VEIKSNIŲ, SUSIJUSIŲ SU SLAUGYTOJŲ DARBO …
Transcript of VEIKSNIŲ, SUSIJUSIŲ SU SLAUGYTOJŲ DARBO …
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
RŪTA MARGELEVIČIENĖ
VEIKSNIŲ, SUSIJUSIŲ SU SLAUGYTOJŲ DARBO
ORGANIZAVIMU, PATIRIAMU STRESU IR SAVIVERTE,
TYRIMAS
Magistro studijų programos „Slaugos lyderystė“ (valst. Kodas 6211GX009)
baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Prof. dr. Aurelija Blaževičienė
Konsultantė
Lekt. Jūratė Tomkevičiūtė
KAUNAS, 2020
2
TURINYS
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 6
1. LITERATŪROS APŽVALGA .................................................................................................... 8
1.1. Teoriniai ir konceptualūs darbo organizavimo aspektai ligoninėje ...................................... 8
1.2. Darbo organizavimas ir personalo valdymas ........................................................................ 9
1.3. Darbo organizavimas ir priežiūros valdymas ..................................................................... 11
1.4. Darbo organizavimas ir technologijos ................................................................................ 13
1.5. Darbo organizavimas ir išteklių valdymas .......................................................................... 13
1.5.1. Slaugos ištekliai Lietuvoje .............................................................................................. 13
1.5.1.1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos .......................................................................... 13
1.5.1.2. Žmogiškieji ištekliai .................................................................................................... 14
1.5.2. Slaugos paslaugų teikimo principai Lietuvoje ................................................................ 15
1.5.3. Darbo organizavimas ir išteklių valdymas slaugoje ........................................................ 16
1.6. Su darbu susijusio streso samprata ir teoriniai aspektai ..................................................... 17
1.6.1. Veiksniai, sukeliantys stresą slaugytojų darbe ................................................................ 17
1.7. Savivertės samprata slaugos kontekste ............................................................................... 20
1.7.1. Slaugytojų savivertę veikiantys veiksniai ....................................................................... 22
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ...................................................................... 24
2.1. Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų atranka ........................................................................ 24
2.2. Tyrimo instrumentai ........................................................................................................... 25
2.3. Respondentų sociodemografinės charakteristikos .............................................................. 28
2.4. Tyrimo etika ........................................................................................................................ 29
2.5. Statistinės analizės metodai ................................................................................................ 29
3. REZULTATAI ........................................................................................................................... 30
3.1. Darbo organizavimo veiksniai sveikatos priežiūros įstaigose ............................................ 30
3.2. Slaugytojų darbe patiriamo streso išreikštumo lygis .......................................................... 39
3.3. Slaugytojų savivertės lygio vertinimas slaugytojų nuomone ............................................. 46
4. REZULTATŲ APTARIMAS .................................................................................................... 51
5. IŠVADOS................................................................................................................................... 54
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ......................................................................................... 55
7. MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ............................................................ 56
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS...................................................................................................... 57
PRIEDAI ........................................................................................................................................... 67
3
SANTRAUKA
Rūta Margelevičienė. Veiksnių, susijusių su slaugytojų darbo organizavimu, patiriamu stresu ir
saviverte, tyrimas. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. Dr. Aurelija Blaževičienė.
Konsultantė – Jūratė Tomkevičiūtė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija,
Slaugos fakultetas, Slaugos ir Rūpybos katedra. Kaunas, 2020; 68 p.
Darbo tikslas – nustatyti veiksnius, susijusius su slaugytojų darbo organizavimu, patiriamu stresu ir
saviverte.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti veiksnius, susijusius su slaugytojų darbo organizavimu sveikatos priežiūros įstaigose.
2. Išanalizuoti slaugytojų patiriamo streso išreikštumo lygį ir veiksnius, susijusius su stresu.
3. Įvertinti slaugytojų savivertės lygį ir veiksnius, susijusius su slaugytojų saviverte.
Metodika. Tyrime dalyvavo 501 slaugytojas, dirbantis VŠĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje,
VŠĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje, VŠĮ Druskininkų miesto ligoninėje, Pasvalio
ligoninėje ir VŠĮ Tauragės ligoninėje. Tyrimui naudotas klausimynas, sudarytas iš: 1. Darbo
organizavimo klausimyno, 2. Streso lygio vertinimo klausimyno, 3. Rosenbergo savivertės skalės ir
4. Papildomų klausimų apie tiriamųjų sociodemografinius požymius.
Išvados.
1. 86,8 proc. slaugytojų buvo patenkintos darbo organizavimu ligoninėse. Pagrindinėmis darbo
organizavimo problemomis slaugytojai įvardijo negalėjimą aptarti darbinių problemų su savo
kolegomis bei protinę įtampą darbe.
2. Dažniausiai stresą darbe slaugytojams sukelia netikrumas dėl specializuotų įrengimų darbo ir
funkcionavimo, paciento mirtis ir bendravimas su įtūžusiais pacientais; rečiausiai – konfliktai su
vadovu ir jo kritika.
3. Daugiau kaip pusė visų slaugytojų pasižymėjo aukšta saviverte ir statistiškai reikšmingai dažniau
slaugytojos, dirbančios mišriu grafiku bei chirurgijos profilio turėjo aukštą savivertę.
4
ABSTRACT
Rūta Margelevičienė. The investigation of factors related to nurses’ work organization, stress and
self-esteem. Master‘s thesis. Supervisor – prof. dr. Aurelija Blaževičienė. Lithuanian University of
Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas,
2020; 68 p.
The aim: To set the factors related to nurses’ work organization, stress and self-esteem.
The tasks: 1. To evaluate factors related to the organization of nurses’ work in health care institutions.
2. To analyze the level of work-related stress experienced by nurses and the factors related to stress.
3. To evaluate nurses’ self-esteem level and factors related to nurses’ self-esteem.
Methodology. The study involved 501 nurses working at Alytus County S. Kudirka Hospital,
Anykščiai District Municipal Hospital, Druskininkai City Hospital, Pasvalys Hospital, and Tauragė
Hospital. The questionnaire consisted of: 1. Work organization questionnaire, 2. Stress level
assessment questionnaire, 3. Rosenberg self-esteem scale, and 4. Additional questions on the socio-
demographic characteristics of the subjects.
Conclusions.
1. 86,8 % of nurses were satisfied with work organization in hospitals. Nurses identified the main
problems of work organization as the inability to discuss work problems with colleagues and mental
strain at work.
2. Nurses' work-related stress is most often caused by uncertainty about the operation and functioning
of specialized equipment, the death of a patient and communication with angry patients; most rarely
– conflicts with a manager and his criticism.
3. More than 50 % of nurses had high self-esteem. The self-esteem of nurses working in mixed
schedules and surgery profile units is higher.
5
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju baigiamojo darbo vadovei prof. Dr. Aurelijai Blaževičienei už laiku
išsakytas pastabas ir patarimus, profesionalias rekomendacijas ir konsultacijas. Dėkoju už nuoširdžią
paramą visų studijų metu.
Taip pat dėkoju už bendradarbiavimą tyrime dalyvavusių ligoninių administracijai ir
respondentams, sutikusiems dalyvauti tyrime.
Nuoširdžiai dėkoju dr. Adriui Gaurilčikui ir gyd. Robertai Norkutei už pagalbą organizuojant
tyrimą, Reginai Vaitkevičienei už besąlygišką paramą ir pagalbą.
Dėkoju savo šeimai už visą atiduotą meilę, šilumą ir rūpestį.
„Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis“.
Antuanas de Sent-Egziuperi „Mažasis princas“.
Pagarbiai, magistrantė Rūta Margelevičienė
6
ĮVADAS
Darbo organizavimas – tai žmogiškųjų ir materialių išteklių bei darbo elementų sistemos ir
valdymas, leidžiantys įgyvendinti nustatytus tikslus. Slaugoje darbo organizavimas yra priklausomas
nuo daugelio veiksnių, kadangi slaugytojų darbo eigą lemia tiek įprastinis, tiek neprognozuojamas
darbas (kai pacientai priimami tiek planine, tiek skubia tvarka). Moksliniais tyrimais nustatyta, kad
daugiau nei 50 proc. sveikatos priežiūros paslaugų teikia slaugytojai, todėl be šių specialistų sutriktų
visa sveikatos priežiūros sistema (1).
Todėl tinkamas slaugos proceso organizavimas ir veiksmingas įgyvendinimas yra svarbūs
siekiant suteikti kokybišką slaugos paslaugą bei gerinant jos kokybę (2). Pasak Bruyneel ir kt. (3),
prastos kokybės slaugos paslauga apima ir naudingos priežiūros praleidimą, kurios būtų galima
išvengti tinkamai organizuojant slaugos procesą.
Temos aktualumas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad netinkamas darbo organizavimas
prastina darbo ergonomiką bei didina traumų tikimybę (4, 5). Tyrimų duomenimis, 26-35 proc.
slaugytojų darbe patiria įvairias traumas (4, 6). Rizikos veiksniai yra netinkamas darbo pasidalijimas,
veiklos koncentravimas piko valandomis, užduočių kaupimas ir ištisinis darbas visą pamainą.
Reguliarios pertraukos, asmens apsaugos priemonių prieinamumas ir naudojimas, padėties ir
slaugytojo kompetencijos suderinamumas bei grįžtamasis ryšys iš vadovų įvardijami kaip apsauginiai
slaugytojų traumų darbe veiksniai (4).
Įrodyta, kad netinkamas darbo organizavimas lemia stiprų slaugytojų nepasitenkinimą
darbu ir nuvertinamą slaugytojo įvaizdį (7-8). Stipri slaugytojo profesinė tapatybė kuria stiprų
ideologinį ir emocinį ryšį su institucija, priklausomybės jausmą ir sveikatos priežiūros komandos
požiūrį, orientuotą į organizacinius tikslus (4), todėl tinkamas darbo organizavimas gali padėti
išlaikyti žmogiškuosius išteklius ir sumažinti darbuotojų kaitą.
Dėl patiriamo nuolatinio streso darbe, didelio darbo krūvio, ilgų darbo valandų ir
neadekvataus darbo užmokesčio prastėja teikiamos slaugos paslaugos kokybė (3). Šie veiksniai
mažina slaugytojų pasitenkinimą darbu (9, 10), didina ketinimus jį keisti ir išvykti (11) bei mažina
slaugytojų savivertę (10, 12), dėl ko dažniau pasireiškia išsekimo ir perdegimo sindromas (10),
prastėja gyvenimo kokybė (10, 13) ir profesinė slaugytojų autonomija (14).
Gerai organizuotas darbas ir palankios darbo sąlygos leidžia išlaikyti kvalifikuotą ir
motyvuotą darbo jėgą, padidina įsipareigojimą organizacijai bei profesijai (15). Slaugytojų darbas
turėtų būti organizuojamas taip, kad skatintų jų iniciatyvą ir motyvuotų priimti tinkamus
sprendimus, nes tik patenkintas darbu slaugytojas gali užtikrinti visapusiškai kokybišką paslaugą.
Todėl svarbu analizuoti slaugytojų darbo organizavimo veiksnius ir jų sąsajas su pasitenkinimu darbu
bei slaugytojų saviverte siekiant mažinti darbuotojų kaitą, didinti jų pasitenkinimą darbu bei gerinti
7
slaugytojo įvaizdį, kas padėtų ne tik užtikrinti kokybiškos slaugos paslaugos teikimą, bet ir visos
sveikatos priežiūros sistemos kokybę.
Darbo naujumas. Lietuvoje plačiai išnagrinėtas slaugytojų patiriamas stresas darbe (16-
19), tačiau darbo organizavimo ir savivertės sąsajos analizuotos nedaug, taip pat šie aspektai mažai
vertinti slaugytojų, dirbančių geografiškai nuo centrų nutolusiose regioninėse ligoninėse. Šis darbas
– pirmasis Lietuvoje, vertinantis regioninių ligoninių slaugytojų darbo organizavimo, patiriamo streso
ir savivertės sąsajas.
Darbo tikslas – nustatyti veiksnius, susijusius su slaugytojų darbo organizavimu, patiriamu
stresu ir saviverte.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti veiksnius, susijusius su slaugytojų darbo organizavimu sveikatos priežiūros įstaigose.
2. Išanalizuoti slaugytojų patiriamo streso išreikštumo lygį ir veiksnius, susijusius su stresu.
3. Įvertinti slaugytojų savivertės lygį ir veiksnius, susijusius su slaugytojų saviverte.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Teoriniai ir konceptualūs darbo organizavimo aspektai ligoninėje
Darbo organizavimas – tai žmogiškųjų ir materialių išteklių bei darbo elementų sistemos ir
valdymas, leidžiantys įgyvendinti nustatytus tikslus. Siekiant analizuoti slaugytojų darbo
organizavimo ligoninėje ypatumus, būtina suprasti pačios organizacijos veikimo principus.
Slaugytojo profesijos institucionalizavimą skatino Florence Nightingale (1820-1910)
kuriama profesionalios slaugos koncepcija bei administravimo praktika organizuojant gydomąją
aplinką ligoninėse. Vadovaujant F. Nightingale, buvo kuriamas darbo pasidalijimas, kur slaugytojai
atlikdavo intelektinio ir vadybinio pobūdžio darbą, reguliuodami darbo procesą, o dalinę veiklą
perduodami kitiems slaugos praktikams (20). Tačiau pasak Lorenzetti ir bendraautorių (4), sveikatos
priežiūros sektorius ir slauga vis dar siejasi su tradicine biurokratine vadybos samprata. Biurokratinei
organizacijai būdinga aiškiai apibrėžta valdžios ir darbo veiklos procedūrų sistema, funkcine
specializacija grindžiamas darbo pasidalijimas bei griežtos taisyklės yra aiškiai matomi sveikatos
priežiūros sektoriuje. Tačiau šie slaugoje vyraujantys griežtos hierarchijos, darbo užduočių
pasidalijimo organizaciniai principai kenkia mąstymui, trukdo subjektyvumo ir darbuotojų
kūrybiškumo pasireiškimui, apsunkina rutininių procedūrų atlikimą, užduočių pasiskirstymo
įgyvendinimą bei išskaido teikiamą priežiūrą pacientams (4).
Lorenzetti ir bendraautorių (4) teigimu, slaugos valdymo ir organizavimo srityje būtina kurti
visapusišką sveikatos priežiūros modelį, įtraukiant slaugos personalą į priežiūros, švietimo ir gerovės
kūrimo valdymą (4).
Slaugos procesas yra sisteminga asmens sveikatos priežiūra, apimanti sveikatos būklės
įvertinimą, slaugos planavimą, įgyvendinimą ir slaugos rezultatų vertinimą, tai yra, paciento
sveikatos būklės įvertinimą pagal pasirinktus kriterijus, nustatytus slaugos plane. Penki slaugos
proceso etapai yra vertinimas, diagnostika, planavimas, įgyvendinimas ir vertinimas (21). Tinkamas
slaugos proceso organizavimas ir veiksmingas įgyvendinimas yra svarbūs gerinant slaugos paslaugų
kokybę.
Prastos kokybės slaugos paslauga apima ir naudingos priežiūros praleidimą (3). Kalisch (22)
apibūdino devynis specifinius reguliariai neatliekamos slaugos aspektus: daugkartinis ligonio
lankymas/ budėjimas prie ligonio, uždelstas ar praleistas maitinimas, pacientų mokymas, išleidimo
planavimas, emocinė parama, higiena, suvartojimo ir šalinimo dokumentacija bei paciento priežiūros
sekimas (22). Pastebima, jog šie praleistos slaugos aspektai dažniausiai įvyksta būtent dėl
organizacinių trūkumų: per mažai darbuotojų, prastas esamų darbuotojų išteklių panaudojimas,
uždelstas laikas slaugos intervencijai, prastas komandinis darbas, neveiksmingas delegavimas,
9
įpročiai ir atsisakymas (23). Dvylikoje Europos šalių atliktas tyrimas rodo, jog būtinų priežiūros
paslaugų slaugos procese praleidimas rečiau pasitaiko ligoninėse su palankesne darbo aplinka,
mažesniu slaugytojų ir pacientų santykiu, mažesniu slaugytojų, atliekančių ne slaugos užduotis,
santykiu, labiau patyrusiomis slaugytojomis, didesniu visą darbo dieną ir mažesniu viršvalandžius
dirbančių slaugytojų skaičiumi (24). Nustatyta, jog slaugos procese praleista ligonių priežiūra yra
susijusi su nepageidaujamais įvykiais (25).
Ligoninėse ir kitose sveikatos priežiūros institucijose dirba išsilavinę ir gerai apmokyti
specialistai, kontroliuojantys vykstantį darbą ir turintys santykinę autonomiją dėl savo specializuotų
žinių ir darbo sudėtingumo. Todėl šiose institucijose išsivysto dvigubos valdžios sistema:
administracija, apimanti ligoninės personalą, su griežta centralizuota hierarchine schema bei
gydytojai, kurie dėl savo žinių turi veiksmingą autonomiją ir gali pasipriešinti administracijai (4).
Slauga yra priklausoma nuo vadybos sektoriaus ir gydytojų. Mokslininkų teigimu, veiksmingai
įgyvendinant slaugos procesą, pagerėja slaugos kokybė ir slaugytojų indėlis į paciento sveikatos
rezultatus tampa aiškesnis. Taip slaugytojai gali pateisinti teiginį, kad slauga yra mokslas ir
nepriklausoma profesija (26-27).
Lorenzetti ir bendraautorių (4) teigimu, pakeisti ligoninių valdymo modelį iš tradicinio
(biomedicininio, hierarchinio ir autoritarinio) į epidemiologinį modelį, orientuotą į visapusišką ir
decentralizuotą priežiūrą, grindžiamą demokratiniu, tarpdisciplininiu dalyvavimu ir bendra
atsakomybe, yra sudėtinga ir reikalauja sveikatos priežiūros specialistų pasirengimo reorganizavimui
(4).
Apibendrinant galima teigti, jog darbo organizavimo ligoninėje svarba yra labai didelė.
Tinkamai organizuojant slaugos darbą yra užtikrinamas kokybiškos ir savalaikės slaugos paslaugos
teikimas.
1.2. Darbo organizavimas ir personalo valdymas
Personalo valdymas yra vienas svarbiausių institucinės organizacijos aspektų. Personalo
vadyba įvardijama kaip visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų, leidžiančių patenkinti
organizacijos darbuotojų poreikius ir įgyvendinti organizacijos tikslus (28). Organizuojant darbą yra
nustatomi personalo darbo krūviai, kokybės rodikliai, subjektyvumas bei ergonominiai aspektai.
Slaugytojo veikla ir darbo krūvio intensyvumas yra neatsiejami, nes nuo darbo krūvio
intensyvumo priklauso kokią veiklą slaugytojas gali atlikti per nustatytą laiką. Tam įtakos turi ir
personalo gebėjimai, ir pacientų sveikatos būklė (fizinė, psichinė) (29). Lietuvoje slaugytojų darbo
10
krūvio nustatymo tvarką ir rekomenduojamą pacientų skaičių vienam slaugytojui reglamentuoja
Slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašas (30). Šio aprašo rekomendacijomis, vienam
slaugytojui maksimalus pacientų skaičius stacionare svyruoja nuo 6 iki 11 pacientų dirbant darbo
dienomis, priklausomai nuo teikiamų palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų (30). Slaugytojų
darbui yra būdinga didesnė emocinė bei protinė įtampa, todėl jiems Darbo kodekse nustatyta
trumpesnė darbo savaitė – 38 (ar 36) valandos bei ilgesnės kasmetinės atostogos – 36 (ar 38)
kalendorinės dienos.
Visos slaugytojų veiklos dažniausiai skirstomos į tiesioginę ir netiesioginę paciento
priežiūrą. Tiesiogine priežiūra laikoma visos slaugytojo veiklos, atliekamos paciento akivaizdoje.
Šiai kategorijai priskiriamas vaistų vartojimo administravimas, procedūros, bendravimas, asmens
higiena, maitinimas, judėjimo ir šalinimo funkcijų užtikrinimas, mėginių paėmimas, gyvybinės
veiklos, paciento lydėjimas ir mokymas (29). Netiesioginė veikla nėra susijusi su pacientu, tačiau
skirta pacientui. Tai dokumentacijos tvarkymas, bendravimas su ligonio artimaisiais, darbo
priemonių paruošimas bei paciento lankymas namuose (29). Capuano su bendraautoriais (31)
slaugytojo veikloje be tiesioginės ir netiesioginės paciento priežiūros dar išskiria su skyriumi
susijusios veiklos, asmeninių darbų ir dokumentacijos kategorijas (31). Su skyriumi susijusiai veiklai
priskiriamas bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros specialistais, administravimo ir kurjerio
darbai, švarinimas ir valymas, mokymas bei edukacinė veikla, maitinimo organizavimas, kelionė iš/į
pagrindinę ASPĮ būstinę, atsargos ir tiekimas bei susirinkimai (29). Asmeninė veikla apima
neužimtumą, pertraukas (pietų, kavos) bei bendravimą ne darbo klausimais (29).
Lietuvoje atlikto pilotinio tyrimo duomenimis (29), slaugytojai visų tipų sveikatos priežiūros
įstaigose daugiausiai viso darbo laiko (vienos pamainos) skiria netiesioginei (34,96 proc.) ir
tiesioginei paciento priežiūrai (34,07 proc.). Su skyriaus veikla susijęs darbas užima 22,96 proc. visos
darbo trukmės, o asmeninei veiklai skiriama 9,02 proc. slaugytojų darbo laiko (29). Lyginant veiklų
pasiskirstymą skirtingo tipo įstaigose nustatyta, jog ambulatorines paslaugas teikiančiose įstaigose
slaugytojai daugiau laiko skiria netiesioginei paciento priežiūrai, o stacionarines paslaugas
teikiančiose įstaigose – tiesioginei (1 lentelė).
11
1 lentelė. Slaugytojų veiklos palyginimas, proc. (LR Sveikatos apsaugos ministerija ir LSMU,
2011 (29))
Veiklų
kategorijos
Ambulatorines paslaugas teikiančios institucijos, proc.
Stacionarines paslaugas
teikiančios institucijos,
proc.
Poliklinika Ambulatorija Medicinos
punktas
II-o lygio
ambulatorija
Chirurgijos
stacionaras
Slaugos
stacionaras
Tiesioginė
priežiūra 12,43 29,97 30,24 31,86 49,80 49,22
Netiesioginė
priežiūra 59,02 54,37 11,33 42,51 24,58 14,04
Su skyriaus
veikla susijęs
darbas
22,28 12,82 29,66 17,77 19,85 27,27
Asmeninė
veikla 6,28 2,84 28,78 7,86 5,88 9,47
Slaugos darbo krūvio nustatymas skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose padeda nustatyti
slaugytojų poreikį ir tinkamai organizuoti darbą samdant reikiamą skaičių specialistų ir kiekybiškai
juos įgalinant.
Netinkamas darbo organizavimas prastina darbo ergonomiką bei didina traumų tikimybę (4,
5). Mokslinių tyrimų duomenimis, 26-35 proc. slaugytojų darbe patiria įvairias traumas (4, 6). Rizikos
veiksniai yra netinkamas darbo pasidalijimas, veiklos koncentravimas piko valandomis, užduočių
kaupimas ir ištisinis darbas visą pamainą. Reguliarios pertraukos, asmens apsaugos priemonių
prieinamumas ir naudojimas, padėties ir slaugytojo kompetencijos suderinamumas bei grįžtamasis
ryšys iš vadovų įvardijami kaip apsauginiai slaugytojų traumų darbe veiksniai (4).
Moksliniai tyrimai rodo, jog netinkamas darbo organizavimas lemia stiprų slaugytojų
nepasitenkinimą darbu ir nuvertinamą slaugytojo įvaizdį (7, 8). Stipri slaugytojo profesinė tapatybė
kuria stiprų ideologinį ir emocinį ryšį su institucija, priklausomybės jausmą ir sveikatos priežiūros
komandos požiūrį, orientuotą į organizacinius tikslus (4).
Apibendrinant galima teigti, jog siekiant tinkamai organizuoti darbą sveikatos priežiūros
įstaigoje, svarbu užtikrinti personalo pakankamumą ir suderinamumą, profesinį pasitenkinimą bei
geras ergonomines sąlygas.
1.3. Darbo organizavimas ir priežiūros valdymas
Priežiūros valdymas yra svarbus slaugos praktikos aspektas, užtikrinantis slaugos proceso
planavimą, įgyvendinimą ir vertinimą, būtiną saugiai ir kokybiškai priežiūrai. Viena iš priežiūros
valdymo priemonių, kurią organizuoja slaugos personalas, yra pamainos keitimasis. Taip
užtikrinamas gydymo tęstinumas 24 valandas per parą bei komandos integracija, taip pat sukuriama
12
erdvė bendravimui ir kolektyviniam mokymuisi (4). Slaugytojai ligoninės administracijoje atlieka
kelis vaidmenis. Bendroje priežiūros funkcijoje naktinių pamainų ir savaitgalių metu slaugytojai
vadovauja visai organizacijai, sprendžia iškilusias problemas, tokias kaip darbuotojų pamainoje
trūkumas, lovų užimtumas, iškilę konfliktai, priemonių trūkumas ir panašiai (4).
Daugumoje pasaulio ligoninių medikai dirba 12-24 val. pamainomis su laisvu laiku po
pamainos (32). Slaugytojų darbo grafikas dažnai priklauso nuo sveikatos priežiūros įstaigos tipo.
Slaugytojų veikla ir vykdoma priežiūra yra griežtai reglamentuojama. Pagrindiniai teisiniai
dokumentai, kuriais reglamentuojama slaugos praktika, yra Lietuvos Respublikos Slaugos praktikos
ir akušerijos įstatymas (33) bei Lietuvos medicinos normos. Šie dokumentai nustato bendrosios
praktikos slaugytojų profesinės kvalifikacijos įgijimą, praktikos sąlygas, teises, pareigas ir
atsakomybę (33), taip pat profesinės veiklos sritis ir kompetenciją.
Bendrosios praktikos slaugytojas verčiasi slaugos praktika, teikia asmens sveikatos
priežiūros paslaugas, tobulina savo kvalifikaciją, teikia informaciją apie pacientų sveikatą,
bendradarbiauja su pacientais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais bei gali skirti ir išrašyti
medicinos pagalbos priemones (33). 2015 metais įsigaliojo Slaugos praktikos ir akušerijos įstatymo
papildymo įstatymas, kuriame slaugos praktika skirstoma į bendrąją, išplėstinę ir (ar) specialiąją (33).
Specialioji slauga reikalauja tam tikros kvalifikacijos, kitaip – slaugos specializacijos. Bendrosios
praktikos slaugytojas specialiąja slaugos praktika gali verstis šiose specializuotos slaugos srityse:
anestezija ir intensyvioji slauga, bendruomenės slauga, operacinės slauga, psichikos sveikatos slauga
bei skubiosios medicinos pagalbos slauga.
2014 metais parengtos Išplėstinės slaugos praktikos gairės. Išplėstinės praktikos slaugytoją
Škotijos vyriausybė (34) apibrėžia kaip patyrusį ir gerai išsilavinusį slaugytoją, galintį priimti
sudėtingus sprendimus savarankiškai ir valdantį visą savo paciento klinikinę priežiūrą, o ne tik kokią
konkrečią būklę. Tokiam slaugytojui privalomas magistro išsilavinimas, nes išplėstinė slaugos
praktika yra praktikos lygis, o ne pobūdis. Šiam praktikos lygiui būdingas nepriklausomas sprendimų
priėmimas vertinant, diagnozuojant, gydant pacientus su daugybiniais sutrikimais bei išrašant vaistus
(34). Lietuvoje išplėstinės praktikos slaugytojas papildomai turi teisę išrašyti receptus, išduoti asmens
sveikatos pažymėjimus (pažymas) bei atlikti asmens sveikatos būklės tikrinimą ir ligų profilaktiką
(33). Taip pat šiuo metu rengiama išplėstinės praktikos slaugytojo medicinos norma.
Apibendrinant galima teigti, jog tinkamai koordinuojant slaugytojų veiklą, užtikrinama
visapusė, ilgalaikė ir tęstinė paciento priežiūra.
13
1.4. Darbo organizavimas ir technologijos
Informacinės ir ryšio technologijos apima visas skaitmenines technologijas, palaikančias
elektroninį informacijos kaupimą, saugojimą, apdorojimą ir keitimąsi, siekiant skatinti sveikatą,
užkirsti kelią ligoms, gydyti ligas, valdyti lėtines ligas ir pan. (35). Naujosios technologijos
medicinoje tampa neatsiejama darbo dalimi. Šiuo metu Lietuvoje vis dar vyksta ligoninių
informacinių sistemų integracija į nacionalinę sveikatos įrašų sistemą (36). Tyrimai rodo, jog
elektroninių medicinos įrašų sistemos diegimas padidina organizacijos našumą ir efektyvumą (37).
Tačiau apžvelgę kelias studijas mokslininkai Lorenzetti ir bendraautoriai (4) teigia, jog
kompiuterizavimas bei kitų technologijų naudojimas trukdė slaugytojams organizuoti darbą
ligoninėse. Elektroninių sveikatos įrašų diegimas ir kompiuterizacijos procesas slaugytojų buvo
apibūdinti kaip labai trukdantys darbui, kurie sukėlė slaugytojų atsiskyrimą, stresą bei atsitraukimą
nuo tiesioginės paciento priežiūros. Stresas, susijęs su technologijų naudojimu, įvardijamas kaip
technostresas (38). Tyrimai rodo, jog elektroniniam mokymuisi reikia daugiau laiko ir įgūdžių (39).
Kita studija parodė, jog pasenusios technologijos bei nepakankamas tęstinis mokymas kenkia slaugos
darbui, didina jo intensyvumą ir kelia slaugytojų nepasitenkinimą (4).
Apibendrinant galima teigti, jog naujų technologijų naudojimas medicinoje atveria
galimybes greitesnei, kokybiškesnei ir prieinamesnei sveikatos priežiūrai, tačiau būtina skirti
pakankamai laiko personalo mokymui įgyti reikiamiems įgūdžiams darbui su technologijomis.
1.5. Darbo organizavimas ir išteklių valdymas
1.5.1. Slaugos ištekliai Lietuvoje
Klinikinę praktiką slaugytojai atlieka asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ). Slaugos
paslaugas Lietuvoje teikia pirminės sveikatos priežiūros centrai (PSPC), šeimos gydytojų kabinetai,
slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės, ambulatorijos, poliklinikos, ligoninės bei globos įstaigos.
Šios įstaigos yra valstybinės, savivaldybių arba privačios. Šiose įstaigose dirba bendrosios praktikos,
išplėstinės praktikos bei įvairių specializacijų slaugytojai.
1.5.1.1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos
Asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) teikiamos pirminės, antrinės bei tretinės
asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Higienos instituto duomenimis (40), Lietuvoje 2016 metų
14
pabaigoje valstybės ir savivaldybių pavaldumo buvo 130 ligoninių, 4 medicininės reabilitacijos
centrai, 393 ambulatorinės įstaigos, 525 medicinos punktai bei 48 greitosios medicinos pagalbos
skyriai/stotys (40). Įstaigų pasiskirstymas pagal tipus pavaizduotas 1 paveiksle.
1 pav. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos Lietuvoje (sudaryta autorės, remiantis LR
sveikatos apsaugos ministro įsakymu “Dėl sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinkle
konsolidavimo iki 2025 metų plano patvirtinimo, 2014 (40))
2016 metų pabaigoje buvo 2882 privačios sveikatos priežiūros įstaigos, iš kurių 1974 vykdė
savo veiklą (40). Sveidros (41) duomenimis, 2014 metų pradžioje Lietuvoje buvo 266 privačios
asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas (41).
1.5.1.2. Žmogiškieji ištekliai
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) (42) duomenimis, sveikatos
priežiūros specialistų ir socialinės rūpybos sektorius yra vienas didžiausių Europoje, jame dirba
maždaug 10 proc. Europos Sąjungos (ES) darbuotojų, o slaugytojai yra viena didžiausių sveikatos
priežiūros specialistų grupių (42). Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, 50 proc. visų pasaulio
sveikatos priežiūros darbuotojų sudaro slaugytojai ir akušeriai, maždaug 6 mln specialistų. 70 proc.
visų sveikatos priežiūros specialistų sudaro moterys (43). Lietuvos Higienos instituto duomenimis,
Lietuvoje 2016 metais buvo 23109 sveikatos priežiūros, sveikatos mokslo, mokymo ir valdymo
srityse pagal profesiją dirbančių slaugytojų (įskaitant akušerius), tai yra 81,1 slaugytojų 10 000
gyventojų. Dirbančių klinikinį darbą su pacientais slaugytojų ir akušerių buvo 23020 (45). Latvijoje
10 000 šalies gyventojų tenka 54,7, Estijoje – 65,5, o Europos Sąjungoje – 72,7 slaugos srityje
dirbančių sveikatos priežiūros specialistų (44).
15
1.5.2. Slaugos paslaugų teikimo principai Lietuvoje
Slaugos paslaugos gali būti slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos, paliatyviosios
pagalbos paslaugos, ambulatorinės slaugos paslaugos namuose bei sergančiųjų cukriniu diabetu
slaugos paslaugos (45). Šios paslaugos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
(PSDF) lėšų.
Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos apima gydymo, slaugos ir kitas minimalias
sveikatos būklės palaikymo paslaugas ar priemones. Šios paslaugos teikiamos bet kurio amžiaus
lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims bei neįgaliesiems, taip pat pacientams esant aiškiai ligos
diagnozei, kada nereikia aktyvaus gydymo, tačiau medicininė reabilitacija yra kontraindikuotina.
Pacientai į ASPĮ hospitalizuojami, kai nustatyta galutinė diagnozė ir nereikia tirti papildomai (46).
Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos PSDF lėšomis apmokamos bazinėmis kainomis pagal
faktinę paciento gydymo trukmę, neviršijančią 120 lovadienių per kalendorinius metus. Lovadienio
kaina svyruoja nuo 27,30 eurų iki 45,04 eurų. Vidutinė vieno gyventojo gulėjimo trukmė slaugos ir
palaikomojo gydymo skyriuje yra apie 60 dienų, o už šias paslaugas vienam pacientui iš PSDF
sumokama vidutiniškai 1700 eurų (45).
Paliatyviosios pagalbos paslaugos yra ligonio, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma,
progresuojančia liga ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, užkertančios kelią
kančioms ar jas lengvinančios bei padedančios spręsti kitas fizines, psichosocialines ir dvasines
problemas (47). Paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti ligonį siunčia gydantis gydytojas, jos
skiriamos medicininėje dokumentacijoje raštiškai gydytojų konsiliumo ar gydytojų konsultacinės
komisijos patvirtinus bent vieną nurodytą ligos progresavimo požymį. Paliatyviosios pagalbos
paslaugas gali teikti ambulatorinės ir stacionarinės ASPĮ, organizuodamos šių paslaugų teikimą
stacionare, dienos stacionare bei ambulatorinėmis sąlygomis (47). Vidutiniškai vienas gyventojo
gulėjimo trukmė paliatyviosios pagalbos skyriuje yra 58 dienos, o per metus už šias paslaugas iš
PSDF už vieną gyventoją sumokama vidutiniškai 2722 eurus (45).
Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (ASPN) – tai asmens sveikatos priežiūros
paslaugos teikiamos pacientų namuose, siekiant užtikrinti slaugos paslaugų prieinamumą, tęstinumą,
tenkinant paciento slaugos poreikius namų sąlygomis, skatinant paciento savirūpą bei gerinant
paciento gyvenimo kokybę (48). Gydytojui paskyrus pacientams, kuriems nustatytas specialusis
nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis, namuose teikiamos slaugos procedūros, opų,
pragulų ir žaizdų priežiūra. Taip pat gali būti teikiamos savarankiškos slaugytojo paslaugos bei
gleivių išsiurbimo paslauga. Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose teikiamos po gydymo
stacionare asmenims, kuriems dėl somatinių ligų ir pažeidimų nustatytas bendras funkcinis sutrikimas
ir kurie kasdieniame gyvenime yra beveik ar visiškai priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos (45).
16
Šios paslaugos apmokamos PSDF lėšomis. Slaugos procedūros (gydytojui paskyrus) kaina yra 15,15
eurų, opų, pragulų ir žaizdų priežiūra – 13,54 eurų, savarankiškos slaugytojo paslaugos – 11,35 eurų
bei gleivių išsiurbimo paslaugos kaina yra 46,83 eurų (50). ASPN gali teikti bendrosios praktikos,
bendruomenės, išplėstinės praktikos ir psichikos sveikatos slaugytojas (48).
Sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos paslaugos – tai slaugytojo diabetologo teikiamos
specializuotos slaugos paslaugos: konsultacinė pagalba (pirminė ir tęstinė), gydomasis pedikiūras ir
diabetinės pėdos priežiūra bei kojų opų priežiūra (49). Šios paslaugos teikiamos ambulatorinėse ir/ar
stacionarinėse ASPĮ. Jas gali teikti slaugytojas diabetologas, turintis galiojančią bendrosios ir/ar
specialiosios praktikos licenciją bei sertifikatą teikti sergančiųjų cukriniu diabetu paslaugas.
Slaugytojas paslaugas gali teikti savarankiškai ar bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros
specialistais (49). Šių paslaugų kaina svyruoja nuo 6,80 iki 8,59 eurų (45).
1.5.3. Darbo organizavimas ir išteklių valdymas slaugoje
Tinkamas materialių darbo išteklių valdymas tiesiogiai veikai organizacijos veiklą apskritai
ir ypač sveikatos priežiūros paslaugas, susijusias su skatinimu, apsauga ir žmonių sveikatos atkūrimu
(4). Atlikdami savo darbą slaugytojai naudojasi įvairiais įrankiais ir medžiagomis, ypač ligoninėse,
todėl turi turėti atitinkamą vaidmenį tvarkant materialius išteklius. Išteklių administravimas laikomas
svarbiu slaugytojų įgūdžiu (50). Materialūs ištekliai sveikatos srityje gali būti klasifikuojami pagal
įvairius kriterijus, tokius kaip tikslas, saugojimo specifiškumas, vertė, kriterijų ar taikymo laipsnis.
Pagal tikslo kriterijų, materialūs ištekliai gali būti grupuojami į vaistus, higienos, laboratorijos,
ligoninių, informatikos, priežiūros reikmenis, maisto produktus (51). Materialių išteklių išlaidos
ligoninėse užima antrą vietą po žmogiškųjų išteklių (50). Efektyvus materialių išteklių
administravimas sveikatos priežiūros įstaigose užtikrina paslaugos kokybę, prieinamumą ir kiekybę
reikiamu metu (50). Materialūs ištekliai slaugoje yra būtina darbo priemonė ir jų valdymas yra
tiesiogiai susijęs teikiamos paslaugos kokybe. Nustatyta, kad slaugos paslaugos teikėjų komanda yra
didžiausia sveikatos priežiūros materialių išteklių vartotoja (50). Materialių išteklių valdymas turi
būti įtrauktas į slaugos mokymo procesą, slaugytojų profesinę kompetenciją atsakingai elgtis ir
kontroliuoti sąnaudas (50). Garcia ir bendraautorių (50) teigimu, slaugytojui tenka pagrindinis
vaidmuo administruojant sveikatos paslaugų materialius išteklius ir įrangą, atsižvelgiant į tai, kad
paprastai jis prisiima padalinių valdymą ir priežiūros veiklos, kurią vykdo visa sveikatos komanda,
koordinavimą (50).
17
Apibendrinant galima teigti, kad slaugos procesas reikalauja daug materialių darbo išteklių,
o nuo tinkamo jų koordinavimo ir valdymo priklauso slaugos paslaugos kokybė, prieinamumas ir
kiekybė. Slaugytojas atlieka svarbų vaidmenį organizuojant darbą per materialių išteklių valdymą
savo sveikatos priežiūros įstaigoje.
1.6. Su darbu susijusio streso samprata ir teoriniai aspektai
Europos Komisija (52) stresą darbe apibrėžia kaip „emocinių, pažintinių, elgesio ir
fiziologinių reakcijų į nemalonius ir kenksmingus darbo turinio, darbo organizavimo ir darbo aplinkos
aspektus visumą“. Darbe patiriamo streso sąvoka siejama su neadekvačiais darbo aplinkos
reikalavimais darbuotojui. Stresas įvardijamas kaip dinaminė sąveika tarp žmogaus ir aplinkos, ir
reiškia jų neatitikimą ar nesuderinamumą (53).
Chmiel (54) išskiria keturias su darbu susijusį stresą sukeliančių veiksnių grupes:
1) Darbo turinio – sudėtingas, pavojingas ar monotoniškas darbas, neadekvatus darbo
krūvis, per didelė atsakomybė, neaiškūs reikalavimai;
2) Darbo sąlygų – kenksmingos, nepakankamai higieniškos, neergonomiškos darbo
sąlygos, fiziškai sunkus darbas, kylantis pavojus sveikatai ar gyvybei.
3) Įdarbinimo sąlygų – mažas darbo užmokestis, netikrumas ir baimė dėl darbo, neaiški
darbo sutartis, menkos karjeros galimybės, pamaininis darbas.
4) Socialinių darbo santykių – prastas mikroklimatas, diskriminacija, familiarumas,
netinkamas vadovavimas, negalėjimas dalyvauti priimant sprendimus (54).
Siekiant analizuoti slaugytojų patiriamo streso išreikštumo lygį, svarbu įvardinti veiksnius,
keliančius stresą slaugytojų darbe.
1.6.1. Veiksniai, sukeliantys stresą slaugytojų darbe
Slaugytojų profesija reikalauja gerų profesinių įgūdžių, suderinto komandinio darbo,
nuolatinio ir nepertraukiamo rūpinimosi pacientais bei didžiulės empatijos, todėl savo darbe
slaugytojai susiduria su labai plačiu galimų stresą keliančių veiksnių spektru.
Slaugytojų darbo aplinka išsiskiria dideliu kenksmingų faktorių kiekiu. Europos darbuotojų
saugos ir sveikatos agentūra (55) įvardija biologinės, cheminės, fizikinės, ergonominės bei
psichosocialinės rizikos darbe pavojų asmens sveikatos priežiūros darbuotojams (42). Šie veiksniai
turi įtakos slaugytojų sveikatai, saugumui, bendrai savijautai bei stresui darbe.
18
Biologiniai veiksniai slaugytojo darbo aplinkoje – tai kontaktas su įvairiomis oro lašeliniu
būdu plintančiomis bakterijomis ir virusais bei sąlytis su paciento oda ir biologiniais skysčiais.
Simanis et al. (55) teigimu, medicinos darbuotojai patenka į didžiausią biologinių veiksnių rizikos
grupę dėl kasdienio kontakto su žmogaus organizmo biologiniais skysčiais. Gailienės ir Cenenkienės
(56) atlikto tyrimo duomenimis, ekspoziciją biologiniais skysčiais patyrė 62,1 proc. medicinos
darbuotojų, iš jų – 60 proc. apsitaškė krauju. Taip pat 35,1 proc. slaugytojų ruošdamos instrumentus
patyrė rankų mikrotraumas, dažniausiai susižeisdamos injekcine adata (72,4 proc.). Mikrotraumos ir
sąlytis su biologiniais skysčiais yra susiję su krauju plintančiomis infekcijomis: hepatitu B ir C, sifiliu,
tuberkulioze, žmogaus imunodeficito virusu ir kt., todėl slaugytojams padidėja rizika jomis užsikrėsti
(56). Mokslinių tyrimų duomenimis (57), visiems sveikatos priežiūros specialistams yra didelė rizika
užsikrėsti hepatitu B, hepatitu C ir ŽIV, tačiau slaugytojai patenka į didžiausios rizikos grupę (58).
Cheminiai slaugytojų darbo aplinkos rizikos veiksniai – įvairūs medikamentai, priešvėžiniai
preparatai, dezinfekcijos priemonės. Nuolatinis cheminių dezinfekavimo priemonių naudojimas
sukelia slaugytojams profesinius odos susirgimus, dažniausiai – atopinį rankų dermatitą. Dermatito
simptomai – sausa, niežtinti, trūkinėjanti oda – dažniausiai susiję su pirštinių dėvėjimu, talko
poveikiu, dažnu rankų plovimu ir dezinfektantų naudojimu (59). Skirtingų šalių mokslinių tyrimų
rezultatai panašūs: rankų dermatitas vargina 48-55 proc. stacionare dirbančių slaugytojų (60-63).
Kitas dažniausiai alergizuojantis veiksnys darbe yra latekso pirštinių naudojimas (64-65), varginantis
8-10 proc. slaugytojų (66), nors moksliniai tyrimai atskleidžia alergijos atvejus ir ne latekso
pirštinėms (67). Arif ir Delclos (68) teigimu, sveikatos priežiūros darbuotojams dėl įvairių valymo
priemonių poveikio darbe iškyla grėsmė susirgti profesine astmos liga, o alergija lateksui gali sukelti
netgi anafilaksinį šoką (69).
Kitas pavojų sveikatai keliantis cheminis faktorius slaugytojų darbe yra kontaktas su įvairiais
medikamentais, antibiotikais ir priešvėžiniais vaistais. Slaugytojai dažniausiai ruošia vaistus
injekcijoms (atidaro ampules, paruošia tirpalus, apdoroja švirkštus), taip pat slaugo ligonius,
vartojančius šiuos vaistus, perkloja lovas ir pan., todėl galimas šių vaistų poveikis ir grėsmė
slaugytojų sveikatai.
Lietuvoje sveikatos sutrikimus dėl cheminių darbo aplinkos veiksnių mini 54 proc.
slaugytojų (70).
Ergonominiai rizikos veiksniai slaugytojo darbe – netinkama kūno padėtis, ilgalaikis
stovėjimas, paciento kėlimas rankomis, sunkus fizinis krūvis. Jonikaitės ir Brasaitės (71), atlikto
tyrimo rezultatai parodė, jog dažniausias rizikos veiksnys slaugytojų darbo aplinkoje yra intensyvus
darbas ir pacientų kėlimas rankomis (71). Dėl netinkamų ergonominių faktorių, slaugytojai patiria
nugaros skausmą ar kaulų ir raumenų sistemos sutrikimus. Razbadausko ir bendraautorių (70) atlikto
tyrimo duomenimis, nugaros skausmus dėl ilgo stovimo darbo nurodo 62 proc. slaugytojų, o skausmą
19
dėl fizinio krūvio jaučia 67 proc. slaugytojų. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, vienam slaugos
darbuotojui vidutiniškai tenka kelti 30-40 kg vietoj 30 kg vyrams ir 10 kg moterims (72).
Valstybinės darbo inspekcijos (73) duomenimis, didžiausią sergamumo profesinėmis
ligomis dalį sudaro slaugytojai (65,8 proc. visų ligų atvejų 2007-2013 metais), kurių priežastimis
dažniausiai yra krovinių tvarkymas rankomis bei cheminės medžiagos (73).
Fizikiniai veiksniai slaugytojo darbe apima triukšmą, temperatūrą, elektromagnetinius
laukus bei jonizuojančiąją spinduliuotę. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (60)
teigimu, įvairių medicinos metodų, tokių kaip magnetinio rezonanso ar kompiuterinė tomografija,
taikymas naudojant naujus prietaisus, gali padidinti triukšmo ir spinduliuotės riziką (53).
Psichosocialiniams rizikos veiksniams priskiriamas didelis darbo krūvis, bendravimas su
pacientais ir jų artimaisiais, sunkios ligos ir jų išeitys, taip pat bendravimas su kolektyvu.
Darbo kodeksas asmens sveikatos priežiūros specialistams numato trumpesnę darbo savaitę
– 38 (37) valandas dėl ypatingo darbo pobūdžio, susijusio su didesne emocine ir protine įtampa.
Tačiau moksliniai tyrimai rodo, jog Lietuvoje šie specialistai dažniausiai dirba keliose darbovietėse
ir viršija darbo laiko normas pažeisdami darbo ir poilsio režimą. Pagrindinės to priežastys dažniausiai
yra specialistų trūkumas bei mažas darbo užmokestis. Dėl sveikatos priežiūros specialistų trūkumo
dažniausiai slaugytojams tenka daugiau pacientų per dieną nei nurodoma LR sveikatos apsaugos
ministro įsakyme, reglamentuojančiame slaugytojo darbo krūvį (74), o daugelis mokslinių tyrimų
įrodo, jog per didelis darbo krūvis yra dažniausiai nepasitenkinimą darbu sukeliantis veiksnys po
netinkamo atlyginimo. Neįprastos darbo valandos – budėjimai naktimis bei darbas pamainomis
sukelia stresą slaugytojams ir priskiriamas prie psichosocialinių rizikos veiksnių (75). Didelis darbo
krūvis (75-77), dideli darbo reikalavimai, keleto užduočių atlikimas vienu metu bei informacijos
gausa – psichosocialiniai stresą darbe keliantys veiksniai (78-79).
Moksliniai tyrimai rodo, jog slaugytojų darbo krūvį lemia jo specifika ir įstaigos
organizaciniai ypatumai. Qin et al. (75) tyrimo duomenimis, aukščiausią streso lygį patiria
intensyvios priežiūros skyriuose dirbantys slaugytojai (75). Kitos specializacijos slaugytojams darbo
krūvis dažnai padidėja dėl darbuotojų trūkumo (78-80).
Kiti psichosocialinei rizikai priskiriami veiksniai susiję su žmogiškuoju bendravimu.
Slaugytojai dažnai tampa kančios ir mirties apraiškų liudytojais bei stebi artimųjų skausmą.
Moksliniai tyrimai atskleidžia, jog didžiausias stresą darbe sukeliantis veiksnys yra darbas su
kenčiančiais ir mirštančiais pacientais (78). Taip pat darbe dažnai pasitaiko konfliktinių situacijų,
kurias gali sukelti neigiamos pacientų ar jų artimųjų emocijos bei neužmegztas ryšys su pacientu.
Moksliniai tyrimai atskleidžia, jog bendravimas su kolegomis yra vienas dažniausiai
teigiamai vertinamų veiksnių slaugytojų darbe. Tačiau nepakankamas vadovo vertinimas ir parama
(76-78) bei neaiškios karjeros galimybės (76) didina patiriamą stresą darbe. Lietuvoje atlikti tyrimai
20
rodo, jog net 84,4 proc. slaugytojų jaučiasi emociškai įsitempę bei nevertinami darbe (79) bei jaučia
psichologinės ir socialinės paramos trūkumą (77). Nepasitenkinimas dėl darbo trūkumų ir menka
socialinė parama iš kolegų ir vadovų bei vyresniųjų slaugytojų ženkliai didina slaugytojų patiriamą
stresą darbe (81).
Emociniams stresą darbe sukeliantiems veiksniams galima priskirti nepasitenkinimą
atlyginimu, vidinių nuostatų prieštaravimus bei įvairias smurto apraiškas.
Pasak Mayhew ir Chappell (82), slaugytojai savo darbe susiduria su fiziniu bei emociniu
smurtu 1,4 karto dažniau nei kiti sveikatos priežiūros specialistai. Moksliniai tyrimai rodo, jog
slaugytojai bent kartą patiria vieną iš penkių smurto apraiškų: fizinį ir žodinį smurtą, bauginimą,
priekabiavimą, etninį ar kultūrinį smurtą. Dažniausiai slaugytojai patiria bauginimą ir patyčias iš
pacientų ir jų giminaičių (83-84).
Nepasitenkinimas gaunamu atlygiu yra vienas dažniausiai Lietuvos ir užsienio mokslininkų
darbuose minimas veiksnys, sąlygojantis emocinį slaugytojų stresą. Tai yra ir dažniausia priežastis,
sukelianti slaugytojų nepasitenkinimą darbu (77, 85-87).
Moksliniai tyrimai rodo, jog cheminiai, biologiniai, fizikiniai bei socialiniai-psichologiniai
darbo aplinkos veiksniai blogina profesinę slaugytojų motyvaciją bei skatina nepasitenkinimą darbu,
bei didina streso darbe ir perdegimo sindromo riziką (70). Brooks ir Anderson (88) teigimu, pagerinus
darbo aplinką, didėja darbo našumas, mažėjo nuovargio ir perdegimo sindromo dažnis (88). Kiti
moksliniai tyrimai atskleidžia geresnės darbo aplinkos įtaką mažesnei darbuotojų kaitai, pravaikštų
kiekiui, didesniam pasitenkinimui darbu bei kitais gyvenimo aspektais, taip pat ir mažesniam
patiriamam stresui darbe (88-91).
Apibendrinant galima teigti, kad slaugytojai savo darbe susiduria su itin plačiu stresą
keliančių veiksnių spektru, todėl itin svarbu užtikrinti asmens saugos priemonių prieinamumą darbo
metu, sukurti tinkamą darbo aplinką ir mokyti slaugytojus streso įveikos metodų.
1.7. Savivertės samprata slaugos kontekste
Savivertė apibūdinama kaip asmens savęs paties, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitų
žmonių vertinimas. Savivertė gali būti apibrėžiama kaip asmens nuomonė apie save, kiek jis yra
vertingas, ir ši nuomonė daro įtaką pasitikėjimui ir santykiams su kitais kasdieniame gyvenime (92).
Chaves su bendraautoriais (93) savivertę įvardija kaip psichologinį asmens gerovės jausmą, kaip jis
supranta save ir savo idėjas (93). Ilhan ir bendraautorių (94) teigimu, savivertė yra svarbus
komponentas norint išlaikyti psichologinę ir fizinę sveikatą (94).
21
Savivertė yra susijusi su savigarbos ir savęs priėmimo jausmais, nuo savęs vertinimo dažnai
priklauso asmens santykiai su kitais žmonėmis, jo savikritiškumas, reiklumas sau, požiūris į savo
laimėjimus ir nesėkmes. Savivertė lemia individo socialinį elgesį bei yra tiesiogiai susijusi su
gyvenimo pasiekimais (95-96). Ling ir bendraautorių (97) teigimu, susidūrę tu tuo pačiu
džiaugsmingu ar neigiamu aplinkos dirgikliu, žmonės, turintys skirtingą savivertės lygį, parodys
visiškai skirtingas emocines reakcijas (97).
Asmenys, turintys teigiamą savivertės jausmą, yra lankstesni ir geba priimti savo stipriąsias
ir silpnąsias puses; jie yra mažiau priklausomi ir autoritariniai asmeniniuose santykiuose (96). Aukšta
savivertė gali būti susijusi su geresniais asmeniniais ir darbiniais santykiais, didesniu pasitenkinimu
darbu ir asmeniniu gyvenimu, didesne fizine ir psichologine gerove, veiksmingu streso ir konfliktinių
situacijų valdymu (96).
Asmenys, turintys neigiamą savivertės jausmą, dažniau griebiasi neigimo ir represijų
gynybos mechanizmų ir pasirenka ignoruoti savo silpnybes ar neigiamas savybes (96). Žemas savęs
vertinimas rodo neigiamos nuomonės apie save atspindį ir gali sukelti depresiją ar moralinį išsekimą
(92, 98). Mokslinėje literatūroje dažniausiai išskiriamos suaugusiųjų žemos savivertės priežastys yra
vienatvė ar izoliacija (92), prasta sveikatos būklė ar fizinė negalia (99-101), žemas pragyvenimo
lygis, socialinė ir ekonominė padėtis (101-102) bei kultūrinės priežastys, tokios kaip stigma ar
šeiminis statusas (103-104).
Savivertė yra svarbus veiksnys, prisidedantis prie profesionalo asmeninių vertybių ir
vaidinantis svarbų vaidmenį ugdant savo vertybių sistemą ir asmenybę (96).
Slaugytojų savivertė yra svarbi, nes ji yra susijusi su slaugytojo gebėjimu bendrauti, be to,
tai pagerina sėkmės galimybes (94). Slaugytojai, turintys stiprią savivertę, geriau sugeba užmegzti
efektyvius ir terapinius santykius su pacientais, taip pat yra labiau pasirengę įveikti iššūkius, su
kuriais susiduria bendraudami su pacientais (105). Šiandien slaugytojas nėra vien tik asmuo,
parengtas slaugyti sergantįjį ir vykdyti gydytojo nurodymus, bet savarankiškas specialistas, turintis
įvairiapusiškų psichologijos, socialinių, pedagoginių, vadybos ir kitų žinių bei įgūdžių, ir yra
lygiavertis partneris gydymo procese. Gerikienės (106) teigimu, slaugai yra numatomas naujas
profesionalizmas, aukšta profesinė kompetencija, įgalinanti profesinį slaugytojo savarankiškumą,
atsakomybę ir profesinę savivertę bei kokybiškas slaugos paslaugas, lemiančias visos sveikatos
priežiūros paslaugų kokybę (106). Todėl slaugytojų savivertės kaip vieno iš slaugos paslaugos
kokybės komponentų vertinimas ir ugdymas yra svarbi sveikatos priežiūros sistemos kokybės
sudedamoji dalis.
Moksliniai tyrimai rodo, kad aukšta slaugytojų savivertė yra susijusi su didesniu
pasitenkinimu darbu (10), sėkmingu dalyvavimu komandos veikloje (107), sėkminga karjera ir gerai
suvokiamu organizacijos palaikymu bei noru dirbti savo šalyje (108) ir nekeisti slaugytojo profesijos
22
(13), netgi geresne sveikatos būkle ir didesniu asmeniniu orumu (1). Taip pat slaugytojų savivertė
lemia jų profesinio gyvenimo kokybę.
Kiti moksliniai tyrimai rodo, kad slaugytojai su žemesne saviverte dažniau patiria patyčias
(109), taip pat elgiasi netinkamai ir nemandagiai darbo metu, yra mažiau emociškai subrendę (98),
jiems sunkiau prisitaikyti prie nepalankių situacijų, padidėja savižudybės rizika (110). Nustatyta, kad
slaugytojų savivertė yra svarbus veiksnys, lemiantis jų požiūrį į darbą ir teikiamų paslaugų kokybę
(111). Taip pat įrodyta, kad slaugytojams, turintiems žemą savivertę, dažniau pasireiškia perdegimo
sindromo požymiai bei moralinis išsekimas (12).
Švedijoje atlikus slaugytojų mokymus, teigiamai paveikusius jų savivertę, pagerėjo jų
bendravimo įgūdžiai, pasikeitė požiūris į darbą, atmosfera darbe bei kolektyvo tarpusavio
bendravimas (112).
Apibendrinant galima teigti, kad slaugytojų savivertė yra svarbus veiksnys, lemiantis jų
darbo kokybę, pasitenkinimą darbu bei asmeniniais santykiais.
1.7.1. Slaugytojų savivertę veikiantys veiksniai
Moksliniai tyrimai rodo, kad slaugytojų savivertė yra vidutiniška (108). Dažniausiai autorių
nurodomi veiksniai, turintys įtakos slaugytojų savivertei yra šie:
- Išsilavinimas. Užsienio mokslinėje literatūroje teigiama, kad aukštąjį išsilavinimą
turinčių slaugytojų savivertė yra didesnė (113). Aukštesnis išsilavinimas susijęs su
geresniu kritiniu mąstymu, kuris beveik 43 proc. lemia aukštesnę slaugytojų savivertę
(114).
- Amžius. Užsienio moksliniai tyrimai rodo, kad vyresnis slaugytojų amžius susijęs su
geresniu kritiniu mąstymu, turinčiu įtakos geresnei slaugytojų savivertei (1114). Losa-
Iglesias su bendraautoriais (109) nustatė, kad vidutinio amžiaus slaugytojos vertina save
žymiai mažesniais balais nei vyriausios kolegės. Tokį vertinimą mokslininkai sieja su
tuo, kad vidutinis amžius daugeliui žmonių dažnai yra asmeninių ir psichologinių
pokyčių ir prisitaikymo laikas, dėl kurio gali sumažėti savivertė ir gebėjimas tinkamai
susisieti su kitais dėl stresinių aplinkybių (109).
- Darbo krūvis. Moksliniai tyrimai rodo, kad didelis darbo krūvis mažinau slaugytojų
savivertę bei didina ketinimus išeiti iš darbo (108).
- Darbo vieta. Mathew ir kt. (115) atliktas tyrimas atskleidė, kad psichikos sveikatos
slaugytojų savivertė yra didesnė nei bendrosios praktikos slaugytojų (115).
23
- Darbo stažas. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad didesnis darbo stažas susijęs su
žemesne saviverte (116).
Apibendrinant galima teigti, kad slaugytojų savivertė yra svarbus kokybiškos slaugos
paslaugos veiksnys, kuriam įtakos gali turėti slaugytojų sociodemografinės charakteristikos.
24
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų atranka
Tyrimas atliktas 2019 m. kovo – gegužės mėnesiais VŠĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos
ligoninėje, VŠĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje, VŠĮ Druskininkų miesto ligoninėje,
Pasvalio ligoninėje ir VŠĮ Tauragės ligoninėje (2 pav.).
2 pav. Ligoninių, kuriose buvo atliktas tyrimas, žemėlapis
Tiriamąją populiaciją sudarė šiose ligoninėse dirbantys slaugytojai.
Tyrimo reprezentatyvumui reikalinga imtis apskaičiuota pagal imties dydžio nustatymo
formulę:
n =z²ν(1−ν)
(1−1
𝑁 )Δ2+
𝑧2𝜈(1−𝜈)
𝑁
,
kur n – atvejų skaičius atrankinėje grupėje;
z – standartinio normaliojo skirstinio kvantilis, kai patikimumas 0,95, z reikšmė 1,96;
N – galimas didžiausias tiriamųjų skaičius
Δ (delta) – tikimybės įvertinimo tikslumas (0,01)
ν – lygus 0,5, jei nėra kitos informacijos (117-118).
Tyrimo metu ligoninėse dirbo 723 slaugytojai. Nustatyta, kad į tyrimą reikia įtraukti
mažiausiai 251 respondentą.
25
Buvo išdalinti 542 klausimynai, sugrąžinta – 517, iš kurių 16 buvo netinkami analizei.
Atsako dažnis: 92,4 proc. Tyrimui panaudotas 501 pilnai užpildytas ir tinkamas analizei klausimynas.
Tyrimo metu klausimynai buvo išdalinti skyrių vyresniosioms slaugytojoms – slaugos
administratorėms, kuriuos jos išdalino savo skyrių slaugytojoms. Skyrių vyresniosios slaugytojos
buvo supažindintos su tyrimo tikslu, klausimynų pildymo tvarka, paaiškinta apie anketų
anonimiškumo ir konfidencialumo užtikrinimą. Siekiant užtikrinti respondentų konfidencialumą ir
privatumą užpildytus klausimynus buvo paprašyta įmesti į užklijuotą dėžę. Atlikus apklausą dėžės
surinktos iš skyrių ir perduotos tyrėjai.
Į tyrimą buvo pakviesti slaugytojai, dirbantys šiaurės, rytų, pietų ir vakarų Lietuvos
regioninėse ligoninėse ir pasiekiami tam tikru laiku tam tikroje vietoje.
2.2. Tyrimo instrumentai
Atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant anoniminės anketinės apklausos metodą.
Respondentams pateiktą sudarė trys standartizuoti klausimynai ir papildomi klausimai (1 priedas):
I. Darbo organizavimo klausimynas, sudarytas prof. A. Blaževičienės ir magistrantės D.
Zdanevičienės pagal lietuvių ir užsienio autorių literatūrą, publikuotas 2013 m. magistro
baigiamajame darbe ir adaptuotas slaugytojams (119). Klausimynas yra skirtas ištirti
respondentų nuomonę apie darbo organizavimą darbuotojų požiūriu. Darbo organizavimo
klausimyną sudaro 41 klausimas, vertinantis respondentų požiūrį į darbo organizavimą,
augimo ir tobulėjimo galimybes darbe bei vadovo ir bendradarbių vaidmenį organizuojant
darbą. Klausimams yra pateikiami keturi atsakymų variantai, kiekvienas atsakymas yra
įvertintas balais (0 – visada; 1 – dažnai; 2 – kartais; 3 – niekada). Klausimyne yra 17
teigiamų ir 24 neigiami klausimai. Analizuojant duomenis, teigiami klausimai buvo
perkoduoti taip: 3- visada; 2 – dažnai; 1 – kartais; 0 – niekada. Tada skaičiuotas suminis
darbo organizavimo balas, vertinantis bendrą darbo organizavimo lygį. Kuo didesnis
suminis balas, tuo geresnis darbo organizavimo lygis. Maksimalus galimas suminis darbo
organizavimo balų skaičius 123 (119).
Darbo organizavimo lygiui nustatyti suskaičiuota balų suma: 0 – 41 balai rodo žemą darbo
organizavimo lygį, 42-86 balai rodo vidutinį darbo organizavimo lygį, 87 – 123 balai rodo
aukštą darbo organizavimo lygį. Siekiant nustatyti problematiškiausius darbo
organizavimo aspektus, respondentų atsakymai įvertinti vidutiniu balu (119).
26
Tolesnei analizei apie slaugytojų darbo organizavimą visi atsakymai sugrupuoti taip:
teigiamų klausimų atsakymai „kartais“ ir „niekada“ apjungti ir vertinti kaip nurodantys
problemos nebuvimą. Neigiamų klausimų atsakymai „visada“ ir „dažnai“ apjungti ir
vertinti kaip nurodantys problemą (119).
II. Streso lygio vertinimo klausimynas, sudarytas prof. A. Blaževičienės ir magistrantės D.
Zdanevičienės pagal lietuvių ir užsienio autorių literatūrą, publikuotas 2013 m. magistro
baigiamajame darbe ir adaptuotas slaugytojams (119). Šis klausimynas skirtas įvertinti
darbe patiriamo streso lygį. Streso lygio vertinimo klausimyną sudaro 20 klausimų.
Klausimų atsakymams vertinti pagal Likerto skalę: 0 – nebūnu įsitempęs, 1 – kartais
įsitempęs, 2 – dažnai įsitempęs, 3 – ypatingai įsitempęs, 4 – neturiu šiuo klausimu
nuomonės. Vertinant streso išreikštumo lygį, pasirinkusieji atsakymą „neturiu šiuo
klausimu nuomonės“ priskirti prie „nebūnu įsitempęs“ grupės. Streso išreikštumo lygiui
nustatyti skaičiuotas suminis balas, kur mažiausia galima reikšmė yra 0, o didžiausia - 60:
0 – 20 balų rodo žemą streso lygį, 21-40 balų rodo vidutinį streso lygį, 41 – 60 balų rodo
aukštą streso lygį. Siekiant nustatyti daugiausiai streso keliančius darbo organizavimo
aspektus, tolesnei streso išreikštumo analizei visi atsakymai sugrupuoti taip: klausimų
atsakymai „nebūnu įsitempęs“, „kartais įsitempęs“ ir „neturiu nuomonės“ apjungti ir
vertinti kaip nurodantys problemos nebuvimą. Klausimų atsakymai „dažnai įsitempęs“ ir
„ypatingai įsitempęs“ apjungti ir vertinti, kaip nurodantys problemą (paskaičiuoti jų
dažniai ir procentiniai dažniai) (119).
III. Rosenbergo savivertės skalė (Rosenberg‘s Self-Esteem Scale) yra standartizuotas
savivertės vertinimo klausimynas, naudojamas slaugytojų savivertės lygiui įvertinti. Skalė
sukurta 1979 metais akademinės savivertės vertinimui. Autorių nurodoma, kad skalę
galima laisvai naudoti ir versti (120).
Šią skalę sudaro teiginiai, atspindintys savo vertę, svarbą ir požiūrį į save. Iš 10 teiginių
buvo pateikti 9, kadangi pilotinio tyrimo metu buvo gauta pastabų, jog du teiginiai
panašūs, todėl vienas teiginys galutiniame anketos variante buvo pašalintas. Respondentai
vertino kiek kiekvienas teiginys atitinka jo požiūrį į save, pasirinkdamas vieną iš keturių
galimų atsakymų variantų: „visada sutinku“, „dažnai sutinku“, „kartais sutinku“ ir
„niekada nesutinku“. Mažą savivertę rodo atsakymai „niekada nesutinku“ į 1, 3, 4 ir 7
teiginius ir „visada ar dažnai sutinku“ į 2, 5, 6, 8, 9 teiginius. Analizuojant duomenis,
teigiami klausimai buvo perkoduoti į neigiamus ir rezultatai skaičiuojami sumuojant visų
teiginių atsakymus. Bendra atsakymų suma gali svyruoti nuo 0 iki 27. Kuo didesnis balų
skaičius, tuo aukštesnis savęs vertinimas. Tolesnei anketos analizei atsakymai sugrupuoti:
27
atsakymai „visiškai sutinku“ apjungti su atsakymais „dažnai sutinku“, o atsakymai
„kartais sutinku“ – su „niekada nesutinku“.
IV. Papildomi klausimai. Klausimyno pabaigoje respondentams buvo pateikti papildomi
klausimai apie jų sociodemografinius požymius: amžių, lytį, gyvenamąją vietą,
išsilavinimą, bei darbo ypatumus: krūvį, pamainą ir darbo stažą. Tolesnei tyrimo duomenų
analizei visi skyriai suskirstyti į ,,chirurginio ir intensyvios terapijos“, bei ,,terapinio“
profilio grupes. Darbo krūvis suskirstytas į dvi grupes: ,, ≤1 etatas“ ir ,,>1 etatas“.
Pamainos suskirstytos į dvi grupes: ,,dieninė/naktinė“ ir ,,mišri“. Sudaryti nauji kintamieji.
Sudaryto klausimyno skalės vidiniam nuoseklumui įvertinti naudotas Cronbacho alfa
koeficientas, kuris remiasi atskirų klausimų, sudarančių klausimyną, koreliacija ir įvertina, ar visi
skalės klausimai pakankamai atspindi tiriamąjį dydį. Cronbacho alfa koeficientas didėja didinant
klausimų, sudarančių klausimyną, skaičių. Cronbacho alfa koeficiento reikšmė gerai sudarytam
klausimynui turėtų būti didesnė už 0,7 (kai kurių autorių teigimu – už 0,6) (121) Sudaryto klausimyno
poskalių Cronbacho alfa koeficientas yra didesnis už 0,8, kas rodo gerą klausimyno vidinį
nuoseklumą (2 lentelė).
2 lentelė. Klausimyno vidinis nuoseklumas
Poskalės Teiginių skaičius Crobach‘s alpha
koeficientas
Darbo organizavimas 41 0,801
Savivertė 9 0,803
Stresas 20 0,862
Pilotinio tyrimo atlikimas. 2018 m. kovo mėn. paruošus klausimyną, išsiaiškinti klausimų
suprantamumą, atliktas pilotinis tyrimas. Tyrime sutiko dalyvauti LSMU Slaugos fakulteto Slaugos
lyderystės studijų programos II kurso studentės. Visos 14 tyrimo dalyvių moterys, amžius svyravo
nuo 26 iki 59 metų. Visos respondentės turi universitetinį slaugos bakalauro išsilavinimą. Darbo
stažas nuo 3 iki 39 metų. Respondentės, atsakydamos į klausimus nurodė, jog savivertės anketos
klausimyne, kurį sudarė 10 teiginių, du teiginiai: „Kartais aš jaučiuosi nieko vertas“ ir „Aš galvoju,
kad niekam netinku“ labai panašūs. Galutiniame anketos variante nuspręsta atsisakyti teiginio „Aš
galvoju, kad niekam netinku“ ir palikti tik 9 teiginius. Visi likusieji klausimai buvo aiškūs,
nedviprasmiški ir daugiau pakeitimų nebuvo atlikta.
28
2.3. Respondentų sociodemografinės charakteristikos
Daugiau kaip trečdalis (36,3 proc.) respondentų dirba VŠĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos
ligoninėje. Didžioji dalis respondentų gyvena mieste (75,8 proc., n=380), yra įgiję aukštąjį
išsilavinimą (73,9 proc., n=370) ir gyvena poroje (70,7 proc., n=354). Dauguma apklaustų slaugytojų
dirba terapijos kitų profilių padaliniuose (61,3 proc., n=307), mažesniu ar 1 etato krūviu (76,4 proc.,
n=383) mišriu grafiku (74,1 proc., n=371) (3 lentelė).
3 lentelė. Tyrimo dalyvių sociodemografinės charakteristikos (n=501)
Požymiai n proc.
Miestai
Alytus 182 36,3
Anykščiai 65 13,0
Druskininkai 58 11,6
Pasvalys 76 15,2
Tauragė 120 24,0
Lytis
Vyrai 5 1,0
Moterys 496 99,0
Amžius
≤50 metų 229 45,7
>50 metų 272 54,3
Gyvenamoji vieta
Miestas 380 75,8
Kaimas 121 24,2
Šeiminė padėtis
Susituokę / gyvenantys partnerystėje 354 70,7
Vieniši 147 29,3
Išsilavinimas
Profesinis / aukštesnysis 131 26,1
Aukštasis 370 73,9
Padalinys
Chirurgijos ir intensyviosios terapijos profilis 194 38,7
Terapijos ir kiti profiliai 307 61,3
Darbo stažas
≤25 metai 134 26,7
26-35 metai 242 48,3
>35 metai 125 25,0
Darbo krūvis
≤1 etatas 383 76,4
>1 etatas 118 23,6
Pamainos
Dieninė / naktinė 130 25,9
Mišrus grafikas 371 74,1
29
2.4. Tyrimo etika
Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro komisijos
leidimas Nr. BEC-SL(M)-200 (2 priedas).
Gauti raštiški visų tiriamųjų informuoti sutikimai, kurie surinkti atskirai nuo anketinių
klausimynų. Tiriamieji bet kuriuo tyrimo metu laisva valia galėjo atsisakyti dalyvauti tyrime. Tyrimo
rezultatai apibendrinami ir panaudojami tik moksliniais tikslais. Tyrimas buvo atliktas pagal
mokslinių tyrimų etikos principus ir Helsinkio deklaraciją.
2.5. Statistinės analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą
„IBM SPSS Statistics 22.0“ ir MS Excel 2016 kompiuterinę programą. Nagrinėjamų nominalinių
požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika –
absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Nominalinių požymių ryšiams vertinti sudarytos
susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti naudotas Chi-kvadrat (χ2) testas,
proporcijų lygybė vertinta z-testu su Bonferroni korekcija.
Aprašant kiekybinius požymius, pateikiamas vidurkis (�̅�) ir standartinis nuokrypis (SN).
Tiriant kiekybinius požymius lyginamose grupėse, kadangi požymių reikšmės nebuvo
pasiskirsčiusios normaliai (pagal Kolmogorovo-Smirnovo testą), pateiktas lyginamų grupių vidutinis
rangas, skaičiuota mediana bei minimali ir maksimali reikšmė. Dviejų nepriklausomų imčių
skirstiniams palyginti naudotas Mann-Whitney U testas. Daugiau kaip dviejų imčių skirstiniai lyginti
Kruskal-Wallis testu.
Ryšio tarp kiekybinių požymių stiprumas analizuotas apskaičiuojant Spearman koreliacijos
koeficientą (r). Jei 0<|r|≤0,3, dydžiai silpnai susiję, jei 0,3<|r|≤0,8 – vidutiniškai, jei 0,8<|r|≤1 –
stipriai. Ryšys tarp požymių yra tiesioginis (teigiamas) (t. y. didėjant vieno požymio reikšmėms,
didėja ir kito požymio reikšmės), kai koreliacijos koeficientas yra teigiamas, o priešingas (neigiamas)
– kai koreliacijos koeficientas yra neigiamas (vieno požymio reikšmėms didėjant, kito – mažėja).
Kai statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05, tiriamo požymio skirtumas lyginamose
grupėse arba tiriamas ryšys tarp požymių laikytas statistiškai reikšmingu.
30
3. REZULTATAI
3.1. Darbo organizavimo veiksniai sveikatos priežiūros įstaigose
Nustatyta, kad šiaurės, rytų, pietų ir vakarų Lietuvos regioninėse ligoninėse vidutinis
bendras darbo organizavimo įvertis buvo 63,2±13,42 balai, (kai minimali galima reikšmė yra 0, o
maksimali – 123). Mažiausias respondentų bendras darbo organizavimo lygio įvertis buvo 27 balai,
o didžiausias – 95 balai. Darbo organizavimo lygiui nustatyti suskaičiuota balų suma: 0-41 balai rodo
žemą darbo organizavimo lygį, 42-86 balai rodo vidutinį darbo organizavimo lygį, 87-123 balai rodo
aukštą darbo organizavimo lygį. Didžiosios dalies (86,8 proc.) tyrimo dalyvių bendras įvertis rodo
vidutinį darbo organizavimo lygį darbovietėje, 6,4 proc. – žemą, o 6,8 proc. apklaustų darbovietėje
darbo organizavimo lygį vertino kaip aukštą (3 pav.).
3 pav. Slaugytojų darbo organizavimo lygio pasiskirstymas (n=501)
Siekiant įvertinti slaugytojų darbo organizavimo veiksnius jų pačių požiūriu, respondentų
buvo prašoma pažymėti teiginius pasirenkant vieną iš keturių atsakymų: 0 – visada; 1 – dažnai; 2 –
kartais; 3 – niekada. Klausimyne yra 17 teigiamų ir 24 neigiami klausimai. Analizuojant duomenis,
teigiami klausimai buvo perkoduoti taip: (3 – visada; 2 – dažnai; 1 – kartais; 0 – niekada). Skaičiuotas
kiekvieno teiginio vidurinis balas ir standartinis nuokrypis. Gauti rezultatai rodo, kad aukščiausi balai
skirti teiginiams, nurodantiems gerą darbo organizavimą, savo darbo žinojimą ir darbo įgūdžių
realizavimą. Respondentai geriausiai vertino šiuos darbo organizavimo aspektus: savo srities
atsakomybių žinojimą (2,11±1,2 balai), galimybę kreiptis pagalbos į kolegas (2,08±1,2), galimybę
dirbant išnaudoti visus savo darbo įgūdžius ir gebėjimus (2,01±1,0) ir galimybę prireikus gauti
laisvadienių (2,01±1,1).Aukštas neigiamų teiginių „Ar jums trukdo kitų įmonių darbo trūkumai?“
(2,09±1,0) ir „Ar buvo nemalonių incidentų su vadovu?“ (2,06±1,1) rodo, kad apklausoje
6,4
86,8
6,8
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Žemas Vidutinis Aukštas
Pro
cen
tai
Darbo organizavimo lygis
31
dalyvavusios slaugytojos retai susiduria su šiomis darbo organizavimo problemomis (kuo didesnis
balas, tuo geresnis darbo organizavimo lygis konkretaus teiginio atveju). Žemiausiais balais
respondentai vertino tokius darbo organizavimo aspektus kaip tikslumas ir protinė įtampa darbe,
nešvankaus pobūdžio juokeliai, negalėjimas aptarti darbinių problemų su kolegomis bei gaunamas
atlygis už darbą (4 lentelė).
4 lentelė. Teiginių apie darbo organizavimą įverčiai (mažiausia reikšmė – 0, didžiausia – 3)
Teiginiai Vidurkis
(𝐗 )
Stand. nuokrypis
(SN)
Ar tiksliai žinote, už ką este atsakingas ir kokios yra atsakomybės sritys? 2,11 1,2
Ar jums trukdo kitų įmonių darbo trūkumai? 2,09 1,0
Jei reikia, ar galite į kolegas kreiptis pagalbos? 2,08 1,2
Ar kada nors buvo nemalonių incidentų tarp jūsų ir jūsų vadovo? 2,06 1,1
Ar dirbant išnaudojate visus savo įgūdžius ir gebėjimus? 2,01 1,0
Ar galite gauti laisvadienių, kai jums to reikia? 2,01 1,1
Ar galite pasikliauti savo kolegomis, kai susiduriate su sunkumais darbe? 1,90 1,1
Ar žinote, ko kiti žmonės tikisi iš jūsų darbo? 1,84 1,0
Ar gebate lengvai atlikti savo darbą? 1,83 1,0
Ar jūsų darbą apsunkina, tai kad trūksta kitų specialistų? 1,81 0,8
Ar pasitaiko konfliktų su kolegomis? 1,79 0,8
Ar patyrėte nemalonumų bendraujant su kolegomis? 1,79 0,8
Ar gaunate prieštaringus nurodymus? 1,79 0,9
Ar manote, kad nuolatiniai darbuotojai yra tinkamos kvalifikacijos? 1,76 1,1
Ar galite su vadovu aptarti darbines problemas? 1,76 1,2
Ar jūsų darbo laikas ir atostogos yra gerai organizuojamos? 1,74 1,2
Ar tenka dirbti tai, kas jums nepatinka darbe? 1,71 0,7
Ar galite tikėtis vadovo pagalbos, kai iškyla sunkumų darbe 1,67 1,1
Ar jūsų darbas reikalauja kūrybiškumo? 1,65 0,8
Ar jūsų darbas suteikia jums galimybių asmeniniam augimui ir tobulėjimui? 1,60 1,0
Ar darbe patenkate į emociškai sudėtingas situacijas? 1,56 0,6
Ar galite savarankiškai nuspręsti savo darbo veiksmų seką? 1.55 0,9
Ar dirbate „spaudžiami laiko“? 1,53 0,7
Ar norėtumėte ramesnės veiklos? 1.50 0,9
Ar patys sprendžiate darbe iškilusias problemas? 1,50 0,8
Ar jūsų darbas reikalauja asmeninio indėlio? 1,48 0,9
Ar kiti įmonės darbuotojai kišasi į jūsų darbą? 1,46 0,9
Ar dirbant reikia mokėti įtikinėti ir įkalbinėti įmones? 1,45 0,7
Ar galite dalyvauti priimant sprendimus, darančius poveikį jūsų darbui? 1,45 0,9
Ar darbo krūvis būna per didelis? 1,41 0,7
Ar dirbate ypač sunkiai, kad tinkamai atliktumėte savo darbą? 1,41 0,8
Ar dirbant jaučiate emocinį nuovargį? 1,40 0,7
Ar tenka bendrauti su sudėtingais pacientais? 1,37 0,7
Ar rūpinatės daugeliu dalykų tuo pačiu metu? 1,35 0,9
Ar esate patenkintas (a) savo darbo užmokesčiu? 0,94 1,1
Ar galite aptarti darbines problemas su savo kolegomis? 0,92 0,8
Ar dirbant reikia nuolatos mąstyti? 0,88 1,2
Ar turite daug ką atsiminti savo darbe? 0,86 1,2
Ar darbe susiduriate su seksualinio pobūdžio juokeliais? 0,82 1,2
Ar darbas reikalauja susikaupimo? 0,80 1,0
Ar privalote itin tiksliai atlikti savo darbą? 0,78 1,2
Suminis darbo organizavimo balas 63,42 13,4
32
Gauti rezultatai atskleidė dažniausius darbo organizavimo trūkumus. Analizuojant teigiamų
klausimų atsakymai „kartais“ ir „niekada“ apjungti ir vertinti kaip nurodantys problemos nebuvimą.
Neigiamų klausimų atsakymai „visada“ ir „dažnai“ apjungti ir vertinti kaip nurodantys problemą.
Rezultatai rodo, kad didžioji dalis apklaustų slaugytojų negali aptarti darbinių problemų su savo
kolegomis (82,6 proc., n=414), taip pat privalo itin tiksliai atlikti savo darbą (75,0 proc., n=376), būti
susikaupę (74,3 proc., n=372) ir dirbant nuolatos mąstyti (73,7 proc., n=369). Net 73,9 proc. (n=370)
respondentų teigė darbe susiduriantys su seksualinio pobūdžio juokeliais. Didžioji dalis respondentų
įvardijo esantys nepatenkinti savo darbo užmokesčiu (71,9 proc. n=360) (5 lentelė).
Didžiajai daliai apklaustų slaugytojų nekilo nemalonumų bendraujant su vadovu (75,4 proc.,
n=378) ir kolegomis (72,3 proc., n=362), konfliktų su bendradarbiais (72,1 proc., n=361), jų darbo
neapsunkina specialistų trūkumas (71,3 proc., n=357). Respondentams dažniausiai netrukdo kitų
žmonių darbo trūkumui (74,3 proc., n=372), jie jaučiasi darbe išnaudojantys visus savo įgūdžius ir
gebėjimus (72,3 proc., n=362) ir tiksliai žino, už ką yra atsakingi (71,1 proc., n=356) (5 lentelė).
5 lentelė. Darbo organizavimo problemų dažnis, n (proc.) (N=501)
Teiginiai Yra
problema
Nėra problemos
Ar galite aptarti darbines problemas su savo kolegomis? 414 (82,6) 87 (17,4)
Ar privalote itin tiksliai atlikti savo darbą? 376 (75,0) 125 (25,0)
Ar turite daug ką atsiminti savo darbe? 375 (74,9) 126 (25,1)
Ar darbas reikalauja susikaupimo? 372 (74,3) 129 (25,7)
Ar darbe susiduriate su seksualinio pobūdžio juokeliais? 370 (73,9) 131 (26,1)
Ar dirbant reikia nuolatos mąstyti? 369 (73,7) 132 (26,3)
Ar esate patenkintas (a) savo darbo užmokesčiu? 360 (71,9) 141 (28,1)
Ar tenka bendrauti su sudėtingais pacientais? 290 (57,9) 211 (42,1)
Ar galite dalyvauti priimant sprendimus, darančius poveikį jūsų darbui? 287 (57,3) 214 (42,7)
Ar rūpinatės daugeliu dalykų tuo pačiu metu? 282 (56,3) 219 (43,7)
Ar patys sprendžiate darbe iškilusias problemas? 270 (53,9) 231 (46,1)
Ar dirbant jaučiate emocinį nuovargį? 269 (53,7) 232 (46,3)
Ar darbo krūvis būna per didelis? 266 (53,1) 235 (46,9)
Ar dirbate ypač sunkiai, kad tinkamai atliktumėte savo darbą? 255 (50,9) 246 (49,1)
Ar dirbant reikia mokėti įtikinėti ir įkalbinėti žmones? 253 (50,5) 248 (49,5)
Ar galite savarankiškai nuspręsti savo darbo veiksmų seką? 253 (50,5) 248 (49,5)
Ar jūsų darbas suteikia jums galimybių asmeniniam augimui ir
tobulėjimui?
247 (49,3) 254 (50,7)
Ar jūsų darbas reikalauja asmeninio indėlio? 245 (48,9) 256 (51,1)
Ar kiti žmonės kišasi į jūsų darbą? 240 (47,9) 261 (52,1)
Ar dirbate „spaudžiami laiko“? 237 (47,3) 264 (52,7)
Ar galite tikėtis vadovo pagalbos, kai iškyla sunkumų darbe 236 (47,1) 265 (52,9)
Ar galite su vadovu aptarti darbines problemas? 218 (43,5) 283 (56,5)
Ar jūsų darbo laikas ir atostogos yra gerai organizuojamos? 218 (43,5) 283 (56,5)
Ar norėtumėte ramesnės veiklos? 214 (42,7) 287 (57,3)
Ar darbe patenkate į emociškai sudėtingas situacijas? 210 (41,9) 291 (58,1)
Ar manote, kad nuolatiniai darbuotojai yra tinkamos kvalifikacijos? 202 (40,3) 299 (59,7)
Ar jūsų darbas reikalauja kūrybiškumo? 189 (37,7) 312 (62,3)
Ar žinote, ko kiti žmonės tikisi iš jūsų darbo? 178 (35,5) 323 (64,5)
5 lentelės tęsinys kitame puslapyje
33
5 lentelės tęsinys
Teiginiai Yra
problema Nėra problemos
Ar galite pasikliauti savo kolegomis, kai susiduriate su sunkumais
darbe?
175 (34,9) 326 (65,1)
Ar gebate lengvai atlikti savo darbą? 172 (34,3) 329 (65,7)
Ar tenka dirbti tai, kas jums nepatinka darbe? 163 (32,5) 338 (67,5)
Ar galite gauti laisvadienį, kai jums to reikia? 158 (31,5) 343 (68,5)
Jei reikia, ar galite į kolegas kreiptis pagalbos? 151 (30,1) 350 (69,9)
Ar gaunate prieštaringus nurodymus? 149 (29,7) 352 (70,3)
Ar tiksliai žinote, už ką este atsakingas ir kokios yra atsakomybės sritys? 145 (28,9) 356 (71,1)
Ar jūsų darbą apsunkina, tai kad trūksta kitų specialistų? 144 (28,7) 357 (71,3)
Ar pasitaiko konfliktų su kolegomis? 140 (27,9) 361 (72,1)
Ar dirbant išnaudojate visus savo įgūdžius ir gebėjimus? 139 (27,7) 362 (72,3)
Ar patyrėte nemalonumų bendraujant su kolegomis? 139 (27,7) 362 (72,3)
Ar jums trukdo kitų žmonių darbo trūkumai? 129 (25,7) 372 (74,3)
Ar kada nors buvo nemalonių incidentų tarp jūsų ir jūsų vadovo? 123 (24,6) 378 (75,4)
Analizuojant darbo organizavimo lygį priklausomai nuo miesto nustatytas statistiškai
reikšmingas ryšys (p=0,001). Tauragėje dirbančių slaugytojų darbo organizavimas įvertintas kaip
žemo lygio reikšmingai dažniau negu kituose miestuose (Alytaus, Anykščių, Druskininkų ir Pasvalio)
dirbančių slaugytojų (p<0,05). Šiame mieste dirbantys slaugytojai reikšmingai rečiau nei Alytuje ir
Druskininkuose dirbantys respondentai darbo organizavimą savo ligoninėje vertino vidutiniu lygiu
(p<0,05). Taip pat Tauragės slaugytojai darbo organizavimą ligoninėje reikšmingai rečiau vertino
aukštais balais palyginus su Alytuje, Anykščiuose ir Pasvalyje dirbančiais kolegomis (p<0,05) (4
pav.).
χ²=108,3, p=0,001; *-p<0,05, palyginus su Alytaus, Anykščių, Druskininkų ir Pasvalio
ligoninėmis; **-p<0,05, palyginus su Alytaus ir Druskininkų ligoninėmis; ***-p<0,05, palyginus su
Alytaus, Anykščių ir Pasvalio ligoninėmis (z testas su Bonferroni korekcija)
4 pav. Slaugytojų darbo organizavimo lygio pasiskirstymas priklausomai nuo miestų (n=501)
0
90,7
9,3
0
89,2
10,8
0
96,6
3,41,3
89,5
9,2
25,8
73,3
0,8
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Žemas Vidutinis Auštas
Pro
cen
tai
Darbo organizavimo lygis
Alytus Anykščiai Druskininkai Pasvalys Tauragė
*
34
Kruskal-Wallis testu nustatyta, kad aukščiausias darbo organizavimo lygis yra Pasvalio
miesto ligoninėje (vidutinis rangas 319,95), žemiausias – Tauragės ligoninėje (vidutinis rangas
90,15). Tauragės ligoninėje darbo organizavimo lygis yra statistiškai reikšmingai žemesnis nei
Pasvalio, Alytaus, Anykščių ir Druskininkų miestų ligoninėse (p<0,001) (6 ir 7 lentelės).
6 lentelė. Darbo organizavimo suminio balo įverčiai pagal miestus
Miestai Vidutinis rangas Mažiausia reikšmė Mediana Didžiausia reikšmė
Pasvalys 319,95 39 71 88
Alytus 309,13 41 69 95
Anykščiai 284,19 46 67 87
Druskininkai 273,81 50 66,5 84
Tauragė 90,15 27 48 85
7 lentelė. Darbo organizavimo suminio balo palyginimas pagal miestus
Miestai Z statistika* p
Tauragė Druskininkai 7,9 <0,001
Tauragė Anykščiai 8,7 <0,001
Tauragė Alytus 12,9 <0,001
Tauragė Pasvalys 10,8 <0,001
Druskininkai Anykščiai 0,4 1,0
Druskininkai Alytus 1,6 1,0
Druskininkai Pasvalys -1,8 0,674
Anykščiai Alytus 1,2 1,0
Anykščiai Pasvalys -1,5 1,0
Alytus Pasvalys -0,5 1,0
*- Kruskal-Wallis testo poriniai palyginimai
Alytuje, Anykščiuose, Druskininkuose ir Pasvalyje dirbantys slaugytojai aukščiausiais
balais vertino bendravimą su vadovu, pažymėdami, kad „niekada/retai“ kyla nemalonūs incidentai su
vadovu (>2,33 balų) bei kad jiems trukdo kitų žmonių darbo trūkumai (>2,38 balų). Prasčiausiai
šiuose miestuose dirbantys slaugytojai vertino atliekamo darbo tikslumą (<0,18 balų), būtiną
susikaupimą darbe (<0,28 balų) ir nemalonius juokelius darbe (8 lentelė).
35
8 lentelė. Skirtinguose miestuose dirbančių slaugytojų darbo organizavimo teiginių įverčiai (�̅� – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis)
Teiginiai
Alytus
(n=182)
Anykščiai
(n=65)
Druskininkai
(n=58)
Pasvalys
(n=76)
Tauragė
(n=120)
�̅� SN �̅� SN �̅� SN �̅� SN �̅� SN
Ar darbo krūvis būna per didelis? 1,45 0,7 1,43 0,7 1,21 0,6 1,50 0,6 1,37 0,7 Ar dirbate ypač sunkiai, kad tinkamai atliktumėte savo darbą? 1,38 0,8 1,43 0,7 1,26 0,8 1,55 0,8 1,43 0,7 Ar dirbate „spaudžiami laiko“? 1,59 0,7 1,49 0,8 1,40 0,7 1,74 0,7 1,41 0,7 Ar gebate lengvai atlikti savo darbą? 0,77 0,7 0,80 0,8 0,72 0,8 0,88 0,7 2,35 0,7 Ar norėtumėte ramesnės veiklos? 1,64 0,8 1,32 1,0 1,59 0,8 1,59 0,9 1,28 0,8 Ar darbas reikalauja susikaupimo? 0,15 0,5 0,22 0,5 0,09 0,3 0,28 0,6 2,78 0,5 Ar privalote itin tiksliai atlikti savo darbą? 0,18 0,5 0,06 0,2 0,05 0,2 0,09 0,3 2,86 0,5 Ar rūpinatės daugeliu dalykų tuo pačiu metu? 1,22 0,9 1,11 0,8 1,05 0,7 1,16 0,9 1,96 0,8 Ar dirbant reikia nuolatos mąstyti? 0,34 0,7 0,26 0,5 0,26 0,5 0,33 0,6 2,68 0,6 Ar turite daug ką atsiminti savo darbe? 0,33 0,6 0,25 0,5 0,34 0,6 0,41 0,6 2,55 0,7 Ar dirbant jaučiate emocinį nuovargį? 1,35 0,7 1,29 0,7 1,28 0,6 1,58 0,8 1,47 0,6 Ar tenka bendrauti su sudėtingais pacientais? 1,24 0,7 1,25 0,7 1,17 0,5 1,36 0,7 1,73 0,7 Ar dirbant reikia mokėti įtikinėti ir įkalbinėti žmones? 1,42 0,7 1,28 0,9 1,22 0,6 1,53 0,6 1,67 0,8 Ar darbe patenkate į emociškai sudėtingas situacijas? 1,57 0,6 1,55 0,6 1,53 0,5 1,64 0,6 1,49 0,6 Ar jūsų darbas reikalauja kūrybiškumo? 1,70 0,8 1,72 0,7 1,55 0,8 2,05 0,7 1,34 0,7 Ar jūsų darbas reikalauja asmeninio indėlio? 1,42 0,9 1,35 1,0 1,31 0,8 1,88 1,0 1,44 0,9 Ar dirbant išnaudojate visus savo įgūdžius ir gebėjimus? 0,54 0,7 0,45 0,6 0,62 0,6 0,54 0,6 2,45 0,7 Ar jūsų darbas suteikia jums galimybių asmeniniam augimui ir
tobulėjimui? 1,14 0,9 1,28 0,9 1,17 0,8 1,16 0,9 2,13 0,8 Ar galite savarankiškai nuspręsti savo darbo veiksmų seką? 1,37 0,9 1,23 0,8 1,38 0,8 1,39 0,8 1,77 0,8 Ar patys sprendžiate darbe iškilusias problemas? 1,38 0,7 1,38 0,8 1,36 0,7 1,46 0,7 1,81 0,8 Ar galite pasikliauti savo kolegomis, kai susiduriate su sunkumais
darbe? 0,60 0,8 0,77 0,8 0,55 0,7 0,68 0,9 2,56 0,7 Jei reikia, ar galite į kolegas kreiptis pagalbos? 0,41 0,7 0,26 0,5 0,29 0,6 0,42 0,8 2,67 0,7 Ar pasitaiko konfliktų su kolegomis? 2,09 0,5 2,09 0,6 2,19 0,5 2,13 0,6 0,75 0,5 Ar patyrėte nemalonumų bendraujant su kolegomis? 2,15 0,6 2,08 0,7 2,09 0,6 2,07 0,7 0,75 0,6 Ar galite tikėtis vadovo pagalbos, kai iškyla sunkumų darbe 0,97 1,0 1,11 1,0 1,21 0,9 1,00 1,0 2,24 0,9 Ar kada nors buvo nemalonių incidentų tarp jūsų ir jūsų vadovo? 2,57 0,6 2,6 0,6 2,33 0,7 2,68 0,6 0,47 0,7
8 lentelės tęsinys kitame puslapyje
36
8 lentelės tęsinys
Teiginiai
Alytus
(n=182)
Anykščiai
(n=65)
Druskininkai
(n=58)
Pasvalys
(n=76)
Tauragė
(n=120)
�̅� SN �̅� SN �̅� SN �̅� SN �̅� SN
Ar tenka dirbti tai, kas jums nepatinka darbe? 1,99 0,6 1,77 0,7 1,98 0,5 1,96 0,5 0,98 0,6 Ar gaunate prieštaringus nurodymus? 2,17 0,6 2,2 0,6 2,03 0,6 2,13 0,6 0,66 0,5 Ar žinote, ko kiti žmonės tikisi iš jūsų darbo? 0,81 0,8 0,71 0,8 0,95 0,8 0,78 0,8 2,28 0,8 Ar tiksliai žinote, už ką este atsakingas ir kokios yra atsakomybės
sritys? 0,28 0,6 0,4 0,7 0,33 0,6 0,20 0,5 2,81 0,4 Ar galite su vadovu aptarti darbines problemas? 0,79 1,0 0,85 1,0 1,17 1,0 0,89 1,0 2,38 0,9 Ar galite dalyvauti priimant sprendimus, darančius poveikį jūsų
darbui? 1,49 0,9 1,46 1,0 1,52 0,7 1,41 1,0 1,78 1,0 Ar esate patenkintas (a) savo darbo užmokesčiu? 2,55 0,8 2,4 0,9 2,43 0,8 2,28 0,8 0,81 0,8 Ar darbe susiduriate su seksualinio pobūdžio juokeliais? 1,41 1,1 0,32 0,6 1,10 1,0 0,30 0,6 0,40 0,6 Ar jums trukdo kitų žmonių darbo trūkumai? 2,50 0,7 2,38 0,9 2,43 0.7 2,47 0,7 0,91 0,8 Ar jūsų darbą apsunkina, tai kad trūksta kitų specialistų? 2,04 0,7 1,95 0,7 1,81 0,7 2,00 0,6 1,27 0,8 Ar kiti žmonės kišasi į jūsų darbą? 1,72 0,8 1,52 0,9 1,60 0,8 1,53 0,8 0,90 0,7 Ar galite aptarti darbines problemas su savo kolegomis? 1,92 0,8 2,03 0,8 1,78 0,5 2,04 0,7 2,53 0,8 Ar galite gauti laisvadienų, kai jums to reikia? 0,59 0,8 0,49 0,7 0,59 0,8 0,51 0,8 2,37 0,8 Ar jūsų darbo laikas ir atostogos yra gerai organizuojamos? 1,05 1,0 0,62 0,9 0,81 1,0 0,76 0,9 2,45 0,8 Ar manote, kad nuolatiniai darbuotojai yra tinkamos kvalifikacijos? 0,88 1,0 0,75 0,9 0,86 0,9 0,83 0,9 2,49 0,8
Tauragėje dirbantys slaugytojai geriausiai savo darbe vertino darbo pobūdį: atliekamo darbo tikslumą (2,86±0,6), savo atsakomybių srities
žinojimą (2,81±0,4) bei susikaupimą ir mąstymą darbe (2,78±0,5 ir 2,68±0,6 atitinkamai). Šiame mieste dirbantys respondentai prasčiausiai vertino
nemalonius juokelius darbe (0,4±0,6), kilusius incidentus su vadovu (0,47±0,8), gaunamus prieštaringus nurodymus (0,66±0,5) bei konfliktus ir
nemalonumus su kolegomis (0,75±0,5) (8 lentelė).
37
Gauti rezultatai rodo, kad Chirurgijos ir intensyviosios terapijos bei Terapijos ir kituose
skyriuose dirbantys slaugytojai darbo organizavimo veiksnius vertino panašiai. Dauguma šiuose
skyriuose dirbančių slaugytojų teigė, kad retai kada gali aptarti darbines problemas su savo kolegomis
(89,2 proc. ir 80,0 proc. atitinkamai) darbas reikalauja susikaupimo (74,2 proc. ir 75,3 proc.
atitinkamai), privaloma itin tiksliai atlikti savo darbą (75,8 proc. ir 75,9 proc. atitinkamai), dirbant
reikia nuolatos mąstyti (73,7 proc. ir 75,3 proc. atitinkamai) bei reikia daug ką atsiminti savo darbe
(74,2 proc. ir 76,3 proc. atitinkamai). Nustatyta, kad Chirurgijos ir intensyviosios terapijos skyriuose
dirbantys slaugytojai reikšmingai dažniau negali aptarti darbinių problemų su kolegomis nei
Terapijos ir kituose skyriuose dirbantys respondentai (p<0,05) (9 lentelė).
9 lentelė. Slaugytojų darbo organizavimo vertinimas priklausomai nuo darbo vietos (n (proc.))
Teiginiai
Profilis
χ²
p Chirurgijos ir
intensyviosios
terapijos
(n=194)
Terapijos
ir
kt. (n=295)
Ar darbo krūvis būna per didelis? 101 (52,1) 164 (55,6) 0,59 0,443
Ar dirbate ypač sunkiai, kad tinkamai atliktumėte
savo darbą?
98 (50,5) 153 (51,9) 0,09 0,770
Ar dirbate „spaudžiami laiko“? 90 (46,4) 145 (49,2) 0,36 0,550
Ar gebate lengvai atlikti savo darbą? 61 (31,4) 105 (35,6) 0,90 0,343
Ar norėtumėte ramesnės veiklos? 80 (41,2) 130 (44,1) 0,38 0,536
Ar darbas reikalauja susikaupimo? 144 (74,2) 222 (75,3) 0,07 0,798
Ar privalote itin tiksliai atlikti savo darbą? 147 (75,8) 224 (75,9) 0,01 0,968
Ar rūpinatės daugeliu dalykų tuo pačiu metu? 112 (57,7) 168 (56,9) 0,03 0,864
Ar dirbant reikia nuolatos mąstyti? 143 (73,7) 222 (75,3) 0,15 0,701
Ar turite daug ką atsiminti savo darbe? 144 (74,2) 225 (76,3) 0,26 0,607
Ar dirbant jaučiate emocinį nuovargį? 102 (52,6) 165 (55,9) 0,53 0,466
Ar tenka bendrauti su sudėtingais pacientais? 115 (59,3) 175 (59,3) 0,01 0,992
Ar dirbant reikia mokėti įtikinėti ir įkalbinėti
žmones?
91 (46,9) 160 (54,20 2,52 0,113
Ar darbe patenkate į emociškai sudėtingas
situacijas?
78 (40,2) 128 (43,4) 0,49 0,485
Ar jūsų darbas reikalauja kūrybiškumo? 71 (36,6) 108 (36,6) 0,01 0,998
Ar jūsų darbas reikalauja asmeninio indėlio? 100 (51,5) 139 (47,1) 0,92 0,338
Ar dirbant išnaudojate visus savo įgūdžius ir
gebėjimus?
54 (27,8) 77 (26,1) 0,18 0,672
Ar jūsų darbas suteikia jums galimybių
asmeniniam augimui ir tobulėjimui?
96 (49,50 144 (48,8) 0,02 0,885
Ar galite savarankiškai nuspręsti savo darbo
veiksmų seką?
104 (53,6) 145 (49,2) 0,93 0,335
Ar patys sprendžiate darbe iškilusias problemas? 110 (56,7) 154 (52,2) 0,95 0,329
Ar galite pasikliauti savo kolegomis, kai
susiduriate su sunkumais darbe?
68 (35,1) 101 (34,20 0,03 0,853
9 lentelės tęsinys kitame puslapyje
38
9 lentelės tęsinys
Teiginiai
Profilis
χ²
p Chirurgijos ir
intensyviosios
terapijos
(n=194)
Terapijos
ir
kt. (n=295)
Jei reikia, ar galite į kolegas kreiptis pagalbos? 57 (29,4) 88 (29,8) 0,01 0,915
Ar pasitaiko konfliktų su kolegomis? 54 (27,8) 81 (27,5) 0,01 0,927
Ar patyrėte nemalonumų bendraujant su
kolegomis?
56 (28,9) 77 (26,1) 0,45 0,502
Ar galite tikėtis vadovo pagalbos, kai iškyla
sunkumų darbe?
90 (46,4) 140 (47,5) 0,05 0,817
Ar kada nors buvo nemalonių incidentų tarp jūsų
ir jūsų vadovo?
50 (25,8) 68 (23,1) 0,47 0,491
Ar tenka dirbti tai, kas jums nepatinka darbe? 63 (32,5) 95 (32,2) 0,01 0,950
Ar gaunate prieštaringus nurodymus? 58 (29,9) 85 (28,8) 0,07 0,797
Ar žinote, ko kiti žmonės tikisi iš jūsų darbo? 72 (37,1) 101 (34,2) 0,42 0,515
Ar tiksliai žinote, už ką este atsakingas ir kokios
yra atsakomybės sritys?
53 (27,3) 86 (29,2) 0,19 0,660
Ar galite su vadovu aptarti darbines problemas? 78 (40,2) 135 (45,8) 1,47 0,225
Ar galite dalyvauti priimant sprendimus, darančius
poveikį jūsų darbui?
102 (52,6) 178 (60,3) 2,88 0,090
Ar esate patenkintas (a) savo darbo užmokesčiu? 139 (71,6) 212 (71,9) 0,01 0,959
Ar darbe susiduriate su seksualinio pobūdžio
juokeliais?
152 (78,4) 213 (72,2) 2,34 0,126
Ar jums trukdo kitų žmonių darbo trūkumai? 53 (27,3) 72 (24,4) 0,52 0,470
Ar jūsų darbą apsunkina, tai kad trūksta kitų
specialistų?
63 (32,5) 79 (26,8) 1,84 0,175
Ar kiti žmonės kišasi į jūsų darbą? 91 (46,9) 144 (48,8) 0,17 0,680
Ar galite aptarti darbines problemas su savo
kolegomis?
173 (89,2) 236 (80,0) 7,20 0,007
Ar galite gauti laisvadienį, kai jums to reikia? 60 (30,9) 92 (31,2) 0,01 0,952
Ar jūsų darbo laikas ir atostogos yra gerai
organizuojamos?
83 (42,80 130 (44,1) 0,08 0,779
Ar manote, kad nuolatiniai darbuotojai yra
tinkamos kvalifikacijos?
75 (38,7) 122 (41,4) 0,35 0,552
Analizuojant tyrimo dalyvių nuomonę apie darbo organizavimą priklausomai nuo slaugytojų
darbo krūvio ar pamainos statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Gauti rezultatai parodė, kad didesniu kaip 1 etato krūviu dirbančių slaugytojų darbo
organizavimo vertinimas yra statistiškai reikšmingai žemesnis nei 1 etato ar mažesniu krūviu
dirbančių slaugytojų (p<0,05) (10 lentelė.).
10 lentelė. Slaugytojų darbo organizavimo suminio balo palyginimas pagal darbo krūvį
Darbo krūvis Vidutinis rangas Mažiausia reikšmė Mediana Didžiausia reikšmė
≤1 etatas 258,40 27 66 95
>1 etatas 226,97 27 64 89
Statistika Z=2,06, p=0,039 (Mann-Whitney U testas)
39
Apibendrinant darbo organizavimo įvertinimą skirtinguose miestuose dirbančių slaugytojų
nuomone galime teigti, kad ligoninėse darbo organizavimo lygis yra vidutinis (63,2±13,42 balai),
žemiausias darbo organizavimo lygis nustatytas Tauragės ligoninėje (p=0,001). Dažniausiai
slaugytojų įvardintos darbo organizavimo problemos yra protinė įtampa darbe (atliekamo darbo
tikslumas (0,78±1,2), būtinas susikaupimas (0,80±1,0)) ir seksualinio pobūdžio juokeliai darbe
(0,82±1,2) Tauragės miesto ligoninėje įvardyti darbo organizavimo trūkumai buvo nemalonūs
juokeliai darbe (0,4±0,6), kylantys incidentai su vadovu (0,47±0,8), gaunami prieštaringi nurodymai
(0,66±0,5) bei konfliktai ir nemalonumai su kolegomis (0,75±0,5). Dirbantys didesniu kaip 1 etato
krūviu slaugytojai darbo organizavimą darbovietėje vertina žemesniais balais (p<0,05).
3.2. Slaugytojų darbe patiriamo streso išreikštumo lygis
Siekiant įvertinti slaugytojų darbe patiriamo streso išreikštumo lygį, respondentų buvo
prašoma pažymėti kaip dažnai jaučiasi įsitempę nurodytose situacijose. Gauti rezultatai rodo, kad
suminis tyrime dalyvavusių slaugytojų streso balas yra vidutinis – 23,5±11,0 balų (iš 60). Streso
išreikštumo lygiui nustatyti skaičiuotas suminis balas, kur mažiausia galima reikšmė yra 0, o
didžiausia - 60: 0 – 20 balų rodo žemą streso lygį, 21-40 balų rodo vidutinį streso lygį, 41 – 60 balų
rodo aukštą streso lygį. 50,1 proc. (n=251) tyrimo dalyvių nustatyta, kad patiriamas stresas darbe yra
vidutinio lygio, 42,1 proc. (n=211) – žemas, ir 7,8 proc. (n=39) – aukštas (5 pav.)
5 pav. Tyrime dalyvavusių slaugytojų patiriamo streso lygis (n=501)
42.1
50.1
7.8
0
10
20
30
40
50
60
Žemas Vidutinis Aukštas
Pro
cen
tai
Streso lygis
40
Analizuojant patiriamo streso lygį priklausomai nuo miesto nustatytas statistiškai
reikšmingas ryšys (p=0,001). Nustatyta, kad Tauragės miesto ligoninėje dirbantiems slaugytojams
reikšmingai rečiau patiriamo streso lygis darbe įvertino kaip žemas palyginus su Alytaus, Anykščių,
Druskininkų ir Pasvalio ligoninėse dirbančiais respondentais (p<0,05) (6 pav.). Tauragėje
dirbantiems slaugytojams reikšmingai dažniau streso lygis darbovietėje vertintas kaip aukštas
palyginus su Alytaus, Druskininkų ir Pasvalio ligoninėse dirbančiais kolegomis (p<0,05) (6 pav.).
χ²=32,7, p=0,001; *-p<0,05, palyginus su Alytaus, Anykščių, Druskininkų ir Pasvalio ligoninėmis;
**-p<0,05, palyginus su Alytaus, Druskininkų ir Pasvalio ligoninėmis (z testas su Bonferroni
korekcija)
6 pav. Tyrime dalyvavusių slaugytojų darbe patiriamo streso lygio pasiskirstymas priklausomai
nuo miesto (n=501)
Siekiant nustatyti daugiausiai streso keliančius darbo organizavimo aspektus, tolesnei streso
išreikštumo analizei visi atsakymai sugrupuoti taip: klausimų atsakymai „nebūnu įsitempęs“, „kartais
įsitempęs“ ir „neturiu nuomonės“ apjungti ir vertinti kaip nurodantys problemos nebuvimą. Klausimų
atsakymai „dažnai įsitempęs“ ir „ypatingai įsitempęs“ apjungti ir vertinti, kaip nurodantys problemą
(paskaičiuoti jų dažniai ir procentiniai dažniai). Nustatyta, kad dažniausiai stresą darbe slaugytojams
sukelia netikrumas dėl specializuotų įrengimų darbo ir funkcionavimo (63,1 proc., n=316). Pusei
tyrime dalyvavusių slaugytojų stresą darbe sukelia paciento mirtis (50,1 proc., n=251), mažiau nei
pusei tyrime dalyvavusių slaugytojų stresą darbe sukelia bendravimas su įtūžusiais pacientais (48,3
proc., n=242) bei kaltinimai dėl kažko, kas negerai (48,3 proc., n=242). Rečiausiai stresą darbe
slaugytojams sukelia konfliktai su vadovu (19 proc., n=95) ir jo kritika (24,2 proc., n=121) (7 pav.).
44,5
52,2
3,3
49,2
35,4
15,4
51,7
39,7
8,6
43,4
55,3
1,3
29,2
56,7
14,2
0
10
20
30
40
50
60
Žemas Vidutinis Auštas
Pro
cen
tai
Streso darbe lygis
Alytus Anykščiai Druskininkai Pasvalys Tauragė
41
7 pav. Tyrimo dalyvių patiriamo streso veiksnių dažnis (n=501)
Apskaičiavus suminį darbe patiriamo streso balą, žemiausias streso lygis nustatytas
slaugytojams, dirbantiems Pasvalio (vidutinis rangas 229,45) ir Alytaus (vidutinis rangas 231,43)
miestų ligoninėse, aukščiausias streso lygis nustatytas slaugytojams, dirbantiems Tauragės miesto
ligoninėje (vidutinis rangas 305,64) (p<0,05) (11 lentelė). Kruskal-Wallis testu nustatyta, kad
Tauragėje dirbančių slaugytojų darbe patiriamo streso lygis yra reikšmingai aukštesnis nei Pasvalio
ir Alytaus ligoninėse dirbančių slaugytojų (p<0,001).
11 lentelė. Suminio streso balo įverčiai pagal miestus
Miestai Vidutinis rangas Mažiausia reikšmė Mediana Didžiausia reikšmė
Alytus 231,43 0 22 52
Anykščiai 243,01 0 22 50
Druskininkai 236,59 0 20 55
Pasvalys 229,45 3 22 41
Tauragė 305,64 3 27 54
17,8
19,0
24,2
24,2
26,1
26,7
27,1
31,5
31,9
32,9
33,3
35,5
38,5
39,9
40,1
45,5
48,3
48,3
50,1
63,1
0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0
Konfliktuodamas su gydytoju
Kai konfliktuojate su vadovu
Išgirdęs vadovo kritiką
Pacientų artimųjų nepagrįsti reikalavimai
Kai nėra laiko suteikti emocinę paramą pacientui
Kai nėra galimybės išreikšti kitiems kolegoms savo…
Kai skubaus medicininio atvejo metu nėra gydytojo
Kai nėra pakankamai laiko atsiliepti į pacientų ir jų…
Kaip patiriate seksualinį priekabiavimą darbe
Kai trūksta galimybių atvirai pasikalbėti su kolegomis…
Nenuspėjamas grafikų sudarymas
Kai tenka susidurti su priekabiaujančiais pacientais
Kai jaučiate, jog nesate tinkamai pasiruošęs paciento…
Kai jaučiate, jog nesate tinkamai pasiruošę padėti…
Kai sulaukiate nepagrįstų pacientų reikalavimų
Kai jūsų sveikatai ir saugumui gresia pavojus
Kai esate kaltinami dėl kažko kas negerai
Kai tenka bendrauti su įtūžusiais pacientais
Įvykus paciento mirčiai
Netikrumas dėl specializuotų įrengimų darbo ir…
Procentai
42
Streso suminio balo Kruskal-Wallis testo poriniai palyginimai pateikti 12 lentelėje.
12 lentelė. Streso suminio balo palyginimas pagal miestus
Miestai Z statistika* p
Pasvalys Alytus 2,0 1,0
Pasvalys Druskininkai 7,1 1,0
Pasvalys Anykščiai 13,6 1,0
Pasvalys Tauragė -76,2 0,003
Alytus Druskininkai -5,2 1,0
Alytus Anykščiai -11,6 1,0
Alytus Tauragė -74,2 <0,001
Druskininkai Anykščiai 6,4 1,0
Druskininkai Tauragė -69,0 0,029
Anykščiai Tauragė -62,6 0,050
*- Kruskal-Wallis testo poriniai palyginimai
43
Streso veiksnių statistinė analizė rodo, kad daugiau kaip pusė Tauragėje dirbančių respondentų statistiškai reikšmingai dažniau jaučia įtampą
susidūrę su beveik visais stresą darbe sukeliančiais veiksniais nei kituose tirtuose miestuose dirbantys slaugytojai (p<0,05) (13 lentelė). Tauragėje
dirbantys specialistai reikšmingai rečiau jaučia įtampą dėl paciento mirties (37,5 proc., n=45) ir kai jų sveikatai ir saugumui gresia pavojus (25,8 proc.,
n=31) palyginus su Alytaus, Anykščių, Druskininkų ir Pasvalio ligoninėse dirbančiais specialistais (p<0,05) (13 lentelė). Druskininkų ligoninės
slaugytojai rečiausiai jaučia įtampą kai tenka bendrauti su įtūžusiais pacientais (31,0 proc., n=18) palyginus su Alytuje dirbančiais kolegomis (p<0,05)
(13 lentelė).
13 lentelė. Veiksniai, sukeliantys stresą slaugytojų darbe priklausomai nuo miesto (n=501)
Stresoriai Alytus
(n=182)
Anykščiai
(n=65)
Druskininkai
(n=58)
Pasvalys
(n=76)
Tauragė
(n=120) Statistika
Išgirdęs vadovo kritiką
18 (9,99) 7 (10,8) 9 (15,5) 5 (6,6) 82 (68,3)*
χ²=169,6,
p<0,001
Kai jaučiate, jog nesate tinkamai pasiruošęs paciento
šeimai padėti susitvarkyti su emocijomis 46 (25,3) 24 (36,9) 16 (27,6) 29 (38,2) 78 (65,0)*
χ²=52,1,
p<0,001
Kai trūksta galimybių atvirai pasikalbėti su kolegomis
apie problemas darbo aplinkoje 33 (18,1) 13 (20,0) 14 (24,1) 8 (10,5) 97 (80,8)*
χ²=166,9,
p<0,001
Kai konfliktuojate su vadovu
18 (9,9) 11 (16,9) 9 (15,5) 7 (9,2) 50 (41,7)*
χ²=55,3,
p<0,001
Kai sulaukiate nepagrįstų pacientų reikalavimų
46 (25,3) 20 (30,8) 26 (44,8) 30 (39,5) 79 (65,8)*
χ²=52,6,
p<0,001
Kaip patiriate seksualinį priekabiavimą darbe
59 (32,4) 26 (40,0) 19 (32,8) 22 (28,9) 34 (28,3)
χ²=3,0,
p=0,556
Konfliktuodamas su gydytoju
8 (4,4) 9 (13,8) 7 (12,1) 7 (9,2) 58 (48,3)*
χ²=104,8,
p<0,001
Nenuspėjamas grafikų sudarymas
40 (22,0) 18 (27,7) 10 (17,2) 22 (28,9) 77 (64,2)*
χ²=70,2,
p<0,001
Pacientų artimųjų nepagrįsti reikalavimai
21 (11,5) 13 (20,0) 9 (15,5) 2 (2,6) 76 (63,3)*
χ²=138,6,
p<0,001
Kai jaučiate, jog nesate tinkamai pasiruošę padėti
pacientui susitvarkyti su jo emociniais poreikiais 57 (31,3) 23 (35,4) 14 (24,1) 18 (23,7) 88 (73,3)*
χ²=76,4,
p<0,001
13 lentelės tęsinys kitame puslapyje
44
13 lentelės tęsinys
Stresoriai Alytus
(n=182)
Anykščiai
(n=65)
Druskininkai
(n=58)
Pasvalys
(n=76)
Tauragė
(n=120) Statistika
Kai nėra galimybės išreikšti kitiems kolegoms savo
neigiamus jausmus pacientų atžvilgiu 28 (15,4) 16 (24,6) 8 (13,8) 8 (10,5) 74 (61,7)*
χ²=102,0,
p<0,001
Kai nėra laiko suteikti emocinę paramą pacientui
21 (11,5) 12 (18,5) 12 (20,7) 5 (6,6) 81 (67,5)*
χ²=144,3,
p<0,001
Kai skubaus medicininio atvejo metu nėra gydytojo
39 (21,4) 16 (24,6) 13 (22,4) 9 (11,8) 59 (49,2)*
χ²=42,3
p<0,001
Kai esate kaltinami dėl kažko kas negerai
92 (50,5) 31 (47,7) 27 (46,6) 42 (55,3) 50 (41,7)
χ²=4,4,
p=0,401
Įvykus paciento mirčiai
100 (54,9) 35 (53,8) 31 (53,4) 40 (52,6) 45 (37,5)*
χ²=10,1,
p=0,038
Kai tenka bendrauti su įtūžusiais pacientais
91 (50,0) 38 (58,5) 18 (31,0)** 40 (52,6) 55 (45,8)
χ²=10,7,
p=0,030
Kai jūsų sveikatai ir saugumui gresia pavojus
101 (55,5) 35 (53,8) 29 (50,0) 32 (42,1) 31 (25,8)*
χ²=28,7,
p<0,001
Netikrumas dėl specializuotų įrengimų darbo ir
funkcionavimo 117 (64,3) 41 (63,1) 36 (62,1) 52 (68,4) 70 (58,3)
χ²=2,2,
p=0,693
Kai tenka susidurti su priekabiaujančiais pacientais
67 (36,8) 18 (27,7) 16 (27,6) 18 (23,7) 59 (49,2)
χ²=17,9,
p=0,001
Kai nėra pakankamai laiko atsiliepti į pacientų ir jų
artimųjų poreikius 61 (33,5) 20 (30,8) 18 (31,0) 19 (25,0) 40 (33,3)
χ²=2,0,
p=0,729
*-p<0,05, palyginus su Alytaus, Anykščių, Druskininkų ir Pasvalio ligoninėmis; **-p<0,05, palyginus su Alytaus ligonine (z testas su Bonferroni
korekcija)
45
Gauti rezultatai rodo, kad Terapijos ir kituose skyriuose dirbantys slaugytojai reikšmingai
dažniau įsitempia kai skubaus medicininio atvejo metu nėra gydytojo (30,2 proc.), kai yra kaltinami
dėl kažko kas negerai (51,9 proc.) ir kai nėra pakankamai laiko atsiliepti į pacientų ir jų artimųjų
poreikius (35,3 proc.) nei Chirurgijos ir intensyviosios terapijos skyriuose dirbantys slaugytojai
(atitinkamai – 20,6 proc., 42,8 proc. ir 25,8 proc.) (p<0,05) (14 lentelė).
14 lentelė. Slaugytojų patiriamo streso vertinimas priklausomai nuo darbo vietos (n (proc.))
Stresoriai
Profilis
χ²
p Chirurgijos ir
intensyviosios
terapijos
(n=194)
Terapijos ir
kt. (n=295)
Išgirdęs vadovo kritiką 41 (21,1) 73 (24,7) 0,85 0,355
Kai jaučiate, jog nesate tinkamai pasiruošęs
paciento šeimai padėti susitvarkyti su
emocijomis
64 (33,0) 123 (41,7) 3,76 0,053
Kai trūksta galimybių atvirai pasikalbėti su
kolegomis apie problemas darbo aplinkoje
67 (34,5) 93 (31,5) 0,48 0,488
Kai konfliktuojate su vadovu 36 (18,6) 59 (20,0) 0,16 0,693
Kai sulaukiate nepagrįstų pacientų
reikalavimų
75 (38,7) 120 (40,7) 0,20 0,656
Kaip patiriate seksualinį priekabiavimą
darbe
60 (30,9) 99 (33,6) 0,37 0,543
Konfliktuodamas su gydytoju 40 (20,6) 45 (15,3) 2,35 0,126
Nenuspėjamas grafikų sudarymas 67 (34,5) 98 (33,2) 0,09 0,763
Pacientų artimųjų nepagrįsti reikalavimai 51 (26,3) 65 (22,0) 1,17 0,279
Kai jaučiate, jog nesate tinkamai pasiruošę
padėti pacientui susitvarkyti su jo
emociniais poreikiais
74 (38,1) 123 (41,7) 0,61 0,434
Kai nėra galimybės išreikšti kitiems
kolegoms savo neigiamus jausmus pacientų
atžvilgiu
57 (29,4) 76 (25,8) 0,77 0,379
Kai nėra laiko suteikti emocinę paramą
pacientui
49 (25,3) 78 (26,4) 0,09 0,770
Kai skubaus medicininio atvejo metu nėra
gydytojo
40 (20,6) 89 (30,2) 5,50 0,019
Kai esate kaltinami dėl kažko kas negerai 83 (42,8) 153 (51,9) 3,87 0,049
Įvykus paciento mirčiai 89 (45,9) 157 (53,2) 2,53 0,112
Kai tenka bendrauti su įtūžusiais pacientais 93 (47,9) 146 (49,5) 0,11 0,737
Kai jūsų sveikatai ir saugumui gresia
pavojus
83 (42,8) 144 (48,8) 1,71 0,191
Netikrumas dėl specializuotų įrengimų
darbo ir funkcionavimo
119 (61,3) 191 (64,7) 0,59 0,444
Kai tenka susidurti su priekabiaujančiais
pacientais
67 (34,5) 107 (36,3) 0,15 0,695
Kai nėra pakankamai laiko atsiliepti į
pacientų ir jų artimųjų poreikius
50 (25,8) 104 (35,3) 4,88 0,027
46
Analizuojant tyrimo dalyvių patiriamo streso lygį priklausomai nuo darbo krūvio statistiškai
reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Tyrimu buvo siekiama nustatyti skirtingų miestų ligoninėse dirbančių slaugytojų patiriamo
streso ir darbo organizavimo sąsajas. Spearman koreliacinės analizės metodu nustatyta, kad tarp
suminio darbo organizavimo balo ir suminio streso balo yra priešingas vidutinio stiprumo ryšys, t. y.
gerėjant darbo organizavimui, mažėja patiriamas stresas darbe (r=-0,488; p<0,001).
Apibendrinant slaugytojų darbe patiriamo streso išreikštumo lygį darbe galima teigti, kad
slaugytojų darbe patiriamo streso lygis yra vidutinis (23,5±11,0 balų iš 60). Žemiausias streso lygis
nustatytas slaugytojams, dirbantiems Pasvalio (vidutinis rangas 229,45) ir Alytaus (vidutinis rangas
231,43) miestų ligoninėse, aukščiausias – dirbantiems Tauragės miesto ligoninėje (vidutinis rangas
305,64) (p<0,05). Dažniausiai stresą darbe slaugytojams sukelia netikrumas dėl specializuotų
įrengimų darbo ir funkcionavimo (71,7 proc.), paciento mirtis (54,0 proc.), bendravimas su įtūžusiais
pacientais (53,2 proc.,) ir kaltinimai dėl kažko, kas negerai (50,3 proc.); rečiausiai – konfliktai su
vadovu (20,8 proc.) ir jo kritika (24,3 proc.).
Geras darbo organizavimas mažina patiriamo streso lygį darbe (p<0,05).
3.3. Slaugytojų savivertės lygio vertinimas slaugytojų nuomone
Siekiant įvertinti slaugytojų savivertę slaugytojų jų pačių požiūriu, respondentų buvo
prašoma pažymėti teiginius pasirenkant vieną iš keturių atsakymų. Analizuojant duomenis, teigiami
klausimai buvo perkoduoti į neigiamus ir rezultatai skaičiuojami sumuojant visų teiginių atsakymus.
Gauti rezultatai rodo, kad slaugytojų savivertės lygis yra pakankamai aukštas – bendras teiginių
suminis įvertis yra 24,15±5,8 balų (iš 27) (15 lentelė).
15 lentelė. Teiginių apie savivertę įverčiai
Teiginiai Vidurkis Stand.
nuokrypis
Galiausiai – aš jaučiuosi nevykėlis 2,83 1,4
Aš sugebu atlikti darbą taip pat gerai, kaip ir kiti žmonės 2,81 0,9
Aš esu asmuo, turintis savo vertę, galiausiai lygus su
kitais
2,80 1,1
Kartais aš jaučiuosi nieko vertas 2,72 1,2
Aš jaučiu, kad neturiu kuo didžiuotis 2,69 1,1
Kartais esu savimi patenkintas 2,65 0,9
Apskritai, aš esu savimi patenkintas 2,62 0,8
Aš jaučiu, kad turiu daug gerų savybių 2,62 0,8
Norėčiau labiau save gerbti 2,43 1,0
Suminis įvertis 24,15 5,8
47
Nustatyta, kad Alytaus, Anykščių, Druskininkų ir Pasvalio miestų ligoninėse dirbantys slaugytojai dažniausiai apskritai yra savimi patenkinti
(atitinkamai 3,01±09; 3,34±0,8; 3,45±0,8 ir 3,25±1,0 balų) ir rečiausiai jaučia turintys gerų savybių (2,53±1,1; 2,35±0,9; 2,07±0,9 ir 2,28±0,9 balų).
Tauragėje dirbantys slaugytojai dažniausiai jaučia turintys gerų savybių (2,57±1,1 balų) ir labiau norėtų save gerbti (1,18±0,4 balų) (16 lentelė).
16 lentelė. Slaugytojų savivertės vertinimas priklausomai nuo miesto
Teiginiai
Alytus
(n=182)
Anykščiai
(n=65)
Druskininkai
(n=58) Pasvalys (n=76)
Tauragė
(n=120)
𝐗 SN 𝐗 SN 𝐗 SN 𝐗 SN 𝐗 SN
Galiausiai – aš jaučiuosi nevykėlis 2,63 0,8 2,89 0,7 3,05 0,7 2,86 0,8 2,10 0,7
Aš sugebu atlikti darbą taip pat gerai, kaip ir kiti žmonės 2,58 0,9 2,82 0,8 2,98 0,9 2,96 0.8 2,30 0,8
Aš esu asmuo, turintis savo vertę, galiausiai lygus su kitais 2,66 0,8 2,95 0,8 2,93 0,7 2,74 0,8 2,15 0,7
Kartais aš jaučiuosi nieko vertas 3,03 0,8 3,25 0,6 3,34 0,7 3,21 0,7 1,73 0,7
Aš jaučiu, kad neturiu kuo didžiuotis 2,96 1,1 2,78 1,0 3,09 1,0 3,05 0,9 1,80 0,9
Kartais esu savimi patenkintas 2,98 1,2 3,29 0,7 3,38 0,8 3,25 1,0 1,35 0,5
Apskritai, aš esu savimi patenkintas 3,01 0,9 3,34 0,8 3,45 0,8 3,25 0,8 1,63 0,8
Aš jaučiu, kad turiu daug gerų savybių 2,53 1,1 2,35 0,9 2,07 0,9 2,28 0,9 2,57 1,1
Norėčiau labiau save gerbti 3,01 1,3 3,71 0,6 3,76 0,6 3,51 0,9 1,18 0,4
48
Tyrimo rezultatai rodo, kad aukščiausias savivertės suminio balo įvertis nustatytas VšĮ
Druskininkų miesto ligoninėje dirbantiems slaugytojams (vidutinis rangas 348,36), žemiausias – VšĮ
Tauragės ligoninėje dirbantiems slaugytojams (vidutinis rangas 77,11) (17 lentelė).
17 lentelė. Savivertės suminio balo įverčiai pagal ligonines
Miestai Vidutinis rangas Mažiausia reikšmė Mediana Didžiausia reikšmė
Alytus 277,11 14 25,00 36
Anykščiai 329,92 18 27,00 36
Druskininkai 348,36 20 28,00 35
Pasvalys 321,23 16 28,00 36
Tauragė 77,11 9 17,00 25
Kruskall-Wallis testu nustatyta, kad gautas suminis savivertės balas VšĮ Tauragės ligoninėje
yra statistiškai reikšmingai žemesnis palyginus su kitų miestų ligoninėmis (p<0,05). Druskininkuose
dirbančių slaugytojų savivertės suminis balas yra reikšmingai aukštesnis nei dirbančiųjų Alytaus
ligoninėje (p<0,05) (18 lentelė).
18 lentelė. Savivertės suminio balo palyginimas pagal ligonines
Miestai Z statistika* p
Tauragė Alytus 11,8 <0,001
Tauragė Pasvalys 11,5 <0,001
Tauragė Anykščiai 11,4 <0,001
Tauragė Druskininkai 11,7 <0,001
Alytus Pasvalys -2,2 0,255
Alytus Anykščiai -2,5 0,115
Alytus Druskininkai -3,3 0,011
Pasvalys Anykščiai 0,4 1,0
Pasvalys Druskininkai 1,1 1,0
Anykščiai Druskininkai -0,7 1,0
*- Kruskal-Wallis testo poriniai palyginimai
Analizuojant slaugytojų savivertę priklausomai nuo slaugytojų darbo profilio nustatyta, kad
chirurginio profilio skyriuose dirbančių slaugytojų savivertė yra statistiškai reikšmingai aukštesnė
(vidutinis rangas 265,70) nei terapijos ar kitų profilių skyriuose dirbančių slaugytojų (vidutinis rangas
231,39) (p<0,05) (19 lentelė.).
19 lentelė. Tyrimo dalyvių savivertės suminio balo įverčiai pagal profilius
Profilis Vidutinis
rangas
Mažiausia
reikšmė
Mediana Didžiausia
reikšmė
Chirurgijos ir intensyviosios
terapijos
265,70 10 26 36
Terapijos ir kiti 231,39 9 24 36
Statistika Z=2,63, p=0,009 (Mann-Whitney U testas)
49
Nustatyta, kad Terapijos ir kituose skyriuose dirbantys slaugytojai reikšmingai dažniau
jaučiasi savimi patenkinti (51,5 proc.) ir turintys gerų savybių (50,5 proc.), tačiau taip pat ir dažniau
jaučiasi nieko verti (42,7 proc.) ir nevykėliai (41,4 proc.) nei Chirurgijos ir intensyviosios terapijos
skyriuose dirbantys kolegos (atitinkamai – 37,1 proc., 37,6 proc., 32,0 proc. ir 29,4 proc.) (p<0,05)
(20 lentelė).
20 lentelė. Slaugytojų savivertės vertinimas priklausomai nuo darbo vietos (n (proc.))
Teiginiai
Profilis
χ²
p Chirurgijos ir
intensyviosios
terapijos (n=194)
Terapijos ir
kt. (n=295)
Apskritai, aš esu savimi patenkintas 72 (37,1) 152 (51,5) 9,79 0,002
Kartais esu savimi patenkintas 90 (46,4) 140 (47,5) 0,05 0,817
Aš jaučiu, kad turiu daug gerų savybių 73 (37,6) 149 (50,5) 7,83 0,005
Aš sugebu atlikti darbus taip pat gerai, kaip
ir kiti žmonės
60 (30,9) 108 (36,6) 1,68 0,196
Aš jaučiu, kad neturiu kuo didžiuotis 68 (35,1) 118 (40,0) 1,22 0,270
Kartais aš jaučiuosi nieko vertas 62 (32,0) 126 (42,7) 5,72 0,017
Aš esu asmuo, turintis savo vertę, galiausiai
lygus su kitais
62 (32,0) 110 (37,3) 1,46 0,227
Norėčiau labiau save gerbti 94 (48,5) 150 (50,8) 0,27 0,604
Galiausiai – aš jaučiuosi nevykėlis 57 (29,40 122 (41,4) 7,23 0,007
Analizuojant tyrime dalyvavusių slaugytojų savivertę priklausomai nuo darbo krūvio ir stažo
statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Gauti rezultatai rodo, kad slaugytojų, dirbančių mišriu grafiku, savivertės suminis balas yra
aukštesnis (vidutinis rangas 259,81) nei dieninėje ar naktinėje pamainoje dirbančių kolegų (vidutinis
rangas 225,87) (p<0,05) (21 lentelė).
21 lentelė. Tyrimo dalyvių savivertės suminio balo įverčiai pagal pamainą
Darbo pamainos
Vidutinis rangas Mažiausia reikšmė Mediana Didžiausia reikšmė
Dieninė /
naktinė
225,87 11 24 34
Mišrus grafikas 259,81 9 25 36
Statistika Z=2,3, p=0,021 (Mann-Whitney U testas)
Tyrimu buvo siekiama nustatyti skirtingų miestų ligoninėse dirbančių slaugytojų savivertės,
patiriamo streso ir darbo organizavimo sąsajas. Spearman koreliacinės analizės metodu nustatyta, kad
tarp suminio darbo organizavimo balo ir suminio savivertės balo yra tiesioginis vidutinio stiprumo
ryšys, t. y. kuo geresnis darbo organizavimas, tuo aukštesnė slaugytojų savivertė (r=0,519; p<0,001).
Taip pat nustatyta, kad augant patiriamo streso lygiui slaugytojų savivertė mažėja (p<0,001) (rastas
vidutinio stiprumo priešingas ryšys, r=-0,388).
50
Apibendrinant slaugytojų savivertės įvertinimą slaugytojų požiūriu galima teigti, kad
bendras slaugytojų savivertės įverčių vidurkis yra pakankamai aukštas (24,15±5,8 balų iš 27).
Aukščiausia savivertė nustatyta VšĮ Druskininkų miesto ligoninėje dirbantiems slaugytojams
(vidutinis rangas 348,36), žemiausia – VšĮ Tauragės ligoninėje dirbantiems slaugytojams (vidutinis
rangas 77,11). Slaugytojų, dirbančių mišriu grafiku ir chirurgijos profilio skyriuose savivertė yra
aukštesnė (p<0,05).
Patiriamas stresas darbe mažina slaugytojų savivertę, o geras darbo organizavimas ją
didina (p<0,05).
51
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tinkamas darbo organizavimas slaugoje užtikrina teikiamos slaugos paslaugos kokybę (2),
mažina traumų tikimybę darbe (4-5) bei didina slaugytojų pasitenkinimą darbu (7-8).
Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad darbo organizavimo lygis regioninėse Lietuvos šiaurės,
rytų, pietų ir vakarų miestų ligoninėse yra vidutinis. Dažniausiai slaugytojų įvardinta darbo
organizavimo problema yra negalėjimas aptarti darbinių problemų su savo kolegomis (82,6 proc.).
Moksliniai tyrimai rodo, kad vienas iš svarbių darbo organizavimo veiksnių yra sėkmingas sveikatos
priežiūros specialistų tarpusavio bendradarbiavimas (122). Kiekybiškai bendradarbiaujant gerėja
sprendimų priėmimas (123), dalijimasis įrodymais grįsta praktika tarp profesijų (124), gerėja pacientų
sauga (5, 124-127), ligos ir psichosocialinių simptomų valdymas bei trumpėja buvimo ligoninėje
trukmė (122, 124). Todėl slaugytojų negalėjimas tinkamai aptarti darbinių problemų su kolegomis
gali tapti kliūtimi tinkamam darbo organizavimui ligoninėse.
Protinė ir emocinė įtampa slaugytojų darbe – dažnai pasitaikantis reiškinys. Moksliniai
tyrimai rodo, kad 84,4 proc. slaugytojų darbe jaučia emocinę įtampą ir 86,1 proc. po darbo jaučia
psichologinį nuovargį (79). Šiame atliktame tyrime kitos dažniausiai įvardintos slaugytojų darbo
organizavimo problemos buvo susijusios su protine įtampa darbe: būtinu tikslumu atliekant darbą
(75,0 proc.), susikaupimu (74,3 proc.) ir nuolatiniu mąstymu darbe (73,7 proc.).
Darbo krūvis yra tiesioginis veiksnys, atspindintis darbo organizavimo kokybę. Slaugytojų
darbe netinkamas darbo krūvio paskirstymas, veiklos koncentravimas piko valandomis, ištisinis
darbas visą pamainą yra tiesiogiai susiję su didesne traumų tikimybe darbe (4). Atlikto tyrimo
rezultatai rodo, kad didesniu kaip 1 etato krūviu dirbantys slaugytojai darbo organizavimą
darbovietėje vertina prasčiau (p<0,05). Blaževičienės ir kt. (119) atliktame tyrime didžioji dalis (80,8
proc., n=198) greitosios medicinos pagalbos darbuotojų pagrindiniu darbo organizavimo trūkumu
įvardijo per didelį darbo krūvį (119).
Lietuvoje slaugytojų darbas yra susijęs su dideliu darbo krūviu, atsakomybe ir įtampa, tačiau
darbo užmokestis vis dar nėra adekvatus. Daugelis mokslinių tyrimų rodo, kad netinkamas atlygis už
darbą yra dažniausiai slaugytojų nepasitenkinimą darbu ir darbuotojų kaitą sukelianti priežastis (3, 9,
13), o tai turi įtakos darbo organizavimui ligoninėse. Šiuo tyrimu taip pat nustatyta, kad didžioji dalis
(71,9 proc.) slaugytojų yra nepatenkinti savo darbo užmokesčiu.
Aiškiai apibrėžti tikslai ir uždaviniai darbe skatina įsitraukimą. Savo atsakomybių srities
žinojimas užtikrina laiku ir tinkamai atliekamą darbą bei atskaitomybę (128). Neaiškios atsakomybės
ribos ir darbų pasiskirstymas, neapibrėžti ir netikslūs nurodymai lemia prastus darbo rezultatus ir
paslaugos kokybę (129), sukelia tarpusavio konfliktus bei stresą darbe (130). Tyrimo rezultatai
atskleidė, kad Tauragės miesto ligoninėje dirbantys slaugytojai dažniausiu darbo organizavimo
52
trūkumu įvardijo savo atsakomybės srities nežinojimą (0,19±0,4 balo). Šioje ligoninėje taip pat dažni
konfliktai su vadovu (0,47±0,8) ir darbo organizavimas vertintas prasčiausiai (p<0,05).
Neaiški atsakomybė ir konfliktai darbe priskiriami psichosocialiniams rizikos veiksniams,
susijusiems su darbo turiniu ir tarpasmeniniais santykiais, sukeliančiais slaugytojų stresą darbe (130).
Galimai šios priežastys papildė Tauragės miesto ligoninėje dirbančių slaugytojų streso lygio
vertinimą, ir šioje ligoninėje slaugytojų nustatytas streso lygis buvo aukščiausias (vidutinis rangas
305,64) (p<0,05).
Naujos technologijų diegimas medicinoje padidina organizacijos našumą ir efektyvumą
(35), tačiau taip pat gali tapti streso šaltiniu. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad dažniausiai stresą
darbe slaugytojams sukelia netikrumas dėl specializuotų įrengimų darbo ir funkcionavimo (71,7
proc.). Lorenzetti ir bendraautorių (4) teigimu, kompiuterizavimas bei kitų technologijų naudojimas
trukdė slaugytojams organizuoti darbą ligoninėse, kėlė stresą ir skatino atsitraukimą nuo tiesioginės
paciento priežiūros (4). Pasak Mahdian ir kt. (131), techninis neužtikrintumas ir neapibrėžtumas dėl
nuolat besikeičiančių technologijų bei techninė perkrova yra pagrindinės slaugytojų technostreso
priežastys (131).
Kitos slaugytojų paminėtos stresą darbe keliančios priežastys – paciento mirtis (54,0 proc.),
bendravimas su įtūžusiais pacientais (53,2 proc.,) yra plačiai išnagrinėtos moksliniuose darbuose ir
įvardijamos kaip dažniausi stresogeniniai veiksniai slaugytojų darbe. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad
73,9 proc. respondentų darbe susiduria su seksualinio pobūdžio juokeliais. Žodinis seksualinis
priekabiavimas prilyginamas smurtui (83-84) ir sukelia emocinį stresą darbe (82). Ožeraitienės ir kt.
(84) atlikto tyrimo duomenimis, verbalinį priekabiavimą patyrė 80 proc. slaugytojų.
Moksliniai tyrimai rodo, kad slaugytojų, dažniau patiriančių patyčias, savivertė yra žemesnė
(109). Slaugytojo savivertė yra svarbi, nes yra susijusi su jo gebėjimu bendrauti (94). Slaugytojai,
turintys stiprią savivertę, geriau sugeba užmegzti efektyvius ir terapinius santykius su pacientais, taip
pat yra labiau pasirengę įveikti iššūkius, su kuriais susiduria bendraudami su pacientais (105). Atlikto
tyrimo rezultatai rodo, kad tyrime dalyvavusių slaugytojų savivertė yra gana aukšta (24,15±5,8 balų
iš 27). Tyrimu nustatėme, kad slaugytojų, dirbančių mišriu grafiku savivertė yra aukštesnė (p<0,05).
Tai gali būti susiję su įdomesniu darbu dirbant mišriu grafiku, dėl to geresniu pasitenkinimu darbu ir
geriau suvokiama organizacine parama (95).
Darbo grafikas yra vienas iš darbo organizavimo sudėtinių dalių. Atliktu tyrimu įrodėme,
kad geras darbo organizavimas didina slaugytojų savivertę, o patiriamas stresas darbe ją mažina
(p<0,05). Tauragės miesto ligoninėje nustatytas žemiausias darbo organizavimo bei didžiausias
patiriamo streso lygis lemia žemiausią šioje ligoninėje dirbančių slaugytojų savivertę. Neaiškūs
nurodymai, konfliktai su vadovu ir kolegomis kuria stresinę aplinką, trukdančią saugiai prižiūrėti
pacientus (132). Tauragėje dirbantys respondentai dažniausias darbo organizavimo problemas
53
įvardijo incidentus su vadovu, gaunamus prieštaringus nurodymus bei konfliktus ir nemalonumus su
kolegomis. Šie veiksniai kuria stresinę aplinką darbo vietoje, galimai todėl Tauragėje dirbantys
slaugytojai būdami tokioje aplinkoje dažniau jaučia įtampą susidūrę su beveik visais stresą darbe
sukeliančiais veiksniais nei kituose tirtuose miestuose dirbantys kolegos.
Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad darbo organizavimas yra labai svarbus
veiksnys, lemiantis slaugytojų patiriamą stresą darbe ir savivertę.
Tyrimo ribotumai. Organizuojant ir atliekant tyrimą nustatėme keletą ribotumų, galinčių
turėti įtakos rezultatams. Pirma, ne visos atrankos kriterijus atitikusios regioninės ligoninės sutiko
dalyvauti vykdomame tyrime. Didesnis tiriamųjų skaičius galimai būtų lėmęs kitokius darbo
organizavimo, patiriamo streso darbe ir slaugytojų savivertės vidurkius bei atskleidęs daugiau šių
analizuojamų objektų aspektų regioninėse ligoninėse. Antra, analizuojant slaugytojų savivertę
nebuvo atsižvelgta į respondentų ekonomines gyvenimo sąlygas, gaunamas pajamas, šeimos ir
socialinius santykius, kas galimai galėjo turėti įtakos slaugytojų savivertei.
Tolesnei tyrimo plėtrai tikslinga būtų palyginti slaugytojų darbo organizavimo, patiriamo
streso ir savivertės lygį su didžiųjų miestų antro lygio ligoninėmis, kas galimai padėtų atskleisti
regioninių ir didžiųjų miestų ligoninių darbo organizavimo, streso ir slaugytojų savivertės skirtumus
bei nustatyti priežastinius ryšius.
54
5. IŠVADOS
1. 86,8 proc. slaugytojų buvo patenkintos darbo organizavimu ligoninėse. Pagrindinėmis darbo
organizavimo problemomis slaugytojai įvardijo negalėjimą aptarti darbinių problemų su savo
kolegomis bei protinę įtampą darbe.
2. Dažniausiai stresą darbe slaugytojams sukelia netikrumas dėl specializuotų įrengimų darbo ir
funkcionavimo, paciento mirtis ir bendravimas su įtūžusiais pacientais; rečiausiai – konfliktai
su vadovu ir jo kritika.
3. Daugiau kaip pusė visų slaugytojų pasižymėjo aukštą saviverte ir statistiškai reikšmingai
dažniau slaugytojos, dirbančios mišriu grafiku bei chirurgijos profilio turėjo aukštą savivertę.
55
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Remdamiesi atlikto tyrimo gautais rezultatais siūlome praktines rekomendacijas:
• Vyr. slaugytojams – slaugos administratoriams rekomenduojama organizuoti slaugytojų
susirinkimus, kuriuose būtų galimybė aptarti darbines problemas su kolegomis.
• Tauragės miesto ligoninės vadovams rekomenduojama nustatyti ir aiškiai įvardyti slaugytojų
atsakomybės sritis.
• Regioninių ligoninių vadovams rekomenduojama organizuoti techninių įrengimų darbo ir
funkcionavimo mokymus slaugytojams siekiant išvengti technostreso pasireiškimo.
• Tauragės miesto ligoninės vadovams rekomenduoja organizuoti slaugytojams mokymus,
teigimai veikiančius jų savivertę.
56
7. MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS
1. Margelevičienė R, Blaževičienė A, Tomkevičiūtė J. Bendrosios praktikos slaugytojų darbo
organizavimo ir streso ypatumai antro lygio ligoninėse. Tarptautinė mokslinė-praktinė
konferencija skirta Tarptautinei slaugytojų dienai „2019 – Slaugos studijų, mokslo ir praktikos
integracija: Slaugytojai – lyderiai, siekiant sveikatos visiems“. 2019 m. gegužės 7 d. (3
priedas)
57
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Žiliukas G, Drungilienė D, Užkurėlytė R. Slaugos kokybės gerinimo galimybės miesto
ligoninėje. Sveikatos mokslai. 2013; 23(3): 86-91.
2. Semachew A. Implementation of nursing process in clinical settings: the case of three
governmental hospitals in Ethiopia, 2017. BMC Res Notes. 2018; 11: 173.
3. Bruyneel L, Li B, Ausserhofer D, Lesaffre E, Dumitrescu I, et al. Organization of Hospital
Nursing, Provision of Nursing Care, and Patient Experiences with Care in Europe. Med Care Res
Rev. 2015; 72(6): 643-664.
4. Lorenzetti J, Oro J, Matos E, Gelbcke FL. Work organization in hospital nursing: literature
review approach. Text Context Nursing, Florianópolis. 2014 Oct-Dec; 23(4): 1104-12.
5. Nantsupawat A, Kunaviktikul W, Nansupawat R, Wichaikhum OA, et al. Effects of nurse work
environment on job dissatisfaction, burnout, intention to leave. Int Nurs Rev. 2017; 64(1): 91-98.
6. Rodrigues PS, Sousa AFL, Magro MC,S Andrade D, Hermann PRS. Occupational accidents
among nursing professionals working in critical units of an emergency service. Esc Anna Nery. 2017;
21(2).
7. Ameen F. Lack of Job Satisfaction among Nurses. Forensic Sci Add Res. 2017; 1(3): 24-27.
8. Hamid S, Malik AU, Kamran I, Ramzan M. Job satisfaction among nurses working in the
private and public sectors: a qualitative study in tertiary care hospitals in Pakistan. J Multidiscip
Healthc. 2014; 7: 25-35.
9. Ožeraitienė V, Gaigalaitė V, Arnatkevič J. Profesinės veiklos vidinės motyvacijos ir
pasitenkinimo darbu charakteristikų tyrimas. Medicinos teorija ir praktika. 2014; 20(4): 292-298.
10. Sturm BA, Dellert JC. Exploring nurses' personal dignity, global self-esteem and work
satisfaction. Nurs Ethics. 2016; 23(4): 384-400.
11. Mikaliūkštienė A, Nalivaikienė R. Employment opportunities for Graduate Nurses From 4
Vilnius Hospitals. NERP. 2012; 2: 74-78.
12. Manomenidis G., Kafkia T., Minasidou E., et all. Is Self-Esteem Actually the Protective Factor
of Nursing Burnout? International Journal of Caring Science. 2017; 10(3): 1348-1359.
13. Chen MF, Ho CH, Lin CF, Chung MH, Chao WC, Chou HL et al. Organisation-based
selfesteem mediates the effects of social support and job satisfaction on intention to stay in nurses. J
Nurs Manag. 2016; 24(1): 88-96.
14. Wade GH. Perceptions of Instructor Caring Behaviors, Self-Esteem, and Perceived Clinical
Competence: A Model of the Attitudinal Component of Professional Nurse Autonomy in Female
Baccalaureate Nursing Students [dissertation]. Widener University, 2000.
58
15. Gerikienė V. Lietuvos bendruomenės slaugytojų pasitenkinimas darbu profesinę veiklą
veikiančių veiksnių kontekste. Profesinės studijos: teorija ir praktika. 2015; 15: 7-12.
16. Rovas L, Lapėnienė J, Baltrušaitytė R. Slaugytojų darbe patiriamas stresas ir jo įveika.
Visuomenės sveikata. 2012; Priedas Nr. 1: 80-85.
17. Kandrašovienė V, Grigaliūnienė V, Riklikienė O. Psichikos sveikatos slaugytojų darbe
patiriamo streso kilmė, raiška ir prevencija. Socialinė sveikata. 2015; 2(4): 31-39.
18. Riklikienė O, Krušinskaitė D, Gatautis R, Bagdonaitė Ž. Nurses‘ Work-Related Stress, Job
Satisfaction, and Intent to Leave: A Survey in Primary Health Care Centre. NERP. 2015; 5(1): 11-
20.
19. Karpavičiūtė S. Slaugytojų subjektyvi sveikata, patiriamas stresas, nuovargis ir dalyvavimo
meninėje veikloje poveikis [daktaro disertacija]. [Kaunas]: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas,
Medicinos akademija, 2016.
20. Domm E. Notes on Nightingale: The influence and Legacy of a Nursing Icon. Book Review.
Med Hist. 2012; 56(1):104-105.
21. Aseratie M, Murugan R, Molla M. Assessment of factors affecting implementation of nursing
process among nurses in selected governmental hospitals, Addis Ababa, Ethiopia; Cross Sectional
Study. J Nurs Care. 2014; 3(3): 170.
22. Kalisch BJ. Missed nursing care: a qualitative study. Journal of Nursing Care Quality. 2006;
21(4): 306–313.
23. Kalisch BJ, Doumit M, Lee KH, Zein JE. Missed nursing care, level of staffing, and job
satisfaction: Lebanon versus the United States. Journal of Nursing Administration. 2013; 43: 274–
279.
24. Griffiths P, Dall’Ora C, Simon M, Ball J, Lindqvist R, Rafferty AM, Aiken LH. Nurses’ shift
length and overtime working in 12 European countries: The association with perceived quality of care
and patient safety. Medical Care. 2014; 52: 975–981.
25. Kalisch BJ, Xie B, Dabney BW. Patient-reported missed nursing care correlated with adverse
events. American Journal of Medical Quality. 2013; 29: 415–422.
26. Carole M, Wagoro A, Podo C. Mainstreaming Kenya-Nursing Process in clinical settings: the
case of Kenya. Int J Africa Nurs Sci. 2015; 3: 31–39.
27. Abebe N, Abera H, Ayana M. The implementation of nursing process and associated factors
among nurses working in Debremarkos and Finoteselam Hospitals, northwest Ethiopia, 2013. Nurs
Care. 2014; 3(2): 149.
28. Stankevičienė A, Lobanova, L. Personalo vadyba organizacijos sistemoje. Vilnius: Technika.
2006.
59
29. LR Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Medicinos
personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio pilotinės „dienos fotografijos“ analizė. Galutinė
ataskaita [Internet]. [cited 2019 Apr 14] Available from:
http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2011_medicinos_personalo_skaiciau
s_poreikio_ir_darbo_kruvio_pilotines_dienos_fotografijos_analize.pdf
30. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. V-400
„Dėl Slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“. Žin, 2012-05-12; Nr. 55-2751.
31. Capuano T., Bokovoy J., Halkins D., & Hitchings K. (2004). Workflow analysis: Eliminating
non-valued added work. Journal of Nursing Administration. 34(5), 246-256.
32. Janušonis V. Naktinio medikų darbo ypatumai, kontraversijos ir mitai. Klaipėdos universitetinį
ligoninė, 2016 [Internet] [cited 2019 Mar 15] Available from:
http://www.poliklinika.lt/media/11306/naktinio-mediku-darbo-ypatumai.pdf
33. LR Slaugos praktikos įstatymas. 2001 m. birželio 28 d Nr. IX–413. Valstybės žinios, 2001-07-
18, Nr. 62-2224.
34. Scottish Government. Advanced Nursing Practice: Service & Education Analysis Tool, 2016.
[Internet] [cited 2019 Feb 18] Available from: https://ihub.scot/media/2499/sna-ena-tool.pdf
35. Gagnon M-P, Desmartis M, Labrecque M, Car J, Pagliari C, Pluye P, et al. Systematic review
of factors influencing the adoption of information and communication technologies by healthcare
professionals. J Med Syst. 2012; 36: 241–77.
36. Puronaitė R. Klasterizavimo algoritmai didelės apimties medicinos duomenims. Mokslinė
ataskaita DMSTI-DS-09P-2018-1. Vilniaus universitetas, 2018 m. spalis.
37. Hitt LM, Tambe P. Health Care Information Technology, Work Organization, and Nursing
Home Performance. ILR Review. 2016; 69(4): 834-859.
38. Tacy JW. Technostress Effects on Technology Acceptance by Nurse Faculty. Doctoral
dissertation. The University of Texas at Tyler, 2015.
39. Button D, Harrington A, Belan I. E-learning & information communication technology (ICT)
in nursing education: A review of the literature. Nurse Educ Today. 2014; 34(10): 1311-23.
40. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas “Dėl sveikatos sistemos plėtros ir
ligoninių tinkle konsolidavimo iki 2025 metų plano patvirtinimo. TAR, 2014-07-21, Nr. 10411.
41. Sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo iki 2025 metų plano 2 priedas. Iš:
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas “Dėl sveikatos sistemos plėtros ir
ligoninių tinkle konsolidavimo iki 2025 metų plano patvirtinimo. TAR, 2014-07-21, Nr. 10411.
42. Jong T, Bos E, Pawlowska-Cyprysiak K, Hidt-Ciupinska K, Malinska M, Nicolescu G, Trifu
A. Dabartiniai ir kylantys sveikatos priežiūros sektoriaus klausimai, įskaitant slaugą namuose ir
60
bendruomenėje. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra. Europos rizikos stebėjimo tarnyba,
2014 [internet] [cited 2019-09-15]. Available from:
https://www.google.com/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=2ahUKEwi_suaotf
jlAhWSp4sKHStSBv4QFjAAegQIBBAC&url=https%3A%2F%2Fosha.europa.eu%2Fsites%2Fdef
ault%2Ffiles%2Fpublications%2Fdocuments%2FLT-615-
healthcare%2520sector.pdf&usg=AOvVaw3-2B9MzqXqx65XFQ6ySh_i
43. A 2017 Report on the history of nursing and midwifery in the World Health Organization 1948–
2017 [internet] [cited 2019-09-15]. Available from:
http://www.who.int/mediacentre/factsheets/nursing-midwifery/en/
44. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Asmens sveikatos priežiūra. Slauga
[internet]: [cited 2019-09-15]. Available from: https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/asmens-sveikatos-
prieziura/slauga-asmens-sveikatos-prieziura
45. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Slaugos paslaugų teikimo
Lietuvoje dinamika ir naujovės. 2018 m. kovo mėn. [internet]: [cited 2019-09-15]. Available from:
http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/sveikatos-prieziuros-paslaugos/slaugos-
paslaugos/Documents/SLAUGA%20VISA%202013-2018%20%28vlk%20puslapiui%29.pdf
46. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, 2012 m. gegužės 4 d. Nr. V-393
„Dėl palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Žin, 2012-
05-10, Nr. 54-2690.
47. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, 2007 m. sausio 11 d. Nr. V-14
„Dėl paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašo
patvirtinimo“. Žin, 2007-01-18, Nr. 7-290.
48. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugo ministro įsakymas, 2007 m. gruodžio 14 d. Nr. V-
1026 „Dėl ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo aprašo patvirtinimo“. Žin, 2007-12-28,
Nr. 137-5626.
49. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugo ministro įsakymas, 2008 m. spalio 10 d. Nr. V-982
„Dėl sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Žin,
2008-10-21, Nr. 121-4629.
50. Garcia SD, Gil RB, Haddad MCL, Vannuchi MTO, da Costa DB. The role of a nurse in the
management of medical-hospital material: an integrative review. Brazilian J Nurs 2013; 12(2): 411-
426.
51. Barbieri JC, Machline C. Logística hospitalar: teoria e prática. São Paulo: Saraiva; 2009.
52. Commission of the European Communities. Adapting to change in work and society: a new
Community strategy and safety at work 2002-2006 [internet] [cited 2019-03-15]. Available from:
https://www.ucc.ie/archive/hdsp/com2002_118_en_Adapting%20to%20change%20in%20work%2
61
0and%20society-
a%20new%20Community%20strategy%20on%20health%20and%20safety%20at%20work%20200
2-2006.pdf
53. European Agency for Safety and Health at Work. Research on Work-related Stress [Internet]
[cited 2019-04-13]. Available from:
https://osha.europa.eu/en/tools-and-publications/publications/reports/203
54. Chmiel N. Darbo ir organizacijos psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2005.
55. Simanis R, Lejniece S, Sochnevs A, Eglite J, Chernevska G, Kovalova Z, et al. Natural
clearance of hepatitis c virus in hemophilia patients. Medicina (Kaunas). 2008; 44(1): 15-21.
56. Gailienė G, Cenenkienė R. Medicinos darbuotojų profesiniai biologiniai rizikos veiksniai.
Medicina. 2009; 45(7): 530–536.
57. Weber DJ, Rutala WA. Understanding and Preventing Transmission of Healthcare-Associated
Pathogens Due to the Contaminated Hospital Environment. Infection Control and Hospital
Epidemiol. 2013; 34(5): 449-452.
58. OSHA: Occupational Exposure to Blood Borne Pathogens-1 hour [Internet] [cited 2019-05-
12]. Available from: https://ceufast.com/course/osha-occupational-exposure-to-blood-borne-
pathogens
59. Power S, Gallagher J, Meaney S. Quality of life in health care workers with latex allergy. Occup
Med (Lond). 2010; 60(1): 62–5.
60. Van Gils RF, Boot CRL, Van Gils PF, Bruynzeel D, Coenraads PJ. Effectiveness of prevention
programmes for hand dermatitis: a systematic review of the literature. Contact Dermatitis. 2011; 64-
2: 63-72.
61. Lampel HP, Patel N, Boyse K, O‘Brien SH, Zirwas MJ. Prevalence of Hand Dermatitis in
Inpatient Nurses at a United states Hospital. Dermatitis. 2007; 18(3): 140-142.
62. Smith D, Arachi Y, Mikashi M et al. Hand dermatitis risk factor among clinical nurses in Japan.
Clinical nursing research 2006; 15(3):197-208.
63. Bauer A1, Rönsch H, Elsner P, Dittmar D, Bennett C, Schuttelaar MLA, Lukács J, John SM,
Williams HC Interventions for preventing occupational irritant hand dermatitis. Cochrane Database
Syst Rev. 2018; 4: CD004414.
64. Monitto CL, Hamilton RG, Levey E, Jedlicka AE, Dziedzic A, Gearhart JP. et al. Genetic
Predisposition to Natural Rubber Latex Allergy Differs Between Health Care Workers and High-risk
Patients. Anesthesia&Analgesia. 2010; 110(5): 1310–7.
65. Sell AM, Visentainer JEL. Natural Rubber Latex Allergy, Allergic Diseases – Highlights in the
Clinic, Mechanisms and Treatment, Prof. Celso Pereira (Ed.), 2012.
62
66. Burgess N. Occupational Hazards for Nurses [Internet] [cited 2019-07-05]. Available from:
https://www.hospitaljobsonline.com/career-center/healthcare-careers/occupational-hazards-for-
nurses.html
67. Pontén A, Hamnerius N, Bruze M, Hansson C, Persson C, Svedman C, Andersson KT,
Bergendorff O. Occupational allergic contact dermatitis caused by sterile non‐latex protective gloves:
clinical investigation and chemical analyses. Contact Dermatitis. 2013; 68(2): 103-10.
68. Arif AA, Delclos GL. Association between cleaning-related chemicals and work-related asthma
and asthma symptoms among healthcare professionals. Occup Environ Med. 2012; 69(1): 35-40.
69. Maskeliūnienė D, Juzėnaitė E, Kvedarienė V. Alergija lateksui. Klinikinis atvejis. Sveikatos
mokslai. 2015; 25(3): 56-60.
70. Razbadauskas A, Žuravliova T, Dumbrauskienė R. Stacionaro slaugytojų profesinę motyvaciją
sąlygojančių darbo aplinkos veiksnių analizė. Sveikatos mokslai; 2011; 21(7): 164-167.
71. Jonikaitė R, Brasaitė I. Slaugytojų darbo aplinkos rizikos veiksnių ir pasitenkinimo gyvenimo
kokybe sąsajos. Sveikatos mokslai. 2016; 26(6): 220-225.
72. Kaveckaitė K. Darbo sunkumo veiksniai medicinos įstaigose ir darbo sąlygų gerinimo
priemonių rekomendacijos [Internet] [cited 2018-10-03]. Available from:
http://osha.vdi.lt/PDF/G_P/ergometriniai.vdi.htm
73. Valstybinė darbo inspekcija. Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinis sergamumas [Internet]
[cited 2019-02-10]. Available from: http://www.lsadps.lt/images/archyvas/264_VDI-NAPL-
sveikatos_sektoriuje.pdf
74. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Slaugytojų darbo krūvio
nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“. Valstybės žinios. 2012-05-12, Nr. 55-2751.
75. Qin Z, Zhong X, Ma J, Lin H. Stressors affecting nurses in China. Contem Nurs. 2016; 52(4):
447-453.
76. Hu Y, Zhang Y, Shen N, Wu J, Wu J, Malmedal WK. Stressors of newly graduated nurses in
Shanghai pediatric hospital: a qualitative study. J Nurs Manag. 2017 Apr; 25(3): 184-193.
77. Kriukelytė D, Vaškelytė A, Žitinaitė L. Stresas intensyviosios terapijos skyrių slaugytojų darbe.
Sveikatos mokslai. 2005; 3(40): 8-11.
78. Chang EM, Hancock KM, Johnson A, Daly J, Jackson D. Role stress in nurses: review of related
factors and strategies for moving forward. NHS. 2005; 7: 57-65.
79. Vimantaitė R, Šeškevičius A. „Perdegimo“ sindromas tarp Lietuvos kardiochirurgijos
centruose dirbančių slaugytojų. Medicina. 2006; 42(7): 600-605.
80. Kawano Y. Association of Job-related Stress Factors with Psychological and Somatical
Symptoms among Japanese Hospital Nurses: Effect of Departmental Environment in Acute Care
Hospitals. J Occup Health. 2008; 50:79-85.
63
81. Sveinsdóttir H, Biering P, Ramel A. Occupational stress, job satisfaction, and working
environment among Icelandic nurses: A cross-sectional questionnaire survey. Int J Nurs Stud. 2006;
43(7): 875-89.
82. Mayhew C, Chappell D. Violence in the workplace. Med J Aust. 2005; 183(7): 346–347.
83. Dehghan-Chaloshtari S, Ghodousi A. Factors and Characteristics of Workplace Violence
Against Nurses: A Study in Iran. Journal of Interpersonal Violence. 2017; Jan 9.
84. Ožeraitienė V., Gabrilavičiūtė L., Gaigalaitė V. Slaugytojų, dirbančių su psichomotoriškai
sujaudintais pacientais ir patiriančių verbalinį bei fizinį smurtą, psichologinio atsparumo ir emocinės
būsenos ištyrimas. Medicinos teorija ir praktika. 2015; 21(43): 834-840.
85. Bjørk IT, Samdal GB, Hansen BS, Tørstad S, Hamilton GA. Job satisfaction in a Norwegian
population of nurses: A questionnaire survey. Int J Nurs Stud. 2007; 44: 747-57.
86. Gerikienė V, Bartkutė D. Slaugytojų pasitenkinimo profesiniais veiksniais sąsajos su profesinio
perdegimo sindromo komponentais. Profesinės studijos: teorija ir praktika. 2014; 13: 14-19.
87. Wang L, Tao H, Ellenbecker Ch, Liu X. Job satisfaction, occupational commitment and intent
to stay among Chinese nurses: a cross-sectional questionnaire survey. J Adv Nurs. 2012; 68(3): 539-
49.
88. Brooks BA, Anderson MA. Defining quality of nursing work life. Nursing Economic 2005;
23(6): 319-326.
89. Dargahi H, Changizi V, Gharabagh EJ. Radiology employees' quality of work life. Acta Medica
Iranica. 2012; 50(4): 250-256.
90. Gurses AP, Carayon P, Wall M. Impact of performance obstacles on intensive care nurses'
workload, perceived quality and safety of care, and quality of working life. Health Services Research
2009; 44(2): 422-443.
91. Daubermann DC, Tonete VLP. Quality of work life of nurses in primary healthcare. Acta
Paulista de Enfermagem. 2012; 25(2): 277-283.
92. Ali SA, Suhail N, Ali SA. Low Self-Esteem Leads to Depression Among Elderly: Case Study
of Nursing Home. Journal of Universal Surgery. 2016; 4 (2): 1-4.
93. Chaves ECL, Simão TP, Oliveira IS, Souza IP, Iunes DH, Nogueira DA. Assessment of nursing
students' self-esteem at a university in the South of Minas Gerais (Brazil). Invest Educ Enferm. 2013;
31(2): 261-269.
94. Ilhan N, Sukut O, Akhan LU, Batmaz M. The effect of nurse education on the self-esteem and
assertiveness of nursing students: A four-year longitudinal study. Nurse Ed Today, 2016; 39: 72-78.
95. Yu M, Yang S, Qiu T, Gao X, Wu H. Moderating Role of Self-Esteem Between Perceived
Organizational Support and Subjective Well-Being in Chinese Nurses: A Cross-Sectional Study.
Front Psychol. 2019; 10: 2315.
64
96. Iacobucci A, Daly BJ, Lindell D, Griffin MQ. Professional values, self-esteem, and ethical
confidence of baccalaureate nursing students. Nurs. Ethics. 2012; 20(4): 479-490.
97. Ling IL, Marshall R, Xu Y, Lin WY. Jaypatient-induced service sabotage behavior: the issue
of self-esteem of hospital nurses. Health Mark Q. 2014; 31(3): 213-30.
98. Wang X, Wang W, Xie X et al. Self-esteem and depression among Chinese adults: A moderated
mediation model of relationship satisfaction and positive affect. Personality and Individual
Differences. 2018, 135: 121-127.
99. Komulainen K, Ylöstalo P, Syrjälä AM, Ruoppi P, Knuuttila M, et al. Determinants for
preventive oral health care need among community-dwelling older people: a population-based study.
Spec Care Dentist. 2014; 34: 19-26.
100. George PP, Heng BH, Wong LY, Ng CW. Determinants of healthrelated quality of life among
community dwelling elderly. Ann Acad Med Singapore 2014; 43: 3-10.
101. Husain N, Chaudhry I, Raza-ur-Rehman, Ahmed GR. Self-esteem and obsessive compulsive
disorder. J Pak Med Assoc 2014; 64: 64-68.
102. Twenge JM, Campbell WK. Self-esteem and socioeconomic status: A meta-analytic review.
Personality and Soc Psychol Rev. 2002; 6: 59-71.
103. Zhang L, Li W, Liu B, Xie W. Self-esteem as mediator and moderator of the relationship
between stigma perception and social alienation of Chinese adults with disability. Disabil Health J.
2014; 7: 119-123.
104. Fairfax CN. Social Work, Marriage, and Ethnicity: Policy and Practice. J Human Behav Soc
Environ. 2014; 24: 83-91.
105. Edwards D, Burnard P, Bennett UH. A longitudinal study of stress and self-esteem in nursing
student nurses. Nurse Educ. Today. 2010; 30: 78-84.
106. Gerikienė V. Slaugytojų požiūrio į darbą sąsajos su pasitenkinimu darbu ir profesinio
perdegimo sindromu. Profesinës studijos: teorija ir praktika. 2015; 15: 7-12.
107. Choi YJ. Evaluation of a program on self-esteem and ego-identity for Korean nursing students.
Nurs Health Sci. 2016: 18(3) :387-92.
108. Liu J, Liu YH. Perceived organizational support and intention to remain: The mediating roles
of career success and self-esteem. Int J Nurs Pract. 2016; 22(2): 205-14.
109. Losa-Iglesias ME, Bengoa VR. Prevalence of bullying at work and its association with
selfesteem scores in a Spanish nurse sample. Contemp Nurse. 2012; 42(1): 2-10.
110. Hidalgo JM, Sábado JT. Self-esteem, resilience, locus of control and suicide risk in nursing
students. Enferm Clin. 2016; 26(3): 188-93.
111. Lou JH, Li RH, Yu HY, Chen SH. Relationships among self-esteem, job adjustment and service
attitude amongst male nurses: a structural equation model. J Clin Nurs. 2011; 20(5- 6): 864-72.
65
112. Parisa SJ, Baraz-Pordanjani S, Beiranvand S. Relationship between self-esteem and burnout in
nurses. J Clin Nurs. 2014; 3(3): 52-62.
113. Van Eckert S., Gaidys U., Martin C.R. Self-esteem among German Nurses: does academic
education make a difference? Journal of Psychiatric and Mental Health Nursing. 2012; 19: 903–910.
114. Choi E, Hwang J, Jang I. Effects of Nursing Practice Environment and sel-Esteem on Critical
Thinking Disposition among Clinical Nurses. J Korean Acad Nurs Adm 2017; 23(2): 161-169.
115. Mathew J, Ram D, Bhattacharjee D, Sharma A. Self-Esteem, Job Satisfaction and Burnout
between General and Psychiatric Nursing Staff: A Comparative Study. SAGE, 2014; 15(4): 595-612.
116. Losa-Iglesias ME, López DL, Vazquez RR, Bengoa-Vallejo RB. Relationships between social
skills and self-esteem in nurses: a questionnaire study. Contemp Nurse, 2017; 53(6): 681-690.
117. Sapagovas J, Šaferis V, Jurėnienė K, Jurkonienė R, Šimatonienė V, Šimoliūnienė R. Statistikos
ir informatikos pagrindai. Mokomoji knyga. Kaunas: KMU leidykla, 2008. 15-16 p.
118. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. 2-asis leidimas, 2002 metai, Šiauliai.
119. Blaževičienė A, Zdanavičienė D, Vaškelytė A. Organisational Factors Influencing Job
Performance of Ambulance Health Care Professionals: Cross-sectional survey in Lithuania. NEPR.
2016; 6(2): 46-51.
120. Rosenberg M., Schooler C., Schoenbach C., Rosenberg F. (1995). Global Self-Esteem and
Specific Self-Esteem: Different Outcomes, American Sociological Review 60 (1): 141-156.
121. Pukėnas K. Kokybinių duomenų analizė SPSS programa. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros
akademija, 2009.
122. Morley L, Cashell A. Collaboration in Health Care. Journal of Medical Imaging and Radiation
Sciences. 2017; 48: 207-216.
123. Propp KM, Apker J, Zabava Ford WS, Wallace N, Serbenski M, Hofmeister N. Meeting the
complex needs of the health care team: identification of nurse-team communication practices
perceived to enhance patient outcomes. Qual Health Res. 2010; 20: 15–28.
124. Reeves S, Lewin S, Espin S, Zwarenstein M. Interprofessional teamwork for health and social
care. 8. John Wiley & Sons; 2011.
125. Amer KS. Clarity and Safety Communication. In: Arnold EC, Boggs KU. Interpersonal
Relationships. Profesional Communication Skills for Nurses. 8th ed. Elsevier, 2019; 17-34 pp.
126. Kerfoot KM, Rapala K, Ebright, P, Rogers SM. The power of collaboration with patient safety
programs: building safe passage for patients, nurses, and clinical staff. J Nurs Adm. 2006; 36: 582–
588.
127. Ontario Hospital Association: Quality & Patient Safety Plan (QPSP) 2010-2013 [internet] [cited
2019-11-20] Available from:
https://www.longwoods.com/articles/images/StrategicBrochure_Large_Aug6%20-%20FINAL.pdf
66
128. Velhal GD, Sawant S, Rao A, Mahajan H. Awareness among nursing staff about roles and
responsibilities in atertiary level health care institute, India. IJGMP. 2013; 2(2): 75-80.
129. Šalkauskienė L. Komandinio darbo tobulinimas Lietuvos organizacijų pavyzdžiu [daktaro
disertacija]. [Kaunas]: Vytauto Didžiojo universitetas; 2011.
130. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl psichosocialinių rizikos
veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo“, Nr. V-699/A1-241. Žin. 2005-08-30, Nr. 105-
3897.
131. Mahdian A, Mehraban MA, Alavi M. Techno-stress: modern dilemma in the nursing
profession? Pharnacophore. 2017; 8(6S): e-117377.
132. Attri JP, Sandhu GK, Mohan B, Bala N, Sandhu KS, Bansal L. Conflicts in operating room:
Focus on causes and resolution. Saudi J Anaesth. 2015; 9(4): 457-463.
67
PRIEDAI
68
1 PRIEDAS
SLAUGYTOJŲ DARBO ORGANIZAVIMO, PATIRIAMO STRESO IR SAVIVERTĖS
VERTINIMO ANKETA
Šios anketos pagalba bus siekiama įvertinti patiriamo streso lygį Jūsų darbe bei su juo
susijusius veiksnus. Taip pat, išanalizuoti veiksnius, susijusius su darbo organizavimu. Anketa yra
anoniminė, o tyrimo duomenys bus apibendrintai panaudoti tik moksliniais tikslais.
Dėkoju už nuoširdžius atsakymus ir bendradarbiavimą.
Pagarbiai,
LSMU Slaugos ir rūpybos katedros magistrantė Rūta Margelevičienė.
Prašome pasirinkti vieną atsakymą, atspindintį Jūsų nuomonę apie teiginį.
Visada Dažnai Kartais Niekada
1 Ar darbo krūvis būna per didelis?
2 Ar dirbate ypač sunkiai, kad tinkamai atliktumėte savo
darbą?
3 Ar dirbate „spaudžiami laiko“?
4 Ar gebate lengvai atlikti savo darbą?
5 Ar norėtumėte ramesnės veiklos?
6 Ar darbas reikalauja susikaupimo?
7 Ar privalote itin tiksliai atlikti savo darbą?
8 Ar rūpinatės daugeliu dalykų tuo pačiu metu?
9 Ar dirbant reikia nuolatos mąstyti?
10 Ar turite daug ką atsiminti savo darbe?
11 Ar dirbant jaučiate emocinį nuovargį?
12 Ar tenka bendrauti su sudėtingais pacientais?
13 Ar dirbant reikia mokėti įtikinėti ir įkalbinėti žmones?
14 Ar darbe patenkate į emociškai sudėtingas situacijas?
15 Ar jūsų darbas reikalauja kūrybiškumo?
16 Ar jūsų darbas reikalauja asmeninio indėlio?
17 Ar dirbant išnaudojate visus savo įgūdžius ir gebėjimus?
18 Ar jūsų darbas suteikia jums galimybių asmeniniam
augimui ir tobulėjimui?
19 Ar galite savarankiškai nuspręsti savo darbo veiksmų
seką?
20 Ar patys sprendžiate darbe iškilusias problemas?
21 Ar galite pasikliauti savo kolegomis, kai susiduriate su
sunkumais darbe?
22 Jei reikia, ar galite į kolegas kreiptis pagalbos?
23 Ar pasitaiko konfliktų su kolegomis?
24 Ar patyrėte nemalonumų bendraujant su kolegomis?
25 Ar galite tikėtis vadovo pagalbos, kai iškyla sunkumų
darbe
26 Ar kada nors buvo nemalonių incidentų tarp jūsų ir jūsų
vadovo?
27 Ar tenka dirbti tai, kas jums nepatinka darbe?
28 Ar gaunate prieštaringus nurodymus?
29 Ar žinote, ko kiti žmonės tikisi iš jūsų darbo?
Lentelės tęsinys kitame puslapyje
69
Lentelės tęsinys
Visada Dažnai Kartais Niekada
30 Ar tiksliai žinote, už ką esate atsakingas ir kokios yra
atsakomybės sritys?
31 Ar galite su vadovu aptarti darbines problemas?
32 Ar galite dalyvauti priimant sprendimus, darančius
poveikį jūsų darbui?
33 Ar esate patenkintas (a) savo darbo užmokesčiu?
34 Ar darbe susiduriate su seksualinio pobūdžio juokeliais?
35 Ar jums trukdo kitų žmonių darbo trūkumai?
36 Ar jūsų darbą apsunkina, tai kad trūksta kitų specialistų?
37 Ar kiti žmonės kišasi į jūsų darbą?
38 Ar galite aptarti darbines problemas su savo kolegomis?
39 Ar galite gauti laisvadienį, kai jums to reikia?
40 Ar jūsų darbo laikas ir atostogos yra gerai
organizuojamos?
41 Ar manote, kad nuolatiniai darbuotojai yra tinkamos
kvalifikacijos?
Ar būnate įsitempęs šiose situacijose?
Nebūnu
įsitempęs
Kartais
įsitempęs
Dažnai
įsitempęs
Ypatingai
įsitempęs
Neturiu
nuomonės
1 Išgirdęs vadovo kritiką
2 Kai jaučiate, jog nesate tinkamai pasiruošęs
paciento šeimai padėti susitvarkyti su emocijomis?
3 Kai trūksta galimybių atvirai pasikalbėti su
kolegomis apie problemas darbo aplinkoje
4 Kai konfliktuojate su vadovu
5 Kai sulaukiate nepagrįstų pacientų reikalavimų
6 Kaip patiriate seksualinį priekabiavimą darbe
7 Konfliktuodamas su gydytoju
8 Nenuspėjamas grafikų sudarymas
9 Pacientų artimųjų nepagrįsti reikalavimai
10 Kai jaučiate, jog nesate tinkamai pasiruošę padėti
pacientui susitvarkyti su jo emociniais poreikiais
11 Kai nėra galimybės išreikšti kitiems kolegoms
savo neigiamus jausmus pacientų atžvilgiu
12 Kai nėra laiko suteikti emocinę paramą pacientui
13 Kai skubaus medicininio atvejo metu nėra
gydytojo
14 Kai esate kaltinami dėl kažko kas negerai
15 Įvykus paciento mirčiai
16 Kai tenka bendrauti su įtūžusiais pacientais
17 Kai jūsų sveikatai ir saugumui gresia pavojus
18 Netikrumas dėl specializuotų įrengimų darbo
ir funkcionavimo
19 Kai tenka susidurti su priekabiaujančiais
pacientais
20 Kai nėra pakankamai laiko atsiliepti į pacientų ir
jų artimųjų poreikius
70
Ar sutinkate su žemiau pateiktais teiginiais:
Teiginys Visada Dažnai Kartais Niekada
1 Apskritai, aš esu savimi patenkintas
2 Kartais esu savimi patenkintas
3 Aš jaučiu, kad turiu daug gerų savybių
4 Aš sugebu atlikti darbą taip pat gerai, kaip
ir kiti žmonės
5 Aš jaučiu, kad neturiu kuo didžiuotis
6 Kartais aš jaučiuosi nieko vertas
7 Aš esu asmuo, turintis savo vertę, galiausiai
lygus su kitais
8 Norėčiau labiau save gerbti
9 Galiausiai – aš jaučiuosi nevykėlis
Kokiame skyriuje dirbate? (Įrašykite)
........................................................................
Kokiu krūviu dirbate? (Pažymėkite)
o 0,5 etato
o 1 etato krūviu
o Daugiau nei 1 etato krūviu
Jūsų amžius (Įrašykite)
.....................................
Jūsų lytis (Pažymėkite vieną iš pateiktų variantų)
o Moteris
o Vyras
Gyvenamoji vieta (Pažymėkite)
o Miestas
o Kaimas
Šeimyninė padėtis (Pažymėkite)
o Netekėjusi (nevedęs)
o Ištekėjusi (vedęs)
o Gyvena poroje
o Našlė (-ys)
o Išsituokusi (-ęs)
Išsilavinimas (Pažymėkite)
o Aukštasis universitetinis
o Aukštasis neuniversitetinis
o Aukštesnysis
o Profesinis vidurinis
Kurioje pamainoje dirbate? (Pažymėkite)
o Naktinėje
o Dieninėje
o Mišrioje
Jūsų darbo stažas (Įrašykite)
...............................................
71
2 PRIEDAS
BIOETIKOS CENTRO LEIDIMAS
72
3 PRIEDAS
BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJŲ DARBO ORGANIZAVIMO IR
STRESO YPATUMAI ANTRO LYGIO LIGONINĖSE
Rūta Margelevičienė 1, Aurelija Blaževičienė 2, Jūratė Tomkevičiūtė3 1,2Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos ir rūpybos katedra
3Lietuvos sveikatos mokslų universiteto MA Fizikos, matematikos ir biofizikos katedra
Įvadas. Tinkamas darbo organizavimas slaugos procese yra svarbūs gerinant slaugos paslaugų
kokybę [1]. Prastos kokybės slaugos paslauga apima ir naudingos priežiūros praleidimą [2], kuris
dažniausiai įvyksta būtent dėl organizacinių trūkumų: per mažai darbuotojų, prastas esamų
darbuotojų išteklių panaudojimas, uždelstas laikas slaugos intervencijai, prastas komandinis darbas
ir pan. [3]. Nustatyta, jog slaugos procese praleista ligonių priežiūra yra susijusi su nepageidaujamais
įvykiais [4]. Moksliniai tyrimai rodo, jog cheminiai, biologiniai, fizikiniai bei socialiniai-
psichologiniai darbo aplinkos veiksniai blogina profesinę slaugytojų motyvaciją bei skatina
nepasitenkinimą darbu, bei didina streso darbe ir perdegimo sindromo riziką [5]. Moksliniai tyrimai
atskleidžia geresnės darbo aplinkos įtaką mažesnei darbuotojų kaitai, pravaikštų kiekiui, didesniam
pasitenkinimui darbu, taip pat ir mažesniam patiriamam stresui darbe [6-8].
Tikslas – įvertinti bendrosios praktikos slaugytojų darbo organizavimo ir patiriamo darbinio streso
ypatumus antro lygio ligoninėse.
Metodika. Tyrimas buvo vykdomas 2019 metų kovo mėnesį Alytaus apskrities S. Kudirkos,
Anykščių rajono savivaldybės, Pasvalio ir Druskininkų ligoninėse. Tyrime dalyvavo 381 bendrosios
praktikos slaugytojas (atsako dažnis 66 proc.). Tyrimui panaudotas D. Zdanavičienės ir A.
Blaževičienės, pagal užsienio autorius sudarytas klausimynas, vertinantis darbo organizavimą ir
streso išreikštumo lygį, bei Rosenbergo savivertės skalė (RSE: Rosenberg‘s Self-Esteem scale
(Rosenberg, 1965 m.). Klausimyną sudaro 71 teiginys, suskirstytas į 3 poskales. Anketos pakankamą
patikimumą rodo Cronbach alfa koeficientas, kuris visuose poskaliuose yra didesnis nei 0,7.
Duomenys apdoroti SPSS 22 versijos paketu.
Rezultatai. Tyrime dalyvavo 378 moterys ir 3 vyrai. Respondentų amžiaus vidurkis – 51,2 (±7,95)
metai, darbo stažo vidurkis – 29,4 (± 9,55) metai. Dauguma apklaustųjų turėjo aukštesnįjį išsilavinimą
(69,8 proc.). Daugiau nei pusė respondentų susituokę (61,2 proc.). Beveik trys ketvirtadaliai tiriamųjų
dirbo vieno etato krūviu (71,9 proc.) ir mišrioje pamainoje (73,5 proc.).
Gauti rezultatai parodė, jog tiriamosiose ligoninėse bendrosios praktikos slaugytojai didžiausią stresą
jaučia esant netikrumui dėl specializuotų įrengimų ir darbo funkcionavimo (64,6 proc.).
Antroje vietoje (54,1 proc.) apklaustieji nurodė paciento mirties sukeltą stresą. Sveikatai ir saugumui
gresiantį pavojų, kaip patiriamo streso šaltinį, nurodė 51,7 proc. respondentų, kaltinimus dėl kažko,
kas yra negerai – 50,4 proc., o patirtį bendraujant su įtūžusiais pacientais – 49,1 proc. slaugytojų.
Tyrime dalyvavusiems slaugytojams mažiausią stresą kelia konfliktai su gydytojais (8,1 proc.) ir
vadovo kritika (10,2 proc.).
Išvados. Daugumai bendrosios praktikos slaugytojų dažniausiai stresą kelia netikrumas dėl
specializuotų įrengimų ir darbo funkcionavimo. Rečiausiai slaugytojams stresą darbe kelia konfliktai
su gydytojais ir vadovo kritika.
Literatūra
1. Semachew A. Implementation of nursing process in clinical settings: the case of three
governmental hospitals in Ethiopia, 2017. BMC Res Notes. 2018; 11: 173.
2. Bruyneel L, Li B, Ausserhofer D, Lesaffre E, Dumitrescu I, et al. Organization of Hospital Nursing,
73
Provision of Nursing Care, and Patient Experiences With Care in Europe. Med Care Res Rev. 2015;
72(6): 643-664.
3. Kalisch BJ, Doumit M, Lee KH, Zein JE. Missed nursing care, level of staffing, and job
satisfaction: Lebanon versus the United States. Journal of Nursing Administration. 2013;43:274–279.
4. Kalisch BJ, Xie B, Dabney BW. Patient-reported missed nursing care correlated with adverse
events. American Journal of Medical Quality. 2013;29:415–422.
5. Razbadauskas, A., Žuravliova, T., Dumbrauskienė, R. Stacionaro slaugytojų profesinę motyvaciją
sąlygojančių darbo aplinkos veiksnių analizė. Sveikatos mokslai. 2011; 21(7): 164-167.
6. Dargahi H, Changizi V, Gharabagh EJ. Radiology employees' quality of work life. Acta Medica
Iranica 2012; 50(4): 250-256.
7. Gurses AP, Carayon P, Wall M. Impact of performance obstacles on intensive care nurses'
workload, perceived quality and safety of care, and quality of working life. Health Services Research
2009; 44(2):422–443.
8. Daubermann DC, Tonete VLP. Quality of work life of nurses in primary healthcare. Acta Paulista
de Enfermagem 2012;25(2):277–283.
74
4 PRIEDAS
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
_________________________________________________________________________
(Magistranto vardas ir pavardė, studento pažymėjimo Nr.)
AUTORIAUS INDĖLIO IR AKADEMINIO SĄŽININGUMO DEKLARACIJA 20__ m. ____________ mėn. __ d.
Magistro baigiamojo darbo ___________________________________________________________ (Pavadinimas)
__________________________________________________________________________________
temą, tyrimo apimtį (tinkamą eilutę pažymėti ženklu „x“ ir užpildyti):
☐ suformulavau ir apibrėžiau savarankiškai, remdamasis asmeniniais pastebėjimais: (nurodyti
ankstesnius šios srities savo tyrimus, kitus šaltinius ir tyrimus, padėjusius
suformuluoti baigiamojo darbo problemą, tikslus ir uždavinius) ☐ pasirinkau iš siūlomų darbo vadovo arba
kitų mokslininkų, dėstytojų: (nurodyti mokslininko arba dėstytojo vardą ir pavardę):
Renkant ir įvertinant medžiagą bei rengiant baigiamąjį darbą, mane konsultavo mokslininkai, dėstytojai
ir specialistai, jų indėlis rengiant baigiamąjį darbą:
__________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________
Rinkdamas medžiagą naudojausi šiomis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto priemonėmis ir
infrastruktūra (jei naudojote, pažymėkite; nurodykite procentinę išraišką: jei kitiems asmenims
priklausančios priemonės ir infrastruktūra nenaudota – 100 proc., jei naudota – nurodyti Universiteto
dalies dydį): Laboratorija ir laboratoriniai prietaisai ☐ proc. Reagentai ☐ proc. Kitos priemonės ir
medžiagos (nurodykite) ☐ proc. Patvirtinu, kad mano magistro baigiamasis darbas yra savarankiškai parašytas, pateikta medžiaga nėra
plagijuota, falsifikuota, tyrimo duomenys nėra klastoti, darbas nėra dublikuotas. Tiesiogiai arba
netiesiogiai vartotos kitų šaltinių citatos pažymėtos literatūros nuorodose. Kitų asmenų indėlis (jei toks
yra darbe) yra aiškiai deklaruotas. Patvirtinu, kad darbas parašytas taisyklinga lietuvių kalba.
______________ _________________________________________________ (Parašas) (Magistranto vardas ir pavardė)
Laisvai disponuodamas turtinėmis autoriaus teisėmis į savo baigiamąjį darbą Lietuvos sveikatos mokslų
universitetui suteikiu neišimtinę, neatlygintinę, neterminuotą, neribotą teritoriškai licenciją atkurti 16/26
baigiamąjį darbą bet kokia forma arba būdu, jį išleisti, versti, viešai demonstruoti, skelbti, padaryti
pasiekiamą internetu, adaptuoti arba kitaip perdirbti, naudoti paskesniuose tyrimuose, platinti jo kopijas
parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat
importuojant, eksportuojant. ______________
_________________________________________________ (Parašas) (Magistranto vardas ir pavardė)