VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA ... · 9.10. Statybos normos RSN 156-94...

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

NUTARIMAS

DĖL ŠILUMOS PASKIRSTYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2015 m. d. Nr.

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi bei

atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Šilumos ir

vandens departamento Šilumos paskirstymo skyriaus 2015 m. d. pažymą Nr. „Dėl Šilumos

paskirstymo taisyklių patvirtinimo“, Komisija n u t a r i a:

1. Patvirtinti Šilumos paskirstymo taisykles (pridedama).

2. Pripažinti netekusiais galios:

2.1. Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. O3-121 ,,Dėl Šilumos paskirstymo

vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.2. Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. O3-122 „Dėl Komisijos

rekomenduojamų šilumos paskirstymo vartotojams metodų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir

papildymais;

2.3. Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. O3-19 „Dėl Komisijos rekomenduojamų

šilumos paskirstymo metodų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.4. Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. O3-41 „Dėl Komisijos rekomenduojamo

šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.5. Komisijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. O3-86 „Dėl Komisijos rekomenduojamo

šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.6. Komisijos 2007 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. O3-14 „Dėl Komisijos rekomenduojamo

šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“;

2.7. Komisijos 2007 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. O3-45 „Dėl Komisijos rekomenduojamo

šilumos paskirstymo renovuotoje trivamzdėje sistemoje metodo Nr. 8 patvirtinimo“;

2.8. Komisijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Nr. O3-97 „Dėl Komisijos rekomenduojamo

šilumos paskirstymo pagal šildomų patalpų naudingąjį plotą metodo Nr. 9 patvirtinimo“ su visais

pakeitimais ir papildymais;

2.9. Komisijos 2010 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. O3-103 „Dėl Pastato bendrosioms

reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens bei šilumos kiekio bendrojo naudojimo

patalpoms šildyti kiekių nustatymo ir paskirstymo apibendrinto metodo Nr. 10 patvirtinimo“;

2.10. Komisijos 2010 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. O3-74 „Dėl Komisijos

rekomenduojamų ir kitų su Komisija suderintų šilumos paskirstymo metodų pakeitimo“.

3. Nustatyti naikinamų šilumos paskirstymo metodų atitikmenis pagal Šilumos paskirstymo

taisykles:

Nr. Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. galiosiantys šilumos

paskirstymo metodai

Šilumos paskirstymo taisyklėse

įtvirtintas šilumos paskirstymo

metodo atitikmuo

1. Šilumos paskirstymo šildymui ir karštam

vandeniui metodas Nr. 1

KV2; C2; ŠP2; ŠB1;

KV2; C2; ŠP3; ŠB1.

2. Metrologinis šilumos paskirstymo metodas Nr. 2 KP1

Projektas

2

3. Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3 KV1; C1; ŠP1; ŠB3; BR3;

KV1; C3; ŠP1; ŠB3; BR3;

KV1; C4; ŠP1; ŠB3; BR3;

KV2; C2; ŠP2; ŠB3; BR3;

KV2; C2; ŠP3; ŠB3; BR3;

KV2; C4; ŠP2; ŠB3; BR3;

KV2; C4; ŠP3; ŠB3; BR3.

4. Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 KV1; C1; ŠP1;

KV1; C3; ŠP1;

KV3; C1; ŠP1.

5. Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti

kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5

BR1;

BR2.

6. Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas

Nr. 6

KV1; C1; ŠP1; ŠB2; BR1;

KV2; C2; ŠP2; ŠB2; BR1;

KV2; C2; ŠP3; ŠB2; BR1;

KV3; C1; ŠP1; ŠB2; BR1;

KV3; C2; ŠP2; ŠB2; BR1;

KV1; C2; ŠP3; ŠB2; BR1.

7. Klaipėdos miesto I. Simonaitytės g. 27

daugiabučio namo savininkų bendrijos

„Dvyniai“ vartotojų pasiūlytas šilumos

paskirstymo metodas Nr. 7

KV5; C1; ŠP1.

8. Šilumos paskirstymo renovuotoje trivamzdėje

sistemoje metodas Nr. 8

KV1; C3; ŠP1; ŠB1.

9. Šilumos paskirstymo pagal šildomų patalpų

naudingąjį plotą metodas Nr. 9

KV5; C1; ŠP1.

4. Vartotojų iki šio nutarimo įsigaliojimo priimti sprendimai dėl energijos vartojimo audito

metu nustatytų dydžių (tolygaus šildymo sąlygos, šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo

patalpoms (bendrosioms reikmėms) koeficiento) taikymo lieka galioti.

5. Nustatyti, kad nutarimas įsigalioja 2015 m. spalio 1 d.

Komisijos pirmininkas

PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir energetikos

kontrolės komisijos

2015 m. d. nutarimu Nr.

ŠILUMOS PASKIRSTYMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šilumos paskirstymo taisyklės taikomos rengiant Komisijos rekomenduojamus ar vartotojų siūlomus šilumos paskirstymo metodus ir jais vadovaujantis paskirstant šilumą pastato

bendraturčiams.

2. Komisijos rekomenduojami šilumos paskirstymo metodai taikomi visoje Lietuvos Respublikoje. Gyventojų parengti individualūs šilumos paskirstymo metodai gali būti taikomi:

2.1. kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipas bei šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo-vartojimo riba

įrengti šilumai paskirstyti naudojami apskaitos prietaisai neatitinka Šilumos paskirstymo taisyklėse

įtvirtintų reikalavimų arba kai pastate įrengta netipinė šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema ir

šilumos kiekio neįmanoma paskirstyti pagal Komisijos rekomenduojamus šilumos paskirstymo

metodus. Tokiais atvejais taikomas su Komisija suderintas šilumos paskirstymo metodas,

atitinkantis pastato charakteristikas bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo

prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo-

vartojimo riba įrengtus šilumai paskirstyti naudojamus apskaitos prietaisus;

2.2. kai buto ar kitų patalpų savininkas savavališkai pakeičia šilumos įrenginių elementus (išskyrus vandens ėmimo prietaisus ir šildymo prietaisus kai jų galia tokia pati) kitokiais, negu

nurodyta statinio projekte (ar jo dalyje), pakeičia jų jungimo schemą ir pan. ir tokiais atvejais

šilumos kiekio neįmanoma paskirstyti pagal Komisijos rekomenduojamus šilumos paskirstymo

metodus. Tokiais atvejais gali būti taikomas su Komisija suderintas šilumos paskirstymo metodas,

faktiškai atitinkantis pastato charakteristikas bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos

prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) ties

tiekimo-vartojimo riba įrengtus šilumai paskirstyti naudojamus apskaitos prietaisus.

3. Kol pastato butų ir kitų patalpų savininkai parengs ir su Komisija suderins šilumos paskirstymo metodą, atitinkantį pastato charakteristikas bei pastato šildymo ir karšto vandens

sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei šilumos pirkimo-pardavimo

vietoje ir (ar) ties tiekimo-vartojimo riba įrengtus šilumai paskirstyti naudojamus apskaitos

prietaisus, taikomas šilumos paskirstymo metodas, sudarytas iš Šilumos paskirstymo taisyklių

nuostatų, labiausiai atitinkančių pastato charakteristikas bei pastato šildymo ir karšto vandens

sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei šilumos pirkimo-pardavimo

vietoje ir (ar) ties tiekimo-vartojimo riba įrengtus šilumai paskirstyti naudojamus apskaitos

prietaisus.

4. Vartotojams butuose ar kitose patalpose savavališkai pakeitus šilumos įrenginių elementus (išskyrus vandens ėmimo prietaisus ir šildymo prietaisus kai jų galia tokia pati) didesnės

galios, negu nurodyta statinio projekte (ar jo dalyje), pakeitus jų jungimo schemą ir panašiais

atvejais, šilumos paskirstymas atliekamas pagal faktiškai įrengtą šilumos ir karšto vandens tiekimo

sistemą.

5. Vartotojams butuose ar kitose patalpose savavališkai pakeitus šilumos įrenginių elementus (išskyrus vandens ėmimo prietaisus ir šildymo prietaisus kai jų galia tokia pati) maţesnės

galios, negu nurodyta statinio projekte (ar jo dalyje), ar jų visiškai atsisakius, pakeitus jų jungimo

schemą ir panašiais atvejais šilumos paskirstymas atliekamas pagal pastato šilumos ir karšto

vandens tiekimo projektą.

2

II SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

6. Šilumos paskirstymo taisyklėse vartojamos sąvokos: 6.1. Šilumos paskirstymo metodas – šilumos paskirstymo būdas, aprašomas Šilumos

paskirstymo taisyklėse įtvirtintomis nuostatomis arba šilumos vartotojų pasiūlytas ir su Komisija

suderintas šilumos paskirstymo būdas;

6.2. Ekspertas – auditorius, kaip tai suprantama Energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams audito atlikimo tvarkos ir sąlygų ir energijos vartojimo

pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams auditą atliekančių specialistų rengimo ir

atestavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m.

rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1-148;

6.3. Šilumos kiekis bendrosioms reikmėms – šilumos, suvartojamos pastato bendrojo naudojimo patalpose ir pastato šildymo sistemos vamzdynuose pristatant šilumą nuo šilumos

punkto iki vartotojų butų, kiekis;

6.4. Šilumos kiekis bendrosioms reikmėms karšto vandens tiekimo sistemoje – šilumos nuostoliai, susidarantys karšto vandens tiekimo sistemoje pristatant karštą vandenį nuo

karšto vandens ruošimo įrenginio iki vartotojų butuose įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų;

6.5. Šilumos kiekis karštam vandeniui – šilumos, skirtos karštam vandeniui paruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti, kiekis;

6.6. Šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti – šilumos kiekio karštam vandeniui dalis, skirta geriamajam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos temperatūros;

6.7. Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) – šilumos kiekio karštam vandeniui dalis, skirta cirkuliuojančio karšto vandens temperatūrai palaikyti ir

vonios patalpų sanitarinėms higieninėms sąlygoms uţtikrinti;

6.8. Šilumos kiekis vonių šildytuvams – šilumos kiekis, skirtas vonių sanitarinės higienos sąlygoms uţtikrinti, kai vonių šildytuvuose cirkuliuoja karštas vanduo arba termofikacinis vanduo;

6.9. Šilumos kiekis pastatui šildyti – šilumos, skirtos pastato patalpose teisės aktais nustatytai temperatūrai palaikyti, kiekis;

6.10. Kitos sąvokos atitinka 9 punkte išvardintuose bei kituose teisės aktuose apibrėţtas sąvokas.

III SKYRIUS

PAGRINDINIAI DYDŢIAI IR INDEKSAI

7. Šilumos paskirstymo taisyklėse vartojami pagrindiniai dydţiai ir jų simboliai:

Dydis Ţy

mėjimas

Matavimo vienetai

Šilumos kiekis Q kWh

Šilumos kiekis

skaičiuojamam vienetui

q kWh/m2, kWh/m

3,

kWh/butui

Daliklių rodmenys

ploto vienetui

d vnt./ m2

Vandens kiekis G m3

Temperatūra T oC

Laikas Z val.

Patalpos plotas A m2

Patalpos tūris V m3

Galia N kW

Butų / patalpų skaičius n vnt.

3

8. Šilumos paskirstymo taisyklėse vartojami indeksai:

Indeksas Indekso reikšmė

P Pastato

B Buto / patalpos

Š Šildyti

K Karštam vandeniui

Kv Karštam vandeniui ruošti

R Karšto vandens temperatūrai

palaikyti (cirkuliacijai)

VŠ Vonios šildytuvams

br Bendrosioms reikmėms

metr Išmatuotas dydis

naud Naudingajam plotui

vid Vidutinis

v Vamzdynų

n Nuostolių

TŠS Tolygaus šildymo sąlyga

min Minimalaus

max Maksimalaus

ned Vartotojų, atsiskaitančių ne

pagal apskaitos prietaisų duomenis

dal Daliklių

kor Koreguotas

Gyv Gyvenamųjų

Neg Negyvenamųjų

N Projektinių

Gr Grindų

Sr Srauto

Kt

H

Kitų

Sanitarinės higieninės sąlygos

IV SKYRIUS

TEISĖS AKTAI

9. Šilumos paskirstymo taisyklėse pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus: 9.1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas; 9.2. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas; 9.3. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas; 9.4. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų

savininkų bendrijų įstatymas;

9.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodţio 31 d. nutarimas Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“;

9.6. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. D1-595/1-201 „Dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens

sistemos privalomųjų reikalavimų patvirtinimo“;

9.7. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių

patvirtinimo“;

9.8. Šilumos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodţio 21 d. įsakymu Nr. 424 „Dėl šilumos ir šilumnešio kiekio apskaitos

taisyklių patvirtinimo“;

4

9.9. Statybos normos RSN 26-90 „Vandens vartojimo normos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos

departamento 1991 m. birţelio 24 d. įsakymu Nr. 79/76 „Vandens vartojimo normos RSN 26-90“;

9.10. Statybos normos RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1994 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 76 „Dėl statybos

normų RSN 156-94 patvirtinimo“;

9.11. Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir prieţiūros reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002

„Gyvenamųjų namų naudojimo ir prieţiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo

tvarka“ patvirtinimo“;

9.12. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodţio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos

techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“;

9.13. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodţio 9 d. įsakymu

Nr. D1-909 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo

projektavimas“ patvirtinimo“;

9.14. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birţelio 9 d.

įsakymu Nr. D1-289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir

oro kondicionavimas“ patvirtinimo“;

9.15. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01 (6):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-131 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir

šilumos išsaugojimas“ patvirtinimo“;

9.16. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. geguţės

12 d. įsakymu Nr. D1-248 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.04:2008 "Pastato šildymo

sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui" patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 552 "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.04:2002

"Pastato šildymo galia. Energijos sąnaudos šildymui" patvirtinimo ir aplinkos ministro 2000 m.

rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 408 "Dėl reglamento STR 2.09.04:2000 "Pastato šildymo sistemos galia.

Šilumos suvartojimas patvirtinimo" pripaţinimo netekusiu galios“;

9.17. Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės

komisijos 2003 m. gruodţio 22 d. nutarimu Nr. O3-116 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų

normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti“;

9.18. Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų priţiūrėtojų įgaliotus

atstovus, metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo

10 d. nutarimu Nr. O3-26 „Dėl Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų

savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų priţiūrėtojų

atstovus, metodikos patvirtinimo“;

9.19. Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo

metodikos“;

9.20. Karšto vandens kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106 „Dėl Karšto vandens

kainų nustatymo metodikos“;

9.21. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodika, patvirtinta

5

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m liepos 27 d. nutarimu Nr. O3-133 „Dėl

Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens

ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodikos patvirtinimo“.

V SKYRIUS

VARTOTOJŲ SIŪLOMŲ ŠILUMOS PASKIRSTYMO METODŲ RENGIMAS IR

TAIKYMAS

10. Vartotojų siūlomiems šilumos paskirstymo metodams keliami tokie reikalavimai: 10.1. vartotojų siūlomuose šilumos paskirstymo metoduose vartojamos sąvokos, ţymėjimai

ir dydţiai privalo atitikti šiose taisyklėse bei 9 punkte nurodytuose teisės aktuose vartojamas

sąvokas, ţymėjimus bei dydţius.

10.2. vartotojų siūlomame šilumos paskirstymo metode privalo būti nurodytas pastato, kuriam leidţiama taikyti šilumos paskirstymo metodą, adresas, pastato šildymo ir karšto vandens

sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipas bei šilumos pirkimo-pardavimo

vietoje ir (ar) ties tiekimo-vartojimo riba įrengtų šilumai paskirstyti naudojamų apskaitos prietaisų

tipai bei kiti šilumos paskirstymui svarbūs pastato techniniai duomenys.

11. Teikdami derinti šilumos paskirstymo metodą vartotojai Komisijai privalo pateikti: 11.1. šilumos paskirstymo metodą; 11.2. įvairių dydţių ir koeficientų nustatymą pagrindţiančius dokumentus (eksperto atliktus

skaičiavimus);

11.3. Civilinio kodekso [9.1] ar Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo [9.4] nustatyta tvarka pastato bendraturčių priimtą sprendimą taikyti

Komisijai teikiamą derinti šilumos paskirstymo metodą.

12. Kiekvienam vartotojų siūlomam bei su Komisija suderintam šilumos paskirstymo metodui suteikiamas pavadinimas, nurodant pastato, kuriam šilumos paskirstymo metodas taikomas,

adresą.

13. Šilumos tiekėjas turi teisę atidėti vartotojų siūlomo bei su Komisija suderinto šilumos paskirstymo metodo taikymą, kol bus surinkta ir apdorota papildoma informacija bei įdiegta šilumai

paskirstyti reikalinga programinė įranga, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams, jeigu šalys nesutarė

kitaip.

14. Vartotojų siūlomas bei su Komisija suderintas šilumos paskirstymo metodas taikomas visam pastatui.

15. Šilumos paskirstymą pagal vartotojų siūlomus bei su Komisija suderintus šilumos paskirstymo metodus atlieka šilumos tiekėjas, jeigu pastato bendraturčiai Civilinio kodekso [9.1],

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo [9.4] ar kitų

teisės aktų nustatyta tvarka nepasirenka kitaip.

16. Pastato, patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams uţ šilumą apskaičiuoti pagal vartotojų siūlomą šilumos paskirstymo metodą, teisės aktuose nustatyta tvarka pateikia

vartotojai ar jų įgalioti atstovai.

VI SKYRIUS

KOMISIJOS REKOMENDUOJAMŲ ŠILUMOS PASKIRSTYMO METODŲ

SUDARYMAS IR TAIKYMAS

17. Komisijos rekomenduojami šilumos paskirstymo metodai sudaromi iš Šilumos paskirstymo taisyklėse įtvirtintų nuostatų (27 punktas), kurias pasirenka šilumos ir (ar) karšto

vandens vartotojai, pastato bendraturčiai Civilinio kodekso [9.1], Daugiabučių gyvenamųjų namų ir

kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo [9.4] nustatyta tvarka.

18. Pastato bendraturčiams Civilinio kodekso [9.1], Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo [9.4] nustatyta tvarka nepriėmus sprendimo dėl

6

šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, šilumos paskirstymo metodą, labiausiai atitinkantį

pastato charakteristikas bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie

šilumos perdavimo tinklų tipą bei šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo-vartojimo

riba įrengtus šilumai paskirstyti naudojamus apskaitos prietaisus, iš Šilumos paskirstymo taisyklėse

įtvirtintų nuostatų parenka šilumos tiekėjas.

19. Šilumos tiekėjas turi teisę atidėti Komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo taikymą, kol bus surinkta ir apdorota papildoma informacija bei įdiegta šilumos

paskirstymui reikalinga programinė įranga, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.

20. Pastate taikomas šilumos paskirstymo metodas šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo ir šilumos pirkimo-pardavimo sutartyse yra nurodomas, kaip kodas, kurį sudaro atskirų Šilumos

paskirstymo taisyklių nuostatų ţymenis, tarp jų dedant kabliataškį.

21. Komisijos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas privalo būti taikomas visam pastatui.

22. Šilumos paskirstymą pagal Komisijos rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus atlieka šilumos tiekėjas, jeigu pastato bendraturčiai Civilinio kodekso [9.1], Daugiabučių

gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo [9.4] ar kitų teisės aktų

nustatyta tvarka nepasirenka kitaip.

23. Pastato, patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams uţ šilumą apskaičiuoti, teisės aktuose nustatyta tvarka pateikia vartotojai ar jų įgalioti atstovai.

24. Šilumos paskirstymo taisyklių VIII–XIII skyriai reglamentuoja šilumos paskirstymą pagal suvartojamos šilumos paskirtį, o šių skyrių skirsniai detalizuoja šilumos paskirstymą pagal

šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos tipą ir apskaitos schemas. Atskiros Šilumos paskirstymo

taisyklių nuostatos parenkamos pagal pastate suvartojamos šilumos paskirtį, įrengtą šildymo ir (ar)

karšto vandens tiekimo sistemą ir apskaitos schemas.

25. Remiantis eksperto išvada nustatyti dydţiai paskirstant šilumą gali būti taikomi tik tuo atveju, jei pastato bendraturčiai dėl eksperto išvada nustatytų dydţių taikymo yra priėmę sprendimą

Civilinio kodekso [9.1], Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų

bendrijų įstatymo [9.4] nustatyta tvarka.

26. Eksperto išvada nustatyti dydţiai gali būti pradėti taikyti gavus Komisijos rašytinį pritarimą. Pastato bendraturčiams priėmus sprendimą dėl eksperto išvada nustatytų dydţių taikymo,

Pastato bendraturčiai ar jų teisės aktuose nustatyta tvarka įgalioti atstovai Komisijai turi pateikti:

26.1. prašymą leisti taikyti nustatytą dydį; 26.2. skaičiavimais, eksperimentu ar kitokiais objektyviais duomenimis pagrįstą eksperto

išvadą;

26.3. pastato bendraturčių sprendimą taikyti eksperto išvada nustatytą dydį. 27. Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų, sudarytų iš Šilumos

paskirstymo taisyklėse įtvirtintų nuostatų, taikymo sąlygos:

Taisyklių pavadinimas Taisyklių ţymuo Taikymo sąlygos

Šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti

Šilumos kiekis karštam

vandeniui paruošti, kai

pastate įrengta karšto

vandens sistema su

cirkuliacija ir yra vienas

atsiskaitomasis šilumos

apskaitos prietaisas

KV1 1. Šiluma ir karštas vanduo vartotojams tiekiami

iš individualaus šilumos punkto.

2. Pastate suvartotas šilumos kiekis apskaitomas

pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso

rodmenis.

3. Pastate įrengta karšto vandens sistema su

cirkuliacija.



pastate įrengta karšto

vandens sistema su

cirkuliacija ir yra du




pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos

prietaisų rodmenis.

7

atsiskaitomieji šilumos

apskaitos prietaisai


cirkuliacija.



pastate nėra karšto

vandens cirkuliacinės

sistemos




pagal vieno arba dviejų įvadinių šilumos

apskaitos prietaisų rodmenis.

3. Pastate karšto vandens cirkuliacinės sistemos

nėra.


vandeniui, kai pastate

įrengta atvirojo tipo karšto

vandens tiekimo sistema




pagal dviejų atsiskaitomųjų karšto vandens

apskaitos prietaisų rodmenis, įrengtų karšto

vandens tiekimo linijoje ir cirkuliacinėje

sistemoje.

3. Pastate įrengta atvirojo tipo karšto vandens

tiekimo sistema.


vandeniui paruošti

nustatomas skaičiavimo

būdu




pagal vieno arba dviejų atsiskaitomųjų šilumos

apskaitos prietaisų rodmenis.


cirkuliacija.

4. Gyventojai priėmė sprendimą apsirūpinti karštu

vandeniu be karšto vandens tiekėjo.


vandeniui paruošti ir

karšto vandens

temperatūrai palaikyti, kai

pastate įrengti saulės

kolektoriai

KV6 1. Pastate įrengti saulės kolektoriai;

2. Gyventojai pasirinko apsirūpinimą karštu

vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo.

Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai)

Šilumos kiekis karšto

vandens temperatūrai

palaikyti (cirkuliacijai),

kai pastate įrengtas vienas



C1 1. Šiluma ir karštas vanduo vartotojams tiekiami




rodmenis.


cirkuliacija.




kai pastate įrengti du

atsiskaitomieji šilumos





pagal dviejų įvadinių šilumos apskaitos prietaisų

rodmenis.


cirkuliacija.




kai pastate įrengta



2. Vonių patalpų šildytuvų sistemoje cirkuliuoja

termofikacinis vanduo.

8

trivamzdė sistema 2. Pastate suvartotas šilumos kiekis apskaitomas


rodmenis.




kai karšto vandens

cirkuliacijos stovai įrengti

bendrojo naudojimo

patalpose



2. Karšto vandens cirkuliacinės sistemos stovai

įrengti bendrojo naudojimo patalpose.

Šilumos kiekis pastatui šildyti

Šilumos kiekis šildymui,

kai pastate įrengtas vienas



ŠP1 1. Šiluma ir karštas vanduo vartotojams tiekiami




rodmenis.


kai pastate lygiagrečiai

įrengti du atsiskaitomieji

šilumos apskaitos

prietaisai




pagal dviejų įvadinių šilumos apskaitos prietaisų,

įrengtų lygiagrečiai, rodmenis.


kai pastate nuosekliai

įrengti du atsiskaitomieji

šilumos apskaitos

prietaisai




pagal dviejų įvadinių šilumos apskaitos prietaisų,

įrengtų nuosekliai, rodmenis.

Šilumos kiekis butams ir (ar) kitoms patalpoms šildyti

Šilumos kiekis butams ir

(ar) kitoms patalpoms

šildyti, kai butuose ir

kitose patalpose nėra

šilumos apskaitos.

ŠB1 1. Šiluma ir karštas vanduo vartotojams tiekiami


2. Vartotojų butuose ir (ar) kitose patalpose

individualios šilumos apskaitos nėra.



šildyti, kai butuose ir (ar)

kitose patalpose įrengti

šilumos dalikliai



2. Daugiau kaip 50 % butų ir patalpų įrengti

veikiantys šilumos dalikliai.

3. Įrengti vieno tipo šilumos dalikliai,

vadovaujantis standartu LST EN 834 ar kitais

teisės aktais.



šildyti, kai butuose ir (ar)

patalpose įrengti šilumos




2. Daugiau kaip 50 % butų ir patalpų įrengti ir

veikia šilumos skaitikliai.



šildyti, kai dalyje butų ir

(ar) patalpų įrengti

šilumos apskaitos

prietaisai



2. Maţiau kaip 50 % butų ir patalpų įrengti

veikiantys šilumos skaitikliai.

Šilumos kiekis bendrosioms reikmėms

Šilumos kiekis BR1 1. Šiluma ir karštas vanduo vartotojams tiekiami

9

bendrosioms reikmėms,

kai pastato bendrojo

naudojimo patalpose

įrengti šildymo prietaisai


2. Pastato bendrosiose patalpose įrengti šildymo

prietaisai.

šilumos kiekis


kai pastate nėra bendrojo

naudojimo patalpų arba

bendrojo naudojimo

patalpose pagal namo

projektą nėra numatyti

šildymo prietaisai

BR2 1. Šiluma ir karštas vanduo vartotojams tiekiami


2. Pastato bendrosiose patalpose pagal namo

projektą nėra numatyti šildymo prietaisai arba

bendrojo naudojimo patalpų pastate nėra.

Šilumos kiekis


kai šilumos kiekis butams

ir (ar) kitoms patalpoms

šildyti skirstomas

vadovaujantis butuose ir

(ar) kitose patalpose

įrengtų šilumos apskaitos

prietaisų rodmenimis

BR3 1. Šiluma ir karštas vanduo vartotojams tiekiami


2. Butuose ir patalpose suvartotas šilumos kiekis

nustatomas pagal individualių šilumos skaitiklių

rodmenis.


vandeniui paruošti, karšto


palaikyti (cirkuliacijai) ir

šildymui, kai vartotojų

butuose ir (ar) kitose

patalpose įrengti

kompaktiniai šilumos

punktai

KP1 1. Šiluma vartotojams tiekiama iš individualaus

šilumos punkto.

2. Kiekviename bute ir (ar) patalpoje įrengtas

kompaktinis šilumos punktas, skirtas šildymui ir

karštam vandeniui ruošti su šilumos apskaitos

prietaisu.

VII SKYRIUS

ATSISKAITYMAS SU ŠILUMOS TIEKĖJU

28. Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju uţ sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Kiekvieną

atsiskaitymo laikotarpį sudaromas šilumos balansas, pagal kurį visas įvadinių šilumos apskaitos

prietaisų uţfiksuotas šilumos kiekis yra išdalijamas apmokėti vartotojams pagal pastatui taikomo

šilumos paskirstymo metodo nuostatas.

29. Atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita uţ šilumą arba, savivaldybei nustačius, mokesčio uţ šilumą pranešimas. Buitiniam šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje arba mokėjimo pranešime

turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo

vartotojo mokesčio dydį uţ jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam

vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Pateiktos informacijos privalo pakakti,

kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai.

30. Kai įvadinis atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas yra sugedęs arba jo nėra, pastate suvartotas šilumos kiekis pastato šildymui nustatomas pagal paskutinių trijų pilnų šildymo sezono

mėnesių vidutines šilumos sąnaudas, tenkančias dienolaipsniui, padauginus iš laikotarpio, kai

skaitiklis neveikė, dienolaipsnių skaičiaus.

31. Kai atsiskaitomasis geriamojo vandens apskaitos prietaisas, vandens tiekėjo įrengtas pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius yra sugedęs arba jo nėra, šilumos kiekis karštam

vandeniui ruošti nustatomas Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas,

10

kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs,

metodikoje [9.21] nustatyta tvarka.

VIII SKYRIUS

ŠILUMOS KIEKIS KARŠTAM VANDENIUI PARUOŠTI

PIRMASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS KIEKIS KARŠTAM VANDENIUI PARUOŠTI, KAI PASTATE ĮRENGTA

KARŠTO VANDENS SISTEMA SU CIRKULIACIJA IR YRA VIENAS

ATSISKAITOMASIS ŠILUMOS APSKAITOS PRIETAISAS (KV1)

32. Pastate suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti nustatomas:

;,kWhGqQ KvKvnpPKv (1)

čia:

QPKv – pastate suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti, kWh;

qKvnp – šilumos sąnaudos geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti, kWh/m3, nustatomos

vadovaujantis Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto

vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodika [9.21]; GKv – pastate suvartoto karšto vandens kiekis, nustatomas pagal geriamojo vandens apskaitos

prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis, m3.

33. Atskiram vartotojui priskiriamas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti nustatomas:

;,kWhGqQ BKvKvBKv (2)

čia:

qKv – šilumos sąnaudos geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti, kWh/m3, nustatomos

vadovaujantis Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui

ruošti nustatymo bei taikymo metodika [9.17]; QBKv – atskiram vartotojui priskiriamas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti, kWh;

GBKv – vartotojo suvartoto karšto vandens kiekis, m3.

Jeigu nešildymo sezono metu, kai karšto vandens tiekėjas nesutvarkė karšto vandens

apskaitos, šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti pagal gyventojų deklaraciją yra didesnis, negu

pagal įvadinį šilumos apskaitos prietaisą uţfiksuotas šilumos kiekis pBKv QQ , gyventojams priskiriamas apmokėti didesnis šilumos kiekis, negu uţfiksuotas įvadiniu šilumos apskaitos

prietaisu.

34. Vartotojo suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas: 34.1. kai bute ir (ar) patalpoje įrengtas karšto vandens apskaitos prietaisas, suvartoto karšto

vandens kiekis nustatomas pagal šio prietaiso rodmenis;

34.2. kai karšto vandens apskaitos prietaisai neįrengti, suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas vadovaujantis Statybos normomis RSN 26-90 „Vandens vartojimo normos“ [9.9];

34.3. kai karšto vandens apskaitos prietaisas yra sugedęs ar jo rodmenys nedeklaruojami, karšto vandens kiekis nustatomas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių [9.7] nustatyta tvarka;

34.4. kai butų ir (ar) patalpų savininkai atsisako įsileisti karšto vandens tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos priţiūrėtojo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą

į savininkams priklausančias patalpas bei pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles [9.7]

įforminus savininkų atsisakymą, karšto vandens kiekis nustatomas vadovaujantis Šilumos ir karšto

vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto

vandens tiekėjų bei šių sistemų priţiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodika [9.18].

35. Šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu nustatomas:

kWhQQQ BKvPKvPNpKv , (3) čia:

QPNpKv – šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu, kWh;

11

∑QBKv – atskiriems vartotojams priskiriamo šilumos kiekio karštam vandeniui paruošti suma, kWh.

35.1. kai šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu yra maţesnis uţ nulį ( PNpKvQ 0),

šis šilumos kiekis gali būti išdalytas apmokėti vartotojams pagal 36 punktą, jeigu karšto vandens

tiekėjas įvykdė pareigą sutvarkyti karšto vandens apskaitą arba kai gyventojai pasirinko

apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo.

36. Atskiram karšto vandens vartotojui priskiriamas šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu nustatomas:

;,kWhkQQBŠPNpKvBNpKv

(4)

čia:

QBNpKv – karšto vandens vartotojui priskiriamas šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu, kWh;

kBŠ – šilumos vartotojui tenkančios šilumos dalies priskyrimo koeficientas, nustatomas pagal 1 priedą.

ANTRASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS KIEKIS KARŠTAM VANDENIUI PARUOŠTI, KAI PASTATE ĮRENGTA

KARŠTO VANDENS SISTEMA SU CIRKULIACIJA IR YRA DU ATSISKAITOMIEJI

ŠILUMOS APSKAITOS PRIETAISAI (KV2)

37. Kai šilumos apskaitos prietaisai išdėstyti lygiagrečiai, vienas jų matuoja šilumos kiekį šildymui, kitas – karštam vandeniui, tai šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti nustatomas pagal

šilumos apskaitos prietaiso, matuojančio šilumos kiekį karštam vandeniui, rodmenis:

;,kWhQQ PKmetrPK (5)

čia:

QPK – pastato šilumos kiekis karštam vandeniui, kuris susideda iš šilumos kiekio geriamajam

vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), kWh;

QPKmetr – atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu nustatytas šilumos kiekis karštam vandeniui,

kWh.

38. Kai šilumos apskaitos prietaisai išdėstyti nuosekliai, vienas jų matuoja šilumą šildymui ir karštam vandeniui, o kitas – tik šildymui arba karštam vandeniui, tai:

38.1. kai vienas iš dviejų šilumos apskaitos prietaisų matuoja šilumos kiekį karštam vandeniui, šilumos kiekis karštam vandeniui nustatomas pagal 37 punktą;

38.2. kai vienas iš dviejų šilumos apskaitos prietaisų matuoja šilumos kiekį šildymui, šilumos kiekis karštam vandeniui nustatomas:

;,kWhQQQPŠmetrPPK

(6)

čia:

QPK – pastato šilumos kiekis karštam vandeniui, kuris susideda iš šilumos kiekio geriamajam

vandeniui pašildyti ir cirkuliacijos, kWh;

QP – atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu, matuojančiu šilumos kiekį šildymui ir karštam

vandeniui, išmatuotas šilumos kiekis, kWh;

QPŠmetr – šilumos kiekis pastatui šildyti, nustatytas pagal šilumos apskaitos prietaisą šildymui, kWh.

39. Pastate suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti nustatomas pagal 32 punktą. 40. Atskiram vartotojui priskiriamas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti nustatomas

pagal 33 punktą.

41. Vartotojo suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal 34 punktą. 42. Jeigu pastate susidaro su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis ir jei

karšto vandens tiekėjas sutvarkė karšto vandens apskaitą name arba kai gyventojai pasirinko

12

apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tekėjo, šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu

vandeniu nustatomas pagal 35 punktą.

43. Atskiram karšto vandens vartotojui priskiriamas šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu nustatomas pagal 36 punktą.

TREČIASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS KIEKIS KARŠTAM VANDENIUI PARUOŠTI, KAI PASTATE NĖRA KARŠTO

VANDENS CIRKULIACINĖS SISTEMOS (KV3)

44. Pastate suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti nustatomas pagal 32 punktą. 45. Atskiram vartotojui priskiriamas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti nustatomas

pagal 33 punktą.

46. Vartotojo suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal 34 punktą. 47. Šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu nustatomas pagal 35 punktą. 48. Atskiram vartotojui priskiriamas šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu

nustatomas pagal 36 punktą.

49. Ne šildymo sezono metu arba kai pastate įrengti du atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, šilumos kiekis, nustatytas pagal 32 punktą, gali skirtis nuo šilumos kiekio, nustatyto

atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu. Šis skirtumas susidaro dėl nuostolių karšto vandens

tiekimo sistemoje ir yra priskiriamas bendrosioms reikmėms karšto vandens tiekimo sistemoje. Šis

šilumos kiekis apskaičiuojamas iš atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu atėmus pastate

suvartotą šilumos kiekį karštam vandeniui paruošti, nustatytą pagal 32 punktą:

;,kWhQQQ PKvPPKvbr (7)

čia:

QPKvbr – šilumos kiekis bendrosioms reikmėms karšto vandens tiekimo sistemoje, kWh.

50. Atskiram karšto vandens vartotojui priskiriamas šilumos kiekis bendrosioms reikmėms karšto vandens tiekimo sistemoje nustatomas:

;,kWhkQQBŠPKvbrBKvbr

(8)

čia:

QBKvbr – karšto vandens vartotojui priskiriamas šilumos kiekis bendrosioms reikmėms karšto vandens

tiekimo sistemoje, kWh.

kBŠ –karšto vandens vartotojui tenkančios šilumos dalies priskyrimo koeficientas, nustatomas pagal 1

priedą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS KIEKIS KARŠTAM VANDENIUI PARUOŠTI KAI PASTATE ĮRENGTA

ATVIROJO TIPO KARŠTO VANDENS SISTEMA (KV4)

51. Pastate suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti nustatomas:

;),( kWhGGqQ KvRHKvKvnpPKv (9)

čia:

QPKv – šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti, kWh;

qKvnp – šilumos sąnaudos geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti, kWh/m3, nustatomos

vadovaujantis Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens

ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodika [9.21];

GKv – į karšto vandens tiekimo sistemą patiektas karšto vandens kiekis, nustatomas pagal karšto

vandens apskaitos prietaiso, įrengto karšto vandens tiekimo linijoje prieš atšaką į pirmą karšto vandens

ėmimo čiaupą, rodmenis, m3;

GKvRH – karšto vandens cirkuliacinėje sistemoje cirkuliuojančio karšto vandens kiekis, nustatomas

pagal karšto vandens apskaitos prietaiso, įrengto karšto vandens cirkuliacinėje linijoje, rodmenis, m3.

13

52. Atskiram vartotojui priskiriamas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti nustatomas pagal 33 punktą.

53. Vartotojo suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal 34 punktą. 54. Šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu nustatoma pagal 35 punktą. 55. Atskiram vartotojui priskiriamas šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu


PENKTASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS KIEKIS KARŠTAM VANDENIUI PARUOŠTI, NUSTATOMAS

SKAIČIAVIMO BŪDU (KV5)

56. Pastate suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti nustatomas: 56.1. nešildymo sezono metu:

;,kWhQQQ PRHPPKv (10)

čia:




QPRH – pastate suvartotas šilumos kiekis cirkuliacijai ir vonių kambarių sanitarinėms higieninėms

sąlygoms užtikrinti, nustatomas pagal 70 punktą, kWh;

56.2. šildymo sezono metu – pagal 32 punktą. 57. Atskiram vartotojui priskiriamas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti

nustatomas:

;,kWhGqQ BKvKvBKv (11)

čia:

qKv – šilumos sąnaudos geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti, kWh/m3;

QBKv – atskiram vartotojui priskiriamas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti, kWh;

GBKv – vartotojo suvartoto karšto vandens kiekis, m3.

58. Šilumos sąnaudos geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti nustatomos:

;,/ kWhGQq KvPKvKv (12)

čia:

qKv – šilumos sąnaudos geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti, kWh/m3;


GKv – pastate suvartoto karšto vandens kiekis, nustatomas pagal geriamojo vandens apskaitos

prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis, m3.

59. Vartotojo suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal 34 punktą. 60. Šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu nustatoma pagal 35 punktą. 61. Atskiram vartotojui priskiriamas šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu


ŠEŠTAS SKIRSNIS

ŠILUMOS KIEKIS KARŠTAM VANDENIUI PARUOŠTI IR KARŠTO VANDENS

TEMPERATŪRAI PALAIKYTI, KAI PASTATE ĮRENGTI SAULĖS KOLEKTORIAI

(KV6)

62. Šis skirsnis gali būti taikomas kai pastate įrengti saulės kolektoriai ir kai gyventojai pasirinko apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo.

63. Pastate suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti nustatomas pagal 32 punktą.

14

64. Atskiram vartotojui priskiriamas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti nustatomas pagal 33 punktą.

65. Vartotojo suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal 34 punktą. 66. Jeigu pastate susidaro su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis, jis


67. Atskiram karšto vandens vartotojui priskiriamas šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu nustatomas pagal 36 punktą.

68. pastate suvartotas šilumos kiekis cirkuliacijai ir vonių kambarių sanitarinėms higieninėms sąlygoms uţtikrinti, nustatomas:

68.1. nešildymo sezono laikotarpiu:

;,kWhQQQ PKvPPRH (13)

čia:

QPRH – pastate suvartotas šilumos kiekis cirkuliacijai ir vonių kambarių sanitarinėms higieninėms

sąlygoms užtikrinti;




Jeigu šilumos kiekis cirkuliacijai ir vonių kambarių sanitarinėms higieninėms sąlygoms

uţtikrinti (QPRH) yra maţesnis, negu nulis (QPRH

15

q Rnorm – vidutinis šilumos sąnaudų cirkuliacijai normatyvas, kWh butui per mėn.,

nustatytas vadovaujantis Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir

karštam vandeniui ruošti nustatymo ir taikymo metodika [9.17].

71.1.4. vadovaujantis eksperto išvada; 71.1.5. kol vartotojai priims sprendimą dėl šilumos kiekio cirkuliacijai nustatymo būdo,

šilumos kiekis cirkuliacijai pastate nustatomas pagal 71.1.1 punktą, kai yra taikomos KV5 skirsnio

nuostatos šilumos kiekis cirkuliacijai pastate nustatomas pagal 71.1.3 punktą;

71.2. nešildymo sezono metu šilumos kiekis cirkuliacijai QPR nustatomas:

QPR = QP - QPKv -∑ QBRGr, kWh; (15)

72. Šilumos kiekis buto vonios kambario grindų šildymui QBRGr, šildymo sezono ir nešildymo sezono metu nustatomas:

QBRGr = q RGr ∙ AGr, kWh; (16)

čia: qRGr ‒ nuo karšto vandens cirkuliacijos sistemos šildomų grindų vidutinis šilumos sąnaudų

normatyvas ( kWh), taikomas:

a) 51 kWh/m2

per mėnesį – rekomenduojamas Komisijos;

b) nustatomas projektuotojų arba pagal eksperto išvadą; AGr – nuo karšto vandens cirkuliacinės sistemos šildomų grindų plotas, m

2, nustatomas iš projekto

arba eksperimentiniu būdu.

73. Šilumos kiekis, suvartotas karšto vandens cirkuliacijai ir vonių kambarių sanitarinėms higieninėms sąlygoms uţtikrinti vartotojo butui ir (ar) kitai patalpai QBR yra nustatomas:

73.1. kai visuose pastato butuose ir (ar) kitose patalpose įrengta vienoda karšto vandens tiekimo sistema:

QBR = QPR/n, kWh; (17)

čia: n – butų ir (ar) patalpų su cirkuliacine sistema skaičius, vnt.

QBRH= QBR + QBRGr, kWh; (18)

73.2. kai ne visuose pastato butuose ir (ar) kitose patalpose įrengta vienoda karšto vandens tiekimo sistema –

QBR = QPR ∙ kBR + QBRGr, kWh; (19)

QBRH= QBR + QBRGr, kWh; (20)

čia kBR – vartotojo bute įrengtos karšto vandens cirkuliacinės sistemos galios koeficientas, nustatomas:

73.3. kai šilumos kiekis cirkuliacijai pastate nustatomas 71.1.3 punkte nustatyta tvarka, tai kBR = q Rnorm/ ∑ q Rnorm; (21)

73.4. kai šilumos kiekis cirkuliacijai pastate nustatomas 71.1.1, 71.1.2 arba 71.1.4 punktuose nustatyta tvarka, vartotojui priskiriamas šilumos kiekis cirkuliacijai nustatomas pagal 4

priedą ar vadovaujantis eksperto išvada.

ANTRASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS KIEKIS KARŠTO VANDENS TEMPERATŪRAI PALAIKYTI

(CIRKULIACIJAI), KAI PASTATE ĮRENGTI DU ATSISKAITOMIEJI ŠILUMOS

APSKAITOS PRIETAISAI (C2)

74. Pastato šilumos kiekis cirkuliacijai nustatomas:

;,kWhQQQQ BRGrPKvPKPR (22) čia:

QPR – pastate suvartotas šilumos kiekis cirkuliacijai, kWh;

16

QPK – šilumos kiekis karštam vandeniui, kuris susideda iš šilumos kiekio geriamajam vandeniui

pašildyti ir cirkuliacijai, nustatytas pagal atsiskaitomąjį šilumos apskaitos prietaisą, kWh, nustatomas pagal

37 arba 38.2 punktus.

QPKv – pastate suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti, kWh;

QBRGr – šilumos kiekis, suvartotas bute ir (ar) kitose patalpose grindų šildymui nuo karšto vandens

cirkuliacijos sistemos, kWh, nustatomas pagal 72 punktą.

75. Vartotojui priskiriamas šilumos kiekis cirkuliacijai gali būti nustatomas: 75.1. kai visuose pastato butuose ir (ar) kitose patalpose įrengta vienoda karšto vandens

tiekimo sistema pagal 73.1 punktą;

75.2. kai ne visuose butuose įrengta vienoda karšto vandens tiekimo sistema pagal 73.2 punktą.

TREČIASIS SKIRSNIS


(CIRKULIACIJAI), KAI PASTATE ĮRENGTA TRIVAMZDĖ SISTEMA (C3)

76. Trivamzdė sistema – tai tokia šildymo sistema, kai šildymo sistemos šilumnešis cirkuliuoja ne tik butų ir (ar) patalpų šildymo prietaisuose, bet ir vonių patalpų šildytuvuose.

77. Pastate suvartotas šilumos kiekis cirkuliacijai ir vonių sanitarinėms higieninėms sąlygoms uţtikrinti nustatomas:

;,kWhQQQ PRvPVŠPRH (23)

čia:

QPRH – pastate suvartotas šilumos kiekis cirkuliacijai ir vonių sanitarinėms higieninėms sąlygoms

užtikrinti, kWh;

QPVŠ – pastate suvartotas šilumos kiekis vonios šildytuvams, kWh;

QPRv – pastate suvartotas šilumos kiekis pastato cirkuliacijai, kWh.

78. Pastate suvartotas šilumos kiekis vonių šildytuvams šildymo sezono metu nustatomas:

;,kWhQQBVŠPVŠ

(24)

čia:

∑QBVŠ – vartotojo vonios šildytuvo šilumos sąnaudų normatyvas, kWh, nustatomas vadovaujantis:

a) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. rugsėjo 3 d. nutarimu nr. O3-86 „Dėl

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. O3-63 „Dėl

centralizuotai tiekiamos šilumos bazinių kainų akcinei bendrovei „Kauno energija“ papildymo“, kai šiluma

paskirstoma Kauno miesto Šilainių mikrorajono trivamzdėje sistemoje;

b) nustatomas pagal eksperto išvadą.

79. Pastate suvartotas šilumos kiekis vonių šildytuvams ne šildymo sezono metu nustatomas:

;,kWhQQQQ PRvPKvPPVŠ (25)

čia:

QP –atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu nustatytas šilumos kiekis, kWh;


QPRv – šilumos kiekis pastato cirkuliacinei karšto vandens sistemai su vamzdynais, kuriais tiekiamas ir

cirkuliuojamas karštas vanduo, kWh.

80. Jeigu visuose butuose ir (ar) kitose patalpose įrengti vienodos galios vonios šildytuvai, atskiram vartotojui priskiriamas šilumos kiekis vonių šildytuvams ne šildymo sezono metu

nustatomas:

;,kWhn

QQ PVŠ

BVŠ (26)

17

čia:

QBVŠ – atskiram vartotojui priskiriamas šilumos kiekis vonių šildytuvams, kWh;

n – butų ir (ar) patalpų su vonios šildytuvais skaičius, vnt.

81. Jeigu ne visuose butuose ir (ar) kitose patalpose įrengti vienodos galios vonios šildytuvai, atskiram vartotojui priskiriamas šilumos kiekis vonios šildytuvams nustatomas:

;,kWhkQQ BRGalPVŠBVŠ (27)

čia:

kBRGal – vartotojo bute ir (ar) patalpoje įrengtos karšto vandens cirkuliacinės sistemos galios

koeficientas, nustatomas pagal 4 priedą ar vadovaujantis eksperto išvada.

82. Pastate suvartotas šilumos kiekis cirkuliacijai QBRv tiek šildymo, tiek ne šildymo sezono metu nustatomas pagal 4 priedą.

83. Vartotojui priskiriamas šilumos kiekis cirkuliacijai nustatomas:

;,kWhQQQ BRvBVŠBR (28)

QBRv – butui priskirtas šilumos kiekis pastato cirkuliacijai, kWh.



(CIRKULIACIJAI), KAI KARŠTO VANDENS SISTEMOS CIRKULIACIJOS STOVAI

ĮRENGTI BENDROJO NAUDOJIMO PATALPOSE (C4)

84. Kai karšto vandens sistemos cirkuliacijos stovai įrengti bendrojo naudojimo patalpose, šilumos kiekis, išsiskiriantis nuo cirkuliacijos sistemos vamzdynų, sunaudojamas bendro naudojimo

patalpose pastato bendrosioms reikmėms. Atsiţvelgiant į tai, laikoma, kad šilumos kiekis,

išsiskiriantis nuo cirkuliacijos sistemos vamzdynų, įrengtų bendrojo naudojimo patalpose,

priskiriamas prie šilumos pastato bendrosioms reikmėms ir nustatomas pagal XII skyriaus nuostatas.

X SKYRIUS

ŠILUMOS KIEKIS PASTATUI ŠILDYTI

PIRMASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS KIEKIS PASTATUI ŠILDYTI, KAI PASTATE ĮRENGTAS VIENAS

ATSISKAITOMASIS ŠILUMOS APSKAITOS PRIETAISAS (ŠP1)

85. Kai pastato šilumos punkte įrengtas vienas įvadinis atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas, bendrai matuojantis šilumos kiekį pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti, šilumos

kiekis pastatui šildyti nustatomas:

;,kWhQQQ PKPPŠ (29)

čia:

QPŠ – šilumos kiekis pastatui šildyti, kWh;

QP – atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis, kWh;

QPK – šilumos kiekis karštam vandeniui, kuris susideda iš šilumos kiekio geriamajam vandeniui

pašildyti ir cirkuliacijos, kWh.

ANTRASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS KIEKIS PASTATUI ŠILDYTI, KAI PASTATE LYGIAGREČIAI

ĮRENGTI DU ATSISKAITOMIEJI ŠILUMOS APSKAITOS PRIETAISAI (ŠP2)

18

86. Kai apskaitos prietaisai išdėstyti lygiagrečiai, o vienas jų matuoja šilumos kiekį šildymui, kitas – karštam vandeniui, šilumos kiekis šildymui nustatomas pagal šilumos apskaitos prietaiso,

matuojančio šilumos kiekį šildymui, rodmenis.

TREČIASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS KIEKIS PASTATUI ŠILDYTI, KAI PASTATE NUOSEKLIAI ĮRENGTI DU AR

DAUGIAU ATSISKAITOMIEJI ŠILUMOS APSKAITOS PRIETAISAI (ŠP3)

87. Kai šilumos apskaitos prietaisai išdėstyti nuosekliai, vienas jų matuoja šilumos kiekį šildymui ir karštam vandeniui, o kitas – tik šildymui arba karštam vandeniui.

88. Kai vienas iš dviejų šilumos apskaitos prietaisų matuoja šilumos kiekį šildymui, šilumos kiekis šildymui nustatomas pagal šilumos apskaitos prietaiso, matuojančio šilumos kiekį šildymui,

rodmenis.

89. Kai vienas iš dviejų šilumos apskaitos prietaisų matuoja šilumos kiekį karštam vandeniui, šilumos kiekis šildymui nustatomas:

;,kWhQQQ PKPPŠ (30)

čia:




QPK – šilumos kiekis karštam vandeniui, kuris susideda iš šilumos kiekio šaltam vandeniui pašildyti ir

cirkuliacijos, nustatytas pagal atsiskaitomąjį šilumos apskaitos prietaisą, kWh.

XI SKYRIUS

ŠILUMOS KIEKIS BUTAMS IR (AR) KITOMS PATALPOMS ŠILDYTI

PIRMASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS KIEKIS BUTAM IR (AR) KITOMS PATALPOMS ŠILDYTI, KAI BUTUOSE IR

(AR) KITOSE PATALPOSE NĖRA ŠILUMOS APSKAITOS (ŠB1)

90. Jeigu pastate visi vartotojai šildosi centralizuotai tiekiama šiluma, šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis buto ir (ar) kitos patalpos šildymui nustatomas:

;,kWhkQQBŠPŠBŠ

(31)

čia:

QBŠ – šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis butui ir (ar) kitai patalpai šildyti, kWh;


91. Jeigu pastate yra atsijungusių ir (ar) neprisijungusių prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vartotojų, šilumos kiekis butui ir (ar) kitai patalpai šildyti prie centralizuoto šildymo

sistemos prijungtiems vartotojams nustatomas:

;,)( kWhkQQQBŠPŠbrPŠBŠ

(32)

čia:

QPŠbr – šilumos kiekis bendrosioms reikmėms, kWh., nustatytas pagal XII skyriaus nuostatas.

92. Jeigu gyvenamajame name yra įrengtų negyvenamosios paskirties patalpų arba pastate yra tik negyvenamosios paskirties patalpos (parduotuvių, paslaugų įmonių, kontorų ir pan.), šilumos

kiekis gyvenamosioms ir negyvenamosioms patalpoms Civilinio kodekso [9.1] nustatyta tvarka

priimtu vartotojų sprendimu gali būti paskirstomas pagal 6 priedą.

19

ANTRASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS KIEKIS BUTAMS IR (AR) KITOMS PATALPOMS ŠILDYTI, KAI

BUTUOSE IR (AR) KITOSE PATALPOSE ĮRENGTI ŠILUMOS DALIKLIAI (ŠB2)

93. Šis skirsnis gali būti taikomas, kai: 93.1. veikiantys dalikliai yra įrengti ant daugiau kaip 50 proc. pastato butų ar kitų patalpų

šildymo prietaisų;

93.2. įrengti vieno tipo šilumos dalikliai, vadovaujantis Europos standartu LST EN 834 arba kitais teisės aktais;

93.3. dalikliai įrengti pagal parengtą projektą, kuriame rekomenduojama nurodyti: 93.3.1. tikslų pašto adresą; 93.3.2. buto vietą pastate (laiptinė, aukštas, padėtis aukšte); 93.3.3. šildomų ir nešildomų kambarių sąrašą; 93.3.4. šildymo prietaisų tipų ir dydţių (galių) sąrašą. Skirtingo tipo šildymo prietaisams

turi būti nustatytos jų vardinės galios;

93.3.5. šilumos sąnaudų daliklių, pritvirtintų ant šildymo prietaisų, ţymėjimą, nurodant: 93.3.6. daliklio tipą arba serijos numerį; 93.3.7. daliklių numerius bei rezultatinius dalikio rodmenų vertinimo veiksnius arba juos

atitinkančius proporcinius skaičius;

93.3.8. daliklių tvirtinimo ant šildymo prietaisų vietą ir būdą; 93.3.9. visų komponentų, galinčių daryti įtaką matavimo rezultatams, plombų ar kitų

apsaugos priemonių, uţkertančių galimybę pasiekti šiuos komponentus be matomos ţalos, sąrašą;

93.3.10. skaičiuotiną (konstrukcinę) tarpininko (šilumnešio) temperatūrą (Tm, A) tarp viršutinės temperatūros ribos (tmax) ir ţemutinės temperatūros ribos (tmin);

93.3.11. šildymo prietaisų reguliatorių – termostatinių ventilių tipo ir valdymo būdo (rankinis ar automatinis) aprašymą;

93.3.12. šildymo sąnaudų reguliavimo vienvamzdėje šildymo sistemoje galimų problemų įvertinimą.

94. Šilumos kiekis pastato butams ir (ar) kitoms patalpoms šildyti nustatomas:

;,kWhQQQPŠbrPŠPŠnaud

(33)

čia:

QPŠnaud – šilumos kiekis pastato butams ir (ar) kitoms patalpoms šildyti, kWh;


QPŠbr – šilumos kiekis pastato bendrosioms reikmėms, kWh.

95. Pastate suvartotas šilumos kiekis, išdalijamas pagal daliklių rodmenis, nustatomas:

;,maxkWhQQQQ

BŠBŠvidPŠnaudPŠdal (34) čia: QPŠdal – pastate suvartotas šilumos kiekis, išdalijamas pagal šilumos daliklių rodmenis, kWh;

QBŠvid – šilumos kiekis, įvertinantis šilumos suvartojimą butuose ir (ar) patalpose, kuriose šilumos

dalikliai neįrengti, neveikia ne dėl vartotojo kaltės arba neveikia dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse

[9.7] nustatytų nuo vartotojo priklausančių priežasčių, priskiriamas šilumos kiekis, kWh;

QBŠmax – šilumos kiekis, įvertinantis šilumos suvartojimą butuose ir (ar) patalpose, kuriose šilumos

dalikliai neįrengti, neveikia dėl vartotojo kaltės, priskiriamas šilumos kiekis, kWh.

96. Vidutinės pastato šilumos sąnaudos pastato butams ir (ar) kitoms patalpoms šildyti:

;,kWhAqQBŠPŠvidBŠvid

(35)

čia:

qPŠvid – vidutinės pastato šilumos sąnaudos pastato butams ir (ar) kitoms patalpoms šildyti, kWh/m2;

ABŠ – buto naudingasis ir (ar) kitos patalpos bendrasis plotas, m2.

20

97. Vidutinės šilumos sąnaudos pastatui šildyti nustatomos:

;/,2mkWh

A

Qq

BŠ

PŠnaud

PŠvid

(36)

čia:

∑ABŠ – vartotojų, prisijungusių prie centralizuotos šildymo sistemos, butų naudingųjų ir (ar) kitų

patalpų bendrųjų plotų suma, m2.

98. Vartotojui, kurio bute ir (ar) patalpose šilumos dalikliai neveikia ne dėl jo kaltės arba neveikia dėl nuo vartotojo priklausančių prieţasčių (mechaniškai paţeistas) ir vartotojas apie tai

raštiškai pranešė apskaitos sistemą priţiūrintiems asmenims ir šilumos tiekėjui, šilumos kiekis butui

ir (ar) kitoms patalpoms šildyti nustatomas pagal 96 punktą:

;,.

kWhQQBŠvidnedBŠvid

(37)

99. Vartotojui, kurio bute ir (ar) patalpose šilumos dalikliai neįrengti ar neveikia dėl nuo vartotojo priklausančių prieţasčių (mechaniškai paţeistas) ir vartotojas apie tai raštiškai nepranešė

apskaitos sistemą priţiūrintiems asmenims ir šilumos tiekėjui, priskiriamas šilumos kiekis

nustatomas:

;,maxmax

kWhAqQBŠŠeBŠ

(38)

čia:

qŠemax – maksimalus energijos sąnaudų normatyvas būstui šildyti, nustatytas vadovaujantis Atskirų

energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo

metodika [9.17], kWh/m2;


100. Vartotojui priskiriamas daliklių rodmuo nustatomas:

;KDDBŠBŠred (39)

čia: DBŠ – vartotojo bute užfiksuotų daliklių kiekis, vnt;

DBŠred – vartotojui priskiriamas daliklių rodmuo, vnt.;

K – rezultatinis vertinimo veiksnys, nustatomas pagal 7 priedą.

101. Vidutinės daliklių rodmenų sąnaudos pastatui šildyti nustatomos:

;/.,2mvnt

A

Dd

BŠmetr

BŠred

PŠvid

(40)

čia:

dPŠvid – vidutinės daliklių rodmenų sąnaudos pastatui šildyti, vnt./m2;

∑ABŠmetr – vartotojų, kurie atsiskaito pagal šilumos daliklių rodmenis (DBŠred>0), butų naudingųjų ir

(ar) patalpų bendrųjų plotų suma, m2.

102. Atskiram vartotojui vidutinės daliklių rodmenų sąnaudos butui ir (ar) kitai patalpai šildyti nustatomos:

;/.,2mvnt

A

Dd

BŠmetr

BŠred

BŠmetr (41)

dBŠmetr– vidutinės daliklių rodmenų sąnaudos butui ir (ar) kitoms patalpoms šildyti, vnt./m2.

103. Kiekvienam vartotojui, kuris atsiskaito pagal šilumos daliklių rodmenis (dalikliai veikia ir jų rodmenys deklaruojami), tikrinama tolygaus šildymo sąlyga:

;maxmin TŠSPŠvid

BŠmetr

TŠSk

d

dk (42)

čia:

21

kTŠSmin – minimalus tolygaus šildymo koeficientas;

kTŠSmin – maksimalus tolygaus šildymo koeficientas.

104. Tolygaus šildymo koeficientai nustatomi: 104.1. pagal Šilumos paskirstymo taisyklių rekomendaciją: kTŠSmin=0,4, kTŠSmax=2, tolygaus

šildymo sąlyga tenkinama, jeigu vartotojo vidutinės daliklių rodmenų sąnaudos dBŠmetr yra ne

daugiau nei 2,5 karto maţesnės bei ne daugiau nei 2 kartus didesnės uţ pastato vidutines daliklių

rodmenų sąnaudas dPŠvid;

104.2. vadovaujantis eksperto išvada; 104.3. kol vartotojai priims sprendimą dėl tolygaus šildymo sąlygos koeficiento nustatymo

būdo, taikomas 104.1. punkte įtvirtintas tolygaus šildymo sąlygos koeficientas.

105. Vartotojui, kuris nesilaiko minimalios tolygaus šildymo sąlygos vertės, tenka papildomas šilumos daliklių rodmuo dėl tolygaus šildymo sąlygos nesilaikymo:

.;,)(minmin.

vntDAkdDBŠredBŠTŠSPŠvidTŠSBŠ

(43)

čia:

DBŠ.TŠSmin – vartotojui priskiriamas papildomas daliklių rodmuo dėl minimalios tolygaus šildymo

sąlygos nesilaikymo, kWh.

106. Vartotojui, kuris nesilaiko maksimalios tolygaus šildymo sąlygos vertės, tenka neigiamas šilumos daliklių rodmuo dėl tolygaus šildymo sąlygos nesilaikymo:

.;,)(maxmax.

vntDAkdDBŠredBŠTŠSPŠvidTŠSBŠ

(44)

čia:

DBŠ.TŠSmax – vartotojui priskiriamas šilumos kiekis dėl maksimalios tolygaus šildymo sąlygos

nesilaikymo, kWh.

107. Pritaikius tolygaus šildymo sąlygą, nustatoma koreguota daliklių rodmenų suma:

;max.min. TŠSBŠTŠSBŠkorBŠredPŠkor

DDDD (45)

čia:

∑DPŠkor – koreguota daliklių rodmenų suma, vnt.

∑DBŠred kor – suma vartotojų daliklių, kurie laikėsi tolygaus šildymo sąlygos, vnt.

108. Vartotojui, kuris atsiskaito pagal šilumos daliklių rodmenis, priskiriamas šilumos kiekis buto ir (ar) kitoms patalpoms šildyti nustatomas:

;,kWhQD

DQ

PŠdal

PŠkor

BŠred

BŠmetr

(46)

TREČIASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS KIEKIS BUTAMS IR (AR) KITOMS PATALPOMS ŠILDYTI, KAI BUTUOSE

IR (AR) KITOSE PATALPOSE ĮRENGTI ŠILUMOS APSKAITOS PRIETAISAI (ŠB3)

109. Šis skirsnis gali būti taikomas, kai veikiantys šilumos apskaitos prietaisai įrengti daugiau kaip 50 proc. pastato butų ir (ar) kitų patalpų.

110. Šilumos kiekis pastato butų ir (ar) kitoms patalpoms šildyti nustatomas:

;,maxkWhQQQQ

BŠBŠvidBŠmetrPŠnaud (47)

čia:

QPŠnaud – šilumos kiekis pastato naudingajam plotui ir kitoms negyvenamosioms patalpoms šildyti,

kWh;

∑QBŠmetr – šilumos kiekis, nustatytas pagal šilumos skaitiklių, įrengtų butuose ir (ar) patalpose,

rodmenis, kWh;

∑QBŠvid – šilumos kiekis, įvertinantis šilumos suvartojimą butuose ir (ar) patalpose, kuriose šilumos

apskaitos prietaisai neįrengti, neveikia ne dėl vartotojo kaltės, neveikia dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo

22

taisyklėse [9.7] nustatytų nuo vartotojo priklausančių priežasčių ir pranešė apie tai atsakingiems asmenims

ar jų rodmenys nedeklaruojami, kWh;

QBŠmax – šilumos kiekis, įvertinantis šilumos suvartojimą butuose ir (ar) patalpose, kuriose šilumos

skaitikliai neįrengti, neveikia dėl vartotojo kaltės ir apie tai nepranešė atsakingiems asmenims, priskiriamas

šilumos kiekis, kWh.

111. Jeigu šilumos kiekis pastato naudingajam plotui ir kitoms negyvenamosioms patalpoms šildyti QPŠnaud, apskaičiuotas pagal 110 punktą, gaunamas didesnis nei šilumos kiekis pastatui šildyti

QPŠ, apskaičiuotas pagal X skyrių, proporcingai maţinamas šilumos kiekis, priskirtas bendrosioms

reikmėms, o jei šilumos kiekį bendrosioms reikmėms sumaţinus iki nulio nesusidaro balansas,

tuomet šilumos kiekis bendrosioms reikmėms skirstomas su minuso ţenklu, kad susidarytų balansas.

112. Šilumos kiekis, įvertinant šilumos suvartojimą butuose ir patalpose, kuriose šilumos apskaitos prietaisai neįrengti ar neveikia ne dėl vartotojo kaltės, neveikia dėl nuo vartotojo

nepriklausančių prieţasčių ir vartotojas apie tai pranešė apskaitos sistemą priţiūrintiems asmenims

ir šilumos tiekėjui, ar jų rodmenys nedeklaruojami, nustatomas:

;,kWhAqQBŠPŠvidBŠvid

(48)

čia:

qPŠvid – vidutinės pastato šilumos sąnaudos pastato butams ir (ar) kitoms patalpoms šildyti, kWh/m2,

nustatomas pagal 113 punktą;


kai patalpose numatyta ir palaikoma temperatūros ribinė vertė skiriasi nuo gyvenamųjų

patalpų temperatūrų ribinės vertės:

;,kWhKAqQ tATBŠngyPŠvidBŠvid (49)

čia:

AATBŠ ngv – patalpų, kuriose nėra techninės galimybės įrengti šilumos apskaitos prietaisų,

plotas, m2;

Kt – pataisa, įvertinanti patalpų temperatūrų ribinę vertę, nustatoma:

KT = 1-(18-tp)/18 (50)

čia:

tp – šildomos patalpos, kurioje nėra galimybių įrengti šilumos apskaitos prietaiso, projektinė

temperatūra, oC.

113. Vidutinės šilumos sąnaudos pastato plotui šildyti nustatomos:

;/,2mkWh

A

Qq

BŠmetr

BŠmetr

PŠvid

(51)

čia:

∑ABŠmetr – vartotojų, kurie atsiskaito pagal šilumos apskaitos prietaisų rodmenis (QBŠmetr>0), butų

naudingųjų ir (ar) kitų patalpų bendrųjų plotų suma, m2.

114. Atskiram vartotojui vidutinės šilumos sąnaudos butui ir (ar) kitai patalpai šildyti nustatomos:

;/,2mkWh

A

Qq

BŠ

BŠmetr

BŠmetr (52)

čia:

QBŠmetr – bute ir (ar) patalpoje sunaudotas šilumos kiekis šildymui, nustatytas pagal šilumos apskaitos

prietaisų, įrengtų bute ir (ar) patalpoje, rodmenis, kWh.

115. Vartotojui, kurio bute ir (ar) patalpose šilumos apskaitos prietaisai neįrengti ar neveikia dėl nuo vartotojo priklausančių prieţasčių (pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių [9.7],

nustatyta tvarka) ir vartotojas apie tai nepranešė apskaitos sistemą priţiūrintiems asmenims ir

23

šilumos tiekėjui; taip pat kai pranešė apie šilumos apskaitos prietaiso gedimą dėl nuo vartotojo

priklausančių prieţasčių, bet vartotojas nesiima veiksmų, kad apskaitos prietaisas būtų pakeičiamas

ar suremontuojamas ilgiau kaip tris mėnesius arba kai vartotojas nedeklaruoja individualaus šilumos

apskaitos prietaiso rodmenų daugiau kaip 3 mėnesius, priskiriamas šilumos kiekis nustatomas pagal

99 punktą.


ŠILUMOS KIEKIS BUTAMS IR (AR) KITOMS PATALPOMS ŠILDYTI,

KAI DALYJE BUTŲ IR (AR) PATALPŲ ĮRENGTI ŠILUMOS APSKAITOS

PRIETAISAI (ŠB4)

116. Šis skirsnis gali būti taikomas, kai prieš ar po įvadinio šilumos apskaitos prietaiso įrengti individualūs šilumos apskaitos prietaisai maţiau kaip 50 proc. pastato butų ir (ar) kitų patalpų.

117. Šilumos kiekis pastato butų ir (ar) kitoms patalpoms šildyti nustatomas:

;,kWhQQQBŠvidmBŠmetrPŠnaud

(53)

čia:

QPŠnaud – šilumos kiekis pastato naudingajam plotui ir kitoms negyvenamosioms patalpoms šildyti,

kWh;

∑QBŠmetr – šilumos kiekis, nustatytas pagal šilumos skaitiklių, įrengtų butuose ir (ar) patalpose,

rodmenis, kWh;

∑QBŠvidm – šilumos kiekis, įvertinantis šilumos suvartojimą butuose ir (ar) patalpose, kuriose šilumos

apskaitos prietaisai neįrengti, neveikia ar jų rodmenys nedeklaruojami, kWh.

118. Šilumos kiekis, įvertinant šilumos suvartojimą butuose ir patalpose, kuriose šilumos apskaitos prietaisai neįrengti, neveikia ar jų rodmenys nedeklaruojami, nustatomas:

a) kai patalpų aukščiai vienodi:

;,kWhAqQBŠPŠvidmBŠvidm

(54)

b) kai patalpų aukščiai skirtingi:

;,kWhVqQBŠPŠvidmBŠvidm

(55)

čia:

qPŠvidm – vidutinės pastato šilumos sąnaudos pastato butams ir (ar) kitoms patalpoms šildyti, kWh/m2,

nustatomas pagal 119 punktą;

ABŠ – buto naudingasis ir (ar) kitos patalpos bendrasis plotas, m2;

VBŠ – buto naudingojo ir (ar) kitos patalpos bendrojo ploto tūris, m3.

119. Vidutinės šilumos sąnaudos nereguliuojamai pastato daliai šildyti nustatomos: a) kai patalpų aukščiai vienodi:

;/,2mkWh

A

QQq

BŠm

BŠmetrPŠnaud

PŠvidm

(56)

b) kai patalpų aukščiai skirtingi:

;/, 2mkWhV

QQq

BŠm

BŠmetrPŠnaud

PŠvidm

(57)

čia:

∑ABŠm – vartotojų, kurie butuose neįrengti šilumos apskaitos prietaisai, butų naudingųjų ir (ar) kitų

patalpų bendrųjų plotų suma, m2;

∑VBŠm – vartotojų, kurie butuose neįrengti šilumos apskaitos prietaisai, butų naudingųjų ir (ar) kitų

patalpų bendrųjų plotų tūrių suma, m3.

24

120. Vartotojui, kurio bute ir (ar) patalpose įrengti ir veikia šilumos apskaitos prietaisai, šilumos kiekis nustatomas pagal šilumos apskaitos prietaiso rodmenis.

XII SKYRIUS

ŠILUMOS KIEKIS BENDROSIOMS REIKMĖMS

PIRMASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS KIEKIS BENDROSIOMS REIKMĖMS, KAI PASTATO BENDROJO

NAUDOJIMO PATALPOSE ĮRENGTI ŠILDYMO PRIETAISAI (BR1)

121. Šis skirsnis taikomas, kai pastate yra atsijungusių ir (ar) neprisijungusių prie centralizuoto šildymo sistemos vartotojų, pastato butuose ir (ar) kitose patalpose įrengti šilumos

dalikliai arba kai šilumos apskaitos prietaisai įrengti maţiau kaip 50 proc. pastato šildomų patalpų.

122. Kai pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai, šilumos kiekis šildymui, tenkantis bendrosioms reikmėms, nustatomas:

;,kWhkQQPŠbrPŠpPŠbr

(58)

čia:

QPŠbr – šilumos kiekis bendrosioms reikmėms, kWh;

kPŠbr – šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas.

QPŠp – šilumos kiekis pastatui šildyti kai yra vartotojų prisijungusių prieš įvadinį šilumos apskaitos

prietaisą yra nustatomas:

;,kWhQQQ metrpPŠPŠp Qmetr p – šilumos kiekis išmatuotas skaitikliu įrengtu prieš įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, kWh.

123. Šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas nustatomas: 123.1. vadovaujantis Šilumos paskirstymo taisyklėse pateikta rekomendacija: kPŠbr = 18 %; 123.2. 5 priede nustatyta tvarka; 123.3. vadovaujantis eksperto išvada; 123.4. kol vartotojai Civilinio kodekso [9.1], Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos

paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo [9.4] ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimo

priėmimo tvarka priims sprendimą dėl šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo

koeficiento nustatymo būdo, taikomas 123.1 punkte įtvirtintas šilumos kiekio dalies bendrosioms

reikmėms priskyrimo koeficientas.

124. Vartotojui priskiriamas šilumos kiekis bendrosioms reikmėms nustatomas:

;,kWhkQQBŠPŠbrBŠbr

(59)

čia:

QBŠbr – šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis bendrosioms reikmėms, kWh


ANTRASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS KIEKIS BENDROSIOMS REIKMĖMS, KAI PASTATE NĖRA BENDROJO

NAUDOJIMO PATALPŲ ARBA BENDROJO NAUDOJIMO PATALPOSE PAGAL NAMO

PROJEKTĄ NĖRA NUMATYTI ŠILDYMO PRIETAISAI (BR2)

125. Šis skirsnis taikomas, kai pastate yra atsijungusių ir (ar) neprisijungusių prie centralizuoto šildymo sistemos vartotojų, pastato butuose ir (ar) kitose patalpose įrengti šilumos

dalikliai arba kai šilumos apskaitos prietaisai įrengti maţiau kaip 50 proc. pastato šildomų patalpų.

126. Kai pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose pagal namo projektą nėra numatyti šildymo prietaisai, šilumos kiekis bendrosioms reikmėms susidedantis

25

iš šilumos kiekio, suvartojamo pastato šildymo sistemos vamzdynuose pristatant šilumą nuo pastato

šilumos įvado iki vartotojų butuose ir (ar) kitose patalpose įrengtų šildymo prietaisų (toliau –

šilumos nuostoliai), nustatomas:

;,kWhkQQPŠnPŠPŠbrn

(60)

čia:

QPŠbrn – šilumos kiekis bendrosioms reikmėms, kWh;


kPŠn – šilumos kiekio dalies šilumos nuostoliams priskyrimo koeficientas.

127. Šilumos kiekio dalies šilumos nuostoliams priskyrimo koeficientas nustatomas: 127.1. vadovaujantis Šilumos paskirstymo taisyklėse pateikta rekomendacija: kPŠn =

10 %;

127.2. 5 priede nustatyta tvarka; 127.3. vadovaujantis eksperto išvada; 127.4. kol vartotojai Civilinio kodekso [9.1], Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos

paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo [9.4] ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimo

priėmimo tvarka priims sprendimą dėl šilumos kiekio dalies šilumos nuostoliams priskyrimo

koeficiento nustatymo būdo, taikomas 127.1. punkte įtvirtintas šilumos kiekio dalies šilumos

nuostoliams priskyrimo koeficientas.

128. Vartotojui priskiriamas šilumos kiekis bendrosioms reikmėms nustatomas:

;,kWhkQQBŠPŠbrnBŠbrn

(61)

čia:

QBŠbrn – šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis bendrosioms reikmėms, kWh

kBŠ – šilumos vartotojui tenkančios šilumos dalies šilumos nuostoliams priskyrimo koeficientas,

nustatomas pagal 1 priedą.

TREČIASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS KIEKIS BENDROSIOMS REIKMĖMS, KAI ŠILUMOS KIEKIS BUTAMS IR

(AR) KITOMS PATALPOMS ŠILDYTI SKIRSTOMAS VADOVAUJANTIS BUTUOSE IR

(AR) KITOSE PATALPOSE ĮRENGTŲ ŠILUMOS APSKAITOS PRIETAISŲ

RODMENIMIS (BR3)

129. Šilumos kiekis bendrosioms reikmėms nustatomas:

;,kWhQQQPŠnaudPŠPŠbr

(62)

čia:

QPŠbr – šilumos kiekis bendrosioms reikmėms, kWh;

QPŠ – šilumos kiekis pastatui šildyti nustatomas pagal Taisyklių 85, 86 88 arba 89 punktą, kWh;

QPŠnaud – šilumos kiekis pastato butams ir (ar) kitoms patalpoms šildyti, nustatytas pagal Taisyklių 110

punktą, kWh.

130. Šilumos kiekį bendrosioms reikmėms sudaro:

;,min.

kWhQQQPŠbrnTŠSBŠPŠbr

(63) čia:

ƩQBŠ.TŠSmin – suma šilumos kiekių, priskirtų dėl minimalios tolygaus šildymo sąlygos nesilaikymo,

kWh.

PŠbrnQ –dalis šilumos kiekio bendrosioms reikmėms, kWh.

131. Kiekvienam vartotojui, kuris atsiskaito pagal šilumos apskaitos prietaisų rodmenis (šilumos apskaitos prietaisai veikia ir jų rodmenys deklaruojami), tikrinama tolygaus šildymo

sąlyga:

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA ... · 9.10. Statybos normos RSN 156-94...

Documents

Transcript of VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA ... · 9.10. Statybos normos RSN 156-94...