vrm.lrv.lt VRM... · Web viewValstybės tarnybos departamento iniciatyva 2016 metais atliktas...

LIETUVOS RESPUBLIKOSVIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

2016 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2017 m. kovo 23 d. Nr. 1VN-2Vilnius

2

II SKYRIUS1

VIDAUS REIKALŲ MINISTRUI PAVESTŲ VALDYMO SRIČIŲ 2016–2018 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

1. PIRMASIS STRATEGINIS TIKSLAS„ĮGYVENDINTI VIEŠOJO SAUGUMO POLITIKĄ IR SIEKTI, KAD ŠALIES

GYVENTOJAI JAUSTŲSI SAUGESNI“

Pirmasis strateginis tikslas buvo įgyvendinamas per šias Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2016–2018 metų strateginio veiklos plano (toliau – strateginis veiklos planas) programas:

01.09 programa „NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ FINANŲ SISTEMAI ATSKLEIDIMAS, TYRIMAS IR PREVENCIJA“.

Asignavimai – iš viso 7 256 2, iš jų darbo užmokesčiui – 4 760.

01.12 programa „VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ SAUGOS IR ELEKTRONINĖS VALDŽIOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS IR VIDAUS REIKALŲ INFORMACINIŲ BEI RYŠIŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA“.

Asignavimai – iš viso 8 997 , iš jų darbo užmokesčiui – 1 495.

01.15 programa „VALSTYBĖS REMIAMA TEISĖSAUGOS IR TEISINGUMO INSTITUCIJŲ PAREIGŪNŲ IR BUVUSIŲ PAREIGŪNŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪRA IR KITOS SOCIALINĖS GARANTIJOS“.


01.17 programa „LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ IR UŽSIENIEČIŲ MIGRACIJOS PROCESŲ VALDYMAS“.

Asignavimai – iš viso 18 331 , iš jų darbo užmokesčiui – 1 230 .

01.42 programa „SPECIALAUS STATUSO SUBJEKTŲ, KITŲ JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ APRŪPINIMAS GINKLAIS, JŲ PRIEDAIS, ŠAUDMENIMIS BEI SPECIALIĄJA TECHNIKA“.

Asignavimai – iš viso 1 084, iš jų darbo užmokesčiui – 366.

01.55 programa „IŠORĖS SIENŲ FONDO PROGRAMA“.Asignavimai – iš viso 3 000, iš jų darbo užmokesčiui – 5.

01.56 programa „EUROPOS GRĄŽINIMO FONDO PROGRAMA“.Asignavimai – iš viso 93 , iš jų darbo užmokesčiui – 1.

01.57 programa „VIDAUS SAUGUMO FONDO PROGRAMA“.Asignavimai – iš viso 47 640 , iš jų darbo užmokesčiui – 240.

Pirmasis strateginis tikslas taip pat įgyvendinamas per įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai strateginius veiklos planų programas:3:Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos strateginio veiklos plano programa 01.02 „SAUGOMŲ ASMENŲ APSAUGA“.

Asignavimai – iš viso 10 622 iš jų darbo užmokesčiui – 6 125.

1 Ataskaitos skyrių numeracija – pagal Strateginio planavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 1220 redakcija)2 Lėšos čia ir toliau nurodomos tūkstančiais eurų.3 Kitų įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, veiklos ataskaitos pateikiamos kartu su Vidaus reikalų ministerijos metine veiklos ataskaita

3

Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos strateginio veiklos plano programa 01.04 „VIEŠOSIOS TVARKOS ATKŪRIMAS, KONVOJAVIMAS IR SVARBIŲ VALSTYBĖS OBJEKTŲ APSAUGA“

Asignavimai – iš viso 16 668, iš jų darbo užmokesčiui – 9 805.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos strateginio veiklos plano programa 01.05 „PRIEŠGAISRINĖ, CIVILINĖ SAUGA IR GELBĖJIMO DARBAI“


Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos strateginio veiklos plano programa 01.06 „VALSTYBĖS SIENOS APSAUGA“


Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos strateginio veiklos plano programa 01.08 „VISUOMENĖS SAUGUMO UŽTIKRINIMAS“.


1.1. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PIRMOJO STRATEGINIO TIKSLO ĮGYVENDINIMAS

2016 metais Strateginio veiklos plano pirmojo strateginio tikslo „Įgyvendinti viešojo saugumo politiką ir siekti, kad šalies gyventojai jaustųsi saugesni“ pagrindiniai efekto vertinimo kriterijai pasiekti ir (ar) viršyti.

Rezultatai pagal pasiektas Strateginio veiklos plano pirmojo strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijų reikšmes:

Kodas Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas ir mato vienetas

2015 metai 2016 metaiĮvykdymo procentasPasiekta

reikšmėPlanuota reikšmė

Pasiekta reikšmė

E-01-01 Viešojo saugumo lygis, ne mažiau kaip, balais 7,9 8,0 8,6 107,5

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

6.6

8.4

7

8 8 8 8 8 88.5

6.8

88.4

7.98.6

PlanasĮvykdymas

1 pav. Viešojo saugumo lygis balais, VRM tyrimų duomenys

5




Pasiekta reikšmė

E-01-02 Visuomenės pasitikėjimas policija, ne mažiau kaip, procentais 71,0 71,0 75,0 105,6

E-01-03Visuomenės pasitikėjimas Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, ne mažiau kaip, procentais

90,7 90,0 88,0 97,8

E-01-04 Visuomenės pasitikėjimas Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ne mažiau kaip, procentais 58,0 59,0 62,0 105,1

Polic

ija

Vals

tybi

nė p

riešg

aisr

inė

gelb

ėjim

o ta

rnyb

a

Vals

tybė

s si

enos

aps

augo

s ta

rnyb

a

Polic

ija

Vals

tybi

nė p

riešg

aisr

inė

gelb

ėjim

o ta

rnyb

a

Vals

tybė

s si

enos

aps

augo

s ta

rnyb

a

Polic

ija

Vals

tybi

nė p

riešg

aisr

inė

gelb

ėjim

o ta

rnyb

a

Vals

tybė

s si

enos

aps

augo

s ta

rnyb

a

Polic

ija

Vals

tybi

nė p

riešg

aisr

inė

gelb

ėjim

o ta

rnyb

a

Vals

tybė

s si

enos

aps

augo

s ta

rnyb

a

Polic

ija

Vals

tybi

nė p

riešg

aisr

inė

gelb

ėjim

o ta

rnyb

a

Vals

tybė

s si

enos

aps

augo

s ta

rnyb

a

Polic

ija

Vals

tybi

nė p

riešg

aisr

inė

gelb

ėjim

o ta

rnyb

a

Vals

tybė

s si

enos

aps

augo

s ta

rnyb

a

Polic

ija

Vals

tybi

nė p

riešg

ainė

gel

bėjim

o ta

rnyb

a

Vals

tybė

s si

enos

aps

augo

s ta

rnyb

a

Polic

ija

Vals

tybi

nė p

riešg

ainė

gel

bėjim

o ta

rnyb

a

Vals

tybė

s si

enos

aps

augo

s ta

rnyb

a

Polic

ija

Vals

tybi

nė p

riešg

ainė

gel

bėjim

o ta

rnyb

a

Vals

tybė

s si

enos

aps

augo

s ta

rnyb

a

2011 m. planas ir

įvykdymas

2012 m. planas ir

įvykdymas

2013 m. planas ir

įvykdymas

2014 m. planas ir

įvykdymas

2015 m. planas ir

įvykdymas

2016 m. planas ir

įvykdymas

2017 m. planas

2018 m. planas

2019 m. planas

20

40

60

80

100

55

85

55 56

80

5460

83

54

63

88

56

65

89

58

71

88

59

75

90

62

75

90

62

75

90

6258

85,5

54

62

86.8

51

69

90

63

70

90

57

71

90.7

58

75

90

62

Proc

enta

i

2 pav. Visuomenės pasitikėjimo statutinėmis įstaigomis palyginamoji lentelė, VRM tyrimų duomenys




Pasiekta reikšmė

E-01-05Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimų, kai nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, dalis, ne mažiau kaip, procentais

57,0 57,0 63,5 111,4

6

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.0

10

20

30

40

50

60

70

80

4349 49

57

6570

75

48.552

5763.5

PlanasĮvykdymas

Proc

enta

i

3 pav. Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimų, kai nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, dalis, VSAT prie VRM statistiniai duomenys




Pasiekta reikšmė

E-01-05Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ištirtų nusikalstamų veikų finansų sistemai dalis, ne mažiau kaip, procentais

70,6 84,0 89,0 106,0

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

84 84 84 84 84 84 84 84 8491.9

78.173.2 68.3 70.6

89

PlanasĮvykdymas

Proc

enta

i

4 pav. FNTT prie VRM ištirtų nusikalstamų veikų finansų sistemai dalis, FNTT prie VRM statistiniai duomenys,

7

Viešasis saugumas. Situacijos analizė4.

Kai kurie viešojo saugumo situacijos 2016 metų rodikliai prastesni nei 2015 metais. Gyventojų apklausos5 rezultatai rodo, kad šiek tiek sumažėjo gyventojų, kurie jaučiasi saugūs savo gyvenamojoje vietovėje (mieste ar rajone), ir gyventojų, manančių, jog jų gyvenamojoje vietovėje rizika tapti nusikaltimo auka yra maža, taip pat gyventojų, manančių, kad kriminogeninė situacija jų gyvenamojoje vietovėje gera, dalis.

5 pav. Viešojo saugumo situacijos suvokimas, proc. (gyventojų apklausų duomenys)

Šiam gyventojų viešojo saugumo situacijos suvokimo pokyčiui įtakos galėjo turėti 2015 metų pabaigoje ir 2016 metų pradžioje Lietuvoje įvykę rezonansiniai įvykiai, kuriems didelį dėmesį skyrė žiniasklaida ir kurie sukėlė daug diskusijų visuomenėje dėl teisėsaugos institucijų galimybių apsaugoti žmones ir užtikrinti viešąją tvarką.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl 2016 metais pakeistų Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų tvarkymo procedūrų ir statistinių rodiklių skaičiavimo taisyklių atlikti išsamią viešojo saugumo situacijos pokyčių analizę nėra galimybių.

Tačiau pažymėtina, kad 2016 metais pavyko pasiekti prioritetinių darbų tikslą – sumažinti žuvusiųjų eismo įvykiuose ir gaisruose skaičių:

– Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos pavadinimai –prie VRM) duomenimis, 2016 metais Lietuvoje gaisruose žuvo 102 žmonės, tai 18,4 proc. mažiau nei 2015 metais, ir tai mažiausias per pastaruosius dvidešimt penkerius metus žuvusiųjų gaisruose skaičius;

– Policijos departamento prie VRM duomenimis, 2016 metais, lyginant su 2015 metais, Lietuvos keliuose užfiksuota 8,1 proc. daugiau eismo įvykių ir juose sužeista 7,8 proc. daugiau žmonių, tačiau eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičius sumažėjo net 22,3 proc.

Paminėtina, kad gyventojų apklausų duomenimis, pastaraisiais metais labai pagerėjo policijos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbo vertinimai.

4 Situacijos analizė čia ir toliau pateikiama pagal vidaus reikalų ministrui pavestas valdymo sritis.5 Gyventojų apklausa atlikta 2016 m. balandžio 29 d. – liepos 5 d.

8

6 pav. Policijos, pasienio ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybų darbo vertinimas (tik teigiami vertinimai), proc. (gyventojų apklausų duomenys)

Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencija ir kontrolė.

Siekiant sustiprinti terorizmo ir kitų sunkių bei labai sunkių nusikaltimų prevenciją, parengti Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimai (priimti Seimo). Šiais pakeitimais sudarytos galimybės teisėsaugos institucijoms iš oro vežėjų gauti tam tikrus duomenis apie keleivius, atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos, ir atlikus šių duomenų analizę realiu laiku nustatyti potencialų pavojų visuomenės saugumui galinčius kelti asmenis bei neatidėliojant imtis atitinkamų prevencijos, užkardymo ar nusikalstamų veikų tyrimo priemonių.

Siekiant užtikrinti vidaus reikalų statutinių įstaigų – Policijos departamento prie VRM, Vadovybės apsaugos departamento prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM, Viešojo saugumo tarnybos prie VRM – nuolatinį pasirengimą laiku ir operatyviai reaguoti į terorizmo grėsmes, nustatyti šių įstaigų sąveikos veiksmai padidėjus teroro akto grėsmės lygiui.

2016 m. sudarytos prielaidos sustiprinti kovą su prekyba žmonėmis, užtikrinant efektyvesnį atsakingų institucijų ir įstaigų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, bažnyčios ir lietuvių bendruomenių užsienyje įsitraukimą, veiksmų planavimą ir koordinavimą bei pažangos stebėseną, naujos praktikos formavimą: sudaryta tarpžinybinė ir tarpsektorinė Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisija; parengtas ir patvirtintas tarpinstitucinis Kovos su prekyba žmonėmis 2017–2019 metų veiksmų planas; atskirtos nacionalinio pranešėjo prekybos žmonėmis klausimais funkcijos ir nustatytos jo užduotys; pradėtas kurti kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo savivaldybėse bendras modelis. Paminėtina, kad 2016 m. JAV Valstybės departamento paskelbtoje tarptautinėje kovos su prekyba žmonėmis ataskaitoje Lietuva įtraukta į daugiausiai kovos su prekyba žmonėmis srityje pastangų dedančių valstybių grupę. Ataskaitoje pažymėta Lietuvos pažanga tiek teisėsaugos institucijų veikloje, tiek paramos aukoms bei prekybos žmonėmis prevencijos srityse.

Siekiant kovoti su sukčiavimais telefonu, melagingais pranešimais teisėsaugos institucijoms, taip pat efektyviau teikti neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiems asmenims, esantiems bejėgiškoje būklėje, parengtas Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (užregistruotas Seime). Šiuo projektu siūloma nustatyti judriojo ryšio operatoriams pareigą registruoti judriojo ryšio išankstinio mokėjimo SIM korteles, tokiu būdu kompetentingoms valstybės institucijoms sudarant sąlygas veiksmingiau tirti nusikalstamas veikas ar jas užkardyti. Taip pat siūloma sudaryti galimybę

9

Vyriausybės įgaliotai institucijai nurodyti viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti elektroninio ryšio paslaugų teikimą arba blokuoti skambučius į tam tikrus telefono ryšio numerius bei įpareigoti juos neatlygintinai teikti vietos nustatymo duomenis realiu laiku be abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo, telefono ryšio numerį pagal abonento vardą, pavardę ir asmens kodą.

Siekiant nustatyti griežtesnę administracinę atsakomybę už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymą viešose vietose bei už saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių pažeidimus, parengti Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo ir Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektai (užregistruoti Seime). Šiais projektais siekiama prisidėti prie alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimo bei skatinti atsakingą asmenų požiūrį į savo ir aplinkinių sveikatą bei gyvybę, atgrasyti asmenis nuo pakartotino pažeidimų darymo, ypač atkreipiant dėmesį į tokius rezonansinius atvejus, kaip, pvz., 2016 m. sausio 31 d. įvykis, kai Kuršių mariose atskilo didelė ledo lytis su žvejais ir ugniagesiai gelbėtojai valtimi į krantą perkėlė 48 žmones (pažymėtina, kad dalis išgelbėtų žvejų iškart po nelaimės pakartotinai lipo ant ledo).

Siekiant iš esmės patobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su asmens ir turto apsaugos veiklos licencijavimu ir įteisinti galimybę fiziniams asmenims verstis individualia asmens ir turto apsaugos veikla, parengti Asmens ir turto saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) ir lydimieji įstatymų projektai (užregistruoti Seime).

Vidaus tarnybos valdymas.

Siekiant tobulinti vidaus tarnybos teisinius santykius, didinti pareigūnų motyvaciją ir profesijos prestižą, priimtas ir nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas. Šiame statute nustatyta nauja darbo užmokesčio sistema; unifikuota pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo sistema, vietoj dviejų atestavimo ir profesionalumo vertinimo procedūrų; nustatyta viena vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų skyrimo į pareigas tvarka; įtvirtintos teisės normos dėl pareigūnų rengimo švietimo įstaigose finansavimo valstybės biudžeto lėšomis; pailginta maksimali vidaus tarnybos trukmė, atsisakius vidaus tarnybos trukmės pratęsimo procedūros; nustatytas pareigūnų draudimas visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis, įtvirtintas tarnybinių ginčų nagrinėjimo institutas, išspręsti kiti vidaus tarnybos sistemai aktualūs klausimai.

Siekiant panaikinti prielaidas ir sąlygas pareigūnams netinkamai pasirinkti naudojamos prievartos rūšį ir laipsnį (pavojingumą), nenaudoti alternatyvių, proporcingų, ginant panašios svarbos vertybes, priemonių, kurios gali būti naudojamos vietoj šaunamojo ginklo, parengti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Policijos rėmėjų, Policijos, Vadovybės apsaugos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos įstatymų pakeitimai (priimti Seimo). Šiais pakeitimais aiškiai nustatyti pagrindai, kada naudojama psichinė prievarta, o kokiais atvejais pareigūnai gali naudoti ir fizinę prievartą, nustatyti aiškūs ir nedviprasmiški šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai, taip pat nustatyta, kad pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės, fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimu.

Pagrindiniai valdymo srities iššūkiai.

Nepakankamai sklandi viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo policijos komisariatuose pertvarka. 2016 m. gruodžio mėn. buvo priimtas sprendimas klausimą dėl pertvarkos tęstinumo 10-yje policijos komisariatų, kuriuose pertvarkos procesai dar nebuvo pradėti, spręsti tik Vidaus reikalų ministerijai (toliau – VRM) įvertinus jau esamus pertvarkos rezultatus, teigiamus ir neigiamus pokyčius bei socialinį poveikį. Atlikus minėtą vertinimą, nuspręsta pertvarką tęsti. Policijos departamentui prie VRM pateikti pasiūlymai dėl veiksmų vertinimo metu nustatytoms galimoms rizikoms suvaldyti.

10

Padidėjęs statutinių pareigūnų nepasitenkinimas darbo užmokesčiu, socialinėmis garantijomis, darbo krūviu ir galimybe daryti karjerą. Pusė pareigūnų, anksčiau atlyginimą vertinusių neutraliai dabar jį vertina neigiamai6. Siekiant stiprinti viešąjį saugumą, svarbu didinti atsakingų valstybės institucijų – vidaus reikalų statutinių įstaigų – pajėgumus, užtikrinant tinkamą pareigūnų aprūpinimą ir keliant jų motyvaciją. Policijos pareigūnų aprūpinimas reikiama ginkluote ir specialiomis priemonėmis (įranga), tarnybine uniforma, informacinių technologijų ir ryšių bei transporto priemonėmis 2016 metais siekė tik 47 proc., pasieniečių – 54 proc., ugniagesių gelbėtojų – 70 proc. Atsižvelgiant į tai, 2017 metais planuojama nustatyti visų vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų aprūpinimo standartus, siekiant didinti pareigūnų motyvaciją ir profesijos prestižą, parengti ir pateikti Vyriausybei svarstyti Vidaus tarnybos statuto pakeitimo projektą, numatantį nuoseklų kasmetinį pareigūnų darbo užmokesčio padidinimą, siekiant, kad 2020 metais pareigūnų darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 1000 eurų, atskaičius mokesčius.

Nėra pažangios statutinių pareigūnų rengimo sistemos, kuri užtikrintų pareigūnų profesionalumą ir taip padidintų vidaus reikalų statutinių įstaigų veiklos efektyvumą. Nėra optimalios viešojo saugumo pareigūnams rengti skirtos infrastruktūros. Ji išskaidyta skirtingose įstaigose. Efektyviam vidaus reikalų statutinių įstaigų nustatytų uždavinių įgyvendinimui reikalinga integruota policijos ir visos vidaus tarnybos sistemos personalo atrankos, profesinio mokymo, aukštojo mokslo studijų, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo valdymo sistema, užtikrinanti pareigūnų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą visą jų tarnybos laiką. Tai gali užtikrinti žinybinė aukštoji mokykla, kurioje būtų užtikrintas ne tik būsimų pareigūnų profesionalumas, bet ir organizacinis identitetas ir patriotiškumas, ugdomos teisėsaugos pareigūnams būtinos savybės.

Didelė darbuotojų kaita Bendrajame pagalbos centre (toliau – BPC); neužtikrinta tinkama BPC ir pagalbos tarnybų operatyvi sąveika. Didelę BPC darbuotojų kaitą ir darbuotojų trūkumą (2017 m. sausio 1 d. trūko 32 proc. darbuotojų) sąlygoja darbo užmokestis, neatitinkantis darbuotojams keliamų profesinių reikalavimų, darbo ir psichologinio krūvio bei darbo sąlygų. Per 2016 metus BPC nebuvo atsiliepta į 114 tūkst. skambučių, kai skambučių atsiliepimo laukimo trukmė viršijo 5 sekundes; daugiau kaip 22 tūkst. skambučių, kai atsiliepimo laukimo laikas viršijo 45 sekundes. Skambučių atsiliepimo piko metu ilgiausias laikas viršijo 6 minutes. Nesprendžiant BPC darbuotojų kaitos ir darbuotojų trūkumo klausimo, BPC veiklos rodikliai neišvengiamai blogės. Policijos ir greitosios medicinos pagalbos (GMP) įstaigos sukūrė ir vysto atskirą nuo BPC infrastruktūrą, informacines sistemas ir radijo ryšio tinklus. Nesukurta bendra GMP paslaugų teikimo informacinė sistema (8 GMP dispečerinės naudojasi 3-mis skirtingomis informacinėmis sistemomis). Iki šiol neapsispręsta dėl GMP tarnybų veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo su BPC modelio. Atsižvelgiant į šią situaciją, bus siekiama nustatyti ir įgyvendinti aiškų ir veiksmingą BPC ir visų pagalbos tarnybų operatyvios sąveikos, teikiant skubią pagalbą gyventojams, mechanizmą.

Nepakankamai sparčiai buvo diegiamos modernios techninės priemonės Lietuvos dalies ES išorės sienai kontroliuoti. Modernių techninių priemonių veiksmingumas užkertant kelią nelegaliai imigracijai ir kitiems tarptautinio pobūdžio nusikaltimams, akivaizdus: nuo 2014 m. liepos 1 d., įdiegus modernias sienos stebėjimo sistemas dalyje sienos su Baltarusijos Respublika ruožų, stebimi reikšmingi pokyčiai – 2016 metais valstybės sienos pažeidimų prie sienos su Baltarusijos Respublika užfiksuota 2,6 karto mažiau negu 2014 metais. Šiuo metu moderniomis techninėmis priemonėmis kontroliuojama tik 33 proc. ES išorės sienos ilgio (345 km). Vidaus saugumo fondo programos lėšomis 2017–2018 metais planuojama atnaujinti anksčiau įdiegtas sienos stebėjimo sistemas ir įdiegti naujas sienos stebėjimo sistemas valstybės sienos su Baltarusija 160,64 km ilgio ruožuose ir valstybės sienos su Rusija – 5,2 km ilgio ruože. Sienos stebėjimo sistemoms diegti ir infrastruktūrai kurti likusiuose sienos ruožuose

6 2016 metais atliktos policijos pareigūnų apklausos duomenys

11

planuojama įgyvendinti investicijų projektą „Sienos stebėjimo sistemų diegimas ir infrastruktūros kūrimas prie ES išorės sienos“, finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis. Šio projekto vertė – 113 947 tūkst. eurų.

Didėja valstybės ir tarptautinio lygio ekstremalių situacijų grėsmė. 2016 metais valstybės rezerve buvo sukaupta tik 30 proc. reikalingų civilinės saugos priemonių atsargų, o gyventojų perspėjimo sirenomis pasiekiamumas siekė tik 68 proc. Esant tokiai situacijai, būtina stiprinti civilinės saugos sistemos parengtį, modernizuoti gyventojų perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją sistemas ir išplėsti visuomenės švietimą civilinės saugos srityje.

Nepakankamas vidaus reikalų sistemos įstaigų, priskirtų ginkluotosioms pajėgos, aprūpinimas. Atsižvelgus į įtemptą šių dienų geopolitinę padėtį bei į tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM, Viešojo saugumo tarnyba prie VRM ir Vadovybės apsaugos departamentas prie VRM – priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms, šios įstaigos privalo būti pasirengusios bendriems su kariuomene gynybos veiksmams, taip pat sąveikai su NATO sąjungininkų pajėgomis. Tačiau dėl lėšų trūkumo šiuo metu šių įstaigų pareigūnai nėra pakankamai aprūpinti NATO standartus atitinkančia ir kariniams veiksmams tinkančia ginkluote, technika ir amunicija.

Migracija. Situacijos analizė.

Siekiant migracijos politikos, apimančios ir ekonominės imigracijos sritį, paremtos migracijos procesų stebėsena ir analize, formavimo bei koordinuoto įgyvendinimo, 2016 metais išplėsta ir sustiprinta Vidaus reikalų ministerijos kompetencija ir atsakomybė migracijos srityje7. Vidaus reikalų ministerijai pavesta formuoti valstybės politiką migracijos srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą.

Siekiant optimizuoti migracijos procesų valdyme dalyvaujančių institucijų funkcijas, buvo išspręsti teisinio reglamentavimo keitimo, techniniai ir finansiniai klausimai, kuriais sudaryta galimybė pridėtinę vertę kuriantiems užsieniečiams (kurie atvyksta dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo, verslininkams, startuoliams) bei šių užsieniečių šeimos nariams) dėl leidimų laikinai gyventi gavimo kreiptis į Migracijos departamentą. Kai kurios Migracijos departamento vykdytos funkcijos (dėl leidimų laikinai gyventi keitimo, pažymų ES piliečio teisei nuolat gyventi patvirtinti, Sąjungos piliečio šeimos nario leidimų nuolat gyventi šalyje kortelės ES piliečių šeimos nariams išdavimo ir keitimo) perduotos vykdyti apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų migracijos padaliniams.

Teisėta imigracija.Lietuva, kaip ir visa ES, susiduria su nemažai ilgalaikių ekonominių ir demografinių

problemų. Teisėta migracija tampa vis svarbesniu įrankiu stiprinant socialinės gerovės sistemos tvarumą ir užtikrinant tvarų ekonomikos augimą. Europos migracijos tinklo 2015 metų studijos „Verslo ir investicijų pritraukimas į Lietuvą: migracijos ir migracijos politikos vaidmuo“ duomenimis, migracijos politika yra labai svarbus verslo ir investicijų pritraukimo į Lietuvos Respubliką įrankis, kuris, kaip buvo pažymėta studijoje, nėra tinkamai išnaudojamas. Darbdaviai kvalifikuotų darbuotojų trūkumą nurodo kaip vieną iš pagrindinių verslo plėtrą stabdančių kliūčių. 2016 metais buvo tobulinamas užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje teisinis reglamentavimas8 – nustatytos palankesnės atvykimo sąlygos ir procedūros užsieniečiams, kurie galėtų prisidėti prie socialinės ir ekonominės valstybės gerovės kūrimo bei šalies konkurencingumo didinimo, t. y. tiems užsieniečiams, kurie investuoja Lietuvoje ir kuria naujas darbo vietas, atvyksta dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalingą darbą ar yra trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų specialistai, studijuoja ir įgyja profesinę kvalifikaciją Lietuvoje. Įstatyme įtvirtinta leidimo 7 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 222 pakeisti Vidaus reikalų ministerijos nuostatai.8 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymą Nr. XII-2609, kurio projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė VRM.

12

laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams startuoliams schema. Taip pat pasiūlyta nustatyti palankesnes imigracijos taisykles, taikomas trečiųjų šalių piliečiams (vadovams, specialių žinių turintiems specialistams, aukštąjį išsilavinimą turintiems stažuotojams), kurie laikinai perkeliami dirbti iš trečiosiose valstybėse įsisteigusių bendrovių į Lietuvoje įsteigtus tokių bendrovių filialus ar kitus subjektus, priklausančius tokioms bendrovėms ar bendrovių grupėms9.

Prieglobstis.Siekiant sėkmingesnės užsieniečių, kuriems reikalingas prieglobstis, integracijos į

visuomenę, pasiūlyta nustatyti prieglobsčio prašytojų vaikų teisę į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą bei įstatymo lygmeniu reglamentuoti pagrindines valstybės paramos integracijai teikimo sąlygas10. Pasiūlyta reglamentuoti prieglobsčio prašytojų, kurie nėra apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, apgyvendinimą kitose patalpose ar laikiname būste, tokių vietų sąrašo sudarymą bei priėmimo sąlygų užtikrinimą11. Taip pat pasiūlyta spręsti užsieniečių, gavusių prieglobstį, gyvenamosios vietos deklaravimo problemą, leidžiant, kad tokie asmenys Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo laikotarpiu galėtų būti įtraukiami į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurioje faktiškai gyvena12.

Užsieniečių perkėlimas į Lietuvą.Siekdama būti solidari ir užtikrinti teisingą atsakomybės pasidalijimą tarp ES valstybių

narių, Vyriausybė pritarė 1 035 užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimui į Lietuvos teritoriją iš ES valstybių narių ir 70 užsieniečių perkėlimui į Lietuvos teritoriją iš trečiųjų šalių iki 2017 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant šiuos įsipareigojimus, 2016 metais į Lietuvą faktiškai buvo perkelti 206 užsieniečiai (I ketvirtį – 2; II ketvirtį – 33, III ketvirtį – 72, IV ketvirtį - 99), 25 iš jų perkelti iš Turkijos, likę iš Graikijos. Dėl nelankstaus Italijos institucijų požiūrio į saugumo patikros procedūras Lietuva kol kas nėra perkėlusi nei vieno užsieniečio, kuriam reikalingas prieglobstis, iš Italijos, todėl šiuo metu su Italijos institucijomis vis dar ieškoma optimalių bendradarbiavimo galimybių dėl priimtinų procedūrų taikymo. Pagrindiniai iššūkiai vykdant perkėlimų veiklą iš Turkijos – užsieniečių nenoras vykti į Lietuvą kaip perkeliančią valstybę (nemažas procentas atsisakančiųjų būti perkeltais), nes didžioji dalis nori vykti į perkėlimų iš Turkijos veikloje dalyvaujančias ekonomiškai labiau išsivysčiusias valstybes (Kanada, JAV ir kt.). Dėl ribotų priėmimo ir integracijos Lietuvoje galimybių, tikėtina, kad iki nustatyto termino Lietuvai nepavyks perkelti viso pagal kvotą jai numatytų užsieniečių skaičiaus (perkėlimą nustatytais terminais nespėja vykdyti dauguma ES valstybių narių). Vykdant perkėlimų procedūras ir toliau bus siekiama užtikrinti, kad į Lietuvos Respubliką būtų perkeliami tik tie asmenys, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o perkeltiems asmenims – sudarytos tinkamos priėmimo sąlygos ir suteiktos procedūrinės garantijos.

2016 metais buvo tęsiamas 2015 metais pradėtas Lietuvos Respublikos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir jų šeimos narių, pareiškusių pageidavimą persikelti iš Ukrainos Krymo Autonominės Respublikos, Sevastopolio miesto, Donecko ir Luhansko sričių į Lietuvos Respubliką, perkėlimas, sudarytos galimybės šiems asmenims integruotis į visuomenę ir pradėti savarankiškai gyventi Lietuvoje. Užsienio reikalų ministerijos sudarytame sąraše įtraukti 188 perkeltini asmenys, gyvenantys Ukrainos karo konflikto regionuose, iš jų 37 tokie asmenys buvo įtraukti 2016 metais Iš

9 Vyriausybei pateikti svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydintis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 ir 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas, į nacionalinę teisę perkeliantys 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų nuostatas. 10 Vyriausybei pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas.11 Vyriausybei pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektas.12 Parengtas Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo projektas.

13

viso persikėlė 125 asmenys, iš jų 42 asmenys 2016 metais. Iš Vyriausybės rezervo buvo skirta 6 568 eurai valstybės rinkliavoms už dokumentų šiems asmenims tvarkymą ir išdavimą sumokėti.

Grįžimo į Lietuvą skatinimas.Migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“, skirtas vieno langelio principu teikti

informaciją visais su grįžimu į Lietuvą ir gyvenimu Lietuvoje susijusiais klausimais, tęsė ir plėtė savo veiklą. Buvo didinimas svetainės funkcionalumas, patrauklumas ir pildoma informacija, jos žinomumas užsienyje gyvenantiems lietuviams ir diasporos bendruomenėms, parengta angliška svetainės versija. 2016 metais www.renkuosilietuva.lt tinklapį aplankė 36 692 lankytojai. Pagal Vidaus reikalų ministerijos ir Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro sutartį dėl Migracijos informacijos centro funkcionavimo užtikrinimo, Migracijos informacijos centro išlaikymui 2016 metais pervesta 70 000 eurų.


Nestabilumas ir ginkluoti konfliktai migrantų kilmės šalyse, geopolitinės ir ekonominės padėties dinamika, sąlygojanti migraciją, reikalauja užtikrinti tinkamą migracijos srautų valdymą.

Būtina stiprinti užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvoje, taip pat nelegalaus darbo kontrolės priemones, kurios turi padėti identifikuoti piktnaudžiavimo vizų, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo tvarka ar galimo darbuotojų išnaudojimo atvejus ir užkirsti kelią naujoms galimoms schemoms.

Taip pat svarbu užtikrinti, kad į Lietuvą būtų perkeliami tie asmenys, kuriems iš tikrųjų reikia prieglobsčio, ir kurie nekeltų grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o perkeltiems asmenims svarbu užtikrinti tinkamas priėmimo sąlygas, paspartinti dokumentų išdavimo eigą bei sudaryti sąlygas greitesnei šių asmenų integracijai į visuomenę.

Būtina užtikrinti veiksmingą neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimą, skatinti jų savanorišką grįžimą į savo šalį, plėtoti su aktualiomis trečiosiomis šalimis readmisijos susitarimų, supaprastinančių neteisėtai esančių asmenų išsiuntimą į jų kilmės valstybes, sudarymą.

2016 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas po svarstymo atmetė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus įstatymų projektus13, kuriais buvo siūloma optimizuoti migracijos procesus, tačiau toliau turėtų būti ieškoma sprendimų, siekiant tobulinti migracijos procesų valdymo sistemą, racionaliai paskirstyti funkcijas ir atsakomybę tarp migracijos politikos įgyvendinančių institucijų.

13 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3199 ir jį lydintys įstatymų projektai

14

2. ANTRASIS STRATEGINIS TIKSLAS„FORMUOTI VALSTYBĖS POLITIKĄ VIDAUS REIKALŲ MINISTRUI PAVESTOSE

VALDYMO SRITYSE, SUDARYTI SĄLYGAS EFEKTYVIAM VIEŠAJAM VALDYMUI“

Antrasis strateginis tikslas buvo įgyvendinamas per šias strateginio veiklos plano programas:

02.01 programa „VIDAUS REIKALŲ MINISTRUI PAVESTŲ VALDYMO SRIČIŲ VALSTYBĖS POLITIKOS FORMAVIMAS, ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMAS IR KONTROLĖ“.

Asignavimai – iš viso 4 914, iš jų darbo užmokesčiui – 2 782 .

02.11 programa „VIDAUS REIKALŲ INFRASTRUKTŪROS IR PASLAUGŲ PLĖTRA“.Asignavimai – iš viso 4 444 , iš jų darbo užmokesčiui – 1 523.Antrasis strateginis tikslas taip pat įgyvendinamas per Vyriausybės įstaigų, veikiančių

vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse, strateginius veiklos planų programas:14:

Valstybės tarnybos departamento strateginio veiklos plano programą01.07 „VALSTYBĖS TARNYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS IR VALDYMO SISTEMOS TOBULINIMAS“

Asignavimai – iš viso 1 419, iš jų darbo užmokesčiui – 756.

Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio veiklos plano programas:

01.10 „KŪNO KULTŪROS IR SPORTO RĖMIMO FONDO PROGRAMA“Asignavimai – iš viso 6 116, iš jų darbo užmokesčiui – 38.

01.14 „KŪNO KULTŪROS IR SPORTO PLĖTRA“Asignavimai – iš viso 26 898 , iš jų darbo užmokesčiui – 2 951 .

2.1. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ANTROJO STRATEGINIO TIKSLO ĮGYVENDINIMAS

2016 metais Strateginio veiklos plano antrojo strateginio tikslo „Formuoti valstybės politiką vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse, sudaryti sąlygas efektyviam viešajam valdymui“ pagrindiniai efekto vertinimo kriterijai nepasiekti.

Rezultatai pagal pasiektas Strateginio veiklos plano antrojo strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijų reikšmes:




Pasiekta reikšmė

E-02-01 Gyventojų pasitenkinimo paslaugomis indeksas, geriausia reikšmė – 1, ne mažiau kaip 0,84 0,86 0,83 96,5

14 Vyriausybės įstaigos, veikiančios vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse metines veiklos ataskaitas, jei joms pritarė vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai teikia savarankiškai

15

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.0.5

0.6

0.7

0.8

0.9

1

0.830.85 0.85 0.86 0.86 0.86 0.86 0.86 0.860.85 0.85

0.820.84 0.84

0.83

PlanasĮvykdymas

7 pav. Gyventojų pasitenkinimo paslaugomis indeksas, geriausia reikšmė – 1, VRM tyrimų duomenys




Pasiekta reikšmė

E-02-03 Gyventojų, manančių, kad valstybės tarnautojų veikla gerėja, dalis, procentais 24,0 33,0 22,0 66,7

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 0

5

10

15

20

25

30

35

21 22 23 24

33

26 27 28

21

15

23 2422

PlanasĮvykdymas

Proc

enta

i

8 pav. Gyventojų manančių, kad valstybės tarnautojų veikla gerėja, proc., VRM tyrimų duomenys




Pasiekta reikšmė

E-02-05

Šalies savivaldybių, turinčių bent po vieną pastatytą ir (ar) rekonstruotą šiuolaikinį ir tarptautinius standartus atitinkantį daugiafunkcį sporto ir sveikatingumo kompleksą, skaičius

21 25 23 92,0

16

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 0

5

10

15

20

25

30

35

16 17

21

2527

29

16 17

2123

PlanasĮvykdymas

Proc

enta

i

9 pav. Šalies savivaldybių, turinčių bent po vieną pastatytą ir (ar) rekonstruotą šiuolaikinį ir tarptautinius standartus atitinkantį daugiafunkcį sporto ir sveikatingumo kompleksą, skaičius, KKSD prie LRV statistiniai duomenys

17

Viešasis administravimas. Situacijos analizė.

Viešojo administravimo valdymo srities pasiekimai strateginiame veiklos plane matuojami efekto vertinimo kriterijaus E-02-01 „Gyventojų pasitenkinimo paslaugomis indeksas“ rodikliu.

Rodiklio 2016 metų siektina reikšmė – 0,86 nevisiškai pasiekta (pasiekta indekso reikšmė 0,83, įvykdymas– 96,5 procentai).

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.7

0.8

0.9

1

0.81 0.83 0.85 0.850.82 0.84 0.84 0.83

10 pav. Piliečių pasitenkinimo paslaugomis indeksas, VRM tyrimas

Lyginant 2016 metų ir 2015 metų rodiklio reikšmes pastebėta, kad piliečių pasitenkinimo paslaugomis indeksas sumažėjo nuo 0,84 2015 metais iki 0,83 2016 metais (geriausia reikšmė – 1). Rodiklio reikšmei įtakos galėjo turėti tai, kad 2016 metais gyventojų apklausa buvo vykdoma pagal iš esmės atnaujintą klausimyną. Nepaisant to, įvertinus tyrimo rezultatus, galima įžvelgti ir kitas šios reikšmės mažėjimo priežastis.

Kreipdamiesi į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas (toliau – institucijos) viešųjų ir administracinių paslaugų (toliau – paslaugos) dėl jų kokybės gyventojai turi savo lūkesčius. Tyrimas rodo, kad norima kokybė dar nėra pasiekta. Nežiūrint to, kad pačios institucijos turi gauti jiems reikalingą informaciją ir valstybės registrų ar kitų jiems prieinamų duomenų šaltinių ir neprašyti to padaryti pareiškėjų, nes institucijoms prieinamos informacijos gavimo galimybės didėja, nemaža gyventojų dalis ją patys turėjo teikti institucijoms. Informaciją (pažymas, kopijas, išrašus) jie privalėjo gauti ne tik iš kitų institucijų, bet ir iš tos pačios institucijos ir / ar jos padalinio. Neretais atvejais ši informacija vertintina kaip perteklinė ir jos buvo galima visai atsisakyti. Be to, vienas iš keturių gyventojų nurodė, kad turėjo sunkumų pačioje institucijoje – jiems nepavyko darbo metu surasti visus reikiamus darbuotojus. Tai įtakoja gyventojų nuomonę apie institucijų veiklą – daugiau negu pusė jų teigia, kad institucijų veikla nesikeičia (t. y. ji nei gerėja, nei blogėja). Teigiamus pokyčius institucijose įžvelgia tik ketvirtadalis gyventojų. Atitinkamai tai įtakoja ir piliečių pasitenkinimą paslaugomis.

Apklausos duomenys rodo, kad piliečių aptarnavimo kokybė institucijose gerėja. Lyginant

18

su 2015 metų rezultatais, 2016 metais institucijos dažniau klausė gyventojų nuomonės apie aptarnavimo kokybę (2015 m. – 15 proc., 2016 m. – 21 proc. gyventojų). Gyventojai pakankamai aukštai įvertino tokius paslaugų teikimo ir aptarnavimo aspektus, kaip reagavimo į kreipimąsi dėl paslaugos suteikimo ir prašymo sprendimo greitis, gautos informacijos kokybė, juos aptarnaujančių darbuotojų kompetencija. Gyventojai patenkinti jų aptarnavimu vieno langelio principu – net 2/3 gyventojų nurodė, kad toks aptarnavimas padeda jiems greičiau išspręsti rūpimus klausimus. Pakankamai gerai gyventojai įvertino ir institucijų viešinamą informaciją – pusė visų gyventojų nuomone institucijų teikiama informacija yra prieinama, ji pateikiama aiškiai ir suprantamai.

Vidaus reikalų ministerija 2016 metais skyrė nemažai dėmesio institucijų veiklos sritims, kurios susijusios su gyventojams teikiamomis paslaugomis. Institucijoms buvo pasiūlyta efektyvinti paslaugų teikimą, taikant pažangias veiklos tobulinimo priemones.

Situacijos analizė parodė, kad šiuo metu įgyvendinamų viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvų nepakanka, kad institucijų veikla visiškai atitiktų gyventojų lūkesčius. Viešasis sektorius privalo geriau ir greičiau reaguoti į visuomenės poreikius ir lūkesčius. Turi būti užtikrintas geresnių ir greitesnių paslaugų teikimas, prioritetas – jų teikimas elektroniniu būdu. Pavienės institucijų teikiamų paslaugų stebėsenos iniciatyvos neleidžia įvertinti jų kokybės, atitinkamai imtis įrodymais pagrįstų priemonių dėl jų gerinimo ir modernizavimo. Tai akcentuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development, OECD) ekspertai, atlikę Lietuvos viešojo valdymo peržiūrą. Tai rodo ir Vidaus reikalų ministerijos kasmet atliekami tyrimai. Todėl paslaugų modernizavimas tampa svarbia viešojo sektoriaus reformų kryptimi, siekiant efektyvaus ir skaidraus viešojo valdymo. Institucijos privalo labiau reaguoti į jo poreikius ir lūkesčius, imtis priemonių modernizuoti paslaugų teikimą, įdiegiant jų efektyvumo vertinimus, supaprastinant ir trumpinant teikimo procesus, parenkant tinkamiausius teikimo būdus ir mažinant administracinę naštą klientams. Didesnio klientų pasitenkinimo paslaugomis bus siekiama sisteminėmis priemonėmis ir pavienių paslaugų tobulinimo iniciatyvomis, kurių tikslas didinti šių paslaugų kokybę paprastinant jų teikimo procedūras.

Vietos savivalda. Situacijos analizė.

Vietos savivaldos valdymo srities pasiekimai strateginiame veiklos plane matuojami rezultato vertinimo kriterijaus R-02-01-01-08 „Gyventojų įtrauktis į sprendimų priėmimą (gyventojų, pareiškusių nuomonę apie vietos viešųjų reikalų sprendimą)“ rodikliu.

Rodiklio 2016 metų siektina reikšmė – 20 procentai pasiekta ir viršyta (pasiekta reikšmė 28 proc., įvykdymas– 140 procentai).

Stipri, demokratinė savivaldybė – savivaldybė, užtikrinanti skaidrų ir demokratišką sprendimų priėmimo būdą ir, įgyvendinant gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus principą, įtraukianti juos į viešųjų vietos reikalų sprendimą; jos pagrindas – aktyvus ir dalyvaujantis bendruomeniškas gyventojas.

Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atliktų gyventojų apklausų duomenimis, nuo 2012 metų gyventojų, kurie pareiškė nuomonę sprendžiant vietos reikalus, dalis kito nežymiai.

2016 metais buvo patikslinta tyrimo metodologija. 2016 metų tyrimas parodė, kad net 28 proc. gyventojų į klausimą, ar jie dalyvavo sprendžiant vietos savivaldos reikalus, atsakė teigiamai.

19

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.0

5

10

15

20

25

30

35

14 14

17

10

13

28

Proc

enta

i

11 pav. Gyventojų, pareiškusių nuomonę sprendžiant vietos reikalus, proc. (2011–2015 m. VRM tyrimas); Gyventojų,

dalyvavusių sprendžiant vietos savivaldos reikalus, proc. (2016 m. VRM tyrimas)

Analizuojant vietos demokratijos plėtrą Lietuvoje akivaizdu, kad gyventojai vis dar nėra aktyvūs vietos savivaldos dalyviai, o ir pačios savivaldybės nėra suinteresuotos aktyvesniu bendruomenės dalyvavimu, todėl dažnai net ir būtini sprendimai dėl pokyčių priimami neįvertinus gyventojų poreikių ir jų lūkesčių, neišklausius jų nuomonės. Tai iššaukia gyventojų nepasitenkinimą ir apsunkina šių sprendimų įgyvendinimą.

Vidaus reikalų ministerija, atlikdama savivaldybių apklausas, tiria ir savivaldybių biudžetų dalies, skiriamos seniūnijų veiklos programoms, pokyčio vertinimą. Nustatyta, kad nuo 2012 metų savivaldybių biudžetų dalis, skiriama seniūnijų veiklos programoms, nuosekliai didėjo, o tai galima vertinti kaip vieną iš seniūnijų stiprinimo veiksnių.

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.0

1

2

3

4

5

6

3 3.23

4.244.81

5.36

12 pav. Savivaldybių dalies, skiriamos seniūnijų veiklos programoms, vidurkio pokytis, proc., VRM tyrimų duomenys

20

Ne išimtis ir 2016 metai, kai buvo pasiekta ir viršyta vertinimo kriterijaus P-02-01-01-02-02 „Seniūnijų stiprinimas (savivaldybių biudžetų dalies, skiriamos seniūnijų veiklos programoms, vidurkio pokytis), procentais“ planuota reikšmė.

Pagrindiniai valdymo srities iššūkiai.Nepakankami aktyvus gyventojų dalyvavimas tvarkant vietos viešuosius reikalus. Konsultavimasis su gyventojais ir jų dalyvavimas sprendimų priėmime vietos lygmeniu yra

šių dienų iššūkis.Atsižvelgiant į augantį gyvenimo tempą ir poreikį operatyviai ir lanksčiai reaguoti į

kintančius gyventojų poreikius, būtina įteisinti naujas, efektyvesnes konsultavimo su gyventojais formas, paprastinti konsultavimosi procedūras.

Būtina įtvirtinti praktiką, kad nuolatinis konstruktyvus konsultavimasis su vietos gyventojais taptų kiekvienos savivaldybės veiklos ir sprendimų priėmimo norma.

Valstybės tarnyba. Situacijos analizė.

Valstybės tarnybos valdymo srities pasiekimai strateginiame veiklos plane matuojami efekto vertinimo kriterijaus E-02-03 „Gyventojų manančių, kad valstybės tarnautojų veikla gerėja, dalis, procentais“ rodikliu.

Rodiklio 2016 metų siektina reikšmė – 33 procentai nepasiekta (pasiekta reikšmė – 22, įvykdymas– 66,7 procentai).

Strateginio veiklos plano efekto kriterijaus „Gyventojų, manančių, kad valstybės tarnautojų veikla gerėja, dalis, procentais“ reikšmė nepasiekta. Reikšmė nustatoma tiriant Lietuvos gyventojų (ne tik tų, kurie turėjo konkretų bendravimo patirtį pastaruoju metu) nuomonę apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų tarnautojų veiklą. Apklausos duomenimis, 2016 metais 2 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, manančių, kad valstybės tarnautojų veikla gerėja (taip mano 22 proc. apklaustųjų; 2015 m. tokių buvo 24 proc.) dalis. Šis kriterijus tiesiogiai susijęs su pasitikėjimu valstybės tarnyba. Kriterijaus kompleksiškumas lemia tai, kad jis yra sunkiai prognozuojamas ir jo pasiekimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Valstybės tarnybos departamento iniciatyva 2016 metais atliktas pasitikėjimo valstybės tarnyba tyrimo metu aiškintasi, kaip įvairios visuomenės grupės pasitiki valstybės tarnyba ir nuo ko tai labiausiai priklauso. Be to, reikšmės nepasiekiamumą galėjo sąlygoti ir 2016 metais įvykę didelį neigiamą atgarsį visuomenėje sukėlę įvykiai politinėje ir viešojo valdymo srityse.

13 pav. Pasitikėjimo valstybės tarnautojais vertinimo aspektai

21

Pagrindiniai valdymo srities iššūkiai.Valstybės tarnybos patrauklumo stoka.Valstybės tarnybos patrauklumo stoką sąlygoja daug veiksnių: vadovų-lyderių stoka, ribotos

karjeros galimybės, saviraiškos, sprendimų priėmimo laisvės apribojimas, apsunkintos veiklos procedūros, skaidrumo atrankoje į valstybės tarnybą trūkumas, darbo užmokestis valstybės tarnyboje nekonkurencingas privataus sektoriaus darbo užmokesčiui.

Sprendžiant valstybės tarnybos patrauklumo problemas bandoma reformuoti valstybės tarnybą, kad ši taptų modernesnė, skaidresnė, profesionalesnė, motyvuojanti tarnautojus siekti veiklos rezultatų ir lanksčiau reaguoti į tarnautojų veiklos kokybės pokyčius.

Vadovų-lyderių stoka.Nuolat kintančiame pasaulyje, kur susiduriama su ekonominių krizių, nedarbo, migracijos,

aplinkos ir saugumo iššūkiais, viešojo administravimo vaidmuo ir atsakomybė irgi kinta. Vadovų-lyderių vaidmuo ypač reikšmingas tiek dabarties, tiek ateities valstybės tarnybai ir jai iškeltų tikslų pasiekimui. Vadovas-lyderis privalo pasižymėti aukštu intelektu, emociniu intelektu bei strateginiu mąstymu, turi gebėti formuoti organizacijos tikslus ir prižiūrėti, kaip jų siekiama, būti kolektyvo lyderiu, įkvėpti žmones, suteikti žmonėms pasitikėjimo savimi, kurti gerą mikroklimatą organizacijoje, išlaikyti ir (ar) didinti motyvaciją ir gebėti ugdyti savo darbuotojus, leisti jiems augti ir tobulėti. Siekiant užtikrinti geresnį valdymą, geresnių paslaugų visuomenei teikimą, Valstybės tarnybos įstatymo projekte buvo numatyta stiprinti vadovų-lyderių korpusą keliant aukštesnius reikalavimus vadovų atrankai, vadovavimo ir lyderystės kompetencijoms, veiklos vertinimui.

Europos viešojo administravimo tinklo (EUPAN) atliktas palyginamasis tyrimas Top Public Managers in Europe15 parodė, kad šiuo metu ES valstybės narės lyderystei skiria ypatingą svarbą. ES valstybėse narėse vadovams taikomame kompetencijų profilyje viena iš privalomų kompetencijų yra lyderystės kompetencija. 2015 metais, lyginant su 2008 metais, lyderystės kompetencijos reikalavimą taikė dvigubai daugiau valstybių narių.

Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir objektyvumą atrankose į įstaigų prie ministerijų vadovų ir ministerijų kanclerių pareigas taikytos 2015 m. lapkričio 2 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1078 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 966 „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatos, pagal kurias konkursai į šias pareigas vyksta Valstybės tarnybos departamente. Taip pat, nustatyta, kad komisiją turi sudaryti ne tik konkursą organizuojančios įstaigos, bet ir Valstybės tarnybos departamento bei Ministro Pirmininko deleguoti atstovai; narius į komisiją taip pat gali deleguoti ir suinteresuotos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios korupcijos prevencijos, žmogaus teisių, demokratijos plėtros, lygių galimybių srityse. Taip pat nustatytas reikalavimas konkursą skelbti iš naujo, jeigu konkursą organizuojančioje įstaigoje užsiregistruoja tik vienas asmuo.

Kompetencijų modelio įdiegimas.Vienas svarbiausių reformos elementų, galinčių turėti didelę įtaką valstybės tarnybos

skaidrumui ir veiklos kokybei – kompetencijų modelio įdiegimas. Šis modelis, kuris būtų taikomas tiek atrenkant, tiek vertinant, tiek ugdant valstybės tarnautojus. Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma. Parengtame teisės akto projekte išskirtos bendrosios, vadybinės ir lyderystės, specifinės ir profesinės kompetencijos.

Viešojo administravimo sektoriuje kompetencijų modeliai užsienyje pradėti taikyti XX a. devintajame dešimtmetyje. Atlikus kompetencijų modelių taikymo valstybės tarnyboje praktikų tyrimą16 paaiškėjo, kad Olandijoje, Belgijoje, Airijoje, Švedijoje bei Didžiojoje Britanijoje,

15 H. Kuperus, A. Rode, Top Public Managers in Europe, 2016.16 „Užsienio šalyse taikomų kompetencijų modelių bei pareigybių sisteminimo principų tyrimo ataskaita“ (ES ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo ir VTD įgyvendinamo projekto „Valstybės tarnyboje

22

Prancūzijoje yra parengti ir jau ne vienus metus taikomi centralizuoti valstybės tarnautojų kompetencijų modeliai. Užsienio šalių patirtis rodo, kad įdiegus kompetencijų modelį tapo aiškesni valstybės tarnautojų veiklos standartai, padidėjo žmogiškųjų išteklių valdymo sprendimų valstybės tarnyboje aiškumas, objektyvumas ir nuoseklumas: kokybiškesnė tapo valstybės tarnautojų atranka, buvo užtikrintas didesnis valstybės tarnautojų karjeros valdymo lankstumas, efektyvesnis tapo valstybės tarnautojų mokymų organizavimas. Tose šalyse, kur kompetencijų modelis tiesiogiai siejamas su valstybės tarnybos vertybėmis (pvz., Belgija, Didžioji Britanija), pastebėta, kad kompetencijų modelio taikymas padėjo stiprinti vertybių įgyvendinimą kasdieniame darbe, prisideda prie visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba bei valstybės tarnybos reputacijos stiprinimo, nes kompetencijos daro tiesioginę įtaką veiklos kokybei ir rezultatams.

Viena iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2016–2018 metų strateginio veiklos plano priemonių – 2016 m. IV ketvirtį įdiegti kompetencijomis grįstą žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje modelį – neįgyvendinta, nes iki šiol nėra priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektas (Nr. XIIP-3268), įteisinantis kompetencijų modeliu pagrįstą valstybės tarnybą.

Nepatrauklus darbo užmokestis.Egzistuojanti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema nėra tinkama valstybės

tarnybos tikslams efektyviai pasiekti. Esamas reguliavimas ne tik kad neleidžia pritraukti inovatyvių, kompetentingų asmenų į valstybės tarnybą, bet ir lanksčiai nustatyti didesnio darbo užmokesčio išimtiniais atvejais, kai įstaigos negali pritraukti į darbą brangiau apmokamų profesijų kvalifikuoto personalo. Darbo užmokesčio struktūra sąlygoja darbo užmokesčio paskirstymą, iškreipiantį karjeros ir hierarchinę sistemas, bei darbo užmokesčio didėjimą, paremtą dažnu atveju subjektyvia motyvacija.

Parengtame Valstybės tarnybos įstatymo projekte (Nr. XIIP-3268) buvo numatyti darbo užmokesčio sistemos pokyčiai, leidžiantys taikyti lankstesnį darbo užmokesčio reguliavimą, atsižvelgiant į veiklos rezultatus ir darbo kokybę, taip suteikiant įstaigos vadovui galimybę motyvuoti geriausiai dirbančius žmones ir išlaikyti juos įstaigoje.

Ydingas didžiausio leistino pareigybių skaičiaus reguliavimo mechanizmas.Dažnai keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl didžiausio leistino

pareigybių skaičiaus nustatymo neužtikrina vienodos valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių politikos srities formavimo ir sąlygoja teisėkūros proceso chaotiškumą. Vidaus reikalų ministerija pateikė Vyriausybei pasiūlymą, kuriame numatyta, kad Vidaus reikalų ministerija, apibendrinusi institucijų ir įstaigų pasiūlymus dėl didžiausio leistino pareigybių skaičiaus teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl didžiausio leistino pareigybių skaičiaus du kartus per kalendorinius metus. Šiam pasiūlymui Vyriausybė pritarė.

Didžiausio leistino pareigybių skaičiaus nustatymas ad hoc principu, o ne o strategiškai planuojant ir pagrindžiant žmogiškųjų išteklių skaičiaus poreikį vertintinas kaip ydingas. Todėl numatoma parengti Pareigybių poreikio įvertinimo metodiką, kurios taikymas turėtų pagrįstai nustatyti objektyvų pareigybių poreikį įstaigose.

Analizuojant kitų ES šalių patirtį pastebėtina, kad kai kuriose šalyse didžiausias leistinas pareigybių skaičius atskirai nėra reglamentuojamas (Švedija, Suomija, Portugalija, Belgija, Estija). Vienaip ar kitaip valstybės tarnautojų skaičius yra nustatomas Europos Sąjungos institucijose, Čekijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Bulgarijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Italijoje.

Kūno kultūra ir sportas. Situacijos analizė.

Kūno kultūros ir sporto valdymo srities pasiekimai strateginiame veiklos plane matuojami šiais efekto vertinimo kriterijų rodikliais:

būtinų kompetencijų analizė ir valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų katalogas“ veiklos „Užsienio šalyse taikomų kompetencijų modelių bei pareigybių sisteminimo principų tyrimas“ rezultatas, 2011).

23

E-02-05 „Šalies savivaldybių, turinčių bent po vieną pastatytą ir (ar) rekonstruotą šiuolaikinį ir tarptautinius standartus atitinkantį daugiafunkcį sporto ir sveikatingumo kompleksą, skaičius“.

Rodiklio 2016 metų siektina reikšmė – 25 nepasiekta (pasiekta reikšmė – 23, įvykdymas– 92 procentai).

E-02-06 „Prizines (1–8) vietas olimpinėse vasaros žaidynėse Rio de Žaneire užėmusių sportininkų ir komandų skaičius“.

Rodiklio 2016 metų siektina reikšmė – 17 nepasiekta (pasiekta reikšmė – 10, įvykdymas– 58,8 procentai).

E-02-06 „Prizines (1–6) vietas parolimpinėse vasaros žaidynėse Rio de Žaneire užėmusių sportininkų ir komandų skaičius“.

Rodiklio 2016 metų siektina reikšmė – 2 pasiekta (pasiekta reikšmė – 6, įvykdymas– 300 procentai).

Gyventojų fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos skatinimas.Siekiant didinti Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą, organizuotos Lietuvos seniūnijų sporto

žaidynės, Lietuvos mokinių olimpinis festivalis, Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynės, Lietuvos sveikuolių ir kiti renginiai – per metus net 635. Šiuose renginiuose dalyvavo 307 987 gyventojai. Taip pat įgyvendinta Lietuvos kūno kultūros ženklo programa, kurioje testus išlaikė ir savo fizinį parengtumą įsivertino 1 359 mokiniai. Be to, 2016 metais 185-iose bendruomenėse iš 49-ių savivaldybių buvo įgyvendinamas tęstinis projektų finansavimo konkursas „Sportuojanti bendruomenė“. Projektų įgyvendinimo metu beveik 18 tūkst. gyventojų buvo sudarytos galimybės aktyviai leisti laisvalaikį ir stiprinti sveikatą, pasirinkti įvairias fizinio aktyvumo veiklos formas pagal jų pomėgius ir fizines galimybes.

Siekiant mažinti skendimų skaičių, buvo įgyvendinama Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programa, pagal kurią apmokyta plaukti ir saugiai elgtis vandenyje bei prie vandens 3 612 mokinių.

Siekiant skatinti užsienio lietuvius įsitraukti į sveikatą stiprinančią ir jų fizinį aktyvumą didinančią sportinę veiklą bei palaikyti ryšius su Lietuva, 2016 metais pradėtas įgyvendinti projektų finansavimo konkursas „Sportas – ryšys su Lietuva“. Šiuo projektu finansuotose sportinėse veiklose dalyvavo daugiau nei 3 tūkst. užsienio lietuvių iš 14 valstybių.

Sporto infrastruktūros plėtojimas.Nevisiškai pasiekta efekto kriterijaus ,,Šalies savivaldybių, turinčių bent po vieną pastatytą

ir (ar) rekonstruotą šiuolaikinį ir tarptautinius standartus atitinkantį daugiafunkcį sporto ir sveikatingumo kompleksą“, reikšmė. 2016 m. užbaigti dviejų (planuota keturių) kompleksų – Pramogų, sporto ir sveikatingumo komplekso Jonavoje bei Varėnos miesto daugiafunkcio sporto, pramogų, konferencijų, parodų, turizmo ir aktyvaus poilsio centro statybos darbai.

Siekiant padidinti galimybes sportuoti visiems Lietuvos gyventojams bei sudaryti sąlygas vietos bendruomenėms aktyviai leisti laisvalaikį, 2016 metais įrengta 14 universalių dirbtinės dangos sporto aikštelių 11-oje savivaldybių (iš jų, 2 aikštelės Jonavos ir Kelmės r. savivaldybėse, kurios laikytinos probleminėmis teritorijomis).

2016 metais ir toliau buvo tęsiami vieno didžiausio Baltijos šalyse ir svarbiausio profesionaliam sportui skirto infrastruktūros objekto – Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro Druskininkuose statybos darbai. Planuojama visus šio centro statybos darbus užbaigti 2018 metais.

Aukšto meistriškumo sportas.2016 m. rugpjūčio 5–21 d. Rio de Žaneire vyko XXXI vasaros olimpinės žaidynės, kuriose

dalyvavo 67 šalies sportininkai, atstovaujantys 16 sporto šakų. Tarp medalius laimėjusių valstybių Lietuva užėmė 64 vietą – iškovotas vienas sidabro (S. Ritteris ir M. Griškonis (irklavimas) ir trys

24

bronzos (M. Valčiukaitė ir D. Vištartaitė (irklavimas), A. Didžbalis (sunkioji atletika), A. Lankas ir E. Ramanauskas (baidarių ir kanojų irklavimas) medaliai.

2016 m. rugsėjo 7–18 d. Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo 13 sportininkų, kurie iškovojo 3 medalius: 2 aukso (Lietuvos golbolo rinktinė ir M. Bilius (rutulio stūmimas) ir vieną sidabro (M. Bilius (disko metimas).

25


Ydingas sporto federacijų veiklos finansavimo modelis Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis.

Šiuo metu veikia 74 Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Kūno kultūros ir sporto departamentas) pripažintos nacionalinės sporto (šakų) federacijos (toliau – federacijos). Pagrindinė federacijų veikla17 – sportininkų rengimas ir jų dalyvavimo sporto varžybose užtikrinimas, nacionalinių čempionatų organizavimas ir kt. – turi būti finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Tokia tvarka galiojo iki 2009 metų ekonominė krizės. Nuo 2009 metų, kai buvo sumažinti Kūno kultūros sporto departamento valdomi valstybės biudžeto asignavimai, federacijų programas pradėta finansuoti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (toliau – fondas) lėšomis. Kasmet federacijų programų finansavimui skiriama daugiau nei 3 mln. eurų (2016 m. – beveik 3,6 mln. eurų, 2015 m. – beveik 3,3 mln. eurų, 2014 m. – kiek daugiau nei 3 mln. eurų) fondo lėšų, t. y. 2016 m. – 58,9 proc., 2015 m. – 57,5 proc., 2014 m. – 53,4 proc. visų fondo asignavimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymu, fondo lėšomis turi būti remiami kūno kultūros ir sporto projektai – laikina pareiškėjų veikla, orientuota į konkretų tikslą. Tuo tarpu federacijų programos yra nukreiptos į federacijų metinę, nuolatinę veiklą, kuri nustatyta federacijų įstatuose, todėl federacijų programų finansavimas fondo lėšomis, kai programos „pritempiamos“ prie projektų, vertintinas kaip ydingas. Be to, fondo taryba, skirdama lėšų federacijų programoms, galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymą, kadangi pagal šiuo metu galiojančią lėšų skyrimo tvarką vertina ne federacijų pateiktų paraiškų (projektų) turinį, bet sportininkų pasiekimus ir sporto šakos masiškumą. Pažymėtina, kad šie federacijų programų vertinimo kriterijai yra neformalūs ir tik nuo 2016 metų patvirtinti pačios fondo tarybos sprendimu. Esant tokiai federacijų programų finansavimo tvarkai, nėra galimybės taikyti efektyvių sporto finansavimo kriterijų bei programinio biudžeto skirstymo metodų (sporto finansavimas vykdomas be „valstybės užsakymo“); neskatinama federacijų konkurencija ir tuo pačiu gero valdymo principų diegimas, šių organizacijų veiklos efektyvumas; federacijos neturi galimybės planuotis savo veiklos ilgesnėje laiko perspektyvoje.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu veikiančią ydingą federacijų programą finansavimo fondo lėšomis tvarką konstatavo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba.

Kadangi didžioji fondo lėšų dalis skiriama federacijų programų finansavimui, visuomenės fizinio aktyvumo skatinimo projektų finansavimas fondo lėšomis yra nepakankamas (2016 m. Sporto visiems sąjūdžio plėtotės krypties projektams skirta – 12,5 proc. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų, 2015 m. – 12 proc., 2014 m. – 10,2 proc.). Pažymėtina, kad pagal reguliariai sportuojančių ir besimankštinančių gyventojų procentą, Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio net 4 proc. (ES vidurkis – 41 proc., Lietuvos – 37 proc.) (2014 m. kovo mėn. paskelbtos Eurobarometro apklausos „Sportas ir fizinis aktyvumas“ duomenys). Fizinio aktyvumo stoka – vienas svarbiausių lėtinių ligų ir būsenų rizikos veiksnių, kuriam valstybės mastu nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Didžioji valstybės biudžeto lėšų suma vis dar skiriama ligų gydymui, o ne ligų prevencijai. Moksliškai pagrįsta, kad fizinio aktyvumo stoka kartu su nesveika mityba bei žalingais įpročiais yra pagrindinės priežastys, dėl kurių susergama galimomis išvengti ligomis ir ištinka pirmalaikė mirtis.

S i ū l y m a i: Kūno kultūros ir sporto departamento pripažintų federacijų didelio sportinio

meistriškumo plėtros programas, susijusias su sportininkų pasirengimu ir dalyvavimu varžybose, įvairių amžiaus grupių nacionalinių čempionatų organizavimu ir pan., finansuoti valstybės biudžeto lėšomis pagal aiškius, skaidrius, viešai skelbiamus, su federacijomis suderintus finansavimo kriterijus (būtini asignavimai apie 3,5 mln. Eurų).

17 Pagal Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 15 straipsnio 3 dal

26

Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis (kurios anksčiau buvo skiriamos federacijų didelio sportinio meistriškumo plėtros programų finansavimui) finansuoti Lietuvos Respublikos gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo projektus. Tai atitiktų pagrindinio Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų šaltinio – akcizo pajamos, gautos už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, – prigimtį. Ženklus fizinio aktyvumo finansavimo didėjimas turėtų teigiamą įtaką gyventojų fizinio aktyvumo rodikliams, ir tuo pačiu gyventojų sveikatos rodiklių, susijusių su fizinio aktyvumo stoka, gerėjimui. Sveikatos apsaugos sistema būtų labiau orientuota į ligų prevenciją, o ne tik į ligų gydymą. Pažymėtina, kad siūlymams dėl fizinio aktyvumo ir sporto finansavimo tobulinimo pritaria federacijos ir didžiausios skėtinės sporto organizacijos, tokios kaip Lietuvos sporto federacijų sąjunga, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Elektroninė valdžia ir elektroninės informacijos sauga. Situacijos analizė.

Europos Komisijos atliekamame kasmetiniame valstybių vertinime, 2017 m. Lietuvos vertinime (Country report) skiltyje Viešasis administravimas, dalyje „Viešojo administravimo efektyvumas“ pažymėta, kad gyventojų ir verslo naudojimasis elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis 2016 m. (42 %) yra žymiai aukščiau už ES vidurkį (32 %) ir Lietuva pagal Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą pagal viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą el. būdu pakilo dviem pozicijomis aukščiau (buvo 14, dabar 12). Pažanga žymi, tačiau vis dar išlieka atsilikimas atveriant atviruosius duomenis ir ataskaitoje siūloma geriau skatinti vartotojus naudotis el. būdu teikiamomis paslaugomis jas viešinant ir didinant tokių paslaugų patrauklumą.

Toliau buvo plečiamas paslaugų teikimas elektroniniu būdu. Europos Sąjungos Komisijos užsakymu kiekvienais metais atliekami ES valstybių, Europos ekonominės erdvės ir asocijuotų valstybių e.valdžios vertinimai, kuriuose Vidaus reikalų ministerija atlieka bendradarbiavimo su stebėsenos vykdytojais koordinatoriaus vaidmenį. 2016 m. paskelbtoje vertinimo (angl. benchmarking) ataskaitoje Lietuvos pasiekimai plėtojant e.valdžią buvo aukštesni už ES (ES 28+) vidurkį ir Lietuva buvo priskirta prie pažangesnių valstybių18.

Kibernetinių incidentų procentas per 2016 m. Lietuvoje išaugo 15 nuošimčių. Atsižvelgiant į didėjančias grėsmes kibernetinėje erdvėje (tiek pavienių asmenų tiek ir organizuotų, prie kurių galimai gali prisidėti ir nedraugiškos valstybės), 2016 metais ypatingas dėmesys buvo skiriamas ypatingos svarbos IRT infrastruktūros apsaugai. Įgyvendinant Kibernetinio saugumo įstatymą, patvirtinta Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros identifikavimo metodika, kuria remiantis parengtas Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų sąrašo projektas (LRV nutarimu patvirtintas 2017 m. kovo 8 d.).

3. TREČIASIS STRATEGINIS TIKSLAS„FORMUOTI VALSTYBĖS POLITIKĄ VIDAUS REIKALŲ MINISTRUI PAVESTOSE

VALDYMO SRITYSE, SUDARYTI SĄLYGAS EFEKTYVIAM VIEŠAJAM VALDYMUI“

Trečiasis strateginis tikslas buvo įgyvendinamas per šias strateginio veiklos plano programas:

03.03 programa „REGIONŲ PLĖTROS IR EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO UŽTIKRINIMAS“.


18 https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/eu-egovernment-report-2016-shows-online-public-services-improved-unevenly

https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/eu-egovernment-report-2016-shows-online-public-services-improved-unevenly

https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/eu-egovernment-report-2016-shows-online-public-services-improved-unevenly

27

03.53 programa „EUROPOS TERITORINIO BENDRADARBIAVIMO TIKSLO PROGRAMA“.Asignavimai – iš viso 9 779, iš jų darbo užmokesčiui lėšų neskirta.

03.54 programa „EUROPOS KAIMYNYSTĖS IR PARTNERYSTĖS PRIEMONĖS PROGRAMA“.

Asignavimai – iš viso 4 890 , iš jų darbo užmokesčiui lėšų neskirta.

03.58 programa „NORVEGIJOS FINANSINĖS PARAMOS PROGRAMA“.

Asignavimai – iš viso 12 834 , iš jų darbo užmokesčiui – 59.

2016 metais Strateginio veiklos plano trečiojo strateginio tikslo „Sudaryti sąlygas tolygiai ir darniai regionų plėtrai“ pagrindiniai efekto vertinimo kriterijai pasiekti ir (ar) viršyti.

Rezultatai pagal pasiektas Strateginio veiklos plano trečiojo strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijų reikšmes:

Kodas Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas ir mato vienetas19

2014 metai 2015 metai 2016 metų

planinė reikšmė

Pasiekta reikšmė

Planuota reikšmė

Pasiekta reikšmė

E-03-01 Sanglauda20 pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui , procentiniais punktais -0,7 0,5 1,9 0,5

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

-1

-0.5

0

0.5

1

1.5

2

0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5

0.8

-0.5 -0.5-0.7

1.9

PlanasĮvykdymas

Proc

entin

iai p

unkt

ai

14 pav. Sanglauda pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui , procentiniais punktais, Statistikos departamento 2015 m. duomenys

19 Reikšmė pateikiama pagal n-1 faktinius duomenis20 Sanglaudos rodiklis nurodo skirtumų pokytį. Teikiama rodiklio reikšmė reiškia vidutinių skirtumų mažėjimą, neigiama – didėjimą.

28

Kodas Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas ir mato vienetas21

2014 metai 2015 metai 2016 metų

planinė reikšmė

Pasiekta reikšmė

Planuota reikšmė

Pasiekta reikšmė

E-03-01

Regionų socialinė sanglauda19 (regionų socialinių skirtumų pokytis), palyginti su praėjusiais metais, ne mažiau kaip, procentinio punkto

-1,3 0,5 0,3 0,5

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

-2.5

-2

-1.5

-1

-0.5

0

0.5

11 1 1

0.5 0.5 0.5 0.50.63

-1.2

-2.2

-1.3 -1.3

0.3

PlanasĮvykdymas

Proc

entin

iai p

unkt

ai

15 pav. Regionų socialinė sanglauda19 (regionų socialinių skirtumų pokytis), palyginti su praėjusiais metais, ne mažiau kaip, procentinio punkto Statistikos departamento 2015 m. duomenys

Regionų plėtra. Situacijos analizė

Prioritetas – integruotas teritorijų vystymas. Šiuo Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo periodu prioritetas skiriamas integruotam teritorijų vystymui – remiamos integruotosios teritorinės investicijos (ITI), tvarios miestų plėtros veiksmai, bendruomenės inicijuojama vietos plėtra, kompleksiniai didesnių kaimo vietovių (nuo 1000 gyv.) projektai. Šių instrumentų pagalba skiriama parama kompleksinei miesto ir kaimo vietovių plėtrai (apleistų teritorijų, mažiau išvystytų miestų ar jų dalių investicinio patrauklumo didinimui, sąlygų verslui sudarymui), bendruomenės inicijuojamos vietos plėtros principais įgyvendinamoms užimtumo ir socialinės atskirties mažinimo iniciatyvos. 2016 metais vidaus reikalų ministro įsakymais patvirtintos ir įgyvendinamos visų 5 didžiųjų miestų ir 10 regionų integruotos teritorijų vystymo programos).

Didinama savivaldybių motyvacija siekti nustatytų finansinių planų ir koordinuoti veiksmus regiono lygiu. Pakeisti ES finansuojamų priemonių „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“, „Miestų kompleksinė plėtra“, „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašai (toliau – PFSA). PFSA be kitų pakeitimų nustatyta ir tai, kad jei per praėjusius ataskaitinius

21 Reikšmė pateikiama pagal n-1 faktinius duomenis

29

metus regionas neįvykdo jam PFSA numatyto ES struktūrinių fondų lėšų, dėl kurių kasmet turi būti pasirašytos projektų sutartys, plano, einamaisiais ataskaitiniais metais, prarandama teisė į papildomus 2,5 procentinio punkto valstybės biudžeto lėšų (skiriamus jeigu su paraiška buvo pateiktas statinio techninis projektas).

Pagal 2016 m. gautas paraiškas skirtas 57,3 mln. eurų ES fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto finansavimas 40-čiai integruotų teritorijų vystymo programų ir regionų plėtros planus įgyvendinančių projektų (pagal VRM administruojamas priemones). Įgyvendinti projektai padidins regionuose ūkinių veiklų įvairovę, pritrauks naujų investicijų, išsaugos pagrindinių ūkio sektorių potencialą, pagerins sąlygas privataus verslo plėtrai, padidins gyvenamosios aplinkos kokybę, pvz.:

Visagine, pertvarkius 9 ha dydžio apleistą buvusio karinio miestelio teritoriją, bus įrengta pramoninė teritorija ir verslo inkubatorius, skirtas inovatyviai pramonei ir energetikai (SMART park). Projekto įgyvendinimui skirta – 1,5 mln. eurų;

Alytaus ir Panevėžio miestuose bus įgyvendinami pramoninių teritorijų atnaujinimo ir plėtotės projektai. Projekto Alytuje įgyvendinimui skirta 1,3 mln. eurų, Panevėžyje – 1,9 mln. eurų;

Klaipėdoje įgyvendinamas vienas didžiausių Vidaus reikalų ministerijos administruojamų priemonių projektas − „Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro statyba“. Projekto įgyvendinimui skirta 12,6 mln. eurų.

Įgyvendinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos inicijuotą projektą „Neries senvagės rekreacinės infrastruktūros įrengimas su aktyvaus poilsio ir pėsčiųjų bei dviračių trasomis“, bus sutvarkyta šiuo metu apleista ir nepritaikyta rekreacijai bei smulkaus verslo plėtrai Šnipiškių rajono teritorija. Šio projekto įgyvendinimui skirta daugiau nei 2,1 mln. eurų.

Tokie ir panašūs viešosios infrastruktūros tvarkymo projektai vykdomi ir Molėtuose, Raseiniuose, Kupiškyje, Kėdainiuose, Jurbarke, Sedoje, Didžiasalyje ir kituose miestuose ir miesteliuose.

Pradėtas Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros mechanizmo įgyvendinimas (baigtas vietos plėtros strategijų rengimas ir atranka), miestams skiriamas investicijas papildant socialinio pobūdžio veiklomis, derinančiomis bendruomenės, verslo ir vietos valdžios iniciatyvas. Atlikus 59 vietos plėtros strategijų naudos ir kokybės vertinimą, vidaus reikalų ministro įsakymais skirtas finansavimas 23 strategijoms įgyvendinti. Vietos plėtros strategijų įgyvendinimui skirta 13,4 mln. eurų ES fondų lėšų. Vietos plėtros strategijų pagrindu vietos veiklos grupės atrenka miestų bendruomenių, verslo ir vietos valdžios projektus, skirtus gyvenamosios vietos problemoms spręsti, skatinti verslumą ir užimtumą, mažinti socialinę atskirtį, pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes.

Teritorinis bendradarbiavimas.Remiant bendradarbiavimą per sieną su ES ir kaimyninių valstybių regionais paskelbti

kvietimai pagal INTERREG V-A Lietuvos ir Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos, Pietų Baltijos programas, Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programą, pateikta EK parengta Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa, atrinkti finansuoti Pietų Baltijos 1-2 kvietimų ir 1 papildomo kvietimo 41 projektas (skirta 25,58 mln. eurų ERPF lėšų, 26 projektuose dalyvauja 38 Lietuvos partneriai, kuriems skirta 3,8 mln. eurų ERPF lėšų), Lietuvos ir Lenkijos programos 1-ojo kvietimo 29 projektai (skirta 20 mln. eurų ERPF lėšų, o projektuose dalyvauja 46 Lietuvos partneriai) ir Latvijos ir Lietuvos programos 1-ojo kvietimo 41 projektas (skirta 20,86 mln. eurų ERPF lėšų, projektuose dalyvauja 74 Lietuvos partneriai, kuriems numatyta 10,3 mln. eurų ERPF lėšų) ir kitų INTERREG V programų kvietimų projektai, parengti teisės aktai dėl programų įgyvendinimo Lietuvoje. Pasirašytos 58 bendrojo finansavimo sutartys su Lietuvos partneriais už 0,62 mln. eurų, avansu Lietuvos partneriams išmokėta 0,23 mln. eurų bendrojo finansavimo lėšų.

Plėtojant tarptautinį regionų bendradarbiavimą su ES, Norvegijos, Šveicarijos valstybių regionais paskelbti kvietimai pagal kitas INTERREG V programas – atrinkti INTERREG Baltijos jūros regiono programos 35 projektai (30 projektų dalyvauja 58 Lietuvos partneriai, jiems skirta 7,4 mln. eurų ERPF lėšų) ir 75 projektų idėjos, INTERREG EUROPE programos 1-2 kvietimų metu

30

atrinkta 130 projektų (19 projektų dalyvauja 20 Lietuvos partnerių, jiems skirta 2,9 mln. eurų ERPF lėšų) ir URBACT III programos 48 projektai (5 projektuose dalyvauja 5 Lietuvos partneriai).

Pagrindiniai valdymo srities iššūkiai.Įgyvendinant regioninę politiką susiduriama su ribotos priemonių apimties, lėšų išskaidymo

ir neefektyvaus bendradarbiavimo problemomis. Taikomas decentralizuotas nacionalinės regioninės politikos modelis reiškia tai, kad efektyvi regioninė politika galima tik esant efektyviam tarpusavyje nepavaldžių įstaigų ir socialinių bei ekonominių partnerių veiksmų koordinavimui:

2015 metais pasireiškęs ilgalaikis praėjusio finansinio laikotarpio ES investicijų poveikis ir sumažėję neigiami išoriniai veiksniai (įmonės diversifikavo eksporto rinkas prisitaikydamos prie situacijos Rusijoje, susilpnėjo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo „šoko“ poveikis Utenos regionui ir kt.) lėmė tai, kad pirmą kartą nuo 2011 metų pradėjo mažėti regionų išsivystymo netolygumai (didėjo sanglauda) pagal visus pagrindinius socialinius ir ekonominius kriterijus (nedarbo, darbo užmokesčio ir BVP /gyventojui). Sanglauda pagal integruotą BVP/ 1 gyventojui (1,9 proc. punkto) buvo rekordinė nuo 2008 metų. Visgi regioninių skirtumų mažėjimas negali būti tvarus dėl ilgalaikių (dažnai negrįžtamų) demografinių pokyčių – gyventojų skaičiaus mažėjimo ir demografinio senėjimo – ir šių iššūkių esamomis priemonėmis nacionalinė regioninė politika nėra pajėgi išspęsti (priemonių rinkinys apsiriboja iš esmės ES fondų remiamomis savivaldybių kompetencijos priemonėmis).

Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimui yra sukurtos inovatyvios net ir ES mastu, horizontalaus bendradarbiavimo principais veikiančios priemonės. Integruotos teritorinės investicijos (ITI) – kokybiškai naujas teritoriniu principu paremtas investavimo modelis, kuris apjungia strateginio planavimo (socialinė ir ekonominė plėtra) ir erdvinio planavimo (urbanistinė plėtra) elementus ir yra apskritai pirmoji Lietuvoje planavimo metodika, kurią taikant atliekama alternatyvų analizė (daugiakriterinė analizė, su tam tikrais sąnaudų-naudos analizės elementais). Bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP) – ES fondų investavimo būdas, kuomet vietos strategijų rengimas ir projektų atranka vykdoma decentralizuotai, įtraukiant (lygiomis teisėmis su savivalda) – vietos bendruomenę ir verslą Nuo 2004 metų Lietuvoje įgyvendinamos taip pat teritorinę investavimo logiką taikančios teritorinio bendradarbiavimo programos (INTERREG). Visų šių priemonių patirtis išryškiną vieną esminę nacionalinės regioninės politikos problemą – regioninės politikos, teritorinio investavimo principų taikymas institucijų priimami kaip būtina sąlyga naudojant ES fondų paramą, tačiau nėra taikomos nacionalinės teisinės ir ekonominės priemonės.

2016 metais pradėtos iniciatyvos, didinančios regionų plėtros tarybų atvirumą ir sudarančios prielaidas priimti sprendimus platesnėje kompetencijų srityje. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo į regionų plėtros tarybas būtų įtraukiami socialinių ir ekonominių partnerių atstovai (iki 20 proc. balso teisę turinčių narių), kuris praėjusios kadencijos Seime nebuvo svarstytas.

Inicijuotos ir tęsiamos konsultacijos dėl regioninės politikos reformos su Seimo, Vyriausybės, suinteresuotų ministerijų atstovais, Lietuvos savivaldybių asociacijos, regionų plėtros tarybų, asocijuotų verslo struktūrų, viešųjų įstaigų bei akademinės bendruomenės atstovais.

Pagrindinis 2017 m. iššūkis – naujo integralaus (įgalintos) regioninės politikos modelio sukūrimas ir įdiegimas (apimant tiek ES ir nacionalines investicines, tiek reguliacines, tiek motyvacines ir kompetencijų ugdymo priemones), įgyvendinat tris kertinius principus (ramsčius):

SUTARIMO – regioninė politika gali būti veiksminga tik dėl jos sutarus visiems valstybiniams, socialiniams ir ekonominiams partneriams ir sistemiškai veikiant horizontaliu bei vertikaliu lygmenimis. Nei dėl regioninės politikos pasiekimų, nei dėl nesėkmių negali būti atsakinga viena institucija. Regioninės politikos rezultatai priklauso nuo daugelio institucijų kryptingos veiklos.

KOMPETENCIJŲ – diegiant naują regioninės politikos modelį, paremtą regionine specializacija, suteikiant žinių ir gebėjimų jam įgyvendinti. Bet koks tikslas, nesuteikiant žinių ir gebėjimų jam pasiekti – neįgyvendinamas.

31

OPTIMIZACIJOS (infrastruktūros, išteklių ir vadybinių procesų, ypač atsižvelgiant į demografinius veiksnius ir būsimą finansinę perspektyvą). Optimizacija nėra savitikslis procesas. Esminė užduotis – nedidinat sąnaudų pasiūlyti aukštesnę paslaugų kokybę ir pakankamą prieinamumą.

III SKYRIUS

3.1. INFORMACIJA NACIONALINIO SAUGUMO BŪKLĖS IR PLĖTROS 2016 METŲ ATASKAITAI

3.1.1. RIZIKOS VEIKSNIAI, PAVOJAI IR GRĖSMĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI

Organizuotas nusikalstamumas. Policijos duomenimis, pagrindinės organizuoto nusikalstamumo Lietuvoje tendencijos

išlieka iš esmės tos pačios. Lietuvos organizuotos nusikalstamos grupuotės (toliau – ONG), siekdamos gauti didesnį pelną, savo veiklą intensyviai plėtoja užsienio valstybėse. ONG pagrindinės nusikalstamos veikos: narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda ir platinimas, įvairaus pobūdžio vagystės, akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda, sukčiavimai. Nusikalstamu būdu gautą pelną ONG investuoja į nekilnojamąjį turtą, naujų nusikaltimų darymą, plėtoja šešėlinius verslus.

2016 m. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM, tirdama mokestinius sukčiavimus, nustatė didelio masto tarptautines pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimo schemas, kuriomis siekta išvengti PVM, rinkoje realizuojant didelę paklausą turinčias prekes. Pastebėta tendencija, kad, Lietuvos kaimyninėms valstybėms pradėjus taikyti atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą (pvz., prekybos mobiliaisiais telefonais, kompiuterine technika, grūdais srityse), šių valstybių ONG pradėjo kėsintis į Lietuvos valstybės biudžeto pajamas.

2017 m. Europos policijos biuro (Europolo) duomenimis, Europos Sąjungoje teisėsaugos institucijoms žinoma daugiau kaip 5 000 organizuotų nusikalstamų grupių, veikiančių tarptautiniu lygiu. 2017 m. Europolo paskelbtoje ES sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimo ataskaitoje (SOCTA 2017) pažymima, kad naujos technologijos turi labai reikšmingą ir tęstinį poveikį nusikalstamumo pobūdžiui, sparčiai plečiasi elektroninė prekyba nelegaliomis prekėmis ir paslaugomis, kuri per artimiausius kelis metus sugriaus tradicinį neteisėtos prekybos modelį. Šioje ataskaitoje prioritetinėmis grėsmėmis ES įvardyta: kibernetiniai nusikaltimai, narkotikų gamyba, prekyba ir platinimas, nelegalių migrantų gabenimas, organizuoti turtiniai nusikaltimai, prekyba žmonėmis, finansiniai nusikaltimai ir pinigų plovimas, dokumentų klastojimas, elektroninė prekyba nelegaliomis prekėmis ir paslaugomis (ginklais, suklastotomis prekėmis, narkotikais).

Neteisėta migracija.Pagal pastarųjų trejų metų duomenis, neteisėtos migracijos mastai Lietuvoje mažėja, tačiau

jos grėsmė išlieka. Grėsmę kelia neteisėtą migraciją lydintys reiškiniai, tokie kaip užkrečiamų ligų plitimas, terorizmas. Asmenys, užsiimantys neteisėtų migrantų gabenimo organizavimu, nuolat ieško naujų neteisėto patekimo į Europos Sąjungą (ES) ir Šengeno erdvę kelių ir būdų. 2016 m. Lietuvoje pastebėtos naujos organizuotos neteisėtos migracijos tendencijos: gabenamos didelės (nuo 10 iki 17 asmenų) neteisėtų migrantų grupės; neteisėti migrantai gabenami iš Latvijos Respublikos krovininiais automobiliais, juos paslėpus tarp krovinių. Padaugėjo bandymų į Lietuvą patekti naudojantis suklastotais dokumentais.

Valstybės ir tarptautinio lygio ekstremaliosios situacijos.2016 m. tęsėsi 2014 m. paskelbta ir tik 2016 m. gruodžio 7 d. atšaukta valstybės lygio

ekstremalioji situacija dėl afrikinio kiaulių maro ligos protrūkio. Šios ligos protrūkių skaičius pernai išaugo: užregistruoti 303 afrikinio kiaulių maro atvejai laukinėje faunoje (2015 m. – 132) ir 19 afrikinio kiaulių maro židinių kiaulių laikymo vietose (2015 m. – 13).

32

2017 m. ir artimiausioje ateityje ekstremaliųjų situacijų skaičiaus augimui įtakos gali turėti afrikinis kiaulių maras, ekstremalūs gamtos reiškiniai (sausros, potvyniai, uraganai, vėtros), miškų ir durpynų gaisrai, Ebolos hemoraginė karštligė, naminių ir laukinių paukščių ligos.

3.1.2. NACIONALINIO SAUGUMO POLITIKOS PRIORITETAI IR UŽDAVINIAI

3.1.2.1. Ilgalaikių nacionalinį saugumą stiprinančių programų vykdymas

VIEŠOJO SAUGUMO PLĖTROS 2015–2025 METŲ PROGRAMA

Įgyvendinant Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos tarpinstitucinį veiklos planą buvo stiprinami policijos pareigūnų gebėjimai vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją, teikti efektyvią pagalbą nukentėjusiesiems nuo smurto artimoje aplinkoje, vykdyti kriminalinę žvalgybą ir tirti nusikaltimus elektroninėje erdvėje, taip pat nusikaltimus, susijusius su prekyba žmonėmis, terorizmu; įsigyta ginkluotės ir specialiųjų priemonių, skirtų reaguoti į teroristines grėsmes ir joms užkardyti; patobulinta Bendrojo pagalbos centro informacinė sistema; pagerintas keitimąsi teistumo informacija su kitomis ES valstybėmis narėmis per Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą; užtikrinta dingusių vaikų karštosios telefono linijos numerio 116000 veikla; organizuota prevencinė priemonė „Teistų asmenų priežiūra“; teikta socialinė pagalba asmenims, nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis.

Rengiant 2017–2019 m. laikotarpio Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 m. programos tarpinstitucinį veiklos planą, planas papildytas naujomis 13 priemonių, tarp jų – skirtomis valstybės sienos apsaugai, kovai su terorizmu, pagalbai nuo smurto nukentėjusiems asmenims.

Vertinant Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 m. programos įgyvendinimą pagal programoje nurodytų vertinimo kriterijų reikšmes, stebima pažanga pagal daugumą šių kriterijų.

Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Eil. Nr. Vertinimo kriterijaus pavadinimas

Vertinimo kriterijaus reikšmės

Pasiekta Numatyta programoje

2013 m. 2015 m. 2016 m. 2020 m. 2025 m.1. Gyventojų, saugiai besijaučiančių savo

gyvenamojoje vietovėje, dalis, ne mažiau kaip, proc.

72 79 78 85 90

2. Gyventojų, manančių, kad rizika tapti nusikaltimo auka savo gyvenamojoje vietovėje yra maža, dalis, ne mažiau kaip, proc.

57 67 64 70 75

3. Teigiamai vertinančių policijos darbą gyventojų, kurie nukentėjo nuo nusikaltimų ir dėl to kreipėsi į policiją, dalis, ne mažiau kaip, proc.

54 67 70 75 80

4. Nužudymų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, ne daugiau kaip, vnt. 6,3 6,4 5,322 5 3

5. Asmenų, per metus sugrįžusių į laisvės atėmimo vietas, dalis, proc. 16,4 16 13,9 15 14

6. Ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, 66,2 69,4 46,523 70 8022 2016 m. duomenys nelygintini su ankstesnių metų duomenimis dėl 2016 m. pasikeitusių šių duomenų tvarkymo procedūrų ir statistinių rodiklių pagal duomenis skaičiavimo taisyklių.23 2016 m. duomenys nelygintini su ankstesnių metų duomenimis dėl 2016 m. pasikeitusių šių duomenų tvarkymo procedūrų ir statistinių rodiklių pagal duomenis skaičiavimo taisyklių.

33

Eil. Nr. Vertinimo kriterijaus pavadinimas

Vertinimo kriterijaus reikšmės

Pasiekta Numatyta programoje

2013 m. 2015 m. 2016 m. 2020 m. 2025 m.numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XX, XXVIII, XXX–XXXIII, XXXVI ir XXXVII skyriuose, dalis, ne mažiau kaip, proc.

7. Teroristiniais tikslais padarytų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 250 straipsnio 3–5 dalyse, skaičius.

0 0 0 0 0

8. Europos Sąjungos išorės sienos (Lietuvos dalies), stebimos naudojant modernias sienos stebėjimo technologijas, dalis, proc.

26 32 33 47 55

9. Valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimų, kai nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, dalis, proc.

48,5 57 63,5 55 62

10. Gyventojų, pateisinančių kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą, dalis, proc. 24 62 43 34 50 30

11. Gaisruose žuvusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, ne daugiau kaip, vnt.

5,3 4,2 3,4 4 3

12. Savivaldybių, kuriose įkurta savanorių ugniagesių organizacijų, dalis, proc. 0 0 85 90 100

13. Modernizuota gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams perspėti apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus naudojama sistema, proc.

0 0,4 0,6 74 100

14. Valstybės rezerve sukauptų civilinės saugos priemonių atsargų atitiktis valstybės rezervo užduotims, ne mažiau kaip, proc.

25 26 29,5 50 74

15. Neužimtų pirminės ir vidurinės grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių dalis, ne daugiau kaip, proc.

14 15 12,7 10 7

16. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, tobulinusių kvalifikaciją, dalis, ne mažiau kaip, proc.

53 57 54 60 65

17. Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, patenkintų savo tarnyba, dalis, ne mažiau kaip, proc. 25

56(2014 m.

duomenys)n.d. n.d. 65 75

24 2013 m. – Lietuvos laisvosios rinkos instituto inicijuoto tyrimo duomenys, 2015–2016 m. – Vidaus reikalų ministerijos inicijuoto tyrimo duomenys.

34

Dėl nepakankamo finansavimo, kol kas pokyčių nepasiekta modernizuojant gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams perspėti apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus naudojamą sistemą (perspėjimo sirenomis sistema).

Civilinės saugos stiprinimas.Pradėtas projekto „Gyventojų perspėjimo apie pavojus sistemos tobulinimas ir plėtra“

įgyvendinimas ES paramos lėšomis. Planuojama naujas perspėjimo sirenomis sistemas įrengti gyvenamosiose vietovėse, kurios patenka į potvynių užliejamas teritorijas (14 savivaldybių 26 gyvenamosios vietovės).

Atsižvelgiant į prie pat Lietuvos valstybės sienos statomos Astravo atominės elektrinės – branduolinių incidentų grėsmę, parengtas investicijų projektas „Perspėjimo sirenomis sistemos įrengimas Astravo atominės galimo poveikio zonoje“.

Įvykdytos visos patvirtintos 2016 m. civilinės saugos priemonių atsargų kaupimo užduotys. Šiuo metu valstybės rezerve sukauptos civilinės saugos priemonių atsargos sudaro 30 proc. reikalingų atsargų.

Viešojo saugumo stiprinimas.Stiprinant organizuoto nusikalstamumo kontrolę, 2016 metais policijoje sukurta Nacionalinė

sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimo sistema, sudaranti prielaidas policijos įstaigoms užtikrinti kriminogeninės situacijos stebėseną prižiūrimoje teritorijoje ar kontroliuojamo nusikalstamumo srityje, nustatyti veikiančias ONG ir identifikuoti jų grėsmės lygius, vykdyti ONG grėsmių stebėseną ir nuolat atlikti sisteminę kriminalinės žvalgybos informacijos analizę.

Sudarytos prielaidos sustiprinti kovą su prekyba žmonėmis: sudaryta tarpžinybinė ir tarpsektorinė Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisija; pradėtas kurti kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo savivaldybėse bendras modelis.

Siekiant stiprinti ES išorės sienos apsaugą, 2017 metais iš valstybės biudžeto skirti papildomi 3,5 mln. eurų, kurie bus panaudoti tvorai prie valstybės sienos su Rusijos Federacija įrengti ir sienos stebėjimo sistemai Rociškių užkardoje įdiegti. Šiuo metu moderniomis techninėmis priemonėmis kontroliuojama 33 proc. ES išorės sienos ilgio (345 km). 2017–2018 m. Vidaus saugumo fondo programos lėšomis planuojama atnaujinti anksčiau įdiegtas sienos stebėjimo sistemas ir įdiegti naujas sienos stebėjimo sistemas valstybės sienos su Baltarusija 160,64 km ilgio ruožuose ir valstybės sienos su Rusija 5,2 km ilgio ruože. Sienos stebėjimo sistemoms diegti ir infrastruktūrai kurti likusiuose sienos ruožuose planuojama įgyvendinti investicijų projektą „Sienos stebėjimo sistemų diegimas ir infrastruktūros kūrimas prie ES išorės sienos“, finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis. Šio projekto vertė – 113 947 tūkst. eurų.

Siekiant suvienyti tarpvalstybines pajėgas nelegaliai migracijai, kitoms nusikalstamoms veikoms ir kitiems teisės pažeidimams užkardyti, 2016 m. pasirašytas Lietuvos ir Latvijos pasieniečių bei policijos susitarimas dėl bendro patruliavimo abiejų šalių pasienyje.

Nacionalinių pajėgumų kovai su terorizmu, smurtiniu ekstremizmu ir radikalėjimu stiprinimas.

Siekiant sustiprinti terorizmo ir kitų sunkių bei labai sunkių nusikaltimų prevenciją, parengti Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimai (priimti Seimo). Šiais pakeitimais sudarytos galimybės teisėsaugos institucijoms iš oro vežėjų gauti tam tikrus duomenis apie keleivius, atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos, ir atlikus šių duomenų analizę

25 Pareigūnų nuomonės tyrimas atliekamas kas 3 metai

35

realiu laiku nustatyti potencialų pavojų visuomenės saugumui galinčius kelti asmenis bei neatidėliojant imtis atitinkamų prevencijos, užkardymo ar nusikalstamų veikų tyrimo priemonių.

Siekiant užtikrinti vidaus reikalų statutinių įstaigų – Policijos departamento prie VRM, Vadovybės apsaugos departamento prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM, Viešojo saugumo tarnybos prie VRM – nuolatinį pasirengimą laiku ir operatyviai reaguoti į terorizmo grėsmes, nustatyti šių įstaigų sąveikos veiksmai padidėjus teroro akto grėsmės lygiui.

Siekiant padidinti teisėsaugos pareigūnų gebėjimus kovoti su terorizmu ir pavienių asmenų radikalizmu, parengtas Radikalizacijos indikatorių vadovas, skirtas padėti žvalgybinio pobūdžio veiklą kovos su terorizmu srityje vykdantiems teisėsaugos ir žvalgybos institucijų pareigūnams laiku identifikuoti radikalizacijos apraiškas, sumažinti galimas terorizmo rizikas bei imtis visų būtinų proaktyvių veiksmų radikalizacijos apraiškoms ir teroristiniams išpuoliams užkardyti.

Kibernetinio saugumo stiprinimasĮgyvendinant Kibernetinio saugumo įstatymą, patvirtinta Ypatingos svarbos informacinės

infrastruktūros identifikavimo metodika, kuria remiantis parengtas Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų sąrašo projektas.

IV SKYRIUS

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS INFORMACIJALIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2016 M. VEIKLOS ATASKAITAI

4.1. VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS VEIKLA PAGAL XVII LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIORITINES

KRYPTIS

Vyriausybės prioritetas

III prioritetas. VIEŠOJO SEKTORIAUS EFEKTYVUMO IR SKAIDRUMO DIDINIMAS

Kryptis 3.1. Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimasRodiklis Valdymo efektyvumo indeksas 19

Gyventojų fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos skatinimas.Siekiant didinti Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą, organizuotos Lietuvos seniūnijų sporto

žaidynės, Lietuvos mokinių olimpinis festivalis, Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynės, Lietuvos sveikuolių ir kiti renginiai – per metus net 635. Šiuose renginiuose dalyvavo 307 987 gyventojai. Taip pat įgyvendinta Lietuvos kūno kultūros ženklo programa, kurioje testus išlaikė ir savo fizinį parengtumą įsivertino 1 359 mokiniai. Be to, 2016 metais 185-se bendruomenėse iš 49-ių savivaldybių buvo įgyvendinamas tęstinis projektų finansavimo konkursas „Sportuojanti bendruomenė“. Projektų įgyvendinimo metu beveik 18 tūkst. gyventojų buvo sudarytos galimybės aktyviai leisti laisvalaikį ir stiprinti sveikatą, pasirinkti įvairias fizinio aktyvumo veiklos formas pagal jų pomėgius ir fizines galimybes.

Siekiant mažinti skendimų skaičių, buvo įgyvendinama Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programa, pagal kurią apmokyta plaukti ir saugiai elgtis vandenyje bei prie vandens 3 612 mokinių.

Siekiant skatinti užsienio lietuvius įsitraukti į sveikatą stiprinančią ir jų fizinį aktyvumą didinančią sportinę veiklą bei palaikyti ryšius su Lietuva, 2016 metais pradėtas įgyvendinti projektų finansavimo konkursas „Sportas – ryšys su Lietuva“. Šiuo projektu finansuotose sportinėse veiklose dalyvavo daugiau nei 3 tūkst. užsienio lietuvių iš 14 valstybių.

Sporto infrastruktūros plėtojimas.

36

Nepilnai pasiekta efekto kriterijaus ,,Šalies savivaldybių, turinčių bent po vieną pastatytą ir (ar) rekonstruotą šiuolaikinį ir tarptautinius standartus atitinkantį daugiafunkcį sporto ir sveikatingumo kompleksą“, reikšmė. 2016 m. užbaigti dviejų (planuota keturių) kompleksų – Pramogų, sporto ir sveikatingumo komplekso Jonavoje bei Varėnos miesto daugiafunkcio sporto, pramogų, konferencijų, parodų, turizmo ir aktyvaus poilsio centro statybos darbai.

Siekiant padidinti galimybes sportuoti visiems Lietuvos gyventojams bei sudaryti sąlygas vietos bendruomenėms aktyviai leisti laisvalaikį, 2016 metais įrengta 14 universalių dirbtinės dangos sporto aikštelių 11-oje savivaldybių (iš jų, 2 aikštelės Jonavos ir Kelmės r. savivaldybėse, kurios laikytinos probleminėmis teritorijomis).

2016 metais ir toliau buvo tęsiami vieno didžiausio Baltijos šalyse ir svarbiausio profesionaliam sportui skirto infrastruktūros objekto – Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro Druskininkuose, statybos darbai. Planuojama visus šio centro statybos darbus užbaigti 2018 metais.

Aukšto meistriškumo sportas.2016 m. rugpjūčio 5–21 d. Rio de Žaneire vyko XXXI vasaros olimpinės žaidynės, kuriose

dalyvavo 67 šalies sportininkai, atstovaujantys 16 sporto šakų. Tarp medalius laimėjusių valstybių Lietuva užėmė 64 vietą – iškovotas vienas sidabro (S. Ritteris ir M. Griškonis (irklavimas) ir trys bronzos (M. Valčiukaitė ir D. Vištartaitė (irklavimas), A. Didžbalis (sunkioji atletika), A. Lankas ir E. Ramanauskas (baidarių ir kanojų irklavimas) medaliai.

2016 m. rugsėjo 7–18 d. Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo 13 sportininkų, kurie iškovojo 3 medalius: 2 aukso (Lietuvos golbolo rinktinė ir M. Bilius (rutulio stūmimas) ir vieną sidabro (M. Bilius (disko metimas).

Pagrindiniai valdymo srities iššūkiai.Ydingas sporto federacijų veiklos finansavimo modelis Kūno kultūros ir sporto rėmimo

fondo lėšomis.Šiuo metu veikia 74 Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės (toliau – Kūno kultūros ir sporto departamentas) pripažintos nacionalinės sporto (šakų) federacijos (toliau – federacijos). Pagrindinė federacijų veikla26 – sportininkų rengimas ir jų dalyvavimo sporto varžybose užtikrinimas, nacionalinių čempionatų organizavimas ir kt. – turi būti finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Tokia tvarka galiojo iki 2009 metų ekonominė krizės. Nuo 2009 metų, kai buvo sumažinti Kūno kultūros sporto departamento valdomi valstybės biudžeto asignavimai, federacijų programas pradėta finansuoti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (toliau – fondas) lėšomis. Kasmet federacijų programų finansavimui skiriama daugiau nei 3 mln. eurų (2016 m. – beveik 3,6 mln. eurų, 2015 m. – beveik 3,3 mln. eurų, 2014 m. – kiek daugiau nei 3 mln. eurų) fondo lėšų, t. y. 2016 m. – 58,9 proc., 2015 m. – 57,5 proc., 2014 m. – 53,4 proc. visų fondo asignavimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymu, fondo lėšomis turi būti remiami kūno kultūros ir sporto projektai – laikina pareiškėjų veikla, orientuota į konkretų tikslą. Tuo tarpu federacijų programos yra nukreiptos į federacijų metinę, nuolatinę veiklą, kuri nustatyta federacijų įstatuose, todėl federacijų programų finansavimas fondo lėšomis, kai programos „pritempiamos“ prie projektų, vertintinas kaip ydingas. Be to, fondo taryba, skirdama lėšų federacijų programoms, galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymą, kadangi pagal šiuo metu galiojančią lėšų skyrimo tvarką vertina ne federacijų pateiktų paraiškų (projektų) turinį, bet sportininkų pasiekimus ir sporto šakos masiškumą. Pažymėtina, kad šie federacijų programų vertinimo kriterijai yra neformalūs ir tik nuo 2016 metų patvirtinti pačios fondo tarybos sprendimu. Esant tokiai federacijų programų finansavimo tvarkai, nėra galimybės taikyti efektyvių sporto finansavimo kriterijų bei programinio biudžeto skirstymo metodų (sporto finansavimas vykdomas be „valstybės užsakymo“); neskatinama federacijų konkurencija ir tuo pačiu gero valdymo principų diegimas, šių organizacijų veiklos efektyvumas; federacijos neturi galimybės planuotis savo veiklos ilgesnėje laiko perspektyvoje.

26 Pagal Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 15 straipsnio 3 dal

37

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu veikiančią ydingą federacijų programą finansavimo fondo lėšomis tvarką konstatavo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba.

Kadangi didžioji fondo lėšų dalis skiriama federacijų programų finansavimui, visuomenės fizinio aktyvumo skatinimo projektų finansavimas fondo lėšomis yra nepakankamas (2016 m. Sporto visiems sąjūdžio plėtotės krypties projektams skirta – 12,5 proc. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų, 2015 m. – 12 proc., 2014 m. – 10,2 proc.). Pažymėtina, kad pagal reguliariai sportuojančių ir besimankštinančių gyventojų procentą, Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio net 4 proc. (ES vidurkis – 41 proc., Lietuvos – 37 proc.) (2014 m. kovo mėn. paskelbtos Eurobarometro apklausos „Sportas ir fizinis aktyvumas“ duomenys). Fizinio aktyvumo stoka – vienas svarbiausių lėtinių ligų ir būsenų rizikos veiksnių, kuriam valstybės mastu nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Didžioji valstybės biudžeto lėšų suma vis dar skiriama ligų gydymui, o ne ligų prevencijai. Moksliškai pagrįsta, kad fizinio aktyvumo stoka kartu su nesveika mityba bei žalingais įpročiais yra pagrindinės priežastys, dėl kurių susergama galimomis išvengti ligomis ir ištinka pirmalaikė mirtis.

S i ū l y m a i: Kūno kultūros ir sporto departamento pripažintų federacijų didelio sportinio

meistriškumo plėtros programas, susijusias su sportininkų pasirengimu ir dalyvavimu varžybose, įvairių amžiaus grupių nacionalinių čempionatų organizavimu ir pan., finansuoti valstybės biudžeto lėšomis pagal aiškius, skaidrius, viešai skelbiamus, su federacijomis suderintus finansavimo kriterijus (būtini asignavimai apie 3,5 mln. Eurų).

Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis (kurios anksčiau buvo skiriamos federacijų didelio sportinio meistriškumo plėtros programų finansavimui) finansuoti Lietuvos Respublikos gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo projektus. Tai atitiktų pagrindinio Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų šaltinio – akcizo pajamos, gautos už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, – prigimtį. Ženklus fizinio aktyvumo finansavimo didėjimas turėtų teigiamą įtaką gyventojų fizinio aktyvumo rodikliams, ir tuo pačiu gyventojų sveikatos rodiklių, susijusių su fizinio aktyvumo stoka, gerėjimui. Sveikatos apsaugos sistema būtų labiau orientuota į ligų prevenciją, o ne tik į ligų gydymą. Pažymėtina, kad siūlymams dėl fizinio aktyvumo ir sporto finansavimo tobulinimo pritaria federacijos ir didžiausios skėtinės sporto organizacijos, tokios kaip Lietuvos sporto federacijų sąjunga, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.



Kryptis 3.2. Viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimas ir informacinės visuomenės plėtra

Rodiklis Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis, proc.

45

Besikeičianti aplinka ir didėjantys visuomenės reikalavimai viešojo valdymo kokybei verčia nuolat ieškoti naujų būdų kaip pagerinti viešojo valdymo institucijų (toliau – institucijos) veiklos rezultatus visose jų veiklos srityse. Šiandien klientas (paslaugų vartotojas) yra visų ES valstybių narių dėmesio centre. Viešasis sektorius privalo geriau ir greičiau reaguoti į visuomenės poreikius ir lūkesčius. Turi būti užtikrintas geresnių ir greitesnių viešųjų ir administracinių paslaugų (toliau – paslaugos) teikimas, prioritetas – jų teikimas elektroniniu būdu.

Praktika parodė, kad šiuo metu įgyvendinamų viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvų nepakanka, tam kad institucijų veikla pilnai atitiktų gyventojų lūkesčius. Pavienės institucijų teikiamų paslaugų stebėsenos iniciatyvos neleidžia įvertinti jų kokybės, atitinkamai imtis įrodymais pagrįstų priemonių dėl jų gerinimo ir modernizavimo. Tai akcentuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organisation for Economic Co-operation and

38

Development, OECD) ekspertai, atlikę Lietuvos viešojo valdymo peržiūrą. Tai rodo ir Vidaus reikalų ministerijos kasmet atliekami tyrimai.

Remiantis tyrimų duomenimis Lietuvos gyventojai dėl jiems reikalingų paslaugų vis dar linkę kreiptis tiesiogiai į instituciją (92 proc.). Lyginant su 2015 metų rezultatais, 2016 metais pastebėtas nedidelis kreipimosi el. būdu augimas.

16 pav. Gyventojų kreipimosi į valstybės institucijas būdai

Kreipdamiesi paslaugų gyventojai turi savo lūkesčius dėl jų kokybės. Praktika rodo, kad norima kokybė dar nėra pasiekta. Nežiūrint į tai, kad pačios institucijos maksimaliai turėtų gauti jiems reikalingą informaciją ir neprašyti to padaryti ūkio subjektų, piliečių ar kitų asmenų, ir be to didėjant tokios informacijos gavimo galimybėms, nemaža gyventojų dalis ją patys teikė institucijoms. Jiems reikalingą informaciją (pažymas, kopijas, išrašus) jie privalėjo gauti ne tik iš kitų institucijų, bet ir iš tos pačios institucijos ir / ar jos padalinio. Taip pat praktika rodo, kad neretais atvejais ši informacija galėtų būti vertinama kaip perteklinė ir jos buvo galima visai atsisakyti. Tai įtakoja gyventojų nuomonę apie institucijų veiklą – daugiau nei pusė jų teigia, kad institucijų veikla nesikeičia (t.y. ji nei gerėja, nei blogėja). Teigiamus pokyčius institucijose įžvelgia tik ketvirtadalis gyventojų.

Todėl paslaugų modernizavimas tampa svarbia viešojo sektoriaus reformų kryptimi, siekiant efektyvaus ir skaidraus viešojo valdymo. Klientas (paslaugų vartotojas) privalo būti dėmesio centre. Institucijos privalo labiau reaguoti į jo poreikius ir lūkesčius, imtis priemonių modernizuoti paslaugų teikimą, įdiegiant jų efektyvumo vertinimus, supaprastinant ir trumpinant teikimo procesus, parenkant tinkamiausius teikimo būdus ir mažinant administracinę naštą klientams. Didesnio klientų pasitenkinimo paslaugomis bus siekiama sisteminėmis priemonėmis ir pavienių paslaugų tobulinimo iniciatyvomis, kurių tikslas didinti šių paslaugų kokybę paprastinant jų teikimo procedūras.

Siekiant šio tikslo keliami šie rodikliai:

39

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.0

50100150

0

120

Supaprastintų viešųjų ir administracinių paslaugų skaičius

2016 2017 2018 2019 20200

204060

0

45

Įstaigų, pasiekusių didesnę brandą vertinant ir gerinant paslaugų kokybę, dalis (procentais)

17 pav. Paslaugų modernizavimas

Laukiami rezultatai 2020 metais: bus supaprastinta 120 paslaugų; 45 proc. įstaigų pasieks didesnę brandą vertinant ir gerinant paslaugų kokybę.



Kryptis 3.3. Skaidrumo ir atvirumo didinimas, kovos su korupcija stiprinimasRodiklis Pasitikėjimo valstybės institucijomis indeksas. 64

Siekiant išsiaiškinti, kaip būtų galima padidinti pasitikėjimą valstybės tarnyba, Valstybės tarnybos departamento užsakymu 2016 m. buvo atlikta studija-tyrimas „Pasitikėjimo valstybės tarnyba veiksnių analizė, ir pasitikėjimo valstybės tarnyba didinimo galimybės“ (studiją-tyrimą atliko Viešoji įstaiga ,,PVC“ (Projektų vadybos centras)27.

Siekiant išsiaiškinti, kaip būtų galima padidinti pasitikėjimą valstybės tarnyba, Valstybės tarnybos departamento užsakymu 2016 m. buvo atlikta studija-tyrimas „Pasitikėjimo valstybės tarnyba veiksnių analizė, ir pasitikėjimo valstybės tarnyba didinimo galimybės“ (studiją-tyrimą atliko Viešoji įstaiga ,,PVC“ (Projektų vadybos centras)28.

Buvo išskirtos dvi pagrindinės – individualių ir institucinių – veiksnių grupės, darančios įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba. Individualių veiksnių grupės atveju šios kategorijos pasireiškia individų – valstybės tarnautojų elgesiu, su kuriuo susiduria visuomenės nariai, instituciniu – valstybės tarnybos įstaigų veikla, kuri pasireiškia per taikomas standartų sistemas, vykdomus procesus, procedūras ir kt.

Tyrimo metu nustatyta, kad įtakos pasitikėjimui valstybės tarnyba turi šie individualūs veiksniai: profesionalumas, atsakomybė, atliepimas / empatija, informavimas, pagarba. Instituciniu lygmeniu pasitikėjimui valstybės tarnyba yra svarbūs: veiklos efektyvumas, informuotumas/įtrauktis, savireguliacija, skaidrumas, integralumas, nepotizmas.

Siekiant didinti pasitikėjimą valstybės tarnyba buvo pasiūlytos kelios pagrindinės kryptys – valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimas, institucinės etikos tobulinimas, socialinės partnerystės stiprinimas bei komunikacinių praktikų gerinimas.

Atviri duomenys taip pat prisideda prie institucijų ir visos valstybės tarnybos veiklos skaidrumo, kas sudaro prielaidas didėti pasitikėjimui valstybės tarnyba. Valstybės tarnybos departamentas 2015 m. sukūrė atvirų valstybės tarnybos duomenų portalą (statistika.vtd.lt), kuris yra vienas pirmųjų Lietuvoje atvirų duomenų portalų. Portalas sudaro galimybę įvairiais pjūviais analizuoti valstybės tarnybos duomenis – skaičių, išsilavinimą, pareigybes ir kt. Duomenys portale atnaujinami kiekvieną dieną – jie automatiškai perkeliami iš Valstybės tarnautojų registro.

Vyriausybės III prioritetas. VIEŠOJO SEKTORIAUS EFEKTYVUMO IR

27 http://vtd.lrv.lt/uploads/vtd/documents/files/TEISIN%C4%96%20INFORMACIJA/Tyrimai_ir_analiz%C4%97s/Pasitikejimo_valstybes_tarnyba_veiksniu_analize.pdf 28 http://vtd.lrv.lt/uploads/vtd/documents/files/TEISIN%C4%96%20INFORMACIJA/Tyrimai_ir_analiz%C4%97s/Pasitikejimo_valstybes_tarnyba_veiksniu_analize.pdf

http://vtd.lrv.lt/uploads/vtd/documents/files/TEISIN%C4%96%20INFORMACIJA/Tyrimai_ir_analiz%C4%97s/Pasitikejimo_valstybes_tarnyba_veiksniu_analize.pdf




40

prioritetas SKAIDRUMO DIDINIMASKryptis 3.4. Kompetencijos valstybės valdymo srityje kėlimasRodiklis Pasiitikėjimas valstybės institucijomis, proc. 71

Valstybės tarnybos patrauklumo didinimas.

2015 m. birželio 12 d. Seimui buvo pateiktas Valstybės tarnybos įstatymo projektas (Nr. XIIP-3268), kurio nuostatomis buvo numatyta reformuoti valstybės tarnybą, kad ši taptų modernesnė, skaidresnė, profesionalesnė, motyvuojanti tarnautojus siekti veiklos rezultatų ir lanksčiau reaguoti į tarnautojų veiklos kokybės pokyčius.

Įvertinusi šį projektą bei siekdama įgyvendinti Septynioliktosios Vyriausybės programos nuostatas dėl valstybės tarnybos profesionalumo, efektyvumo, kompetentingumo ir visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba didinimo, Vyriausybė nusprendė parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui naują Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą.

Vadovų-lyderių kompetencijų stiprinimas.Nuolat kintančiame pasaulyje, kur susiduriama su ekonominių krizių, nedarbo, migracijos,

aplinkos ir saugumo iššūkiais, viešojo administravimo vaidmuo ir atsakomybė irgi kinta. Vadovų-lyderių vaidmuo ypač reikšmingas tiek dabarties, tiek ateities valstybės tarnybai ir jai iškeltų tikslų pasiekimui. Vadovas-lyderis privalo pasižymėti aukštu intelektu, emociniu intelektu bei strateginiu mąstymu, turi gebėti formuoti organizacijos tikslus ir prižiūrėti, kaip jų siekiama, būti kolektyvo lyderiu, įkvėpti žmones, suteikti žmonėms pasitikėjimo savimi, kurti gerą mikroklimatą organizacijoje, išlaikyti ir (ar) didinti motyvaciją ir gebėti ugdyti savo darbuotojus, leisti jiems augti ir tobulėti. Siekiant užtikrinti geresnį valdymą, geresnių paslaugų visuomenei teikimą, Valstybės tarnybos įstatymo projekte buvo numatyta stiprinti vadovų-lyderių korpusą keliant aukštesnius reikalavimus vadovų atrankai, vadovavimo ir lyderystės kompetencijoms, veiklos vertinimui.

Europos viešojo administravimo tinklo (EUPAN) atliktas palyginamasis tyrimas Top Public Managers in Europe29 parodė, kad šiuo metu ES valstybės narės lyderystei skiria ypatingą svarbą. ES valstybėse narėse vadovams taikomame kompetencijų profilyje viena iš privalomų kompetencijų yra lyderystės kompetencija. 2015 metais, lyginant su 2008 metais, lyderystės kompetencijos reikalavimą taikė dvigubai daugiau valstybių narių.

Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir objektyvumą atrankose į įstaigų prie ministerijų vadovų ir ministerijų kanclerių pareigas taikytos 2015 m. lapkričio 2 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1078 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 966 „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatos, pagal kurias konkursai į šias pareigas vyksta Valstybės tarnybos departamente. Taip pat nustatyta, kad komisiją turi sudaryti ne tik konkursą organizuojančios įstaigos, bet ir Valstybės tarnybos departamento bei Ministro Pirmininko deleguoti atstovai; narius į komisiją taip pat gali deleguoti ir suinteresuotos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios korupcijos prevencijos, žmogaus teisių, demokratijos plėtros, lygių galimybių srityse. Taip pat nustatytas reikalavimas konkursą skelbti iš naujo, jeigu konkursą organizuojančioje įstaigoje užsiregistruoja tik vienas asmuo.

Kompetencijų modelio įdiegimas.Vienas svarbiausių reformos elementų, galinčių turėti didelę įtaką valstybės tarnybos

skaidrumui ir veiklos kokybei – kompetencijų modelio įdiegimas. Šis modelis, būtų taikomas tiek atrenkant, tiek vertinant, tiek ugdant valstybės tarnautojus. Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma. Parengtame teisės akto projekte išskirtos bendrosios, vadybinės ir lyderystės, specifinės ir profesinės kompetencijos.

29 H. Kuperus, A. Rode, Top Public Managers in Europe, 2016.

41

Viešojo administravimo sektoriuje kompetencijų modeliai užsienyje pradėti taikyti XX a. devintajame dešimtmetyje. Atlikus kompetencijų modelių taikymo valstybės tarnyboje praktikų tyrimą30 paaiškėjo, kad Olandijoje, Belgijoje, Airijoje, Švedijoje bei Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje yra parengti ir jau ne vienus metus taikomi centralizuoti valstybės tarnautojų kompetencijų modeliai. Užsienio šalių patirtis rodo, kad įdiegus kompetencijų modelį tapo aiškesni valstybės tarnautojų veiklos standartai, padidėjo žmogiškųjų išteklių valdymo sprendimų valstybės tarnyboje aiškumas, objektyvumas ir nuoseklumas: kokybiškesnė tapo valstybės tarnautojų atranka, buvo užtikrintas didesnis valstybės tarnautojų karjeros valdymo lankstumas, efektyvesnis tapo valstybės tarnautojų mokymų organizavimas. Tose šalyse, kur kompetencijų modelis tiesiogiai siejamas su valstybės tarnybos vertybėmis (pvz., Belgija, Didžioji Britanija), pastebėta, kad kompetencijų modelio taikymas padėjo stiprinti vertybių įgyvendinimą kasdieniame darbe, prisideda prie visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba bei valstybės tarnybos reputacijos stiprinimo, nes kompetencijos daro tiesioginę įtaką veiklos kokybei ir rezultatams.

Darbo užmokesčio sistemos tobulinimas.Egzistuojanti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema nėra tinkama valstybės

tarnybos tikslams efektyviai pasiekti. Esamas reguliavimas ne tik kad neleidžia pritraukti inovatyvių, kompetentingų asmenų į valstybės tarnybą, bet ir lanksčiai nustatyti didesnio darbo užmokesčio išimtiniais atvejais, kai įstaigos negali pritraukti į darbą brangiau apmokamų profesijų kvalifikuoto personalo. Darbo užmokesčio struktūra sąlygoja darbo užmokesčio paskirstymą, iškreipiantį karjeros ir hierarchinę sistemas, bei darbo užmokesčio didėjimą, paremtą dažnu atveju subjektyvia motyvacija.

Bus siekiama tobulinti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistemą, stiprinant valstybės tarnautojų orientaciją į rezultatus.

Didžiausio leistino pareigybių skaičiaus reguliavimo mechanizmo tobulinimas.Siekiant užtikrinti vienodą valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių politikos srities

formavimą bei išvengti chaotiško teisėkūros proceso, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. gegužės 2 d. priėmė nutarimą Nr.453 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 1329 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriame nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerija du kartus per kalendorinius metus teikia Vyriausybei nutarimo pakeitimus dėl didžiausio leistino pareigybių skaičiaus keitimo.

Didžiausio leistino pareigybių skaičiaus nustatymas ad hoc principu, o ne o strategiškai planuojant ir pagrindžiant žmogiškųjų išteklių skaičiaus poreikį vertintinas kaip ydingas. Todėl numatoma parengti Pareigybių poreikio įvertinimo metodiką, kurios taikymas turėtų pagrįsti objektyvų pareigybių poreikį įstaigose.

Analizuojant kitų ES šalių patirtį pastebėtina, kad kai kuriose šalyse didžiausias leistinas pareigybių skaičius atskirai nėra reglamentuojamas (Švedija, Suomija, Portugalija, Belgija, Estija). Vienaip ar kitaip valstybės tarnautojų skaičius yra nustatomas Europos Sąjungos institucijose, Čekijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Bulgarijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Italijoje.

Siekiant užsibrėžtų tikslų įgyvendinant Septynioliktosios Vyriausybės programą – didinti valstybės tarnybos patrauklumą, kelti kompetenciją valstybės tarnybos valdymo srityje – numatomi rodikliai: valstybės tarnybos, kaip darbdavio, patrauklumo teigiamo vertinimo pokytis ir vyriausybinio sektoriaus valstybės tarnautojų motyvacijos lygio pokytis.



30 „Užsienio šalyse taikomų kompetencijų modelių bei pareigybių sisteminimo principų tyrimo ataskaita“ (ES ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo ir VTD įgyvendinamo projekto „Valstybės tarnyboje būtinų kompetencijų analizė ir valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų katalogas“ veiklos „Užsienio šalyse taikomų kompetencijų modelių bei pareigybių sisteminimo principų tyrimas“ rezultatas, 2011).

42

Kryptis 3.5. Vietos savivaldos ir regionų stiprinimasRodiklis Sanglauda pagal BVP 0,5

Vietos savivalda.Vietos savivaldos plėtroje svarbią vietą užima lanksti, efektyviai vietos gyventojų poreikius

tenkinanti seniūnijos veikla, įgalinanti didinti bendruomenei teikiamų paslaugų prieinamumą. Siekiant lanksčios, efektyvios ir vietos gyventojų poreikius atitinkančios seniūnijos veiklos,

buvo inicijuotos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pataisos, kuriomis tiksliai nustatytos seniūno pareigos, teisės ir atsakomybė ir paskirstytos jo funkcijos, bei nustatytos aiškios seniūnų veiklos planavimo procedūros ir sudarysiančios prielaidas savivaldybių teikiamų paslaugų decentralizavimui.

Vidaus reikalų ministerija jau kelis metus atlieka savivaldybių apklausą ir savivaldybių biudžetų dalies, skiriamos seniūnijų veiklos programoms, pokyčio vertinimą. Nustatyta, kad nuo 2012 m. savivaldybių biudžetų dalis, skiriama seniūnijų veiklos programoms, nuosekliai didėjo, o tai galima vertinti kaip vieną iš seniūnijų stiprinimo veiksnių:

18 pav. Savivaldybių dalies, skiriamos seniūnijų veiklos programoms, vidurkio pokytis, proc., VRM tyrimų duomenys

Stipri demokratinė savivaldybė – užtikrinanti skaidrų ir demokratišką sprendimų priėmimo būdą ir, įgyvendinant gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus principą, įtraukianti gyventojus į viešųjų vietos reikalų sprendimą; jos pagrindas – aktyvus ir dalyvaujantis bendruomeniškas gyventojas.

Konsultavimasis su gyventojais ir jų dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose tampa svarbiu demokratiniu valdymo principu, leidžiančiu sudaryti galimybes daryti įtaką priimamiems sprendimams, sudarančiu sąlygas stabdyti takoskyros tarp valdžios ir gyventojų formavimąsi ir išlaikyti įvairių suinteresuotų grupių interesų pusiausvyrą.

Analizuojant vietos demokratijos plėtrą Lietuvoje, akivaizdu, kad gyventojai vis dar nėra aktyvūs vietos savivaldos dalyviai, o ir pačios savivaldybės nėra suinteresuotos aktyvesniu bendruomenės dalyvavimu, todėl dažnai net ir būtini sprendimai, priimti neįvertinus gyventojų poreikių ir jų lūkesčių, neišklausius jų nuomonės, iššaukia gyventojų nepasitenkinimą, o tai apsunkina ir pačių sprendimų įgyvendinimą.

Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atliekamų visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, nuo 2012 m. procentinė gyventojų, pareiškusių nuomonę sprendžiant vietos reikalus, dalis kito nežymiai ir neturėjo didėjimo tendencijos:

43

19 pav. Gyventojų, pareiškusių nuomonę sprendžiant vietos reikalus, proc. (2011–2015 m. VRM tyrimas); Gyventojų, dalyvavusių sprendžiant vietos savivaldos reikalus, proc. (2016 m. VRM tyrimas)

Todėl konsultavimosi su gyventojais svarbių gyvenimo įvykių klausimais plėtra yra šių dienų iššūkis, raginantis spręsti šį klausimą ir priimti sprendimus, įgalinančius privalomą konsultavimąsi su gyventojais įvairiais vietos reikalų tvarkymo klausimais, kad tai taptų nuolatine konstruktyvaus vietos valdžios ir gyventojų bendravimo norma. Tokiu atveju vietos valdžios sprendimai įgautų daugiau legitimumo, o gyventojai labiau jaustųsi savo savivaldybės šeimininkais, tuo pačiu prisiimdami ir dalį atsakomybės už vietos valdžios sprendimus, priimtus, atsižvelgus į jų nuomonę.

Siekiant užsibrėžto tikslo – skatinti gyventojų įsitraukimą į vietos reikalų sprendimą, įgyvendinant XVII-osios Vyriausybės programą, keliami ambicingi gyventojų, dalyvavusių sprendžiant vietos reikalus, rodiklis – 2020 metais – 28 %. Pažymėtina, kad savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauja 41-47 % gyventojų.

Regioninė politika yra kompleksinė horizontali politika, kurios tikslas – ne tik tolygiai kurti darbo vietas, bet ir išlaikyti gyvenimo kokybę, užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas ir infrastruktūrą, reguliuoti demografinį balansą, sudaryti sąlygas demokratijai veikti visoje šalies teritorijoje. Dėl taikomo decentralizuoto nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo modelio, Lietuvos regioninė politika yra glaudžiai susijusi su vietos savivaldos politika – savivaldybių įgalinimu spręsti vietos socialines ir ekonomines problemas. Kitas ne mažiau svarbus aspektas –subsidiarumo principo įgyvendinimas, užtikrinant kad su vietos ir regiono plėtra susiję sprendimai būtų priimami regionų lygiu (regionų plėtros tarybose).Visgi praktiškai įgyvendinant regioninę politiką susiduriama su ribotos priemonių apimties, lėšų išskaidymo ir neefektyvaus bendradarbiavimo problemomis.

2015 metais pasireiškęs ilgalaikis praėjusio finansinio laikotarpio ES investicijų poveikis ir sumažėję neigiami išoriniai veiksniai (įmonės diversifikavo eksporto rinkas prisitaikydamos prie situacijos Rusijoje, susilpnėjo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo „šoko“ poveikis Utenos regionui ir kt.) lėmė tai, kad pirmą kartą nuo 2011 metų pradėjo mažėti regionų išsivystymo netolygumai (didėjo sanglauda) pagal visus pagrindinius socialinius ir ekonominius kriterijus (nedarbo, darbo užmokesčio ir BVP/gyventojui). Sanglauda pagal integruotą BVP/ 1 gyventojui (2016 m. – 1,9 proc. punkto) buvo rekordinė nuo 2008 metų. Visgi regioninių skirtumų mažėjimas negali būti tvarus dėl ilgalaikių (dažnai negrįžtamų) demografinių pokyčių – gyventojų skaičiaus mažėjimo ir demografinio senėjimo – ir šių iššūkių esamomis priemonėmis nacionalinė regioninė politika nėra pajėgi išspęsti (priemonių rinkinys apsiriboja iš esmės ES fondų remiamomis savivaldybių kompetencijos priemonėmis).

44

20 pav. Sanglauda pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui, procentiniais punktais

Šiuo Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo periodu prioritetas skiriamas integruotam teritorijų vystymui – remiamos integruotosios teritorinės investicijos (ITI), tvarios miestų plėtros veiksmai, bendruomenės inicijuojama vietos plėtra, kompleksiniai didesnių kaimo vietovių (nuo 1000 gyv.) projektai. Šių instrumentų pagalba skiriama parama kompleksinei miesto ir kaimo vietovių plėtrai (apleistų teritorijų, mažiau išvystytų miestų ar jų dalių investicinio patrauklumo didinimui, sąlygų verslui sudarymui), bendruomenės inicijuojamos vietos plėtros principais įgyvendinamoms užimtumo ir socialinės atskirties mažinimo iniciatyvos.

Pagal 2016 m. gautas paraiškas skirtas 57,3 mln. eurų ES fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto finansavimas 40-čiai integruotas teritorijų vystymo programų ir regionų plėtros planus įgyvendinančių projektų (pagal VRM administruojamas priemones). Įgyvendinti projektai padidins regionuose ūkinių veiklų įvairovę, pritrauks naujų investicijų, išsaugos pagrindinių ūkio sektorių potencialą, pagerins sąlygas privataus verslo plėtrai, padidins gyvenamosios aplinkos kokybę.

Vyriausybės prioritetas V prioritetas. SAUGI VALSTYBĖ

Kryptis 5.4. Viešojo saugumo stiprinimas ir bausmių vykdymo sistemos modernizavimas

Rodiklis Viešojo saugumo suvokimo indeksas, balais 6,7

Viešasis saugumas – svarbi valstybės nacionalinio saugumo dalis, apimanti žmogaus, visuomenės ir valstybės teisėtų interesų apsaugą nuo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų, gamtos ar žmogaus sukeltų nelaimių.

Vienas iš svarbiausių viešojo saugumo būklės vertinimo kriterijų yra subjektyvus gyventojų viešojo saugumo suvokimas. Nors 2016 m. Lietuvoje šis rodiklis, lyginant su 2014–2015 m., sumažėjo, bendra pastarųjų 10 metų tendencija – gerėjanti (21 pav.).

45

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 20160

1

2

3

45

6

7

8

3.94.4

3.74.5 4.3

5.46 6.1

6.9 7 6.7

21 pav. Viešojo saugumo suvokimo indeksas (apima saugumo jausmo, kriminogeninės padėties ir rizikos tapti nusikaltimo auka gyvenamojoje

vietovėje vertinimą), balais

Visgi pagal gyventojų saugumo jausmą savo gyvenamoje vietovėje, kaip vieną iš viešojo saugumo suvokimo indekso dedamųjų, Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio: Eurobarometro 2015 m. tyrimo duomenimis, 85 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad jų miestas, miestelis ar kaimas yra saugi vieta gyventi, atitinkamai ES vidurkis – 89 proc. (viešojo saugumo suvokimo indekso atitikmens (ES) mastu nėra).

Siekiant stiprinti viešąjį saugumą, svarbu didinti atsakingų valstybės institucijų – vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumus, užtikrinant tinkamą pareigūnų aprūpinimą ir keliant jų motyvaciją. Paskutinės, 2014 m. atliktos, vidaus tarnybos pareigūnų paklausos duomenimis, net du trečdaliai pareigūnų, ketinančių palikti tarnybą, kaip pagrindinę priežastį nurodė per mažą darbo užmokestį. Policijos pareigūnų aprūpinimas reikiama ginkluote ir specialiomis priemonėmis (įranga), tarnybine uniforma, informacinių technologijų ir ryšių bei transporto priemonėmis 2016 m. siekė tik 47 proc., pasieniečių – 54 proc., ugniagesių gelbėtojų – 70 proc.

Policijos ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų veikla taptų daug veiksmingesnė, jei sulauktų didesnio visuomenės pritarimo, aktyvumo ir bendradarbiavimo. Todėl svarbu į viešojo saugumo stiprinimo veiklas labiau įtraukti gyventojus ir bendruomenes, stiprinti visuomenės savisaugos kultūrą – skatinti gyventojus ir patiems labiau pasirūpinti savo ir savo turto saugumu. 2016 m. gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad tik 8 proc. gyventojų sutiktų dalyvauti veikloje rūpinantis savo gyvenamosios vietos saugumu.

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad gyventojams labai svarbios skubios pagalbos numerio 112 paslaugos. Už šias paslaugas atsakingas Bendrasis pagalbos centras (toliau – BPC) pastaraisiais metais susiduria su opia problema, kuri turi neigiamos įtakos BPC teikiamų paslaugų kokybei, – tai didelė darbuotojų kaita ir kandidatų trūkumas (2017 m. sausio 1 d. trūko 32 proc. darbuotojų). Pagrindinė priežastis – darbo užmokestis, neatitinkantis darbuotojams keliamų profesinių reikalavimų, darbo ir psichologinio krūvio bei darbo sąlygų. 2016 m. BPC: į 114 tūkst. skambučių nebuvo atsiliepta (kai laukimo trukmė viršijo 5 sekundes); daugiau kaip 22 tūkst. skambučių atsiliepimo laukimo laikas viršijo 45 sekundes; skambučių piko metu ilgiausias atsiliepimo laikas viršijo 6 minutes. Nesprendžiant minėtų iššūkių, BPC veiklos rodikliai neišvengiamai blogės.

Neįgyvendinta dar 2002 m. patvirtinta BPC įsteigimo ir vieno skubaus iškvietimo telefono numerio 112 įvedimo strategija. Policijos ir greitosios medicinos pagalbos (GMP) įstaigos konsolidavo savo pajėgų valdymo padalinius, sukūrė ir plėtojo atskirą nuo BPC infrastruktūrą, informacines sistemas ir radijo ryšio tinklus. Nesukurta bendra GMP paslaugų teikimo informacinė sistema (8 GMP dispečerinės naudojasi 3 skirtingomis informacinėmis sistemomis). Iki šiol neapsispręsta dėl GMP tarnybų veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo su BPC modelio. Atsižvelgiant į šią situaciją, būtina nustatyti ir įgyvendinti aiškų ir veiksmingą BPC ir visų pagalbos tarnybų operatyvios sąveikos teikiant skubią pagalbą gyventojams mechanizmą.

Nepakankamai sparčiai diegiamos modernios techninės priemonės Lietuvos dalies išorinei ES sienai kontroliuoti, nors jų veiksmingumas užkertant kelią nelegaliai imigracijai ir kitiems

46

tarptautinio pobūdžio nusikaltimams akivaizdus: nuo 2014 m. liepos 1 d. įdiegus modernias sienos stebėjimo sistemas dalyje sienos su Baltarusijos Respublika ruožų, stebimi reikšmingi pokyčiai – 2016 m. valstybės sienos pažeidimų prie sienos su Baltarusijos Respublika užfiksuota 2,6 karto mažiau negu 2014 m. Deja, šiuo metu moderniomis techninėmis priemonėmis kontroliuojama tik 33 proc. išorinės ES sienos ilgio (345 km).

Dėl klimato kaitos neigiamų padarinių didėja meteorologinių reiškinių sukeliamų valstybės ir tarptautinio lygio ekstremalių situacijų grėsmė, o dėl prie pat Lietuvos valstybės sienos statomos Astravo atominės elektrinės – branduolinių incidentų grėsmė. 2016 m. valstybės rezerve buvo sukaupta tik 30 proc. reikalingų civilinės saugos priemonių atsargų, o gyventojų perspėjimo sirenomis pasiekiamumas siekė 68 proc. Esant tokiai situacijai, būtina stiprinti civilinės saugos sistemos parengtį, modernizuoti gyventojų perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją sistemas ir išplėsti visuomenės švietimą civilinės saugos srityje.

________________________________________

vrm.lrv.lt VRM... · Web viewValstybės tarnybos departamento iniciatyva 2016 metais atliktas...

Documents

Transcript of vrm.lrv.lt VRM... · Web viewValstybės tarnybos departamento iniciatyva 2016 metais atliktas...