Vardadieniai: ðiandien – Liuda, Liudas, Liudvika, Liudvikas ......tos pajamos vienam namø ûkio...

Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 62 (10120) * 2018 m. rugpjûèio 25 d., ðeðtadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

3 p. 5 - 6 p.

4 p. 6 p.

Auksiniø vestuviø dienà Genë ir ðviesios atminties VincasBendaravièiai su anûkais.

Sveikiname!O buvo saulës, vëjo – buvo visko,Svajoniø laivas blaðkës audrose.Ne kartà aðara þvaigþde sutvisko,Ne kartà dþiaugsmas degë akyse.Praskriejo metai, kaip viesulu praëjo.O tu likai ðvelni, likai rami,Nes tu skausmus ir negandas mokëjaiPaverst ðypsniu, praskaidrint viltimi.Tu mums sakei, tu mums kartojai, mama:Yra keliai, keleliai ir takai,Kuriais á ðirdá, kaip á bendrà namà,Ateina þmonës – dideli vaikai...

75 -ojo Jubiliejaus proga Genæ BENDARAVIÈIENÆ,gyvenanèià Medþioniø kaime, linkëdami stiprios sveikatos,Dievo palaimos ir dar daug jubiliejø paminëti graþiameartimøjø bûryje, sveikina mylintys dukra Vilma ir sûnus Vidassu ðeimomis.

Á mokyklà – po 30 metø

Rugpjûèio 11-àjà mes, buvæ Balbieriðkio vidurinës mokyklos 38laidos abiturientai, vël rinkomës á bendraklasiø susitikimà. Laikas jauatskaièiavo 30 metø nuo mokyklos baigimo.

Svarbiausia ðio, graþaus susiti-kimo organizatorë ir vëlgi buvoIlona Petraðkaitë – Mitrulevièienë.Ilona suorganizavo ne tik ðá, bet irkitus, prieð tai buvusius susitikimus.Pati ji pagal profesijà yra renginiøorganizatorë, tad ir jos organizuotisusitikimai yra prasmingi, gilûs, turiiðliekamàjà vertæ. Bûtent jos siûly-mu, palaikant bendraklasiams, pen-kiolikos metø mokyklos baigimoproga miestelio parke pasodinomeàþuoliukø giraitæ ir pastatëme me-diná koplytstulpá, ant kurio árëþti 38laidos mokyklos baigimo metai.Ðiemet, prabëgus dar 15 metø, tieàþuoliukai pasitiko jau praaugæmus savo ûgiu. Jie vis dar lankomi,laistomi, priþiûrimi. Dþiugina ðirdá,

o ir paglosto savimeilæ – tai mûsø!Smagu, kad á ðá susitikimà buvo

kvieèiami visi: ir tie, kurie mokësitik 2-3 metus mûsø mokykloje, irtie, kurie mokësi nuo 1 iki 12 klasës.

Mokykloje mus pasitiko ir pa-sveikino dabartinis mokyklos direk-torius Stasys Valanèius. Po josveikinimo tylos minute pagerbëmmirusius mokytojus ir draugus. De-ja, jau penki bendraklasiai iðkeliavæAnapilin, tad mûsø atmintyje jie gy-vi graþiuose prisiminimuose.

Gera buvo sugráþti á mokyklà,pasëdëti pradinës klasës suole, pasi-jausti vël mokinuku. Graþi visøsusitikimø tradicija yra klasës valan-dëlë, kurià ir ðá kartà pradëjo mûsøgerbiama auklëtoja Albina Mar-

èiukaitienë. Jos metu kalbëjomës,pasakojome apie save, dalinomësprisiminimais. Prisiminëme ir tuos,kurie ðiuo metu gyvena uþsienyje.Ryðiai su jais taip pat nenutrûkæ.Bendraujam per socialinius tinklus,dalinamës naujienomis. Tad juos la-bai greitai pasiekë ir susitikimonuotraukos. Kai kurie ið jø apgai-lestavo, kad dël darbø ir atstumopatys ðá kartà nebuvo tarp bendra-klasiø, bet kartu su mumis pasi-dþiaugë ávykusiu susitikimu ir drau-giðka mûsø klase.

Smagu, kad mes galëjom ne tikkalbëtis, klausytis vieni kitø, bet irlinksminomës, uþteko energijosdainuoti ir ðokti iki paryèiø. Po to-kio draugiðko, linksmo ir ðilto bend-raklasiø susitikimo dar gyvenamprisiminimais ir mintim, kad reikiadaþniau susitikti, nes, didëjant metøkraitei ir kaupiantis gyvenimo pa-tirèiai, vis geriau supranti, koks di-delis turtas – ið vaikystës ir jaunystësatsineðta draugystë.

Aèiû visiems uþ bendrystæ,jaukumà, susitelkimà ir vieni kitøpalaikymà. Gerb. Auklëtoja AlbinaMarèiukaitiene, dëkui Jums uþ tàpaèià atvirà ðypsenà, uþ visas ge-ràsias þmogiðkàsias savybes, kuriasturëjote ir turite. Dþiaugiamës Jûsøenergija.

Bendraklasiø vardu - JolantaKalëdaitë - Ðerpenskienë

Kaimas neturi vystymosi krypties. Taip sako jaunas ministras. Kai-mas beveik tris deðimtmeèius vedþiojamas po pievas. Tokiais paste-bëjimais dalijasi patyræs mûsø rajono ûkininkas. Kaimas – lygu kraðtoapsauga, áteisinkime tai. Tokios nuomonës laikosi þemdirbiø parla-mento vadovas. Pastaruosius deðimtmeèius kaimas matë ir juto „kilno-jamos“ þemës reformà, apleistose dirvose sodino þilvièius ir veisëmiðkus, laikë oþkas ir augino sliekus. Valstybës lëðø taupymo sumeti-mais kaime atsisakyta nedideliø mokyklø, sveikatos punktø, banko irpaðto skyriø. Kartà per ketverius metus kaimà prisimindavo politikai,taèiau kità dienà po rinkimø iðkart pamirðdavo. Kai valdþios atsiradone tik Vilniuje, bet ir Briuselyje, ið ten papraðyta siûlymø. O mes papratætik gauti, ðiuo atveju – nurodymus. Tik po keliolikos metø susiprastanusiøsti þemdirbiø pageidavimø raðtà su 52 tûkstanèiais paraðø. Betjau ðaukðtai po pietø...

Kaimas – paskuidþiungliø ástatymus

Justinas ADOMAITIS

Politika ir dþiunglësEsame priklausomi nuo Vil-

niaus politikø, taèiau jø veikla þem-dirbiams kelia tik neviltá. Taip tvirti-na dauguma mûsø rajono ûkinin-kø, puoselëjanèiø ðeimos ûkius,pajamas skaièiuojanèiø buhaltereisubalansavus nuostolius. Vienaismetais nuostolinga augalininkystë,kitais – pienininkystë. Á ðventinius

renginius atvykstantieji sveèiai iðVilniaus padëkoja uþ triûsà, áteikiaraðtà, paþada rûpestá kaimu ir þe-mës ûkiu, taèiau politikø veiks-muose nëra nei nuoseklumo, neilogikos. Vienaip jie kalba saviðkiøkompanijoje, kitaip – vieðumoje,dar kitaip – protesto akcijose. Poli-tikai manipuliuoja ûkininkø,

(Nuke l ta á 2 p . )

Labai sunku apraðyti tai, kas tikra ir nuoðirdu,nes þodþiai tarsi tampa banalûs. Ir nesvarbu, ar pa-þásti þmogø nuo vaikystës, ar vienà dienà – ið ðirdiessklindantá gerumà, meilæ þmogui, þemei, darbui irgyvenimui juntama per kelias akimirkas.

Todël taip ðilta, gera, sava, tarsi pas giminesuþsukus pas kaimynus - Marytæ ir Juozà Tamoðiû-nus, Elvyrà Ðeðkienæ, Algimantà Palevièiø Staklið-këse. Turbût bûtø sunku nuslëpti tà jausmà, kadmiestelis, kuriame ágavai pirmàsias ir vëliau gyve-nimiðkas pamokas, su savo þmonëmis iðlieka ðirdyjevisam gyvenimui. (Nuke l ta á 8 p . )

Kur þmonës geri ir þemë dosni

Marytë Tamoðiûnienë ir Elvyra Ðeðkienë - kaimynësjau daugiau kaip 40 metø.

Ðiandien – mënulio prieðpilnis, nuo rytdienos - pilnatis. Saulë teka 6val. 12 min., leidþiasi 20 val. 28 min. Dienos ilgumas 14 val. 16 min.

Vardadieniai: ðiandien – Liuda, Liudas, Liudvika, Liudvikas, Luiza, Mangaila, Mangaudas, Mangaudë,Manius, Medgina, Medginta, Medys, rytoj – Algina, Alginas, Alginta, Algintas, Zefirina, Zefyrinas,pirmadiená – Geidas, Geidbutas, Geidë, Mudrë, Tolvyda, Tolvydas, antradiená – Augusta, Augustas, Augustë,Augustina, Augustinas, Steiginta, Steigvilas, Stengvilas, Stengvilë.

Aktualidiskusijair smaguslaikas bièiuliøbûryje

„100 metø Lietuvaiir 100 metø Europai“

Iðlikimo pamatas –tikëjimasir kultûra

Ir raðytojas,ir diplomatas

2018 m. rugpjûèio 25 d. Nr.62 (10120) 2 p.

Kaimas – paskui dþiungliø ástatymusþemës ûkio produkcijos perdirbëjø irprekybininkø interesais ir ði tendencijanesikeièia pastaruosius deðimtmeèius.

„Þemës ûkio politikoje nuo pat 1990-øjøpaleisti ir tebegalioja dþiungliø ástatymai, -tvirtina Lietuvos ûkininkø sàjungos Prienøskyriaus vadovas Martynas Butkevièius, - suðeima ûkininkaujame beveik tris deðimtme-èius, bet per tà laikà nejutome ðalies politiniøpartijø susitarimo dël ilgalaikës þemës ûkioprogramos. Ir ðiandien politikai negali pasa-kyti, ar Lietuvai geriau turëti penkis dvarus,ar ðimtà tûkstanèiø kaimo ûkiø, kuriuosedirbtø ðeimos nariai.“

Nuo 1990 m. Þemës ûkio ministerijaivadovavo trylika ministrø, kuriø kadencijosuþtrukdavo nuo vieneriø metø (KæstutisKristinaitis) iki ketveriø (Kazys Starkevièius,Kazimira Danutë Prunskienë). „Tik duministrai sugebëjo þemdirbiams ákvëpti opti-mizmo ir tikëjimo þemës ûkio gamybos pers-pektyvumu, - prisimena M. Butkevièius, - taibuvo Vytautas Einoris ir Kazys Starkevièius.“

Vadovauja deklaracijos„Mano nuomone, þemës ûkio politikos

prioritetai ir tæstinumas tëra deklaruojamidalykai, - kalba Seimo narys, buvæs Kaimoreikalø komiteto pirmininkas Viktoras Rin-kevièius, - ne kartà ásitikinau, jog þodþiai irdarbai skiriasi.“

Pasak þinomo politiko ir patyrusio agra-rininko V. Rinkevièiaus, nacionalinæ þemësûkio politikà turëtø formuoti ne tik Þemësûkio ministerija, bet ir Þemës ûkio rûmai,þemdirbius vienijanèios asociacijos. Bûtentasocijuoti þemdirbiai galëtø bûti ta idëjas ge-neruojanti jëga, kuri ne tik stebëtø, bet ir gin-tø á ateitá orientuotus agrarinës politikosprojektus. „Pastebiu takoskyrà tarp ministe-rijos vadovø ir vadinamøjø klerkø, - mintimisdalijasi V. Rinkevièius, - ministrai ateina sunaujos politikos siûlymais, taèiau klerkai savonomenklatûriniø principø neiðsiþada.“

Pasak V. Rinkevièiaus, chaosas agrarinia-me sektoriuje prasidëjo sulig þemës reforma,vëliau blaðkytasi nustatant prioritetus. Klai-dþiota su augalininkyste, kol susivokta, jogLietuva – ne Ukraina. Tada prioritetu pa-skelbta gyvulininkystë. „Trûksta nuoseklu-mo,“ – ásitikinæs Seimo narys V. Rinkevièius.

Bedarbystës skatinimasLietuvos agrarinës ekonomikos instituto

(LAEI) specialistai 2000-øjø iðvakarëse tyrënedarbo ir skurdo kaime problemas, taip patparengë siûlymus, kaip gerinti kaimieèiøuþimtumà. Baigiantis pirmajam po Nepri-klausomybës atkûrimo deðimtmeèiui bedarbys-të kaime siekë 22 proc. Ypaè prasta uþimtu-mo situacija buvo Alytaus, Utenos ir Kaunoapskrièiø rajonø kaimuose. Þemdirbiø gau-tos pajamos vienam namø ûkio nariui tesu-darë 30 proc. miestø gyventojø analogiðkøpajamø, 40 proc. þemdirbiø gyveno þemiausantykinës skurdo ribos. Stulbinanti þem-dirbiø vartojimo iðlaidø struktûra: 60 proc. –maistui, sveikatos apsaugai – 3 proc., laisvalai-kiui – 2 proc., ðvietimui – 0,1 proc. LAEI stu-dijos iðvadose siûloma kaime skatinti verslu-mà, remti netradicinio þemës ûkio plëtrà,vystyti sodininkystæ, darþininkystæ, ekologináûká, kaimo amatus, plësti paslaugø pagyve-nusiems kaimo þmonëms spektrà, taikyti mo-kesèiø lengvatas darbdaviams, kuriantiemsnaujas darbo vietas kaime ir pan. Pagal LAEIprognozes, 2006 m. þemës ûkyje turëtø dirbtiapie 12 proc. visø uþimtøjø ðalies ekonomi-nëje veikloje.

Po Lietuvos narystës Europos Sàjungoje(nuo 2004 m. geguþës 1 d.) mûsø ðalies kaimo

gyventojø ir bedarbystës problema tapoBendrosios þemës ûkio politikos reikalu.

Buvo skirta parama pasitraukiantiems iðþemës ûkio gamybos (sulaukus tam tikro am-þiaus). Lietuvos pieno gamintojø asociacijosprezidento Jono Vilionio turimais duomeni-mis, ðiam projektui buvo skirta apie 300 mln.Eur. Bûtent karviø laikytojai pirmieji pajuto„europiniø“ iðmokø skoná. Atsisakiusiejigamybos ûkininkai beveik deðimtmetá gau-davo kompensacijas uþ referenciniais metaisparduoto pieno kieká, nors karviø (bent doku-mentuose) nelaikë. Be to, 2004 m. ES pagalKaimo plëtros planà ir Bendràjá programa-vimo dokumentà ûkininkams pasiûlë dirba-moje þemëje áveisti miðkus ir 20 metø gautikompensacijas uþ prarastas pajamas. Per dve-jus metus buvo numatyta áveisti 12 tûkst. hamiðko, investicijas kompensuojant 100 proc.

Þemës ûkis – tai kraðto apsauga„Nëra þemës ûkio politikos tæstinumo, -

ásitikinæs Þemës ûkio rûmø direktorius Sigi-tas Dimaitis, - paþangus ûkininkas planuojadarbus dvideðimèiai metø á prieká, panaðiaiturëtø elgtis ir valstybë. Pavyzdþiui, visos ða-lies partijos susitarusios kraðto apsaugai skirti2 proc. Bendrojo vidaus produkto. Kodël to-kio susitarimo nëra dël ðalies agrarinio sek-toriaus ateities?“ Pasak ÞÛR direktoriausS. Dimaièio, paradoksalu, kai valstybës þemësûkio vystymosi kryptys keièiasi sulig kiekvie-nu nauju ministru. Vienam þinybos vadovuipatrauklesni stambûs ûkiai, kitam – smulkûs,vienà kadencijà prioritetu laikoma augalinin-kystë, kità – gyvulininkystë. „Jeigu taip tvarky-tøsi verslininkas, jis tuoj pat bankrutuotø, -pastebi S. Dimaitis, - o mes politikø tvirtovëjematome ne susitarimø paieðkas, diskusijas,bet rietenas imituojant darbà.“

Po 1990 m. kovo 11 d. atkurtuosiuose Þe-mës ûkio rûmuose ið pat pradþiø bûrësi ak-tyvûs þemdirbiai, agrarinës krypties moksli-ninkai. Pirmàjá ÞÛR gyvavimo deðimtmetábuvo ásiregistruota 110 savivaldos organiza-cijø, jø vadovai tardavosi dël siûlymø politi-kams, siøsdavo raðtus Seimui ir Vyriausybei.Kaip prisimena buvusi ilgametë ÞÛR specia-listë Elona Linartienë, þemdirbiø savivaldosdarbus rikiavo idealizmo vedini mokslininkaiir agrarinës krypties iðsilavinimà turintieji ûki-ninkai. Á jø parengtus ir ÞÛR vadovø patvir-tintus raðtus valdþios atstovai reaguodavo,atsiþvelgdavo priimdami sprendimus. Kei-èiantis ÞÛR administracijai apie 2002 m. netbuvo pasiraðytas oficialus þemdirbiø „parla-mento“ susitarimas su ðeðiø ar septyniø parti-jø vadovais dël agrarinës politikos krypèiø irtæstinumo. „Deja, tai buvo tik deklaracija,“– prisimena E. Linartienë.

Pasak ÞÛR direktoriaus S. Dimaièio,Lietuva yra nuostabus ir þalias kraðtas, þmo-nës darbðtûs. Politikams tereikia susitarti dëldviejø strategiðkai svarbiø dalykø: þemës ûkisprivalo bûti efektyvus, o kaimas - gyvybingas.

Praëjusiø metø pabaigoje Registrø cent-ras paskelbë, jog Lietuvos nekilnojamasis tur-tas vertas 92,8 mlrd. Eur. Þemës sklypai suda-ro daugiau nei ketvirtadalá viso nekilnojamo-jo turto – 23,78 mlrd. Eur. Pastebima, jogþemës sklypø vidutinë rinkos vertë per metuspadidëja nuo 2 proc. iki 8 proc. Geografinëmûsø rajono padëtis (arti Kaunas, geri keliai,derlingos þemës) verslo investuotojus ypaètraukia Veiveriø, Iðlauþo, Ðilavoto, NaujosiosÛtos seniûnijose.

„Per tuos tris deðimtmeèius neturëjometikros þemdirbiø savivaldos ir tikros koope-racijos, - kalba LÛS Prienø sk. vadovas M.Butkevièius, - o paramos lëðas iðtaðkëmetechnikai pirkti. Dabar ûkininkø garaþuosepo penkis traktorius, o nuosavos þemës kelios

deðimtys hektarø. Perspektyva tokia: stam-bieji ûkininkai, uþuot padëjæ smulkiesiemsstiprëti, kooperuotis, juos nupirks, nuvarysnuo þemës.“

Pasak M. Butkevièiaus, politikai pradësðûkalioti, kai ðalies vartotojai pritrûks lietu-viðkos duonos, lietuviðko pieno, lietuviðkosmësos. Áveþtinë produkcija neabejotinai busbrangesnë.

Maisto grandinës ilgis pagal ministrusVisi gerai prisimena K. Starkevièiaus

vadovaujamos ministerijos nuveiktus darbus:atsirado ûkininkø turgeliai, smulkûs mësosperdirbimo cecheliai, sûrinës, vadinamojitrumpoji maisto grandinë. Darbo partijos áministrus deleguotas Vigilijus Jukna 2012 m.gruodþio 15 d. kalbëjo: „Gerai, kad anojiVyriausybë skatino ûkininkus tiesiogiai par-duoti savo produkcijà. Mes pasiryþæ eiti dartoliau - ilginsime þemës ûkio produktø ga-mybos grandinæ, kad kuo daugiau kaimo, kai-miðkøjø regionø þmoniø turëtø darbo. Par-duodami ir eksportuodami daugiau gaminiø,o ne þaliavø, ûkininkai gautø didesnes paja-mas ir galëtø labiau papildyti valstybës biu-dþetà (turiu galvoje mokesèius, socialiná irsveikatos draudimà). Vienas pirmøjø naujo-sios ÞÛM vadovybës uþdaviniø - iðjudintisustingusià gyvulininkystæ. Dël keletoprieþasèiø ji iðgyvena ne paèius geriausius lai-kus. Neabejoju, kad þemdirbiai pritars mûsøpastangoms valstybës lëðomis (suteikianttiksliná finansavimà) ugdyti kvalifikuotus þe-mës ûkio specialistus. Agrarinis sektorius la-bai greitai pajus tokio sprendimo naudà. Sa-vosiose kaimo plëtros strategijose numatomeremti vidutiná ir stambesná ûká.“

Dabartinis Seimo Kaimo reikalø komi-teto pirmininkas ir tuometis ÞÛR vadovasAndriejus Stanèikas 2014 m. kalbëjo, jog ða-lies þemës ûkio sektoriaus laukia kriziø lai-kotarpis (2016-2019). Lietuvius þemdirbiusiðgelbës tai, jog jie pripratæ gyventi ekono-miniø svyravimø ir sunkmeèio sàlygomis.ÞÛR vadovas pateikë Airijos pavyzdá: 2015m. panaikinus kvotas, planuojama 60 proc.padidinti pieno gamybos kiekius. Tai Euro-poje numuð pieno þaliavos kainas. A. Stan-èikas taip pat teigë, jog kita pienininkystëssektoriaus problema – ûkininkø amþius. Dau-guma pieno gamintojø garbaus amþiaus, ápieno sektoriø jaunoji karta nesiverþia. Kitasklausimas – smulkûs ûkiai. Jiems turëtø bûtisudaromos sàlygos ásigyti þemës, stambëti.Pasak ÞÛR vadovo, Vyriausybëje ir Seimene kartà buvo atsiklausta þemdirbiø nuomo-nës, taèiau jos nepaisyta. Ko vertos tokios dis-kusijos? „Jei politikai neatsisuks á þemdirbá,netoli laikas, kai turësime papjauti paskutinækarvutæ,“ – tuomet prognozavo ÞÛR pirmi-ninkas A. Stanèikas.

Lietuvos agrarinës ekonomikos institutodirektorë dr. Rasa Melnikienë prisimenaÞÛM uþsakymu parengtà studijà „Lietuvoskaimo ateitis“, kurioje apibendrinta daugiaunei tûkstantis visuomenës pateiktø siûlymø.Pasak dr. R. Melnikienës, svarbiausia kaimo

regionø ekonominës ir socialinës raidos pa-starojo meto ypatybë ta, kad þemës ûkis pra-rado savo pozicijas kaip svarbiausias darb-davys. Ðiuo metu tik 8,5 proc. Lietuvos uþim-tøjø dirba þemës ûkyje (2003 m. uþimtøjø þe-mës ûkyje dalis siekë 17,8 proc.), o tarp kaimouþimtøjø pajamas ið þemës ûkio gauna ma-þiau nei treèdalis. Ðios tendencijos yra dës-ningas þemës ûkio industrializavimo rezul-tatas.

Pasikeitusi uþimtumo struktûra ir yra di-dysis iððûkis Lietuvos politikai, nes tenka atsa-kyti á klausimà, ar kaime gyvenantys þmonësturës kitokiø pajamø alternatyvø, ar jie kelsisgyventi á miestà. Akivaizdu, kad tarp þemësûkio politikos ir kaimo politikos nebegalimedëti lygybës þenklo. Maþa to, ágyvendinantþemës ûkio politikà, uþimtumo kaimo vieto-vëse iðsaugojimas turi tapti kertiniu ðios poli-tikos akmeniu.

Ruginë duona ið kvietiniø miltø„Siekiant kaimiðkø regionø gyventojø

gerovës ypaè aktualu remti maþus ir viduti-nius ûkius, - ásitikinusi LAEI vadovë dr. R.Melnikienë, - nors toks poþiûris Lietuvoje turidaug prieðininkø, tarp ûkio dydþio ir konku-rencingumo dedanèiø lygybës þenklà.“ Pasakdr. R. Melnikienës, jeigu rinkoje iðliks visiûkiai, kuriø savininkai ðiuo metu yra iki 40metø amþiaus, staigus ûkininkaujanèiøjø ma-þëjimas artimiausiø 20 metø laikotarpiu tapsLietuvai didþiuliu iððûkiu. Tikëtina, kad di-delë dalis ûkininkø vaikø po 20 metø lankysmiesto mokyklas, nebent dël veiksmingos kai-mo politikos susiformuos nauja migracijoskryptis ir miesto gyventojai masiðkai kelsisgyventi ið miesto á kaimà, galbût net pradësûkininkauti.

Be to, didieji ûkiai, orientuoti tik á þemësûkio produkcijos, kaip þaliavos, tiekimàmaisto pramonei, gamybà ir eksportà,nesugeba patenkinti ávairiapusiø Lietuvosvartotojø poreikiø. Smulkieji ir vidutiniaiûkiai gali pasiûlyti vietos rinkai neindustri-nëmis technologijomis pagamintø maistoproduktø bei prieskoniø, natûralios kosme-tikos, turizmo paslaugø, tradiciniø amatøtechnologijomis pagamintø prekiø, edukaci-niø programø vaikams ir kt. Jei ðiai vis didë-janèiai rinkos niðai nebus pasiûlyta lietuviðkoskilmës prekiø ar paslaugø, importuotojai iðdþiaugsmo tik trins rankas.

„Dar neáraðæ rugiø á Raudonàjà knygà lie-tuviðkà duonà jau kepame ið pigesniø kvieti-niø miltø, pagal atitinkamà technologijà teðlànudaþæ, - pastebi LÛS Prienø skyriaus vado-vas M. Butkevièius, - anekdotu liko vieno þe-mës ûkio ministro paþadas Lietuvoje laikytimilijonà karviø ir gaminti tris milijonus tonøpieno. Kaimuose apie Stakliðkes, Jieznàvietoje sodybø po medá likæ.“

Pasak M. Butkevièiaus, ne viename þem-dirbiø suvaþiavime reikalauta iðvaikyti minis-terijos valdininkus, kurie bet kurio naujoministro uþmojus pakreipia sau naudingalinkme. „Uþbetonuotam nomenklatûrossluoksniui reikia gero perforatoriaus,“ – iðeitásiûlo LÛS Prienø skyriaus vadovas M. But-kevièius.

„Ásitikinau, kad kaimas ðiandien neturiaiðkios vystymosi krypties, nesilaikoma þemësûkio politikos tæstinumo, - pastebi þemës ûkioministras Giedrius Surplys, - taèiau kaimasdaugiasluoksnis – ne tik gamyba, bet ir sociali-niai ryðiai, ðvietimas, sveikatos apsauga. Rei-kia suprasti ir ministerijos darbuotojus, kurieyra valstybës tarnautojai. Valdþioms keièian-tis jiems nëra lengva persiorientuoti. Að ban-dau ieðkoti su jais dialogo.“

Þemdirbiø auditorijose pasigirsta nuo-gàstavimø dël paèiø ûkininkø savivaldos atei-ties. Nëra pamainos seniesiems vadovams.Be to, vieðumoje formuojama nuomonë, jogþemës ûkis yra valstybës iðlaikytinis. Inves-tuojami milijardai, o pienà perkame lenkiðkà.Dalis politikø pasisako paleisti þemës ûká lais-vosios rinkos giljotinai. Ûkininkai ðmaikðtau-ja, jog þemës ûkio politikos tæstinumà kol kasdemonstravo tik socialdemokratai: kai po2003 m. pieno gamintojø inicijuotos keliøblokados septynis ûkininkus nuteisë, po dau-giau nei deðimtmeèio jø teisingumo ministrasapskundë Europos teisingumo teismo iðtei-sinantá nuosprendá. Visi septyni þemdirbiaiautobiografijose privalo nurodyti, jog turiteistumà.

(Atkelta ið 1 p.)

- Dar neáraðæ rugiø á Raudonàjà knygà lie-tuviðkà duonà jau kepame ið pigesniø kvieti-niø miltø, pagal atitinkamà technologijà teðlànudaþæ, - pastebi LÛS Prienø skyriaus vado-vas M. Butkevièius.

2018 m. rugpjûèio 25 d.3 p. Nr.62 (10120)

„Gyvenimas“- laikraðtis Jums

ir apie Jus!

Aktuali diskusija ir smagus laikas bièiuliø bûryje

Ð. m. rugpjûèio 18 d. jaukiame gamtos prieglobstyje vykusiameLSDP Birðtono skyriaus sàskrydyje susirinkusieji ne tik sportavo, kartusu vaikais dþiaugësi smagiais batutais, kitaip pramogavo, bet ir daly-vavo ádomioje diskusijoje apie socialdemokratijà Lietuvoje ir LSDPatsinaujinimà. Diskutuota buvo kartu su politologu, socialiniø mokslødaktaru, Vytauto Didþiojo universiteto profesoriumi Lauru Bieliniu, par-tijos pirmininku Gintautu Palucku, partijos tarybos nariais: Juozu Olekuir Vyteniu Andriukaièiu. Diskusijà vedë LSDP Birðtono skyriaus pirmi-ninkë Nijolë Dirginèienë.

Diskusijos dalyviai: Nijolë Dirginèienë, Juozas Olekas, Lauras Bielinisir Gintaras Paluckas.

Bûsimas socialdemokratø kandi-datas á prezidentus Vytenis Andriu-kaitis, kaip visada, nestokoja gerosnuotaikos ir optimizmo.

Dovanos - kûrybiðkiausiems irsportiðkiausiems bièiuliams.

Versmieèiai - su partijos skyriaus vadovais.

Uþs. Nr. 56

Pokalbis prasidëjo áþvalgomisapie jau kone prieð metus ávykusiasSocialdemokratø partijos skyrybas.Anot kalbëjusiøjø, didþiausia prob-lema yra tai, kad þiniasklaidoje susi-dariusi situacija ávardijama kaipskilimas. Reikia garsiai ir aiðkiai darkartà pasakyti, kad tai - ne skilimas,nes emocijos politikoje yra per di-delë prabanga, o skyrybos, kuriassàlygojo poþiûrio á partijos strate-gijà nesutapimas, klaidø nepripa-þinimas, valdþios siekimas, norasiðlaikyti ðiltas këdes bet kokia kaina.Daugumos siektini teigiami poky-èiai, turintys á partijos veiklà áneðtidaugiau demokratijos, skaidrumo,nebuvo priimtini dabar jau á kitàpolitinæ organizacijà pasukusie-siems. Anot LSDP pirmininkoGintauto Palucko, atliekamityrimai, grupinës diskusijos rodo,kad þmonës skyrybas, atsinaujini-mà vertina teigiamai. Tiesa, maþes-niuose miesteliuose yra nuomoniø,jog „iðëjo patirtis“, bet norint tei-giamø pokyèiø, tam tikros patirtiesreikia atsisakyti, nes ji gali tapti in-karu, stabdþiu. Na, o sukaupta ge-roji patirtis tikrai niekur nedingo,jos net padaugëjo – aktyviai dirba-ma, bendradarbiaujant su ávairio-mis visuomeninëmis organizacijo-mis, jø lyderiais, partijoje liko bi-

èiuliai, turintys ilgametæ patirtá: A.Sakalas, V. Blinkevièiûtë, J. Olekasir kiti. Þinoma, þmonëms susivokti,kaip ir permainoms ávykti, reikialaiko, taèiau ðá procesà ágalins 5þingsniø pokyèiø programa beiruoðiama socialdemokratø vizijaLietuvai.

Diskusijos metu politolo-gas Lauras Bielinis iðsakë kritikàdël to, kad partija neturi stiprauspartijos veido, kokie iki ðiol vyravoLietuvos politikos padangëje. Kaippavyzdys prisimintas ir socialdemo-kratas Algirdas Brazauskas, taèiauG. Paluckas atsakë tvirtai ir uþtik-rintai – pasaulis keièiasi. Jau deðimtmetø Europoje vyksta didþiuliai po-kyèiai. Naujausios tendencijos ro-do, kad visuomenë nebeseka lyde-riø, prioritetas yra teikiamas idë-joms. Technologijos labai pakeitëlyderystæ. Lyderiu galima tapti netsocialinio tinklo Facebook pagalba,bet vieno þmogaus kultas – pavo-jingas. Pavojinga ir paèiai partijai,nes ji, priklausydama nuo vienoþmogaus, gali tapti manipuliacijosauka, ir visuomenei, kuri sekdamaþmogumi, gali prarasti sveikà nuo-vokà. Visuomenë tapo emociðkaineutrali, taigi ateityje bus sëkmingitik turintys vizijà. Todël ir imtasikurti penkis LSDP pokyèiø progra-

mos þingsnius, vedanèius svarbiau-sio tikslo link – socialdemokratinësvizijos Lietuvai ágyvendinimo: so-cialinës atskirties, pajamø nelygy-bës maþinimo, solidarumo neðantvieðøjø paslaugø sektoriaus naðtàuþtikrinimas.

Be abejonës, diskutuota ir apieartëjantá rinkimø egzaminà. Kaipkandidatas á prezidentus prisistatëir kalbëjo Vytenis Andriukaitis.

Diskutavusieji pasidþiaugë,kad LSDP Birðtono skyrius ypaèstiprus. Pagal þmoniø sutelktumàir dalyvaujanèiø partijos veiklojesantyká uþima pirmà vietà Lietuvo-je. Lauro Bielinio nuomone, daly-vavimas politinës partijos veikloje– tai per aiðkià politinæ doktrinàstojimas uþ savo valstybæ, atsako-mybës prisiëmimas uþ jos ateitá.Birðtonas – puikus pavyzdys, kaippartijos skyrius, vadovaujamas to-kio stipraus ir atsakingo lyderiokaip Nijolë Dirginèienë, gali daryti

teigiamus pokyèius ir kurti gerovæsavo miestui. Politologas taip patpastebëjo, kad visuomenë pasitikitomis partijomis ir renka tuos politi-kus, kurie dirba ne tik prieð rinki-mus ir rinkimams, bet nuolat spren-dþia problemas ir rûpinasi þmonëmis.

Baigiamàjá þodá taræs partijospirmininkas Gintautas Paluckas pa-linkëjo nebijoti diskutuoti, kalbëtis,ginèytis, nes tik kritika padeda to-bulëti. Bûna, kad kaþkas nepavyks-ta ir tai yra natûralu, bet tik tai pri-paþinæ galime tobulëti.

LSDP Birðtono skyrius taip patkeièiasi: tokio sàskrydþio, kuriamebûtø tiek diskusijø, dar nebuvo.

Birðtono socialdemokratai nu-siteikæ ryþtingai dalyvauti artëjan-èiuose savivaldos rinkimuose ir tæstipradëtus gerus darbus!

LSDP Birðtono skyriausinformacija

Sàskrydyje smagu buvo ir vaikams.

Organizatoriø nuotraukos

2018 m. rugpjûèio 25 d. Nr.62 (10120) 4 p.

Festivalio sveèiø Birðtone lauks8 diskusijø erdvës – „Idëjø Lietuva“,„Europietiðka Lietuva“, „Versli Lie-tuva“, „Atvira Lietuva“, „GalimybiøLietuva“, „Tvari Lietuva“, „SumaniLietuva“ ir „Kûrybinga Lietuva“.Kiekvienoje jø sutartu ritmu – va-landa diskusijai ir pusvalandis per-traukai – viena tema keis kità, o festi-valio sveèiai migruos tarp erdviøuþtrukdami ten, kur bus diskutuo-jama bûtent jiems aktualiausiomistemomis. Susipaþinti su dviejø dienøfestivalio programa galima svetai-nëje www.diskusijufestivalis.lt.

Nuo iðmetamo maisto kainosiki regionø plëtros bei gynybos

Festivalio nuotaika kuriamataip, kad renginyje galëtø jaukiaijaustis ir idëjomis keistis ávairiø srièiøatstovai, o visi festivalio sveèiai tu-rëtø galimybæ aktyviai dalyvauti, ási-traukti á pokalbius su skirtingø srièiølyderiais ne tik programos diskusi-jose, bet ir joms pasibaigus.

„Treèdalá renginio programossudaro visuomenës pasiûlytos te-mos, o ji visa puikiai atspindi ðalyjeverdanèiø nuomoniø ávairovæ, – sa-ko vienas ið festivalio iniciatoriø, VðÁ„Visos idëjos“ atstovas, AntanasBubnelis. –Lankytojus kvieèiame netik stebëti, bet ir aktyviai dalyvautidiskusijose ávairiausiomis temomis:apie opiausias verslà kamuojanèiaskliûtis, klimato kaità, regionø plëtrà,turizmo strategijà, vaikø mitybosáproèius. Bus svarstoma, kodël Lie-tuvoje maþai protestuojama, kà pa-keistø galimybë balsuoti nuo 16 me-tø, kokià átakà dosnumas versle galiturëti ekonomikos raidai ir t. t.“

Diskusijø turinys – ðvieþiasoras mintims

Diskusijø dalyviø bûrys – áspû-dingas srièiø ir patirèiø ávairove: Al-girdas Toliatas, Þydrûnë Vitaitë,Domas Dargis, Urtë Neniðkytë, Ry-tis Zemkauskas, Unë Kaunaitë ir betkuris kitas ið 200 festivalio „Bûtent!“diskusijø dalyviø, sutikusiø atvykti áBirðtonà ir taip palaikanèiø nuomo-niø ávairovës ir demokratijos ðventæ,turës kuo pasidalinti ir apie kà pa-diskutuoti su festivalio publika.

Festivalio turiná kuria daugiaunei 50 skirtingø organizacijø, tarp jø– „Girteka“, „Nasdaq“, „Lietuvosgeleþinkeliai“, EIKA, Lietuvos ban-kø asociacija, LRT, „Klaipëdos naf-ta“, „Prime investment“, „ThermoFisher Scientific“, „Trancendentgroup“, „Delfi“, Lenkijos ambasadair institutas, sanatorija „Eglë“ ir kitos.

Apie ypatingas patirtis –tiesiai ið festivalio sveèiø lûpø

Keletà aktualiø klausimø festi-valyje aptarsime su jo sveèiais: kiber-netinio saugumo klausimus pasau-linëms ámonëms padedantis spræstisveèias ið Norvegijos CarstenMaartmann-Moe, „Transcendentgroup“ partneris, IT valdymo ir sau-gumo grupës vadovas, profesionalusásilauþëlis, dalyvaus diskusijoje pa-sitikëjimo skaitmeniniame amþiujetema. Vieðnia ið Ðvedijos, Asa Zet-terberg, yra naujai paskirta Ðvedijosvyriausioji pareigûnë skaitmenizaci-

PR Diskusijø festivalis „Bûtent!“skelbia renginio programà

Rugsëjo 7 – 8 dienomis Birðtone vyksiantis visiðkai nemokamasantrasis diskusijø festivalis „Bûtent!“ skelbia renginio programà: dvidienas Vytauto parko erdvëje Birðtone vyks per 90 renginiø ir diskusijøsvarbiomis Lietuvai temomis, tikimasi, jog lankytojø skaièius sieks5000. Festivalis „Bûtent!“ yra vienas ið 8 Ðiaurës ir Baltijos ðaliø demo-kratijos festivaliø ðeimos nariø.

jai. Ji dalinsis mintimis, kaip iðma-nios technologijos galëtø prisidëtiprie aktualiø valstybës ir visuomenësproblemø sprendimo. Reikjavikouniversiteto profesorë, sociologijosmokslø daktarë, Islandijos sociolo-giniø tyrimø ir analizës centro ákû-rëja bei vadovë Inga Dora Sigfus-dott ir diskusijoje dalinsis patirtimiapie tai, ko reikia, kad bûtø pakarto-ta Islandijos ilgalaikës vaikø uþimtu-mo per sportà programos sëkmë.

Programos naujiena –5 valandø kino dozë

Kino gerbëjams bus siûlomapamatyti 4 pilno metro ir 5 trumpa-metraþius filmus, kuriuos pristatysskirtingos organizacijos, siekdamosiðryðkinti atskiras visuomenës prob-lemas arba þiûrovus supaþindinti sunaujomis galimybëmis, istorijomis,patirtimis.

Politikos lyderiø debataiÐeðtadienio vakarà vyks parla-

mentiniø partijø lyderiø debatai.Apie valstybës paslaugas pilieèiamsir tikruosius ðiø valstybës „klientø“poreikius diskutuos EugenijusGentvilas, Gediminas Kirkilas, Rad-vilë Morkûnaitë-Milkulënienë, Gin-tautas Paluckas ir Rita Tamaðunie-në. Debatus moderuos þurnalistasEdmundas Jakilaitis.

Ðeimoms draugiðkas renginysKokybiðkà uþimtumà – kûrybi-

nes dirbtuves, ávairius stalo ir laukoþaidimus – jaunesniems ir jauniau-siems festivalio dalyviams organi-zuoja skautai, maltieèiai, „MisijaSibiras“ ir kitø organizacijø dalyviai,speciali erdvë bus paruoðta ir ketur-kojams augintiniams.

Apie diskusijø festivalá„Bûtent!“

Rugsëjo 7–8 d. Birðtone vykstan-tá nemokamà diskusijø festivalá „Bû-tent!“ kuria ir dalá programos temøpasiûlë jo organizatoriai – Britø tary-ba, Ðiaurës ministrø tarybos biurasLietuvoje, bankas „Swedbank“,Birðtono savivaldybë bei programospartneriai – Atviros Lietuvos fondas,Europos Komisijos atstovybë Lietu-voje, Europos Parlamento biurasLietuvoje ir „Versli Lietuva“.

Festivalis „Bûtent!“ Lietuvojeorganizuojamas antrà kartà. Vienasið renginio tikslø – parodyti, kadsvarbûs sprendimai neatsiejami nuopoþiûriø ávairovës ir skirtingø visuo-menës grupiø átraukimo á jø svars-tymà. Festivalio organizatoriai per-nai sukûrë atvirà diskusijø erdvæ, ku-ria prisidedama prie demokratiðkos,vieningos bei paþangios visuomenëskûrimo, ugdoma diskusijø ir ásiklau-symo kultûra, tolerancija kitai nuo-monei ar poþiûriui. Festivalio inicia-toriai ákvëpimo semiasi ið ilgametestradicijas turinèio ir kasmet apie 30tûkst. þmoniø pritraukianèio Alme-dalen diskusijø forumo Ðvedijoje,sëkmingø pavyzdþiø Danijoje, Suo-mijoje bei kitose Skandinavijos ða-lyse, taip pat kaimyninëse Estijojebei Latvijoje.

Festivalio programa: http://diskusijufestivalis.lt/#programa

„100 metø Lietuvai ir 100 metø Europai“

Pirmà kartà vyko pokalbis-dis-kusija „100 metø Lietuvai ir 100metø Europai. Kiek Lietuva yraEuropietiðka valstybë?“, kuriojedalyvavo visuomenininkas ir archi-tektas Algirdas Kauðpëdas, pavel-do ekspertë Diana Varnaitë, isto-rikas, kultûros tyrinëtojas EgidijusAleksandravièius bei „Ryternamodul Mototourism rally“ dalyviaimotociklininkai. Á Birðtonà buvoatvykæs renginá globojantis Euro-pos komisijos atstovybës Lietuvojevadovas Arnoldas Pranckevièius,kuris áteikë tauræ ralio nugalëtojøkomandai.

Birðtone tradiciðkai finiðavo intelektualus kultûrinis motocik-lininkø ralis po Lietuvà „Mototourism rally 100-meèio kelionë“.Apie 900 ekipaþø varþësi, kas per vienà dienà paþins apie 40 kultû-ros paveldo ir kitø svarbiø istoriniø objektø. Ðis ralis skirtas Lietuvosvalstybës atkûrimo ðimtmeèio progai ir Europos kultûros paveldometams paminëti.

Geriamojo vandens kokybës tyrimøiðvados gavimo reikalavimai

Nacionalinio visuomenës sveikatos centro prie Sveikatos apsaugosministerijos Kauno departamento Prienø skyrius paþymi, kad 2017 m.rugsëjo mën. ásigaliojo Statybos techninio reglamento STR1.05.01:2017 „Statybà leidþiantys dokumentai. Statybos uþbaigimas.Statybos sustabdymas. Savavaliðkos statybos padariniø ðalinimas.Statybos pagal neteisëtai iðduotà statybà leidþiantá dokumentà pada-riniø ðalinimas“ atnaujinta redakcija.

Pasikeitusiuose STR 1.05.01:2017standartuose 93.17 papunkèioreikalavimuose numatyta, kad sta-tytojas teikdamas deklaracijà apiestatybos uþbaigimà Valstybinei te-ritorijø planavimo ir statybos ins-pekcijai prie Aplinkos ministerijos,kartu turi pateikti nustatyta tvarkauþregistruoto geriamuoju vandeniuapsirûpinti skirto poþeminio græþi-nio paso kopijà arba geriamojo van-dens kokybës tyrimø, atliktø akre-dituotose laboratorijose arba labo-ratorijose, turinèiose teisæ atliktivandens (geriamojo arba poþemi-nio) protokolus (ðie dokumentaineprivalomi, kai prisijungiama priekomunaliniø inþineriniø tinklø) irNacionalinio visuomenës sveikatoscentro prie Sveikatos apsaugos mi-nisterijos iðvadà dël ðiø tyrimø re-zultatø atitikties visuomenës svei-katos saugà reglamentuojanèiø tei-sës aktø nustatytiems reikalavi-mams. Kitaip tariant, ði nuostatataikoma tiems pastatams, kurie ge-riamuoju vandeniu aprûpinami iððachtinio ðulinio arba artezinio græ-þinio. Prienø rajono ir Birðtono sa-vivaldybiø gyventojai iðvadà ir kon-sultacinæ pagalbà gali gauti adresu:Prienai, J. Brundzos g. 12A, Nacio-nalinio visuomenës sveikatos cent-ro prie SAM Kauno departamentoPrienø skyriuje (toliau – Prienøskyrius), tel. (8 319) 51162; el. p.:[email protected]. Iki ð. m. rugpjûèiomën. dël geriamojo vandens koky-

bës tyrimø iðvados á Prienø skyriøkreipësi 21 asmuo, taèiau gyvento-jams kildavo nemaþai klausimø dëliðvados gavimo procedûrø, tyrimøapimèiø, rezultatø vertinimø.

Asmenys, siekiantys gauti iðva-dà, turës pateikti:

- nustatytos formos uþpildytàpraðymà „Dël geriamojo vandenskokybës tyrimø iðvados pateikimo“,kurioje nurodomas ir iðvados atsa-kymo atsiëmimo bûdas;

- akredituotoje ar atestuotojelaboratorijoje atlikto vandens mik-robiologinio ir cheminio tyrimøprotokolø originalus (jei vandenstyrimus atliko atestuota laborato-rija, laboratorijos atestacijà liudi-janèius dokumentus, kuriuose nu-rodyta atestuotø tyrimø sritis);

- jeigu tiriamas græþinio vanduo,pateikiama græþinio paso kopijaarba informacija apie græþinio iden-tifikavimo numerá.

Vandens mëginiai turi bûti pa-imti ið pastato vidaus vandentiekiotinklø ar ávado, arba tiesiai ið ðuli-nio, jei projekte nebuvo numatytasvandens ávadas á pastatà. Geriamo-jo vandens saugos ir kokybës tyri-mø minimali apimtis nustatyta Lie-tuvos higienos normos HN 43:2005„Ðuliniai ir versmës: árengimo irprieþiûros saugos sveikatai reikala-vimai“ 39 p.: þarniniø lazdeliø skai-èius (mikroorganizmø skaièius 100ml), þarniniø enterokokø skaièius(mikroorganizmø skaièius 100 ml),

nitratø kiekis, nitritø kiekis, amoniokiekis, permanganato indeksas, sa-vitasis elektrinis laidis. Atliktø ty-rimø rezultatai turi atitikti Lietuvoshigienos normoje HN 24:2017„Geriamojo vandens saugos ir ko-kybës reikalavimai“ p. 18.1 ir p. 19.1reikalavimus: mikroorganizmøskaièius 100 ml – 0, nitratø kiekis –50 mg/l, nitritø kiekis – 0,50 mg/l,amoniako kiekis – 0,50 mg/l, per-manganato indeksas – 5,0 mg/l O2,savitasis elektrinis laidis – 2500 µS-120o C temperatûroje.

Visuomenës sveikatos specialis-tai rekomenduoja atlikti geriamojovandens tyrimus ir kai jungiamasiprie centralizuotø vandentiekiotinklø, ypaè ásivertinti mikrobiolo-ginius ir toksinius (cheminius) ro-diklius, kuriø apimtis galima nusta-tyti pasitarus su specialistais. Atliktityrimai patvirtins projektiniø spren-diniø, uþtikrinanèiø visuomenëssveikatos saugos reikalavimus, ágy-vendinimà. Akredituotø laborato-rijø sàraðà galima rasti (http://www.nab.lt/Bandymø laboratorijos).

Almiras Skiauteris, Kaunodepartamento Prienø skyriaus

vedëjas

Svarbu þinoti

2018 m. rugpjûèio 25 d.5 p. Nr.62 (10120)

REIKIA PINIGØ? Paskolos. Paskolø refinansavimas.Galimybë pasiskolinti papildomai. Pvz., pasi-skolinkite 100 eurø ir per 3 mën. gràþinkite 110

eurø! Vyksta AKCIJA - paskolos iki 1000 Eur laikotarpiui iki 6 mën.iðduodamos nemokamai be palûkanø. Tel. 8 601 50 935.

Treèiadiená Birðtono kurhauzogalerijoje atidaryta tarptautiniotapytojø plenero „Vasara Nema-jûnuose 2018“ darbø paroda.Savo darbus joje eksponuoja pen-kiolika plenero dalyviø, savo kû-rybiniams ieðkojimams pasirinku-siø Nemajûnø erdvæ.

Nedaloma Lietuva Iðlikimo pamatas –tikëjimas ir kultûra

Bûtent sukurti puikûs darbai,pasak monsinjoro J. Dalinevièiaus,ir liudija apie tai, kad pleneras –reikalingas, kad jis yra gyvas ir kadðiemet jis pranoko organizatoriølûkesèius. Tai ypaè dþiugu, nes netik þemiðki, bet ir antgamtiniai geridarbai visada turi atgarsá.

Plenero kuratoriaus, vieno ryð-kiausiø mûsø laikmeèio tapytojø,

(Nuke l ta á 6 p . )

Reklama Reklama.SIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DARBÀARBÀARBÀARBÀARBÀ

Á VÁ VÁ VÁ VÁ VA I R Û SA I R Û SA I R Û SA I R Û SA I R Û S

Vieðbuèiui - restoranui Birðtone reikalinga virëjos padëjëja, turinti patirties,be þalingø áproèiø. Tel. 8 687 53 756.

Reikalingi tik patyræ vairuotojai, turintys C kategorijà ir 95 kodà. Vaþiuojameá Vokietijà. Tel. 8 698 78733.

Ámonei reikalingi vairuotojas ir pagalbiniai darbininkai be þalingø áproèiø.Tel. 8 698 46 063.

Birðtone kavinei reikalinga pagalbinë darbuotoja vir tuvëje, kavinei - barui –barmenë - padavëja. Kreiptis tel. 8 600 88 829 arba siøsti CV el.paðtu:[email protected]

Reikalingi: . darbuotojas dirbtipaukðtienos iðpjaustymo ceche; .vairuotojas (0,5 etato). Tel. 8 68669 599. Birðtonas.

Ieðkomas butas, namas, namo dalis nuomai Birðtone. Ilgam laikui.Praðau siûlyti ávairius variantus. Tel. 8 646 77 883.

Þuvies perdirbimo ámonëjeIlgakiemyje, Kauno r., rei-kalingi gamybos darbuo-tojai (vyrai ir moterys).Darbas v iena pamaina ,slenkanèiu grafiku. Teirau-tis telefonu: 8 615 68 786.

Mediniø langø gamintoja UAB „Doleta“ kvieèia prisijungtiatsakingus, á darbo rezultatus orientuotus ir uþsidirbti norinèiusdarbuotojus darbui gamyboje.

Siûlome puikias darbo sàlygas, nuo darbo rezultatø priklausantáatlyginimà ir kvalifikacijos këlimo galimybes.

CV siøskite el paðtu: [email protected] Telefonas pasiteiravimui:(8 319) 57 270, 8 612 47 656.

Medþio perdirbimoámonei,esanèiai Jiezne,reikalingi darbuotojai:. Autokrautuvo vairuotojai;. Kûrikai;. Gateristas;. Stalius;. Staklininkai;. Obliavimo stakliø operatoriai.

Tel. 8 606 00570, Vytautas

„Apsaugok mane“ rûpinsis saugiavaikø kelione á mokyklà

Kartu su mokslo metø pradþia jau devynioliktà kartà visoje Lietu-voje, o taip pat ir Birðtono savivaldybëje rengiama viena didþiausiøsaugaus eismo akcijø Lietuvoje „Apsaugok mane“. Kaip ir kasmet,jos iniciatorë – didþiausia Lietuvoje ne gyvybës draudimo bendrovë„Lietuvos draudimas“ – kartu su Birðtono savivaldybe rugsëjá kvieèiapasirûpinti moksleiviø saugumu keliuose.

Jau dabar savivaldybës darbuo-tojai prie mokyklø esanèias perëjasþenklina ryðkiu „Apsaugok mane“þenklu, kurá atpaþásta didþioji dau-guma vairuotojø ir pësèiøjø. Ra-miau jaustis gali ir vaikø tëvai – jautapo tradicija, kad „Lietuvos drau-dimas“ rugsëjo mënesá nemokamaiapdraus kiekvienà moksleivá 5tûkst. eurø draudimu nuo nelai-mingø atsitikimø kelyje.

„Svarbiausia mûsø, suaugusiø-jø, rudens pamoka – apsaugoti vai-kø, moksleiviø keliones, kad namusir mokyklà jie pasiektø saugûs irsveiki. Maþieji eismo dalyviai, ne-retai po ilgøjø vasaros atostogø iðsi-blaðkæ ir maþiau atidûs, todël visusvairuotojus tradiciðkai kvieèiamevairuoti atsargiau, o tëvelius – pri-minti vaikams, kaip saugiai pereiti

gatvæ“, – sako „Lietuvos draudi-mo“ Dainavos skyriaus vadovas Li-nas Mikalainis.

„Lietuvos draudimas“ suskai-èiavo, kad 2017 metais ðios akcijosmetu visoje Lietuvoje nukentëjo 12pësèiøjø moksleiviø, o ið viso nuoakcijos pradþios – 94 vaikai.

Akcijos „Apsaugok mane“iniciatorë didþiausia draudimobendrovë „Lietuvos draudimas“,kaip ir kasmet, visà rugsëjá visusBirðtono savivaldybës moks-leivius apdraus asmens draudimu.Draudimas galios visoje Lietuvojeiðtisà parà, jei moksleivis keliauda-mas pësèiomis nukentëtø eismoávykyje. Kiekvienam moksleiviuidovanojamo draudimo suma – 5tûkst. eurø.

„Draudimo apsauga mokykli-

SmurtasRugpjûèio 21 d. apie 23 val. 30

min. Veiveriø miestelyje, Auðrosgatvëje, keletas ið matymo pa-þástamø asmenø smurtavo prieð de-vyniolikmetá, dar apgadino jo au-tomobilá „VW Golf“. Ávykis tiria-mas.

Tà paèià dienà uþregistruotasir kitas smurto atvejis, tai – Stak-liðkiø seniûnijoje, Pieðtuvënø kai-me, Liepø gatvëje. Èia kieme 56 –eriø metø vyras smurtavo prieð sa-vo 76 – eriø metø motinà. Átaria-masis buvo sulaikytas ir uþdarytasá areðtinæ.

VagystëRugpjûèio 22 d. Prienø r. PK

gavo vyro pareiðkimà apie tai, jogrugpjûèio 18 d. iðgertuviø metuPrienuose, Kæstuèio g., ið matymopaþástamas asmuo jam ið kelniøkiðenës iðtraukë piniginæ su 300 eu-rø, vairuotojo paþymëjimu ir as-mens tapatybës kortele bei mobi-liojo ryðio telefonà. Padaryta nuo-stolio uþ 1159 eurus.

Nukentëjo dviratininkasRugpjûèio 22 d. apie 8 val.

Birðtone, Prienø g., kelio Vilnius –Prienai – Marijampolë 91 km, ávykoeismo ávykis. Automobilis „VWPassat“, vairuojamas blaivaus 25 –eriø metø vyro, iðvaþiuodamas iðámonës kiemo, þvyruotu keliu, kirs-damas dviraèiø takà, susidûrë su iðdeðinës pusës vaþiuojanèiu 63 – ejømetø dviratininku. Eismo ávykiometu nukentëjo dviratininkas, jamnustatyti galvos, krûtinës ir alkûnëssumuðimai.

Uþ vairo – neblaivûsRugpjûèio 22 d. apie 8 val. 40

min. Ðilavoto seniûnijoje, Ingavan-gio kaime, Mokyklos gatvëje, pa-tikrinimui sustabdþius neregistruo-tà motorolerá „Honda“, já vairavæssneblaivus (2,43 prom. alkoholio) irneturintis teisës vairuoti 25 – eriømetø vyras buvo sulaikytas.

Rugpjûèio 22 d. apie 18 val. 45min. Jiezno seniûnijoje, Kaðoniøkaime, Berþø gatvëje, neblaivus(2,17 prom.) 60 metø vyras, vairuo-damas automobilá KAMAZ 55102,vaþiuodamas atbuline eiga kliudëpaskui stovëjusá automobilá AUDIA6, vairuojamà 53 metø vyro, ir jáapgadino.

Parengta pagal AlytausAVPK pirminæ informacijà

. Prienø – Birðtono krepðinio klubas „Vytautas“, likæs þaisti Lietu-vos krepðinio lygoje, keièia ne tik klubo, bet ir komandos pavadinimà.Prienø krepðinio klubas, komanda renkasi rëmëjo „Skycop“ pavadini-mà.

Klubas ir toliau þada bendradarbiauti su Holivudo reþisieriais, kûrusiaisfilmà apie brolius Bolus. Tik dabar tai bus filmas ne apie amerikieèius, oapie Prienø krepðinio komandoje þaisianèius aukðèiausius pasaulyjedvynius – brolius Lavrinovièius.. Treèiadiená Prienø sporto arenoje vykusiose pirmosiose UEFAEuropos èempionato moterø salës futbolo atrankos turo rungtynësesuomës lietuvaites áveikë rezultatu 10:0.. Rugpjûèio 25 ir 27 dienomis Birðtone bus þaidþiamos draugiðkostarptautinës futbolo rungtynës tarp Lietuvos ir Sakartvelos ðeðiolikmeèiønacionaliniø rinktiniø.

Birðtono PSPCturi vadovà

Vieðosios ástaigos Birðtonopirminës sveikatos prieþiûroscentro administracijos vado-vo - direktoriaus pareigomseiti konkursà laimëjo DainiusKRYÞANAUSKAS.

Konkursui dokumentus buvopateikæ du pretendentai.

nio amþiaus vaikams ásigalios auto-matiðkai paèià pirmà mokslo metødienà, o dël to tëveliams nieko dary-ti nereikia. Svarbiausia, kad, nuti-kus nelaimei kelyje, jie þinotø, joggali kreiptis á mus dël patirtos þalosatlyginimo“, – sako „Lietuvos drau-dimo“ Dainavos skyriaus vadovas.

Moksleivio, kuris keliaudamaspësèiomis ar vaþiuodamas dviraèiuðá rugsëjá pateks á eismo ávyká, tëvaiar globëjai kvieèiami apie tai ið kar-to praneðti „Lietuvos draudimui“telefonu 1828. Uþregistravus ávyká,bendrovës specialistai iðsamiai pa-aiðkins, kà daryti toliau.

„Lietuvos draudimo“ inicijuoja-ma akcija „Apsaugok mane“ vykstanuo 2000-øjø ir yra tapusi rudenstradicija. Skaièiuojama, kad ðiemetLietuvos miestuose ir miesteliuosespecialiu akcijos þenklu bus paþenk-linta apie 1 tûkst. prie mokykløesanèiø perëjø, o „Lietuvos drau-dimas“ ið viso apdraus daugiau kaip320 tûkst. moksleiviø. Akcijos metuplanuojama imtis ir kitø saugauseismo priemoniø, kurios padëtømaþinti avaringumà Lietuvos ke-liuose.

Þinios trumpai

Birðtono savivaldybës informacija

Kvieèia prisidëtiRugpjûèio 20 d. Valstybinë

ligoniø kasa prie Sveikatos ap-saugos ministerijos (VLK) pra-dëjo neribotà laikà truksiantá irvisà Lietuvà apimsiantá vaizdokomunikacijos projektà – „Þi-noti sveika“. Gydymo ástaigos,vaistinës kvieèiamos prisidëtiprie informavimo kampanijos,siekiant padëti visuomenei ágytidaugiau naudingø þiniø svei-katos apsaugos srityje.

2018 m. rugpjûèio 25 d. Nr.62 (10120) 6 p.

Ir raðytojas, ir diplomatasRugpjûèio 17 d. Birðtono kurhauze prisiminta lietuviø prozos no-

vatoriaus, diplomato Igno Ðeiniaus asmenybë ir kûryba. Aktoriø BirutësMar, Alekso Kazanavièiaus bei birbynininko Egidijaus Aliðausko bûtentprojektui „Po þvaigþdëtu vasaros dangum. Literatûriniai vakarai Birð-tone 2018 m.“ sukurtoje programoje skambëjo romanø „Kuprelis“ ir„Siegfried Immerselbe atsijaunina“ charakteringiausios iðtraukos, ku-riø visuma, prisiminus istoriná kontekstà, leido suvokti kûriniø svorá.

Renginio pradþioje aktorë Bi-rutë Mar glaustai, bet taikliai pri-statë raðytojà, pasvarstë apie tai,kad tik ðiandienos globaliame pa-saulyje, kur keliami pilietybës klau-simai, kai bandome iðskirti savounikalumà, pradedame tvirèiausuvokti iðvykusiø raðytojø svarbà.Ignas Ðeinius nëra tik lietuviø ra-ðytojas, jis laikomas ir ðvedø ra-ðytoju. Aktorë taip pat paþërë intri-guojanèiø ir galbût ne kiekvienamþinomø faktø ið raðytojo gyvenimo.

Romanà „Kuprelis“ visi þinomekaip tragiðkà meilës istorijà, taèiaujame iðkeliama ir lietuvybës idëja.Nepaprastai graþiai skaitomus vidi-nius Olesio dialogus lydëjo birby-nës garsai – lyg paties Kuprelio ðir-dies gaidos. Jautrus vidinis pasaulisklausytojus tiesiog pakerëjo.

Kitas aktoriø skaitytas kûrinys– politinë satyra „Siegfried Im-merselbe atsijaunina“, kuri nërataip plaèiai þinoma visuomenëje.Satyra demaskuojamas faðizmas.Kûrinio herojui Immerselbe,arðiam nacionalsocializmo ideolo-gui ir rasistinës politikos idëjiniamvadui, pritaikomas naujas atjauni-nimo metodas – jam áleidþiama jau-nos þydës hormonø. Po ðio ekspe-rimento pasikeièia ne tik pacientoiðvaizda, bet ir màstysena: rasizmoideologas suvokia, kad visos tautosyra lygiavertës... Satyra „SiegfriedImmerselbe atsijaunina“ parodënepaprastà raðytojo potencialà kû-ryboje, kuris buvo paaukotas dip-lomatiniam darbui.

Ignas Ðeinius 1917 m. iðleidoknygà ðvedø kalba „Litauisk kul-tur“(„Lietuvos kultûra“), kuriskandinavus turëjo supaþindinti suLietuva. 1919 metais pradëjo diplo-mato tarnybà Danijoje, vëliau Suo-mijoje, o 1923 -iaisiais buvo paskir-tas Laikinuoju reikalø patikëtiniuSkandinavijos kraðtams. Aðtuone-rius metus trukusi diplomatinë kar-jera padëjo pamatus Lietuvospolitikai Skandinavijoje.

Kasdienybëje daþnai pamirðta-me, kokia nuostabiai turtinga mûsøkraðto istorija, kiek nepaprastøþmoniø mûsø ðalis iðaugino. IgnasÐeinius – puikus to pavyzdys. Ma-loniai kvieèiame pratæsti paþintá suIgno Ðeiniaus asmenybe ir litera-tûriniu palikimu Birðtono vieðojojebibliotekoje.

Ledina TamoðiûnienëProjektà organizuoja: Birðtono

vieðoji biblioteka, remia: Lietuvos kul-tûros taryba, LR kultûros ministerija,Birðtono savivaldybë.

Tautodailës mugëje PunskeJau tampa tradicija dalyvauti

tautodailës mugëje, rengiamojeÞolinës ðventës proga Punsko baþ-nyèios aikðtëje, tad ir ðiemet ma-loniai priëmëme mus pakvietusiøPunsko lietuviø kvietimà. Dienabuvo áspûdinga. Dalyvavome ne tiktautodailës mugëje, bet ir meldë-mës baþnyèioje ðv. miðiø lietuviøkalba metu, klausëmës lenkiðkaigiedamo ðv. Roþanèiaus, stebëjomederliaus vainikø ðventimo ceremo-

nijà. Pakiliai ir ðventiðkai nuteikëTarptautinio folkloro festivalio„Dainuojam Lietuvai“ dalyviø at-liekami kûriniai. Didelá áspûdá pa-liko lenkø jaunimas, pasipuoðæstautiniais drabuþiais. Susitikome irsu jau paþástamais Punsko lietuviaisir tautieèiais, atvykusiais ið Mari-jampolës, Alytaus, Klaipëdos beikitø miestø, bendravome ir su ðven-tëje dalyvavusiais lenkais.

Eitmyra Grybauskienë

Mugëje Nemajûnø dienos centro kûrëjams atstovavo meno studijos va-dovë Vilma Krasauskienë ir senjorø klubo narë Ona Valerija Grybauskienë.

Nedaloma Lietuva Iðlikimo pamatas –tikëjimas ir kultûra

priklausiusio Kauno dailininkø avangardo grupei„Angis“, kauniðkio Antano Obcarsko nuomone, ðie-met, Lietuvai minint Valstybës atkûrimo ðimtmetá, vy-kæs pleneras graþiai atliepia jubiliejaus sukakèiai. Jistik dar kartà patvirtina tai, ant kokiø pamatø iðsilaikëLietuva. Tie du kertiniai dalykai – tai tikëjimas ir kul-tûra. Ir jie, kaip sakë Antanas Obcarskas, graþiai deramonsinjoro Jono Dalinevièiaus asmenyje, sujungdamitikëjimà ir kultûros rëmimà.

Ir kuratoriaus, ir kûrëjø teigimu, Nemajûnai –nuostabus atradimas. Vieta, kur juos pasitinka ramybëir puikios gyvenimo bei darbo sàlygos. Kûrëjai dëkingiir Birðtono kultûros centro direktoriui Zigmui Vileikiui,padedanèiam kûriniams pasiekti Birðtonà ir jaukiai ási-kurti kurhauze.

Tad Nemajûnø pleneras, bent kartà jame pabuvus,nuolat prisimenamas, ne vienas dalyvis ir atostogas pla-nuoja pagal jo datà. Ir ðiemet didesnë dalis kûrybinësstovyklos dalyviø mûsø kraðte prie molberto stojo jaune pirmà kartà. Tai - ir plenero komisaras Ugnius Mo-tiejûnas, ir Kristina Èivilytë, Irma Guþienë, Vanda Ka-minskienë, Daiva Kupstienë, Rûta Levulienë, JolitaLubienë, Lina Morkûnaitë – Vilkienë, Dainora Ra-manauskienë bei Kristina Martiðienë. Nemajûnuslengvai prisijaukino ir prie senbuviø prisijungusios Ire-na Cirtautienë, Rasa Èepukënienë ir Raminta Urbo-nienë. Nemajûnø Ðv. Apaðtalø Petro ir Pauliaus para-pijos baþnyèia, vieninteliu Lietuvoje iðlikusiu tokiu gra-þiu XIX a. klasicizmo stiliaus medinës architektûrospavyzdþiu, liko suþavëtas ir Vytas Sakalas, á pleneràatvykæs ið Arizonos valstijos JAV.

- Jauèiausi pakylëtas, o patirtas áspûdis bei supusijauki aplinka nuteikë susikaupimui ir kûrybai. Èia gimëpaveikslai: „Nemajûnø ðventoriaus tvora“ ir „Nema-jûnø deivë“, - sakë gerbiamas Vytas.

Tai - kruopðèiai ant drobës akriliniais daþais nuta-

pyti darbai, savo atlikimu iðsiskiriantys ið kitø ekspo-nuojamø parodoje. Ir kurdamas Nemajûnuose dai-lininkas liko iðtikimas savo pamëgtam kubizmo stiliui.

Beje, kai pradëjo lieti paveikslà, vëliau pavadintà„Nemajûnø deive“, ið pradþiø net nesuprato, jog drobë-je gimsta moters siluetas. Já pastebëjo darbo paþiûrëtiatëjusios moterys.

- Tuomet atidþiau ásigilinæs á tai, kà darau, ir patssupratau, jog ið tiesø pieðiu moterá. Tad beliko tik pa-ryðkint kai kurias detales, - apie sau paèiam netikëtaisukurtà paveikslà pasakojo Vytas Sakalas.

Dailininkas mielai pasidalino ir áspûdþiais ið kitoLietuvoje vykusio tarptautinio plenero. Mat á Birðtonàjis atvaþiavo nuo Ðlavanto eþero, kur dirbo kartu sukolegomis ið Pietø Korëjos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos.

Pasak sveèio ið JAV, patikæ jam ir Ðlavantuose, betNemajûnuose jis buvo labiau savimi. Tai atsispindi irgimæ jo darbai. Lazdijø rajone nutapyti paveikslai dabareksponuojami Èiurlionio muziejuje Druskininkuose.

Amerikoje lietuviø iðeiviø ðeimoje gimæs ir augæsVytautas labai graþiai kalba lietuviðkai. Tikrai daug gra-þiau ir vaizdingiau nei kai kurie ðiandieniniai mûsø emi-grantai, vos spëjæ „apðilti kojas“ uþsienyje, bet jau spëjæprisigraibyti angliðkø þodþiø ir kartais net dirbtinai be-sistengiantys gráþæ á Lietuvà kalbëti su akcentu.

Pasidþiaugus jo meile ir atida lietuviø kalbai, VytasSakalas sakë, kad kitaip negalëjo ir negali bûti. Lietuviøkalba - gimtoji, pirmoji, kuria jis iðmoko kalbëti. Lie-tuviðkai buvo kalbama tëvø namuose, lietuvybæ irlietuviø kalbà, kaip didþiausià vertybæ, puoselëja ir Vy-tautas su þmona, taip pat dailininke, su kuria jis susi-paþino, kai po Nepriklausomybës atkûrimo – 1992 –1994 metais buvo atvaþiavæs dëstyti á Kauno VytautoDidþiojo universitetà ir Vilniaus dailës akademijà. Lie-tuviðkai kalba ir jø sûnus Darius.

Taigi ryðiai su Lietuva – labai artimi. Ir ið BirðtonoVytas Sakalas iðvaþiuosiantis su paèiais graþiausiaisprisiminimais apie ðiltà bendrystæ su plenero dalyviaisbei organizatoriais, Nemajûnus, kurortà ir jo apylinkes.

Ramutë ÐimukauskaitëParoda kurhauze veiks iki rugsëjo 14 d.

Vakar, ðiandien, rytoj...Projektà remia

(Atkelta ið 5 p.)

Plenero dalyviai, organizatoriai ir rëmëjai.

Vytas Sakalas - prie Nemajûnuose nutapytø paveikslø.

2018 m. rugpjûèio 25 d.7 p. Nr.62 (10120)PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

Parduoda 20 arø gyvenamosios pa-skirties þemës sklypà Verknës g., Birð-tono vienkiemyje. Tel. 8 614 08 731.Parduoda sodybà Verbyliðkiø k.,netoli Verknës upës, yra 0,64 hanamø valdos ir 1,40 ha þemës ûkiopaskirties þemës sklypai. Tel. 8 69856047.Parduodama sodyba su 54 arø þemëssklypu Jiezno seniûnijoje. Kaina -11000 eurø. Skambinti tel. 8 604 86779.Parduoda 3 kambariø 68 kv.m butàBirðtone. 1a/3. Atnaujintas namas.Tel. 8 674 46484

Parduoda mediná 116 kv.mnamà arti miesto centro. Yravietiniai centrinis ðildymas irkanalizacija, miesto vanden-tiekis, mûrinis ûkinis pastatas,7 arai þemës Prienuose. Tel. 8601 61 247.Parduoda sodybà Kauno g., Prie-

nuose, yra sodas, 28 arai þemës (arokaina 750 eurø). Galimi keitimovariantai á 2-3 k. butà ne aukðèiautreèio aukðto. Tel. 8 685 19 680.Parduoda 74 kv.m 4 kambariø butàLelijø g., Birðtone. Vidinë laiptinë, IIa., ástiklinti balkonai. Sodà Ðilënø k.,6 a þemës, prie miðko, ûkinis pa-statas. Yra galimybë ásigyti 3 a þe-mës ir statyti gyvenamàjá namà. Kai-nos sutartinës. Tel. 8 602 95 036.

Kietas kurasPigiai parduoda malkas (skroblo,àþuolo, uosio, juodalksnio, berþo). At-veþa nemokamai. Tel. 8 635 82 808.

Parduoda DURPIØ BRIKETUS, mal-kas, supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.

Parduoda àþuolo, berþo pjuvenøbriketus ir baltarusiðkus durpiøbriketus. Tel. 8 677 44 884.

Plautà aukðèiausios rûðiesKuzbaso baseino akmens anglá.

Durpiø briketusdidmaiðiais po 500 kg.Atveþame, iðkrauname

mechanizuotai su krautuvuJums patogioje vietoje.Akmens anglis fasuota ir

maiðuose po 25 - 40 kg.Tel. Prienuose 8 687 36 216,Mauruèiuose 8 686 40 250.

UAB „GRASTA“ PARDUODA

Nekilnojamasis turtasPerka miðkà, gali bûti su bendrasa-vininkais neatidalinta ið bendros nuo-savybës. Tinka ávairûs plotai. Sutvar-ko dokumentus ir atsiskaito grynais.Tel. 8 644 55 355.

Perkame miðkà didþiausiomiskainomis Lietuvoje. Atsiskaitome iðkarto. Tel. 8 605 44 445.

Gyvuliai, gyvûnaiÁmonë brangiai perka galvijus,atsiskaito ið karto. Iðsiveþame. Tel.:8 686 54 826, 8 684 40 534.

ÞÛB „Þara“ superka karves, jauèiusir telyèias. Atsiskaito ið karto. Tvar-ko valstybës iðmokas, sveria elek-troninëmis svarstyklëmis, pasiimasavo transpor tu. Tel.: (8 319)43386, 8698 28 063, 8 685 86 121.

Superka gero ir lieso ámitimo galvi-jus (AB „Krekenavos agrofirma“ kai-nomis), taip pat perka arklius ir trau-muotus galvijus. Tel. 8 616 43646.

Nekilnojamasis turtasBrangiausiai Lietuvoje perkamemiðkus (brandþius, jaunus, mal-kinius, iðkirstus), þemes, sodybas.Tel. 8 651 39 039.

Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.

Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.:(8 319) 69 541, 8 699 93 682.

UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ - ávai-rius pienu girdomus buliukus irtelyèaites, taip pat „Belgus“. Mo-ka 6 ir 21 proc. PVM. Sveria el.svarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.8 612 34 503.

Superka sanitarinius raguoèius. Tel.8 602 48 941.

Perka telyèià arba verðelá nuo 6 mën.iki 3 metø tolimesniam auginimui.Tel. 8 625 93 679.

Ávairios prekësPerka bet kokià þemës ûkio technikà(pvz., traktoriø, priekabà ir jø pa-dargus). Gali bûti neveikiantys. Tel.8 680 777 28.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë. Tel. 8 612 02 125.

verðelius.Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAIPERKA

brangiai perka kar-ves, jauèius, telyèias.Moka 6 - 21 proc.Sveria, pasiima, at-siskaito ið karto.Tele 2 8 613 79 515, Bitë 8 614 44

299, Telia 8 620 35 000.

UAB „Andmajus“Superkame nerûðinius obuolius.Sveriame elektroninëmis svars-tyklëmis. Pasiimame patys ið jûsøkiemo. Ieðkome dideliø sodø,kuriuos galëtume patysnusirinkti. Atsiskaitome ið karto.Tel. pasiteiravimui 8 676 73 402.

Montuojame biologinius nuotekøvalymo árenginius, surinkimo tal-pyklas. Kasame vandens ðu-linius, jungiame hidroforus. Par-duodame rentinius. Tel. 8 675 01059, www.kasyba.com

Liejame pamatus, betonuojame.Montuojame gipso kartonà, glaisto-me, daþome, kalame dailylentes, de-dame visø tipø grindis, klojame ply-teles, atliekame santechnikos dar-bus, elektros instaliacijos darbai, klo-jame trinkeles, lankstome skardas.Tel. 8 600 96 399.

Ðlifuojame, dedame ir lakuojameparketà, dengiame stogus, skardina-me, lankstome, ðiltiname ir daþomenamø fasadus. Kasame pamatus,mûrijame, tinkuojame, betonuojame,montuojame tvoras, langus, duris,atliekame langø apdailà, griovimodarbus. Statome karkasinius namus.Tel. 8 620 85350.

Mini ekskavatoriaus 3,3 tonosnuoma. Tranðëjø kasimas vanden-tiekiui, elektrai, drenaþui ir kiti darbai.Tel. 8 645 20 612.

Veþame þvyrà, smëlá, juodþemá,skaldà ir kitus birius krovinius. Tel.8 690 66 155.

. Metalø apdirbimas (valymas nuorûdþiø, daþymas, virinimas); . Taippat galime suremontuoti ir Jûsøsenà bei naujà automobilá (surû-dijusá arba po autoávykio). Tel. 8 68726 417.

Statome nerûdijanèius apðildomuskaminus. Dedame nerûdijanèio plie-no ádëklus á kaminus, þidinius, pirtisir kt. Darome pajungimus. Tel.8 685 60129.

Kaminø ádëklai: gaminimas, monta-vimas. Kaminø valymas. Tel.8 645 87304.

Mobiliu juostiniu gateriu kokybiðkaipjaunu medienà. Atvykstu á vietà.Tel. 8 601 02 662.

VISI SANTECHNIKOS DARBAI:ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos,katiliniø árengimo. Komplektuojamekokybiðkas santechnikos medþiagassu nuolaidomis. Tel. 8 640 39 204.

GAMINU DURIS - ypatingai ðiltas,saugias nuosaviems namams,ûkiniams pastatams ir rûsiams. Tel.8 653 93 193.

Minkðtø baldø remontas, gobelenopervilkimas. Restauruojame minkð-tus baldus, fotelius, lovas, kampus,këdes. Tel. 8 679 46 966.

Geriausia pagalba perkant ir par-duodant Jûsø nekilnojamàjá turtà bejokiø rûpesèiø! Iðsamios konsultaci-jos, vertinimas, atvykimas á vietà. Ga-rantuojame kokybæ ir pateisiname lû-kesèius! Nekilnojamojo turto agentûra„21 Amþius“. Tel. 8 683 91 121.www.nta21.lt.

AKMENS APDIRBIMAS. . Paminklø,antkapiø, tvoreliø,kapavieèiø uþdengi-mø gamyba, pro-jektavimas; .Beto-

navimas, montavimas, kapavieèiøtvarkymas, uþpylimas skalda; . Senøkapavieèiø restauravimas; . Nemo-kama konsultacija kapavietës tvar-kymo klausimais; . Kiti akmensgaminiai. Tel. 8 686 96 155.

Autoveþio paslaugosTech. pagalba kelyje.Automobiliø trans-portavimas, kroviniøperveþimas. Tel. 8 648 10 424.

UAB „VITO AKMENYS“

Tel. 8 641 15 599

Darome paminklus,tvoreles. Dengiameplokðtëmis, dedametrinkeles. Atliekame

visus kapavietës tvarkymo darbus.

Vasaros nuolaidos!

Gyvuliai, gyvûnaiParduoda paaugintus mësiniusviðèiukus. Tel. 8 686 79 659.Parduoda produktyvià, pieningàkarvæ, grëblá - var tytuvà, tràðøbarstytuvà, þolës pjaunamàjà,akselinæ, senovines akmeninesgirnas, malûnà - kapoklæ. Tel.: 8 60556 738, 8 673 20 198.

Ávairios prekësParduodu traktoriø T-16, grûdøsëjamàjà SZ 3,6 , purkðtuvà „Hardi“,trivagá plûgà. Tel. 8 630 93 471.Parduoda naudotà ðildymo katilàDAKON DOR 32D, ðildomas kietukuru. Tel. 8 603 15 625.

Reklama Reklama.

Viðtos, viðèiukai!Rugpjûèio 29 d. (treèiadiená) bus parduodami „Vilniaus paukð-

tyne“ iðperinti greitai augantys vakcinuoti paauginti mësiniaiviðèiukai (ROSS-308, KOBB-500). Pardavinësime vakcinuotas 2- 3 - 4 - 5 - 6 mën. olandø veislës rudas, juodas, raibas, baltasviðtaites. Prekiausime kombinuotaisiais lesalais. Priimamiuþsakymai paaugintiems 2 - 3 - 4 - 5 savaièiø mësiniams iki 3 kgviðèiukams ásigyti.

Kaðonyse – 9.40 val., Jiezne – 10.00 val., Stakliðkëse – 10.30val., Pieðtuvënuose – 10.45 val., Nemajûnuose – 11.10 val., Birðtonovienkiemyje – 11.30 val., Prienuose prie turgaus – 12.00 val., Bal-bieriðkyje – 12.30 val., Kunigiðkiuose – 12.50 val., Vartuose – 13.00val., Strielèiuose – 13.20 val., Aðmintoje – 13.30 val., Pakuonyje –13.45 val., Iðlauþe – 14.10 val., Rutkiðkëse – 14.30 val., Klebiðkyje –14.45 val., Ðilavote – 15.00 val., Leskavoje – 15.15 val., Juodbûdyje– 15.30 val., Veiveriuose – 15.45 val., Skriaudþiuose – 16.00 val.Baltas autobusiukas su uþraðu „Prekyba paukðèiais“, tel. 8 616 53 928.

UAB „Prienø vandenys“ rengia naudoto turtopardavimo konkursà:

1. M1-AF--- kategorijos mikroautobusas VW Transporter.Pradinë kaina -550 Eur.

2. Tekinimo staklës IK TC-16 ir IK 62, 2 vnt. Pradinë kaina800 Eur uþ vnt.;

3. Kalvës pneumoplaktas. Pradinë kaina - 400 Eur;Kainos nurodytos su PVM.Iðsamesnë informacija - tel. 8 652 69 908 arba internetiniame

puslapyje:https://www.prienuvandenys.lt/skelbimai/, nuorodoje „UAB

„Prienø vandenys“ nereikalingo turto pardavimo konkurso bûdutipinës sàlygos“

Pasiûlymus pateikti iki 2018 m. rugsëjo 10 d. 10 val.

UAB „Rividë“Parduoda ir pristato: plautàakmens anglá (palaida arba fa-suota 25 kg); Granulinæ akmensanglá (po 1t, po 25 kg); Medþiobriketai; Durpiø briketai didmai-ðiuose; Medþio granulës (sertifi-kuotos). Tel. 8 652 71212.

2018 m. rugpjûèio 25 d. Nr.62 (10120) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.










Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA (60523, [email protected]);SOCIALINËS PROBLEMOS, ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS, KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë,redaktorës pavaduotoja (60014, [email protected]); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: OnaLodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai ([email protected]). Mob. tel. 8 605 19 327.


Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: [email protected]

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 3 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisGyvenimas

PARDUODU 7,05 AROÞEMËS SKLYPÀ

DÛMIÐKËSE, Berþø g. 5.Tel. (8 319) 55 555.

Trumpam prisëdame iðpuoselë-tos Tamoðiûnø sodybos kieme ðaliaMarytës sodintø zinijø, galvas iðkë-lusiø jurginø. „Gëlës þmonos“, -ðypsosi Juozas ir veda parodyti savoiðaugintà moliûgà, kurio svoris galivirðyti, kaip vëliau nutars kaimynës,ir penkiasdeðimt kilogramø. Juozopriþiûrimame nedideliame þemëssklype randame visko, ko reikia.„Visada rinkau ir domëjausi tuo, kàgali duoti þmogui gamta, o dabarvisko namie turiu pats iðauginæs“, -sako ðeimininkas, aprodydamasavietes, bespygles gervuoges, þe-muoges, naminá lazdynà, obelis,kriauðes, slyvas ir rudens derliø. Pir-miausia - bulves, kurios 42 metusauginamos toje paèioje vietoje, to-kio dydþio uþauga, jog uþtenka vai-kams, anûkams ir dar parduoti ge-ram þmogui. Paskui - burokëlius,kopûstus, morkas, paprikas, po-midorus, ávairius prieskoniniusaugalus, cukinijas ir, þinoma, negalipraeiti pro moliûgà, kuris taip patpagal Juozà priþiûrimas. Pasirodo,jeigu rinksime bananø þieves, su-dþiovinsime, kavamale sumalsime,turësime puikià tràðà pavasará, kainuo palangës moliûgo daigà arpomidoro sodinsime á þemæ. Reikiasumalto banano tiesiog á duobutæápilti ir uþaugs didelis moliûgas.Þinoma, paskui þemëmis stiebàapkaupti, kad vitaminø pasisemtøne tik jo ðaknis, o ðiuo metu reikiapo juo pakiðti linoleumo, kad daraugtø ir nepûtø. Ir dar Juozopatarimu ir Marytës patvirtinimu,viskà, kà augini, svarbu per parà nekartà apþiûrëti, tarsi „pakalbinti“.Sako, jog ðeimininkës rûpestis virtiuogienes, konservuoti, dþiovinti –gaminti ir darþà paravëti, o visa kitaapeina Juozas. „Nuo maþiukotraukë þemës ûkis, dirbau zoote-chniku, agronomu ir nuolat domë-jausi skaitydamas ávairià literatûràapie þemæ, augalus, darbus darþebei sode. Aiðku, vien paskaityti arbaigti mokslus neuþtenka, reikia irmylëti tai, kà darai, þemæ mylëtireikia“, - sako jis ir rodo naudingø

þiniø þurnalà, kurá skaito ne tikðiandien, bet iðtisus metus, ir pa-taria kitiems „Darþas + sodas +namai“. Á aká dirvoje krinta iðdygu-sios baltos garstyèios. Jas, anot Juo-zo, reikia sëti nuëmus derliø, paskuinuðienaut. Taip pagerinsi dirvosstruktûrà, papildydamas azotu. Ge-ra tràða yra ir pelenai.

Apþiûrim ir pagal sëjomainàkasmet sodinamas kitas darþoves.Graþu stebëti þmogø, kuris mokadþiaugtis kiekvienu augalu, mede-liu. Matyt, kitaip sunkiau ir augtibûtø. Juk ne veltui nuo seno sako-ma, kaip svarbu gerai mokëti iðpu-renti dirvà ar nuarti pirmà vagà.

Vaiðingi ðeimininkai sveèiø lau-kia kiekvienà dienà. Marytë gami-na ir pagal dukros, sûnaus „uþsaky-mus“, o ir anûkams – pagal vilnie-èiø ir pagal kauniðkiø pamëgtusskonius ruoðia. Receptø daug ðei-mininkës galvoje, daug – ir jos pa-èios ranka suraðytuose sàsiuviniuo-se, kuriuos ji labai greitai verèia,þinodama, kas kur suraðyta. Marytëdalijasi kibinø receptu, kuriems teð-là ir ádarus ið mësos bei darþoviøparuoðia ið vakaro: „Vienai normaikibinø (12 – 14 vienetø) reikëtø 0,5kg miltø, 250 g margarino arba svies-to, 3 ðaukðtø grietinës, 2 kiauðiniø,druskos, pusës ðaukðto cukraus(pagal skoná). Á miltus sutarkuotimargarinà, sudëti kitus ingredien-tus, teðlà gerai iðminkyti, vis padau-þant á dubenëlio kraðtà ir padëti áðaldytuvà nakèiai. Ádarui: pjaustytosðoninës ir viðtienos krûtinëlës reikia.Svogûnø pakepinti svieste, ádëti pi-pirø, druskos, kitø prieskoniø pagalskoná. Darþoviø ádarui reikëtø svo-gûnus, morkas pakepinti svieste, á juossudëti nuplikintus verdanèiu van-deniu supjaustytus kopûstus, ápiltipomidorø padaþo, ádëti petraþoliø,krapø, saliero, gelsvës pagal skoná.Ádarà ádëti á ðaldytuvà, kad ryte gali-ma bûtø formuoti visà kibinà. Já ap-tepti kiauðinio plakiniu, dëti á ska-rdà ant kepimo popieriaus ir keptiapie 40 minuèiø. Buljonà verdu iðpamarinuotos smulkiai supjausty-tos viðtienos krûtinëlës, ádedu kra-pø, lauro lapeliø, pipirø, gelsvës ar

kitø prieskoniø pagal skoná“. Uþ-klausta, kiek kiauðiniø muða á tar-kuotus blynus ið Juozo iðaugintø di-deliø bulviø, Marytë ðypteli kukliai:„kaip keptuvë – taip kiauðinis“. Jisako, jog ir kiauðinius atskirai ið-plaka, ádeda tik manø, maltø pipirø.Galbût todël blynai tarsi bandos iðpeèiaus, tik be kopûstlapio skonio.Greitai prie bendro vaiðiø staloatskuba ir Tamoðiûnø kaimynë nuo1974 – øjø metø Elvyra Ðeðkienë.O kaimynas juk ar varge, ar dþiaugs-me – visad pirmas. Elvyra nuo 1967metø dirbo UAB „Lietuviðkasmidus“ gamykloje laboratorijos ve-dëja. Taigi kiek sukurtø Elvyros re-ceptø buvo ar yra gaminamuosegërimuose, ji tikrai neatskleis, nesvisas paslaptis saugo tas rûsys, tos„baèkos“, ta laboratorija, gamyboscechai ir midaus kûrëjø ðirdys...

Ðiandien Elvyra su kaimyneMaryte ir skaitytojais dalinasi daþ-nai kepamo „Karaliðko pyrago“ re-ceptu: „300 g miltø, 200 g sviesto, 1kiauðinis, 200 g cukraus, 2 ðaukðteliaikepimo milteliø, 2 ðaukðtai kakavosmilteliø. Ádarui: 500 g varðkës, 2 – 3kiauðiniai, 2 ðaukðtai grietinës, tru-putá ciberþolës, razinø, 50 g krakmo-

lo. Ið iðvardintø ingredientø iðmin-kyti teðlà, maþesnæ jos dalá dviemsar daugiau valandø padëti á ðaldiklá,o likusià graþiai patiesti ant rieba-lais ar margarinu patepto kepimopopieriumi iðtiestà apvalià kepimoskardà. Ant teðlos dëti paruoðtà áda-rà ir uþtarkuoti likusià teðlà ið ðal-diklio. Geriausia ið vakaro sumin-kyti teðlà, pasiruoðti, tuomet ryteankstyvam sveèiui greitai iðkeps py-ragas“.

Kol Marytë ir Elvyra viena kitaipasakoja, kaip ruoð moliûgø irobuoliø dþemà, marinuotà burokë-liø sriubà þiemai, skubu aplankytidar vieno jø kaimyno AlgimantoPalevièiaus. „Na, tai kas, kad tro-belë medinë, apkaiðyta vijokliais þa-liais“, - pagalvoju dainos þodþiais. -O koks turtingas siela þmogus uþto maþo langelio viduj tapo port-retà“. Algis sako, kad daugiau taponaktimis, kai pro tà maþà langelá jauðvieèia mënulis, o dienà jis skinagervuoges arba avietes, apeina gëly-nus, darþà. Kad gëlës pasipuoðtøþiedais, jas reikia priþiûrëti. Galbûtkaþkiek panaðiai, kaip tos moterysið Algio paveikslø þvelgianèios. Jisþino jø pavadinimus, kada kurià së-ti, persodinti, kaip laistyti. Nuste-bina didþiuliai iðsikerojæ begonijosþiedai. Pasirodo, reikëtø kiauðiniusne á blynus dëti, o iðplakus geraipalaistyti begonijà. O serenèius kaipirko, buvo paraðyta, kad iðaugs iki35 cm aukðèio, bet jie jau dabar ðei-mininkui sulig keliais. Aiðku, ste-bina ir kiti augalai, ypaè ipomëja,graþiais þiedais vijoklis, fuksijos, vi-joklinës pupelës, beveik þemæ sie-kiantys didþiuliai raudoni ávairiøveisliø pomidorai, aktinidijos, ku-riø vienos uogos neva uþtenka, kadgautum dienos vitaminø normà, irdar daug gëliø ávairiausiø. O kiekgervuogiø su spygliais, bet Algi-mantas sako, kad reikia ðvelniai elg-tis, þiûrëti, kur takutis veda, turëtikantrybës ir priskinsi. Neiðduoda,kuriais metais 20 kilogramø jø pri-rinkæs, kad skanø vynà, kurá gal irmidum galima bûtø pavadinti, pa-gamino...

Kambará puoðia meniðkai paka-

(Atkelta ið 1 p.)

bintos „puokðtës“ dþiovintø raudo-nëliø, gauromeèio, pelynø. PatariaAlgimantas ir gelsvës, kitø pries-koniø prisidþiovinti. Jis mokadþiaugtis ðiandiena, gëlës þiedu, po-tëpiu ant tapomos drobës ar pa-veikslo, o gal þvilgsniu ið jau nuta-pyto. Tiesiog jis moka mylëti gyve-nimà – visoká, koks buvo, koks yra.

Kaip skirtingai mums visiemsreikia. Jei daugiau atsigræþtume áðiuos, á kitus panaðius, paprastus ne-paprastumu, turinèius dosnias ir ge-ras ðirdis, jei mylëti þmogø ir þemæmokëtume labiau nei pinigus... Oir tà maþà gabalëlá þemës gerbtu-me taip, kaip kad aplankyti ir darnespëti aplankyti þmonës. Kiek jojejø prakaito per gyvenimà iðlieta,kad laimingi ðiandien bûtø jø vaikaiir anûkai. Gal ta þemë kada rasistokia brangi, kaip kad raðë mûsøvisø poetas Justinas Marcinkevi-èius, kai „parvaþiavæs á tëviðkæ, su-stoju kartais toje vietoje, kur kiemobûta...kur èia koks trobesys stovëjo,kur koks medis augo... Pagalvoju:o gal pasisemti taip keletà saujø tosþemës, supilti á koká stiklainá ir pa-statyti ant lentynos matomiausiojvietoj? O kà, argi tai ne daiktas, argijis ne senas ir ar nesusijæs su juo aðir visa mano giminë? Á kokiø norstolimesniø sveèiø klausimà „kienodarbo ðis daikèiukas?“ – galëèiauatsakyti: Dievo tëvo ir mano tëvo“…

Palma Pugaèiauskaitë

Algimantas skina gervuoges, o potepiai galvojesukasi...

Juozas negaili patarimø, kaip toká moliûgàuþauginti.Marytës kibinø skoná þino kiekvienas sveèias.

Pusdienis Stakliðkëse Kur þmonës geri ir þemë dosni

Vardadieniai: ðiandien – Liuda, Liudas, Liudvika, Liudvikas ......tos pajamos vienam namø ûkio...

Documents

Transcript of Vardadieniai: ðiandien – Liuda, Liudas, Liudvika, Liudvikas ......tos pajamos vienam namø ûkio...