VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS Glo bos na mų bi čiu liai ... · tinio vidus, 1 m³ malkų....

8
2016 m. kovo 8 d. / antradienis / Nr. 27 (3748) / www.santaka.info Laikraštis leidžiamas nuo 1945 metų. VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS MARIJAMPOLĖS KELIŲ POLICININKŲ SULAUKSIME VIS DAŽNIAU 4 PSL. ISSN 1648-1895 / KAINA: 0,41 Eur Užsk. 885 Užsk. 887 Mielos moterys! Nuoširdžiai sveikiname Jus pavasariu dvelkiančios šventės – Tarptautinės moters dienos proga. Tegul šiandien dovanojami įvairias- palviai gėlių žiedai ir gražūs žodžiai bus padėka už šilumą ir gerumą, kurį dalija- te aplinkui, nešate į savo šeimas. Tik Jums skirtos šventės proga linkime kuo mažesnių rūpesčių, geros nuotaikos, širdžių šilumos, sveikatos ir energijos. Būkite laimingos! Algirdas NEIBERKA Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Vitas GAVĖNAS Administracijos direktorius Užsk. 904 Mielos Vilkaviškio rajono moterys! Kovo 8-oji – Tarptautinė moterų soli- darumo diena – atsirado dėl politinių priežasčių. 1911 metų kovo 8 d. pirmą kartą Tarptautinė moterų solidarumo diena buvo minima Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Švedijoje. Praėjus daugiau kaip 100 metų, lygių moterų ir vyrų teisių problematika aktualumo nepra- rado. Turime siekti, kad kiekviena mer- gina ir moteris turėtų laisvą pasirinki- mą, galėtų dalyvauti politikoje, gautų išsilavinimą, turėtų pajamų ir gyventų visuomenėje, laisvoje nuo prievartos ir diskriminacijos. Linkiu, kad sėkmė lydėtų Jūsų šei- mas, darbus ir kasdienius įsipareigoji- mus. Algirdas BUTKEVIČIUS Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Užsk. 902 TRUMPAI NEĮVYKO Vakar planuotas mokytojų streikas Vilka- viškio „Ąžuolo“ progimnazijoje neįvyko. Taip atsitiko dėl to, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, kuriai pri- klauso ir vilkaviškiečiai, nusprendė baigti neterminuotą streiką visoje Lietuvoje. Pa- mokos „Ąžuolo“ progimnazijoje vyko įpras- tu ritmu. Tiesa, dėl iš anksto numatyto streiko ] mokykloje buvo suplanuoti robotikos būre- lio užsiėmimai. Jie nebuvo atšaukti ir veik- lose dalyvavo apie 50 įstaigos ugdytinių. KREPŠINIO TURNYRAS Prasidėjo trečiasis „Suvalkijos krašto“ laik- raščio krepšinio turnyras šalies premjero Algirdo Butkevičiaus taurei laimėti. Per įspūdingą atidarymą susirinkusiuosius linksmino šokėjos, buvo surengta daugybė netradicinių konkursų, o varžybas komen- tavo šalyje žinomas sporto žurnalistas Ka- rolis Tiškevičius. ] Globos namų bičiuliai įstaigos ir rajono vadovus pakvietė į Vokietiją Renata VITKAUSKIENĖ Porą dienų mūsų rajone viešė- jo Alvito šv. Kazimiero namų ilgamečiai rėmėjai iš Vokieti- jos, Visbeko srities. Vakar apsi- lankę Savivaldybėje vokiečiai oficialiai pakvietė į svečius mūsų rajono ir Šv. Kazimiero namų vadovus. Šįkart viešnagei į Alvitą svečiai pasirin- ko laiką, kai parapijos bažnyčioje šven- čiami Šv. Kazimiero atlaidai. Sekmadie- nio viešnagė kaime ir prasidėjo nuo atlaidų, kuriuose sykiu su parapijiečiais, globos namų bendruomene bei garbiais svečiais iš Vokietijos meldėsi ir Vilkaviš- kio vyskupas Rimantas Norvila. Trylikos asmenų delegaciją pirma- dienį Savivaldybės posėdžių salėje priėmė rajono vadovai: meras Algirdas Neiberka, vicemeras Kazys Kiaulakis ir administracijos direktorius Vitas Gavė- nas. Pokalbio prie bendro stalo sėdo ir Šeimenos seniūnas Gintas Bakūnas, VšĮ Alvito Šv. Kazimiero namų direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Vil- ma Puodžiūnienė. Svečiams buvo pristatyti pokyčiai, ku- rie su Europos Sąjungos parama vyksta rajone. Savivaldybės meras A. Neiberka trumpai pristatė pačius didžiausius šiuo metu vykdomus projektus: Vilkaviškio ligo- ninės dalies pastato ir miestų gyvenamųjų namų renovaciją, J. Basanavičiaus aikštės įpusėjusį remontą, darbus vandentvarkos srityje bei kt. Svečiams taip pat buvo pa- minėta, jog šiemet švenčiamas Vilkaviškio vyskupijos 90 metų jubiliejus, papasakota apie planus apšviesti mūsų miesto puoš- meną – Vilkaviškio katedrą. Joje užsienie- čių delegacija, kurioje šįkart buvo ir aukš- tas jų bažnyčios dvasininkas, pirmadienį meldėsi vakaro mišiose. Šv. Kazimiero namus jau ilgą laiką re- miantiems vokiečiams meras sakė, kad Alvitas laukia ir kito svarbaus vizito. A. Neiberka juos informavo apie Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus planus at- vykti į Alvitą. Atstatomą bažnyčią, Šv. Kazi- miero namus premjeras planuoja aplanky- ti šiandien. Delegacijos vardu susitikime Savival- dybėje kalbėjęs Vilkaviškio rajono garbės pilietis Alfonsas Hopingas sakė, jog atvyk- dami į Lietuvą tiek jis, tiek ir jo tautiečiai mūsų šalyje bei Vilkaviškyje fiksuoja pozity- vius pokyčius. A. Hopingas oficialiai pakvietė mū- sų rajono atstovus į viešnagę Vokietijoje, Visbeke. Tokio kvietimo sulaukė meras A. Neiberka, administracijos direktorius V. Gavėnas, Šeimenos seniūnas G. Bakū- nas bei du Šv. Kazimiero namų vadovai. Vokietijoje mūsų rajono atstovai bus lau- kiami gegužės antroje pusėje. Svečiai gana išsamiai pristatė vilkaviš- kiečiams parengtą kelionės programą. Vo- kiečiai ketina jiems parodyti ne tik Visbe- ko sritį, bet ir Vechtos regioną. Jau sutarta dėl vizito į plastmasės dirbinių gamyklą, ruošiamasi svečius supažindinti su Visbe- ko parapija, pristatyti, kaip jų šalyje dirba Maltos ordino savanoriai, socialinę pa- galbą šeimoms teikiančios visuomeninės organizacijos, kaip organizuojamas pro- fesinis mokymas, konkrečiai – dualinio mokymo sistema. „Šita darbininkų ruoši- mo sistema Vokietijoje labai gerai funkcio- nuoja“, – būsimo vizito pažintinę naudą akcentavo A. Hopingas. Savo namų duris vilkaviškiečiams atvers ir kelios svetingos vokiečių šeimos. Dovanų gavę fotoalbumą „Neatrasta Lietuva“, svečiai jį sklaidė susidomėję, o kai kuriuos ypatingus objektus ketino aplanky- ti dar per šią kelionę. Vokiečių delegacija yra suplanavusi apžiūrėti Kryžių kalną. Jų vizito sulauks ir Kapčiamiesčio parapijos senelių globos namai (Lazdijų r.), kuriuos remia Vokietijos žmonės. Svečiai apžiūrėjo Vilkaviškio rajono garbės piliečių nuotraukų galeriją Savival- dybės administracijos vestibiulyje. Be dele- gacijos vadovo A. Hopingo pavardės, vokie- čiai rado įamžintų ir daugiau savo tautiečių labdarių, savo darbais prisidėjusių prie Vil- kaviškio krašto žmonių gerovės. Viešėdama Vilkaviškyje vokiečių delegacija sužinojo apie Lietuvos himno autorių Vincą Kudirką ir jo atminimo įamžinimą mūsų mieste prie Savivaldybės. Autorės nuotr. S

Transcript of VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS Glo bos na mų bi čiu liai ... · tinio vidus, 1 m³ malkų....

Page 1: VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS Glo bos na mų bi čiu liai ... · tinio vidus, 1 m³ malkų. Ugnis įsižiebė iš vakare malkinėje paliktų gerai neatvėsusių pelenų. Ma-tyt,

2016 m. kovo 8 d. / antradienis / Nr. 27 (3748) / www.santaka.info

Laikraštis leidžiamas nuo 1945 metų.

VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS

MARIJAMPOLĖS KELIŲ POLICININKŲ SULAUKSIME VIS DAŽNIAU

4PSL.

ISSN 1648-1895 / KAINA: 0,41 Eur

Užs

k. 8

85U

žsk.

88

7

Mie los mo te rys!

Nuo šir džiai svei ki na me Jus pa va sa riu dvel kian čios šven tės – Tarp tau ti nės mo ters die nos pro ga.

Te gul šian dien do va no ja mi įvai rias-pal viai gė lių žie dai ir gra žūs žo džiai bus pa dė ka už ši lu mą ir ge ru mą, ku rį da li ja-te ap lin kui, ne ša te į sa vo šei mas.

Tik Jums skir tos šven tės pro ga lin ki me kuo ma žes nių rū pes čių, ge ros nuo tai kos, šir džių ši lu mos, svei ka tos ir ener gi jos. Bū ki te lai min gos!

Al gir das NEI BER KAVil ka viš kio ra jo no sa vi val dy bės me ras

Vi tas GA VĖ NASAd mi nist ra ci jos di rek to rius

Užsk. 904

Mie los Vil ka viš kio ra jo no mo te rys!

Ko vo 8-oji – Tarp tau ti nė mo te rų so li-da ru mo die na – at si ra do dėl po li ti nių prie žas čių.

1911 me tų ko vo 8 d. pir mą kar tą Tarp tau ti nė mo te rų so li da ru mo die na bu vo mi ni ma Vo kie ti jo je, Aust ri jo je, Da ni jo je, Šve di jo je. Praė jus dau giau kaip 100 me tų, ly gių mo te rų ir vy rų tei sių pro ble ma ti ka ak tua lu mo ne pra-ra do.

Tu ri me siek ti, kad kiek vie na mer-gi na ir mo te ris tu rė tų lais vą pa si rin ki-mą, ga lė tų da ly vau ti po li ti ko je, gau tų iš si la vi ni mą, tu rė tų pa ja mų ir gy ven tų vi suo me nė je, lais vo je nuo prie var tos ir disk ri mi na ci jos.

Lin kiu, kad sėk mė ly dė tų Jū sų šei-mas, dar bus ir kas die nius įsi pa rei go ji-mus.

Al gir das BUT KE VI ČIUSLie tu vos Res pub li kos Mi nist ras Pir mi nin kas

Užsk. 902

TRUMPAI

NEĮ VY KOVa kar pla nuo tas mo ky to jų strei kas Vil ka-viš kio „Ąžuo lo“ pro gim na zi jo je neį vy ko. Taip at si ti ko dėl to, kad Lie tu vos švie ti mo dar buo to jų pro fe si nė są jun ga, ku riai pri-klau so ir vil ka viš kie čiai, nu spren dė baig ti ne ter mi nuo tą strei ką vi so je Lie tu vo je. Pa-mo kos „Ąžuo lo“ pro gim na zi jo je vy ko įpras-tu rit mu.

Tie sa, dėl iš anks to nu ma ty to strei ko

]

mo kyk lo je bu vo su pla nuo ti ro bo ti kos bū re-lio už siė mi mai. Jie ne bu vo at šauk ti ir veik-lo se da ly va vo apie 50 įstai gos ug dy ti nių.

KREP ŠI NIO TUR NY RASPra si dė jo tre čia sis „Su val ki jos kraš to“ laik-raš čio krep ši nio tur ny ras ša lies prem je ro Al gir do But ke vi čiaus tau rei lai mė ti. Per įspū din gą ati da ry mą su si rin ku siuo sius links mi no šo kė jos, bu vo su reng ta dau gy bė ne tra di ci nių kon kur sų, o var žy bas ko men-ta vo ša ly je ži no mas spor to žur na lis tas Ka-ro lis Tiš ke vi čius.

]

Glo bos na mų bi čiu liai įstai gos ir ra jo no va do vus pa kvie tė į Vo kie ti jąRe na ta VIT KAUS KIE NĖ

Po rą die nų mū sų ra jo ne vie šė-jo Al vi to šv. Ka zi mie ro na mų il ga me čiai rė mė jai iš Vo kie ti-jos, Vis be ko sri ties. Va kar ap si-lan kę Sa vi val dy bė je vo kie čiai ofi cia liai pa kvie tė į sve čius mū sų ra jo no ir Šv. Ka zi mie ro na mų va do vus.

Šį kart vieš na gei į Al vi tą sve čiai pa si rin-ko lai ką, kai pa ra pi jos baž ny čio je šven-čia mi Šv. Ka zi mie ro at lai dai. Sek ma die-nio vieš na gė kai me ir pra si dė jo nuo at lai dų, ku riuo se sy kiu su pa ra pi jie čiais, glo bos na mų bend ruo me ne bei gar biais sve čiais iš Vo kie ti jos mel dė si ir Vil ka viš-kio vys ku pas Ri man tas Nor vi la.

Try li kos as me nų de le ga ci ją pir ma-die nį Sa vi val dy bės po sė džių sa lė je priė mė ra jo no va do vai: me ras Al gir das Nei ber ka, vi ce me ras Ka zys Kiau la kis ir ad mi nist ra ci jos di rek to rius Vi tas Ga vė-nas. Po kal bio prie bend ro sta lo sė do ir Šei me nos se niū nas Gin tas Ba kū nas, VšĮ Al vi to Šv. Ka zi mie ro na mų di rek to riaus pa va duo to ja so cia li niams rei ka lams Vil-ma Puo džiū nie nė.

Sve čiams bu vo pri sta ty ti po ky čiai, ku-rie su Eu ro pos Są jun gos pa ra ma vyks ta ra jo ne. Sa vi val dy bės me ras A. Nei ber ka trum pai pri sta tė pa čius di džiau sius šiuo me tu vyk do mus pro jek tus: Vil ka viš kio li go-ni nės da lies pa sta to ir mies tų gy ve na mų jų na mų re no va ci ją, J. Ba sa na vi čiaus aikš tės įpu sė ju sį re mon tą, dar bus van dent var kos sri ty je bei kt. Sve čiams taip pat bu vo pa-mi nė ta, jog šie met šven čia mas Vil ka viš kio vys ku pi jos 90 me tų ju bi lie jus, pa pa sa ko ta apie pla nus ap švies ti mū sų mies to puoš-me ną – Vil ka viš kio ka ted rą. Jo je už sie nie-čių de le ga ci ja, ku rio je šį kart bu vo ir aukš-tas jų baž ny čios dva si nin kas, pir ma die nį mel dė si va ka ro mi šio se.

Šv. Ka zi mie ro na mus jau il gą lai ką re-mian tiems vo kie čiams me ras sa kė, kad Al vi tas lau kia ir ki to svar baus vi zi to. A. Nei ber ka juos in for ma vo apie Mi nist ro Pir mi nin ko Al gir do But ke vi čiaus pla nus at-vyk ti į Al vi tą. Ats ta to mą baž ny čią, Šv. Ka zi-mie ro na mus prem je ras pla nuo ja ap lan ky-ti šian dien.

De le ga ci jos var du su si ti ki me Sa vi val-

dy bė je kal bė jęs Vil ka viš kio ra jo no gar bės pi lie tis Al fon sas Ho pin gas sa kė, jog at vyk-da mi į Lie tu vą tiek jis, tiek ir jo tau tie čiai mū sų ša ly je bei Vil ka viš ky je fik suo ja po zi ty-vius po ky čius.

A. Ho pin gas ofi cia liai pa kvie tė mū-sų ra jo no at sto vus į vieš na gę Vo kie ti jo je, Vis be ke. To kio kvie ti mo su lau kė me ras A. Nei ber ka, ad mi nist ra ci jos di rek to rius V. Ga vė nas, Šei me nos se niū nas G. Ba kū-nas bei du Šv. Ka zi mie ro na mų va do vai. Vo kie ti jo je mū sų ra jo no at sto vai bus lau-kia mi ge gu žės ant ro je pu sė je.

Sve čiai ga na iš sa miai pri sta tė vil ka viš-kie čiams pa reng tą ke lio nės pro gra mą. Vo-kie čiai ke ti na jiems pa ro dy ti ne tik Visbe-ko sritį, bet ir Vech tos re gio ną. Jau su tar ta dėl vi zi to į plast ma sės dir bi nių ga myk lą, ruo šia ma si sve čius su pa žin din ti su Vis be-ko pa ra pi ja, pri sta ty ti, kaip jų ša ly je dir ba Mal tos or di no sa va no riai, so cia li nę pa-gal bą šei moms tei kian čios vi suo me ni nės or ga ni za ci jos, kaip or ga ni zuo ja mas pro-fe si nis mo ky mas, konk re čiai – dua li nio mo ky mo sis te ma. „Ši ta dar bi nin kų ruo ši-

mo sis te ma Vo kie ti jo je la bai ge rai funk cio-nuo ja“, – bū si mo vi zi to pa žin ti nę nau dą ak cen ta vo A. Ho pin gas. Sa vo na mų du ris vilkaviškiečiams at vers ir ke lios sve tin gos vo kie čių šei mos.

Do va nų ga vę fo toal bu mą „Neat ras ta Lie tu va“, sve čiai jį sklai dė su si do mė ję, o kai ku riuos ypa tin gus ob jek tus ke ti no ap lan ky-ti dar per šią ke lio nę. Vo kie čių de le ga ci ja yra su pla na vu si ap žiū rė ti Kry žių kal ną. Jų vi zi to su lauks ir Kap čia mies čio pa ra pi jos se ne lių glo bos na mai (Lazdijų r.), ku riuos re mia Vo kie ti jos žmo nės.

Sve čiai ap žiū rė jo Vil ka viš kio ra jo no gar bės pi lie čių nuo trau kų ga le ri ją Sa vi val-dy bės ad mi nist ra ci jos ves ti biu ly je. Be de le-ga ci jos va do vo A. Ho pin go pa var dės, vo kie-čiai ra do įam žin tų ir dau giau sa vo tau tie čių lab da rių, sa vo dar bais pri si dė ju sių prie Vil-ka viš kio kraš to žmo nių ge ro vės.

Vie šė da ma Vil ka viš ky je vo kie čių de le ga ci ja su ži no jo apie Lie tu vos him no au to rių Vin cą Ku dir ką ir jo at mi ni mo įam ži ni mą mū sų mies te prie Sa vi val dy bės.

Autorės nuo tr.

S

Page 2: VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS Glo bos na mų bi čiu liai ... · tinio vidus, 1 m³ malkų. Ugnis įsižiebė iš vakare malkinėje paliktų gerai neatvėsusių pelenų. Ma-tyt,

Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800

2016 m. kovo 8 d. 2

De gė mal ki nėŠeš ta die nį, apie 6 val. ry to, ki lo gais ras Ma žų jų Bū de že rių kai me (Šei me nos sen.), gre ta na mų esan čio je me di nė je mal ki nė je.

At vy kus ug nia ge siams mal ki nė de-gė at vi ra lieps na. Per gais rą ap de gė sta-tinio vi dus, 1 m³ mal kų.

Ug nis įsi žie bė iš va ka re mal ki nė je pa lik tų ge rai neat vė su sių pe le nų. Ma-tyt, pa ry čiais pa ki lęs vė jas per kiau rus mal ki nės šo nus pe le nuo se įpū tė ki-birkš tį. Be lie ka džiaug tis, kad žmo nės jau bu vo at si kė lę ir lai ku pa ste bė jo gais rą. Jį už ge si nę ug nia ge siai iš gel bė-jo ne tik vi sai ša lia mal ki nės esan čius šei mi nin kų bei jų kai my nų ūkio pa sta-tus, bet ir už 5 m sto vin tį gy ve na mą jį na mą.

Ap vo gė ūkįPenk ta die nį Ože lių kai me (Pil viš kių

sen.) ap vog ta so dy ba.Ry te 75-erių šei mi nin kas pa ste bė jo,

jog nak tį kaž kas bu vo įsi bro vęs į jo ūki-nį pa sta tą. Iš šio pa vog ti 9 ka la ku tai, o iš lau ke esan čio ap tva ro – 5 an tys ir 25 triu šiai. Nuos to lį šei mi nin kas įver ti no 770 eu rų.

Dėl gal vos trau mosŠeš ta die nį po li ci jai pra neš ta apie li-

go ni nė je mi ru sį vy rą.Auš ros gat vė je gy ve nęs 77-erių vil-

ka viš kie tis į li go ni nę bu vo pri sta ty tas va sa rio 13 d. tie siai iš na mų. So li daus am žiaus žmo gus bu vo be są mo nės, jam kons ta tuo tas kau ko lės lū žis, krau jo iš si-lie ji mas į sme ge nis.

Me di kai įsi ti ki nę, kad vil ka viš kie tį stai ga iš ti ko in sul tas ir jis kris da mas su si ža lo jo gal vą. Po rą sa vai čių gy dy tas li go ni nė je se no lis są mo nės taip ir neat-ga vo.

Po li ci ja aiš ki na si, ar vil ka viš kie čio trau ma ne su si ju si su smur tu.

„San ta kos“ inf.

ĮVYKIAI

Problemiškų šeimų tikrinimas vakarais: efektyvu ir tęstinaRe na ta VIT KAUS KIE NĖ

Ra jo ne to liau ren gia mi vė ly-vi vi zi tai į so cia li nės ri zi kos gru pės šei mas. Praei tą sa vai tę tam bu vo pa skir tas ket vir ta die nio va ka ras. Lan-ky tos Ky bar tuo se gy ve nan-čios pro ble mi nės šei mos.Ky bar tie čių tik rin ti va žia vo du po-li ci nin kai, Vai ko tei sių ap sau gos sky riaus spe cia lis tė bei so cia li nė dar buo to ja. Ket vir ta ja me so cia li nės ri zi kos šei mų va ka ri nia me pa tik ri ni-me jau bu vo leis ta da ly vau ti ir spau-dos at sto vui. Tie sa, ar priims žur na-lis tą sa vo na muo se, kiek vie na šei ma spren dė pa ti. Vie ni ky bar tie čiai du-ris at vė rė no riai, lyg tą va ka rą bū tų lau kę sve čių, ki ti vie šu mo ven gė.

Po 18 va lan dos bu vo ap lan ky ta de šimt so cia li nės ri zi kos šei mų. Va-ka ras jaunų žmonių na muo se at ro-dė ra mus, dau gu ma va ka ro jo prie te le vi zo riaus.

Iš dvie jų ap lan ky tų šei mų vai-kai, ku rių am žius skai čiuo ja mas dar tik mė ne siais, jau prieš ku rį lai ką yra paim ti ir au ga val diš ko se įstai go se. Be je, abu ma žy liai tą dien gu lė jo li go ni nė je. Ser gan čių kū di-kių ma mos va ka rą sky rė sau: vie na va ka ro jo su nau ju gy ve ni mo drau-gu, ki ta, pa sak ar ti mų jų, su sa vo vy riš kiu bu vo iš ga be nu si par duo ti me ta lų lau žą.

Ket vir ta die nį tik rin to jams at si da rė vi-

sos du rys, į ku rias bu vo bels ta si. Ta čiau te ko įsi ti kin ti, jog į šei mas iš si ruo šu siems pa rei gū nams ar so cia li niams dar buo to-

jams ne vi sa da pa pras ta tas du ris pa-siek ti. Kai kur lan ky to jus pir miau sia pa si ti ko pa lai di ar ba ko ne prie du rų pri riš ti šu nys, o tik pa skui – šei mi-nin kai. Dar ki to je vie to je no rint pa-tek ti į jau nos ma mos būs tą ant ra me pa sta to aukš te rei kia kop ti itin ne-sau giai at ro dan čiais laip tais.

Pas ta ruo ju me tu ne ti kė tų lan ky-to jų su lau kė ir ke lios Gi žų se niū ni jo-je gy ve nan čios so cia li nės ri zi kos šei-mos. Vi zi tus ini ci ja vo ir pa rei gū nai, ir se niū nas R. Ku čiaus kas, so cia li nė dar buo to ja. „Su da rę įvai rios su dė-ties gru pes, va žia vo me vie ną die ną, ki tą, tre čią. Prob le mi nės šei mos val-džios at sto vų pa pras tai lau kia iki pie tų, vė liau at si pa lai duo ja. Mes vy-ko me ki tu lai ku. Pas vie ną šei mą va-žia vo me tris syk pa gre čiui, pa sku ti nį sy kį – į dar bo die nos pa bai gą. Daž no lan ky mo, kont ro lės duo tą efek tą tik-rai pa ste bė jau. Va ka rė jant žmo nes ra do me blai vius, na mai ap tvar ky ti, val gio pa si ga mi nę, – pa sa ko jo Gi žų se niū nas. – Tik rai yra nau dos iš to, kad pro ble mi nes šei mas lan ko ne vie nos so cia li nės dar buo to jos, kad sy kiu va žiuo ja ir di des nius įga lio ji-mus tu rin tys pa rei gū nai.“

Rem da ma sis konk re čiu pa vyz-džiu R. Ku čiaus kas sa kė tik rai ma-tan tis neįp ras tu lai ku ren gia mų pa-tik ri ni mų pra smę. „La bai svar bu, jog ši ta veik la, ku rios im tis nu spręs-ta įvy kus tra ge di jai Kė dai nių ra jo ne, lai kui bė gant ne nus lop tų, kaip ne re-

tai at si tin ka. Toks dar bas su so cia li nės ri zi-kos šei mo mis tu rė tų vyk ti ne mė ne sį ar du, o ne vie nus me tus“, – sa kė se niū nas.

Šiais laip tais kop ti į jau nos ma mos būs tą – ne ma-ža ri zi ka ir tik rin to jams. Au to rės nuo tr.

S

Ant ra me „Si dab ri nių bal sų“ eta pe da ly vaus ke tu ri an samb liaiĮ Gel gau diš kį, kur vyks ant ra sis res pub li ki nio so lis tų ir vo ka li nių an-samb lių kon kur so „Si-dab ri niai bal sai“ tu ras, iš mū sų ra jo no va žiuos an samb lių „Sva ja“, „Vė jū na“, „Auš ri nė“ ir „Šyp se na“ dai ni nin kės.

Tai paaiš kė jo po šeš ta die nį Vil-ka viš kio kul tū ros cent re įvy-ku sio „Si dab ri nių bal sų“ kon-kur so ra jo ni nio tu ro kon cer to. Ja me var žė si ir sa vo gra žiau-sias bei su dė tin giau sias re per-tua ro dai nas at li ko še ši ko lek-ty vai. Vie ni ki tų pa si ro dy mus ste bė jo ir pa tys dai ni nin kai, ir ne ma žas bū rys žiū ro vų. At li kė-jus, ku rie dai na vo po ke tu ris kū ri nius, ver ti no Vil ka viš kio mu zi kos mo-kyk los di rek to riaus Ar tū ro Peč kai čio va do-vau ja ma ko mi si ja.

Po pa si ro dy mų ko mi si jos pir mi nin kas pa si džiau gė vi sais ko lek ty vais, jų au gan-čiu me ni niu ly giu. Pil viš kių kul tū ros na-mų miš rus an samb lis „Jo va ras“, vie nin te-lis, ku ria me skam bė jo ir vy rų bal sai, bu vo pa gir tas už „tie siog spin du liuo jan tį no rą dai nuo ti“. „Si dab ri nių bal sų“ kon kur sas ypa tin gas tuo, kad ja me da ly vau jan tys at li-kė jai ga li pel ny ti tam tik ras me ni nio ly gio ka te go ri jas. Ne my ros Gar daus kie nės va do-vau ja mas „Jo va ras“ su rin ko pa kan ka mai

ba lų III ka te go ri jai gau ti.Daž niau siai ra jo ni nia me „Si dab ri nių

bal sų“ eta pe var žo si vo ka li niai an samb-liai, tad ja me pa si ro dęs Gre tos Pus ku ni gy-tės ir Faus tos Ja se vi čiū tės due tas (va do vė Ri ta Štri mai tie nė) bu vo pa va din tas ypač ma lo niu at ve ju. Kon cer tų, „Dai nų dai ne-lės“ at ran kos pa tir ties tu rin čios, tre jus me-tus drau ge dai nuo jan čios per spek ty vios mer gi nos šia me kon kur se užė mė tre čią vie tą.

Į re gio ni nį tu rą, ku ris ba lan džio 22–23 d. vyks Gel gau diš kio dva re, ko mi si ja nu-spren dė siųs ti ke tu ris ko lek ty vus, su rin-

ku sius dau giau siai ba lų. Pir miau sia – tai ge riau sių įver ti ni mų su lau kęs Vil ka viš kio kul tū ros cent ro vo ka li nis an samb lis „Sva-ja“ (va do vė R. Štri mai tie nė), to liau – Vir-ba lio kul tū ros na mų „Vė jū na“ (vad. Vil ma Gurs kie nė), Pa je vo nio „Auš ri nė“ (vad. Ir-ma Men čins kie nė) ir ge ros nuo ta kos ne sto-ko jan ti „Šyp se na“ (vad. N. Gar daus kie nė) iš Pil viš kių.

Sėk min gai pa si ro dę ant ra me „Si dab-ri nių bal sų“ kon kur so eta pe an samb liai ga li gau ti pir mą ar ba ant rą me ni nę ka te-go ri ją.

„San ta kos“ inf.

Dainuojant vieną dainą pajevoniečių ansambliui „Aušrinė“, su smuiku jam talkino Rima Gliau bi cienė. Laimos VABALIENĖS nuo tr.

S

DĖMESIO CENTRETRUMPAI

NE MA ŽĖ JANors gri po epi de mi ja ša ly je jau at slū go, me di kai pa ta ria vis dar lai ky tis sau gu-mo prie mo nių, nes šio se zo no gri pas itin klas tin gas ir lin kęs komp li kuo tis. Mū sų ra jo no gy ven to jų ser ga mu mo gri pu bei ūmio mis vir šu ti nių kvė pa vi-mo ta kų in fek ci jo mis ro dik liai praėju-sią sa vai tę vėl šok te lė jo. Jie pa ki lo nuo 42,51 iki 51,22 atv. iš 10 tūkst. gyv. Ne-ma žė ja ir re gist ruo ja mų nau jų gri po at-ve jų. Jis diag no zuo tas 32 gy ven to jams.

MO TE RYSTarp tau ti nės mo ters die nos pro ga Lie-tu vos sta tis ti kos de par ta men tas in for-ma vo, jog mū sų ša ly je gy ve na 1,6 mln. mo te rų – 230 tūkst. dau giau ne gu vy rų. Ki taip ta riant, 100 vy rų ten ka 117 mo-te rų. Lie tu vo je mo te rys gy ve na vi du ti-niš kai 11 me tų il giau nei vy rai. Mo te rų vi du ti nė gy ve ni mo truk mė – 79,9 m., vy-rų – 69,1 m. Mo te rys su da ro 39,6 pro c. vi sų ša lies va do vų: vals ty bės sek to riu je – 56,2 pro c., pri va čia me – 34,9 pro c. Jos kiek re čiau nei vy rai ku ria sa vo vers lą: sa va ran kiš kai dir ba 58,6 tūkst. mo te rų (8,6 pro c. vi sų dir ban čių mo te rų), o vy-rų – 89,9 tūkst. (13,7 pro c.).

AIST RUO LIŲ IŠ VY KAKo vo 11 d. krep ši nio aist ruo liai kvie-čia mi vyk ti ste bė ti Kau no „Žal gi rio“ ir Mad ri do „Real“ ko man dų rung ty nių „Žal gi rio“ are no je. Į rung ty nes aist ruo-liai ke liaus dviaukš čiu au to bu su. Ke lio-nės ir rung ty nių bi lie to kai na – 10 eu-rų. No rin tie ji ga li kreip tis tel. 8 690 04 431 ar ba ra šy ti el. p. [email protected].

]

]

]

Page 3: VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS Glo bos na mų bi čiu liai ... · tinio vidus, 1 m³ malkų. Ugnis įsižiebė iš vakare malkinėje paliktų gerai neatvėsusių pelenų. Ma-tyt,

„Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.info

2016 m. kovo 8 d.3

Jū ros do va na Jū ra tei – mau dy nės su del fi naisEg lė MI ČIU LIE NĖ

Šios die nos vil ka viš kie tė Jū ra tė Mi liaus kie nė nie ka-da ne pa mirš. Po dau gy-bės nar dy mų Rau do no jo je jū ro je pa ga liau iš si pil dė jos sva jo nė su si tik ti su del fi nais.

Iš pra džių – tik pa vir šiu jePa žiū rė ti Egip to kran tus ska-

lau jan čios Rau do no sios jū ros gro-žy bių J. Mi liaus kie nė vyks ta jau ke lio li ka me tų. Tie sa, mo te ris il gai už siė mė tik pa vir ši niu nar dy mu, po pu lia riai va di na mu „snork li ni-mu“ (angl. snor kel – van dens pa-vir šiu je nar dy ti skir tas kvė pa vi mo vamz de lis).

Pir mą kar tą Egip te Jū ra tė ap-si lan kė 2004 me tais – ir pa si ju to lyg na muo se. Tą kar tą vil ka viš kie-tė ap lan kė ir įvai rius tu ris ti nius ob jek tus: Kai ro mu zie jų, Luk so ro šven tyk lą, pi ra mi des. Ta da žvilg te-lė jo, kas sly pi ir Rau do no sios jū ros van de ny se.

– Kai pir mą kar tą už si dė jau nar dy mo aki nius ir įki šau gal vą į van de nį, ne te kau ža do. Gir dė jau, jog ten gra žu, bet kad tiek daug žu vų ir kad vis kas taip pui kiai ma-ty ti, ne si ti kė jau! O juk bu vau tik ne gi liai įbri du si pa si tik rin ti, ar ne-bė ga į kau kę van duo, – pri si mi nė J. Mi liaus kie nė.

„Smar kiai kly dau!“Rau do no ji jū ra ne tu ri in ta kų,

dėl to jos van duo yra ypa tin gai skaid rus (nė ra su upių van de niu at ne ša mo dumb lo, drumz lių), ma-to mu mas – di džiu lis, tai gi nuo sta bio mis po-van de ni nio pa sau lio spal vo mis bei įvai ro ve ga li ma gro žė tis ir be su dė tin gos nar dy mo įran gos.

– Plū du riuo da ma van dens pa vir šiu je po sa vi mi ma ty da vau nar dy to jus. Vi sa da no rė-da vau taip nar dy ti, bet ne pri si ruoš da vau. At ro dė, jog sep ty nių die nų Egip te ma žai: kol inst ruk to riai ap mo kys, rei kės skris ti na mo. Ir gi lu mi nį nar dy mą ati dė da vau nu-

spren du si, kad vis tiek ma tau ly giai tą pa tį, ką ir tie na rai, kad nie ko ne pra ran du... Bet kaip smar kiai aš kly dau! Tai su pra tau, kai pir mą kar tą pa nė riau gi lyn į jū rą. Tai bu vo prieš tre jus me tus, pa sku ti nę sau sio die ną. Kai esi van de ny je – vi sai ki tas po jū tis. Ri fo dug ne ir fau na vi siš kai ki to kia, ki ti žu vų dy džiai, spal vos. Tu ga li lies ti, iš ar ti ma ty ti nuo sta biau sius po van de ni nius „al pi na riu-mus“. Kiek vie ną kar tą pa nė rus tas gro žis

už gniau žia gerk lę ir su kre čia iki sie-los gel mių, – pa sa ko jo Jū ra tė.

J. Mi liaus kie nė juo kia si, kad anks čiau nie ka da ne sup ra to, kaip ga li ma per ato sto gas kel tis anks ti. Bet kai pir mą kar tą pa nė rė, jau ki-tą ry tą 7 val. sto vė jo prie vieš bu čio ir lau kė, kol jos at va žiuos nu vež ti prie lai vo.

Gra žu, bet pa vo jin ga– Vi sa da prieš ner da ma min-

ty se pa si kar to ju, ką rei kia da ry ti, jei van duo pra te kė tų pro kau kę, jei pa tek tų į bur ną ar no sį, kaip pa si tik rin ti, kiek ba lio ne li ko oro ir pan. Bet kai tik įli pu į van de nį, gal vo ti ne be rei kia – man vis kas pa vyks ta au to ma tiš kai, – pa sa ko jo

Jū ra tė.Ji pui kiai ži no, jog van de ny je bū ti na lai-

ky tis tai syk lių, ki taip ga li sau smar kiai pa-kenk ti.

Su jū ros fau na taip pat rei kia elg tis at-sar giai.

Štai viena gra žiau sių žu vų J. Mi liaus kie-nei – ryš kio mis spal vo mis iš mar gin ta liū ta-žu vė. At si ki šę il gi jos spyg liai yra nuo din gi ir la bai skaus min gi, ta čiau jei pa vo jaus ne-

jau čia ir nė ra er zi na mos, liū ta žu vės nė ra ag re sy vios.

Vil ka viš kie tė ža vi si ir ak men žu vė mis. Šie keis tos ir įspū din gos iš vaiz dos pa da-rai yra nuo din giau sios ži no mos žu vys pa-sau ly je. Jos ra miai gu li ant ri fo pa grin do ap si mes da mos uo los da li mi ir ne rea guo ja net pro vo kuo ja mos. Ta čiau ant nuo din gų ak men žu vės spyg lių ba sa ko ja už li pęs žmo-gus mir tų, jei per dvi va lan das ne gau tų prieš nuo džių.

Nuos ta bios Jū ra tei at ro do ir pa vo jin go-sios ra jos, kro ko dil žu vės, aš tuon ko jai bei vi si ki ti Rau do no sios jū ros gy viai, ku rių ji jau ma čiu si ga ly bę. Net ir mu re na, į sto rą gy va tę pa na ši nuo 1,50 iki 4 met rų il gio išau gan ti bau gios iš vaiz dos žu vis pla čiais žab tais, – ir ta mo te riai at ro do sim pa tiš-ka.

– Mu re ną aš ne tgi glos čiau. Ži no ma, ne kiek vie nas inst ruk to rius tai lei džia da ry ti, be to, vis kas pri klau so nuo to, ko kio dy džio yra žu vis, ar ji ne nu si tei ku si ag re sy viai ir pan. Įsi vaiz da vau, kad mu re nos kū nas yra kie tas, kaip ir ki tų žu vų. Bet pa glos čius įspū-dis bu vo toks, lyg per ce lo fa ną lies tum šal-tie ną ar že lę, – vaiz din gai pa sa ko jo pa šne-ko vė.

Nukelta į 8 p.]

Prieš šo kant į van de nį. Tie sa, šį kart – be nar dy mo įran gos. Nuot rau kos iš as me ni nio al bu mo

S

Gi lu mi nis nar dy mas Jū ra tei Mi liaus kie nei su tei kia dau gy bę pa čių ge riau-sių emo ci jų.

S

POMĖGIS

Vir ba lie čiai kvie čia mi į du Lie tu vos ne-prik lau so my bės at kū ri mo die nai skir-tus ren gi nius. Ko vo 10 d., 13 val., Vir-ba lio pa grin di nės mo kyk los mo ki niai kul tū ros na muo se ruo šia kon cer tą „Vi-si mes tu ri me Lie tu vą“. Ko vo 11 d., 10 val., Šv. ar kan ge lo My ko lo baž ny čio je bus au ko ja mos šv. Mi šios, 11 val. vyks šven ti nis bė gi mas „Vir ba lia da 2016“. Da ly viai bus re gist ruo ja mi star to vie-to je prie kul tū ros na mų nuo 10.30 val. Star to mo kes tis 1–3 Eur. Šven ti nio bė gi-mo tiks las su rink ti ir paau ko ti lė šų vir-ba lie čiams vai kams, ku rie va sa rą vyks į Pa sau lio jau ni mo die nas Kro ku vo je (Len ki ja).

Ko vo 10 d., 12 val., Gra žiš kių bend ruo-me nės na muo se vyks ren gi nys „Esa me liu di nin kai“. Kon cer tuos Alks nė nų kai-mo ka pe la „Alks nė“.

Ko vo 10 d., 15 val., S. Nė ries mo kyk los bu vu sio bend ra bu čio sa lė je mi nė ji mą ruo šia „Bo čių“ bend ri ja. Kar tu bus pa-

s

s

s

ger bia mos bend ri jos mo te rys Ko vo 8-osios pro ga.

Vil ka viš kie čiai ko vo 11 d., 12 val., rink-sis į šv. Mi šias ka ted ro je, 13 val. – į šven-ti nį ren gi nį „Prie bal to sta lo – Lie tu va“ kul tū ros cent re.

Pil viš kiuo se ko vo 11 d., 12 val., – šv. Mi-šios už Lie tu vą Švč. Tre jy bės baž ny čio-je, 13 val. – mi nė ji mas „Šios die nos mes lau kė me se niai“ kul tū ros na muo se. Da-ly vaus Alks nė nų kai mo ka pe la „Alks nė“ ir „Gul bi nė lis“ iš Pae že rių.

Pa je vo ny je ko vo 11 d., 12 val., – šv. Mi-šios Šv. Jo no Krikš ty to jo baž ny čio je, 13.20 val. – šven ti nis kon cer tas „Dai nuo-kim Lie tu vai“. Kon cer tuos Ar vy das Vil-čins kas.

Viš ty čio žmo nės į kul tū ros na mus rink sis ko vo 11 d., 12 val. Nuo tai kin gą kon cer tą jiems do va nos 15 me tų ju bi lie jų šie met šven čian ti Ky bar tų kul tū ros cent ro liau-diš kos mu zi kos ka pe la „Že my na“.

s

s

s

s

Švę si me Lie tu vos ne prik lau so my bės at kū ri mo die ną

Užsk. 876

Page 4: VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS Glo bos na mų bi čiu liai ... · tinio vidus, 1 m³ malkų. Ugnis įsižiebė iš vakare malkinėje paliktų gerai neatvėsusių pelenų. Ma-tyt,

2016 m. kovo 8 d. 4 / kelyje

Ma ri jam po lės ke lių po li ci nin kų su lauk si me vis daž niauEg lė KVIE SU LAI TIE NĖ

Ma ri jam po lės ap skri ties vy-riau sio jo po li ci jos ko mi sa ria-to Ke lių po li ci jos sky riaus va do vas Ro lan das GY LYS šio mis die no mis mi ni šim ta-die nį nau jo se pa rei go se. Ne vie nus me tus Vil ka viš kio po li ci jos ko mi sa ria te dir bu-siam, jam va do va vu siam ir pui kiai mū sų ra jo no ke lių eis mo sau gu mo pro ble mas ži nan čiam pa rei gū nui pa tei-kė me ke lis skai ty to jus su do-mi nu sius klau si mus.

– Ar mū sų ra jo no ke lių eis mo sau gu mo pro ble mos kuo nors iš si-ski ria iš vi sos ap skri ties? Gal būt esa te nu ma tę prie mo nių, ku rios pa di din tų eis mo sau gu mą?

– Tiek Vil ka viš kio ra jo ne, tiek vi-so je ap skri ty je pa sta rai siais me tais skau džių eis mo įvy kių, ku riuo se su ža lo ja mi ar žūs ta žmo nės, ma žė-ja. Jū sų ra jo no iš skir ti nu mas – ma-gist ra li nis ke lias Marijampolė–Ky-bartai–Kaliningradas. Mū sų ša lies te ri to ri jo je esan čio ke lio tik 5 km at kar pa pri klau so Ma ri jam po lės sa-vi val dy bei, li ku si da lis – Vil ka viš kio ra jo nui. Ke lių po li ci ja ma gist ra li niams ke-liams ski ria ypa tin gą dė me sį. Tad šia me ke ly je, o kar tu ir šio je at kar po je esan čiuo-se mies te liuo se ypač daž nai dir ba Ke lių po li ci jos sky riaus pa rei gū nai, pa de dan tys ko le goms vil ka viš kie čiams.

– Ta čiau ky bar tie čiai ne kar tą re dak-ci jai skun dė si, kad Ma ri jam po lės pa rei-gū nai eis mo sau gu mu rū pi na si tik ma-gist ra li nia me ke ly je, o į ki tus pa žei di mus ne krei pia dė me sio ir tvir ti na, jog tai ne jų funk ci ja.

– Ma ri jam po lės ke lių po li ci nin kai, kaip ir vi si ki ti pa rei gū nai, pri va lo rea guo-ti į bet ko kį pa žei di mą. Nors jų pa grin di nė funk ci ja – eis mo prie žiū ra, ki tos funk ci jos taip pat pri va lo mos. Jei dar kar tą su si klos-ty tų pa na ši si tua ci ja, kai pa rei gū nai at si sa-ko vyk dy ti sa vo funk ci jas, la bai no rė čiau,

kad gy ven to jai apie tai pra neš tų man.– Nors mū sų ra jo no po li ci jos ko mi-

sa ria te dir ba pa kan ka mai pa tru lių, vis daž niau Vil ka viš kio gat vė se ma to me Ma-ri jam po lės ke lių po li ci jos eki pa žus.

– Pap ras tai or ga ni zuo ja me tiks li nes ak ci jas. Tuo met vie nu me tu gat vė se žmo-nės pa ma to daug dir ban čių eki pa žų ir su ne rims ta, ar kas ne nu ti ko. Pa vyz džiui, tam tik ra me ke lio ruo že tik ri na me vi sų vai ruo to jų blai vu mą. Nors žmo nės kar tais pik ti na si dėl gai ši na mo lai ko, šis me to das ga na efek ty vus, nes nė vie nam pa žei dė jui ne pa vyks ta iš si suk ti. To kios prie mo nės įvai rio se ap skri ties sa vi val dy bė se vyks ta bent kar tą per mė ne sį. Sten gia mės bū ti mo bi les ni.

Ka da ir ko kios pre ven ci nės prie mo nės vyk do mos, pa si ren ka ma at si žvel giant į dau-

ge lį as pek tų – net į pa ros me-tą, sa vai tės die ną ar se zo ną. Sa ky kim, žie mą daug re čiau pa si tai ko chu li ga niš ko vai ra-vi mo at ve jų, va sa rą dau giau pa žei dė jų su lai ko ma prie van dens tel ki nių ve dan čiuo-se ke liuo se ir pan.

Te ko gir dė ti, kad į Vil ka-viš kį dirb ti at vy kę ma ri jam-po lie čiai pa rei gū nai la biau „ka bi nė ja si“ prie smulk me-nų. Aš ma nau, jog gy ve nant ma ža me mies te ly je ir dau ge-liui vie niems ki tus pa žįs tant pa di dė ja to le ran ci jos ri ba, ypač smul kes niems pa žei di-mams. Ma ri jam po lės pa rei-gū nai čia nie ko ne pa žįs ta, to dėl vi sus bau džia vie no dai. Ži no ma, jei pa žei di mas vi sai smulk me niš kas, žmo gų ga li-ma drau giš kai įspė ti, kad jis dau giau taip ne sielg tų. Bet jei pa žei dė jas gin či ja si ir prie-kaiš tau ja, va di na si, ne sup ra-to sa vo klai dos, tuo met rei kia tai ky ti po vei kio prie mo nes.

– Žmo nės ste bi si, jog pa rei gū nai, se niau ma žiau kreip da vę dė me sį į pės-čių jų pa žei di mus, pra dė jo šiuos eis mo da ly vius daž-niau baus ti.

– Ka dan gi di džią ją da lį žu vu sių jų ke liuo se su da ro pės tie ji, jų da ro mi pa žei di-

mai įtrauk ti į prio ri te ti nius. Praė ju siais me tais pės čių jų Vilkaviškio ra jo ne nu-baus ta 2,5–3 kar tus dau giau nei anks čiau. Tai ne reiš kia, kad pės tie ji stai ga puo lė pa-žei di nė ti eis mo tai syk lių, – tie siog pa ki to to le ran ci jos ri ba. Pės tie ji – taip pat eis mo da ly viai, ku rie pri va lo lai ky tis tai syk lių ir ne kel ti grės mės sau bei ap lin ki niams.

– Daž nai ten ka ma ty ti, kai tar ny bi nia-me au to mo bi ly je sė din tys pa rei gū nai pil-do do ku men tus, o pa žei dė jas sto vi ša lia pi lant lie tui ar šą la spau džiant spei gui.

– Pat ru lių veik los inst ruk ci jo je aiš kiai nu ma ty ta, ko kiais at ve jais ga li ma žmo gų įsi so din ti į tar ny bi nį au to mo bi lį. Įfor min-da mi pa žei di mą pa rei gū nai tu rė tų įspė ti pa lauk ti lau ke. Ta čiau jei oro są ly gos blo-gos, pa tru liams rei kė tų įver tin ti ir eti nę pu sę bei pa kvies ti pa žei dė ją į au to mo bi lį.

– Ar pa rei gū nas tu ri tei sę stab dy ti au-to mo bi lį, jei vai ruo to jas ne pa da rė jo kio pa žei di mo?

– Vyks tant po li ci nei prie mo nei, pa rei-gū nas tu ri tei sę stab dy ti vi sus au to mo-bi lius be išim ties. Jei pa tru liuo ja ma ne pre ven ci nės prie mo nės me tu, re ko men-duo ja ma au to mo bi lius stab dy ti tik pa-ste bė jus pa žei di mą ar tu rint išanks ti nės in for ma ci jos, pa vyz džiui, kad trans por to prie mo nė ga li bū ti vog ta ir pan. Sus tab-dęs pa tru lis vi suo met tu ri pa si svei kin ti ir pri si sta ty ti: pa sa ky ti įstai gos, ku rio je dir-ba pa va di ni mą, sa vo pa rei gas bei var dą ir pa var dę. Taip pat bent pre li mi na riai nu ro-dy ti, ko kiu tiks lu su stab dė.

– Mū sų ra jo ne yra vai ruo to jų, ku rių el ge sys prie vai ro ke lia abe jo nių dėl jų psi chi nės svei ka tos būk lės. Ar ga li pa rei-gū nai im tis veiks mų, kad to kiam as me-niui bū tų ap ri bo ta tei sė vai ruo ti?

– Jei po li ci ja tu ri duo me nų, jog žmo gaus svei ka tos būk lė nea ti tin ka rei kia mos tei sei vai ruo ti, pa rei gū nai ga li kreip tis į pir mi nės svei ka tos prie žiū ros įstai gą. Šei mos gy dy-to jas tu rė tų nu kreip ti, kad to kio as mens svei ka tos būk lę pa pil do mai įver tin tų spe cia-lis tai ir nu sta ty tų, ar jis ga li vai ruo ti trans-por to prie mo nę.

– Ar pri ta ria te, jog vi siems vai ruo to-jams bū tų įves ta nu li nė pro mi lių ri ba?

– Vi siš kam nu liui ne pri tar čiau, nes rei-kė tų for muo ti nau ją teis mų pra kti ką. Kil-tų pro ble mų dėl įvai rių al ko ho lio tu rin čių skys čių, vais tų var to ji mo, sal dai nių su al ko-ho liu ir pan., o tai iš kreip tų pa čius tiks lus. Ta čiau pri tar čiau, kad leis ti na pro mi lių ri ba bū tų ma ži na ma. Ar tai duo tų no ri mą efek tą ir su ma žė tų eis mo įvy kių, ne ži nau. Ta čiau bent jau tie, ku rie prieš sės da mi prie vai ro ri zi kuo ja iš ger ti alaus bo ka lą ar po rą stik liu kų ir bai mi na si, ar „neį pūs“, ko ge ro, ne be ri zi kuo tų ir vai ruo tų ra mūs.

– Baig da mi po kal bį pa smal sau si me, ar ne pa siilgs ta te Vil ka viš kio? Juk mū sų ra jo ne pra bė go ne vie ni Jū sų tar ny bos me tai.

– Kai pa siilgs tu, at vyks tu pa žais ti krep-ši nio į „San ta kos“ ar ki tus krep ši nio tur-ny rus su se nų bi čiu lių ko man da, kar tais už su ku ir tar ny bos rei ka lais. Vil ka viš kio tik rai ne pa mir šau. O pa si nau do da mas pro ga šian dien no riu vi sas ra jo no mo te ris pa svei kin ti su Ko vo 8-ąja. Šia pro ga sa vo šyp se no mis jūs tik rai ga li te su minkš tin ti pa rei gū nų šir dis, kad jie tap tų at lai des ni.

Apskrities kelių policijai vadovaujantis Rolandas Gylys nemano, kad būtų tikslinga visiems vairuotojams leisti-ną promilių ribą sumažinti iki nulio. Autorės nuotr.

S

Ar tė ja ter mi nas, kai nu stos ga lio ti po pie-ri niai la mi nuo ti vai ruo to jo pa žy mė ji mai. Se no pa vyz džio do ku men tai ga lios ne teks 2017 m. va sa rio 3 d. Dėl to šių me tų ga le vals ty bės įmo nės „Re git ra“ fi lia luo se lau-kia ma dvi gu bai išaug sian čio klien tų, no-rin čių pa si keis ti vai ruo to jo pa žy mė ji mus, srau to. Siek da ma, kad žmo nės pa tir tų kuo ma žiau ne pa to gu mų, įmo nė kvie čia ne-lauk ti pa sku ti nių die nų ir iš anks to pa si rū-pin ti nau ju vai ruo to jo pa žy mė ji mu.

Po pie ri niai la mi nuo ti do ku men tai Lie-tu vo je bu vo pra dė ti iš duo ti 1992 me tais. Eu ro pos Są jun gos pa vyz džio vai ruo to jo pa žy mė ji mus „Re git ro je“ Lie tu vos gy ven-to jai ga li įsi gy ti jau nuo 2007 m., ta čiau dau ge lis as me nų, dau giau sia vy res ni žmo-nės, vis dar nau do ja si se no pa vyz džio do-ku men tais.

Apž vel giant pa žy mė ji mų ne pa si kei tu-sių jų sta tis ti ką ak cen tuo ja ma, jog to kie žmo nės pa si skirs tę to ly giai vi so je Lie tu vo-je ir su da ro 3–8 pro c. gy ven to jų. Dėl to ei-lės ti kė ti nos vi suo se „Re git ros“ fi lia luo se.

Kad žmo nes pa siek tų per spė ji mas dėl ga li mų ne pa to gu mų ir jie su skub tų pa si-keis ti se no pa vyz džio vai ruo to jo pa žy mė-ji mus, „Re git ros“ fi lia lų va do vai įga lio ti iš nau do ti vi sus gy ven to jų in for ma vi mo bū dus – nuo pa skai tų se niū ni jo se iki su si ti-ki mų su kle bo nais.

„Re git ros“ duo me ni mis, šių me tų pra-džio je iš 216 tūkst. vai ruo to jo pa žy mė ji mų neat si nau ji nu sių as me nų per 188 tūkst. sa vo gy ve na mą ją vie tą bu vo dek la ra vę Lie tu vo je. Per vie ną mė ne sį vai ruo to jo pa-žy mė ji mus pa si kei tė 5,3 tūkst. vai ruo to jų. Jei do ku men tai to liau bus kei čia mi to kiu tem pu, pro gno zuo ja ma, kad pa sku ti niais mė ne siais prieš Vy riau sy bės nu sta ty tą se-nų jų vai ruo to jo pa žy mė ji mų ga lio ji mo pa-bai gos ter mi ną į „Re git ros“ pa da li nius dėl kei ti mo kreip sis per 100 tūkst. vai ruo to jų.

Links tan tie siems rei ka lus tvar ky ti pa-sku ti nę mi nu tę rei kė tų ne pa mirš ti dar ir to, jog, be vai ruo to jo pa žy mė ji mų kei ti mo, įstai ga tu rės ap tar nau ti klien tus, re gist-ruo jan čius trans por to prie mo nes, se zo ną

pra dė sian čius mo to cik li nin kus, rū pin tis eg za mi no lau kian čių jų ei lės trum pi ni mu, elekt ro ni nių pa slau gų pra de dan tie siems vai ruo to jams plėt ra. Be to, il gai del sian tys vai ruo to jai grei čiau siai su lauks il gų ei lių dar ir me di ci nos įstai go se, ne tik „Re git ro-je“.

Tai gi dėl se no pa vyz džio vai ruo to jo pa-žy mė ji mų kei ti mo VĮ „Re git ra“ re ko men-duo ja su krus ti kuo anks čiau.

Už si sa kius nau ją, se na sis ga lio jan tis vai ruo to jo pa žy mė ji mas as me niui grą ži-na mas ir šis ga li do ku men tu nau do tis, kol nau ja sis ga mi na mas. Ta čiau kai už si-sa kant nau ją pa tei kia mas jau ne be ga lio-jan tis do ku men tas, pa sta ra sis as me niui ne grą ži na mas. Ne tu rint ga lio jan čio vai-ruo to jo pa žy mė ji mo vai ruo ti trans por to prie mo nės ne lei džia ma. Jei gu ši ta są ly ga žmo gui yra priim ti na, kreip tis dėl do ku-men to ga li ma ir vė liau, jau pa si bai gus se-no jo pa žy mė ji mo ga lio ji mo ter mi nui.

Nau ją jį do ku men tą ga li ma už si sa ky ti bet ku ria me vai ruo to jo pa žy mė ji mus iš duo-

dan čia me „Re git ros“ klien tų ap tar na vi mo pa da li ny je.

„Re git ro je“ rei kia pa teik ti ga lio jan čią vai ruo to jo svei ka tos pa tik ri ni mo me di ci ni-nę pa žy mą, ga lio jan tį as mens ta pa ty bę pa-tvir ti nan tį do ku men tą, tu ri mą vai ruo to jo pa žy mė ji mą (jei jis ne pra ras tas), taip pat po li ci jos iš duo tą vai ruo to jo kor te lę (jei ji ne pra ras ta). Skait me ni nis as mens at vaiz-das pa ruo šia mas „Re git ro je“, to dėl iš anks-to rū pin tis sa vo nuo trau ka ne bū ti na.

Vai ruo to jo pa žy mė ji mai kei čia mi nuo-lat Lie tu vos Res pub li ko je gy ve nan tiems, dek la ra vu siems sa vo gy ve na mą ją vie tą ar-ba įtrauk tiems į gy ve na mo sios vie tos ne tu-rin čių as me nų są ra šą as me nims.

Nau jas vai ruo to jo pa žy mė ji mas ga li bū ti iš duo da mas per de šimt dar bo die nų (14,19 Eur), per tris dar bo die nas (22,88 Eur) ar ba per vie ną dar bo die ną (37,36 Eur). Už pa pil do mą mo kes tį (6,08 Eur) pa-žy mė ji mas Lie tu vo je ga li bū ti pri sta ty tas as mens pa gei dau ja mu ad re su.

„San ta kos“ inf.

Ne dels ki te pa si keis ti vai ruo to jo pa žy mė ji mą

AKTUALIA TEMA

Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 802

Page 5: VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS Glo bos na mų bi čiu liai ... · tinio vidus, 1 m³ malkų. Ugnis įsižiebė iš vakare malkinėje paliktų gerai neatvėsusių pelenų. Ma-tyt,

„Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.info

2016 m. kovo 8 d.sportas / 5

Ra jo no tau rė – „Ti ta no“ ran ko seBai gė si pir mą kar tą vy kęs Vil ka viš kio ra jo no krep ši nio tau rės tur ny ras. Kiek ne ti kė tai var žy bų nu ga lė to jais ta po „Ti-ta no“ spor ti nin kai.Da ly vau ti šia me tur ny re tei sę iš ko vo jo pen kios ra jo no pir me ny bių aukš čiau sios ly gos eki pos, dvi ko man dos, žai du sios B ly go je, bei stip riau sia C ly gos eki pa. Bur-tai lė mė, kaip da ly viai pa si skirs tė žais ti po ro mis.

Ket virt fi na ly je sa vo pra na šu mą įro-dė „Ti ta nas“, 97:65 įvei kęs „Ky bar tus“. „Gru pi nis pir ki mas.lt“ 77:53 nu ga lė jo „Vie ny bę“, „Gra žiš kiai“ 83:77 pa lau žė „Au tok lu bo“ pa si prie ši ni mą, o „Dub le-riai“ 89:75 ne pa li ko vil čių „Per lui“.

Pus fi na liuo se vy ko kur kas at kak-les nės ko vos. „Ti ta nas“ tik rung ty nių pa bai go je 78:72 įvei kė „Gra žiš kius“, o „Dub le riai“ 72:67 nu ga lė jo „Gru pi nis-pir ki mas.lt“ krep ši nin kus.

Ma ža ja me fi na le be vie no iš sa vo ly-de rių Po vi lo An čiu kai čio rung ty nia vę „Gra žiš kiai“ ne su ge bė jo pa si prie šin ti „Gru pi nis pir ki mas.lt“ žai dė jams ir pra lai-mė jo re zul ta tu 65:74. Nu ga lė to jus į per ga-lę ve dė 24 tšk. įme tęs Dai nius Po dols kis, 21 tšk. su rin kęs ir 14 ka muo lių at ko vo jęs Ka ro lis Kve de ra vi čius bei 17 tšk. pri dė jęs Jo ris Juš kaus kas. Gra žiš kie čiams To mas Bon ke vi čius pel nė 21 tšk., Vy tau tas Stoč-kus su rin ko 15 tšk. ir at ko vo jo 12 ka muo-lių.

Di džia ja me fi na le tvir tai žai di mo va-džias sa vo ran ko se lai kiu si Žy gi man to Va si liaus ko (22 tšk.) bei Ka ro lio Ja su lai čio

(17 tšk.) ve da ma „Ti ta no“ ko man da kiek ne ti kė tai 83:72 nu ga lė jo ge riau sią ne se-niai pa si bai gu sių pir me ny bių ko man dą „Dub le riai“. Pas ta rų jų gre to se iš si sky rė Val das Mor ke vi čius (22 tšk. ir 16 at ko vo tų ka muo lių) bei Pau lius Ka mai tis (17 tšk. ir 11 re zul ta ty vių per da vi mų). Tie sa, rei kia pa mi nė ti, kad fi na li nė je ko vo je „Dub le-riai“ ver tė si be nau din giau sio sa vo žai dė-jo Pau liaus Lie pi nai čio.

Pri zi nin kams ra jo no me ras Al gir das Nei ber ka įtei kė Sa vi val dy bės ad mi nist ra-

ci jos įsteig tus me da lius. „Ti ta no“ krep ši-nin kams įteik ta ir di džiu lė tau rė, „Dub le-riams“ ati te ko at mi ni mo žy muo.

Nau din giau siu tur ny ro žai dė ju iš rink-tas „Ti ta no“ ko man dos ly de ris Ž. Va si liaus-kas. Jis taip pat ap do va no tas at mi ni mo pri zu.

Ka dan gi krep ši nio pir me ny bes lai mė-jo ir tur ny ro tau rę iš ko vo jo skir tin gos eki-pos, jos ar ti miau siu me tu dar kar tą stos į ko vą ir var žy sis dėl ra jo no su per tau rės.

„San ta kos“ inf.

Ra jo no krep ši nio tau rės tur ny ro fi na le trium fa vo „Ti ta no“ žai dė jai.Eg lės MI ČIU LIE NĖS nuo tr.

S

Per du šių me tų mė ne sius jau įvy ko ket-ve rios Vil ka viš kio šach ma tų for mu lės var žy bos, ku rio se var žė si įvai raus am-žiaus da ly viai iš įvai rių ša lies vie to vių.

Vil ka viš kio šach ma tų for mu lė je (VŠF) var žo si ne tik mū sų ra jo no žai dė-jai, bet ir šach ma tų mė gė jai iš Ma ri jam-po lės (net vie nuo li ka žai dė jų), Ša kių, Aly taus (tarp žai dė jų bu vo ir Sei mo na-rys Ju lius Sa ba taus kas), Kau no, Birš to-no ir Kaz lų Rū dos. Šiuo me tu pir mau ja ma ri jam po lie tis Vy tau tas Te lei ša, o štai ant rą ją vie tą, lenk da mas au to ri te tin gus var žo vus, tvir tai sa vo ran ko se lai ko še-šio lik me tis vil ka viš kie tis Al ber tas Ja nu-lai tis.

Bū tent VŠF var žy bo se per pa sta ruo-sius po rą me tų šis jau nuo lis su stip rė jo ir įga vo pa tir ties. No riu pa žy mė ti, kad anks čiau šio se var žy bo se iki Lie tu vos rink ti nės na rio ti tu lo iš ki lo ma ri jam po-lie tis moks lei vis Pau lius Pul ti ne vi čus. Šiuo me tu stip riau sias VŠF da ly vis yra tre čią vie tą uži man tis Lai mu tis Kas pa-ra vi čius iš Ša kių. Jo grei tų jų šach ma tų rei tin gas FI DE (Pa sau li nė šach ma tų fe-de ra ci ja) yra 2072 taš kai.

Ne vi si stip riau si mū sų ra jo no šach ma ti nin kai jau star ta vo ra jo no ren gi niuo se, ta čiau kai tik da ly vau ja, pa va din ki me, pir mo ji len ta Ovi di jus Vyš niaus kas (rei tin gas 1992), ant ro ji – To mas Ja nu lai tis (1873) ar pir mo ji tarp mo te rų – Ra sa Či bir kie nė (1716), ki-tiems da ly viams bū na la bai sun ku. Bet tai la bai nau din ga pa tir tis. Ypač jau nie-siems šach ma ti nin kams, ku riuos kvie-čiu pa si nau do ti to kia ga li my be ra jo ne vyks tan čio se var žy bo se.

O šach ma ti nin kų ren gi nių tem pas ne ma žė ja. Tu rė da mi na cio na li nės ka-te go ri jos li cen ci juo tą tei sė ją, vis daž-niau reng si me ofi cia lias var žy bas, kai skai čiuo ja mas FI DE rei tin go po ky tis. Ar ti miau sios to kios var žy bos bus ren-gia mos ko vo 13 die ną ei li nio VŠF eta po var žy bų me tu. Jos vyks ka vi nė je „Pe ga-sas“. Bū ti na iš anks to už si re gist ruo ti. Vi są in for ma ci ja ga li ma ras ti mū sų in ter ne to sve tai nė je www.sir vin ta.pus la piai.lt.

Sta sys KRU ŽI NAUS KASVil ka viš kio šach ma tų klu bo „Šir vin ta“

pir mi nin kas

Šach ma tų var žy bų tempas ne ma žė ja

Bart nin kų Jo no Ba sa-na vi čiaus mo kyk lo-je-dau gia funk cia me centre pir mą kar tą bu vo su reng tas sa lės fut bo lo tur ny ras se niūni jos bend ruo-menių tau rei lai mė ti.Į var žy bas su gu žė jo ko man-dos iš Bart nin kų, Geis te riš-kių, Lakš tu čių bei kai ku rių ki tų se niū ni jos vie to vių. Pag-rin di nis šio spor ti nio ren gi-nio tiks las ir bu vo su trauk ti kuo dau giau na rių iš skir tin-gų se niū ni jos bend ruo me nių. Vie ną iš už si re gist ra vu sių ko-man dų su da rė fut bo lą žais ti mėgs tan čios mer gi nos.

Su si rin ku sius spor ti nin-kus pa svei ki no Bart nin kų se-niū nė Vio le ta Rau li nai tie nė bei mo kyk los di rek to rius Al-gir das Ža gars kis. Se niū nė pri si pa ži no, jog ti kė jo si tur ny re su lauk ti šiek tiek dau giau ko man dų, ta čiau vy lė si, kad atei ty je var žy-

bos taps tra di ci nės ir į jas at vyks gau ses nis da ly vių skai čius.

Po įžan gi nės da lies eki pos sto jo į žūt-

bū ti nę ko vą. Su žai dus vi sas rung ty nes paaiš kė jo, kad ge-riau siai sa lės fut bo lą žai džia ko man dos iš Lakš tu čių. Jos pa si da li jo pir mas dvi vie tas. Tre čio ji vie ta ati te ko Bart nin-kų mo kyk los-dau gia funk cio cent ro de šim to kų ko man dai. Bū tent šios eki pos žai dė jas Lu kas Ma ka ra vi čius ir ta po re zul ta ty viau siu tur ny ro žai-dė ju. Jis įmu šė 12 įvar čių.

Pa si bai gus ko voms, pri zi-nes vie tas užė mu sios ko man-dos ap do va no tos se niū ni jos bei mo kyk los-dau gia funk cio cent ro įsteig tais me da liais. Pir mą ją vie tą iš ko vo ju siems Lakš tu čių spor ti nin kams įteik ta at mi ni mo tau rė.

Be pri zų ne li ko ir sėk min-giau siai žai dę var žy bų da-ly viai. Ge riau sia var ti nin ke pri pa žin ta Ru gi lė Strio kai tė, o ge riau sia žai dė ja iš rink ta aš tuo nis įvar čius tur ny re

įmu šu si Ro ber ta Ivo nai ty tė.Egi di jus ČI VINS KAS

Tur ny ro or ga ni za to rius

Bart nin kuo se ka ra lia vo fut bo las

Pir mą kar tą su reng to se sa lės fut bo lo var žy bo se nu ga lė to ja ta po Lakš tu čių kai mo ko man da. Vi dos ŽEL VY TĖS nuo tr.

S

Spor to klu bas „Ky bar tų jau nys-tė“ or ga ni za vo vai kų bei jau ni-mo tur ny rą, skir tą Ro mual dui Kar kai at min ti.

Var žy bo se da ly va vo Vil ki jos, Tra kų, Vie vio, Klai pė dos, Jo na vos ir Ky bar tų fut bo li nin-kai. Tur ny ras vy ko Ky bar tų „Sau lės“ pro-gim na zi jos spor to sa lė je.

Pir mą ją vie tą jau nes nių jų gru pė je (gim. 2004 m. ir jau nes ni) iš ko vo jo Jo na-

vos, ant ri li ko Ky bar tų, o tre ti – Vie vio fut-bo li nin kai. Ge riau siu iš ky bar tie čių žai dė-ju iš rink tas Eval das Ra ši mas.

Pag rin di nė je vy res nių jų gru pė je (gim. 2000 m. ir jau nes ni) pir mą ją vie tą iš ko vo-jo SK „Ky bar tų jau nys tė“, ant rą ją – Tra kų, tre čią ją – Jo na vos fut bo li nin kai. Ge riau siu Ky bar tų žai dė ju iš rink tas Be nas Bub nys.

Ka dan gi R. Kar ka Ky bar tų „Svei ka tos“ ko man do je žai dė gy nė jo po zi ci jo je, per kiek vie ną tur ny rą Kar kų šei ma ap do va-no ja ge riau sią gy nė ją. Šiais me tais toks

pri zas įteik tas Ro kui Lau kai čiui („Ky bar tų jau nys tė“).

Ko man dos ap do va no tos tau rė mis, pri zi-nin kai – at mi ni mo me da liais. Šei mos tau rė įteik ta ko man dai nu ga lė to jai – SK „Ky bar tų jau nys tė“ vy res nie siems fut bo li nin kams. Žiū ro vai, tre ne riai ir tė vai bu vo pa ten kin ti gra žiu vai kų žai di mu. Per tur ny rą fut bo li-nin kus ska niais pie tu mis vai ši no UAB „Kre-tin gos mais tas“.

Vy tau tas VA LIO KASSK „Ky bar tų jau nys tė“ pir mi nin kas

Tra di ci nia me tur ny re – ky bar tie čių trium fas

Įvy ko Ma ri jam po lės re gio no mer gai čių sa lės fut bo lo žai dy nės „La dy go las“, ku-rio se da ly va vo dvie jų am žiaus gru pių, 5–6 bei 7–8 kla sių, bend ro jo la vi ni mo mo kyk lų mer gai čių ko man dos.

Jau nes nių da ly vių am žiaus gru pė je nie kas ne pri ly go Ke tur va la kių mo kyk-los-dau gia funk cio cent ro mer gai tėms – jos ir pa te ko į Lie tu vos „La dy go las“ fi na lą. Si dab ro me da liais pa si puo šė Gel gau diš kio pa grin di nės mo kyk los ko man dos žai dė jos, o bron zos – Ma ri-jam po lės vai ko tė viš kės na mų at sto vės. Ge riau sia Ke tur va la kių mo kyk los-dau-gia funk cio cent ro žai dė ja iš rink ta Ne da Kul bo kai tė.

Vy res nio am žiaus mer gai čių gru-pė je si dab ro me da lius iš ko vo jo mū sų ra jo no Bart nin kų Jo no Ba sa na vi čiaus mo kyk los-dau gia funk cio cent ro auk lė ti-nės. Pir mo ji vie ta ati te ko Ma ri jam po lės „Ry to“ pa grin di nės mo kyk los ko man-dai, o tre čio ji – Alks ni nės pa grin di nės mo kyk los žai dė joms. Ge riau sia bart nin-kie čių gre to se pri pa žin ta Ro ber ta Ivo-nai ty tė.

Ko man dos pri zi nin kės ap do va no tos tau rė mis, me da liais, ka muo liais. Juos įtei kė Lie tu vos ma si nio fut bo lo aso cia-ci jos at sto vai Vai do tas Ras ti nis ir Ig nas Mar cin ke vi čius.

Mar ty nas KAR PA VI ČIUSMa ri jam po lės re gio no

„La dy go las“ žai dy nių koor di na to rius

Pa te ko į fi na lą

Page 6: VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS Glo bos na mų bi čiu liai ... · tinio vidus, 1 m³ malkų. Ugnis įsižiebė iš vakare malkinėje paliktų gerai neatvėsusių pelenų. Ma-tyt,

Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800

2016 m. kovo 8 d. 6

Redakcijos adresas: Vilniaus g. 23, 70142 Vilkaviškis „Santaka“ internete – www.santaka.info El. paštas: [email protected], [email protected]

KORESPONDENTAI:

REDAKTORĖ Dangyra APANAVIČIENĖ (savivalda, politika) – (8 342) 20 800, 8 699 46 962.

REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Laima VABALIENĖ (kultūra, sportas) – (8 342) 20 801, 8 685 69 140.

Eglė KVIESULAITIENĖ (teisėsauga, medicina) (8 342) 20 802, 8 685 67 037,Eglė MIČIULIENĖ (jaunimo, aplinkosaugos temos) (8 342) 20 803, 8 685 69 150.Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ (verslas, interneto svetainė) (8 342) 20 804, 8 656 57 886,Andrius GRYGELAITIS (žemės ūkis, švietimas) (8 342) 20 806, 8 681 70 680,Renata VITKAUSKIENĖ (socialinės temos, religija) (8 342) 20 802, 8 685 21 442.

Elena SABALIAUSKIENĖ (stilistė-korektorė) (8 342) 20 806, 8 685 69 144.Vida DULSKIENĖ (finansininkė) (8 342) 20 807, 8 685 69 145.Ramūnas JASULAITIS (skelbimai), tel./faks. (8 342) 20 805, 8 685 17 286.Lijana DULSKYTĖ (dizainerė-maketuotoja) (8 342) 20 804, 8 656 53 432.

Leidėjas – UAB „Santakos laikraštis“Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjųasociacijos narys.Laikraštis įsteigtas 1945 m., reorganizuotas 1990 m.;išeina antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.Spausdino „Polska Press Sp. z.o.o. (RAB)“ spaustuvė.Ofsetinė spauda, 2 sp. l. Ind. 67305, SL 083

Tiražas – 5255 egz.Redakcijos darbo laikas: 8–17 val., pietų pertrauka –12–13 val. Šeštadieniais ir sekmadieniais nedirbame.

IŠSPRENDĘ KRYŽIAŽODĮ SUŽINOSITE ŽODĮ, KURĮ REIKIA ĮRAŠYTI PAŽYMĖTUOSE LANGELIUOSE.

Teisingas kovo 1 d. spausdinto kryžiažodžio atsakymas – DEGTUKAS. Atsakymai. Vertikaliai: Asla. Kuriame. Uigūrai. Kuriais. CSKA. Kepu. Vizitas. Alas. Susas. Grėsė. Žiedynas. Raityti. Gali. Didvyris. Laivinė. Sėsi. Horizontaliai: Oral. Bukutis. Zuikiai. Silicis. Asta. Žydi. Smuikas. Itin. Eisas. Geidė. Karžygys. Sardelė. Narė. Paskalis. Abipusė. Sisi.

s

Sudarė Danutė ŠULCAITĖ

KRYŽIAŽODIS

Tę sia si moks lei vių kon kur sai bei olim pia dosRa jo ne įvy ko Lie tu vos mo ki nių me ni nio skai ty mo kon kur so II eta-pas.

5–8 kla sių mo ki nių gru pė je pir mą ją vie tą užė mė Ke tur va-la kių mo kyk los-dau gia funk cio cent ro penk to kė Dei man tė Kurš-vie ty tė (mo kyt. Auš ra Bis kie nė), ant rą ją – Vilkaviškio Sa lo mė jos Nė ries pa grin di nės mo kyk los mo ky to jos An ge lės Fe ren cie nės ruoš ta aš tun to kė Ga bi ja Uta rai tė, o tre čią – tos pa čios mo kyk los sep-tin to kė Ie va And riu lio ny tė, ku rią kon kur sui pa ren gė mo ky to ja Gi-ta na Mel ny kai tė.

9–12 kla sių gru pė je pir mą ją bei tre čią ją vie tas užė mė Ky bar tų Kris ti jo no Do ne lai čio gim na zi jos pe da go gės Ni jo lės Čer naus kie nės ruoš ti mo ki niai – Diana Us ti no vai-tė ir Jo nas Va lai tis. Ant rą ją vie tą užė mė Vil ka viš kio „Auš ros“ gim-na zi jos at sto vas Ma rius Ki jaus-kas, ku rį ruo šė lie tu vių kal bos mo ky to jas And rius Da mu šis. Vi-

si nu ga lė to jai mo ko si ket vir to se gim na zi jos kla sė se.

Ra jo ni nė je ang lų kal bos olim-pia do je, skir to je 9–10 kla sių mo-ki niams, sėk mė ly dė jo „Auš ros“ gim na zi jos pe da go gės Jo lan tos Mic ke vi čie nės ug dy ti nes: pir mą-ją vie tą užė mė Pau la Us ci lai tė, tre čią ją – Lau ra Pau la vi čiū tė. Ant-ro ji vie ta ati te ko Vir ba lio pa grin-di nės mo kyk los at sto vei Li ne tai Ra ga žins kai tei (mo kyt. Ri ma Le-vic kie nė).

Ra jo no mo ki nių tech no lo gi jų olim pia do je, teks ti lės ir di zai no pro gra mo je, 8–10 kla sių am žiaus gru pė je pir mo ji vie ta skir ta Sa lo-mė jos Nė ries pa grin di nės mo kyk-los auk lė ti nei Lau ri tai Va si liaus-kai tei (mo kyt. Lo re ta Za lec kie nė). Ant rą ją vie tą užė mė „Auš ros“ gim na zi jos at sto vė Ak vi lė Kač-kaus kai tė (mo kyt. Da nu tė Leš čiu-kai tie nė). Tarp 11–12 kla sių at sto-vių ne pra len kia ma bu vo Ky bar tų Kris ti jo no Do ne lai čio gim na zi jos

ug dy ti nė Ak vi lė Pro cho ro vai tė (mo kyt. Da lia Vi liu šie nė). Ant ro je vie to je li ko Pil viš kių „San ta kos“ gim na zi jos mo ki nė Ais tė Pa vel či-kai tė (mo kyt. Dia na Mak si ma vi-čie nė).

Konst ruk ci nių me džia gų pro-gra mo je tarp 8–10 kla sių mo ki nių pir mą ją vie tą pel nė Sa lo mė jos Nė-ries pa grin di nė je mo kyk lo je be si-mo kan tis Ai va ras Dei čen dor fas (mo kyt. Vis val das Ka li naus kas). Ant ro ji vie ta ati te ko „Auš ros“ gim-na zi jos moks lei viui Ig nui Švi ri nui (mo kyt. Ri man tas Da ni le vi čius), o tre čio ji – Sa lo mė jos Nė ries pa grin-di nės mo kyk los at sto vui Ma tui Fi-še riui (mo kyt. Vid man tas Kro cas).

11–12 kla sių gru pė je pir mas bu-vo Ky bar tų Kris ti jo no Do ne lai čio gim na zi jos mo ki nys Da lius Ali šaus-kas (mo kyt. Al fon sas Juš ke vi čius), o ant ras – „Auš ros“ gim na zi jo je be-si mo kan tis Jo nas Čer naus kas (mo-kyt. Ri man tas Da ni le vi čius).

„San ta kos“ inf.

Kvie čia me teik ti pa raiš kas dėl me džio ja mų jų gy vū nų da ro mos ža los pre ven ci nių prie mo nių die gi mo pro jek tų įgy ven di ni moVa do vau da ma si Pre ven ci nių prie mo nių, ku rio mis sie kia ma iš-veng ti me džio ja mų jų gy vū nų da ro mos ža los, die gi mo Vil ka viš-kio ra jo no te ri to ri jo je fi nan sa vi mo tvar kos ap ra šu, pa tvir tin tu Vil ka viš kio ra jo no sa vi val dy bės ta ry bos 2013 m. gruo džio 30 d. spren di mu Nr. B-TS-832, Vil ka viš kio ra jo no sa vi val dy bės ad mi-nist ra ci ja iki 2016 m. ko vo 10 d. prii ma pa raiš kas fi nan si nei pa ra-mai gau ti dėl me džio ja mų jų gy vū nų da ro mos ža los pre ven ci nių prie mo nių die gi mo ra jo no sa vi val dy bės te ri to ri jo je.

Pa raiš kas ga li teik ti že mės skly pų, ku riuo se neužd raus ta me-džiok lė, sa vi nin kai, val dy to jai ir nau do to jai (iš sky rus me džio to jų bū re lius, ku rie nė ra že mės skly pų sa vi nin kai, val dy to jai ar nau do-to jai), įgy ven di nan tys me džio ja mų jų gy vū nų da ro mos ža los pre-ven ci nes prie mo nes.

Dėl iš sa mes nės in for ma ci jos kreip tis į Vil ka viš kio ra jo no sa vi-val dy bės ad mi nist ra ci jos eko lo gą (vy riau sią jį spe cia lis tą) Da rių Bu-ni kį, 113 ka bi ne tas, tel.: (8 342) 60 073.

Da rius BU NI KISSa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos eko lo gas

(vy riau sia sis spe cia lis tas)Užsk. 893

Vil ka viš kie tės zum bos mė gė jos vy ko į Aly tų, kur da ly va vo pir ma ja-me Ry tų Eu ro po je suor-ga ni zuo ta me ren gi ny je „Zum ba Par ty in Pink“.

Pir mą kar tą or ga ni zuo ta me to kio po bū džio ren gi ny je Vilkaviškie-tės drau ge su zum bos mė gė jo mis iš ki tų re gio nų tris va lan das šo-kio-fit ne so tre ni ruo tės ma ra to ne mė ga vo si Lo ty nų Ame ri kos mu-zi kos rit mais. Šo kių ju de sius „už-ve dė“ cha riz ma tiš ki tre ne riai ne tik iš Lie tu vos, bet ir iš Lat vi jos, Len ki jos, Ai ri jos. Ren gi ny je vie šė-jo ir dau ge ly je ša lių gar si zum bos žvaigž dė Iza be la Kin – Jan da. Per ren gi nį su rink ti pi ni gai bu vo skir-ti lab da ros or ga ni za ci jai, ren kan-

čiai lė šas ko vai su krū ties vė žiu.Vil ka viš kie tės ir vir ba lie tės

jau ant rus me tus ju da zum bos rit-mu stu di jo je „Re le ve“, ku riai va-do vau ja šo kių mo ky to ja Vi li ja Ja-ku baus kė. Ne ži nantiesiems, kas yra zum ba, rei kė tų paaiš kin ti, jog tai – nau ja fit ne so rū šis, jun gian-ti ae ro bi ką ir Lo ty nų Ame ri kos bei ki tų eg zo tiš kų ša lių šo kius. Šio mis nuo tai kin go mis spor to ir šo kio tre ni ruo tė mis „už si kre čia“ vis dau giau mo te rų bei vai kų vi-so je ša ly je.

Anot vil ka viš kie tės stu di jos va do vės V. Ja ku baus kės, da ly va-vi mas ren gi ny je „Zum ba Par ty in Pink“ dar la biau su vie ni jo mo te-ris, nea be jin gas svei kam gy ve ni-mo bū dui. To kį ren gi nį ba lan džio 2 d. V. Ja ku baus kė ža da suor ga ni-zuo ti ir mū sų ra jo ne.

„San ta kos“ inf.

Ren gi nys – nuo tai kai ir lab da rai

Ar ka da su si mąs tė te, ko dėl vi sa-me pa sau ly je ko vo 8-ąją šven čia-ma Tarp tau ti nė mo ters die na? Tai ne tik nuo ta ry bi nių lai kų iš-li ku si ma si nė tul pių do va no ji mo šven tė. Tai die na, kai pa sau ly je pri pa žįs ta mi mo te rų pa sie ki mai ne pai sant jų tau ty bės, ra sės, eko-no mi nės pa dė ties ar po li ti nių pa-žiū rų.

Idė ja mi nė ti Tarp tau ti nę mo-ters die ną pir mą kar tą ki lo 20 a. san dū ro je Šiau rės Ame ri ko je ir Eu ro po je, kai spar ti in dust ria li-za ci ja bei eko no mi nė plėt ra kė lė ma si nius pro tes tus prieš sun kias dar bo są ly gas. Vie nas to kių pro-tes tų vy ko 1857 m. ko vo 8 die ną Niu jor ko teks ti lės fab ri ke, kur mo te rys pro tes ta vo prieš ypač pra stas dar bo są ly gas ir ma žus at ly gi ni mus.

Da bar ti nė Tarp tau ti nė mo-ters die na pa mi nė ta 1910 m. ko vo 8 d. Ko pen ha go je (Da ni ja) vy ku sio je tarp tau ti nė je mo te rų

kon fe ren ci jo je, ku rio je da ly va vo 100 mo te rų iš 17 ša lių.

Vo kie čių so cia lis tė Lui se Zietz pa siū lė, kad Tarp tau ti nė mo ters die na tu rė tų bū ti mi ni ma ir ki-tą met, jai pri ta rė ko le gė Kla ra Cet kin, Vo kie ti jos po li ti kė ir ko vo-to ja už mo te rų tei ses. Ji kon fe ren-ci jo je pa siū lė kas met vie ną die ną skir ti ypa tin gą dė me sį mo te rų ko vai už lais vę ir ly gias tei ses. 1911 me tų ko vo 8-ąją pir mą kar-tą Tarp tau ti nė mo ters die na jau bu vo mi ni ma Vo kie ti jo je, Aust ri-jo je, Šve di jo je.

Šie met ko vo 8 d. vi sa me pa-sau ly je bus ren gia mos įvai rios dis ku si jos ir kon fe ren ci jos, vyks ren gi niai, sie kiant at kreip ti dė-me sį į mo te ris ir jų sie kius. Kiek-vie no je dar bo vie tė je ir na muo se vy rai ran ko se lai kys gė les bei do-va nė les, taip no rė da mi pa gerb ti juos įkvė pu sias ir kas dien ža vė tis ver čian čias mo te ris.

Pa gal pranešimą spau dai

Ne tik tul pių do va no ji mo šven tė

Page 7: VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS Glo bos na mų bi čiu liai ... · tinio vidus, 1 m³ malkų. Ugnis įsižiebė iš vakare malkinėje paliktų gerai neatvėsusių pelenų. Ma-tyt,

2016 m. kovo 8 d.

„Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.infoskelbimai / reklama / 7

UAB „Galvex“ brangiai – pienu girdomus mėsinius juodmargius, belgų mėlynuosius buliukus ir telyčaites. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Atsiskaito iš karto. Greitai pasiima. Tel. 8 699 75 181. 36

Įmonė tiesiogiai – galvijus aukš-čiausiomis ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ supirkimo kainomis. Tel. 8 613 79 515. 876

Firma brangiai – pienu girdomus 2–8 savaičių 50–90 kg buliukus ir telyčaites, belgų mėlynuosius veršelius. Moka PVM priedus. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 612 34 503. 220

Brangiai – karves, bulius, telyčias. Sveria. Moka priedus. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 615 28 106. 372

UAB „Galvijų eksportas“ brangiai – pienu girdomus buliukus ir telyčaites, belgų mėlynuosius veršelius. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Sveria elektroninėmis svarstyklėmis. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 646 81 037. 7763

Gero ir lieso įmitimo galvijus ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ kainomis. Tel. 8 616 43 646. 735

Nuolat – dideles riebias kiaules, bekonus ir paršavedes. Tel. 8 685 17 817. 900

UAB „Agrovet“ nuolatos ir brangiai – karves, bulius, telyčias (moka 6 ir 21 proc.), įvairaus svorio priauglį. Atsiskaito ir sveria vietoje. Greitai atvyksta.Tel.: 8 637 86 696, 8 686 34 101. 558

UAB „Suvalkijos veršeliai“ brangiai – pienu girdomus mėsinius juodmargius, belgų mėlynuosius buliukus ir telyčaites. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Atsiskaito iš karto. Greitai pasiima.Tel. 8 634 23 551. 374

Pigiai – sausas skaldytas beržines, alksnines malkas, stambias visiškai sausas alksnines supjautas ir nesupjautas atraižas (pakais), smulkias atraižas prakurams (sausos). Atveža nemokamai. Tel.: 8 612 63 938, 8 637 76 992. 490

Akcija! Pigiau nerasite! Sausas skaldytas arba kaladėmis berži-nes, alksnines malkas, stambias supjautas ir nesupjautas atraižas (pakais) bei smulkias atraižas prakurams (sausos). Pastoviems klientams taikomos nuolaidos. Atveža nemokamai. Tel.: 8 683 08 661, 8 612 63 938. 2397

Malkas geriausiomis kainomis (alksnis, beržas, uosis). Pristato nemokamai. Tel. 8 632 84 112. 336

Traktorių MTZ arba T40, T25, traktorinę priekabą. Tel. 8 691 57 155. 118

Automobilį (gali būti su defektu). Tel. 8 691 57 155. 117

Ovidijaus Balčiūno individuali įmonė brangiai – veršelius. Pasiima patys. Sveria elektro-ninėmis svarstyklėmis. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 686 46 230. 219

Lenkijos mėsos kombinatas LUNIEWSCY tiesiogiai iš ūkininkų ir ŽŪB – galvijus (minimalus kiekis – 20–25 vnt.). Reikalingi galvijų pasai ir veterinarijos sertifikatas. Kainos sutartinės.Tel. 8 698 48 384. 69

2 kambarių butą Aušros g., Vilkaviškyje (IV a., 50 m²).Tel. 8 685 69 145. 5583

8,41 ha žemės tarp Podvarko miško ir Purviniškių kaimo (našumo balas – 54–58).Tel. 8 687 52 615. 892

1,83 ha dirbamos žemės Mažųjų Šelvių k., Klausučių sen.Tel. 8 616 76 079. 857

VW PASSAT CARAVAN TDI (1998 m., 1,9 l, 81 kW, 4 el. langai, stoglangis, visiškai naujos žieminės padangos, lieti ratlankiai R16, TA iki 2017 m.).Tel. 8 623 85 571. 829

6 metų veršingą karvę.Tel. 8 650 76 498. 895

Veršingą telyčią (veršiuosis gegužės pradžioje).Tel. 8 646 33 663. 896

Išvalytus kviečius, kvietrugius, miežius, avižas, žirnius (beicuoja, atvyksta į namus), mišinius, pelėžirnius, vikius, daugiamečių žolių sėklas. Atveža.Tel. 8 601 29 389. 761

Pavasarinė akcija! Akmens anglys (sijotos, didmaišiuose – 128 Eur už t), durpių briketai (84 Eur už t), medžio briketai (115 Eur už padėklą). Tel. 8 616 43 757. 888

PARDUODA

ĮVAIRŪS

Gy ve ni mas – ne gai les tin gas, ne žiū ri jis nei am žiaus, nei jaus mų, į Am ži ny bę pa si kvie čia bran giau sius mums ir ar-ti miau sius iš vi sų.Iš gy ve ni mo išė jo šie ra jo no gy ven to jai: Juo zas Ka va liaus kas, Jo nas Ru pei ka (Bart nin kų sen.), Bro nė Juo zu ly nie nė (Gi žų sen.), Gied rius Ke re vi čius, Da nu tė Ži lio nie nė (Gra žiš kių sen.), Ra sa Bra žu kai tie nė, Alek sand ra Ga ta vec kie nė, Al bi nas Mar ke vi čius, Vi du tė Šnei de rie nė (Ke tur va la kių sen.), Ju ze pa Bal čiū nie nė, Leo-ka di ja Bra zaus kie nė, Jo nas Či žaus kas, Ire na Ei mu tie nė, Vid man-tas Ja nu šai tis, Ona Ja nuš kai tie nė, Čes lo vas Leng vi nas, Ro mas Ma čiu lai tis, Te re sė Ona Ma tu lai tie nė, Juo zas Mi ka laus kas, Vi ta lius Ra ma naus kas, Ona Ra siu ke vi čie nė, Vin gau das Ra vi nis, Al gi man tas Ste pu lai tis, Ago ta Ta me liū nie nė (Ky bar tų sen.), Al-bi na Gas ne rie nė, Sta nis lo va Ku čiaus kie nė, Ma ri ja Mat re je va, Ona Pet ro nė Ma tu lio nai tė, Al fon sas Vir bic kas (Klau su čių sen.), Ire na Ona Pranc ke vi čie nė (Pa je vo nio sen.), Na ta li ja Bra zie nė, Jo nas Jur ky nas, An to sė Ka raš kie nė (Pil viš kių sen.), Al do na Ake lai-tie nė, Ju li jo na Be ne tie nė, Bi ru tė Bu čie nė, Te re sė Gir niu kai tie nė, Sta nis lo va Kos tan ci ja Kers naus kie nė, Bi ru tė Krei vė nie nė, Jur gis Kru ži naus kas, Jus ti nas Le ke šys, Jo nas Step šys, Sta nis lo va Stumb rie nė, Al fon sas Bro nius Šli vins kas, Si gi tas Juo zas Va ka ri-nas, Ro mas Ži do nis (Šei me nos sen.), An ta nas Al do nis, Eu ge ni ja Bro ker tai tė, Al gi man tas Chmie liaus kas, Ade lė Čer naus kie nė, Ago ta Čer niaus kie nė, Jo nas Gurs kis, Ja nė Ona Įso die nė, Al bi na Pet ra vi čie nė, Va len ti nas Skry ve lis, Sau lius Ver sec kas (Vil ka-viš kio m. sen.), Vin cen tas Bro kas, Vi da Ka za ke vi čie nė, Ma ri jo na Kir vai tie nė, Pet ro nė lė Sa ba liaus kie nė, Re gi na Va lai tie nė, Juo zas Ve ke rio tas (Vir ba lio sen.), Adol fas Jo nas Jun gai tis, Ma ri jo na Kin-de rie nė, Arū nas Ryc kis (Viš ty čio sen.).

Dėl skau džios bran gių žmo nių ne tek ties nuo šir džius užuo jau tos žo džius ta ria me ve lio nių šei moms ir ar ti mie siems.Vil ka viš kio ra jo no sa vi val dy bė

Užsk. 894

Gyvenimas – negailestingas, nežiūri amžiaus nei jausmų, į Amžinybę pasikviečia brangiausius mums ir artimiausius iš visų...Nuoširdžiai užjaučiame Vidmantą Mičiulį dėl mylimos sesers Linos mirties.T. Pranskevičienė bei D. ir K. Jurkšai 901

UŽJAUČIAME

PERKA

♦ Pramonės g. 13, Vilkaviškis (buvusio konservų fabriko

teritorijoje, centriniai vartai). Tel.: (8 342) 51 512, 8 687 35 487.

Anglys, durpiųbriketai

♦ Vištyčio g. 48, Kybartai(šalia prekybos centro „Norfa“,

kuro bazės teritorijoje). Tel.: (8 342) 30 130, 8 615 25 562. ♦ Vysk. A. Karoso g. 13,

Vilkaviškis (prie buvusio techninės apžiūros centro).

Tel.: (8 342) 69 266, 8 615 72 060.

A

IŠSIMOKĖTINAIRA

UB VILKDA

U

ABVILKDARA

A

Užsk. 1285

Užsk. 758

Užsk. 784

UAB „Sūduvos galvijai“

brangiai perka galvijus, moka pagal skerdeną arba gyvąjį svorį. Sveria vietoje.

Atsiskaito iš karto.Perveža galvijus.Tel.: 8 620 35 000

(„Omnitel“), 8 614 44 299 („Bitė“),

8 613 79 515 („Tele2“). Užsk. 7

Brangiai – mėsines kiaules, paršavedes.Tel.: (8 342) 53 983,8 682 25 095. 897

UAB „Galvijų centras“ – veršelius nuo 2 savaičių. Moka 6–21 proc. PVM. Atsiskaito iš karto. Tel.: 8 613 46 947, 8 655 20 645. 890

UAB „Baltic Agro“ dirbti Vilkaviškyje reikalingas MANITOU krautuvo vairuotojas. Darbas nuolatinis.Tel. 8 656 35 950. 858

Kalvarijoje organizuojami A, B, BE, C, CE kategorijų vairuotojų, TR1, TR2, SZ traktorininkų, SKM keturračių motociklų vairuotojų mokymo kursai. Keičia seno pavyzdžio traktorininko pažymėjimus į naujus. Registracija į kursus vyks kovo 14 d., 8–11 val.Tel.: (8 343) 21 847, 8 650 41 400, 8 699 88 498, 8 670 72 210, el. p. [email protected]. 853

Remontuoja traktorius, kombainus, vairo, hidraulo ir elektros sistemas. Virina pusautomačiu suvirinimo aparatu (lituoja ir virina aliuminį). Atvyksta. Tel. 8 682 92 203. 593

Nauja modernia technika atlieka drenažo remontą, senų drenažo sistemų valymą praplovimo būdu. Įrengia naują drenažą, valo griovius, kasa tvenkinius, įrengia statybos aikšteles.Tel. 8 680 40 626. 674

Užsk. 759

Greitai bei kokybiškai gamina ir įstato nerūdijančio plieno įdėklus į paprastus ir pristatomus apšiltintus kaminus. Tel.: 8 610 85 100, 8 634 64 490. 3480

Remontuoja javų kombainų kratomąsias lentas, gamina lentų laiptuotą skardą. Tel.: 8 687 26 184, (8 343) 50 413. 891

Parduoda dalimis AUDI B4 (1995 m., 1,9 l, TDI), VW PASSAT CARAVAN TDI (1999 m., 1,9 l, 81 kW), du VW PASSAT B5 (1998 m., 1,9 l, TDI, 66 kW ir 1,8 l, sedanai), VW GOLF IV (1999 m., 1,4 l, hečbekas ir 1,9 l, TDI), VW BORA (1999 m., 1,6 l ir 1,9 l, TDI), VW SHARAN TDI (1998 m., 1,9 l), AUDI A6 CARAVAN TDI (2000 m., 2,5 l), AUDI A4 CARAVAN TDI (1998 m., 1,9 l, sedanas), AUDI C4 (1992 m., 2,8 l, benzinas), AUDI B4 TDI (1995 m., 1,9 l), AUDI 100 C4 TDI (1994 m., 2,5 l, 85 kW), VW GOLF V TDI (2005 m., 2 l), VW TOURAN TDI (2006 m., 2 l), VW PASSAT (1991 m.). Perka automobilius ardyti.Tel. 8 657 39 339. 6299

Veža žvyrą, smėlį, skaldą. Parduoda gludintus akmenukus.Tel. 8 618 66 878. 898

Mini ekskavatoriumi atlieka įvairius kasimo darbus.Tel.: 8 623 49 831, 8 690 05 705. 772

Dovanoja šiferį.Tel. 8 608 66 856. 903

Plataus profilio mechanizatorius (traktorininkas, ekskavatorinin-kas, kombainininkas) ieško darbo.Tel. 8 667 89 446. 889

Užsk. 886

Užsk. 804

DĖ ME SIO!No ri te su ži no ti apie sa vo ar

ar ti mų jų atei tį, per mai nas gy-ve ni me ar vers lo sėk mę? Kas Jū sų lau kia 2016 me tais? Jau-čia tės blo gai, ne ran da te li gos? Kreip ki tės į Lie tu vos ekst ra-sen sų mū šio nu ga lė to ją Van dą, ku ri ko vo 10 d. (ket vir ta die-nį) at vyks į Vil ka viš kį. Bū ti na išanks ti nė re gist ra ci ja tel. 8 603 30 626. Užsk. 856

Page 8: VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS Glo bos na mų bi čiu liai ... · tinio vidus, 1 m³ malkų. Ugnis įsižiebė iš vakare malkinėje paliktų gerai neatvėsusių pelenų. Ma-tyt,

Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800

2016 m. kovo 8 d. 8 / įvairenybės

Taip at ši lus jau ga li ma ir žo lę pa ska-byti. Eglės MIČIULIENĖS nuotr.

S

Ant ra die nį daug kur pa lis, pūs be si kei čian-čios kryp ties vi du ti nio stip ru mo vė jas. Die-ną tem pe ra tū ra pa kils iki 2–7 laips nių ši lu-mos.

Tre čia die nį cik lo nas po tru pu tį tols nuo Lie tu vos, tad lie tus trauk sis ir ne di de li kri-tu liai nu ma to mi tik nak tį. Die ną jau pa ly-nos tik kai ku rio se vie to vė se. Nak tį tem pe-ra tū ra priar tės prie nu lio, die ną su šils iki 3–8 laips nių ši lu mos.

Cik lo nas at ne ša lie taus

Ar ga li mas var to ti pa sa ky mas „gi męs po Žu vų ženk lu“?Gim ti po lai min ga žvaigž de, po Žu vų (ar ki tu) Zo dia ko ženk lu – ga li mi me ta fo ri niai lais vų jų sti lių pa sa ky mai. Neut ra liai ga li ma pa sa ky ti tie siog kie no nors (gi mi mo) ženk-las – Žu vys, Svars tyk lės ir pan.

„Lie tu vių kal bos žo dy ne“ pa tei kia ma sa ki nių su pa na šio mis me ta fo riš kai vie tą nu sa kan čio mis prie links nio po konst ruk-ci jo mis. Pvz.: Vi soms tau toms po sau le vie tos ra sis.

KALBOS PATARIMAI

Ko vo 8-oji –Tarp tau ti nė mo te rų so li da ru mo die na

DIENOS

Kovo 8 d. Ašvilas, Ašvydas, Aušvydas, Beata, Gaudvilė, Laima, Vydminas, Vydminė

Kovo 9 d. Dominyka, Dominykas, Klausgailė, Klausilas, Klausutis, Klausvydas, Pranciška, Žygintas, Žygintė

s

s

VARDINĖSRy toj, ko vo 9 d., 17.30 val., Al vi to bib-lio te ka kvie čia su si tik ti su te le vi zi jos lai dų ve dė ju, ra šy to ju And riu mi Ta-pi nu ir pa si kal bė ti apie gy ve ni mą, kny gas, apie mū sų vals ty bės atei tį ir mū sų atei tį vals ty bė je. Su si ti ki mas vyks bend ruo me nės na muo se.Ry toj, 16 val., Ky bar tų mies to bib lio-te ko je Mo des tas Viz gir da pri sta tys kny gą „Mes ma tė me ka rą“. Da ly-vaus ir pri si mi ni mų au to riai. Kny gą bus ga li ma įsi gy ti.Ko vo 10 d., 19 val., Vil ka viš kio pa-ra pi jos sa lė je ne mo ka mai bus ro do-mas fil mas „Ats pa rūs ug niai“. Kai tiek daug san tuo kų bai gia si sky ry bo-mis, fil mas skel bia ti kė ji mo ži nią ir drą si na ko vo ti dėl sa vo šei mos.Ko vo 15 d., 18 val., Vil ka viš kio kul-tū ros cent re į gy vo gar so kon cer tą kvie čia gru pė „Ta bas co“. Bi lie to kai-na 8 ir 9 Eur.Ko vo 18 d., 19 val., Ky bar tų kul tū ros cent re – gru pės „16 Hz“ kon cer tas. Bi lie to kai na 8 Eur. Per kant iš anks-to – 6 Eur.

s

s

s

s

s

KAS? KUR? KA DA?

15 34 50 18 14 70 30 08 10 62 55 16 23 09 63 26 72 27 66 47 53 60 13 75 33 06 32 38 49 17 29 58 11 56 57 19 31 25 (keturi kampai, eilutė, įstrižainės) 41 51 65 36 03 01 71 28 61 05 45 (visa lentelė).

Papildomi prizai: 069*532, 008*973, 003*669, 073*569 – pakvietimas į TV studiją; 0599742, 0696162, 0713521, 0253371 – automobilis „Honda CR-V“; 0512521 – 3000 Eur; 0580287 – 500 Eur; 051*426, 006*077 – daugiafunkcis puodas „Philips“; 009*057, 070*853 – dulkių siurblys „Samsung“; 025*231, 012*444 – duonkepė „Tefal“; 046*833, 047*860 – išmanusis telefonas „Samsung“; 04**711 – kavos aparatas „Delonghi“; 064*825, 055*162 – keptuvė-troškintuvė „WMF“; 028*365, 035*156 – kompiuteris „Lenovo“; 055*410, 042*204 – LED televizorius „Philips“; 053*646, 059*228 – muzikos centras „Philips“; 038*023, 044*727 – planšetinis kompiuteris „Samsung“; 026*031, 012*765 – satino patalynės komplektai; 05**642 – trintuvas „Electrolux“; 00**229 – užkloto ir pagalvės komplektas „Dormeo“.

Laimėjimai: visa lentelė – 2 x 15 435 €, įstrižainės – 11 €, eilutė – 2 €, keturi kampai – 1,50 €.

TELELOTO Lošimas Nr. 1039. Data: 2016-03-06.

ŠIANDIEN

Saulė tekėjo

Saulė leisis

Dienos trukmė

Žuvys (02 20–03 21)

Jaunatis iki kovo 14 d.

1 mėnulio diena

06:5318:0811:15

Jū ros do va na Jū ra tei – mau dy nės su del fi nais

Atkelta iš 3 p.

Ir di de li, ir ma žiMo te riai be nar dant yra

pa si se kę su si tik ti ir di džiu lį vėž lį.

– Jis bu vo prieš ma ne per ke le tą met rų. Neat lai kiau, pa-lei dau inst ruk to riaus ran ką ir pri plau ku si ap glė biau vėž lio šar vą vi su kū nu. Čiu pi nė jau gy vū ną nuo šar vo iki pe le kų – jis bu vo pa deng tas tar si rie-biu dumb lu. Ga liau siai vėž lys iš sklei dė uo de gą – pa ro dė ne-pa si ten ki ni mą, kad prie jo len-du. Tuo me tu pri plau kė inst-ruk to rius ir ma ne pa trau kė. Grį žu si į lai vą bu vau pa klaus-ta, ar ma čiau, kaip gy vū nas py ko. Tai iš tie sų pa vo jin ga, nes vėž lys ašt rio mis žan di-kau lių briau no mis ne sun kiai nu kąs tų žmo gaus ran ką, – kal-bė jo nar dy to ja.

Jū ra tei įdo mu ste bė ti ne tik di džiu lius jū ros gy vius. Ji su si ža vė ju si pa sa ko jo apie mi-nia tiū ri nes per re gi mas kre ve tes.

– Jos leng vu tės ir skaid rios tar si stik li-nės. Jei no ri jas pa jus ti sa vo oda, tu ri ky bo-ti van de ny je vi siš kai su lai kęs kvė pa vi mą ir ne ju dė ti. Įki šau ran ką į ko ra lų vi dų ir pa ju tau, kaip tie pa da rė liai švel niai ku ten-da mi li pa ma no del nu. Jaus mas ne pa kar to-ja mas! Dar kar tą to je pat vie to je bu vau nar-dy ti po mė ne sio ir nu ste bau, jog kre ve tės per to kį trum pą lai ką jau bu vo pa ste bi mai ūg te lė ju sios, – šyp so jo si J. Mi liaus kie nė.

Aš tuo ni del fi naiTa čiau vi si anks tes ni nar dy mai nu-

blan ko prieš pa tį pa sku ti nį nė ri mą. Tai bu vo šio sau sio pa bai go je – nuo pir mo jo Jū ra tės pa nė ri mo bu vo praė ję ly giai tre ji me tai.

– Be veik kas kart bū da ma lai ve jū ro je ma ty da vau del fi nus, ta čiau jie vi sa da nu-plauk da vo to lyn. Šį kart vi sas jų bū rys ir vėl plau kio jo ap link lai vą. Aš taip no rė jau juos pa ma ty ti nar dy da ma, kad net mel-džiau si! – pa sa ko jo mo te ris.

Ir šį kart lai vui pri plau kus prie ri fo del fi nai nu to lo. Ta čiau stai ga prie vil ka viš-kie tės priė jo vie nas inst ruk to rius ir lie pė ruoš tis ner ti.

]

– Man dar ne bu vo lai kas plauk ti, tad pa gal vo jau, kad jis nu jau čia, jog ga li at-plauk ti del fi nai. Mik liai ap si ren giau na ro kos tiu mą, lie me nę ir pa ni ro me. Lie me nė bu vo ma žo ka, po van de niu į gal vą ne pa-to giai bumb sė jo de guo nies ba lio nas. Ma-čiau, kad inst ruk to rius vis dai ro si į van-dens pa vir šių tar si kaž ko ieš ko da mas. Ir stai ga... aš pa ti juos pa ma čiau! Del fi nų bu vo tiek daug, ir vi si plau kė link ma nęs. Pir ma at plau kė po ra: stam bus di de lis pa ti-nas raukš lė ta no si mi ir pa te lė. Jie plau kė gra žiai su kda mie si ra tu ir žiū rė jo į ma ne. Pas kui pa ti nas ėmė su ktis ap link pa te lę, bet jie ir to liau ma ne ste bė jo. Iš ki tos pu sės pri plau kė ki tas del fi nas, ma tyt, jau nes nis, nes jo no sis bu vo ly gi, gra ži. Ta da pri plau-kė dar vie nas – tar si liūd nas ar ap si mie go-jęs, lyg azi jie tis siau ro mis aki mis. Iki tol ma niau, jog del fi nai vie no di. Ne tie sa – iš vi so prie ma nęs su plau kė aš tuo ni del fi nai, ir vi si skir tin gi! Van de ny je, įskai tant inst-ruk to rius, bu vo 7 žmo nės. Tuo me tu vie-nas inst ruk to rius iš vir šaus pra dė jo ro dy-ti, kad žiū rė tu me po sa vi mi: po mu mis iš ko ra lų bu vo iš lin du si di džiu lė mu re na. Jos po za bu vo ko vi nė – ma tyt, žu vį suer zi no virš jos ki lęs šur mu lys. Ta čiau mu re nos

nie kas nė ne pas te bė jo, nes vi-si žiū rė jo į del fi nus, – šyp so jo-si pa šne ko vė.

Jū ra tė iš džiaugs mo tie-siog ne si tvė rė sa vy je: ji šo ki-nė jo ir su ko si gel mė je kar tu su del fi nais, o šie ne si lio vė jos ste bė ti. Gy vū nai bu vo priar tė ję prie mo ters vos per iš ties tos ran kos at stu mą, o inst ruk to rius sau go jo ne la bai klus nią nar dy to ją ir vis tem-pė že myn, kad jų ne lies tų.

– Be abe jo, jū ra – ne del fi-na riu mas, gy vū nai ten lau ki-niai ir ne pra tę bend rau ti su žmo nė mis. Iš gąs din tas to kio dy džio del fi nas ga li taip mos-te lė ti uo de ga, jog pa sek mes jaus tum dar il gai. Pa na šiai man ir aiš ki no ki to lai vo inst-ruk to rius, iš to lo ma tęs ma no en tu zias tin gą bend ra vi mą su del fi nais. Aš tik nu si juo kiau: jei jau bū čiau ga vu si, bū čiau bent ži no ju si nuo ko, – šmaikš-ta vo mo te ris.

Šven tės virš ryk liųBe jū ros jau ne ga lin ti gy ven ti Jū ra tė (o

dar ir gi mu si po Žu vų ženk lu) tu ri dar vie-ną neį gy ven din tą sva jo nę. Per nai vil ka viš-kie tė skri do į Egip tą ekst re ma liai pa mi nė-ti sa vo gim ta die nio. Ji bu vo gir dė ju si, jog yra kom pa ni ja pro fe sio na lių na rų, ku rie pa mi ni gim ta die nius tam tik ro se vie to se plau kio da mi virš ryk lių ir ne tgi van de ny-je ger da mi šam pa ną – pa si ro do, įma no ma ir tai.

Šie na rai ži no vie tas, kur ir ko kiu me-tu tai ga li ma da ry ti, kad ne kil tų pa vo jaus gy vy bei.

– Ži no ma, ši to už si ma niau ir aš. Bet kai nu skri dau, Egip te siau tė to kie vė jai ir toks di de lis ban ga vi mas, jog ne bu vo įma-no ma iš plauk ti į jū rą. Gim ta die nio ry tą iš ne vil ties net ap si ver kiau, nes iki pat pa sku ti nės mi nu tės ti kė jau si, kad man pa vyks. Ta čiau kai nuė jau prie kran to ir pa ma čiau, kaip ban dy da mas pri si švar-tuo ti vie nas lai vas su lau žė prie plau ką, min ty se at si pra šiau už sa vo aud rin gą reak ci ją. Bet šie met prieš pat gim ta die nį iš jū ros gau ta do va na – aš tuo ni del fi nai – at pir ko vis ką. Ši to tik rai nie ka da ne pa-mir šiu, – šyp so jo si Jū ra tė.

Rau do no ji jū ra už bu ria vaiz dais ir spal vo mis.Nuot rau kos iš as me ni nio al bu mo

S

Dovanoja šuniukus ir kačiukus.Tel. 8 640 64 466, www.mgma.lt U

žsk.

2

ORAI 7 / 0