Veiksm ų su trupmenomis mokomosios programin rangos ... · 4 2. Veiksm ų su paprastosiomis...
Transcript of Veiksm ų su trupmenomis mokomosios programin rangos ... · 4 2. Veiksm ų su paprastosiomis...
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
INFORMATIKOS FAKULTETAS
KOMPIUTERI Ų TINKL Ų KATEDRA
Donata Kielien÷
Veiksmų su trupmenomis mokomosios programin÷s
įrangos sudarymas ir tyrimas
Magistro darbas
Darbo vadovas: doc. dr. K. Baniulis
Kaunas, 2007
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
INFORMATIKOS FAKULTETAS
KOMPIUTERI Ų TINKL Ų KATEDRA
Donata Kielien÷
Veiksmų su trupmenomis mokomosios programin÷s
įrangos sudarymas ir tyrimas
Magistro darbas
Vadovas
doc. dr. K. Baniulis 2007-01
Recenzentas Atliko
IFM 4/1 gr. stud doc. dr. J. Adomavičius Donata Kielien÷ 2007-01-07 2007-01-09
Kaunas, 2007
1
Turinys Turinys.....................................................................................................................................1 1. Įvadas...................................................................................................................................3 2. Veiksmų su paprastosiomis trupmenomis programin÷s įrangos sukūrimo analiz÷ .............4
2.1. Problemin÷s srities bendras aptarimas..........................................................................4 2.2. Analogiškų programų apžvalga ....................................................................................6
2.2.1. Matematikos mokomoji programa „Aritmetiniai veiksmai“ .................................6 2.2.2. Mokomoji matematikos programa „Dešimtain÷s trupmenos“ ..............................7 2.2.3. Mokomoji matematikos programa „Veiksmai su teigiamais ir neigiamais skaičiais“..........................................................................................................................9 2.2.4. Mokomoji matematikos programa „Paprastosios trupmenos“ ............................11
2.3. Mokomosios programos kūrimo aktualumo ir poreikio pagrindimas ........................15 2.4. Mokomosios programos kūrimo aspektai...................................................................17
2.2.6. Veiksmų su trupmenomis struktūros aprašymas ................................................18 2.2.6.1. Paprastųjų trupmenų sud÷ties ir atimties veiksmų struktūros grafas................18 2.2.6.2. Paprastųjų trupmenų daugybos veiksmų struktūros grafas ..............................20 2.2.6.3. Paprastųjų trupmenų dalybos veiksmų struktūros grafas .................................21
3. Veiksmų su paprastosiomis trupmenomis programin÷s įrangos kūrimo projektavimas ...23 3.1. Mokomosios programin÷ įrangos reikalavimų specifikacija......................................23
3.1.1. Sistemos paskirtis ................................................................................................23 3.1.2. Projekto apribojimai ............................................................................................24 3.1.2.1. Apribojimai sprendimui....................................................................................24 3.1.2.2. Sistemos kūrimo terminai .................................................................................24 3.1.2.3. Sistemos kūrimo biudžetas ...............................................................................24 3.1.3. Funkciniai reikalavimai .......................................................................................24 3.1.3.1. Veiklos sud÷tis..................................................................................................24 3.1.3.2. Sistemos sud÷tis................................................................................................25 3.1.4. Nefunkciniai reikalavimai ...................................................................................30 3.1.4.1. Reikalavimai sistemos išvaizdai.......................................................................30 3.1.4.2. Reikalavimai panaudojimui..............................................................................31 3.1.4.3. Reikalavimai vykdymo charakteristikoms .......................................................31 3.1.4.4. Reikalavimai veikimo sąlygoms.......................................................................31 3.1.4.5. Reikalavimai saugumui ....................................................................................31 3.1.4.6. Kultūriniai – politiniai reikalavimai .................................................................31 3.1.4.7. Teisiniai reikalavimai .......................................................................................32 3.1.5. Naujos problemos ................................................................................................32 3.1.5.1. Problemos diegimo aplinkai .............................................................................32 3.1.5.2. Įtaka jau instaliuotoms sistemoms....................................................................32 3.1.5.3. Neigiamas vartotojų nusiteikimas ....................................................................32 3.1.6. Uždaviniai............................................................................................................32 3.1.6.1. Sistemos pateikimo žingsniai (etapai) ..............................................................32 3.1.7. Rizikos.................................................................................................................32 3.1.7.1. Galimos sistemos kūrimo rizikos .....................................................................32 3.1.7.2. Atsitiktinumų (rizikų)planas.............................................................................33
3.2. Projektuojamos veiksmų su trupmenomis programin÷s įrangos architektūra ............33 3.2.1. Architektūros pateikimas.....................................................................................33 3.2.2. Panaudojimo atvejų vaizdas ................................................................................34 3.2.3. Loginis vaizdas ....................................................................................................35 3.2.3.1. Klas÷ frmMain..................................................................................................35 3.2.3.2. Klas÷ frmMokymasis........................................................................................36
2
3.2.3.3. Klas÷ frmTestas ................................................................................................37 3.2.3.4. Klas÷ frmBandymas .........................................................................................38 3.2.3.5. Klas÷ cTrupmena..............................................................................................40 3.2.3.6. Klas÷ cSkaiciavimas .........................................................................................40 3.2.3.7. Klas÷ cTestas ....................................................................................................42 3.2.3.8. Klas÷ cKlausimas .............................................................................................42
3.3. Testavimo medžiaga ...................................................................................................43 3.3.1. Programos „Trupmena“ testavimas .....................................................................43 3.3.2. Grafinių testų programos „Trupmenos“, veikiančios „TestTool5“ aplinkoje, testavimas ......................................................................................................................44 3.3.3. Testavimo išvados ...............................................................................................45
4. Vartotojo dokumentacija ...................................................................................................46 4.1. Sistemos funkcinis aprašymas ....................................................................................46 4.2. Naudotojo vadovas .....................................................................................................46
4.2.1. Vadovo paskirtis ..................................................................................................46 4.2.2. Darbo su programa „Trupmena“ pagrindai .........................................................46 4.2.3. Darbo TestTool5 aplinkoje su grafinio testavimo programa „Trupmenos“ pagrindai ........................................................................................................................48
4.3. Sistemos instaliavimo dokumentas.............................................................................51 5. Eksperimentinis tyrimas ....................................................................................................52
5.1. Mokomųjų programų bandymų organizavimas..........................................................52 5.2. Eksperimento aprašymas ............................................................................................52
5.2.1. Eksperimentas su mokomąja programa „Trupmena“..........................................52 5.2.2. Eksperimentas su TestTool5 grafinių testų programa „Trupmenos“ ..................53
5.3. Eksperimento rezultatų aptarimas ..............................................................................54 6. Darbo apibendrinimas ir išvados .......................................................................................59 7. Literatūra ...........................................................................................................................60 8. Summary............................................................................................................................61 9. Priedai ................................................................................................................................62
3
1. Įvadas
Jau dvidešimt metų, kai pirmieji kompiuteriai prad÷jo gyvuoti mokyklose.
Kompiuteriai jau atsirado darželiuose bei pradin÷se klas÷se. Jie pad÷jo įgyvendinti
šiuolaikiškas permainas švietime – įgyvendinti nuolatinį informacinių technologijų
panaudojimą, taikymą, integravimą į mokymo sistemą.
Pasitelkiant šiuolaikines priemones galima visai pakeisti mokymo procesą. Nors
tradicinio mokymo ir mokytojo niekas niekada nepakeis, tačiau naujosios technologijos,
kompiuteriai padeda sužadinti mokinių norą mokytis, didina jų motyvaciją. Tai priklauso
nuo to, kaip pateikiama mokomoji medžiaga ir koks mokymo metodas yra naudojamas
konkrečioje mokymo situacijoje.
Šiuo metu jau kyla mokomųjų programų tikslingo naudojimo mokymo procese
klausimas, t.y., kada, kur ir kiek naudoti kompiuterines mokymo priemones. Konferencijos
„Informacin÷s technologijos mokyklose“ (2002 m.) metu buvo nutarta, kad „reikia
organizuoti Švietimo ir mokslo ministerijos įsigytų mokomųjų programų priežiūrą –
nuolatinį jų aptarnavimą, papildymą, atnaujinimą ir aptiktų trūkumų šalinimą. Būtina ir
toliau Švietimo informacinių technologijų centro bibliotekoje kaupti mokomąsias
programas, siekti, kad būtų kuriama ir lietuvinama kuo daugiau tinkamų naudoti
kompiuterinių mokymo priemonių.“ [7]
Vienas iš dalykų, kur labiausiai naudojami kompiuteriai ir kompiuterin÷s mokomosios
priemon÷s (neskaitant informatikos), yra matematika.
Kadangi šio dalyko mokau mokykloje, dažnai susiduriu su problemomis, kylančiomis
d÷l mokomųjų programų stokos ar netinkamumo. Penktoje – šeštoje klas÷je mokiniai
susipažįsta ir mokosi veiksmų su paprastosiomis trupmenomis. Pasteb÷jau, kad ši tema yra
gana sunkiai įsisavinama mokiniams. Tačiau tarp daugelio įvairiausių kompiuterinių
mokomųjų programų, programos, skirtos veiksmams su paprastosiomis trupmenomis, n÷ra.
Šio darbo objektas – matematikos kompiuterin÷ mokomoji programa veiksmams su
paprastosiomis trupmenomis mokytis.
4
2. Veiksmų su paprastosiomis trupmenomis programin÷s įrangos sukūrimo analiz÷
2.1. Problemin÷s srities bendras aptarimas
Mokymas ir mokymasis naudojant vien tik tradicinius mokymo metodus tampa ne toks
efektyvus, nemotyvuojantis mokinių. Sprendimas panaudoti kompiuterines mokomąsias
programas sukuria pagrindą efektyvesniam mokymo metodui.
Šios priemon÷ vis labiau paplinta mokyklose ir papildo tradicinius mokymo bei
mokymosi metodus. Tačiau jų n÷ra pakankamai. Daugelis programų yra anglų ar kita
užsienio kalba, kai kurios programos yra jau pasenusios. Tačiau didžiausia problema, kai
programos vienai ar kitai temai iš viso n÷ra.
Kalbant apie matematikos mokymą, kyla daug problemų, nes šiuolaikin÷je
visuomen÷je mokiniams atsiranda vis didesn÷ laisv÷ rinktis, tod÷l sudominti mokinius
matematika darosi vis sunkiau.
Matematikos tradiciniame mokymo procese bei naudojant kompiuterines mokomąsias
programas siekiama, kad mokiniai [6]:
� Išmoktų aprašyti matematinius objektus, procedūras, modelius;
� Išmoktų atlikti matematines operacijas (matuoti, skaičiuoti, braižyti grafikus,
apdoroti duomenis, lyginti ir klasifikuoti matematinius objektus);
� Išmoktų matematiškai tirti problemas, situacijas ir rasti racionalius sprendimus.
Be to naudojant kompiuterin÷s mokomąsias programas siekiama:
� Mokinius labiau sudominti d÷stomuoju dalyku.
� Pad÷ti vaikams geriau suprasti mokomąją medžiagą ir greičiau susidaryti reikalingus
įgūdžius.
Mokomąsias programas galima suskirstyti į tokias grupes [8]:
� Demonstravimo programos, kai mokiniai gali steb÷ti veiksmus ir situacijas.
� Pratybų programos, skirtos mokytis atlikti elementarius veiksmus.
� Žinias kontroliuojančios programos. Dažniausiai tai testų programos, kuriomis
tikrinama, kaip mokinys įsisavino žinias.
� Eksperimento ar modeliavimo programos. Tai programos, leidžiančios mokiniams
patiems ieškoti galimus d÷sningumus, modeliuoti situaciją.
� Mokomieji žaidimai.
5
1 pav. Kompiuterinių mokomųjų programų klasifikacija
Vienos efektyviausių yra eksperimento ar modeliavimo programos, mokomieji
žaidimai [1]. Jos įgyvendinamos įvairiomis technologin÷mis priemon÷mis (universalios
programavimo kalbos, multimedija, grafiniai testai ir kt.). Yra aktualu išnagrin÷ti KTU
suprojektuotos ir vis plačiau naudojamos grafinio testavimo sistemos TestTool5 [12]
galimybes mokytojui susikurti aplinką, leidžiančią mokiniams patiems atrasti galimus
d÷sningumus, modeliuoti situacijas.
Šio tiriamojo darbo pagrindinis tikslas išnagrin÷ti, kaip su grafiniais testais galima
eksperimentuoti ar modeliuoti, ir tas galimybes palyginti su programiniais modeliais.
Tyrimui pasirinktas matematikos pradmenų mokymo atvejis.
Uždaviniai:
� Išanalizuoti pradin÷se klas÷se naudojamas matematikos mokomąsias programas.
� Nustatyti mokomosios programos kūrimo poreikius ir reikalavimus.
� Sudaryti veiksmų su paprastosiomis trupmenomis struktūrų grafus.
� Atlikti mokomosios programin÷s įrangos reikalavimų specifikaciją.
� Sukurti mokomąsias programas ne mažiau kaip dvejomis technologin÷mis
priemon÷mis.
� Atlikti sudarytųjų programų eksperimentinį tyrimą.
� Pateikti išvadas.
Kompiuterin ÷s mokomosios programos
Pratybų programos
Demonstravimo programos
Žinias kontroliuojan čios
programos
Eksperimentavimo arba modeliavimo
programos
Mokomieji žaidimai
6
2.2. Analogiškų programų apžvalga
Šiuo metu yra sukurta mokomųjų programų, kurios padeda mokiniams įsisavinti
mokomąjį dalyką. Tačiau tik mažas skaičius jų leidžia moksleiviams patiems kurti
modelius, tirti aplinką. Modeliavimą suprantame kaip galimybę mokiniui pasirinkti ar keisti
parametrus, nustatyti sprendžiamų uždavinių pradinius duomenis, spręsti ir kartoti
uždavinius su tais pačiais arba pakeistais parametrais.
Modeliavimas – vienas iš konstruktyviųjų mokymo metodų, kuriame svarbiausias
vaidmuo atitenka pačiam besimokančiajam. Jis suteikia mokymuisi įdomumo, spalvingumo,
patrauklumo, leidžia individualizuoti mokymo procesą, mokiniui pačiam pasirinkti
mokomosios medžiagos kiekį ir mokymosi tempą [7]. Modelių kūrimas yra kūrybin÷ veikla,
kuri leidžia besimokančiajam įsigilinti į analizuojamą problemą.
Atliekant mokomųjų programų analizę, atkreipsime d÷mesį į:
� mokomosios programos aplinką, kiek ji patogi, vaizdi, išraiškinga,
� kaip programa valdoma,
� ar mokiniai turi galimybę modeliuoti, tirti uždavinius,
� ar mokytojas turi galimybę pateikti savo uždavinius.
2.2.1. Matematikos mokomoji programa „Aritmetiniai veiksmai“
„ARITMETINIAI VEIKSMAI“ – tai matematikos mokomoji programa, skirta
veiksmams su trupmenomis. Dirbdami su šia mokomąja programa, moksleiviai testuojami,
tikrinamos jų žinios, geb÷jimai.
Programą sukūr÷ 1995 metais Kurš÷nų L. Ivinskio vidurin÷s mokyklos mokytojas A.
Verseckas ir programuotojas M. Januškevičius.
Mokomosios programos pradiniame lange atsiveria programos pavadinimas ir
galimyb÷s pasirinkti veiksmus. Nors visas vaizdinis apipavidalinimas n÷ra labai
išraiškingas, tačiau mokiniams sudominti ir paskatinti yra piešiami įvairūs piešin÷liai.
Programa gali būti valdoma tiek pele, tiek ir klaviatūra.
Programoje leidžiama pasirinkti aritmetinius veiksmus su natūraliaisiais skaičiais
(sud÷tį, atimtį, daugybą, dalybą). Veiksmai gali būti atliekami pasirenkant skaičius 100 ÷
1000000 ribose. Mokiniai sprendžia uždavinius pasirinkdami mokomąją arba kontrolinę
programos dalį.
Šios programos mokomojoje dalyje yra vienas trūkumas: mokiniams yra galimyb÷
sp÷ti. Tačiau kontrolin÷je dalyje mokiniai sp÷ti jau negali. Atlikus visus pratimus,
pateikiama rezultatų suvestin÷, kurioje galima matyti teisingai ir klaidingai atliktus pratimus
ir bendrą rezultatą.
7
Programa yra sukurta tik moksleivių žinioms bei geb÷jimams tikrinti. Uždaviniai
programoje yra statiniai, juose modeliavimo galimyb÷s neturi ne tik mokiniai, bet ir
mokytojai. Programos kūr÷jai nesudar÷ galimyb÷s mokytojams patiems pateikti savo
uždavinius.
2.2.2. Mokomoji matematikos programa „Dešimtain ÷s trupmenos“
„DEŠIMTAINöS TRUPMENOS“ – dar viena matematikos mokomoji programa. Kaip
ir daugelyje egzistuojančių mokomųjų programų, taip ir šioje yra tikrinamos mokinių žinios.
Mokiniai atlikdami įvairius pratimus, pasitikrina, ką ir kiek jie žino.
Programą sukūr÷ 1996 metais Kurš÷nų L. Ivinskio vidurin÷s mokyklos mokytojas A.
Verseckas ir programuotojas M. Januškevičius.
Atsiv÷rus šios programos pagrindiniam langui, matome pavadinimą bei galimybes
rinktis įvarius veiksmus su dešimtain÷mis trupmenomis. Lyginant su prieš tai išanalizuotąja,
ši programa apima platesnį spektrą pratimų. Be to, kad galima atlikti visus keturis
algebrinius veiksmus, dar pateikiama pratimų, kur dešimtain÷s trupmenos palyginamos,
apvalinamos, vaizduojamos skaičių spindulyje bei paprastosios trupmenos verčiamos
dešimtain÷mis trupmenomis.
2 pav. Pagrindinis langas.
Programa gali būti valdoma tiek pele, tiek ir klaviatūra.
Pasirinkus vieną iš keturių algebrinių veiksmų (sud÷tis, atimtis, daugyba, dalyba),
programa leidžia pratimą atlikti arba mintinai, arba raštu. Be to, galima atlikti įvairius
veiksmus.
8
3 pav. Pasirinkimas.
Pratimai suskirstyti į lengvus, vidutinio sunkumo ir sunkius pratimus. Čia yra
pateikiama veiksmų eilut÷ su įvairiais veiksmais. Tačiau yra vienas trūkumas, kad
atlikdamas visus veiksmus, moksleivis turi dar papildomai kažkur rašyti ir pateikti tik
galutinį atsakymą. Programoje neleidžiama tęsti lygyb÷s, atliekant po vieną veiksmą
nuosekliai.
Kadangi kiekvienas mokinys labai nori būti įvertintas, šioje programoje tai atliekama
gana neblogai. Taip pat nurodomas klaidų skaičius. Kitas šios programos trūkumas, kad
neparodoma, kur tiksliai buvo klaida ir mokinys nežino, ką jis atliko neteisingai.
4-5 pav. Užduočių įvertinimai.
Šioje programoje n÷ra išskirta mokomoji ir kontrolin÷ programos dalys. Moksleiviai
atlieka pasirinktą skaičių pratimų ir tik po to sužino, kiek jų atliko teisingai, kiek
neteisingai. Be to, judantis žymeklis pereina į kito skaitmens vietą iš karto po skaičiaus
paspaudimo. Į netinkamo mygtuko paspaudimą jis nereaguoja, t.y. į kitą vietą nepereina. Tai
sudaro galimybę mokiniams galvoti ir patiems spręsti, o ne bandyti sp÷ti, kaip buvo kitos
programos mokomojoje dalyje. Čia po „ENTER“ paspaudimo neteisingas atsakymas
visiškai panaikinamas ir reikia spręsti iš naujo. Galutiniame rezultate parodoma, kiek kartų
buvo suklysta.
9
6 pav. Rezultatų lentel÷.
Mokomojoje programoje modeliavimo galimyb÷s neturi nei mokiniai, nei mokytojai.
Mokiniai sprendžia autorių sukurtus uždavinius, o mokytojas kitų pratimų pateikti negali.
Taigi, gali tikrinti, ar mokiniai teisingai atlieka tuos uždavinius, kurie yra programoje.
2.2.3. Mokomoji matematikos programa „Veiksmai su t eigiamais ir
neigiamais skai čiais“
Tai mokomoji programa skirta septintų klasių moksleiviams. Ši programa taip pat
tikrina moksleivių žinias ir geb÷jimus atlikti aritmetinius veiksmus su teigiamais ir
neigiamais skaičiais.
Programa gali būti valdoma tiek pele, tiek ir klaviatūra.
Atsiv÷rusiame programos lange matomas programos pavadinimas, galimyb÷
pasirinkti įvairius veiksmus. Tačiau čia jau yra keturi lygiai, t.y. skaičių ribos, kuriose
mokinys nori atlikti veiksmus. Režimai yra du – tai treniruoklis ir kontrolin÷ programa.
7 pav. Programos pradinis langas.
Estetinis programos apipavidalinimas neišraiškingas. Joje n÷ra jokių piešin÷lių,
apdailos elementų. Atlikus veiksmą, atsiranda užrašas „Teisingai“ arba „Neteisingai“.
Lango apačioje yra rodoma teisingai ir neteisingai atliktų pratimų skaičius, lygis ir laikas.
10
Tačiau ši programa, lyginant su kitomis, turi keletą privalumų. Jei mokinys atliko
veiksmą neteisingai, yra parašomas, koks tur÷jo būti atsakymas ir šalia pateikiamas
paaiškinimas – taisykl÷, kaip reik÷jo teisingai atlikti vieną ar kitą veiksmą.
8 pav. Klaidingai atliktos užduoties langas.
Kiekvienas mokinys parašo savo vardą ir pavardę, pasirenka kontrolinio darbo lygį ir
turi būtinai atlikti dešimt pratimų.
9 pav. Kontrolinio darbo pirmasis etapas.
Kai visi uždaviniai išspręsti, programa pateikia kontrolinio darbo rezultatų suvestinę,
kurioje yra parašyta, kas atliko kontrolinį darbą, kokia tema, lygis ir pateikiami visi spręsti
pratimai, gauti atsakymai ir teisingi atsakymai. Taip pat parašomas pažymys.
11
10 pav. Kontrolinio darbo ataskaita.
Be to, šis rezultatas įrašomas į programoje esančią užrašinę, kurioje kaupiami visi
mokinių kontrolinių darbų rezultatai. Tokiu būdu mokytojas suteikia galimybę mokiniams
savarankiškai spręsti ir bet kuriuo momentu gali pasižiūr÷ti jų rezultatus.
Tačiau kaip ir kitose programose, čia mokiniai tik sprendžia jiems pateikiamus
pratimus ir nieko negali keisti ar modeliuoti. Taip pat ir mokytojai, dirbantys su šia
programa, neturi galimyb÷s pateikti savo uždavinių, juos modeliuoti.
2.2.4. Mokomoji matematikos programa „Paprastosios trupmenos“
Ši mokomoji programa kaip tik skirta penktų – šeštų klasių moksleiviams,
besimokantiems veiksmų su paprastosiomis trupmenomis.
Programą sukūr÷ TEV leidykla.
Ši programa paleidžiama naudojantis pele. Atitinkami skaičiai atliekant užduotis yra
įrašomi klaviatūra.
11 pav. Pradinis programos langas
12
Kaip matome, programa yra spalvinga, patraukli mokiniams, lengvai valdoma. Čia
galima pasirinkti įvairius veiksmus su paprastosiomis trupmenomis (skaičiaus dalies
užrašymas paprastąja trupmena, sud÷tis, atimtis, daugyba, dalyba). Programoje galima
mokytis arba pasitikrinti savo žinias. Taip pat galima pasižiūr÷ti teisingus atsakymus.
Pasirinkus pasitikrinimo etapą, galima pasirinkti norimą atlikti užduočių skaičių. Taip
pat čia yra paaiškinta, kaip dirbti su programa.
12 pav. Uždavinių skaičiaus pasirinkimas
Toliau keliaujant, jau atliekami pasirinkti pratimai.
13 pav. Užduoties atlikimas
Programos lange galime matyti uždavinio numerį, teisingai ir neteisingai atliktų
pratimų skaičių. Taip pat yra žodis „Tikrinti“, kurį paspaudus, užsidega žalia lemput÷, jei
pratimas atliktas teisingai, arba raudona lemput÷, jei pratimas atliktas neteisingai.
13
14 pav. Teisingai atlikta užduotis
15 pav. Neteisingai atlikta užduotis.
Pasirinkus pasitikrinimo programą, iš eil÷s atliekami pratimai, nurodoma, kiek teisingų
ir kiek neteisingų.
Atlikus visus pratimus ir paspaudus mygtuką „Atsakymai“, parodoma testo suvestin÷:
16 pav. Rezultatų suvestin÷.
Jei buvo atlikta klaidingai, galima pasižiūr÷ti, kaip teisingai reik÷jo atlikti:
14
17 pav. Rezultatų pateikimas
Programa skirta gilinti ir įtvirtinti žinias apie veiksmus su paprastosiomis
trupmenomis. Čia mokiniai gali tik atlikti jau sukurtus uždavinius, tačiau patys kurti ir
modeliuoti užduočių negali.
15
2.3. Mokomosios programos kūrimo aktualumo ir poreikio pagrindimas Iš analogiškų programų apžvalgos galime matyti, kad mokomųjų programų, kurios
mokytų veiksmų su paprastosiomis trupmenomis yra tik viena ir ji nepakankamai atitinka
mokytojų ir mokinių poreikius.
Naujos mokomosios programos kūrimo aktualumo ir poreikių nustatymui buvo atlikta
mokinių anketin÷ apklausa (priedo 9 Nr. 1). Apklausoje dalyvavo 150 moksleivių,
besimokančių pagrindin÷s mokyklos 5-6 klas÷se. Keli apklausos grafikai pateikti 25 ir 26
paveiksluose, o išsamesn÷ medžiaga - 9-me priede (Nr. 2).
Ką tu manai apie mokym ąsi naudojant kompiuterines mokom ąsias programas?
61%
4%8%
35%
20%
0% 0%
10%
31%
12%
24%
39%
76%73%
43%
8%
18%16% 16%
8%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
Mokausi tiktod÷l, kad man
liepia
Man patinkadirbti
kompiuteriu
Įgyti įgūdžiaiman labai
pravers ateityje
Taip lengviausuprasti dalyk ą
Man patinka tikžaisti
kompiuteriniusžaidimus
Visiškainesutinku
Iš daliesnesutinku
Iš daliessutinku
Visiškaisutinku
25 pav. Mokinių nuomon÷ apie mokomąsias programas
Dauguma apklaustųjų mokinių teigia, kad su kompiuterin÷mis mokomosiomis
programos išmoko dirbti mokykloje pamokų metu. Ir nors apie pus÷ (45 – 71%) mokinių
asmeniškai jos nenaudoja, tačiau mano, kad mokomosios programos padeda geriau
įsisavinti matematikos žinias ir įgūdžius.
Atlikus mokinių anketinę apklausą, paaišk÷jo, kad didžiajai daliai (76%) mokinių
patinka dirbti kompiuteriu ir net 43% mokinių sutinka su tuo, kad kompiuterin÷s
mokomosios programos padeda geriau suprasti d÷stomą dalyką.
Panaši apklausa buvo atlikta ir Anglijos mokyklose. Palyginus su šia apklausa [5],
galime pasteb÷ti, kad moksleivių nuomon÷ apie kompiuterių ir kompiuterinių programų
naudojimą pamokose yra gana panaši (~ 70% Anglijos moksleivių patinka naudotis
kompiuteriu matematikos pamokų metu, ~ 50% moksleivių mano, kad kompiuteris ir
16
mokomosios programos yra naudingos ir padeda mokytis bei geriau suprasti dalyką).
Diagramos pateiktos priede 9 Nr. 3.
Ar manai, kad šios kompiuterin÷s mokomosios programos padeda įsisavinti matematiką?
71%
24%
65%
4%
31%
45%
12%
43%
6%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
Taip Ne Nežinau
Aritmetiniaiveiksmai
Dešimtain÷strupmenos
Aritmetiniaiveiksmai suteigiamais irneigiamais skaičiais
26 pav. Kaip mokomosios programos padeda įsisavinti matematiką
Moksleivių apklausa parodo mokomųjų programų reikalingumą, nes:
• individualizuojamas mokymo procesas;
• atsižvelgiama į kiekvieno mokinio asmeninius geb÷jimus;
• mokymo procesas tampa vaizdesnis ir labiau suprantamas;
• mokiniams atsiranda galimyb÷ modeliuoti uždavinius;
• atsiranda galimyb÷ bet kur ir bet kada mokytis individualiai
Tačiau esamos mokomosios programos dažniausiai nesuteikia mokiniams galimyb÷s
modeliuoti ir tirti uždavinius, mokytojas neturi galimyb÷s pateikti savo uždavinius.
Tai pagrindžia naujų mokomųjų programų kūrimo aktualumą ir poreikį.
17
2.4. Mokomosios programos kūrimo aspektai Dažnai mokiniams neužtenka vien tik „sausos“ teorijos ir spręsti uždavinius, pateiktus
vadov÷lyje. Daugelis jų geriau įsisavina medžiagą patys patyrin÷ję uždavinius. Kuriama
mokomoji programa turi atitikti daugelį reikalavimų ir pirmiausia joje pateikta medžiaga
turi būti aktuali bei turi būti atnaujinimo galimyb÷.
Naujojoje programoje mokiniai turi gal÷ti spręsti įvairaus sud÷tingumo uždavinius, o
taip pat keisti trupmenos skaitiklį ir vardiklį, steb÷ti, kaip keičiasi rezultatas vienu ar kitu
atveju. Taigi, kuriamas produktas – veiksmų su trupmenomis mokomoji programin÷ įranga
– turi pad÷ti suprasti paprastąsias trupmenas, išmokti veiksmų su šiomis trupmenomis. Taip
sužadinti besimokančiojo susidom÷jimą, skatinti jo veiklą ir gilinti kūrybinio bei
savarankiško darbo įgūdžius.
Kadangi mokomąją programą naudos penktų – šeštų klasių moksleiviai, ji turi būti
lengvai valdoma, paprasta. Šių klasių mokiniai informacinių technologijų pamokose jau
susipažįsta su kompiuteriais, jų valdymu, taip pat su įvairiomis mokomosiomis
programomis. Taigi, naujojoje programoje taip pat turi būti naudojami panašūs valdymo
elementai: meniu, mygtukai, sisteminiai pranešimai. Rašmenų spalva, programos langas turi
būti neryškūs, nevarginti vartotojo akių, tarpusavyje der÷ti.
Mokiniai turi labai skirtingas praktines galimybes savarankiškai naudotis
kompiuteriais, tod÷l mokomoji programa netur÷tų reikalauti didelių kompiuterinių resursų.
Kadangi vienas pagrindinių tyrimo tikslų yra palyginti grafinių testų galimybes, ypač
galimybes eksperimentuoti ar modeliuoti, su programiniais modeliais, veiksmams su
paprastosiomis trupmenomis mokomoji programa bus realizuojama dviem technologijomis.
Vienas realizavimo būdas – naujos kompiuterin÷s programos kūrimas naudojant universalią
programavimo kalbą Visual Studio 2005, o kitas – naudojant specializuotą grafinių testų
kūrimo aplinką TestTool5.
18
C1
A1 C2
A21 A2
Taip
Taip
Ne
Ne
A4
C3
Tiksla
Taip Ne
A3
A31
C21
Taip
Ne
2.2.6. Veiksm ų su trupmenomis strukt ūros aprašymas
Modeliavimo priemon÷s sukūrimui reikia išanalizuoti probleminę sritį ir joje
susidarančias situacijas [2]. Pavyzdžiui, atliekant trupmenų sud÷ties veiksmus, matome, kad
keičiasi skaitinių duomenų būsena: 1) dvi pradin÷s trupmenos, 2) viena trupmena paversta į
netaisyklingąją ir parašyti papildomi daugikliai, 3) skaitikliai parašyti ant vieno brūkšnio ir
t.t..
Mokinys turi mok÷ti analizuoti skaitinius duomenis ir su jais atlikti tinkamus
veiksmus.
Pagal teorinę medžiagą [3, 4] buvo nustatytos charakteringos pagrindinių veiksmų su
paprastosiomis trupmenomis situacijos ir sudaryti veiksmų struktūros grafai.
2.2.6.1. Paprastųjų trupmenų sud÷ties ir atimties veiksmų struktūros grafas
Grafas išreiškia trupmenų sud÷ties ar atimties veiksmų seką. Raide C pažym÷ta
viršūn÷ reiškia sąlygą, taikomą susidariusioje situacijoje, o raide A pažym÷ta viršūn÷ –
veiksmą. Priklausomai nuo situacijos ir sąlygos atliekamas vienas ar kitas veiksmas.
22 pav. Sud÷ties ir atimties veiksmų struktūros grafas
19
C1 – ar bent vienas skaičius mišrusis.
A1 – verčiam į netaisyklingąja trupmeną.
C2 – ar vardikliai nevienodi.
A2 – bendravardiklinam.
A21 – surašyti skaitiklius ant vieno trupmenos brūkšnio.
A3 – sudedam (atimam) trupmenų skaitiklius, vardiklis bendras.
C21 – ar reikia prastinti.
A31 – suprastinti trupmeną.
C3 – ar gavom netaisyklingąja trupmeną.
A4 – išskiriam sveikąją dalį (verčiam mišriuoju skaičiumi).
Pavyzdžiai: 1) 4
3
4
21
4
2
4
1=
+=+ 2)
9
11
9
10
9
82
9
8
9
2==
+=+
3) 6
1
6
23
3
1
2
1=
−=− 4)
3
23
3
11
3
213
3
2
3
13
3
2
3
14 ==
−=−=−
Galima tokia veiksmų įvairov÷ (dekompozicija):
A21, A3
A1, A21, A3
A2, A21, A3
A21, A3, A4
A1, A21, A3, A31
A1, A21, A3, A4
A2, A21, A3, A4
A1, A21, A3, A31, A4
A2, A21, A3, A31, A4
A1, A2, A21, A3, A31
A1, A2, A21, A3, A31, A4
Atlikta dekompozicija rodo, kad uždaviniai gali būti sprendžiami paprastai, gali būti
vidutinio sunkumo ir gali būti sud÷tingi trupmenų sud÷ties bei atimties uždaviniai, kuriuose
reikia daug tarpinių veiksmų. Pagal tai uždavinius suskirstysime į šiuos sunkumo lygius:
1 lygis – lengviausias (pvz., A21, A3),
2 lygis – sud÷tingesnis (pvz., A1, A21, A3; A2, A21, A3),
3 lygis – sud÷tingas (pvz., A1, A21, A3, A31; A1, A21, A3, A4),
4 lygis – sud÷tingiausias (pvz., A1, A21, A3, A31, A4; A1, A2, A21, A3, A31, A4).
3 2
20
2.2.6.2. Paprastųjų trupmenų daugybos veiksmų struktūros grafas
C1 – ar bent vienas skaičius yra
mišrusis.
A1 – verčiam netaisyklingąja
trupmena.
A2 – sudauginam trupmenas.
C2 – ar gaunam prastinamą
trupmeną.
A3 – suprastinam.
C3 – ar gaunam netaisyklingąja
trupmeną.
A4 – išskiriam sveikąją dalį
(verčiam mišriuoju skaičiumi).
23 pav. Daugybos žinių struktūros grafas
Pavyzdžiai: 1) 2
12
2
5
6
15
61
53
6
5
1
3
6
53 ===
⋅
⋅=⋅=⋅ 2)
7
4
73
62
7
6
3
2=
⋅
⋅=⋅
3) 32
6
12
23
1
2
2
32
2
11 ==
⋅
⋅=⋅=⋅ 4)
9
17
9
64
33
164
3
16
3
4
3
15
3
11 ==
⋅
⋅=⋅=⋅
Dekompozicija:
A2
A1, A2
A2, A3
A2, A4
A1, A2, A3
A1, A2, A4
A1, A2, A3, A4
Pagal tai uždaviniai suskirstomi į šiuos sunkumo lygius:
1 lygis – lengviausias (pvz., A2),
2 lygis – sud÷tingesnis (pvz., A1, A2; A2, A3; A2, A4),
3 lygis – sud÷tingas (pvz., A1, A2, A3; A1, A2, A4),
4 lygis – sud÷tingiausias (pvz., A1, A2, A3, A4).
C1
A1 A2
C2
A3 C3
A4 Tikslas
Taip
Taip
Taip
Ne
Ne
Ne
21
2.2.6.3. Paprastųjų trupmenų dalybos veiksmų struktūros grafas
C1 – ar bent vienas skaičius yra mišrusis.
A1 – verčiam netaisyklingąja trupmena.
A2 – pirmąją trupmeną
dauginam iš antrosios
atvirkštin÷s.
C2 – ar gaunam prastinamą
trupmeną.
A3 – suprastinam.
C3 – ar gaunam
netaisyklingąja trupmeną.
A4 – išskiriam sveikąją dalį (verčiam mišriuoju skaičiumi).
24 pav. Dalybos grafinis modelis
Pavyzdžiai: 1) 5
2
25
14
2
1
5
4
1
2:
5
42:
5
4=
⋅
⋅=⋅== 2)
2
17
2
15
2
3
1
5
3
2:
1
5
3
2:5 ==⋅==
3) 3
11
3
4
311
114
3
11
11
4
11
3:
11
4==
⋅
⋅=⋅= 4) 6
1
6
52
415
5
4
2
15
4
5:
2
15
4
11:
2
17 ==
⋅
⋅=⋅==
Galima veiksmų įvairov÷:
A2
A1, A2
A2, A3
A2, A4
A1, A2, A3
A1, A2, A4
A1, A2, A3, A4
Pagal dekompoziciją uždavinius galime suskirstyti į šiuos sunkumo lygius:
1 lygis – lengviausias (pvz., A2),
2 lygis – sud÷tingesnis (pvz., A1, A2; A2, A3; A2, A4),
3 lygis – sud÷tingas(pvz., A1, A2, A3, A4),
4 lygis – sud÷tingiausias (pvz., A1, A2, A3; A1, A2, A4).
C1
A1 A2
C2
A3 C3
A4 Tikslas
Taip
Taip
Taip
Ne
Ne
Ne
22
Apibendrinant šio skyriaus rezultatus, galima teigti:
1) atlikta vartotojų apklausa parod÷, kad mokomosios programos yra reikalingos. Jos
padeda individualizuoti mokymo procesą, daro jį vaizdesnį, patrauklesnį, geriau
įsisavinama mokomoji medžiaga. Vienas pagrindinių reikalavimų – galimyb÷
modeliuoti, tirti uždavinius ir jų aplinką.
2) išanalizavus analogiškas mokomąsias programas, pasteb÷ta, kad n÷ra mokomųjų
programų su paprastosiomis trupmenomis, kurios pilnai tenkintų mokytojų bei
mokinių poreikius;
3) remiantis išanalizuota situacija ir metodine medžiaga, buvo sudaryti veiksmų
struktūros grafai. Uždaviniai suskirstyti į sunkumo lygius. Pagal juos bus kuriami
testai ir užduotys programose, skirtose mokytis veiksmų su paprastosiomis
trupmenomis.
4) mokomoji aplinka bus kuriama naudojant dvi technologijas: universalią
programavimo kalbą Visual Studio 2005 ir naudojant specializuotą grafinių testų
kūrimo aplinką TestTool5.
5) Bus siekiama išnagrin÷ti, kaip su grafiniais testais galima eksperimentuoti ar
modeliuoti, ir tas galimybes palyginti su programiniais modeliais.
23
3. Veiksmų su paprastosiomis trupmenomis programin÷s įrangos kūrimo
projektavimas
3.1. Mokomosios programin÷ įrangos reikalavimų specifikacija
3.1.1. Sistemos paskirtis
Kuriama sistema yra kompiuterin÷ mokomoji programa, skirta moksleiviams mokytis
veiksmų su paprastosiomis trupmenomis. Ši programa pad÷s geriau įsisavinti mokomąją
medžiagą, įgyti daugiau žinių ir įgūdžių. Mokiniai tur÷s galimybę ne tik spręsti uždavinius,
bet juos ir patiems susikurti bei steb÷ti pasikeitimus rezultatuose.
Pagrindinis mokytojų tikslas suteikti mokiniams žinių ir įgūdžių. Mokiniai, at÷ję į
mokyklą, tikisi kokybiško ir visapusiško mokymo. Šiuo metu jau neužtenka vien tik
vadov÷lio ir sąsiuvinio. Mokiniai gana palankiai atsiliepia apie kompiuterines mokomąsias
programas. Tod÷l mokykloje siekiama kuo daugiau jų naudoti.
Pilnai pateikiama programos „Trupmena“ reikalavimų specifikacija, nes ji kuriama
universalios programavimo kalbos priemon÷mis. Grafinių testų „Trupmenos“ reikalavimų
specifikacija pateikiama tik iš dalies, nes pačios sistemos TestTool5 neprojektuojame.
Sistemos užsakovas yra K÷dainių Juozo Paukštelio pagrindin÷ mokykla.
Sistemos vartotojai:
Lentel÷1: Vartotojai
Vartotojo kategorija Mokiniai Vartotojo sprendžiami uždaviniai Uždavinių sprendimas, veiksmų atlikimas,
duomenų įvedimas, uždavinių modeliavimas Patirtis dalykin÷je srityje Paprasti 5-6 klasių mokiniai Patirtis informacin÷se technologijose Nepatyrę Papildomos vartotojo charakteristikos Vartotojas turi atsakingai žiūr÷ti į darbą, tai
n÷ra žaidimas; turi būti teoriškai ir praktiškai susipažinęs su paprastosiomis trupmenomis; vartotoją nesunkiai bus galima apmokyti dirbti su sistema, nes šių klasių mokiniai mokosi informacinių technologijų; sistema skirta 5-6 klasių moksleiviams, tačiau su ja gali dirbti ir vyresni mokiniai.
24
3.1.2. Projekto apribojimai
3.1.2.1. Apribojimai sprendimui
Programin÷ įranga turi veikti nepriklausomai nuo kompiuteryje įdiegtos operacin÷s
sistemos. Reikalinga kompiuterių klas÷, kurioje būtų apie 15 kompiuterių. Prie kiekvieno
kompiuterio gali dirbti 1-2 mokiniai. Darbo aplinka turi atitikti visus higienos reikalavimus.
TestTool5 sistema veikia tik per internetą, tod÷l klas÷je turi būti internetinis ryšys.
3.1.2.2. Sistemos kūrimo terminai
Lentel÷ 2: Projekto darbai:
Eil. Nr.
Produktas Terminas
1. Projekto darbų plano sudarymas 2006-02-01 2. Projekto reikalavimų specifikacijos
sudarymas 2006-03-21
3. Projekto architektūros specifikacijos sudarymas
2006-04-25
4. Detalios projekto architektūros specifikacijos sudarymas
2006-05-23
5. Sistemos kūrimas 2006-10-01 6. Sistemos testavimas 2006-11-30 7. Sistemos naudotojo dokumentacijos
sudarymas 2006-12-01
8. Sistemos įdiegimas 2006-12-20
3.1.2.3. Sistemos kūrimo biudžetas
Sistemos kūrimo biudžetą sudaro produkto kūrimui sugaištas laikas.
Techniniai resursai: darbo kompiuteris su MS Windows.
3.1.3. Funkciniai reikalavimai
3.1.3.1. Veiklos sud÷tis
Veiklos kontekstas 27 pav. Veiklos konteksto diagrama
Mokytojas
Matematikos mokomosios aplinkos
Mokinys
1. Rezultatų kontroliavimas
3. Užduočių atlikimas 2. Parametru ir
uždavinių pasirinkimas
25
Veiklos padalinimas
Lentel÷3: Veiklos padalinimas
Eil. Nr.
Įvykio pavadinimas Išeinantys/įeinantys informacijos
srautai 1. Mokytojas tikrina mokinių atliktų
užduočių rezultatus, įvertinimus. Įvertinimų rezultatai (out)
2. Sistema siunčia užduotis moksleiviui Mokinio atliktos užduotys (out) 3. Mokinys pasirenka parametrus ir kuria
uždavinius. Sumodeliuotos užduotys (in)
3.1.3.2. Sistemos sud÷tis
Sistemos ribos
28 pav. Programos „Trupmena“ panaudojimo atvejai Lentel÷ 4: 1 panaudojimo atvejis: „Modeliuoti užduotį“
Vartotojo/autoriaus pavadinimas: Mokinys Aprašas: Įsijungiamas mokymosi režimas, trupmenų skaitiklių
ir vardiklių vietose rašomi skaičiai. Prieš sąlyga: Sugalvojama užduotis, įjungiamas mokymosi
režimas, pasirenkamas lygis, pasirenkamas veiksmas Sužadinimo sąlyga: Trupmenų skaitiklių ir vardiklių vietose rašomi
skaičiai. Po sąlyga: Stebimas rezultato pasikeitimas vienu ar kitu atveju. Lentel÷ 5: 2 panaudojimo atvejis: „Atlikti mokymosi užduotis“
Vartotojo/autoriaus pavadinimas: Mokinys Aprašas: Įsijungiamas bandymo režimas, atliekamas
pasirinktas veiksmas, parašomas galutinis veiksmo rezultatas
Prieš sąlyga: Įjungiamas bandymo režimas, pasirenkamas lygis, pasirenkamas veiksmas
1.Modeliuoti užduotį
2. Atlikti mokymosi užduotis
3. Atlikti kontrolines
užduotis
4. Tikrinti kontrolinių
testų rezultatus
Mokinys Mokytojas
26
Sužadinimo sąlyga: Rezultato (atsakymo) vietoje rašomi skaičiai Po sąlyga: Laukiama rezultato ir pasirenkamas kitas pratimas. Lentel÷ 6: 3 panaudojimo atvejis: „Atlikti kontrolines užduotis“
Vartotojo/autoriaus pavadinimas: Mokinys Aprašas: Įsijungiamas testo režimas, pasirenka pratimų
skaičius, lygis, veiksmas. Atliekami visi testo pratimai ir gaunamas įvertinimas
Prieš sąlyga: Įjungiamas testo režimas, pasirenkamas pratimų skaičius, lygis, veiksmas.
Sužadinimo sąlyga: Atliekamos kontrolin÷s užduotys Po sąlyga: Gaunamas įvertinimas už atliktas užduotis. Lentel÷ 7: 4 panaudojimo atvejis: „Tikrinti kontrolinių testų rezultatus“
Vartotojo/autoriaus pavadinimas: Mokytojas
Aprašas: Mokytojas gali tikrinti kontrolinių testų rezultatus po to, kai mokiniai juos atlieka.
Prieš sąlyga: Mokiniai atlieka testus ir jų rezultatai kaupiami kompiuteryje.
Sužadinimo sąlyga: Surandamas failas su mokinių rezultatais. Po sąlyga: Tikrinami mokinių testų rezultatai.
29 pav. Grafinių testų panaudojimo atvejai Lentel÷ 8: 1 panaudojimo atvejis „Užduoties kūrimas“
Vartotojo/autoriaus pavadinimas: Mokytojas Aprašas: Įjungiamas naujas darbo laukas. Sukuriama nauja
užduotis. Spaudžiamas mygtukas užduočiai išsaugoti. Prieš sąlyga: Sugalvojama, kokia užduotis bus sukurta. Sužadinimo sąlyga: Sukuriama užduotis. Po sąlyga: Atidaromas testo langas, užduotis peržiūrima, jei
reikia redaguojama.
1. Užduoties kūrimas
3. Testo kūrimas
2. Užduoties redagavimas
6. Testų sprendimas
5. Testų peržiūra
Mokytojas
Mokinys
4. Grup÷s kūrimas
27
Lentel÷ 9: 2 panaudojimo atvejis „Užduoties redagavimas“
Vartotojo/autoriaus pavadinimas: Mokytojas Aprašas: Galima redaguoti, taisyti sukurtą užduotį, ją
papildyti. Prieš sąlyga: Sukurta užduotis neatliekama teisingai. Sužadinimo sąlyga: Atsidaromas užduoties kūrimo langas, jame taisomos
klaidos, tobulinama, redaguojama. Po sąlyga: Atidaromas užduoties atlikimo langas, tikrinama,
kaip atliekama užduotis. Lentel÷ 10: 3 panaudojimo atvejis „Testo kūrimas“
Vartotojo/autoriaus pavadinimas: Mokytojas Aprašas: Visos sukurtos užduotys sujungiamos į vieną bendrą
testą. Prieš sąlyga: Sukuriamos įvairios pavien÷s užduotys. Sužadinimo sąlyga: Sukurtos užduotys apjungiamos ir sukuriamas testo
variantas. Po sąlyga: Atidaromas langas ir patikrinamas, kaip atliekamas
testas. Lentel÷ 11: 4 panaudojimo atvejis „Grup÷s kūrimas“
Vartotojo/autoriaus pavadinimas: Mokytojas Aprašas: Sukuriama mokinių grup÷ (grup÷s), kurioje
įregistruojami mokiniai, gal÷siantys prisijungti prie sistemos.
Prieš sąlyga: N÷ra n÷ vieno mokinio, galinčio prisijungti prie sistemos.
Sužadinimo sąlyga: Sukuriama viena arba kelios grup÷s, mokiniams suteikiamas vartotojo vardas ir slaptažodis.
Po sąlyga: Egzistuoja grup÷ mokinių, kurie gali registruotis prie sistemos ir atlikti testus.
Lentel÷ 12: 5 panaudojimo atvejis „Testų peržiūra“ Vartotojo/autoriaus pavadinimas: Mokytojas, mokinys Aprašas: Atidaromas testo variantas, peržiūrimos visos jame
pateiktos užduotys, pasižiūrint teisingą atsakymą. Prieš sąlyga: Atsidaromas grafinis testas Sužadinimo sąlyga: Atsidariusiame užduoties lange pasirenkama
komanda „Teisingas atsakymas“, pasižiūrima, einama prie kitos užduoties ir taip, kol baigiasi visos užduotys.
Po sąlyga: Peržiūr÷tos visos testo užduotys. Lentel÷ 13: 6 panaudojimo atvejis „Testų sprendimas“
Vartotojo/autoriaus pavadinimas: Mokinys Aprašas: Mokinys sprendžia teste pateiktas užduotis. Prieš sąlyga: Prisiregistruojama prie sistemos, pasirenkamas
norimas veiksmas. Sužadinimo sąlyga: Atidaromas užduoties langas, mokinys atlieka
užduotį, gauna įvertinimą, pereina prie kitos užduoties ir t.t., kol baigiasi visos užduotys, pateiktos
28
teste. Po sąlyga: Atliktos visos užduotys, buvusios teste, gautas
įvertinimas. Funkcinių reikalavimų sąrašas:
1. Galimyb÷ mokiniui pasirinkti bandymų režimą.
2. Galimyb÷ mokiniui pasirinkti mokymosi (modeliavimo) režimą.
3. Galimyb÷ mokiniui pasirinkti testo režimą.
4. Galimyb÷ mokiniui pasirinkti veiksmą (sud÷tis, atimtis, daugyba, dalyba).
5. Galimyb÷ mokiniui pasirinkti pratimų skaičių.
6. Galimyb÷ mokiniui pasirinkti užduočių sud÷tingumo lygį.
7. Galimyb÷ mokiniui pasirinkti kitą užduotį.
8. Galimyb÷ mokiniui gauti teisingą atsakymą.
9. Galimyb÷ mokytojui gauti mokinių testų rezultatus.
Reikalavimas: 3
Aprašymas:
Pagrindimas:
Šaltinis:
Tikimo kriterijus:
Reikalavimo tipas: 1
Galimyb÷ mokiniui pasirinkti testo režimą. Įrankių juostos mygtukas, leidžiantis įsijungti šį režimą. Galimyb÷ mokiniui atlikti testo pratimus.
Mokinys
Galima mokiniui atlikti kontrolinius uždavinius.
Reikalavimas: 1
Aprašymas:
Pagrindimas:
Šaltinis:
Tikimo kriterijus:
Reikalavimo tipas: 1
Galimyb÷ mokiniui pasirinkti mokymosi (modeliavimo) režimą. Įrankių juostos mygtukas, leidžiantis įsijungti šį režimą. Galimyb÷ mokiniui bandyti modeliuoti pratimus.
Mokinys
Galima pačiam mokiniui kurti užduotis.
Reikalavimas: 2
Aprašymas:
Pagrindimas:
Šaltinis:
Tikimo kriterijus:
Reikalavimo tipas: 1
Galimyb÷ mokiniui pasirinkti bandymo režimą. Įrankių juostos mygtukas, leidžiantis įsijungti šį režimą. Galimyb÷ mokiniui bandyti atlikti pratimus, kuriuos pateikia programa. Mokinys Galima atlikti kompiuterio pateiktas užduotis.
29
Reikalavimas: 4
Aprašymas:
Pagrindimas:
Šaltinis:
Tikimo kriterijus:
Reikalavimo tipas: 1
Galimyb÷ mokiniui pasirinkti veiksmą (sud÷tis, atimtis, daugyba, dalyba). Sąrašo laukas, kuriame galima pasirinkti norimą veiksmą. Galimyb÷ mokiniui pasirinkti norimą atlikti veiksmą.
Mokinys
Galima mokiniui pasirinkti veiksmą su trupmenomis.
Reikalavimas: 5
Aprašymas:
Pagrindimas:
Šaltinis:
Tikimo kriterijus:
Reikalavimo tipas: 1
Galimyb÷ mokiniui pasirinkti pratimų skaičių. Sąrašo laukas, kur mokinys gali pasirinkti norimą pratimų skaičių. Galimyb÷ mokiniui pasirinkti pratimų skaičių.
Mokinys
Galima pačiam mokiniui nusistatyti pratimų kiekį.
Reikalavimas: 6
Aprašymas:
Pagrindimas:
Šaltinis:
Tikimo kriterijus:
Reikalavimo tipas: 1
Galimyb÷ mokiniui pasirinkti užduočių sud÷tingumo lygį. Sąrašo laukas, kur mokinys gali pasirinkti lygį. Galimyb÷ mokiniui pasirinkti norimo sud÷tingumo uždavinius.
Mokinys
Galima pačiam mokiniui nusistatyti uždavinio sud÷tingumą.
Reikalavimas: 7
Aprašymas:
Pagrindimas:
Šaltinis:
Tikimo kriterijus:
Reikalavimo tipas: 1
Galimyb÷ mokiniui pasirinkti kitą užduotį. Mygtukas, leidžiantis gauti kitą užduotį. Galimyb÷ mokiniui pasirinkti kitą užduotį.
Mokinys
Galima pačiam mokiniui pereiti prie kitos užduoties..
Reikalavimas: 8
Aprašymas:
Pagrindimas:
Šaltinis:
Reikalavimo tipas: 1
Galimyb÷ mokiniui pamatyti teisingą atsakymą, jeigu jis suklydo. Mygtukas, leidžiantis mokiniui pamatyti teisingą atsakymą. Galimyb÷ mokiniui gauti teisingą atsakymą.
Mokinys
30
Tikimo kriterijus: Jei mokinys padaro klaidą, gali pamatyti teisingą atsakymą.
Reikalavimas: 9
Aprašymas:
Pagrindimas:
Šaltinis:
Tikimo kriterijus:
Reikalavimo tipas: 1
Galimyb÷ mokytojui pasižiūr÷ti mokinių kontrolinių testų rezultatus. Galimyb÷ mokytojui pasižiūr÷ti mokinių testų rezultatus.
Mokytojas
Galima mokytojui pasižiūr÷ti mokinių testų rezultatus.
3.1.4. Nefunkciniai reikalavimai
3.1.4.1. Reikalavimai sistemos išvaizdai
Reikalavimas: 9
Aprašymas:
Pagrindimas:
Šaltinis:
Tikimo kriterijus:
Reikalavimo tipas: 2
Lengvai valdoma sąsaja.
Su sistema dirbs vaikai, tod÷l jie netur÷tų ilgai mokytis valdyti
programą.
Vartotojas
Lengvai suprantama ir valdoma sąsaja.
Reikalavimas: 10
Aprašymas:
Pagrindimas:
Šaltinis:
Tikimo kriterijus:
Reikalavimo tipas: 2
Nesud÷tingas meniu
Vartotojui turi būti paprasta ir įprasta vaikščioti meniu punktuose.
Vartotojas
Lengvai suprantama ir valdoma sąsaja.
Reikalavimas: 11
Aprašymas:
Pagrindimas:
Šaltinis:
Tikimo kriterijus:
Reikalavimo tipas: 2
Spalvota, bet suderinta sąsaja.
Vartotojui turi būti malonu dirbti, vaikus turi sudominti ir
nevarginti.
Vartotojas
Lengvai suprantama ir valdoma sąsaja.
31
3.1.4.2. Reikalavimai panaudojimui
Kad sistema TestTool5 ir naujai kuriama programa „Trupmena“ būtų patogios
naudoti, jos yra paleidžiamos naudojant tiek pelę, tiek klaviatūrą. Visas tolimesnis
valdymas, veiksmų atlikimas taip pat atliekamas naudojant pelę ir klaviatūrą.
Taip pat naudojami įprastiniai žym÷jimai (iš÷jimas iš programos, per÷jimas iš vieno
režimo į kitą).
Sistema TestTool5 ir programa „Trupmena“ gali naudotis bet koks vartotojas be
specialaus apmokymo.
Jose naudojama valstybin÷ kalba – lietuvių.
3.1.4.3. Reikalavimai vykdymo charakteristikoms
Dirbdama sistema TestTool5 ir programa „Trupmena“ neturi trukdyti kitoms
sistemoms dirbti efektyviai.
Užduotys turi būti atliekamos kiek galima greičiau, neturi sukelti įtarimo, kad užduotis
nevykdoma.
Sistema TestTool5 ir programa „Trupmena“ turi leisti v÷liau papildyti jas naujais
elementais.
3.1.4.4. Reikalavimai veikimo sąlygoms
Su sistema TestTool5 ir programa „Trupmena“ bus dirbama kompiuterių klas÷je
mokykloje, tod÷l turi būti normalios darbo sąlygos, kompiuterių darbo vietos turi būti
įrengtos pagal visus norminius reikalavimus. Vartotojų darbo vietos normalios.
Sistema TestTool5 ir programa „Trupmena“ dirbs MS Windows operacin÷je
sistemoje.
3.1.4.5. Reikalavimai saugumui
Programa „Trupmena“ neleis įvesti klaidingos informacijos, pvz., vietoje skaičių
parašyti raidžių.
Prie sistemos TestTool5 negal÷s prisijungti bet koks vartotojas. Mokiniai užduočių
sąlygų pakeisti negal÷s.
3.1.4.6. Kultūriniai – politiniai reikalavimai
Sistemoje TestTool5 ir programoje „Trupmena“ naudojama taisyklinga lietuvių kalba,
jokių žargoninių terminų.
32
3.1.4.7. Teisiniai reikalavimai
Sistema TestTool5 ir programa „Trupmena“ turi laikytis LR švietimo įstatymo Nr. I-
1489.
3.1.5. Naujos problemos
3.1.5.1. Problemos diegimo aplinkai
Pradin÷je diegimo faz÷je gali iškilti problemos d÷l operacin÷s sistemos atnaujinimų,
tačiau jeigu veiks vietinis tinklas ir internetinis tinklas, šios problemos bus pašalintos.
3.1.5.2. Įtaka jau instaliuotoms sistemoms
Sistema TestTool5 ir naujai kuriama programa „Trupmena“ neturi daryti įtakos jau
instaliuotoms sistemoms.
3.1.5.3. Neigiamas vartotojų nusiteikimas
Kadangi vartotojai bus moksleiviai, tai neigiamo nusiteikimo netur÷tų būti. Mokiniai
visada labai imlūs naujov÷ms, gerai priima kompiuterines mokomąsias programas, noriai su
jomis dirba.
3.1.6. Uždaviniai
3.1.6.1. Sistemos pateikimo žingsniai (etapai)
Lentel÷ 14: Sistemos pateikimo etapai
Eil. Nr. Produktas Terminas 1. Programin÷s įrangos reikalavimų specifikacija 2006 m. kovo 21 d. 2. Programin÷s įrangos architektūros
specifikacija 2006 m. balandžio 25 d.
3. Detali programin÷s įrangos architektūros specifikacija
2006 m. geguž÷s 23 d.
4. Sukurta sistema 2006 m. spalio 1 d. 5. Testavimo ataskaita 2006 m. lapkričio 30 d. 6. Programin÷s įrangos naudotojo dokumentacija 2006 m. gruodžio 1 d. 7. Įdiegta programin÷ įranga 2006 m. gruodžio 20 d.
3.1.7. Rizikos
3.1.7.1. Galimos sistemos kūrimo rizikos
Galimos sistemos kūrimo rizikos ir jų tikimyb÷s pateiktos lentel÷je:
33
Lentel÷15: Sistemos kūrimo rizikos
Eil. Nr.
Rizikos faktoriai Tikimybinis įvertinimas
Įtaka
1. Reikalavimų pasikeitimas Vidutinis Rimta 2. Technin÷s įrangos gedimas Žemas Leistina 3. Neįvertintas defektų taisymui reikalingas
laikas Vidutinis Leistina
4. Vadovyb÷s pritarimas Žemas Leistinas
3.1.7.2. Atsitiktinumų (rizik ų)planas
Lentel÷ 16: Sistemos kūrimo rizikos planas
Eil. Nr.
Rizikos faktorius Problemos sprendimas
1. Reikalavimų pasikeitimas Reikalavimus reikia derinti su užsakovu jau nuo pat pradžių, juos suskirstyti pagal prioritetus. Jeigu reikalavimai n÷ra labai svarbūs, palikti jų įgyvendinimą v÷lesniam laikui. Taip pasilikti pakankamai laiko svarbiems reikalavimų pakeitimams įgyvendinti.
2. Technin÷s įrangos gedimas Numatyti rezervinę įrangą. 3. Neįvertintas defektų taisymui
reikalingas laikas Numatyti rezervinį laiką defektų taisymui.
4. Vadovyb÷s pritarimas Su mokyklos vadovybe susitarti iš anksto, kad bus kuriama ir diegiama nauja sistema, taip gaunant leidimą ir pritarimą.
3.2. Projektuojamos veiksmų su trupmenomis programin÷s įrangos
architektūra
Šiame skyriuje pateikiami architektūriniai sprendimai, kurie buvo atlikti projektuojant
sistemą. Tam naudojami keletas architektūrinių vaizdų, kurie parodo kuriamos sistemos
architektūrinius aspektus. Sistemos architektūra sudaryta vadovaujantis užsakovo tikslais
bei reikalavimų specifikacijoje užfiksuotais reikalavimais sistemai. Pilnai pateikiami
programos „Trupmena“ architektūriniai sprendimai, o grafinių testų „Trupmenos“
architektūriniai sprendimai pateikiami tik iš dalies, nes pačios sistemos TestTool5
neprojektuojame.
3.2.1. Architekt ūros pateikimas
Sistemos specifikacija pateikiama šiais vaizdais:
� Panaudojimo atvejų vaizdas – panaudojimo atvejų diagrama;
� Komponentų išd÷stymo vaizdas – išd÷stymo diagrama.
34
3.2.2. Panaudojimo atvej ų vaizdas
Programos „Trupmena“ panaudojimo atvejai vaizduojami 30 paveiksl÷lyje.
Grafinių testų „Trupmenos“ panaudojimo atvejai vaizduojami 31 paveiksl÷lyje.
30 pav. Programos „Trupmena“ panaudojimo atvejų vaizdas
31 pav. Grafinių testų panaudojimo atvejų vaizdas
1.Modeliuoti užduotį
2. Atlikti mokymosi užduotis
3. Atlikti kontrolines užduotis
4. Tikrinti kontrolinių
testų rezultatus
Mokinys Mokytojas
Naudotojas
1.Kurti užduotį.
2. Redaguoti užduotį
3. Kurti testą.
6. Spręsti testus.
Mokinys Mokytojas
Naudotojas
4. Kurti grupę.
5. Peržiūr÷ti testus.
35
3.2.3. Loginis vaizdas
Šiame skyriuje aprašoma programos „Trupmena“ struktūra. Yra aštuonios klas÷s,
kurių kiekviena atitinka tam tikrą veiklos tipą [9, 11].
32 pav. Klasių diagrama
3.2.3.1. Klas÷ frmMain
Klasifikacija Klas÷
Apibr ÷žimas Klas÷je yra metodai, skirti bendravimui su naudotoju. Darbą su
šia klase atlieka naudotojas, kai jam to reikia (paspaudžia pele
ant reikiamo elemento). Šioje klas÷je esantys metodai visoms
funkcijoms atlikti naudoja metodus, esančius klas÷se
frmMokymasis, frmTestas, frmBandymas.
Atsakomyb÷ teikiama naudotojų sąsaja.
Struktūra Klasę sudaro žemiau aprašyti metodai.
Sąveikavimas Klas÷ naudoja klasių frmMokymasis, frmTestas, frmBandymas
funkcijas.
36
Skaičiavimai Aprašyti klasę sudarančių metodų aprašymuose.
33 pav. Klas÷s frmMain metodai
Klas÷s metodai
miExit_Click( )
Atsakomyb÷ metodas, kuris leidžia užbaigti programą, iš jos išeiti.
Skaičiavimai kviečiamas per meniu, file, norint užbaigti programos veikimą.
msBandymas_Click( )
Atsakomyb÷ metodas, kuris leidžia atidaryti programą bandymo
(praktikavimo) režime.
Skaičiavimai kviečiamas per įrankių juostą, esančią programos darbiniam
lauke.
msMokymasis_Click( )
Atsakomyb÷ metodas, kuris leidžia atidaryti programą mokymosi
(modeliavimo) režime.
Skaičiavimai kviečiamas per įrankių juostą, esančią programos darbiniame
lauke.
msTestas_Click( )
Atsakomyb÷ metodas, kuris leidžia paruošti programą testo (atsiskaitymo)
režimui.
Skaičiavimai kviečiamas per įrankių juostą, kuri yra programos darbiniame
lauke.
3.2.3.2. Klas÷ frmMokymasis
Klasifikacija Klas÷
Apibr ÷žimas Klas÷je yra metodas, skirtas apskaičiuoti pateiktas trupmenas.
37
Šioje klas÷je esantis metodas visoms funkcijoms atlikti naudoja
metodus, esančius klas÷se cTrupmena, cSkaičiavimas.
Atsakomyb÷ klas÷, kurioje skaičiuojama naudotojo įvestų trupmenų
atitinkamo veiksmo rezultatai.
Struktūra Klasę sudaro žemiau aprašyti metodai.
Sąveikavimas Klas÷ naudoja klasių cTrupmena, cSkaičiavimas funkcijas.
Skaičiavimai Aprašyti klasę sudarančių metodų aprašyme.
34 pav. Klas÷s frmMokymasis metodas
Klas÷s metodas
Calck( )
Atsakomyb÷ metodas, kuris leidžia apskaičiuoti pasirinkto veiksmo galutinį
Rezultatą, kai skaičius įveda naudotojas.
Skaičiavimai kviečiamas keičiant pirmos ar antros trupmenos atitinkamus
laukus.
3.2.3.3. Klas÷ frmTestas
Klasifikacija Klas÷
Apibr ÷žimas Klas÷ skirta darbui su testo klausimais.
Atsakomyb÷ Klas÷, kurioje generuojami kontroliniai klausimai.
Struktūra Klasę sudaro žemiau aprašyti metodai.
Sąveikavimas Klas÷ naudoja klas÷s cTestas funkcijas.
Skaičiavimai Aprašyti klasę sudarančių metodų aprašymuose.
38
35 pav. Klas÷s frmTestas metodai
Klas÷s metodai
GenQuestion( )
Atsakomyb÷ metodas, kuris generuoja užduoties trupmenas.
Skaičiavimas kviečiamas pasirenkant kitą klausimą, atlikus veiksmus.
Skaiciuoti( )
Atsakomyb÷ metodas, kuris atlieka pasirinktą veiksmą su trupmenomis.
Skaičiavimas kviečiamas atlikti pasirinktą veiksmą su trupmenomis.
3.2.3.4. Klas÷ frmBandymas
Klasifikacija klas÷
Apibr ÷žimas klas÷, skirta spręsti uždavinius, tikrintis atsakymą, gauti teisingą
atsakymą.
Atsakomyb÷ pateikia naudotojui užduotis, kurias jis atlieka, pateikia teisingą
atsakymą (naudotojui pageidaujant), skaičiuoja pagal pasirinktą
veiksmą.
Struktūra klasę sudaro žemiau pateikti metodai.
Sąveikavimas klas÷ naudoja klas÷s cTestas funkcijas.
Skaičiavimai aprašyti klasę sudarančių metodų aprašymuose.
39
36 pav. Klas÷s frmBandymas metodai
Klas÷s metodai
btnAtsakymas_Click( )
Atsakomyb÷ metodas, kuris praneša ar uždavinys išspręstas teisingai, ar
neteisingai.
Skaičiavimai kviečiamas atlikus veiksmą, pasitikrinti, ar teisingai išspręsta.
btnAtsakyti_Click( )
Atsakomyb÷ metodas, kuris pateikia pranešimą su teisingu uždavinio
atsakymu.
Skaičiavimai kviečiamas norint gauti pranešimą su teisingu uždavinio
atsakymu.
bntKitas_Click( )
Atsakomyb÷ metodas, sugeneruojantis ir pateikiantis kitą uždavinį.
Skaičiavimai kviečiamas norint gauti kitą uždavinį.
Paaiskinimas( )
Atsakomyb÷ metodas, parodantis pranešimą, kad reikia pasiskaityti taisykles.
Skaičiavimai kviečiamas, kai uždavinys atliekamas neteisingai ir reikia
pasiskaityti taisykles.
40
Skaiciuoti( )
Atsakomyb÷ metodas, kuris atlieka pasirinktą veiksmą su trupmenomis.
Skaičiavimas kviečiamas atlikti pasirinktą veiksmą su trupmenomis.
3.2.3.5.Klas÷ cTrupmena
Klasifikacija klas÷
Apibr ÷žimas klas÷, kurioje yra metodai skirti trupmenų sudarymui,
optimizavimui.
Atsakomyb÷ klas÷, kuri atsakinga už trupmenų optimizavimą.
Struktūra klasę sudaro žemiau pavaizduoti metodai.
Sąveikavimas klasę paveldi klas÷ cKlausimas.
Skaičiavimai sukuria atitinkamas trupmenas.
37 pav. Klas÷s cTrupmena metodai
3.2.3.6.Klas÷ cSkaiciavimas
Klasifikacija klas÷
Apibr ÷žimas klas÷, kurioje yra metodai atlikti pagrindinius veiksmus su
trupmenomis (sud÷ti, atimti, dauginti, dalinti).
Atsakomyb÷ atlikti veiksmus su trupmenomis.
Struktūra klasę sudaro žemiau aprašyti metodai.
Sąveikavimas klasę paveldi klas÷ cKlausimas.
Skaičiavimai aprašyti klasę sudarančių metodų aprašymuose.
41
38 pav. Klas÷s cSkaiciavimas metodai
Klas÷s metodai
Atimti( )
Atsakomyb÷ metodas, kuris atlieka atimties veiksmą tarp dviejų nurodytų
trupmenų.
Skaičiavimai kviečiamas atlikti atimties veiksmą, kai įrašomi skaičiai
trupmenų laukuose.
Dalinti( )
Atsakomyb÷ metodas, kuris atlieka dalybos veiksmą tarp dviejų nurodytų
trupmenų.
Skaičiavimai kviečiamas atlikti dalinti veiksmą, kai įrašomi skaičiai trupmenų
laukuose.
Dauginti( )
Atsakomyb÷ metodas, kuris atlieka daugybos veiksmą tarp dviejų nurodytų
trupmenų.
Skaičiavimai kviečiamas atlikti daugybos veiksmą, kai įrašomi skaičiai
trupmenų laukuose.
Sudeti( )
Atsakomyb÷ metodas, kuris atlieka sud÷ties veiksmą tarp dviejų nurodytų
trupmenų.
Skaičiavimai kviečiamas atlikti sud÷ties veiksmą, kai įrašomi skaičiai
trupmenų laukuose.
42
3.2.3.7.Klas÷ cTestas
Klasifikacija klas÷
Apibr ÷žimas klas÷, skirta saugoti tam tikriems elementas pagal prasmę.
Atsakomyb÷ klas÷, kurioje kaupiami ir saugomi duomenys pagal tam tikrą
prasmę.
Struktūra klasę sudaro žemiau pavaizduoti metodai.
Sąveikavimas klas÷ naudojasi klas÷s cKlausimas funkcijomis
Skaičiavimai nustato klausimų kiekį, pažymį, teisingų atsakymų skaičių.
39 pav. Klas÷s cTestas metodai
3.2.3.8.Klas÷ cKlausimas
Klasifikacija klas÷
Apibr ÷žimas klas÷ skirta darbui su trupmenomis, su veiksmų rezultatais.
Atsakomyb÷ atlikti veiksmus su rezultatais – patikrinti su mokinio rezultatu.
Struktūra klasę sudaro žemiau pavaizduotos procedūros.
Sąveikavimas klas÷ paveldi klasių cTrupmena ir cSkaiciavimas metodus.
Skaičiavimai atlieka veiksmus su trupmenomis, palygina mokinio atsakymą su
programos atsakymu.
40 pav. Klas÷ cKlausimas
43
3.3. Testavimo medžiaga
Tiriamajame darbe buvo sukurtos dvi mokymo priemon÷s: kompiuterin÷ mokomoji
programa „Trupmena“ ir grafiniai testai „Trupmenos“, veikiantys egzistuojančioje sistemoje
TestTool5 (programų darbo laukai pateikiami priede 9 Nr.4 ir Nr. 5).
Lentel÷ 17: Mokomųjų priemonių palyginimas
Programos pavadinimas
Programa „Trupmena“ Grafiniai testai „Trupmenos“
Naudota priemon÷ Visual Studio 2005 Specializuota aplinka TestTool5
Programos apimtis 76 KB 0,97 MB Uždavinių variantai Visi keturi veiksmai (sud÷tis,
atimtis, daugyba, dalyba) Visi keturi veiksmai (sud÷tis,
atimtis, daugyba, dalyba) Darbo režimai Mokymasis, Bandymas,
Testas Steb÷jimas, Praktika, Testas
Uždavinių kiekis Kiek tik mokinys nori Testui nuo 1 iki 100
94 (mokytojas gali papildyti)
Kūrimui sugaištas laikas
apie 320 val. apie 30 val.
Sukurtos programos bus įdiegtos mokyklos kompiuteriuose. Su jomis dirbs
moksleiviai. Jie išbandys visus programose esančius režimus: bandymų, mokymosi,
praktikos ir testo.
Testavimas bus atliktas siekiant išsiaiškinti, ar tenkinami mokinių, kaip vartotojų,
poreikiai ir reikalavimai.
Realiai sugaištas laikas testavimui: 10 val.
3.3.1. Programos „Trupmena“ testavimas
Šioje programoje testuojant turi būti patikrinta, kad:
1. Visi lange esantys valdymo mygtukai būtų veikiantys.
2. Į tuščius laukus nebūtų galima rašyti raidžių ar kitų ženklų, išskyrus natūraliuosius
skaičius.
3. Teisingai būtų atliekami veiksmai.
4. Būtų teisingi pranešimai.
Įeinama į programą „Trupmena“:
1. Patikrinama, kaip programa veikia bandymo režime:
Spausti > Pasirinkti lygį > Parašyti atsakymą po „=” > Spausti „Atsakyti“ >
Spausti „Kitas klausimas“. .
2. Padarius klaidą, patikrinti, ar veikia mygtukas „Atsakymas“:
44
Jei matome atsakymą „Neteisingai“, spausti „Atsakymas“ > Steb÷ti pranešimą
>Spausti „OK“.
3. Patikrinti, kaip veikia programa „Mokymosi“ režime:
Spausti > Įvesti skaičius pirmosios ir antrosios trupmenų languose > Steb÷ti, kaip
keičiasi rezultatas.
4. Patikrinti, kaip veikia programa „Testo“ režime:
Spausti > Pasirinkti klausimų kiekį > Pasirinkti veiksmą > Pasirinkti lygį >
Spausti „OK“ > Atlikti veiksmą > Spausti „Kitas klausimas“ > Atlikti pasirinktą kiekį
uždavinių > Steb÷ti galutinio rezultato parnešimą ir įvertinimą.
3.3.2. Grafini ų testų programos „Trupmenos“, veikian čios „TestTool5“
aplinkoje, testavimas
Šioje programoje testuojant turime patikrinti, kad:
1. Visi valdymo mygtukai, esantys lange, būtų veikiantys.
2. Prisijungimas prie vieno ar kito režimo vyktų be trikdžių.
3. Pratimų pateikimas būtų pagal eiliškumą.
Pačią sistemą TestTool5 testuojame studento režime su sudarytais grafiniais testais.
Įeiti į Testtool5 sistemą studento vardu praktikos režime:
1. Įvesti tinklapio adresą interneto naršykl÷s adreso juostoje.
2. Įjungti programą „Studentas“:
Spausti „Studentas“ > Run.
3. Prisiregistruoti vartotojo vardu:
Laukeliuose „Vartotojo vardas“ ir „Slaptažodis“ įvesti atitinkamus prisijungimo vardus
> Spausti „Prisijungti“.
4. Prisijungti praktikos režime:
Spausti „Trupmenos“ > „Dalykas“ > „Praktika“ > „Režimas“ > „Praktika“ (Sud÷tis,
Atimtis, Daugyba, Dalyba) > „Prad÷ti“.
5. Patikrinti, ar mokinys gali atlikti užduotį:
Nunešti blokus į jiems skirtas vietas > Išrašyti skaičius blokų tuščiose vietose.
6. Patikrinti, ar gali mokinys pamatyti įvertinimą:
Spausti „Įvertinti“ > Steb÷ti pranešimą.
7. Patikrinti, ar gali mokinys pasižiūr÷ti teisingą atsakymą:
Spausti „Pažiūr÷ti sprendimą“ > Steb÷ti pasikeitimus.
8. Patikrinti, ar mokinys gali pereiti į kitą uždavinį:
Spausti „>“ (Kitas klausimas) > Steb÷ti veiksmus.
45
9. Patikrinti, ar mokinys gali pasižiūr÷ti savo padarytas klaidas ir rezultatus:
Spausti „Rezultatai ir klaidos“ > Atsiv÷rusiame lange pasižiūr÷ti „Vartotojo atsakymas“
> „Teisingas atsakymas“.
Įeiti į Testtool5 sistemą studento vardu testo režime:
1. Įvesti tinklapio adresą interneto naršykl÷s adreso juostoje.
2. Įjungti programą „Studentas“:
Spausti „Studentas“ > Run.
3. Prisiregistruoti vartotojo vardu:
Laukeliuose „Vartotojo vardas“ ir „Slaptažodis“ įvesti atitinkamus prisijungimo
vardus > Spausti „Prisijungti“.
4. Prisijungti testo režime:
Spausti „Trupmenos“ > „Dalykas“ > „Testas“ > „Režimas“ > „Praktika“ (Sud÷tis,
Atimtis, Daugyba, Dalyba) > „Prad÷ti“.
5. Patikrinti, ar galima pereiti prie kito pratimo:
Spausti „>“ > Steb÷ti, ar pasikeit÷ užduotis.
6. Patikrinti, ar gali būti įvertintas uždavinio sprendimas:
Atlikti užduotį > Spausti „Įvertinimas“ > Pranešime spausti „Taip“.
7. Patikrinti, ar veikia klausimo perkrovimas:
Spausti „Perkrauti klausimą“ > Steb÷ti pasikeitimus.
8. Patikrinti, ar galima pasižiūr÷ti klaidas ir rezultatus:
Susirasti užduotį, kurią norim peržiūr÷ti > Peržiūr÷ti „vartotojo atsakymą“ >
Peržiūr÷ti „Teisingą atsakymą“.
3.3.3. Testavimo išvados
Patikrinus programą „Trupmena“, jokių nekorektiškų atvejų nepasteb÷ta, atliktos
užduotys veik÷ be klaidų.
Prad÷jus naudoti TestTool5 programą „Trupmenos“ buvo pasteb÷tos klaidos:
Klaidos pavadinimas
Aprašymas Kam pranešta? Kas padaryta?
N÷ra įvertinimo Mokinio programoje pasirinkus testo režimą nebuvo pateikiamas įvertinimas
Sistemos TestTool
administratoriui
Klaida ištaisyta, testo režime įvertinimas pateikiamas
Neveikia sistema TestTool
Ne visuose klas÷s kompiuteriuose, jungiantis pirmą kartą, veik÷ sistema TestTool.
Sistemos TestTool administratoriui, kompiuterių klas÷s administratoriui
Klaida pašalinta, prie sistemos prisijungti leido visuose kompiuteriuose.
46
Neteisingas pranešimas
Teisingai atlikus užduotį, arba pasižiūr÷jus teisingą atsakymą, išmetamas pranešimas „Klaida“
Sistemos TestTool administratoriui
Klaida ištaisyta, užduotys vertinamos teisingai.
4. Vartotojo dokumentacija
4.1. Sistemos funkcinis aprašymas
Programa „Trupmena“ yra viena visuma. Ji yra įrašoma naudotojo kompiuteryje.
Darbui su šia programa nereikia ypatingų kompiuterinių įgūdžių, pakanka tur÷ti bendros
naudojimosi kompiuteriu patirties. Programa bus įdiegiama mokyklos kompiuteriuose,
esančiuose kompiuterių klas÷je. Programos naudotojai yra mokiniai ir mokytoja. Mokiniai
mokosi, gilina žinias ir įgūdžius, modeliuoja, atlieka kontrolinius testus. Mokytoja tikrina,
konsultuoja.
Sistema TestTool5 ir joje esantys grafiniai testai „Trupmenos“ pasiekiama internetu.
Tod÷l kompiuterių klas÷je turi būti internetinis ryšys. Sistema įdiegiama iš TestTool5
tinklapio http://testool.ktu.lt. Prieš pradedant dirbti su Testtool5 mokinius reikia
supažindinti su sistema, prisijungimu prie jos.
4.2. Naudotojo vadovas
4.2.1. Vadovo paskirtis
Šio vadovo tikslas supažindinti naudotojus su bendrais sistemos veikimo pagrindais
bei principais, pad÷ti naudotojams darbo su sistema metu.
Pageidautina, kad naudotojai tur÷tų darbo su MS Windows terp÷s programomis bei
interneto naršykle patirtį.
4.2.2. Darbo su programa „Trupmena“ pagrindai
Kaip prad ÷ti darbą su programa „Trupmena“
Paleisti programos „Trupmena“ .exe failą dvigubu pel÷s spragtel÷jimu.
Pasirinkite norimą režimą:
1. – Bandymas.
Pasirinkite lygį: , pasirinkite veiksmą: .
47
Išspręskite pasirinku veiksmu uždavinį, po „=“ parašykite teisingus skaičius:
Pasitikrinimui spauskite , .
Toliau spauskite .
Jei išsprendžiate neteisingai, paspaudus „Atsakyti“, pasirodys pranešimas:
Norint pamatyti teisingą atsakymą, spauskite . Tada atsiras
pranešimas: .
2. - Mokymasis.
Atsiranda veiksmų eilut÷ .
Galima pasirinkti veiksmą: .
Keičiame pirmosios ir antrosios trupmenų langeliuose skaičius:
Stebime, kaip keičiasi rezultatas.
3. Testas.
Atsiranda testo nustatymui lentel÷, kurioje galime pasirinkti klausimų kiekį (1 – 100),
veiksmą (+, -, *, /), lygį (1, 2, 3):
48
Atsiranda užduočių langas:
Jame atliekame pasirinktą kiekį užduočių, po kiekvienos spaudžiant mygtuką „Kitas
klausimas“.
Pabaigoje gauname atsakymą su rezultatais:
Tada spaudžiame „Uždaryti“.
Išeiti iš programos galima: arba .
4.2.3. Darbo TestTool5 aplinkoje su grafinio testav imo programa
„Trupmenos“ pagrindai
TestTool5 sistema yra nuotolinio testavimo sistema, susidedanti iš TestTool5 serverio,
autoriaus, studento ir administratoriaus posistemių. Ji leidžia kurti tekstinius ir grafinius
testus bei pateikti juos internete.[12]
41 pav. Autoriaus, Studento ir Administratoriaus programos
Autoriaus programa yra grafinis redaktorius, skirtas klausimų variantams sukurti. Šios
programos ekrano (42 pav.) viršuje yra failo meniu bei komponentų mygtukų juosta, o
apačioje – du langai. Dešiniajame sudaromi klausimai, o kairiajame lange pateikiami
komponentų parametrai (dydis, spalva, teksto šriftas, dydis ir kt.)
49
42 pav. Autoriaus programos langas Administratoriaus programa skirta įkelti sukurtus variantus, suformuoti testus ir
užregistruoti vartotojus.
43 pav. Administratoriaus programos langas
Mokinio programa skirta testų laikymui, sprendimui.
44 pav. Mokinio programos langas
50
Kaip prad ÷ti darbą su Testtool5
1. Paleidžiame interneto naršyklę.
2. Adreso eilut÷je įrašome adresą: http://testtool.ktu.lt
3. Pasirenkame Studento programą: ,
4. Įvedame vartotojo vardą, slaptažodį:
5. Spaudžiame „Prisijungti“.
6. Pasirenkame: , spaudžiame „Prad÷ti“ .
7. Atsiv÷rusiame užduoties lange:
a) tinkamus blokus su pele nunešame į jam skirtą vietą;
b) skaičius įrašome į tuščius langelius;
c) atliekamus blokus nunešame į lauką „Nereikalingi“;
d) spaudžiame „Įvertinti“;
e) jei atlikome teisingai, spaudžiame „Gerai“, jei neteisingai – „Kitas klausimas“ arba
„Iš naujo“;
f) atliekame praktikavimuisi skirtus pratimus;
g) norint užbaigti anksčiau, spaudžiame „Pabaigti“, „Taip“.
51
8. Pasirinkus atlikti kontrolinį testą, viską atliekame taip pat, kaip ir praktikos režime.
Tačiau įvertinimą pamatysite tik atlikę visą testą. Taip pat nebus galima pasižiūr÷ti
teisingo atsakymo ir rezultatų bei klaidų testo eigoje.
4.3. Sistemos instaliavimo dokumentas
Sistemos instaliavimas
Programa „Trupmena“ , kuri buvo sukurta su Microsoft Visual Studio 2005,
įkeliama į kompiuterį. Šalia programos (jeigu ji neveikia) reikia suinstaliuoti atnaujinimus
Microsoft .Net Framework 3.0. Juos galima rasti adresu:
http://www.microsoft.com/downloads/details.aspx?FamilyID=0856eacb-4362-4.
Prieš pradedant dirbti su TestTool5 sistema, kompiuteryje turi būti įdiegta 1.4.0 arba
naujesn÷s versijos Java vykdymo aplinka (JRE). TestTool5 sistema įdiegiama 1.4.2. arba
naujesn÷s versijos Java Web Start paketu, kuris v÷liau tik atnaujina programą ir užtikrina,
kad būtų dirbama su naujausia programos versija. Sukurti testai patalpinami per
administratoriaus programą į Web serverį (TestTool5 aplinkoje esančių grafinių testų
„Trupmenos“ duomenų baz÷ pateikta priedo 9 Nr. 6). Mokiniai prie jų gali prieiti per
interneto naršyklę adresu: http://testtool.ktu.lt. Studento programa su serveriu bendrauja
portu 8180.
Minimali reikalingos technin÷s įrangos konfigūracija
Rekomenduojami minimalūs reikalavimai naudotojų programinei įrangai:
• Bet kuri interneto naršykl÷;
• Interneto ryšys (ne mažiau kaip 56kb/s spartos).
Minimalūs reikalavimai serverio techninei įrangai:
• Procesorius – ne mažesnis negu AMD Athlon ™ XP 2000 1,66GHz;
• Operatyvioji atmintin÷ – 512 MB;
• Kietasis diskas – 40 GB;
• Tinklo plokšt÷ – Ethernet 10/100.
52
5. Eksperimentinis tyrimas
5.1. Mokomųjų programų bandymų organizavimas
Abiejų mokomųjų priemonių (programa „Trupmena“ ir TestTool5 grafiniai testai
„Trupmenos“) galimybes vertins moksleiviai. Eksperimente dalyvaus maždaug 30 mokinių
grup÷. Numatyta, kad mokiniai mokysis su abiem priemon÷m ir po to atliks kontrolinius
testus.
Vertinant buvo atkreiptas d÷mesys į šiuos dalykus:
� Mokymosi galimyb÷s su viena ir kita mokomąją programa
� Kiek turi įtakos sprendimo eigos fiksavimas, kur jį galima panaudoti;
� Kiek mokinius klaidina TestTool5 sistemoje pateikiami šablonai;
� Kaip mokiniai panaudoja tuos šablonus;
� Kokie yra mokinių rezultatai atsiskaitant su sukurta programa ir su TestTool5.
Po pažinties, mokymosi ir kontrolinių testų atlikimo, mokiniams buvo pateikta anketa,
kurioje mokiniai gal÷jo pateikti savo nuomonę apie šių programų privalumus ir trūkumus,
lyginant vieną su kita.
5.2. Eksperimento aprašymas
5.2.1. Eksperimentas su mokomąja programa „Trupmena“
Su kompiuterine mokomąja programa „Trupmena“ eksperimento metu dirbo 30
mokinių. Pradžioje jie susipažino su pačia programa, darbu su ja, peržiūr÷jo jos galimybes.
Po to, pasirinkdami visus tris režimus (bandymas, mokymasis, testas), lygius (pirmas,
antras, trečias) mok÷si veiksmų su trupmenomis.
Mokymuisi su programa „Trupmena“ mokiniams buvo skirta apie 6 val., kiekvienas
moksleivis pasirinko jam tinkamiausią ir priimtinausią mokymosi būdą:
� Vieni mokiniai prad÷jo nuo mokymosi režimo, t.y. įrašin÷jo patys skaičius ir
steb÷jo, kaip keičiasi atsakymas.
� Kiti pirmiausia pasirinko bandymo režimą. Prad÷jo nuo 1-ojo lygio
(lengviausio) uždavinių ir mok÷si juos spręsti, po to rinkosi 2-ąjį ir 3-iąjį
lygius.
Kiekvienas mokymosi būdas buvo tinkamas, nes mokiniai kompiuterin÷s programos
pagalba susikūr÷ sau natūralią darbo aplinką, t.y. kaip įpratę pamokos metu.
53
Kai mokiniai jau buvo pakankamai pasiruošę, jų žinių ir išmokimo lygis buvo
tikrinamas kontrolinio testo pagalba. Mokiniams buvo nurodyta atlikti pratimus iš kiekvieno
lygio ir kiekvieno veiksmo. Iš viso 10 užduočių. Kadangi ši programa neturi funkcijos
kaupti duomenis, tai mokinių rezultatus ir įvertinimus fiksavo tik mokytoja. Dalis rezultatų
pateikiami priede 9.
5.2.2. Eksperimentas su TestTool5 grafinių testų programa „Trupmenos“
Su grafinių testų programa „Trupmenos“ aplinkoje TestTool5 eksperimento metu
dirbo 30 mokinių. Pradžioje mokiniai susipažino su TestTool5 studento programa, jos
galimyb÷mis, kaip testai yra paruošti, kaip jie atliekami. Po to kiekvienas, prisijungęs savo
vartotojo vardu ir slaptažodžiu, mok÷si atlikti testus praktikos režime. Jie gal÷jo pasirinkti
norimą veiksmą: sud÷tį, atimtį, daugybą, dalybą. Kiekvienam veiksmui buvo nustatytas
pratimų skaičius, kurį mokiniai tur÷jo atlikti. Teste užduotys buvo parenkamos atsitiktine
tvarka, tačiau pradedant nuo lengviausių ir baigiant sud÷tingiausiomis. Tokiu būdu mokiniai
po truputį susipažino su TestTool5 aplinka. Taip pat jiems buvo sukuriama natūrali
mokymosi aplinka, t.y. visuomet pradedama mokytis nuo lengviausių dalykų, o toliau
einama prie sud÷tingesnių.
Darbui praktikos režime mokiniams buvo skirta 6 val. Kiekvienas moksleivis mok÷si
ir dirbo individualiai, pasirinkdamas individualų mokymosi stilių:
� Dauguma mokinių visus pratimus atliko nuosekliai, kruopščiai, nesistengdami
pasižiūr÷ti teisingo atsakymo, o pasitik÷dami savo j÷gomis, konsultuodamiesi
su mokytoja.
� Kai kurie mokiniai tik steb÷jo uždavinius ir jų sprendimą, pasirinkdami
komandą „Teisingas sprendimas“. Po to band÷ patys spręsti uždavinius.
Mokiniai, kurie uždavinius sprend÷ patys, užtrukdavo vienai užduočiai nuo 20s iki 2,5
min, o tie, kurie tik steb÷jo uždavinių sprendimą, vienai užduočiai sugaišdavo 1÷4 s.
Visas mokymosi procesas buvo fiksuojamas TestTool5 duomenų baz÷je. Kai kurie
rezultatai pateikiami priede 9.
Po to, kai mokiniai išmoko, jų žinios ir geb÷jimai buvo tikrinami kontrolinio testo
pagalba. Kiekvienas moksleivis jung÷si prie TestTool5 sistemos, pasirinkdami testo režimą.
Kontrolinį testą sudar÷ 10 pratimų iš visų keturių veiksmų. Mokytojos nuožiūra buvo
parinkti įvairaus sud÷tingumo pratimai, kuriuos kompiuteris pateik÷ atsitiktine tvarka.
Atlik ę testą mokiniai gavo įvertinimus, kuriuos fiksavo sistema.
54
Dirbant su TestTool5 praktikos ir testo režimuose, atsirado keletas trikdžių, kuriuos
pateiksime lentel÷je:
Eil. Nr.
Trikdis Aprašymas Kas daryta?
1. Neleido prisijungti prie serverio
Bandant prisijungti prie studento programos, buvo metamas pranešimas „Nepavyko prisijungti prie serverio“
Bandyta prisijungti keletą kartų su pertraukomis.
2. Ilgai neprisijung÷ vartotojas
Jungiantis 10-13 moksleivių vienu metu, prisijungimas užtrukdavo apie 1-2 min.
Bandyta jungtis po vieną vartotoją, iš eil÷s, ne vienu metu.
3. Komandos „ Įvertinti“ veikimas
Ne visuomet veik÷ komanda „Įvertinti“.
Pranešta sistemos administratoriui, bandyta įvertinti v÷liau.
4. Ilgai trunka naujo klausimo pateikimas
Kai sistema yra apkrauta, kartais gana ilgai (~0,5 – 1 min) trunka užduoties įvertinimas ir naujos užduoties pateikimas.
Laukiama, kol sistema įvertins ir pateiks naują užduotį.
5.3. Eksperimento rezultatų aptarimas
Atlikus eksperimentą su abiem programomis, buvo gauti rezultatai.
Darbo su programa „Trupmena“ rezultatus fiksavo mokytoja. Keleto mokinių
kontrolinių testų rezultatai pateikti priede 9 Nr. 12.
Darbo su TestTool5 aplinkoje esančiais grafiniais testais „Trupmenos“ rezultatus
fiksavo sistema. Dalis duomenų pateikiama priede 9 Nr. 7 ir Nr. 8.
Išanalizavus duomenis iš TestTool5 programos, galima daug pasakyti apie tai, kaip
mokiniai dirbo su šia programa, kiek dirbo, kokius atskirus įvertinimus jie gavo.
Smulkesnei analizei paimta keleto mokinių vienos akademin÷s valandos darbo
rezultatai ir duomenys. Laiko tarpas (akademin÷ valanda) suskirstytas 5 min intervalais.
Steb÷ta, kiek mokiniai atliko pratimų kiekvienu laiko intervalu, kokius įvertinimus gavo,
kiek laiko jie sprend÷ kiekvieną užduotį.
Ši analiz÷ rodo, kad:
� Keletas mokinių pasinaudojo programos galimybe parodyti teisingą atsakymą
ir gauti įvertinimą. Taip jie steb÷dami uždavinius per 5 min sugeb÷davo
peržiūr÷ti ir gauti įvertinimus (maksimalius) už daugiau kaip 10 užduočių.
55
� Kiti mokiniai iš pradžių sprend÷ patys, po to taip pat pasinaudojo anksčiau
min÷ta galimybe. Jų atliktų užduočių skaičius per 5 min irgi padid÷jo.
� Dalis mokinių visą laiką sprend÷ užduotis patys, tam sugaišdami laiko. Tod÷l
jie per atitinkamą laiko intervalą išspręsdavo žymiai mažiau užduočių, nors
įvertinimai ne visuomet mažesni.
� Priklausomai nuo to, kokį mokymosi būdą mokinys pasirinko, priklaus÷ jo
kontrolinio testo rezultatas. Jei mokinys tik steb÷jo uždavinius, jo galutinis
įvertinimas buvo blogesnis, nei tų, kurie sprend÷ uždavinius patys. Taip pat
priklaus÷ ir nuo to, kiek kartų mokinys band÷ spręsti: kuo daugiau užduočių
išsprend÷, tuo geresni rezultatai.
Dalis rezultatų pateikta 44 ir 45 paveiksl÷liuose, kiti – priede 9 Nr. 9.
Mokini ų surinkt ų balų skaičius per atitinkam ą laik ą
0,0
5,0
10,0
15,0
20,0
25,0
30,0
35,0
12:45 12:50 12:55 13:00 13:05 13:10 13:15Laikas
Balų
sum
a audavi
elmkis
gytsud
44 pav. Surinktų balų skaičius per atitinkamą laiką
Atlikt ų pratim ų skai čius per atitinkam ą laik ą
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
20
12:45 12:50 12:55 13:00 13:05 13:10 13:15Laikas
Pra
timų
ska
ičių
sum
a
audavi
elmkis
gytsud
45 pav. Atliktų užduočių skaičius per atitinkamą laiką
56
Po to, kai mokiniai mok÷si ir dirbo su abiem programomis, jiems buvo pateikta anketa
(priedo 9 Nr. 10), kurios tikslas – išsiaiškinti, kuri priemon÷ yra tinkamesn÷, labiau
priimtina mokiniams, su kuria priemone pasiekiami geresni mokymosi rezultatai. Apklausti
buvo tie patys moksleiviai, kurie ir dirbo.
Anketin÷ apklausa parod÷, kad mokiniams patiko dirbti su abiem mokomosiomis
programomis.
46 pav. Anketin÷s apklausos duomenys
Kadangi mokiniai paprastai per pamoką mokosi atlikti visus veiksmus iš eil÷s,
nuosekliai, tai daugumai (96%) šis dalykas patiko ir programoje TestTool5 (diagramos
pateiktos priede 9 Nr. 11). Iš to sek÷ atsakymas, kad daugumai mokinių (68%) sunku
programoje „Trupmena“ suprasti, kur padar÷ klaidą. Tačiau apklaustiesiems (76%) patiko
tai, kad jie gali įrašyti savo skaičius ir steb÷ti uždavinių atsakymus, kuriuos parašo
kompiuteris.
Kai kurie mokiniai spręsdami dažniau m÷gsta rašyti tik galutinį atsakymą, tod÷l 52%
apklaustųjų nepatiko žingsninis sprendimas. Toks pasirinkimas buvo tod÷l, kad mokinius
truputį klaidino šablonai, jų įk÷limas į tam tikrą vietą. Taip pat – labai nuoseklus sprendimas
(pvz., pirmiausia atliekame reikalingą veiksmą, po to suprastiname trupmeną).
Paklausti, su kuria programa geriau sek÷si dirbti, mokiniai išsiskirst÷ į tris grupes:
vieniems (40%) labiau sek÷si su TestTool5, kitiems (48%) – su programa „Trupmena“,
tretiesiems (12%) – su abiem programom vienodai. Tą parod÷ ir kontrolinių testų rezultatai.
Dirbant su TestTool5 rezultatus fiksavo pati sistema, o dirbant su programa
„Trupmena“ rezultatus fiksavo mokytoja. Palyginimui pateikiami keleto mokinių
kontrolinių testų rezultatai su abiem programom:
Su kokia programa nor ÷tų mokytis?
84%
16%
TT5 Programa "Trupmena"
Atsiskaityti nor ÷tų su:
36%
48%
16%
TT5 Programa "Trupmena" Su bet kuria programa
57
Lentel÷ 18: Rezultatų palyginimas
Eil. Nr.
Mokinio p., v. Įvertinimas programoje
„Trupmena“ Įvertinimas sistemoje
TestTool5 1. A. A. 8,89 6,8 2. B. I. 10 9,6 3. C. E. 8,5 8,2 4. G. G. 10 9 5. K. D. 10 5,4 6. K. E. 8,9 9,2 7. M. J. 10 9 8. R. D. 8,8 9,4 9. S. G. 6,67 5,6 10. Š. P. 5,67 8,0
Kaip matome iš 18 lentel÷s, kai kurių mokinių rezultatai geresni su viena programa,
kai kurių – su kita.
47 pav. Kontrolinio testo rezultatai
Palyginamoji abiejų mokomųjų priemonių lentel÷:
Mokomosios priemon÷s
pavadinimas
Programa „Trupmena“ Grafiniai testai „Trupmenos“
Naudota priemon÷ Universali programavimo kalba Visual Studio 2005
Grafinių testų kūrimo aplinka TestTool5
Kūrimo laiko sąnaudos
~320 val ~30 val.
Privalumai � Nedidel÷ apimtis; � Paprastas valdymas; � Galima dirbti prie bet kokio
kompiuterio, nereikalingas internetinis ryšys.
� Nesud÷tingas valdymas; � Galimyb÷ mokytis bet kur,
kur yra internetinis ryšys; � Duomenys fiksuojami
duomenų baz÷je. Trūkumai � Mokymosi režime užduotys
neįvertinamos balais; � Veiksmai neatliekami
pažingsniui; � Iš karto reikia parašyti
� N÷ra galimyb÷s keisti parametrus;
� N÷ra galimyb÷s pačiam mokiniui pasirinkti sunkumo lygį;
Kontrolinio testo rezultatai
01
23
45
67
89
10
A. A.
B. I.
C.E.
G.G.
K.D.
K.E.
M. J.
R.D.
S.G.
Š.P.
Mokinio p., v.
Įver
tinim
as
Įvertinimasprogramoje„Trupmena“
ĮvertinimassistemojeTestTool5
58
teisingą atsakymą. � Duomenys nefiksuojami
duomenų baz÷je.
� Būtinas internetinis ryšys; � Visus šablonus reikia
sukelti į jiems skirtą vietą. Galimyb÷s � Galima susikurti užduotį,
keisti parametrus, steb÷ti rezultatą;
� Galima pačiam mokiniui pasirinkti sunkumo lygį;
� Galima pasirinkti veiksmą; � Galima pamatyti teisingą
atsakymą; � Galima atsakymą parašyti
keliais būdais (pvz., suprastinta trupmena ir nesuprastinta).
� Galima pasirinkti veiksmą; � Galima mokytis veiksmus
pažingsniui; � Galima pamatyti teisingą
atsakymą; � Net praktikos režime
galima gauti įvertinimą balais;
� Galima fiksuoti rezultatus sistemos duomenų baz÷je.
59
6. Darbo apibendrinimas ir išvados
1. Atlikus pradin÷se klas÷se naudojamų kompiuterinių mokomųjų programų analizę
ir mokinių apklausą, buvo nustatyti esminiai esamų mokomųjų programų
trūkumai, įvardinti sistemai keliami reikalavimai ir naudotojų poreikiai.
2. Tyrimo teorinį pagrindą sudaro paprastųjų trupmenų veiksmų struktūros grafai.
Techniniams sprendimams įgyvendinti sudaryta mokomosios programin÷s įrangos
reikalavimų specifikacija.
3. Vartotojų poreikiams įgyvendinti buvo pasirinkti du sprendimo keliai: sukurta
nauja kompiuterin÷ programa „Trupmena“ ir sistemoje TestTool5 sukurti grafiniai
testai „Trupmenos“ .
4. Mokomosios programos buvo įdiegtos mokyklos kompiuteriuose ir atliktas jų
eksperimentas. Eksperimento rezultatai parod÷, kad:
� Mokiniai noriai dirbo su abiem mokomosiomis programomis.
� Mokymosi rezultatai buvo panašūs tiek su viena, tiek su kita mokymosi
priemone.
� Pagrindiniai sunkumai programoje „Trupmena“ buvo tai, kad reik÷jo iš karto
parašyti atsakymą ir nesimat÷, kur atlikta klaida.
� Testų „Trupmenos“ TestTool5 aplinkoje sunkumai buvo tokie:
� Reik÷jo būtinai teisingai sukelti šablonus į jiems skirtas vietas.
� Negalima buvo praleisti n÷ vieno veiksmo.
� Nepalikti nesukeltų šablonų.
� Dirbant su mokomąja programa „Trupmena“ jokių pašalinių trikdžių nebuvo,
o TestTool5 nuolat reikalingas spartus internetas, turi būti per daug neapkrautas
serveris.
5. Abi programos sudaro moksleiviams modeliavimo ir eksperimentavimo
galimybes, tinkamos konstruktyviam mokomajam procesui. Laiko sąnaudos
grafiniams testams sukurti nemažiau kaip 10 kartų mažesn÷s už kompiuterin÷s
programos „Trupmena“ sukūrimą.
6. Tyrimo tikslams pasiekti buvo panaudota literatūros analiz÷, dvi anketin÷s
apklausos, veiksmų struktūros grafai ir jų dekompozicija, programin÷s įrangos
reikalavimų specifikacija, eksperimentiniai panaudojimai pagrindin÷s mokyklos 5-
6 klas÷se, eksperimentinių rezultatų diagramos.
7. Tyrimo rezultatai jau buvo naudojami vadovo paskaitose, o ateityje jie bus tęsiami
ir naudojami naujos informacinių technologijų magistratūros „Kompiuterizuoto
mokymo“ specializacijos studijose įvairių dalykų kompiuterizavimo tyrimui.
60
7. Literatūra
1. Baniulis, K.; Slotkien÷, A.; Totoraitien÷, J. Modeliavimo grafiniais testais
ypatumai. „Informacin÷s technologijos 2005”, Alytaus kolegija. Alytus. 2005.
2. Baniulis K. Informacin÷s mokymo technologijos. Paskaitų medžiaga http://oras.if.ktu.lt/banikazy/medziag
3. Cibulskait÷, N.; Stričkien÷, M. Matematika ir pasaulis: vadov÷lis 5 klasei. Vilnius,
2003.
4. Cibulskait÷, N.; Stričkien÷, M. Matematika ir pasaulis: vadov÷lis 6 klasei. Vilnius, 1998.
5. Cox, Margaret J. The effects of Informatikon Technology on Students’
Motivation, 1997 – King‘s College, London.
6. Dagien÷, V. Ko tikim÷s iš kompiuterių mokykloje? Iš Veidrodis [interaktyvus]. 2002, rugs÷jis – spalis [žiūr÷ta 2006-09-28]. Prieiga per internetą: http://www.emokykla.lt
7. Denisovas, V. Mokomasis kompiuterinis modeliavimas matematikos ir fizikos
pamokose. Vilnius, 2003.
8. Informacinių technologijų naudojimas mokykloje. Iš Veidrodis [interaktyvus]. 2002, lapkritis – gruodis [žiūr÷ta 2006-10-02]. Prieiga per internetą: http://www.emokykla.lt
9. Ostreika, A. Programavimo Visual Basic pagrindai. Kaunas, 2003.
10. Špokas, E. Kompiuteriai mokykloje jau kasdienyb÷. Iš Veidrodis [interaktyvus].
2003, sausis – vasaris [žiūr÷ta 2006-10-03]. Prieiga per internetą: http://www.emokykla.lt
11. Šulcas, V.Visual Basic 6 gramatika, I tomas. Kaunas, 2003.
12. TestTool5 programa. Prieiga per internetą:
http://testtool.ktu.lt/index.php?action=docs
61
The formation and research of teaching programme equipment of actions with fractions
8. Summary
The research work is dedicated to compose a computer – based model with graphic
tests and computerese. The object of the research – actions with vulgar fractions.
The usable teaching programmes in primary forms were analyzed. The requirements
and the needs of such programmes were defined. The rules of the actions with fractions
were depicted invoking action structuring graphs and specification of training software
requirements was comprised for technical demands. According to them and using universal
computerese Visual Studio 2005 and applying special system of graphic tests TestTool5 two
training programmes were created. The programme „Fraction“, total size 76 KB, is
composed of three operating conditions. There might be many tasks. Graphic tests
„Fractions“ are also composed of three operating conditions, 94 tasks, and a teacher has a
possibility to supplement the tasks. These two training programmes were introduced at
school and an experimental testing was accomplished. Thirty schoolchildren participated in
the experiment. The diagrams showing their learning process were received. A
questionnaire survey was made.
The experiments showed that both programmes present good facilities for
schoolchildren to carry out experiments and to pattern. They are appropriate for constructive
teaching process.
62
9. Priedai
Priedas Nr. 1: Pirmoji anketa moksleiviams Gerb. moksleivi, prašau atsakyti į keletą klausimų apie kompiuterines mokomąsias programas. Ši anketa anonimin÷, duomenys bus panaudoti tik tyrimui. 1. Kurioje klas÷je Tu mokaisi?
a) 5 klas÷je; b) 6 klas÷je; c) 7 klas÷je; d) 8 klas÷je; e) 9 klas÷je; f) 10 klas÷je.
2. Ar sutinki su šiais teiginiais?
Visiškai
nesutinku Iš dalies
nesutinku Iš dalies sutinku
Visiškai sutinku
Nesimokau
a) man lengva mokytis informacinių technologijų.
b) man lengva mokytis matematikos.
c) man lengva mokytis fizikos. 3. Ką Tu manai apie mokymąsi naudojant kompiuterines mokomąsias programas: Visiškai
nesutinku Iš dalies
nesutinku Iš dalies sutinku
Visiškai sutinku
a) Mokausi tik tod÷l, kad man taip liepia.
b) Man patinka dirbti kompiuteriu. c) Įgyti įgūdžiai man labai pravers ateityje.
d) Taip lengviau suprasti dalyką. e) Man patinka tik žaisti kompiuterinius žaidimus.
4. Ar mokykloje Tave mok÷ dirbti su šiomis mokomosiomis programomis:
Taip
Mokytojas naudojo, bet mūsų nemok÷
Šiek tiek Ne
Aritmetiniai veiksmai Dešimtain÷s trupmenos Aritmetiniai veiksmai su teigiamais ir neigiamais skaičiais
63
5. Asmeniškai Tu šias kompiuterines mokomąsias programas naudoji:
Pamokose Po
pamokų Namuose Kitur Nenaudoju
Aritmetiniai veiksmai Dešimtain÷s trupmenos Aritmetiniai veiksmai su teigiamais ir neigiamais skaičiais
6. Kaip dažnai pamokų metu mokot÷s su šiomis kompiuterin÷mis mokomosiomis
programomis: Dažniau
nei kartą per
savaitę
Kartą per savaitę
Kartą per m÷nesį
Rečiau nei kartą per m÷nesį
Nenaudojame šios
programos
Aritmetiniai veiksmai Dešimtain÷s trupmenos Aritmetiniai veiksmai su teigiamais ir neigiamais skaičiais
7. Ar manai, kad šios kompiuterin÷s mokomosios programos padeda įsisavinti
matematiką: Taip Ne Nežinau Aritmetiniai veiksmai Dešimtain÷s trupmenos Aritmetiniai veiksmai su teigiamais ir neigiamais skaičiais
8. Kokia tur÷tų būti, Tavo manymu, kompiuterin÷ mokomoji programa: Informatyvi Lengvai valdoma Išvaizdi Lengvai įdiegiama Turi būti pratimų mokymuisi Turi būti galimyb÷ eksperimentuoti su uždaviniais
Turi būti testai Turi atitikti matematikos kurso reikalavimus
Turi būti žaidimo formos Turi tur÷ti taisykles Kita _______________
Labai d÷kojame už nuoširdžius atsakymus.
64
Priedas Nr. 2: Pirmosios anketin÷s apklausos rezultatai
Asmeniškai Tu šias kompiuterines mokomąsias programas naudoji:
41%
25%
6%
35%
31%
4%
22%
4%
25%
4%
16%
57%
8%
47%
8%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
Pamokose Po pamokų Namuose Kitur Nenaudoju
Aritmetiniai veiksmai
Dešimtain÷strupmenos
Aritmetiniai veiksmaisu teigiamais irneigiamais skaičiais
Ar mokykloje Tave mok÷ dirbti su šiomis mokomosiomis programomis?
71%
2%
8%
20%
8%12%
33%
41%
2%
10%
47% 47%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
Taip Mokytojas naudojo, betmūsų nemok÷
Šiek tiek Ne
Aritmetiniaiveiksmai
Dešimtain÷strupmenos
Aritmetiniaiveiksmai suteigiamais irneigiamais skaičiais
Kokia tur ÷tų būti, Tavo manymu, kompiuterin÷ mokomoji programa?
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
Info
rmat
yvi
Leng
vai v
aldo
ma
Išva
izdi
Leng
vai į
dieg
iam
a
Tur
i būti
prat
imų
mok
ymui
si
Tur
i būti
galim
yb÷
eksp
erim
entu
oti
Tur
i būti
test
ai
Tur
i atit
ikti
mat
emat
ikos
kur
sore
ikal
avim
us
Tur
i būti
žaid
imo
form
os
Tur
i tur÷t
i tai
sykl
es
Kita
(tu
ri būti
lietu
vių
k.)
65
Priedas Nr. 3: Anketinei duomenys apklausos, atliktos Anglijos mokyklose [5]
66
Priedas Nr. 4: Mokomosios programos „Trupmena“ darbo laukai
67
Priedas Nr. 5: TestTool5 grafin÷s aplinkos darbo laukai
Autoriaus programa:
Administratoriaus programa :
68
Studento programa:
Priedas Nr. 6: Sistemos TestTool5 programos „Trupmenos“ duomenų baz÷
69
70
71
Priedas NR. 7: TestTool5 sistemos Tyrimo duomenys (dalis), pagal kuriuos darytos išvados START_TEST
audavi Daugyba 176245 Wed Dec 20 12:43:36 EET 2006
START_VARIANT
audavi Daugyba 176245 daugyba05.xml
225183 Wed Dec 20 12:43:38 EET 2006
FINISH_VARIANT
audavi Daugyba 176245 Daugyba2 176286 daugyba05.xml 225183 Wed Dec 20 12:45:59 EET 2006
0.0
START_VARIANT
audavi Daugyba 176245 daugyba04.xml
225150 Wed Dec 20 12:51:47 EET 2006
72
FINISH_VARIANT
audavi Daugyba 176245 Daugyba2 176286 daugyba04.xml 225150 Wed Dec 20 12:52:24 EET 2006
0.6
START_VARIANT
audavi Daugyba 176245 daugyba6.xml
176714 Wed Dec 20 12:52:39 EET 2006
FINISH_VARIANT
audavi Daugyba 176245 Daugyba2 176286 daugyba6.xml 176714 Wed Dec 20 12:53:07 EET 2006
0.0
START_VARIANT
audavi Daugyba 176245 daugyba1.xml
176385 Wed Dec 20 12:53:14 EET 2006
START_VARIANT
audavi Daugyba 176245 daugyba2.xml
176418 Wed Dec 20 12:53:58 EET 2006
FINISH_VARIANT
audavi Daugyba 176245 Daugyba1 176269 daugyba2.xml 176418 Wed Dec 20 12:54:30 EET 2006
1.0
START_VARIANT
audavi Daugyba 176245 daugyba02.xml
224949 Wed Dec 20 12:54:36 EET 2006
FINISH_VARIANT
audavi Daugyba 176245 Daugyba1 176269 daugyba02.xml 224949 Wed Dec 20 12:55:03 EET 2006
0.8
START_VARIANT
audavi Daugyba 176245 daugyba08.xml
225313 Wed Dec 20 12:55:19 EET 2006
FINISH_VARIANT
audavi Daugyba 176245 Daugyba3 176303 daugyba08.xml 225313 Wed Dec 20 12:56:10 EET 2006
1.0
START_VARIANT
audavi Daugyba 176245 daugyba10.xml
176892 Wed Dec 20 12:56:12 EET 2006
FINISH_VARIANT
audavi Daugyba 176245 Daugyba3 176303 daugyba10.xml 176892 Wed Dec 20 12:57:36 EET 2006
0.6
START_VARIANT
audavi Daugyba 176245 daugyba9.xml
176859 Wed Dec 20 12:57:42 EET 2006
FINISH_VARIANT
audavi Daugyba 176245 Daugyba3 176303 daugyba9.xml 176859 Wed Dec 20 12:58:45 EET 2006
0.19999999
START_VARIANT
audavi Daugyba 176245 daugyba013.xml
225645 Wed Dec 20 12:58:51 EET 2006
73
FINISH_VARIANT
audavi Daugyba 176245 Daugyba4 176320 daugyba013.xml
225645 Wed Dec 20 13:00:56 EET 2006
0.19999999
START_VARIANT
audavi Daugyba 176245 daugyba13.xml
177133 Wed Dec 20 13:03:13 EET 2006
START_VARIANT
audavi Daugyba 176245 daugyba011.xml
225612 Wed Dec 20 13:03:17 EET 2006
FINISH_VARIANT
audavi Daugyba 176245 Daugyba4 176320 daugyba011.xml
225612 Wed Dec 20 13:04:35 EET 2006
1.0
START_TEST
audavi Dalyba 177280 Wed Dec 20 13:06:31 EET 2006
START_VARIANT
audavi Dalyba 177280 dalyba4.xml 177852 Wed Dec 20 13:06:31 EET 2006
FINISH_VARIANT
audavi Dalyba 177280 Dalyba3 177339 dalyba4.xml 177852 Wed Dec 20 13:07:50 EET 2006
1.0
START_VARIANT
audavi Dalyba 177280 dalyba07.xml
226313 Wed Dec 20 13:07:52 EET 2006
FINISH_VARIANT
audavi Dalyba 177280 Dalyba3 177339 dalyba07.xml 226313 Wed Dec 20 13:10:50 EET 2006
0.0
START_VARIANT
audavi Dalyba 177280 dalyba7.xml 177886 Wed Dec 20 13:13:44 EET 2006
FINISH_VARIANT
audavi Dalyba 177280 Dalyba3 177339 dalyba7.xml 177886 Wed Dec 20 13:14:28 EET 2006
1.0
START_VARIANT
audavi Dalyba 177280 dalyba03.xml
225962 Wed Dec 20 13:14:30 EET 2006
FINISH_VARIANT
audavi Dalyba 177280 Dalyba2 177322 dalyba03.xml 225962 Wed Dec 20 13:15:23 EET 2006
1.0
START_VARIANT
audavi Dalyba 177280 dalyba5.xml 177595 Wed Dec 20 13:15:25 EET 2006
FINISH_VARIANT
audavi Dalyba 177280 Dalyba2 177322 dalyba5.xml 177595 Wed Dec 20 13:16:41 EET 2006
1.0
START_
audavi Dalyba 177280 dalyba05.xml
226130 Wed Dec 20 13:16:43 EET
74
VARIANT
2006
Pirmas bandymas Kontrolinis testas
Pradžios laikas
Pabaigos laikas Trukm ÷ Įverti
nimas
Klausimas
Įvertinima
s
Pradžios laikas
Pabaigos laikas Trukm ÷
12:43:52 12:44:36 00:00:44 1.0 9 11:41:25 11:54:06 00:12:41
12:44:39 12:45:32 00:00:53 1.0 sud÷tis1 10 11:48:32 11:49:43 00:01:11
12:45:33 12:46:07 00:00:34 1.0 sud÷tis2 10 11:47:25 11:48:32 00:01:07
12:46:08 12:46:40 00:00:32 1.0 sud÷tis3 10 11:49:44 11:50:39 00:00:55
12:46:42 12:47:55 00:01:13 1.0 atimtis1 10 11:44:22 11:45:08 00:00:46
12:47:57 12:48:50 00:00:53 1.0 atimtis2 10 11:46:05 11:47:25 00:01:20
12:48:51 12:49:39 00:00:48 1.0 atimtis3 10 11:50:39 11:52:57 00:02:18
12:49:40 12:50:19 00:00:39 1.0 daugyba2 0 11:45:08 11:46:03 00:00:55
12:50:20 12:51:18 00:00:58 1.0 daugyba4 10 11:42:22 11:44:21 00:01:59
12:51:19 12:52:53 00:01:34 1.0 dalyba2 10 11:41:25 11:42:21 00:00:56
12:52:54 12:53:36 00:00:42 1.0 dalyba3 10 11:52:58 11:54:06 00:01:08
12:53:37 12:55:01 00:01:24 0.0 12:55:03 12:57:30 00:02:27 0.0 12:57:32 12:58:34 00:01:02 0.0 12:58:36 13:02:01 00:03:25 1.0 13:02:03 13:04:05 00:02:02 0.0 13:06:33 13:07:57 00:01:24 1.0 13:07:59 13:09:13 00:01:14 0.0 13:12:18 13:13:53 00:01:35 0.0 13:16:09 13:18:25 00:02:16 1.0 13:18:26 13:20:09 00:01:43 1.0
Nr. 8. Kontrolinio testo su TestTool5 sistema rezultatai
75
76
Priedas Nr. 9: Tyrimo rezultatai
Surinkt ų balų skaičius per tam tikr ą laik ą
0,0
2,0
4,0
6,0
8,0
10,0
12,0
14,0
16,0
18,0
12:45 12:50 12:55 13:00 13:05 13:10 13:15Laikas
Balų
ska
ičiu
s
audavi
elmkis
gytsud
Atlikt ų pratim ų skaičius per atitinkam ą laik ą
0
1
1
2
2
3
3
4
4
5
12:45 12:50 12:55 13:00 13:05 13:10 13:15 Laikas
Pra
timų
ska
ičiu
s
audavi
elmkis
gytsud
Mokiniai, kurie praktikos režime tik steb ÷jo pratimus TestTool5 aplinloje, užtruko:
00:00:00
00:00:43
00:01:26
00:02:10
00:02:53
00:03:36
00:04:19
00:05:02
gytsud ignbob jovita tommyk
Testui sugaištas laikas
77
Mokiniai, kurie praktikos režime mok ÷si su TestTool5, testui atlikti užtruko:
00:00:00
00:07:12
00:14:24
00:21:36
00:28:48
00:36:00
audavi elmkis gytsud gregri ignbob jovita lidryb tommyk
Priedas Nr. 10: Antra anketa mokiniams
Gerb. moksleivi, prašome atsakyti į šiuos anketos klausimus, pasirenkant Tau labiausiai tinkamą atsakymą bei pateikiant savo nuomonę.
1. Mokytis (praktikoje, kai galima gauti teisingą atsakymą) nor÷čiau su:
• TT5, nes ... • Programa „Trupmena“, nes...
2. Atsiskaityti nor÷čiau su:
• TT5, nes... • Programa „Trupmena“, nes ...
3. Teisingo atsakymo sprendimo pateikimui patogesnis TT5, kadangi galima pamatyti sprendimą pažingsniui: • Taip • Ne • Nežinau
4. Sunku suprasti kur atlikau klaidą dirbant su • TT5, nes... • Programa „Trupmena“, nes ...
5. Patogu, kai galima spręsti su bet kokiais duomenimis (programoje galima įvesti bet kokius skaičius) • Taip • Ne • Nežinau
78
6. Man sunku iš karto parašyti atsakymą, daug patogiau spręsti pažingsniui. • Taip • Ne • Nežinau
7. Geriau sekasi dirbti su : • TT5, nes... • Programa, nes ...
D÷kojame už atsakymus.
Priedas Nr. 11: Antrosios anketin÷s apklausos rezultatai
Teisingo sprendimo pateikimui patogesnis TT5, nes g alima pamatyti sprendim ą pažingsniui:
0%
96%
4%
Taip Ne Nežinau
Sunku suprasti, kur atlikau klaid ą dirbant su:
68%
32%
TT5 Programa "Trupmena"
79
Patogu, kai galima spr ęsti programoje įvedant bet kokius skai čius
76%
4%
20%
Taip Ne Nežinau
Sunku iš karto parašyti atsakym ą. Daug patogiau spr ęsti pažingsniui.
40%
8%
52%
Taip Ne Nežinau
Geriau sekasi dirbti su:
48%
40%
12%
TT5 Programa "Trupmena" Su abiem programom
80
Priedas Nr. 12: Kontrolinio testo su programa „Trupmena“ rezultatai