vienintelė universitetinė aukštoji mokykla, ruošianti ...
Transcript of vienintelė universitetinė aukštoji mokykla, ruošianti ...
Lietuvos veterinarijos akademija –vienintelė universitetinė aukštoji mokykla, ruošianti
veterinarijos, veterinarinės maisto saugos ir gyvulininkystės specialistus Lietuvoje
Misija
Ruošti aukščiausios kvalifikacijos veterinarijos gydytojus, gyvulininkystės technologus, veterinarinės maisto saugos specialistus ir mokslininkus, atitinkančius tarptautinių standartų ir reikalavimus
Plėtoti modernius fundamentinius, taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinius darbus biomedicinos mokslų srities veterinarinės medicinos ir zootechnikos kryptyse
Fundamentiniai:
gyvūnų fiziologiniai ir patologiniai procesai;
gyvūnų produktyvumo mechanizmai;
Taikomieji:
gyvūnų neuţkrečiamosios ir uţkrečiamosios ligos, gyvūninės ţaliavos bei produktai;
genetinių ir kitų veiksnių įtaka gyvulių ir paukščių produktyvumui, kokybės gerinimo ir aplinkos išsaugojimas;
Mokslinės plėtros:
gyvūnų ligų prevencija, maisto saugos kompleksinės priemonės;
biotechnologijos, ekologinių ir gyvūnų gerovės priemonės;
produkcijos kokybė ir gyvūninės kilmės maisto sauga.
Pagrindinės
mokslinių tyrimų kryptys
Veterinarijos fakultete
vykdomos studijų programos
VETERINARINĖ MEDICINA (60112B101) vientisosios studijos (5,5 m.) – suteikiama veterinarijos gydytojo kvalifikacija,magistro laipsnis 724 studentai
VETERINARINĖ MAISTO SAUGA (61210B106) pagrindinės dieninės (4 m. vykdoma nuo 2004 m.) ir neakivaizdinės (5 m. vykdoma nuo 2007 m.) studijos – suteikiamas visuomenės sveikatos bakalauro kvalifikacinis laipsnis. 231 dieninių studijų studentai ir 136 neakivaizdinių studijų studentų
VETERINARINĖ MAISTO SAUGA – plečiamosios magistrantūros studijos nuo 2008 m. 65 dieninių 41 neakivaizdinių
VETERINARINĖ MEDICINA - REZIDENTŪRA (2 m.) –26 rezidentai
VETERINARINĖ MEDICINA DOKTORANTŪRA (4 m.) –31 doktorantas (suteikiamas daktaro mokslo laipsnis)
Gyvulininkystės technologijos fakultete
vykdomos studijų programos
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJA (61213B101) – dieninės bakalauro studijos (4 m.) - suteikiamas gyvulininkystės technologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis, 186 studentai
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJA (61213B101) – neakivaizdinės bakalauro studijos. (5 m.) - suteikiamas gyvulininkystės technologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis, 264 studentų
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJA (62413B101)– dieninės magistrantūros studijos (1,5m.) - suteikiamas gyvulininkystės technologijos magistro kvalifikacinis laipsnis, 72 studentai
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJA (62413B101)– neakivaizdinės magistrantūros studijos (2 m.) - suteikiamas gyvulininkystės technologijos magistro kvalifikacinis laipsnis, 28 studentai
ZOOTECHNIKA DOKTORANTŪRA (4 m.) suteikiamas daktaro mokslo laipsnis, 22 doktorantai
Studentų skaičius fakultetuose 1739
2008/2009
1189550
VET GTF
2007/2008 GTF – 728, VF - 981
Veterinarijos
specialistų ruošimo aktualijos
Naujas PSO apibrėţimas “Visuomenės veterinarinė sveikata” (2002) – tai fizinių, psichinių ir socialinių ţmonijos faktorių visuma, kuriai pritaikomas veterinarijos mokslas.
Tik įveikus kliūtis tarp institucijų, įstaigų, fizinių asmenų, dirbančiųjų įvairiose specialybėse ir sektoriuose galime atskleisti daug ţinojimo reikalingo sprendţiant ţmonių sveikatos, naminių gyvūnų, gyvūnijos ir ekosistemų vientisumo problemas (PSO).
Mūsų era “Vienas pasaulis – viena sveikata” ir mes turime sukurti tokią ateitį, kad sugebėtume priimti sprendimus įvairiose srityse, kad sugebėtume kovoti su mūsų laukiamais iššūkiais.
Veterinarijos
specialistų ruošimo aktualijos
“Zoonozių valdymas, rizika visuomenės sveikatai” – ką tai reiškia? (PSO)
Visuomenės sveikatos rizikos valdymo strategija:
– tai ţmogaus ir gyvūno sąsajų sistema suvienijanti ţmogaus veiklą, gyvūnų pasaulį ir ekosistemas
- tai prevencijos, apribojimo ir kontrolės priemonių strategija
- tai partnerystės ir bendradarbiavimo visais ligų perdavimo lygmenimis strategija
Tikslas – sumaţinti bendrų ţmonėms ir gyvūnams ligų įtaką visuomenės sveikatai ir ekonomikai
Jau 2000 metais Lietuvoje sukurta vieninga maisto kontrolės sistema apimanti visas gamybos pakopas.
Šios sistemos pagrindą sudaro Maisto saugos baltoji knyga ir ES naujoji teisinė bazė, sąlygojančios įdiegti ES koncepciją nuo fermos iki stalo ir rizikos vertinimu pagrįstą kontrolę.
Lietuvos Respublikos maisto įstatymas nustatė ministerijų ir kitų institucijų kompetenciją šalies maisto politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės srityse.
Veterinarijos
specialistų ruošimo aktualijos
Maisto produktų saugos kontrolę vykdo VMVT teisės aktų nustatyta tvarka.
VMVT siekia būti kontaktiniu asmeniu, atsakingu uţ komunikaciją su PSO (pasauline sveikatos organizacija), ir sparčiai integruotis į tarptautinių organizacijų, kurių veikla tiesiogiai susijusi su veterinarijos, maisto saugos ir vartotojų apsaugos klausimais, sprendimų priėmimo procedūrą.
VMVT vykdomos funkcijos tiesiogiai susijusios su ypač greitai plintančių ţmonių ir gyvūnų pavojingų uţkrečiamųjų ligų, prevencija ir kontrole.
Šių ligų protrūkiai neigiamai veikia ne tik gyvūnų ir ţmonių sveikatą, šalies ekonomiką, atitinkamai ir visuomenės socialinę gerovę.
Veterinarijos
specialistų ruošimo aktualijos
Visuomenės sveikata - ţmonių visapusė dvasinė, fizinė ir socialinė
gerovė, neatsiejamai susijusi su gyvūninio ir negyvūninio maisto sauga
kaip besąlyginiu prioritetu ţmonių sveikatai.
Laisvas saugaus ir sveiko maisto judėjimas yra pagrindinė Europos
Bendrijos vidaus rinkos kryptis, svarbi ţmonių sveikatai ir gerovei ir jų
socialiniams bei ekonominiams interesams, verslo plėtotei.
Tai iškėlė pagrindinę veterinarinės maisto saugos, kaip studijų
krypties, idėją.
Veterinarinės maisto saugos
specialistų ruošimo aktualijos
Veterinarinės maisto saugos
specialistų ruošimo aktualijos
veterinarinės maisto saugos specialistų, turinčių ne fragmentines, o gilias, specifines visuomenės sveikatos ir veterinarinės krypties dalykų bei teisines ţinias, poreikį sąlygoja didėjantis maisto ir su maistu susijusias paslaugas teikiančių subjektų ratas.
taip pat „Stambėjanti maisto pramonė“, ES plėtra, maisto verslo transformavimasis iš „senųjų“ ES valstybių narių į „naująsias“ ES valstybes nares bei tokių specialistų paklausa dirbti Europos Sąjungos institucijose bei kitose tarptautinėse organizacijose;
O taip pat sparčiai didėjantis dėmesys aukšto lygio vartotojų apsaugai, aplinkos apsaugai, kiek tai susiję su visuomenės sveikata.
Veterinarinės maisto saugos
specialistų ruošimo aktualijos
maisto pramonė ES lygmenyje yra viena pirmaujančių, sėkmingiausiai
besivystančių pramonės šakų, kuriai didelį dėmesį skiria ne tik ES
institucijos, bet ir tarptautinės organizacijos JTO Codex Alimentarius
komisija, Pasaulio sveikatos organizacija (WHO), Pasaulio gyvūnų
sveikatos organizacija (OIE), Pasaulio prekybos organizacija (WTO) ir kt.
VMVT kontroliuoja maisto tvarkymo subjektus kurie susideda iš:
didmeninės ir maţmeninės prekybos subjektų, geriamojo vandens
tiekėjų, negyvūninio maisto gamintojų, perdirbėjų, fasuotojų, viešojo
maitinimo paslaugų tiekėjų.
VMVT priskirta nauja sritis: maisto papildų ir priedų prekybos ir gamybos
kontrolė
Veterinarinės maisto saugos
magistrantūros studijų programa
VMVT pirmoji iš visų ES maisto saugos ir veterinarijos kontrolės institucijų yra gavusi tarptautinės akreditacijos sertifikatą, pagal standartą ISO 17020:2004 akreditavo maisto grandinės kontrolę „nuo lauko iki stalo“, t.y : kontrolę maisto gamybos ir prekybos subjektuose, importo ir tranzito kontrolę pasienio veterinarijos postuose, bei pašarų kontrolę gamybos ir prekybos subjektuose, gyvūnų gerovės kontrolę ūkio subjektuose.
Vienas iš VMVT kokybės sistemos politikos pagrindinių aspektų yra garantuoti aukštą atliekamų darbų lygį, kuris betarpiškai susietas su aukšta darbuotojų kvalifikacija, siekiant geriausių kokybės realizavimo tikslų.
Veterinarinės maisto saugos
specialistų ruošimo aktualijos
Išsiplėtus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijoms, greta plataus profilio veterinarijos gydytojų, tapo tikslinga ruošti veterinarinės maisto saugos specialistus
2004 m. LVA buvo atidaryta veterinarinės maisto saugos bakalauro studijų programa
Veterinarinės maisto saugos specialistai – jungiančioji grandis tarp gyvulininkystės, veterinarijos, maisto ir visuomenės sveikatos mokslo
Siekiant realizuoti maisto kokybės ir saugos kokybės sistemos politikos pagrindinius aspektus, garantuoti aukštą atliekamų darbų lygį, kuris betarpiškai susietas su aukšta darbuotojų kvalifikacija, akademijoje nuo 2008 m. pradėta realizuoti veterinarinės maisto saugos magistrantūros studijų programą
Gyvulininkystė
Gyvulininkystė pasaulyje padeda išgyventi 1 mlrd. Neturtingų valstiečių ir darbininkų
Kasdien daugiau valgoma mėsos, pieno, kiaušinių
Prognozuojama, kad apie 2020 metus gyvūninių baltymų poreikis padidės apie 50 proc., gyvūninių produktų gamybos intensyvėjimas pasauliniu mastu neišvengiamas
Lietuvos potencialas vystyti įprastinę gyvulininkystętebėra didelis
Nepalankūs gyvulininkystei faktoriai
70 proc. visos dirbamos ţemės panaudojama gyvulių auginimui
80 proc. visos išauginamos sojos panaudojama gyvulių šėrimui
1 kg mėsos išauginti reikia 13 000 – 100 000 ltr. Vandens
Mėsos biologinės ir pramoninės grandinės šalutiniai produktai (pašarų atliekos,gyvūnų išskiriamos dujos, mėšlas, skerdimo atliekos ir kt.)
Kiti nepalankūs gyvulininkystei faktoriai
• Fabrikinis gyvulio auginimas neatsiejamas nuo etikos, aplinkosauginių, visuomenės sveikatos klausimų;
• Keičiant gyvulių veisles į produktyvesnes, naikinama gyvulių genetinė įvairovė, didėja ligų sukėlėjų perdavimo galimybė;
• Šalyse, kuriose daugiausia sunaudojami gyvulinės kilmės produktai, didţiausiais tempais plinta vėţys, širdies ligos, diabetas, osteoporozė.
Išeitis -perspektyvios technologijos
Naujos pašarų rūšys – dumbliai, mielių baltymai, (pašarų) detoksikacija, mikroorganizmų pagalba.
Naujos gyvulių šėrimo technologijos, paremtos pilnesniu maisto medţiagų įsisavinimu gyvulio organizme. Funkciniai pašarų priedai: angliavandenių, mikroorganizmų, mineralų ir antimikrobinių medţiagų panaudojimas;
Racionalus šalutinių produktų panaudojimas - jų pavertimas energija, į aplinką išskiriamo anglies kiekio sumaţinimas (“metano keitikliai”).
Naujos atliekų valdymo sistemos. Aerobinės, kompostavimo ir bioplėvelių sistemos leidţia iki 99% sumaţinti šiltnamio dujas.
Gyvulininkystė – specifinė ţemės ūkio šaka, kurios technologijas lemia ne tik gamtiniai, klimatiniai, ekonominiai, socialiniai, bet ir gyvūnų biologija, fiziologija ir kiti biofiziniai veiksniai.
Lietuvai integravus į ES ir pasaulines rinkas, gyvulininkystės produkcijai nustatyti grieţti kokybės reikalavimai.
Gyvulininkystės produkcijos kokybė prasideda nuo ţmogaus, gyvulininkystės technologo, nuo jo suvokimo apie pokyčių rinkose ir technologijose svarbą, gebėjimą analizuoti ir panaudoti susidariusias aplinkybes gyvulininkystės verslo plėtrai.
Gyvulininkystės konkurencingumas ir naujų technologijų įdiegimo laipsnis gyvulininkystės ūkiuose priklauso nuo darbuotojo kvalifikuotumo, sisteminių ţinių panaudojimo ir verslumo.
Gyvulininkystės technologijos bakalauro studijų programa yra specifinė –orientuota į ţemės ūkio vystymą, gyvulininkystės technologijų plėtrą, gyvūnų gerovės uţtikrinimą.
Gyvulininkystės
specialistų ruošimo aktualijos
VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto kartu su
UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atlikta studija
„Magistrantūros ir Lietuvos ūkio poreikių atitikimas“
Tyrimas parodė,kad magistrams priskirtinas kompetencijas ir magistro kvalifikaciją turinčių darbuotojų dalis po 5 metų galėtų išaugti atitinkamai iki 18 ir 13-14 proc. visų sektoriaus (maisto ir ţemės ūkio) uţimtųjų
Ekspertų nuomone, kokių specialybių magistrų sektoriuje reikia daugiausiai, buvo išvardintos biomedicinos (šiai sričiai priskiriama ir gyvulininkystės ir veterinarinės medicinos ir veterinarinės maisto saugos studijų programos) ir socialinių mokslų specialybės.
Veterinarinės maisto saugos
magistrantūros studijų programa
Remiantis galimu sektoriaus vystymosi scenarijumi, aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų paklausa turi didėti. Dauguma naujų darbuotojų turėtų būti baigę biomedicinos mokslų studijas, o dalis - socialinių mokslų studijas.
Pateikiama ekspertų nuomonė, kad daugiausia sektoriuje dirba aukštos kvalifikacijos maisto pramonės technologijos, chemijos technologijos, inţinerijos, veterinarijos sanitarijos specialistų. Didţiausias būtent šių specialybių magistro kvalifikaciją turinčių darbuotojų poreikis sektoriuje išliks ir ateityje.
Ekspertų nuomone, kaip ir kituose ūkio sektoriuose,taip ir maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonėse dirba nemaţai aukštos kvalifikacijos vadybininkų, finansininkų, bet jų pasiūla viršija paklausą.
Veterinarinės maisto saugos
magistrantūros studijų programa
Ekspertų nuomone specialistų poreikio vystymosi scenarijus galimas
toks: brangstant darbo jėgai ir ţaliavoms, ir siekiant išlaikyti produkcijos
konkurencingumą bei gamybos apimtis, Lietuvos maisto produktų,
gėrimų gamintojai bus priversti modernizuoti gamybą, diegti naujas
technologijas.
Todėl didės aukštos kvalifikacijos maisto pramonės technologijos,
gyvulininkystės technologijos, veterinarinės maisto saugos, chemijos
technologijos, inţinerijos, veterinarijos sanitarijos, gyvulininkystės
technologijos, chemijos ir pramonės inţinerijos specialistų poreikis.
Maisto sektorius buvo vienas iš nedaugelio turinčių teigiamą uţsienio
prekybos balansą, tuo tarpu kai bendras Lietuvos uţsienio prekybos
balansas pastarąjį dešimtmetį buvo neigiamas ir deficitas nuolat augo.
Tiek ekonometrinis modelis, tiek ekspertinė analizė rodo būsimą maisto
sektoriaus augimą, kuris įsibėgės 2012-2013 metais. Laibai tikėtina, kad
jis tęsis ir vėliau, o šio sektoriaus dalis BVP struktūroje artimiausius
kelerius metus veikiausiai nemaţės.
Tarp pagrindinių procesų turėjusių neigiamą įtaką kaimo raidai (2002-2008 m.)
Migracija, specialistų trūkumas kaime.
UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai”
ES PARAMOS ŢEMĖS ŪKIUI IR KAIMO PLĖTRAI
EFEKTYVUMO ĮVERTINIMAS
Į LVA
ĮSTOJUSIŲ REZULTATAI
2009 METAI
UNESCO duomenys apie priimamų į
aukštąsias mokyklas abiturientų skaičių
72,6 70,4 70 7064,1 63
57,5 5652
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Ab
itu
rien
tų s
kaič
ius, p
roc.
JA
V
Su
om
ija
Šved
ija
No
rveg
ija
Ru
sija
Latv
ija
Esti
ja
Balt
aru
sija
Lie
tuva
Priemonės iki Bendrojo priėmimo
– AM mugė Kaune;
– AM mugė Vilniuje;
– Atvirųjų durų diena akademijoje;
– 22 dėstytojų išvykos į rajonų /miestų mokyklas;
– susitikimai su moksleiviais akademijoje;
– Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkei pristatyta LVA ir aptarta galimybės Lenkijos lietuviams studijuoti akademijoje;
– reklaminiai skelbimai laikraščiuose;
Anketa atvirųjų durų dienai
Iš moksleivių anketos
Ką ţinai apie Lietuvos veterinarijos akademiją?
Ruošia veterinarijos gydytojus - 44
Tai pati seniausia aukštoji mokykla – 5
Jaukiausia, nes nedaug studentų - 8
Įsikūrusi patogioje vietoje – 7
Kokios studijų programos tave domina?
Gyvulininkystės technologija - 0
Veterinarinė maisto sauga - 7
Veterinarinė medicina – 38
Kodėl renkiesi šią/šias studijų programas?
Mane domina tokios studijos - 42
Draugas/ė studijuoja - 1
Tėveliai patarė – 2
Moksleiviai atvyko iš:
Kauno miesto ir rajono – 24
Vilniaus - 9
Lazdijų - 2
Marijampolės – 2
Šakių miesto ir rajono - 2
Klaipėdos - 3
Maţeikių - 2
Panevėţio rajono – 1
Kuo norėtum uţsiimti laisvu nuo studijų metu?
Sportuoti - 25
Dainuoti chore - 9
Šokti tautinius šokius - 10
Vykdyti mokslinius tyrimus - 24
Dalyvauti dramos būrelyje - 8
Marijampolė –1 (1);
Skuodas –1;
Tauragė – 1;
Visaginas – 2 (1);
Zarasai –3;
Elektrėnai –1 (1);
Radviliškis –2;
Šiauliai –3 (1);
Šakiai –2 (2);
Alytus – 1;
Raseiniai –2 (3);
Kaišiadorys –1 (1);
Kaunas – 6 (10);
Studijų programų propagavimas
Susitikta su moksleiviais miestų/rajonų 25 mokyklose
LŢŪU-4
LVA-3VU-9
VPU-2
KMU-8 LKKA-4
ŠU-3 KU- 6
VDU-2
Biomedicinos mokslų srityje yra 41
universitetinė šios srities studijų programa
Šiai sričiai
skirti 1289
studijų
“krepšeliai”
Biomedicinos mokslų sritis
Universitetinių bakalauro studijų
“krepšelio”dydis metams (Lt)
1
4031
5439
6625
7922
9478
11517
18854
1
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000
18000
20000
1 2 3 4 5 6 7
1. Humanitariniai, socialiniai
mokslai
2. Matematika, reabilitacija,
slauga, sportas, edukologija
3. Filologija
4. Architektūra, fizinių,
biomedicinos, technologijos
mokslai, psichologija
5. Medicina
6. Dailė, teatras, audiovizualinis
menas, treneriai, odontologija
7. Pilotai, muzika
34
114
9
4456
3313
58
453
87
28
249
554
115
65
140
90
117
0
100
200
300
400
500
600
KU
ŠU
VD
U
VP
U
VU
LŢ
ŪU
KM
U
LK
KA
LV
A
Universitetas
Stu
den
tų s
kaič
ius
Priimta:
vf - 1302;
m- 957
Biomedicinos
mokslų studijų srityje priimta į AM
Valstybės finansuojamų ir mokamų vietų santykis
biomedicinos mokslų studijų srityje AM
Aukštoji mokykla Santykis “vf” su “m”
KU 1:3,4
ŠU 1:4,8
VDU 1,7:1
VPU 1:4,5
VU 5,2:1
LŢŪU 1:8,9
KMU 4,8:1
LKKA 1:2,2
LVA 1:1,3
Programų pasirenkamumas( 1– 16 pageidavimai)
240182 209 240
172131 115
480
403
490 464505
542562
812
699636
621
690
511
0
100
200
300
400
500
600
700
800
900
2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Pre
ten
du
oja
nčių
skaič
ius,
vn
t.
GT VM VMS
Pirmojo prioriteto palyginimas tarp
studijų programų
87
126
8
23
53
1
0
20
40
60
80
100
120
140
VMS VM GT
Ab
itu
rien
tų s
kaič
ius,
vn
t.
Rinkosi Įstojo
Veterinarinė medicina
61
48
2 5
13
0
10
20
30
40
50
60
70
Pri
imta
ab
itu
rien
tų, vn
t.
I etapas II etapas Atskira tvarka
vf m
Iš viso 129
Veterinarinė maisto sauga(nuolatinė studijų forma)
25
41
14
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
I etapas II etapas Atskira tvarka
Pri
imta
ab
itu
rien
tų, vn
t.
vf m
Iš viso 71
1
10
5
17
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
Priim
ta a
bit
urie
ntų
, v
nt.
I etapas II etapas Atskira tvarka
vf m
Iš viso 33
Veterinarinė maisto sauga(ištęstinė studijų forma)
19,08 19,08
0 0 0
15,76 15,7616,48 16
17,02
12
16,8
11,67
16,8
11,67
8,82
0
5
10
15
20
25
vf m vf m vf m vf m
VM NL VMS NL VMS I GT I
Ko
nku
rsin
is b
ala
s
Maksimalus Minimalus Vidurkis
Įstojusiųjų konkursinis balas
1,8
15,22
7,2
2,3 1,9 1,8 2,1
0,5
5,8
14,3513,89
15,08
3
7,1 7,12
8,1 8,3
10,02
2,2
0
2
4
6
8
10
12
14
16
2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Kon
kurs
inis
bal
as
GT VMS VM
Praeinamojo konkursinio balo dinamika
Įstojusiųjų procentas pagal konkursinį balą(2004-2009 m.)
10,711,111,9
22,8
24,5
18,019,2
17,216,3
0
5
10
15
20
25
30
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21
Konkursiniai balai
Įsto
jusie
ji, p
roc.
VM VMS GT
1
34
13 14
95
58
19
2
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
VM NL VMS NL VMS I GT I
Skaič
ius,v
nt.
Vyrai Moterys
Santykis 1 : 2,9
Į pirmąjį kursą priimta(vyrų–62; moterų–174;)
30
5
20
3
0
5
10
15
20
25
30
Prii
mta
bak
alau
rų ,
vnt.
vf m vf m
VMSM NL VMSM I GTM NL GTM NL
Antroji studijų pakopa
1
7
1
4
2
1
0
1
2
3
4
5
6
7
Bakala
urų
skaič
ius, vn
t.
KU LŢŪU KTU KMU VDU VU
Iš viso – 16
Bakalaurai atvykę iš kitų AM
Priimta į antrąją studijų pakopą(14 vyrų; 46 moterys)
4
32
10
14
0
5
10
15
20
25
30
35
Vyrai Moterys
Bakala
urų
skaič
ius, vn
t.
VMS GT
Santykis:
VMS – 1: 8;
GT–1:1,4:
Papildomos studijos
Iš kolegijų priimti asmenys, įgiję profesinio
bakalauro kvalifikacinį laipsnį
Vilniaus kolegija – 7;
Kauno kolegija – 8;
Pirmosios studijų pakopos suvestinė
Studijų
programa ir
studijų forma
2008 m.
kvota
Priimta
2008 m.
Priimta
2009 m. +/– nuo
kvotos*
vf m vf m
GT 81 20 2 0 0 - 81
VMS 60 72 14 25 46 + 11
VM 136 163 10 63 66 - 7
GTN (I) – – 19 1 2 -16 **
VMSN (I) – – 99 1 33 - 65 **
Iš viso 277 255 144 90 146 - 77/81
* – leista priimti 110 proc. nuo 2008 metų kvotos
** – skirtumas nuo 2008 metų priimtųjų skaičiaus
Antrosios studijų pakopos suvestinė
Studijų
programa ir
studijų forma
2008
m.
kvota
Priimta
2008 m. 2009
m.
kvota
Priimta
2009 m.
Skirtumas
nuo 2008
m.
priimtųjų
skaičiaus
vf m vf m
GTM 40 40 0 20 20 3 - 17
VMSM 30 30 1 30 30 1 –
GTMN (I) – 0 9 – 0 1 - 8
VMSMN (I) – 0 45 – 0 5 - 40
Iš viso 70 70 55 50 50 10 - 65
Priimta 15 klausytojų į papildomas VMS studijas (m)
Priimta: 2008 m. 524 (325 vf + 199 m)
2009 m. 306 (150 vf + 156 m), skirtumas -218