2012 m. sausio 28 d., šeštadienis • Nr. 8 (9131) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Per pastaruosius 2 mėnesius žuvis pabrango maždaug 15–20 proc. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Lietuvos žvejai pramanais va-dina mokslininkų teiginius, kad žuvis brangsta dėl katastrofiš-

kais tempais pasaulyje senkančių žuvies išteklių. Juk Baltijos jūroje menkių dabar jie sugauna dau-giau, nei bet kada iki šiol. Tačiau neabejojama, kad žuvis ilgainiui taps prabangos preke.

Nukelta į 3 p.

Žuvis tampa prabangos preke

Tytuvėnų (Kelmės r.) bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje kilo gaisras. Nuostoliai dar skaičiuojami, bet akivaizdu, kad jie bus milžiniški. Ansamblis buvo ką tik restauruotas. Tam išleista apie 10 mln. Lt.

• Aktorei Valdai Bičkutei ne-trūksta nei grožio, nei proto, tačiau būtent charakterį ji laiko žmogaus lemtimi. Juokiasi, kad jos – grynai žemaitiškas: blogiau nebūna!

• Užsiimantys kaimo turizmu žino, koks tai nelengvas darbas. Ne-dejuoja tik tie, kam šis užsiėmimas – ne verslas, o gyvenimo būdas.

• Ilgai žadėtoji žiema pagaliau sniego pusnimis užklojo ir avilius.

• „Bitės nebijo žiemos. Jos bijo tik bitininkai“, – juokavo Jonavos rajone bitininkaujantis Juozas Ka-čenauskas.

Šiandien skaitykite:

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Generalinei prokuratūrai aiški-nantis, ar po bankroto bylos iškėli-mo nacionalizuotame banke „Sno-ras“ buvo atliekamos neteisėtos fi nansinės operacijos, Seimo opozi-cija ragina Seimo pirmininkę Ireną Degutienę savanoriškai trauktis iš atsakingų pareigų.

Padengė dalį paskolos

Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, neįvardydamas pavardžių, žiniasklaidai paskelbė, kad po „Sno-ro“ bankroto bylos iškėlimo kai kurių aukštas pareigas užimančių politikų giminaičiai savo turėtu indėliu netei-sėtai padengė paskolą šiame banke.

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

BIČIŲ AVILYS, 23 p.

Irena Degutienė laiko pasiaiškinti dėl kilusio skandalo turėjo pakankamai. Eltos nuotrauka

Seimo pirmininkė raginama trauktis iš posto savo valiaDaugiau nei savaitę Irena Degutienė neišsklaido abejonių, kodėl jos sūnus „Snoro“ nacionalizavimo dieną skubiai padengė 652 tūkst. Lt paskolos dalį tame pačiame banke.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos atstovai parengė peticiją Europos Parlamentui ir Europos Komisijai, reikalaudami padidinti ES išmokas Lietuvos ūkininkams.

SODYBA, 7 p.

BIČIŲ AVILYS, 23 p.

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

Nukelta į 2 p.

Kylančios žuvies kainos atspindi ir pasaulines degalų brangimo tendencijas.

Apie tai – 6 p. Apie tai – 26 p.

2 2012 m. sausio 28 d. • Nr. 8 (9131)Valstiečių laikraštis

Šešėlis krito ant Seimo pirminin-kės Irenos Degutienės. Jos sūnaus Gedimino Degučio vadovaujama nekilnojamojo turto plėtros bendro-vė „Novotersa“ banke „Snoras“ laiky-tomis lėšomis, kurios buvo didesnės nei valstybės laiduojami 345 tūkst. Lt, 2012 m. sausio 6 d. padengė „Sno-re“ dar 2011 m. paimto kredito dalį – 652 tūkst. Lt.

Bendra kredito suma siekė 1,6 mln. Lt, o užskaityti paskolos dalį „No-votersa“, atstovaujama G.Degučio, „Snoro“ paprašė 2011 m. lapkričio 16 d., tai yra tą pačią dieną, kai vals-tybė nacionalizavo banką.

Pats G.Degutis kalba apie nelemtą sutapimą ir apie tai, kad UAB „No-votersa“ nebūtų laikiusi pinigų „Sno-re“, jei būtų žinoma apie banko prob-lemas.

Kad bankas susidūrė su rimtomis mokumo problemomis ir buvo na-cionalizuotas, esą tik iš žiniasklaidos sužinojo ir I.Degutienė.

„Kategoriškai ir atsakingai sakau ir dar kartą pabrėžiu, kad apie „Sno-ro“ banko nacionalizavimą sužinojau kaip ir kiti gyventojai iš žiniasklai-dos“, – „Žinių radijui“ kalbėjo antra-sis valstybės asmuo Seimo pirmininkė I.Degutienė.

Dėl mestų įtarimų I.Degutienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kuri trečiadienį pradėjo tyrimą, ar „Snore“ po nacionalizavimo buvo atliekamos neteisėtos fi nansinės operacijos.

Abejones išsklaidytų viešumas

Nuo šio skandalo pradžios praė-jo daugiau nei savaitė. Nesulaukda-mi I.Degutienės išaiškinimo, Seimo opozicijos atstovai ragina ją trauktis iš parlamento vadovės posto.

„Mestus įtarimus reikia paneig-ti, bet Seimo pirmininkė to nedaro daugiau nei savaitę, nors tam pakak-tų pusdienio. Juk pakanka nuska-nuoti dokumentus ir juos paviešinti kad ir internete, – neabejoja forma-lus Seimo opozicijos lyderis, „tvar-kietis“ Valentinas Mazuronis. – Bet jei I.Degutienė nepajėgi paneigti mestų kaltinimų, jai belieka vienas kelias – atsistatydinti.“

Pasak V.Mazuronio, kiekviena pradelsta diena meta šešėlį visam Seimui kaip institucijai.

„Jei I.Degutienė neatsistatydins pati, pasitarę su kitais opozicijos at-stovais ir kitomis frakcijomis, padė-sime Seimo pirmininkei tai padary-ti“, – sakė V.Mazuronis.

Darbo partijos seniūnas Vytau-tas Gapšys irgi nemato kito kelio I.Degutienei, jei ji ir toliau vengs išsklaidyti abejones.

„Brandžiu politiniu sprendimu, atsižvelgiant į ankstesnių bankų griūčių istorijas, kai politikai buvo

įsivėlę į nemalonias situacijas, laiky-čiau I.Degutienės pasitraukimą, – teigė V.Gapšys. – Juk klausiama, ar I.Degutienės sūnus pasinaudojo situacija, nes žinojo, kad „Snoras“ bus nacionalizuotas. Sunku patikė-ti, kad užimdamas tokias aukštas pareigas galėjai nežinoti apie tokį svarbų sprendimą kaip banko naci-onalizavimas.“

Jo žodžiais, „tokiu atveju žalą paty-rė kiti kreditoriai, nes atsirado kažkas pirmesnis, kuris sugebėjo pasinaudoti turima informacija“.

Socialdemokratų lyderis A.But-kevičius Seimo pirmininkės veiks-muose įžvelgia desperaciją.

„Keisčiausia, kad tie dokumen-tai slepiami, nes jie vis tiek yra išli-kę banko kompiuterinėje programoje ir joje neįmanoma nepastebėtai at-likti jokio veiksmo, todėl tikiu, kad prokurorai viską išsiaiškins“, – sakė A.Butkevičius.

A.Butkevičius irgi kreipėsi į Ge-neralinę prokuratūrą dėl įtarimų, kad bankrutuojančiame „Snore“ buvo atliekamos neteisėtos bankinės ope-racijos.

Valdantieji kontratakuoja

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos se-niūnas Jurgis Razma teigia, kad so-cialdemokratų lyderis A.Butkevičius peržengė korektiškos politinės ko-vos ribas.

„Jis bando išnaudoti I.Degutienės sūnaus įmonės veiklą, nors niekas ne-pateikė net menkiausio Seimo pirmi-ninkės veiksmo, įrodančio jos prisidė-jimą“, – aiškino J.Razma.

Advokatauti I.Degutienei ėmėsi ir premjeras Andrius Kubilius, pareiš-kęs, esą opozicijos atstovai labai įnir-tingai dirba Raimondo Baranausko (vieno iš buvusių buvusio „Snoro“ sa-vininkų) grupuotės naudai.

„Save gerbiantys politikai neturėtų patys sugalvoti istorijų, paskleisti jas žurnalistams, o paskui patys raginti atsistatydinti, nes neva jų sugalvota istorija kažką kompromituoja, – teigė I.Degutienės patarėjas Dalius Stanci-kas. – Jos sūnus nėra vienintelis UAB

„Novotersa“ savininkas, jis turi tik 50 proc. šios bendrovės akcijų, tad bet kokiems dokumentų viešinimams rei-kia kito akcininko sutikimo.“

Patikslinus, ar tai Seimo pirminin-kės žodžiai, patarėjas sakė, kad atsa-komybės už juos Seimo pirmininkė neprisiima.

Dar toliau žengė TS-LKD frak-cijai priklausantis Seimo Naciona-linio saugumo ir gynybos komiteto

pirmininkas Arvydas Anušauskas.Jis pirmadienį kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir Finansi-nių nusikaltimų tyrimo tarnybą pra-šydamas informacijos, kuria remiantis būtų galima įvertinti „galimą politinių sprendimų poveikį Lietuvos bankinės sistemos stabilumui ir nacionaliniam saugumui“.

Valdantieji įžvelgė grėsmę nacio-naliniam saugumui, kai opozicija ini-cijavo Seimo laikinosios komisijos, narpliosiančios „Snoro“ nacionaliza-vimą ir bankrotą, sudarymą.

Stebina gynybinė taktika

Didžiausią nuostabą opozicijos at-stovams kelia tai, kad konservatoriai kaip velnias kryžiaus vengia komisijos „Snoro“ veiklai ištirti sudarymo.

„Įsivaizduokite, kad dabar bus taip, jog Nacionalinio saugumo ir gyny-bos komitetas svarstys, ar gali sudaryti grėsmę valstybės saugumui 40 Seimo narių kreipimasis ir prašymas suda-

ryti laikinąją komisiją „Snoro“ veik-lai ištirti, – kalbėjo formalus opozi-cijos lyderis V.Mazuronis. – Tokios nesąmonės nesu niekur girdėjęs. Juk tie Seimo nariai atstovauja faktiškai ketvirtadaliui Lietuvos gyventojų ir kreipėsi ne šiaip sau, o vadovauda-miesi Seimo statutu.“

Jo žodžiais, „jei Seimo pirminin-kei kyla aliuzijos, kad iniciatyvos gali kelti grėsmę valstybei, tai kitą kartą ar ji nekels klausimo apie Seimo narių pasiūlytas įstatymų pataisas“.

„Gal viskas, ką pasiūlys opo-zicija, kelia grėsmę nacionali-niam saugumui? – retoriškai klausė V.Mazuronis. – Toks įnirtingas prieši-nimasis komisijos sudarymui tik didi-na prielaidas ir įtarimus, kad „Snoro“ atveju buvo įvykdyta viena didžiausių fi nansinių aferų mūsų valstybėje.“

Darbo partijos atstovui V.Gapšiui kelia nuostabą gynybinė valdančių-jų taktika.

„Jie jau nesako, kad I.Degutienės sūnus nieko nepadarė, bet kodėl jūs (opozicija) atskleidėte šią informaci-ją, – kalbėjo V.Gapšys. – Bet juk pi-liečiai turi teisę žinoti tokią informa-ciją.“

Ne mažiau keisti V.Gapšiui atro-do ir pareiškimai, kad opozicijos ini-cijuojama komisija gali destabilizuoti bankrutuojantį banką.

„Dar neteko girdėti, kad bankru-tuojantis bankas bankrutuotų du kar-tus“, – ironizavo V.Gapšys.

Savo ruožtu TS-LKD frakcijos se-niūnas J.Razma teigia, kad komisijos klausimas dar nėra palaidotas.

Ar ją sudaryti, Seimas spręs neei-linėje parlamento sesijoje sausio 30 d. Joje ir bus priimtas nutarimas vienin-teliu klausimu – opozicijos inicijuotos komisijos sudarymas.

Aktualijos

Bendra kredito suma siekė 1,6 mln. Lt, o užskaityti paskolos dalį „No-votersa“, atstovaujama G.Degučio, „Snoro“ paprašė 2011 m. lapkričio 16 d., tai yra tą pačią dieną, kai valstybė nacionalizavo banką.

Atkelta iš 1 p. Kreiptasi į Generalinę prokuratūrą dėl įtarimų, kad bankru-tuojančiame „Snore“ buvo atliekamos neteisėtos bankinės operacijos.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Seimo pirmininkė raginama trauktis iš posto savo valia

ES vadovai per pirmadienį vyk-siantį susitikimą Briuselyje keti-na aptarti gyventojų užimtumą di-dinančias priemones ir siūlys šiai prob lemai skirti „visą politinį dėme-sį“, nepaisant euro zoną krečiančios krizės. Lietuvoje priešpaskutinę sau-sio savaitę legalų pajamų šaltinį rado 3,8 tūkst. bedarbių, tačiau užimtumo problema vis dar gili.

ES lyderiai parengė dokumento projektą dėl „augimui palankaus kon-solidavimo ir darbo rinkai palankaus augimo“. Tai – reakcija į didėjantį ES valstybių susirūpinimą, kad griežtos taupymo priemonės gilina recesiją ir spartina darbo rinkos traukimąsi.

Skatindamos užimtumą, ES na-rės turėtų reformuoti savo darbo rin-kas. „Kiekviena valstybė turi išdėstyti savo nacionalinėje reformų progra-moje konkrečias priemones, kurių ji imsis šiais klausimais; be to, bus griež-tai kontroliuojama, kaip jos vykdo-mos, – teigiama dokumento projek-te. – Valstybės turėtų modernizuoti savo ekonomikas ir stiprinti konku-rencingumą bei augimą. Tai būtina, norint sukurti naujų darbo vietų ir išsaugoti esamas.“ Numatyta skatin-ti jaunimo užimtumą. Italija, Ispanija, Graikija – šalys, kuriose nedarbo lygis yra vienas didžiausių ES.

O Lietuvos darbo birža pranešė, kad sausio antrojoje pusėje šalyje buvo užregistruota 235,8 tūkst. bedarbių, ir tai yra 11,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tuo metu šalyje buvo užregistruota tik 2,5 tūkst. lais-vų darbo vietų.

Sausio 13–19 d. bedarbio statusas suteiktas 7,8 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų 17,7 proc. – jaunesni nei 25 m. Tarp naujai užsiregistravu-sių bedarbių daugiausia tokių, kurie turi darbo patirties, bet kas ketvirtam iš jų dėl prarastų įgūdžių sunku ras-ti darbą.

Keturi iš dešimties darbo ieškan-čiųjų teigia, kad šiuo metu darbą ras-ti sunku. Jei galėtų laiką atsukti at-gal, kai kurie darbo ieškantys asmenys rinktųsi kitą profesiją. Apklausų duo-menimis, labiausiai domimasi infor-macinių technologijų sritimi; daugu-ma respondentų rinktųsi šią studijų kryptį. Antra paklausi studijų kryptis būtų medicina, trečia ir ketvirta pa-klausios studijų kryptys – ekonomika, teisė ir vadyba.

Daugelis lietuvių įsitikinę, kad minėtų specialybių žinios praverstų kuriant savo verslą, o vadybos žinios būtų naudingos daugelyje sričių. Pra-nešama, kad pastarąsias 14 savaičių nedarbas didėja ir Estijoje.

VL, Eltos, ekonomika.lt inf.

Skatina mažinti nedarbą

Vyksta kelių grupuočių rungtynėsVytautas Radžvilas, politologas

Tokie informaciniai karai yra natūralūs ir vyksta visose šalyse, ypač prieš rinkimus. Na-tūralu, kad kovojant dėl rinkėjų balsų sten-giamasi atskleisti visus politinių varžovų da-romus blogus darbus. Tačiau Lietuvoje šitie karai įgyja iš tiesų itin nemalonų ats-palvį, nes jie vyksta visiškoje idėjinėje tuštumoje. Jie užgožia visų svarbių šalies prob lemų svarstymus. Prieita prie to, kad mūsų politikai jau visiškai aiškiai suvo-kia, jog, norint patekti į valdžią, nieko daugiau nereikia, tik pigiai pataikauti rin-kėjui ir kompromituoti priešininkus. Todėl jie sąmoningai nededa jokių pastangų nors kiek kilstelėti savo pačių arba jų atstovaujamų partijų intelektualinį ir idėjinį lygį. Apskritai galima pasakyti, kad šita padėtis yra iš dalies ir pačios visuomenės pasyvumo padarinys. Šiandien Lietuva yra valstybė, kurioje nėra jokios pilietinės valdžios kontrolės. Rinkėjas arba pasyviai stebi tai, kas vyksta, arba protestuoja emigruodamas į užsienį. Galiausiai yra taip, kad visa politinė kova tampa kelių grupuočių rungtynėmis, o tų rungtynių fonas – pasyvūs jų dalyviai ir stebėtojai – yra niekaip neišnykstančios saujelės aklų vienų ar kitų politinių partijų rėmėjų. Pats skandalas nieko nepakeis, nors jį išspręsti labai lengva. Paprasčiausiai reikėtų va-dovautis teisinės valstybės principais ir politinio gyvenimo normomis. Visuomenei turi būti pateikta aiški ir skaidri informacija ne tik apie tai, kas įvyko su „Snoro“ banku, bet ir kaip šitoje situacijoje elgėsi konkretūs Lietuvos politikai.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

32012 m. sausio 28 d. • Nr. 8 (9131)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Kainas didina tiekėjai

Pirkėjai pastebi, kad per pastaruo-sius 2 mėnesius žuvis ir jos produk-tai pabrango maždaug 15–20 proc. „Maxima LT“ atstovė spaudai Olga Malaškevičienė „Valstiečių laikraštį“ patikino, kad žuvų kainų kilimo prie-žastys – pasaulinės.

„Dėl didelio žuvies trūkumo pa-saulyje šiais metais tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse brango silkė ir jos gaminiai, kai kurios šaldytų žuvų rūšys“, – teigė ji.

Dėl minėtų priežasčių 2011 m. gruodį „Maxima LT“ tinklo parduo-tuvėse apie 10 proc. pabrango silkė ir jos produktai, šaldyta jūros lydeka, jūros lydekos fi lė, rudagalvės menkės fi lė bei šaldytos krevetės. Apie kelis procentus pabrango kai kurie žuvų konservai.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis teigė, kad prekybos tinklo parduotuvėse žuvis paskutinį kartą brango prieš 1,5 mėn.

„Tada brango žaliava Norvegijoje, nes šiai šaliai buvo sumažintos žve-jybos kvotos, o kadangi norvegai yra pagrindiniai žuvies tiekėjai iš vande-nynų, tas brangimas ir buvo susijęs su norvegais“, – pasakojo jis.

„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Ra-minta Stanaitytė-Česnulienė pabrė-žė, kad pirmieji pranešimai apie silkės ir šaldytos žuvies brangimą prekybos tinklą pasiekė dar 2011 m. lapkritį. Visų prekybos tinklų atstovai patiki-no, kad iš tiekėjų kol kas negavo sig-nalų, jog artimiausiu metu žuvis vėl brangs.

Ar tikrai išgaudėme visą žuvį?

Gamtosaugininkai teigia, kad visiškai išeikvota ar pereikvota jau 80 proc. pasaulio žuvies išteklių, o Eu-ropa, išeikvojusi savus žuvies ištek lius, sparčiai skverbiasi į kitus žvejybos re-gionus. Bendras pasaulinis žvejybos laivynas esą jau yra 2,5–4 kartų di-desnis nei turėtų būti.

„Nenuostabu, kad žuvies kaina kyla, – teigė Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus. – Veikiant rinkos dės-niams ji turėtų kilti ir ateityje. Vie-ną dieną žuvis taps prabangos preke, o kai kurias nykstančias žuvų rūšis (ungurius, tunus, lašišas) jau galima laikyti prabangos prekėmis.“

Pasaulio gamtos fondo teigimu, Eu-ropos Sąjungos laivynas nuo 2006 m. maždaug 30 proc. viso laimikio su-žvejoja ne ES vandenyse, o Lietuvos žvejybos laivynas ne ES vandenyse sužvejoja net 90 proc. (!) savo laimi-kio. Tačiau apie nykstančias žuvis žve-jai yra kitokios nuomonės.

„Kas skelbiama internete, tėra 15–20 proc. teisybės, – teigė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargai-la. – Mažėja tik menkės maisto – šprotų. Bet jie nelabai paklausūs.“

Palyginti su 2008 m., šprotų suga-vimo kvota 2012 m. Lietuvai suma-žinta beveik perpus – iki 11,2 tūkst. t, o menkių – padidinta iki daugiau nei 4 tūkst. t.

„Dar niekada Baltijos jūroje nebu-vo tiek menkės, kiek yra šiuo metu. Žvejai nespėja dirbti“, – pabrėžė UAB „Baltijos žvejas“ savininkas Al-girdas Aušra.

Priekrantės žvejams leidžiama žvejoti ne toliau kaip 12 jūrmylių (22,2 km) nuo kranto. O „Baltijos žvejo“ bendrovė yra viena stambiau-sių, žvejojančių atviroje Baltijos jūro-je. Ji turi tris galingus žvejybos laivus. „Žuvis pabrango visur ir tik todėl, kad gerokai pabrango dyzelinas“, – teigė jis.

Praėjusiais metais žvejai dar bandė iš savo rezervų kompensuoti pabran-gusių degalų įtaką žuvų kainai, bet išlaikyti pernykščių kainų nepavyko.

„Supraskite, žuvis gaudoma varikliais, kurie varo laivus, o pastarieji traukia tinklus“, – paaiškino A.Aušra.

Vienas laivas per dieną sunaudoja 1 000–4 000 l degalų.

„Kai brangsta duona, visi supran-ta, kad grūdus nukulia kombainas, bet lygiai taip pat yra ir su žuvimi. Pavyz-džiui, norvegai neseniai silkės ir laši-šos kainas pakėlė 15–20 proc. ir nieko čia nepadarysi, – pasakojo UAB „Bal-tijos žvejas“ direktorius A.Aušra. – Žuvis brangs ir ateityje.“

Atviroje Baltijos jūroje žvejoja iš viso 35 laivai, turintys panašias li-cencijas, kaip ir UAB „Baltijos žve-jas“ laivai.

Grietinėlę nusigriebia tarpininkai

Pasak Žuvininkystės įmonių aso-ciacijos „Lapmetra“ vadovės Sigos Jakubauskienės, žvejai neturi galimy-bių tiesiogiai parduoti laimikio pre-kybos tinklams, todėl kaltinti juos, kad brangsta žuvis, būtų nekorek-tiška.

„Mes neturime sukūrę pardavimo infrastruktūros, todėl žuvį iš mūsų žve-jų superka perpardavėjai. Šie tarpinin-kai už karšio kilogramą mūsiškiams sumoka 3–3,5 Lt, stintos – 4–5 Lt, bet kai pasidairai po parduotuves, ten karšis kainuoja 6 Lt, stinta – 11–15 Lt“, – piktinosi S.Jakubauskienė.

Sunkiai dirbanti penkių žvejų bri-gada tą 3 Lt/kg kainą ne tik pasidalija tarpusavyje, bet ir sumoka įvairiau-sių mokesčių valstybei, o tarpinin-kas pinigų nori uždirbti be didelių pastangų. Be to, nuo 2012 m. sausio 1 d. vidaus vandenyse žvejojančioms bendrovėms (o dauguma jų ir yra „Lampetros“ narės) įsigaliojo prievolė 2 proc. pajamų skirti žuvų ištekliams atkurti.

S.Jakubauskienė teigė, kad kie-kviena bendrovė į Aplinkos apsau-gos rėmimo fondą vien šiais metais perves po kelis tūkstančius litų. „Pa-vyzdžiui, Kuršių mariose, kurios pri-skiriamos vidaus vandenims, žvejoja 49 tokios bendrovės“, – pasakojo ji.

Priekrantės žvejybos įmonėms leidžiama laimikį gaudyti ne toliau kaip 12 jūrmylių (22,2 km) nuo kranto.

Žvejų gretos retėja

S.Jakubauskienė pasakojo, kad daug įmonių apskritai atsisakė žve-jybos. Vien Kuršių mariose 2008

m. žvejojo beveik 80 įmonių, o šiuo metu jų likę dvigubai mažiau.

„Vien todėl sugauti tokį pat kiekį žuvų, koks buvo anksčiau, prireikia dvigubai daugiau laiko“, – pabrėžė ji.

Žvejų atstovai taip pat aiškina, kad pastaraisiais metais didesnį lai-mikį sugauti kliudė ir gamta. „Žve-joti galima tik maždaug pusmetį, nes neršto metu to daryti negalima. Žvejybą apsunkino ir pastaraisiais metais kilusios audros, pūtę stiprūs vėjai“, – pasakojo S.Jakubauskienė.

Vien dėl stiprių vėjų ir audrų žvejai buvo priversti atkurti 70 proc. praras-to inventoriaus, sudraskytų tinklų.

„Šiuo metu Kuršių mariose tel-kiasi ižas, ledukas, dėl kurio taip pat negalime žvejoti“, – pasakojo „Lam-petros“ vadovė S.Jakubauskienė.

Ji teigė, kad žvejai laukia, kada Kuršių marios visiškai pasidengs ledu ir jie galės žvejoti po ledu.

Tačiau kaip svarbiausią prie-žastį, kodėl brangsta žuvis, S.Jakubauskienė nurodė vis kylan-čias degalų kainas ir naktinę mo-kesčių reformą. Žvejams dabar ten-ka mokėti 5 proc. pelno mokestį, o

vartotojams PVM išaugo nuo 9 iki 21 proc.

Laimikis – kaip visos Lietuvos kvota

Lietuvos žuvininkystės produk-tų gamintojų asociacijos vadovas A.Bargaila teigė, kad nei vidaus van-denyse, nei Baltijos jūroje sugauna-mos žuvies žvejai nebrangino.

„Brango tik atviruose vandenyse pagaunama žuvis, t. y. ta žuvis, kuri pagaunama atvirose jūrose, vandeny-nuose. Baltijos jūra, kaip žinia, laiko-ma uždara jūra“, – paaiškino jis.

Atviruose vandenyse žvejoja tik dvi Lietuvos įmonės. „Bet jos nedaro įtakos Lietuvos rinkai, nes visą laimikį parduoda tose šalyse, prie kurių kran-tų žvejoja“, – pasakojo A.Bargaila.

Pavyzdžiui, vienas UAB „Baltlan-ta“ žvejybos laivas „Markeris“ per me-tus sušaldo net 30 tūkst. tonų žuvies. „O mes džiaugiamės, kad ES mums leido Baltijos jūroje pagauti 4 tūkst. tonų menkių“, – ironizavo jis.

Atviruose vandenyse lietuviai žve-joja prie Mauritanijos, Senegalo, Gvi-nėjos krantų. „Gaila, kad ES vienaša-liškai nutraukė derybas su Maroku, todėl greitai nebeturėsime, kur žve-joti, – apgailestavo UAB „Baltlanta“ generelinis direktorius Bronius Bi-kuličius.

Sutartis tarp Mauritanijos ir ES baigsis 2012 m. liepą.

Parama nubyra perdirbėjams

Žvejų produkcija atpigtų, jei jie galėtų tiesiogiai prekybos tinklams ir perdirbėjams tiekti žuvį, bet jos jie sugauna per mažai.

Supirkėjams neapsimoka važiuoti pas kiekvieną žveją ir pirkti iš jo pusę tonos žuvies, jei bendrovėms reikia keliasdešimt tonų.

„Neturime vienos vietos, kur visi žvejai suvežtų laimikį ir ten stambūs pirkėjai galėtų jos nusipirkti“, – teigė S.Jakubauskienė.

Žuvininkystės ir akvakultūros pro-duktų perdirbimui ir rinkodarai nu-matyta net 60,4 mln. Lt ES parama, bet šviežią žuvį parduodantys žvejai į ją net negali pretenduoti dėl valsty-bės politikos.

ES parama buvo skirta tik žve-jams, kurie atsisakė šio verslo.

„Gal ir gerai, kad dalis žvejų su-pjaustė laivus. Žmonės bent gavo už tai pinigų, nes priešingu atveju jie vis tiek būtų bankrutavę“, – samprota-vo UAB „Baltijos žvejas“ direktorius A.Aušra.

Žvejų netenkina tik ES numatyta bendra 0,5 mln. Lt parama laivams modernizuoti, nes neapsimoka atnau-jinti apie 40 m. senumo laivų.

Vien dėl menkų žvejybos pajėgu-mų vidaus rinkai menkių parduoda-ma tik daugiau nei 2 tūkst. tonų, o bendras importo ir eksporto skirtu-mas nėra naudingas Lietuvai.

Kaip svarbiausią priežastį, kodėl brangsta žuvis, S.Jakubauskienė nurodė vis kylančias degalų kainas ir naktinę mokesčių reformą. Žvejams tenka mokėti 5 proc. pelno mokestį, o vartotojams PVM išaugo iki 21 proc.

Jaunatis.Saulė teka 8.16, leidžiasi 16.47.

RytojŠiandien Poryt

Savaitgalį šaltis toliau stiprės. Šeštadienio naktį debesys dar labiau suplonės ir dar mažiau begelbės nuo temperatūros kritimo. Sekmadienį dangus pragiedrės ir į Lietuvą naktį jau įžengs 20 laipsnių šaltis. Rytinėje šalies dalyje vietomis temperatūra naktį gali kristi iki 22 ar 23 laipsnių šalčio. Sekmadienį dieną oro temperatūra daugelyje šalies rajonų svyruos apie 12–14 laipsnių šalčio. Kitą savaitę šalčiai dar sustiprės. Temperatūra paskutinėmis sausio dienomis ir vasario pradžioje vietomis gali kristi iki 25 ar dar daugiau laipsnių šalčio.

VL inf.

Dieną: -12 -14° Dieną: -13 -15°

Naktį: -20 -25°Naktį: -15 -20°

Dieną: -12 -14°

Naktį: -10 -15°

Žuvis tampa prabangos preke Atkelta iš 1 p.

(Užs. 53)

Ar nelegaliai dirbti skatina valstybės mokesčių politika?Tokį klausimą buvome pateikę interneto

puslapyje valstietis.lt.Taip, nes mokesčiai

sudaro daugiau kaip pusę atlyginimo

Ne, pragyvenu iš ofi cialaus atlyginimo

Sąžiningai dirbdamas neišgyvensi

Atlyginimą gaunu vokelyje

31 proc.

7 proc.

52 proc.

10 proc.

VL archyvo nuotrauka

4 2012 m. sausio 28 d. • Nr. 8 (9131)Valstiečių laikraštisKomentarai

Arūnas Brazauskas

Kai kurių Lietuvos piliečių svars-tymai dėl Europos reikalų yra tarsi nuoroda į gerai žinomą pasakojimą apie žmones oloje, kurie sėdi nugara į langą, ir apie tai, kas vyksta lauke, sprendžia pagal šešėlius ant sienos.

Yra visuomenininkų, žurnalis-tų, politikų, kurie solidarizuojasi su Vengrija, nes ją neva nori parklupdyti Europos Sąjungos (ES) „viršvalstybi-nės struktūros“. Mažiau pastebimas racionalus ir nelabai triukšmingas Vokietijos pasipriešinimas tiems, ku-rie norėtų „išmelžti“ iš jos dar dau-giau, negu ji dabar duoda.

Apie Vengriją kalbama, kad ją puola „fi nansinis internacionalas“. Bet ir Vokietija patiria spaudimą – netgi dvigubą spaudimą. Dalis tarp-tautinių fi nansininkų, kuriems atsto-vauja Džordžas Sorošas, norėtų, kad Vokietija ir patys vokiečiai daugiau

išlaidautų. Kita vertus, apsilpusios ES valstybės žiūri į Vokietiją kaip į gerąją tetulę, kuri privalo padėti lai-dokams giminaičiams.

Mandagiomis frazėmis užmas-kuota kova vyko Pasaulio ekonomi-kos forume Davose. Renginys pra-sidėjo optimistišku „taip“, kuriuo Vokietijos kanclerė Angela Merkel pritarė diržų veržimui visos Euro-pos mastu.

O Dž.Sorošas Davose pasakė „ne“. Jis įsitikinęs, kad užsiveržus galima ir nusibaigti – esą taupymo politika prives prie stagfl iacijos, kai infl iacija didelė, o ekonomika vis tiek neauga. Todėl Dž.Sorošas pranašau-ja, kad, pasukusi A.Merkel nurody-tu keliu, ES anksčiau ar vėliau su-byrės.

Vokietijos kanclerė atstovauja 82 milijonams vokiečių. Vokiečiai, nesvarbu, ar jie būtų dirbantys, ar iš-laikytiniai, neturi jokio noro išpirki-nėti prasiskolinusią Europą. Todėl Davose A.Merkel dar kartą pakar-tojo, kad visos ES šalys turi mažin-ti biudžeto defi citą ir, vykdydamos reformas, skatinti ūkio augimą. Vo-kietija pasiryžusi padėti į bėdą pa-tekusioms šalims, tačiau neprisiims nepakeliamų įsipareigojimų.

Dž.Sorošas atstovauja ne vien sau ir savo klientams. JAV prezi-dento Barako Obamos administ-racijos atstovai per visą dabartinės krizės laikotarpį nevengė kritikuoti Vokietiją, kuri, anot amerikiečių, per daug taupo. Dž.Sorošas kalba apie mokestinius stimulus, kitaip tariant, mokesčių mažinimą dėl ekonomi-kos augimo. Tokiu atveju ES valsty-bėms tektų daugiau skolintis, todėl Dž.Sorošas pasisako už euroobliga-cijas – skolos vertybinius popierius,

kuriuos solidariai išpirkinėtų visos euro zonos valstybės. Dabartinėmis sąlygomis tai reiškia, kad euroobli-gacijos „užgultų“ Vokietiją – ji būtų supančiota kaip liliputų pargriautas Guliveris.

Daug šnekama apie Merkozi – A.Merkel ir Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi duetą, bet mažiau pastebima, kad šie politikai skirtingai žiūri į Europos reikalus. N.Sarkozi,

kaip ir Dž.Sorošas, siūlė euroobliga-cijas ir nebuvo linkęs labai drausmin-ti ES šalių dėl jų biudžetų. Europa Prancūzijos prezidentui yra dviejų greičių Europa, kurioje euro zonos valstybės važiuoja sparčiau. A.Merkel linkusi drausminti išlaidaujančias ša-lis, kratosi euroobligacijų ir nenori, kad ES valstybės važiuotų skirtin-gomis eismo juostomis.

Pernai gruodį, kada visos ES ša-lys, išskyrus Didžiąją Britaniją, su-tiko pasirašyti paktą dėl fi skalinės

drausmės, laimėjo vokiškoji linija. Beje, Vengrija, kuri nestojo greta Di-džiosios Britanijos, taip pat sutinka veržtis diržą.

Dėl to fi skalinės drausmės pakto, kuris ES dar labiau pastūmės fede-racijos link, ietys Lietuvoje kol kas nelaužomos. Oloje kiūtantys lietu-viai džiūgauja, kad Lietuva jau turi liekną fi gūrą, o kitų Europos valsty-bių dar laukia priverstinė dieta.

Šiais metais sukanka 150 metų nuo prelato Jono Mačiulio (Mai-ronio) gimimo ir 80 metų nuo jo mirties. Apie šį garsų kunigą, poe-tą ir Lietuvos atgimimo šauklį bus kalbama mokyklose, konferencijose, įvairiuose renginiuose, apie jį kalbė-sime ir bažnyčiose. Apie Maironį negalima nekalbėti.

Maironio tėvai buvo religingi, lenkuojantys lietuviai, Jonukas – pamaldus ir kuklus vaikas. Vysk. M.Valančius jiems suteikė Sutvirti-

nimo sakramentą. Ta proga užkalbi-no Jonuką: „Ar nenorėtum būti ku-nigas ar vyskupas?“ Jonukas atsakė norįs būti ir kunigas, ir vyskupas.

Gimnazijoje Jonas Mačiulis tu-rėjo gerą draugą A.Vytartą, kuris vėliau įstojo į Kauno kunigų semi-nariją. Jonas norėjo sekti draugu, bet Šiluvos klebonas nepatarė tė-vui leisti vaiką taip anksti į semi-nariją. Baigęs gimnaziją 1883 m., J.Mačiulis išvyko į Kijevo universi-tetą, bet širdis traukė namo. Praėjus metams, jis jau buvo Kauno kuni-gų seminarijoje. Jos rektorius labai vertino naująjį išsilavinusį semina-ristą. Seminarijoje J.Mačiulis daug skaitė apie Lietuvos praeitį ir rašė dar gimnazijoje pradėtą Lietuvos

istoriją. Seminarijoje jo tautiškam susipratimui susiformuoti padėjo vysk. A.Baranauskas.

Baigęs seminariją, 1888 m. kun. J.Mačiulis išvažiavo į Petrapilio akademiją. Iki jo atvykimo joje vie-šai kalbėta lenkiškai, vokiškai, lo-tyniškai, bet ne lietuviškai. Kun. J.Mačiulis sulaužė nerašytą taisyk-lę ir vieno jubiliejaus proga prabilo lietuviškai. Taip jis tapo čia besimo-kančių lietuvių vadu. Su draugais diskutuodavo, lietuviškai rašydavo Tilžėje ėjusiai „Apžvalgai“, bet visa tai darė slapta, kad neįkliūtų caro žandarams.

Baigęs akademiją, kun. J.Mačiulis grįžo profesoriauti į Kauno kunigų seminariją. Ir čia jis sulaužė nusi-stovėjusią tvarką dėstyti lotyniškai –

dogminę teologiją dėstė lietuviškai. Klierikai jį mylėjo ir daugelis pas jį ėjo išpažinties. Vienas klierikas taip apibūdino savo dėstytojus: „Cirtautą gerbėm, Davidavičiaus privengėm, kai kurių bijojom, o Mačiulį mylė-jom lyg vyresnį brolį.“

1894 m. kun. J.Mačiulis buvo pa-kviestas į Petrapilio akademiją pre-fekto pareigoms. Čia jis dėstė mo-ralinę teologiją ir aktyviai reiškėsi kaip visuomenininkas bei lietuvybės gynėjas. Akademijoje parašė poe-mas „Jaunoji Lietuva“ ir „Raseinių Magdė“.

1909 m. mirus Kauno ku-nigų seminarijos rektoriui kun. J.Davidavičiui, vysk. G.Cirtautas pakvietė kun. J.Mačiulį Kauno ku-

nigų seminarijos rektoriaus parei-goms. Jis mielai priėmė pakvieti-mą, nors reikėjo 2 400 rublių metinę algą akademijoje iškeisti į 630 rublių metinę algą seminarijoje. Net geri žmonės stebėjosi J.Mačiulio idea-lizmu. Metropolitas V.Kliučinskis Maironiui pasiūlė akademijos rekto-riaus pareigas, bet vysk. G.Cirtauto raginamas jis atsisakė šio pasiūlymo. Pradėjęs eiti seminarijos rektoriaus pareigas, į klierikus jis prabilo lietu-viškai. Vieni kritikavo rektorių, kiti labai džiaugėsi.

Atsikėlęs į Kauną, J.Mačiulis nu-sipirko namą, jame įkūrė katalikų knygyną, katalikių moterų draugiją ir kitas katalikiškas įstaigas. Tačiau netruko atsirasti skundų net Vatika-ne, kad Kauno kunigų seminarijos rektorius apsistatė moterimis. Dėl šių skundų, renkant kandidatą į vys-kupus, jis buvo aplenktas ir išrinktas kan. Juozapas Skvireckas.

Rektoriumi Maironis išbuvo iki mirties. Šventojo Tėvo atstovas Lietuvai A.Zecchinis, remdamasis tendencingais šaltiniais, savo rašte Šventajam Sostui apibūdino Mai-ronį kaip nesirūpinantį seminarija ir rašantį erotinius eilėraščius.

Maironis – ne tik tautos atgi-mimo dainius, sunkiu metu kvietęs Lietuvą keltis naujam gyvenimui. Jis buvo labai taurus bei dvasingas kunigas. Paprastas, nuosaikus, išlai-kantis jausmų ir proto harmoniją. Stipri valia padėjo jam visada išlikti moralinėje aukštumoje. Jį žeisdavo apkalbos ir šmeižtai, bet daug ką ge-bėdavo nutylėti. Labai gerbė mote-ris. Nepakęsdavo, jei kas bandydavo kalbėti apie jas nepagarbiai.

Savo pareigas Maironis atlikdavo labai uoliai. Kunigystė jam nebuvo antraeilis dalykas. Jis – ne tik tautos dainius, bet ir gilaus tikėjimo kuni-gas. Po mišių visuomet melsdavosi, priimdavo Švč. Sakramentą, dažnai eidavo išpažinties ir su klierikais at-likdavo rekolekcijas. Maironis buvo nepajudinamų principų žmogus. Ti-kėjimas ir meilė Tėvynei buvo svar-biausia jo gyvenime. Jis iki mirties išlaikė idealizmą ir valingai bandė jį paversti gyvenimo tikrove.

Pokyčių Maironio gyvenime be-veik nepastebime: koks išėjo į gy-venimą, toks ir liko. Dėl to „pažan-gieji“ lietuviai jį laikė atsilikusiu. Nihilistiškai nusiteikusi Lietuvos šviesuomenės dalis bandė sudaryti apie Maironį neigiamą opiniją, net jo poemoje „Jaunoji Lietuva“ nera-do nieko patriotiško.

1932 m. Vasario 16-ąją teatre ofi cialus kalbėtojas paminėjo daug šviesių lietuvių, vedusių tautą į lais-vę, tik Maironio neminėjo, nors jis čia pat sėdėjo ir jo drama „Kęstu-čio mirtis“ tuojau buvo vaidinama. Rašytojas A.Venclova kalbėjo, kad Maironis „paseno“.

Įdomu, kaip Maironį po pen-kiasdešimties metų įvertino A.Venclovos sūnus Tomas Venclo-va? 1982 m. jis rašė: „Maironio eilės atrodo tikras literatūrinis stebuk las. Maironis buvo ne tik poetas, o ir reikšmingas istorijos veiksnys. Jis parengė Lietuvą nepriklausomybei ne mažiau, gal daugiau už Basana-vičių ir Kudirką. Jei tauta pati sau užsitikrina pilnavertį dvasinį gy-venimą, ji jau yra nepriklausoma. Okupacijos tada virsta tik praeinan-čia istorine nelaime.“

Apie Maironio asmenybę daug pasako jo testamentas: viską smul-kiai paskirstė, o tai, kas svarbiausia, paliko kunigų seminarijai ir visuo-meninėms organizacijoms.

Atgimimo šauklys

Maironis – ne tik tautos atgimimo dainius, sunkiu metu kvietęs Lietu-vą keltis naujam gyvenimui. Jis buvo labai taurus bei dvasingas kuni-gas. Paprastas, nuosaikus, išlaikantis jausmų ir proto harmoniją.

Apsilpusios Europos Sąjungos valstybės žiūri į Vokietiją kaip į gerąją tetulę, kuri privalo padėti laidokams giminaičiams.

Savaitės komentaras

Vengrus mylime, o vokiečiams abejingi

Vilniaus krašte spartėja piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūri-mas – rajonuose grąžinta daugiau nei 90 proc. norimų atgauti žemės plotų. Vilniaus rajone sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo per me-tus padaugėjo beveik 20 kartų.

Vyriausybės pranešimo duomeni-mis, nuosavybės teisių į žemę atkūrimas Vilniaus krašte yra viena iš priemo-nių, padedančių įgyvendinti 2012 m. Vyriausybės prioritetą – Vilniaus aps-krities savivaldybių socialinę-ekono-minę plėtrą.

Vilniaus rajone nuosavybės teisių į žemę atkūrimo dar laukia 6 284 pi-liečiai. Jie yra pateikę dokumentus at-gauti 14,2 tūkst. hektarų žemės.

„Įvertinus tuos atvejus, kai nuosa-vybės teisių negalima atkurti dėl pa-čių pretendentų kaltės, nuosavybės teisių atkūrimas Vilniaus rajone įgy-vendintas 88,10 proc., Trakų rajone ir Elektrėnų savivaldybės teritorijo-je – 98,66 proc., Švenčionių rajone – 96,14 proc., Šalčininkų rajone – 97,25 proc., palyginti su prašymuose nuro-dytu plotu“, – informuoja Naciona-linė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.Eltos inf., Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Verslininkai nepolitikuoja

Kol Lietuva su Lenkija nepajėgia sutarti dėl Lietuvos lenkus jaudi-nančių švietimo, pavardžių rašymo lenkiškais rašmenimis ir kitų pro-blemų, verslininkams tai – nė mo-tais. Pernai per 11 mėnesių Len-kijos ir Lietuvos prekyba sudarė 11 mlrd. Lt ir buvo rekordinė per visą apyvartos skaičiavimo istoriją.

Lenkijos ambasados Vilniuje Pre-kybos ir investicijų rėmimo skyriaus pirmasis patarėjas Ryšardas Kovals-kis atkreipė dėmesį, kad įtampa tarp abiejų respublikų politinės valdžios neturi įtakos jų verslo ryšiams.

„Manau, kad mūsų ekonomi-niai santykiai puikūs. Iš savo patir-ties nežinau tokio atvejo, kad lenkų įmonėms politinė įtampa darytų įta-ką tvarkant verslo reikalus“, – teigė R.Kovalskis. Kol kas užsienio preky-bos mastų 2011 m. gruodį lenkai nėra apskaičiavę, bet prognozuoja, kad pra-ėjusių metų abiejų šalių tarpusavio prekyba bus dešimtadaliu didesnė nei rekordiniais 2008 m. Lietuvai Len-kija yra trečia didžiausioji importo partnerė ir ketvirta pagal lietuviškų prekių eksportą. Lenkija užima antrą vietą po Švedijos pagal tiesiogines už-sienio investicijas mūsų krašte. „Len-kų kompanijos turi kapitalo. Progno-zuoju ir tolesnę dinamišką lenkiškų bendrovių ekspansiją į užsienį“, – tei-gė R.Kovalskis. Lietuvoje veikia 195 lenkiško kapitalo bendrovės, didžiau-sia iš jų – Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą valdanti „PKN Orlen“.

Ekonomika.lt inf.

Atkurtos teisės į žemę

52012 m. sausio 28 d. • Nr. 8 (9131)Valstiečių laikraštis Aktualijos

(Užs. 47)

6 2012 m. sausio 28 d. • Nr. 8 (9131)Valstiečių laikraštis

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė, nijole.petrosiute@valstietis.lt

Ketvirtadienio paryčiais Ty-tuvėnų (Kelmės r.) bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje, viename įdomiausių ir didžiausių sakrali-nės architektūros paminklų Lie-tuvoje ir viename įspūdingiausių barokinių ansamblių visoje Šiau-rės Rytų Europoje, kilo gaisras. Nuostoliai dar skaičiuojami, bet akivaizdu, kad jie bus milžiniški. Objektas buvo ką tik restauruo-tas. Tam išleista apie 10 mln. Lt.

Nakties pašvaistė

Informaciją apie gaisrą Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje ugniagesiai gavo keletas minučių po 4 val. ryto – tada, kai nuo keistos šviesos ir neįprasto traškesio pra-budo bažnyčios klebonas Rimantas Žeromskis, tik Kalėdoms įsikėlęs į kleboniją, įrengtą restauruotame vienuolyne. Jį pažadino triukšmas virš lubų, tarsi kažkas ten esančioje malkų saugykloje mėtytų malkas. Atitraukęs užuolaidą, klebonas iš-vydo gaisro pašvaistę, o išpuolęs į lauką pamatė, kad jau pleška ką tik restauruotas vienuolyno stogas.

Kai į Tytuvėnus atlėkė pirmosios ugniagesių mašinos, bažnyčios ir vie-nuolyno stogas degė visu smarkumu. Nors į Tytuvėnus atvyko per 10 ugnia-gesių komandų, iki pat pietų iš po skar-dinio bažnyčios stogo veržėsi liepsnos ir tiršti dūmai, pats stogas buvo įkaitęs iki raudonumo. O vienuolyno molinių čerpių stogas ugniai pasidavė greitai. Perdangos buvo medinės, todėl ugnis greitai pasiekė ir vienuolyne įrengtą muziejų, kur buvo saugomi itin ver-tingi ir seni eksponatai.

Nakties pašvaistė bemat iš lovų išvertė tytuvėniškius: jie rinkosi gat-vėse ir su ašaromis sekė, kaip ugnis ryja jų pasididžiavimą. Iš besiver-žiančių dūmų ir liepsnos liežuvių žmonės bandė spėti, ar ugnis jau pa-siekė centrinį altorių, neseniai res-tauruotus vargon.us, varpinę...

Per vėlai pastebėta

Ugniagesiai neslepia, kad nelaimė buvo pastebėta per vėlai, nes kai jie atvyko, vienuolyno stogas jau degė atvira liepsna. Kelmės priešgaisri-nės gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Ramanauskis neslėpė, jog gana sudėtingos buvo gesinimo są-lygos. Ypač darbus sunkino tai, kad bažnyčios stogas – metalinis, per-dangos – skiautinės, o pats ansamb-lis – ant kalvos, tad prieiti sunku. Be to, gelbėtojai neturėjo reikiamos technikos tokiam objektui gesinti.

Ugniagesiams kilo keblumų ir dėl vandens. Iš pradžių buvo naudo-jamas ir vandentiekio vanduo, todėl jo lygis bemat nukrito, buvo išjung-ti visi vandens gerinimo įrenginiai. Teko tiesti žarnas į netoliese esan-tį vandens telkinį. Prie šio istorinio gaisro prisidėjo ir šaltis, tad ugnia-gesiams teko atšildinėti gaisrines.

Susivienijo nelaimėje

Tytuvėniškiai nebuvo tik neby-lūs stebėtojai ar tylūs raudotojai. Jie, vadovaujami savo klebono Rimanto, skubėjo gelbėti bažnyčios turtą. Vie-

ni nukabinėjo ir į saugią vietą nešė paveikslus. Kiti sėmė vandenį iš už-liejamų patalpų. Tai buvo kažkas pa-našaus į Sizifo darbą, nes ugniagesiai vis pylė ir pylė vandenį, o žmonės vis sėmė ir sėmė jį. Vakarop, kai ugnia-gesiai liovėsi pylę vandenį, Tytuvėnų bendruomenės žmonės jau plovė suo-džius bažnyčioje, valė kitokius gaisro pėdsakus ir neslėpė džiaugsmo, kad bažnyčios vidus liko nesudegęs, tik labai permirkęs. Dirbo gimnazijos mokytojai, mokiniai, Jaunųjų šaulių organizacija, vadovaujama Roberto Mosėjaus. Žmonės buvo labai lai-mingi, kad išliko unikalūs jų bažny-čios vargonai. Moterys juos džiovino rankšluosčiais, šluostė. „Baisu, kad jų nepribaigtų šaltis, jie dabar labai šlapi. Bet klebonas žadėjo atvežti „raketą“, na tą, kur pučia šiltą orą. Kaip nors gal išgelbės“, – pasakojo tytuvėniškiai.

Bažnyčios gelbėtojai plušėjo negal-vodami apie save: šlapi, nuo vandens žliugsinčiais batais, iš kurių išpildavo vandenį ir darbuodavosi toliau. Tytu-vėniškė Aldona Jokubauskienė prasi-tarė, kad jie dar liūdniau būtų atrodę, jei nebūtų jiems atvežta labdarai skir-tų drabužių, kuriais čia pat persirengė, saviškius šlapius numesdami. Moky-toja Danguolė Žukauskienė ir jos du-kra Monika neatsitiesdamos šluostė vandenį skudurais. Kitoje patalpoje tą patį darė mokytoja Regina Vaičiulie-nė... Toks jausmas, kad visa miestelio bend ruomenė susirinko į pilietiškumo egzaminą ir kiekvienas to egzamino dalyvis stengėsi jį kuo geriau išlaikyti.

Kodėl?

Apie vidurdienį į Tytuvėnus at-skubėjo Gaisrinių tyrimo centro eks-pertai, apskrities ir kriminalinė po-licija, prokurorai. Visus juos, kaip ir kiekvieną Tytuvėnų gyventoją, ka-mavo klausimas, kodėl kilo gaisras. Ironiška, bet jis kilo praėjus vos porai dienų, kai Kultūros paveldo depar-tamentas pasidžiaugė, jog Tytuvėnų vienuolyno ansamblis yra saugus po nauju stogu, kad jį aplenkė gaisrai.

Pareigūnai prasitarė, jog bus tiria-mos visos galimos gaisro kilimo versi-jos. Neatmetama ir tyčinė veika. Vie-nuolyno pastate yra centinis šildymas. Katilinė – rūsyje, bet gaisro židinys – palėpėje, pačioje pastogėje. Vienas iš gelbėtojų prasitarė, kad bažnyčios sto-go skarda laikosi it ant voratinklio, nes po apačia viskas išdegę. Įvairias versi-jas kelia ir patys tytuvėniškiai: „Šimt-mečius mūsų šventovė atlaikė, karus pakėlė, o štai restauratorių ir nebeat-laikė. Pasakyk man, kas čia per velnio monas, kad milijonus kainavusios res-tauracijos vis baigiasi gaisrais: Kur-tuvėnų svirnas, Labanoro bažnyčia,

Klaipėdos teatras, dabar – mūsiškė... Na, taip, ugnyje geriau nei vandenyje visi galai prapuola.“

„Tokiame objekte privalėjo būti priešgaisrinė signalizacija. Kodėl ji neperspėjo apie nelaimę? Mano namuose signalizacija net bulves nusunkiant įsijungia, nuo garo. O čia... Stogas atvira liepsna pleška, o signalizacija tyli“, – svarstė vie-nas tytuvėniškis.

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė prisipaži-no, kad ir ją apninka pačios blogiau-sios mintys: „Gal tik sutapimas, kad pasidžiaugus naujais stogais įvyko tragedija. Gal restauruojant buvo kas nors ne taip padaryta? Bet juk darbus priėmė valstybinė komisija. Tai – didžiulis materialus ir kultū-rinis nuostolis. Net jeigu ir viską at-statytume, autentikos nebebus.“

Muziejaus nebeliko

Kelmės policijos komisariato ty-rėjas Ričardas Sukackas, greičiau už ugniagesius atsidūręs gaisravietėje, sielojosi, kad neišgelbėtas sakrali-nių vertybių muziejus: „Aš gi bu-vau prie jo, kai degė tik stogas. Dar lubos nedegė ir aš galėjau viską iš-nešti, bet atsitrenkiau į neįveikiamas ąžuolo duris...“

Muziejuje buvo saugomi bažny-čių liturginiai reikmenys, paveiks-lai, skulptūros. Čia buvo saugoma ir 350 registro numerį turinčių kultūros paveldo vertybių. Bet realiai jų buvo kur kas daugiau, nes muziejuje buvo laikomos ir aplinkinių bažnyčių ver-tybės, nes tikėta, kad joms čia sau-giau. Deja, iš muziejaus neliko nieko, net metaliniai eksponatai išsilydė. Pa-sak Kultūros paveldo departamento atstovo Ryčio Budrio, tai – neįkaino-jama netektis.

Mūsų reportažas

Šimtmečius atlaikiusią šventovę nusiaubė ugnisTytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio gaisras suvienijo ne tik to krašto žmones.

Tytuvėniškiams pavyko išgelbėti nemažai bažnyti-nių relikvijų.

Perdangos buvo medinės, todėl ugnis greitai pasiekė ir vienuolyne įrengtą muziejų. Autorės nuotraukos

Iš neįkainojamų muziejaus vertybių liko tik pelenų krūva.

Pareigūnui R.Sukackui skaudu, kad jis neįveikė ąžuolinių muziejaus durų.

Tytuvėnų vienuolyno ansamblis buvo vienas didžiausių ir vertingiau-sių XVII–XVIII a. baroko sakralinės architektūros paminklų visoje Šiau-rės Rytų Europoje. Ansamblį sudaro bažnyčia, šventorius su Kristaus laip-tų koplyčia, dviaukštis vienuolynas ir ūkinės paskirties statiniai. Ansamb-lis įtrauktas į Palaimintojo Jono Pau-liaus kelio programą. Jau beveik de-šimtmetį vienuolyne vykdavo tarp-tautinis Tytuvėnų vasaros festivalis. Pats miestelis siekė susigrąžinti tar-pukariu turėtą kurorto statusą. Beje, objektas buvo apdraustas.

Eltos nuotrauka

Smulkmenos daug ką pasa-ko apie žmogų. Interviu su aktore Valda Bičkute, ne-paisant įtempto jos dienos grafi ko, įvyko tiksliai sutar-tu laiku.

Rūta Klišytė

Žiemą bitėms reikia ramybės

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Konfl iktuoti galima išmokti

12 p.

Sodyba

Bičių avilysNuo šalčių ir drėgmės saugo plunksnų pagalvės

23 p.23 p.

7 p.

„Bitės nebijo žiemos. Jos bijo tik bitininkai“, – juo-kavo Jonavos rajone biti-ninkaujantis Juozas Kače-nauskas.

Jurgita Činkienė

Užburiantis dūminės pirtelės kvapas

7 p.

Milijonai kaimynams sukiršintiAsbesto keliamas pavojus sveikatai rūpi ne tik ketinantiems keisti senus kenksmingus stogus į naujus, bet ir šalia gyvenantiems.

Nijolė Baronienė

Užsiimantys kaimo turizmu žino, koks tai nelengvas darbas. Nedejuoja tik tie, kam šis užsiėmimas – ne verslas, o gyvenimo būdas.

Vijolė Aguonaitė

Ilgai žadėtoji žiema pagaliau sniego pusnimis užklojo ir avilius.

Nijolė Baronienė

Stiprybės semiasi vienatvėje