VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS, ĮGYVENDINANT

VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS, STIPRINIMAS

VšĮ EUROPOS REGIONINĖS POLITIKOS INSTITUTASLektorė Erika RibašauskienėKelmė, 2012 m. kovo 15 d.

VIETOS PLĖTROS STRATEGIJĄ ĮGYVENDINANČIŲ ASMENŲ MOKYMAS

SANTRUMPOSSANTRUMPOS

VVG - vietos veiklos grupė

VPS – vietos plėtros strategija

VP – vietos projektas

EŽŪFKP - Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai

KPP 2007-2013 m. – Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa

AKTUALUMASAKTUALUMAS

Vietos veiklos grupių (VVG) veiklos vertinimas laikomas vienu iš svarbiausių jos vadybos elementų (Synthesis, 2006). 2007-2013 m. laikotarpiu vietos veiklos grupės gauna svarią finansinę paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), taigi tiek VVG veiklos, tiek vietos plėtros strategijos (VPS) įgyvendinimo vertinimo svarba dar labiau padidėja, nes būtina užtikrinti kuo efektyvesnį paramos lėšų panaudojimą.

MOKYMO TIKSLAS, UŽDAVINIAIMOKYMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI

Tikslas – suteikti pagrindines žinias apie vietos veiklos grupės veiklos vertinimo metodus ir vietos plėtros strategijos įgyvendinimo stebėseną, siekiant sklandžiai, skaidriai ir efektyviai organizuoti jos įgyvendinimą.

Uždaviniai:•pagilinti žinias apie LEADER metodo principus susipažinti su VVG veiklos vertinimo pagrindiniais principais, modeliais, jų taikymo galimybėmis•susipažinti su VPS įgyvendinimo stebėsenos pagrindiniais principais ir informacijos panaudojimo galimybėmis.

SĄVOKOSSĄVOKOS

Monitoringas (angl. monitoring) - sistemingas (nuolatinis ar periodinis; sistemingai parinktose vietose) tam tikro svarbaus reiškinio (aplinkos taršos, žmogaus sveikatos būsenos, švietimo sistemos kokybės ir kt.) stebėjimas, renkant informaciją, reikalingą sistemos valdymui, reiškinių paieška ir aptikimas. Monitoringui dažnai priskiriamas ir po to sekantis tolimesnės raidos bei galimų poveikių prognozavimas.Monitoringui paprastai reikalingi kvalifikuoti žmonės, gebantys rinkti informaciją ir ją apibendrinti bei techninė įranga. Lietuvių kalboje monitoringas dar vadinamas ir stebėsena. Daug kur siūloma monitoringą vadinti stebėsena. Tačiau nemažai specialistų su tuo nesutinka, laiko tai netinkamu atitikmeniu.Prieštaravimai grindžiami tuo, kad dažnai monitoringas apima ne tik patį stebėjimą, bet ir susijusį prognozavimą, tam tikrų išvadų darymą. Tai yra, monitoringas dažnai yra daugiau, negu tik stebėjimas.

VVG VEIKLOS VERTINIMAS

LEADER IR PARTNERYSTĖ

Įgyvendinant LEADER kaimo vietovėje susikuria

partnerystė, galinti inicijuoti veiklą ir ją valdyti

Konkrečioje teritorijoje partnerystė turi VIETOS

VEIKLOS GRUPĖS (VVG) formą

VVG veikia laikydamasi LR Konstitucijos, LR

Asociacijų bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų,

savo veiklą grindžia įstatais

PARTNERYSTĖ REIKALINGA

sujungti atskiras kaimo gyventojų grupių (kaimo bendruomenės, verslo ir viešojo sektoriaus atstovų) iniciatyvas vietos problemoms spręsti

ryšiams tarp atskirų kaimo plėtros veikėjų užtikrinti

naujam požiūriui į vietos išteklių (gamtinių, materialinių-finansinių ir žmogiškųjų) panaudojimą skatinti

lankstesniam, labiau vietovės specifikai pritaikytam kaimo plėtros valdymui

VVG VAIDMUO

Nacionalinė ir regioninė valdžia

Kaimo bendruomenės

Vietos veiklos Vietos veiklos grupėgrupė

Dialogas

Dialogas

Sieja iniciatyvas ir interesus

Rengia ir įgyvendina

vietos plėtros

strategiją

VVG TIKSLAI pagal savo veikos kompetenciją ir galimybes skatinti kaimo plėtrą atstovaujamame

regione. Aktyviai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant regioninius kaimo plėtros planus bei programas

telkti suinteresuotų vietos valdžios, verslo, nevyriausybinių ir kitų įstaigų bei organizacijų pastangas ieškant tinkamiausių sprendimų kaimo ekonominei ir socialinei gerovei kelti

skatinti ir palaikyti vietines kaimo žmonių iniciatyvas verslo, gamtos apsaugos, švietimo, kultūros, socialinės paramos ir kitose srityse

teikti pasiūlymus vietos ir nacionalinėms institucijoms bei organizacijoms dėl kaimo plėtros planų kūrimo ir įgyvendinimo

organizuoti kaimo plėtros dalyvių švietimą ir mokymą organizuoti ir teikti paramą kaimo bendruomenių projektams ir iniciatyvoms

įgyvendinti skatinti bendradarbiavimą su kitomis visuomeninėmis nacionalinėmis tarptautinėmis

organizacijomis bei kitomis įstaigomis ir organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje ieškoti naujoviškų ir efektyvių būdų vietos žmogiškiesiems, kultūriniams, gamtiniams

ir kitiems materialiems bei nematerialiems ištekliams panaudoti atstovaujamo regiono kaimo vietovių plėtrai

PAVYZDINĖPAVYZDINĖ VVG VVG ORGANIZACINĖ-ADMINISTRACINĖ STRUKTŪRAORGANIZACINĖ-ADMINISTRACINĖ STRUKTŪRA

VALDYBA

VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO

VADOVAS

Vietos projektų

vertintojas, -ai

Vietos plėtros strategijos

įgyvendinimo prižiūrėtojas

Administratorius

Viešųjų

pirkimų

komisija

Ryšių su

bendruomenėmis ir moky

mų darbo grupė

Ekonominės veiklo

s įvairini

mo darbo grupė

Kaimo atnaujinimo darbo grupė

Tarptautinio bendradarbiavimo darbo grupė

Finansininkas

ORGANIZACIJŲ VEIKLOS VERTINIMO TEORINIAI MODELIAI (1)

Organizacijų veiklos vertinimo modeliai tebelaikomi vadybos teorijos naujove. Populiariausi iš jų: Subalansuotųjų rodiklių (Kaplan, Norton, 1996) (vertinimo aspektai: finansinis ir nefinansinis – klientų pasitekinimas, mokymasis ir inovacijos, procesai įmonės viduje) Valdymo pultoVeiklos prizmės Vertinimo matricosPaslaugų kokybės Nuolat kuriami nauji modeliai

ORGANIZACIJŲ VEIKLOS VERTINIMO TEORINIAI MODELIAI (2)

Kito, pastaruoju metu populiarėjančio modelio, pavadinto ―Veiklos prizme autoriai siūlo išskirti visai kitokius vertinimo aspektus. Vertinant įmonės veiklą pagal jų modelį, veiklos vertinimo prizmės sienos - vertinimo aspektai - yra penki . Jie turi atspindėti atsakymus į šiuos klausimus (Neely, Adams, Kennerley, 2002):

I aspektas. Suinteresuotų asmenų pasitenkinimas. Kas yra pagrindiniai įmonės veikla suinteresuoti asmenys, kokie jų poreikiai, lūkesčiai? II aspektas. Strategijos. Kokia strategija reikalinga įmonei, kad užtikrintų svarbiausių suinteresuotų asmenų

poreikių ir lūkesčių patenkinimą? III aspektas. Veiksmai. Kokie veiksmai turi būti atlikti, kad strateginiai sprendimai būtų įgyvendinti? IV aspektas. Galimybės. Kokių galimybių reikia, kad būtų įvykdyti numatyti veiksmai? V aspektas. Suinteresuotų asmenų indėlis. Koks suinteresuotųjų asmenų indėlis?

ORGANIZACIJŲ VEIKLOS KOMPLEKSINIO VERTINIMO MODELIS (1)

Atsiliepdami į praktinius organizacijų poreikius mokslininkai sukūrė atskirą veiklos vadybos teoriją ir jos atšaką - organizacijų veiklos kompleksinį vertinimą, kuri apjungė į vientisą metodologiją geriausius, praktikos patikrintus elementus, iš įvairių veiklos vertinimo būdų:tradicinės kontrolės, kuomet tikrinama, ar veikla atitinka standartus strateginio valdymo projektų vertinimo metodologijos nuomonių tyrimo ir t.t.

ORGANIZACIJŲ VEIKLOS KOMPLEKSINIO VERTINIMO MODELIS (2)

Pagrindinis organizacijos veiklos kompleksinio vertinimo modelio uždavinys – pasiūlyti vadovams, kokius veiklos aspektus privaloma vertinti. Parenkant šiuos aspektus, kiekvieno modelio autoriai stengiasi išsiaiškinti, kokie tikslai ir sėkmės veiksniai, būdingi tos rūšies organizacijoms dabartiniu laikotarpiu. Apibendrinti veiklos tikslai bei sėkmės veiksniai dažniausiai ir siūlomi laikyti svarbiausiais vertinimo aspektais. Parenkama keletas tokių vertinimo aspektų (3–8) ir jie laikomi pagrindiniais kriterijais, pagal kuriuos sprendžiama, ar organizacija veikia gerai, ar blogai.

KOMPLEKSINIO VEIKLOS VERTINIMO MODELIO BRUOŽAI

siekti veiklos vertinimą atspindėti ne atsitiktinai parinktais rodikliais, bet juos pasirinkti pagal tam tikrą sistemą, pagrįstą keletu veiklos vertinimo aspektų, ir juos išmatuojančių rodiklių, kurie turi būti parenkami glaudžiai susiejant juos su organizacijos veiklos sėkmės veiksniais bei konkrečiais strateginiais tikslais, išsikeltais vertinamuoju laikotarpiu

naudoti kuo mažesnį rodiklių, charakterizuojančių veiklą, skaičių, kad esminių rodiklių analizės dėka galima būtų priimti konkrečios organizacijos valdymo tobulinimui svarbius sprendimus (pvz. populiarusis Subalansuotųjų rodiklių modelis, net ir didžiulėse korporacijose rekomenduoja visą įmonės veiklą stengtis įvertinti naudojant ne daugiau kaip 25–30 rodiklių)

VVG VEIKLOS VERTINIMO MODELIAI

Nepaisant nuolat akcentuojamos VVG veiklos vertinimo svarbos, dar labai trūksta vertinimo modelių ir metodikų, pritaikytų tokiam specifiniam organizaciniam dariniui kaip VVG.

Plačiausiai ES žinomas VVG veiklos vertinimo modelis, sukurtas Heimo Keränen (2003), skirtas suomių VVG savęs vertinimui, remiasi projektų vertinimo metodologija, paplitusia praeito amžiaus 7 dešimtmetyje, ir skirtas atskirų projektų vertinimui

Pastaruoju metu vis plačiau taikoma, vertinant veiklą ne tik verslo, bet ir pelno nesiekiančiose organizacijose, įmonių veiklos kompleksinio vertinimo teorija. Ją VVG veiklos vertinimui adaptuoti rekomenduoja ir Europos Komisija ataskaitoje, pateikiančioje Leader plius programų įvertinimų sintezę (Synthesis, 2006)

KAM GALI BŪTI NAUDOJAMOS VERTINIMO KAM GALI BŪTI NAUDOJAMOS VERTINIMO IŠVADOS?IŠVADOS?

Vertinimo tikslas –

•išmatuoti visus svarbiausius VVG veiklos aspektus ir to dėka surasti stipriąsias ir silpnąsias VVG veiklos puses•išsiaiškinti kiek VVG narių veiksmai atitinka įvairiuose teisiniuose–normatyviniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus

Tokia kompleksinė veiklos analizė padeda:

•suvokti, kas jau nuveikta, ir kur slypi veiklos tobulinimo rezervai

•gali būti naudojama tiek pačios VVG veiklos tobulinimo tikslams, tiek ir priimant sprendimus dėl VVG veiklos rėmimo ateityje, atsižvelgiant į jos veiklos apimtis ir kokybę per vertinamąjį laikotarpį

KOKIE VVG VEIKLOS VERTINIMO PRINCIPAI?KOKIE VVG VEIKLOS VERTINIMO PRINCIPAI?

VVG veiklos vertinimo modelis turėtų būti grindžiamas:

•bendraisiais VVG bei panašaus tipo organizacijų veiklos sėkmės veiksniais

•ES paramos 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Lietuvos VVG keliamais reikalavimais

•VVG veiklos patirtimi

KOKIE PAGRINDINIAI VVG VEIKLOS SĖKMĖS KOKIE PAGRINDINIAI VVG VEIKLOS SĖKMĖS VEIKSNIAI?VEIKSNIAI?

•Integruotos ir subalansuotos kaimo raidos siekis •Pasirinktos vietos plėtros strategijos atitikimas regiono gyventojų poreikiams •Kuo didesnės visuomenės dalies įtraukimas į VVG veiklą •Idėjinė motyvacija, pasireiškianti darbu savanoriškais pagrindais, nesiekiant už jį atlygio •Bendradarbiavimo su socialiniais-ekonominiais partneriais kokybė •Vadybiniai ir administraciniai gebėjimai, valdant grupės veiklą •VVG narių kompetencija, užtikrinanti jiems paskirtų užduočių atlikimą •Sugebėjimas pritraukti veiklai reikalingas lėšas iš įvairių šaltinių •Tarptautinių ir tarpregioninių ryšių dėka įgyjamos žinios bei iš kitų teritorijų pritraukiamos finansinės investicijos ir žmogiškieji ištekliai •Noras mokytis ir lavinti įgūdžius •Ryžtas diegti naujoves, naujovių diegimas grupės viduje

Modifikuota pagal : Babravičienė, 2007; Gumbrevičienė, 2008; Hasanagas & Real, 2004; Liebler & Ferri, 2004; McDowell, 2003; OECD, 2006; Stakėnienė, 2007

VVG VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ MATRICAVVG VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJŲ MATRICA

Vertinimo aspektai

Visa VVG

veikla

Veikla skirta

darniam vystymui

lygioms galimybėms

regioninei plėtrai

informacinei visuomenei

IŠTEKLIAI

PROCESAS

PASIEKTI REZULTATAI

SVARBIAUSI VVG VEIKLOS VERTINIMO ASPEKTAI SVARBIAUSI VVG VEIKLOS VERTINIMO ASPEKTAI IR VEIKSMAI JIEMS VALDYTIIR VEIKSMAI JIEMS VALDYTI

Vertinimo aspektai

Veiksmai jiems valdyti

IŠTEKLIAI • išteklių paieška• gyventojų skatinimas domėtis ir dalyvauti

kaimo raidos procesuose

PROCESAS • vadybos ir administravimo gebėjimų ugdymas

• naujų vadybos metodų diegimas • bendradarbiavimo VVG viduje ir su išorės

partneriais stiprinimas

PASIEKTI REZULTATAI

• gyventojų lūkesčius ir poreikius atitinkančių strateginių tikslų parinkimas

IŠTEKLIŲ VERTINIMO ASPEKTASIŠTEKLIŲ VERTINIMO ASPEKTAS

Išteklių aspektas suprantamas kaip žmogiškųjų, finansinių ir materialiųjų išteklių, įtrauktų į VVG veiklą, kiekio ir kokybės vertinimas. Vertinant VVG veiklą išteklių aspektu siekiama išsiaiškinti, kaip pavyko į VVG iniciatyvas įtraukti vietos gyventojus ir užsienio bei kitų Lietuvos regionų atstovus, kiek žmonės motyvuoti dirbti iš idėjinių paskatų, negaudami už tai atlygio, kiek ir kokių rūšių išteklių pavyko gauti, analizuojama, ar tinkama jų struktūra, kokybė, ieškoma neišnaudotų rezervų.

PROCESO VERTINIMO ASPEKTASPROCESO VERTINIMO ASPEKTAS

Proceso vertinimo aspektas skirtas išsiaiškinti, kaip sekasi organizuoti VVG darbą, ir kokie VVG atliktos veiklos mastai. Šis vertinimo aspektas matuojamas VVG nuveiktų darbų, inicijuojant ir įgyvendinant įvairius projektus, apimtį ir visų procesų eigos sklandumą nusakančiais rodikliais, analizuojant, ar pavyksta laiku panaudoti turimas lėšas, bendradarbiavimo organizacijos viduje (ypač tarp VVG narių, atstovaujančių viešąjį ir privatų sektorių) ir su socialiniais-ekonominiais partneriais kokybę, vadybinius ir administracinius gebėjimus, valdant turimus žmogiškuosius, finansinius ir materialius išteklius.

PASIEKTŲ REZULTATŲ VERTINIMO ASPEKTASPASIEKTŲ REZULTATŲ VERTINIMO ASPEKTAS

Vertinant VVG veiklą pasiektų rezultatų aspektu turi būti siekiama išmatuoti svarbiausius VVG veiklos padarinius bei jų poveikį regiono ekonominei ir socialinei raidai. Atliekant vertinimą pagal šį VVG veiklos aspektą remiamasi sėkmingai įgyvendintų projektų skaičiumi, jų pasiekimų, rezultato ir poveikio dydžiu bei jo atitikimu planinėms užduotims.

SU KUO LYGINTI VVG VERTINIMO RODIKLIŲ SU KUO LYGINTI VVG VERTINIMO RODIKLIŲ REIKŠMES? (1)REIKŠMES? (1)

Atliekant VVG veiklos vertinimą iškyla dar vienas svarbus klausimas, susijęs su geros veiklos etalono pasirinkimu, nes joks vertinimas neįmanomas be palyginimo. Teigdami, kad VVG veikla gera ar bloga, o taip pat, kad ji pagerėjo ar pablogėjo, visada turime nurodyti, su kuo lyginame.

Sisteminiu požiūriu egzistuoja tik trys, iš esmės skirtingi lyginimo tikslai: 1. palyginti naujas VVG veiklos charakteristikas su senomis, t. y. įvertinti savo pačios pasikeitimą per laiką 2. palyginti VVG veiklos charakteristikas su su kitų panašių VVG veiklos charakteristikomis 3. pasiektus rezultatus palyginti su planinėmis užduotimis arba nustatytais veiklos standartais

SU KUO LYGINTI VVG VERTINIMO RODIKLIŲ SU KUO LYGINTI VVG VERTINIMO RODIKLIŲ REIKŠMES? (2)REIKŠMES? (2)

Vertinimo aspektai Rodiklio reikšmės pasikeitimas lyginant su

baziniais metais

Rodiklio reikšmė

lyginant su kitomis VVG

Planinės rodiklio reikšmės

įgyvendinimo procentas

IŠTEKLIAI + +

PROCESAS + +

PASIEKTI REZULTATAI +

Rezultatai laikytini pasiektais, jei planinės rodiklio reikšmės įgyvendinimo procentas ne mažesnis kaip 80 proc.

KAIP VERTINTI PLANINIŲ RODIKLIŲ REIKŠMIŲ KAIP VERTINTI PLANINIŲ RODIKLIŲ REIKŠMIŲ ĮGYVENDINIMO POVEIKĮ? ĮGYVENDINIMO POVEIKĮ?

Planinių rodiklio reikšmių įgyvendinimo procentas

Poveikis

< 5 veiklos bankrotas

5-25 grėsmė veiklos tęstinumui

26-50 ženklus veiklos pablogėjimas

51-80 nedidelis veiklos pablogėjimas

> 80 veiklos rezultatai pasiekti

Modifikuota pagal : A. Wynne

VERTINIMO STRUKTŪRINĖS DALYSVERTINIMO STRUKTŪRINĖS DALYS

•Kiekybinis vertinimas

VVG kaupiami statistiniai duomenys, oficiali Lietuvos statistikaAtliekama vertinimo rodiklių skaitinių reikšmių dydžio ir dinamikos analizė

•Kokybinis vertinimas

VVG atstovaujamos teritorijos gyventojų apklausos duomenys

KADA ATLIKTI VERTINIMĄ?KADA ATLIKTI VERTINIMĄ?

•kasmet

•įpusėjus vietos plėtros strategijos įgyvendinimą (tarpinis vertinimas)

•baigus vietos plėtros strategijos įgyvendinimą (galutinis vertinimas)

VVG VEIKLOS VERTINIMO ATASKAITOS RENGIMO VVG VEIKLOS VERTINIMO ATASKAITOS RENGIMO ETAPAI ETAPAI

1 etapas. VVG veiklą charakterizuojančių kiekybinių rodiklių analizė (surenkamos pagrindinių kiekybinių rodiklių skaitinės reikšmės ir atliekama pirminė jų pasikeitimų per analizuojamą veiklos laikotarpį analizė) 2 etapas. VVG veiklos kokybės analizė (šis etapas grindžiamas apklausa, kurios metu išreiškiama kiekvieno apklausos dalyvio asmeninė nuomonė apie VVG veiklą)

3 etapas. VVG veiklos specifikos išryškinimas (šiame vertinimo etape analizuojami kokybiniai rodikliai struktūrizuoti pagal horizontaliuosius ES struktūrinės paramos prioritetus (darnaus vystymo, lygių galimybių, regioninės plėtros, informacinės visuomenės)

4 etapas. VVG veiklos stiprybių ir silpnybių išsiaiškinimas (atliekama ankstesnių etapų metu surinktų kiekybinių ir kokybinių rodiklių reikšmių apibendrinta analizė. Jos metu atrenkami rodikliai signalizuojantys apie VVG veiklos silpnąsias ir stipriąsias puses. Veiklos silpnąsias puses nurodys rodikliai, kurių skaitinės reikšmės pablogėjo lyginant su praeitimi arba yra žymiai mažesnės nei kitose panašiose VVG, bei rodikliai, kurių faktinės reikšmės mažesnės už planines. Veiklos stipriąsias puses nurodys išteklių ir proceso aspektus charakterizuojantys rodikliai, kurių skaitinės reikšmės yra geresnės nei kitose panašiose VVG arba žymiai pagerėjo lyginant su praeitimi, bei pasiektų rezultatų rodikliai, kurių faktinės reikšmės atitinka planines užduotis)

VPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI APSPRENDŽIANTYS PAGRINDINIAI DOKUMENTAI APSPRENDŽIANTYS VPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS GAIRESVPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS GAIRES

•Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programa, (2007). - http://www.zum.lt/min/ failai/Oficialus_KPP_2007-2013_bendroji_dalis_ final1vert LT. pdf •Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos krypties ,,LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonės ,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ atrankos taisyklės patvirtintos LR Žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 12 d įsakymu. Nr. 3D-549

•Bendrosios stebėsenos ir vertinimo sistemos vadovas, 2007 (The Common Monitoring and Evaluation Framework (CMEF), Guidance document, EC, Directorate General for Agriculture and Rural Development, 2007)

VPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS KONSTRAVIMO VPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS KONSTRAVIMO PRINCIPAIPRINCIPAI

VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS RODIKLIAI (1)PRIEŽIŪROS RODIKLIAI (1)

Eil. Nr.  Rodikliai Prieš VPS

įgyvendinimąPo VPS

įgyvendinimo

1.Vietos projektai, kuriems paramą skiria VVG pagal KPP 3 krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemones (vnt.):

   

1.1. Vietos projektai pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“    

1.2. Vietos projektai pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“    1.3. Vietos projektai pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“    1.4. Vietos projektai pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“    

1.5. Vietos projektai pagal kitas vietos plėtros strategijoje numatytas priemones (aiškiai išvardinkite priemones)    

2. Paramos gavėjų skaičius (vnt.):    

2.1. Paramos gavėjai pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“    

2.2. Paramos gavėjai pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“    2.3. Paramos gavėjai pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“    2.4. Paramos gavėjai pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“    

2.5. Paramos gavėjai pagal kitas vietos plėtros strategijoje numatytas priemones (aiškiai išvardykite priemones)    

VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS RODIKLIAI (2)PRIEŽIŪROS RODIKLIAI (2)

Eil. Nr.  Rodikliai Prieš VPS

įgyvendinimąPo VPS

įgyvendinimo

3. Bendra investicijų suma priemonei „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ (Lt):    

3.1. Bendra investicijų suma vietos projektams, susijusiems su kaimo atnaujinimu    

3.2. Bendra investicijų suma vietos projektams, susijusiems su kaimo paveldu    

4. Kaimų (kaimo vietovių), kuriuose vykdomi kaimo atnaujinimo vietos projektai, skaičius (vnt.)    

5. Rekonstruotų visuomeninės paskirties pastatų skaičius (vnt.)    6. Atnaujintų ir išsaugotų kaimo paveldo objektų skaičius (vnt.)    

7. Atnaujintų ir išsaugotų kaimo kraštovaizdžio komponentų ir visuomeninės paskirties erdvių skaičius (vnt.)    

8. Sukurtų darbo vietų skaičius (vnt.):    8.1. Sukurtų darbo vietų vyrams skaičius    

8.2. Sukurtų darbo vietų moterims skaičius    

8.3. Sukurtų darbo vietų jauniems (iki 30 metų) asmenims skaičius    

9.Vietos projektų pobūdis (proc.):– pelno – ne pelno

   

10. Kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų rezultatais, skaičius (procentais nuo visų VVG teritorijos gyventojų)    

11. Įsteigtų tradicinių amatų centrų skaičius (vnt.)

PRIEŽIŪROS RODIKLIAI PRIEŽIŪROS RODIKLIAI priemonė ,,Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ priemonė ,,Kaimo atnaujinimas ir plėtra“

Rodiklio tipas Rodiklis Matavimo vnt.

Tikslas - reikšmė 2013 m.

Produkto Kaimų, kuriuose vykdomi kaimo atnaujinimo ir plėtros projektai, skaičius

kaimų skaičius

Kaimo atnaujinimo projektų skaičius projektų skaičiuspagal investicijų pobūdį:

sutvarkyta ir (arba) sukurta viešųjų erdvių, išsaugota ir atnaujinta kultūrinio kraštovaizdžio komponentų, sutvarkyta privažiavimų pastatyta, rekonstruota, suremontuota, pritaikyta, sutvarkyta kaimo vietovėms svarbių statinių ar objektųįsteigta tradicinių amatų centrų

Rezultato Kaimo gyventojų, kurie naudojasi pagerintomis paslaugomis, skaičius

gyventojų skaičius

Poveikio Padidėjęs vietos gyventojų pasitenkinimas kaimo aplinka, gyvenimo sąlygomis (kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų rezultatais dalis)

gyventojų dalis, proc.

Migracijos saldo* 1000 gyventojų

* Migracijos saldo apskaičiuotas pagal formulę ((gyventojų skaičius (1/01/y+1)– gyventojų skaičius (1/01/y)) – (gimusių skaičius (y) – mirusių skaičius (y))) / vidutinio metinio gyventojų skaičiaus (y).

PRIEŽIŪROS RODIKLIAI PRIEŽIŪROS RODIKLIAI priemonė ,,Kaimo gyventojų saviraiškos galimybių priemonė ,,Kaimo gyventojų saviraiškos galimybių

didinimas“ didinimas“

Rodiklio tipas Rodiklis Matavimo vnt.

Tikslas - reikšmė 2013 m.

Produkto Paramą gavusių projektų skaičius projektų skaičiuspagal investicijų pobūdį:

paremta socialinių, kultūrinių kaimo gyventojų ir organizacijų iniciatyvų

paremta švietėjiškų, pažintinių kaimo gyventojų veiklų

Rezultato Kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų rezultatais, skaičius

gyventojų skaičius

Poveikio Padidėjęs vietos gyventojų pasitenkinimas kaimo aplinka, gyvenimo sąlygomis (kaimo gyventojų, teigiančių, kad pagerėjo kaimo socialinė kultūrinė aplinka, dalis)

gyventojų dalis, proc.

Migracijos saldo* 1000 gyventojų

PRIEŽIŪROS RODIKLIAI PRIEŽIŪROS RODIKLIAI priemonė ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ priemonė ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“

Rodiklio tipas Rodiklis Matavimo vnt.

Tikslas - reikšmė 2013

m.Produkto Paramą gavusių mikroįmonių skaičius projektų

skaičiuspagal pareiškėjo statusą: juridinis asmuo

fizinis asmuopagal amžių:iki 30 metų

30 metų ir vyresnipagal įmonės rūšį: naujai įsteigtos

jau veikiančios pagal investicijų pobūdį:paslaugoms

amatamsRezultato Sukurtų darbo vietų skaičius iš viso* darbo vietų

skaičiuspagal lytį:vyrai

moteryspagal amžių:iki 30 metų

30 metų ir vyresniPoveikio Padidėjęs vietos gyventojų pasitenkinimas kaimo

aplinka, gyvenimo sąlygomis (kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų rezultatais dalis)

gyventojų dalis, proc.

17,6

41,2

29,4

5,95,9 Bent po vieną projektą buvo

paremta kiekvienoje KB

Paremti didesnės KB daliesprojektai

Paremti tik kai kurių KB projektai

Paremti keli vienos kaimobendruomenės projektai

Neatsakė

Poveikio aspektai Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %)labai

didelisdidelis vidutinis nežymus jokio nežinau

A.Sukurta geresnė fizinė infrastruktūra (tvarkomi keliai,

vandentiekis ir kt.)- 8,0 28,0 28,0 32,0 4,0

B. Sukurta geresnė socialinė infrastruktūra

(steigiami/tvarkomi vaikų darželiai, mokyklos, stadionai ir

kt.)

3,8 19,2 15,4 26,9 30,8 3,8

C. Mažesni emigruojančių (išvykstančių) iš kaimo srautai - 3,7 22,2 14,8 55,6 3,7

D. Stipresnis bendruomeniškumo jausmas, aktyvesni vietos

gyventojai10,0 43,3 23,3 13,3 6,7 3,3

E. Didesnis vietinių laisvalaikio organizavimo iniciatyvų skaičius

(organizuojamos šventės, jaunimo stovyklos, sporto

renginiai ir kt.)

10,3 48,3 24,1 13,8 - 3,4

Poveikio aspektai Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %)labai

didelisdidelis vidutinis nežymus jokio nežinau

A. Organizuojami kultūriniai renginiai, meno kolektyvų veikla, kūrybinės dirbtuvės

6,7 33,3 36,7 16,7 3,3 3,3

B. Įsigyjamos kultūros veiklai reikalingos priemonės,

stiprinama materialinė bazė12,9 32,3 22,6 25,8 3,2 3,2

C. Plėtojamas tradicinis menas ir amatai (plėtojama kalvystė,

audimas, pynimas ir kt.)7,1 14,3 28,6 25,0 21,4 3,6

D. Atnaujinami ir šiuolaikiniams poreikiams pritaikomi kultūros

paveldo objektai 3,7 29,6 18,5 25,9 18,5 3,7

E. Puoselėjamas nematerialus paveldas (saugojamos tarmės ir

kt.)- 11,1 7,4 40,7 29,6 11,1

Poveikio aspektai Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %)labai

didelisdidelis vidutinis nežymus jokio nežinau

A. Didesnės kaimo gyventojų pajamos - - 23,1 23,1 46,2 7,7

B. Reklamuojamos vietos prekės ir paslaugos - 11,5 11,5 42,3 26,9 7,7

C. Plėtojamas vietos turizmas - 19,2 11,5 46,2 15,4

7,7D. Sudarytos galimybės kaimo gyventojams dirbti ne žemės

ūkio sektoriuje6,9 - 20,7 44,8 27,6 -

E. Sudarytos geresnės sąlygos realizuoti vietos produktus

(įrengiamos prekyvietės, amatų centrai, perdirbimo cechai ir kt.)

3,7 3,7 29,6 29,6 33,3 -

Poveikio aspektai Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %)labai

didelisdidelis vidutinis nežymus jokio nežinau

A. Didesnė aplinkosauginė savimonė (savanorystė tvarkant

aplinką, šiukšlių rūšiavimas ir kt.)

10,3 24,1 34,5 13,8 17,2 10,3

B. Plintantis ekologinis gyvenimo būdas(ekologinis ūkininkavimas,

sveika gyvensena ir kt.) 7,1 21,4 28,6 32,1 10,7 7,1

C. Gerinamas kraštovaizdis (valomi vandens telkiniai,

kertami krūmai, šienaujamos pakrantės ir kt.)

- 33,3 30,0 30,0 6,7 -

D. Tausojami gamtos ištekliai (saugomos vertingos teritorijos,

taupomas vanduo ir kt.)- 18,5 25,9 29,6 25,9 -

E. Energetinių išteklių tausojimas (medžio, šiaudų granulių

gamyba kurui, vėjo ir saulės energijos naudojimas ir kt.)

- 11,1 14,8 37,0 37,0 -

SOCIALINĖ SRITISSOCIALINĖ SRITISPasirinkusiųjų respondentų dalis, proc.

1. Fizinės infrastruktūros gerinimui (kelių, vandentiekio ir 1. Fizinės infrastruktūros gerinimui (kelių, vandentiekio ir nuotekų tinklų tvarkymui ir kt.)nuotekų tinklų tvarkymui ir kt.)

28,4 28,4

2. Bendruomeniškumo stiprinimui, kaimo gyventojų 2. Bendruomeniškumo stiprinimui, kaimo gyventojų aktyvinimuiaktyvinimui

25,3 25,3

3. Socialinės infrastruktūros gerinimui (vaikų darželių, mokyklų, stadionų, aikštynų

15,8

4. Emigruojančių (išvykstančių) kaimo gyventojų srautų mažinimui

15,8

5. Vietinių laisvalaikio organizavimo iniciatyvų skaičiaus didinimui

14,7

KULTŪRAKULTŪRAPasirinkusiųjų respondentų dalis, proc.

1. Meno kolektyvų materialinės bazės stiprinimui1. Meno kolektyvų materialinės bazės stiprinimui 26,326,32. Tradicinio meno ir amatų plėtojimui (kalvystės, audimo, 2. Tradicinio meno ir amatų plėtojimui (kalvystės, audimo, pynimo plėtojimui ir kt.)pynimo plėtojimui ir kt.)

24,224,2

3. Kultūros paveldo objektų atnaujinimui ir pritaikymui 3. Kultūros paveldo objektų atnaujinimui ir pritaikymui šiuolaikiniams poreikiamsšiuolaikiniams poreikiams

24,224,2

4. Kultūrinių renginių organizavimui 17,95. Nematerialaus paveldo puoselėjimui (tarmės saugojimui, senųjų vietovardžių, garvių pavadinimų rinkimui ir užrašymui ir kt.)

7,4

EKONOMIKAEKONOMIKAPasirinkusiųjų respondentų dalis, proc.

1. Kaimo gyventojų pajamų didinimui1. Kaimo gyventojų pajamų didinimui 30,4 30,4 2. Galimybių kaimo gyventojams dirbti ne žemės ūkio 2. Galimybių kaimo gyventojams dirbti ne žemės ūkio sektoriuje sudarymuisektoriuje sudarymui

29,3 29,3

3. Geresnių sąlygų realizuoti vietos produktus sudarymui (prekyviečių, amatų centrų, perdirbimo cechų įrengimui ir kt.)

17,4

4. Vietos turizmo plėtojimui 14,1 5. Vietos prekių ir paslaugų reklamavimui 8,7

APLINKAAPLINKAPasirinkusiųjų respondentų dalis, proc.

1. Kraštovaizdžio gerinimui (vandens telkinių valymui, 1. Kraštovaizdžio gerinimui (vandens telkinių valymui, krūmų kirtimui, pakrančių šienavimui ir kt.)krūmų kirtimui, pakrančių šienavimui ir kt.)

29,529,5

2. Aplinkosauginės savimonės didinimui (savanorystės 2. Aplinkosauginės savimonės didinimui (savanorystės tvarkant aplinką, šiukšlių rūšiavimo populiarinimui ir kt.)tvarkant aplinką, šiukšlių rūšiavimo populiarinimui ir kt.)

27,4 27,4

3. Ekologinio gyvenimo būdo skatinimui (ekologinio ūkininkavimo, sveikos gyvensenos skatinimui ir kt.)

16,8

4. Energetinių išteklių tausojimui (medžio, šiaudų granulių naudojimui kuro gamybai, vėjo ir saulės energijos naudojimui ir kt.)

16,8

5. Gamtos išteklių tausojimui (gamtos požiūriu vertingos teritorijų saugojimui, vandens taupymui ir kt.)

9,5

35,3%

20,6%

35,3%

8,8%Siekiant užtikrinti papildomaspajamas bendruomenės nariams

Siekiant didinti bendruomenėsnarių užimtumą

Siekiant sudaryti galimybeskaimo bendruomenei kaupti lėšassavo veiklos tęstinumuiNeatsakė

5,9%

23,5%

64,7%

5,9%Atstovaujami ne gyventojų, betVVG atskirų socialinių grupiųinteresaiAtstovaujami mažos gyventojųdalies VVG teritorijoje interesai

Atstovaujami daugumos gyventojųVVG teritorijoje interesai

Neatsakė

20,6%

58,8%

14,7%

5,9%Rengiant strategiją dalyvavo tikVVG nariai

Gyventojai domėjosi strategijosrengimu, tačiau menkai jamedalyvavoGyventojai aktyviai dalyvavorengiant strategiją

Neatsakė

6,9 7,4

56,2

28,6

0

20,7

33,3

43,8

60,7

4

72,4

59,3

010,7

96

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Ūkininkai Vietosverslininkai

KB ir NVO Savivaldybė Kiti kaimogyventojai

NeaktyviaiGana aktyviaiLabai aktyviai

Poveikio aspektai Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %)labai

efektyvusefektyvus nei efektyvus,

nei neefektyvus

nelabai efektyvus

neefektyvus

nežinau

Kaimo gyventojų informavimas apie VPS

įgyvendinimą (VP paraiškų surinkimą, reikalavimus

pareiškėjams ir kt.)

9,7 54,8 12,9 3,2 9,7 9,7

Su VPS įgyvendinimu susijusių darbų paskirstymas ir

koordinavimas tarp VVG narių 6,2 50,0 12,5 15,6 3,1 12,5

VVG narių kvalifikacijos tobulinimas 9,4 56,2 6,2 12,5 - 15,6

ES ir nacionalinės finansinės paramos panaudojimas 6,2 65,6 6,2 6,2 3,1 12,5

Poveikio aspektai Poveikio vertinimas (pagal nurodžiusių respondentų dalį, %)labai

efektyvusefektyvus nei efektyvus,

nei neefektyvus

nelabai efektyvus

neefektyvus

nežinau

VVG įvaizdžio formavimas (internetinė svetainė, VVG

ženklo sukūrimas ir kt.)10,0 53,3 13,3 6,7 6,7 10,0

Visuomenės informavimas apie VVG veiklą 9,4 56,2 3,1 15,6 6,2 9,4

Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas 3,1 43,8 21,9 9,4 3,1 18,8

Dalyvavimas VVG tinkle 6,2 53,1 12,5 9,4 3,1 15,6

Dalyvavimas Lietuvos kaimo tinklo veikloje 3,1 50,0 18,8 9,4 3,1 15,6