Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 81(10041) * 2017 m. spalio 25 d., treèiadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

min. Dienos ilgumas 9 val. 50 min.Vardadieniai: ðiandien – Darija, Darijus, Inga, Ingeborga, Ingë, Krizantas, Krizas,

Ðvitrë, Ðvitrigaila, Ðvitrys, rytoj – Liauda, Liaudas, Liaudgina, Liaudys, Mingina, Minginas,Minginta, Mingintas, penktadiená – Ramojus.

Ðiandien – Konstitucijos diena. Spalio 27 – Vytauto Didþiojo mirties diena.

Ðiandien – mënulio jaunatis, nuo ðeðtadienio –prieðpilnis. Saulë teka 8 val. 8 min., leidþiasi 17 val. 57 2 p.

7 p.

Regioninio parkodraustiniai

„Problemø ir spræstinøklausimø – nors veþimuveþk...“ 3 p.

4-8 p.Akcentavo ne problemas,o bendrystæ

Tiki savo ûkiø perspektyvair tuo, kà daro

„Metø ûkis 2017“

Ramutë ÐIMUKAUSKAITË

Tradicinis „Metø ûkio“ konkursasjau skaièiuoja dvideðimt ketvirtusmetus. Ðiemet norà jame dalyvautipatys arba seniûnijø þemës ûkiospecialistø pakviesti pareiðkë ðeðikandidatai. Jø ûkius aplankæ verti-nimo komisijos nariai jau suskaièiavopagal nuostatuose numatytus kriteri-jus surinktus balus ir susumavokonkurso rezultatus. Jie bus paskelbti„Metø ûkio“ ðventës metu.

Nors ðie metai ir labai skriau-dþia ûkininkus, bet daugumosaplankytø ûkiø ðeimininkai visgispëjo áveikti svarbiausius darbus:ir derliø nuimti, ir pasëti, ir paðarøpasiruoðti, ir laukus aparti. Sudë-tingiau gal sekësi tik Algiui Bab-rauskui, ûkininkaujanèiam Uososkaime, kurio nemaþus javø plotusuþsëmë vanduo, ir dar per patádarbymetá sugedo kombainas, -bet ûkininkas dël to ryþto nebuvopraradæs. Juo labiau, kad jauèiadidelá visos ðeimos palaikymà.Uþgriuvæ gamtos pasiøsti sunku-mai ir þemdirbiø laukiantys poky-èiai negàsdina ir savo atskirusûkius formuojanèiø Algio Bab-rausko vaikø. Savarankiðkai ûki-ninkauti ruoðiasi ir dukters, irsûnaus ðeimos.

Beje, Algis Babrauskas vy-riausias ið konkurse dalyvaujan-èiø ûkininkø, kiti penki – jaunes-ni. Aurimas Lapinskas ir MantasAstrovas - dar neturi ir tris-deðimties.

Malvina ir Aurimas Lapinskai. Ugnë ir Þilvinas Galiniai.

Majus, Mantas ir Asta Astrovai.

Algis Babrauskas su þmona Danute, dukra Inga ir anûku Mantu.

Kristina ir Ramûnas Kapustinskai su sûnumi Ignu. Loreta Malygienë ið Kupriø kaimo su savo augintinëmis.

Manto Astrovo ûká komisijos nariams apþiûrëti padëjo jo mama Bena irJiezno seniûnijos þemës ûkio specialistë Elena Gudonienë.( N u k e l t a á 3 p . )

Nuotraukos autorësbei ið Astrovø, Galiniø

ir Lapinskø ðeimøalbumø.

6 p.

Policija áspëja gyventojusapie kietuoju kuru„prekiaujanèius“sukèius

2017 m. spalio 25 d. Nr. 81 (10041) 2 p.

Rytas STASELIS

Seime prasideda biudþeto reikalai. Svarbesniø politikoj uþ juossunkiai galëtume surasti. Lyg ir norëtøsi susitelkti á juos ir pradëtityrinëti, klausantis ekspertø, patirties turinèiø politikø diskusijø,tradiciniø „pageidavimø koncertø“ (èia tokia mûsiðka politinëtradicija, kada apygardose rinkti politikai sumano mokesèiømokëtojø sàskaita savo apygardos rinkëjams padovanoti dovanø.„Prie lito“ tokiø pageidavimø sumos, kurias seimûnai siekdavo pri-kergti prie biudþeto iðlaidø eiluèiø, siekdavo milijardà ir pusantro.

Juo labiau ðiandien á vieðà erdvæ koalicinës vyriausybës nariaieina it mantras kartodami ðamaniðkus uþkeikimus - „Mes darometai, ko nepadarë visi kiti buvæ ligi mûsø“, „Mes priimame socialinæatskirtá ir skurdà maþinantá biudþetà“, ir t.t. Turinio kol kas paprastair suprantama kalba iðdëstyti, kà jis reiðkia, niekas nesugeba, o jeiguir bando aiðkinti, netrukus skrenda á tyrus. Taèiau uþkeikimai yra,per dvi dienas dviejose skirtingose vietose girdëjau ið ministropirmininko ir vieno ministro. Uþkeikimø pagrindimo – nei ið vieno,nei ið kito. Todël kol kas ðia tema siûlau pasiklausyti arba pasiskaitytiIngridà Ðimonytæ.

Nors susitelkti rimèiau vis trukdo politinës komunikacijosðiukðlës. Socialdemokratø (LSDP) „santa barbara“ - jau lyg irpabaigon, taèiau kriminalinis trileris baigia pasiglemþti Liberaløsàjûdá (LS). Pastarasis gali tæstis gana ilgai, jo fabula gali patirti netkelias veiksmo kulminacijas. Todël ðiandien – vis dar apie politinëskomunikacijos ðiukðles ir jø fonà.

Ne todël, kad tai svarbiau ar ádomiau, o dël to, kad svarbiausiàðalies finansø naudojimà reglamentuojantá dokumentà priims visosSeimo frakcijos. Taip pat ir socialdemokratai su liberalais. Klausimastik, kokios bûsenos Seime ir vieni, ir kiti tos dienos sulauks. TaèiauLSDP ir LS bûsena, neatmesèiau galimybës, gali turëti átakos jiemsapsisprendþiant dël skirtingø biudþeto eiluèiø. Liberalams svarbusfonas bus dar ir jø visokie rëmëjai. Tikiu, kad mano kolegos Seimenepamirð palyginti LS frakcijos pozicijos skirtingais biudþetoklausimais ir palyginti tuos apsisprendimus su tikrø ir numanomørëmëjø sàraðais.

Jei socialdemokratai, net jø „eldëdëpë“ sparnas – politiniogyvenimo vëtyti ir mëtyti – spëju – iðsilaiþys, tai liberalø dalia –tiesiog nepavydëtina. Per paskutinius pusantrø metø dël savo lyderiøkaltës prakniso viskà. Ketvirtadiená – net jiems priklausiusiàvalstybës dotacijà ið biudþeto. Ir èia miniu ne tuos lyderius, kuriedabar „po kriminalinëm bylom“ (kurias jau bûtø laikas atiduotiteismui!), pasitraukæ, atsistatydinæ, susispendavæ, taèiau ir tie, kurieveikiantys, vieðai godojantys, esà kai kurie ne itin sàþiningi asmenysvisà partijà pavertë savo interesø ákaite. Kadangi taip godojama jaupusantrø metø, pradeda ne tik nebeátikinti, bet ir nuoðirdþiai erzinti.Nes nesikeièia utëlëtas, dvokiantis rûbas, nors lyderis Vilniaus merasRemigijus Ðimaðius vis dar ðypsosi. Matëte kada gatvëje cigaretæ„susiðaudæs“ dvokiantis valkata iðsiðiepia ið laimës? Tai toks dabaryra liberalø ávaizdis. Asmenukë tiesiog.

Ar buvo galima kà padaryti kitaip? Jokios abejonës. Po pernaimetø geguþës mënesio istorijos su dëþe ið po alkoholio, partijasugebëjo mobilizuotis ir Seimo rinkimuose rudená pasiekëneátikëtinos sëkmës. Ir nieko nedarë manydami, kad gavo rinkëjøindulgencijà amþiø amþiams. O kaip tik ðiuo euforiðku metudidþiausieji partijos protai, intelektualai, manding, turëjo sësti keliøsavaièiø darbui sukalti rimtà politinæ deklaracijà ið dviejø skilèiø.Pirmoje – LS áprastos veiklos, finansavimo schemos, antrojoje –kritika, kad ðios schemos nëra labai skaidrios, todël ateityje jø bûsiàatsisakyta.

Ne vidaus auditas, o tokia þmoniø kalba paraðyta deklaracijagalëjo bûti nauja LS pradþia su aiðkiais ásipareigojimais „ko mesdaugiau nedarysime“.

Taèiau nieko panaðaus. Pusantrø metø tos paèios dainos, kaipvakar vakare”. Per pusantrø metø nuo liberalø obels nukrito irsuduþo beveik pustuzinis papuvusiø obuoliø, taèiau – na, ir kas.

O reikalas tas, kad piktybinis nenoras iðsiðluoti savo kiaulidesima provokuoti valstybës institucijas padëti jiems tvarkytis kitokiaisbûdais. Todël laikas nuo laiko ir pervaþiuoja tokie Vyriausiosiosrinkimø komisijos volai. Ir kiti dar pravaþiuos, kai, tikëkimës,netrukus prasidës p. Eligijaus Masiulio teismo procesas.

Esmë ta, kad jei nesiimi iðsiskaidrinti pats, iðorinës galios galiuþvesti volà arba rentgeno aparatà. Nors sava iniciatyva visada yramalonesnë.

Liberalai Lietuvoje tapo atsiribojimo meistrai.Kaþkada – nuo Pakso ir jo kompanijos, vëliau nuoZuoko ir jo ICOR, pernai nuo Masiulio. Taèiauesmë ta, kad dël tø atsiri-bojimø senka raciona-lus turinys, o nau-jas neatsiranda.

Todël nesu tik-ras, kad LS ligikitø rinkimø uþ-teks minimaliøfinansø ir rinkëjøsenkanèio pasiti-këjimo kredito.

Liberalai – kaip cigaretægavæ besiðypsantys

Zenono Jonaièio pieðinys

utëlëti valkatos

Akcentavo ne problemas, o bendrystæSpalio 20 dienà á Prienø KLC susirinkæ Lietuvos kurèiøjø draugijos Kauno teritorinës valdybos atstovai ið Kauno,

Prienø, Jonavos, Kaiðiadoriø, Këdainiø, Raseiniø, Marijampolës, Ðakiø ir Vilkaviðkio rajonø pirminiø organizacijøkartu paþymëjo Tarptautinæ kurèiøjø dienà. Ðia proga jie sulaukë politikø, Prienø rajono savivaldybës administracijos,Socialiniø paslaugø centro atstovø ir kitø sveèiø sveikinimø bei palinkëjimø, padëkojo savo rëmëjams ir aktyviausiemsnariams, pasidalino geriausiais pirminiø organizacijø veiklos pavyzdþiais. Susirinkusiems ðventinæ nuotaikà kûrëimituojamosios dainos atlikëjai ir moterø tautiniø ðokiø kolektyvas.

Ðventëje dalyvavo LKD prezidentas V. Pivoras, viceprezidentas K. Vaiðnorair Kauno TV pirmininkë J.Pugaèiauskienë.

Ðis vienas ið daugelio renginiøatskleidþia, kad kurtieji nëra uþda-ra visuomenës grupë. Turintiejisutrikusià klausà buriasi á pirmi-nes organizacijas, bendrauja tar-pusavyje, organizuoja renginius,lanko sportinius uþsiëmimus, uþ-siima menine veikla. Jø atskirtávietos bendruomenëse maþinateikiamos socialinës reabilitacijospaslaugos.

Nuo 1938 metø, kuomet Kau-no mieste, Vidaus reikalø minis-terijos registre, buvo áregistruotaLietuvos kurèiø nebyliø globosdraugija, ir atverstas pirmasis Lie-tuvos kurèiøjø draugijos istorijospuslapis, praëjo beveik 80 metø.Tai pakankamai ilgas laikotarpis,per kurá susiformavo Lietuvoskurèiøjø bendruomenë, turintisavas kultûrines tradicijas, unikaliir iðskirtinë dël klausos negaliosir lietuviø gestø kalbos.

LKD Kauno teritorinës valdy-bos pirmininkë Jûratë Puga-èiauskienë priminë, kaip vystësikurèiøjø judëjimas Lietuvoje, pasi-dþiaugë, kad projektinio finansa-vimo dëka kurtieji ið skirtingørajonø gali susirinkti á bendrusrenginius. Ji padëkojo Kauno teri-torinei valdybai priklausanèiødevyniø pirminiø organizacijøvadovams uþ aktyvumà, gebëjimàburti narius ir iniciatyvas.

Kurèiøjø draugijos prezi-dentas Vytautas Pivoras pabrëþëasocijuotos veiklos svarbà ir nau-dà - susibûræ á vienà bendruomenækurtieji bendrauja tarpusavyje,bendradarbiauja su savivaldy-bëmis ir ávairiomis organizaci-jomis, kartu sprendþia jiemsiðkylanèias problemas, dalinasi

LKD Kauno teritorinës valdybos pirmininkë J.Pugaèiauskienë padëkojo Kauno ir Marijampolës apskrièiø pirminiøorganizacijø vadovams ir projektø vykdytojams.

Autorës nuotraukos

Ðventës dalyviams koncertavo Kauno kurèiøjø reabilitacijos centroimituojamosios dainos atlikëjai.patirtimi, teikia pasiûlymus val-dþios institucijoms dël informa-cijos bei komunikacijos lygia-vertës sklaidos visiems visuome-nës nariams, dël kurtiesiems rei-kalingø paslaugø tinklo plëtros irkitais klausimais.

Aktyvus atstovavimas savo na-riø interesams duoda gerus vai-sius: 1995 m. lietuviø gestø kalbapripaþinta gimtàja; ásteigti kur-èiøjø reabilitacijos centrai; ruo-ðiami gestø vertëjai; kasmet vykstakurèiøjø meno festivaliai, sporto

þaidynës; kurtieji aprûpinami jøgyvenimo kokybæ gerinanèiakompensacine technika ir kt.

V.Pivoro teigimu, vis darvyksta derybos su Vidaus reikaløministerija dël galimybës kur-tiems þmonëms naudotis bend-ruoju pagalbos telefonu 112. Jistikisi, kad kitais metais á nelaimæpatekæ kurtieji galës iðsikviestipagalbà naudodamiesi mobiliàjaaplikacija, vaizdo skambuèiu arSMS þinute.

( N u k e l t a á 8 p . )

Prienø rajono savivaldybës informacija

Keleiviø ir mokiniø veþiojimo koordinavimokomisijos priimtas sprendimas palankus ir

mokiniams, ir aplinkiniø kaimø gyventojamsSpalio 12 d. vyko Prienø r. savivaldybës keleiviø

ir mokiniø veþiojimo koordinavimo komisijosposëdis, kuriame buvo svarstytas Ingavangio kaimogyventojø praðymas dël marðruto Prienai–Veiveriaiper Klebiðká, Ðilavotà pakeitimo. Gyventojai praðësudaryti sàlygas jø vaikams nuvykti á bendrojolavinimo mokyklas Prienuose ir po pamokø sugráþtiá namus.

Komisija pritarë gyventojø praðymui. MarðrutoPrienai–Veiveriai per Klebiðká, Ðilavotà autobusas áIngavangá uþsuks pirmu reisu (7.22 val.) gráþdamasið Veiveriø ir ketvirtu reisu (15.50 val.) vaþiuodamasá Veiverius. Priimtas sprendimas palankus moki-niams ir priimtinas aplinkiniø kaimø gyventojams.

Informacija apie gatviø remonto darbusPrienø r. savivaldybë organizuoja ir koordinuoja

vietiniø keliø prieþiûrà ir tvarkymà pagal sudarytàgrafikà. Ðiais metais buvo raðyta apie atliktus gatviø,ðaligatviø, automobiliø stovëjimo aikðteliø, perëjøremonto darbus Prienø mieste.

Gatviø ir kitø objektø remonto projektai

vykdomi ir seniûnijose. Jau uþbaigtas Jieznogimnazijos aikðtelës prie pagrindinio áëjimokapitalinis remontas, árengta nauja pilkø betoniniøtrinkeliø danga. Darbus atliko UAB „Expolita“.Darbø vertë –18,5 tûkst. eurø.

Jiezne taip pat uþbaigta Gedimino g. rekonst-rukcija (gatvës ilgis – 459 m). Árengti lietaus nuotekøtinklai, ðaligatvis, gatvës apðvietimas. Darbus atlikoUAB „Parama“. Rekonstrukcija pradëta 2015 m. Josvertë –181,8 tûkst. eurø.

Jau á pabaigà eina praëjusiais metais pradëtaIðlauþo Liepø g. rekonstrukcija. Gatvës ilgis – 329m. Rekonstrukcijos metu árengti lietaus nuotekøsurinkimo tinklai, ðaligatvis ir apðvietimas. Darbusvykdo UAB „Radë“. Darbø vertë –116,4 tûkst. eurø.

Praëjusiais metais pradëti darbai ir Medþioniøk., Stakliðkiø sen., kur vyksta Piliakalnio g. beiGraþiosios ir Kaðtonø g. atkarpø kapitalinisremontas. Pernai paklotas pagrindas, ðiais metais –nauja asfalto danga. Kitais metais bus tæsiami daliesPiliakalnio g. pagrindo árengimo su asfaltbetoniodanga darbai. Juos atlieka UAB „Parama“. Ðiø metødarbø vertë – 55 tûkst. eurø.

Ðiuo metu vyksta Naujosios Ûtos k. Ramybës g.kapitalinio remonto baigiamieji darbai, kurie buvopradëti 2015 m. Paklota nauja asfaltbetonio danga(gatvës ilgis – 348 m), vyksta kelkraðèiø formavimodarbai. Darbus vykdo UAB „Parama“, projekto vertë– 61,7 tûkst. eurø.

2017 m. spalio 25 d.3 p. Nr. 81 (10041)

Vieni konkurso dalyviai yra perëmæ ûkininka-vimà ið tëvø, kiti savo ûkius kuria ðalia gimtøjø vietø,treti – visai naujose vietose.

Tik vienas ið aplankytø ûkiø – Manto Astrovo iðMarginiø kaimo, esanèio Jiezno seniûnijoje, yramiðrus. Jame auginami javai ir mësiniai galvijai. Kitiûkiai – specializuoti. Pakuonio seniûnijos ûkininkasAurimas Lapinskas, ingavangiðkis Þilvinas Galinisir Algis Babrauskas ið Uosos verèiasi augalininkys-te, Veiveriø kraðte kuriamo ûkio ðeimininkas Ramû-nas Kapustinskas – paukðtininkyste, o LoretaMalygienë ið Kupriø – gyvulininkyste.

Tiesa, Loretos laikomø oþkø pienas ir ið jogaminama varðkë, sûriai kol kas skirti ðeimos irgiminës stalui, bet ateityje moteris planuoja plëstioþkø bandà, ásigyti reikiamos árangos ir ásirengtinedidelæ sûrinæ. Malygos anksèiau gyveno Kaune, áKuprius persikëlë tik prieð kelerius metus. Loretasako, kad pradþioje bandë auginti ir avis, bet vëliausumanymo atsisakë, oþkos pasirodë artimesnës.Ðiandien jaunoji ûkininkë, kaip pati tvirtina, darieðkojimø kelyje, bet tikrai þino, kad kaimo jau nekeisá miestà.

Daug tvirèiau Veiveriø seniûnijoje jau jauèiasiKristina ir Ramûnas Kapustinskai. Pagrandynës kai-mo pamiðkëje stovi naujas, skandinaviðko tipo namas,o sodybos kieme ðeimininkauja didelis pulkas þàsø.Kapustinskø ûkis – ekologiðkas. Þàsys lesinamos tiknatûraliais savo paruoðtais paðarais. Net ir aviþas,kurios labai svarbios augintiniø racione, RamûnasKapustinskas perka ið vieno ir to paties ûkininko, jasauginanèio be chemikalø ir mineraliniø tràðø.

Erdviame Kapustinskø namo fojë nemaþa erdvëyra skirta èiauðkantiems paukðèiams, ûkiniame pa-state stovi inkubatorius, kuriame perinami þàsiukai,putpelës ir kitø paukðèiø jaunikliai. Ramûnas Kapus-tinskas yra ágijæs zootechniko – genetiko specialybæ,tad paukðèiø selekcija jam ne tik darbas, bet iraistringas hobis. Ramûnas vienuolika metø dirbopaukðèiø inkubacijos ámonëje Ðveicarijoje ir jam tenlabai neblogai sekësi, buvo kvieèiamas pasilikti. Jistaip pat sako suformavæs paukðèiø ekspozicijà„Grûto“ parkui ir dar daug eksperimentavæs.

Matyt, dar ne viena nauja idëja bus ágyvendinta irPagrandynëje, kurioje Kristina ir Ramûnas viskàkuria savo rankomis: ir tvoras tveria, ir laukàmelioruoja.

Kvalifikuotas hidroinþinierius Mantas Astrovastæsia tëèio ákurto ûkio tradicijas – augina javus ir më-sinius galvijus. Pats jis, kai reikia, vairuoja ir traktoriø,ir kombainà, ir, þinoma, automobilá. Ûkyje sukauptavisa reikalinga technika, gerai priþiûrimos ganyklos,problemø nekelia ir privaþiavimas prie sodybos beiûkiniø pastatø, kuriuose þiemà laikomi gyvuliai.

Aurimas Lapinskas dirba per 80 ha þemës, ið jø60 ha – nuomojama, kita – sava. Jauniausias

Vienas ið svarbesniø klausimø,sukvietusiø Prienø ûkininkø sàjun-gos tarybos narius á posëdá, buvopanorusiø stoti á sàjungà ûkininkøpareiðkimø svarstymas.

Sàjungos gretas panoro pa-pildyti 9 nauji nariai. Taryba pri-tarë Stakliðkiø seniûnijos ûkinin-kø Dariaus Deguèio, RaimondoBandaravièiaus ir Daivos Ta-laèkienës, balbieriðkieèio Gied-riaus Mieliausko, Danutës Ra-maneckienës ið Jiezno seniûni-jos, Juozo Lebednyko ið Skriau-dþiø, Dovilës Èerkauskaitës iðLiepaloto, Astos Gluoksnienës iðLizdeikiø ir Povilo Jaèionio iðVarnatrakio kaimo praðymams.

Antradiená su dauguma nau-jøjø nariø susitikæs Prienø ûki-ninkø sàjungos pirmininkasMartynas Butkevièius kalbëjosiapie jø ásijungimà á aktyvià veik-

„Problemø ir spræstinø klausimø –nors veþimu veþk...“

Jau raðëme, kad prieð kelis mënesius Lietuvos ûkininkø ir Lietuvos ðeimosûkininkø sàjungø, Lietuvos þemës ûkio bendroviø, Grûdø augintojø ir Pienogamintojø asociacijø iniciatyva ákurta Lietuvos þemës ûkio ir maisto tarybaaktyviai pradëjo savo darbà. Kartu su ministerija sudaryta bendra komisija,kuri renkasi kartà per mënesá ir aptaria tai, kas padaryta, kokie reikalaistringa.

O problemø ir spræstinø klausimø, pasak Tarybos nario, Pienogamintojø asociacijos pirmininko Jono Vilionio, kaip þmonës sako,nors veþimu veþk. Svarbiausios, þinoma, susijusios su biudþetopriëmimu ir siûlomomis mokesèiø ástatymo pataisomis.

Valstybë nori atsikratyti suirusiø melioracijos árenginiø, kuriøremontui pastaraisiais metais buvo skiriama tik biudþeto trupiniai.Dabar gi nepriþiûrëtà turtà planuojama permesti ant þemës savininkøir ûkininkø peèiø. Þemës ûkio ministerija rengia melioracijos statiniøracionalesnio valdymo, finansavimo ir teisiniø santykiø pertvarkosmodelá. Þemdirbiai tiesiog stveriasi uþ galvø ir praðo, kad politikainepadarytø istorinës klaidos. J.Vilionio teigimu, bûklë tiesiog kritiðka.Reikia atnaujinti ir rekonstruoti 80 proc. magistraliniø grioviø ir juoseesanèiø statiniø, kurie kaip ir hidrotechniniai statiniai bei dideli drenaþorinktuvai priklauso valstybei. Þemës ûkio ministerijos skaièiavimais,melioracijos sistemoms eksploatuoti ir remontuoti reikëtø maþiausiai45 milijonø eurø, o valstybë biudþete uþplanavo tik daugiau kaip 9milijonus eurø – netgi dar maþiau nei pernai. Prasti melioracijos reikalaidar labiau pablogino þemdirbiø situacijà ðiømetiniø liûèiø metu.

Praëjusià savaitæ Lietuvos þemës ûkio ir maisto taryba raðtu kreipësiá Seimo pirmininkà, Premjerà, finansø ir þemës ûkio ministrus dëllaikino þemdirbiø atleidimo nuo kai kuriø mokesèiø. Raðte raðoma,kad Europos Komisijos teigiami sprendimai dël gamtos padarytønuostoliø kompensavimo þemdirbius pasieks negreitai. Tuo tarpuþemdirbiai dël patirtø nuostoliø ir apyvartiniø lëðø trûkumo negalësatlikti bûtiniausiø pavasario darbø: paruoðti dirvas, træðti, sëti ir kt.

Taryba praðo þemës ûkio ámones atleisti nuo avansinio pelnomokesèio, dvejus mokestinius metus nuo ekstremalios situacijospaskelbimo, taip pat praðo papildyti „Mokesèiø ástatymà“ punktu:„Paskelbus ekstremalià situacijà dël gamtos stichijos, þemës savininkus,uþsiimanèius þemës produktø gamyba ir gaunanèius pajamø 50 irdaugiau procentø ið þemës ûkio veiklos, atleisti nuo þemës mokesèiodvejus mokestinius metus, einanèius po ekstremalios situacijospaskelbimo metø“.

Raðte taip pat praðoma, kad gazoliams, skirtiems naudoti þemësûkio veiklos subjektams þemës ûkio produktø gamybai, ir toliau taikyti21eurà uþ 1 tûkst. litrø produkto akcizø tarifà. Taip norima, kad bûtøpatikslintas LR gyventojø pajamø mokesèio 17 straipsnis, kuriame bûtønumatyta ið þemës ûkio veiklos gautos pajamos ekstremalios situacijosir po jos kitais metais bûtø priskiriamos prie neapmokestinamø pajamø.

Kaip teigia J. Vilionis, aktualûs iðlieka ir su pieno gamyba susijæklausimai. Karviø skaièius toliau „sëkmingai“ maþëja. Vien tik perrugpjûèio mënesá karviø skaièius sumaþëjo daugiau kaip 2000.

Jeigu þengsime tokiais tempais, per 6 -7 metus Lietuvoje nelikskarviø,- sako Pieno gamintojø asociacijos pirmininkas, neatmesdamasir to, kad vël gali keistis pieno supirkimo kainos, kad bûtina iðsiderëtibent metus laiko pasiruoðti naujiems pieno kokybës tyrimøreikalavimams.

Þemdirbiø neramina ir tai, keturis kartus kyla Sodros mokesèiai,kad trûksta pinigø projektø koofinansavimui, kad bus sudëtingaiðsilaikyti konkurencinëje kovoje, jeigu nebus suvienodintos iðmokos.Pasak J. Vilionio, kai kuriø klausimø sprendimas priklauso nuoBriuselio priimamø nutarimø, todël jau susitarta, kad Lietuvosþemdirbiai turës nuolat ten dirbantá savo atstovà, kuris padës laikuiðsiaiðkinti ir perprasti reglamentø reikalavimus ir gins mûsø þemdirbiøpozicijas. Lietuvos pieno gamintojø atstovai dalyvaus ir rytoj Briuselyjeprasidedanèioje simbolinëje Europos pieno gamintojø organizuojamojeakcijoje dël galimybës savarankiðkai sumaþinti gamybà kriziøáteisinimo. Na, o jeigu Lietuvos þemës ûkio ir maisto tarybos,atstovaujanèios þemdirbiø bendruomenei, balso neiðgirs Lietuvosvaldþia, þemdirbiai pasirengæ organizuoti visuotiná suvaþiavimà irprotesto akcijas.

Parengë Ramutë Ðimukauskaitë

Prienø ûkininkø sàjungos tarybos posëdyjeTiki savo ûkiø perspektyvair tuo, kà daro

( A t k e l t a i ð 1 p . )

konkurse dalyvaujantis ûkininkas savo ûkyje auginakvieèius, þirnius, miðinius. Pradëjæs savarankiðkaiûkininkauti 2008 – aisiais, Aurimas visada galipasitarti ir su tëèiu, patyrusiu ûkininku, nes kol kasjiedu su þmona Malvina dar gyvena tëvø name. Irmësinius galvijus auginantis vyresnysis Lapinskas, iraugalininkystei atsidëjæs Aurimas dalinasi ir bendratechnika, ir laiko jà kartu nors ir ankstesnës statybos,bet gerai árengtuose garaþuose.

Þilvino ir Ugnës Galiniø ûkis ið aplankytøjø –pats didþiausias ir, matyt, moderniausias. Ðilavotokraðtas Galiniø genties tëviðkë. Èia ûkininkavoÞilvino seneliai, dabar ûkininkauja ir tëtis. TaigiÞilvinas atstovauja jau treèiai Galiniø kartai.

Jiedu su þmona Ugne, atitekëjusia á Ingavangá iðÞagariø kaimo, taip pat ûkininkø ðaknis turinèiosðeimos, ásikûrë nors ir netoli tëvø, bet naujoje vietoje.Tad viskas èia nauja: ir ant senø pamatø iðaugusigyvenamoji troba, ir garaþas technikai, ir kiti pastatai.

Þilvinas Galinis yra baigæs Þemës ûkiouniversitetà, nuolat domisi naujovëmis, lankoseminarus, yra parengæs du projektus ir pasinaudojæsjaunojo ûkininko ir ûkio modernizavimui skirtaparama.

Ðiandien Þilvinas Galinis dirba 300 ha þemës,130 ha ið jos – sava, o 170 ha – nuomojama. Jo dirba-muose laukuose auga kvieèiai, rapsai, pupos ir kitosgrûdinës kultûros.

Nors kai lankëmës Galiniø ûkyje, ûkininkas dëllietingø orø dar nebuvo baigæs sëjos ir arimo darbø,bet nedejavo. Ir Ugnë, ir Þilvinas pergyveno tik dëlto, kad lietûs ir vëjai buvo „nuskriaudæ“ jø sodybosaugalus ir kiemo aplinkà.

Beje, beveik visose aplankytose sodybosedþiugino tai, kad ûkininkai jau ne vien darbu noribûti sotûs, kad jie kuriasi jaukiuose ir patogiuosenamuose, graþiai tvarko sodybø aplinkà, keliauja.Taigi kaimas, kaip kai kas bando pranaðauti, nemirðta.Jis gyvas. Ir gyvas valingø, darbðèiø, sugebanèiøáveikti ir stichines nelaimes, ir valdþios siunèiamusiðbandymus ûkininkø dëka.

Astrovø Majus graþiai sutaria su verðeliais.

Galiniø sodybos kiemo fragmentas. Þilvinas Galinis savo laukuose sulaukia ir tokiø sveèiø.

Kartu su konkurso vertinimo komisijos nariais Auðra Tamoðiûniene, Mindaugu Norkevièiumi ir Martynu Butkevièiumipas Kapustinskus lankësi ir Veiveriø seniûnas Vaclovas Ramanauskas bei þemës ûkio specialisas Dalius Lapinskas.

Gausëja gretoslà, galimybæ teikti pasiûlymus,reikðti savo nuomonæ rûpimaisklausimais. Ûkininkai taip patpasidalino mintimis apie savoûkiø plëtros perspektyvas, pasi-rengimà dalyvauti ávairioseprogramose paramai gauti.Dauguma jø vysto miðrius ûkius:verèiasi ir pieno gamyba, iraugina javus.

Ðiuo metu Prienø ûkininkøsàjungoje yra 141 narys ir jos veik-la tampa vis sudëtingesnë. Tary-bos nuomone, matyt, pribrendobûtinybë sàjungai turëti apmoka-mà administratoriø, nes vien tikvisuomeniniais pagrindais orga-nizuoti darbà jau tampa sudëtinga.Juo labiau, kad daugëjant iððûkiø,ûkininkø bendruomenei labaisvarbu bûti aktyviai ir organi-zuotai, teikiant pasiûlymus ir iðsa-kant savo pozicijà.

2017 m. spalio 25 d. Nr. 81 (10041) 4 p.

Nemuno kilpø regioniniam parkui – 25

Regioninio parko draustiniaiPirmieji draustiniai Lietuvoje

buvo ákurti dar iki Antrojo pasauliniokaro. Juose buvo saugomi þinduoliaiir paukðèiai: Þuvinto eþeras (1000ha) ir Kamðos miðkas prie  Kauno (120 ha). Po Antrojo pasaulinio karoteko atkurti medþioklës ûká, tam buvoásteigta 151 medþioklës draustinis.Jie gyvavo 10 metø. Daþniausiai kylaklausimas „Kas yra draustinis?“ Artai dar vienas draudimas, ar kaþkassvarbaus saugoma.

Draustinis – tai teritorija, kurio-je gamtos turtø apsaugos ir didini-mo, mokslo ir mokymo tikslais ri-bojama þmogaus veikla. Draustinisgali bûti nacionalinio, regioninioparko dalis ar funkcionuoti kaipatskira saugoma teritorija. Ðiuometu pagal saugomø objektøypatumus iðskiriama: gamtiniai,kultûriniai, kompleksiniai drausti-niai. O pagal paskirtá - geologiniai,geomorfologiniai, telmologiniai,hidrografiniai, pedologiniai botani-niai, zoologiniai, botaniniai zoolo-giniai, talasologiniai, kraðtovaiz-dþio, architektûriniai.

Yra kuriami ir siauros specia-lizacijos draustiniai, kuriuosesaugoma tik viena kuri augalø argyvûnø rûðis arba grupë (vëþiai,uogos). Kai kuriuose draustiniuo-se draudþiama medþioti, þvejoti,ardyti lizdus ir urvus, ðienauti.

Draustiniø reþimà nustatoSaugomø teritorijø ástatymas,priimtas 1993 m. (pataisytas2017 m.), draustiniø nuostatai,draustiniø apsaugos reglamentai,tvarkymo planai ir projektai.Pagal Lietuvos Respublikossaugomø teritorijø ástatymonuostatas draustiniø steigimotikslai yra ðie: iðsaugoti gamtos irkultûros paveldo teritoriniuskompleksus (vertybes), vietoves;uþtikrinti kraðtovaizdþio ir biolo-ginæ ávairovæ bei ekologinæ pusiau-svyrà; iðsaugoti laukiniø augalø,gyvûnø bei grybø buveines ir rûðis,genetiniu poþiûriu vertingas jøpopuliacijas; sudaryti sàlygasmoksliniams tyrimams, sudarytisàlygas paþintiniam turizmui;propaguoti gamtos ir kultûrospaveldo teritorinius kompleksus(vertybes), vietoves.

Nemuno kilpø regioniniameparke yra aðtuoniolika draustiniø.Pagal paskirtá iðskiriami: kraðto-vaizdþio, botaniniai, hidrografi-niai, geomorfologiniai, telmolo-giniai, botaniniai – zoologiniai,archeologiniai, urbanistiniaidraustiniai.

Sunkiausia þmogui yra suvo-kiamas kraðtovaizdþio draustinis.Jis kuriamas originaliems ir cha-rakteringiems kraðtovaizdþiamssaugoti. Mokslininkai teigia, kadpaþinti kraðtovaizdá yra sunkiau-sia, todël ðis darinys turi bûti plëto-jamas kaip estetinis, socialinis, er-gonominis, ekonominis, biologi-nis ir informacinis darbo bei poil-sio, aplinkos kokybës reikalavi-mas. Siekiant suprasti kraðtovaiz-dá reikia bûti ðiek tiek menininku,suprantanèiu gamtos groþá, josformavimosi ypatumus.

Nemuno kilpø regioninio par-ko teritorijoje kraðtovaizdþiodraustiniø yra septyni: Prienø ðilo,Punios, Verknës, Kalviø, Naravøkaimo, Siponiø kaimo, Nemajûnø.

( N u k e l t a á 8 p . )

(Pradþia „Gyvenimo“ Nr. 74, Nr. 80)

Kraðto ðviesa metø kloduosePraëjusiø laikø garbintojasir nepritapëlis

Spalio 6-àjà minëjome raðytojo Stanislovo Moravskio 215-tàsias mirties metines

Anapus XIX a. didmiesèiø salonødurø garsiai linksmintasi, ðiapus jø,liûdname dundesy, Stanislovo Mo-ravskio iðgyventas atskirumas, pa-saulio netobulumas, nykuma. Darbûdamas jaunuolis, jis save laikëatsiskyrëliu. Ne kartà Moravskis pri-sipaþino apie savo nesëkmæ þengtikoja kojon su naujuoju savo amþiumi.Sunku bûta dël keleto prieþasèiø.

Jaunystëje Moravskis nesisten-gë kurti mito apie savo kartà – filo-matus. Jau tada ne viskas jam atro-dë þavu, neidealizavo to, kà ideali-zavo kiti, kaltino save ir nesusipra-timø, silpnybiø, veidmainystëslaikà – taip jis susiprieðino subièiuliais. Nesugebëjimas iðsau-goti visø jaunystës svajoniø, repre-sijos, tremtys, ateities netikrumasir ásisàmonintas apgailestavimasdël kitø likimø – pats Moravskisiðvengë kalëjimo ir tremties – yradalis to, kas juodino ir aitrino jau-nuolio sielà.

Moravskis patyrë tikràjàmeilæ, dël kurios neiðsipildymojau subrendæs, gyvenimo saulëly-din þvelgiàs jis jautë kanèià. Mo-ravskis aistringai ásimylëjo iðtekë-jusià moterá ponià Zakðevskytæ-Miulerienæ. Jo mylëta kaip tikroromantiko: jo patirtas jausmasneatitiko „dvigubos moralës“ kul-tûros, klestëjusios didmiesèiø salo-nuose, kuriuose vedæ vyrai ir mo-terys þaidë garbe. Ðia vilnietiðkøsalonø istorijø neprimenanèiameile angelai bûtø galëjæ dþiaug-tis. Praradæs mylimàjà Moravskisnebeieðkojo naujø ryðiø, nors jamnetrûko moterø dëmesio. Apy-braiþoje „Ustronë“ jis raðo, kadstiprus ir sveikas jis sviedë panie-kos ir pasiðlykðtëjimo þvilgsná átai, kà taip ilgai jaunomis ir go-dþiomis rijo ir glamonëjo akimis– á moteris. Daugiau jis nesutikomoters, kurios reikëtø pelnytipasitikëjimà. Moravskis taip irnevedë.

Jo gyvenamasis amþius – taimaterijos epocha; neturëjæs sveikosaikingumo þmogus dûsavo dëldideliø pasaulio turtø. Daugumasalono aplinkos þmoniø nebesu-prato meilës, bièiulystës, uþuojau-tos, kilnumo, nesavanaudiðkumo,teisybës ir teisingumo, dievobai-mingumo reikðmiø. Bajorø atsi-mesta dvasia nuo visos þmonijospripaþintø moraliniø principø –vyravo gyvulio brutalumas ir staèio-kiðkumas. Jis negalëjo tapatintis sutokiais þmonëmis, paþeminusiais irnuþeminusiais paèius save. Moravs-kis buvo linkæs idealizuotipraëjusius amþius, ypaè XVIIIamþiø ir jame vyravusias vertybes –patriotizmà, meilæ, teisingumà.Neradæs ðiø vertybiø savo laike, jisjas atrado knygose – toliaregioþvilgsniu matyta, jausta, iðgyventa.

Savo individualumà ir atskiru-mà ásisàmoninæs Moravskispateko á vieniðumo, susvetimë-jimo su aplinka bûsenas. XIXamþiuje romantikai nuo pilkos,beviltiðkos kasdienybës bëgo ásvajonës realybæ, kurioje matë tai,ko troðko. Moravskis pabëgo áglûdø Verknës uþkampá, Ustronësdvarelá. Èia pagaliau galëjovisiðkai realizuotis egzistencinëgyvenimo duotybë – vienatvë. Jisturëjo atrasti dvasinæ ramybæ.Teko nusivilti.

Nuo pirmø ásikûrimo dienøUstronëje Moravská stulbino gyve-nimo kontrastas. Sankt Peterburgoiðlepintam vyrui provincija su savobiografijomis ir geografija atrodënuobodi. Taèiau kasdien likus vienamsu paèiu savimi daug susikaupta,apmàstyta, ásijausta, apsispræsta –atsidavæs vienatvei Moravskisnegalëjo likti nepasikeitæs.

Vienas ir vieniðas Moravskisbuvo pats sau. Jis pirmà kartà at-skleidë ir suvokë tiesas, ilgà laikàskendëjusias migloje. Kadaise jisvadinosi Stasius, gyvendamasUstronëje, Moravskis save iðskyrëne asmenvardþiu, bet gyvenimobûdu – jis á niekieno duris nesibel-dþiantis atsiskyrëlis. Uþsisklendi-mà nuo þmoniø paaiðkino ir pa-teisino dvarelio prieangyje kabëju-si lenta su uþraðu: „Þmogus iðdidelio bûrio, / Kai sielvartai jáuþgriûva, / Traukias á Nuoðalæ mielà/ Ðnekëtis su savo siela. / Èia nuolatmàstydamas rimsta, / Nutolinamintá kartëlæ / Ir praeities verèiaknygà, / O Ateitá regi artëjant!“ Tikesanti nuoðalëje Ustronë galëjoMoravská atgræþti savin.

Gyvenimas Ustronëje primi-në idilæ. Ustronës atsiskyrëlioakis gërëjosi nuo þmogaus nepri-klausanèia gamta. Gyventa turtin-gai, nes pasitenkinta saikingu savuir netrokðta svetimo – Ustronësatsiskyrëlis pasitenkino tuo, kaskeliø deðimèiø valakø plote gau-siai buvo sutelkta: medumi dre-vëse, uogomis, laukiniais obuo-liais, kriauðëmis miðkeliuose,aukðèiausios rûðies vandeniu ðal-tiniuose ir etc. Atrastas ir pajaus-tas visas rojaus groþis ir skonis –necivilizuotame þemës uþkampy-je Apvaizdos bûta dosnios.

Èia, kur medinis dvarelis susilie-jo su gamta, ilgainiui pasaulio salonømigla iðsisklaidë ir Moravskis su-sivienijo su já supanèia natûralia ap-linka; tam tikra prasme jis atgimë:susiaurëjæs pasaulis reiðkë perþengtàribà ir iðsilaisvinimà nuo saloniniønuostatø, autoritetø, prietarø.

Ustronës atsiskyrëlis ið pirmoþvilgsnio atrodë laisvas ir turtin-gas, taèiau viduje bûta didelioskausmo ir kanèios. Vienatvësperteklius idiliðkame dvarelyjekreipë á kûrybà – raðyta á stalèiø,tik sau. Ustronëje sukurti pagrin-diniai Moravskio tekstai – prisi-minimø knygos „Keleri manojaunystës metai Vilniuje“, „Peter-burge“, „Broliai bajorai“, kelio-niø apybraiþa „Nuo Merkinës ikiKauno“ bei dramos ir politiniairaðtai. Kasdien apmàstyta praeitispersekiojo Ustronës atsiskyrëlákaip erinijos, reikalaujanèios kerð-to, – iðpasakoti visas nuodëmes irtaip teisingai nubausti savo kartà.Raðymu taip pat reikðta tikra,stipri meilë savo kraðtui.

Moravskis patyrë vienatvësgroþá ir siaubà. Viena vertus, Ust-ronës atsiskyrëlis – pats laimin-giausias þmogus pasaulyje. Taiapie já bylojo graþusis dvarelis,draugiðka gamta aplink, dël ku-

rios galutinai iðnyko nepastovu-mo, laikinumo pojûtis. Kita ver-tus, Ustronës atsiskyrëlis jautësinelaimingas nelaimingas. TarpUstronës dvarelio idiliðkos aplin-kos ir Moravskio vidinio pasauliobûta grëslios prarajos. Dël fizinësir dvasinës vienatvës kasdienybæperkirsdavo dvasios nuopuoliosukeltos begarsës ðauksmo pauzës.Toji dvasinë kanèia paveikë ir jokûnà – jis per anksti suvyto. Praþilæplaukai – tai kankinio karûna,þymëjusi tà iðskirtinæ padëtá,kurios niekas nesuprato. AnotMoravskio, vieniðiui geriau mirtijaunam, nes seno atsiskyrëlio mir-tis nei graþi, nei tauri; atsiskyrëlisegzistuoja visa ko nuoðalëje, todëljo gyvenimas gæsta ir uþgæsta nesu-prastas, neávertintas, nepagerbtas.

Ðiapus XIX amþiaus didmies-èiø salonø durø daug atrasta ir su-prasta, bet alkta meilës ir bendra-vimo. Vaduotasi, bet neiðsivaduota.

Justina KleinauskaitëVDU studentë

Laikas ir gamtos stichijos gerokai praretino liepø alëjà.

Vienatvë Ustronëje

Kartu kurkime dovanà Lietuvosvalstybës atkûrimo ðimtmeèiui!

2018-aisiais atkurta Lietuvos valstybë minës savo ðimtmetá. PrienøJustino Marcinkevièiaus vieðoji biblioteka, siekdama áprasminti ðiàreikðmingà mûsø valstybei sukaktá, kartu su partneriais – Prienø rajonosavivaldybës administracijos Ðvietimo skyriumi, Prienø ðvietimo pagalbostarnyba, Prienø rajono ðvietimo ir kultûros ástaigomis – organizuoja Prienøkraðto mokiniø kûrybos konkursà, kurio laureatø ir prizininkø kûriniai 2018m. bus iðleisti Lietuvos valstybës ðimtmeèiui skirtoje knygoje – 16-amemokiniø kûrybos almanache „Prienø kraðto vyturiai“.

Konkursas „Prienø kraðto vyturiai“ vyks trijose kategorijose:eilëraðèiai ar kitø lyrikos þanrø kûriniai ir/ar epiniai kûriniai (1–12kl.); pasakos (5–10 kl.); esës (9–12 kl.). Konkurso nuostatuose kûrybostemø laisvë neribojama, taèiau mokiniai skatinami kûryboje atskleistisavo poþiûrá á svarbiausias vertybes – valstybæ ir jos istorijà, pilietiðkumà,gimtàjá kraðtà, namus ir kt. Darbai konkursui pateikiami iki 2018 m.sausio 31 d. el. p. dalia.bredeliene@prienubiblioteka.lt, temos laukelyjeáraðius „Konkursui „Prienø kraðto vyturiai“.

Konkurso nuostatus rasite Prienø Justino Marcinkevièiaus vieðosiosbibliotekos svetainëje internete, bibliotekos paskyroje Facebook.

Prienø Justino Marcinkevièiaus vieðoji biblioteka – vienintelëbiblioteka Lietuvoje jau 15 metø ið eilës leidþianti mokiniø kûrybosalmanachà, todël ðis unikalus tæstinis leidybos projektas jauniesiemsPrienø kraðto kûrëjams yra puiki galimybë ugdytis ir atskleisti savokûrybinius gebëjimus, patirti kûrybos sëkmæ – bûti iðspausdintiemsprofesionaliai iðleistoje knygoje. Tai mokiniams suteikia daugiaupasitikëjimo savimi, dràsos kurti, dalintis savo kûryba, nes suaugusieji,parengiantys ir iðleidþiantys mokiniø kûrybos almanachà, perduodavaikams ir jaunimui svarbià þinià – kiekvienas yra svarbus ir iðgirstas.

16-tas Prienø kraðto jaunøjø kûrybos almanachas „Prienø kraðto vytu-riai“ bus puiki kraðto jaunuomenës dovana Lietuvos valstybës 100-meèiui.

Prienø Justino Marcinkevièiausvieðosios bibliotekos informacija

Projektà remia

2017 m. spalio 25 d.5 p. Nr. 81 (10041)

Kultûra: renginiai, susitikimai, tradicijos

Mokytis niekada nevëluPraëjusá ketvirtadiená Prienø

kultûros ir laisvalaikio centreatidarytas Prienø rajono treèiojoamþiaus universitetas.

Prienø rajono savivaldybës ta-rybos sprendimu, universiteto veik-la rûpinsis Ðvietimo pagalbos tar-nyba. Jos direktorë Danutë Stanke-vièienë, pasidþiaugusi pirmajamesusitikime dalyvavusiø senjorøgausumu, þadëjo daug ir ávairiøpaskaitø bei susitikimø, kurie padësne tik graþiai, turiningai praleistilaisvalaiká, bet ir ágyti vertingøþiniø. Juk mokytis niekada nevëlu.

Ðiø metø veiklos akcentas –sveikatinimo klausimai.

„Gyvenimo“ informacija

Universiteto atidarymo proga koncertavo Prienø meno mokyklossmuikininkai, akordeonistai ir kanklininkës.

Renginio organizatoriai senjorams dovanojo obuolius su ðiltaispalinkëjimais.

Susirinkusius sudomino psicho-logës Dalës Daivos Gasparavièiûtëspaskaita.

Popietë su Veronika PovilionieneVos tik pasirodþius skelbimui, jog Iðlauþo pagrindinëje mokykloje organizuojamas susitikimas su Veronika

Povilioniene (iniciatorë mokyklos bibliotekininkë B. Klimèauskienë), juo susidomëjo daugelis. Juk atvyks þymiausialietuviø liaudies dainø atlikëja! Todël renginio dienà mokyklos aktø salë buvo pilna þiûrovø: 5 – 10 klasiø mokiniai,mokytojai, bendruomenës nariai norëjo iðgirsti dainininkës pamàstymus ávairiais klausimais, paklausyti dainø. Irnenusivylë – mintys apie lietuviø kalbos groþá, bûtinumà jà puoselëti, ja didþiuotis, skambanèios lopðinës, sutartinës,ávairiø dainø skirtingos variacijos patiko visiems.

Dainininkë átaigiai kalbëjoapie mûsø kalbos savitumà, senu-mà, iðkëlë jà kaip didelæ vertybæ,kurios kartais reikiamai neáverti-name. Tas pats ir su liaudies dai-nomis. Atrodo daugeliui, kad taijau neaktualu, gal net pasenæ. Betar galima iðbraukti tai, kas mûsøsenoliø sukurta, iðjausta, daþniau-siai su skausmu ar liûdesiu iðdai-

nuota. Juk tai mûsø praeities isto-rija, ðaknys. O nukirtus ðaknis, kasbelieka tautai...

Susitikimas buvo tarsi netra-dicinë pamoka, betarpiðkas bend-ravimas su þiûrovais, skatinimaskartu màstyti, mokytis dainuoti,pritarti. Lopðinës, raudos...Atrodo, jog tai visai skirtingi tau-tosakos þanrai. Ir visø nuostabai ( N u k e l t a á 6 p . )

paklausius vienø ir kitø, pako-mentavus svarbiausius akcentus,visi suprato, kiek daug yra pana-ðumo. Arba sutartinës. Gal dau-geliui tai visai keistas dainavimobûdas, o kai pasimokë irpadainavo visi kartu, buvo irgraþu, ir linksma.

Lapkrièio 4 d. 10 val.Prienø „Þiburio“ gimnazijos dirbtuvëse(J.Basanavièiaus g. 1, Prienai)

Prienø rajono snukerio èempionatasRegistracija iki lapkrièio 3 d. tel. 8 614 69283

(Regimantas Jurèiukonis)

2017 m. spalio 25 d. Nr. 81 (10041) 6 p.

Prienø turguje perki, savo kraðtà tu remi!!!

Palma PUGAÈIAUSKAITË

Vieni ûkininkai rugius, kvieèius, kvietrugiuspardavë uþ 8 – 9 eurus, ypaè ankstyvà rytà, kai dar netaip merkë lietus. Kiek vëliau pardavë ir uþ 7,50 euro.Uþ 50 kg maiðelá aviþø praðë 7 eurø, uþ centnerákombinuotøjø paðarø – 20 eurø. Kaip visada, buvogalima ásigyti nestandartiniø morkø, runkeliø, buro-këliø ávairiø dydþiø bulviø didesniais kiekiais. Beje,yra ir ûkininkø, kurie didesná kieká grûdø perkan-tiems juos pristato á namus.

„Mûsø ûká primena tik dideli tuðti pastatai“, -pasakojo moteris, kurià kaimynas, gyvenantis, kaipsakë, „netoli, tik uþ miðkelio“, atveþë á turgø, kadnusipirktø viðtø ir gaidá. Penkiø mënesiø viðtakainavo 7 eurus, gaidys „ið kaimo“ – 5 eurus. „Visiiðmirë, likau viena, bent su viðtelëmis pasiðnekësiu,- dþiaugësi moèiutë. Nuo lietaus laðø buvo dar labiauir taip suveltos kabanèios jau dedanèiø kiauðiniusSevastopolio skuduriniø þàsø plunksnos. Viena jøkainavo 50 eurø. Uþ muskusinæ antá paukðèiøaugintoja praðë 10 eurø, uþ kajûgos veislës antá, kuriyra visiðkai juoda, juodos mësos ir deda kiauðiniuschaki, tamsiai þaliu, juodu lukðtu – norëjo gauti 15eurø. Kitur muskusinæ antukæ buvo galima nupirktiuþ 6 eurus, kalakutæ – uþ 15 eurø, o triuðá iðsirinktipagal amþiø, veislæ – nuo 5 iki 30 eurø.

Trijø mënesiø sargø ðuná – Vakarø Sibiro laikà,pardavë uþ 150 eurø. Netoliese prekeivis siûlë uþ 3eurus ásigyti vaistinio putino krûmà, uþ eurà – casa-riniø avieèiø, uþ 4 eurus – þagarvyðnæ. Ir dar ðyptelëjæspasidalino patarimu, kuris perduodamas ið kartos ákartà: „Reikia putino uogas iðsunkti, su medumiiðsukti, ir bûtinai ápilti brendþio. Geriant kasdienkosulá pamirðit. Tik maþiau klausykit jûs to vieno dak-taro per televizijà, kuris þino apie visas ligas. Juk manotëvai su trisdeðimt kilogramø sviesto pësti á Kaunàper Kalvius suvaikðèiodavo ir ne tik. Tëvelis rûkë savosuktà cigarà á laikraðèio skiautæ iki pat ðimto metø.Taigi að neklausau jokiø Verygø, bet savo darau, irnesergu“. Visada ádomu klausyti þmoniø pasakojimø,kurie moka dþiaugtis paprasta bûtimi.

Kaip kad ir Prienø turgø pasirinkusiai prekybaiávairiomis prekëmis Jolantai ið Kaiðiadoriø. „Kioskasnetoli mësos paviljono, daug þmoniø praeina, kad irnieko neparduosiu, bet bent pabendrausiu“.

Miela ðypsena dalijosi ir nuolatinë ðeimoskepyklëlës „Du medu“ kepiniø pirkëja prieniðkëNijolë. Jos manymu, ðie gaminiai negaminami ðiaipsau, nes net etiketës panaðios á staltiesæ jos namuose.Sako, kad taip ir norisi gráþus vaiðinti namiðkius me-daus pyragu, kurio kilogramas kainuoja 2,90 euro.Ekologiðkos plikytos kvietinës ar ruginës duonoskilogramas kainuoja – 2,90 euro. Pirkëjai ypaèpamëgæ „Du medu“ sausainius, kuriø ði kepyklëlëkepa septyniø rûðiø. 250 gramø sausainiø kainuoja1,50 euro; sveikuoliðki linø sëmenø, aviþiniø dribs-niø sausainiai gaminami be cukraus, be kiauðiniø irbe riebalø. Jø 150 gramø kainuoja 1,50 euro.

Bitininkai kilogramà medaus pardavë uþ 6 – 7eurus, pusës litro stiklainá – uþ 4,50 – 5 eurus.

Didelis pasirinkimas buvo ávairiø sodo, darþo,miðko gërybiø. Kilogramas graþiø kriauðiø kainavo1,50 euro, obuoliø – 0,40 – 1 eurà, slyvø – 1,80 euro,svarainiø – 1 eurà. Litrà spanguoliø jø pardavëjapardavë uþ 3 eurus. Pirkëja, ásigijusi ðaltalankio uogø,kuriø kilogramas kainavo 3 eurus, sakë, jog spaussirupo, kurio pusë litro turguje kainuoja 6 eurus. Ouogø likuèius bûtinai bûtinai iðdþiovins ir naudos suávairiomis arbatþolëmis þiemà. Apie ávairias þoleles,artëjant permainingiems orams, patarimø negailëjoir þolininkë – biologë.

Kilogramas pomidorø kainavo 0,60 – 1,50 euro,agurkø – 0,80 – 1,50 euro, svogûnø – 0,50 euro,èesnakø – 5 eurus, morkø – 0,50 euro, kopûstø –0,40 euro, briuseliniø kopûstø – 1,50 euro, kalafiorø

„Kad ir nieko neparduosiu, bet bent pabendrausiu“...

– 1,40 euro, paprikø – 0,90 – 1,50 euro, salierø – 2eurus, porø – 1 eurà, burokëliø – 0,50 euro, bulviø –0,20 – 0,40 euro; stiklinë pupeliø kainavo 0,80 euro;viena vasariniø èesnakø ropelë – 0,35 – 0,40 euro,þieminiø – 0,50 euro.

Nors pieno produktai brangesni, bet perkami.Sviesto pusë kilogramo kainavo 4 eurus, varðkës –0,8 - 1,20 euro; litras pieno kainavo 0,45 – 0,50 euro,litras grietinës – 3 eurus. Sûrá galima buvo iðsirinktipagal kiekvieno skoná uþ 1,20 – 3,50 euro.

Deðimt viðtos kiauðiniø kainavo 1,80 – 2 eurus.Netoliese ant prekystaliø buvo galima pagal porei-kius pasirinkti iðskrostà mësinæ antá ar viðtà. Kilogra-mas viðtienos kainavo 4 eurus, antienos – 6 eurus,na, o triuðienos kilogramà galima buvo nupirkti uþ 6eurus.

Vis daugiau pirkëjø prie ávairios þuvies. Riebiossilpno sûdymo silkës kilogramas kainavo 2,60 euro,riebios silpno sûdymo „ivasi“ – 4,50 euro, sidabrinioheko – 2,30 euro, ðalto rûkymo skumbrës – 6,90euro, karðto rûkymo skumbrës – 5,90 euro ir kt.

Kiekvienà turgø pirkëjø netrûksta natûralausdûmo rûkytais mësos gaminiais prekiaujanèiam Ið-lauþo „Mësos kraitës“ pardavëjui bei kitam, atvyku-siam ið netolimos Þelsvos. Þmonës pirko nugarinæsu laðiniu, kurios kilogramas kainavo 6,50 euro,kumpá minkðta oda – 6,10 euro, laðiniuotá – 5,70euro, grilio deðreles – 5,60 euro, vytintas deðreles –8,60 euro, èesnakines deðras – 6,66 euro, naminækepeninæ – 4,80 euro, kaimiðkus minkðtus laðinius –5,30 euro ir kt.

Kiekvienas pagal savo bei laukianèiø namuoseskoná rinkosi ir ðvieþios kiaulienos, paukðtienosnetoli vartø kioske ir paviljone. Galvos kainavo (1kg) 0,85 euro, karkos – 1,45 euro, krûtinkaulis –2,79 euro, ðonkauliai – 3,59 euro, iðpjova – 4,49 euro,sprandinë – 4,29 – euro, kumpis be kaulo – 3, 49euro, galinis kumpis – 3,79 euro, ðoninë – 3,45 euro,maltos kiaulienos kilogramas 3,20 euro ir kt.

Artëjant Vëlinëms dauguma á turgø, kaip sakë,tik „uþbëga“ gëliø ir þvakiø. Sinoptikams pranaðau-jant ðlapdribà, buvo paklausios ir dirbtiniø gëliøpuokðtës, kuriø viena kainavo 4 – 10 eurø; vienasdirbtinis gëlës þiedas kainavo 0,15 – 1 eurà; vienaþvakë - 0,30 – 10 eurø. Ant kapø, kuriuos aplankyti,kaip tikino pirkëjai, turës galimybæ daþniau, rinkositrijø spalvø chrizantemø miksus (1 vnt.) uþ 6 eurus,arba vienos spalvos ðiø gëliø krûmus uþ 4 eurus.

„Ko daugiau reikia? Á turgø dar pajëgiam atvykti,pensijas pakëlë „gerokai“, bulvës labai uþderëjo.Sëdim, þiûrim á TV ekranà arba vienas á kità – këpðomdviese vienkiemyje, ir tiek. Per gyvenimà papratu-siems daug dirbti, krutëti kasdienybë senatvëje ðiektiek pabosta, todël á turgø iðvaþiuoti – tikra ðventë“,- po vaismedþiø krûmà neðini geros nuotaikos nesto-kojo ið tolimesnës seniûnijos atvykæ Janina ir Algis.– Pradþioje buvo þodis. Todël linkëkime ir èia, irkitur sutiktiems – tik gero“.

Mobiliojo ryðio lyderë „Tele2“ ir vël maþina paslaugø kainas. Bendrovëiðankstinio mokëjimo paslaugos „Pildyk“ vartotojams siûlo 100 GBinterneto ásigyti vos uþ 1,99 Eur.

„Rudená interneto reikia ir dirbant, ir mokantis, ir pramogaujant.Tiekdami populiariausià 4G internetà Lietuvoje, neketiname uþleistilyderio pozicijø, todël siûlome vartotojams dar maþesnes kainas“, –sako Dominyka Jonuðienë, „Pildyk“ þenklo vadovë.

Naujuoju „Pildyk“ pasiûlymu pasinaudojæ vartotojai vos uþ 1,99Eur gaus 100 GB interneto savaitei. Aktyvûs interneto vartotojaiþino, kad 100 GB interneto duomenø per savaitæ suteikia absoliuèiànarðymo laisvæ.

Pasibaigus uþsakymo laikui, jei sàskaitoje pakaks pinigø,pasiûlymas prasitæs automatiðkai.

Pasinaudoti pasiûlymu „Pildyk“ vartotojai gali iðsiuntæ trumpàjàSMS þinutæ su raktaþodþiu 100 GB trumpuoju numeriu 1556.Þinutës kaina – 0,05 Eur.

„Tele2“ toliau maþina kainas:100 GB „Pildyk“ interneto - uþ 1,99 Eur

Kodël bet kuri lietuviø liaudiesdaina turi tiek daug variacijø? Pa-klausius keliø atliekamø dainø skir-tingø nuotaikø, tempo, buvo aiðku,kad kiekvienas dainuotojas galisavaip suprasti, iðjausti, iðsakyti.

Iðgirdome ir apie dainininkës ki-tus darbus: dalyvavimà ávairiuoseprojektuose, renginiuose, nuoðirdøbendravimà su kitais dainininkais,muzikos atstovais. Ir apie kelionespo ávairias pasaulio ðalis, kuriose jilabai laukiama ir ðiltai priimama.

Atlikëja labai mielai bendravo

Prieðpaskutiná antrojo rudensmënesio ðeðtadienio rytà dangus virðturgaus, rodos, gailiai verkë, bet neiprekiautojø, nei pirkëjø neatbaidë. Jøbuvo nemaþai visuose kampeliuose.Vieni slëpësi po skëèiais, kiti tikino,kad didesni paaugs, jei perlis. „Sun-kiausia ûkininkams, kai derlius nuodangaus priklauso, bet tikrai tai - nedidþiausia problema“, - sakë vienasið prekeiviø ir priminë, kad net ir bëdo-je ar iðtikus nesëkmei mes kà norsgauname, visø pirma tai – ágyjamepatirties. „O dþiaugtis reikia, kadsveikas esi, kad artimiausi þmonësðalia, kad uþ bendro stalo dar susë-date bent ðventiniams pietums, kadnelankote vieni kitø ten, ið kurnegráþtama“.

Popietë su VeronikaPovilioniene

su þiûrovais, atsakë plaèiai á visusklausimus.

Aptariant su mokiniais ðá susi-tikimà, jie nuoðirdþiai sakë, kadlabai patiko. Juos þavëjo pagarbaþiûrovui, mokëjimas apie rimtusdalykus pasakyti labai paprastai,mokiniø þodþiais tariant, nemora-lizuojant. Manau, kad lietuviø liau-dies daina mokiniams po ðio susi-tikimo taps labiau suprantama,patrauklesnë. O atlikëjos vardasbus þinomas visiems kaip iðskir-tinës asmenybës.

A. KlimavièienëLietuviø kalbos mokytoja

( A t k e l t a i ð 5 p . )

Amþinàj á a t i ls á . . .Buvimo upei rudená nusekus,tave pasiðaukë dangaus keliai... /Stefa Jurðienë/

Liûdime dël laikraðèio bièiulio ir talkininko, dailininkoZenono JONAIÈIO mirties. Nuoðirdþiai uþjauèiame velionioartimuosius. „Gyvenimo“ redakcija

Liûdesio ir skausmo valandà nuoðirdþiai uþjauèiame JonàDIRGINÈIØ, jo ðeimà ir artimuosius, mirus mamai. Telydi Juspaguoda ir dvasios stiprybë sunkià netekties valandà.

AB Birðtono sanatorijos „Versmë” darbuotojai

Tie, kurie mums brangiausi, visada su mumis. Jie lieka gyventigëryje, paguodoje, kurià mums dovanojo, meilëje, kurià jie atneðë ámûsø gyvenimà. /R. Vinterz/

Skaudþià netekties valandà dël mylimos mamos mirtiesnuoðirdþiai uþjauèiame Artûrà BULOVÀ ir artimuosius.

UAB „Birðtono ðiluma“ bendradarbiai

Skaudþià netekties ir liûdesio valandà dël mylimos mamosmirties nuoðirdþiai uþjauèiame Snieguolæ RADZEVIÈIENÆ.

DNSB Statybininkø g. 19 namo gyventojai

Su ðaltu rudeniniu vëju ilgai skaudëjusi nurimo mylintimamos ðirdis... Netekties valandà nuoðirdþiai uþjauèiame JonàDIRGINÈIØ.

Kaimynai

2017 m. spalio 25 d.7 p. Nr. 81 (10041)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

Nekilnojamasis turtasPerka miðkà, gali bûti su bendrasa-vininkais neatidalinta ið bendros nuo-savybës. Tinka ávairûs plotai. Sutvar-ko dokumentus ir atsiskaito grynais.Tel. 8 644 55 355.

Perka vëjo iðverstus miðkusiðsikir timui ir su þeme. Sutvarkodokumentus. Tel.: 8 614 82379. el.p.arvydasdubauskas@gmail.com

Gyvuliai, gyvûnaiSuperka gero ir lieso ámitimo galvi-jus (AB „Krekenavos agrofirma“ kai-nomis), taip pat perka arklius irtraumuotus galvijus. Tel. 8 616 43 646.ÞÛB „Þara“ superka karves, jauèiusir telyèias. Atsiskaito ið karto. Tvarkovalstybës iðmokas, sveria elektroni-nëmis svarstyklëmis, pasiima savotranspor tu. Tel.: (8 319) 43386,8 698 28 063, 8 685 86 121.A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.:(8 319) 69 541, 8 699 93 682.Brangiai perka verðelius, avis, galvijus.Moka 6 arba 21 proc. priemokà. Tvarkovisas valstybës teikiamas iðmokas. Tel.:8 611 69265, 8 686 27927.Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë. Tel. 8 612 02 125.

verðelius.Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAIPERKA

Nekilnojamasis turtasParduodama sodyba su 54 arø þemëssklypu Jiezno seniûnijoje. Kaina - 11tûkst.eurø. Skambinti tel. 8 60486779.

Parduoda didelæ sodybà su þemearba be þemës. Aplink sodybà yra 46ha þemës, 3 ha lapuoèiø miðko.Namø valda apie 1 ha Prienø rajone.Tel. 8 652 74452.

Parduoda 4 kambariø 77 kv.m butàBirðtone. Butas yra II aukðte, namas- renovuotas. Tel. 8 699 57825.

Parduoda 74 kv.m 4 kambariø butàLelijø g., Birðtone. Vidinë laiptinë, IIa., ástiklinti balkonai. Sodà Ðilënø k.,6 a þemës, prie miðko, ûkinispastatas. Yra galimybë ásigyti 3 aþemës ir statyti gyvenamàjá namà.Kainos sutartinës. Tel. 8 602 95 036.

Parduodama ferma, buvusi verðidësu pagalbiniais pastatais (tvar tas,kluonas, silosinës ir mëðlidë susrutaduobëmis). Kaina – 10 000 eurø.Adresas: Prienlaukio g., Klebiðkio k.,Ðilavoto s. Tel. 8 674 68633.

Parduoda 20 arø gyvenamosios pa-skirties þemës sklypà Verknës g., Birð-tono vienkiemyje. Tel. 8 614 08731.

Parduoda garaþà Ðkëvonyse. Tel.8 682 55621.

Ávairios prekësParduoda traktorines savivar tespriekabas. Tel. 8 612 83069.

Parduodami nauji ðaldytuvai irðaldikliai „Snaigë“. Taikomosnuolaidos! Naujas dizainas, anti-bakterinë sistema. Garantija 2 metai.Pristatymas á namus nemokamas.Tel. 8 656 12 550.

Parduoda automobilá PEUGEOT(universalas, 2000 m., 1,8 l, 80 kW,dyzelis, TA iki 2018 m. birþelio). Tel.8 682 20483.

Parduoda minkðtø baldø natûraliosodos komplektà (3 ir 2 vietø sofos,vienvietis fotelis ir pufas). Kainasutartinë. Tel. 8 608 79577.

Kietas kurasPigiai parduoda malkas (skroblo,àþuolo, uosio, juodalksnio, berþo).Atveþa nemokamai. Tel. 8 63582 808.

Parduoda ávairias malkas, supjautaskaladëmis, pristato á namus. Tel.8 671 94 231.

Parduoda DURPIØ BRIKETUS, mal-kas, supjautas kaladëlëmis, ràs-tukais. Skubiai, nemokamai pristatojums patogiu laiku. Tel. 8 672 51171.

parduoda ir pr istato- BALTARUSIÐKUS durpiø briketus;- AKMENS ANGLÁ (fasuotà);Tel.: 8 618 45 540, 8 685 24 553.

UAB „Tvirtasis siûlas“

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

Autoveþio paslaugosTech. pagalba kelyje.Automobiliø trans-portavimas, kroviniøperveþimas. Automobiliø këbuløremontas. Tel. 8 648 10 424.

Naujai gautà aukðèiausiosrûðies sijotà, rûðinæ, plautà

Kuzbaso baseino akmensanglá, kuriai degant nelieka

nesudegusiø atliekø.

Palaidà ir fasuotàmaiðuose po 25 ir 40 kg.

Tel. Prienuose 8 687 36 216,Mauruèiuose 8 686 40 250.

UAB „GRASTA“ VASAROSKAINOMIS IÐPARDUODA:

PPPPPASLASLASLASLASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

Statome nerûdijanèius apðildomuskaminus. Dedame nerûdijanèio plie-no ádëklus á kaminus, þidinius, pir tisir kt. Darome pajungimus. Tel.8 685 60129.

Mobiliu juostiniu gateriu kokybiðkaipjaunu medienà. Atvykstu á vietà. Tel.8 601 02 662.

Mobiliu gateriu pjauname medienà iki9 m ilgio, kreizuojame lentas klientokieme Tel. 8 610 03983.

Atliekame vidaus apdailos darbus.Glaistymas, daþymas, laminato par-ketlenèiø klojimas, durø ástatymas.Tel. 8 600 89393.

Atliekame fasado ðiltinimo, apdailosdarbus su savo ir kliento medþia-gomis. Tel. 8 672 42049.

GAMINA DURIS nuosaviems na-mams, ûkiniams pastatams ir rû-siams. Durys ðiltos ir saugios. Tel.8 653 93 193.

Gamina duris namams, ûkiniamspastatams, taip pat laiptus ir kitusgaminius. Kokybæ garantuojame. Tel.8 686 71689.

Atliekame visus santechnikos dar-bus. Árengiame vandentiekio, nuotekøir ðildymo sistemas. Græþiame sky-les betone. Tel.: 8 604 35 126,8 685 45 851.

Kokybiðkai kasame tvenkinius, rezer-vuarus, darome pylimus, ðlaitus, lygi-name þemes, tvarkome sklypus. Tu-rime patirties. Tel. 8 640 50 090.

Ðlifuojame, dedame ir lakuojameparketà, dengiame stogus, skardina-me, lankstome, ðiltiname ir daþomenamø fasadus. Kasame pamatus,mûrijame, tinkuojame, betonuojame,montuojame tvoras, langus, duris, at-liekame langø apdailà, griovimo dar-bus. Statome karkasinius namus. Tel.8 620 85 350.

Liejame pamatus, betonuojame.Montuojame gipso kartonà, glaisto-me, daþome, kalame dailylentes, de-dame visø tipø grindis, klojame ply-teles, atliekame santechnikos dar-bus, elektros instaliacijos darbai, pri-lydome stogo dangà, lankstome skar-das. Tel. 8 600 96 399.

PPPPPASLASLASLASLASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS PPPPPASLASLASLASLASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS PPPPPASLASLASLASLASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

Remontuoja ir prijungia: skalbykles,el.virykles, automatinius kavosaparatus, indaploves, orkaites.Atvyksta á namus, suteikia garantijà.Tel. 8 676 08 313.

Meistras taiso ðaldytuvus, ðaldiklius,skalbimo maðinas. Atliktiems darbamssuteikia garantijà. Tel. 8 622 02 208.

Statome vidaus þidinius. Nebrangiaiklijuojame plyteles. Árengiame voniosir tualeto kambarius. Remontuojamekoklines krosnis. Atliekame santech-nikos, daþymo, glaistymo darbus. Tel.8 677 92 397.

Kaminø ádëklai: gaminimas, monta-vimas. Kaminø valymas. Tel. 8 64587 304.

PERKAÁvairius arklius.

Moka PVM.Tel. 8 611 15 151.

Vandens græþiniai, geoterminisðildymas. Darbai nuo A iki Z vi-soje Lietuvoje iðtisus metus. Ga-rantija, aptarnavimas. www.Merke-lita.lt. Tel.: 8 616 08 020 (Linas), 8686 83 265 (Rolandas).

Policija áspëja gyventojus apie kietuojukuru „prekiaujanèius“ sukèius

Atðalus ir subjurus orams, gyventojai vis daþniau susimàsto apie ðiltesniusnamus ir ima rûpintis kietojo kuro paieðkomis. Taèiau policija skatinaneprarasti budrumo, kritiðkai vertinti rinkos ir vieðojoje erdvëje siûlomøpjuvenø briketø ar kito kietojo kuro kainas, kad vëliau netektø mokëti dukartir teisybës ieðkoti kartu su policijos pareigûnais.

Policijos duomenimis, ðiø metø rugsëjo–spalio mënesiais Alytausapskrities vyriausiajame policijos komisariate pradëti ðeði ikiteisminiaityrimai dël sukèiavimo. Asmenys, interneto svetainëje radæ skelbimàapie parduodamus pjuvenø briketus, á nurodytà sàskaità perveda nuo200 iki 300 eurø, neásitikinæ dël prekiø ir paèiø prekeiviø tikrumo.

Nuo sukèiø, parduodanèiø ðias prekes, jau nukentëjo Alytaus,Prienø, Druskininkø ir Varënos gyventojai, kurie naiviai pasikliovëpardavëjo þodþiais ir nesiëmë jokiø atsargumo priemoniø. Tokio patik-laus elgesio kaina – prarasti pinigai ir nepristatytas pirkinys. Asmenys,radæ interneto skelbimø svetainëje skelbimà apie parduodamus kietojokuro briketus, po pokalbio su pardavëju sutikdavo pervesti reikalaujamàavansà. Taèiau daþnu atveju skelbimas buvo paðalintas, o telefonu supardavëju susisiekti nepavykdavo, todël tekdavo kreiptis á policijà.

Tokiais veiksmais sukèiai gyventojams padarë nuo 200 iki 300 eurøturtinës þalos. Tikëtina, kad tokio pobûdþio nusikalstamos veikos gali bûtidaromos ir toliau, kadangi, prasidëjus ðildymo sezonui, gyventojai perkakietàjá kurà patalpoms ðildyti ir lengvabûdiðkai perveda avansà pardavëjui.

Siekdama uþkardyti tokio pobûdþio nusikalstamas veikas irapsaugoti gyventojus nuo sukèiø, Alytaus policija pataria visø pirmapareikalauti individualiosios veiklos liudijimo, o kitu atveju – asmenstapatybës kortelës su nuotrauka ir pavarde kopijos. Susitikus supardavëju, galima tiesiog papraðyti pateikti dokumentà ir ásitikintiprisistaèiusio asmens tapatybe. Be to, labai svarbu kritiðkai vertintirinkos ir siûlomos kainos santyká, nes maþa kaina daþnai yranesuderinama su kokybës standartais.

Parengta pagal Alytaus apskrities VPK pirminæ informacijà

Naujai atidaryti laidojimonamai Prienuose!

Visos laidojimo paslaugosPrienuose ir Prienø rajone.

Tel.: 8 650 41 148, 8 650 62 733Ðiltnamiø g. 8, Prienai

Reikalinga auklë 2 m. berniukui Londone. Atlyginimas 500 svarø. Gyvenamasplotas ir maitinimas nemokamai. Tel. 8 618 30516.

REIKALINGAREIKALINGAREIKALINGAREIKALINGAREIKALINGA

Uþ vairo - neblaivûsSpalio 19 d. apie 15 val. Jiezno

seniûnijoje, Jiezne, Maironio gat-vëje, patikrinimui sustabdþius rati-ná traktoriø „T – 40“, já vairavæsneblaivus (1,6 prom. alkoholio)51 – eriø metø vyras buvosulaikytas ir uþdarytas á areðtinæ.

Pasiûlë kyðáSpalio 20 d. apie 10 val. 20 min.

Prienø rajone 43 – ejø metø vyras,bandydamas iðvengti administraci-nës atsakomybës uþ dviraèiovairavimà bûnant neblaiviam (1,24prom. alkoholio), Keliø policijosskyriaus Keliø bûrio vyriausiesiemspatruliams tiesiogiai pasiûlë ir davë20 eurø kyðá.

SmurtasSpalio 22 d. 10 min. po vidur-

nakèio gyvenamojo namo virtu-vëje neblaivus (3,06 prom. alko-holio) 44 – eriø metø Prienø r.gyventojas fiziðkai smurtavo prieðsavo tëvà. Átariamasis buvo sulai-kytas ir uþdarytas á areðtinæ.

Spalio 22 d. 30 min. po vidur-nakèio Prienuose konflikto metuketuri ar penki nepaþástami jau-

nuoliai sumuðë neblaivø (1,92prom. alkoholio) 29 – eriø metøprieniðká. Prienø ligoninës Pri-ëmimo skyriuje nukentëjusiajamnustatytas suþalojimas, jis iðleistasgydytis namuose.

Spalio 22 d. apie 21 val. 30min. Prienø rajone, namuose, konf-likto metu nepilnametis stumdëmotinà, kuri, atsitrenkusi á baldus,susimuðë kojà. Nukentëjusioji dëlpatirto fizinio skausmo á gydymoástaigas nesikreipë. Átariamasisbuvo uþdarytas á areðtinæ. Pradëtasikiteisminis tyrimas.

Pinigus pervedë,briketø neatveþë

Spalio 4 d. Prienø rajono gyven-tojas, internetinëje svetainëje radæsskelbimà apie parduodamus pjuve-nø briketus, avansu pervedë á nuro-dytà sàskaità 225 eurus. Iki ðiol bri-ketø niekas neatveþë, skelbimas din-go, kontaktinis telefonas iðjungtas.

Iðëjo ir nesugráþoSpalio 21 d. Prienø r. PK gavo

pilietës praneðimà apie tai, jogspalio 20 d. apie 13 val. ið namøiðëjo ir nesugráþo (23 d.) 51 – eriømetø sûnus. Jis iðvaþiavo tamsiosspalvos dviraèiu.

Ávairios prekësPerku ávairiø rûðiø obuolius per-dirbimui, padedu sukrauti, aprûpinumaiðais. Tel. 8 640 62 224.

Perku traktoriø MTZ, T-40, 3 vagøplûgà, traktorinæ priekabà. Tel.8 689 82054.

UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ - ávai-rius pienu girdomus buliukus ir tely-èaites, taip pat „Belgus“. Moka 6 ir21 proc. PVM. Sveria el. svarstyklë-mis. Pasiima patys. Tel. 8 612 34 503.

Parduoda àþuolo, berþo pjuvenøbriketus ir baltarusiðkus durpiøbriketus. Tel. 8 677 44884.

„Gyvenimas“ -laikraðtis

Jums ir apieJus!

VISI SANTECHNIKOS DARBAI:ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos,katiliniø árengimo. Komplektuojamekokybiðkas santechnikos medþiagassu nuolaidomis. Tel. 8 640 39 204.

Suteikiame paskolas arba refi-nansuojame Jûsø skolas.

Kredito palûkanos þemiausios rin-koje. Paskolos iki 3000 eurø.Refinansavimas iki 5000 eurø. Tel.8 601 50 935.

2017 m. spalio 25 d. Nr. 81 (10041) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA (60523, ramute@gyvenimas.info); SOCIA-LINËS PROBLEMOS, ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS, KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë, redaktorëspavaduotoja (60014, dale@gyvenimas.info); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: Ona Lodienë, ZinaLankevièienë (tel./faksas 60012, zina@gyvenimas.info); kompiuterininkai (maketas@gyvenimas.info). Mob. tel. 8 605 19 327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: info@gyvenimas.info

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 2 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas

Kiekvienas draustinis ásteigtassiekiant iðsaugoti skirtingus gam-tos darinius. Prienø ðilo draustinyjesiekiama iðsaugoti miðkingokraðtovaizdþio etalonà su iðlikusio-mis sengirëmis, natûraliu Vadësupeliu, Revuonos iðtakø pelkiniukompleksu. Ðiame kompleksesaugomos tokios retos augalørûðys, kaip lieknasis ðvylis, ðako-toji ratainytë, þvilganèios riestûnës.Galbût þmogui, pravaþiuojanèiampro Prienø ðilà, atrodo, kad tai tikmiðkas, o gamtininkui tai didelëlaboratorija. Verknës kraðtovaiz-dþio draustinis ákurtas siekiantiðsaugoti Verknës þemupio slëniokraðtovaizdá su sudëtinga hidro-grafine struktûra, piliakalniais,atodangomis ir eroziniais cirkais.Daugelis mano, kad cirkas – taimenas, bet toks menas egzistuojair gamtoje, tik kitaip. Cirkaiformuojasi upiø ðlaituose irterasose. Jie bûna veikiantys ir jauuþankantys, pasikeitus vandenssrautø krypèiai ar vandeniuiiðplovus visà smulkaus smëliosluoksná. Susidarius sàlygoms, pa-lankioms eroziniams procesamsvykti, formuojasi iðtisos duobiøgrandinës, pakrantës linija tampavingiuota. Kalviø draustinyjevertinamas erozinio atragio krað-tovaizdis. Naravø, Siponiø ir Ne-majûnø kraðtovaizdþio drausti-niuose siekiama iðsaugoti agrari-nio slënio kraðtovaizdá, iðlaikiusábendràjà istoriðkai vertingà vala-kinës statybos struktûrà su tradi-cine architektûra ir vertingomisstaèiø Nemuno ðlaitø natûraliomisbuveinëmis. Punios kraðtovaizdþiodraustinyje saugomi iðraiðkingistatûs miðkingi Nemuno ir Punelësðlaitai su vienu þymiausiø Puniospiliakalniu ir Punios baþnyèiosarchitektûriniu kompleksu.

Parko teritorijoje turime du bo-taninius ir vienà botaniná – zoolo-giná draustinius. Botaniniuosedraustiniuose saugomos retosaugalø ir grybø rûðys, o botaniniuo-se-zoologiniuose numatyta apsaugaaugalø ir gyvûnø bendrijoms.

Drubengio botaniniame draus-tinyje siekiama iðsaugoti Drubengioupelio gilø slëná su saugomø augalø,gyvûnø ir grybø rûðimis. Èia, prieupelio, ásikûrusios baltakraðtësartonijos, skylëtosios menegacijos,blyðkiosios dþioveklës natûraliosbuveinës. Kartais pavadinimaimums visai negirdëti, bet gamtoje

Nemuno kilpø regioniniam parkui – 25

Regioninio parko draustiniai

Vytauto parkas.

þmogui surasti tokias augimvietesbûna didelis dþiaugsmas ir naujasatradimas. Jeigu tokie reti augalaiaugtø visur, mes juos paþintumetaip, kaip ramunes, medetkas, odabar tai kaþkas keisto.

Degsnës botaniniame draus-tinyje auga aukðèiausias Lietuvosmedis - europinis maumedis,kurio aukðtis 49 metrai. O visasmaumedynas pasiekë itin didelionaðumo brandà.

Punios botaniniame-zoologi-niame draustinyje saugoma sen-girës, medþiai-gamtos paminklai,retøjø augalø augimvietës, gyvûni-ja, retieji grybai, archeologinësvertybës, genetiniai medynai. At-vykus á ðilà, atsiduri didelëje gam-tos laboratorijoje, pasak vienogamtininko, „kur numesi kepuræ,ten bus bent vienas Raudonosiosknygos augalas“. Gaila, kad mesjø nepaþástame, taèiau pakeliavæsu gamtininku suþinotume, kaipatrodo àþuolinë baktrospora, skët-rioji briedragë, plaèioji platuþë,skylëtoji menegacija, krokinis

minkðtenis, svogûninë kartenë,kuo susirgæ gydosi gyvûnai. Visusðiuos stebuklus gali surasti gamto-je, tik mes turime vienà trûkumà– per maþai tuo domimës.

Nemuno kilpø regioninio par-ko teritorijoje ákurti trys hidrogra-finiai draustiniai: Oðvenèios, Viz-dijos ir Nemuno kilpø. Ðiø draus-tiniø teritorijoje iðsaugoma ledy-ninio reljefo unikali hidrografinëstruktûra, upeliø originalios erozi-nës pragrauþos ir slëniai.

Ákurtame Ðkëvoniø geomor-fologiniame draustinyje saugo-mos tipiðkos reljefo formos, taiÐkëvoniø gûbrio aplinka irraiðkus Birðtono atragis.

Draustiniai kuriami ne tik gam-tai, bet ir archeologinëms vertybëmsbei architektûrai saugoti. Parkoteritorijoje yra Pelekoniø archeolo-ginis ir Birðtono urbanistinisdraustiniai. Ðiø draustiniø dëkaiðsaugomi senøjø vilø pastatai,tradicinë architektûra, aplinka,archeologinës vertybës, piliakalniøir jø buvusiø gyvenvieèiø teritorijos.

- Prieð septynerius metus buvoákurtas telmologinis draustinis,siekiant iðsaugoti unikalias pelkes,tai – Tartoko pelkæ. Per tà laikotar-pá á pelkæ sugráþo paukðèiai, atsiradonaujos retø augalø augimvietës,taèiau iki visiðko pilno pelkësatsistatymo praeis dar daug laiko.

Ribojant þmogaus veiklà,draustiniuose iðsaugoma aplinka,kuria mes þavimës keliaudami pa-tys, rodydami savo draugams irsveèiams, didþiuojamës tuo, kàturime. O jeigu vienà dienà toneliktø? Pagalvokime.

Ramutë MiluðauskienëNKRP vyr. specialistë

Nemuno salos.

( A t k e l t a i ð 4 p . )

Akcentavo ne problemas,o bendrystæ

LKD Prienø pirminës organizacijos pirmininkas M.Balaiðis aktyviausiemsnariams áteikë prisiminimo dovanëles.

LKD viceprezidentas Kæstutis Vaiðnora pasidþiaugë visuomenëjematoma Kauno apskrities kurèiøjø bendruomenës veikla, padëkojoPrienø pirminës organizacijos pirmininkui Mykolui Balaiðiui uþaktyvumà ir pagalbà likimo draugams, pakviesdamas visus atsistoti irtaip pagerbti pagarbos nusipelniusá nará.

Prienø rajono kurèiøjø pirminei organizacijai ne vienerius metusvadovaujantis Mykolas turi socialinio darbuotojo kvalifikacijà, todëldraugijos nariams bei jø artimiesiems prieinama forma ir techno-logijomis teikia asmeninio asistento paslaugas: juos informuoja,konsultuoja, padeda spræsti kylanèias problemas, sutvarkyti doku-mentus, palydi á vieðàsias ar valstybines ástaigas. Ðià paslaugà gauna 20nariø. Draugijos bûstinëje, ásikûrusioje Prienuose, Kauno g. 2,organizuojami sveikos gyvensenos, saviraiðkos ir meninio lavinimouþsiëmimai, paskaitos, mokymai, padedantys orientuotis informacinëjeaplinkoje, naudotis techninës pagalbos priemonëmis.

Mykolas Balaiðis tarë padëkos þodþius tiems draugijos nariams,kurie dalyvauja sportinëse varþybose, buriasi aktyviam laisvalaikiui,palaiko vienas kità. Prisiminimui apie kartu praleistas maloniasakimirkas aktyviausiems prienieèiams jis áteikë bendrø renginiøfotografijas.

Prienuose susirinkæ þmonës su klausos negalia maþiausiaiakcentavo problemas, kiekvienos pirminës organizacijos atstovaikalbëjo apie tai, kas nuveikta vietos bendruomenëse ieðkant socialiniodialogo, pristatë savo stiprybes ir sociokultûrines paslaugas. Kurèiøjøuþimtumo ávairovæ pailiustravo Kultûros ir laisvalaikio centro fojësurengta bendra rankdarbiø paroda.

Dalë Lazauskienë

( A t k e l t a i ð 2 p . )

Verknës draustinis.