Vilniaus ir Kauno miestų kogeneracinių jėgainių projektai
Transcript of Vilniaus ir Kauno miestų kogeneracinių jėgainių projektai
LRS
2016-05-23
Vilniaus ir Kauno miestų kogeneracinių jėgainių projektai
TURINYS
I. PROJEKTŲ APLINKA IR PRISTATYMAS
II. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO VIETA IR ĮTAKA KURO RINKAI
2
I. PROJEKTO APLINKA IR PRISTATYMAS
4
Projekto aplinka (elektros energetikos sektorius) • Lietuva - vienas iš didžiausių elektros
energijos importuotojų tarp Europos Sąjungos narių (~ 70% nuo poreikio)
• Esamos kogeneracinės jėgainės, naudojančios iškastinį kurą, nėra konkurencingos elektros energijos rinkoje, neatitinka aplinkosauginių reikalavimų (turi atidėjimus atitikčiai iki 2020 m.) ir jų amžius artimas techniniam darbo resursui
• Vietinės atsinaujinančios elektros energijos dalis tesiekia ~<20% nuo šalies poreikio
Elektros energijos tiekimo balansas
12%
2016-04-09 10:35
SE LV
RUS
PL BY
5
STRICTLY PRIVATE AND CONFIDENTIAL
I. COUNTRY ENERGY OUTLOOK
Šilumos gamyba CŠT ~ 8,3 TWh Vilniaus miestas ~ 2,6 TWh (~30%) Kaunos miestas ~ 1,3 TWh (~15%)
Šaltinis: LŠTA (2015 preliminarūs duomenys)
Projekto aplinka (šilumos sektorius)
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
Biokuras ir komunalinės atliekos Gamtinės dujos Kitas kuras
Vyriausybės tikslas iki 2021 metų
6
21
%
8%
7%
64
%
28
%
17
%
54
%
2%
19
%
13
%
42
%
25
%
33
%
16
%
50
%
1%
RECYCLED COMPOSTED INCINERATED LANDFILLED
Lithuania Denmark Finland Sweden
Šaltinis: Eurostat (2013)
• Neracionali atliekų tvarkymo sistema - 60% atliekų, turinčių energetinę vertę, vis dar šalinama sąvartyne
• Trūksta atliekų deginimo pajėgumų, siekiant sutvarkyti (sudeginti) po rūšiavimo MBA likusias, energetinę vertę turinčias, komunalines atliekas (KAK)
• Europos Komisijos ambicingi tikslai – kad 2030 metais ne daugiau kaip 10% atliekų pasiektų sąvartynus
Rūšiuojama Kompostuojama Deginama Šalinama sąvartynuose
Projekto aplinka (atliekų tvarkymo sektorius)
Suomija Lietuva Danija Švedija
7
Europos Sąjungos strategija šildymui ir vėsinimui
Ji (strategija) turi padėti sumažinti energijos importą ir priklausomybę, sumažinti kaštus gyventojams ir verslui ir prisidėti prie Europos Sąjungos tikslų sutartų COP 21 Paryžiaus konferencijoje dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo.
Šia Strategija siekiama maksimizuoti šildymo ir vėsinimo sistemų efektyvumą ir darnumą – vienas iš EK skatinamų įrankių didelio efektyvumo kogeneracija
Communication on 2016.02.16
8
Projekto struktūra ir statusas
LR Vyriausybė pripažino šį projektą valstybei svarbiu ekonominiu projektu;
Projekto įgyvendinimą LR Vyriausybė pavedė „Lietuvos energijai“;
Valstybė kontroliuos objekto statybą ir eksploatavimą turėdama ne mažiau kaip 51 proc. akcijų, taip užtikrindama griežtų aplinkosauginių, techninių ir organizacinių reikalavimų laikymąsi;
Projekto įgyvendinimui numatyta pritraukti ES paramos lėšas.
Biokuro jėgainė
MWe MWš
~70 ~174
Atliekų deginimo jėgainė
MWe MWš
~18 ~53
Didelio efektyvumo kogeneracinė jėgainė
MWe MWš
~88 ~227
CAPEX ~325 MEUR
Energetikos ministerija Aplinkos ministerija Finansų ministerija
Finansų ministerija
100%
Didelio efektyvumo atliekų deginimo kogeneracinė jėgainė
MWe MWš
~24 71
CAPEX ~ 147 MEUR
Atliekų kiekis ~ 200 tūkst. tonų
51% 49% (5% Kaunui) Gautas EK leidimas veiklos koncentracijai
Atliekų kiekis ~ 140 tūkst. tonų /metus
Biomasės kiekis ~ 500 tūkst. tonų /metus
ES parama
Vilniaus projektas
Kauno projektas
iki 164mEUR iki 69mEUR
~150 mEUR ~69 mEUR
9
Įgyvendinimo grafikas Vilniuje
Parengiamieji darbai
Partnerių pasirinkimas
Rangos darbai
2015 2016 2017 2018
Finansavimo užtikrinimas
Projektavimas ir EPC rangos darbai Darbų pirkimas
Atranka, derybos
Finansavimo struktūros sukūrimas ir įgyvendinimas
Poveikio aplinkai vertinimas
Teritorijų planavimas (teritorijos leistino
aukštingumo tikslinimas)
Valstybės pagalba / ES parama
\
Darbas statybvietėje
Galutinis užbaigimas
Testavimo paleidimo darbai
Atranka, derybos
2014 Geg.
2015 2018
Pradžia 2014.05.28
Išsinuomotas sklypas
2015.05.22
2016 2017 2018
Pabaiga EPC sutartis (apie 24 mėn. ranga + min. 4 mėn. užbaigimas )
2016. II ketv.
Paleidimo - derinimo darbai
2017.12.15
Saus. Saus. Saus. Saus. Birž. Birž. Birž.
Patvirtinta PAV ataskaita 2015.09.02
Užbaigimas
10
Įgyvendinimo grafikas Kaune
2016-05-23
Parengiamieji darbai
Partnerių pasirinkimas
Rangos darbai
2015 2016 2017 2018
Finansavimo užtikrinimas
Projektavimas ir rangos , paleidimo-derinimo darbai
Darbų pirkimas (EPCm)
Atranka, derybos
Finansavimo struktūros sukūrimas ir įgyvendinimas
Poveikio aplinkai korekcija (jei reikia)
Teritorijų planavimas (jei bus)
Valstybės pagalba / ES parama
\
Darbas statybvietėje
Galutinis užbaigimas
2014 Geg.
2015 2018
Pradžia 2014.05.28
Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis 2015.05.20
2016 2017 2018
Pabaiga Rangos sutartys 2016 m. III ketv.
Paleidimo - derinimo darbai
2018.11.01
Saus. Saus. Saus. Saus. Birž. Birž. Birž.
Pasirašyta akcininkų sutartis 2015.10.15
2015-12-11
EK leidimas veiklos koncentravimui
2015.11.23
Užbaigimas
11
Laukiami rezultatai Vilniuje Kaune
Elektros energijos gamyba, GWh (rinkos dalis)
400 (3,7%)
175 (1,2%)
Šilumos gamyba, GWh (rinkos dalis)
1 240 (~50%)
500 (~40%)
Šilumos gamybos kainos mažėjimas*
>20 % >20 %
CO2 išmetimų mažėjimas, t/metus
~230 000 ~70 000
Pirminių energijos išteklių sutaupymas
~40 % ~46 %
* - šilumos gamybos kainos sumažėjimas apskaičiuotas įvertinus 2013 metų kuro kainas ir perspektyvines elektros energijos, biokuro rinkos kainas bei atliekų sutvarkymo alternatyvius/socialinius kaštus (reguliuojama veikla).
12
Laukiami rezultatai Vilniuje (šilumos gamybos balansas)
Atliekų elektrinė Bio elektrinė
Bio katilinės
Esama situacija AEI ~ 40-45%
Situacija po projekto įgyvendinimo AEI+KAK ~ 75-80%
Iškastinis kuras
Iškastinis kuras
Bio katilinės
Bio elektrinė
Nauja BioElektrinė
13
Naudos
Mažesnės šilumos kainos (Vilniuje šilumos kainos didžiausios tarp 5 didžiųjų šalies miestų)
Atliekų šalinimo problemos sprendimas (į sąvartynus ateityje bus galima šalinti tik iki 10% atliekų)
Vietinės, konkurencingos elektros energijos gamyba iš vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių (bendras Lietuvos ir visos ES siekis klimato kaitos, energetinio saugumo ir prieinamumo kontekste)
II. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO VIETA IR ĮTAKA KURO RINKAI
15
Vilniaus jėgainės teritorinė schema
MBA Energijos
gamybos zona
Biokuro paruošimo zona
Transporteris
16
Kauno jėgainė
Jėgainės vieta Kauno LEZ
17
Kauno jėgainė
18
Biokuras ~450.000 tonų per
metus (~97 000 tae)
Komunalinės atliekos (KAK) - iki 160.000 tonų per metus
(~41 000 tae)
~30%
~70%
Apsirūpinimas kuru
~100% (Kaune)
19
Vilniaus atliekų tvarkymo grandinė
Netinkamų perdirbimui ar antriniam panaudojimui atliekų (liekančių po MBA) sudeginimas kogeneracinėje jėgainėje reikalingas atliekų tvarkymo grandinės uždarymui
Perdirbtos
atliekos
Iki 2016 2016-
2018 Nuo 2018
Kompostas
22%
70%
8%
20%
32%
8%
6% 4%
Vilnius 2020
Surenkamos komunalinės atliekos
Perdirbtos arba kitaip panaudotos
komunalinės atliekos
Komunalinės atliekos į MBA
Kompostuota
Inertinės atliekos
Kietasis atgautas kuras
Kogeneracinė atliekų deginimo
jėgainė
Pelenai iš kogeneracinės atliekų deginimo jėgainės
Šalinama sąvartyne
MBA 32%
130.000 – 180.000 tonų per metus
20
80 MW
90MW
270MW
145 MW
152MW
50MW 30 MW
240 MW
100 MW 120MW
100 MW
110MW 115 MW
80 MW
90MW
410MW
160 MW
36 MW
Šaltinis: Baltpool, 2015
Instaliuoti biokuro pajėgumai 2015
Instaliuoti biokuro pajėgumai 2018
TWh
0,00
0,20
0,40
0,60
0,80
1,00
1,20
Biofuel demand inVilnius CHP
Amount of biofuelreplaced by waste
Kaunas WtE
Vilnius WtE
0,28 TWh
Biokuro poreikis Vilniaus kogeneracinei jėgainei
Biokuro poreikis pakeistas atliekomis
(KAK)
~4,5 TWh biokuro buvo sunaudota centralizuotai tiekiamam šildymui, 2015 m.
Metinis Lietuvos biokuro potencialias siekia 17 TWh (LEKA)
Numatoma, jog Vilniaus kogeneracinėje jėgainė biokuro poreikį padidins tik ~0,3 TWh biokuro (~6% biokuro sunaudojimo centralizuotai tiekiamam šildymui 2015 m)
Įtaka biokuro rinkai
21
Biokuro birža turi daugiau nei 235 registruotų narių
Vilniaus kogeneracinė jėgainė teiktų pirkimo pavedimus iki ~ 2,6 mln. EUR (jei biokuro kaina būtų 15EUR/MWh)
2 1 3 4 6
11 9 10 13 11 10
7 7 10 14
13
11
19
23
29
44 48
37
59
31 27
20 26 26
49
0
20
40
60
80
Total order volume M EUR
Mėnesinė pateiktų pasiūlymų vertė biokuro aukcionuose 2015-2016 m. (mln. EUR)
Sell orders Buy orders
mln. EUR
Pardavimo pavedimai Pirkimo pavedimai
2015 2016
Įtaka biokuro rinkai
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 1 2 3
Projekto viešasis interesas Europos Sąjungos
• Direktyvoje 2012/27/ES didelio naudingumo kogeneracija ir centralizuotas šilumos tiekimas išskiriami kaip neišnaudotos pirminės energijos taupymo priemonės, kurių galimybių išsamų vertinimą buvo įpareigota atlikti kiekviena valstybė narė;
• Direktyvoje 2008/98/EC numatytas atliekų šalinimo į sąvartynus sumažinimas iki ne daugiau kaip 10 proc. iki 2030 m.
• Europos komisijos komunikate „2020 m. Konkurencingos, darnios ir saugios energetikos strategija“ (COM(2010)639) numatyta iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, 20 proc. padidinti naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą;
Projekto viešasis interesas Nacionalinis
Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“;
2014–2020 metų Nacionalinės pažangos programos, patvirtintos 2012 m. lapkričio 28 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1482, 3 prioriteto „Ekonominiam augimui palanki aplinka“ uždaviniuose;
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje;
Nacionalinio saugumo strategijoje;
Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijoje;
Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane;
Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros 2014–2020 metų programoje;
Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje;
Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje.
DĖKOJAME UŽ DĖMESĮ!