Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija€¦ · Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų...

Valstybinė švietimo 2013–2022 metų

strategija

Vilnius2014

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija

Švietimo ir mokslo ministerija dėkoja mokyklų ir universitetų bendruomenėms, kultūros ir visuome-nės atstovams, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vy-riausybės nariams, pačios ministerijos ir jai paval-džių įstaigų specialistams, teikusiems pastabas, viešosiose konsultacijose įvairiais požiūriais anali-zavusiems švietimui atsiveriančias galimybes ir ky-lančius iššūkius ir prisidėjusiems kuriant Valstybinę švietimo 2013–2022 metų strategiją.

ISBN 978-9986-03-671-5

Kviečiame teikti siūlymus dėl Strategijos įgyven-dinimo Švietimo ir mokslo ministerijos Strategi-nių programų biuro vedėjui Ričardui Ališauskui ([email protected])

Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų strategija

3

Mieli švietimo žmonės,

Lietuvos švietimas išgyvena svarbų laiko-tarpį. Lietuvos Respu-blikos Seimas 2013 metų gruodį patvirtino naują Valstybinę švietimo stra-tegiją artimiausiam de-šimtmečiui. Visuomenė turi daug vilčių ir ambi-cingų lūkesčių, susijusių su švietimu. Negaliu pažadėti, kad pajėgsime patenkinti juos visus, tačiau darbo visiems užteks.

Švietimui keliami ambicingi veiklios, solidarios ir be-simokančios visuomenės, atviro, kūrybingo, atsakingo žmo-gaus ugdymo uždaviniai. Siekiant įgalinančio ir patrauklaus švietimo reikalingi talentingi ir darbštūs mokytojai ir dėsty-tojai, įžvalgūs ir telkiantys vadovai ir lyderiai, svetingos ir rūpestingos mokyklos ir darželiai. To tikimasi Valstybinėje švietimo strategijoje. Šiandien pats metas raitotis rankoves naujiems švietimo projektams šalies, savivaldybės ir moky-klos mastu. Visi ieškokime rakto, kaip išspręsti problemas, kaip pasiekti geresnius rezultatus.

Kviečiu visus į švietimo talką. Skaitykime Strategiją,


4

stenkimės ją suprasti ir atrasti sau, savo kasdienei veiklai. Kalbėkimės apie ją, dalykimės savo įžvalgomis ir asmeninio įnašo planais. Strategijai įgyvendinti reikės daug jos idėjas diegiančių programų, planų, projektų. Svarbus kiekvieno lie-tuvio dalyvavimas ir racionalūs pasiūlymai. Siūlykime per-tvarkų, problemų sprendimo, švietimo plėtros idėjas, projek-tus, modelius, kurie galbūt bus pagrindas tolesniems spren-dimams.

Tikiuosi ne kartą susitikti su Jumis vėliau įvairiuose Strategijos diegimo darbuose – kai sudarinėsime konkrečių projektų komandas, kai aplankysiu Jus Jūsų mokyklose, kai vertinsime pasiektus rezultatus. Iš anksto dėkoju Jums vi-siems už indėlį tobulinant Lietuvos švietimą ir linkiu įžvalgu-mo ir kūrybingumo.

Švietimo ir mokslo ministras prof. dr. Dainius Pavalkis


5

TurinysŠiek tiek istorijos ....................................................................... 6

Strategijos kūrimas .................................................................. 11

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas .................................. 17

Valstybinė švietimo strategija ................................................. 18

I. Bendrosios nuostatos ........................................................... 18

• Strategijos paskirtis ir ištakos ............................................ 18

• Vertybiniai principai .......................................................... 20

• Švietimo misija ir sėkmės veiksniai .................................. 21

II. Strategijos tikslai ir švietimo kaitos kryptys (uždaviniai) ..... 22

• Pagrindinis tikslas ir vizija ................................................ 22

• Strategijos kūrimo kontekstas ir ryšys su „Lietuva 2030“ ..... 23

• I prioritetas ir uždaviniai: Mokytojo asmenybė ................. 30

• II prioritetas ir uždaviniai: Švietimo kokybės kultūra ....... 32

• III prioritetas ir uždaviniai: Talka dėl įtraukties ................. 36

• IV prioritetas ir uždaviniai: Mokymasis ir įgalinimas visą gyvenimą ................................................. 40

• Pagrindinės nuostatos dėl ugdymo turinio ir tapatybės ..... 43

III. Strategijos įgyvendinimas ir atsakomybė .......................... 44

Strategijos įgyvendinimo vertinimo rodikliai ir siekiniai ....... 46

šieK tieK istorijos

6

Fotografavo V. Jonynienė


7

„<...> pagaliau švietimo darbuotojai, neskirstomi kastomis, pradėtų dialogą apie gyvybinį tautos reikalą savarankiškai, nediri-guojami. Tai būtų pirmoji pradžia, kurią reikėtų tęsti dabar toliau.“

Iš habil. dr. Meilės Lukšienės pranešimo respublikinei švietimo konferencijai, 1988-12-09

„Ugdymo tikslas – žadinti žmoguje kultūros aukštumų nuovo-ką, o kartu jų ilgesį bei troškimą jas pasiekti.“

Iš Meilės Lukšienės pranešimo Lietuvos kultūros kongrese, 1991-05-19

„Nuo ugdymo nėra laisvas nė vieno dalyko mokytojas. Akcen-tas – dorovinis, pilietinis ugdymas. Abiem visų pirma svarbesnis ne pamokslavimas, o mokyklos klimatas, santykiai.“

Iš Meilės Lukšienės pranešimo Klaipėdoje ir Gargžduose mokslo metų

pradžios konferencijai, 1992-08-28

„Žmogus ir kultūra imami kaip du neatskiriami sandai: per kultū-rą siekiama sudaryti optimalias sąlygas žmogaus brandai bei realizavi-muisi, savo ruožtu per žmogų siekiama tautos ir žmonijos kultūrą tęsti ir puoselėti.“

„Mokyklos klimatas, pats buvimas joje orientuotinas į kur kas aukštesnį gyvensenos lygį nei tautos vidurkis, tik tada mokyklos po-veikis gali būti ženklus.“

„Sistema keisis norima linkme, jei pati mokykla, kiekviena indi-vidualiai, o ne tik įsakoma iš viršaus, įsitikinus pritars vykstančiai kaitai ir įsitrauks į ją kūrybiškai, t. y. laisvai, įvairiapusiškai ir atsakingai.“

Iš Meilės Lukšienės straipsnių leidinyje „Lietuvos švietimo reformos gairės“, 1993

(Visos citatos iš Jungtys, 2000)


8

2013

2003

1998

1992

1988

Valstybinė švietimo 2013–2022 m. strategija

Valstybinės švietimo 2003–2012 m. strategijos nuostatos

Antrojo švietimo reformos etapo prioritetai

Lietuvos švietimo koncepcija

tautinės mokyklos koncepcija

šVietimo strateginiai doKumentai


9

„Vidurinės bendrojo lavini-mo mokyklos uždavinys – ugdant žmogaus intelektą, emocijas, valią, brandinti jo nuostatą, kad jis yra gimtosios kultūros kūrėjas, atsakin-gas už jo raidą.“

„Mokykla turi turėti tam tikrą valdymo, mokymo ir santykių su visuomene autonomiškumą.“

Tautinės mokyklos koncepcija, 1989

„Lietuvos švietimo principai – humaniškumas, demokratiškumas, nacionalumas, atsinaujinimas.“

„Reformuoto ugdymo pagrin-dinis tikslas – savaranki ir kūrybin-ga, maksimaliai jau mokykloje savo gebėjimus išskleidžianti asmeny-bė.“

„Centralizuotai valdomas ne ugdymo procesas, bet ugdymo re-zultatas.“

Lietuvos švietimo koncepcija, 1992


10

Valstybinės šVietimo 2003–2012 metų strategijos nuostatų įgyVendinimo pagrindiniai

rezultatai

i tikslas: Veiks-mingos ir dar-nios, atsakingu

valdymu, tikslin-gu finansavimu ir racio naliu išteklių naudojimu pagrįs-tos švietimo siste-

mos kūrimas

ii tikslas: Tęs-tinės, mokymąsi

visą gyvenimą lai-duojančios ir priei-

namos, socialiai teisingos švietimo sistemos plėtotė

iii tikslas: Švieti-mo kokybės, atitin-kančios pilietinėje visuomenėje gyve-nančio asmens ir

visuomenės porei-kius, užtikrinimas

+ planavimas ir stebėsena

+ besimokančiojo krepšelis

+ viešosios kon-sultacijos

+ racionalesnis tinklas

+ renovuotos mo-kyklos

+ nuotolinis mo-kymas

+ perkurtas ugdy-mo turinys

+ kompiuteriai, kalbos, pilietinės galios indeksas

+ populiaresnis profesinis moky-mas

– atsakomybė ir atskaitomybė

– biurokratizmas ir finansavimas

– silpnos jungtys, pripažinimas

– ikimokyklinukai ir suaugusieji

– skaitymas ir ma-tematika

– žemi aukštųjų mokyklų reitin-gai

strategijos KŪrimas

11

Valstybės pažangos strategija „lietuVa 2030“

Švari ir saugi aplinka

Darnus vystymasis

Besimokanti

SolidariVeikli

Valstybinės švietimo strategijos prisiimama užduo-tis: „sutelkti švietimo bendruomenę ir visus Lietuvos žmones (solidarumas) nuolat kryptingai lavintis (mokymasis) sie-kiant asmeninės ir šalies sėkmės (veiklumas)“.

Švietimo ir mokymo misija plačiąja prasme – siekti ak-tyvaus pilietiškumo, asmeninio tobulėjimo ir gerovės.

Europos Komisija, „Švietimo persvarstymas“ („Rethinking Education“), 2012


12

naujos šVietimo strategijos KŪrimas

2010 – analizės metai (konsultacijos)• Daktarės Meilės Lukšienės pirmieji skaitymai (2010-04-28)• Visuomenė ir technologijos (2010-05-20)• Perspektyvios švietimo politikos kryptys (2010-06-21)• Švietimo bendruomenės diskusijos ir klausymai

(2010-10-26)• Meilės Lukšienės premijos 2010 m. nominantų diskusija

(2010-11-10)• Mokslas švietimo praktikai (2010-11-24)• Dvasinis ugdymas: švietimo įstaigų vaidmuo

(2010-12-21)• Leidiniai (raportas ir švietimo problemų analizės)

2011 – modeliavimo metai (konsultacijos)• Sėkminga mokyklų patirtis (2011-03-30)• Daktarės Meilės Lukšienės antrieji skaitymai (2011-04-28)• Projekto „Lyderių laikas“ I etapo baigiamoji konferenci-

ja (2011-05-18–20)• Pedagogų asociacijos kuria Lietuvos švietimą

(2011-11-03)• Švietimo raidos scenarijų konkurso konsultacija

(2011-11-04)


13

• Meilės Lukšienės premijos 2011 m. nominantų diskusija (2011-11-09)

• Tautinių mažumų švietimo perspektyva (2011-11-10)• Savivaldybių švietimo lūkesčiai (2011-12-08)• Švietimo raidos scenarijų konkurso rezultatų pristatymas

(2011-12-23) • Leidiniai (švietimo problemų analizės, knygos)

2012 – sutarimo metai• Strategijos projektavimas • 13 konsultacijų (verslas, mokslas, atskiros ministerijos

ir t. t.)• Siūlymai raštu, el. paštu, pristatymai pakvietus• Svarstymas LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros ko-

mitete (2012-09-19)

2013 – patvirtinimo metai: • Kreipimasis į valdančiosios politinės koalicijos frakcijas

(2013-04-15)• Svarstymas Lietuvos švietimo taryboje (2013-05-30)• LR Vyriausybės pritarimas (2013-08-28, pirmas –

2012-12-05)• Strategijos klausymai LR Seime (2013-10-09) • Strategijos tvirtinimas LR Seime (2013-12-23)

Visų konsultacijų pranešimus, pateiktis ir informacinę medžiagą ga-lima rasti ministerijos interneto svetainėje http://www.smm.lt/web/lt/Ilgalaikes-svietimo-strategijos-po-2012-m-rengimas


14

šVie

tim

o r

aid

os

sCe

na

rij

ų id

ėjo

s

Mok

ytoj

ų sl

ėnis

, at

rank

a, sk

aiči

us,

asm

enyb

ė, e

tika,

to-

bulė

jimas

, kar

jera

Steb

ėsen

a, v

ertin

i-m

as, į

sive

rtini

mas

, at

skai

tom

ybė,

reiti

n-ga

i, re

gulia

vim

as, fi

-na

nsav

imas

, apl

inka

; au

tono

mija

, lyd

erys

-tė

, ben

drys

tė

Įvai

rovė

, jun

g-ty

s, la

nkst

umas

, in

divi

dua l

umas

; la

imė,

oru

mas

, sa

ntyk

iai,

atja

uta,

ta

paty

bė, p

iliet

iš-

kum

as

Mok

ymos

i vis

ą gy

veni

mą

sąly

-go

s, ko

mpe

ten-

cijų

ver

tinim

o ce

ntra

i, kū

ryba

, ve

rslu

mas

, kom

-pe

tenc

ijaa

tvir

as, k

ūryb

inga

s, at

saki

ngas

žm

ogus

ren

kuos

i mok

yti

Mok

ytoj

as tu

ri bū

ti:

laisv

as –

gal

intis

la

isvai

pas

irink

-ti

mok

ymo

būdu

s, pr

iem

ones

, sud

aran

-tis

ger

iaus

ias s

ąlyg

as

atsis

klei

sti m

okin

ių

indi

vidu

alie

ms g

ebė-

jimam

s; kū

rybi

škai

Civ

itta

Tik

gera

i org

aniz

uo-

tas š

viet

imo

įsta

igų

vald

ymas

ir ti

nkam

ai

sudė

lioti

stim

ulai

su

daro

sąly

gas e

fek-

tyvi

am lė

šų p

anau

do-

jimui

, ska

tina

abip

u-si

ai n

audi

ngą

mok

y-to

jo ir

mok

inio

ž. g

raka

uska

s Ša

lies m

okym

osi

įstai

gos p

anaš

ios į

la

bora

torij

as. J

ose

piln

a erd

vių,

nišų

, ku

riose

bes

imo-

kant

ieji

disk

utuo

ja,

iešk

o jie

ms a

ktua

lių

prob

lem

ų sp

rend

i-m

o, p

aded

a vie

nas

lie

tuvo

s sua

u-gu

siųj

ų šv

ieti-

mo

asoc

iaci

ja S

ieki

ant a

sme-

nini

o žm

ogau

s to

bulė

jimo

bei

mok

ymos

i vis

ą gy

veni

mą

idėj

os

raiš

kos,

atei

ties

suau

gusi

ųjų


15

žiūr

intis

į m

okym

ąsi

ir jo

org

aniz

avim

ą;

bend

rada

rbia

ujan

-tis

– te

lkia

ntis

mo-

kykl

os b

endr

uom

enę

veik

ti ka

rtu; p

rofe

-sio

nalu

s – n

uola

t re

flekt

uoja

ntis

savo

pr

ofes

inę

veik

lą ir

kr

yptin

gai t

obul

ė-ja

ntis;

atsk

aitin

gas –

pr

isiim

antis

atsa

ko-

myb

ę už

savo

pris

i-im

tų p

arei

gų, s

au ir

m

okin

iam

s išk

eltų

tik

slų įg

yven

dini

mą.

dial

ogą,

leid

žia

pasi

-re

ikšt

i švi

etim

o da

-ly

vių

kūry

bing

umui

, sk

atin

a in

divi

dual

i-za

ciją

, did

ina

švie

ti-m

o si

stem

os d

alyv

ių,

visų

pirm

a m

okin

io

ir st

uden

to, m

oty-

vaci

ją.

kita

m, e

kspe

rimen

-tu

oja,

kons

truoj

a įre

ngim

us, k

uria

tai-

kom

uosiu

s men

o ir

mok

slo k

ūrin

ius.

švie

time

prio

rite-

tinėm

is sr

itim

is

turė

tų ta

pti i

nfor

-m

acijo

s ska

idru

-m

as ir

prie

ina-

mum

as, v

eikl

os

auto

nom

išku

-m

as, k

ūryb

ingu

-m

as, p

asiri

nkim

o ga

limyb

ė ir

inic

i-ja

vim

o la

isvė

.


16

šVietimo raidos sCenarijai ir Valstybinė šVietimo strategija

autoriai scenarijaus pavadinimasCiVitta Lietuvairenkuosi mokyti, mokyklų tobulinimo centras

Kuriame mokyklą vaikams

giedrius Kazakevičius Kaip teisingai investuoti 6 mlrd. litų?

dr. žygimantas grakauskas

Lietuva – sumani šalis

lietuvos laisvosios rin-kos institutas

Švietimas: link individualaus, laisvo, privataus

doc. dr. bronislovas burgis

Šviesioji Lietuva

lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija

Suaugusiųjų švietimo raidos scenarijus

lietuvos edukologijos universitetas

Atsakingai ir kūrybiškai besi-mokanti visuomenė

prof. habil. dr. algirdas povilas ažubalis

Kas pasiekta – tobulinkime, kas nepavyko – atmeskime, ko be reikalo atsisakėme – sugrą-žinkime

evaldas arnoldas radzivonas

Nuorodos švietimo aplinkai ir patogumams plėtoti

dr. laimutė anužienė Švietimo raidos sisteminė vadyba

Visus Švietimo raidos scenarijų konkursui pateiktus scenari-jus galima rasti ministerijos interneto svetainėje http://www.smm.lt/web/lt/Ilgalaikes-svietimo-strategijos-po-2012-m-rengimas


17

lietuVos respubliKos seimas

nutarimasdėl Valstybinės šVietimo 2013–2022 metų

strategijos patVirtinimo

2013 m. gruodžio 23 d. Nr. XII-745 Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietu-vos Respublikos švietimo įstatymo 54 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a:

1 straipsnis. Patvirtinti Valstybinę švietimo 2013–2022 metų strate-

giją (pridedama).

2 straipsnis.Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei rengiant

Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstaty-mo projektus atsižvelgti į Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos nuostatas.

SEIMO PIRMININKĖ LORETA GRAUŽINIENĖ


18


i. bendrosios nuostatos

strategijos pasKirtis ir ištaKos

1. Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija (to-liau – Strategija) parengta siekiant sutelkti švietimo bendruo-menės pastangas esminiams švietimo pokyčiams, kurie būti-ni atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius, Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, pa-tvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 (Žin., 2012, Nr. 61-3050), nuostatas, pasaulines švietimo filosofijos, politikos ir praktikos tenden-cijas, naujausius Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo bū-klės duomenis, ir tam kryptingai skirti finansinius, materiali-nius ir intelektinius išteklius.

2. Strategija rengta vadovaujantis Lietuvos Respubli-kos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į Strateginio pla-navimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriau-sybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2010, Nr. 102-5279).

3. Strategija tęsia švietimo reformos pradininkės habil. dr. Meilės Lukšienės iškeltas idėjas, Lietuvos švietimo kon-cepcijoje (patvirtintoje 1992 m. spalio 22 d. Lietuvos švieti-


19

mo tarybos, 1992 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos kul-tūros ir švietimo ministerijos kolegijos ir 1992 m. lapkričio 26 d. kultūros ir švietimo ministro http://old.smm.lt/strate-gija/docs/srp/koncepcija/koncepcija1.htm) pradėtą Lietuvos švietimo raidos strateginį planavimą.

4. Strategiją rengiant paisyta Valstybinės švietimo 2003–2012 metų strategijos įgyvendinimo pusiaukelės („Valstybi-nės švietimo strategijos įgyvendinimas 2003–2007“, Vilnius, ŠAC, 2007. http://www.smm.lt/uploads/documents/Veikla_strategija/2003_2012_metu_Valstybin_%20svietimo_strate-gija/Svietimo_strategija.pdf) ir viso strateginio laikotarpio nuostatų įgyvendinimo analizės ir įvertinimo („Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimas 2003–2012“, Vilnius, ŠAC, 2012. http://www.smm.lt/uploads/documents/Vei-kla_strategija/2003_2012_metu_Valstybin_%20svietimo_strategija/1562_Svietimo_strategija%202012.pdf).

5. Rengiant Strategiją remtasi: 5.1. per viešąsias konsultacijas (organizuotas nuo 2010

m.) su įvairiomis visuomenės ir profesinėmis grupėmis, įskaitant edukologijos ir kitų mokslo krypčių atstovus, išsa-kytais lūkesčiais ir įžvalgomis;

5.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo minis-terijos (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija) paskelbtam Švietimo raidos scenarijų konkursui pateiktais, ekspertų nuo-mone, geriausiais scenarijais;

5.3. Lietuvos švietimo būklę atskleidžiančių duomenų analize;


20

5.4. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažan-gos strategija „Lietuva 2030“ keliamais uždaviniais švieti-mui;

5.5. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu;5.6. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu

(Žin., 2009, Nr. 54-2140);5.7. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu

(Žin., 1997, Nr. 98-2478; 2007, Nr. 43-1627);5.8. Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų

įstatymu (Žin., 2003, Nr. 119-5406);5.9. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu

(Žin., 2003, Nr. 114-5115; 2008, Nr. 76-2998);5.10. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, rati-

fikuota Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo ratifikavimo“ (Žin., 2010, Nr. 67-3350).

6. Strategija parengta atsižvelgiant į Europos Komisi-jos 2010 m. kovo 3 d. komunikatą „Europa 2020. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (http://eur-lex.eu-ropa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:2020:FIN:LT:PDF), kitus Europos Sąjungos teisės aktus, susijusius su švietimu.

Vertybiniai prinCipai

7. Strategija remiasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme ir


21

Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategi-ja „Lietuva 2030“ įtvirtintais vertybiniais principais:

7.1. humaniškumo, demokratiškumo ir lygių galimy-bių, pilietiškumo, laisvės realizavimo ir etikos, tolerancijos ir dialogiškumo;

7.2. tautinės tapatybės, istorijos pažinimu grįsto tradici-jos tęstinumo ir atvirumo kultūrų įvairovei;

7.3. bendradarbiavimo, bendro darbo ir įvairių visuo-menės grupių nuomonių nuolatinio keitimosi ir indėlio į ben-drus tikslus;

7.4. kūrybiškumo, išradingumo, saviraiškos, savo ir vi-suomenės sėkmės kūrimo generuojant idėjas ir jas įgyvendi-nant, kontekstualaus atvirumo naujovėms ir geriausiai pasau-lio praktikai;

7.5. atsakingumo už savo veiksmus, aktyvaus rūpini-mosi savimi, aplinka, bendruomene, valstybe, veiksmingo veikimo siekiant tikslų.

šVietimo misija ir sėKmės VeiKsniai

8. Švietimo misija – suteikti kiekvienam su Lietuva save susiejusiam asmeniui savarankiško ir aktyvaus gyvenimo pa-grindus, padėti nuolat tobulinti savo gebėjimus tapti visaver-čiu demokratinės visuomenės nariu, aktyviai dalyvaujančiu socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime.

9. Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka tada, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą – daro progresyvią


22

įtaką mąstymo ir veikimo kultūrai. Esminis sėkmės veiks-nys – švietimo institucijų ir visuomenės narių dinamiška są-veika kuriant sumanią visuomenę. Tik taip švietimas gali pri-sidėti prie Lietuvos tikslo tapti modernia, veržlia, atvira pa-sauliui, puoselėjančia savo tautinę tapatybę valstybe.

ii. strategijos tiKslai ir šVietimo Kaitos Kryptys (uždaViniai)

pagrindinis tiKslas ir Vizija

10. Pagrindinis strateginis tikslas – paversti Lietuvos švietimą tvariu pagrindu valstybės gerovės kėlimui, ugdyti veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, Lietuvos ir pasaulio ateitį.

11. Lietuvos švietimo vizija – kiekvienas vaikas, jau-nas ir suaugęs žmogus Lietuvoje siekia ir nesunkiai randa, kur mokytis, šalies švietimo sistemą sudaro valstybinės, savi-valdybių ir nevalstybinės nuolat tobulėjančios, tarpusavyje ir su partneriais bendradarbiaujančios švietimo įstaigos, kurių darbuotojai turi autoritetą visuomenėje ir palaiko nuolatinę diskusiją dėl šalies švietimo plėtotės, Lietuvos valstybės ir jos žmonių sėkmės ir kultūros bei ūkio plėtros, atsižvelgiant į miesto ir kaimo darnią raidą.


23

strategijos KŪrimo KonteKstas ir ryšys su „lietuVa 2030“

12. Pagrindinio strateginio tikslo kontekstas: 12.1. Pagrindinius valstybės poreikius įvardija Valsty-

bės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietu-va 2030“, iškėlusi sumanios Lietuvos viziją. Visuomenė turi tapti veikli, solidari, nuolat besimokanti. Kiekvienas asmuo – atviras kaitai, kūrybingas ir atsakingas. Tik taip Lietuvos Res-publika galėtų atsirasti tarp 10 pažangiausių Europos Sąjun-gos valstybių narių, o kiekvienas asmuo taptų savarankiškai kuriančiu savo sėkmę sąmoningu piliečiu, įsiliejančiu į tokių pat asmenų nacionalinę ir pasaulinę bendruomenę, pažangią ekonomiką ir savitą nacionalinę kultūrą. Todėl švietimo po-litika ir numatomos švietimo kaitos kryptys turi sutelkti švie-timo bendruomenę ir visus Lietuvos žmones (solidarumas) nuolat kryptingai lavintis (mokymasis) siekiant asmeninės ir šalies sėkmės (veiklumas), užtikrinant lygias galimybes.

12.2. Lietuva yra nemažai pasiekusi švietimo prieina-mumo srityje. Esame pirmi (nuo 2010 metų) Europos Są-jungoje pagal darbingo amžiaus (25–64 metų) asmenų, tu-rinčių bent vidurinį išsilavinimą, dešimtuke – pagal jaunimo (30–34 metų) aukštojo išsilavinimo lygį (http://epp.eurostat.ec.europa.eu/; http://www.svis.smm.lt; http://www.stat.gov.lt). Tačiau nuo 2009 metų aukštojo mokslo prieinamumas sumažėjo (pabrango studijų mokestis), tai ilgainiui gali atsi-liepti ir bendriesiems išsilavinimo lygio rodikliams. Atsilie-


24

kame pagal įtraukties į ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdy-mą, suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą lygį (http://epp.eurostat.ec.europa.eu/; http://www.svis.smm.lt; http://www.stat.gov.lt), turime socialinės atskirties rizikos grupių, ypač jaunimo, kurioms neužtikrinamos lygios galimybės dalyvau-ti visuomenės gyvenime, jie sunkiai integruojasi į darbo rin-ką. Stokojame dėmesio gabiesiems, pagal mokinių aukščiau-sių lygmenų pasiekimus atsiliekame nuo pirmaujančių šalių (http://www.oecd.org/pisa/; http://www.iea.nl). Yra nemaži miesto ir kaimo švietimo prieinamumo ir kokybės skirtumai (http://www.svis.smm.lt; http://www.smm.lt/web/lt/teise-saktai/tyrimai-ir-analizes/svietimo-bukles-apzvalgos; http://www.nmva.smm.lt/nmva/leidiniai/nmva-leidiniai; http://www.nec.lt). Būtina plėtoti švietimo sistemos alternatyvas, kurios būtų prieinamos, patrauklios ir vertingos dabar men-kai į mokymąsi įtrauktoms visuomenės grupėms – ikimoky-klinio amžiaus vaikams, socialinės rizikos grupės jaunimui, suaugusiesiems, taip pat kaimo gyventojams. Turime sukurti įvairesnes paskatas ir sąlygas mokytis bet kurio amžiaus as-meniui, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, net ir ato-kesnėse kaimo vietovėse, ugdyti kiekvieno gebėjimą atpa-žinti save veiklos pasaulyje ir sudaryti sąlygas formalizuoti turimas žinias bei kompetencijas, neatsižvelgiant į tai, ar jos įgytos savarankiškai mokantis, ar veikiant praktiškai, forma-liuoju ar neformaliuoju būdu.

12.3. Lietuvos bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštosios, neformaliojo švietimo mokyklos nepakankamai


25

išnaudoja turimą potencialą, siekdamos geresnės kokybės ir sąveikos su žmogaus ir visuomenės poreikiais. Pastaraisiais metais daug nuveikta į bendrojo ugdymo mokyklas diegiant įsivertinimo, strateginio planavimo, socialinės partnerystės ir tinklaveikos elementus, tačiau tokia praktika vis dar netapo tradicine, savaimine mokyklų kultūra, dažniau apsiribojama teisės aktų ar laikinų projektų vykdymu. Pasaulinių reitingų viršūnėse neturime įsitvirtinusių Lietuvos aukštųjų mokyklų, kurios, rengdamos specialistus, visiškai pateisintų visuome-nės lūkesčius. Aukštosios mokyklos tik mokosi derinti auto-nomiją su atskaitomybe visuomenei ir atsakomybe už veiklą, menkai į įvairių rūšių veiklą įtraukia socialinius partnerius, mažai naudoja šiuolaikines institucinio, drauge ir studijų ko-kybės valdymo praktikas. Prastai vykdomas būsimųjų speci-alistų poreikio planavimas ir racionalus studijų bei mokymo vietų pasiskirstymas tarp universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų. Toliau turi būti skatinamas balansas tarp universi-tetinio, koleginio ir profesinio išsilavinimo. Mažai pritrau-kiame užsienio jaunimo studijuoti Lietuvos aukštosiose mo-kyklose, vangiai perimame geriausią tarptautinę studijų pa-tirtį.

12.4. Visais švietimo lygiais pernelyg silpnai išplėtota kokybės kultūra, mokyklų bendruomenės nėra aktyviai įsi-traukusios į kokybės, įsivertinimo ir įrodymais grįstos vady-bos kūrimo procesus kaip sprendimų siūlytojai ir priėmėjai. Todėl reikia plėtoti tokią kultūrą, kai tyrimai, vertinimai yra nukreipiami į tai, kad atsirastų įrodymais, patirtimi ir žinoji-


26

mu grįsta lyderystė, nuolatinis tobulinimas ir aukštos koky-bės siekis. Tokia lyderystė turėtų pasižymėti atsakomybe ir visų švietimo valdymo lygmenų įsitraukimu, visų švietimo dalyvių ir socialinių partnerių gebėjimų panaudojimu švieti-mo tikslui pasiekti.

12.5. Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asoci-acijos (angl. International Association for the Evaluation of Educational Achievement, toliau – IEA) tarptautinio skaity-mo gebėjimų tyrimo (angl. Progress in International Reading Literacy Study, toliau – PIRLS) duomenimis, Lietuvos vaikų pradinio ugdymo skaitymo gebėjimų pasiekimai yra palygin-ti geri, tačiau pagrindinio ugdymo pakopoje, Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organisation for Economic and Social Cooperation and De-velopment, toliau – OECD) tarptautinio penkiolikmečių tyri-mo (angl. Programme for International Student Assessment, toliau – PISA) duomenimis, šių gebėjimų pasiekimai jau ma-žesni, negu Europos Sąjungos vidurkis. IEA tarptautinio ma-tematikos ir gamtos mokslų tyrimo (angl. Trends in Inter-national Mathematics and Science Study, toliau – TIMSS) duomenimis, nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pra-džios Lietuvoje užfiksuota didžiausia matematikos ir gamtos mokslų rezultatų pažanga, palyginti su kitomis šalimis, ta-čiau OECD šalių vidurkis, vertinant penkiolikmečių skaity-mo gebėjimus, gamtamokslį, matematinį raštingumą (OECD PISA duomenys), yra aukštesnis negu Lietuvos. Visuomenė yra susirūpinusi dėl per ankstyvo ir per stipraus mokinių mo-


27

kymosi turinio individualizavimo, kuris gali trukdyti toles-niam mokymosi ar studijų pasirinkimui.

12.6. Iki šiol nepavyksta ugdymo proceso pakreipti, so-cialinių partnerių ir bendruomenių suburti esminėms kom-petencijoms ugdyti. Vis dažniau susiduriama su motyvacijos mokytis stoka. Visuomenės pasitikėjimas švietimu yra gana geras (pastaruosius penkerius metus svyravo nuo 40 iki 50 procentų, http://vilmorus.lt), tačiau tai sudaro prielaidas ir dideliems lūkesčiams – norima, kad mokykla drauge su tė-vais ugdytų kūrybiškus žmones, asmenybes, aktyvius Lietu-vos valstybės piliečius, išmanančius valstybės ir kaimyninių šalių istoriją bei kultūrą, norinčius siekti naujų žinių ir tobu-lėti, gebančius prisiimti atsakomybę už save ir valstybę. Šie lūkesčiai daug labiau negu anksčiau yra susiję su išskirtiniais reikalavimais mokytojams, dėstytojams ir dėmesiu jiems. Jų kompetencija, asmeninės savybės, motyvacija, kūrybiškumas ir noras nuolat tobulėti, gebėjimas perimti gerąją praktiką yra pagrindinis Lietuvos švietimo sėkmės matas. Todėl būtina atrasti paskatų ir sąlygų kurtis reflektuojančių, kūrybingų ir profesionalių mokytojų ir dėstytojų bendruomenėms, ugdyti švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų ir kitų asmenų telkiančios ir pasidalytosios lyderystės gebėjimus. Svarbi parama jaunam, pradedančiam veiklą mokytojui ir dėstytojui sukuriant palan-kias sąlygas karjerai.

12.7. Globalizacijos amžiuje svarbu iš naujo persvars-tyti savo tautinę tapatybę, suvokti, kas mus (įskaitant išvyks-


28

tančiuosius iš Lietuvos ir atvykstančiuosius čia gyventi) vie-nija ir sieja su Lietuvos valstybe. Valstybės pažangos strate-gija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ švietimui kelia uždavinius stiprinti piliečių istorinę savimonę ir savi-garbą skatinant įvairių rūšių kultūrinę ir meninę raišką, at-naujinant švietimo programas, sumaniai naudojant paveldo objektus ugdymo reikmėms. Svarbūs ir Lietuvos švietimo ry-šiai su pasaulio lietuviais, lituanistinis ugdymas, tarpkultūri-nis raštingumas, virtualus mokymas siekiant palaikyti jų tau-tinį tapatumą. Be to, svarbu deramai rūpintis migracijos įtaka švietimui, atvykstančių studentų, mokinių mokymui, didinti tarptautiškumą.

12.8. Nacionaliniu ir tarptautiniu mastu švietimo siste-mai ir kiekvienai švietimo įstaigai keliami vis aukštesni ko-kybės standartai, vis labiau keliama profesinė mokytojų ir dėstytojų kompetencijos kartelė, nuolat didėja reikalavimai ugdymo, profesinio mokymo ir studijų aplinkai, aprūpinamai šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, informacinėmis ko-munikacinėmis technologijomis. Visam tam reikia atitinkamų investicijų. Todėl itin svarbu išlaikyti Jungtinių Tautų švie-timo, mokslo ir kultūros organizacijos (angl. United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization, UNESCO) (http://unesdoc.unesco.org/images/0012/001211/121147e.pdf, p. 40), taip pat OECD (http://www.oecd.org/edu/high-lights.pdf, p. 46; http://dx.doi.org/10.1787/eag_highligh-ts-2012-en) rekomenduojamą ne mažesnę negu 6 procentų bendrojo vidaus produkto valstybės biudžeto dalį švietimui


29

ir paisyti Europos Tarybos rekomendacijos dėl 2013 m. Lie-tuvos nacionalinės reformų programos, kurioje nurodoma di-dinti išlaidų dalį moksliniams tyrimams ir švietimui (http://ec.europa.eu/europe2020/pdf/nd/csr2013_lithuania_lt.pdf, p. 4). Pastaraisiais metais gerokai smukęs švietimo biudžetas turėtų būti atkurtas ir išlaikomas pagal pažangiausios švieti-mo kokybės šalių praktiką.

13. Strategijos tikslai: 13.1. pasiekti tokį pedagoginių bendruomenių lygį, kai

jų daugumą sudaro apmąstantys, nuolat tobulėjantys ir rezul-tatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai ir dėstytojai (to-liau – pirmasis Strategijos tikslas);

13.2. įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kokybės kultūrą, užtikrinančią savivaldos, sociali-nės partnerystės ir vadovų lyderystės darną (toliau – antrasis Strategijos tikslas);

13.3. užtikrinant švietimo prieinamumą ir lygias gali-mybes, maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo švietimo ap-rėptį, suteikti mokiniams, studentams ir jaunimui palankiau-sias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi ir studijų poreikius (toliau – trečia-sis Strategijos tikslas). Teikti veiksmingą pedagoginę ir psi-chologinę pagalbą mokiniams, patiriantiems mokymosi sun-kumų;

13.4. garantuojant švietimo sistemos veiksmingumą, sukurti paskatų ir vienodų sąlygų mokytis visą gyvenimą sis-


30

temą, grįstą veiksminga pagalba atpažįstant save ir renkantis kelią veiklos pasaulyje. Derinti asmens pasirinkimą su vals-tybiniu planavimu (toliau – ketvirtasis Strategijos tikslas).

i prioritetinė Kryptis: moKytojo asmenybė

Kaip švietimui sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje dėl profesionalių darbuotojų?

„mokytojo rengimo formos negali atsiskirti nuo turinio – mes pratę prie siauros profesionalizacijos ir

siauro atsakomybės supratimo – demokratinėje atviroje visuomenėje tai netinka.“

meilė lukšienė, 1994(cituota iš Jungtys, 2000, p. 266)

14. Pirmojo Strategijos tikslo pagrindimas: 14.1. Strategijos sėkmė priklausys nuo švietimo siste-

mos pajėgumo pritraukti dirbti gabiausius žmones, galinčius perteikti savo patirtį kitiems. 2012 m. į švietimo ir ugdymo universitetines studijas įstojo asmenys, kurių mažiausias sto-jamasis balas buvo 15,62 (Lietuvos aukštųjų mokyklų asoci-acijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenys), o į po-puliariausias medicinos ir sveikatos studijų kryptis – 19,22. Tai rodo, kad gabiausieji ir darbščiausieji nepritraukiami dirbti į švietimo sritį.

14.2. Švietimo ir ugdymo studijų turinys kol kas ne-teikia plataus humanitarinio kultūrinio akiračio, kuris reikštų


31

būsimų mokytojų kaip asmenybės ugdytojų erudiciją, lemtų jų prestižą visuomenėje ir skatintų gabiųjų pritraukimą. Toks kultūrinis išsilavinimas – esminė sąlyga mokytojams tapti veiksmingais Lietuvos kultūros tradicijos laidininkais ir ak-tyvių jos kūrėjų ugdytojais. Dar neturime sutelktos mokytojų bendruomenės, dar tik pradeda formuotis mokyklų bendra-darbiavimo tinklai, kuriuose būtų dalijamasi patirtimi ir ben-dradarbiaujama siekiant kokybės. 87,5 procento šalies mo-kytojų, ugdančių pagal bendrojo ugdymo programas, sudaro moterys. Visapusiškam vaikų ir jaunimo ugdymui trūksta tei-giamų vyriškų pavyzdžių, o šią spragą galėtų užpildyti mo-kytojai vyrai.

15. Pirmajam Strategijos tikslui pasiekti numatomos veiklos kryptys (uždaviniai):

15.1. motyvuoti gabius jaunus žmones rinktis karjerą formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigose. Užtikrinti be-simokančiųjų psichologinius poreikius atitinkančią lyčių der-mę tarp mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo progra-mas;

15.2. išplėtoti aukštos kokybės, naujausias žinias inte-gruojančias švietimo ir ugdymo krypčių studijas, kurios su-teiktų absolventams platų kultūrinį akiratį ir galimybę moky-ti kelis dalykus arba atlikti kelis pedagoginius vaidmenis;

15.3. stiprinti motyvaciją suteikiant galimybių moky-tojams ir dėstytojams nuolat tobulinti kvalifikaciją plečiant kultūrinį akiratį, didinant šiuolaikinių technologijų išmany-mą, orientuojantis į kūrybiškumo, pilietiškumo, lyderystės,


32

verslumo ugdymą ir atrandant įvairesnį pedagoginių funkcijų spektrą. Sudaryti galimybę ilgai dirbantiems aktyviems mo-kytojams tobulinti kvalifikaciją aukštojoje mokykloje. Ska-tinti mokslininkus įsitraukti į bendrąjį ugdymą ir teikti nau-jausias žinias;

15.4. stimuliuoti nuolatinį pozityvios patirties perėmi-mą ir dalijimąsi tarp dėstytojų bei formaliojo ir neformalio-jo švietimo mokytojų, skatinti mokytojų ir dėstytojų judumą šalyje ir tarptautiniu mastu bei kitas keitimosi švietimo idė-jomis formas;

15.5. stiprinti visuomenės pasitikėjimą švietimo siste-ma, mokytojais ir dėstytojais bei jų pasitikėjimą savimi tikrų sėkmės istorijų sklaida ir akademinio sąžiningumo skatini-mu.

ii prioritetinė Kryptis: šVietimo KoKybės KultŪra

Kaip pritraukti dėmesį į aukštesnius rezultatus?„Visų pirma, mokykla turi tapti ne objektu, kurį tvarko

kas nors iš šalies, o subjektu – veikėju, turinčiu savo veidą, tradicijas, tempus.“

meilė lukšienė, 1993(cituota iš Jungtys, 2000, p. 76)

16. Antrojo Strategijos tikslo pagrindimas: 16.1. Švietimo vadyba turi tapti racionalesnė ir labiau

bendruomeninė. Pastaruoju metu nemažai padaryta mažinant


33

mokyklų reguliavimą teisės aktais, suteikiant mokykloms daugiau savarankiškumo (autonomijos) priimti įvairius sprendimus. Tačiau bendra teisės aktų bazė išlieka gana di-delė, bendrojo ugdymo mokyklose dėl ilgai vyravusių griež-tų valdymo reikalavimų ir kontrolės stokojama pasitikėjimo savimi, linkstama apsidrausti. Menkai bendradarbiaujama į mokyklų bendruomenes įtraukiant mokinius, tėvus, sociali-nius partnerius, nepasikliaujama visuomenės užsakymu, dau-giau orientuojamasi į aukštesnės vadovybės pavedimus. Tai neleidžia mokyklose sukurti solidarios bendruomeninės elg-senos įgūdžių, neformuoja priklausymo bendruomenei, tau-tai tapatybės, atsakomybės už tautos kultūros ir valstybės gy-vavimą. Visa tai slopina kūrybiškumą įgyvendinant naujas idėjas, atsakomybės prisiėmimą, lyderystę ir dinamiškesnio savarankiško kokybės gerinimo galimybes. Mažai skiriama finansinės paramos savarankiškai tobulėti pasiryžusioms mo-kykloms ir savivaldybių administracijų švietimo tobulinimo projektams, neveiksmingos kitos bendruomenių ir vadovų pastangų pripažinimo bei skatinimo priemonės, stokojama fi-nansavimo lankstumo. Nesukurtos mokyklų ir jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų, dalyvių susirin-kimų (savininkų) atskaitomybės bendruomenei formos.

16.2. Per pastarąjį dešimtmetį išpuoselėta švietimo duomenų surinkimo kultūra, tačiau dėl įgūdžių stokos ir ne itin aukštos vadybinės kultūros menkai ja naudojamasi. Ma-žai užsakoma tyrimų, skirtų bendrosios švietimo politikos krypties pagrindimui nustatyti, vyrauja į konkrečias siauros


34

srities problemas nukreipti tyrimai. Tik dalyje švietimo sričių yra patikimo rezultatų matavimo tyrimų. Tyrimų išvadomis menkai naudojamasi priimant praktinius sprendimus dėl for-maliojo, neformaliojo švietimo, savišvietos ir švietimo įstai-gų veiklos gerinimo. Visuomenė per mažai įtraukiama į švie-timo kaitos gairių ir konkrečių naujovių svarstymą, nėra nuo-latinio dialogo tradicijos ir mechanizmų, neišplėtotos viešo-sios konsultacijos ir visuomeniniai susitarimai dėl permainų krypčių ir jų įgyvendinimo modelių.

16.3. Gebėjimų vertinimo sandara neatitinka mokymo-si visą gyvenimą realijų ir neskatina nuosekliai kaupti kom-petencijų, nėra adekvati dalies kompetencijų savasčiai, ne-tampa saviugdos ir savikontrolės priemone.

16.4. Visuomenė mažai žino apie naujausius ugdymo tikslus, siekiamas išugdyti kompetencijas, įteisintas oficia-liuose dokumentuose, nes silpnai įtraukiama į jų formavimą. Vyrauja nuomonė, kad reikalingų kompetencijų, ypač susietų su kūrybiškumu, technologiniais praktiniais žinių pritaikymo gebėjimais, bendravimu, verslumu, organizuotumu ir kita, neugdoma arba neišugdoma, nes nesama šių kompetencijų įvertinimo ir pripažinimo mechanizmų.

17. Antrajam Strategijos tikslui pasiekti numatomos veiklos kryptys (uždaviniai):

17.1. tobulinti švietimo reguliavimą atveriant kelius institucijų organizacinei įvairovei, orientuojantis į subsidia-rumo ir socialinės bendrystės principus, suteikti daugiau tei-sių ir atsakomybės mokyklų savininko teises ir pareigas įgy-


35

vendinančioms institucijoms, dalyvių susirinkimams (savi-ninkams) ir pačioms mokykloms. Siekti, kad didėtų parama švietimui privačiomis lėšomis, nemažinant skiriamų valsty-bės biudžeto lėšų. Stiprinti universitetų autonomiją. Numa-tyti ir įteisinti mokyklų administravimo struktūrų įvairovę, atsižvelgiant į individualias tos mokyklos aplinkybes. Su-formuoti mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinan-čių institucijų, dalyvių susirinkimų (savininkų) ir mokyklų atskaitomybės visuomenei ir besimokantiesiems mechaniz-mus, greta žinių (kiekybinių) išryškinančius kompetencijos (kokybinius) pasiekimus, numatyti metinės pažangos, kurios centre būtų ugdomųjų pasiekimai, skelbimą. Skatinti visuo-menę reikšti nuomonę apie švietimo kokybę ir daryti jai po-veikį;

17.2. mokyklų tiksluose ir švietimo sistemos struktū-roje derinti lygių galimybių visiems teikimą ir siekį skatinti asmenis bei organizacijas orientuotis į aukščiausius rezulta-tus. Skatinti švietimo turinio įvairovę atveriant daugiau er-dvės mokinių, tėvų ir socialinių partnerių iniciatyvoms. Kar-tu siekti, kad besimokančiųjų įgyjamos kompetencijos suda-rytų sąlygas jiems būti visaverčiais sparčiai besikeičiančios visuomenės piliečiais. Visais švietimo lygiais pradėti taikyti kriterinį kaupiamąjį vertinimą kaip besimokančiojo pasieki-mų savikontrolės būdą;

17.3. kokybės valdymo savireguliacijos diegimu ir per-sonalo pastangomis organizacijos tikslams pasiekti stiprinti veiklos ir teikiamo švietimo kokybę. Užtikrinti, kad instituci-


36

jos naudotųsi visomis integruotų informacinių valdymo sis-temų galimybėmis;

17.4. sustiprinti esamos padėties vertinimo ir rengiamų sprendimų poveikio išankstinio vertinimo gebėjimus ir koky-bę. Organizuoti tyrimais ir naujausiomis žiniomis pagrįstus susitarimus dėl bendrųjų švietimo rezultatų kokybės turinio.

iii prioritetinė Kryptis: talKa dėl įtrauKties

Ką ir kaip keisti mokykloje, kad vaikai mėgtų į ją eiti?

„Kiekvieną kartą pastebėjus kurių nors mokyklos gyvenimo narių susvetimėjimą, būtina aiškintis priežastis ir

ieškoti būdų joms šalinti.“ meilė lukšienė, 1993

(cituota iš Jungtys, 2000, p. 77)

18. Trečiojo Strategijos tikslo pagrindimas: 18.1. Anksti iš švietimo sistemos pasitraukia mažiau

kaip 9 procentai Lietuvos jaunimo (esame geriausiųjų Euro-pos Sąjungos valstybių narių dešimtuke, http://epp.eurostat.ec.europa.eu/; http://www.svis.smm.lt; http://www.stat.gov.lt), tačiau Lietuvos mokyklų nelankančių vaikų skaičius ke-lia nerimą. Dalis tėvų ir mokinių nepatenkinti mokykloje vy-raujančiu ugdymo stiliumi ir pageidauja švietimo sistemoje daugiau alternatyvų, nukreiptų į individualių gebėjimų ugdy-mą ir asmenybės tobulėjimą. Tai aktualu tiek kaimo vietovių,


37

tiek miesto vaikams, socialinės atskirties rizikos grupėms, emigrantams, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vai-kams, kurie sunkiai integruojasi į bendrą besimokančiųjų srautą ir lieka anapus daugelio visuomeninių procesų. Vien formaliuoju ugdymo turiniu nesuteikiama pakankamai ga-limybių saviraiškai, lyderystei realizuoti, charakteriui ir ta-patybei sukurti, tautinei savimonei atsirasti, kultūros kūrė-jo vaidmeniui įsisąmoninti, kūrybos laisvei ir kūrybiškumui skleistis, gamtos pažinimui ir verslumui ugdyti. Kultūrinės saviraiškos poreikis šiuo metu sukuria didžiulį spaudimą for-maliajam švietimui, kuris dažnai nepajėgus atliepti visų po-reikių ir lūkesčių nesukurdamas formaliojo turinio perkrovos pavojaus.

18.2. Net gabūs vaikai kartais neranda priimtinos mo-kymosi formos. Tai aktualizuoja įtraukties į švietimą ir alter-natyvių mokymosi galimybių, ypač socializacijos, asmeny-binio, kultūrinio ugdymo tikslais, uždavinius. Į neformalųjį švietimą menkai įtraukiami arba neįsitraukia muziejai, bibli-otekos, kitos kultūros, meno įstaigos ir kiti potencialūs ne-formaliojo švietimo teikėjai, pernelyg menkas dėmesys krei-piamas į esamų ir potencialių neformaliojo švietimo teikė-jų pedagoginę kvalifikaciją. Vaikai turi per mažai galimybių naudotis instituciniu ikimokykliniu ugdymu. Neišplėtotos neformalaus akademinio bendravimo bei lavinimosi formos ir infrastruktūra (studijų miesteliai).

18.3. Daliai visuomenės yra aktuali švietimo prieina-mumo (ypač aukštojo mokslo) problema. Lietuva pagal mo-


38

kančiųjų už studijas studijų kainų dydį, agentūros „Eurydice“ (angl. Network on education systems and policy in Europe, http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice) duomenimis, 2011 m. užėmė antrąją vietą tarp Europos Sąjungos valsty-bių narių. Dalis jaunimo negali lankyti neformaliojo švietimo mokyklų dėl lėšų stokos. Dėl lėšų stygiaus menkai išplėtotas suaugusiųjų švietimas.

18.4. Mažėjant bendrojo ugdymo mokyklų skaičiui kai-mo vietovėse, kaimo gyventojai susiduria su sudėtingomis bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo prieinamumo ga-limybėmis, reikalaujančiomis didesnių finansinių ir laiko są-naudų.

19. Trečiajam Strategijos tikslui pasiekti numatomos veiklos kryptys (uždaviniai):

19.1. plėsti mokymosi pasirinkimo galimybes ir didinti prieinamumą per švietimo įstaigų finansavimo modelį „pini-gai paskui mokinį“, derinant šį modelį su valstybės regionine politika, valstybės planavimu ir valstybės užsakymu. Sukurti finansinius mechanizmus švietimo sistemos aprėpčiai regio-nuose didinti. Stiprinti Valstybinio studijų fondo veiklą tei-kiant paskolas studijoms;

19.2. turtinti mokymosi, praktinio taikymo aplinką mo-kyklose, plėsti neformaliojo švietimo mokyklų spektrą ir visų mokyklų veiklos įvairovę, ypač kultūrinės saviraiškos, lyderystės, kūrybingumo, verslumo, profesinių gebėjimų ug-dymo galimybes, paramą savanorystės iniciatyvoms, kartu organizuojant nuolatinį dialogą dėl plėtros prioritetų. Rū-


39

pintis socialiniu, emociniu, lytiniu ir tarpkultūriniu ugdymu. Mokyklose diegti sisteminius pokyčius, lemiančius patyčių, prekybos žmonėmis ir smurto, alkoholio ir tabako vartojimo mažinimą, kad būtų užtikrinamas mokyklos bendruomenės psichologinis saugumas;

19.3. užtikrinti naudojimosi švietimu pirmenybę sociali-nės atskirties, prekybos žmonėmis aukoms ir rizikos bei spe-cialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų grupėms, siekiant socialinės atskirties įveikos ir gabių asmenų ugdymo dermės. Sukurti veiksmingą socialinės paramos sistemą socialiai rem-tiniems švietimo sistemos dalyviams. Stiprinti Švietimo ir mokslo ministerijos ir savivaldybių administracijos vaidmenį koordinuojant specialųjį ugdymą, teikti kokybišką metodinę pagalbą specialiojo ugdymo specialistams. Kaimo mokyklų ir tautinių mažumų kalbomis mokymą vykdančių mokyklų tin-klo pertvarką įgyvendinti atsižvelgiant į bendruomenių, ypač vaikų, interesus, laikantis mokyklų efektyvumo ir socialinės atskirties mažinimo principo. Užtikrinti tautinės, pilietinės Lietuvos tapatybės stiprinimą, lietuvių kalbos, tautinių mažu-mų gimtųjų kalbų mokymo ir ugdymo tautinių mažumų kalba kokybę, Lietuvos kultūros puoselėjimą ir tęstinumą;

19.4. plėtoti formaliojo ir neformaliojo švietimo inte-gralumą ir tarpusavio papildomumą, diegti atvirus ir lanks-čius mokymosi būdus. Prireikus sudaryti savarankiško mo-kymosi galimybę;

19.5. užtikrinti lietuviškosios ir Lietuvos tapatybės ir kultūros ugdymą.


40

iV prioritetinė Kryptis: moKymasis ir įgalinimas Visą gyVenimą

Kaip švietimui išmokti padėti žmonėms?„reformos tikslas – ne siaurai mokykla, o visuomenės

ugdymas, jos mąstymo keitimas.“ meilė lukšienė, 1994

(cituota iš Jungtys, 2000, p. 260)

20. Ketvirtojo Strategijos tikslo pagrindimas: 20.1. Nedarbas ir emigracija meta iššūkį švietimui opera-

tyviau reaguoti į pokyčius darbo rinkoje, padėti žmonėms grei-čiau susiorientuoti, atpažinti savo privalumus ir jais pasinau-doti ieškant darbo, gebėti savarankiškai valdyti karjerą, rinktis perspektyvesnes karjeros kryptis, savarankiškai kurti verslą ir savo darbo vietą. Švietimas turi atverti ir siūlyti įvairias mo-kymosi galimybes, padedančias žmogui tobulinti gebėjimus remiantis kvalifikacijomis ir visapusišku savęs tobulinimu, įgyjant pasitikėjimo savo jėgomis, atsakomybės už save, ben-druomenę, valstybę ir aplinką. Be šių pastangų, tikėtina, kad žmonės nepasitikės švietimu, nusivils savimi, valstybe, silpnės asmenų ryšys su ja, o tai destruktyviai veiks asmens savimonę ir tapatybę, skatins emigruoti. Valstybė privalo suteikti žmogui kitą galimybę savoje šalyje, padėti rasti naują vietą sociume ir išmokti naujų vaidmenų, įgyti naujų kompetencijų. Švietimas turi tapti suaugusiųjų keliu į bendruomeninį, socialinį, pilieti-nį, kultūrinį, ekonominį gyvenimą ir pirmąja pagalba priėjus aklavietę, kilus atskirties pavojams.


41

20.2. Lietuvos suaugę gyventojai (25–64 metų) pasta-ruoju metu vis aktyviau mokosi lavindami tiek profesinius, tiek asmeninius gebėjimus, bet suaugusiųjų švietimo sritis te-belieka nepakankamai išplėtota, atsilieka nuo kitų švietimo sričių. Nuolatinis suaugusiųjų mokymasis vis dar nėra popu-liarus. Stokojame įstaigų, kurias galėtume vadinti mokymo-si visą gyvenimą mokyklomis, traukiančių dėmesį ir žinomų kaip vietos, į kurias galima ateiti ir nuolat gauti švietimo pa-galbą. Mokymosi visą gyvenimą institucinė sandara labiau orientuota į formaliojo švietimo teikimą. Fragmentiškas ne-formaliojo suaugusiųjų švietimo finansavimas, tarpinstitu-cinio koordinavimo stoka, lanksčių, vartotojų poreikius ati-tinkančių suaugusiųjų neformaliojo švietimo programų trū-kumas įvairių lygių švietimo įstaigose, įvairiais būdais įgytų kompetencijų formalizavimo galimybių, suaugusiųjų moky-mosi motyvacijos stoka stabdo šalies pažangą ir gebėjimus reaguoti į sumanios visuomenės kūrimo iššūkius.

20.3. Neformaliojo švietimo būdu arba darbo vietoje įgyta patirtis ir kompetencijos dažnai neturi savo formalios išraiškos, todėl nepripažįstamos darbdavių – nėra galimybių jas parodyti ieškant darbo.

20.4. Suaugusiųjų mokymasis turi pereiti prie mokymosi rezultatais grindžiamos politikos, kurioje pagrindinis vaidmuo tektų besimokančiajam, nepaisant jo mokymosi formos ar am-žiaus: darbe, namie, bendruomenėje, savarankiškai ar švietimo įstaigoje, ir kuri suteiktų jam naujų ekonominio konkurencin-gumo, socialinio saugumo ir gyvenimo kokybės galimybių.


42

21. Ketvirtajam Strategijos tikslui pasiekti numatomos veiklos kryptys (uždaviniai):

21.1. skatinti mokymosi visą gyvenimą įvairovę pagal ūkio ir visuomenės poreikį ir veiklos rūšių tęstinumo pajėgu-mus ir kurti lanksčią prieinamumo sistemą, užtikrinti moky-mo kokybę, stiprinti kultūros įstaigų, verslo galimybes daly-vauti mokymosi visą gyvenimą procese;

21.2. organizuoti edukacinę pilietinę veiklą, asmenybės saviugdą visoje šalyje, plėtoti įvairias jos organizacines for-mas, skatinti mokinius ir studentus vienijančių vietinių ir na-cionalinių organizacijų stiprėjimą;

21.3. stiprinti motyvaciją mokytis, susiejant mokymąsi visą gyvenimą su besimokančiųjų pasirinkimais, sukuriant fi-nansinės paramos sistemą. Plėtoti mokymosi visą gyvenimą ir darbo patirties integralumą, ypač per praktiką, stažuotes, profesinį mokymą, diegiant pameistrystės formą. Sukurti ir pradėti taikyti įvairiais mokymosi būdais įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemą;

21.4. sudaryti sąlygas asmenims savarankiškai valdyti karjerą, teikiant individualizuotą įvairių formų pagalbą rea-lioje ir virtualioje aplinkoje, plečiant tam reikalingus gebė-jimus ir galimybes, ugdant svarbias kompetencijas, formuo-jant gyvenimo kelio (karjeros) rinkimosi sąmoningumą ir ug-dymosi tęstinumą. Inicijuoti ir remti kokybišką studijų pro-gramų, profesijų, ypač perspektyviausių, populiarinimą;

21.5. sukurti darnią suaugusiųjų švietimo sistemą, api-mančią neformaliojo suaugusiųjų finansavimo mechanizmą,


43

tarpinstitucinį koordinavimą, informavimą ir konsultavimą, neformaliojo mokymosi kokybės užtikrinimą ir neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimą.

pagrindinės nuostatos dėl ugdymo turinio ir tapatybės

22. Strategijos tikslų ir veiklos krypčių įgyvendinimas vyks lygiagrečiai su švietimo turinio ir ugdymo proceso kaita. Siekiant švietimo sistemą orientuoti į kūrybiškumo, šiuolaiki-nių technologijų išmanymo, verslumo, pilietiškumo ir lyderys-tės ugdymą, visais švietimo lygiais bus sukurtos kūrybišku-mui, ieškojimui ir tobulėjimui atviros mokymosi programos. Švietimo sėkmė bus matuojama asmenybės kaitą atskleidžian-čiais mokymosi rezultatais, plačiai pasitelkiant įsivertinimą.

23. Lituanistinį švietimą numatoma įtvirtinti kaip hu-manistinio ugdymo – bendrųjų kultūrinių kompetencijų lavi-nimo, kūrybingo asmens ir visuomenės ugdymo – pagrindą. Numatoma užtikrinti humanitarinio išsilavinimo pagrindus visose Lietuvos aukštosiose mokyklose.

24. Stiprinant ryšius su pasaulio lietuvių bendruomenė-mis ir siekiant palaikyti jų tautinę tapatybę, bus toliau puose-lėjamas lituanistinis švietimas, virtualus mokymas. Taip pat bus siekiama pritraukti daugiau atvykstančių studentų, mo-kinių mokytis Lietuvos švietimo įstaigose, ypač aukštosiose mokyklose.


44

iii. strategijos įgyVendinimas ir atsaKomybė

25. Strategija, kaip ilgos trukmės planavimo dokumen-tas, numato švietimo politikos prioritetines kryptis: didinti mokytojų ir dėstytojų profesionalumą; puoselėti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kokybės kultūrą; plėtoti švietimo prieinamumą ir lygias galimybes; skatinti mokymą-si visą gyvenimą. Švietimo tobulinimas apima horizontalius procesus, pasireiškiančius keliose valstybės valdymo srityse. Įgyvendinant Strategiją, dalyvaus Švietimo ir mokslo minis-terija, kitos valstybės institucijos, savivaldybės, nevyriausy-binės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Stra-tegijos tikslai ir uždaviniai bus įgyvendinami vadovaujantis Nacionalinės pažangos programa ir kitais vidutinės trukmės dokumentais. Konkrečias priemones Strategijos tikslams ir uždaviniams pasiekti kiekviena įgyvendinanti institucija nu-matys savo strateginės veiklos planuose. Strategijos įgyven-dinimą koordinuos Švietimo ir mokslo ministerija.

26. Strategijos įgyvendinimo priežiūrą atliks Lietuvos Respublikos Seimas (2017 m. numatomas Strategijos pusiau-kelės įvertinimas), Lietuvos švietimo taryba (kasmetė anali-zė) ir Švietimo ir mokslo ministerija (nuolatinė stebėsena).

27. Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su švietimo bendruomenės socialiniais partneriais, sukvies atvirą Strategijos įgyvendinimo forumą, kuriame bus disku-tuojama dėl švietimo politikos kaitos krypčių įgyvendinimo


45

kokybės, ugdymo turinio tobulinimo, siūlomi būdai, kaip ge-riau galėtų bendradarbiauti mokytojai ir mokslininkai, dės-tytojai ir darbdaviai, kitos visuomenės grupės, nustatydamos artimiausius švietimo permainų prioritetus ir tobulindamos švietimo turinį.

28. Strategijai įgyvendinti prioritetiškai nukreipiami Švietimo ir mokslo ministerijai skiriami valstybės biudžeto asignavimai (įskaitant Europos Sąjungos paramą, išskyrus asignavimus moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plė-trai), panaudojami kitų asignavimų valdytojų ištekliai, pri-traukiamos fizinių ir kitų juridinių asmenų lėšos. Informacija apie skiriamas lėšas, jų skyrimo kriterijus ir sąlygas turi būti aiški, vieša ir prieinama visuomenei.

29. Strategija siekiama solidarios, veiklios ir besimo-kančios visuomenės, todėl visi suinteresuoti fiziniai ir juridi-niai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, visuomenės grupės ir asociacijos laikytini Strategijos įgyvendintojais, o jų bendradarbiavimą koordinuoja Švietimo ir mokslo minis-terija.


46

Stra

tegi

jos į

gyve

ndin

imo

vert

inim

o ro

dikl

iai i

r si

ekin

iai

Eil.

Nr.

Ver

tinim

o ro

dikl

is, m

atav

imo

vien

etas

(duo

men

ų ša

ltini

s)

Būk

lė

(met

ai)

Siek

inys

20

17 m

.Si

ekin

ys

2022

m.

pag

rin

din

is s

tr

at

eg

inis

tiK

sla

s –

pave

rsti

Liet

uvos

švie

timą

tvar

iu p

agrin

du v

alst

ybės

ge-

rovė

s kėl

imui

, ver

žlia

m ir

sava

rank

iška

m ž

mog

ui, a

tsak

inga

i ir s

olid

aria

i kur

ianč

iam

savo

, val

styb

ės ir

pa

saul

io a

teitį

1.M

okin

ių, a

titin

kanč

ių b

ent 3

(iš

6) ta

rpta

utin

io p

en-

kiol

ikm

ečių

m

okym

osi

pasi

ekim

ų ty

rimo

PISA

1 ly

gį, d

alis

, pro

c. (O

ECD

)2

skai

tym

o ra

štin

gum

as

mat

emat

inis

rašt

ingu

mas

gam

tam

oksl

inis

rašt

ingu

mas

45,6

47,7

54,1

(2

009

m.)

Vid

utin

iška

i ne

maž

iau

kaip

50

47 49 55

Vid

utin

iška

i ne

maž

iau

kaip

54

49 51 56

2.M

okin

ių, n

epas

ieki

anči

ų 2

(iš 6

) tar

ptau

tinio

pen

kio-

likm

ečių

mok

ymos

i pa

siek

imų

tyrim

o PI

SA l

ygio

, da

lis, p

roc.

(OEC

D)

skai

tym

o ra

štin

gum

as

mat

emat

inis

rašt

ingu

mas

gam

tam

oksl

inis

rašt

ingu

mas

24,3

26,3

17,0

(200

9 m

.)

Vid

utin

iška

i ne

dau

giau

ka

ip 2

022 24 15

Vid

utin

iška

i ne

dau

giau

ka

ip 1

519 20 14

1 PI

SA (a

ngl.

Prog

ram

me

for I

nter

natio

nal S

tude

nt A

sses

smen

t) –

Tarp

taut

inis

pen

kiol

ikm

ečių

tyrim

as.

2 O

ECD

(an

gl. O

rgan

isat

ion

for

Econ

omic

and

Soc

ial

Coo

pera

tion

and

Dev

elop

men

t) –

Ekon

omin

io i

r so

cia l

inio

ben

drad

arbi

avim

o ir

plėt

ros o

rgan

izac

ija.


47

Eil.

Nr.

Ver

tinim

o ro

dikl

is, m

atav

imo

vien

etas

(duo

men

ų ša

ltini

s)

Būk

lė

(met

ai)

Siek

inys

20

17 m

.Si

ekin

ys

2022

m.

3.Pi

lietin

ės g

alio

s ind

eksa

s (Pi

lietin

ės v

isuo

men

ės in

s-tit

utas

)35

,0(2

012

m.)

40,0

45

4.Li

etuv

os a

ukšt

ųjų

mok

yklų

, pa

tenk

anči

ų į

akad

e-m

inio

pas

aulio

uni

vers

itetų

rei

tingo

(an

gl.

Acad

e-m

ic R

anki

ng o

f Wor

ld U

nive

rsiti

es, A

RWU

) 500

-ką,

sk

aiči

us

0(2

013

m.)

11

5.Iš

Bol

onijo

s pro

ceso

regi

ono

atvy

ksta

nčių

ir į

ten

iš-

vyks

tanč

ių la

ikin

ai st

udiju

oti s

tude

ntų

skai

čiau

s san

-ty

kis

Liet

uvai

(Eu

rost

atas

– E

urop

os S

ąjun

gos

sta-

tistik

os ta

rnyb

a)

0,09

(200

9 m

.)0,

30,

6

6.20

–24

met

ų as

men

ų, tu

rinči

ų be

nt v

idur

inį i

šsila

vini

-m

ą, d

alis

, pro

c. (E

uros

tata

s)89

,3(2

012

m.)

9090

7.30

–34

met

ų as

men

ų, tu

rinči

ų au

kštą

jį ar

jam

pril

y-gi

ntą

išsi

lavi

nim

ą, d

alis

, pro

c. (E

uros

tata

s)48

,7

(201

2 m

.)ne

maž

iau

kaip

48,

7ne

maž

iau

kaip

48,

7 8.

Įsid

arbi

nanč

ių 2

5–64

met

ų as

men

ų da

lis, p

roc.

(Eu-

rost

atas

)11

,1

(201

2 m

.)13

16

9.N

acio

nalin

ės iš

laid

os šv

ietim

ui k

aip

bend

rojo

vid

aus

prod

ukto

(BV

P) d

alis

, pro

c. (E

uros

tata

s)5,

38

(201

0 m

.)5,

86


48

Eil.

Nr.

Ver

tinim

o ro

dikl

is, m

atav

imo

vien

etas

(duo

men

ų ša

ltini

s)

Būk

lė

(met

ai)

Siek

inys

20

17 m

.Si

ekin

ys

2022

m.

pir

ma

s t

iKsl

as

– pa

siek

ti to

kį p

edag

ogin

ių b

endr

uom

enių

lygį

, kai

jų d

augu

mą

suda

ro a

pmąs

tant

ys,

nuol

at to

bulė

jant

ys ir

rezu

ltaty

viai

dirb

anty

s pro

fesi

onal

ūs m

okyt

ojai

ir d

ėsty

toja

i

10.

Įsto

jusi

ųjų

į švi

etim

o ir

ugdy

mo

kryp

čių

grup

ės p

ro-

gram

as u

nive

rsite

tuos

e m

inim

alau

s kon

kurs

inio

bal

o ir

įsto

jusi

ųjų

į tai

s met

ais p

opul

iaria

usio

s gru

pės p

ro-

gram

as sk

irtum

as, p

roc.

(LA

MA

BPO

3 )

18,7

(201

2 m

.)12

10

11.

Vyr

ų m

okyt

ojų,

dirb

anči

ų pa

gal p

agrin

dini

o ir

vidu

-rin

io u

gdym

o pr

ogra

mas

, dal

is, p

roc.

(ŠV

IS)

16(2

012

m.)

1720

12.

Mok

ytoj

ų, k

urie

per

pas

taru

osiu

s 5

met

us m

okės

i be

nt v

ieno

mėn

esio

arb

a 6

kred

itų a

pim

timi,

dalis

, pr

oc. (

ŠVIS

)

Nėr

a du

omen

ų16

20

13.

Mok

ytoj

ų, p

aten

kint

ų sa

vo d

arbu

, ind

eksa

s4 , ba

lais

(n

uo 0

iki 4

bal

ų si

stem

a) (

OEC

D T

ALI

S (ta

rpta

u-tin

is m

okym

o ir

mok

ymos

i tyr

imas

, ang

l. Te

achi

ng

and

Lear

ning

Inte

rnat

iona

l Sur

vey)

tyrim

as)

3,02

(200

8 m

.)3,

063,

1

14.

30–4

9 m

etų

amži

aus

mok

ytoj

ų ir

dėst

ytoj

ų da

lis,

proc

. (ŠV

IS, L

ietu

vos s

tatis

tikos

dep

arta

men

tas)

51,8

(201

2 m

.)55

60

3 Li

etuv

os a

ukšt

ųjų

mok

yklų

aso

ciac

ija b

endr

ajam

priė

mim

ui o

rgan

izuo

ti.4

Mok

ytoj

ų pa

site

nkin

imo

darb

u in

deks

ą sk

aiči

uoja

OEC

D T

ALI

S. In

deks

as g

ali s

vyru

oti n

uo 0

iki 4

. Pag

al

šį ro

dikl

į Lie

tuva

yra

vie

na iš

5 p

asku

tinių

šalių

.


49

Eil.

Nr.

Ver

tinim

o ro

dikl

is, m

atav

imo

vien

etas

(duo

men

ų ša

ltini

s)

Būk

lė

(met

ai)

Siek

inys

20

17 m

.Si

ekin

ys

2022

m.

an

tr

as

tiK

sla

s –

įdie

gti d

uom

enų

anal

ize

ir įs

iver

tinim

u gr

įstą

švie

timo

koky

bės k

ultū

rą, u

žtik

ri-na

nčią

savi

vald

os, s

ocia

linės

par

tner

ystė

s ir v

adov

ų ly

dery

stės

dar

ną

15.

Sava

rank

iško

s5 m

okyk

los

stat

usą

turin

čių

mok

yklų

da

lis, p

roc.

(ŠV

IS)

0(d

uom

enys

ne

perk

elti)

510

16.

Paža

ngos

at

aska

itas

pask

elbu

sių

mok

yklų

da

lis,

proc

. (ŠV

IS)

1,3

(201

1 m

.)50

100

17.

Švie

timo

paža

ngos

ata

skai

tas p

aske

lbus

ių sa

viva

ldy-

bių

dalis

, pro

c. (Š

VIS

)0

(201

1 m

.)50

100

18.

Stud

ijų p

rogr

amų,

akr

editu

otų

mak

sim

alia

m l

aiko

-ta

rpiu

i, da

lis n

uo v

isų

akre

ditu

otų

prog

ram

ų, p

roc.

(S

tudi

jų k

okyb

ės v

ertin

imo

cent

ras,

SKV

C)

47(2

011

m.)

6080

19.

Uni

vers

itetų

ir v

erslo

ben

drad

arbi

avim

as, v

ieta

Eur

o-po

s Sąj

ungo

je (P

asau

lio e

kono

mik

os fo

rum

as)

13(2

012

m.)

1211

20.

Priv

ačio

s iš

laid

os š

viet

imui

kai

p B

VP

dalis

, pr

oc.

(Eur

osta

tas)

0,

69(2

010

m.)

0,8

0,9

5 M

okyk

los,

sava

rank

iška

i val

danč

ios

ište

kliu

s, di

rban

čios

pag

al a

tsak

omyb

ės ir

ats

kaito

myb

ės v

isuo

men

ei

prin

cipu

s. Įs

taty

mų

leid

ėjas

, nep

anei

gdam

as ši

ų m

okyk

lų a

uton

omijo

s prin

cipų

, gal

i nus

taty

ti jų

org

aniz

a-ci

nės i

r val

dym

o st

rukt

ūrų

pagr

indu

s.


50

Eil.

Nr.

Ver

tinim

o ro

dikl

is, m

atav

imo

vien

etas

(duo

men

ų ša

ltini

s)

Būk

lė

(met

ai)

Siek

inys

20

17 m

.Si

ekin

ys

2022

m.

tr

eČ

ias

tiK

sla

s –

užtik

rinan

t švi

etim

o pr

iein

amum

ą ir

lygi

as g

alim

ybes

, mak

sim

alia

i plė

toja

nt v

ai-

kų ir

jaun

imo

švie

timo

aprė

ptį,

sute

ikti

mok

inia

ms,

stud

enta

ms i

r jau

nim

ui p

alan

kiau

sias

gal

imyb

es iš

-sk

leis

ti in

divi

dual

ius g

ebėj

imus

ir te

nkin

ti sp

ecia

liuos

ius u

gdym

osi i

r stu

dijų

por

eiki

us21

.Šv

ietim

o įs

taig

as l

anka

nčių

4–6

met

ų va

ikų

dalis

, pr

oc. (

Euro

stat

as)

84,2

(201

1 m

.)690

95

22.

18–2

4 m

etų

asm

enų

be v

idur

inio

išsi

lavi

nim

o ir

ne-

lank

anči

ų m

okyk

los

dalis

(10

met

ų vi

durk

is),

proc

. (L

ietu

vos s

tatis

tikos

dep

arta

men

tas)

9,1

(200

2–

2011

m.)7

8,9

8

23.

Para

iškų

ir p

asko

lų, s

utei

ktų

per

Val

styb

inį s

tudi

jų

fond

ą, sa

ntyk

is0,

85

(201

2 m

.)0,

90,

99

24.

Nef

orm

alio

jo šv

ietim

o ga

limyb

ėmis

mok

yklo

je ir

ki-

tur p

asin

audo

janč

ių v

aikų

dal

is, p

roc.

(ŠV

IS)

27,4

(201

2 m

.)60

810

0

25.

Vai

kų, k

urie

mok

osi s

peci

alio

sios

e m

okyk

lose

, da-

lis, p

roc.

(ŠV

IS)

1,1

(201

2 m

.)0,

80,

5

26.

Per 2

mėn

esiu

s nė

karto

pat

yčių

nep

atyr

usių

mok

inių

da

lis, p

roc.

(Švi

etim

o ir

mok

slo

min

iste

rijos

užs

ako-

mas

is ty

rimas

)

44,6

(201

1 m

.)50

70

27.

7–16

met

ų am

žiau

s as

men

ų, g

yven

anči

ų ka

imo

vie-

tovė

se, s

kaič

ius

vien

ai k

aim

o m

okyk

lai (

ŠVIS

, Lie

-tu

vos s

tatis

tikos

dep

arta

men

tas)

9

206,

3(2

012

m.)

206

206

6 K

aim

o vi

etov

ėse –

40,

1 pr

ocen

to (2

012

m. –

ŠV

IS, L

ietu

vos s

tatis

tikos

dep

arta

men

tas (

Euro

stato

duo

men

ų nė

ra).

7 K

aim

o vi

etov

ėse

– 11

,7 p

roce

nto

(201

2 m

. – Š

VIS

, Lie

tuvo

s sta

tistik

os d

epar

tam

enta

s).

8 K

iekv

ieno

je s

aviv

aldy

bėje

ne

maž

iau

kaip

60

proc

entų

nef

orm

alio

jo š

viet

imo

galim

ybėm

is m

okyk

loje

ir

kitu

r pas

inau

doja

nčių

vai

kų d

alis

.


51

Eil.

Nr.

Ver

tinim

o ro

dikl

is, m

atav

imo

vien

etas

(duo

men

ų ša

ltini

s)

Būk

lė

(met

ai)

Siek

inys

20

17 m

.Si

ekin

ys

2022

m.

Ke

tV

irt

as

tiK

sla

s –

Gar

antu

ojan

t švi

etim

o si

stem

os v

eiks

min

gum

ą, su

kurti

pas

katų

ir v

ieno

dų są

-ly

gų m

okyt

is v

isą

gyve

nim

ą si

stem

ą, g

rįstą

vei

ksm

inga

pag

alba

atp

ažįs

tant

save

ir re

nkan

tis k

elią

vei

klos

pa

saul

yje.

Der

inti

asm

ens p

asiri

nkim

ą su

val

styb

iniu

pla

navi

mu

28.

Mok

ymos

i vis

ą gy

veni

mą

lygi

s 25–

64 m

etų

amži

aus

grup

ėje,

pro

c. (L

ietu

vos s

tatis

tikos

dep

arta

men

tas)

5,

2 (2

012

m.)

812

29.

25–3

4 m

etų

asm

enų,

kur

ie m

okos

i pag

al fo

rmal

iojo

šv

ietim

o pr

ogra

mas

, dal

is, p

roc.

(Eur

osta

tas)

6,9

(201

1 m

.)7,

58,

5

30.

Asm

enų,

vid

urin

į išs

ilavi

nim

ą įg

yjan

čių

prof

esin

ėse

mok

yklo

se, d

alis

, pro

c. (E

uros

tata

s)

28,4

33

35

31.

Prip

ažin

tų k

valifi

kaci

jų s

kaič

ius

per

met

us 1

0 00

0 gy

vent

ojų

(ŠV

IS)

Nėr

a du

o-m

enų

510

9 M

iest

e –

270,

4 (2

012

m. –

ŠV

IS, L

ietu

vos s

tatis

tikos

dep

arta

men

tas)

VALSTYBINĖ ŠVIETIMO 2013–2022 METų STRATEGIJA

2014-12-19. Tiražas 3000 egz.Išleido Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, Geležinio Vilko g.12, LT-01112 VilniusSpausdino UAB „Lodvila“, Sėlių g. 3A, LT-08125 Vilnius

Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija€¦ · Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų...

Documents

Transcript of Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija€¦ · Valstybinė šVietimo 2013–2022 metų...