VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Dmitrij Cariov statybos... · vilniaus gedimino technikos...

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS STATYBOS FAKULTETAS

STATYBOS TECHNOLOGIJOS IR VADYBOS KATEDRA

Dmitrij Cariov

�IUOLAIKINĖS MONOLITINĖS STATYBOS TECHNOLOGIJŲ

ANALIZĖ IR RACIONALAUS SPRENDIMO PAIE�KA

ANALYSIS OF THE CONTEMPORARY TECHNOLOGIES OF

MONOLITHIC BUILDING AND THE SEARCH FOR THE RATIONAL

SOLUTION

Baigiamasis magistro darbas

Statybos valdymo studijų programa, valstybinis kodas 62402T110

Statybos technologijos ir vadybos specializacija

Statybos in�inerijos mokslo kryptis

Vilnius, 2008

2

Vilniaus Gedimino technikos universitetas ISBN ISSN

Statybos fakultetas Egz. sk.

Statybos technologijos ir vadybos katedra Data:

Magistratūros baigiamasis darbas

�IUOLAIKINĖS MONOLITINĖS STATYBOS TECHNOLOGIJŲ ANALIZĖ IR

RACIONALAUS SPRENDIMO PAIE�KA

Dmitrij Cariov

Kalba

Lietuvių

U�sienio

Anotacija

Monolitinė statyba yra viena i� sparčiausiai besivystančių ir labiausiai

perspektyvių statinių statybos technologijų. Naujausios technologijos ir med�iagos leid�ia

taupyti darbo sąnaudas, tuo pačiu ma�indamos projektų i�laidas. Visame pasaulyje plačiai

taikomos įvairiausios monolitinės statybos technologijos, surenkamosios monolitinės

konstrukcijos ir liktiniai klojiniai. Naujausios technologijos yra techni�kai racionalios,

universalios ir ekonomi�kos. Lietuvoje �ios technologijos ir konstrukcijos dar ma�ai �inomos

ir taikomos tik individualios statybos sektoriuje. Sprend�iant �ią problemą numatomas darbo

tikslas yra parinkti sienų ir perdangų įrengimo racionalų variantą pagal sukurtą modelį.

Darbe analizuojamos sienų ir perdangų įrengimo technologijų rū�ys, įvertinant

kiekvienos rū�ies privalumus ir trūkumus. Atliekama įvairių klojinių sistemų analizė.

Suformuojami rodikliai (kriterijai) racionaliam sienų ir perdangų įrengimo sprendimui

parinkti. Visi klojinių sistemos variantai analizuojami naudojant ekspertų metodą.

Apibendrinus gautų skaičiavimų rezultatus, pateikiami racionalūs sienų ir

perdangų įrengimo variantai.

3

Vilniaus Gedimino technikos universitetas ISBN ISSN

Statybos fakultetas Egz. sk.

Statybos technologijos ir vadybos katedra Data:

Magistratūros baigiamasis darbas

ANALYSIS OF THE CONTEMPORARY TECHNOLOGIES OF MONOLITHIC

BUILDING AND THE SEARCH FOR THE RATIONAL SOLUTION

Dmitrij Cariov Kalba Lietuvių Anglų

Summary

Monolithic building - one of the most promising and swiftly developing

construction technologies. The newest technologies and materials make it possible

substantially to economize working resources, thus decreasing the expenditures. In the entire

world are used the most varied technologies of monolithic building, composite constructions

and nondetachable planking. The newest technologies are technically rational, universal and it

is economically advantageous. In Lithuania these technologies and constructions are thus far

little familiar and are used only in the sector of individual building. Solving this problem, the

purpose of the work - to select the rational version of the construction of walls and slabs on

the created model.

In the work the analysis of the forms of technologies on the construction of

walls and slabs is conducted, taking into account and deficiencies in each of the forms.

Analysis of different systems of formwork is produced. Are formed criteria, for the selection

of the rational solution. All versions of formwork systems are analyzed with the aid of the

expert method.

After generalizing the obtained results, the rational solutions by the construction

of walls and slabs are proposed.

4

TURINYS

Lentelių sąra�as.....................................................................................................................6

Iliustracijų sąra�as.................................................................................................................7

1. ĮVADAS.........................................................................................................................8

2. MONOLITINĖ STATYBA U�SIENYJE IR LIETUVOJE ........................................10

3. KLOJINIŲ SISTEMŲ ANALIZĖ ........................................................................... 21

4. MONOLITINĖS STATYBOS TECHNOLOGIJŲ ANALIZĖ ................................. 23

4.1. Perdangų statybos technologijų analizė............................................................ 23

4.1.1. Sunkios klojinių sistemos: sijų � atramų sistemos.................................... 24

4.1.2. Sunkios klojinių sistemos: stalų - klojinių sistemos ................................. 31

4.1.3. Lengvos perdangų įrengimo sistemos...................................................... 35

4.2. Monolitinių sienų statybos technologijų analizė................................................57

4.2.1. Sunkios sieninių klojinių sistemos.......................................................... 58

4.2.2. Lengvos sieninių klojinių sistemos ......................................................... 64

4.3. Alternatyvios sienoms ir perdangoms, kompleksinės sistemos.........................76

5. SUKURTAS MONOLITINĖS STATYBOS TECHNOLOGIJŲ RACIONALAUS

VARIANTO PARINKIMO MODELIS................................................................... 81

6. KLOJINIŲ SISTEMŲ PALYGINIMAS, TAIKANT EKSPERTINĘ METODIKĄ . 82

6.1. Rodiklių sistema variantams palyginti............................................................. 82

6.2. Racionalaus varianto parinkimas...................................................................... 85

6.2.1. DSS1 metodo modelio struktūra............................................................. 85

6.2.2. SKK3 metodo modelio struktūra ............................................................ 86

6.2.3. Pagalbiniai ekspertiniai metodai ir jų duomenys ..................................... 87

6.2.4. Racionalaus varianto parinkimo eiga �SPS_DS� programos pagalba ...... 87

7. GAUTŲ REZULTATŲ ANALIZĖ......................................................................... 88

7.1. Perdangos klojinių sistemų rezultatų analizė ................................................... 88

5

7.2. Sieninių klojinių sistemų rezultatų analizė....................................................... 89

8. I�VADOS ............................................................................................................... 90

9. NAUDOTA LITERATŪRA.................................................................................... 92

10. PRIEDAI............................................................................................................... 100

6

LENTELIŲ SĄRA�AS

4.1.1.1. Sijų ir atramų i�dėstymas ................................................................................. 24

4.1.1.2. Sunkių perdangų klojinių sistemų suvestinė lentelė .......................................... 28

4.1.1.3. Sunkių perdangų klojinių sistemų suvestinė ..................................................... 29

4.1.2.1. Sunkių perdangų klojinių sistemų � stalų suvestinė lentelė.............................. 33

4.1.2.2. Sunkių perdangų klojinių sistemų � stalų suvestinė ......................................... 34

4.1.3.1. TERIVA perdangos techniniai duomenys ........................................................ 39

4.1.3.2. Porotherm blokelių techniniai duomenys ......................................................... 40

4.1.3.3. Porotherm ne�ančių sijų duomenys .................................................................. 40

4.1.3.4. Porotherm perdangos i� keramikinių blokelių techniniai duomenys.................. 40

4.1.3.5. Porotherm perdangos garso, �iluminės izoliacijos reik�mės ir degimo klasė ......41

4.1.3.6. Durisol perdangos klojinių blokų i�matavimai ................................................. 45

4.1.3.7. GFK-Kasseten polipropyleninių klojinių matmenys ......................................... 50

4.1.3.8. GFK-Kasseten metalinių klojinių matmenys .................................................... 50

4.1.3.9. GFK-Kasseten klojinių techninės specifikacijos............................................... 50

4.1.3.10. Lengvų sistemų klojinių suvestinė lentelė ....................................................... 52

4.1.3.11. Lengvų perdangų klojinių sistemų suvestinė ................................................... 55

4.2.1.1. Sunkių perdangų klojinių sistemų suvestinė lentelė ......................................... 61

4.2.1.2. Sunkių sieninių klojinių sistemų suvestinė ...................................................... 62

4.2.2.1. Nenuimamų sienų formų Plastbau standartiniai matmenys ............................. 66

4.2.2.2. Monolitinės sienos su liktiniais polistirolo klojiniais �ilumos laidumo

palyginimas................................................................................................................... 67

4.2.2.3. Durisol blokelių techniniai duomenys ............................................................. 69

4.2.2.4. Velox elementų techniniai duomenys.............................................................. 70

4.2.2.5. Simprolit SBDS - 30 blokelio techniniai duomenys ........................................ 71

4.2.2.6. Įvairių nenuimamų klojinių sistemų pagrindinių elementų ir i�orinių sieninių

konstrukcijų charakteristikos ......................................................................................... 72

4.2.2.7. Nenuimamų klojinių sistemų suvestinė ........................................................... 74

4.3.1. АРКОС Karkasinio - monolitinio pastato 1 m2 grindų ploto kaina .................. 78

4.3.2. Alternatyvių kompleksinių sistemų suvestinė lentelė...................................... 80

7

PAVEIKSLŲ SĄRA�AS

4.1.1.1. Sijų � atramų sistemos ................................................................................... 24

4.1.1.2. Atstumai tarp klojinių elementų ..................................................................... 25

4.1.2.1. Stalų klojinių sistemos ................................................................................... 31

4.1.3.1. Lengvos perdangų įrengimo sistemos............................................................. 36

4.1.3.2. JS perdangos pjūvis ....................................................................................... 37

4.1.3.3. Perdangos pjūvis ir mazgai ............................................................................ 37

4.1.3.4. TERIVA perdanga ......................................................................................... 38

4.1.3.5. Porotherm perdangos elementai ..................................................................... 39

4.1.3.6. Plastbau perdangos matmenys........................................................................ 42

4.1.3.7. Perdanga i� Velox elementų ........................................................................... 44

4.1.3.8. Durisol perdangos plok�tės ............................................................................ 44

4.1.3.9. Durisol perdangos elementai.......................................................................... 45

4.1.3.10. Lysaght perdanga........................................................................................... 46

4.1.3.11. Lysaght BONDEK perdangos elementas....................................................... 46

4.1.3.12. Lysaght W-DEK perdangos elementas .......................................................... 46

4.1.3.13. Lysaght POWERDEK perdangos pjūvis ....................................................... 47

4.1.3.14. Pecaform briaunuota perdanga ...................................................................... 48

4.1.3.15. GFK-Kasseten briaunuota perdanga.............................................................. 49

4.1.3.16. GFK-Kasseten polipropyleninių klojinių elemento pjūvis .............................. 49

4.1.3.17. GFK-Kasseten metalinių klojinių elemento pjūvis ........................................ 50

4.1.3.18. Cordek perdanga............................................................................................ 51

4.1.3.19. Cordek �lovio� tipo klojinių elementas .......................................................... 51

4.1.3.20. Cordek �vaflių� tipo klojinių elementas ......................................................... 51

4.2.2.1. Polistireninio putplasčio blokelių klojinių sistema �SAM�............................. 64

4.2.2.2. Polistireninio putplasčio nenuimamų formų sistema �Plastbau� ..................... 65

4.2.2.3. Nenuimamų formų sistema �Durisol� ............................................................ 68

4.2.2.4. Nenuimamų formų sistema �Velox�............................................................... 69

4.2.2.5. Nenuimamų formų sistema �Simprolit� ......................................................... 71

4.2.2.6. �Simprolit� SBDS - 30 blokelio i�matavimai .................................................. 71

4.3.1. Filigran sistemos elementai............................................................................ 76

4.3.2. Filigran sistemos E tipo armatūros elementas................................................ 76

4.3.2. Filigran sistemos SWE ir SE tipo armatūros elementas ................................. 77

4.3.4. АРКОС sistemos konstrukcija ....................................................................... 77

4.3.5. АРКОС sistemos konstrukcijos schema......................................................... 77

8

1. ĮVADAS Monolitinė statyba - tai pastatų statyba naudojant betoną, armavimo elementus ir

klojinius. Prancūzų architektas Berto teigia, kad monolitinė statyba egzistavo net faraonų

laikais. Tokią i�vadą jis padarė po i�samių daugkartinių egiptieti�kų piramid�ių tyrimų, tarp jų

ir Heopso piramidės. Jo manymu, egiptiečiai prie� daugiau negu 2000 metų mokėjo gaminti

�dirbtinį� akmenį, naudojant klojinius. Į formą i� siaurų metalinių lapų jie pylė skiedinį,

sumai�ytą i� smėlio, smulkintų akmenų ir Nilo vandens. O dirbtinių skiedinių u�pildavo

tarpus tarp blokų, taip ir buvo pasiektas vienalyti�kumo rezultatas [1].

Seniausias rastas betonas yra 5600 metų am�iaus, tai 25 cm storio grindys

Jugoslavijos miestelyje Lapinski Vir. Daugiau negu prie� 3000 metų Egipte, Indijoje, Kinijoje

pradėjo gaminti ri�amąsias med�iagas, tokias kaip gipsas. Plačiausiai betonas buvo

naudojamas Romos imperijoje, i� jo statė sienas, pamatus, kelius. Romėnai tobulino betono

kokybė ir sudėti, pradėjo naudoti romancementą, įvairių frakcijų �varius ir mai�ytus u�pildus,

o taip pat gerai sutankindavo, kas pridavė jų pastatytoms konstrukcijoms stebetiną

ilgaam�i�kumą [2].

Gel�betonio kūrėju laikomas prancūzų sodininkas �osef Manje, kuris

norėdamas sustiprinti savo gaminamų vazonų konstrukciją, įdėdavo metalinius strypus.

Betonas yra dirbtinis akmuo ir kaip akmuo jis turi dideli gniu�dymo ir ma�a tempimo

stiprumą. Metalas, da�niausiai tai yra strypai, sujungti į karkasą, tinklus ar kt. perima

tempimo įtempimus, keliant visos konstrukcijos stiprumą. Betonas ir gele�is turi pana�ius

plėtimosi koeficientus, dėl to temperatūros neturi reik�mės gel�betonio darbui [3].

Monolitinės konstrukcijos stiprumas priklauso ne tik nuo betono markės ir

naudojamo armatūros kiekio. Gniu�dymo jėgos tyrinėjimas atliktas Al�yre, apibūdina

laboratorijos tyrimo rezultatus, kur buvo vertinti 150 mm kubelių betono stiprumo bandymai.

Kad nustatyti koreliaciją su gniu�dymo testų suspaud�iančiomis jėgomis, buvo atliktas

nenaikinamasis i�bandymas, naudojant at�okimo plaktuko nuo ultragarsinio pulso greičio

poveikio techniką. Kad pritaikyti Schmidt plaktuko aparatą ir ultragarsinį pulso greičio

matuoklį betono tipui, naudojamam Al�yre, buvo pasirinktos betoninio mi�inio proporcijos,

kurios yra rekomenduojamos. Koreliacijos kreivė kiekvienam testui yra gauta, keičiant

mi�inio sudėtį, vandens/cemento santykį ir betoninių bandinių am�iaus lygmenį. Tyrinėjimas

pabrė�ia reik�mingą klojinių skydų med�iagos poveikį pavir�iniam betono kietumui, kur

pavyzd�iams buvo panaudotos dvi skirtingos klojinių med�iagos (plastikas ir mediena).

Jungtinis metodas anksčiau minėtiems dviem testams, aprei�kia betono jėgos įvertinimo

pagerinimą [6].

9

Nuo piramid�ių statybos laiko praėjo nema�ai laiko, o monolitinė statyba

sparčiai tobulėja. Pirmu i�ties auk�tybiniu pastatu pasaulyje tapo 92 metrų, 21 auk�to

�Temple of Massons�, pastatytas 1892 metais Čikagoje, JAV. Dabartiniu metu JAV

auk�čiausiu pastatu laikomas 452 metrus siekiantis �Petronas Tower�. Europoje auk�tybinių

pastatų bumas prasidėjo vėliau: 1957 metais pastatytas, 26 auk�tų, 99 metrų �Velaska

Tower� - pirmasis dangorai�is. Vėliau auk�tybiniai pastatai buvo statomi Vokietijoje,

Prancūzijoje, Anglijoje ir Olandijoje jie siekė 25 - 53 auk�tus. Bet, palyginti su Europa,

Azijoje auk�tybinė statyba spartesnė. 1935 metais pastatytas �Chinese Broadway� - 150 m,

o jau nuo 1989 metų dangorai�ių auk�tis siekė daugiau kaip 300 m. Monolitas padėjo

�monėms įgyvendinti savo idėjas, siekį gyventi danguje [4].

Dabar auk�čiausiais pasaulio pastatais laikomi Kvala Lampūre (Malaizijoje)

stūksantys 488 m auk�čio, dangorai�iai dvyniai �Petronas Twin Towers� ir 509 m Taipėjaus

finansų centro pastatas Taivanyje. Netrukus �ie dangorai�iai pirmąją vietą privalės u�leisti

2007 m. �anchajuje i�dygsiančiam Tarptautiniam finansų centrui. Tačiau ir �is pastatas

auk�čiausiojo titulu puikuosis neilgai. 2008 m. gruod�io 30 d. Jungtiniuose Arabų Emyratuose

planuojama baigti auk�čiausio pasaulyje dangorai�io �Burj Dubai� statybą. �io Arabijos

dykumų gėlės formos įkvėpto architektūros objekto struktūrinės �erdies sprendimą,

reikalaujantį ypatingo formos lankstumo, pasiūlė bendrovė �Doka�. 800 m auk�čio, 162

auk�tų betono ir plieno pastatą jo autoriai apibūdina kaip �miestą mieste�. Jame įsikurs

vie�bučiai, biurai, restoranai, įvairias paslaugas teikiančios įmonės ir itin prabangūs butai.

Komplekse �Burj Dubai� bus ne tik auk�čiausias dangorai�is, bet ir did�iausias prekybos

centras. Pastarojo mil�ino plotas turėtų siekti 2 mln. m² [5].

Statyba - socialinė reik�minė at�aka. Daugelyje ES �alyse statybos mokslas yra

finansuojamas vyriausybės lė�omis. Pasaulinė statyba sudaro 4 trln. USA dolerių per metus.

Taigi pačiai �alies vyriausybei yra sudėtinga spręsti visus su statyba susijusius klausimus, to

rezultatas yra pasaulinių bei tarptautinių organizacijų kūrimas. Viena i� tokių sėkmingų

sąjungų yra Europos statybos technologijų platforma (ЕСТР), tai statybos asociacijų

organizacija. Jos koncepcija yra iki 2030 metų suma�inti - 30% statybos vertę, objektų

statymo terminus 50% ir su�eidimų skaičių suma�inti 50% [8].

Monolitinės statybos privalumai:

o greitas statinių kėlimas;

o pigesnė pastato konstrukcija;

o auk�tas konstrukcijos standumas;

o patalpų projektavimo variantų įvairenybė.

10

Statyboms augant, statybų kompanijos yra priverstos planuoti savo statybinių

med�iagų sąnaudas ir atliekamų darbų tempą, naujų technologijų pritaikymą. Pelną lemia

tokie dalykai, kaip konstrukciniai ir technologiniai metodai, med�iagos, investicijos ir laikas.

Klojiniai yra vienas i� labiausiai lemiančių statybos trukmę faktorių. Nuo jų kainos priklauso

35 - 60 % betonavimo darbų kainos. �iuo metu yra plačiausiai naudojamos tradicinės klojinių

sistemos, bet ar jie i� tikrųjų geriausiai i�sprend�ia statybų problemas, ar naujų technologijų

pritaikymas galėtų paspartinti statybų tempus, suma�inti darbų imlumą ir atne�ti didesnį

pelną? Būtent į �iuos pagrindinius klausimus a� pabandysiu atsakyti savo darbe.

Darbo tikslas - i�analizuoti �iuolaikinės monolitinės statybos technologijas ir rasti racionalų

sprendimą pagal apra�ytą modelį.

2. MONOLITINĖ STATYBA U�SIENYJE IR LIETUVOJE

Ekonominės naudos at�vilgiu, optimaliais skaitosi 30 - 50 auk�tų statiniai,

auk�tesni pastatai statomi dėl architektūrinių, presti�o arba auk�tų �emės sklypų kainų. Pasak

2006 metų priimtais tarptautiniais standartais, auk�tybinių pastatų projektuotojai turi numatyti

savo darbuose gamtosaugos technologijas, kad suma�inti neigiamą poveikį miestų ekologijai.

Pavyzd�iui, Londone statomam bok�te �St. Mary Axe�, įrengta natūralinė savaime vėdinanti

sistema, kuri padėjo apsieiti be daugelio įprasto kondicionavimo agregatų. Tokie auk�tybiniai

pastatai vadinami - ��aliais�. Nors daugelis u�sakovų ir projektuotojų siekia savo ambicijų

tenkinimo, jie privalo laikytis grie�tų ��aliųjų� statybos ir projektavimo taisyklių. Bok�tas

�Burj Dubai� 800 metrų auk�čio gavo visus �pliusus� ir pa�ymį �puikiai� nuo visų projektą ir

statybą tikrinusių ekologi�kų komisijų. Bet Kuveitas parei�kė, kad galim pamir�ti �Burj

Dubai� pasiekimą, nes greitai i�augs nauja �vaig�dė - tai 1001 metro auk�čio, 250 auk�tų

bok�tas �Murbarak�. Jau projektavimo stadijoje į projektą buvo įdėtas ypač efektyvių

energijos saugančių technologijų principas. Kitoje pasaulio dalyje, Niujorke, 54 auk�tų �Bank

of America� bok�tas turi tapti vienu i� ypač ekologi�kų auk�tybinių pastatų pasaulyje.

Projekte yra numatyta net 50% suma�inti energijos ir vandens naudojimą, nuotėkio vandens

valymą ir antrinį panaudojimą, o taip pat nuosava 4,6 MW galingumo elektrinė. 2006 metais

Bahreine pastatyto �Pasaulinio prekybinio centro� 50 auk�tų bok�te, vir�utiniame auk�te

sumontuoti trys vėjo generatoriai, kurie aprūpina 15% pastato naudojamos energijos. ��alieji

pastatai� vis da�niau naudoja saulės energiją, vėjo energiją, gruntinius ir lietaus vandenys, kad

suma�inti pastato energijos ir vandens sąnaudas [9].

Monolitinė statyba Rusijoje. Pagrindinis daugiametis statybos technologijų

prioritetas buvo atiduotas surenkamųjų konstrukcijų statybai, kadangi infrastruktūra, pastovus

finansavimas ir statybos mastai leisdavo tai daryti. Nors jau nuo 1930 metų buvo diegiama

11

monolitinė statyba. Paskui buvo �plytų laikai�, ir tik per pastaruosius de�imt metų monolitinė

statyba u�ėmė savo atitinkamą vietą statybos rinkoje [10].

2006 metu sausi - rugsėji 292,1 tūkst. būtų, 26 mln. kv. metrų bendro ploto,

priduoti eksploatacijai. Tai yra 12 % daugiau negu per tą patį laikotarpi 2005 metais. Augimo

tendencija susijusi su nacionalinio prioriteto projektu - �Prieinamas būstas� [11].

Monolitinė statyba JAV. 2007 gegu�ės mėn. statybos apyvartos norma pasiekė

612,1 mlrd. JAV dolerių. Negyvenamųjų namų statybą didėjo, o gyvenamųjų suma�ėjo 4

kartus per pirmuosius 2007 metų 5 mėnesius. Palyginus su praeitais metais statybos apimtys

per sausį - gegu�į suma�ėjo 15 %, buvo 254,4 mlrd. JAV dolerių. Negyvenamųjų namų

statyba 2007 metų gegu�ės mėnesį i�augo 4 % ir siekė 198,0 mlrd., palyginus su kovo ir

baland�io mėnesiais iki 35 % i�augo administracinių patalpų statyba. Dideli administracinių

pastatų statybos projektai gegu�ės mėnesį buvo pradėti �arlotoje (420 mln. JAV dolerių),

Ne�vilyje (126 mln.), Majami (118 mln.) ir Atlantoje (114 mln.). Gyvenamųjų namų statyba

gegu�ės mėnesį suma�ėjo 2 %, iki 271,8 mlrd. JAV dolerių. Individualių namų statybos

augimo tempas gegu�ės mėnesi buvo 20 % procentų ma�esnis negu visų 2006 metų mėnesių

vidurkis. Geografi�kai galima i�reik�ti tokia 2007 metų sausio - gegu�ės mėnesio statybų

apyvartos poziciją: Centrinė vakarinė dalis - �emyn 9 %, Pietinė centralinė ir �iaurinė rytinė

dalys �emyn po 11 %, Pietinė Atlantikos dalis �emyn 17 % ir Vakarai �emyn 23 % [12].

�Highrise Concrete Systems inc.� kompanija naudoja savo gamybos

technologijoje tunelio formas. Tai greitai auganti kompanija, per pastaruosius a�tuonerius

metus apyvarta siekia 400 mln. JAV doleriu i� jų 150 mln. per paskutinius du metus.

Kompanija naudoja pa�angiausią slenkančių klojinių sistemų technologiją, kas leid�ia

�enkliai sutaupyti laiką ir pinigus, i�saugoti kokybei keliamus reikalavimus. Per dieną

kompanija įsipareigoja įrengti nuo 350 � 850 m2 grindų monolitinių konstrukcijų ploto. 2006

metais buvo pasiektas rekordas � 1500 m2 grindų ploto per diena. Technologija leid�ia įrengti

elektros ir vandentiekio tinklus pačioje konstrukcijoje, o pavir�ių kokybė leid�ia da�yti sienas

be papildomo apdirbimo. Be to konstrukcijų forma, plotas ir architektūra priklauso tik nuo

u�sakovo poreikių ir norų [13].

Monolitinė statyba Europoje. Jei 1996-2000 metais vidutinės bankų palūkanos

Baltijos �alyse buvo 10-15%, tai 2005 metais jos Lietuvoje tesiekė 4,53% (skolinantis litais),

Latvijoje 4,2% (skolinantis eurais) ir 5% (jei paskola imama latais), o Estijoje 3,2% (imant

paskolą kronomis). �iuo metu vidutinės bankų paskolų būstui palūkanų normos ES �alyse yra

did�iausios Vengrijoje (10%), Slovėnijoje(7,2%) ir Čekijoje (6%), o ma�iausios � Suomijoje,

Norvegijoje, Airijoje, �vedijoje ir Liuksemburge (3,2-3,5%) [14].

12

Nuo 1996 m. kainos Eurozonoje ūgtelėjo daugiau nei 30 proc., JAV � 50 proc.,

o D. Britanijoje � 115 proc. Kiek vėliau nekilnojamojo turto kar�tlige u�sikreti ir naujųjų ES

narių rinkos. (�r. 1 diagramą).

1 diagrama

Pastaraisiais metais atliktos įvairių �alių NT rinkų studijos aptiko perkaitimo

po�ymių D.Britanijoje (nustatyta, kad NT pervertintas 30-60 proc.), Airijoje (10-20 proc.) ir

Ispanijoje (24-31 proc.), tačiau kitose valstybėse � Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje,

Norvegijoje � kainų kilimas buvo paai�kintas fundamentaliais faktoriais. I� tiesų, pasaulyje

NT rinkos problematikai yra skiriama ypatingai daug dėmesio, nes istorija �ino daug liūdnų

pavyzd�ių. Garsiausias yra Japonijos nekilnojamojo turto rinkoje 1990 m. įvykęs lū�is, kai

nematytas auk�tumas pasiekusios kainos pradėjo judėti prie�inga linkme. Per 13 metų jos

suma�ėjo apie 80 proc., o padariniai �alies ekonomikai buvo itin skaudūs. Situacija naujųjų

ES narių NT rinkoje yra ypatinga: gyventojai palyginti neseniai gavo galimybę skolintis NT

įsigijimui. Be to tam, kad namų ūkiai ir įmonės įgytų pasitikėjimo bankų sistema, reikėjo

laiko. Todėl vertinant situaciją Baltijos �alių NT rinkose reikia atsi�velgti į labai trumpą

gyventojų kreditavimo istoriją. Be to, nereikia pamir�ti, kad �alių NT rinkos ilga laiką buvo

izoliuotos nuo u�sienio investuotojų, todėl Baltijos �alių integracija į ES davė papildomą

impulsą NT vertės augimui [15].

L Oficialios Jungtinės Karalystės statistikos duomenimis 2005 m., lyginant su

2004 m., statybos darbų apimtys Jungtinėje Karalystėje i�augo 4,5% ir siekė 107 mlrd.svarų.

Pagal sukuriamą vertę did�iausią dalį sudaro komercinės paskirties objektų statyba, po to seka

namų statyba (neskaitant remonto darbų) [16].

13

Monolitinė statyba Lietuvoje. Pasaulinių auk�tybinių statybų atgarsiai Lietuvą

pasiekė nelabai seniai. Mūsų �alyje dėl savitos architektūrinės i�rai�kos �i naujiena buvo

priimta su deramu susidomėjimu. Kaip pavyzd�ius galima paminėti naująjį Klaipėdos

gyvenamųjų namų mikrorajoną (bendras gyvenamasis plotas � apie 147 tūkst. m²), kuriame

vyraus novatori�ka ir stilinga architektūra. �io subalansuotos infrastruktūros kvartalo statybai

bus panaudoti moderniausi in�ineriniai, konstrukciniai ir technologiniai sprendimai.

Gandrali�kėse bus naudojama vidutinio auk�čio ir daugiaauk�tė monolitinė statyba.

Laikančioji konstrukcija − monolitinė, tad tai bus visi�kai monolitinės statybos objektas.

Suprojektuoti pastatai gana auk�ti � juos jau dabar galima pavadinti lietuvi�kais dangorai�iais.

Vilniuje, Savanorių prospekto ir S. Konarskio gatvės sankirtoje, statomas presti�inis

komercinis, administracinis ir apartamentų centras �Helios City�. �is dangorai�is įvardijamas

kaip vizualinė ir simbolinė riba tarp senojo, istorinio Vilniaus ir naujojo, XX a. antrojoje

pusėje pradėto statyti miesto [5].

Lietuva yra viena i� nedaugelio ES �alių, kur nekilnojamasis turtas perkamas dar

jam esant nesukurtam � t.y. pirkėjai prisiima ir riziką, jog negavus reikalingų leidimų ar dėl

kitų trukd�ių nepastačius jų nusipirkto būsto, negavus leidimo jo eksploatuoti, realaus

nekilnojamojo turto jie neturės. Pana�ios praktikos i� ES �alių laikosi tik Vengrija, Latvija,

Slovėnija. Estijoje �monės gali įsigyti tik pastatytą ir leid�iamą eksploatuoti namą, butą ar

kitą nekilnojamąjį turtą. ES �alyse � senbuvėse įstatymai taip pat leid�ia įsigyti tik jau

įregistruotą, sukurtą nekilnojamąjį turtą, kuriam sukurti yra gauti visi reikalingi leidimai [17].

2006 m. �alies statybos įmonės atliko statybos-montavimo darbų u� 7,88 mlrd.

Lt (21,1 proc. daugiau negu 2005 m.). Įgyvendinti 76 daugiabučių namų modernizavimo

investicijų projektai, kurių vertė 14 mln. Lt (i� jų 3 mln. Lt - valstybės biud�eto lė�os),

patvirtinti 232 investicijų projektai ( 2005 m. � 54), kuriems įgyvendinti numatyti 85 mln. Lt

(i� jų 21 mln. Lt - valstybės biud�eto lė�os) [18].

Lietuvos statybų bendrovės per pirmąjį 2007 ketvirtį atliko darbų daugiau kaip

u� 1.6 mlrd. litų. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Dauguma

statybinių darbų buvo naujos statybos. Daugiausia pastatyta negyvenamų statinių - 49 %,

gyvenamųjų namų pastatyta 27 %, in�inerinių statinių - 24 %. Daugiausia butų pastatyta

Vilniaus apskrityje - 1454, Kauno ir Klaipėdos apskrityse - ma�daug po 300. Vilniaus ir

Klaipėdos apskrityse dauguma butų yra daugiabučiuose namuose, Kauno apskrityje tokių

butų yra 53 %. Vienas daugiabutis pastatytas �iaulių apskrityje. Kitose apskrityse daugiau

buvo statomi 1 - 2 butų namai [19].

14

I� viso per 2006 metus �alies statybos įmonės atliko statybos montavimo darbų

u� 7 877 275,0 tūkst. Lt. Palyginus su 2005 metų rezultatais, atliktų statybos darbų apimtys

padidėjo 21,1% [20].

�alies teritorijoje atliktų statybos darbų apimtys per 2006 metų sausio - gruod�io

mėnesius siekė 7 809 399,0 tūkst. Lt, kas 21,4% vir�ijo 2005 metais atliktų statybos darbų

apimtis. Į gyvenamųjų pastatų statybą per 2006 metų sausio � gruod�io mėnesius buvo

investuota 1 843 041,0 tūkst. Lt., o tai 20,7 % daugiau, negu per tą patį 2005 metų laikotarpį.

�ių investicijų lyginamasis svoris sudarė 12,2 % nuo visų investicijų į statybą [20].

Monolitinės statybos technologija visu pirma priklauso nuo klojinių. Klojiniai �

elementų ir detalių bendra konstrukcija, skirta suteikti tinkamas formas monolitinėms ir

gel�betoninėms konstrukcijoms. Betoniniai konstrukciniai karkasiniai darbai auk�tybinės

statybos pastatuose ir klojinių efektyvumas tobulėja, o �is pagerėjimas gali paspartinti

konstrukcijų įrengimą ir suma�inti kainą, įskaitant naudą statybų metu. Bet tradicinės klojinių

sistemos turi keletą problemų, tokių kaip darbo intensyvumas ir ilgaperiodi�kumas.

Konstrukcijų produktyvumas, statybų grafikų paspartinimas lemia reik�mingą, bendrą

konstrukcijų kainą. [21].

Klojiniai leid�ia kelti i�kart vidinės sienas ir perdangas, įvairias pagal auk�tį, ilgį

ir plotį. Lieka tik pastatyti i�orinės sienas. Klojinių parinkimas priklauso nuo betonuojamų

konstrukcijų ar statinių geometrinių matmenų, priimtos technologijos ir oro sąlygų santykio.

Klojiniai sąlyginai klasifikuojami pagal įvairius kriterijus:

• Panaudojimo sritį � sienoms, perdangoms, kolonoms, liftų �achtoms ir t. t.

• Konstrukcinius ypatumus � sijiniai arba rėminiai;

• Specialiąją paskirtį � apvalių sienų su keičiamu radiusu, perstatomi,

tuneliams, vienpusė ir t. t.

Klojinių sistemos sąlyginai klasifikuojami į tokias grupes:

• sieninė horizontaliems pavir�iams;

• sieninė vertikaliems pavir�iams;

• sieninė �judanti�(slenkanti);

• apvalioms, pusiau apvalioms konstrukcijoms;

• stačiakampėms ir kvadratinėms konstrukcijoms.

Taip pat yra universalieji klojiniai, skirti tiek horizontaliems, taip ir vertikaliems

pavir�iams, nors toki daugiafunkcinį sprendimą palaiko ne visi gamintojai. Būtina atsiminti

klojinių sistemų identi�kumą, gamintojų specifinius sujungimus, elementus ir kitus niuansus

[21].

15

Kai u�sibrė�iama siekti formos įvairovės ar statinio vientisumo, akivaizdų

prana�umą įgyja monolitinės gel�betonio konstrukcijos. �iuo atveju surenkamojo gel�betonio

minusas − nepakankamas paslankumas. Visi surenkamieji elementai turi daug jungčių

(suvirinimo detalės, siūlės ir kiti tarpiniai dalykai), surenkamai plok�tei reikia sijų: jei anga

didelė, sija auk�ta, o jei tai salė, jos viduryje atsiradusios auk�tos sijos gadina vaizdą, ma�ina

auk�tį. Surenkamuosiuose pastatuose sunku įrengti ventiliacijos sistemas, rėmsijos ir sijos

suma�ina lubų auk�tį. Monolite nėra jokių sijų, sandūrų − viskas vientisa ir esteti�ka.

Pakankamai kvalifikuotai įrengtos gel�betonio konstrukcijos gali tapti interjero dalimi ar net

būti naudojamos kaip baigtinis interjeras [5].

Klojinių gamybos lyderiai pasaulinės monolitinės statybos at�vilgiu yra Peri,

Doka, Mivan ir Hunnebeck. �Westag&Getalit AG� klijuotos faneros pionieriai Europoje nuo

1917 metų. Gamyba apima trylika įvairių klojinių faneros padengimų, taip pat ypač didelius

klojinių skydus, naudojamus Europos statybos aik�telėse daugiau negu penkiasde�imt metų,

įprastas klojinių sistemas ir didelę įvairovę surenkamųjų konstrukcijų klojinių [22].

PERI įkurta 1969 metais, �iuo metu gamybiniai plotai siekia 340 000 m2. Metinė

apyvarta siekia 910 mln. eurų, įmonė siūlo dvide�imt įvairių klojinių sistemų ir yra viena i�

stambiausių klojinių gamybos įmonių pasaulyje [23].

MEVA įkurta 1970 metais, pagrindinė kompanijos sritis � klojinių sistemų

gamyba. Labai didelis sistemų asortimentas ir kokybė i�vedė kompaniją į pasaulinę rinką

[24].

HUNNEBECK nuo 1971 metų, esant didelei naujų būtų paklausai, gamina ir

naudoja unifikuotą slenkančių klojinių sistemą. Nuo to laiko kompanija i�augo ir dabar

gamina įvairios paskirties klojinių sistemas [25].

DOKA - pirmaujanti klojinių sistemų gaminimo kompanija, įkurta 1868 metais.

Kompanijos apyvarta 2005 metais buvo 724 mln. eurų. Kompanija turi daugiau negu �imtą

atstovybių visame pasaulyje [26].

Mivan kompanijos klojinių sistemos yra vieni i� geriausių �iuolaikinių

daugiafunkcinių sistemų, pritaikytų kaip ma�aauk�čių, taip ir daugiaauk�čių pastatų statybai.

Sistemos specialiai sukonstruotos greitam įvairių konstrukcijų įrengimui vienu metu [27].

Antra monolito sudedamoji dalis yra betonas. Kaip ir akmuo ar medis, jis

tarnauja �monijai kaip patikima statybos med�iaga jau daugelį �imtmečių. Betonas �

med�iaga, statybose naudota dar prie� mūsų erą ir iki �iol i�likusi kaip viena svarbiausių

statybinių �aliavų. Pagal vartojimą, apimtis sudaro daugiau negu 6 mlrd. t kasmet. Bet, kaip ir

kiekviena med�iaga, jis turi trūkumų, pvz., sudėtinga gamybos technologija, gaminių

pavir�iaus kokybė ir didelis svoris. Betono ir konstrukcijų perspektyvas ir su jomis susijusių

16

problemų sprendimus tyria specializuotos tarptautinės organizacijos, i� jų galima i�skirti ACI

(Amerikos betono institutą), FIB (Tarptautinę konstrukcinio betono federacija), RILEM

(Tarptautinė statybinių med�iagų, sistemų ir konstrukcijų laboratorijų ir ekspertų sąjungą),

ERMCO (Europieti�ką prekybinio betono organizaciją), BIBM (Surenkamoji gel�betonio

gamintojų biurą). �iandien betonui keliami ne tik grie�ti techniniai, bet ir auk�ti estetiniai

reikalavimai, kuriems įgyvendinti itin didelės įtakos turi klojiniai, betono konstrukcijai

suteikiantys formą. Tarp ypatingai svarbių XX am�iaus atradimų betono technologijų srityje

galima i�skirti savaime susitankinantį betoną. Sukurta prie� 16 metų Tokijo universitete,

med�iaga įgavo savo unikalias savybes dėl ypatingų priedų akrilatų ir karboksilatų pagrindų

[28].

Unikalios gel�betonio savybės nulemia jo, kaip pagrindinės statybinės

med�iagos panaudojimą. Betonas yra perdirbama med�iaga, kurią galima suvartoti antriniam

naudojimui, ir tai daro ją dar įdomesnę statybos po�iūriu. Griovimo ir perdirbimo

technologijos yra pakankamai i�vystytos. Be to gel�betoninės konstrukcijos yra atsparios

seisminiam bei gaisro poveikiui. Kasmetinė betono gamyba vir�ija 4 mlrd. m3, o ekonominiu

po�iūriu jo gamyba reikalauja daug ma�esnių sąnaudų negu stiklo ar plastmasės gamyba.

Perspektyvoje yra numatoma naudoti modifikuojančias med�iagas, priartinančias betono

savybes prie metalo, keramikos ir polimerų savybių [29].

Viso pasaulio mokslininkai sprend�ia betono charakteristikų gerinimo

problemas, viena i� jų yra betono kietėjimas. �iuo metu egzistuoja trys betono kietėjimo

paspartinimo metodai: cheminių priedų, greitinančių kietėjimą, naudojimas; gaminių i�

betono apdirbimas �ilumos ir drėgmės aplinkoje; greitai kietėjančio cemento naudojimas.

Tačiau cheminiai priedai, t.y. chloridai, nitratai ir nitritai yra u�drausti vokiečių standarto DIN

1045, dėl korozijos poveikio armatūros gaminiams. Pagal Vokietijos standartą DIN 18998 kai

kurie formiatai gali būti naudojami kaip betono kietėjimo greitikliai, tačiau i� anksto

įtemptojo gel�betonio gamyboje jie u�drausti. �ilumos bei drėgmės aplinkoje apdirbamo

betono kietėjimas yra spartesnis, tačiau tam reikia specialios įrangos, kuri dar turi būti

aprūpiname energijos �altiniais. Viena i� Vokietijos įmonės pristato savo greitai kietėjantį

cementą Fastcrete® plus, kuris skirtas surenkamų betoninių konstrukcijų bei gel�betonio

gamybai. Jo savybės tenkina tokius reikalavimus: stiprumas - po 6 val. - ne ma�iau kaip 15

MPa; cementas neturi įtakos betono ilgaam�i�kumui; betono mi�inių klojamumas - ne ma�iau

kaip 45 min; cemento naudojimas, neatsi�velgiant į auk�tą produkto kainą, ekonomi�kai

pagristas. Pagal DIN EN 206-1/DIN1045-2 standartą, betonas su greitai kietėjančiu cementu

Fastcrete® plus gali būti naudojamas įvairių poveikių aplinkose, be to, jo ilgaam�i�kumas yra

prilyginamas paprasto betono ilgaam�i�kumui [30].

17

Ne paslaptis, kad plieno ir gel�betonio mechaninės savybės glaud�iai susiję su

temperatūros poveikiu. Mechaninės gel�betoninio plieno ypatybės buvo tiriamos veikiant

auk�tos temperatūros. Buvo naudojami S420 10, 16 ir 20 plieno strypai, įmontuoti į

cemento skiedinį ir teisingų matmenų cemento skiedinio bandiniai buvo atskirai veikiami 20,

100, 200, 300, 500, 800 ir 950 °C temperatūros 3 valandas. Cemento skiedinys buvo

paruo�tas naudojant CEM I 42.5 N cementą ir smėlio dulkės. Tempimo testai betono

stiprumui, buvo įvykdyti su atau�intais pavyzd�iais, ir trijų skirtingų armavimų rezultatuose

nustatyti takumo ribos, kritinės apkrovos ir tampriosios deformacijos svyravimai. 25 mm

betono apsauginis sluoksnis suteikia apsaugą prie� auk�tą temperatūrą iki 400 °C. Įkaitintas

neapsaugotas paprastas plienas, ir plienas su 25 mm betono apsauginiu sluoksniu turi tas

pačias savybes, kai armavimo plienas yra įkaitintas iki 250 °C vir� paprasto plieno ribinės

temperatūros [32].

Taip pat į betono charakteristikų tyrimus įeina ir jo struktūros analizavimas.

Mokslas, tiriantis nanostruktūrą ir technologiją, apima plačiąją tyrimų sritį. Joje kontaktuoja

įvairios �inių sritys ir kuri paskutinių metų sparčiai vystosi. Idealios nano - valdymui ir

savybių kontrolei med�iagos yra betonai - sudėtinga, i� dalies esanti nano lygyje struktūra,

jungianti cemento hydratines fazes su 1 - 100 nm. dalelių dyd�iu, u�pildus ir priedus.

Cementinę te�lą, kuri yra ri�anti daugelyje i� med�iagų, i� esmės sudaro sumai�yti su

vandeniu portlandcemenčiai. Cementinėje te�loje dominuoja kalcio hidrosilikatai (C-S-H),

taip pat į sudėtį įeina kalcio hidroksidas (CH), etringitas (AFt), monosulfatas (AFm) ir

nedileli kiekiai kitų jungiamųjų, tokių kaip hydrogranatas ir kt. Įvairių hydratinių sujungimų

turinys hidratacijos metu keičiasi, o struktūra pereina nuo nanolygio iki mikrolygio,

atitinkančio cementinių dalelių dydį. Dėl to labai svarbūs yra nanolygio tyrimai, kurie padėtų

suprasti hidratacijos procesą [31].

Energijos ekonomijos klausimai yra vieni i� pagrindinių dabartiniams

gyvenamiesiems ir pramoniniams statiniams, tarp jų taip pat didelis interesas lengvoms

statybinėms med�iagoms su geromis fizinėmis ir �iluminėmis savybėmis, kurie atitinka

naujiems Europos standartų reikalavimams. Sienų optimizavimas remiasi baigtinio elemento

analizė, naujos tu�čiavidurės plytos matmenų ir vidutinės plytos masės bendro �iluminio

efektyvumo ir ekvivalenti�ko �iluminio laidumo vidurkiu santykiais. Svarbiausi kintamieji,

darantys įtaką �iluminiam sienų laidumui, priklauso nuo betono u�pildų ir vandens/cemento

santykio ypatybių. Sprend�iami ir nagrinėjami įvairus variantai, susiję su blokelių

matmenimis ir techninėmis savybėmis. Med�iagų ir technologijų kūrimas, leid�iantis taupiai

naudoti energijos ir gamtos �altinius, o taip pat konkuruoti su esamomis technologijomis yra

�iuolaiki�kos statybos prioritetas. [7]

18

Statyboje i� polistireno putplasčio blokelių dera naujos technologijos ir

tradiciniai, patikrinti sprendimai. Statybos technologiją galima sėkmingai naudoti bet kokiems

pastatams, tai elementų kompleksas i� kietojo stiroporo, skirtas �iltų pastatų ir gyvenamųjų

namų statybai: iki 25 m auk�čio gyvenamiesiems namams; pramoninės paskirties objektams ir

sandėliams; rūsiams, �aldymo patalpoms bei dirbtuvėms; visuomeniniams objektams:

parduotuvėms, paviljonams, vaikų dar�eliams ir t.t. [32]

�iuo metu Lietuvoje galima įsigyti įvairiausių konstrukcijų putų polistireno

blokelių, gaminamų vietinių gamintojų ir importuojamų. Natūralu, kai klausiama apie �ių

blokelių kokybės kriterijus. Tokie kriterijai skirstomi į tris grupes: susiję su blokelių

med�iagos savybėmis, su blokelių forma ir konstrukcinėmis ypatybėmis bei technologiniai

kriterijai, lemiantys statybos darbų organizavimo specifiką. Pirmiausia dėmesys kreiptinas į

deklaruojamas (patvirtintas atitinkamais sertifikatais) jo savybes � tankį, �ilumos laidumo

klasę ir faktinį jo dydį, taip pat stiprumą gniu�dant ir lenkiant [33].

�i klojinių sistema suderinama su visais vidaus ar i�orės atitvarų apdailos būdais

- tinkavimu, apmurinimu keraminėmis ar kitokiomis plytomis, blokeliais, natūraliu ar

betoniniu akmeniu, apdailinimu lak�tinėmis apdailos med�iagomis ir t.t. Sistema SAM

netaikoma pastatų (statinių) ir atskirų konstrukcijų, kurias veiks auk�ta temperatūra, liepsna,

radiacinė spinduliuotė, agresyvios med�iagos, tiesioginės dinaminės apkrovos ir kiti su

portlandcementinio betono bei su polistireninio putplasčio eksploatacinėmis savybėmis

nesuderinami poveikiai, statyboje [34].

Statybinių technologijų pasirinkimas, u�tikrinančių konstrukcijose didelę

�iluminę var�ą bei geras �ilumos izoliacines savybes, statybos industrijos rinkoje gana didelis.

Tačiau ne visos technologijos garantuojančios didelę �iluminę var�ą pasi�ymi geromis

�ilumos akumuliacinėmis savybėmis, neretai pas mus pamir�tamomis ir atsiduriančiomis

antrame plane. Viena i� nedaugelio statybinių technologijų, puikiai derinanti savyje abi �ias

savybes yra skiedrų-cemento plok�čių sistema. Tai technologija, kurios pagrindą sudaro

med�io skiedrų-cemento plok�čių papildomai ap�iltinti liekamieji klojiniai u�pildomi betonu

[35].

Technologiniu ir ekonominiu at�vilgiu labai įdomūs yra konstrukcijų armavimo

variantai alternatyvūs armatūros naudojimui. Pagrindinė alternatyva yra fibra. Buvo atliktas

bandomasis tyrimas, bandomas sunkus betonas, sustiprintas hibridiniais pluo�tais (lenkto

plieno ir nemetalinio pluo�to kombinacija) iki 0.5 % nuo betono frakcijos apimties.

Mechaninės ypatybės, o būtent, gniu�dymo jėga, i�skirstyta tempimo jėga, lenkimo jėga ir

lenkimo momentas buvo nagrinėjami betonui, paruo�tam, naudojant skirtingas hibridinio

pluo�to kombinacijas � plieninis - polipropilenas, plieninis - poliesteris ir plieninis - stiklo.

19

Buvo nustatyta, kad pluo�to naudojimas padidino maksimalią ir minimalia apkrovos - įlinkių

kreivės sritį, sukeldamas atitinkamai lenkimo jėgos ir tamprumo padidėjimą. Apskritai

plieninių pluo�tų naudojimas daugiausia įtakuoja energijos absorbuojančiam mechanizmui

(tiltų veikimas), tuo tarpu, nemetaliniai pluo�tai pristabdo mikro-įtrūkimų sudarymą.

Palyginus hibridiniu pluo�tu armuotus gel�betonius, buvo nustatyta, kad plieninio-

polipropileno pluo�to armuoto betono lenkimo momentas buvo pana�us į betoną armuotą

plieniniu pluo�tu. Padidintas hibridinio pluo�to tinkamumas hibridinėse pluo�to sistemose (dėl

�emesnio nemetalinių pluo�tų tankumo), bei nemetalinių pluo�tų gebėjimo sujungti

konstrukcijų mikro-įtrūkimus yra siūlomas kaip mechaninių savybių kėlimo prie�astys [36].

Pluo�tai buvo naudojami nuo biblinių laikų trapių konstrukcinių elementų

sustiprinimui; pavyzd�iui �iaudas ir a�utas buvo sumai�yti su moliu, kad suformuotų plytas ir

grindis. �iuolaikinėje technologijoje, plieniniai pluo�tai buvo pirmą kartą pasiūlyti Romualdi

jo dviejuose straipsniuose 1963 ir 1964 metais, kaip i�sklaidytas sustiprinimas betonui. Nuo to

laiko, cemento pagrindu med�iagose i�sklaidytų pluo�tų sąvoka vystėsi �ymiai greičiau:

�imtai knygų ir straipsnių, daug disertacijų, o taip pat parai�kų statyboje ir civilinės statybos

struktūroje po visą pasaulį. Po daugiau negu keturiasde�imt metų, įdomu ap�velgti į dabartinę

�inių ir technologijų būklę. Pasiekimų ir trūkumų balansas yra tikrai teigiamas. Mūsų �inios,

pagrįstos teori�kais sprendimais ir bandomaisiais rezultatais, yra turtingos ir ganėtinai didelės.

Bandomieji metodai, kurie yra nukopijuoti nuo taip vadinamų didelio atsparumo mi�inių yra

labai efektyvūs. Tačiau, praktinės parai�kos nėra taip gausios, kai buvo laukta prad�ioje, tai

susiję su plėtra ne tiksliai nuspėtomis kryptimis. Praktiniam pritaikymui statyboje daugiausiai

trukdo nepakankamas aktualių standartų i�sivystymas, pagrįstų eksploatacinių savybių

sąvokomis. Taip pat turi būti pripa�inta, kad armavimo pluo�tas ir susijusių technologinių

operacijų kaina yra tikrai kliūtis technologijos naudojimui eilinėse konstrukcijose [35].

Statybos planavimas yra pagrindinė ir daug jėgų bei įgūd�ių ir praktikos

reikalaujanti veikla. Planavimas apima technologijos parinkimą, darbo u�duočių tikslų

apibrė�imą, reikiamų resursų įvertinimą, individualių u�duočių tęstinumą ir bet kokių sąveikų

tarp skirtingų darbo u�duočių identifikavimą. Geras statybos planas yra pagrindas planuojant

finansinius srautus ir darbų grafiką.

Statybos ir technologijos parinkimo metodas. Kaip ir tam tikrų alternatyvų

planavimas projektavimo stadijoje, tikslios technologijos ir statybos metodai yra da�nai

blogai struktūrizuoti, nors jie ir yra kritiniai projekto sėkmės formulės komponentai.

Alternatyvių technologijų ir metodų parinkimo metu gali tekti sudaryti netgi keletą

alternatyvių planų, grind�iamų alternatyvių technologijų bei metodų panaudojimo

20

prielaidomis. Kai visas statybos planas yra sudarytas, reikia per�iūrėti alternatyvių parinkimų

įtaką statybos i�laidoms laikui ir patikimumui. [37]

Darbo u�duočių apibrė�imas. Be to, kaip ir technologijos ir pagrindinio

metodo parinkimo metu, lygiagrečiai reikia nustatyti įvairias darbo u�duotis, kurios turės būti

atliekamos įgyvendinant projektą. �ios darbų u�duotys leid�ia planuoti statybos veiklą kartu

su reikiamų resursų numatymu kiekvienam atliekamam darbui ir nuoseklios darbo eigos bei

prioritetų sudarymu. Terminai �u�duotis� ir �veikla� yra statyboje vartojami vieną keičiant

kitu, norint nurodyti specifinius apibrė�tus darbus. Darbo jėgos arba gamybos terminai

planuojant projektą būtų vadinami �darbas� ir �operacija� atitinkamai. [37]

Vertinant pasiūlymus pagal kainos kriterijus, statytojas turėtų palyginti gautus

pasiūlymus su skaičiuojamąja statybos kaina. Kad gautus pasiūlymus būtų įmanoma palyginti

tarpusavyje, i�teklių poreikio �iniara�čiuose apskaičiuotos sąnaudos yra įkainojamos pagal

vieningas skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijas. Normatyvinės sąnaudos - tai

techniniu, apskaičiavimo bei ekspertiniu būdu įvertinta vidutinė darbo ir mechanizmų

panaudojimo trukmė, med�iagų kiekiai. Normatyvinės sąnaudos apskaičiuojamos

technologi�kai apibrė�tam darbo vienetui ir i�rei�kiamos fiziniais matavimo vienetais.

Skaičiuojamoji statybos kaina - tai i� anksto pagal i�teklių poreikio �iniara�čius bei i�teklių

skaičiuojamąsias kainas, rekomenduojamus ekonominius rodiklius bei bendrąsias kainos

skaičiavimo taisykles, apskaičiuota i�laidų suma, reikalinga statinio projektui parengti bei

įgyvendinti. Kainos turėtų būti analizuojamos pagal keletą techninius sprendimus ir

palyginamos jų realizavimo kainos. Analizuojant kainą tikslinga atkreipti dėmesį ir į jos

struktūrą, t.y. �inoti kokią kainos dalį sudaro numatomos i�laidos med�iagoms, kokią dalį

sudaro darbo u�mokesčio i�laidos, ir kokios gali būti kitos i�laidos, įvertinti kainos sudėtinių

dalių kitimo prognozę, pirkimų lengvatų taikymo galimybes, mokesčių lengvatas. �inodamas

statybos kainos struktūrą bei jos apskaičiavimo tvarką, statytojas turėtų priimti sprendimą dėl

kai kurių darbų atlikimo ūkio būdu arba dėl savaranki�ko med�iagų pirkimo bei pateikimo

rangovui, tuo sutaupydamas dalį lė�ų [37].

Statybos kainą pagal savo struktūrą galima paskirstyti taip: darbo apmokėjimas

(kainoje sudaro apie 12 %), med�iagų vertė (49.0 %), ma�inų bei mechanizmų eksploatavimo

vertė (2.0 %), pridėtinės i�laidos (8.4 %), socialinio draudimo i�laidos (3.6 %), kitos i�laidos

(2 %), pelnas (7.7 %), pridėtinė vertė (15.3 %) [37].

21

3. KLOJINIŲ SISTEMŲ ANALIZĖ Klojinių sistemos � sudėtingos konstrukcijos, reikalaujančios techninio

palaikymo, programinės įrangos pagalbos, o taip pat kvalifikuoto personalo darbui su jais.

Parenkant klojinių sistemą, būtina atsi�velgti į:

• Sistemos kompleksi�kumas. Plati gaminių nomenklatūra, įeinančiu į

sistemą, leid�ia kurti įvairių matmenų ir formų konstrukcijas, nuo ma�ų

statinių iki kompleksų;

• elementų, sujungimų ir u�raktų lengvas, greitas ir saugus montavimas.

Nuo jų priklauso pavir�ių kokybė;

• programinė įranga, padedanti i�dėstyti klojinius, sudaryti tikslias

specifikacijas ir sąnaudas;

• personalo apmokymas;

• galimybė i�nuomoti. Daugelis stambių įmonių i�nuomoja klojinių

sistemas, tai leid�ia i�bandyti tas sistemas prie� pirkimą.

Surenkamosios � i�renkamosios klojinių sistemos. Tokios sistemos turi atitikti

leistinų konstruktyvinio stiprumo apkrovų, patikimumo ir ilgaam�i�kumo reikalavimams,

turėti auk�tas mechanines savybes. Med�iagos, naudojamos klojinių gamybai, apsprend�ia jų

techninės charakteristikas ir kainą. Pagal konstrukciją klojiniai da�niausiai skirstomi į

rėminius ir sijinius.

Rėminė sistema apjungia karkasinius skydus, ramstimo ir sujungimo elementus.

Esant reikalui naudojami kampiniai elementai. Karkasiniai skydai sudaromi i� laikančio

metalinio(plienas, aliuminis) rėmo, standumo briaunų ir klojinių skydo (daugiasluoksnė

klijuota fanera).

Sijine sistema apjungia sijas, skydus, sujungimo, ramstimo elementus, rėmsijas,

pastolius betonavimui. Sija � dvitėjis i� medienos, yra sistemos pagrindas.

Tunelinė sistema � pagrindinis elementas yra sekcija i� vieno horizontalaus ir

vieno vertikalaus panėlio. Skirta tipinėms konstrukcijoms, montuojamos su kranu.

Nenuimamų klojinių sistemos. �ios sistemos yra hibridas tarp monolitinės

statybos ir statybos i� tu�čiavidurių blokų arba panėlių. Statybinės konstrukcijos elementai yra

formuojami i� klojinių, kurie paskui u�pilami betonu, o po jo sustingimo nenuimami, o tampa

sienos dalimi, atlikdami dekoratyvines arba �iltinimo funkcijas. Dauguma sistemų turi auk�čio

apribojimą � 25 auk�tai. Panėlis gaminamas specializuotose gamyklose: tarp panėlių,

atsi�velgiant į laikančios galios reikalavimus, įstatoma armatūra, pagal projektą montuojami

in�inieriniai tinklai, visi elementai turi pavir�ių, pilnai paruo�tą apdailos darbams. Pagrindinis

privalumas � nedidelė gaminių masė, nesunki technologija ir galimybė statyti be sunkios

22

technikos pagalbos. Minusai � ma�a laikančioji galia, ma�as ugnies atsparumas,

architektūriniams elementams reikalingi įvairių rū�ių blokai.

Galima i�skirti dvi pagrindines nenuimamų klojinių sistemų rū�ys:

a) gana dideli tu�čiaviduri blokai, i� kuriu montuojamos sienos ir perdangos, po to

u�pilamos betonu. Blokai gaminami i� polistirolo, med�io � cemento skiedinio,

keramzito, �lakų. Taip betoninis branduolys aprūpina konstrukcijos standumą, o lengvi

blokai � reikiama �iluminę var�ą;

b) specialus skydai, i� kurių renkami sienų ir perdangų klojiniai. Tarpai u�pilami betonu,

keramzitbetoniu arba putbetoniu. Toliau klojinių skydai nenuimami, o paruo�iami

apdailos darbams. Skydams gaminti naudojami stiklofibrobetonas, presuota plau�ų �

cementinis panėlis, putupolistirolis. Da�nai gamina dviejų sluoksnių �ių med�iagų

kombinacijas.

Nenuimamų klojinių sistemos i� putų polistirolo. Pagrindiniu privalumu laikoma galimybė

statyti daugiasluoksnes reikiamos �iluminės var�os konstrukcijas, per viena technologinį

ciklą. Gauta konstrukcija � gel�betonis i� abejų pusių padengtas �ilumos izoliacijos

sluoksniais, taip pat turi gerą garso izoliaciją. Elementai yra blokai ir panėliai.

Nenuimamų klojinių sistemos i� klijuotos faneros. Sieniniai didelių matmenų elementai i�

DSP susiri�a tarpusavyje per atitinkamus atstumus X- ir Y- formos metaliniais arba

polimeriniais profiliais. I� DSP gaminami visi sieniniai, lubiniai ir specialieji elementai.

Statybinių - fizinių apkrovų zonose naudojamos karkasiniai panėliai CSP. Tokių panėlių

pavir�ius turi gerą sukibimą su bet kokiomis apdailos sudėtimis, puikią garso absorbciją,

auk�tą ugneatsparumą, gerai apdirbama, ekologi�kai �vari, nepūva ir nei�sipučia.

Sujungimai tarp klojinių elementų turi būti projektuojami taip, kad sistemos karkasas

atlaikytų auk�tas lenkimo, gniu�dymo ir tempimo apkrovas. Vienas i� pagrindinių sistemos

privalumų yra montavimo, naudojant paprasčiausius įrankius ir minimalų sujungimo elementų

skaičių galimybė, kad gauti projektinę konstrukcijos standumą.

23

4. MONOLITINĖS STATYBOS TECHNOLOGIJŲ ANALIZĖ Ap�valgoje buvo pateiktas monolitinės statybos klojinių apra�ymas. Bet

kiekvienos rū�ies klojinių parinkimą lemia daugelis faktorių. Nors Lietuvoje ir egzistuoja

auk�tybinis statybos poreikis, bet kol kas retai statomi ne auk�tesni negu 25 auk�tų pastatai,

taigi visos klojinių rū�ys atitinka tokius reikalavimus. Kad apimčiau daugiau įvairių

gamintojų sistemų, i�nagrinėsiu perdangų ir sienų monolitinės statybos technologijas.

4.1. Perdangų statybos technologijų analizė Pavyzd�iui, reikia i�betonuoti 1 m2 perdangos. Kiekvienas statybos procesas

prasideda nuo problemos nagrinėjimo: kuo i�samiau in�inierius ar vadovas i�nagrinės skirtą

u�duotį, tuo lengviau bus suvaldyti procesą, i�laikyti terminus.

I�kyla klausimai:

1. Perdangos konfigūracija, auk�tis, storis, pavir�iams keliami reikalavimai;

2. Betono klasė, naudojami priedai, betonavimo sąlygos, teikimo problemos, betonavimo

trukmė, technologinės pertraukos poreikis, betono prie�iūra;

3. Armavimas, armatūros klasės, stiprinimo zonos, apsauginio sluoksnio sudarymas,

ri�imas, virinimas ar gatavų karkasų pristatymas, sandėliavimo vieta;

4. Klojinių parinkimas, surinkimo lengvumas ir laikas, sandėliavimo vieta, padavimas į

vietą, klojinių apyvarta, poreikis, technologinės pertraukos įvertinimas;

5. Darbininkų, tarp jų kvalifikuotų specialistų, poreikis.

I�nagrinėsiu perdangos surinkimą i� sunkių, lengvų bei alternatyvių klojinių sistemų.

Auk�to standartinis auk�tis � 3 m, perdangos storis � 24 cm.

24

! 4.1.1. Sunkios klojinių sistemos: sijų � atramų sistemos.

4.1.1.1 pav. Sijų � atramų sistemos

4.1.1.1 lent. Sijų ir atramų i�dėstymas

Atstumas tarp pagrindinių atramų - В esant antraeilių

atramų tarpui - А, mm

Atstumas tarp antraeilių

atramų - С esant faneros

storiui - t , mm

Perdangos

storis,

mm A=1500 A=1750 A=2000 A=2250 A=2500 A=2750 A=3000 t=15 t=18 t=21

160 2370 2190 2050 1830 1650 1500 1370 370 450 500

180 2270 2100 1900 1690 1520 1370 1260 350 400 500

200 2180 2010 1750 1560 1410 1270 1170 350 400 450

220 2080 1850 1620 1430 1290 1170 1080 320 400 450

240 2020 1730 1520 1340 1200 1110 1010 320 400 450

260 1890 1630 1430 1250 1140 1030 950 310 370 450

25

4.1.1.2 pav. Atstumai tarp klojinių elementų

# �A�, Rusija: ant teleskopinių atramų, nedidelėms perdangų storiams. Pagrindinės

charakteristikos: Atramų auk�tis � 2,20 � 3,70 m; Leid�iamas perdangos storis - iki 26

cm; Klojinių apyvarta � 60-80 ciklų; Skydai � 0,15 � 0,21 cm storio trijų sluoksnių

presuota fanera, plotis � 0,50 m, ilgis � 1,50 � 2,00 m; Sijų ilgis nuo 2,50 � 4,50 m,

auk�tis 0,2 m, plotis 0,08 m [38].

# �B�, Rusija: Pagrindinės charakteristikos: Atramų auk�tis � 2,04 � 3,74 m; Leid�iamas

perdangos storis - iki 25 cm; Klojinių apyvarta � 80-100 ciklų; Skydai � 0,15 � 0,21 cm

storio trijų sluoksnių presuota fanera, plotis � 0,50 m, ilgis � 1,50 � 2,00 m; Sijų ilgis nuo

2,50 � 6,00 m, auk�tis 0,2 m, plotis 0,08 m [39].

# �C�, Baltarusija: Pagrindinės charakteristikos: Atramų auk�tis � 2,50 � 4,20 m;

Leid�iamas perdangos storis - iki 30 cm; Klojinių apyvarta � 80-100 ciklų; Skydai � 0,21

cm storio trijų sluoksnių presuota fanera, plotis � 0,50 m, ilgis � 1,50 � 2,00 m; Sijų ilgis

nuo 2,50 � 6,60 m, auk�tis 0,2 m, plotis 0,08 m [40].

# �D�, Austrija: teleskopinių atramų, medinių sijų, skydų ir nuleid�iamų galvučių

kombinacija � Dokaflex. Atraminė konstrukcija i� atramų ir galvučių. Pagrindinės

charakteristikos: Atramų auk�tis � 1,50 � 5,50 m; Leid�iamas perdangos storis - iki 40

cm; Klojinių apyvarta � 70-90 ciklų; Skydai � 0,21 � 0,27 cm storio trijų sluoksnių

presuota fanera, plotis � 0,50 m, ilgis � 1,50 � 2,50 m; Sijų ilgis nuo 1,25 � 5,90 m,

auk�tis 0,2 m, plotis 0,08 m [41].

# �E�, Vokietija: perdangoms naudojama MevaFlex sistema, ją sudaro klijuotos medinės

sijos, atraminės �akės, metalinės atramos, reguliuojamos pagal auk�tį ir trikojes.

Pagrindinės charakteristikos: Atramų auk�tis � 2,50 � 4,50 m; Leid�iamas perdangos

storis - iki 40 cm; Klojinių apyvarta � 70-90 ciklų; Skydai � 21 storio trijų sluoksnių

26

presuota fanera, plotis � 0,50 m, ilgis � 1,00 � 2,50 m arba 2,00 � 3,00 m ilgio ir 1,00 m

pločio.; Sijų ilgis nuo 2,45 � 5,90 m, auk�tis 0,2 m, plotis 0,08 m [42].

# �F�, Vokietija: teleskopinių atramų, medinių sijų, skydų ir nuleid�iamų galvučių sistema �

Variomax. Pagrindinės charakteristikos: Atramų auk�tis � 2,50 � 5,50 m; Leid�iamas

perdangos storis - iki 40 cm; Klojinių apyvarta � 70-90 ciklų; Skydai � 21 storio trijų

sluoksnių presuota fanera, plotis � 0,50 m, ilgis � 1,50 � 2,00 m; Sijų ilgis nuo 1,80 � 5,90

m, auk�tis 0,2 m, plotis 0,08 m [43].

# �G�, Vokietija: teleskopinių atramų, medinių sijų, skydų ir nuleid�iamų galvučių sistema

� Variomax. Pagrindinės charakteristikos: Atramų auk�tis � 2,60 � 5,50 m; Leid�iamas

perdangos storis - iki 40 cm; Klojinių apyvarta � 50-70 ciklų; Skydai � 21 cm storio trijų

sluoksnių presuota fanera, plotis � 0,50 m, ilgis � 1,50 � 2,00 m; Sijų ilgis nuo 1,90 � 5,90

m, auk�tis 0,2 m, plotis 0,08 m [44].

# �H�, Vokietija: H20 teleskopinių atramų, medinių sijų, skydų ir nuleid�iamų galvučių

sistema. Pagrindinės charakteristikos: Atramų auk�tis � 1,50 � 5,90 m; Leid�iamas

perdangos storis - iki 40 cm; Klojinių apyvarta � 70-90 ciklų; Skydai � 21 arba 22 cm

storio trijų sluoksnių presuota fanera, plotis � 0,50 m, ilgis � 1,00 � 2,50 m; Sijų ilgis nuo


# �I�, Vokietija: tipas D. Pagrindinės charakteristikos: Atramų auk�tis � 2,35 � 5,50 m;

Leid�iamas perdangos storis - iki 45 cm; Klojinių apyvarta � 100-120 ciklų; Skydai � 21

cm storio trijų sluoksnių presuota fanera, plotis � 1,25 m, ilgis � 2,50 m; Sijų ilgis nuo


# �J�, Lenkija: BS. Pagrindinės charakteristikos: Atramų auk�tis � 1,48 � 5,50 m;


storio trijų sluoksnių presuota fanera, plotis � 1,25 m, ilgis � 2,50 m; Sijų ilgis nuo 1,80 �

5,90 m, auk�tis 0,2 m, plotis 0,08 m [47].

# �K�, Italija: PL20. Pagrindinės charakteristikos: Atramų auk�tis � 1,50 � 4,70 m;

Leid�iamas perdangos storis - iki 30 cm; Klojinių apyvarta � 60-80 ciklų; Skydai � 0,15 -

21 cm storio trijų sluoksnių presuota fanera, plotis � 1,25 m, ilgis � 2,50 m; Sijų ilgis nuo


# �L�, Vokietija: DEC. Pagrindinės charakteristikos: Atramų auk�tis � 1,55 � 5,50 m;




# �M�, Italija: Goliaf. Pagrindinės charakteristikos: Atramų auk�tis � 2,90 � 5,90 m;


27



# �N�, Vokietija. Alternatyvi klojinių perdangos sistema, kurioje vietoj įprastų medinių sijų

H20 naudojamos aliumininės sijos. Privalumai: ypač lengvi sistemos elementai; labai

didelis apyvartumas - apie 500 ciklų; atsparumas įvairiems oro sąlygų pokyčiams;

nepa�eid�iami nuo nuolatinio metimo; perdirbama. Pagrindinės charakteristikos: Atramų

auk�tis � 1,70 � 5,50 m; Leid�iamas perdangos storis - iki 40 cm; Klojinių apyvarta �

400-550 ciklų; Skydai � 21 cm storio trijų sluoksnių presuota fanera, plotis � 0,50 m, ilgis

�2,00 m; Sijų ilgis nuo 2,40 � 5,90 m, auk�tis 0,2 m, plotis 0,08m[51].

28

4.1.1.2 lentelė. Sunkių perdangų klojinių sistemų suvestinė lentelė

Nr. Sistemos pavadinimas,

�alys

Atramų auk�tis, m

Max perdangos storis, mm

Klojinių apyvarta,

ciklai

Sijų ilgis, m Krano pagalba,

balai

Reikalingas ap�iltinimas,

balai

Reikalingas min

armavimas, kg/m2

Perdangos svoris,

h=24 cm kg/m2

Estetinis vaizdas,

balai

Nuomos kaina, Lt/m2*d

1 �A�, Rusija 2,20 � 3,70 26 60 - 80 2,50 � 4,50

2 �B�, Rusija 2,04 � 3,74 25 80 - 100 2,50 � 6,00

3 �C�, Baltarusija 2,50 � 4,20 30 80 - 100 2,50 � 6,60

4 �D�, Austrija 1,50 � 5,50 40 70 - 90 1,25 � 5,90

5 �E�, Vokietija 2,50 � 4,50 40 70 - 90 2,45 � 5,90

6 �F�, Vokietija 2,50 � 5,50 40 70 - 90 1,80 � 5,90

7 �G�, Vokietija 2,60 � 5,50 40 50 - 70 1,90 � 5,90

8 �H�, Vokietija 1,50 � 5,90 40 70 - 90 1,20 � 6,00

9 �I�, Vokietija 2,35 � 5,50 45 100 - 120 2,50 � 5,90

10 �J�, Lenkija 1,48 � 5,50 30 70 - 80 1,80 � 5,90

11 �K�, Italija 1,50 � 4,70 30 60-80 1,90 � 4,90

12 �L�, Vokietija 1,55 � 5,50 40 100-120 2,45 � 6,00

13 �M�, Italija 2,90 � 5,90 30 80-100 2,90 � 5,90

14 �N�, Vokietija 1,70 � 5,50 40 400-550 2,40 � 5,90

1

1

18

595

3

1,25

29

4.1.1.3 lentelė. Sunkių perdangų klojinių sistemų suvestinė

Sandėliavimas

Klojiniams ve�ti reikalingas sunkve�imis su priekaba, sandėliavimui ir

klojinių valymui reikalinga vieta statybos aik�telėje, ne ma�esnė kaip 20

m2, armatūros sandėliavimui reikia skirti apie 25 m2.

Darbininkų

poreikis

�monių poreikis: krano operatorius, darbų vykdytojas, strypuotojas,

brigadininkas, betonuotojai 4 kat.� 7 �m.

Mechanizmų ir

įrankių poreikis

Sunkve�imis su priekaba � klojinių pakrovimas ir atve�imas apie 200 Lt,

kranas � norma 2 ma�./val., 55 Lt/val. Kampinis �lifuoklis � 2 vnt.,

perforatorius � 1 vnt, lazerinis nivelyras - 1 vnt. Armatūros ri�iklis � 5

vnt. Betonavimo darbams įmanomi 2 variantai:

1) Su kranu � 37,30 Lt/m2:

a) PERI �Multiflex� sistemos klojiniai besijinių perdangų betonavimui

(N6-194) � 9,88 Lt/m2: Kranas - norma 0,02 (ma�./val.)/m2, 55 Lt/val., tai

sudaro 1,10 Lt/m2; Darbo sąnaudos - 0,60(�m./val.)/m2, 14,64 Lt/val., tai

sudaro 8,78 Lt/m2;

b) Perdangų armavimas dviguba armatūra, ri�ant atskirus 200/200 mm

�ingsniu strypus (N6-199-1) � 18 kg/m2 - 12,83 Lt/m2: Kranas - norma

0,0096 (ma�./val.)/m2, 55 Lt/val., tai sudaro 0,53 Lt/m2; Darbo sąnaudos -

0,84 (�m./val.)/m2, 14,64 Lt/val., tai sudaro 12,30 Lt/m2;

c) Besijinių perdangų betonavimas, teikiant betoną kranu (N6-219) �

14,59 Lt/m2: Kranas - norma 0,11 (ma�./val.)/m2, 55 Lt/val., tai sudaro

6,05 Lt/m2; Darbo sąnaudos - 0,63 (�m./val.)/m2, 13,56 Lt/val., tai sudaro

8,54 Lt/m2.

2) Su siurbliu (klojiniai ir armatūra su kranu) � 36,14 Lt/m2.

Besijinių perdangų betonavimas, teikiant betoną siurbliu (N6-220) � 13,43

Lt/m2: Betono siurblys - norma 0,035 (ma�./val.)/m2, 190 Lt/val., tai

sudaro 6,65 Lt/m2; Darbo sąnaudos - 0,50 (�m./val.)/m2, 13,56 Lt/val., tai

sudaro 6,78 Lt/m2.

Brigadą sudaro 8 �monės:

1. Armatūros tinklų ri�imas: min;4066,08

/53,0 === val�m

val�mT

2. Klojinių montavimas: min;5,4075,08

/6,0 === val�m

val�mT

3. Betonavimas:

30

Laikas,

reikalingas 1 m2

perdangos

įrengti

! Su kranu: min;5,4075,08

/60,0 === val�m

val�mT

! Su siurbliu: min;6,306,08

/48,0 === val�m

val�mT

I� viso reikia:

! Su kranu: T=13 min, darbo jėga kainos � 29,62 Lt/m2;

! Su siurbliu: T=12,1 min=12 min 6 sek, darbo jėga kainos

� 27,86 Lt/m2;

Med�iagos,

reikalingos

perdangai

įrengti

Klojiniai � 25 Lt/m2 per mėnesį, apytiksliai priimu, kad per mėnesį

susidaro 23 darbo dienos, vadinasi, i�eina 1,10 Lt/m2 per dieną. Armatūra:

priimu, kad armavimas bus dvigubu tinklu 200x200 i� i�ilginės AIII d=12

mm ir skersinės AIII d=12 mm armatūros. Vadinasi, reikalinga: AIII d=12

mm � 18 kg � 55,62 Lt (3090 Lt/t įskaitant ri�imo darbą ir vielą). Taigi

tinklo 1 m2 kaina yra 55,62 Lt. Klojinių tepalas 1 m2 apytiksliai sudaro

0,025 ltr � 0,15 Lt/m2 (5,80 Lt/ltr). Betonas C20/25 � 0,254 m3 � 48,26 Lt

(190 Lt/m3).

I�vados:

Vadinasi, kad įrengti 1 m2 sunkiosios perdangos klojinių sistemos, reikalinga:

1. sandėliavimo vieta apie 40 � 50 m2;

2. brigada i� 8 �monių su vidutinė 4 kat.;

3. bok�tinis kranas;

4. didelis armatūros kiekis;

5. technologinis klojinių montavimo � i�dėstymo planas;

6. technologinės pertraukos apie 14 dienų kiekvienam auk�tui, kas reikalauja didelį

klojinių kiekį (ma�iausiai trim auk�tams).

Laikas reikalingas 1 m2 montavimui � 12 min. Materialiniai poreikiai 1 m2 perdangos:

• Darbo jėga � 27,86 Lt;

• Kranas � 1,63 Lt;

• Siurblys � 6,65 Lt;

• Klojiniai � 1,25 Lt;

• Armatūra � 55,62 Lt;

• Betonas � 48,26 Lt.

I� viso: 141, 27 Lt/m2

31

! 4.1.2. Sunkios klojinių sistemos: stalų klojinių sistemos

4.1.2.1 pav. Stalų klojinių sistemos

�itų klojinių privalumai yra:

! didesnės leid�iamų apkrovų reik�mės;

! sulankstomos kojos palengvina transportavimą ir sandėliavimą;

! paprastumas ir montavimo greitis apsprend�ia �ių klojinių ekonomi�kumą

net prie ma�ų apyvartų;

! nereikalingas įstri�ainių tvirtinimas;

! leid�ia keisti auk�tį i� sumontuotos konstrukcijos apačios;

! galimybė po betonavimo palikti i�siki�usius stalus kaip pastolius.

32

# �D�, Austrija: teleskopinių atramų, medinių sijų, skydų ir nuleid�iamų galvučių vientisa

kombinacija � Dokamatic table. Pagrindinės charakteristikos: Atramų auk�tis � 1,50 �

7,00 m; Leid�iamas perdangos storis - iki 85 cm; Stalai � i�matavimai 4.0 x 2.0 m, 4.0 x

2.5 m, 5.0 x 2.0 m ir 5.0 x 2.5 m [52].

# �E�, Vokietija: perdangoms naudojama Meva SDT sistema. Pagrindinės charakteristikos:

Atramų auk�tis � 2,45 � 5,90 m; Leid�iamas perdangos storis - iki 85 cm; Stalai �

i�matavimai 4.0 x 2.5 m ir 5.0 x 2.5 m.

# �F�, Vokietija: Uniportal sistema. Pagrindinės charakteristikos: Atramų auk�tis � 2,50 �

6,00 m; Leid�iamas perdangos storis - iki 100 cm; Stalai � i�matavimai 4.0 x 2.0 m, 4.0

x 2.5 m, 5.0 x 2.0 m ir 5.0 x 2.5 m.

# �G�, Vokietija: KST sistema. Pagrindinės charakteristikos: Atramų auk�tis � 1,50 � 5,50

m; Leid�iamas perdangos storis - iki 45 cm; Stalai � i�matavimai 4.0 x 2.5 m ir 5.0 x 2.5

m.

# �O�, Prancūzija. �Lyre-Shaped� sistema. Pagrindinės charakteristikos: Atramų auk�tis �

2,15 � 5,00 m; Leid�iamas perdangos storis - iki 45 cm; Stalai � i�matavimai ilgis nuo 3

iki 10 m, plotis nuo 2 iki 4,65 m.

# �N�, Vokietija. Titan RT stalų sistema. Pagrindinės charakteristikos: Atramų auk�tis �

1,00 � 5,00 m; Leid�iamas perdangos storis - iki 45 cm; Stalai � i�matavimai ilgis nuo 5

iki 20 m, plotis nuo 3 iki 8,00 m.

33

4.1.2.1 lentelė. Sunkių perdangų klojinių sistemų � stalų suvestinė.


�alys

Atramų auk�tis, m

Max perdangos storis, mm

Stalų i�matavimai,

m

Krano pagalba,

+/-


+/-

Reikalingas min

armavimas, kg/m2

Perdangos svoris,

h=24 cm kg/m2

Estetinis vaizdas,

balai


1 �D�, Austrija 1,50 � 7,00 85 4.0 x 2.0 4.0 x 2.5 5.0 x 2.0 5.0 x 2.5

2 �E�, Vokietija 2,45 � 5,90 85 4.0 x 2.5 5.0 x 2.5

3 �F�, Vokietija 2,50 � 6,00 100 4.0 x 2.0 4.0 x 2.5 5.0 x 2.0 5.0 x 2.5

4 �G�, Vokietija 1,50 � 5,50 45 4.0 x 2.5 5.0 x 2.5

5 �O�, Prancūzija

2,15 � 5,00 45 3÷10 x 2÷4,65

6 �N�, Vokietija 1,00 � 5,00 45 5÷20 x 3÷8,0

+

+

18

595

3

1,50

34

4.1.2.2 lentelė. Sunkių perdangų klojinių sistemų � stalų suvestinė.

Sandėliavimas


klojinių valymui reikalinga vieta statybos aik�telėje ne ma�esne kaip 20

m2(vienas stalas � 2,50mx4,00m), armatūros sandėliavimui reikia skirti

apie 20 m2.

Darbininkų

poreikis



Mechanizmų ir

įrankių poreikis


kranas � norma 2 ma�./val., 55 Lt/val. Kampinis �lifuoklis � 2 vnt.,

perforatorius � 1 vnt., lazerinis nivelyras - 1 vnt. Armatūros ri�iklis � 5

vnt. Betonavimo darbams įmanomi 2 variantai:

1) Su kranu � 29,22 Lt/m2:

a) Perdangų armavimas dviguba armatūra, ri�ant atskirus 200/200 mm

�ingsniu strypus (N6-199-1) � 18 kg/m2 - 12,83 Lt/m2: Kranas - norma

0,0096 (ma�./val.)/m2, 55 Lt/val., tai sudaro 0,53 Lt/m2; Darbo sąnaudos -

0,84 (�m./val.)/m2, 14,64 Lt/val., tai sudaro 12,30 Lt/m2;

b) Klojinių stalų montavimas � 1,80 Lt/m2: norma 0,008 (ma�./val.)/m2,

55 Lt/val., tai sudaro 0,44 Lt/m2; 0,1(�m./val.)/m2, 13,56 Lt/val., tai

sudaro 1,36 Lt/m2;

c) Besijinių perdangų betonavimas, paduodant betoną kranu (N6-219) �

14,59 Lt/m2: Kranas - norma 0,11 (ma�./val.)/m2, 55 Lt/val., tai sudaro

6,05 Lt/m2; Darbo sąnaudos - 0,63 (�m./val.)/m2, 13,56 Lt/val., tai sudaro

8,54 Lt/m2.


Besijinių perdangų betonavimas, paduodant betoną siurbliu (N6-220) �

13,43 Lt/m2: Betono siurblys - norma 0,035 (ma�./val.)/m2, 190 Lt/val., tai

sudaro 6,65 Lt/m2; Darbo sąnaudos - 0,50 (�m./val.)/m2, 13,56 Lt/val., tai

sudaro 6,78 Lt/m2.


1. Armatūros tinklų ri�imas: min;4066,08

/53,0 === val�m

val�mT

2. Klojinių montavimas: min;1017,06

/1,0 === val�m

val�mT

3. Betonavimas:

35

Laikas,

reikalingas 1 m2

perdangos

įrengti

• Su kranu: min;93,30655,08

/524,0 === val�m

val�mT

• Su siurbliu: min;52,30586,08

/469,0 === val�m

val�mT

I� viso reikia:

• Su kranu: T=8,93 min=8 min 56 sek,

darbo jėga kainos � 22,20 Lt/m2;

• Su siurbliu: T=8,52 min=8 min 31 sek,


Med�iagos,

reikalingos

perdangai

įrengti

Klojiniai � 31 Lt/m2 į mėnesį: apytiksliai priimu, kad per mėnesį susidaro

23 darbo dienos, tai i�eina 1,35 Lt/m2 per dieną. Armatūra: priimu, kad

armavimas bus dvigubu tinklu 200x200 i� i�ilginės AIII d=12 mm ir

skersinės AIII d=12 mm armatūros. Vadinasi reikalinga: AIII d=12 mm �

18 kg � 55,62 Lt (3090 Lt/t įskaitant ri�imo darbą ir vielą). Taigi tinklo 1

m2 kaina yra 55,62 Lt. Klojinių tepalas 1 m2 apytiksliai sudaro 0,025 ltr �

0,15 Lt/m2 (5,80 Lt/ltr). Betonas C20/25 � 0,244 m3 � 46,28 Lt (190

Lt/m3).

I�vados:

Taigi kad sumontuoti 1 m2 sunkiosios perdangos stalų klojinių sistemos, reikalinga:

1. sandėliavimo vieta apie 30 - 40 m2;

2. brigada i� 6 �monių su vidutine 4 kat.;


4. didelis armatūros kiekis;

5. technologinės pertraukos apie 14 dienų kiekvienam auk�tui, kas reikalauja didelį

klojinių kiekį (ma�iausiai trim auk�tams).

Laikas reikalingas įrengimui � 8,5 min. Materialiniai poreikiai 1 m2 perdangos:




• Klojiniai � 1,50 Lt;

• Armatūra � 55,62 Lt;


I� viso: 131,46 Lt/m2

36

! 4.1.3. Lengvos perdangų įrengimo sistemos

4.1.3.1 pav. Lengvos perdangų įrengimo sistemos

Klojinių privalumai:

• montavimas be krano pagalbos;

• labai ma�as elementų svoris (nuo 4 kg/m2 iki 19 kg/m2);

• gera �iluminė var�a (nuo 3,55 Km2/W);

• gera garso izoliacija (nuo 40 dB);

• ma�esnės betono ir armatūros sąnaudos.

Pastaba: Klojinių plok�tės nelaiko perdangos apkrovų. Apkrovas laiko sijos, armatūros

karkasai ir monolitinė betoninė plok�tė.

37

# �P�, Lenkija. Polistirolo klojiniai. JAV ir ES �alyse liktinius polistirolo klojinius

statybininkai pradėjo naudoti prie� de�imt metų. Polistirolo klojiniai JS pagaminti i�

sunkiai degaus putų polistirolo, sutvirtinti dviem 0,8 m storio plieniniais profiliniais

elementais. Polistirolas, i� kurio pagaminta plok�tė - neutrali cheminė plastmasė,

nei�skirianti jokių vandenyje tirpstančių med�iagų, nesuyranti veikiant

mikroorganizmams ir nėra mikroorganizmų maitinimosi �altinis. Polistirolo plok�tės JS

naudojamos vietoj tradicinių klojinių, įrengiant monolitines perdangas, plok�tiems ir

nedidelio �laito stogams. Jos taip pat yra �ilumos bei garso izoliacinė med�iaga.

Polistirolo klojinių plok�tės nelaiko apkrovų, jas laiko sijos ir monolitinė betoninė plok�tė.

Konstrukcijos skaičiuojamos remiantis monolitinės statybos normomis. Perdanga - tai

briaunuota plok�tė, ne�antis elementas � sija.

Charakteristikos:

• �iluminė var�a R-3,55 K m2/W;

• �ilumos laidumas k-0,03 W/mK;

• garso izoliacija-40 dB;

• atstumas tarp atramų iki 10 m;

• stiprumas lenkimui-0,763 kNm;

• svoris - 4 kg/bm; 6,45 kg/m2.

JS yra skirtingų rū�ių. Kurią i� jų pasirinkti konkrečiam pastato perdengimui,

priklauso nuo atstumo tarp atramų. Maksimalus atstumas tarp sienų 10 m [58].

4.1.3.2 pav. JS perdangos pjūvis

Perdangos auk�tis su betonu 180 mm - 320 mm, perdangos svoris su betonu -

224 kg /m2, JS svoris - 4 kg / bm, max atstumas tarp atramų - 7,4 m.

4.1.3.3 pav. Perdangos pjūvis ir mazgai

38

Trigoninė armatūra naudojama briaunuotai monolitinei perdangai įrengti i� JS

klojinių. Armatūra sudedama tarp JS klojinių ir tokiu principu gauname armuotą betoninę

perdenginio briauną, atliekančią pagrindinę perdangos ne�ančią funkciją.

Kokių parametrų armatūrą pasirinkti konkrečiam pastato perdengimui priklauso nuo

atstumo tarp atramų [59].

# �Q�, Lietuva. Perdangos �Q� � da�nai tai briaunotos sijų ir tu�čiavidurių blokelių

perdangos. �ios perdangos susideda i� lengvų gel�betonio sijų su erdvine plieno santvara,

tu�čiavidurių blokelių ir monolitinio betono, liejamo statybos aik�telėje. Dėl tu�čiavidurių

blokelių, kuriais u�pildoma perdanga yra lengvesnė, nei tradicinės perdangos. �io

sprendimo pagrindas yra atitinkamai i�dėstytos gel�betonio sijos, tarp kurių dedamas

u�pildas � tu�čiaviduriai blokeliai. Visuma u�liejama vir�utiniu betono sluoksniu. Tokia

perdanga yra lengva ir patvari. Perdangas galima naudoti �emų ir daugiaauk�čių

gyvenamųjų namų statybose, taip pat bendro naudojimo pastatuose, objektuose, kurių

kintamosios technologinės apkrovos nevir�ija 1,5 - 5,0 kN/m2. Perdangos skirtos

montuoti rankomis, nenaudojant sunkios statybų įrangos, kadangi ir sijų, ir tu�čiavidurių

blokelių svoris yra nedidelis. Sijos da�nai briaunotoms perdangoms �Q� gaminamos i�

erdvinių plieno santvarų, kurių apatinė juosta tvirtinama 40x120 mm min. B-20 klasės

betono sijose.

4.1.3.4 pav. TERIVA perdanga

Techniniai perdangos

duomenys

TERIVA

4,0/1

Perdangos ilgiai 2,40 - 7,20 m

Atstumas tarp sijų a�ių 60 cm

Betono sluoksnio storis 3 cm

Minimali betono klasė C 20/25

39

Konstrukcinis perdangos

auk�tis 24 cm

Min. sijų atrėmimas ant mūro 8 cm

Tu�čiavidurių blokelių

sąnaudos perdangos 1 m2 6,7 vnt.

Sijų sąnaudos perdangos 1 m2 1,67 m

Monolitinio betono C 20/25

sąnaudos perdangos 1 m2 0,047 m3

1 tu�čiavidurio blokelio svoris 18,0 kg

Atsparumas ugniai su 1 cm

storio cemento ir kalkių tinku 2 val.

Bendroji perdangos apkrova 670 kg

Apkrova be pačios

konstrukcijos svorio 400 kg

1 m2 perdangos masė 270 kg

4.1.3.1 lent. TERIVA perdangos techniniai duomenys

Perdangos �Q� turi labai gerą �iluminę var�ą be u�baigiamųjų sluoksnių (i�

vir�aus ir i� apačios) �iluminė izoliacija matuojama �ilumine var�a ir lygi: pvz., perdangos

TERIVA-4/0,1 - 0,37 m2K/W [60].

# �R�, Austrija. Keramikiniai blokeliai gaminami i� auk�čiausios kokybės molio. Pasi�ymi

tiksliais matmenimis, geromis �ilumos bei garso izoliacinėmis savybėmis, dideliu

tvirtumu, bei atsparumu ugniai. Perdangos sistema i� keramikinių blokelių

Porotherm. Keramikiniai blokeliai turi briaunuotą vidinę sandarą. Sistemą sudaro

ne�ančios sijos ir keramikiniai tu�čiaviduriai blokeliai, kurie puikiai jungiasi su esamais

sienų elementais.

4.1.3.5 pav. Porotherm perdangos elementai

40

�ymėjimas Auk�tis,

mm

Plotis,

mm

Ilgis,

mm

Masė,

kg/vnt

I�eiga,

vnt/m2

Atstumas tarp

sijų, mm

Porotherm

23/62.5 230 525 250 19 6,4 625

Porotherm

19/62.5 190 525 250 15 6,4 625

Porotherm

15/62.5 150 525 250 14 6,4 625

4.1.3.2 lent. Porotherm blokelių techniniai duomenys

�ymėjimas Ilgis,

mm

Plotis,

mm

Auk�tis,

mm

Svoris,

kg/m

I�eiga,

vnt/m2

Atstumas

tarp sijų, mm

1750÷6250

kas 250 mm 175

Sijos 6500÷8250

kas 250 mm

160

230

21,7÷25,6 1,6÷2,0 625

4.1.3.3 lent. Porotherm ne�ančių sijų duomenys

�ymėjimas

Betono

storis,

cm

Perdangos

storis,

cm

Perdanga

veikiančia

apkrova,

kN/m2

Betono

i�eiga,

m3/m2

Porotherm 15/62.5

Porotherm 15/50 4 19

2,68

2,82

0,058

0,062

Porotherm 15/62.5


3,14

3,28

0,078

0,082

Porotherm 19/62.5


2,95

3,13

0,066

0,071

Porotherm 19/62.5


3,42

3,60

0,086

0,091

Porotherm 23/62.5


3,38

3,60

0,074

0,080

Porotherm 23/62.5


3,84

4,06

0,094

0,100

4.1.3.4 lent. Porotherm perdangos i� keramikinių blokelių techniniai duomenys

41

�ymėjimas

Perdangos

storis,

cm

Garso

izoliacija,

Rw/Ln,w

,eq (dB)

�iluminė

var�a, R

m2K/W

Atsparumas

ugniai

Porotherm 15/62.5

Porotherm 15/50 19 48/77 0,23

Porotherm 15/62.5

Porotherm 15/50 21 49/76 0,24

Porotherm 19/62.5

Porotherm 19/50 23 49/76 0,28

Porotherm 19/62.5

Porotherm 19/50 25 51/75 0,29

Porotherm 23/62.5

Porotherm 23/50 27 51/74 0,33

Porotherm 23/62.5

Porotherm 23/50 29 53/73 0,34

2 val.

4.1.3.5 lent. Porotherm perdangos garso, �iluminės izoliacijos reik�mės ir degimo klasė

Įrengimo technologiją sudaro tokie �ingsniai:

1. Skiedinio sienų perimetrų - vainiko, ma�iausiai dvejų cm storio, viename lygyje

klojimas, lyginimas;

2. Perdenginio sijų Porotherm i�dėstymas, parėmimas atramomis;

3. Tu�čiavidurių, briaunuotų blokelių klojimas tarp sijų;

42

4. Esant didesniam negu 4 m perdenginio tarpatramiui kas 4 m daromos

skiriamosios briaunos, skersai ne�ančioms sijoms;

5. Vainiko apsaugojimas - i�oriniai perimetro klojiniai taip pat daromi i� keraminių

blokelių;

6. Perimetro ir skiriamųjų briaunų armavimas AIII armatūra, perimetro

ap�iltinimas;

7. Perdangos betonavimas [61].

# �S�, Italija. �Dobeles panelis�, Latvija - gamina produkciją pagal �S� technologiją.

Nenuimamų (i�liekančių) tarpauk�tinių perdengimų ir stogo formų elementai yra

pagaminti i� putų polistirolo EPS 100, o i�ilgai jų yra padaryti trys pereinantys kanalai.

4.1.3.6 pav. Plastbau perdangos matmenys

Formų elementų plotis yra 0,6 m, ilgis gali būti įvairus: nuo 2 iki 12 m, o auk�tis

- nuo 180 iki 320 mm. Formų apatinio putų polistirolo sluoksnio storis yra nekintamas �

40 mm, pereinančių kanalų auk�tis taip pat yra vienodas � 112 mm. Formų elementų

auk�tesniojo putų polistirolo sluoksnio storis yra kintamas ir priklauso tiek nuo �iluminių -

techninių apskaičiavimų, tiek nuo atsparumo apskaičiavimų. I�ilgai nenuimamų

(i�liekančių) formų įmontuoti du perforuoti 120 mm auk�čio, cinkuoto plieno U profiliai,

kurie skirti tiek tvirtumo padidinimui, tiek apdailos sluoksnio pritvirtinimui.

43

Būtina atsi�velgti į tai, kad naudojant �ias formas stogo klojinio betonavimui, stogo

nuolydis gali būti iki 20°. Laikančiąją perdengimo dalį sudaro gel�betonio sijos, kurių

�ingsnis yra 600 mm, ir gel�betonio plok�tė visu perengimo plotu. Dėl pakankamo formos

elementuose paliktų sijų vietų apatinės dalies pločio (130 mm) ten galima patalpinti

reikiamo dyd�io armatūras, atsi�velgiant į betono apsauginio sluoksnio ma�iausią leistiną

storį. Sijų auk�tis gali būti įvairus, priklausomai nuo perdengimo apkrovos.

Plotis � 600 mm; Ilgis � 2000 iki 12000 mm; Auk�tis � 180 iki 320 mm

Prie� montuojant perdengimo elementus, pastatomos teleskopinio �tatyvo ir

medinių sijų formos atramos, skaičiuojant: 1 atrama ~ 3 m2. Sumontavus perdangos

elementus, atliekamas perdengimo sijų ir plok�čių armavimas armatūros strypais arba

erdviniais armatūros karkasais ir sietu. Po to perdengimas betonuojamas.

Betonui sukietėjus iki 40%, perdengimu galima vaik�čioti, o atramas galima nuimti,

betonui sukietėjus iki 70%. Perdengimo formų elementai yra savaime i�silaikantys

elementai � kartu su laikinosiomis atramomis jie gali i�laikyti pirmos fazės apkrovą

(armatūros, betono, darbuotojų ir kt. svorį). Maksimalus atstumas tarp laikinų atramų a�ių

yra 2 m.

Perdengimo formų elementų apačios apdaila, atsi�velgiant į perdengimą, gali

būti įvairi: sietu armuotas tinkas, gipskartonio plok�tės, kitos lak�tinės med�iagos arba

plok�čių danga. Paprasčiausia apdaila yra gipskartonio danga: gipskartonio plok�tės

paprastais medvar�čiais pritvirtinamos tiesiai prie formų elementų cinkuoto plieno U

profilių, kurių plotis yra 45 mm, storis � 0,8 mm, o atstumas tarp jų a�ių � 300 mm [62].

# �T�, Austrija. Monolitinės briaunuotos perdangos sistema. Naudojama kaip liktinis

klojinys briaunuotai monolitinei perdangai, briaunos plotis 120 mm. Tipinis i�matavimas

500 (300) x 2000 mm, auk�tis nuo 170 iki 575 mm, priklauso nuo projekto reikalavimų.-

Maksimalus atstumas tarp sienų, esant standartinei apkrovai, iki 12 m. Privalumai:

- perdangų montavimas paprastas ir greitas;

- nedidelis svoris;

- puikus klojinio ir tinko sukibimas;

- perdanga be tinko sluoksnio puikiai izoliuoja garsą;

- perdanga turi gerą �ilumos izoliaciją;

- galimi įvairūs armatūros tinklų sujungimo variantai;

- kas du metrus galima suformuoti papildomas skersines briaunas;

- plok�čių ir perdangos bloko sujungimo vietoje, betono pylimo metu, reikalingi laikini

i�ramstimai.

44

Betono markė nurodoma projekte (rekomenduojama � M 200). Betonavimui

naudojamas mi�inys su frakcija 16 mm. Betonas pristatomas į vietą betono siurbliu arba

betono bunkeriu. Perdangos blokai montuojasi tiksliai sujungimas į sujungimą. Jei bloką

būtina pjauti, atvirioji perdangos bloko dalis dedasi prie jau esančio bloko arba ertmė

u�pildoma polistirolu. Po perdangos blokų sudėjimo, į susidariusias briaunas dedama

armatūra, kuri sujungiama su ne�ančios sienos klojinio plok�te. Armatūra dedama ne ant

perdangos blokų, bet ant medinių arba polistirolinių kiliukų. Neu�betonuotų perdangos

blokų bendra apkrova neturi vir�yti 15 kN/m2. Betonavimo metu negalima sukaupti

betono vienoje vietoje.

Perdangų betonavimas vyksta etapais: nuo armatūros iki pilno u�betonavimo.

Betonavimo metu reikia pri�iūrėti armatūrą, vengiat jos pa�eidimų. Betonavimo procesas

turi būti nepertraukiamas. Avarijos atveju, betonavimą u�baigti briaunos viduryje.

4.1.3.7 pav. Perdanga i� Velox elementų

# �U�, Austrija. Sistema pana�i į �T�, perdangos blokai i� �U� plok�čių. Perdangos blokai

yra 2000 mm ilgio, 500 mm pločio, o auk�tis skaičiuojamas.

4.1.3.8 pav. Durisol perdangos plok�tės

45

4.1.3.6 lent. Durisol perdangos klojinių blokų i�matavimai

Perdangos klojinių paruo�imas: i�orinės plok�tės "IZOLOX" lubų lygyje pragrę�iamos ir

sutvirtinamos trimis perdangos ry�iais į vieną metrą. Perdangos ramsčių eilės sustatomos

kas 2 m (perdangos bloko ilgis). Kra�tinius ramsčius būtina tvirtinti prie sienos.

4.1.3.9 pav. Durisol perdangos elementai

Perdangos blokai per visą perimetrą prikalami prie vidinių sienų plok�čių.

Betonuoti sienas per visą pirmojo auk�to auk�tį galima tik pri�iūrint specialistui. Betono

kokybė: perdangos - B20, frakcija iki 16 mm; paruo�to betono (6m3) atsargas papildyti

kas 30-40 min; naudojant plastifikatorius betono vibruoti nebūtina.

Perdangos armavimas: pagrindinius ir pagalbinius armatūrinius strypynus sudėti

pagal armavimo planą. Betonuojant dar kartą patikrinti minimalų strypyno darbinės

armatūros atstumą (15 mm) nuo perdangos blokų. Plok�tuminis armavimas: armatūrinius

tinklus sudėti pagal armavimo planą [64].

# �V�, Australija. Profiliuoti metaliniai lak�tai, kurie naudojami kaip liktiniai klojiniai

perdangų įrengime. Kartu perdanga dirba kaip i�tisas elementas, plieniniai klojiniai leid�ia

taupyti armavimo bei betono sąnaudas. Perspektyvi bei moderni perdangų įrengimo

technologija, leid�ianti taupyti laiką ir atsisakyti brangių įprastų klojinių sistemų.

46

4.1.3.10 pav. Lysaght perdanga

LYSAGHT BONDEK profiliai yra pagaminti i� kar�tai lydomo, cinkuoto plieno.

Profilių pagrindiniai storiai yra 0.60, 0.75 ir 1.0 mm. Sistema leid�ia įrengti perdangas iki

450 mm storio. Profilio plotis - 590 mm, auk�tis - 54 mm, ilgis pagal u�sakymą iki 12 m.

4.1.3.11 pav. Lysaght BONDEK perdangos elementas

LYSAGHT W-DEK profiliai yra pagaminti i� kar�tai lydomo, cinkuoto plieno.

Profilių pagrindiniai storiai yra 1.0, 1.2 ir 1.5 mm. Profilio plotis - 700 mm, auk�tis - 78

mm, ilgis 4 m.

4.1.3.12 pav. Lysaght W-DEK perdangos elementas

LYSAGHT POWERDEK profiliai yra pagaminti i� kar�tai lydomo, cinkuoto

plieno. Profilių pagrindiniai storiai yra 0.75 ir 1.0 mm. Profilio auk�tis - 100 ir 120 mm,

ilgis iki 6 m.

47

4.1.3.13 pav. Lysaght POWERDEK perdangos pjūvis

Montavimo eili�kumas:

1. Profilių pakrovimas į montavimo vietą

2. Atramų montavimas (jei reikalinga).

3. Profilių pritaikymas pagal vietą.

4. Profilių tvirtinimas prie laikančių sijų.

5. Profilių galų sandarinimas.

6. Armavimas.

48

7. Betono klojimas.

8. Technologinės pertraukos i�laikymas, atramų nuėmimas.

9. Siūlių i� apačios u�taisymas [65].

# �W� , Did�ioji Britanija. Profiliuoti metaliniai lak�tai, kurie naudojami kaip liktiniai

klojiniai perdangų įrengime. Comfloor Profiliai yra pagaminti i� kar�tai lydomo, cinkuoto

plieno. Profilių pagrindiniai storiai yra 0.9 ir1.2 mm. Profilio plotis nuo 700 iki 960 mm,

auk�tis nuo 32 iki 100 mm, ilgis iki 6 m. Perdangos storis iki 400 mm. Profiliai tvirtinami

prie metalinių dvitėjinių profilių [66].

# �X�, Vokietija. Unikali �iuolaikinė klojinių med�iaga Pecafil, pritaikyta naudoti

vietoj įprastų medinių arba metalinių klojinių. Pecafil - tai specialus metalinis tinklelis,

aptrauktas i� abiejų pusių polietilenu. Polietilenas yra termoplastinė med�iaga, pagaminta i�

gamtinių angliavandenilių. Pecafil neu�ter�ia aplinkos, lengvai perdirbimas, greitai pūna.

Briaunuotą perdangą sudaro Pecafil blokai, armavimo elementai[67].

4.1.3.14 pav. Pecaform briaunuota perdanga

49

Perdangos elementą VR10, sudaro metalinis 10/4/150/75 tinklelis ir 0,12 mm

storio polietileno plėvelė i� abiejų pusių. Tokio elemento svoris yra 5,69 kg/m2, auk�tis -

220 mm, pagrindiniai i�matavimai: 600x2250; 900x2250; 1200x2400; 1500x2400;

1875x2400 mm [67].

# �Y�, Vokietija. Sistema specialiai sukonstruota abipusiai įtemptai briaunuotai

perdangai, kuri yra ypač priimtina ekonominiu at�vilgiu didelėms tarpatramiams ir/arba

veikiant didelėms apkrovoms. Dar vienas sistemos privalumas yra gofruotų grindų

projektavimo svarba, t.y. sprendimas da�nai priimamas norint pritaikyti sofitų lubų patalpų

dizaine. Klojiniai montuojami ant įprastų sijų-atramų klojinių sistemų [68].

4.1.3.15 pav. GFK-Kasseten briaunuota perdanga

Klojinių privalumai:

• klojiniai pagaminti i� polipropileninio plau�o;

• taisiklingų matmenų, lengvi;

• klojinių apyvarta ne ma�iau negu 100 ciklų;

• klojinių pritaikymas absoliučiai nepriklauso nuo oro sąlygų.

4.1.3.16 pav. GFK-Kasseten polipropyleninių klojinių elemento pjūvis

50

Tipas A, mm B, mm C, mm D, mm r1, mm r2, mm Svoris,

kg s, mm

01 1200 1050 950 280 25 60 25 8

04 1200 950 900 320 25 25 25 6

31 1200 1050 970 350 20 80 26 8

06 1200 1000 880 400 25 60 36 8

08 900 775 685 230 25 60 12 6

05 900 775 643 330 25 60 13 6

09 900 750 635 425 25 60 19 6

02 813 680 602 287 25 64 9 6

03 750 620 540 300 25 60 9 6

07 600 450 400 350 25 40 7 4

14 600 480 380 230 25 46 5 19

4.1.3.7 lent. GFK-Kasseten polipropyleninių klojinių matmenys

Metalinės formos gofruotai perdangai. �itie gilaus ra�to klojiniai su apvalintais

kampais sukonstruoti tiek abipusiai įtemptai briaunuotai perdangai, tiek ir vienpusiai įtemptai

briaunuotai perdangai [68].

4.1.3.17 pav. GFK-Kasseten metalinių klojinių elemento pjūvis

H, cm a1, cm a2, cm b, cm i1, cm i2, cm s1, cm s2, cm

15 50 54 4 42 46 38 42

22 80 80 6 68 68 58 58

28 80 80 6 68 68 58 58

34 80 80 6 68 68 58 58

4.1.3.8 lent. GFK-Kasseten metalinių klojinių matmenys

51

H, cm Minimalus perdangos

storis, cm Plotas, m2 Svoris, kg

15 15+5 0,27 3,5

22 22+7 0,64 11,3

28 28+7 0,64 12,5

34 34+7 0,64 14,0

4.1.3.9 lent. GFK-Kasseten klojinių techninės specifikacijos

# �Z �, Anglija. Daugiau negu 30 metų �lovių� ir �vaflių� tipo klojinių naudojimas įrodė �ių

klojinių efektyvumą ekonominiu at�vilgiu. Klojiniai pagaminti i� polistireno, apklijuoto

polipropilėnine plėvele [69].

4.1.3.18 pav. Cordek perdanga

Vienos krypties armavimo, �lovio� tipo klojiniai. Standartiniai matmenys:

A=750 mm, B=375 mm, C=81,4 mm, D=900 mm, L= 1230 mm.

4.1.3.19 pav. Cordek �lovio� tipo klojinių elementas

Dviejų krypčių armavimo, �vaflių� tipo klojiniai. Būna dviejų tipų 800 mm ir

900 mm pločio ir nuo 200 iki 425 mm auk�čio.

4.1.3.20 pav. Cordek �vaflių� tipo klojinių elementas

52

4.1.3.10 lent. Lengvų sistemų klojinių suvestinė lentelė

Nr. Sistemos

pavadinimas, �alys

Montavimo būdas

Plok�tės svoris, kg/m2

Perdangos storis, mm

Betono sluoksnio storis, mm

Krano pagalba,

+/-


+/-

Reikalingas armavimas,

kg/m2

Perdangos svoris, kg/m2

Estetinis vaizdas,

balai

Kaina, Lt/m2

1 �P�, Lenkija sijų - atramų 6,5 - 18,3 180 - 320 40 - 60 - - 6,8 165 - 370 4 92,2

2 �Q�, Lietuva sijų - atramų 121 - 175 240 - 340 30 - 50 - - 5,3 270 - 382 3 120,7

3 �R�, Austrija sijų - atramų 90 - 122 190 - 290 40 - 60 - - 5,6 268 - 406 3 123,0

4 �T�, �U�,

Austrija sijų - atramų 57 - 122 220 - 625 50 - - 4,2 261 - 564 3

91,5

5 �V�,

Australija sijų - atramų 8,9 - 11,6 130 - 200 130 - 200 + + 18,0 321 - 492 5 115,0

6

�W� ,

Did�ioji

Britanija

sijų - atramų 9,0 - 16,0 100 - 400 100 - 400 + + 5,9 220 - 556 5 115,0

7 �X�,

Vokietija sijų - atramų 6,0 - 7,9 500 - 900 50 - 100 + + 7,0 126 - 248 3 105,6

8 �Y�,

Vokietija sijų - atramų 8,3 - 21,0 200 - 410 50 - 70 - + 5,8 128 - 190 4 111,4

9 �Z�, Anglija sijų - atramų 7,8 - 16,5 200 - 425 50 - 100 - + 12,0 128 - 256 4 103,31

53

4.1.3.1. 1 m2 perdangos (storis 24 cm) preliminarus kainos skaičiavimas 1. �P�, Lenkija. Naudojami JS 1 perdangos elementai. 1 m2 reikia 1 m ramstimo sijų ir

2 m trigoninės armatūros. 1 m2 JS perdangos įrengimas - 82,12 Lt/m2 [pagal 2007

05 11 SEB VIlniaus banko lito ir u�sienio valiutų santykius].

1 m2 �P� 1 perdangos įrengimas [70]:

Perdangos elementai - 82,12 Lt + 0,12 Lt (sijos)= 82,24 Lt/m2;

Betonas - 0,0525 m3/m2 x 190,0 Lt/m3= 9,98 Lt/m2. 2. �Q�, Lietuva. �Teriva-4,0", Teriva-6,0 ir Teriva-8,0 perdangos sijos dedamos kas 45

cm. Rei�kia 1 m2 reikia 2,2 m sijų ir 9,2 vnt. perdangos �Teriva-6,0� blokų. Perdangos

sija 'TERIVA 4,0/1' 2,2 m kainuoja 38,72 Lt/vnt., perdangos tu�čiaviduris blokelis

�Teriva T-600� 470x240x210 mm - 6,89 Lt/vnt.

1 m2 �Q� perdangos įrengimas [72]:

Perdangos elementai - 102,1 Lt + 0,12 Lt (sijos)= 102,23 Lt/m2;

Betonas - 0,097 m3/m2 x 190,0 Lt/m3= 18,43 Lt/m2.

3. �R�, Austrija. Naudojami Porotherm 19/62.5 blokeliai. 1 m2 reikia 2 m sijų ir 6,4 vnt.

perdangos blokų. Perdangos sija POROTHERM POT 200 / 902 kainuoja 54,93

Lt/vnt., perdangos tu�čiaviduris blokelis POROTHERM MIAKO 19/62.5 PTH

525x250x190 mm - 8,68 Lt/vnt.

1 m2 �R� perdangos įrengimas [73]:

Perdangos elementai - 110,48 Lt + 0,12 Lt (sijos)= 110,60 Lt/ m2;


[pagal 2007 05 11 SEB VIlniaus banko lito ir u�sienio valiutų santykius] .

4. �T�, �U�, Austrija. �T� sistemos elementai VELOX WSK 220 yra 2000х500х220

mm, jo kaina - 74,38 Lt/vnt. [pagal 2007 05 11 SEB Vilniaus banko lito ir u�sienio

valiutų santykius]. Armavimas tarp perdangos elementų armatūros karkasais, 1 m2

reikia 2 m karkasų - 7,00 Lt.

1 m2 �T�/�U� perdangos įrengimas [74]:

Perdangos elementai - 74,38 Lt + 7,00 + 0,12 Lt (sijos)= 81,50 Lt/m2;


Durisol sistemos elementai yra vienodi su Velox sistema.

5. �V�, Australija. Sistemos elementai Lysaght Bondek. Profilio plotis - 590 mm, auk�tis

- 54 mm, ilgis iki 18 m. Lysaght Bondek Formwork 1.00 mm storio 1 m 53,95 Lt,

rei�kia 1 m2 - 91,44 Lt.

54

[pagal 2007 05 11 SEB Vilniaus banko lito ir u�sienio valiutų santykius]. Perdangos

armavimas AIII 6/200/200 tinklu - 6,55 Lt/m2. Sistema leid�ia suma�inti perdangos

stori, palyginus su auk�čiau i�vardintomis iki 100 mm.

1 m2 �V� perdangos įrengimas [75]:



6. �W� , Did�ioji Britanija. Sistemos elementai ComFlor 51. Profilio plotis - 610 mm,

auk�tis - 51 mm, ilgis iki 12 m. ComFlor 51 1.00 mm storio 1 m - 53,95 Lt, rei�kia 1

m2 - 91,44 Lt. 1 m2 �W� perdangos įrengimo kaina vienoda su �V�.

7. �X�, Vokietija. Sistemos elementai VR10. Elemento plotis - 1200 mm, auk�tis - 220

mm, ilgis - 2400 mm. Elemento Peca 1500 1 vnt., kaina yra 300,00 Lt, rei�kia 1 m2 -

83,30 Lt.

[pagal 2007 06 14 SEB Vilniaus banko lito ir u�sienio valiutų santykius]. Armavimas

tarp perdangos elementų armatūros karkasais, 1 m2 reikia 2 m karkasų - 7,00 Lt

1 m2 �X� perdangos įrengimas [77]:


Betonas (5 cm) - 0,08 m3/m2 x 190,0 Lt/m3= 15,20 Lt/m2.

8. �Y�, Vokietija. Sistemos elementai Tipas 01. Elemento plotis - 1200 mm, auk�tis -

280 mm, ilgis - 1200 mm. Elemento Tipas 01 1 vnt., kaina yra 106,40 Lt, rei�kia 1 m2

- 73,89 Lt.



1 m2 �Y� perdangos įrengimas [78]:



9. �Z�, Anglija. Elemento plotis - 900 mm, auk�tis - 375 mm, ilgis - 1230 mm.

Elemento 1 vnt., kaina yra 83,56 Lt, rei�kia 1 m2 - 75,48 Lt.



1 m2 �Z� perdangos įrengimas [77]:



55

4.1.3.11 lent. Lengvų perdangų klojinių sistemų suvestinė

Sandėliavimas

Klojiniams ve�ti reikalingas mikroautobusas arba lengvas

sunkve�imis, teisingai sudarius objekto med�iagomis aprūpinimo

planą, vietos sandėliavimui gali ir nebūti, į objektą atve�amas kiekis,

kuris sunaudojamas tą pačią dieną. Sijų ir atramų sandėliavimui

reikalinga apie 5 m2 vietos.

Darbininkų

poreikis


brigadininkas, betonuotojai 4 kat.� 4 �m., 2 kat. - 2 �m.

Mechanizmų ir

įrankių

poreikis.

Darbo

sąnaudos

Sunkve�imis � klojinių pakrovimas ir atve�imas apie 200 Lt, kranas

� norma 2 ma�./val., 55 Lt/val. Kampinis �lifuoklis � 2 vnt.,

perforatorius � 1 vnt., lazerinis nivelyras - 1 vnt. Armatūros ri�iklis

� 3 vnt. Bok�tinis kranas naudojamas pastatams auk�tesnėms negu 5

auk�tai, jo paskirtis - med�iagų pakrovimo/i�krovimo darbai. Krano

norma 0,008 (ma�./val.)/m2, 55 Lt/val., tai sudaro 0,44 Lt/m2

Betonavimo darbams naudojamas betono siurblys:

Briaunuotų perdangų betonavimas, paduodant betoną siurbliu (N6-

220) � 13,43 Lt/m2: Betono siurblys - norma 0,035 (ma�./val.)/m2,

190 Lt/val., tai sudaro 6,65 Lt/m2; Darbo sąnaudos - 0,50

(�m./val.)/m2, 13,56 Lt/val., tai sudaro 6,78 Lt/m2.

Perdangos įrengimas:

�P� - 96,90 Lt/m2, Darbo sąnaudos - 0,32 (�m./val.)/m2, 14,64

Lt/val., tai sudaro 4,69 Lt/m2;

�Q� - 132,7 Lt/m2, Darbo sąnaudos - 0,82 (�m./val.)/m2, 14,64


�R� - 148,73 Lt/m2, Darbo sąnaudos - 0,84 (�m./val.)/m2, 14,64


�T�, �U� - 111,37 Lt/m2, Darbo sąnaudos - 0,44 (�m./val.)/m2, 14,64


�V� - 133,40 Lt/m2, Darbo sąnaudos - 0,34 (�m./val.)/m2, 14,64


�X� - 132,80 Lt/m2, Darbo sąnaudos - 0,94 (�m./val.)/m2, 14,64


�Y� - 138,60 Lt/m2, Darbo sąnaudos - 0,94 (�m./val.)/m2, 14,64


56

�Z� - 130,24 Lt/m2, Darbo sąnaudos - 0,92 (�m./val.)/m2, 14,64


Laikas,

reikalingas 1

m2 perdangai

įrengti


1. Klojinių montavimas, armavimas karkasais:

min;2,8137,06

/82,0 === val�m

val�mT

2. Betonavimas:

• Su siurbliu: min;52,30586,08

/469,0 === val�m

val�mT

I� viso reikia:

• T=11,72 min=11 min 43 sek,


Med�iagos,

reikalingos

perdangai

įrengti

1 m2 �Q� perdangai reikia 2,2 m sijų ir 9,2 vnt. �Teriva-6,0�

blokų. Perdangos sija 'TERIVA 4,0/1' 2,2 m kainuoja 38,72

Lt/vnt., perdangos tu�čiaviduris blokelis �Teriva T-600�

470x240x210 mm - 6,89 Lt/vnt. Betonas C 20/25 - 0,097 m3/m2

x 190,0 Lt/m3= 18,43 Lt/m2.

I�vados:

Vadinasi, kad sumontuoti 1 m2 lengvosios perdangos klojinių sistemos, reikalinga:

1. Atve�imas: 8 m ilgio krovininis automobilis gali pakrauti apie 100 m² perdangos,

t.y. 15 padėklų - 60 vnt. ant padėklo;

2. Sandėliavimo vieta 100 m² perdangos 10 - 20 m2;

3. Brigada i� 6 �monių su vidutine 4 kat.;

4. Bok�tinis kranas med�iagų pakrovimui/i�krovimui;

5. Armatūros karkasai atva�iuoja tiesiai į objektą;

6. Technologinės pertraukos 28 dienos kiekvienam auk�tui, reikalingos tik atramos, nes

po 14 dienų sijos gali būti i�imtos.

Laikas reikalingas įrengimui � 11,7 min. Materialiniai poreikiai 1 m2 perdangos:




• Klojiniai su armavimo elementais � 120,70 Lt;


I� viso: 165,00 Lt/m2

57

4.2. Monolitinių sienų statybos technologijų analizė

Pavyzd�iui, reikia i�betonuoti 1 m2 ne�ančios sienos. Kiekvienas statybos

procesas prasideda nuo problemos nagrinėjimo. Kuo i�samiau in�inierius ar vadovas

i�nagrinės skirtą u�duotį, tuo lengviau bus suvaldyti procesą, i�laikyti terminus.

I�kyla klausimai:

1. Sienos konfigūracija, auk�tis, storis, pavir�iams keliami reikalavimai;

2. betono klasė, naudojami priedai, betonavimo sąlygos, padavimo problemos,

betonavimo trukmė, technologinės pertraukos poreikis, betono prie�iūra;

3. armavimas, armatūros klasės, stiprinimo zonos, apsauginio sluoksnio sudarymas,

ri�imas, virinimas ar gatavų karkasų pristatymas, sandėliavimo vieta;

4. klojinių parinkimas, surinkimo lengvumas ir laikas, sandėliavimo vieta, padavimas į

vietą, klojinių apyvarta, poreikis, technologinės pertraukos įvertinimas;

5. darbininkų, tarp jų kvalifikuotų specialistų, poreikis.

I�nagrinėsiu sienos įrengimą i� sunkių, lengvų bei alternatyvių klojinių sistemų. Sienos

standartinis auk�tis � 2,70 m, sienos storis � 25 cm.

58

4.2.1. Sunkios klojinių sistemos

4.2.1.1 pav. Sunkieji sieniniai klojiniai

Visos sistemos yra pana�ių parametrų, tai yra skydai da�niausiai 330, 270 cm

auk�čio ir nuo 30 � 120 cm pločio su 5 ar 15 cm �ingsniu. Visų sistemų rėmai gaminami tiek

i� aliuminio, tiek ir i� plieno. Faneros storis 18 arba 21 cm, pavir�iai padengti įvairiais

mechaniniams bei cheminiams poveikiams atspariais sluoksniais, kurių tankumas 250 � 350

g/m2. Klojinių apyvarta 50 � 500 ciklų. Visos sistemos ma�iausiai i�laiko 80 kPa betono

apkrovą.

# �D�, Vokietija, Framax Xlife. Pagrindinės charakteristikos: Plotis - 270; 240; 135;

120; 90; 60; 55; 45; 35; 30 сm - standartiniai elementai; Auk�tis � 330; 270; 135 сm;

Leid�iama betono apkrova - 80 kN/m2, pagal DIN 18202 standartą, 5 dalis, 7 eilutė;

Klojinių apyvarta � 70-90 ciklų, plieninių rėmų apie 500; Skydai � 21 cm storio fanera

[80].

# �H�, Vokietija. TOP 2000. Pagrindinės charakteristikos: Plotis - 530; 331; 265; 132,5;

120; 100; 75; 61,5; 55; 50; 49; 45; 40; 25 сm - standartiniai elementai; Auk�tis � 331;

300; 265; 132,5; 66; 60 сm; Leid�iama betono apkrova -

88 kN/m2, pagal DIN 18202; Klojinių apyvarta � 80-100 ciklų, plieninių rėmų apie

500; Skydai � 21 cm storio fanera [81].

# �F�, Vokietija, Trio. Pagrindinės charakteristikos: Plotis - 240; 120; 90; 60; 45; 30

сm - standartiniai elementai; Auk�tis � 330; 270; Leid�iama betono apkrova - 80

kN/m2, pagal DIN 18202 standartą; Klojinių apyvarta � 70-90 ciklų, plieninių rėmų

apie 500; Skydai � 21 cm storio fanera [82].

59

# �G�, Vokietija, Manto. Pagrindinės charakteristikos: Plotis - 120; 105; 90; 75; 65;

60; 55; 50; 45; 30 сm - standartiniai elementai, 240; 70 сm � universalūs elementai;

Auk�tis � 300; 270; 120 cm, universalūs elementai - 300; 270 сm; Leid�iama betono

apkrova - 80 kN/m2, pagal DIN 18202 standartą; Klojinių apyvarta � 60-70 ciklų,

plieninių rėmų apie 500; Skydai � 18 cm storio fanera [83].

# �E�, Vokietija, StarTec. Pagrindinės charakteristikos: Plotis - 240; 135; 90; 75; 55;

50; 49; 45; 40; 30; 25; 24 сm - standartiniai elementai; Auk�tis � 270; 135; 90 cm;

Leid�iama betono apkrova - 70 kN/m2, pagal DIN 18202 standartą; Klojinių apyvarta

� 350-500 ciklų, plieninių rėmų apie 500; Skydai � 17 cm storio fanera [84].

# �I�, Vokietija, Type 3. Pagrindinės charakteristikos: Plotis - 240 сm - standartiniai

elementai; Auk�tis � 310; 264; 132 cm; Leid�iama betono apkrova - 80 kN/m2, pagal

DIN 18202 standartą; Klojinių apyvarta � 250-350 ciklų, plieninių rėmų apie 500;

Skydai � 21 cm storio fanera [85].

# �J�, Lenkija, Midi box plus. Pagrindinės charakteristikos: Plotis - 240; 180; 120; 90;

75 сm - standartiniai elementai; Auk�tis � 300; 270 cm; Leid�iama betono apkrova -

80 kN/m2, pagal DIN 18202 standartą; Klojinių apyvarta � 60-80 ciklų, plieninių rėmų


# �K�, Italija, P-300. Pagrindinės charakteristikos: Plotis - 100; 60; 50; 40; 30 сm -

standartiniai elementai; Auk�tis � 300; 150 cm; Leid�iama betono apkrova - 60 kN/m2,

pagal DIN 18202 standartą; Klojinių apyvarta � 100-150 ciklų, plieninių rėmų apie

500; Skydai � 18 cm storio fanera [87].

# �L�, Vokietija, Atlet. Pagrindinės charakteristikos: Plotis - 250; 125; 70; 65; 60; 55;

50; 45; 30 сm - standartiniai elementai; Auk�tis � 280; 250; 140; 70 cm; Leid�iama

betono apkrova - 92 kN/m2, pagal DIN 18202 standartą; Klojinių apyvarta � 100-120

ciklų, plieninių rėmų apie 500; Skydai � 18 cm storio fanera [88].

# �M�, Italija, 3000/2700/S120. Pagrindinės charakteristikos: Plotis - 100; 90; 80; 75;

70; 65; 60; 55; 50; 45; 40; 35; 30; 25; 20 сm - standartiniai elementai; Auk�tis � 300;

270; 150 cm; Leid�iama betono apkrova - 60 kN/m2, pagal DIN 18202 standartą;

Klojinių apyvarta � 100-120 ciklų, plieninių rėmų apie 500; Skydai � 18 cm storio

fanera [89].

# �AA�, Rusija. Pagrindinės charakteristikos: Plotis - 120; 100; 90; 85; 78; 76; 74; 70;

65; 60; 55; 50; 45; 40; 30; 25 сm - standartiniai elementai; Auk�tis � 330; 300; 250;

120 cm; Leid�iama betono apkrova - 80 kN/m2, pagal DIN 18202 standartą; Klojinių

apyvarta � 50-80 ciklų, plieninių rėmų apie 300; Skydai � 18 cm storio fanera [90].

60

# �AB�, Austrija, Master steel galvanized. Pagrindinės charakteristikos: Plotis - 240;

135; 90; 60; 55; 45; 30 сm - standartiniai elementai; Auk�tis � 330; 270; 135 cm;

Leid�iama betono apkrova - 80 kN/m2, pagal DIN 18202 standartą; Klojinių apyvarta

� 100-120 ciklų, plieninių rėmų apie 500; Skydai � 18 cm storio fanera [91].

# �N�, Vokietija, Titan M. Pagrindinės charakteristikos: Plotis - 200; 125; 75; 50 сm -

standartiniai elementai; Auk�tis � 275; 125; 62,5 cm; Leid�iama betono apkrova - 80

kN/m2, pagal DIN 18202 standartą; Klojinių apyvarta � 450-500 ciklų, plieninių rėmų


61

4.2.1.1 lent. Sunkių sieninių klojinių sistemų suvestinė lentelė

Nr. Sistemos

pavadinimas, �alys

Skydų storis, mm

Leid�iama betono

apkrova, kN/m2

Klojinių apyvarta,

ciklai Auk�tis, cm

Pločio variantai,

vnt

Krano pagalba,

balai

Reikalingas min

armavimas, kg/m2

Estetinis vaizdas,

balai


1 �D�, Vokietija, Framax Xlife 21 80 70 - 90 330; 270; 135 10

2 �H�, Vokietija. TOP 2000 21 88 80 - 100 331; 300; 265;

132,5; 66; 60 14

3 �F�, Vokietija, Trio 21 80 70 - 90 330; 270 6

4 �G�, Vokietija, Manto 18 80 60 - 70 300; 270; 120 10

5 �E�, Vokietija, StarTec 17 70 350 - 500 270; 135; 90 12

6 �I�, Vokietija, Type 3 21 80 250 - 350 310; 264; 132 5

7 �J�, Lenkija, Midi box plus 18 80 60 - 80 300; 270 5

8 �K�, Italija, P-300 18 60 100 - 150 300; 150 5

9 �L�, Vokietija, Atlet 18 92 100 - 120 280; 250; 140;

70 9

10 �M�, Italija, 3000/2700/S120 18 60 100 - 120 300; 270; 150 15

11 �AA�, Rusija 18 80 50-80 330; 300; 250; 120 16

12 �AB�, Austrija, Master steel galvanized

18 80 100-120 330; 270; 135 7

1

24,0

3

1,25

62

4.2.1.2 lent. Sunkių sieninių klojinių sistemų suvestinė

Sandėliavimas


klojinių valymui reikalinga vieta statybos aik�telėje ne ma�esne kaip 20

m2, armatūros sandėliavimui reikia skirti apie 25 m2.

Darbininkų

poreikis



Mechanizmų ir

įrankių poreikis


kranas. Kampinis �lifuoklis � 2 vnt., perforatorius � 1 vnt, lazerinis

nivelyras - 1 vnt. Armatūros ri�iklis � 5 vnt. Betonavimo darbams

įmanomi 2 variantai:

1) Su kranu � 39,78 Lt/m2:

a) Sienų armavimas dviguba AIII d=12 mm armatūra, ri�ant atskirus

strypus 150/150 mm �ingsniu (N6-197-1) � 24 kg/m2 � 12,53 Lt/m2:

Kranas - norma 0,0096 (ma�./val.)/m2, 55 Lt/val., tai sudaro 0,53 Lt/m2;

Darbo sąnaudos - 0,82 (�m./val.)/m2, 14,64 Lt/val., tai sudaro 12,00

Lt/m2;

b) PERI "Trio"sistemos klojiniai sienų betonavimui (N6-191) � 13,30

Lt/m2: Kranas - norma 0,09 (ma�./val.)/m2, 55 Lt/val., tai sudaro 4,95

Lt/m2; Darbo sąnaudos - 0,57(�m./val.)/m2, 14,64 Lt/val., tai sudaro 8,35

Lt/m2;

c) Gel�betoninių sienų, kurių storis daugiau kaip 200 mm, betonavimas,

paduodant betoną kranu (N6-207) � 13,95 Lt/m2: Kranas - norma 0,11

(ma�./val.)/m2, 55 Lt/val., tai sudaro 6,05 Lt/m2; Darbo sąnaudos - 0,75



Gel�betoninių sienų, kurių storis daugiau kaip 200 mm, betonavimas,

paduodant betoną siurbliu (N6-208) � 15,13 Lt/m2: Betono siurblys -

norma 0,035 (ma�./val.)/m2, 190 Lt/val., tai sudaro 6,65 Lt/m2; Darbo

sąnaudos - 0,625 (�m./val.)/m2, 13,56 Lt/val., tai sudaro 8,48 Lt/m2.


1. Armatūros tinklų ri�imas: min;2,8137,06

/82,0 === val�m

val�mT


/57,0 === val�m

val�mT

63

Laikas,

reikalingas 1 m2

sienai įrengti

3. Betonavimas:

a. Su kranu: min;5,7125,06

/75,0 === val�m

val�mT

b. Su siurbliu: min;2,6104,06

/625,0 === val�m

val�mT

I� viso reikia:

• Su kranu: T=21,4 min=21 min 24 sec, darbo jėga kainos � 30,52

Lt/m2;

• Su siurbliu: T=20,1 min=20 min 6 sec, darbo jėga kainos �

28,83 Lt/m2;

Med�iagos,

reikalingos 1 m2

sienai įrengti

Klojiniai � 200 Lt/m2 per mėnesį, apytiksliai priimu kad per mėnesį

susidaro 23 darbo dienos, vadinasi i�eina 8,70 Lt/m2 per dieną. Armatūra:

priimu, kad armavimas bus dvigubu tinklu 150x150 i� i�ilginės AIII d=12

mm ir skersinės AIII d=12 mm armatūros. Vadinasi reikalinga: AIII d=12

mm � 24 kg � 74,16 Lt (3090 Lt/t įskaitant ri�imo darbą ir vielą). Taigi

tinklo 1 m2 kaina yra 74,16 Lt. Klojinių tepalas 1 m2 apytiksliai sudaro

0,025 ltr � 0,15 Lt/m2 (5,80 Lt/ltr). Betonas C20/25 � 0,254 m3 � 48,26 Lt

(190 Lt/m3).

I�vados:

Vadinasi, kad sumontuoti 1 m2 sunkiosios sieninės klojinių sistemos, reikalinga:

1. sandėliavimo vieta apie 40 � 50 m2;

2. brigada i� 6 �monių su vidutinė 4 kat.;


4. didelis kiekis armatūros;

5. technologinis klojinių montavimo � i�dėstymo planas;

Laikas reikalingas 1 m2 montavimui � 20 min. Materialiniai poreikiai 1 m2

perdangos:

# Darbo jėga � 28,83 Lt;

# Kranas � 5,48 Lt;

# Siurblys � 6,65 Lt;

# Klojiniai � 8,70 Lt;

# Armatūra � 74,16 Lt;

# Betonas � 48,26 Lt.

I� viso: 172,08 Lt/m2

64

4.2.2. Lengvos klojinių sistemos

# �AC�, Lietuva. Polistireninio putplasčio blokelių � liktinių klojinių sistema atitvaroms.

�AC� taikoma gyvenamosios, visuomeninės (�vietimo ir gydymo, poilsio ir pramoginės),

taip pat gamybinės paskirties, iki 25 m auk�čio pastatų statyboje. Ji įgalina projektuoti ir

statyti 15 cm storio polistireninio putplasčio sluoksniu (10 cm storio atitvoros i�orinėje

pusėje ir 5 cm - vidinėje pusėje) ap�iltintus pastatus (jų aitvaras ar atskiras pastatų dalis),

kurių ilgis kartotinas 50 mm moduliui, taip pat aitvarų dalis ar atskiras pastatų ir statinių

konstrukcines dalis - ap�iltintas sienas, sąramas, sijas, kolonas, atramines sieneles bei pan.

"AC" sistema - tai elementų komplektas i� kietojo stiroporo, skirtas �ildomų pastatų ir

gyvenamųjų namų statybai. "AC" statybos technologiją galima sėkmingai naudoti

įvairiems pastatams: individualiems vienauk�čiams; iki 25 m auk�čio gyvenamiesiems

namams; pramoninės paskirties objektams ir sandėliams; rūsiams, �aldymo patalpoms bei

dirbtuvėms; visuomeniniams objektams: parduotuvėms, paviljonams, tų pastatų

ap�iltinamiems pamatams. Elementai gaminami i� savaime gęstančio kietojo stiroporo

�aliavos, pagamintos "BASF", "SHELL" arba "BP" chemijos gamyklose. Blokeliai lengvi

ir paprasti naudojimui, todėl vartotojai gali savaranki�kai statyti.

4.2.2.1 pav. Polistireninio putplasčio nenuimamų formų sistema �SAM�

# �S�, Italija. Nenuimamų formų sistemos konstrukciniai elementai yra auk�tos

technologijos formų elementai, naudojami statant pastatus (įskaitant ir daugiaauk�čius) i�

monolitinio gel�betonio. Tuo pačiu metu pačios formos neatlieka laikančiųjų konstrukcijų

funkcijų. Elementai pagaminti i� didelio tankio putų polistirolo (EPS) ir plieno armatūros

karkaso, u�tikrinančio labai didelį jų atsparumą, taip pat jie labai nesudėtingai ir greitai

montuojami. Po betonavimo, suformavus vidinį ir i�orinį apdailos sluoksnį, formų

elementai lieka konstrukcijoje ir efektyviai atlieka �ilumos izoliacijos funkcijas.

65

4.2.2.2 pav. Polistireninio putplasčio nenuimamų formų sistema �Plastbau�

Pagrindiniai sistemos statybiniai ir rekonstrukciniai prana�umai:

� ma�a elementų masė suteikia galimybę statyti ma�aauk�čius gel�betonio karkaso

pastatus, nenaudojant sunkiosios technikos (keltuvų ir pan.), kurios naudojimas i� esmės

lemia statybos i�laidų. Be to, statybos objekte suma�ėja triuk�mo lygis;

� palyginus su bet kuria kita statybos technologija, statybos sistema su nenuimamomis

putų polistirolo formomis reikalauja daug ma�iau darbo;

� sistema labiausiai tinka tais atvejais, kai būtina pristatyti naujus auk�tus ant jau esančių

pastatų, taip modernizuojant pasenusį gyvenamąjį fondą;

� puiki �ilumos izoliacija suteikia galimybę atlikti betonavimo darbus net esant neigiamai

temperatūrai bei ne�ildant betono. Tai supaprastina statybą ir suma�ina jos i�laidas;

� kadangi konstrukciniai elementai gali būti pagaminti įvairių formų ir ilgių,

rekonstruojant senus pastatus bei projektuojant naujus, u�tikrinamos plačios architektūros

galimybės;

� suma�intas statybos aik�telės dydis suteikia galimybę atlikti statybos ir rekonstrukcijos

darbus net tankiai u�statytoje teritorijoje;

� statybos darbų greitis gali siekti net keturis auk�tus per mėnesį.

Sistemą sudaro trijų rū�ių konstrukciniai elementai:

1) laikančiųjų i�orinių sienų ir vidinių sienų nenuimamų formų elementai;

2) tarpauk�tinių perdengimų ir stogo nenuimamų formų elementai;

3) tarpsieninės putų polistirolo paneliai.

Sistemos laikančiųjų sienų formos sudarytos i� dviejų putų polistirolo (EPS)

plok�čių, kurios nustatytu atstumu tarpusavyje sujungtos specialia plieno armatūros

konstrukcija. Plok�tės storis pastato viduje visada yra 50 mm, o i�orinės plok�tės storis

gali būti įvairus, priklausomai nuo i� anksto atlikto �iluminio - techninio apskaičiavimo.

Laisva ertmė tarp formų EPS plok�čių statybos aik�telėje u�pildoma betono mase.

Atstumą tarp plok�čių galima keisti, be to, galima pasirinkti laikančiojo gel�betonio

66

sluoksnio storio variantus. Reikiamas storis ir betono klasė nustatoma apskaičiuojant.

U�baigus betonavimo darbus, plieno karkaso konstrukcija atlieka armatūros funkciją, o

putų polistirolo plok�tės � �ilumos izoliacijos funkciją. Formų putų polistirolo markė yra

EPS 200 (tūrio masė ~ 30 kg/m³). Formų standartinis plotis � 1200 mm. Formų ilgis �

vieno auk�to auk�čio (maksimaliai 4000 mm).

I�orinės EPS

plok�tės storis, mm

Vidinės EPS

plok�tės storis, mm

Betono sluoksnio

storis, mm

Vertikalios

armatūros

skersmuo, mm

50;100;150 50 120 8,10,12

50;100;150 50 150 8,10,12

50;100;150 50 200 8,10,12

50;100;150 50 250 8,10,12

4.2.2.1 lent. Nenuimamų sienų formų Plastbau standartiniai matmenys

Vertikaliosios armatūros skersmuo panelio erdvinio karkaso viduje � 8, 10 arba

12 mm (pagal konstrukcinius paskaičiavimus). Kiekvienas einamasis metras sudarytas i�

10 strypų, suvirintų poromis vienas prie� kitą (atstumas tarp �ių strypų priklauso nuo

pasirinkto betono sluoksnio tankio) su 5 mm skersmens horizontaliu strypu bei 3 mm

skersmens įstri�iniu jungiamuoju strypu. Porų elementų �ingsnis panelių erdviniame

karkase � 200 mm. Atliekant sienos konstrukcijos apskaičiavimus, būtina atsi�velgti į

tokį vertikaliosios armatūros kiekį ir i�dėstymą. Panelio erdvinio karkaso vidinėje pusėje

ant įstri�inės armatūros naudojami polipropileno fiksatoriai, u�tikrinantys armatūrai 20

mm apsauginį betono sluoksnį, atitinkantį visas �ią sritį reglamentuojančias normas.

Didelio atsparumo prisukami polipropileno kam�čiai, u�sukti ant 5 mm

horizontalios armatūros, formos plok�tėje i�dėstyti 200x200 mm atstumu vienas nuo

kito, o kiekvienas i� jų i�laiko 140 kgf nuplė�imo apkrovą. Kam�čiai pagaminti,

atsi�velgiant į tai, kad turi i�laikyti betono spaudimą ir u�tikrinti nepertraukiamą betono

pylimą i� 4 m auk�čio. Betonuoti galima tradiciniais metodais, tačiau būtina stebėti, kad

betono čiurk�lė būtų grie�tai nukreipta į panelio vidinę pusę.

Betono sluoksnio storis � 120�250 mm. Betono klasė pagal tvirtumo apskaičiavimus

gali būti nuo C 15/20 iki C 25/30 ribose. Statybos aik�telėje sienų betonavimui

naudojama betono masė turi atitikti tokius rodiklius: betono masės liejimasis � S3

(kūginis nusėdimas � 100-150 mm) arba S4 (kūginis nusėdimas � 160-210 mm),

maksimalus stambaus u�pildo dydis � 16 mm. Sienų formų elementai betono mase

67

u�pildomi vidutini�kai trimis etapais: pirmas � iki langų angų apatinio kra�to; antras �

iki langų angų vir�aus; trečias � iki sienų panelių auk�čio.

Sienų apdailai galima naudoti labai platų apdailos med�iagų asortimentą,

pavyzd�iui, gipskartonio plok�tes, tinką, plyteles, dekoratyvines plytas ir plytų pavidalo

plyteles, medinius panelius, dekoratyvines plok�tes Tenapors Ceramic. Daugeliu atvejų

apdailos plok�tes arba lak�tus, pavyzd�iui, gipskartonio plok�tes, geriausia tvirtinti

polipropileno kam�čių vietose.

Sistemos tarpsieniniai elementai yra putų polistirolo EPS paneliai. Panelių plotis

yra 0,6 m, o ilgis priklauso nuo auk�to auk�čio; maksimalus ilgis � 12 m. Panelių storis

yra 60, 80, 100 ir 120 mm, tačiau gaminami ir specialūs tarpsienių paneliai, kurių plotis

siekia iki 200 mm. Tarpsienio plotis pasirenkamas priklausomai nuo reikiamos garso

izoliacijos, o tais atvejais, kai tarpinės sienos atskiria ap�ildomas patalpas nuo

neap�ildomų, taip pat ir nuo �iluminių -techninių reikalavimų. I�ilgai panelių yra

padaryti penki pereinantys kanalai bei tvirtumo padidinimui įmontuoti du 60-120 mm

auk�čio perforuoti cinkuoto plieno U profiliai, kurių perforavimas suteikia galimybę per

juos pervesti reikiamas in�inierines - technines komunikacijas. Profiliai taip pat

naudojami, tvirtinant apdailos plok�tes ir lak�tus. I� tokių panelių padarytą tarpinę sieną

galima i� abiejų pusių nutinkuoti arba padengti gipskartonio plok�tėmis [93].

Pagal �ilumos laidumą 25 cm monolitinė siena su liktiniais polistirolo klojiniais

atitinka [94]:

Sienai i� Storio, metrais

Molinių plytų 2,49

Silikatinių plytų 1,78

Keramzitbetoninių panelių 1,78

Medinių rąstų 0,53

4.2.2.2 lent. Monolitinės sienos su liktiniais polistirolo klojiniais �ilumos laidumo

palyginimas

# �U�, Austrija. �U� produkcija garsėja jau daugiau kaip 70 metų. Sistemos paskirtis -

įvairių pastatų (iki 25 auk�tų) statyba. Durisol med�iaga yra visi�kai ekologi�ka

produkcija. Jos sudėtyje yra 90% spygliuočių (eglės) medienos, 8% specialių mineralų bei

2% portlandcemenčio. Sistema buvo i�rasta Olandijoje praeito �imtmečio 30 - ais metais

ir plačiai i�siplėtė namų statybos srityje po antro pasaulinio karo Vakarų Europoje. �iuo

laiku prekybinio �enklo ir patento savininkas yra kanadieti�ka kompanija �Durisol

International Inc.�, o jos akcininkai - �Durisol Werke� (Austrija), �Durisol BV�

(Olandija) ir �Durisol, Inc.�.

68

4.2.2.3 pav. Nenuimamų formų sistema �Durisol�

Padidinta �ilumos izoliacija + �ilumos akumuliavimas naudojant Durisol

blokelius DSs37,5/12 turinčius 17,5 cm putplasčio, galima pastatyti sieną kurios �iluminė

var�a R net 4,67. Nėra jokių �ilumos tiltelių, dėl to neatsiranda papildomų �ilumos

nuostolių. Betono branduolys, esantis sienoje, u�tikrina �ilumos akumuliavimą. Putų

polistirolas blokeliuose nėra i�tisinis. Tam, kad namo siena �kvėpuotų� yra paliktos

briaunos i� Durisol med�iagos. I�orinės sienos i� Durisol u�tikrina ne ma�esnę nei 50 dB

garso izoliaciją, vidinės sienos- iki 60dB. Netinkuotos sienos atsparumo ugniai klasė-

F90. Siena i� Durisol blokelių 4 valandas atlaiko tiesioginę ugnį. Ugnies plitimo indeksas

lygus 0. Durisol med�iaga yra ypač atspari atmosferos poveikiui. Jos ilgaam�i�kumas 300

�ilumos-�alčio ciklų. Reikiamos apdailos dalys tiksliai pjaustomos rankiniu pjūklu arba

diskiniu pjūklu. Horizontaliąją armatūrą reikia kloti kas 4 eilė viename auk�te. Po langų

angomis blokų eilėje reikia dėti plieno armatūrą 2 vnt. 10 mm arba statikos po�iūriu

analogi�ką armatūrą. Pildančiajame betone reikia tiksliai kloti armatūrą ir i�dėstyti ją

ma�iausiai per 75 cm nuo sienos jungiamosios dalies, geriausiai pagal darbų eigą.

U�pildymas betonu siurblio pagalba arba rankiniu būdu. Durisol blokus galima tinkuoti

kalkių-cemento ir kalkių-gipso med�iagomis, gruntui reikia naudoti pur�kiamą cementą.

Galima tinkuoti naudojant tinko armatūrą (tinklą), ant kurio klojamas vienas sluoksnis

tinko. Jeigu tinkuojama be armatūros, tinkas klojamas ant subrendusio cemento sluoksnio

dviem sluoksniais [95]:

1 sluoksnis � pagrindinis tinkas ma�daug 1,5 cm storio, glaistomas mente, i� kalkių

cemento sąstato, tokiu mi�iniu � 2 tūrio dalys kalkių hidrato, 1 tūrio dalis cemento, 8 tūrio

dalys smėlio 0/7 mm.

2 sluoksnis � vir�utinis sluoksnis, klojamas ant pakankamai sukietėjusio kalkių-cemento

pagrindo.

69

"Durisol" blokelių

techniniai duomenys

Mato

vnt

Blokelio tipas DM 15/9 DM 22/15 DSi 30/20

Blokeliomatmenys:

plotis/ auk�tis/ ilgis cm 15/25/50 22/25/50 30/25/50

DSs 30/15 DSs 30/12 DSs 37,5/14 DSs 37,5/12

30/25/50 30/25/50 37,5/25/50 37,5/25/50

4.2.2.3 lent. "Durisol" blokelių techniniai duomenys

# �T�, Austrija. �VELOX� - �GREITAS� (lotyni�kai). Velox technologija sukurta 1956

metais Austrijoje, greitai �ilto būsto statybai. VELOX sistema Austrijoje, Čekijoje,

Vokietijoje, Danijoje, JAV ir Rusijoje bei kitose �alyse jau tapo vienu i� tradicinių

statybos būdu. VELOX skiedrų-cemento plok�tės gaminamos i� ekologi�kai �varios

�aliavos: mineralizuotos medienos (90%), cemento, skysto stiklo. Plok�tės yra lengvos,

tvirtos bei atsparios ugniai, drėgmei, �alčiui, kenkėjams.

4.2.2.4 pav.Nenuimamų formų sistema �Velox�

70

Sistemos paskirtis - įvairių pastatų (iki 25 auk�tų) statyba; fasadų ap�iltinimas ir

apdaila vienu metu; sienų konstrukcijos karkasiniams namams; prie�gaisriniai ir

prie�triūk�miniai barjerai; ideali med�iaga pastatų restauracijai.

Sistemos savybės - �iluminė var�a R- 5,15 Km2/W; labai gera �ilumos

akumuliacija; garso izoliacija 52dB; greitas (LEGO) statybos metodas; in�inerinių tinklų

sprendimas; minimali darbininkų kvalifikacija; minimali mechanizmų panauda;

ilgaam�i�kumas; nebijo drėgmės, ugnies, kenkėjų [96].

Plok�tė Velox WSD

Skiedrų - cemento izoliacinė vienasluoksnė plok�tė naudojama

i�orės ir vidaus sienų klojiniams su padidinto stiprumo garso

izoliacijos reikalavimais.

Plok�tė Velox WS EPS

Dvisluoksnė izoliacinė plok�tė i� plok�tės VELOX WS 35 (35)

mm storio ir priklijuotu polistirolo sluoksniu, naudojama i�orės

sienų formavimui su dideliais reikalavimais termoizoliacijai.

Taip pat veiksmingas paprastas ir greitas sienų ap�iltinimas.

Angokra�čių plok�tė

Juosta i� skiedrų - cemento plok�čių VELOX WS 50 (50) mm

storio naudojama langų ir durų angokra�čiams.

Statybiniai metaliniai ry�iai

Suvirinti ry�iai u�tikrina i�orės ir vidaus plok�čių surinkimą ir

leid�ia sumontuoti plok�tes iki perdangos lygio.

Armatūra sienoms (vertikali)

Armatūra dedama tarp i�orinės ir vidinės klojinio plok�tės per

visą sienos auk�tį, taip siena armuojama ir i�laikomas klojinio

vertikalumas.

4.2.2.4 lent. "Velox" elementų techniniai duomenys

# �AD�, Jugoslavija. Tai ypač lengva statybinė med�iaga, su geriausiomis �ilumos

charakteristikomis betonų klasėje. Simprolit - yra patentuotas mi�inys i� polistirolo

granulių, portlandcemenčio ir priedų. Sieniniai blokai, pagaminti i� �io mi�inio naudojami

kaip liktiniai klojiniai.

71

4.2.2.5 pav.Nenuimamų formų sistema �Simprolit�

Fizinės-mechaninės savybės (pagal ГОСТ Р 51263 � 99 - polistirolbetonas):

Tūrio masė - 150 - 300 kg/m3; �ilumos laidumo koeficientas - 0,055 - 0,185 W/ms; Garo

laidumas - 0,135 - 0,11 mg/m*val*Pa; Stiprumas gniu�dant - 0,35 - 0,93 MPa [97].

4.2.2.6 pav. �Simprolit� SBDS - 30 blokelio i�matavimai

Blokelių privalumai: auk�ta kokybė, �emas �ilumos laidumas, ilgaam�i�kumas,

auk�ta garso izoliacija, ma�as konstrukcijos svoris, savikaina, nedegimas. 30 cm storio

blokelio �iluminė var�a R yra 3,2315 m2K/W, garso Rw - 50,36 dB, kas atitinka 168 cm

keramikinių plytų mūrui arba 207 cm silikatinių plytų mūrui. Pagal 6 Eurokodą trijų auk�tų

pastatas gali būti pastatytas be papildomų sijų ir kolonų, nors blokeliai yra save ne�antys [98]. Blokelio

�ymėjimas Blokelio

tūris

cm3/vnt

Blokelio

svoris

kg/vnt

N

vnt/sienos

m3

n

vnt/sienos

m2

Betono

tūris m3/ m2

Betono

svoris

kg/m2

Sienos

svoris

kg/m2

Sienos su

tinku svoris

kg/m2 SBDS-30 20448 4,1 29,2 8,8 0,1 219 254 309

4.2.2.5 lent. "Simprolit" SBDS - 30 blokelio techniniai duomenys

72

4.2.2.6 lent. Įvairių nenuimamų klojinių sistemų pagrindinių elementų ir i�orinių sieninių

konstrukcijų charakteristikos [99]

Nr. Elementų pavadinimas

�S�

�AD�

�U� �T�

1 Matmenys,

mm (Ilgis х Plotis х Auk�tis)

1000Х250Х250 600(500)Х300(250)Х190 500Х375(300)Х250 2000Х500Х35

2

Sąvas elementų

svoris, kg /1 m2 sienos i�

klojinių svoris

3 / 4,0 2,7-4,1 / 28-44 11-15 / 88-120 24 / 48

3 Tankis, kg/m3 35 200 (250) 600 670

4

Med�iagos �ilumos

laidumas ( sausos /

įmirkusios), W/(mх°С)

0,028 / 0,037 0,065 / 0,08 0,12 / 0,23 0,12 / 0,13

5 Garo

laidumas, mg / (mхval*Pa)

0,032 0,12 0,11 0,13

6 Stiprumas gniu�dant,

MPa 0,1 0,3 (0,5) 1,2 1,3

7 Įgeriamumas

pagal vandenį, %

10 9,2 30 ne daugiau 35

8 Atsparumas �alčiui, F

F 50 F 50 F 25 F 50

9 Normuotas tarnavimo

laikas, metai 100 125 125 125

10 Med�iagos degumas

Liepsna

neplinta,

degimo

nepalaiko

Nediegi Liepsna neplinta,

degimo nepalaiko

Liepsna

neplinta,

degimo

nepalaiko

11 Betono

branduolio storis, mm

120-150-200-

250 80-150-170-200 120-150 150 (įvairus)

12 Sienos svoris, 360 179-241-263-302 463 427

73

kg/m2

13 �ilumos laidumas R = 3.15

(m2х°С /W)

3,34

4,47-3,58-3,23-2,38 3,54-3,29 3,367

14 Atitvarinės

konstrukcijos atsparumas ugniai, val

2,5

Ne ma�iau 3 1,5 Ne ma�iau 2,5

15 Auk�tingumas iki, auk�tai

25

16 Krano

pagalba, balai

0

17 Reikalingas

min armavimas,

kg/m2

3,2

18 Estetinis vaizdas,

balai 5

19

1 m2 klojinių kaina, Lt i�orinės sienos/

vidinės sienos

45,03 / 26,50 82,20 164,22 / 114,24 89,25 / 53,10

74

4.2.2.7 lent. Nenuimamų klojinių sistemų suvestinė

Sandėliavimas

Klojiniams ve�ti reikalingas mikroautobusas arba lengvas sunkve�imis,

teisingai sudarius objekto med�iagomis aprūpinimo planą, vietos

sandėliavimui gali ir nebūti, į objektą atve�amas kiekis, kuris

sunaudojamas tą pačią dieną, armatūros sandėliavimui reikia skirti 10 m2.

Darbininkų

poreikis


brigadininkas, betonuotojai 4 kat.� 4 �m., 2 kat. - 2 �m.

Mechanizmų ir

įrankių poreikis

Sunkve�imis � klojinių pakrovimas ir atve�imas apie 200 Lt, kranas �

norma 2 ma�./val., 55 Lt/val. Kampinis �lifuoklis � 2 vnt., perforatorius �

1 vnt., lazerinis nivelyras - 1 vnt. Armatūros ri�iklis � 1 vnt. Betonavimo

darbams naudojamas betono siurblys:

a) Sienų armavimas karkasais � 24 kg/m2 � 12,53 Lt/m2: Darbo sąnaudos

- 0,82 (�m./val.)/m2, 14,64 Lt/val., tai sudaro 12,00 Lt/m2;

b) Nenuimami klojiniai sienų betonavimui (N6-191) � 13,30 Lt/m2:

Kranas - norma 0,09 (ma�./val.)/m2, 55 Lt/val., tai sudaro 4,95 Lt/m2;

Darbo sąnaudos - 0,57(�m./val.)/m2, 14,64 Lt/val., tai sudaro 8,35 Lt/m2;

c) Gel�betoninių sienų, kurių storis daugiau kaip 200 mm, betonavimas,

paduodant betoną kranu (N6-207) � 13,95 Lt/m2: Kranas - norma 0,11

(ma�./val.)/m2, 55 Lt/val., tai sudaro 6,05 Lt/m2; Darbo sąnaudos - 0,75



Gel�betoninių sienų, kurių storis daugiau kaip 200 mm, betonavimas,

paduodant betoną siurbliu (N6-208) � 15,13 Lt/m2: Betono siurblys -

norma 0,035 (ma�./val.)/m2, 190 Lt/val., tai sudaro 6,65 Lt/m2; Darbo

sąnaudos - 0,625 (�m./val.)/m2, 13,56 Lt/val., tai sudaro 8,48 Lt/m2.

Laikas,

reikalingas 1 m2

sienai įrengti


1. Armatūros tinklų ri�imas: min;2,8137,06

/82,0 === val�m

val�mT


/57,0 === val�m

val�mT

3. Betonavimas:

a. Su kranu: min;5,7125,06

/75,0 === val�m

val�mT

b. Su siurbliu: min;2,6104,06

/625,0 === val�m

val�mT

75

I� viso reikia:

a) Su kranu: T=21,4 min=21 min 24 sec,

o jėga kainos � 30,52 Lt/m2;

b) Su siurbliu: T=20,1 min=20 min 6 sec,


Med�iagos,

reikalingos 1 m2

sienai įrengti

Klojinių sistema �AD� - 1 m2 SBDS-30 blokelių kaina yra 82,20 Lt.

Armatūros karkasai i� i�ilginės AIII d=10 mm ir skersinės AIII d=6 mm

armatūros � 3,2 kg/m2 � 1,67 Lt/m2 . Betonas C20/25 � 0,1 m3/m2 �

19,00 Lt (190 Lt/m3).

I�vados:

Vadinasi, kad sumontuoti 1 m2 lengvosios sieninės klojinių sistemos, reikalinga:

1. Atve�imas: 8 m ilgio krovininis automobilis gali pakrauti apie 100 m² blokelių, t.y.

15 padėklų - 540 vnt.;

2. Sandėliavimo vieta 10 - 20 m2;

3. Brigada i� 6 �monių su vidutinė 4 kat.;

4. Bok�tinis kranas med�iagų pakrovimui/i�krovimui;

5. Armatūros karkasai atva�iuoja tiesiai į objektą;

Laikas reikalingas įrengimui � 20,1 min. Materialiniai poreikiai 1 m2 sienos:




• Klojiniai su armavimo elementais � 83,87 Lt;


I� viso: 138,79 Lt/m2

76

4.3. Alternatyvios kompleksinės sistemos

�AE�, Vokietija. Sistema apjungia pastatų statybą i� nenuimamų gel�betoninių

klojinių. Elementai susideda i� plok�čių, įvairių matmenų ir konfigūracijų konstrukcijų ir

ne�ančių armatūros karkasų (Filigran - fermų tipo), kurie aprūpina transportavimo ir

montavimo stabilumą, taip pat reikalingą sujungimą tarp surenkamų elementų ir betono.

4.3.1 pav. �Filigran� sistemos elementai

Tokios konstruktyvinės schemos privalumai: nepriklausomybė nuo oro sąlygų,

auk�ta kokybė, laiko ir i�laidų taupymas, auk�ta pavir�ių kokybė [100].

Perdangos elementų plotis 0,60 - 2,50 m, ilgis 2,40 - 7,80 m, maksimalus plotis -

2,70 m, o ilgis iki 12,00 m. Perdangos elemento storis - 6 cm, o svoris - 125 kg/m2. Betono

sluoksnio storis nuo 10 cm, �emiausia betono markė - C20/25. Perdangos elementams armuoti

naudojama E tipo Filigran armatūra: auk�tis 7 - 30 cm, vir�utinės i�tisinės armatūros

diametras - 5 - 14 mm, lenktos skersinės - 5 - 7 mm, apatinės i�tisinės - 6 -14 mm [101].

4.3.2 pav. �Filigran� sistemos E tipo armatūros elementas

Sienos elementų storis - 5 cm, plotis 2,50 - 7,50 m, auk�tis nuo 2,40 m iki 4,00

m, sienų storis 12 - 42 cm. Sienų elementams armuoti naudojama: E arba D tipo Filigran

armatūra: auk�tis 5 - 30 cm, vir�utinės i�tisinės armatūros diametras - 5 - 14 mm, lenktos

skersinės - 5 - 7 mm, apatinės i�tisinės - 6 -14 mm; Filigran SWE, SE tipo armatūra: auk�tis

12 - 45 cm, vir�utinės i�tisinės armatūros diametras - 5 - 12 mm, lenktos skersinės - 5 - 9 mm,

apatinės i�tisinės - 5 -12 mm [102].

77

4.3.3 pav. �Filigran� sistemos SWE ir SE tipo armatūros elementas

Įrengimo technologija ypač paprasta, taupanti laiką ir i�laidas. Sienų elementai

pastatomi į projektinę padėtį krano pagalba, i�ramstoma specialiais elementais - atramomis,

u�fiksuojama. Konstrukcija paruo�ta betonavimui, betonuojama krano arba betono siurblio

pagalba. Kadangi sieniniai elementai yra nenuimami klojiniai, perdangos elementų

montavimo darbus galima pradėti tą pačią dieną ir betonuoti sienas ir perdangą vienu pylimu.

Perdangos atraminiai elementai turi būti i�laikyti iki betonui pasiekus projektinį stiprį,

ma�iausiai 21 dieną.

�AF�, Baltarusija. Karkaso konstrukciją sudaro monolitinės arba surenkamos

gel�betoninės stačiakampio pjūvio kolonos ir surenkamos i� anksto įtemptos tu�čiavidurės

perdangos, kurios jungiamos į vieną sistemą ne�ančiais gel�betoniniais jungiamaisiais

rėmsijas. Rėmsijos gaunasi viename lygyje su perdangomis, kas leid�ia gauti lygias lubas

[103].

4.3.4 pav. АРКОС sistemos konstrukcija

4.3.5 pav. АРКОС sistemos konstrukcijos schema

78

1 - surenkamos arba monolitinės gel�betoninės kolonos; 2 - kiaurymėtos perdangos; 3 -

ne�antys monolitiniai rygeliai; 4 - jungiamieji monolitiniai rygeliai; 5 - erkerių ir balkonų

įrengimui skirtos konsolės; 6 - erkerių ir balkonų įrengimui skirtos konsolės; 7 - monolitiai

perdangos ruo�ai; 8 - vertikalios standumo diafragmos [104].

Sienos ir pertvaros da�niausiai daromos i� įvairių blokelių ar plytų, gali būti

vieno arba kelių sluoksnių.

Karkasinio - monolitinio pastato gel�betoninių konstrukcijų 1 m2 grindų

ploto kainos skaičiavimas [105]

Gaminio pavadinimas Gaminių

kiekis, vnt

Gaminių kaina,

vnt/Lt Kaina, Lt

Kolonos (400х400)

(L=6,12) 0,051 1120,06 57,12

Perdangos plok�tės 0,273 233,35 63,71

Standumo diafragmos 0,024 590,39 14,17

Liftų �ahtos paneliai 0,017 408,24 6,94

Laiptų mar�ai su

aik�telemis 0,007 725,43 5,08

Ventiliacijos blokai 0,037 350,26 12,96

Sąramos 0,168 16,31 2,74

Blokeliai:

I�oriniai

Kampiniai

Pertvaros

23,84

11,34

20,15

2,44

2,25

1,00

58,17

28,92

20,15

I� viso: 269,96

4.3.1 lent. АРКОС Karkasinio - monolitinio pastato 1 m2 grindų ploto kaina

�AG�, Rusija. KNKM - Karkasas, Nenuimami Klojiniai, Monolitas. Sistemos

pagrindas yra ne�antis pastato karkasas, ant kurio remiasi ne�ančios i�orinės ir vidinės sienos,

kurios formuojasi i� nenuimamų medinių klojinių ir branduolio i� polistirolbetono. Sienų

konstrukcija: storis (be apdailos) - 23 cm, garso izoliacija ne ma�iau 65 dB, �iluminė var�a -

3,13 m2*°С /W, med�iagos degumas - liepsna neplinta, degimo nepalaiko.

79

Statybos operacijos: a) pastato karkasas montuojamas i� gel�betoninių, medinių,

metalinių surenkamų arba gaminamų elementų; b) karkasas apsiuvamas skiedrų-cemento

plok�tėmis - liktiniais klojiniais; c) klojiniai pripilami objekte gaminamu polistirolbetonu,

kuris paduodamas į vietą siurbliu; d) vidinės sienos ir pertvaros apdailinamos gipso-

plau�iniais paneliais.

Pagrindinių med�iagų charakteristikos:

# Skiedrų-cemento plok�tės - liktiniai klojiniai: tankis - 600 - 1000 kg/m3; masė

- iki 26 kg/vnt; �ilumos laidumo koeficientas - 0,14 - 0,2 W/m*°С; stiprumas

gniu�dant (lenkiant) - 3,75 - 4,5 MPa; degumas - degimo nepalaiko; turi auk�ta

atsparumą oro sąlygoms; ilgaam�ės.

# Polistirolo granulės: fizinė būsena - apvalios granulės; tankis - 550 - 650

kg/m3; granulių dydis - 0,8 - 1,5 mm; vandens įgeriamumas - nėra; degimo

laikas ne daugiau 4 sek; perdirbimo temperatūra ne ma�iau 105 °С.

# Polistirolbetonas (polistirolo granulės, cementas, vanduo ir specialus priedai):

vidutinis tankis (sauso) - 250 - 350 kg/m3; stiprumas gniu�dant ne ma�iau 0,15

MPa; �ilumos laidumo koeficientas ne daugiau 0,065 W/m*°С; degumas -

nediegi med�iaga.

Sistemos privalumai: pjūvio vienalyti�kumas; efektyvinę �ilumos izoliacija;

efektyvinę garso izoliacija; ma�as konstrukcijos storis; ma�as konstrukcijos svoris; darbo

sąnaudų suma�inimas; ilgaam�i�kumas; i�laidų ma�inimas mechanizmams; �ema savikaina

[106].

80

4.3.2. lent. Alternatyvių kompleksinių sistemų suvestinė lentelė


�alys

Statybos sistema

Klojinių med�iaga

Sienos storis, mm

Perdangos storis, mm

�iluminė var�a,

m2*°С /W

Krano pagalba,

balai

Estetinis vaizdas,

balai

Pastato kaina, Lt/m2(grindų)

1 �AE�, Vokietija

Liktiniai g/b elementai

Gel�betonis 120 - 420 100 - 320 1,45 - 3,45 5 -

2 �AF�, Baltarusija

Surenkami g/b elementai

Gel�betonis priklauso nuo

blokelių

80 - 150 1 - 3,5 3

269,96

3 �AG�, Rusija

Surenkamas g/b karkasas, liktiniai sienų ir perdangų

klojiniai

Gel�betonis, Skiedrų-cemento plok�tės

230

80 - 240

3,13

1

4

-

81

5. Sukurtas monolitinės statybos technologijų racionalaus varianto parinkimo modelis

82

Idėja Technologijų palyginimas

Problemos i�kėlimas Racionalaus varianto paie�ka

Grupių i�skyrimas

Perdangų klojinių sistemosAlternatyvios

Sunkios Lengvos Informacijos rinkimas, analizė Sunkios Lengvos

Variantų formavimas

Rodiklių parinkimas, apra�ymas

Rodiklių reik�mingumų nustatymas

Ekspertų kiekio didinimas

Rodiklių suderinamumo tikrinimas

Suderinamumas pakankamas, leid�iama taikyti

Duomenų įvedimas, sprendimų matricų normalizavimas

Kiekvienos grupės variantų racionalumo nustatymas taikant SPS programa

Variantų analizė, i�vadų sudarymas

Ekspertų nuomonės nesuderintos

83

6. KLOJINIŲ SISTEMŲ PALYGINIMAS, TAIKANT EKSPERTINĖ

METODIKĄ

�iame skyriuje DSPSS (�Daugiakriterinės Sprendimų Paramos Sistemos

Statyboje� programos autorius doc. V. �arka) programos pagalba vertinami i� prad�ių

kiekvienos klojinių sistemos parametrai. Randamas kiekvienos sistemos racionalus variantas,

paskui lyginami kiekvienos sistemos racionalus variantai ir randamas galutinis sprendimas.

Pirmas �ingsnis - ekspertų dalyvaujančių apklausoje i�rinkimas, jų apklausa,

vertinimų anketos pildymas. Gautų ekspertų duomenų įvedimas į DSPSS programą .

Antras �ingsnis - vienas i� pagrindinių sprendimų teorijos u�davinių yra

pasirinkti tikslingus kriterijus (rodiklius). Vertinant skirtingus sprendimo variantus būtina

naudotis kriterijais, kurie atspindi operacijos tikslą (operacija � kokia nors veiksmų sistema,

kurios paskirtis � pasiekti tam tikrą tikslą).

6.1. Rodiklių sistema variantams palyginti

Rodiklis � tai nagrinėjamo objekto savybės apibrė�imas (pvz.: įrengimo kaina,

�iluminė var�a, ilgaam�i�kumas, funkcionalumas ir t.t.).

Rodiklių reik�mių ir reik�mingumo nustatymo metodus galima suskirstyti į dvi

grupes:

• metodai, kuriuos taikant rodiklius galima i�reik�ti piniginiais vienetais. Tokie rodikliai

vadinami kiekybiniais;

• metodai, kuriuos taikant rodiklių negalima i�reik�ti piniginiais vienetais. Tokie rodikliai

vadinami kokybiniais.

�iuo metu plačiausiai taikomi trys kiekybinių rodiklių reik�mių ir reik�mingumo

nustatymo metodai: normatyvinis, skaičiavimo ir analogijos.

84

Kiekybinių rodiklių reik�mių irreik�mingumų nustatymo metodai

Normatyvinis. Nustatoma remiantisnormatyviniais dokumentais,

sąmatomis, rekomendacijomis ir kt.

Analogi�ki sprendimai

Skaičiavimo. Nustatoma remiantisteorinėmis ir empirinėmis

priklausomybėmis, įvairiomisformulėmis, statistiniais duomenimis

Kokybinių rodiklių reik�mių irreik�mingumų nustatymo metodai

Ekspertinis. Nustatoma remiantisekspertų patyrimu ir intuicija

Organoleptinis. Nustatoma vertinantsprendimus per stebinčio �mogaus

jausmų prizmę

Rekomendacijos

Sociologinis. Nustatoma apdorojussociologinių apklausų duomenis

Skaičiavimo. Nustatoma remiantisįvairiomis formulėmis

Rodiklių reik�mių ir reik�mingumų nustatymo metodai

Sprendimų matricoje kriterijai (rodikliai) grupuojami į dvi grupes: kiekybinius ir

kokybinius. Kiekybiniais rodikliais gali būti: metinės i�laidos, kapitaliniai įdėjimai, įrengimo

kaina, pelnas, rentabilumas, darbo apimtis per laiko vienetą, darbo trukmė, darbo imlumas,

ilgaam�i�kumas. Kokybiniais rodikliais gali būti: estetinis vaizdas, skonis, presti�as,

patogumas.

Taip pat rodiklius galima skirstyti: į ekonominius, techninius � technologinius,

subjektyvius, normatyvinius. Ekonominiai rodikliai � tai rodikliai, kurie da�niausiai, gali būti

apibūdinami pinigine i�rai�ka. Normatyviniai rodikliai � kurių reik�mės, dyd�iai u�fiksuoti

normatyviniuose dokumentuose.

Techninių � ekonominių rodiklių reik�mes ir reik�mingumus nustatome tokiais

metodais: normatyviniai, skaičiavimo ir analogijos. Normatyviniu metodu techninių �

ekonominių rodiklių reik�mės ir reik�mingumai nustatomi remiantis normatyviniais

dokumentais, sąmatomis, vienetiniais įkainiais, rekomendacijomis. Skaičiavimo metodu

norimi dyd�iai nustatomi panaudojant empirines ir teorines priklausomybes, statinius

duomenis, įvairias formules.

Kokybės charakteristikų reik�mės ir reik�mingumai da�niausiai nustatomi

ekspertiniu, rekomendacijų, sociologiniu, skaičiavimo ir analogijos metodais.

85

�iame darbe vertinant klojinių sistemų racionalų variantą parinkau �iuos

rodiklius: atramų auk�tį, perdangos ir sienos storį, klojinių apyvartą, sijų ilgį, krano pagalbą,

reikalingą ap�iltinimą, reikalingą armavimą, perdangos ir sienos svorį, estetinį vaizdą,

plok�tės svorį, betono sluoksnio storį, skydų storį, leid�iamą betono apkrovą, auk�tį, pločio

variantus, sienos storį, nuomos kainą, kainą, ilgaam�i�kumą, �ilumos laidumą.

Nuomos kaina ir kaina � kiekybinis, ekonominis rodiklis, i�rei�kiamas

pasirinkta valiuta (�iame darbe Lt/m²). Dydį galima apskaičiuoti normatyviniu būdu, t.y.

nustatomas remiantis normatyviniais dokumentais, sąmatomis, sąmatų skaičiavimo

programomis (�Sistela�, �Astera�, �SES�) vienetiniais įkainiais, rekomendacijomis.

Perdangos, sienos storis - kiekybinis rodiklis, i�reikiamas mm. Rodiklis svarbus

tuo, kad nusako konstrukcijos svorį. Nagrinėjant konstrukcijos storius, reikia stengtis juos

minimizuoti, nes nuo to priklauso ka�tų taupymas.

Klojinių apyvarta - kiekybinis rodiklis, i�reikiamas ciklais. Rodiklis parodo kiek

gali būti naudojami įvairių gamintuoju klojiniai, esant tinkamam naudojimui.

Sijų ilgis - kiekybinis rodiklis, i�reikiamas m. Dydis parodo sistemos

universalumą, t.y. pritaikymą įvairiems statinių formoms.

Perdangos, sienos svoris � kiekybinis rodiklis, i�reikiamas kg/m². �is dydis

nustatomas skaičiavimo būdu, kai norimi dyd�iai nustatomi panaudojant empirines ir teorines

priklausomybes, statinius duomenis, įvairias formules.

Estetinis vaizdas - kokybinis rodiklis, i�reikiamas balais. Rodiklis parodo

konstrukcijos pavir�io atitikima galutiniai dangai.

Betono sluoksnio storis - kiekybinis rodiklis, i�reikiamas mm. Rodiklis svarbus

tuo, kad nusako konstrukcijos svorį. Nagrinėjant konstrukcijos storius, reikia stengtis juos

minimizuoti, nes nuo to priklauso i�laidų taupymas.

Leid�iamą betono apkrovą - kiekybinis rodiklis, i�reikiamas MPa. �is dydis


priklausomybes, statinius duomenis, įvairias formules.

Auk�čio, pločio variantai - kiekybinis rodiklis, i�reikiamas vnt. �is dydis parodo

kiek įmanomų standartinių i�matavimų variantų gali turėti sistemos elementai.

�ilumos laidumas - kiekybinis rodiklis, i�reikiamas m2*°С/W. �is dydis


priklausomybes, statinius duomenis, įvairias formules. Rodiklis rodo konstrukcijos �ilumos

laidumo koeficientą.

Darbo imlumas � kiekybinis rodiklis, i�rei�kiamas darbo valandomis.

Skaičiuojama kiek darbo valandų reikės įrengti atitinkamą operaciją.

86

6.2. Racionalaus varianto parinkimas Skaičiavimai bus atlikti daugiakriterinės sintezės metodais DSS1 ir SKK3,

panaudojant kompiuterinę programą �SPS_DS�. Programoje naudojama ir papildoma

priemonė sprendimui priimti � ekspertinis įvertinimo metodas. Programa skirta in�inieriams,

ekspertams, statybos technologijos�vadybos studentams bei kitiems vartotojams.

6.2.1. DSS1 metodo modelio struktūra Projektų sintezės spendimas, remiantis priimamo sprendimo sėkmės (PSS2) kriterijumi

DSS1 metodu, vykdomas trimis etapais, kurių kiekvienas dar suskaidomas į smulkesnius

veiksmus. I sprendimo etapas skirtas pradiniams duomenims rinkti ir duomenų bazės

struktūrai (DBS) pildyti. DSS1 metodo II etapas skirtas tarpiniams sprendimams priimti. Čia

nurodoma kiekvienos pakopos tolesniam sprendimui paliekamų alternatyvų skaičius bei

sudaroma pradinė prioritetinė alternatyvų eilutė, remiantis artumo idealiam ta�kui metodo

rezultatais. III etapas skirtas daugiakriterinei sprendimų sintezei ir galutinei prioritetinei

nagrinėjamų variantų eilutei sudaryti [107].

Yoonas ir Hwangas (Yoon, Hwang, 1981; Arditi, Gunaydin, 1998) sukūrė variantų

prioriteti�kumo nustatymo metodiką, pagrįstą koncepciją, kad optimali alternatyva turi

ma�iausią atstumą nuo idealaus sprendimo ir did�iausią atstumą nuo idealiai blogiausio

sprendimo. �is metodas vadinamas variantų racionalumo nustatymu artumo idealiajam

ta�kui metodu (TOPSIS � Technique for Order Preference by Similarity to Ideal

Solution) [107].

Topsis i�eities duomenys yra sprendimo priėmimo matrica D:

.

..................

......

321

2232221

1131211

=

mnnnn

m

m

xxxx

xxxxxxxx

D

1-as �ingsnis. Normalizuotos matricos R sudarymais dimensijoms eliminuoti.

Kiekvienas sprendimų priėmimo matricos elementas normalizuojamas pagal formulę:

;

1

2∑=

=m

kkj

ijij

x

xr

(35)

2-as �ingsnis. Normalizuotos svertinės matricos sudarymas. Kiekvienas

normalizuotos matricos elementas dauginamas i� atitinkamo reik�mingumo wi. ∑==

n

iiw

1.1

87

.

..................

......

321

22232222212

11131121111

=

mnmnnnnnnn

m

m

rwrwrwrw

rwrwrwrwrwrwrwrw

V

3-ias �ingsnis. Idealaus teigiamo A+ ir idealaus neigiamo A- sprendinių

nustatymas:

{ } ;...,,,,...,3,2,1),min(),max( 21++++ =

=′∈∈= nijjijj

vvvmjIivIivA (36)

{ } ....,,,,...,3,2,1),max(),min( 21−−−− =

=′∈∈= nijjijj

vvvmjIivIivA (37)

Čia: { }niI ...,,3,2,1== ir { }niI ...,,3,2,1==′ .

4-as �ingsnis. Atstumų nuo idealaus teigiamo ir idealaus neigiamo sprendinių

skaičiavi-mas.

( ) ;...,,3,2,1,1

2mjvvS

n

iiiji =−= ∑

=

++

(38)

čia: +iS � atstumas nuo nagrinėjamos alternatyvos iki idealaus teigiamo sprendinio.

( ) ;...,,3,2,1,1

2mjvvS

n

iiiji =−= ∑

=

−−

(39)

čia: −iS � atstumas nuo nagrinėjamos alternatyvos iki idealaus neigiamo sprendinio.

5-as �ingsnis. Santykinio atstumo iki idealaus sprendinio skaičiavimas.

Alternatyvos Aj artumas idealiam ta�kui A+ apibrė�iamas taip:

,−+

++

+=

jj

jj SS

SC

(40)

čia: ....,,3,2,1,01 mjC j =≥≥ +

.0kaiir1kai ==== +−++ijij CAACAA

6-as �ingsnis. Geriausio varianto i�rinkimas, t. y. to, kuris artimiausias vienetui.

6.2.2. SKK3 metodo modelio struktūra Projektų sintezės SKK3 metodas sudarytas remiantis kompromiso

kompensaciniu modeliu. �io metodo esmė � kelių susijusių techninių sprendimų sintezė,

suderinant visus galimus variantus (ry�io matrica), kur laukiamas rezultatas as�A. Taikant �į

metodą galima įvertinti kriterijų reik�mes, kurios atitinka visų etapų suderinamumo matricos

88

reikalavimus, taip pat kriterijų reik�mingumus, kurie turi prasmę būti sumuojami per visus

priimamo sprendimo etapus. Pagal gautus sumavimo rezultatus kuriama sprendimų priėmimo

matrica � variantų realizavimo laukiamų rezultatų matrica [P] = [xij], i=1,n; j=1,m. Variantų

prioriteti�kumui nustatyti taikomas artumo idealiam ta�kui metodas. Kompromiso

kompensacinio modelio metodas susideda i� 5 etapų.

1 etapas. Sudaroma normalizuota sprendimų matrica. �io etapo tikslas � norint palyginti

skirtingų dimensijų kriterijus, juos reikia paversti bedimensiais. Atlikę normalizaciją,

gauname sprendimų priėmimo matricą [P].

2 etapas. Svertinės normalizuotos sprendimų matricos sudarymas. Matrica [P]

dauginama i� kriterijų reik�mingumų vektoriaus [P*]=[P]q. Jei reik�mingumo reik�mių nėra,

matrica [P] imama be pakeitimų [P*]=[P].

3 etapas. Nustatomi idealus ir neigiamas idealus variantai. Kriterijų pradiniams

reik�mingumams nustatyti taikomas ekspertinis metodas. Atlikus ekspertizę, gauti tjk

vertinimų rinkiniai apdorojami statisti�kai.

4 etapas. Tarp lyginamų variantų nustatomi atstumai.

5 etapas. Nustatomas sąlyginis lyginamų variantų artumas idealiam [108].

6.2.3. Pagalbiniai ekspertiniai metodai ir jų duomenys Pirma yra vykdoma pradinių duomenų apdorojimo ir trūkstamų pradinių

duomenų, atskirų sprendimo pakopų rodiklių pradinių reik�mingumų ir neapibrė�tų tikslių

kiekybinių i�rai�kų alternatyvas apibūdinančių rodiklių reik�mių nustatymo procedūra. �iuo

tikslu į programą �SPS_DS� yra įtraukti neapibrė�tai informacijai nustatyti ir apdoroti

pritaikyti metodai. Čia yra i�skiriami du atvejai. Pirmasis, tai kai sprendimo metu numatomos

gauti informacijos kiekis yra didelis, sprendimui naudojama porinio palyginimo ekspertinis

metodas. Antrasis, kai informacijos kiekis yra ma�as, sprendimui naudojamas ekspertinis

metodas. Reikiama informacija konkretiems sprendimams nustatant atskirų sprendimo

pakopų rodiklių pradinio reik�mingumo ir alternatyvas apibūdinančių kai kurių kokybinių

rodiklių reik�mes yra gaunama i� apklausiamų tais klausimais ekspertų [109].

6.2.4. Racionalaus varianto parinkimo eiga �SPS_DS� programos pagalba

Nustatome pradinius rodiklių reik�mingumus, kurie apskaičiuojami atlikus ekspertų

apklausą (apklausos anketos pateiktos priede Nr. 1). Anketoje nurodyti rodikliai, ekspertai

vertina juos pagal savo prioritetus 1 - 10 balų tarpe. Kiekvienam ekspertui yra taikomas

atitinkamas autoriteto koeficientas, kuris parodo eksperto �inių patikimuma pagal apklausos

autoriaus nuomonė (Perdangos klojinių sistemų analizės - priedas Nr. 2.1, sieninių klojinių

89

sistemų analizės - priedas Nr. 3.1). Gauti rezultatai įvedami į pradinių reik�mingumų lentelę,

kurią i�sprend�iąs gaunami rodiklių pradinių reik�mingumų reik�mės (Perdangos klojinių

sistemų pradinių reik�mingumų lentelės prieduose Nr. 2.2, 2.3, 2.4. Sieninių klojinių sistemų

pradinių reik�mingumų lentelės prieduose Nr. 3.2, 3.3). Patikrinus ekspertų nuomonių

suderinamumą programos pagalba, rezultatas priimamas skaičiavimams, arba didinamas

ekspertų skaičius.

Ie�kant racionalaus varianto, da�niausiai operuojama didelės apimties

informacija, todėl vertinimo metu �ią sudėtingą informaciją racionaliausia apdoroti

matricomis. Nagrinėjamos alternatyvos, jas apibūdinantys kriterijai, jų reik�mės ir

pradiniai reik�mingumai grupuojami tam tikra tvarka, t.y. paruo�iama sugrupuota priėmimo

matrica [110].

Kadangi da�niausiai sprendimų matricoje pateikti dyd�iai būna ne vienodų

mato vienetų, tai matricą būtina normalizuoti. Sprendimų matricos normalizavimas - tai

matricos perdirbimas, siekiant suvienodinti (panaikinti) rodiklių dimensijas arba kitaip

pakeisti jų reik�mes, nepakeičiant santykio tarp atskirų rodiklių [110]. Pagrindiniai klojinių

sistemų duomenys pateikti prieduose Nr. 2.5, 2.6, 2.7 - perdangų sistemų palyginimas, Nr.

3.4, 3.5 - sieninių klojinių palyginimas.

Taikant daugiakriterinės sintezės SKK3 ir DSS1 metodus gaunamos prioritetų

eilutės. Prioritetų eilutė - tai sprendimų matricos perdirbimų ir skaičiavimų rezultatas, kai

objektai i�dėstomi tam tikra tvarka. Da�niausiai nuo geriausio iki blogiausio varianto [110].

Daugiakriterinės sintezės SKK3 metodo perdangos klojinių sistemų analizės

prioritetų eilutės pateiktos priede Nr. 2.8, sieninių klojinių sistemų analizės priede Nr. 3.6.

DSS1 metodo perdangos klojinių sistemų analizės prioritetų eilutės pateiktos priede Nr. 2.9,

sieninių klojinių sistemų analizės priede Nr. 3.7.

7. Gautų rezultatų analizė Darbe analizuojamos visų rū�ių klojinių sistemos, i�renkamos geriausios

perdangos, sienų ir alternatyvių sistemų variantai, kurie palyginami. I�renkamas racionalus

perdangų ir sienų įrengimo variantas, siūloma alternatyvi monolitinio karkaso įrengimo

technologija.

7.1. Perdangos klojinių sistemų rezultatų analizė Sprend�iant perdangų klojinių sistemų u�davinį remiantis pateiktoms priede

Nr. 2.8 ir 2.9 skaičiavimo rezultatais nustatyta, kad tarp sijinių - rėminių klojinių sistemų

racionaliausia yra Nr. 14 �N�, Vokietija. Tai yra alternatyvi sijinė - rėminė klojinių perdangos

sistema, kurioje vietoj įprastų medinių sijų H20 naudojamos sijos i� aliuminio. Privalumai:

90

ypač lengvi sistemos elementai; labai didelis apyvartumas - apie 500 ciklų; atsparumas

įvairiems oro sąlygų pokyčiams; nepa�eid�iami nuo nuolatinio metimo; perdirbama.

Stalų sistemų racionaliausias variantas yra Nr. 6 �N�, Vokietija. Titan RT stalų

sistema. Privalumai: ypač lengvi aliumininiai sistemos elementai; labai didelis apyvartumas -

apie 500 ciklų; paprastas montavimas; patogus ir platus stalų i�matavimų pasirinkimas, platus

auk�čio diapazonas.

Lengvų perdangos sistemų racionaliausias variantas yra Nr. 2 �Q�, Lietuva.

Briaunotos sijų ir tu�čiavidurių blokelių perdangos. �ios perdangos susideda i� lengvų

gel�betonio sijų su erdvine plieno santvara, tu�čiavidurių blokelių ir monolitinio betono,

liejamo statybos aik�telėje. Dėl tu�čiavidurių blokelių, kuriais u�pildoma perdanga yra

lengvesnė, nei tradicinės perdangos. �io sprendimo pagrindas yra atitinkamai i�dėstytos

gel�betonio sijos, tarp kurių dedamas u�pildas � tu�čiaviduriai blokeliai.

Analizuojant gautus rezultatus, atliekamas dar vienas skaičiavimas, tai įvairių

klojinių sistemų palyginimas. I�renkamas vienas geriausias kiekvienos sistemos rezultatas,

įvedami jų duomenys (priedas Nr. 2.10). Taikant daugiakriterinės sintezės SKK3 ir DSS1

metodus gaunamos prioritetų eilutės, priedai Nr. 2.11 ir 2.12. Tarp nagrinėtų perdangos

klojinių sistemų, racionaliausias variantas yra �Q�, briaunotos sijų ir tu�čiavidurių blokelių

perdangos. Antroje vietoje yra stalų sistema �N�.

7.2. Sieninių klojinių sistemų rezultatų analizė Sprend�iant sieninių klojinių sistemų u�davinį remiantis pateiktoms priede Nr.

3.6 ir 3.7 skaičiavimo rezultatais nustatyta, kad tarp sunkių sieninių klojinių sistemų

racionaliausia yra Nr. 5 �E�, Vokietija. StarTec sistema, kurios privalumai: labai didelis

apyvartumas - apie 500 ciklų; ma�iausias klojinių faneros storis; trys pagrindiniai auk�čiai ir

12 pločio variantai leid�ia sistemai prisitaikyti prie bet kokių konstrukcijos formų.

Lengvų sieninių klojinių sistemų racionaliausias variantas yra Nr. 3 �AD�,

Jugoslavija. Tai ypač lengva statybinė med�iaga, su geriausiomis �ilumos charakteristikomis

betonų klasėje. Blokelių įvairenybė leid�ia i�reik�ti visus architektorių norus.

Analizuojant gautus rezultatus, atliekamas dar vienas skaičiavimas, tai įvairių

klojinių sistemų palyginimas. I�renkamas vienas geriausias kiekvienos sistemos rezultatas,

įvedami jų duomenys (priedas Nr. 3.8). Taikant daugiakriterinės sintezės SKK3 ir DSS1

metodus gaunamos prioritetų eilutės, priedai Nr. 3.9 ir 3.10.Įvairių sieninių klojinių sistemų

palyginimo racionaliausias variantas yra Nr. 3 �AD�.

91

8. I�VADOS 1. I�analizavus įvairias klojinių sistemas, i�skiriamos naujos, alternatyvios technologijos,

kurios tikrai leid�ia taupyti darbo, med�iagų ir mechanizmų i�laidas. Naujos technologijos,

konstrukcinės med�iagos (jų gamyba, fizinės ir mechaninės savybės) inspiruoja kūrybines

mintis, ugdo estetinę kultūrą. Pastaruoju metu statybinių med�iagų gamybos ir statybos verslo

srityse itin aktyviai ie�koma naujovių. Siekiama susisteminti statybos procesą, siūlomos

med�iagos, leid�iančios įrengti maksimaliai komforti�ką pastato vidaus erdvę. Norisi tikėti,

kad Lietuvoje pasirodančios naujos statybinės med�iagos ir technologijos įveiks

nusistovėjusių minčių inerti�kumą ir virs architektūrine med�iaga, i�rei�kiančia mūsų

estetinės kultūros sampratą.

2. Teigiama, kad spartus technologijų vystymasis nepalieka vietos įvairovei, suvienodina

daugelį dalykų, tačiau skirtingi �alių ekonominiai ir techniniai lygiai, kultūrinių ypatybių ir

gamtinių sąlygų skirtumai yra pernelyg dideli, kad pradėtume baimintis visuotinio

supana�ėjimo. Niekada negalime garantuoti, kad prigis kitoje �alyje nu�iūrėtos naujovės,

kadangi daug ką lemia vietinės sąlygos ir galimybės. Įvairios konstrukcijos ir formos betono

mi�iniu u�pildomi blokeliai (liktiniai klojiniai), atstojantys i�orinių sienų �iltinamąjį sluoksnį.

�ios konstrukcijos, sukurtos praėjusio am�iaus antrojoje pusėje, buvo pradėtos diegti

energetinės krizės metu. Sėkmingai diegiamų technologijų pavyzdys � Lietuvoje gaminami

EPS blokeliai, sutrumpintai vadinami �SAM�(pavadinti pagal juos gaminančios firmos �

UAB �Statinių ap�iltinimo med�iagos� � santrumpą) blokeliais ir �Teriva� perdangos

blokeliai. �ių blokelių gamyba buvo plėtojama atsi�velgiant į Lietuvos rinkos ypatumus.

Produkto populiarumą lėmė konstrukcinės gaminio ypatybės (pakankama �iluminė var�a,

stabilus asortimentas, paprasta forma), elementari darbų technologija.

3. Nekalbant apie kompleksi�kų pastatų statybos technologijų naudingumą, i� darbo

rezultatų akivaizd�iai matomas alternatyvių technologijų pa�angumas ir perspektyvumas.

Įtaka rezultatams turi surinktos ir i�analizuotos informacijos preliminarumas, nors stengimasi

parinkti kuo daugiau kiekybinių rodiklių, kad i�vengti �plaukiojančių� duomenų ir

netikslumų.

4. I�sprendus perdangos klojinių sistemų palyginimą, racionaliausias įrengimo variantas

yra �Teriva� perdangos, racionaliausias sekantis �ingsnis yra technologijos pritaikymas

gyvenamųjų namų statybos mąstams. Aikyvaizdūs ir naudojamų monolitinės statybos

technologijų trūkumai:

• per didelis konstrukcijos svoris;

• neracionaliai naudojamos med�iagos;

• darbų imlumas;

92

• didesnės gamybos i�laidos;

• didesnis mechanizacijos lygis;

5. I�sprendus sieninių klojinių sistemų palyginimą, racionaliausias įrengimo variantas yra

�Simprolit� technologija, sistemos deka visos atitvarinės konstrukcijos montuojamos visam

auk�tui. Technologijos privalumai:

• kompleksi�kumas;

• ma�esnės med�iagų sąnaudos;

• didele aitvarų �iluminė var�a be papildomo �iltinimo;

• ma�as elementų ir konstrukcijos svoris;

• ilgaam�i�kumas;

• gera garso izoliacija;

• elementų med�iaga nelaidi vandeniui;

• elementarus elementų montavimas;

6. I�sprend�ius visus darbe i�keltus u�davinius racionaliausias monolitinio gel�betoninio

pastato statybos variantas:

- perdangos įrengimas pagal �Teriva� technologiją - 165,00 Lt/ m2;

- sienų, kolonų ir kt. atitvarinių konstrukcijų įrengimas pagal �Simprolit� technologija -

138,80 Lt/ m2.

93

9. NAUDOTA LITERATŪRA

1. �Современная опалубка // Капстроительтво�, 2003 №3 C. 30-32. [�iūrėta 2006 05

25]. Prieiga per internetą http://www.housebuilding.ru/articles.review.1.19.print.htm

2. Chat beton, �Мир бетонных конструкций� [�iūrėta 2006 05 25]. Prieiga per internetą

http://chat-beton.ru/index.htm

3. Компания "КОСТАР", Бетонная история [�iūrėta 2007 03 24]. Prieiga per internetą

http://www.kostar.ru/art.htm?di=55

4. Строительная наука, �Архитектурно-конструктивные особенности высотных зданий

за рубежом� [�iūrėta 2007 03 04]. Prieiga per internetą

http://www.stroinauka.ru/biblio.asp?d=12&dc=26&dpc=0&dr =4931

5. Architektūros ir statybų agentūra, katalogas, UAB �DOKA Lietuva� [�iūrėta 2006 09 25].

Prieiga per internetą http://www.asa.lt/lt/show_company.php3?page=1&companyID=36919

6. Brian Hobbs, Mohamed Tchoketch Kebir, �Non-destructive testing techniques for the

forensic engineering investigation of reinforced concrete buildings�. Forensic Science

International, Volume 167, Issues 2-3, 11 April 2007, Pages 167-172.

7. J.J. del Coz Díaz, P.J. García Nieto, J.L. Suárez Sierra, I. Peñuelas Sánchez, �Non-linear

thermal optimization and design improvement of a new internal light concrete multi-holed

brick walls by FEM�. Applied Thermal Engineering, Volume 28, Issues 8-9, June 2008,

Pages 1090-1100.

8. Журнал "Промышленное и гражданское строительство", А.И. Звездов, д.т.н.,

академик - секретарь секции «Строительство» РИА, президент ассоциации

«Железобетон», No. 8/2005 [�iūrėta 2007 02 14]. Prieiga per internetą

http://www.stroinauka.ru/biblio.asp?d=12&dc=26&dpc=0&dr=4968

9. �Строительный мир�, №6/2006 "Строительная газета" [�iūrėta 2007 02 13]. Prieiga per

internetą http://www.stroi.ru/tsch/d2984dr416416m428.html

10. Журнал �Монолитное строительство�, Специалист СССТ Никифоров Олег, 14-04-

2006 [�iūrėta 2007 02 13]. Prieiga per internetą

http://www.ssst.ru/modules.php?name=Articles&pa=showarticle&articles_id=27

11. Архив новостей, �Prime-tass.ru� 2006-10-19 [�iūrėta 2007 02 13]. Prieiga per internetą

http://www.rosinvest.com/news/235839

12. �McGraw-Hill Construction�, analitinė ap�valga [�iūrėta 2007 02 13]. Prieiga per

internetą http://dodge.construction.com/analytics/trends_062007.asp

13. �Highrise Concrete Systems inc.�, apie kompanija [�iūrėta 2007 02 13]. Prieiga per

internetą http://www.highriseconcrete.com/tech.htm

94

14. Naujos statybos ap�valga (2006 vasaris) [�iūrėta 2007 02 14]. Prieiga per internetą

http://www.brec.lt/index.php?id=932

15. �LIETUVOS EKONOMIKOS AKTUALIJOS 2006 m. baland�io mėn.�,

Valdybos pirmininko patarėjas Dr. doc. V. Titarenko,Vyriausiasis analitikas Prof. R. Rudzkis

Analitikė N. Titova, 17 psl. [�iūrėta 2007 02 14]. Prieiga per internetą

http://www.dnbnord.lt/files/Ataskaitos/2006%2004%2013%20nt%20rinka%20ir%20

investicijos.pdf

16. �Jungtinės Karalystės statybų sektoriaus ap�valga�, Olga Stravinskienė Komercijos ata�ė

JK 2007-06-05 [�iūrėta 2007 02 14]. Prieiga per internetą

http://www.ldkonfederacija.lt/index.php?547973069

17. Naujos statybos ap�valga (2006 vasaris) [�iūrėta 2007 02 14]. Prieiga per internetą

http://www.brec.lt/index.php?id=932

18. �Svarbiausi Vyriausybės 2006 metų darbai ir prioritetai� [�iūrėta 2007 02 14]. Prieiga per

internetą http://www.lrv.lt/14_vyr_dok/LRV%20ataskaita%202006%20santrauka.htm

19. Dienra�tis "Respublika", 07.05.15 [�iūrėta 2007 02 14]. Prieiga per internetą

http://www.apzvalga.lt/#a1

20. �Lietuvos ūkio ekonominės ir socialinės būklės ap�valga (statybos sektorius)�, Aplinkos

ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus

vyr. specialistė Nina Česonienė, 2007-03-26 [�iūrėta 2007 02 14]. Prieiga per internetą

http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=6254

21. Компания �ГРАНД ХАУС�, �Опалубка для монолитного строительства� [�iūrėta

2007 02 16]. Prieiga per internetą http://grand-web.com.ua/statya/3527.php?l=ru

22. �Westag & Getalit AG� [�iūrėta 2007 02 16]. Prieiga per internetą http://www.westag-

getalit.de/wg-sperrholz-schalung/en/index.php?a=156

23. �PERI GmbH Formwork, Scaffolding, Engineering� [�iūrėta 2004 05 25]. Prieiga per

internetą http://www.peri.de/ww/en/pub/products.cfm

24. �MEVA Schalungs-Systeme GmbH� [�iūrėta 2007 02 16]. Prieiga per internetą

http://www.meva.de/wEnglish/produkte/produkt_suche.asp?navid=18

25. �Hünnebeck GmbH� [�iūrėta 2007 02 16]. Prieiga per internetą

http://www.huennebeck.com/english/schalungen/wandschalungen/manto.php

26. �Doka Shalungstechnik GmbH� [�iūrėta 2007 02 16]. Prieiga per internetą

http://www.doka.com/doka/en_global/about/standing/index.php

27. �Mivan Ltd.� [�iūrėta 2007 02 16]. Prieiga per internetą http://www.mivan.com/formwork

28. Трамбовецкий В.П. �Бетон в современном строительстве. Часть 1�, 2006 m. с. 72

Информационный научно-технический журнал �ТЕХНОЛОГИИ БЕТОНОВ� №1.

95

29. Журнал "Промышленное и гражданское строительство", А.И. Звездов, д.т.н.,

академик - секретарь секции «Строительство» РИА, президент ассоциации

«Железобетон», No. 8/2005 [�iūrėta 2007 02 16]. Prieiga per internetą


30. «Betonwerk+Fertigteil-Technik» №5 2006 [�iūrėta 2007 02 16]. Prieiga per internetą


31. Middendorf В., Singh N.B. Nanoscience and nanotechnoiogy in cementitious materials

//Cement International. 2006. №4. Pp. 80-86.

32. Eşref Ünlüoğlu, İlker Bekir Topçu, Burçak Yalaman, �Concrete cover effect on reinforced

concrete bars exposed to high temperatures�. Construction and Building Materials, Volume

21, Issue 6, June 2007, Pages 1155-1160

33. "Verslo �inių" priedas" Statome namą" (2003 m. kovas, Nr.2), 5 psl.

34. UAB �Statinių ap�iltinimo med�iagos�, Apie firma [�iūrėta 2007 02 16]. Prieiga per

internetą http://www.sam-uab.lt

35. Andrzej M. Brandt, �Fibre reinforced cement-based (FRC) composites after over 40 years

of development in building and civil engineering�. Composite Structures, In Press, Corrected

Proof, Available online 12 March 2008 [�iūrėta 2008 05 22]. Prieiga per internetą

http://www.sciencedirect.com

36. A. Sivakumar, Manu Santhanam, �Mechanical properties of high strength concrete

reinforced with metallic and non-metallic fibres�. Cement and Concrete Composites, Volume

29, Issue 8, September 2007, Pages 603-608

37. �Architektūros ir Statybos Agentūra�,ALBINAS VAITKEVIČIUS, UAB "Sistela"

generalinis direktorius [�iūrėta 2007 02 16]. Prieiga per internetą http://www.asa.lt/cgi-

bin/str1.cgi?grp=35

38. ООО "КРАМОС-Инженеринг", klojiniai [�iūrėta 2007 03 12]. Prieiga per internetą

http://www.kramos.ru/?id=341

39. ЗАО "Опалубка русская", klojiniai [�iūrėta 2007 03 12]. Prieiga per internetą

http://www.oprus.ru/catalog.htm

40. �Модостр�, klojiniai [�iūrėta 2007 03 12]. Prieiga per internetą

http://www.trade.spb.ru/modostr/index.htm

41. �DOKA Group�, klojiniai [�iūrėta 2007 03 12]. Prieiga per internetą

http://www.doka.com/doka/en_us/products/floor/flexusa/index.php

42. �MEVA Schalungs-Systeme GmbH�, klojiniai [�iūrėta 2007 03 12]. Prieiga per internetą

http://www.meva.de/wEnglish/produkte/deckenschalung.asp?navid=21

96

43. �PERI GmbH Formwork Scaffolding Engineering�, klojiniai [�iūrėta 2007 03 12]. Prieiga

per internetą

http://www.peri.de/ww/en/products.cfm/fuseaction/anwendungen/subaction/anwendung/ID/4.

cfm

44. �Hünnebeck GmbH�, klojiniai [�iūrėta 2007 03 12]. Prieiga per internetą

http://www.huennebeck.com/english/schalungen/deckenschalung/h20.php

45. �Noe shaltechnik�, klojiniai [�iūrėta 2007 03 12]. Prieiga per internetą http://noe-

cis.ru/h20.html

46. �Dalli�, klojiniai [�iūrėta 2007 03 12]. Prieiga per internetą

http://www.dalli.ru//dalli_per.htm

47. �ALTRAD-Mostostal�, klojiniai [�iūrėta 2007 03 12]. Prieiga per internetą

http://www.baumann-mostostal.siedlce.com/bm/katalog/RST.pdf

48. �Pilosio insieme costruendo�, klojiniai [�iūrėta 2007 03 12]. Prieiga per internetą

http://pilosio.com.ua/index.php?page=products&subpage=products2

49. �PASCHAL-Werk�, klojiniai [�iūrėta 2007 03 12]. Prieiga per internetą

http://www.paschal.com.ua/main.html?id=23

50. �Faresin�, klojiniai [�iūrėta 2007 03 12]. Prieiga per internetą

http://www.faresin.ru/menu2/opalub_perekr/goliath.php

51. �Friedr. Ischebeck GmbH�, klojiniai [�iūrėta 2007 03 12]. Prieiga per internetą

http://www.ischebeck-titan.co.uk


http://www.doka.com/doka/en_global/products/floor/matic/index.php

53. �MEVA Schalungs-Systeme GmbH�, klojiniai [�iūrėta 2007 03 16]. Prieiga per internetą

http://www.meva.de/wEnglish/produkte/25-

3systemdeckentische/systemdeckentische.asp?navid= last

54. �PERI GmbH Formwork Scaffolding Engineering�, klojiniai [�iūrėta 2007 03 16].

Prieiga per internetą

http://www.peri.de/ww/en/products.cfm/fuseaction/showproduct/product_ID/223/ app_id/

4.cfm

55. �Hünnebeck GmbH�, klojiniai [�iūrėta 2007 03 16]. Prieiga per internetą

http://www.huennebeck.com/english/schalungen/deckenschalung/h20.php

56. � Outinord Universal, Inc.�, klojiniai [�iūrėta 2007 03 16]. Prieiga per internetą

http://www.outinord-americas.com/tech_slab.htm

57. �Friedr. Ischebeck GmbH�, klojiniai [�iūrėta 2007 03 16]. Prieiga per internetą

http://www.ischebeck-titan.de/englisch/set_1_e.htm

97

58. UAB �Velox Baltija�, JS tipo perdangos apra�ymas [�iūrėta 2007 03 16]. Prieiga per

internetą http://www.velox.lt/priedai/PDF/metalo_polistirolo_perdanga_js_lt.pdf

59. �PPHU Jacek Sukiennik�, JS tipo perdangų gamintojo puslapis [�iūrėta 2007 03 16].

Prieiga per internetą http://www.sukiennik.pl

60. UAB �Prefabeta�, Teriva perdangos gamintojo puslapis [�iūrėta 2007 03 16]. Prieiga per

internetą http://www.teriva.lt

61. �Wienerberger Ziegelindustrie GmbH�, Porotherm perdangos blokų gamintojo puslapis

[�iūrėta 2007 03 16]. Prieiga per internetą

http://www.wienerberger.pl/servlet/Satellite?pagename=

Wienerberger/Page/List05&cid=1119356883989&sl=wb_pl_home_pl&lpi=1077526673655

62. RAB "TENAX", Plastbau atstovai Latvijoje [�iūrėta 2007 03 16]. Prieiga per internetą

http://www.tenax.lt/page.php?cat=43&id=74

63. UAB �Velox Baltija�, perdangos sistema i� Velox klojinių [�iūrėta 2007 03 16]. Prieiga

per internetą

http://www.velox.lt/priedai/PDF/projektavimo%20ir%20statybos%20instrukcija%20velox _

lt.pdf

64. UAB �Inteligenti�kos Statybinės Sistemos�, perdangos sistema i� Durisol klojinių [�iūrėta

2007 03 16]. Prieiga per internetą

http://www.durisol.lt/download/techDuomenys/Montavimas.pdf

65. �BlueScope Steel�, profiliuotų metalinių perdangos klojinių sistema [�iūrėta 2007 03 18].

Prieiga per internetą http://www.bluescopesteel.com.au/go/product/lysaght-bondek

66. �Corus Construction & Industrial�, profiliuotų metalinių perdangos klojinių sistema

[�iūrėta 2007 03 18]. Prieiga per internetą

http://www.corusconstruction.com/en/products_and_services/floors/formwork

67. �Max Frank GmbH Co KG�, briaunuotos perdangos klojinių sistema [�iūrėta 2007 03 18].

Prieiga per internetą http://www.maxfrank.de/cms/upload/download_de/Sortimentslisten%20

Gruppen/SortimentslistePecafil.pdf

68. �SEEGER GFK-Kassetten�, briaunuotos perdangos klojinių sistema [�iūrėta 2007 03 18].

Prieiga per internetą http://www.waffle-moulds.com

69. �Cordek Ltd.�, briaunuotos perdangos klojinių sistema [�iūrėta 2007 03 18]. Prieiga per

internetą http://www.cordek.com/docs/CORDEK_TROUGH.pdf

70. Sp."Basmac", įmonės kainora�tis [�iūrėta 2007 03 18]. Prieiga per internetą

http://www.basmac.com.pl/Termomur/strop/strop.htm

98

71. UAB �Prefabeta�, Teriva perdangos gamintojo puslapis [�iūrėta 2007 03 18]. Prieiga per

internetą http://www.teriva.lt/Default.aspx?tabid=2864

72. Teriva perdangos duomenys [�iūrėta 2007 03 20]. Prieiga per internetą

http://213.226.162.242/default.php?group=.0025.1222.1223

73. Porotherm perdangos duomenys ir kainos [�iūrėta 2007 03 20]. Prieiga per internetą

http://web.telecom.cz/v.dlabac_stavebniny/02.htm

74. Velox perdangos duomenys ir kainos [�iūrėta 2007 03 20]. Prieiga per internetą

http://www.rosstro-velox.ru/products

75. Lysaght Bondek perdangos duomenys ir kainos [�iūrėta 2007 03 20]. Prieiga per internetą

http://buybuildingsupplies.com.au/bhp-lysaght-bondek-formwork-100mm-p-4431.html

76. Plastbau perdangos duomenys ir kainos [�iūrėta 2007 03 20]. Prieiga per internetą

http://services.construction.ca/shopping_cart.php

77. Pecaform klojinių duomenys ir kainos [�iūrėta 2007 06 20]. Prieiga per internetą

http://www.danley.com.au/Product_Formwork_Pecaform.htm

78. SEEGER GFK-Kassetten klojinių duomenys ir kainos [�iūrėta 2007 06 20]. Prieiga per

internetą http://www.seeger-schaltechnik.de

79. Cordek klojinių duomenys ir kainos [�iūrėta 2007 06 20]. Prieiga per internetą

http://www.wrmoulds.co.uk


http://www.doka.com/doka/en_global/products/wall/framed/xlife/index.php

81. �Noe-Schaltechnik�, klojiniai [�iūrėta 2007 04 23]. Prieiga per internetą

http://baza.in.ua/article/id=850

82. �PERI GmbH�, klojiniai [�iūrėta 2007 04 23]. Prieiga per internetą

http://www.peri.de/ww/en/products.cfm/fuseaction/showproduct/product_ID/1007/app_id/2cf

m

83. �Hunnebeck GmbH�, klojiniai [�iūrėta 2007 04 23]. Prieiga per internetą

http://www.hunnebeck.ru/opalybka/manto.htm

84. �Meva�, klojiniai [�iūrėta 2007 04 23]. Prieiga per internetą

http://www.meva.ru/prod01startec.html

85. �Dalli�, klojiniai [�iūrėta 2007 04 23]. Prieiga per internetą

http://www.dalli.ru/dalli_m.htm

86. �Baumann-Mostostal�, klojiniai [�iūrėta 2007 04 23]. Prieiga per internetą

http://www.baumann-mostostal.siedlce.com/bm/katalog/RSC.pdf

87. �Pilosio�, klojiniai [�iūrėta 2007 04 23]. Prieiga per internetą

http://pilosio.com.ua/index.php?page=products&subpage=p300

99

88. �Paschal�, klojiniai [�iūrėta 2007 04 23]. Prieiga per internetą

http://www.paschal.de/russisch/schalsysteme/athlet.php

89. �Faresin�, klojiniai [�iūrėta 2007 04 23]. Prieiga per internetą

http://www.faresin.ru/menu2/opalub_sten/3000_s120.php

90. �Monokom�, klojiniai [�iūrėta 2007 04 23]. Prieiga per internetą

http://www.opalubka-mnk.ru/services.htm

91. �Ringer�, klojiniai [�iūrėta 2007 04 23]. Prieiga per internetą

http://www.ringer.at/english/schmaster.htm

92. �Ishebeck�, klojiniai [�iūrėta 2007 04 23]. Prieiga per internetą

http://www.ischebecktitan.com/ischebeck_menue/schalungssysteme/wandschalung/Alu-

Wandschalung-TITAN-M.pdf

93. �Plastbau� nenuimamų klojinių sistema [�iūrėta 2007 05 13]. Prieiga per internetą

http://www.tenax.lv/page.php?action=lang&lang=4&cat=43&id=74

94. Liktinių polistirolo klojinių parametrai [�iūrėta 2007 05 13]. Prieiga per internetą

http://www.stroyportal.ru/articles/779.html

95. �Durisol Werke� nenuimamų klojinių sistema [�iūrėta 2007 05 13]. Prieiga per internetą

http://www.durisolis.lt/2/6/10

96. �Velox� nenuimamų klojinių sistema [�iūrėta 2007 05 13]. Prieiga per internetą

http://www.velox.lt/velox/velox_sienos.html

97. �Simprolit� nenuimamų klojinių sistema [�iūrėta 2007 05 15]. Prieiga per internetą

http://www.simprolit.com/rus/simprolit/catalog.html

98. �Simprolit� blokelių techniniai duomenys [�iūrėta 2007 05 15]. Prieiga per internetą

http://www.simprolit.ru/simpro3_2_9.html

99. Nenuimamų sieninių klojinių sistemų charakteristikos [�iūrėta 2007 05 15]. Prieiga per

internetą http://www.rosstro-velox.ru/additional/?id=19

100. �Filigran� kompleksinė nenuimamų klojinių sistema [�iūrėta 2007 05 25]. Prieiga per

internetą http://www.filigran.ru

101. �Filigran� sistemos elementai [�iūrėta 2007 05 25]. Prieiga per internetą

http://www.filigran.de/uploads/media/FILIGRAN_Elementdecke_10.06_.pdf

102. �Filigran� sistemos elementai [�iūrėta 2007 05 25]. Prieiga per internetą

http://www.filigran.de/uploads/media/Z-15.2-040-Filigran-Elementwand-26.07.2005.pdf

103. �АРКОС� sistemos elementai [�iūrėta 2007 05 26]. Prieiga per internetą

http://www.tehsovet.ru/article-2006-11-2-177

104. �АРКОС� sistemos konstrukcijos schema [�iūrėta 2007 05 26]. Prieiga per internetą

http://www.ikgip.ru/sd_main/arkos/index.html

100

105. �АРКОС� konstrukcijos duomenys ir kainos [�iūrėta 2007 05 26]. Prieiga per internetą

http://www.ikgip.ru/sd_main/arkos/index.html

106. �КНОМ� sistemos apra�ymas [�iūrėta 2007 05 28]. Prieiga per internetą

http://www.postroim.com/knom.asp

107. Triantaphyllou E. Multi-Criteria Decision Making Methods: A Comparative Study.

Dordrechet: Kluwer Academic Publishers, 2000. 290 p.

108. �arka V. Projektų sintezė naudojant kompromiso kompensacinius modelius statyboje.

Statyba. T. 5, nr. 6 (1999), p. 374-385.

109. �arka V. Kompiuterinės programos SPS_DS apra�ymas.

110. Zavadskas E. K., Kazlauskas A. Pastatų sistemotechninis įvertinimas. Vilnius: Technika,

1996. 280 p.

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Dmitrij Cariov statybos... · vilniaus gedimino technikos...

Documents

Transcript of VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Dmitrij Cariov statybos... · vilniaus gedimino technikos...