Vytauškytė, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Džiuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
-
Upload
arturas-zeludevicius -
Category
Documents
-
view
302 -
download
0
Transcript of Vytauškytė, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Džiuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
1/146
Vilniaus pedagoginis universitetas
Socialini moksl fakultetasEkonomikos katedra
Vytas Navickas
Diuljeta Rukyt
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMOMETODINIAI NURODYMAI
Metodin priemon
Vilnius, 2010
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
2/146
UDK 378.6:378.2(474.5)(072)Na295
Metodin priemon apsvarstyta Vilniaus pedagoginio universiteto Socialini moksl
fakulteto Ekonomikos katedros posdyje 2009 m. lapkriio 30 d. (protokolo Nr. 12),
Vilniaus pedagoginio universiteto Socialini moksl fakulteto tarybos posdyje
2009 m. lapkriio 30 d. (protokolo Nr. 24) ir rekomenduota spausdinti.
Recenzavo:
prof. habil. dr. Aleksandras Vytautas Rutkauskas (VGTU)
doc. dr. Saulius Stanaitis (VPU)
ISBN 978-9955-20-500-5 Vytas Navickas, 2010 Diuljeta Rukyt, 2010
Vilniaus pedagoginis universitetas, 2010
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
3/146
3
Turinys
VADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51. MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
1.1. Bendra informacija, tikslas ir udaviniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61.2. Magistro baigiamojo darbo temos pasirinkimas
ir formulavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 81.3. Mokslins literatros studijavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 101.4. Objekto nustatymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 131.5. Problemos formulavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15
1.6. Hipotezs(-i) klimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 171.7. Tikslo ir udavini formulavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 191.8. Metod parinkimas ir pagrindimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 211.9. Duomen analizavimas ir interpretavimas . . . . . . . . . . . . . . . . 391.10. Magistro baigiamojo darbo rengimo etapai . . . . . . . . . . . . . . . . 401.11. Pagrindiniai magistro baigiamojo darbo
rengimo reikalavimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43
2. MAGISTRANT, MOKSLINI DARB VADOVIR KONSULTANT TEISS IR PAREIGOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47
2.1. Magistrant teiss ir pareigos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 472.2. Vadovavimas magistrantams ir j konsultavimas . . . . . . . . . . 49
3. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO STRUKTRINI DALIREIKALAVIMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52
3.1. Antratinis (titulinis) lapas ir aprao pavyzdys . . . . . . . . . . . . . 553.2. Turinys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 56
3.3. Santrumpos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 563.4. vadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 573.5. Pagrindin dalis (dstymas) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 593.6. Ivados . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 643.7. Literatra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 653.8. Santrauka usienio kalba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 683.9. Priedai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
4/146
4 MA G IS TR O B A IG IA MO J O D A R B O R EN GIMO METO D IN IA I N UR O D YMA I | Metod in pr i emon
4. BENDRIEJI MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMOREIKALAVIMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70
4.1. Teksto pateikimas ir magistro baigiamojo
darbo apipavidalinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 704.2. Naudotos mokslins literatros pateikimas . . . . . . . . . . . . . . . . 754.3. Literatros aprao sudarymas ir pavyzdiai . . . . . . . . . . . . . . . 814.4. Lenteli, paveiksl pateikimas, skaii
ir formuli raymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 87
5. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO GYNIMAS . . . . . . . . . . . . . . 1105.1. Magistro baigiamojo darbo pateikimas katedrai
ir recenzent paskyrimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 110
5.2. Pasirengimas pristatyti magistro baigiamj darbir informacins mediagos paruoimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 111
6. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VERTINIMAS . . . . . . . . . . . 1146.1. Magistro baigiamojo darbo vertinimas
kiekvieno semestro metu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1146.2. Mokslinio darbo vadovo atsiliepimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1166.3. Magistro baigiamojo darbo recenzavimas . . . . . . . . . . . . . . . . 1166.4. Magistrantros baigiamj darb gynimo komisijos
posdyje tvarka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1176.5. Magistro baigiamojo darbo vertinimo kriterijai . . . . . . . . . . . 1196.6. Teiss ginti magistro baigiamj darb nesuteikimas . . . . . . . 1216.7. Magistro baigiamojo darbo vertinimo sistema . . . . . . . . . . . . 123
LITERATRA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 126
PRIEDAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 132
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
5/146
5
VADAS
Leidinys yra skirtas Vilniaus pedagoginio universiteto Socialini moks-
l fakulteto Ekonomikos katedros magistrantams, studijuojantiems pagal
program vietim staig vadyba ir administravimas, magistro baigia-mj darb1 vadovams, i darb recenzentams ir konsultantams, sie-
kiant numatyti vienodus MBD rengimo ir gynimo reikalavimus, i dar-
b vertinimo kriterijus.
Leidinyje pateikiama bendro pobdio informacija apie MBD, apta-
riama io darbo struktra, atskir jo dali turinio reikalavimai, apimtis,
bendrieji MBD rengimo reikalavimai, magistrant, mokslini darb va-
dov ir konsultant teiss bei pareigos, pagrindiniai klausimai, susij su
pasirengimu ginti MBD, jo gynimu ir vertinimu.
Rengiant iuos metodinius nurodymus pasinaudota analogikais vai-
ri Lietuvos auktj mokykl (Vilniaus universiteto Ekonomikos ir Ko-
munikacijos fakultet, Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir fi-
nans valdymo fakulteto, Vilniaus universiteto V Tarptautinio verslo
mokykla, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, iauli universitetoSocialini moksl fakulteto) dstytoj ir kt. mokslinink darbais.
Metodins priemons autoriai dkoja Vilniaus pedagoginio universi-
teto Ekonomikos katedros dstytojams, pateikusiems verting pastab ir
pasilym.
R
1 Toliau MBD.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
6/146
6 MA G IS TR O B A IG IA MO J O D A R B O R EN GIMO METO D IN IA I N UR O D YMA I | Metod in pr i emon
1. MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
1.1. Bendra informacija, tikslas ir udaviniai
MBD tai savarankika, analitin, originali baigiamoji mokslinio tiria-
mojo teorinio ar / ir taikomojo pobdio studija, rodanti autoriaus ge-bjim panaudoti studij metu gytas ir apibendrintas pasirinktos spe-
cialybs (programos vietimo staig vadyba ir administravimas) inias.
Apgynus MBD yra suteikiamas magistro laipsnis.
MBD tai pagal autoriaus pasirinkt (suderint su MBD moksliniu
vadovu ir patvirtint katedroje) tem savarankikai parengtas mokslinis
darbas, pagrstas atliktais tyrimais, privalomas visiems Vilniaus pedago-
ginio universiteto Socialini moksl fakulteto Ekonomikos katedros stu-dentams, studijuojantiems pagal II pakopos studij program vietimo
staig vadyba ir administravimas.
MBD padeda vertinti studento pasirengimo atlikti mokslin darb
lyg, jo kritinio mstymo, interpretavimo ir kitus bendruosius gebjimus,
susijusius su gyt ini teoriniu ir praktiniu taikymu, sprendiant konk-
reias problemas.
MBD tikslas suteikti studentui galimyb gyti magistro laipsn pagal
pasirinkt studij program vietimo staig vadyba ir administravimas.
MBD udaviniai:
parodyti studento gebjim, taikant teorines inias, pasitelkiant
mokslinius darbus, formuluoti pasirinktos mokslo srities ir kryp-
ties problem(-as);
parinkti problemai sprsti tinkamus tyrimo metodus ir pagrsti j
pasirinkim;
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
7/146
1 . MA G IS TR O B A IG IA MA S IS D A R B A S 7
atlikti tyrim, surenkant reikalingus empirinius duomenis;
atliekant mokslins literatros ir duomen analiz pateikti rezulta-
tus, kurie leist suformuluoti pagrstas ivadas, rekomendacijas irpasilymus, sprendiant teorinio bei praktinio pobdio proble-
mas.
MBD pobdis
MBD gali bti teorinis ar / ir taikomasis. Pagal tai, kokio pobdio
MBD raomas, keliami skirtingi reikalavimai.
Teorinio pobdio MBD turi bti:pateikiamas mokslins literatros studijomis pagrstas teorini
koncepcij ir atskir teigini kritinis vertinimas;
apvelgta nagrinjama tema usienyje ir Lietuvoje (svarbiausi moks-
liniai darbai, didel dmes skiriant skirtingoms teorinms koncep-
cijoms, probleminiams, diskusiniams klausimams), aptariama ak-
tuali situacija;
remiantis atlikta mokslins literatros analize, pateikiama vairi
teorini koncepcij ir teigini vertinimas bei autoriaus studento
argumentuota nuomon;
nurodomos realios nagrinjamos problemos teorini teigini, me-
todik, silym, rekomendacij ir pan. taikymo galimybs Lietuvos
vietimo staig praktikoje.
Praktinio (taikomojo) pobdio MBD turi bti:
pateikiama nagrinjamos problemos teorin analiz, aptariant pri-
paintas teorijas, metodikas, diskusinius ir probleminius klausi-
mus (apvelgiant tiek usienyje, tiek Lietuvoje atliktus svarbiausius
mokslinius darbus);
remiantis vairiais mokslini tyrim metodais analizuojama esama
problemin situacija;
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
8/146
8 MA G IS TR O B A IG IA MO J O D A R B O R EN GIMO METO D IN IA I N UR O D YMA I | Metod in pr i emon
vadovaujantis surinktais mokslini tyrim duomenimis, atliekama
analiz, pateikiamos argumentuotos ivados, silymai, rekomenda-
cijos, prognozs.
1.2. Magistro baigiamojo darbo temos pasirinkimas ir
formulavimas
MBD temos pasirinkimas tai pirminis studento savarankiko darbo ra-
ymo etapas, nuo kurio daugiausia priklauso ir bsimo darbo vert.
Studentai, studijuojantys pagal program vietimo staig vadyba ir
administravimas, MBD tem gali pasirinkti i Vilniaus pedagoginio uni-
versiteto Socialini moksl fakulteto Ekonomikos katedros pasilyt
preliminari tem srao, o pasitar su MBD vadovu j gali koreguoti ar
silyti savo tem, kuri turi atitikti socialini moksl studij srities eko-
nomikos krypties programos vietimo staig vadyba ir administravimas
turin.Pagal program vietimo staig vadyba ir administravimas studijuo-
jantiems studentams renkantis MBD tem rekomenduojama atsivelgti
mons, staigos ar organizacijos, kurioje jie dirba, interesus, nes tai gali
palengvinti gauti MBD reikaling informacij, be to, gali bti suteiktos
palankios slygos rayti darb bei praktikai panaudoti darbo rezultatus.
Studentas, pasirinks MBD tem ir j suderins su darbo vadovu, rao
praym Socialini moksl fakulteto dekanui, praydamas skirti MBDvadov. Galutins MBD temos aptariamos ir tvirtinamos Ekonomikos
katedros posdio metu.
Raant MBD, iimtiniais atvejais (ikilus nenumatytoms aplinkybms)
darbo tema ir temos formuluot gali bti koreguojamos, taiau tik tuo
atveju, jeigu tam bus pritarta Ekonomikos katedros posdyje. Kadangi
MBD tema yra svarbi teorine ir praktine prasme, j pasirenkant patartinaatkreipti dmes iuos kriterijus:
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
9/146
1 . MA G IS TR O B A IG IA MA S IS D A R B A S 9
Tema turi bti aktuali, t. y. svarbi mokslo krypties teorijai ir prak-
tikai. Nustatant jos aktualum, ieities taku laikoma mokslin
hipotez(-s), t. y. rezultatas, kur tikimasi gauti, atlikus tyrim2
.Tema turi bti nauja, svarbi, domi, inoma ir patraukli autoriui bei
atitinkanti socialini moksl studij srities ekonomikos krypties
studij programos vietimo staig vadyba ir administravimas da-
lyk teorij ir praktik.
Renkantis tem patartina pagalvoti, ar esama pakankamai moks-
lins literatros, ar gerai inoma problemin sritis? Kuo daugiau
tyrjas skaito ir diskutuoja su skirtingais monmis, tuo daugiauaikja tema, vystomas koncepcinis rmas3.
Renkantis MBD tem rekomenduojama pamstyti apie darbo gyven-
dinimo galimybes sau artimoje aplinkoje (pvz.: universitete, staigoje ar
organizacijoje, kurioje dirbama), nes tai gali palengvinti tiek vidini (pvz.,
vidini mons audito ataskait), tiek iorini antrini (pvz., vairi ins-
titucij registruojamos statistikos) informacijos altini prieinamum.
Grynai teorin tem rayti sunku. Teorinio darbo mediaga tai jau
esamos teorijos, modeliai ir metodai, kuriuos reikia lyginti, prieinti, sieti,
gryninti, pildyti, ikelti j trkumus ir pan.4Renkantis tem, patartina
atsivelgti savo polinkius, gabumus, teorin pasirengim, motyvacijos
lyg. Taip pat pagalvoti, ar darbo vadovas sugebs konstruktyviai padti
pasirinkus toki tem.
Ypa svarbu nustatyti MBD temos nagrinjimo ribas. MBD turibti gvildenama konkreti problemin sritis. MBD raantis studen-
tas gali itirti tik dal (srit) j dominanios temos.
Daniausiai nuo to, kokia pasirenkama MBD tema, priklauso bsimo
darbo vert, todl patartina atkreipti dmes iuos dalykus:
2 Kardelis K.Mokslini tyrim metodologija ir metodai: vadovlis [treias leidimas].iauliai: Lucilijus, 2005, p. 104.
3 ydinait V. Tyrimo dizainas: struktra ir strategijos: mokomoji knyga. Kaunas:Technologija, 2007, p. 42.
4 Rienecher L., Jorgensen P. S. Kaip rayti mokslin darb.Vilnius: Aidai, 2003, p. 61.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
10/146
10 MA G IS TR O B A IG IA MO J O D A R B O R EN GIMO METO D IN IA I N UR O D YMA I | Metod in pr i emon
Temos pavadinimas turi bti tikslus, nes per daug plati tema gali
bti inagrinta pavirutinikai ir nebus atskleista problemos esm.
Temos formuluot turi bti lakonika (pavadinimas neturt viry-ti deimties odi), sukoncentruota esmines kategorijas.
Temos formuluot negali bti triviali5. Tipika formuluots klaida,
pvz.: Ekonominio (ekologinio, fizinio, darbinio ir pan.) ugdymo reik-
m mokini tobuljimui6.
1.3. Mokslins literatros studijavimasMokslins literatros studijavimas trunka vis laik, kol raomas mokslo
darbas, pradedant temos pasirinkimu, hipotezs(-i) formulavimu ir bai-
giant tyrimo rezultat interpretavimu ir analizavimu.
Pradedant rayti mokslo darb, pirmiausia reikia susipainti su moks-
line literatra. Tuomet atsiranda galimyb pagrsti, kodl pasirinkta tokia
tema. Naujausia mokslini tyrim mediaga skelbiama mokslo urnal
straipsniuose ir mokslini konferencij mediagoje, kiek senesn mo-
nografijose. Vadovliai gali bti tinkami tik susipainti su nagrinjama
tema. Studijuojant naujausi mokslin literatr yra suinoma ne tik apie
naujausius mokslo darbus, bet ir, esant reikalui, koreguojamas raomas
MBD, taip pat atsiranda galimyb rasti nauj duomen, patvirtinani
ar paneigiani turimus faktus. Mokslins literatros duomen pagrin-
du konkretizuojamos hipotezs, formuluojamas darbo tikslas, udaviniai,sudaromas darbo planas.
Bibliotek elektroniniuose kataloguose iekant mediagos pagal an-
trat, autoriaus pavard, prasmin od ir kt. bdais, galima rasti kny-
g, straipsni, atitinkani studijuojam tem. Paieka elektroniniuose
5 Trivialus[lot. trivialis paprastas]: 1) banalus, lktas, nuvalkiotas, neoriginalus;2) lyktus, bjaurus (r. Tarptautini odi odynlis. Sudarytoja A. Mackeviien.Vilnius: UAB Gimtin, 1999, p. 353).
6 Tamoinas T. Socialini tyrim kvalifikacinis darbas: vado struktra:mokomojiknyga. iauliai: V iauli universiteto leidykla, 2003, p. 20.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
11/146
1 . MA G IS TR O B A IG IA MA S IS D A R B A S 11
kataloguose nra sudtinga. Svarbiausia pasirinkti tinkam paiekos od.
Pradiniame literatros paiekos etape tikslinga pasinaudoti ne tik Vilniaus
pedagoginio universiteto bibliotekos fondais, bet ir Lietuvos integralia bi-bliotek informacijos sistema LIBIS7(prieiga per internet: ).
Daugel ms alies socialini moksl publikacij, paskelbt Lietuvos
mokslo urnaluose (Ekonomika, Ininerin ekonomika, Intelektin
ekonomika, Problemos, Organizacij vadyba, Socialiniai mokslai,
Informacijos mokslai, Vadyba, Socialini moksl studijos, Socia-
linis darbas, ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA ir kt.), galima rastiinternete.
Usienio ali mokslinink naujausi straipsni patartina iekoti tarp-
tautinse duomen bazse, kuri nema dal prenumeruoja vairios (taip
pat ir Vilniaus pedagoginio universiteto) bibliotekos. i bazi pavadini-
mai ir j internetiniai adresai pateikiami Vilniaus pedagoginio universi-
teto bibliotekos tinklalapio skyrelyje Prenumeruojamos ir testuojamos
duomen bazs (prieiga per internet: ). Reikia atkreipti dmes tai, kad daugel mint tarptauti-
ni duomen bazi nemokamai pasiekti galima tik naudojantis Vilniaus
pedagoginio universiteto kompiuteriais (r. 1 lentel).
7 Lietuvos integrali bibliotek informacijos sistema LIBIS[interaktyvus]. Prieiga perinternet: .
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
12/146
12 MA G IS TR O B A IG IA MO J O D A R B O R EN GIMO METO D IN IA I N UR O D YMA I | Metod in pr i emon
1 lentel. VPU prenumeruojamos ir testuojamos duomen bazs*
Duomen bazs pavadinimasTrumpas
apraymasJungimosi bdai
Academic Search CompleteEBSCO Publishing
DaugiatemVisatekst
I VPU kompiuteri tinklo be slaptaodiI kit kompiuteri su slaptaodiais
Business Source CompleteEBSCO Publishing
EkonomikaVisatekst
I VPU kompiuteri tinklo be slaptaodiI kit kompiuteri su slaptaodiais
Education Research CompleteEBSCO Publishing
vietimasVisatekst
I VPU kompiuteri tinklo be slaptaodiI kit kompiuteri su slaptaodiais
ERICEBSCO Publishing
vietimasBibliogran
I VPU kompiuteri tinklo be slaptaodiI kit kompiuteri su slaptaodiais
OECDiLibrary EkonomikaVisatekst
Vartotojo vardas 46382Slaptaodis sepoct09
Oxford English DictionaryOnline
Angl kalbosaikinamasisodynas
I VPU kompiuteri tinklo
Oxford Reference Online: ThePremium Collection
InformacinileidiniVisatekst
I VPU kompiuteri tinklo be slaptaodiI kit kompiuteri su slaptaodiais
Oxford University Press:Oxford Journals Online
DaugiatemVisatekst
(194 pavadinimurnalai)
Tik i VPU kompiuteri tinklo
PsycARTICLESEBSCO Publishing
PsichologijaVisatekst
I VPU kompiuteri tinklo be slaptaodiI kit kompiuteri su slaptaodiais
Research Starters - BusinessEBSCO Publishing
VerslasVisatekst
I VPU kompiuteri tinklo be slaptaodiI kit kompiuteri su slaptaodiais
Research Starters - EducationEBSCO Publishing
vietimasVisatekst
I VPU kompiuteri tinklo be slaptaodiI kit kompiuteri su slaptaodiais
Research Starters - SociologyEBSCO Publishing
SociologijaVisatekst
I VPU kompiuteri tinklo be slaptaodiI kit kompiuteri su slaptaodiais
Regional Business NewsEBSCO Publishing
VerslasVisatekst
I VPU kompiuteri tinklo be slaptaodiI kit kompiuteri su slaptaodiais
SAGE Journals Online DaugiatemVisatekst(452 pavadinimurnalai)
Tik i VPU kompiuteri tinklo
The Scientist Gamtos mokslaiVisatekst
Tik i VPU kompiuteri tinklo
* Daugelis i mint duomen bazi yra prieinamos i Vilniaus pedagoginio universiteto(VPU) kompiuteri tinklo.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
13/146
1 . MA G IS TR O B A IG IA MA S IS D A R B A S 13
Duomen bazs pavadinimasTrumpas
apraymasJungimosi bdai
ScienceDirect
Prenumeruojam Elsevierleidyklos urnal elektroni-ns versijos.
Daugiatem
Visatekst(462 pavadinimurnalai)
Tik i VPU kompiuteri tinklo
SocINDEX with Full TextEBSCO Publishing
SociologijaVisatekst
I VPU kompiuteri tinklo be slaptaodiI kit kompiuteri su slaptaodiais
Verslo inios Verslo naujienarchyvasVisatekst
I VPU kompiuteri tinklo su slaptaodiais
Tekstai i interneto. Reikia inoti, kad patalpinti tekst, straipsn irkit mediag internet gali bet koks asmuo, todl internete yra labai
daug abejotinos kokybs mediagos. Straipsnis rpima tema gali bti pa-
raytas ne mokslininko, bet neinomo autoriaus. Autoriai, kuri autori-
ns teiss negalioja, j straipsniai ar kt. mediaga danai prieinama kiek-
vienam interneto vartotojui.
1.4. Objekto nustatymas
Objektas yra tai, k yra nukreiptas painimo procesas. Juo gali bti so-
cialinis procesas, arba socialins realybs sritis, arba kokie nors visuome-
niniai santykiai, kuriuose gldi socialinis prietaravimas.8Kitaip tariant,
objektu gali bti visa tai, kas apima socialin prietaravim, socialin rei-
kin ar sukelia problemin situacij.Kadangi mokslinio darbo tikslas atskleisti vidinius ir iorinius
objekto ryius, pagrindinis dmesys yra skiriamas prieasties ir pase-
kms ryiams nagrinti. ie ryiai rodo, kaip vienas reikinys (prieas-
tis) tam tikromis aplinkybmis sukelia, slygoja kit reikin (pasekm)9.
Ekonomikos tyrim objektu gali bti bet koks ekonominis reikinys,
8 Luobikien I. Sociologini tyrim metodika.Kaunas: Technologija, 2003, p. 29.9 Tamoinas T. Socialini tyrim kvalifikacinis darbas: vado struktra: mokomoji
knyga. iauliai: V iauli universiteto leidykla, 2003, p. 26.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
14/146
14 MA G IS TR O B A IG IA MO J O D A R B O R EN GIMO METO D IN IA I N UR O D YMA I | Metod in pr i emon
ekonominis procesas, ekonominiai santykiai, veikla, mon ir t. t. Danai
objektas yra siaurinamas. Pvz.: Lietuvos maisto pramon susideda i m-
sos, pieno, konditerijos ir kt. pramons ak.Darbo temos formuluot turi atspindti atsakymus tokius klausimus,
pvz.:
Ar bus nagrinjama visa, pvz., mons, veikla ar atskiri jos rodik-
liai?
Ar bus aptariamas darbo organizavimo procesas?
Kokia teorinio pobdio problema bus nagrinjama?
Kokie procesai ar reikiniai, vyk ar vykstantys regione, alyje, busnagrinjami?
Praktinio pobdiodarbuose, kai naudojami moni rodikliai, danai
kyla problem vardijant mon. Tokiu atveju pagal etikos reikalavimus
danai raoma X mons veikla ir pan., taiau darbe privaloma apib-
dinti X mons veiklos pobd (pvz., paslaug, prekybos, gamybos mo-
n ir pan.), jos mast, ryius su kitais kio subjektais.
Mokslo darbe taip pat turi bti apibrta konkreti tiriamojo objekto
vieta, nurodant, kuryra atliekamas tyrimas (pvz.: monje, apskrityje, a-
lyje, grupje ir kt.). Taip pat reikia konkreiai apibrti nagrinjam laiko-
tarp kada?(pvz.: deimtmetis, 20052010 m. ir t. t.).
Savaime suprantama, kad teorinio pobdio darbuose ne visada ga-
lima atsakyti klausimus kur? ir kada?Taip pat darbo tema ne visada
nusako ekonomikos tyrimo objekt, mokslininkai danai iskiria tyrimodalyk. Ekonomikos mokslo dalykas rodo, kokias ios srities savybes,
poymius tiriame, pavyzdiui, nuosavybs santykius ems kyje, pra-
mons moni finans k ir t. t.10Praktinio pobdio darbuose dalykas
koncentruotai ireikia ry tarp tyrimo objekto ir problemos, t. y. foku-
suoja savyje pagrindin problemos klausim, susijus su prielaida apie ga-
10 Povilinas A.Moksliniai ekonomikos tyrimai: pasirengimas, vykdymas, realizavimas.Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p. 147.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
15/146
1 . MA G IS TR O B A IG IA MA S IS D A R B A S 15
limyb rasti stebimus dsningumus11. Kitaip tariant, tyrimo dalykas turi
tas objekto savybes, kurios geriausiai atspindi tiriam problem ir kurias
norima tirti.Raant praktinio pobdio mokslo darb, apibriamas stebjimo (at-
rankos) vienetas. Stebjimo vienetas yra tiriamosios visumos esmini
poymi ir savybi turtojas, tiriamosios visumos atstovas. Juo gali bti
mon, kio aka ir pan.12Stebjimo (atrankos) vienetasyra tai, i ko
gauname tyrimui reikaling informacij. Tam skiriamas ypa didelis d-
mesys. Stebjimo (atrankos) vienetu gali bti:
individas (vartotojas, pirkjas, studentas, konkreios profesijos at-stovas ir t. t.);
grup (eima, sekta, gauja ir t. t.);
organizacija (firma, universitetas, gamybos, prekybos mon, nam
kis ir t. t.).
1.5. Problemos formulavimasDarbo pradioje reikia konkreiai apibrti mokslin problem, kuri
planuojama gvildenti MBD. Mokslin problema lemia ne tik tai, koks bus
darbo tikslas,bet ir kokie udaviniai bus formuluojami jam pasiekti.
Problematika problem visuma, problemos konteksto apraymas
(problematika gali apimti daugel problem). Tai didels apimties ko-
kios nors temos problem sankaupa. I pradi problema formuluoja-ma ini lygmeniu (kitaip tariant, iekoma ini u esam ini ribos).
Problema tai kakas, kas nukrypsta nuo taisykli ir prastini dalyk.
Problema kyla, kai kakas vyksta ne taip, kaip visada, kai yra ne taip, kaip
11 Kardelis K.Mokslini tyrim metodologija ir metodai: vadovlis [treias leidimas].iauliai: Lucilijus, 2005, p. 116.
12 Povilinas A.Moksliniai ekonomikos tyrimai: pasirengimas, vykdymas, realizavimas.Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p. 147.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
16/146
16 MA G IS TR O B A IG IA MO J O D A R B O R EN GIMO METO D IN IA I N UR O D YMA I | Metod in pr i emon
nortsi.13Problema yra tai, kas kelia abejon, kakas, kam apibrtoje
srityje trksta atsakymo / sprendimo. Tai yra esminis teorinis ar prak-
tinis prietaravimas tarp to, kas yra inoma, ir to, k norima suinoti.Taiau formuluojant problem btina sitikinti, kad tai tikra problema, o
ne tik jos poymiai. Problemos formulavimas yra problemos apibdini-
mas, apibrimas, nustatymas.14Neverta formuluoti problemos i dalini
tem, apie kurias darbe nebus kalbama. Nors problemos formuluot pa-
prastai netapatinamasu raomo darbo tema, taiau temos pasirinkimas
vyksta kartu formuluojant problem.
Probleminiai klausimai svarbs daliniai darbo tikslai. Todl i pra-di patartina ikelti kelet problemini klausim, kol bus suformuluota
darbo problema.
Problemos formuluot tai vienas ar keletas tarpusavyje susijusi
klausim, kuriuos norima rasti atsakym, arba vienas ar keletas tarpu-
savyje susijusi pasakym, kuriuos norima: apibdinti, aptarti, suklasifi-
kuoti, ianalizuoti ar interpretuoti, pateikti argument, susieti, integruoti,
vertinti, paversti veiksm planu arba teze, kuri norima pagrsti15. Prob-
lemos formuluot kiekvieno savarankiko darbo pranaumas, nes geras
rato darbas labiau priklauso nuo problemos formuluots negu nuo pa-
naudotos literatros16. Darbo problema turi bti grindiama ini taiky-
mu, todl kiekvienas svarbus pastebjimas gali bti problemins ieities
taku. Problemos formuluot konkretaus klausimo iklimas tam tikro-
je problemikoje srityje.
13 Rienecher L., Jorgensen P. S. Kaip rayti mokslin darb. Vilnius: Aidai, 2003, p. 102.14 Povilinas A.Moksliniai ekonomikos tyrimai: pasirengimas, vykdymas, realizavimas.
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p. 128.15 Rienecher L., Jorgensen P. S. Kaip rayti mokslin darb. Vilnius: Aidai, 2003,
p. 102103.16 Ten pat, p. 101.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
17/146
1 . MA G IS TR O B A IG IA MA S IS D A R B A S 17
1.6. Hipotezs(-i) klimas
Nustatant problemos aktualum, ieities taku gali bti laikoma mokslin
hipotez, t. y. rezultatas, kur tikimasi gauti atlikus tyrim. Remiantis hi-
poteze, apibriama tyrimo koncepcija (pagrindin idja), konkretizuo-
jama tyrimo kryptis ir pasirenkami reikalingi tyrimo metodai. Siekiant
veiksmingo tyrimo, hipotezbtina suformuluoti taip, kad remiantis su-
rinkta faktine mediaga j bt galima patvirtinti arba paneigti.17Teigi-
nys arba pamatuotas spjimas, siejamas su konkreia situacija, formuluo-
jamas kaip empirinio tikrinimo pagrindas.18
Hipotez pradinis punktastolimesniam tyrimui, kurio metu ji gali pasitvirtinti arba bti atmesta.
Hipotez (hypothesis) prielaida, nerodytas teiginys.19Tai ne-
patikrinta teorija arba galimas paaikinimas20. Hipotez tai i moks-
lins literatros ir faktins mediagos preliminari apibendrinim for-
muluojama (sukuriama) mokslin prielaida ar mokslinis spjimas, kuriuo
bandoma nusakyti numatytus tirti neinomus reikinius, j prieastinius
ryius ir kt. Tai bet koks tvirtinimas, kuris logikai pagrstas, bet tik neklausimo forma. Hipotez yra mokslinio painimo forma, ireikianti
mokslikai pagrstus, taiau dar nepatikrintus ir nepatvirtintus dalykus:
naujus dsningumus, prieasties ir pasekms ryius, objektus ir j struk-
tras bei ypatybes.
Hipotezmis, remiantis naujais faktais, yra tikrinamas teigini, teo-
rij idj teisingumas. Taiau hipotezs gali padti patikrinti pai fakt
teisingum ir j interpretacij. Hipotez, neatitinkanti fakto, iplia j i
17 Sociologija. Ed. A. Giddens. I angl kalbos vert J. Markeviien, D. Masilionis,A. Valantiejus. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2005, p. 589.
18 Ten pat,p. 632.19 Vainien R. Ekonomikos termin odynas: apie 1400 termin.Vilnius: Tyto alba,
2005, p. 104.20 ., . . : c-. . .
. . . : -, 2000, c. 65.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
18/146
18 MA G IS TR O B A IG IA MO J O D A R B O R EN GIMO METO D IN IA I N UR O D YMA I | Metod in pr i emon
prasto teorinio konteksto. Taip pat ji padidina tikimyb surasti jame tai,
kas anksiau nebuvo pastebta.21
Hipotezs altiniai:mokslin literatra;
autoriaus, raanio darb, profesin patirtis arba intuicija.
Geros hipotezs kriterijai:
Hipotez turi bti formuluojama taip, kad j bt galima patvirtin-
ti arba paneigti remiantis galimais moksliniais metodais. Turi bti
panaudotos tokios procedros, kurios leist surasti, pagrsti btenttuos ryius ir santykius, kurie numatyti keliant hipotez(-es).
Hipotez turi bti aiki ir paprasta, joje negali bti svok, kuri
negalima bt empirikai patikrinti (pvz.: Kuo didesns mons in-
vesticijos tuo didesnis pelnas).
Mokslinje hipotezje neturi bti prietaravim arba vertinamj
sprendim. Sprendiame apie faktus, o ne ireikiame savo sp-
dius (pvz.: Gerjant alies ekonominei situacijai, maiau moni
emigruoja usien; taiau, negalima tokia hipotezs formuluot:
Jeigu bt geresn alies ekonomin situacija, mons nevaiuot
usien).
Hipotez turi bti pritaikyta visam socialiniam reikiniui, kur ji
tiesiogiai be iimi aikina (pvz.: Didjant banko kreditori skai-
iui, didja banko rizika).Hipotez(-s) paprastai siejama(-os) su darbo udaviniais.
21 Tidikis R. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universite-tas, 2003, p. 345.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
19/146
1 . MA G IS TR O B A IG IA MA S IS D A R B A S 19
1.7. Tikslo ir udavini formulavimas
Darbo (tyrimo) tikslas yra orientuotas galutin darbo rezultat ir sieja-
mas su darbo tema. Darbo tikslas turt bti formuluojamas glaustai, t. y.
vienu sakiniu (pvz.: Darbo tikslas vertinti X mons veiklos rezulta-
tus 20042009 m. ir iaikinti nepanaudotus rezervus jai gerinti). Tyrimo
tikslas rasti pagrst mokslins problemos sprendim.22 Daniausiai
naudojama i kategorij klasifikacija, pagal kuri iskiriami:
tiriamieji ()vertinamieji, nustatomieji) tikslai, kuriais siekiama
nustatyti, kas vyko menkai suprantamose situacijose, atrasti naujasvalgas, ikelti klausimus, ()vertinti fenomen naujame / kitame
kontekste ir / ar nauju poiriu. ie tikslai formuluojami atliekant
tik kokybinius tyrimus;
apraomieji tikslai ,kurie orientuoti asmen, vyki ar situacij
tikslaus profilio (vaizdo) sudarym, gausi, jau turim ini apie
situacij (ar kt.) ityrim ir apraym. ie tikslai formuluojami at-
liekant kiekybinius ir kokybinius tyrimus (pvz.: Tikslas aprayti,kokie komponentai lemia migracijos proces);
aikinamieji tikslai , kuriais siekiama paaikinti situacij ar pro-
blem tradicikai, bet nebtinai nustatant prieasties ir pasekms
ryius. ie tikslai formuluojami atliekant kiekybinius ir kokybinius
tyrimus (pvz.: Tikslas isiaikinti paangumo tak student mo-
kymosi procesui);
emancipuojamieji tikslai , kurie sukuria galimybes ir daro tak
tyrjo motyvacijai sitraukti socialines veiklas. Apima individua-
l tyrjo (autoriaus) supratim apie tam tikr socialin reikin.ie
tikslai iskirtinai formuluojami atliekant tik kokybinius tyrimus23.
22 Tamoinas T. Socialini tyrim kvalifikacinis darbas: vado struktra: mokomojiknyga. iauliai: V iauli universiteto leidykla, 2003, p. 33.
23 ydinait V. Tyrimo dizainas: struktra ir strategijos: mokomoji knyga. Kaunas:Technologija, 2007, p. 4849.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
20/146
20 MA G IS TR O B A IG IA MO J O D A R B O R EN GIMO METO D IN IA I N UR O D YMA I | Metod in pr i emon
Danai pasitaiko, kad realus (gautas) darbo rezultatas danai skiriasi
nuo darbo pradioje suformuluoto tikslo. Darbo tikslas turi atitikti pasi-
rinktos temos pavadinim ir ireikti norim pasiekti rezultat. Tyrimotikslas, kaip ir temos pavadinimas, turi aikiai nusakyti tyrimo objekt.
Tiksl isamiau turi detalizuoti tyrimo udaviniai, kurie tarsi atspin-
di smulkesnius darbo tikslo siekimo etapus ir priemones. Remiantis dar-
bo udaviniais, nustatomos procedros, kurias reikia atlikti darbo metu,
norint pasiekti tiksl (pvz.: 1. vertinti X mons pajam ir ilaid kitimo
tendencijas. 2. Inagrinti X mons investicin veikl).
Udaviniai yra antraeiliai, arba funkciniai, tikslai. Jie atsako klausi-m, k reikia padaryti, norint pasiekti tiksl?Daniausiai formuluojami
34 udaviniai, konkreiai atspindintys tam tikr darbo aspekt. Papras-
tai udaviniai orientuojami darbo dali struktr (kiek yra struktrini
dali tiek ir keliama udavini). Netikslinga formuluoti vien teorinius
udavinius. Teoriniai udaviniai daniausiai yra siejami su praktiniais.
MBD darbo udaviniai daniausiai yra orientuoti keliamas hipote-
zes ir j skaii. Negalima formuluoti trivialiudavini, nes jie yra ir
taip pagrindiniai (blogas udavini pavyzdys bt, pvz.: atlikti literatros
pasirinkta tema analiz, ianalizuoti duomenis, pateikti ivadas, nes ie
dalykai, savaime suprantama, yra privalomi, raant MBD).
Darbo tikslas ir udaviniai turi bti susij tarpusavyje. Udavinys ne-
gali bti svarbesnis u darbo tiksl. Pirmieji darbo udaviniai paprastai
siejami su teorine darbo dalimi, po j einantys su praktine. Metodologaipateikia kelis darbo udavini blokus.
Funkciniai udaviniai:
apibdinti tiriamus reikinius;
nusakyti j vidin struktr;
apvelgti iorinius ryius;
atskleisti skmingas tam tikros veiklos funkcionavimo slygas;pasilyti efekting veiksm program.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
21/146
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
22/146
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
23/146
1 . MA G IS TR O B A IG IA MA S IS D A R B A S 23
Metodologins kokybs kriterijai: objektyvumas (intersubjektyvu-
mas), reprezentatyvumas, tinkamumas (validumas), patikimumas
(reliabilumas).Objektyvumas (intersubjektyvumas). Tyrimo objektyvumas reikia,
kad tyrimo rezultatai nra per klaid ar smoningai ikreipti tiriamj
arba pai tyrj arba netiksls dl kit tyrimo aplinkybi.
Reprezentatyvumas (statistinio apibendrinimo pagrstumas). Beveik
visi taikomieji socialiniai tyrimai yra atrankiniai. Suformuojama tyrimo
imtis29, kuri yra populiacijos (visumos) dalis. Atrankinio tyrimo esm ir
paskirtis remiantis dalimi inagrint objekt sprsti apie objekt vi-sum. Imties element tiriamojo poymio reikms vadinamos duome-
nimis,arba duomen aibe. Tyrimo objekt aib dar vadinamapopuliacija
(pvz.:Mokesi inspekcij domina vis UAB metinis pelnas. Tyrimo objek-
t aib visos UAB, tiriamas poymis metinis pelnas)30.
Atrankinis statistinis tyrimas yra tipinis indukcinis31apibendrinimas.
Jei tiriama grup ar tiriami objektai yra atrinkti tendencingai, tai galimy-
b patikimai ir teisingai sprsti apie visum yra i esms apribojama. So-
cialini tyrim praktikoje naudojami labai vairs imi tipai. ie imi
tipai ir metodiniai reikalavimai formuoti imtis plaiai apibdinti specia-
lioje mokslinje literatroje. Galimi vairs imi tipai: atsitiktin imtis,
sistemingoji (mechanikoji), tipin, lizdin, klasterinir t. t.32
29 Imtis kai atrenkama tik dalis tiriamos visumos, o rezultatas pritaikomas visu-mai (r. Bagdonas E. Socialini reikini atrankinis stebjimas.Socialin statistika.Metodai. I dalis. Kauno technologijos universitetas, Verslo administravimo katedra.Kaunas: Technologija, 2004, p. 203).
30 ekanaviius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymas.I dalis. Vilnius: TEV,p. 910.
31 Indukcinis metodas kai atskiri daliniai teiginiai, atvejai, poymiai traukiami api-bendrinim, kai nuo pavieni fakt einama link bendr ivad (r. Tidikis R. Sociali-ni moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2003, p. 405).
32 r.: Bagdonas E. Socialin statistika.Metodai.I dalis. Kaunas: Technologija, 2004,p. 203215; ekanaviius V., Murauskas G. Imi sudarymo bdai.Statistika ir jostaikymas. I dalis. Vilnius: TEV, p. 1216.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
24/146
24 MA G IS TR O B A IG IA MO J O D A R B O R EN GIMO METO D IN IA I N UR O D YMA I | Metod in pr i emon
Tinkamumas (validumas33). Nemaa dalis socialini tyrim objekt
yra latentins prigimties. vairios moni smons charakteristikos, inte-
lektas, motyvacija, nuostatos ir pan. yra vadinama latentiniais konstruk-tais. Norint tokius latentins prigimties objektus nagrinti mokslikai,
reikia rasti apiuopiamus (empirinius) rodiklius, kuriais remiantis bt
galima patikimai sprsti apie norim nagrinti latentinreikin. Tinka-
mai parinkti rodikliai yra bet kurio socialinio tyrimo skms dalykas.
Norint vertinti tiriam objekto poym (pvz., infliacijosdidum), reikia
taikyti galimus mokslinius metodus, t. y. tinkamai parinkti matavimo
priemones. Tik tinkamai ianalizavus poym, galima kelti klausim apiejo reikmi paplitim populiacijoje.
Neretai atsitinka taip, kad parinkta tiriam poymi struktra lyg ir
tinkama (respondentams formuluojam klausim turinys yra tiesiogiai
susijs su tiriamos problemos turiniu), taiau apskritai tyrimo rodikliai
parinkti formaliai, netinkamai, nesubtiliai. Kai tyrimu negaunamos isa-
mesns inios apie dominant reikin ar problem, taikomasis socialinis
tyrimas baigiasi savotiku nusivylimu: pateikiamos abstrakios ir trivia-
lios ivados, nra i ko formuluoti pasilym, rekomendacij ir pan. arba
praktins rekomendacijos netaiklios, neperspektyvios, klaidinanios ir
netgi rizikingos.
Tiriam poymi parinkimo problemos kontekste svarbu atkreipti
dmes vien principin klaid. Neretai klaidingai manoma, kad res-
pondentams utenka pateikti serij klausim, kuri turinys tiesiogiai su-sijs su tyrimo problema, jos kontekstu, ir tyrimo veiksni sistema bus
tinkamai suformuota. Taiau pamirtama, kad apklausos bdu daugiau
ar maiau tiksliai galima isiaikinti tik kelet dalyk: 1) vadinamsias
fakto tiesas (pvz.:Ar teko gyventi usienio alyje daugiau nei 3 mn. i ei-
ls? Ar vaiuodamas automobiliu visada prisisegate saugos dir? Ar turite
33 Validumas tyrimo teisingumas, tinkamas tiriamam reikiniui analizuoti (r. e-kanaviius V., Murauskas G. Imi sudarymo bdai.Statistika ir jos taikymas. I da-lis. Vilnius: TEV, p. 10).
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
25/146
1 . MA G IS TR O B A IG IA MA S IS D A R B A S 25
nuolatin darb?) ir2) nuomones bei socialines nuostatas (pvz.:Ar prita-
riate, kad jaunos poros kartu gyvent nesusituokusios? Ar Lietuvos vaiz-
dis patrauklus usienieiams? Ar alyje reikt vesti progresyvin mokes-i sistem? ir pan.). Nors visi apklausos metodai yra riboti, nuomoni ir
nuostat ityrimas leidia pavelgti mog ar j grup kaip socialinius
veikjus. I nuomoni ir nuostat raikos galima tikimybikai sprsti apie
galim t socialini veikj faktin socialin elgsen, bet ne daugiau34.
Apklausos rodikliai paprastai tinkami (ir tai tik su kai kuriomis ily-
gomis) tol, kol:
remiantis nustatytais faktais bandoma rekonstruoti socialinius pro-cesus ir socialinius vykius;
i nustatyt nuomoni ir nuostat bandoma sivaizduoti socialin
veikj ir tikimybikai prognozuoti jo socialin elgsen.
Problem ikyla tada, kai respondentams, atstovaujantiems bendrajai
gyventoj populiacijai, yra pateikiami vadinamieji substanciniai klausi-
mai, kurie galt bti uduodami tik ekspertams (pvz., klausimai apie
vidines socialini reikini prieastis ir pan.). Tipiniai toki klausim
pavyzdiai:
Kodl darbingi mons emigruoja i Lietuvos?
Kodl Lietuvoje isikerojo korupcija?
Ar Lietuvos visuomen smarkiai susiskaldiusi turtiniu poiriu ir
kodl?35
Atliekant socialin tyrim neatmetama galimyb tikrj problemosprieasi iekoti ir pasitelkiant apklausos metod, taiau pats tyrimas tu-
rt bti atliekamas ir jo priemons pasirenkamos taikant vairius kitus
tiek kiekybins, tiek kokybins metodologijos metodus. Dar geriau bt
kokybin ir kiekybintyrimus derinti tarpusavyje.
34 Usakomj tyrim ataskaitos rengimas: vietimo ir mokslo ministerijos rekomenda-cijos tyrjams.Atliko G. Merkys, S. Vaitkeviius, D. Urbonait-lyiuvien. VilniusKaunas, 2004, p. 3132. Prieiga per internet: .
35 Ten pat, p. 33.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
26/146
26 MA G IS TR O B A IG IA MO J O D A R B O R EN GIMO METO D IN IA I N UR O D YMA I | Metod in pr i emon
Tyrimas tinkamai atliekamas tik tada, kai tyrintojo suformuota em-
pirini rodikli sistema yra adekvati ir tinkama usibrtam visuome-
niniam reikiniui nagrinti. Jei turima galvoje ir kiekybin, ir kokybinmetodologijos, tai validumasreikia usibrt tyrimo poymi principi-
n tinkamum ir informatyvum apskritai. Validumoproblema gali bti
apibrta klausimu: ar pasirinkta rodikli sistema i ties tinkamai atspin-
di reikin, kur ketiname nagrinti?36
Socialinis tyrimas, kurio poymi struktra neipltota ir negausi, pa-
prastai yra ribotas ir maiau vertingas. Socialini tyrim validumas yra
utikrinamas i esms dviem bdais:analizuojant statistinius sryius;1)
pateikiant loginius ir teorinius argumentus.2) 37
Validumas parodo, ar pasirinkta nagrinjam poymi struktra
adekvati tiriamam reikiniui.
Patikimumas (reliabilumas). Reliabilumas parodo, kaip minima po-
ymi struktra geba tiksliai ir patikimai atspindti reikin.38 Patiki-
mumo ir tikslumo socialini tyrim praktikoje siekiama bent keliais b-
dais. Pagrindinis i j yra plsti tiriam poymi struktr, dubliuojant
tyrimo rodiklius ir priemones, pasirenkant kitus giminingus rodiklius.
Pvz., taikant kokybin metodik, kai patikimum pagrsti yra sudtin-
giau, pasirenkami kiti giminingi poymiai, ir rodikliai leidia patikimiau,
detaliau ir tiksliau atspindti tiriam reikin, nei j tiriant tik pagal kelis
vienas kit nedubliuojanius poymius. Egzistuoja bent keturi reliabilumonustatymo ir pagrindimo bdai: jau mintas vidins konsistencijos meto-
das, testo sklimo pusiau metodas,pakartotini matavimirlygiagrei-
j testo form krimo metodas39.
36 Usakomj tyrim ataskaitos rengimas: vietimo ir mokslo ministerijos rekomenda-cijos tyrjams.Atliko G. Merkys, S. Vaitkeviius, D. Urbonait-lyiuvien. VilniusKaunas, 2004, p. 33. Prieiga per internet: .37 Ten pat, p. 35.38 Ten pat.39 Ten pat.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
27/146
1 . MA G IS TR O B A IG IA MA S IS D A R B A S 27
Kiekybiniai ir kokybiniaityrimo metodai
Kiekybiniai tyrimo metodai metodai, kuri galutiniai tyrimo rezulta-
tai ireikiami skaiiais. Kiekybini metod klasifikacija gali bti vairi,
priklausomai nuo naudojamo specifinio matematinio aparato, funkcij
ir pai metod struktros. Jie gali bti skirstomi skaitmeninius ir ne-
skaitmeninius, statistinius ir nestatistinius, parametrins ir neparametri-
ns statistikos metodus ir kt.40Kiekybiniai metodai padeda isamiau ir
tiksliau nagrinti dinaminius ir statistinius dsningumus vairiose veik-
los srityse. Kiekybini metod sistemoje taikomi atrankos, vairi krypimodeliavimo, planavimo, eksperiment, analizs, kiekybins informacijos
modeliavimo ir prognozavimometodai. Taip pat plaiai taikomi aprao-
mosios statistikos ir matavimo metodai: skali, testavimo, faktorins
analizs, latentins struktrins analizs, klasifikacijos, taksonomijosir kt.
metodai41.
Kokybiniai tyrimo metodai metodai, kuri galutiniai tyrimo rezul-
tatai ireikiami odiais. Kokybin analiz ypating metod ir bdpaieka, socialini reikini, proces ir sistem kokybini bruo cha-
rakteristika. Kokybiniai metodai taikomi keliant teorines problemas, taip
pat turint tiksl nustatyti tam tikros gyvenimo srities pltros lygmenis,
remiantis istoriniu palyginimu, individualiu stebjimu, apklausa, panau-
dojant oficialius ir asmeninius dokumentus, nagrinjant tam tikrus tipi-
nius atvejus, taikant publicistinius, meno, kultros tekstologinius metodus
ir kt. Kokybini metod strategija paremta problemins situacijos atvi-
ro, nestruktrizuoto pobdio analize, leidia nagrinti naujus masikai
nepaplitusius reikinius ar procesus. Tyrjo dmesys koncentruojamas
maiausi lygmen42.
40 Tidikis R. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universite-
tas, 2003, p. 356.41 Ten pat, p. 356.42 Ten pat, p. 355357.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
28/146
28 MA G IS TR O B A IG IA MO J O D A R B O R EN GIMO METO D IN IA I N UR O D YMA I | Metod in pr i emon
Duomenys yra bet kurio mokslinio tyrimo pagrindas. Duomenys,
gaunami empirinio tyrimo metu, vadinamipirminiais, arba empiriniais.
Empirinis tyrimas reikalingos informacijos gavimas, esant kontaktuitarp tyrjo ir tiriamo objekto.
Teorinis ir empirinis socialins tikrovs painimo lygmuo skiriasi ty-
rimo metodais, taiau tiek teoriniai, tiek empiriniai tyrimo metodai tar-
pusavyje yra glaudiai susij.
Teorini metod rys.Teorini metod vaidmuo visame mokslinio
tyrimo procese yra universalus. ie metodai mokslinio painimo pro-
cese leidia isamiau painti tiriamus objektus, formuluoti moksliniusdsningumus.
Analizs metodasmokslinio tyrimo metodas, praktikai suskaidant
daikt, reikin, visum sudtines dalis, poymius, savybes; kurios nors
dalies, kuri vliau nagrinjama atskirai, iskyrimas i visumos43. Teorini
metod tipai pateikti 2 ir 3 lentelse.
2 lentel. Teorini analizs metod tipaiAnalizs metod
tipaiApibdinimas
Duomen analizs metodas Tai empirini sociologini tyrim analizs metodas. Taikant metod pasitelkus turining samprotavim ir matematinistatistini metod pagrindu, remiantispirmine informacija,atskleidiami tyrimo kintamj ryiai.
Krymini lenteli sudary-mo metodas
Duomen pateikimas atsitiktinumo lentele2 ir 2dviej kinta-mj ryiui nustatyti, turint tiksl paaikinti j priklausomyb.
SPSS Statisticsfor Windowspaketas
Statistins programos paketas, skirtas gauti duomenis, atliktistatistin duomen, teksto analiz, sudaryti ir valdyti apklausasir t. t.
Daugiamat analiz Statistini metod daugiamaiams reikiniams nagrinti visuma(t. y. kai daugybe vairi savybi apibdinamas reikinys).
Daugiafaktorin analiz Metodas, kuriuo tuo paiu metu nagrinjama daugiau negu duveiksniai.
Dispersin analiz Metodas, leidiantis isiaikinti sisteminius tiesiogini matavi-mo rezultat, atlikt besikeiianiomis slygomis, skirtumus.
43 Tidikis R. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universite-tas, 2003, p. 375.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
29/146
1 . MA G IS TR O B A IG IA MA S IS D A R B A S 29
Analizs metodtipai
Apibdinimas
Egzistencin analiz Asmenybs analizs metodas, kur taikant atskleidiamas visas
unikalus jos egzistavimas.Faktorin analiz Daugiamatis matematins statistikos metodas, taikomas
nustatant socialini objekt tarpusavio ryius ir jais remiantisklasikuojant poymius.
Klasterin analiz Eksperimentini duomen ir klasi grupavimo metodas.
Kontekstin analiz Tyrimo metodas, kai kartu su individualiais reikinio poymiaisatsivelgiama kontekst, kuriam priklauso reikinys. Konteks-to poymiai pasireikia kaip nepriklausomi kintamieji.
Koreliacin analiz Statistinis metodas, kai nustatoma koreliacin priklausomyb
tarp dviej (ar daugiau) atsitiktini poymi ar veiksni.Latentin struktrinanaliz
Latentinikintamj aikinimo, paslpt socialinio procesocharakteristik, kurios lemia aikius kintamuosius, nagrinjimometodas.
Nuoseklioji analiz Tyrimo tipas, kai duomenys analizuojami kiekvienoje stadijojenorint nustatyti, ar hipotez gali bti patvirtinta, ar atmesta.
Prieastingumo (kauzalin)analiz
Priklausomybs santyki, kur iaikintus prieastinius ryiusreikia patikrinti tam tikrais duomenimis, metodas.
Sistemin analiz Metodologini priemoni visuma, naudojama sprendimams
parengti ir pagrsti, sprendiant vairias gyvenimo problemas(socialines, ekonomines, politines, mokslines ir kt.).
Struktrin funkcin analiz Naudojama socialinms sistemoms aprayti ir aikinti, kai tiria-ma jos element priklausomybs visuma.
Struktrin analiz Metodas, leidiantis tam tikru bdu isiaikinti socialinio reiki-nio funkcionavim ir raid.
Transakcin analiz Psichologinis metodas, grupins ir individualios psichotera-pijoskryptis, kuri sukrJAV mokslininkas Erikas Bernas.Transakcins analizs tikslas yra nustatyti, kurios egobsenosdalyvauja apsikeiiant stimulais ir reakcijomis.
Sistemin analiz Mokslinio tyrimo metodas, kurio pagrindas yra sudtingo vien-tiso objekto su daugybe element, j visumos santyki ir ryinagrinjimas.
Lentel sudaryta autori remiantis: Tidikis R. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universi-tetas, 2003, p. 375379; ekanaviius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymas.III dalys. Vilnius: TEV, p. 123255.
Kiti teoriniai metod tipai ir j apibdinimas pateikiami 3 lentelje.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
30/146
30 MA G IS TR O B A IG IA MO J O D A R B O R EN GIMO METO D IN IA I N UR O D YMA I | Metod in pr i emon
3 lentel. vairs kiti teorini metod tipai
Teorini metod tipai Apibdinimas
Analogijos metodas Metodas, kai remiantis dviem objektais (kai kuriais j
poymiais) daromos ivados apie objekt panaum.Apibendrinimo metodas Tikrovs reikini ir bendrj, esmini poymi bei
savybi atspindjimas, taikant indukcijos arba deduk-cijos metodus.
Dedukcijos metodas Kai naujos inios, ivados gaunamos i bendresniini, teigini.
Ekstrapoliacijos metodas Mokslinio tyrimo metodas, vienas i svarbiausi iuo-laikini mokslini technini ir socialini ekonominibd, ivad, gaut stebint vien reikinio dal, iple-
iant kit jo dal, vyki eigos numatymas.Genetinis metodas Socialini reikini ir proces tyrimo metodas, pa-
remtas j atsiradimo ir raidos analize.
Idealizacijos metodas Metodas, kai sukuriami kai kurie abstrakts objektai,i principo negalimi patyrime ir tikrovje.
Indukcijos metodas Metodas, kai apibendrinami atskiri daliniai teiginiai,atvejai, poymiai; ar jais remiantis daromas apiben-drinimas, kai nuo pavieni fakt, ini einama priebendr ivad.
Lyginamasis istorinis metodas Juo iaikinama, kas yra bendra ir ypatinga istoriniuo-se reikiniuose, gretinant vien ar vairius reikiniusskirtingose istorins raidos pakopose.
Lyginimo metodas Kai derinama informacija, gauta: a) vairiais istorinsraidos laikotarpiais; b) i vairi socialini siste-m (institut, grupi, teritorij, administracinivienet, ali ir t. t.); c) i skirting autori ar tyrimokolektyv; d) vairiais duomen rinkimo ir matavimometodais.
Modeliavimo metodas Tai tam tikr objekt, sistem arba proces santykiir elgsenos atskleidimas sudarant ir tyrinjant.
Mini eksperimentas Mokslikai pagrstas bandymas (kitaip negu realuseksperimentas) kryptingai mintimis nagrinti mate-rialius objektus, veiklos procesus, elgesio, veiklosstrategij ir taktik.
Sintezs metodas Painimo bdas ir etapas, individo paintins veiklosveiksmas praktinis arba minties dali, elementjungimas visum, vieno objekto arba vairi vienoobjekto element siejimas visum.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
31/146
1 . MA G IS TR O B A IG IA MA S IS D A R B A S 31
Teorini metod tipai Apibdinimas
Abstrakcijos metodas Atsiribojimas painimo procese nuo neesmini na-grinjamo reikinio dalyk, siekiant susikoncentruoti
ties pagrindiniais, esminiais jo bruoais, atskleisti jesm. Abstrakcija, kaip mokslinio tyrimo metodas,pagrstas tuo, kad i objekt visumos bei j santykimstymu iskiriamas atskiras objektas ir nagrinja-mas kaip savarankikas dalykas. Yra iskiriamos iosabstrakcijos formos: apibendrinamoji, izoliuojamoji,idealizuojamoji.
Alternatyv metodas Mokslini problem sprendimo metodas lyginant irabipusiai kritikuojant konkuruojanias teorijas.
Lentel sudaryta autori remiantis: Tidikis R. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universi-tetas, 2003, p. 370 437.
Empiriniai tyrimaisocialini fakt, vyki nustatymas ir apiben-
drinimas tiesioginiu arba tarpiniu j registravimu, bdingai pasirei-
kiani tiriamuosiuose reikiniuose, objektuose, procesuose. Empirini
tyrim analizs objektas yra veiksmai, veikla, poelgiai, moni ir socia-
lini bendrij elgesys, konkrets moni veiklos produktai (materialiniai,
dvasiniai), taip pat socialini realij ir fakt atspindys individ smonje
(nuomoni, pair, vertinim, sprendim pavidalu).44
Interviu metodastaikomas gauti odinei informacijai, numatytai ty-
rimo programoje45(r. 4 lentel).
4 lentel. Interviu metodotipai
Interviu metodo tipai Apibdinimas
Standartizuotas (struktrizuotas,formalizuotas interviu)
Pateikiami udari klausimai, grietai laikantis j eils irformulavimo.
Nestandartizuotas (nestruktri-zuotas, neformalizuotas interviu)
Klausimai formuluojami pagal situacij, numatant tik ben-dr apklausos eig.
Pusiau standartizuotas (strukt-rizuotas, formalizuotas interviu)
Klausimai standartizuojami tik i dalies.
44 Tidikis R. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universite-tas, 2003, p. 446.
45 Ten pat, p. 464.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
32/146
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
33/146
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
34/146
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
35/146
1 . MA G IS TR O B A IG IA MA S IS D A R B A S 35
Eksperimento metodas bendramokslinis metodas naujoms inioms
gauti, kontroliuojant ir valdant slygas, reikini prieasties ir pasekms
santykiams ar procesui nustatyti49
(r. 8 lentel).8 lentel. Eksperimento metodotipai
Eksperimento metodo tipai Apibdinimas
Lauko eksperimentas Kai objektas tiriamas prastinmis slygomis.
Laboratorinis eksperimentas Atliekamas specialiai tam rengtoje patalpoje.
Lentel sudaryta autori remiantis: Tidikis R. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universi-tetas, 2003, p. 505518.
Ekspert vertinimo metodastaikomas norint gauti nagrinjamos sri-ties empirinius duomenis, pasitelkiant kvalifikuotus ekspertus, pvz.: edu-
kologus, psichologus, sociologus, teisininkus, tam tikros srities profesio-
nalus ir kt.50(r. 9 lentel).
9 lentel. Ekspert vertinimo metodas
Ekspert vertinimo metodo tipai Apibdinimas
Delf metodas Ekspert vertinimo specins apklausos metodas,specialiai parinktai grupei moni, kurie imano tamtikr srit. Ekspertiz atliekama keliais etapais, naudo-jant daugkartin tos paios ekspert grups anketinapklaus.
Akivaizds metodai
Laisvasis interviu Individualus ekspertizs metodas be i anksto sudary-to plano, turint valgybin tiksl.
Smegen turmas Taikomas rasti tinkamus sprendimus sunkiai teorinei
ar praktinei problemai sprsti.Neakivaizds metodai
Ekspert analitinis vertinimas Pateikiamas kaip aikinamasis ratas, paremtas gali-mo proceso, objekto ir kt. dalyk nuodugnia analize.
Nuomoni rinkimo metodas Kai ekspertams isiuniamos arba idalijamos specia-liai parengtos anketos.
Formalizuota apklausa Kai pateikiama anketa su idstytais klausimais
49 Tidikis R. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universite-tas, 2003, p. 505.
50 Ten pat,p. 514.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
36/146
36 MA G IS TR O B A IG IA MO J O D A R B O R EN GIMO METO D IN IA I N UR O D YMA I | Metod in pr i emon
Ekspert vertinimo metodo tipai Apibdinimas
Skals vertinim metodas Taikomas, norint gauti ekspert vertinim pagal no-minali, rangin, interval skales, sudarant vertinim
skal, leidiani adekvaiai vertinti tiriam reikin.
Lentel sudaryta autori remiantis: Tidikis R. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universi-tetas, 2003, p. 514525.
10 lentel. Kiti empiriniaimetodai
Empirinio metodo tipas Apibdinimas
Sociometrinis metodas Specialus metodas, kuriuo siekiama isiaikinti, kaip psichologi-kai vairiose situacijose mogus reaguoja savo kolektyvo (grups)
narius, aplinkinius asmenis. Taikant metod inagrinjamaspeciniai grups nari tarpusavio santykiai, kiekvieno grupsnario pozicija, simpatijos ir antipatijos, grups lyderiai ir atstumtieji,referentins grups.
Biogranis metodas is metodas suprantamas kaip asmenybs ar socialins grupsdiagnostikos, korekcijos ir projektavimo bd kompleksas.
Anketinis metodas Apklausos tipas, naudojamas tam tikrai informacijai gauti. Anketasudaroma remiantis teorinmis iniomis. Anketins apklausos galibti vairi tip:
pagal anketos pildymo bd ratikos ir odins.Ratikos kairespondentai atsakinja anketoje pateiktus klausimus ratu .odins kai respondentai atsakinja ratu (anketoje) pateiktusklausimus odiu, o atsakymus urao tyrjas (pvz., apklausostelefonu);pagal individualum grupins ir individualios. Grupins kai ap-klausiamos vairaus dydio (nuo 20 iki 100) moni grups, anke-tos individualiai idalijamos kiekvienam respondentui. Individualiapklausa, kai respondentai apklausiami po vien, individualiai;pagal danum vienkartins ir daugkartins. Vienos apklausos
vykdomos vien kart, kitos kelet kart (pvz., pakartojamospo mnesio, met ar keleri met);pagal anket platinimo bd isiuniamos patu, el. patu irpildomos bendraujant telefonu. Vienas anketas respondentamsgalima idalyti tiesiogiai, kitais atvejais netiesiogiai;pagal anketavimo viet gyvenamojoje vietoje, darbovietje,pasilinksminimo, mokymosi vietoseir t. t.;pagal anonimikum skiriamos anonimins ir neanoniminsanketins apklausos. Paprastai paplitusi praktika organizuotianonimines apklausas, nes tyrjus domina tik apibendrinti tyrim
rezultatai.Pastaraisiais metais gana populiarios yra internetinsapklausos,taip pat tiriant viej nuomon zondinsarba ekspres apklausos.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
37/146
1 . MA G IS TR O B A IG IA MA S IS D A R B A S 37
Empirinio metodo tipas Apibdinimas
Profesins patirties api-bendrinimo metodas
Siekiant isiaikinti, ar teorija atitinka praktik (pvz., pedagog,socialini darbuotoj, kari ir kt. asmen patirt).
Lentel sudaryta autori remiantis: Tidikis R. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universi-tetas, 2003, p. 472, 474, 526, 557.
Testai fiksuota ir standartizuota uduotis, i kurios kiekybini ar
kokybini rezultat nustatoma individo psichini funkcij, savybi lygis
ir individuals psichologiniai tiriamj asmen skirtumai51.
11 lentel. Test tipai
Test tipai Apibdinimas
Psichologiniai testai
Apercepcinis teminis testas Asmenybs tyrimo metodas, taikomas dominuojan-tiems poreikiams, koniktams, aktualioms emocinmsasmenybs bsenoms atskleisti.
Asmenybinis orientacinisklausimynas
Psichodiagnostikos metodas asmenybs vairiomsypatybms (vertybms, nuostatoms, poiriams, mo-tyvacijai ir kt.) nustatyti.
Grupiniai testai Naudojami vienu metu didelms tiriamj grupmstirti (profesini laimjim, gebjim, isilavinimo ir kt.)ir rasti veiksming problemos sprendimo bd.
Impresyviniai testai Tiriamas vieno stimulo pranaumas prie kitus (la-biausiai paplits Liuero (Luscher Farbwahl) spalvosatrankos testas, grindiamas subjektyviu poiriu spalv stimulus.
Humoro vertinimo testai Naudojami asmenybs humoro jausmo ypatumamsatskleisti.
Individualiai orientuoti testai (IOT) Leidia diagnozuoti tiriamojo individualius ypatumus
ir elges.Intelekto testai Bendr gebjim testai, skirti individo protinio potenci-
alo lygiui nustatyti.
Kompiuteriniai testai inom metodik taikymas pasitelkiant kompiuter.
Kreatyviniai testai Psichodiagnostiniai metodai asmenybs krybiniamsgebjimams analizuoti.
Kriterijais orientuoti testai (KOT) Testai, naudojami individuali laimjim lygiui nusta-tyti, loginiu funkciniu pagrindu analizuojant uduotiesturin.
51 Tidikis R. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universite-tas, 2003, p. 536.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
38/146
38 MA G IS TR O B A IG IA MO J O D A R B O R EN GIMO METO D IN IA I N UR O D YMA I | Metod in pr i emon
Test tipai Apibdinimas
Laimjim testai Psichodiagnostiniai metodai, gdi, ini ir mokjimlygiui vertinti.
Speciali gebjim testai Jais nustatoma konkreios profesins veiklos sritis,intelekto bruoai ir psichomotorini funkcij lygis.
Verbaliniai testai Kai uduotys pateikiamos odiu, operuojant vairiomissvokomis, norint itirti gebjim suprasti verbalinesinstrukcijas (gramatines kalbines formas, gebjimrayti, skaityti).
Lentel sudaryta autori remiantis: Tidikis R. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universi-tetas, 2003, p. 536556.
Socialini moksl srityje taikoma labai daug savit tyrimo metod,todl rengiant mokslin darb reikia argumentuotai atsirinkti ir pritaikyti
tyrimui tinkam vairi socialini moksl disciplin (vadybos, mikro-
ekonomikos, makroekonomikos, matematins statistikos, sociologijos,
rinkodaros ir kt.) metodus.
Tyrimo metodikos pagrindimas.Tai tyrimo rodikli (tiriam po-
ymi) pagrindimas ir apibrimas, bd, kaip informacija apie usi-
brtus poymius bus renkama bei registruojama, numatymas (praktinio
taikomojo pobdio darbuose).Svarbu numatyti tyrimo imt (kokios kate-
gorijos tiriamieji ir / arba organizacijos bus atrenkama tirti), taip pat kur
(kokiosevietovse, organizacijose) ir kaip(kokiu bdu) bus atrinkti atski-
ri imties lizdai.Reikia apibrti imties tip (pvz.: sluoksnin, sistemingoji,
paprasta atsitiktinir pan.).
Pagrindiant tyrimo metodik svarbu numatyti, kokie statistiniai ro-dikliai bus skaiiuojami ir konstruojami, kokia bus duomen apdoroji-
mo strategija. Svarbiausia yra: 1) pagrsti nagrinjamus rodiklius; 2) ar-
gumentuoti, kodl tyrimui pasirinktas tas ar kitas objektas; 3) numatyti,
kokiu mastu gautos ivados gals (arba negals) bti apibendrinamos52.
52
Usakomj tyrim ataskaitos rengimas: vietimo ir mokslo ministerijos rekomenda-cijos tyrjams. Atliko G. Merkys, S. Vaitkeviius, D. Urbonait-lyiuvien. VilniusKaunas, 2004, p. 19. Prieiga per internet: .
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
39/146
1 . MA G IS TR O B A IG IA MA S IS D A R B A S 39
1.9. Duomen analizavimas ir interpretavimas
Statistikos paskirtis atspindti sudtingus masinius reikinius keliais
apibendrintais ir labai informatyviais rodikliais. Subtilios ir apgalvotos
statistins analizs bdu reikia apvalyti duomen masyv nuo nereika-
ling duomen, suvokti reikinio esm, pateikti rodymus, atrasti ir pa-
grsti konkreius socialinius dsningumus, kuri dauguma yra tikimybi-
ns prigimties.
Analizuojant duomenis nepatartina mediagos perpildyti statistin-
mis lentelmis, paveikslais ar pavienmis procentinmis reikmmis, ikuri nepavyksta padaryti joki ivad. Lenteli ir skaii gausyb ne-
liudija mokslikumo, o tik j imituoja. Lentels ir grafikai, bet kokia kita
statistin informacija prasmingi tik tada, jei jie kak bent i dalies rodo
ar paneigia, leidia velgti kok nors dsningum, konkrei krypt ar
tiriamo reikinio ypatyb.53Netoleruotina, kai vietoj duomen interpre-
tacijos tiesiog perpasakojamas lenteli ar paveiksl skaitmeninis turinys.
Tokia procedra yra visikai beprasm. Lentels, paveikslai (grafikai, dia-gramos, schemos ir kt.) yra prasmingi tiek, kiek iliustruoja atrastus fak-
tus, tendencijas, pagrindia ivadas.
Tyrimo rezultatus reikia pateikti lakonikai, apibendrintai ir tuo pat
metu informatyviai bei taigiai. Statistin analiz ir jos interpretacija turi
bti baigiama taip, kad nuo skaitmenini rodikli, koeficient, paveiksl
vl bt grtama prie teorini apibendrinim lygmens, operavimo svo-
komis ir modeliais, ivad formulavimo54.
Vien vidurkiais ar procentinmis reikmmis (vienmaiais statisti-
niais metodais, kai nagrinjamas tik vienas poymis, pvz., isilavinimas)
pateikta statistin analiz yra ribota ir nerekomenduojama. Taikant tik
53 Usakomj tyrim ataskaitos rengimas: vietimo ir mokslo ministerijos rekomenda-cijos tyrjams. Atliko G. Merkys, S. Vaitkeviius, D. Urbonait-lyiuvien. VilniusKaunas, 2004, p. 2122. Prieiga per internet: .
54 Ten pat, p. 2122
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
40/146
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
41/146
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
42/146
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
43/146
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
44/146
44 MA G IS TR O B A IG IA MO J O D A R B O R EN GIMO METO D IN IA I N UR O D YMA I | Metod in pr i emon
Remdamasis empirinio tyrimo, hipotezi rodinjimo arba proce-
s modeliavimo rezultatais ir j interpretacijomis, pateikti pagrs-
tas ivadas, pasilymus ir rekomendacijas nagrinjamai problemaisprsti bei nurodyti tyrimo rezultat praktinio panaudojimo gali-
mybes.
Sudaryti literatros, kuria rmsi raydamas MBD, sra pagal ati-
tinkamus reikalavimus.
MBD pabaigoje pateikti trump santrauk usienio (angl, vokiei
ar prancz) kalba.
Pateikti pagalbin informacinio pobdio (jei reikia) mediag, pa-pildani MBD.
Gebti tinkamai forminti ir apginti MBD.
MBD gynimo metu pademonstruoti dalykin erudicij profesiona-
liai pristadymas MBD, gebjim logikai, argumentuotai ir nestan-
dartikai mstyti, nuosekliai dstyti mintis; idstyti savo argu-
mentuot nuomon diskutuotinais pasirinktos temos klausimais.
Studentas MBD darbo tem ir tyrimo tiksl bei udavinius turi su-
formuluoti taip, kad tai j pareigot inagrinti pasirinktos temins
krypties (programos vietimo staig vadyba ir administravimas)
problemas, rodyti hipotezes ir modeliuoti proces, taikant atitin-
kamus mokslinio tyrimo metodus;
Taikydamas mokslinio tyrimo metodus (pvz.: monografinio, logins
analizs, apibendrinimo, grafinio vaizdavimoir kt.) studentas MBDturi pateikti mokslins ir kitos pasirinkta tema aktualios literatros
analizs bei empirinio tyrimo (pasitelkdamas darbo tem bei tiksl
atitinkanius mokslinio tyrimo metodus, pvz.: anketin apklaus,
ekspert vertinim, interviu, stebjimir kt.), rezultatus.
Vykdydamas teorin tyrim turi suformuluoti analizuotinas prob-
lemas ir, remdamasis literatros altini analize arba empiriniu
smonje (nuomoni, pair, vertinim, sprendim pavidalu) (r. Tidikis R. Sociali-ni moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2003, p. 446).
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
45/146
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
46/146
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
47/146
47
2. MAGISTRANT, MOKSLINI DARBVADOV IR KONSULTANT TEISS IR
PAREIGOS
2.1. Magistrant teiss ir pareigos
Magistrantai, laikydamiesi MBD keliam reikalavim, turi:
Pasirinkti MBD tem, atitinkani magistranto mokslini tyrim
atlikimo galimybes.
Esant pagrstiems argumentams, silyti patikslinti MBD temos pa-
vadinim.
Parengti individualj darbo plan ir pateikti j darbo vadovui.
Kiekvieno semestro MBD rengimo ataskait pateikti darbo vadovui
ir Ekonomikos katedrai (r. 4 pried).Savarankikai rinkti ir analizuoti mokslins literatros altinius,
vykdyti teorinius ir empirinius tyrimus, formuluoti mokslines
problemas ir iekoti j sprendimo bd, formuluoti ir rodinti
mokslines hipotezes, modeliuoti procesus bei atlikti kitus individu-
aliajame darbo plane numatytus darbus.
Ianalizuoti mokslin ir kit literatr pasirinkta tema ir vertinti
nustatyt svarbiausi problem ityrimo lyg.Reguliariai informuoti mokslinio darbo vadov ir, esant reikalui,
konsultant apie kiekvieno semestro metu atliktus MBD rengimo
etapus ir gautus rezultatus, taip pat pateikti susipainti vadovui
(esant reikalui ir konsultantui) atskiras ataskaitos dalis.
Ne vliau kaip likus 5 darbo dienoms iki MBD rengimo ataskait
vertinimo komisijos posdio dienos pateikti mokslinio darbo va-dovui galutin per atitinkam semestr atlikto darbo ataskait.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
48/146
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
49/146
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
50/146
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
51/146
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
52/146
52 MA G IS TR O B A IG IA MO J O D A R B O R EN GIMO METO D IN IA I N UR O D YMA I | Metod in pr i emon
3. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBOSTRUKTRINI DALI REIKALAVIMAI
Visam MBD, neatsivelgiant tai, koks jo pobdis (teorinisir / arprak-
tinis taikomasis) taikoma bendra struktrini dali pateikimo tvar-
ka. MBD struktr sudaro ios eils tvarka idstytos tipins dalys (r.
12 lentel):
teorin metodin dalis1) (pateikiami darbo teoriniai aspektai, paren-
giama nagrinjamo objekto tyrimo metodika);
tiriamoji analitin dalis2) (nurodoma informacija apie nagrinjam
tyrimo objekt ir atliekama esamos situacijos analiz pagal pasi-
rinkt tyrimo metodik);
ivad ir pasilym dalis3) (pateikiami atlikta analize pagrsti pa-
silymai ir rekomendacijos.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
53/146
3 . MA G IS TR O B A IGIA MO J O D A R B O S TR UK TR IN I DA L I R E IK A L A V IMA I 53
12 lentel. MBD struktra ir struktrini dali reikalavimai63
MBD struktra MBD struktrini dali reikalavimai
Antratinis (titulinis)
lapas
forminamas pagal pavyzd, pateikt 7 priede.
MBD aprao pavyzdys forminamas pagal pavyzd, pateikt 8 priede.
TURINYS Detaliai atskleidiama MBD struktra. SANTRUMP SRAAS (jeibtinas), VADAS, IVADOS, LITERATRA, PRIEDAI, SANTRAUKAusienio (angl, vokiei ar prancz) kalba turinyje pateikiamakaip savarankikos struktrins dalys j nenumeruojant. Skyriai,poskyriai ir skyreliai numeruojami arabikais skaitmenimis. Skyriir poskyri pavadinimai turi bti trumpi, aiks ir atitikti nagrinja-mos problemos (temos) esm.
SANTRUMPOS (jeigubtinos)
Pateikiamos vartojamos santrumpos (sutartiniai enklai, simboliai,speciniai terminai, vienetai) ir j paaikinimas. Santrumpos patei-kiamos lietuvi, jei reikia, ir usienio kalba. Santrump srao galiir nebti, kai bendras j skaiius maesnis negu 20 ir kiekviena i jtekste kartojasi maiau negu tris kartus.64
VADAS Pagrindiamas pasirinktos problemos (temos) aktualumas, nurodo-mas darbo tikslas, udaviniai, darbo objektas, tyrimo metodai, api-bendrintai aptariama mokslin literatra, nurodoma darbo teorin irpraktin reikm. vado apimtis apie 10 proc. viso MBD apimties.
Pagrindin dalis(dstymas)
Pagal usibrt tiksl ir suformuluotus darbo udavinius nuosek-liai dstoma ir analizuojama sukaupta teorin ir faktin mediaga.i struktrin dalis skaidoma skyrius, poskyrius ir skyrelius (pa-prastai MBD darbe bna trys skyriai po 23 poskyrius). Pagal usi-brt tiksl ir suformuluotus darbo udavinius nuosekliai dstomair analizuojama sukaupta teorin ir faktin mediaga.
63 Studijdarbmetodiniainurodymai.Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas.Pareng Z. Atkoinien, B. Grebliauskien ir O. Janonis. 2-asis pataisytas ir papildy-tas leidimas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p. 6.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
54/146
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
55/146
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
56/146
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
57/146
3 . MA G IS TR O B A IGIA MO J O D A R B O S TR UK TR IN I DA L I R E IK A L A V IMA I 57
kartojasi maiau negu tris kartus.67Taip pat turi bti pateikiama nuoroda
literatr, i kurios santrumpa ar specifinis terminas yra paimti.
Skiemenins santrumpos, sudarytos i pirmj skiemen, pvz.: In-terpol, Eurojust, Euratom, lietuvi kalboje daniausiai sugramatinamos ir
vartojamos kaip paprasti odiai: Interpolas, Eurojustas, Euratomas, Eu-
robarometras. Kai kurios santrumpos raomos didiosiomis raidmis ir
negauna lietuvik galni: EUROVOC, EUROFOUND. Program pa-
vadinimai raomi didiosiomis raidmis, kai santrump sudaro rilaus
pavadinimo pirmosios raids, pvz., CARDS Community Assistance for
Reconstruction, Development and Stability in the Balkans, Tacis, Phare.68Daniausiai vartojamos lietuvikos santrumpos pateikiamos 10 priede.
3.4. vadas
Labai svarbi MBD dalis yra VADAS.vade turi atsispindti nagrinja-
mos temos (problemos) aktualumas, naujumas, svarba tiek teoriniu, tiek
praktiniu lygmenimis.
Rekomenduojama, kad vade bt idstyti ie dalykai:
Raomos temos pasirinkimo naujumas, aktualumas ir pasirinkimo
motyvai (pvz., nagrinjama problema yra aktuali monei, kurioje
studentas dirba, ir pan.).
Glaustai, aikiai ir konkreiai suformuluotas darbo tikslas ir u-
daviniai. Darbo tikslas turi atitikti pasirinkt tem. Tyrimo tiks-las, kaip ir temos pavadinimas, turi aikiai nusakyti tyrimo objek-
t. Formuluojant tiksl galima orientuotis numanom tyrimui
ikeltos(-) hipotezs(-i)patvirtinim arba paneigim.
67 Studijdarbmetodiniainurodymai. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas.Pareng Z. Atkoinien, B. Grebliauskien ir O. Janonis. 2-asis pataisytas ir papildy-tas leidimas Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p. 6.
68 Institucij leidini rengimo vadovas. Ketvirta dalis. Leidiniai lietuvi kalba. 2007,p. 28 [elektronin versija]. Prieiga per internet: .
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
58/146
58 MA G IS TR O B A IG IA MO J O D A R B O R EN GIMO METO D IN IA I N UR O D YMA I | Metod in pr i emon
Gali bti pateikti paaikinimai, kodl pasirinkta vienokia ar kitokia
tyrimo kryptis, atskir klausim nagrinjimas, mediagos pateiki-
mo logika ir pan.MBD turi bti nurodyta, kokietaikyti tyrimo metodaiir kodljie
pasirinkti (pvz.: mokslins literatros analiz, anketin apklausa,
stebjimas, strategin analiz, dokument analiz, koreliacin ana-
lizir kt. ). Rekomenduojama ivardyti ir apibdinti taikytus meto-
dus pagal j svarb. Taip pat gali bti vardijami tyrimo organizavi-
mo etapai (praktinio tiriamojopobdio darbe), t. y. paaikinama,
kada, kurir kokiomisslygomisbuvo atliktas tyrimas.Turt bti trumpai apibdinta atlikto darbo tiek mokslin, tiek
praktin reikm, t. y. nurodomi gauti rezultatai ir nauda.
Turi bti apibendrintai pateikiama naudota mokslin literatra,
glaustai idstoma darbo struktra.
Raant MBD, rekomenduojama paaikinti, su kokiomis problemomis
(jei i vis j buvo) susidurta, taip pat dl koki prieasi nepavyko gy-
vendinti vis sumanym. vadas nra dstymo santrauka.
vade autorius neturt:
vertinti atlikto tyrimo rezultat;
vartoti citat, ina, formuli;
naudoti grafini element, lenteli;
dstyti kritinius argumentus, pltoti teorijas;
plaiai dstyti savo samprotavimus69
.
69 Kasnauskien G.Mokslo tiriamj darb raymo metodiniai nurodymai magistran-tams.Vilnius: V Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, 2009, p. 15.
Prieiga per internet: .
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
59/146
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
60/146
60 MA G IS TR O B A IG IA MO J O D A R B O R EN GIMO METO D IN IA I N UR O D YMA I | Metod in pr i emon
Teoriniams teiginiams keliami tam tikri reikalavimai:
Teorija turi bti sisteminga (nesant sistemos nra ir teorijos).
Teorija turi bti logika (i vien teigini, kurie laikomi prielaido- mis, yra ivedami kiti teiginiai).
Teorija turi paaikinti patyrimo faktus 73.
Empirinio ir teorinio painimo santykis apibriamas:
intensyvia teorijos pltra, kai empiriniai faktai aikinami jau esama
teorija, taiau tiriant esamus faktus irykja nauji prieastiniai ry-
iai (nauji faktai j prapleia);veiksmingesne teorijos pltra (keiiantis faktams teorijos ribos pla-
tja arba siaurja);
kombinuota teorijos pltra (intensyvi ir ekstensyvi kai keiiasi te-
orijos turinys ir apimtis;
problemine situacija (kyla konfliktas tarp turim ir nauj fakt, ku-
ri teorija negali paaikinti; gali atsirasti prielaidos naujai teorijai
susiformuoti)74.Teorin metodin dalis.Teorinje dalyje apvelgiama literatra na-
grinjama tema, pateikiama vairi svok, termin samprata ir proble-
mos analiz teoriniu lygmeniu. ioje dalyje atskleidiamos ir susistemi-
namos vairi mokslinink nuomons, isakoma autoriaus nuomon apie
nagrinjam problem. Teorin dalis negali bti atsieta nuo pagrindins
MBD dalies praktini klausim nagrinjimo, joje turi bti pagrsta tyri-
mo metodika.
Teorin dalis raoma, kai magistrantas jau yra susipains su pasirink-
tos MBD studij krypties problematika, moksline literatra, yra apiben-
drins ir suformulavs MBD tem, parengs preliminar darbo raymo
plan ir visa tai pateiks darbo vadovui.
73 Kardelis K.Mokslini tyrim metodologija ir metodai:vadovlis [treias leidimas].iauliai: Lucilijus, 2005, p. 22.
74 Ten pat.
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
61/146
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
62/146
62 MA G IS TR O B A IG IA MO J O D A R B O R EN GIMO METO D IN IA I N UR O D YMA I | Metod in pr i emon
Tiriamoji analitin dalis.Praktinio taikomojo pobdioMBD tiria-
moji analitin dalis yra pagrindin. Joje turi bti isamiai apibdinamas
nagrinjamas objektas. Pvz.: gali bti pateikiama nagrinjamos mons arorganizacijos charakteristika, apibdinama aplinka, atkreipiant dmes
tuos dalykus, kurie svarbs nagrinjamai temai.
Pagrindin io skyriaus dalis turi bti skirta tiriamos problemos ana-
lizei. i dalis raoma remiantis studento surinktais pirminiais ir antriniais
duomenimis77. Labai svarbu ioje dalyje, taikant vairius metodus, ver-
tinti esam situacij, iaikinti problemos susidarymo prieastis lmusius
veiksnius ir pateikti jos sprendimo bdus. Raant i dal reikia atsivelgti tokius aspektus:
Surinktus duomenis suvesti analitines lenteles. Lentelse pateikia-
mi duomenys turi bti apdoroti statistiniais metodais. alia abso-
liui skaii turi bti pateikiami ivestiniai santykiniai rodikliai,
vaizduojantys reikinio dinamik, struktr. Kai kurie duomenys
gali bti pavaizduoti grafikai.
Analitins lentels neturi bti labai sudtingos, taiau j duomenys
turi isamiai charakterizuoti tiriamus rodiklius. Nereikia vis ana-
lizuojam rodikli surayti vien analitin lentel, taiau blogai,
kai pateikiama daug analitini lenteli.
Sudarant analitines lenteles, reikt jungti vien lentel kelis rodik-
lius, turinius prieastin ry, taip pat absoliuius ir i j ivedamus
77 Pirminiai duomenysyra pirm kart surinkti (pvz.: stebjimo, apklausos, eksperi-mento) duomenys tam tikrai problemai sprsti. Jie pradedami kaupti ir rinkti, kaipaaikja, kad antrini duomen neutenka.Antriniai duomenys tai yra kit tyrjsurinkta, tam tikrais metodais apdorota ir jau paskelbta informacija (pvz.: monsduomenys, sskait, ataskait duomenys ir kt.).Antriniai duomenysrenkami i vidi-niir iorini altini. Vidiniai altiniai tai organizacij, moni vidin dokumen-tacija (jai priskiriami apskaitos ir atskaitomybs dokumentai, mons veiklos planai,ratvedybos dokumentai ir kt.). Vidiniams altiniamspriklauso i iorini altini
sukaupta informacija apie mon ar organizacij (pvz., saugoma organizacijos biblio-tekoje). Ioriniams altiniamspriskiriamos vairios publikacijos, statistikos leidiniaiir rinkiniai (r. Jewell B. R. Integruotos verslo studijos. Vilnius: e Baltic Press, 2002,p. 148).
-
7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai
63/146
3 . MA G IS TR O B A IGIA MO J O D A R B O S TR UK TR IN I DA L I R E IK A L A V IMA I 63
santykinius rodiklius. Pvz., pradedant bet kurio rodiklio analiz,
sudaroma analitin lentel, kurioje parodoma:
tiriamo rodiklio ir j lemiani veiksni pagrindinio laikotarpio faktika reikm ir ataskaitinio laikotarpio planins (jei mon
planuoja rodiklius) ir faktikos reikms;
tiriamo rodiklio bei j lemiani veiksni plan vykdymas ir di-
namika procentais;
vairs ivestiniai rodikliai, gaunami i tiriamo rodiklio ir jo
veiksni ir pan.
MBD tekste nereikia atpasakoti lentelse pateikiam skaii, nes i len-teli duomen daromos tam tikros preliminarios ivados (plaiau skaityti
skyrel Lenteli pateikimas). Tiriamj analitin dal turi iliustruoti ir
papildyti paveikslai (pvz.: schemos, diagramos, grafikaiir kt.). Kiekvienas
MBD skyrius gali bti baigiamas apibendrinant idstyt mediag. Tai
parodo studento gebjim vertinti tyrimo rezultatus, formuluoti tolimes-
nio tyrimo kryptis. Apibendrinimas pradedamas rayti i naujos eiluts ir
atskiriamas nuo pagrindinio darbo teksto vieno intervalo tarpu, vaig-
dute (*) ar kitokiu simboliu.
Pagal tai, kaip parayta tiriamoji analitin darbo dalis, yra sprendia-
ma, kaip studentas yra imoks specialybs dalyk (pvz., statistikos), kaip
sugeba studij metais nagrintus tyrimo metodus taikyti praktikai.
Ivad ir pasilym dalis. ioje MBD dalyje pateikiami pagrindi-
niai tyrimo rezultatai ir numatomos priemons pateiktiems pasilymamsgyvendinti. Pirmiausia yra suformuluojamos pagrindins tiriamosios
analitins dalies ivados, akcentuojami reikini, rodikli ryiai ir pri-
klausomyb, parodant (jei galima) matematin ryi raik ir galimyb
projektuoti pokyius. Taip pat aptariami tiriam reikini bei rodikli ki-
timo perspektyvoje mastai, slygos; pateikiama argumentuota, skaiiavi-
mais pagrsta tiriam reikini, rodikli kitimo prognoz.
Praktinio pobdio MBD btina pateikti argumentuotus pasilymus(pvz.: kaip geriau organizuoti valdymo proces nagrinjamoje monje,
-
7/25/