Oco6eHHO HarA.SIAHO coBnelAeHue o6AacTeB: AUaAeKTOB (puc. 9) .1\HTBbl U KAUMaTHqeCKUX paHOHOB (puc. 10), KOTOpble B OCHOBHOM 3aBUC.SIT OT reOAOrH'leCKUX cpdKTOpOB (1).

TipeAnOAaraeTc.SI, 'ITO reoAoruqecKoe crpoeaue OKa3b1BaeT BAH.SIHUe Ha BCIO npHpOAHYJO CUCTeMy, a TdK JKe Ha pd3BUTHe .Sl3b1Ka U pd3BUTHe HeKOTOpbiX dHTpOnOcpH3UOAOruqecKHX npU3HdKOB. Trucoe BAH.SIHUe MOJKeT . npo.SIBUThC.SI, KOrAa AIOAU AOCTaTO'IHO A0Ar0 JKUBYT OCeAAO U He UCDbiTbiBaiOT BAH.SIHH.SI Apyrux KYAhTYP u AIOAeH APYrux dHTponoAoruqecKux TUDOB.

CB.SI3b reoAoruqecKoro cTpoeau.SI u 3THH'!ecKux oco6eaaoc­TeB: JKHTeAeH 3aMeqeaa TdKJKe B ..1\.aTBUU U 3cTOHHH.

M. MICHELBERTAS

V AKARl.] LIETUVOS APGYVENDINIMAS SENAJAME GELE:ZIES AMZIUJE IR KAI KURIE SIO REGIONO ETNINES ISTORIJOS KLAUSIMAI

Senasis gelezies amzius (I - IV m. e. a.) buvo laikotarpis, kada Lietuvos teritortjoje ima lorwuotis atskiri baltq genCiq jungi­niai, palaipsniui nusistovC tokiq jung:hii.q ___:__ gentlq sqjungq teritorijos. A rcheologiniq paminklq tyrinejimai leidzia Lietuvoje isskirti keletq I-IV a. kulturiniq-etniniq grupiq, tarp kuriq rys­kiai issiskiria vakarq Lietuvos kapinynq su akmenq vainikais sritis. Kadangi sie kapinynai ir laidosena juose yra apzvelgti daugelyje darbq 1, pastarosios placiau neliesime, o apibudin­sime tik pagrindinius jos bruozus. Visq senqji gelezies amziq mirusieji Cia laidoti nedeginti. Jie aptinkami tarp apskritq, ovaliq, puslankio formos akmenq vainikq, da:lnai besijungian­Ciq tarpusavyje . Apskritq vainikq skersmuo vidineje puseje nuo 3,7-3,8 iki 6,1 m; paprastai tarp vainiko aptinkamas tik vieno zmogaus kapas, labai retai - keliq. Mirusieji guldyti aukstielninki, istiesti. Dauguma mirusiqjq laidoti galvomis i siaur~ (mazdaug 65% ), dalis i vakarus (maZdaug 10% ), dalis -kitomis kryptimis. I kapus detos gausios ikapes, prisilaikant grieztos tvarkos. Pvz., darbo irankiai vyrq kapuose dedami miru­siojo galvugalyje (kirviai, peiliai, dalgiai ir kt.). Galvugalyje (tiek vyrq, tiek moterq) dedamos ir papildomos ikapes - ber:lo toSies dezutes, nedideli moliniai puodeliai, Romos monetos.

13

Kai kuriuose vyrq kapuose kaip ikape aptikti nedeginti zirgai ar· bent jq sirnboliniai kapai. Moterq kapuose daug papuosalq, tarp kuriq issiskiria zalvariniai papuosalai, puosti rnelynornis akuternis, budingi tik siam regionui.

Taciau apzvelgiant vakarq Lietuvos kapinynus, iki siol liko placiau neaptartas vienas klausirnas - kaip pajuris buvo gyve­narnas senajarne gelezies arnziuje, kada si sritis susiforrnuoja kaip kulturinis-etninis vienetas? Iki siol dalis tyrinetojq bendrill. aptardavo visq I-IV a . rnedziagq, zernelapiuose pateikdavo visus to laikotarpio parninklus. Taip darant, gerokai iskreipia­rnas vaizdas, nes per istisus 400 rn. keitesi apgyvendintq vieto­viq skaicius, kulturines-etnines srities ribos.

Pastaraisiais rnetais atliktas senojo gelezies arnziaus d irbiniq absoliucios chronologijos patikslinirnas leidzia geriau datuoti atskirus vakarq Lietuvos archeologinius parninklus. Todel parne­ginsirne isskirti bent penkiq senojo gelezies arnziaus laiko­tarpiq (pagal europines chronologijos skal~) parninklus, aptarti vakarq Lietuvos apgyvendfnirnq atskirais laikotarpiais. Tai autoriaus buvo parneginta padaryti visos Lietuvos teritorijos rnastu2•

Pateiktuose zernelapiuose kartografuoti daugiausia laidoji ­rno parninklai, kurie rodo ir netoli jq buvusias gyvenvietes. Kartografuoti taip pat keli piliakalniai su senojo gelezies arnziaus kultu.riniu sluoksniu, atskiri ardorni parninklai su vieno ar kito periodo radiniais. Be abejo, zernelapiai tik tarn tikru rnastu atspindi buvusiq gyvenvieciq skaiciq. Visq pirrna, kai ku­rie parninklai jau tyrinejirnq rnetu buvo gerokai apardyti, is­tirtas ne visas juose buvusiq kapq skaicius. Kai kuriq istirtq did:liuliq kapinynq rnedziaga yra :luvusi, paskelbta tik is daiies (pvz., Aukstkierniq, Klaipedos raj .). Todel daznai vienarne ar kitarne parninkle truksta kai kuriq periodq rnedziagos. Taigi, zernelapiai atspindi realiq tyrinejirnq bukl~. taciau ir tokie duornenys yra verti dernesio.

Pirrniausia norisi pabrezti vienq dalykq. Vakarq Lietuvos kapi­nynai su akrnenq vainikais yra vietine parn'inklq forma, issirutuliojusi is bronzos ir ankstyvojo gele:lies arn:liaus pilka­piq bei nedideliq sarnpi!._q - sti - apskritai~ ir - pusracio forrnos-­akrneriq v ainikais -be i- degintinialS -kapais. Kai kuriais atvejais visas trys laidojirno parninklq forrnos aptinkarnos kartu (Kurinai­C:iai, Kretingos raj .), kartais Sa.lia senojo gele:lies arnziaus kapi­nynq rasta ankstyvojo gelezies arnziaus pilkapiq (Gintarai, Padvariai, Kreting_Q~_ raj ._),_ !c~rtais - ankstyvojo ---g elezies

-anrziaus kapq tarp pusracio forrnos_ yainikq _( RudaiC:iai II, Kretingos--raj .): tafgC k.afbeti apie kokiq nors gyvei1tojlc :mtgra-:-

14

cijq i si regionq sen~jo gelezies amziaus pradzioje vargu ar gali-ma. \

Kol kas del nelabai tikslaus ankstyvojo gelezies amziaus pa> · minklq datavimo (sunku isskirti paminklus, kurie priklauso ve- ' lyvojo lateno laikota'rpiui) tn1ksta duomenq apie vakarq Lietu­vos apgyvendinimq paskutiniais simtmeciais pries m. e. Be didesniq abejoniq galima siam periodui priskirti bent 5 pamin­klus3, kuriq dauguma yra siaurineje pajU.rio dalyje .

Siek tiek daugiau pasiseke iSskirti . B1 periodo (apie 10-70 m. e. m.) paminklq - 94 (1 pav. 1) . Siame periode biita gyvenvieciq grupes Minijos kairiajame krante, dab. SHutes ir Sveksnos apylinkese. Kelios gyvenvietes aptiktos ir regiono siaurineje dalyje, pajiiryje. Atstumas tarp gretimq gyvenvieciq kai kur sudaro maziaunei 10 km. Kai kurios B1 periodo gyvenvie­tes buvo senos - apgyventos dar ankstyvesniame periode. Vis delto susidaro tspiidis, kad I m. e . a. I puseje - III ketvirtyje Lietuvos pajiiris dar buvo retai gyvenamas.

82 periodo (apie 70-150 m.) paminklq galima isskirti dar daugiau - 135 (1 pav. 2). Matyti, kad siame periode jau tankiau buvo apgyvendintas Lietuvos pajiitis, atsiranda gyven­vietes dab . Klaipedos m. teritorijoje. Atstumas tarp gretimq pajii­rio gyvenvieciq galejo biiti apie 5-7 km. Ir toliau gyventa Mi­nijos kairiajame krante. Pasirodo gyvenvietes Nemuno zemu­pyje, Jiiros desiniajame krante (Palumpiai). Dauguma B2 periodo gyvenvieciq yra naujos. Tai rodo, kad tada gerokai padidejo gyventojq skaicius.

/ -__ /

, ---~--- -/

I

pav. Vakarll Lietuvos apgyvendinimas: 1 - Bl periode , 2 - B2 periode, 3 - B2/ C1-Cla periode

15

Apie tolimesni vakarq Lietuvos gyventojq skaiciaus didejimq kalba ir B2/C1-C1a periodo (apie 150-220 m . e . m) paminklai. Jq isskiriama 196 (1 pav. 3.). Sio laikotarpio gy­venvieciq issidestymas panasus i B2 periodo.

Gerokai padidejo gyvenvieciq skaicius C1b-C2 periode (apie 220-300 m.). Jq jau yra 307 (2 pav. 1) . To laikotarpio daug gyvenvieciq issidestliJ Kretingos-Palangos apylinkese. A tstumas tarp gretimq gyvenvieciq kartais yra vos 2-3 km. Daugiau gyvenvieciq buta Klaipedos apylinkese, taip pat Minijos kairia­jame krante. Siame periode kapinynai su akmenq vainikais pasirode ir Juros kairiajame krante, t. y . tsiskverbe i pilkapynq sriti. Atsiranda naujq gyvenvieciq Minijos vidupyje, Nemuno zemupyje, Juros desiniajame krante. Pastarosios priskiriamos Nemuno zemupio kapinynq kultllrinei sriciai. Taigi, matyti, kad III a . Baltijos pajllris buvo tankiausiai gyvenamas. Be jokios abejones, tai buvo sio regiono klestejimo laikotarpis senajame gelezies amZiuje .

1 ,.--/

.,­__ _,

•

•

2 pav. Vak:arll Lietuvos apgyvendinimas: 1 - Clb-C2 periode, 2 - C3-D periode.

16

Palyginti nedaug gyvenvtectq galima skirti C3-D periodui (apie 300-450 m.). Isskiriama tik 15 paminklq8 (2 pav. 2) . Dar nema.Za gyvenvieciq yra siaurineje regiono dalyje, kelios -Klaipedos apylinkese ir kairiajame Minijos krante. Sunku pa­aiskinti, del ko sumazejo gyvenvieciq skaicius. Matyt, tai nera paminklq tyrinejimq tn1kumas. Sio laikotarpio paminklq kur kas maziau aptikta ir Zemaitijos pilkapynq teritorijoje. Galimas daiktas, kad dalis ankstyvesniq gyvenvieciq buvo apleista ir gyventojai ka:Zkur issikele. Nereikia u:Zmirsti, kad IV a. pab.­V a. - tai .. didziojo tautq kraustymosF laikotarpis.

Toki Lietuvos pajurio apgyvendinimo senajame gelezies am­ziuje vaizdq duoda paminklq kartografavimas. Kol kas '•lieka neaiskus gyvenvieciq dydis. Sprendziant pagal paminklq topo­grafijq, dauguma gyvenvieCiq buvo isikurusios pakilesnese vietose, kalvelese, netoli upiq. Matyt, tai buvo vietos, patogios zemdirbystei ir gyvulininkystei. Dalis senojo gelezies am­ziaus gyvenvieciq buvo itvirtinti piliakalniai (Ekete), kai kur pi­liakalniuose aptiktos ir sventyklq liekanos (Kurmaiciai) .

Bene daugiausia gincq kol kas issauke vakarq Lietuvos kapi­nynq su akmenq vainikais kulturines srities ethine priklauso­mybe. Visas ligsiolines tyrinetojq nuomones galima suskirs­tyti i kelias grupes. Didesne dalis tyrinetojq siq kulturin~

sriti priskiria !ursiam!-(1C..Engelis_i~~· La B~_!!_.mas,- H. Mora, . . $. Volkaite-Kulik:auskie~-·- I. Ozere)9

, nes-viduramziq rasyti­niai saltiniai cia JUOS mini. Sie tyrinetojai megina irodyti kultiiros nepertraukiamumq nuo pirmqjq m.e. amziq iki IX-XIII

, amziq. R. Rimantiene savo metu kapinynq su akmenq vaini- . kais sriti priskyre skalviams 10

, A. Tautavicius jq priskiria Lamatos zemes gyvento}aiiis~ - kurie ·savo materialine kultura artimi kursiams ir zemaftiams 11

• Istorikas E. Gudavicius cia iesko germanq-lemoviq 12

•

Kq galima pasakyti del minetq teiginiq? Pirmiausia, beveik visi autoriai sutinka, kad pietine vakarq Lietuvos dalis, kur kapinynai neturejo akmenq Vainikq (Lumpenai, Palumpiai ir kt.), buvo gyvenama skalviq. Skalviq kapinynuose ne tokios gausios ikapes, kaip kapuose su akmenq vainikais. Skalviams i kapus retai dedavo ber:Zo tosies dezutes, nedidelius molinius puodelius, Romos monetas. Skalviq teritorijoje aptikta ant-

! kakliq su kabuciais, budingiausiq siam regionui. Skalviq sritis ima skirtis B2 periode, daugiatisia paminklq priklauso Cla-D periodui.

Kursiq teorijos 8alininkai isleidzia iS akiq vienq aplinkyb~ . 1 Kol kas negalima atsekti tiesioginio genetinio rysio tarp kapi­

nynq su akmenq vainikais, isnykusiq sioje teritorijoje VI a.

17

pabaigoje ar VII a . pirmojoje puseje, ir VIII-XIII a. kapinynq, kq yra pazymej~s A. Tautavicius13

. Taigi, teiginys del I-IV a. kapinynq su akmenq vainikais priklausymo kursiams yra negal,{ankamai argumentu2tas,- kursiq cia perdaug anksti ies­koma. Siuo kfausiillu-savo~odi turetq tarti viduriniojo gele­zies amziaus tyrinetojai, megindami tiksliau datuoti atskirus sio laikotarpio dirbinius ir paminklus. Negalima siame regione ieskoti ir germanq (jq, beje, nerado net naciq archeologai), nes vakarq Lietuvos gyventojq materialine kultura labai rys­kiai skiriasi nuo romeniskojo laikotarpio Centrines ir Siaures Europos germanq. Be abejo, pavadinimas .. Lamatos zeroes gy­ventojai" ar .. lamatieciai" tera sqlyginis, atspindintis tik re­gionin~. o ne etnin~ priklausomyb~. Pries kelis metus, sekant krastotyrininku r.~_illQg:;kiu, sios srities gyventojai buvo pa­vadinti p~jurio zemaiciais . Kaip vienas is argumentq siam teiginiui paremti nurodyfa aplinkybe, jog is vakarq Lietuvos i Zemaiciq aukstumq persikele dalis gyventojq, nes ten m. e . prad~ioje pasirodo pilkapiai su apskritais akmenq vainikais­laidojimo paminklq forma, zinoma pajuryje ankstyvajame ge­lezies am:liuje. Butent vakarineje I-IV a. pilkapiq paplitimo teritorijos dalyje ir reikia iesk;9i:i .iemaiciq etninio junginio form(!v-imosL iStakq-.- e:Tci--zfiio mi -ankstyviausi pilkapiai, kuriuos galima skirti Bl-B2 periodui (Vienragiai, Plunges raj., Paragau­dis, Silales raj.), turintys nemaza bendrq bruozq su ankstyves­niais pajurio pilkapiais.

Nelabai itikinamai skamba paskutiniu metu paskelbtas R. Vol­kaites-Kulikauskienes teiginys, kad Zemaitijos ir centrines bei siaures Lietuvos pilkapiai sudare tik periferin~ Lietuvos pa­JUflO kulturin~ sriti 15

. Visq pi rma, centrineje Lietuvoje senojo gelezies amziaus pilkapiq nezinome. Antra, sunku patiketi, kad periferine sritis (i jq tektq ijungti ir pietines Latvijos pilkapynus) butq bent jau 10-12 kartq didesne-uz paCiq vakarq Lietuvos kulturin~ sriti. Periferine vakarq Lietuvos kapinynq sritis buvo, taciau tik i siaur~ nuo jq. Periferinei sriciai tenka skirti pietvakariq Latvijos plokstinius kapinynus (Mazkatuziai, Liepojos ·raj., ir kt.), galbut kai kuriuos siaures - vakarq Lietuvos kapinynus, apie kuriuos t ruksta issamesniq duomenq (Kulai) . Perifetiheje srityje laidosena ir materialines kulturos daiktai labai panasus i Lietuvos pajurio, tik nera akmenq vainikq apie kapus. Periferineje srityje ir reiketq ieskoti kursiq formavimosi iStakq.

Sunku sutikti ir su tokiu R. Volkaites-Kulikauskienes tei­giniu, kad .. seniausias pirmqjq m. e. amziq kulturos centras buvo tarp Nemuno vidurupio pietuose ir Sventosios bei Du-

18

bysos zemupilf 16 (t. y. centrines Lietuvos kapinynq sriti;). kad tai buvo prozemaitiska sritis. Deja, centrineje Lietuvoje turime tik 1 B1 periodo paminklq (Sargenai), apie 5-6 82 periodo paminklus, beveik nezinome ankstyvojo gelezies amziaus kapi­nynq, isskyrus 1 sunkiai datuojamq (Raudonenai, Jurbarko raj .) . Be jokios abejones, seniausia ir plai':iausiai gyvenama kulturine sritis senajame geleZies amziuje buvo Lietuvos pa­juris, is kur, kaip mateme, buvo apgyvendinama pilkapynq sritis. Pastarosios vakarineje dalyje ir reiketq ieskoti prozemai­ciq.

Baigiant kalbeti apie Lietuvos pajllrio kultllrin~ sriti sena­jame gelezies amziuje, tenka priminti jos gyventojq istorini vardq. RomE:mq istorikas P. K. Tacitas desiniojo Svebq (Bal­tijos) juros kranto gyventojus vadina aisi':iais. Kad aisi': iai buvo tik pajurio gy-v.ento.jai, _ rodo tolimesne Tacito -zinia, ku­rioje uzsiminta, kad jie renka gintarq. Tokios isy_&d~ buvo PJ,®_~j__r~ai kurie ankstyvesgieji- tyrinetgj(li,--a:isi':iais laik:~ - t ik Sftmbijos ir --va"Karii_ ___ :Cfefuv os __ pg,jurio _ gyve-n tojus 18 • Galima taippatLvfrffiltC icact pafii;io kapinynq su a kmenq vainikais / sritis priklauso vakariniq b<!-lt4 kulturai, issirutuliojusiai.._is ::. , ly ankstyvesnes vaka'?in1q baltq pilkarif4- K:u mros-:-- - '(__ Literatiira

1. E n g e I C. Die Kultur des Memellandes in vorges.chichtlicher Ze it. Memel, 1931; Lietuv os archeologiniai paminklai. Lietuvos paj iirio 1-Vlla. kapinynai. V., 1968; ir kt.

2. M i c he I ber t as M. Senasis gelezies amzius Lietuvoje. V., 1986. P. 192-199, pav . 83-87.

3. Egliskiai, Imbare, Kurmaiciai, Riidaiciai II (visi Kretingo s raj.), Silute.

4. Egliskiai, Kurmaiciai, Rildaii':iai II (Kretingos raj.), J urgaiciai, Nikelai, Pauiaiciai, Silute (visi Silutes raj.) , Mockaicia i, Stragnai (Klaipedos raj.) .

5. Barzdilnai, Palumpiai (Silutes raj.) , Kulai (Skuodo raj .), Banduziai, Kalote, Lelenai , Papiliai-Sko mantai, Silininkai (Klaipedos r aj.), Ka­suciai, Kiauleikiai , Kurmaiciai, Padvariai, Rildaiciai II (Kretingos raj .).

6. Anduliai, Kasuciai, Kurmaiciai, Prysmanciai, Rekete-, Rildaiciai II , Senkai (Kretingos raj .), Kulai (Skuodo ra j.), Aukstkiemiai, Banduziai, Labatakiai, Papiliai, Pleskuciai-Pangesai, Silininkai (Klaipedos raj.), Barzdilnai, Macikai, Nikelai, Paulaii':iai, Rambynas (Silutes raj.).

7. Anduliai, Gintarai, Kr etinga, Kurmaiciai, Lazdininkai, Palanga, Prys­mani':iai, Rekete, Rildaiciai I, Rildaiciai II, Senkai (Kretingos raj.), Aukstkiemiai, Banduziai, Dauksaiciai, Ekete, Labatakiai, Papiliai, Ples­kuciai, Stragnai, Semai, Silininkai (Klaipedos raj .), Gudai, Jurgaiciai, Lumpenai, Kiosiai, Paulaiciai, Rambynas, Vilkq Kampas (Silu tes raj .), Sarkai, Zviliai (Silales raj.).

;-, 19

·--- - - - - ------ - - -------- -- - ---- - -

8. Aukstkiemiai, -Banduziai, Grumbliai, Stragnai, Sernai , Veivirzenai (Klaipedos raj.), Ankstakiai, Gintarai, Lazdininkai, Prysmani':iai, Rekete, Rudaii':iai I, Uzpelkiai (Kretingos raj .), Lumpemai (Silutes raj.), Zviliai (Silales raj .).

·9. Eng e I C., La B au me W. Kulturen und Volker der Friihzeit im Preussenlande. Konigsberg, 1937. P . 135, :Zemel. tekste 23;

Moopa X. A . ApxeoAorH'IecKHe rraMJITHHKH I-IV BB. B IlpH6aATHKel 1 KCYIHMK. M ., 1953. Bbiii. 53. C. 8-9; B o 11. K a ii T e- ~ y 11. H Kay c K e­Be P. K. K 3TBHqecKOMY uorrpocy rpyHTOBbiX MOrHll.hHHKOB I - Haqa­ll.a II ThiCSiqeJI.eTHH, pacrrOJI.OJKeHHbiX y li.HTOBcKoro B3MOphH I I Studia archaeologica in memoriam Harri Moora. Tallinn, 1970. S. 242- 246; 0 3 e p e U. A. 3-rHHqecKaH HCTOpRH KypmeH: V-IX BeKOB. ABTope­!lJepaT AHCC .. . KaHA. HCT. HaYK. M ., 1987. C. 19. 10. Sl 6 11. 0 B C K H T e- P R M a B T e He P. 0 ApeBHeHmHX KYll.hTypHbiX

o611.acTHX Ha TeppRTOpHH .l\.HTBhi I I Cou. 3THorpa!lJ:HH. 1955, N2 3. C.8- 19.

11. Taut a vic ius A. {vadas I I Lietuvos archeologiniai paminklai. Lie­tuvos pajurio I-VII a. kapinynai. P. 5-11.

12. G u d a vic ius E. Lemoviai 1 I IS lietuviq etnogenezes. V., 1981. P. 75--83.

13 . T a y Tau H 1110 c A . 3. EaATCKHe Illl.eMeHa Ha TeppHTOpHH .l\.:HTBbl u I ThicHqeJI. . H.3. I I fu APeBHeH:meH: HCTOpHH 6ali.TCKHX HapoAOB I rro AaHHhiM apxeo11.orHH H aHTporroAorHH. PHra, 1980. C.81, 85--86.

14. M i c he I bert as M. Senasis geleZies amzius .. . P. 238. 15. Lietuviq etnogeneze. V., 1987. P. 109, isnasa . 16. B 0 11. K a ii T e- ~ y 11. H Kay C K e He P. K BOrrpocy 3TB:IfqecKOH

rrpHH~ll.eJKHOCTH rpyHTOBhiX MOrHll.hHHKOB ~eHTpall.hHOH AATBbl I­VIII BB. H.3. I I Ilpo6AeMbl 3THOreHe3a H 3THHqecKo:ii: HCTOpHH 6aATOB. B., 1985. C. 38.

17 . Tacit as P. K. Rinktiniai ra5tai. V., 1972. P. 29- 30. 18. Eng e I C., La B au me W. Min. v eik. P. 153.

M . MHXEAhEEPT AC

3ACEAEHI1E 3ATIAAHOI1: AI1TBbl B APEBHEM )KEAE3HOM BEKE 11 HEKOTOPbiE BOTIPOCbl

3Ti-II1'4ECKOI1: 11CTOPI111 AAHHOfO PEfi10HA

Pe3IOMe

YTO'IHeHHe a6cO.II.IOTHOH xpoHO.II.OrHH H3Ae.II.HH APeBHero JKe­

.ll.e3HOro BeKa II03BO.II.HeT HaM TO'IHee AaTHpOBaTh TaKJKe

20

OTAeJI.bHble apxeOAOrHqecKHe niiMHTHHKH 3andAHOH .1\HTBbl,

oxapaKTepH30BaTb 3aceAeHHe AdHHOro perHOHa B OTAeAbHble

nepHOAbl.

IlOKd He XBdTaer AaHHbiX 0 3dCeAeHHH .1\.HTOBCKOrO B3M0pb.SI

B II~~ije _ CTOAeT.w!_ /},0 H. 3. K AdHHOMY nepHOAY MOJKHO

OTHecTH AHITib 5 niiMHTHHKOB. HecKOAbKO 60Abme BbiAeAeHO

IIaM.SITHHKOB nepHOAa B1- 9 (pHc. 1 : 1) H B2- 13 (pHc. 1:2). K

nepHOAY B2/C1-C1a OTHOCHTC.SI yJKe 19 TiiiM.SITHHKOB (pHc. 1:3).

CaMoe 60AbmOe KO.J\.HqecTBO TiiiMHTHHKOB (30) OTHOCHTC.SI K

nepHOAY Cl6-C2 (pHc. 2:1). B AaHHOM nepHOAe MHOro noce­

AeHHH: 6b1AO B OKpecTHOCT.SIX KperHHra-llMaHra. Paccro.SIHHe

MeJKAY COCeAHHMH nOCeAeHH.SIMH COCTdBA.SieT TOAbKO 2-3 KM.

IlO.SIBHAOCb 60Abme TIOCeAeHHH B OKpecTHOCT.SIX KAaHneAbl, TdK­

JKe HecKOAbKO noceAeHH:il Ha AeBOM 6epery p . IOpa. HecOMHeHHO,

~o B III B. H. 3 . AHTOBCKoe B3MOpbe 6b1Ao 3aceAeHo HaH-

6oAee IIAOTHO H3 Bcex nepHOAOB APeBHero JKeAe3HOrO BeKa, qTO

3TO 6biA nepHOA pac~Bera AdHHOro perHOHa. B nepHOAe

C3- KOAHqecTBO noceAeHHH: pe3KO coKp~aeTc.SI (pHc. 2:2) .

B03MOJKHO, ~o· HeKOTOpble noceAeHH.SI onycreAH, HX JKHTeAH

KYAa-ro nepeceAHAHCb. qacTb noceAeHH:il I-IV BB. cocTdBJ\.SIIOT

yKpeiiAeHHble ropOAHma.

IlOKa MHOrO CTIOpOB Bbl3biBdeT 3THHqeCKd.SI npHHdAAeJKHOCTb

MOrHAbHHKOB C KiiMeHHbiMH BeH~iiMH. 11ccAeAOBdTeAH AdHHble

MOrHAbHHKH OTHOCHT K TIAeMeHH KypmeH, CKdAbBOB, JKHTeA.SIM

3eMAH AaMaTa·, repMaHaM-AeMOBH.SIM, JKeMaHTiiM B3MOpb.SI. He­

o6xOAHMO OTMeTHTb, qTO TIOKa HeAb3.SI npOCAeAHTb np.SIMYJO

reHe'fH'i:ecKyro CB.SI3b MeJKAY MOrHAbHHKiiMH C KaMeHHblMH

BeH~aMH, Hcqe3HYBIDHMH B KOH~e VI B . HAH nepBOH TIOAOBHHe

VII B., H MOrHAbHHKiiMH VIII-XIII BB., Ha qTO o6paTHA BHHMa­

HHe A. TaYTaBHqiOc. Bp.SJA AH MOJKHO B AaHHOM perHOHe

HCKdTb repMaH~eB (HX He HamAH AdJKe H~HCTCKHe apxeOAOrH),

TdK KdK MdTepHd.l\.bHa.SI KYAbTYpa .1\.HTOBCKOrO B3M0pb.SI pe3KO

OTAHqaerC.SI OT KYAbTYPbl repMdHCKHX TIAeMeH QeHTpdAbHOH

H CeBepHOH EBpOTibl pHMCKOro nepHOAa.

B3MOpbe .SIBA.SierC.SI HaH60Aee APeBHBM H TIAOTHO 3aceAeHHblM

perHOHOM AHTBbl B APeBHeM JKeAe3HOM BeKe, OTKYAa npoH30III­

AO 3dCeAeHHe 06AdCTH KypraHHbiX MOrHAbHHKOB )KeMaHTHH

H ceBepHOH .1\H'Il'Bbl.

llHCbMCHHble HCTOqHHKH JKHTeAeH 3andAH0H AHTBbl Hd3b1Bd­

IOT 3CTH.SIMH (ll. K. T~HT). MOJKHO YTBepJKAdTb , ~_o ... o6AacTb

~bHHKOB- C -KiiMeHHbiM .. l:I __ Be~mar,iH_Q_I_HQCHTC.SI K 3aTidAHblM

6aATiiM. ---------