4 d. Mokytojų tarybos posėdžio Nr. 6. nutarimu, specialiajai pedagoginei pagalbai (logopedo ir specialiojo pedagogo) teikti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių minimalus skaičius pogrupyje- 2 mokiniai, grupėje-5 mokiniai.

103. Pagal bendrojo ugdymo programas gimnazijoje mokosi 7 pagrindinio ugdymo programos mokiniai.

103.1. pagal bendrojo ugdymo pritaikytas programas mokosi 11 mokinių.103.2. pagal pagrindinio ugdymo individualizuotas programas gimnazijoje mokosi-10

mokinių104. Individualus ugdymo planas rengiamas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi

poreikių, atsižvelgus į ugdymo programą, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas, ugdymo formą ir mokymo organizavimo būdą, gimnazijos galimybes:

104.1. pagal pagrindinio ugdymo pritaikytą ir pagrindinio ugdymo individualizuotą programą;

104.1.1. 8 mokiniams, turintiems vidutinių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.104.2. Planas sudaromas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams,

švietimo pagalbos specialistams.105. Gimnazijos Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu,

tėvų (globėjų) pritarimu mokinys, turintis vidutinių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių:105.1. turintiems sulėtėjusią raidą, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, rašymo sutrikimo,

nežymaus intelekto sutrikimo, vidutinio intelekto sutrikimo ir dėl bendrųjų mokymosi sutrikimų, siūloma vėliau pradėti mokytis pirmosios užsienio kalbos, mokytis tik vienos užsienio kalbos arba pradėti vėliau mokytis antrosios užsienio kalbos.

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,ANTRASIS SKIRSNIS

PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS106. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir

pasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 62–70 punktų nuostatomis.

107. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo dalykų pritaikytą programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus, vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų vertinimas ir pa(si)tikrinimų būdai, kaip jie derės su bendrosiose programose numatytais pasiekimų lygiais.

108. Gimnazijos 2016 m. birželio 4 d. Mokytojų tarybos posėdžio Nr. 6. nutarimu mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą mokymosi pasiekimai vertinami pažymiais.

TREČIASIS SKIRSNIS SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS

TEIKIMAS109. Specialiosios pedagoginės pagalbos paskirtis- didinti ugdymo veiksmingumą.110. Gimnazija specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniui teikia, vadovaudamasi teisės aktais ir

įgyvendindama pedagoginės psichologinės tarnybos ar gimnazijos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

111. Gimnazijoje teikiama švietimo pagalba ugdymo proceso metu, specialiųjų pratybų forma (individualių, pogrupinių ir grupinių), vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011m. liepos 8 d. įsakymu Nr.V-1228 (Žin., 2011, Nr. 92-4395);

KETVIRTASIS SKIRSNISMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ

IR BESIMOKANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO IR BENDROJO UGDYMO PRITAIKYTAS PROGRAMAS, UGDYMAS

112. Mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo ar bendrojo ugdymo pritaikytą programą ir turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi kuris koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų skaičius mažinamas 2 pamokomis.

113. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų Vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.

PENKTASIS SKIRNIS MOKINIŲ, BESIMOKANČIŲ PAGAL PAGRINDINIO UGDYMO

INDIVIDUALIZUOTĄ PROGRAMĄ, UGDYMAS114. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą,

individualus ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į mokinio intelekto sutrikimą (nežymus, vidutinis), mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą, ugdymą įgyvendinančios mokyklos paskirtį.

115. Ugdymas organizuojamas mokinio specialiesiems ugdymosi poreikiams pritaikytoje aplinkoje, teikiant būtiną pagalbą, aprūpinant ugdymui skirtomis specialiosiomis mokymo ir techninės pagalbos priemonėmis:

115.1. pagrindinio ugdymo individualizuota programa rengiama mokiniui atsižvelgiant į mokinio galias ir gebėjimus ir vadovaujantis pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijomis.

116. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl nežymaus intelekto sutrikimo, mokyklos ar individualus ugdymo planas rengiamas:

116.1. vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 137 punkto dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgus į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, koreguojamas iki 25 procentų:

116.1.1. keičiant (mažinant) dalykams skirtų pamokų skaičių; 116.1.2. planuojant specialiąsias pamokas;116.1.3. keičiant specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų

(pamokų) skaičių per mokslo metus, atsižvelgus į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas;

116.2. technologijų dalyko siūlant tik vieną technologijų programą;116.3. specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 0,5–1 pamoką per savaitę

mokiniui, turinčiam kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ LANKOMUMO STEBĖSENA 117. Mokinių lankomumo stebėsena vykdoma vadovaujantis Mokinių lankomumo apskaitos ir pamokų nelankymo prevencijos tvarkos aprašu, patvirtintu Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos direktoriaus 2013m. vasario 18 d. įsakymu Nr. V- 31 (9 priedas) . 118. Mokiniai, praleidę per pusmetį 50% dalyko pamokų (išskyrus dėl ligos, kai yra gauta medicininė pažyma) yra neatestuojami (mokytojų tarybos posėdžio 2014-06-05 protokolinis nutarimas Nr. 4-4.10). MOKINIŲ ELGESIO STEBĖSENA 119. Mokinių elgesį pamokų, pertraukų, neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimų metu stebi mokytojai. Mokinių elgesiui drausminti gimnazijoje priimtos drausmės pažeidimo pažymos, patvirtintos direktoriaus įsakymu 2013-02-18 Nr. V- 30 6 priedas). 120. Su pažymomis supažindinami mokinių tėvai. Mokinys pažymą grąžina ją įteikusiam mokytojui. Mokiniui negrąžinus pažymos, mokytojas informuoja apie tai klasės auklėtoją ir socialinį pedagogą, negrąžintą pažymą vis tiek socialinis pedagogas fiksuoja. 121. Mokytojas informuoja apie pažymą mokinio klasės auklėtoją ir atiduoda socialiniam pedagogui. 122. Jei mokinys gauna tris pažymas, svarstomas gimnazijos vaiko gerovės komisijos posėdyje dalyvaujant tėvams.

_____________________________________________

DALYKAI KLASĖ 1 (19 MOK.) 2 (14 MOK.)Dorinis ugdymas (etika) 1 1Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7Užsienio kalba (anglų) - 2Matematika 4 5Pasaulio pažinimas 2 2Dailė ir technologijos 2 2Muzika 2 2Kūno kultūra 3 1Šokis 1Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui 22 23Valandos, skiriamos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti

- -

Neformalusis švietimas 1 1

DALYKAI KLASĖ 3 (13 MOK.) 4 (22 MOK.)Dorinis ugdymas (katalikų tikyba)

1 1

Lietuvių kalba (gimtoji) 7 7Užsienio kalba (anglų) 2 2Matematika 5 4Pasaulio pažinimas 2 2Dailė ir technologijos 2 2Muzika 2 2Kūno kultūra 3 3Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui 24 23


1val.Raštingumui,

kalbinei raiškai bei

aukštesniesiems mąstymo

gebėjimams ugdyti

(pamoka- konsultacija

žemų pasiekimų

mokiniams)Neformalusis švietimas 1 1

Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų skaičius 2016-2017 mokslo metais grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu 5-oje klasėje:

KLASĖDALYKAI

523 mok.

2016-2017 M.M.

Dorinis ugdymas (etika) /(tikyba) 1Lietuvių kalba (gimtoji) 5Užsienio kalba (anglų) (1-oji) 3Matematika 4Informacinės technologijos 1 Gamta ir žmogus 2 Istorija 2Dailė 1 Muzika 1 Technologijos 2 Kūno kultūra 3Žmogaus sauga 1Minimalus mokinio pamokų skaičius

26

Neformalusis švietimas 1


KLASĖDALYKAI

619 mok.

2016-2017 M.M.

Dorinis ugdymas (etika) 1Lietuvių kalba (gimtoji) 5Užsienio kalba (anglų) (1-oji), Užsienio kalba (vokiečių) (1-oji)

3

Užsienio kalba (rusų) (2-oji)užsienio kalba (rusų) (2-oji)

2

Matematika 4Informacinės technologijos 1 Gamta ir žmogus 2 Istorija 2 Geografija 2 Dailė 1 Muzika 1 Technologijos 2 Kūno kultūra 2Minimalus mokinio pamokų skaičius

28



KLASĖDALYKAI

713 mok.

2016/2017 M.M

Dorinis ugdymas ( tikyba) 1Lietuvių kalba (gimtoji) 5Užsienio kalba (anglų) (1-oji)

Užsienio kalba (vokiečių) (1-oji)3

Užsienio kalba (rusų) (2-oji)Užsienio kalba (anglų) (2-oji)

2

Matematika 4

Informacinės technologijos 0/1 Biologija 2 Fizika 1 Istorija 2 Geografija 2 Dailė 1 Muzika 1 Technologijos 2 Kūno kultūra 2Žmogaus sauga 1/0Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui

29



KLASĖDALYKAI

823 mok.

2016/2017 M.M

Dorinis ugdymas (tikyba) 1Lietuvių kalba (gimtoji) 5

Užsienio kalba (anglų) (1-oji)Užsienio kalba (vokiečių) (1-oji)

3

Užsienio kalba (rusų) (2-oji)Užsienio kalba (anglų) (2-oji)

2

Matematika 4Informacinės technologijos 1/0 Biologija 1 Chemija 2 Fizika 2 Istorija 2 Geografija 2 Dailė 1 Muzika 1 Technologijos 1 Kūno kultūra 2Žmogaus sauga 0/1Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui

30


Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų skaičius 2016-2017 mokslo metais grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu gimnazijos I-osiose klasėse:

KLASĖ

DALYKAI

I g 23 mok.

2015/2016 M.M

Dorinis ugdymas (tikyba) 1

Lietuvių kalba (gimtoji) 4

Užsienio kalba (anglų) (1-oji)Užsienio kalba (vokiečių) (1-oji) laikinoji grupė

33

Užsienio kalba (rusų) (2-oji) 2Matematika 3Informacinės technologijos 1 Biologija 2 Chemija 2 Fizika 2Istorija 2Pilietiškumo pagrindai 1Geografija 2 Dailė 1 Muzika 1 Technologijos 1/2 Kūno kultūra 2Žmogaus sauga 1/0Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui

31

Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti

Neformalusis švietimas 1,5

Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų skaičius 2016-2017 mokslo metais grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu gimnazijos II-osiose klasėse:

IVg klasė

Vidurinio ugdymo programos vykdymo lentelė 2015-2016 m.m IIIg klasė, 2016-2017 m.m. IV g klasė: (21 mokinys)

Dalykai

Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui

Mokinio galimi individualaus ugdymo plano dalykai ir jiems skiriamos pamokos per savaitę per dvejus metus

Valandų ir laikinųjų grupių

skaičiusIVg

klasėje

Iš viso valandų per dvejus metusBendrasis

kursas /kalbos mokėjimo lygis

Išplėstiniskursas / kalbos mokėjimo

KLASĖ

DALYKAI

II ga 29 mok.

2016/2017 M.M

Dorinis ugdymas (etika)/ (tikyba)

1

Lietuvių kalba (gimtoji) 5Užsienio kalba (anglų) (1-oji) 25 mok.Užsienio kalba (vokiečių) 4 mok.(1-oji) (laikinoji grupė);

3

3

Užsienio kalba (rusų) (2-oji) 28 mok.

2

Matematika 4Informacinės technologijos 1 Biologija 1 Chemija 2 Fizika 2Istorija 2Pilietiškumo pagrindai 1Geografija 1 Ekonomika ir verslumas 1 Dailė 1 Muzika 1 Technologijos 1 Kūno kultūra 2Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui

31

Neformalusis švietimas 1,5

lygisIIIgkl.

IVgkl.

IIIgkl.

IVgkl.

Dorinis ugdymas:

2

Tikyba 1 1 - - 1gr.1val.B21 mokinys

2B

Kalbos:Lietuvių kalba ir literatūra

8 - - 5 5 .1gr. 5val.A 21 mokinys

10A

Užsienio klb. (vokiečių)

6 3B1 3B1 - - 1 gr. 3val. 5 mokiniaiPastaba. Mokysis kartu su

IIIg.

6B1

Užsienio klb. (anglų)

3B1 3B1 3B2 3B2 1gr. 3val. B2 10

mokinių1 gr. 3 val.

B1 7 mokiniai

6B1

6B2

Užsienio kalba (rusų)

6 3B1 3B1 - - 1 gr. 3val. B1 10 mokinių

6B1

Socialinis ugdymas:

4

Istorija 2 2 3 3A

8mokiniaiB 8 mokinai1 gr. A ir B

mokysis kartu

6A(6B

netarifikuojamos)

Geografija 4 2 2 1gr. 2 val. B 14 mokinių

4B

Matematika 6 3 3 4 5 1 gr.5 val. A 11 mokinių

1 gr. 3 val. B 10 mokinių

9A6B

Informacinės 1 1 - - 1 gr. 1 val.B 2B

technologijos 11 mokiniųGamtamokslinis ugdymas:

4

Biologija 2 2 3 3 A 7 mokiniai

B 10 mokinių

1gr. A ir B mokysis

kartu

6A(6B

netarifikuojamos)

Fizika 2 2 3 4 B 4 mokiniai 1 gr. 2 val. Pastaba. Mokysis kartu su IIIg

2B

(1 B tarifikuojama

IIIg1B tarifikuojama

IVg)

Chemija 2 2 3 3 A 4 mokiniai B 8 mokiniai1gr. A ir B mokysis kartu 3 val.

6A(6B

netarifikuojama)

Menai ir technologijos:

4

Dailė 2 2 - - 1 gr. 2 val. B 9 mokiniai

4B

Statyba ir medžio apdirbimas

4 - - 3 3 1 gr. 3 val .A 15 mokinių.

6A

Kūno kultūra: 4 -6Bendroji kūno k. 4 2 2 - - 1 gr.

(vaikinų ir merginų) 2 val. B 21mokinys

4B

Žmogaus sauga Integruojama į dalykus

IIIg kl.Pasirenkamieji dalykai:Automobilis 2 - - - Baigė III

klasėje-

Moduliai:Ortografija ir punktuacija

1 - - - Baigė III klasėje

Samprotaujamojo teksto rašymas

- 1 - - 1gr. 1val. (18

mokinių)

1


- 1 - - 1gr.1val. (18 mokinių )

1

Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius per savaitę

28 val. per savaitę

Maksimalus mokinio pamokų skaičius per savaitę

35 val. per savaitę

Iš viso laikinųjų grupių skaičius IVg klasėje

19

Neformalusis vaikų švietimas IV g

3 valandos automobilio praktiniam vairavimui

Iš viso tarifikuojamų valandų skaičius IVg klasėJe

48 + 3 neformaliojo vaikų švietimo valandos

Ddalykų modulius rinkosi III g ir IVg klasėse;

IIIg klasė

Vidurinio ugdymo programos vykdymo lentelė 2016-2017 m.m IIIg klasė, 2017-2018 m.m. IV gimnazijos klasė : (24 mokiniai).

Dalykai

Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui

Mokinio galimi individualaus ugdymo plano dalykai ir jiems skiriamos pamokos per savaitę per dvejus metus

Valandų ir laikinųjų grupių

Iš viso valandų per dvejus metusBendrasis Išplėstinis

kursas /kalbos mokėjimo lygis B1

kursas /kalbos mokėjimo lygis B2 skaičius

IIIgklasėje

IIIgkl. IVgkl. IIIgkl. IVgkl.Dorinis ugdymas:

2

Etika 1 1 1 gr.1val.B 24 mokiniai

2B

Kalbos:Lietuvių kalba ir literatūra

8 - - 5 5 1 gr.5val.A 24 mokiniai

10A

Užsienio kalba (vokiečių)

6 3 3 - - B2 2 mokiniaiPastaba. Mokysis

kartu su IVg

( 6B2)netarifikuojama


3 3 3 3 1 gr. 3val. B1 8

mokiniai

1 gr. 3val. B2 14

mokinių

6B1

6B2

Užsienio kalba (rusų)

3 3 - - 1 gr. 3val. B1 11

mokinių

6B1

Socialinis ugdymas:

4

Istorija 2 2 3 3A 13

mokiniųB 7 mokiniai1gr. A ir B

mokysis kartu 3 val.

6A6B

(netarifikuojama)

Geografija 4 2 2 - - 1 gr. 2 val. B 12 mokinių

4B

Matematika 6 3 3 4 5 1 gr. 4 val. A 15 mokinių1gr. 3 val. B 9 mokiniai

9A

6B

Informacinės 1 1 - - 2 gr. po 1 2B

technologijos val. B10 ir 6

mokiniaiGamtamokslinis ugdymas:

4

Biologija 2 2 3 3 1 gr. 3val. A 21 mokiniai

6A

Fizika 2 2 3 4 2 val. B 3 mokiniaiPastaba. Mokysis kartu su IIIg

2B

(1 B tarifikuojama

IIIg1B tarifikuojama

IVg)

Chemija 2 2 - - A 9 mokiniaiB 6 mokiniai 1gr. A ir B mokysis kartu 3 val.

6A(4B

netarifikuojama)

Menai: 4Dailė 4 - - 3 3 1 gr. 2 val. B

13 mokinių4B

Technologijos:Statyba ir medžio apdirbimas

2 2 - - 1 gr. 3 val .B 12 mokinių.

4B

Kūno kultūra: 4 -6Bendroji kūno k. 2 2 - - 1 gr. (vaikinų

ir merginų) 2 val. B 24mokinai

4B

Žmogaus sauga Integruojama į dalykus IIIg

kl.Pasirenkamiejidalykai:Automobilis 2 - 1 gr. 2 val.

16 mokinių2

Moduliai:Samprotaujamojo teksto rašymas

- 1 Mokysis IVg klasėje

1

Rašyba ir skyryba

1 - 1 gr.1 val. 22 mokiniai

1

Anglų kalbos modulis

1 - 1 gr. 1 val. 14 mokinių

1

Istorijos šaltinių analizė

1 Mokysis IVg klasėje

1



1

Biologijos modulis


1

Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius per savaitę

28 val. per sav.

Maksimalus mokinio pamokų skaičius per savaitę

35 val. per sav.

Iš viso laikinųjų grupių skaičius III g klasėje

19

Neformalusis vaikų švietimas IIIg klasėje

9 valandos skirtos praktinio vairavimo būreliui

(3 val. iš neformaliojo vaikų švietimo valandų, 6 valandos iš mokinių poreikiams tenkinti

valandų)Iš viso tarifikuojamų valandų skaičius III klasėje

46 + 9 neformaliojo vaikų švietimo valandų

Dalykų modulius rinkosi III g ir IVg klasėse.

2 priedas

PATVIRTINTA Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos

direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V – 160/1

UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MOKINIŲ ASMENINĖS PAŽANGOS STEBĖJIMO, FIKSAVIMO, PAGALBOS MOKINIUI TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šis tvarkos aprašas reglamentuoja mokinių asmeninės pažangos stebėjimo, fiksavimo ir pagalbos mokiniui teikimo tvarką gimnazijoje.2. Tvarka parengta vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.V -1387 ir 2015-2016 ir 2016-2017 metų Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457.

II. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

3. Tikslai: 3.1. padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei; 3.2. nustatyti mokinio, mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.4. Uždaviniai: 4.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įvertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus; 4.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus; 4.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir gimnazijos; 4.4. sudaryti sąlygas mokytojams analizuoti kiekvieno mokinio individualią pažangą pamokose ir popamokinėje veikloje.

III. ASMENINĖS PAŽANGOS STEBĖJIMAS IR FIKSAVIMAS

5. Kiekvienas 5-IV klasės mokinys mokslo metų pradžioje susidaro asmeninės pažangos planą (priedas Nr. 2.1), kurį pildo kiekvieną mėnesį. Su juo kas mėnesį susipažįsta tėvai ir pasirašo. 6. Mokiniai, keldami tikslus, gali naudotis asmeninių tikslų kėlimo pavyzdžiais (priedas Nr.2.2).Jie pakabinami auklėtojo kabinete matomoje vietoje, gali juos turėti ir kiekvienas mokinys. 7. Mokiniai kartu su auklėtoju pildo asmeninės pažangos stebėsenos lapus (priedai Nr.2.3, 2.4), pusmečių ir mokslo metų gale juos aptaria. 8. Kiekvienas mokytojas stebi, vertina ir pasirinktu būdu fiksuoja mokinių asmeninę pažangą. 9. Klasės auklėtojas ne rečiau kaip kartą per mėnesį peržiūri mokinių įsivertinimus asmeninės pažangos planuose, juos aptaria su kiekvienu mokiniu, aptaria mokinių lankomumą, pagyrimus/pastabas elektroniniame dienyne, drausmės pažymas (jei mokiniai yra tokių gavę).Jei mokiniui kyla mokymosi, elgesio, lankomumo problemų, į mokyklą gali būti kviečiami tėvai, naujai priimti susitarimai fiksuojami asmeninės pažangos plane. 10.. Asmeninės pažangos planai, asmeninės pažangos stebėsenos lapai saugomi pas klasės auklėtoją kiekvieno mokinio pasiekimų aplanke. Į šį aplanką sudedami karjeros planai, drausmės pažymos, dokumentai, liudijantys apie mokinio pasiekimus, laimėjimus konkursuose, olimpiadose, projektuose, įvairi klasės auklėtojo informacija apie mokinį (diagramos, aprašai ir pan.), klasės auklėtojo ir pagalbos mokiniui specialistų parengti klausimynai, testai.

IV. ASMENINĖS PAŽANGOS APTARIMAS IR PABALBOS MOKINIUI TEIKIMAS

11. Administracija veda individualius pokalbius su mokymosi ir elgesio sunkumų turinčiais mokiniais, dalyvaujant klasės auklėtojui ir dalyko mokytojui, organizuoja VGK posėdžius, dalyvauja klasės susirinkimuose su tėvais, klasėje dirbančiais mokytojais, mokiniais.

12. Klasės auklėtojai bendradarbiauja su dalykų mokytojais, padeda mokiniui stebėti asmeninę pažangą, dalyvauja įvairiuose svarstymuose, teikia informaciją apie mokinį.

13. Mokytojai ir kiti specialistai aptaria individualios pagalbos planą su mokiniais, bendradarbiauja su klasės auklėtojais ir tėvais, specialiųjų poreikių turintiems mokiniams pagalbą teikia logopedas, specialusis pedagogas.

14. Mokinys, šeima domisi rezultatais, įsipareigoja padėti, tėvai 1-2 kartus per mokslo metus lankosi gimnazijoje, mokinys vykdo individualios veiklos planą, pagal poreikį dalyvauja VGK posėdžiuose.

2.4 priedas____ klasės mokinio (ės)_______________________________________________

ASMENINĖS PAŽANGOS STEBĖSENA

Plan

uoja

mi I

pus

meč

io

rezu

ltata

i

Sign

alin

is

I pus

meč

io re

zulta

tai

Kai

ta

Plan

uoja

mi I

I pus

meč

io

rezu

ltata

i

Sign

alin

is

II p

usm

ečio

rezu

ltata

i

Kai

ta

Met

inis

DataTikyba/Etika

Lietuvių kalba

Anglų kalbaRusų kalbaVokiečių

kalba

MatematikaInformacinės technologijos

FizikaChemijaGamta ir žmogus

BiologijaIstorija

GeografijaDailė

MuzikaTechnologijosKūno kultūra

Žmogaus sauga

Vidurkis

3 priedas

PATVIRTINTA

Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V – 160/2

UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOSUGDYMO TURINIO PLANAVIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ugdymo turinio planavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Užvenčio Šatrijos Raganos

gimnazijos(toliau – Gimnazijos) ugdymo turinio planavimo principus ir laikotarpius, formas, ilgalaikių-detaliųjų planų ir programų rengimo tvarką.

2. Tvarka parengtsa vadovaujantis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848) (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283) (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Bendraisiais ugdymo planais, tvirtinamais švietimo ir mokslo ministro, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (Žin., 2012, Nr. 76-3957), grupinio ir pavienio mokymosi forma.

3. Tvarkoje vartojamos sąvokos: Individualizuota dalyko programa – ugdymo bendroji programa, pritaikyta asmens gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui.Dalyko programa – dalyko ugdymo tikslus ir uždavinius, ugdymo turinį, metodus, integracinius ryšius su kitais dalykais ir mokinių pasiekimus numatanti programa.Integruojamoji programa - bendriesiems gebėjimams ugdyti skirta programa, integruojama į visų ugdymo sričių ar dalykų programas.Pritaikyta programa – specialiųjų poreikių asmeniui pritaikyta ugdymo bendroji programa. Pasirenkamasis dalykas – mokyklos siūlomas ir mokinio laisvai pasirenkamas mokomasis dalykas. Pasirenkamasis dalyko modulis – iš anksto apibrėžta, savarankiška ugdymo ar mokymo dalyko programos dalis.Privalomasis dalykas – dalykas, kurį mokinys privalo mokytis pagal ugdymo bendrąją programą.Ilgalaikis - detalusis dalyko planas – detaliai vienerių metų laikotarpiui išdėstytas dalyko turinys, mokytojo parengtas atsižvelgus į numatomus mokinių pasiekimus pagal Bendrąsias programas.

II. UGDYMO TURINIO PLANAVIMO PRINCIPAI 4. Ugdymo turinys gimnazijoje planuojamas pagal Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytą

mokymosi dienų skaičių bei gimnazijos ugdymo plane nurodytą dalyko programai skiriamų valandų (pamokų) skaičių.

5. Mokytojai, planuodami ugdymo turinį, vadovaujasi Bendrosiomis programomis, kitais norminiais teisės aktais, gimnazijos tikslais, atsižvelgia į gimnazijos bendruomenės poreikius, turimus išteklius.

III. UGDYMO TURINIO PLANAVIMO LAIKOTARPIAI IR FORMOS 6. Dalykų ilgalaikiai-detalieji planai, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių, neformaliojo vaikų

švietimo, klasės auklėtojo programos, pritaikytos, individualizuotos programos rengiamos pagal Metodinės tarybos parengtas ir direktoriaus patvirtintas formas vieneriems mokslo metams (žr.3.2, 3.3,3.43.5 priedai). Dalyko mokytojai, aptarę metodinėse grupėse, gali koreguoti (pridėti papildomas skiltis) patvirtintas planų formas.

7. Pritaikyto ugdymo turinio programos rengiamos pagal Vaiko gerovės komisijos parengtas rekomendacijas. (žr. 3.6, 3.7 priedai).

V. PROGRAMŲ, ILGALAIKIŲ PLANŲ RENGIMO TVARKA 9. Gimnazijoje pagal Bendrąsias programas ir numatomus mokinių pasiekimus rengiami dalykų

teminiai- ilgalaikiai, neformaliojo vaikų švietimo, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių programos, specialiųjų poreikių individualizuotos ir pritaikytos programos (žr. 3.1 priedas).

10. Pasirenkamųjų dalykų, pasirenkamųjų dalykų modulių programas, jeigu nėra ŠMM parengtų, parengia mokytojai, aprobuoja metodinės grupės ir pateikia mokyklos direktoriui tvirtinti iki rugsėjo 1 d.

11. Dalykų ilgalaikius-detaliuosius planus rengia mokytojai, aprobuoja metodinės grupės ir pateikia kuruojančiam gimnazijos direktoriui arba direktoriaus pavaduotojoms ugdymui suderinimui iki rugsėjo 15 d.

12. Pritaikyto ugdymo turinio programas mokytojai suderina su Vaiko gerovės komisija ir su kuruojančiu gimnazijos direktoriaus pavaduotoju ugdymui iki rugsėjo 15 d.

13. Neformaliojo vaikų švietimo programas mokytojai aprobuoja metodinėje grupėje ir pateikia kuruojančiam gimnazijos direktoriaus pavaduotojui ugdymui suderinti iki birželio 15 d.

14. Klasės auklėtojų veiklos programas mokytojai su kuruojančiu gimnazijos direktoriaus pavaduotoju ugdymui suderina iki rugsėjo 15 d.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS15. Ugdymo turinio planavimą ir įgyvendinimą koordinuoja gimnazijos direktorius, direktoriaus

pavaduotojos ugdymui.

3.1 priedas

PLANŲ IR PROGRAMŲ RENGIMAS

Programos, teminiaiRengia Aprobuoja

planai

Dalykų ilgalaikiai-detalieji Dalykų Gimnazijosplanai mokytojai metodinės

grupės

PasirenkamųjųMokytojas, jei

Gimnazijosnėra SMM

dalykų programos metodinėspatvirtintų

(ne mažiau kaip 34 val.) grupėsProgramų

Dalykų moduliųMokytojas, jei

Gimnazijosnėra SMM

programos metodinėspatvirtintų

(ne mažiau kaip 17 val.) grupėsProgramų

Neformaliojo vaikų švietimoGimnazijos

Būrelio vadovas metodinės

grupės

Specialiųjų poreikiųDalyko

mokytojas,mokiniams

padedant Vaiko gerovėspritaikytos ir

logopedui/ komisijaindividualizuotos

specialiajamprogramos

pedagogui

3.2 priedas

DALYKO ILGALAIKIO-DETALIOJO PLANO FORMA

Dalykas

Mokytoja(s), kvalifikacinė kategorija

Klasė, kursas, lygis (užsienio kalboms viduriniame koncentre)

Pamokų skaičius

Vadovėliai, kitos priemonės

Situacijos analizė

Tikslas

Bendrieji ugdymo uždaviniai

Eil.Nr.

Pamokų temos, valandos

Mokinių gebėjimai

Integracija, tarpdalykiniai ryšiai

Vertinimas Pastabos

44

3.3 priedas

PASIRENKAMOJO DALYKO, DALYKO MODULIO PROGRAMOS FORMA

DalykasKlasė (grupė)Pamokų skaičiusMokytojas (a)LaikotarpisPriemonėsTikslai ir uždaviniaiMetodinės nuostatosMetodinė ir techninė bazėMOKYMO IR MOKYMOSI TURINYSEil. Etapo pavadinimas/ tema Gebėjimai Valandos IntegracijaNr. (nuo – iki)1.

1.1.1.2.1.3.1.4.1.5.1.6.1.7.2.

2.1.2.2.2.3.2.4.2.5.2.6.2.7.3.

3.1.3.2.3.3.3.4.3.5.3.6.3.7.

Vertinimas

45

3.4 priedas

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO BŪRELIO PROGRAMOS FORMA

1. Programos rengėjaiVardas, pavardė Pareigos, kvalifikacija

2. Programos kryptis3. Programos trukmė Apimtis (valandų skaičius)

Per savaitę Per mokslometus

4. Paskirtis

5. Tikslas, uždaviniai ir jų įgyvendinimo priemonėsTikslas Uždaviniai Priemonės

6. Programos dalyviai ir jų amžiusDalyvių skaičius grupėje (klasėje) Grupių (klasių) skaičius Vaikų amžius

7. Programos turinys

Teorija Valandos Praktikateorija praktika

Viso valandų per mokslo metus

8. Programos sėkmės kriterijai

9. Dalyvių pasiekimų ir pažangos vertinimas

Programos rengėjas(vardas, pavardė) (parašas)

46

3.5 priedas

KLASĖS AUKLĖTOJO (OS) VEIKLOS PROGRAMOS FORMA

1. KLASĖS AUKLĖTOJO PAVARDĖ, VARDAS2. DĖSTOMAS DALYKAS 3. KABINETAS 4. KLASĖS CHARAKTERISTIKA

4.1. Klasės mokinių skaičius Berniukų Mergaičių Iš viso klasėje

4.2. Mokiniai, praėjusiais mokslo metais dalyvavę konkursuose, olimpiadose, varžybose ir pan.: Mokyklos Miesto Šalies ir tarptautiniai

4.3. Mokiniai, kurie praėjusiais mokslo metais mokėsi:Labai gerai Gerai Nepatenkinamai

4.4. Mokiniai, turintys elgesio problemų.Mokinio vardas, pavardė Problema Kaip spręsta

4.5. Praėjusiais mokslo metais įgyvendinti tikslai ir uždaviniai.

5. 20.../ 20... M. M. KLASĖS AUKLĖTOJO NUMATOMA VEIKLA

5.1. Tikslai ir uždaviniai (ne daugiau trijų) Eil. Tikslas Uždaviniai tikslui pasiektiNr.1.2.3.

5.2. Numatoma veikla su mokyklos mokytojais ir specialistaisVeikla su mokyklos specialistais

Data Veikla su mokytojais (psichologė, soc. pedagogė,gydytoja, logopedė)

47

5.3. Numatoma veikla su mokinių tėvaisData Veikla su tėvais

5.4. Numatomi renginiai su klaseData Veikla su mokiniais

48

3.6 priedas___________________________________________________

(ugdymo įstaigos pavadinimas)

__________________ mokslo metų ___________________ (pusmetis/trimestras)

_____klasės mokinio ________________________________

PRITAIKYTA __________________________ PROGRAMA (dalykas)1. Mokinio galios

2. Ugdymo(si) sunkumai

3. Taikomi metodai ir būdai (pažymėti +):□ žodinė informacija pateikiama lėtai ir aiškiai, papildoma vaizdine medžiaga (piešiniais, schemomis, iliustracijomis ir kt.);□ įsitikinama, ar mokinys gerai suprato žodines instrukcijas;□ mokomoji medžiaga siejama su gyvenimiškąja patirtimi;□ naudojamas perfrazavimas (tos pačios minties pasakymas savais žodžiais);□ naudojamos vizualinės dėmesio atkreipimo priemonės (paryškinimai, pabraukimai ir kt.);□ užduotys pateikiamos etapais;□ mažinamas mechaniškai įsimenamos informacijos kiekis;□ monotoniškos užduotys kaitaliojamos su praktinėmis užduotimis;

□ leidžiama naudotis būtiniausia informacija ir papildomomis priemonėmis (daugybos lentele, žodynais, taisyklių atmintinėmis, skaičiuotuvu ir kt.);□ taikomi žodiniai susitarimai mokinio veiklai kontroliuoti;□ ugdomi veiklos nuoseklumo ir savikontrolės įgūdžiai;□ skatinamas vaiko pasitikėjimas savo jėgomis;□ mokinys skatinamas kreiptis pagalbos, jei ko nors nesuprato;□ darbas derinamas su poilsiu, taikomas tausojantis režimas;□ taikomas vaizdus tekstinių uždavinių aiškinimas (schemos, piešiniai ir kt.);□ pasakomi atsiskaitymo už užduotis, taisykles terminai;

□ skatinama pasižymėti esminę informaciją, susidaryti planą, schemą, užuominų lentelę;□ dažnai tikrinama mokinio veikla per pamoką;□ sudaromos mokymosi situacijos, kuriose mokinys patiria sėkmę;□ stiprinama teigiama mokymosi motyvacija;□ vengiama lenktyniavimo situacijų, viešo neigiamo vertinimo;□ mokoma remtis emocine atmintimi;□ akcentuojami mokinio pasiekimai, o ne trūkumai;□ mažinamas aplinkos dirgiklių poveikis;□ palaikomi teigiami emociniai santykiai su mokiniu;□ kita .................................................................................................................................................................................... .

4. Mokymo ir mokymosi priemonės

5. Švietimo pagalba ir jos intensyvumas: (įrašyti teikiama, neteikiama, kiek kartų) Logopedo pagalba ______________________________________________________________ Specialiojo pedagogo pagalba _____________________________________________________ Mokytojo padėjėjo pagalba _______________________________________________________ Kitų specialistų pagalba (_______________) ________________________________________

49

6. Mokinio (ės) pažanga ir pasiekimai vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus, mokyklos pasirinktą vertinimo sistemą bei individualius mokinio poreikius. Individualūs mokinio vertinimo poreikiai (pažymėti tinkamą (us) +):

□ sumažinamas atsiskaitomų užduočių kiekis ir apimtis; □ žinios tikrinamos, jas palengvinant;□ grupuojamos tos pačios grupės klaidos;□ atsiskaitymo metu leidžiama naudotis atraminėmis mokymo priemonėmis (lentelėmis, taisyklėmis,

analogiškais pavyzdžiais, skaičiuotuvu, žodynais, paties sudarytu planu, schema ir kt.);□ naudojamas kaupiamasis vertinimas;□ pasirenkama tinkamiausia mokiniui atsiskaitymo forma: raštu; žodžiu.□ pasakojamųjų dalykų žinios patikrinamos testais;□ naudojamas tarpinis atsiskaitymas (už atliktą užduoties dalį);□ pasirenkamos užduotys, atskleidžiančios bendrą mokinio nuovoką, gebėjimą protauti, o ne tos, kurios rodo

mechaninio įsiminimo privalumus;□ kita ..................................................................................................................................................................

7. Mokinio pažanga (mokymosi pasiekimai, pokyčiai) (Ši skiltis pildoma po pusmečio/trimestro, kai vertiname, kaip mokinys įsisavino pritaikytos programos turinį)

8. Pusmečio (trimestro) įvertinimas (nurodyti mokymosi pasiekimų lygį arba pažymį) ____________________________________________________________________

9. Siūlymas dėl programos tęsimo (pildoma pusmečio/trimestro pabaigoje): tęsti; nutraukti.

Programą parengė:klasės (dalyko) mokytojas _______________________________________________________

(vardas, pavardė, parašas)

Susipažinau: ____________________________________________________________ (tėvų (globėjų, rūpintojų) vardas, pavardė, parašas)

Suderinta Vaiko gerovės komisijoje (VGK):Protokolo Nr. ______ __________________ (data)VGK pirmininkas _____________ ______________________________________ (parašas) (vardas, pavardė)

Pastabos:1. Kai mokinys nepajėgus įsisavinti temos pagal Bendrąją programą, jam siaurinama ar/ir keičiama tema, pildomas priedas.2. Priedas yra pritaikytos programos dalis ir visada privalo būti prisegtas (nesvarbu, yra įrašų ar nėra).

50

Priedas

Eil.Nr.

Bendrosios programos tema Pritaikytos programos tema Pastabos

Priedą užpildė __________________________________________________ (klasės (dalyko) mokytojo vardas, pavardė, parašas)

Suderinta Kelmės rajono specialiųjų pedagogų ir logopedų metodinio būrelio susirinkime,

2012-01-23, Nr. 3

51

3.7 priedas Kelmės rajono Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija____

(ugdymo įstaigos pavadinimas)

________________ mokslo metų _________________ (pusmetis/trimestras)

_____klasės mokinio ________________________________ (vardas, pavardė)

INDIVIDUALIZUOTA __________________________ PROGRAMA (dalykas)1. Mokinio galios

2. Ugdymo(si) sunkumai

3. Mokytojo tikslai ir uždaviniai

4. Taikomi metodai ir būdai (pažymėti +):□ mažinamas užduočių kiekis ir apimtis;□ supaprastinamos užduotys;□ perskaitomi testai;□ mokomoji medžiaga siejama su gyvenimiškąja patirtimi;□ pateikiama žodinė informacija derinama su vaizdine medžiaga;□ ilginamas užduočių atlikimo laikas;□ žodinė informacija pateikiama mokinio suvokimo lygį atitinkančia kalba;□ naudojamos vizualinės dėmesio atkreipimo priemonės (paryškinimai, pabraukimai ir kt.);□ vienu metu pateikiama viena instrukcija;

□ lavinama rišlioji kalba;□ lavinamas foneminis suvokimas;□ tobulinami mokinio klausymo įgūdžiai;□ skatinamas vaiko pasitikėjimas savo jėgomis;□ mokinys skatinamas kreiptis pagalbos, jei ko nors nesuprato;□ pratinama aktyviau domėtis aplinka;□ keičiamas užduočių pobūdis;□ įvairinamas ugdymo procesas, ugdomosios aplinkos;□ ugdoma atmintis;□ darbas derinamas su poilsiu, taikomas tausojantis režimas;

□ dažnai tikrinama mokinio veikla per pamoką;□ sudaromos mokymosi situacijos, kuriose mokinys patiria sėkmę;□ stiprinama teigiama mokymosi motyvacija;□ vengiama lenktyniavimo situacijų, viešo neigiamo vertinimo;□ pastoviai aptariama su tėvais mokinio ugdymosi dinamika, sėkmės ir nesėkmės;□ organizuojamas praktinio pobūdžio ugdymas;□ lavinamas loginis mąstymas;□ nuolat kartojama mokomoji medžiaga.

52

5. Švietimo pagalba, jos intensyvumas: (įrašyti teikiama, neteikiama, kiek kartų) Logopedo pagalba ___________________________________________________________________ Specialiojo pedagogo pagalba __________________________________________________________ Mokytojo padėjėjo pagalba ____________________________________________________________ Kitų specialistų pagalba (_______________) _____________________________________________6. Mokinio (ės) pažanga ir pasiekimai vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus, mokyklos pasirinktą vertinimo sistemą bei individualius mokinio poreikius. Individualūs mokinio vertinimo poreikiai (pažymėti tinkamą (us) +):

□ atsiskaitomų užduočių kiekis ir apimtis pateikiama individualiai; □ žinios tikrinamos individualiai parengtomis užduotimis;□ atsakinėti leidžiama pateikiant sudarytą planą, schemą, lentelę ir kt.;□ užduotys papildomai paaiškinamos, perskaitomos;□ atsiskaitymo metu leidžiama naudotis atraminėmis mokymo priemonėmis (lentelėmis, taisyklėmis,

analogiškais pavyzdžiais, skaičiuotuvu, žodynais ir kt.);□ naudojamas kaupiamasis vertinimas;□ atsiskaitymo darbai vykdomi specialiojo pedagogo kabinete;□ pasirenkama tinkamiausia mokiniui atsiskaitymo forma:□ raštu;□ žodžiu.□ pasakojamųjų dalykų žinios patikrinamos testais (pats rašo; tik pažymi; mokytojas įrašo, mokiniui nurodžius);□ mokinio atsakymus užrašo mokytojas, mokytojo padėjėjas;□ kita ....................................................................................................................................................................... .

Žymėjimas: + (įsisavino), + - (silpnai įsisavino), - (neįsisavino)

Mėn

uo,

sava

itė

Individualizuotos programos tema Pasiekimai Pastabos

53

7. Mokinio pasiekimai, įsisavinant programą (kokias žinias ir gebėjimus įgijo)

Pusmečio (trimestro) įvertinimas (nurodyti mokymosi pasiekimų lygį arba pažymį)________________________________________________________________________________Programą parengė:

klasės (dalyko) mokytojas_____________________________________________________________

(vardas, pavardė, parašas)Susipažinau: ______________________________________________________________________ (tėvų (globėjų, rūpintojų) vardas, pavardė, parašas)

Suderinta Vaiko gerovės komisijoje (VGK):Protokolo Nr. _______ _____________ (data)VGK pirmininkas _______________ _______________________ (parašas) (vardas, pavardė)

Suderinta Kelmės rajono

54

specialiųjų pedagogų ir logopedų metodinio būrelio susirinkime, 2012-01-23, Nr. 3

7 priedas

PATVIRTINTA Užvenčio Šatrijos Raganos

gimnazijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V – 160/3

UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS DALYKO PROGRAMOS, DALYKO KURSO/KALBOS MOKĖJIMO LYGIO, DALYKO MODULIO KEITIMO/ ATSISAKYMO

TVARKA


1. Ši tvarka reglamentuoja Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, dalyko programos, dalyko kurso/kalbos mokėjimo lygio ir dalyko modulio keitimo/atsisakymo tvarką. 2. Tvarka parengta vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.V -1387 ir 2015-2016 ir 2016-2017 metų Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457.

II. DALYKO PROGRAMOS, DALYKO KURSO/KALBOS MOKĖJIMO LYGIO AR MODULIO KEITIMAS/ATSISAKYMAS

3. IIIg klasių mokiniai gali keisti dalyko programą, programos kursą/kalbos mokėjimo lygį, dalyko modulį ar atsisakyti pusmečių arba mokslo metų pabaigoje. 4. IVg klasių mokiniai gali keisti dalyko programą, programos kursą/kalbos mokėjimo lygį, dalyko modulį tik I-ojo pusmečio pabaigoje. 5. Mokinys, norintis keisti/atsisakyti dalyko programą, programos kursą/kalbos mokėjimo lygį ar modulį, privalo rašyti prašymą gimnazijos direktoriui (prašymo forma pridedama). Savo apsisprendimą keisti individualų ugdymo planą I-ojo pusmečio pabaigoje mokiniai gali pateikti gimnazijos direktoriui raštu iki gruodžio 15 dienos, o II-ojo pusmečio pabaigoje - iki balandžio 15 dienos (imtinai). 6. Apie savo apsisprendimą keisti dalyką ar dalyko programos kursą mokinys informuoja dėstančius mokytojus iš anksto, prieš rašydamas prašymą mokyklos direktoriui. 7. Klasės auklėtojas, peržiūrėjęs mokinių individualiuosius ugdymo planus ir įsitikinęs, kad po pakeitimų mokiniui nėra mažiau kaip 28 pamokos, taip pat ne mažiau kaip 9 dalykai, informuoja mokinius apie prašymų tenkinimą ir nurodo mokytoją, į kurį mokinys turi kreiptis dėl programų skirtumų, konsultacijų, atsiskaitymo būdų ir terminų. 8. Dalyko mokytojas mokiniui nurodo tikslius programų skirtumus ar supažindina su naujai pasirenkamo dalyko programa. 9. Mokinys savarankiškai ruošiasi įskaitos laikymui iš to dalyko kurso ar kursų skirtumų.10.Žemesnį kursą rinktis pageidaujančiam mokiniui įskaitos laikyti nereikia, jei jį tenkina gautasis aukštesniojo kurso įvertinimas. 11. Į brandos atestatą nebaigtas dalykas arba jo kursas nerašomas.

55

III. ĮSKAITŲ VYKDYMAS, INDIVIDUALAUS PLANO KEITIMAS

12. Atsiskaitymai vykdomi per mėnesį nuo prašymo parašymo. Konkretų laiką mokiniai derina su dalyko mokytoju, direktoriaus pavaduotoju ugdymui. 13. Suderinus su dalyko mokytoju, direktoriaus pavaduotojas ugdymui mokiniui padeda koreguoti individualųjį ugdymo planą. 14. Įskaitos užduotis ruošia ir įskaitą vykdo mokinio pasirinktą dalyką ar dalyko kursą mokantis mokytojas bei dėstęs mokytojas (jei jis keičiasi).15. Mokinio įskaitos darbą dalyko mokytojas saugo iki vidurinio ugdymo programos baigimo.16. Įskaitos pažymys įskaitomas kaip pusmečio (arba metinis) įvertinimas.17. Įskaitos rezultatus į dienyną įrašo mokytojas, duomenis dėl plano keitimo perduoda direktoriaus pavaduotojui ugdymui, atsakingam už vidurinį ugdymą (forma pridedama)18. Mokiniai, atėję iš kitų mokyklų, dalyką, kursą, modulį keisti gali pagal aukščiau išdėstytus punktus. Iš mokyklos, kurioje mokinys mokėsi anksčiau, būtina pristatyti pažymą apie visus jo individualaus ugdymo plano dalykus ir jiems skirtų valandų skaičių kiekvieniems mokslo metams.

IV. DIENYNŲ PILDYMAS

19. Įskaitos įvertinimas įrašomas įskaitos vykdymo dieną, pamokos turinyje nurodant „Įskaita....mokiniui“. 20. Įskaitos įvertinimas, prie kurio pažymimas kursas raidėmis B (bendrasis) arba A (išplėstinis), įrašomas prieš pusmečio ar metinius pažymius. Jis įskaitomas kaip pusmečio ar metinio įvertinimas.

V. DALYKO AR MODULIO ATSISAKYMAS

21. Mokinys gali atsisakyti individualaus ugdymosi plano dalyko ar dalyko modulio nuo kito pusmečio pradžios, nepažeisdamas vidurinio ugdymo aprašo reikalavimų (dalykų ir pamokų skaičiaus). 22. Apie apsisprendimą atsisakyti dalyko ar dalyko modulio mokinys prašymu informuoja mokyklos direktorių raštu ne vėliau kaip iki gruodžio 15 ar balandžio 15 (imtinai).

VI. SUPAŽINDINIMAS SU TVARKA

23. Klasių auklėtojai, direktoriaus pavaduotojas ugdymui supažindina III-IVg klasių mokinius su kursų keitimo tvarka iki gruodžio 1 d.

56

7.1 priedas

_________________________________________________________________

(mokinio vardas, pavardė) _______________________________________

(klasė)

Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos direktorei

PRAŠYMASDĖL MOKOMOJO DALYKO/DALYKO KURSO/DALYKO MODULIO

KEITIMO/ATSISAKYMO

_________________(data)

Užventis

Prašau leisti _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Keitimo motyvai _____________________________________________________________________________________________________________________________________________

____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

____________________ (parašas)

Su mokinio individualiu ugdymo planu suderinta:Klasės auklėtoja (-as) ____________ _________________________

(parašas) (vardas, pavardė)

Direktoriaus pavaduotojas ____________ __________________________ugdymui (parašas) (vardas, pavardė)

57

7.2 priedas

Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijaMokinio individualaus ugdymo plano keitimas

Vardas, pavardė, klasė

20-------------m. ------------------------ mėn.--------------------d.

Dalykas, iš kurio programos ar kurso skirtumo laikoma įskaita

Įverttinimas skaičiumi ir žodžiu

Mokytojo vardas, pavardė Mokytojo parašas

58

8 Priedas


gimnazijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31

d. įsakymu Nr. V – 160/4

UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR

PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS


1. Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas (toliau Aprašas) parengtas vadovaujantis Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK–256.

2. Apraše aptariama vertinimo tikslai ir uždaviniai, bendrieji vertinimo principai ir nuostatos, vertinimas ugdymo procese ir baigus programą, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos analizė, informavimas.

3. Apraše vartojamos šios sąvokos: Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus

kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio

pasiekimus ir padarytą pažangą.Įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei

pasiekimus.Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie

mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).

Individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.

Vertinimo kriterijai – Bendrąsias programas atitinkantys, vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai.

Vertinimo tipai :Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio

pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.

Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuriuo siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.

Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

59

Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus, taikomas per egzaminus.

Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai, su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

Vertinimo būdai: Formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys,

numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas.

Neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.).

Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

4. Vertinimo tikslai: 4.1. padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei;4.2. pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą;4.3. nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus. 5. Vertinimo uždaviniai: 5.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įvertinti

savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;5.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir

spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;5.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi,

stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos;5.4. nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti

mokinių poreikius atliepiančią pagalbą.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

6. Vertinimo nuostatos : 6.1. Vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsniais, psichologiniais ypatumais,

individualiais mokinio poreikiais.6.2. Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų

taikymas, supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji gebėjimai.

6.3. Vertinimas skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti.

6.4. Vertinama individuali mokinio pažanga (idiografinis vertinimas) – mokinio dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniaisiais. Vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.

7. Vertinimo principai: 7.1. Pozityvumas ir konstruktyvumas – vertinama tai, ką mokinys jau išmoko,

nurodomos spragos ir padedama jas ištaisyti.7.2. Tikslingumas (vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį).7.3. Atvirumas ir skaidrumas (su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko,

aiškūs vertinimo kriterijai).7.4. Objektyvumas ir veiksmingumas (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo,

remiamasi išsilavinimo standartais, naudojami įvairūs vertinimo informacijos šaltiniai. Vertinimas pritaikomas pagal mokinių poreikius ir galias, pasiekimus ir daromą pažangą).

60

7.5. Informatyvumas ir ekonomiškumas (vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma tai, ką mokinys jau išmoko, kur yra spragos, kaip jas ištaisyti; taikomi šiuolaikiniai vertinimo informacijos tvarkymo ir pateikimo būdai (aplankas, aprašai, kompiuterinės priemonės). Pažymys naudojamas mokinių pasiekimų formaliajam įvertinimui pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopose).

7.6. Vertinimo paskirtis: kodėl vertinsime; ko sieksime vertindami; kaip vertinsime; ką vertinsime; kada vertinsime; kas vertins.

IV. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE IR BAIGUS PROGRAMĄ

8. Vertinimą ugdymo procese sudaro du vienas kitą sąlygojantys vertinimo tipai: formuojamasis ir diagnostinis vertinimas.

9.1. Formuojamojo vertinimo metu mokytojas stebi mokinių mokymąsi, komentuoja, aptaria, skatina pačius mokinius vertinti savo mokymosi eigą.

9.2. Formuojamasis vertinimas dažniausiai nefiksuojamas, jo paskirtis – paskatinti mokinius, parodyti, ar mokinys išmoko tai, kas buvo numatyta, ar liko mokymosi spragų, kur dar reikia pastangų. Ši informacija mokiniui pateikiama laiku ir tinkamai. Mokytojui ji padeda parinkti mokymo strategijas.

9.3. Formuojamojo vertinimo metodai: stebėjimas;klausymas;sudarymas sąlygų mokiniams kalbėti;mokinių darbų peržiūrėjimas ir aptarimas;klausimai.

9.4. Formuojamojo vertinimo strategijos:klausinėjimas;grįžtamasis ryšys;mokinių vienas kito ir savęs vertinimas.

9.5. Formuojamasis vertinimas sukuria prielaidas mokiniams pasitikėti mokytoju, geranoriškai bendradarbiauti įveikiant mokymosi sunkumus. Mokytojas aiškina, pataria, pozityviai komentuoja mokinio veiklą.

9.6. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu, jo tikslas yra ne kontroliuoti, o padėti mokytis. Mokinio veikla vertinama žodžiu ar raštu tada, kai norima padėti, padrąsinti, nukreipti tam tikrai veiklai. Šio vertinimo rezultatai viešai neskelbiami.

10.1. Diagnostinis vertinimas skirtas išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi uždaviniai, kam ir kokia pagalba reikalinga, kokie tolesni mokymosi žingsniai. Diagnostinis vertinimas dažniausiai taikomas prieš pradedant naują mokymosi etapą (temą, kurso dalį ar kt.).

10.2. Diagnostinis vertinimas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų ir kontrolinių užduočių rezultatais. Jis padeda nustatyti mokymosi stipriąsias puses bei spragas ir yra prasmingas tik tada, kai atliekamas sistemingai, mokiniai ir jų tėvai gauna kokybišką grįžtamąją informaciją.

10.3. Diagnostinis vertinimas taikomas siekiant išsiaiškinti individualius mokinio mokymosi poreikius, pritaikant programą, metodus.

10.4. Mokytojas, atsižvelgęs į vertinimo tikslą, parenka tinkamus diagnostinio vertinimo būdus, užduoties apimtį, laiką, vertinimo informacijos pateikimo mokiniams formą.

11. Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus, taikomas per egzaminus.

12. Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai, su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

13. Vertinimas baigus programą:

61

13.1. Mokymosi rezultatams apibendrinti taikomas apibendrinamasis vertinimas (įskaitos, egzaminai, pasiekimų patikrinimai).

13.2. Apibendrinamasis vertinimas yra formalus. Jo rezultatai fiksuojami pažymiu arba įskaita.

13.3. Apibendrinamojo vertinimo informacija naudojasi:11.3.1. mokinys, rinkdamasis tolesnį mokymąsi; 11.3.2.mokytojas, konsultuodamas mokinį dėl jo pasirinkimo ar vertindamas savo

pedagoginę veiklą; 11.3.3.kiti suinteresuoti asmenys bei institucijos, vertinančios ugdymo kokybę.

V. VERTINIMO PLANAVIMAS

14. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu.14.1. Prieš pradedant mokytis, mokytojui ir mokiniams turi būti aišku, ką jie turi

pasiekti ir kada, kas bei kaip bus vertinama: 14.1.1. planuodamas vertinimą mokytojas atsižvelgia į mokinių pasiekimus ir išgales;14.1.2. remiasi Bendrosiomis programomis, dalyko metodinės grupės aprobuota

vertinimo metodika;14.1.3. remiasi iškeltais tikslais; 14.1.4. numato vertinimo procedūras ir kriterijus;14.1.5. mokytojas, planuodamas vertinimą, tariasi su mokiniais, kitais mokytojais,

prireikus pasitelkia psichologą ar kitus specialistus, mokinių tėvus. 14.2. Vertinimas planuojamas metams ir nurodomas ilgalaikiuose-detaliuosiuose

planuose. Mokslo metų pradžioje, supažindinant mokinius su dalykų programų turiniu, kartu supažindinti ir su (į)vertinimo planu.

14.3. Vertinimas primenamas mokiniams kiekvienoje pamokoje, pradedant nagrinėti skyrių, temą.

15. Metodinėse grupėse aptariamos, suderinamos ir aprobuojamos dalyko vertinimo tvarkos.

16. Dalykų mokytojai, planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus, suderina ir numato bendrus vertinimo būdus, užduotis, kriterijus.

17. Mokiniams, kurie mokosi pagal pritaikytas bei individualizuotas programas, pasiruošimo pamokai medžiagoje numatomas individualus vertinimas.

18. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo laikas gali būti koreguojami. Koregavimas nurodomas ilgalaikiuose-detaliuosiuose planuose.

VI. VERTINIMAS MOKANT

19. Atliekant formuojamąjį ir diagnostinį vertinimą, mokymasis grindžiamas šiais veiklos aspektais:

19.1. mokytojas su mokiniu išsiaiškina mokymosi uždavinius ir vertinimo kriterijus. Vertinama tai, kas yra numatyta uždaviniuose;

19.2. mokytojas pozityviai skatina mokymosi motyvaciją – kelia mokinių pasitikėjimą savo jėgomis ir norą siekti daugiau nurodydamas, kas pavyko, pagrįstai pagirdamas, vengdamas gąsdinti pažymiais;

19.3. mokytojas su mokiniais, numatydamas tolesnio mokymo ir mokymosi uždavinius, remiasi mokinio ar mokinių grupės pasiekimais, polinkiais, interesais, poreikiais;

19.4. mokytojas parenka veiksmingas užduotis, naudoja įvairius mokymo(si) metodus ir strategijas, kad mokinys patirtų sėkmę.

20. Bet kurią mokymosi programą pasirinkusio mokinio žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami nuo 1 iki 10 balų (pusmečio ir metiniais pažymiais):

62

20.1. 10 – puikiai, 9 – labai gerai, 8 – gerai, 7 – pakankamai gerai, 6 – patenkinamai, 5 – pakankamai patenkinamai, 4 – silpnai, 3 – blogai, 2 – labai blogai, 1 – nieko neatsakė, neatliko užduoties.

20.2. Balais mokiniai gali būti vertinami iš kontrolinių darbų, savarankiškų darbų, atsakinėjimo žodžiu, projektinių darbų, testų, referatų, kūrybinių darbų, laboratorinių darbų, dalyvavimo ir pasiektų gerų rezultatų olimpiadose, konkursuose, varžybose.

21. Įvertinant atliktus testus, vadovautis schema:

22. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas jų mokymosi eigos stebėjimu.

22.1. Pirmosios dvi rugsėjo mėnesio savaitės skiriamos adaptacijai, taikomas formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas.

22.2. Kaupiamieji įvertinimai konvertuojami į pažymius pagal dalyko metodinių grupių aprobuotas vertinimo metodikas. Kaupiamojo vertinimo fiksavimo formą dalykų mokytojai aptaria metodinėse grupėse, numato individualiose vertinimo metodikose.

22.3. Mokinių pastangos vertinamos kaupiamuoju vertinimu mokymosi motyvacijai skatinti:

už aktyvų darbą pamokoje; už namų darbų atlikimą; už papildomų darbų (pranešimų, projektų rengimą, jų pristatymą, darbą grupėje); už dalyvavimą konkursuose, olimpiadose, varžybose; kt. (pagal metodinių grupių susitarimus).

23. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinami pagal BP reikalavimus, Nacionalinių tyrimų analizės duomenimis, rekomendacijas, baigiamųjų klasių mokyklinių ir valstybinių egzaminų vertinimo instrukcijas, metodinėse grupėse aprobuotas dalyko vertinimo tvarkas.

24. Baigus dalyko programos temą, skyrių, kitą užbaigtą programos dalį, rekomenduojama organizuoti atsiskaitomąjį darbą.

25. Darbas grupėmis. Vertinimo kriterijai: gebėjimas dirbti grupėje / komandoje; atlikta konkreti užduotis; pristatymas savo darbo; diskusija (nagrinėjimas grupės klausimas; etikos taisyklių laikymasis; klausimų teikimas kitoms grupėms. kt. (pagal metodinių grupių susitarimus).Pastaba. Mokytojas nuolat stebi dirbančią grupę.

63

Teisingų atsakymų apimtis Balai90–100 % 1080–89 % 970–79 % 860–69 % 745–59 % 636–44 % 530–35 % 415–29 % 34–14 % 20–3 % 1

26. Pusmečio rezultatas išvedamas iš visų mokinio pažangos įvertinimų pagal aritmetinį vidurkį (pvz., 7,5 – 8; 7,45 – 7).

27. 5–8, I–IV gimnazijos klasių mokiniams metinis pažymys vedamas iš dalyko pusmečių įvertinimų pagal aritmetinį vidurkį.

28. Pusmečių / metinių vedimas, kai yra neatestuota įvertinimas.:

I pusmetis

II pusmetis Metinis Pastabos

Neatestuota 5Papildomo darbo

raštu ir II pusmečio vidurkis

Savarankiškas atsiskaitymas už to pusmečio programą.

Už I pusmetį atsiskaito iki birželio 1 d.

Už II pusmetį atsiskaito iki rugpjūčio 28 d.

Papildomas darbas raštu = galutinis įvertinimas

5 Neatestuota Neatestuota

Neatestuota Neatestuota Neatestuota

29. Organizuojami vienu laiku bandomieji egzaminai / pa(si)tikrinamieji kontroliniai darbai mokymosi pasiekimams įvertinti pagal metodinių grupių sprendimus.

Pastaba. Bandomųjų egzaminų / pa(si)tikrinamųjų kontrolinių darbų įvertinimai įtraukiami į atitinkamo pusmečio apskaitą.

VII. ĮVERTINIMO FIKSAVIMAS. VERTINIMO INFORMACIJOS ANALIZĖ

30. Mokinių pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne. 31. Mokytojas gali (aptaręs su mokiniais ir jų tėvais (globėjais)) savo darbo užrašuose

naudoti sutartinius simbolius, fiksuojančius mokinių mokymosi pastangas, atliekamas namų darbų užduotis, taisomus kontrolinius darbus, atliekamas papildomas užduotis, aktyvų darbą pamokoje ir kt.

32. Mokinių žinios vertinamos pagal tokią schemą:32.1. Mokslo metai skirstomi pusmečiais.32.2. Pažymių skaičius per mėnesį – ne mažiau kaip vienas pažymys.33. Mokinių pasiekimai kas mėnesį aptariami klasės valandėlės metu (atsakingas

klasės vadovas).34. Mokymosi pasiekimai nuolat stebimi ir, esant reikalui, Vaiko gerovės komisijoje,

klasės vadovų, dalyko mokytojų, tėvų, mokyklos vadovų pasitarimuose aptariami.35. Metodinėse grupėse analizuojami pa(si)tikrinamųjų kontrolinių darbų, bandomųjų

egzaminų, egzaminų, įskaitų rezultatai. Priimami sprendimai dėl ugdymo turinio, mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo.

36. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, remdamasis klasės vadovų pateiktomis klasės mokinių mokymosi rezultatų ataskaitomis, rengia mokinių mokymosi rezultatų pusmečio ir metininę analizę, kurią pristato Mokytojų tarybos posėdžiuose, skelbimų lentoje. Esant būtinybei, priimami sprendimai dėl ugdymo proceso koregavimo.

VIII. INFORMAVIMAS

37. Vertinimo informacija pateikiama žodžiu ar raštu mokiniams, tėvams, kitiems mokytojams, mokyklos vadovybei.

38. Apie pasiekimų vertinimą ir informavimo tvarką (mokinių mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, vertinimo kriterijai, metodai ir formos) mokiniai informuojami mokslo metų pradžioje bendrame mokinių ir mokyklos vadovybės susirinkime, dalykų mokytojai pirmos mokslo metų pamokos metu, mokantis temą mokytojas informuoja apie pasiektą pažangą (žodžiu ar raštu), prieš kontrolinį darbą (savaitė iki kontrolinio) mokytojas

64

primena laiką ir vertinimo kriterijus, kontroliniai darbai rašomi pagal grafiką, mokinys privalo atsiskaityti už visas temas.

39. Apie mokinių pasiekimus tėvai (globėjai) informuojami elektroniniame dienyne; jei tėvai neturi galimybės naudotis internetu, informaciją apie mokinio pasiekimus ir lankomumą klasės vadovas 1 kartą per mėnesį atspausdina iš elektroninio dienyno ir perduoda tėvams sutartu būdu (per vaikus ar asmeniškai tėvams).

40. Tėvai (globėjai) informuojami apie vaiko mokymąsi pagal reikalą, bet ne rečiau kaip du kartus per metus tokia tvarka:

40.1. Gimnazija organizuoja Atvirųjų durų dienas; pateikia informaciją, susijusią su ugdymo proceso organizavimu, mokyklos internetiniame tinklalapyje, stenduose.

41. Klasių vadovai organizuoja klasių tėvų susirinkimus; bendrus renginius pagal poreikį; likus mėnesiui iki pusmečio pabaigos, informuoja auklėtinių tėvus apie numatomus neigiamus pusmečio įvertinimus; pasibaigus pusmečiui, pateikia informaciją apie pusmečio pažangumo ir lankomumo rezultatus; pasibaigus pusmečiui, individualiai supažindina su Mokytojų tarybos nutarimu, jei yra priimtų sprendimų dėl jų vaiko mokymosi, lankomumo, elgesio; informuoja apie skirtą nuobaudą ar padėką; raštu informuoja (įrašas elektroniniame dienyne arba kvietimas) apie renginius, susirinkimus ir pan., kuriuose turėtų dalyvauti.

41.1. Mokytojai informuoja tėvus (globėjus) apie mokomo dalyko turinį, vertinimo formą per klasių tėvų susirinkimus; aptaria vaiko individualius gebėjimus ir žinias per Atvirųjų durų dienas arba pagal poreikį.

41.2. Socialinė pedagogė oficialiu pranešimu, kuris registruojamas gimnazijoje, informuoja nepažangių ir daug pamokų be pateisinamosios priežasties praleidusių mokinių tėvus (globėjus).

42. Esant reikalui tėvai (globėjai) informuojami telefonu, organizuojami individualūs pokalbiai su klasės vadovu, dalykų mokytojais, kuruojančiu pavaduotoju ugdymui.

43. Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių pažanga ir pasiekimai aptariami dalyvaujant specialistams.

44. Mokslo metų pradžioje dalykų mokytojai su mokiniais aptaria bendrąją mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką, dalyko vertinimo metodiką, o kiekvienos pamokos pradžioje – ir konkrečius mokymosi uždavinius, užduotis, vertinimo kriterijus, atsiskaitymo laiką. Kabinetų skelbimų lentoje informuojama apie taikomą dalyko vertinimo metodiką.

VIII. VERTINIMO DALYVIAI IR JŲ VAIDMUO

45. Mokiniai:45.1. kartu su mokytoju aptaria numatomus mokymosi pasiekimus, užduotis bei

vertinimo kriterijus;45.2. nagrinėja vertinimo informaciją;45.3. mokytojo padedami, mokosi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus bei pažangą.

Atsižvelgdami į savo mokymosi sėkmę, planuoja tolesnį mokymąsi, kelia sau ateities tikslus. 46. Mokinių tėvai (globėjai):46.1. gauna aiškią, laiku pateikiamą ir reguliariai informaciją apie vaiko mokymąsi,

pažangą bei pasiekimus, mokymosi spragas ir reikiamą pagalbą;46.2. jiems teikiama informacija apie vertinimo kriterijus, procedūras ir tvarką,

Bendrųjų programų bei egzaminų programų paskirtį. 47. Mokytojai: 47.1. pagal pasirinktą būdą planuoja ir atlieka mokinių pažangos bei pasiekimų

vertinimą ugdymo procese; 47.2. apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus; 47.3. mokykloje nustatyta tvarka fiksuoja vertinimo informaciją; 47.4. informuoja mokinius, jų tėvus (globėjus), kitus mokytojus, mokyklos vadovus

apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas; 47.5. remdamiesi vertinimo informacija, analizuoja ir koreguoja mokinių mokymą ir

mokymąsi;

65

47.6. rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama reikiama pagalba;

47.7. derina tarp savęs mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimo metodikas. 48. Mokykla:48.1. nustato bendrą mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimo tvarką; 48.2. užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo

pakopos į kitą, tarp paralelių klasių, atskirų dalykų. Koordinuoja kontrolinių užduočių apimtis ir dažnumą;

48.3. vertina mokyklos ir mokytojo darbo kokybę, remdamasi mokinių pasiekimais ir atsižvelgdama į vaikų ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) socialinę padėtį, sociokultūrinę aplinką.

IX. BAIGIAMOSIOS PASTABOS

49. Vertinimo nuostatos gali kisti atsižvelgiant į Bendruosius ugdymo planus ir kitus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintus dokumentus.

__________________________________________

66

9 priedas


gimnazijos direktoriaus 2013 m. vasario 18 d.

įsakymu Nr. V- 31

UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS

MOKINIŲ LANKOMUMO APSKAITOS IR PAMOKŲ NELANKYMO PREVENCIJOSTVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos Mokinių lankomumo apskaitos ir pamokų nelankymo prevencijos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja klasių auklėtojų, dalykų mokytojų, socialinio pedagogo, direktoriaus pavaduotojų ugdymui, Vaiko gerovės komisijos veiklą, susijusią su mokinių pamokų lankomumo kontrole ir pamokų nelankymo prevencija.2. Aprašas nustato mokinių lankomumo Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijoje apskaitą ir prevencines poveikio priemones pamokų nelankymui mažinti ir padedančias mokiniui įgyvendinti teisę į mokslą.3. Aprašo tikslai:3.1. gerinti mokinių mokymo(si) kokybę ir didinti mokymo(si) motyvaciją;3.2. vykdyti mokinių mokyklos nelankymo prevenciją;3.3. nustatyti bendrus lankomumo apskaitos kriterijus.4. Aprašą įsakymu tvirtina gimnazijos direktorius.

II. LANKOMUMO APSKAITOS TVARKA5. Visi mokytojai : 5.1. pamokos metu (po pamokos) pažymi neatvykusius mokinius raide „n“. Jei mokinys pavėlavo, žymima ,, p’;5.2. jei mokinys 3 kartus be pateisinamos priežasties praleidžia konkretaus dalyko pamokas, dalyko mokytojas informuoja klasės auklėtoją pranešimu elektroniniame dienyne arba žodžiu. 6. Mokinių tėvai : 6.1. telefonu ar elektroniniu paštu informuoja klasės auklėtoją apie vaiko neatvykimą į gimnaziją pirmąją neatvykimo dieną (iki pamokų pabaigos), nurodo priežastis, o vėliau pristato gydytojo pažymą (jei vaikas sirgo) arba kitus nelankymo priežastį pateisinančius dokumentus, paaiškinimus;6.2. kartą per mėnesį pasirašo vaiko pasiekimų ir lankomumo suvestinę (neturintys prieigos prie elektroninio dienyno).7. Klasės auklėtojas:7.1. supažindina mokinius ir tėvus su šiuo Aprašu;7.2. kontroliuoja mokinių lankomumą ir vėlavimus, parengia tėvams, neturintiems prieigos prie elektroninio dienyno, jų vaikų mėnesio, pusmečių pasiekimų ir lankomumo suvestines,

67

bendradarbiauja su gimnazijos dalyko mokytojais, socialiniu pedagogu, direktoriaus pavaduotojais ugdymui; 7.3. surenka gydytojų pažymas, kitus dokumentus bei tėvų paaiškinimus dėl praleistų pamokų ir juos saugo iki pusmečio pabaigos, pasibaigus pusmečiui gydytojų pažymas pateikia sveikatos priežiūros specialistei;7.4. mokiniui neatvykus į gimnaziją ir tėvams, globėjams (rūpintojams) nepranešus, išsiaiškina mokinio neatvykimo priežastis, jei to nepavyksta padaryti, apie tai informuoja gimnazijos socialinį pedagogą. Jei po pamokų nei klasės auklėtojas, nei socialinis pedagogas nesužino mokinio neatvykimo priežasties, abu vyksta į mokinio namus, rašomas pokalbio protokolas, kurį pasilieka klasės auklėtojas;7.5. saugo mokinių, pabėgusių iš pamokų paaiškinimus, informuoja apie tai jų tėvus, socialinį pedagogą. Jei mokinys pabėga daugiau kaip tris kartus per mėnesį, teikia prašymą gimnazijos VGK dėl jo svarstymo;7.6. ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 5 d. pateisina mokinių praleistas pamokas, vadovaudamasis turimais dokumentais, paaiškinimais.8. Socialinis pedagogas:8.1. esat reikalui susisiekia su mokinių tėvais ir išsiaiškina mokinio neatvykimo į mokyklą priežastis, su klasės auklėtoju vyksta į mokinio tėvų namus, su seniūnijos socialine darbuotoja darbui su rizikos šeimomis lankosi socialinės rizikos šeimose;8.2. atlieka kiekvieno mėnesio lankomumo analizę ir iki kito mėnesio 8 d. pateikia direktoriaus pavaduotojams ugdymu;8.3. analizuoja pamokų praleidimo priežastis, planuoja prevencines priemones grąžinant mokinį į gimnaziją, konsultuojasi su kolegomis ir prireikus mokinį siunčia pas kitus specialistus;8.4. raštu informuoja mokinio tėvus, globėjus (rūpintojus), gimnazijos Vaiko gerovės komisiją (toliau – VGK), jei mokinys be pateisinamos priežasties per mėnesį praleido daugiau nei 50% pamokų ir inicijuoja jo svarstymą gimnazijos VGK dalyvaujant mokiniui, jo tėvams, globėjams (rūpintojams).9. Direktoriaus pavaduotojai ugdymui : 9.1. konsultuoja klasių auklėtojus, socialinį pedagogą, mokytojus;9.2. analizuoja socialinio pedagogo lankomumo apskaitos dokumentus; 9.3. tikrina, kaip klasės auklėtojai laikosi Aprašo reikalavimų, inicijuoja ir dalyvauja direkciniame pasitarime, kuriame sprendžiamos gimnazijos mokinių nelankymo problemos.10. Vaiko gerovės komisija : 10.1. nagrinėja mokinių nenoro lankyti gimnaziją, gimnazijos nelankymo, baimių eiti į gimnaziją, imasi veiksmų, padedančių sugrąžinti vaikus į gimnaziją ir sėkmingai mokytis;10.2. konsultuoja mokinius, nelankančius gimnazijos, mokinių tėvus, mokytojus, klasės auklėtojus;10.3. aptaria lankomumo problemas, svarsto mokinius, kurie nuolat turi lankomumo problemų;10.4. išnaudojusi visas švietimo pagalbos dėl gimnazijos nelankymo priemones, gali kreiptis į gimnazijos direktorių ir siūlyti kreiptis į savivaldybės VGK dėl minimalios ar vidutinės vaiko priežiūros priemonės skyrimo.

III. PRALEISTŲ PAMOKŲ PATEISINIMO KRITERIJAI

11. Praleistos pamokos laikomos pateisintomis:11.1. dėl mokinio ligos ( pristačius medicininę pažymą apie ligą);

68

11.2. dėl tikslinių iškvietimų : 11.2.1. dėl įrašymo į karinę įskaitą;11.2.2. į policijos komisariatą;11.2.3. į teismą;11.3. dėl kitų priežasčių : 11.3.1. dėl ypač nepalankių oro sąlygų;11.3.2. dėl autobuso, vežančio mokinius į mokyklą, neatvykimo ar vėlavimo;11.3.3. dėl artimųjų mirties;11.3.4. dėl tėvų paaiškintų svarbių priežasčių.

IV. LANKOMUMO SKATINIMO IR DRAUSMINIMO PRIEMONĖS 12. Skatinimas:12.1. kiekvieno mėnesio pradžioje mokinio, nepraleidusio per praėjusį mėnesį pamokų, viešas pagyrimas klasėje;12.2. padėkos įteikimas mokiniui mokslo metų pabaigoje, per metus nepraleidusiam pamokų ; 12.3. mokslo metų pabaigoje mažiausiai praleidusi pamokų klasė apdovanojama nemokama ekskursija.13. Drausminima s: 13.1. įspėjimai;13.2. pranešimai tėvams;13.3. svarstymas direkciniame pasitarime;13.4. svarstymas VGK.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS14. Klasių auklėtojai, socialinis pedagogas, 5 – IV gimnazijos klasių mokiniai pasirašytinai supažindinami su Aprašu.15. Mokinių tėvai supažindinami su Aprašu tėvų susirinkimų metu arba individualiai.16. Aprašas skelbiamas gimnazijos internetiniame tinklalapyje ir elektroniniame dienyne.

69

· Web view11.1. siekiant pamokų planavimo ir organizavimo gerinimo, vadovautis patobulinta...

Documents

Transcript of · Web view11.1. siekiant pamokų planavimo ir organizavimo gerinimo, vadovautis patobulinta...