V-VI paskaitosJurisdikcija šeimos, išlaikymo ir paveldėjimo

bylose

kbogdzevic@mruni.euDoc. dr. Katažyna Mikša

Jurisdikcija šeimos bylose

Teisės aktai1980 m. spalio 25 d. konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių

aspektų2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo

sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, Nr. 2201/2003/EB (Briuselis II-bis). (netaikomas Danijai !)

Dvišalės sutartys dėl bendradarbiavimoCPK

Jurisdikcija santuokos nutraukimo bylose

• 1 str.: - Pozityvioji kompetencija: 1 str. 1-2 d.; - Visos 1 str. 1 d. vartotos sąvokos –

autonominio aiškinimo dalykas;- Negatyvioji kompetencija: 1 str. 3 d.

“Teismo” ir “teisėjo” sąvokos

• Tiek “teismas” tiek “teisėjas” reglamente yra suprantami ir valstybės pareigūnai ar institucijos, turinčios atitinkamus įgaliojimus dėl į reglamento reguliavimo sritį patenkančių bylų (bet tik valstybės pareigūnai ir institucijos – negali būti privatūs asmenys)

Taikymo ribos pagal subjektus

• Pareiškimo ar ieškinio pateikimo vietą lemia pareiškėjo (ieškovo) įprastinė gyvenamoji vieta – taip siekiama palengvinti pareiškėjo, kuris dažnai yra silpnesne šalimi, procesinę padėtį.

• Reglamentas neskiria bendrojo ir specialiojo teismingumų.

• Pilietybė – beveik neturi reikšmės;• Nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta –

autonominio aiškinimo dalykas; apibūdinamą kaip – tam tikra faktiškai susiklosčiusi situacija – asmens registracijos buvimas nėra privaloma sąlyga nei nuolatinės gyvenamosios vietos patvirtinimui nei jos paneigimui.

• Šalys negali susitarti dėl teismingumo.

Santuokos nutraukimo, separacijos, santuokos pripažinimo negaliojančia bylų teismingumas

• 3 str. 1 d. – alternatyvioji jurisdikcija; • “sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta” – 3

str. 1 d. - nereiškia, kad sutuoktiniai, toje valstybėje privalo gyventi kartu (“po vienu stogu”).

• Yra vieno iš sutuoktinių gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas – užtenka kad vienas sutuoktinių padavė pareiškimą o kitas neprieštarauja.

Priešpriešinis reikalavimas (4 str.)

• Pagal turinį turi patekti į reglamento taikymo sritį.

• Pripažįstama, kad tokiu atveju sutuoktiniai pateikė bendrą pareiškimą (3 str. 1 d. A p. 4 pp.)

• Taikoma tik byloms, patenkančioms į 3 str. reguliavimo sritį.

• Ar priešpriešinis ieškinys yra galimas - nustatoma pagal legem fori.

Separacijos pakeitimas santuokos nutraukimu

• Tas pats teismas, kuris priėmė sprendimą sutuoktinių dėl gyvenimo skyrium, gali nagrinėti bylą dėl santuokos nutraukimo, jeigu:

- Kai atitinkamos valstybės narės teisėje sutuoktinių gyvenimas skyrium yra privaloma išankstinė santuokos nutraukimo sąlyga; arba

- Jeigu atitinkamos valstybės teisėje yra numatyta galimybė pakeisti sprendimą dėl separacijos sprendimu dėl santuokos nutraukimo.

Išimtinis teismingumo nustatymas pagal BII bis

• Atsakovą ginanti taisyklė – 6 str. • Lex fori – netaikoma, jeigu 6 str. draudžia, jeigu

yra įvykdomos jame numatytos sąlygos ir kurios nors iš valstybių narių teismai yra kompetentingi nagrinėti bylą pagal 3-5 str. reikalavimus.

• Taikoma tik “santuokos” byloms.

Kitas teismingumas

• Jeigu jokios valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos pagal 3-5 str., kiekvienoje valstybėje narėje jurisdikcija nustatoma pagal jos teisę.

Jurisdikcija bylose dėl tėvų pareigų vaikams

• Pagrindinė taisyklė: BII bis 8 str. – kreipiamasi ten kur gyvena vaikas.

• Bendros taisyklės išimtys str. 9,10,12,13• Svarbiausias – vaiko interesas.

Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta

• nustatoma remiantis visomis kiekvienam konkrečiam atvejui būdingomis faktinėmis aplinkybėmis (ESTT C-523/07).

• Į ką atsižvelgti nustatant vaiko NGV?:- Ar vaikas fiziškai yra valstybėje? Ar jis nėra atsitiktinis ir

laikinas? Ar vaikas yra tam tikra dalimi integravęsis į socialinę ir šeiminę aplinką? ( šeimos persikėlimo trukmė, teisėtumas, sąlygos ir priežastys, vaiko pilietybė, mokyklos ar darželio lankymo vieta ir sąlygos, kalbos žinios, šeimyniniai ir socialiniai vaiko ryšiai toje valstybėje)

Teismas, į kurį kreipiamasi su prašymu dėl tėvų pareigų, turi atlikti šią analizę:

Ar man priklauso jurisdikcija pagal bendrąją taisyklę (8 str.)? Taip

Ne

Ar man priklauso jurisdikcijapagal 9–10,12 ar 13 str.? Taip

Ne

Ar kitos valstybės narės teismas turi jurisdikciją

pagal Reglamentą (17 str.)?

Turiu savo iniciatyva pareikšti, kad jurisdikcijos neturiu (17 str.)

Jei joks teismas nėra kompetentingas pagal Reglamentą, galiu naudotis pagal savo nacionalinę teisę nustatoma jurisdikcija (kita jurisdikcija) (14 str)

Taip

Ne

Nenutrūkstama vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcija (9 str.)

• Kilmės valstybės narės teismai turėjo būti anksčiau priėmę sprendimą dėl bendravimo teisių.

• Jis taikomas tik „teisėtiems“ persikėlimams.• Jis taikomas tik trijų mėnesių nuo vaiko persikėlimo laikotarpiu.• Vaikas per trijų mėnesių laikotarpį turi būti įgijęs nuolatinę gyvenamąją vietą naujoje valstybėje narėje.• Bendravimo teisių turėtojas turi būti išlaikęs nuolatinę

gyvenamąją vietą kilmės valstybėje narėje.• Bendravimo teisių turėtojas neturi būti pripažinęs jurisdikcijos

pasikeitimo.• Jis netrukdo naujos valstybės narės teismams spręsti bylas,

nesusijusias su bendravimo teisėmis (pvz. globos klausimus).

Jurisdikcija vaikų grobimo atvejais

• Reglamentas turi pirmenybę prieš Hagos konvenciją.

• Reglamentas papildo Hagos konvencijos nuostatas.

• Pateikus prašymą grąžinti vaiką prašomosios valstybės narės teisme, šis teismas taik Reglamentu papildytą 1980 m. Hagos konvenciją.

“Vaiko pagrobimas”

• Neteisėtas vaiko išvežimas• Neteisėtas vaiko negrąžinimas

Jurisdikcija vaiko grobimo atvejais – pagrindinės taisyklės

1. Jurisdikciją išlaiko kilmės valstybės narės teismai 2. Prašomosios valstybės narės teismai užtikrina skubų vaiko

grąžinimą.3. Jei prašomosios valstybės narės teismas nusprendžia negrąžinti

vaiko, jis privalo savo sprendimo kopiją perduoti kilmės valstybės narės kompetentingam teismui, kuris apie jį praneša bylos šalims. Abu teismai bendradarbiauja.

4. Jei kilmės valstybės narės teismas nusprendžia, kad vaikas turi būti sugrąžintas, exequatur šiam sprendimui panaikinamas ir jis tiesiogiai vykdomas prašomojoje valstybėje narėje

5. Kilmės valstybės narės ir prašomosios valstybės narės centrinės institucijos bendradarbiauja ir padeda teismams atlikti savo funkcijas.

Jurisdikcija vaikų grobimo atvejais: 10 str.

• Reglamentas leidžia priskirti jurisdikciją prašomosios valstybės narės teismams tik dviejose situacijose:

1. Vaikas naujoje valstybėje įgijo NGV ir buvo “tylėjimu išreikštas sutikimas” pagrobimui

2. Vaikas įgijo NGV naujoje valst. , pragyveno ten bent 1 metus nuo tada, kai suinteresuoti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą ir įvykdoma bent viena iš šių sąlygų:

- per vienerius metus nuo to, kai paliktas tėvų teisių turėtojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, nebuvo pateiktas prašymas jį grąžinti;

– prašymas grąžinti buvo pateiktas, bet buvo atsiimtas ir per tuos metus naujas prašymas nebuvo pateiktas;

– prašomojoje valstybėje buvo priimtas sprendimas dėl negrąžinimo ir abiejų valstybių narių teismai ėmėsi atitinkamų veiksmų pagal 11 straipsnio 6 dalį, bet byla buvo užbaigta pagal 11 straipsnio 7 dalį, nes šalys per tris mėnesius nuo pranešimo nepateikė teikimų;

– kompetentingas kilmės valstybės narės teismas priėmė sprendimą dėl globos, nereikalaujantį vaiką grąžinti.

Vaiko grąžinimas

• 11 str. 1 d. – nurodytoje konvencijoje numatyta, kad ji nėra taikoma, kai vaikui sukanka 16 metų – manytina kad taikant reglamento 11 str. reikia taikyti, konvencijos nustatytą, 16 metų ribą.

• 11 str. yra taikomas tik jeigu abi valstybės yra ES narės ir abi yra konvencijos dalyvės.

Skubų vaiko grąžinimą užtikrinančios taisyklės

• Teismas įvertina, ar pagrobimas įvyko Reglamente nustatytomis sąlygomis

• Teismas visada nusprendžia grąžinti vaiką, jei jam gali būti užtikrinta apsauga kilmės valstybėje narėje (reali apsauga šitam konkrečiam vaikui, nepakanka, kad valstybėje apskritai yra vaiko apsaugos institucijos)

• Vaikui ir prašančiajai šaliai turi būti suteikta galimybė būti išklausytiems

• Teismas priima sprendimą ne vėliau kaip per šešias savaites

Kitos bendros taisyklės išimtys: 12 str.

• Klausimai susiję su tėvų pareigomis gali būti “prijungti” prie bylos dėl santuokos nutraukimo, separacijos, santuokos pripažinimo negaliojančia. (12 str.)

• Abu sutuoktiniai turi sutikti (sutikimas turi būti aiškiai išreikštas – pvz. žodžiu ar raštu), kad toks teismingumas būtų patvirtintas

• bent vienas iš sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui• to teismo jurisdikcija geriausiai atitinka vaiko

interesus

12 str. 3 d. - Valstybės narės, su kuria vaikasturi esminį ryšį, teismo jurisdikcija

• Vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, ypač dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba, kad vaikas yra tos valstybės pilietis. Šios sąlygos nėra vienintelės, ir tą ryšį galima grįsti kitais kriterijais. ARBA

• Visos bylos šalys aiškiai ar kitokiu nedviprasmišku būdu pripažįsta to teismo jurisdikciją, teismui priėmus bylą

savo žinion (plg. tą patį reikalavimą 1 situacijoje). Ši jurisdikcija labiausiai atitinka vaiko interesus.

Kitos bendros taisyklės išimtys: 13 ir 14 str.

• Vaiko buvimo vieta grįsta jurisdikcija (13 str.)• Jei joks teismas neturi jurisdikcijos pagal 8–13

straipsnius, teismas savo jurisdikciją gali grįsti remdamasis savo nacionalinėmis taisyklėmis, susijusiomis su privatine tarptautine teise. Tokie sprendimai turi būti pripažįstami ir skelbiami vykdytinais kitoje valstybėje narėje pagal Reglamento taisykles. (14 str.)

Jurisdikcija išlaikymo bylose

Reglamentas Briuselis III (4/2009)

Bendros jurisdikcijos taisyklės

3 str. – alternatyvi jurisdikcija:- Pagal kreditoriaus gyvenamąją vietą- Pagal atsakovo gyvenamąją vietą- Teismas turintis jurisdikciją nagrinėti su asmenų

statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo;

- teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis (susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo

Sutartinė jurisdikcija (4 str.)

• Ribotas pasirinkimas: - v.n. teismas, kur įprastai gyvena viena iš šalių

arba kurios piliečiu yra viena iš šalių, arba- jei byla dėl išlaikymo tarp sutuoktinių: teismas,

turintis jurisdikciją nagrinėti su santuoka susijusius tų šalių ginčus arba valstybės narės, kuri ne trumpiau kaip vienerius metus buvo sutuoktinių paskutinės bendros įprastinės gyvenamosios vietos valstybė.

Sutartinė jursdikcija

• Susitarimas – raštu (gali būti elektroninėmis priemonėmis perduoti pranešimai)

• Negalima susitarti jei ginčai dėl išlaikymo jaunesniam nei 18 m. asmeniui

Kitos jurisdikcijos taisyklės

• Teismas gali nagrinėti bylą jei atsakovas atvyksta į teismą (5 str.)

• Jei joks teismas neturi jurisdikcijos nei pagal Reglamento 3,4,5 str. nei pagal Lugano konvenciją – tai bylą gali nagrinėti teismas valstybės, kurios piliečiai yra abi šalys. (6 str.)

• Forum necessitatis – jei jurisdikcijos neturi joks teismas pagal 3,4,5,6 str., o trečioje valstybėje, su kuria ginčas glaudžiai susijęs byla negali būti nagrinėjama, valstybės narės teismas išimtinais atvejais gali nagrinėti bylą (bet turi byla būti susijusi su šia v.n.)

Kitos taisyklės – 8 str.

• Jei sprendimas dėl išlaikymo priimtas, tai dėl jo keitimo būtina kreiptis į tos v. teismus, kurie priėmė sprendimą (jei kreditorius vis ten tebegyvena), nebent:

• Susitarta pagal 4 str.• Atsakovas atvyksta į teismą ir neginčija jurisdikcijos

(5 str.)• Kilmės (sprendimo) v. teismas atsisako jurisdikcijos• Jei v.n. kur ruošiamasi kreiptis dėl sprendimo

keitimo negali būti pripažintas ankstesnis sprendimas.

Jurisdikcija paveldėjimo bylose

Reglamentas Roma IVDvišalės sutartys

Šaltiniai

Dvišalės sutartys2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos

reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo.

CPK

Dvišalės sutartys

• Lygiateisiškumo principas:Vienos Susitariančiosios Šalies piliečiai

kitos teritorijoje turi tokias patteises paveldėti, kaip tos valstybės piliečiai:- Sudaryti ar panaikinti testamentą turtui

esančiam toje valstybėje;- Perimti paveldimą turtą, teises

Dvišalės sutartys – jurisdikcijos taisyklės

• Kilnojamojo turto paveldėjimo bylas – palikėjo paskutinės NGV valstybės teismai/institucijos.

• Išimtys: jei visas kilnojamas turtas kitoje valstybėje – įpėdinio ar asmens atsisakiusio nuo palikimo, jeigu su tuo sutinka visi įpėdiniai – valstybės kurioje turtas yra.

• Nekilnojamojo turto paveldėjimas – tos valstybės institucijos, kurioje yra turtas.

Paveldėjimo reglamentas (Roma IV)

Taikymo sritis – palikėjų palikimo paveldėjimas.Negatyvioji taikymo sritis: 1 str. 2 d. Prieš reglamentą pirmenybę turi daugiašalės k.Turi viršenybę prieš tik tarp ES valstybių

pasirašytas dvišales ar trišales sutartis.

Jurisdikcija

Bendra taisyklė: 4 str. Palikėjo įprastinės gyv. vietos mirties dieną valstybės teismai.

Susitarimas dėl jur. (rašytinis) – jei palikėjas pasirinko taikytiną teisę, tai atitinkamos šalys (paveldėtojai) gali susitarti, kad išimtinai tos valstybės teismams priklausys jurisdikcija.

Jurisdikcijos atsisakymas

• ES šalies, kurioje palikėjas turėjo įprastinę gyvenamąją vietą, teismas gali atsisakyti jurisdikcijos, jeigu jis mano, kad ES šalies, kurios teisė pasirinkta, teismai labiau tinka sprendimui dėl paveldėjimo priimti, atsižvelgiant į praktines paveldėjimo aplinkybes, pavyzdžiui, šalių įprastinę gyvenamąją vietą ir turto buvimo vietą

ES šalies, kurios teisę pasirinko palikėjas, teismai turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl paveldėjimo, jei:

• teismas, į kurį buvo kreiptasi anksčiau, atsisakė jurisdikcijos toje pačioje byloje pagal reglamente išdėstytas konkrečias sąlygas;

• proceso šalys susitarė suteikti jurisdikciją tos ES šalies teismams;

• proceso šalys aiškiai pripažino teismo, į kurį buvo kreiptasi, jurisdikciją.

Jurisdikcija, grindžiama atvykimu į teismą

• Jeigu vykstant procesui valstybės narės, vykdančios jurisdikciją pagal 7 straipsnį, teisme paaiškėja, kad ne visos proceso šalys yra susitarimo dėl teismo pasirinkimo šalys, teismas toliau vykdo jurisdikciją, jei proceso šalys, kurios nėra susitarimo šalys, atvyksta į teismą ir neužginčija teismo jurisdikcijos.

Subsidiari jurisdikcija

Jei palikėjo mirties dieną jo įprastinė gyvenamoji vieta nėra vienoje iš valstybių narių, valstybės narės, kurioje yra palikimo turtas, teismai vis dėlto turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl viso palikimo paveldėjimo, jei:

• a) mirties dieną palikėjas turėjo tos valstybės narės pilietybę; arba, neįvykdžius šios sąlygos,

• b) ankstesnė palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta buvo toje valstybėje narėje su sąlyga, kad kreipimosi į teismą metu nuo įprastinės gyvenamosios vietos pasikeitimo yra praėjęs ne ilgesnis kaip penkerių metų laikotarpis.

• Jei nė vienas valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos pagal 1 dalį, valstybės narės, kurioje yra palikimo turtas, teismai vis dėlto turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl to turto.

Forum necessitatis

• Kai pagal kitas šio reglamento nuostatas jurisdikcijos neturi nė vienas valstybės narės teismas, valstybės narės teismai išimties tvarka gali priimti sprendimą dėl paveldėjimo, jeigu procesas pagrįstai negali būti pradėtas ar vykdomas, arba būtų neįmanomas trečiojoje valstybėje, su kuria byla yra glaudžiai susijusi.

• Byla turi būti pakankamai susijusi su valstybe nare, į kurios teismą buvo kreiptasi.