VILNIAUS KOLEGIJA

MENŲ IR KŪRYBINIŲ TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

KULTŪRINĖS VEIKLOS VADYBOS KATEDRA

Turizmo įtaka šalies ekonomikai

REFERATAS

Kultūrinės veiklos vadybos

Dieninių studijų skyriaus

KV13A grupės studentų

Luko Karsoko

Gitanos Leščevskos

DėstytojaRasa Pušinaitė

Vilnius

2014

Įvadas

Temos Aktualumas: Prasidėjus naujiems techninių naujovių amžiams, turizmo rinka vis

plečiasi į pačias įvairiausias šalis. Turizmas yra skatinamas įvairiai, grindžiamas šalies ištekliais: šalies

gamta, kultūriniu kraštovaizdžiu, paveldu, tradicijomis, amatais ir įgudžiais, kultūriniais įvykiais ir

renginiais, visu menu bei kultūra. Į ši procesą būtina įtraukti įvairios vadovavimo patirties vadyininkus

ir vadovus, kad jie dalyvautų kartu formuodami uždavinius bei bendras strategijas jiems įgyvendinti.

Toks užmojis reikalauja priimti sprendimus demokratiškai ir skaidriai. Norint , kad šalies ekonomika

vystytusi ir augtų, yra būtinai tinkamai reguliuoti tam tikrus faktorius. Vienas svarbiausių yra turizmas.

Turimas šalies ekonomikai padeda labai daug. Didžiosios šalys savo BVP ir kitus rodiklius didina

pasitelkdami turizmo pramonę. Todėl svarbu, kad turizmas šalyje vyrauti, nes tai yra garantas, kad

vartotojai atvažiuos į tavo šalį ir pirks produktą joje, keldami jos ekonomiką. Todėl šiame darbe bus

aprašoma, kuo turizmas yra svarbus šalies ekonomikai bei kaip tai gali keistis.

Darbo problema: Kaip naują turizmas turi įtakos šalies ekonomikai.

Darbo objektas: Turizmo įtaka šalies ekonomikai.

Darbo tikslas: Aprašyti kaip turizmas veikia šalies ekonomiką.

Darbo uždaviniai:

1. Apibrėžti turizmo reikšmes;

2. Aprašyti kaip turizmas sąveikauja su ekonomika;

3. Nusakyti turizmo sektoriaus koncepciją;

4. Parodyti turizmo poveikio ekonomikai rodiklius..

Darbo tyrimo metodai – mokslinės literatūros ir dokumentų internete analizė.

Tyrinys

Įvadas.........................................................................................................................................................2

1. Turizmo sektoriaus koncepcija, poveikis ekonomikai ir plėtotė...........................................................4

1.1 Statistika...........................................................................................................................................5

2. Turizmo grupavimas..............................................................................................................................7

2.1 Turizmo tipai (Theobald, 2007; Cooper, 2005)...............................................................................7

2.2 Taip pat dažnai sutinkamas turizmo grupavimas (Theobald, 2007)................................................7

3. Turizmo poveikis įvairioms šalies ūkinio gyvenimo sritims, poveikio ekonomikai rodikliai............10

4. Turizmo poveikio ekonomikai rodikliai..............................................................................................15

5. Kultūros paveldas ir turizmas..............................................................................................................17

5.1 Faktai:............................................................................................................................................17

Išvados.....................................................................................................................................................20

Literatūros sąrašas....................................................................................................................................21

1. Turizmo sektoriaus koncepcija, poveikis ekonomikai ir plėtotė

Turizmas – sudėtinga ekonominė, politinė ir socialinė veikla, apimanti įvairių lygių ir sričių

veiksnius. Turizmo koncepcija tik iš pirmo žvilgsnio nesudėtinga, ji gali būti apibrėžta daugeliu būdų.

Turizmas yra svarbus veiksnys, veikiantis ekonomiką. Dėl šios priežasties svarbus šio sektoriaus

plėtotės palaikymas, formuojant ir įgyvendinant investicinę politiką.

Turizmas yra daugybės disciplinų objektas (psichologijos, geografijos, ekonomikos ir kt.).

Apibrėžti turizmo koncepciją yra sudėtinga, kadangi tai įvairių sudedamųjų mišinys: elgsenos; gamtos

ir kultūros išteklių; transporto tiekėjų, apgyvendinimo ir kitų paslaugų; vyriausybės politikos ir

reguliacinės sistemos, jų tarpusavio bendradarbiavimo (Holden, 2008; Page, 2007, George, 2007).

Turizmas gali būti suvokiamas įvairiais požiūriais: kaip ūkio šaka, teikianti paslaugas

keliautojams; sociogeografinis reiškinys, išreiškiamas žmonių srautais tiek šalies viduje, tiek už jos

sienų; kolektyvinė arba individuali patirtis, sąlygota įvairių motyvatorių ir tikslų: poilsio, verslo,

sveikatos, studijų, konferencijų, religijos, sporto ar autentiškumo ieškos (Lomine, 2007; Holloway,

2006).

Dažnai sutinkamas turizmo koncepcijos suvokimas dviem pjūviais (Cooper, 2005; Holloway,

2006; Telfer, 2007; Correia, 2006).

Paklausos. Turizmas – individų keliavimo ir apsistojimo tam tikrose vietose veikla už įprastos

aplinkos ribų ne trumpesnį nei 24 val. ir ne ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį poilsio, verslo ar

kitais tikslais. Pagrindiniai turizmo paklausos veiksniai:

(a) Ekonominiai (disponuojamos pajamos, bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam

gyventojui, asmeninis vartojimas, turizmo, transporto, apgyvendinimo kainos, valiutų

kursų skirtumai, marketingo efektyvumas, fizinis atstumas).

(b) Sociopsichologiniai (demografiniai, motyvaciniai, preferencijos, siekiama nauda,

galimybių suvokimas, požiūriai, apmokamų atostogų trukmė, turima patirtis, gyvenimo

trukmė, sveikata, kultūriniai panašumai).

(c) Išoriniai (verslo aplinkos) (pasiūlos išteklių prieinamumas, ekonomikos augimas ir

stabilumas, politinė ir socialinė aplinka, recesija, technologinė pažanga, infrastruktūros

ir antstatų išvystymo lygis, gamtos nelaimės, pandemijos, karas, ir terorizmas,

urbanizacijos lygis, ypatingi renginiai, kliūtys ir apribojimai, įstatymai) veiksniai.

Pasiūlos. Turizmo koncepcija remiasi turizmo satelito sąskaitomis (angl. tourism satellite

account, TSA), kurios matuoja prekes ir paslaugas, įsigytas turistų ir taip įvertina turizmo

ekonominį sektorių. Turizmo pasiūla – prekių ir paslaugų, reikalingų turistų poreikiams

patenkinti, teikimas. Tai apima transportavimą, apgyvendinimą, maitinimą, pramogas,

apsipirkimą, draudimą, finansus, informaciją. Jas gali teikti tiek viešasis, tiek privatus sektorius.

Pažymėtina, kad pasiūla ribota.

1.1 Statistika

Nors tarptautinio turizmo, kaip organizuoto verslo, pėdsakų galima aptikti jau prieš gerą

šimtmetį, o tarptautines keliones – dar anksčiau, tačiau iki 1950m. santykinai patikimi duomenys apie

tarptautinius turistų srautus nebuvo renkami. Tuo metu apytikris tarptautinių turistų skaičius sudarė

25,3mln., o visos turistų išlaidos sudarė daugiau kaip 2 mlrd. JAV dolerių. Vėlesnių dešimtmečių

duomenys liudija besitęsiančią ir augančią turizmo plėtrą. 1960m. tarptautinių turistų skaičius išaugo

iki 69,3 mln., o jų išlaidos pasiekė 6,9 mlrd. JAV dolerių; 1970 m. šie duomenys sudarė atitinkamai

159,7 mln. Ir 17,9mlrd.; 1980 m. – 284,8 mln. Ir 102,4 mlrd.; 1990 m. – 454,8 mln. Ir 255 mlrd. Nors

10-ąjį dešimtmetį ekonomikos augimas sulėtėjo EBPO šalyje, turistų skaičius kasmet perkodavo pusės

milijardo lygį. 1995 m. 561 mln. Turistų išleido per 380 mlrd. JAV dolerių. Turizmo duomenys byloja

precedento neturinčius faktus: netgi tada, kai pokario metų spartaus augimo tempai lėtėjo, turizmo

išlaidos faktiškai augo. O pagal Pasaulio turizmo organizacijos prognozes, sudarytas pagal dabartines

tendencijas, laukiama, kad 2010 m. bendras pasaulinis turistų skaičius bus virš milijardo (World

Tourist Organization, 1991, 1997).

Tačiau nereikia galvoti, kad tarptautinio išvykstamojo turizmo vietos, kaip ir atvykstamojo

turizmo vietos, taip pat tarptautinio turizmo išlaidos bei pajamos vienodai pasiskirsto visame Žemės

rutulyje. Per pastaruosius trisdešimt metų daugiausia turistinių kelionių tarp Šiaurės Amerikos ir

Vakarų Europos. Tarptautinių kelionių pastaruoju metu palyginti smarkiai padaugėjo Japonijoje ir

Australijoje (OECD, 1986). Nors pastarojo meto duomenys rodo, kad nelygybė išlieka. 1994m. tik 2,5

proc. tarptautinių turistų keliavo iš Afrikos, 1,2 proc. iš Viduriniųjų Rytų ir 0,6 proc. iš Pietų Azijos. Iš

Europos buvo 53 proc. visų tarptautinių turistų, o likusieji – iš Amerikos (daugiausia iš Šiaurės

Amerikos ir Meksikos) ir Azijos (daugiausia iš Japonijos, Taivano ir Australijos). Panašios ir turistų

išlaidos. Daugiau kaip 60 proc. visų turistų išlaidų tenka G7 grupės šalims, taip pat Austrijai, Belgijai ir

Olandijai (World Tourist Organization, 1997).

Turizmo produktas – paslaugos, apimančios išmatuojamus (skrydžiai, viešbučių

apgyvendinimas) ir neišmatuojamus (pirkėjų pasitenkinimas) elementus (Cornelissen, 2005; Holden,

2008; Holloway, 2006). Didžia dalimi tai neapčiuopiamos paslaugos. Tai sudaro sunkumų įvertinant

turizmo poveikį ekonomikai. Taip pat sunku atskirti turizmo indėlį nuo kitų. Be to, jos turi būti

„vartojamos“ geografinės erdvės, kurioje siūlomos, ribose. Taip pat tai vienalaikiškas, ne pirmo

būtinumo produktas, reikalaujantis žmogiškojo kapitalo ir tai sukuria specifinį socialinį (aplinkos)

poveikį (Cooper, 2005; Page, 2007).

2. Turizmo grupavimas

2.1 Turizmo tipai (Theobald, 2007; Cooper, 2005)

Vietinis – rezidentai lanko savo šalį (apie 80% viso turizmo yra vietinis).

Atvykstamasis – nerezidentai keliauja tam tikroje šalyje.

Išvykstamasis – rezidentai keliauja į kitą šalį.

2.2 Taip pat dažnai sutinkamas turizmo grupavimas (Theobald, 2007)

Vidinis turizmas – vietinis ir atvykstamasis.

Nacionalinis turizmas – vietinis ir išvykstamasis.

Tarptautinis turizmas – atvykstamasis ir išvykstamasis.

Turizmas pagal pobūdį gali būti: pajūrio, kaimo, ekoturizmas, kultūros ir paveldo (Cooper,

2005; Holden, 2008; Holloway, 2006). Pagal tikslą turizmas gali būti: pramoginis (rekreacinis,

laisvalaikio) – viena pagrindinių turizmo rūšių, verslo, socialinis – dažniausiai ignoruojama turizmo

rūšis (orientuotas į ekonomiškai silpnų ar priklausomų gyventojų grupių palaikymą, socialinės pagalbos

teikimą). Paminėtina masinio turizmo sąvoka. Pastaroji apima kelionių organizatorius, siūlančius

standartinį minimalų turizmo komplektą – apgyvendinimą ir transportavimą. Tai parduodama rinkoje

masiniam vartojimui ir dėl masto ekonomijos gana mažomis sąnaudomis.

Turizmo rezultatai dichotominiai (gali būti tiek pozityvūs, tiek negatyvūs): kultūriniai, aplinkos,

užterštumo, ekonomikos pokyčiai, pasitenkinimas turizmu. Turizmas ne tik pats veikia įvairias sritis,

bet ir yra veikiamas tokių jėgų, kaip vartotojų poreikių kaita, politika, masinės informavimo priemonės

ir informacinės technologijos, ekonominė situacija, aplinkosauginiai interesai, demografinė būklė ir kt.

Turizmo naudojimas šalies vystymosi spartinimui yra labai reikšminga įvairių besivystančių šalių

politikos dalis (Holden, 2008).

Turizmo paklausa yra pagrindinis turizmo sektoriaus rodiklių šaltinis. Turizmo paklausos

rezultatas – turistų srautai. Individualių turizmo paklausų suma lygi rinkos turizmo paklausai. Turizmo

paklausą sąlygoja ne tik turizmo produkto kaina, bet ji siejasi ir su kitų prekių kainomis, individo

pajamomis, preferencijomis ir įpročiais, kelionių motyvacija, įvaizdžiais (Sharpley, 2006; Cooper,

2005). Turizmo paklausa:

Faktinė (efektyvioji, aiški, išreikšta) paklausa – faktinis turizmo dalyvių (keliaujančiųjų,

de facto turistų) skaičius.

Paslėpta (nematoma) paklausa – ta populiacijos grupė, kuri nekeliauja (potenciali

paklausa, kai ruošiamasi keliauti ateityje, jei susiklostys tam tikros aplinkybės ir atidėta

paklausa dėl pasiūlos nebuvimo (apgyvendinimo vietų, oro sąlygų ir pan.).

Nebuvimas paklausos – nenorintieji ar negalintieji keliauti.

Vienas iš svarbiausių faktinės paklausos indikatorių – polinkis keliauti, nustatantis kelionių

skvarbą populiacijoje. Skirtingos visuomenės grupės turi skirtingą polinkį keliauti:

Grynasis polinkis keliauti. Populiacijos nuošimtis, keliaujantis bent kartą per tam tikrą

laikotarpį (Pavyzdžiui, Vakarų šalyse šis dydis siekia 70-80 proc.). Lygus gyventojų skaičiaus,

keliaujančio bent kartą per tam tikrą laikotarpį santykiui su visa populiacija procentais.

(neviršijant 100 proc.).

Bendrasis polinkis keliauti. Bendras kelionių skaičius kaip populiacijos dalis (pavyzdžiui, kai

kuriose Vakarų šalyse šis dydis siekia 200 proc.). Visų kelionių skaičiaus santykis su visa

populiacija procentais.

Kelionių dažnis. Vidutinis kelionių skaičius, patiriamas dalyvaujančiųjų turizme per tam tikrą

laikotarpį. Tai bendrojo polinkio keliauti santykis su grynuoju polinkiu keliauti.

Kitas svarbus rodiklis – šalies gebėjimas generuoti keliones:

Šalies gebėjimo generuoti keliones indeksas – šalyje organizuojamų kelionių santykis su visų

kelionių pasaulyje skaičiumi.

Šalies populiacijos santykis su bendra pasaulio populiacija.

Šalies potencialus generavimo indeksas: pirmojo rodiklio santykis su antruoju. Jei šis indeksas

viršija 1, valstybė generuoja daugiau turistų nei iš jos laukiama. Jei mažesnis už 1, valstybė

generuoja mažiau kelionių nei vidutiniškai.

Vienas svarbiausių ir dažniausiai rodiklių, sutinkamų mokslinėje literatūroje – paklausos

elastingumas kainai – procentinių kiekio ir kainos pokyčių santykis. Jei jis mažesnis nei 1, prekė

laikoma būtinybe (turizmas paprastai nėra tokia prekė), o jei didesnis nei 1, prekė jautri kainos

pokyčiams.

Taip pat turizmo analizei naudojamos įvairios socioekonominės charakteristikos: amžius, lytis,

išsilavinimas, profesinis statusas, profesija, metinės pajamos, šeimos struktūra, keliavimo laikotarpis,

kelionės trukmė, kelionės atstumas, kelionės tikslas, transporto priemonė, išlaidos, apgyvendinimo

tipas.

Apibendrinant, turizmas – individų judėjimas iš vienos geografinės vietos į kitą ir apsistojimas

ne kasdienėje aplinkoje ne ilgesnį nei vienų tęstinių metų laikotarpį verslo/laisvalaikio ar kitais tikslais,

apimant ekonominius sandorius, susijusius su šia veikla. Turizmo produktas unikalus. Apibendrinant,

turizmo sektorių apibūdinantys pagrindiniai rodikliai yra turizmo paklausa, polinkis keliauti, šalies

gebėjimas generuoti keliones, paklausos elastingumas kainai bei naudojamos įvairios socioekonominės

charakteristikos.

3. Turizmo poveikis įvairioms šalies ūkinio gyvenimo sritims, poveikio ekonomikai rodikliai

Norint nustatyti turizmo indėlį, reikalinga atlikti matavimus. Matuojant turizmo apimtis,

mastus, įtaką ir vertę, svarbu surinkti, išanalizuoti ir interpretuoti statistinę informaciją tiek atskiro

geografinio regiono, tiek šalies ar atskiros vietos požiūriu. Įvertinti turizmo indėlį sudėtinga ir viena

didžiausių problemų – tinkamo išeities taško matavimui pasirinkimas. Sudėtinga atskirti turizmo

poveikį nuo kitų ekonominių veiklų poveikio. Be to, turizmo statistika nėra pakankamas šaltinis

turizmo visapusiškam įvertinimui; susidaro pakankamai didelis laiko lagas, kol statistinė informacija

surenkama, apdorojama, išanalizuojama ir pateikiama. Be to, jos pobūdis gana subjektyvus, kadangi

priklauso nuo tyrimui pasirinktos imties dydžio ir pobūdžio. Papildant, turistai yra trumpalaikė ir labai

mobili populiacija, tai apsunkina statistinės imties procedūras, siekiant užtikrinti statistinį ir

metodologinį tikslumą (Holden, 2008).

Nepaisant šių sunkumų yra pripažįstama, kad turizmas yra svarbus veiksnys, veikiantis

natūralią ir dirbtinę aplinką, nors labai sudėtinga tiksliai įvertinti, ar jis yra esminis pokyčių veiksnys,

ar tik dalis plačiau apimančio proceso, ar juolab nepelnytai kaltinamas/pervertinamas sukeltais

pokyčiais, kurie egzistavo dar iki jo pasireiškimo. Vertinant turizmo poveikį svarbu įvertinti jo

tęstinumą laike (sezoniškumą) bei geografiją.

Turizmo poveikis gali būti didelio masto ir apčiuopiamas arba nedidelio masto ir neryškus,

teigiamas ir neigiamas. Poveikis skirstytinas į tris pagrindines grupes (Holden, 2008; Page, 2007;

Holloway, 2006; Cooper, 2005; Telfer, 2007; Cornelissen, 2005; Henderson, 2007; Tribe, 2008):

Sociokultūrinis poveikis. Tai rezidentų ir turistų tarpusavio sąveikos funkcija. Šis poveikis

ryškesnis mažiau išsivysčiusiose šalyse, bet pasireiškia ir išsivysčiusiose šalyse. Bendri

neigiami sociokultūrinio turizmo poveikio aspektai: disbalansas tarp turtingesnių turistų ir

mažiau ekonomiškai išsivysčiosios šalies šeimininkų, socialinė įtampa, reikalingų darbuotojų

atitraukimas iš kitų sektorių, nepatrauklios darbo sąlygos: vaikų darbas, laikinos sutartys, ne

visos dienos darbas be parengimo, padidėjusi paklausa žemės panaudojimui, kuri reikalinga ir

vietos gyventojams, o to galima pasekmė – žemės kainų infliacija, seksualinis išnaudojimas (kai

kuriose šalyse išplitęs sekso turizmas) ir to pasekmė – įvairios prostitucijos formos, pedofilija,

prekyba žmonėmis, kitos lytiškai plintančios ligos, nusikalstamumas, vagystės, lošimų verslo

augimas, promiskuitetas, komodifikacija (pertvarkomas etniškumas), sceninis autentiškumas,

standartizacija. Bendri teigiami sociokultūrinio turizmo poveikio aspektai: stimuliavimas

didžiavimosi vietos paveldu, kultūra, ritualais, tradicijomis, žinojimo ribų bei suvokimo apie

kitas kultūras ir terpes išplėtimas, to pasekmė – didesnis supratingumas, pritarimas ir

žavėjimasis kitomis visuomenėmis, puoselėjama taika tarp bendruomenių, geresnė

infrastruktūra bei pagerėjusi gyvenimo kokybę ir vietos gyventojams.

Poveikis aplinkai. Tiek gamtinė, tiek dirbtinė aplinka yra turizmo pamatas. Dėl to turizmas

sukelia nemažai aplinkosauginių problemų. Taip yra dėl to, kad dauguma egzotiškų vietovių,

masiškai traukiančių turistus, yra trapios ekosistemos, kuriose turizmo poveikis yra ryškiai

matomas. Netinkama turizmo plėtra gali turėti tokia neigiamą įtaką aplinkai: pakrančių erozija,

vegetacijos naikinimas, gėlo vandens sūrėjimas, kurio ištekliai paprastai riboti, nešvarumų

patekimas į paviršinius vandenis, koralų rifų nykimas, ekologinės įvairovės ir turtingos laukinės

gamtos naikinimas, aplinkos užteršimo didėjimas, ekosistemų ir arealų naikinimas, pakrančių ir

vandenų išteklių praradimas, pakrančių užterštumas, poveikis gruntiniams vandenims.

Neigiamo poveikio problemą galėtų padėti išspręsti vykdomas ekoturizmas, kuris būtų pagrįstas

natūralios gamtos išsaugojimu ir visapusiškai atsakingu elgesiu aplinkai, vykdomi aplinkos

auditai bei aplinkosaugos veiksmų programos. Kiti poveikiai aplinkai: žala architektūrinei

aplinkai, pasireiškianti netinkama viešbučių plėtra tradiciniame landšafte, miestų pakrikas

išsiplėtimas dėl nebuvimo reikiamo planavimo ir plėtros apribojimų, kurortų infrastruktūra gali

tapti perkrauta ir nebetinkama funkcionuoti, geros kokybės agrokultūrinė žemė gali būti

prarasta dėl turizmo plėtros. Poveikis aplinkai gali būti išreiškiamas per pokyčius

(rūšių/populiacijų skaičius), pavojus (gaisrai, erozija, užterštumas), faunos ir floros

gyvybingumą (urbanizacija (žemės panaudojimas)). Tačiau iš kitos pusės, galimas ir teigiamas

poveikis aplinkai: išsaugojimas/restauravimas senovės paminklų, vietų ir istorinių statinių,

nacionalinių ir augalijos bei gyvūnijos parkų kūrimas, rifų ir paplūdimių apsauga, miškų

priežiūra.

Ekonominis poveikis. Daugelis vyriausybių pripažįsta, kad turizmas kuria naujas darbo vietas,

padeda vystyti ir modernizuoti ekonomiką. Turizmas siejamas su užsienio valiutos įplaukomis,

pajamų generavimu, užimtumo kūrimu, išplėtota pajamų ir mokesčių baze, indėliu į šalies

mokėjimų balansą (nematomasis mokėjimų balansas – operacijų (pajamų ir importo) tarp

valstybių rezultatas, susijusių su įvairiomis paslaugomis (tarp jų – turizmu) (Theobald, 2005).

Be to, turizmas perskirsto išteklius – per tiesiogines turistų išlaidas ar tarptautines investicijas.

Neigiamas ekonominis poveikis – mokėjimo balanso teigiama nauda gali būti atsverta

padidėjusio polinkio importuoti arba didelės pajamų ekspatrijavimo normos. Aukštesnė

infliacija ar kaštai gali neigiamai paveikti vietos ekonomiką. Mažesnės valstybės gali tapti labai

priklausomos nuo turizmo. Ekonominis poveikis gali būti išreiškiamas per priklausomybę (dalis

BVP), finansus (investicijų kiekį), darbą (užimtumą), infliaciją (vartotojų kainų indeksą), turtą

(pajamų augimą ir pasiskirstymą (atlyginimų augimas/ importas)). Taigi turizmo ekonominės

naudos aspektai: pajamų šalies ekonomikai generavimas, naujų užimtumo galimybių kūrimas,

ekonominių veiklų struktūros ir balanso patobulinimas, verslumo iniciatyvų skatinimas. O

potencialios žalos aspektai: ekonominės priklausomybės nuo vienos ekonominės veiklos

galimybė, infliacijos nuostoliai, priklausomybė nuo vietos ekonomikos dydžio ir pobūdžio,

auganti priklausomybė nuo importuotų prekių, paslaugų, darbo jėgos, kadangi plečiasi

paslaugos ir infrastruktūra, ribota investicijų grąža dėl sezoniško vartojimo ir gamybos, turizmo

išlaidų „nutekėjimas“ iš vietos ekonomikos, papildomos vietos valdžios išlaidos.

Ekonominį poveikį galima matuoti šiais pagrindiniais aspektais (Holloway, 2006):

Per pajamas. Pajamos gaunamos iš darbo užmokesčio, palūkanų, nuomos ir pelno. Turizmas

yra darbui imli ūkio šaka, dėl to didžiausia dalis pajamų gaunama iš darbo užmokesčio,

mokamo tiesiogiai turizmo darbuotojams ir netiesiogiai iš turistų išlaidų. Pajamos didesnės

regionuose, kur didesni turistų srautai ir jie apsistoja ilgesnį laiką, kur apsistoja pasiturintys ir

dosnesni klientai bei yra daugiau galimybių išleisti pinigus. Paminėtina, kad turizmo vertė

didesnė, kur mažos darbo galimybės. Turizmas yra pajamų generatorius trečdaliui besivystančių

šalių ir ne tik jose, ypač tose, kuriose mažai veikia kitos pramonės šakos. Nors deklaruojama,

kad turizmo srityje darbo užmokestis santykinai mažas, o užimtumas sezoniškas, daugeliu

atveju yra priešingai. Pajamos taip pat generuojamos iš palūkanų, nuomos ir pelno iš turizmo

verslo. Taip pat įvertintinas apmokestinimas (pridėtinės vertės mokestis, akcizai), kuris

dažniausiai perkeliamas turistams ir taip gaunamos didesnės valstybės pajamos. Turizmo svarba

šalies ekonomikai gali būti išmatuojama turizmo pajamų dalimi nacionalinėse pajamose. Jei ši

dalis svari, tai signalizuoja šalies pavojingą priklausomybę nuo vienos – turizmo – ekonominės

veiklos. Yra skaičiuojamas turizmo pajamų multiplikatorius, kuris sustiprina turizmo indėlį

pajamoms, kadangi turistų išleisti pinigai bus dar kartą leidžiami gavėjų ir taip visuma padidės.

Multiplikatorius yra daugiklis, kuriuo padidėja turistų išlaidos. Jo dydį įmanoma prognozuoti,

jei žinomi pinigų „nutekėjimai“(mokesčiai, santaupos, importas, užsienio kapitalo mokėjimai) į

ekonomiką. Tuomet multiplikatorius bus atvirkščiai proporcingas šių „nutekėjimų“ daliai

bendrose pajamose. Kuo multiplikatorius mažesnis, tuo mažiau ekonomika gaus naudos iš

turizmo.

Per užimtumą. Turizmas aprūpina darbo vietomis šimtus milijonų žmonių visame pasaulyje.

Tai sudaro nemažą dalį bendrame pasaulio užimtume. Didžioji dalis darbuotojų telkiasi

apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje. Dauguma šių darbų yra sezoniniai ar ne visos darbo

dienos. Matuojant turizmo poveikį, skaičiuojamos darbo vietos, turizmo darbo jėgos procentinė

dalis visoje darbo jėgoje. Problema iškyla dėl susijusių su turizmu sričių įtraukimu į bendrą

turizmo statistiką (dirbantieji viešbučiuose ar maitinimo įstaigose aptarnauja ne tik turistus).

Multiplikatorius, veikiantis pajamas, taip pat veikia ir užimtumą: jei turistai apsistoja tam

tikroje vietoje, ten kuriamos darbo vietos, jų darbuotojai ir jų šeimos taip pat perka prekes ir

paslaugas, jiems reikia švietimo ir sveikatos priežiūros, o tai skatina kurti darbo vietas šiuose

sektoriuose, taip bendras rezultatas – daug daugiau darbo vietų.

Per mokėjimų balanso būklę. Tarptautiniai turistai perka turizmo paslaugas kitoje šalyje ir tai

atsispindi jų ir svečios šalies nacionalinėje sąskaitoje kaip neregimas eksportas ir importas.

Turistų mokėjimai savo šaliai atsispindės mokėjimų balanso debete (kaip importas) ir svečios

šalies mokėjimų balanso kredite (kaip eksportas). Bendra gavimų vertė eliminavus bendrą

mokėjimų vertę per metus rodo šalies mokėjimų balanso turizmo sąskaitos būklę. Jei sąskaita

deficitinė, stengiamasi skatinti atvykstamąjį turizmą.

Per investicijas ir plėtrą. Investicijos į turizmo sektorių privačių investuotojų yra laikomos

aukštos rizikos, sunkiau gauti banko paskolą. Tačiau nenoras investuoti gali trukti tik iki tol, kol

nepamatomas didelis regiono potencialas, atvykstančių turistų srautai. O kai turizmas pasirodo

sėkmingas, norima toliau investuoti ir taip susidaro akceleratoriaus efektas. Įtraukiamos ir kitos

pramonės šakos, norinčios gauti naudos iš atvykstančių vartotojų.

Ekonominio poveikio analizė matuoja skirtumą tarp dviejų situacijų – faktinės (status quo) ir

hipotetinės. Tam tyrėjas turi prognozuoti hipotetinę situaciją (faktinė, bet be tam tikro

elemento). Analizė priklausys nuo to, ar remiamasi potencialaus projekto, įvykio, veiklos

ateityje, ar jau įgyvendinto projekto, įvykio, veiklos įvertinimu (Tyrrell ir kt., 2006).

Vienas iš metodų įvertinti turizmo ekonominį reikšmingumą, yra sudarymas turizmo satelito

sąskaitų, jos remiasi sąnaudų-išeigos modeliu ir požiūriu, orientuotu į paklausą. Tai rinkinys sąskaitų,

naudojamų nustatyti turizmo apimtį ar reikšmingumą ekonomikai (indėlį į BVP, investicijas,

mokestines įplaukas, užimtumą, turizmo vartojimą, poveikį šalies mokėjimų balansui (eksportui)), bet

ne jo poveikį. Jos vadovaujasi nacionalinių sąskaitų duomenimis (Cooper, 2005).

Vertinant ekonominį turizmo poveikį yra skaičiuojamos vietos ir užsienio turistų išlaidos šalyje

ir užsienyje. Svarbu paminėti, kad jų dydis padeda įvertinti ir šalies mokėjimų balanso būklę. (Holden,

2008).

Svarbu atskirti ekonominį poveikį, susijusį su turistų išlaidomis (nuolatinis poveikis ir pokyčiai

turistų išlaidose) ir susijusį su turizmo augimu (vienkartinis poveikis, susijęs su statybomis ir

finansinėmis turizmo paslaugomis). Šiems skirtingiems poveikiams skaičiuoti taikomi skirtingi

metodai: turistų išlaidoms – multiplikatoriaus analizė, turizmo plėtros projektams – projektų įvertinimo

metodai (kaštų-naudos analizė).

Multiplikatoriaus modeliai yra naudojami įvertinti ekonominį poveikį turistų išlaidų pokyčių

pajamoms, užimtumui, vyriausybės pajamoms ir užsienio valiutai. Jie taip pat gali būti naudojami

alternatyvių kaštų apskaičiavimui, įvertinant palyginamų pokyčių efektus kitose ūkio šakose (Cooper,

2005).

Turistų išlaidos patiriamos įvairiose verslo sektoriuose: apgyvendinimo, maitinimo ir gėrimų,

transportavimo, komunikacijų, laisvalaikio, mažmeninės prekybos, kelionių organizavimo. Šios

išlaidos gali būti tarptautinės ir vietos, tačiau bendra jų vertė atspindi tik dalį ekonominio poveikio.

Vertinant ekonominį poveikį, reikia atsižvelgti išlaidų „nutekamumą“ iš vietinės ekonomikos,

netiesioginius ir papildomus efektus, pakeitimo ir alternatyviuosius kaštus. „Nutekamumas“ susidaro

dėl vietos transporto, importo, prekybos maržų, valstybės mokesčių ir muitų, santaupų (Cooper, 2005).

4. Turizmo poveikio ekonomikai rodikliai

Apibendrinant įvairius šaltinius, naudojami turizmo poveikio ekonomikai rodikliai (Cooper,

2005; Holden, 2008):

Valstybės priklausomumas nuo turizmo – turizmo įplaukų dalis bendrame eksporte ir bendrame

vidaus produkte. Kuo ši dalis didesnė, tuo valstybė labiau priklausoma nuo turizmo.

Balanso deficitas/perteklius – lyginamos tarptautinio turizmo įplaukos su tarptautinio turizmo

išlaidomis arba šalies gyventojų išlaidos turizmui šalyje ir užsienyje bei užsienio rezidentų

išlaidos, pakoreguotos pragyvenimo (minimumo) indeksu šalyje – įplaukos iš užsienio turistų,

rezidentų išlaidos turizmui užsienyje.

Sukurtų darbo vietų turizmo sektoriuje skaičius/ bendro užimtumo dalis.

Tarptautinių turizmo išlaidų procentinė dalis bendrose turizmo išlaidose.

Vidaus asmeninių išlaidų procentinė dalis bendrose turizmo išlaidose.

Vidaus verslo ir valdžios išlaidų procentinė dalis bendrose turizmo išlaidose.

Bendros turizmo išlaidos (tarptautinės turizmo išlaidos, vietos (verslo, valdžios, namų ūkių)).

Tiesioginė turizmo pridėtinė vertė (visos darbo dienos darbuotojų skaičius).

Netiesioginė turizmo pridėtinė vertė (prekių, paslaugų mokesčiai, mokami ūkio šakų,

netiesiogiai susijusių su turizmu).

Informacija apie ekonominį poveikį yra naudinga, kadangi padeda planuoti politiką,

makroekonominę orientaciją, viešųjų išteklių perskirstymą ir apsaugą. Nors ekonominis poveikis yra

lengviau išreiškiamas ir išmatuojamas nei socialinis ar kultūrinis poveikis, tačiau jį taip pat sudėtinga

išmatuoti (Holden, 2008).

Atliekant ekonominio poveikio matavimus, dera nepamiršti, jog turizmas paprastai nėra stabilus

pajamų šaltinis, kadangi turistai nepasižymi lojalumu turistinėms vietovėms, tai permaininga ūkio šaka,

aukšto sezoniškumo. Turizmo sukuriamos darbo vietos dažniausiai reikalauja nedidelių įgūdžių ir yra

mažai apmokamos, be to ne ilgalaikės.

Turizmas yra elastingas kainos ir pajamų atžvilgiu, t.y. jis lengvai paveikiamas nedidelių kainos

ir disponuojamų vartotojų pajamų pokyčių.

Apibendrinant, ekonominis turizmo poveikis yra lengviau išreiškiamas ir išmatuojamas nei kiti

poveikiai, tačiau jį vertinant taip pat iškyla įvairių problemų. Matavimams taikoma ekonominio

poveikio analizė, ypač paplitęs multiplikatoriaus metodas. Dėl potencialaus didelio indėlio į ekonomiką

turimas yra naudojamas daugybės vyriausybių kaip priemonė skatinti ekonominį augimą, kadangi jis

suteikia užimtumo didinimo, pajamų ir mokesčių generavimo galimybes.

5. Kultūros paveldas ir turizmas

„Kaskart, kai kultūros paveldas prisdeda prie meno, švietimo ar socialinio vystymosi, jis tampa

patyrimo, estetines ar egzistencinės vertės šaltiniu,- šių verčių kūrimas reiškia ir ekonominį vyksmą.

Neatsižvelgti į tai – vadinasi, iš esmės nesuprasti šių procesų.“1

5.1 Faktai:

Istorinio atgaivinimas duoda 13 proc. didesnę investicijų gražą nei nauja statyba, sukuria 16,5

proc. daugiau vietų ir palieka 1,243 karto mažiau atliekų.

Istorinio paveldo atgaivinimas duoda apie 10 proc. didesnę investicijų grąžą nei greitkelių

statyba ir sukuria 26,6 proc. daugiau darbo vietų.

Kultūros paveldo sektorius sukuria 10-26,7 darbo vietų kiekvienai tiesioginiai darbo vietai, o

tarkime, automobilių pramonėje sukuriamos tik 6,3 darbo vietos.

Europos kultūros paveldas iš prekybos ir paslaugų Europoje uždirba milijardus eurų per metus

Europos kultūros paveldas užtikrina darbo vietas daugiau nei 8 milijonams žmonių

Investicijos į kultūros paveldo pastatų išlaikymą ir priežiūrą visuomenei atsiperka santykiu 1 su

10.

Kultūros paveldas yra itin svarbus kitoms pramonės šakoms - jis ekonominiais saitais susijęs su

turto vadyba, kultūrinėmis ir kūrybinėmis industrijomis, regionų plėtra. Kultūros paveldas – tai ir

aplinkos turtai, kuriuos galima įvairiai panaudoti. Verslas kultūros pavelda naudoja rinkodaros ir

reklamos tikslams.

Kultūros paveldo ekonominė nauda atitenka ne pačiam kultūros paveldui, o kitiems verslams.

Net tais atvejais, kai norint pamatyti kultūros paveldo objektą reikia pirkt bilietą, lieka problema,

kaip apskaičiuoti visas objekto uždirbamas pajamas.

Kultūros paveldo turizmas yra sparčiai augantis rinkos segmentas. Tyrimai rodo, kad

pavyzdinis kultūros paveldo turistas išledžia 60 proc. daugiau nei poilsiautojas pleže. Tačiau

1 Development culturel Nr 141, 2003m rugsėjisKultūros ir komunikacijos ministerijaAdministracijos generalinis direktoratasMokslo, perpsektyvų tyrimo ir statistikos departamentas (DEPS)

tiesioginis kultūros paveldo uždarbis menkas. Tiks 6-10 proc. turisto dienos išlaidų tenka kultūros

paveldo objektui, visa kita gauna už paveldo ribų veikiantys verslai.

Amerikoje pastebėta, kad kultūrinio turizmo vartotojai neša didesnę ekonominę naudą, nei

tradicinio turizmo. Todėl derinant kultūrinį turizmą ir poilsinį turizmą kartu, atrandamas modelis.

Šį metodą galima pastebėti Niagaros Krioklių valstybiniame parke, kur dėmesys pradedamas skirti

istoriniams ir kultūriniams elementams. Taip pat įtraukiama ir populiarioji kultūra – atsiranda daug

atrakcijų (pasiplaukiojimas laivu), naudojamas specialus apšvietimas kriokliams, fejerverkams,

atsiranda daug parduotuvių, restoranų ir kitų papildomų paslaugų.

Lotynų Amerikoje ištirta, kad 93% atvažiuojančių turistų – kultūriniai turistai. Todėl pati

Lotynų Amerika gali pasigirti daugybe išvystytų maršrutų. Atsiranda svarbi kultūrinio turizmo šaka

– kulinarinis turizmas, kur skiriamas dėmesys sveikiems vietiniams maisto produktams ir vietinei

maisto gaminimo technikai.

Azijos šalyse kultūra visada buvo pagrindinis turizmo produktas. Kai prasidėjo globalizacija ir

modernizacija, dauguma Azijos pagrindinių miestų buvo greitai transformuojami ekonomikos

vystymosi. Pradėti ypač saugoti senieji senamiesčiai. Pvz., Angkor Wat – didžiausias religijos

monumentas pasaulyje , kuris yra Kambodžoje, 28% turistų yra pagrindinė priežastis dėl ko jie

lankosi šioje šalyje. Taigi kultūriniai objektai vis dar yra vieni svarbiausių traukos objektų. Azijoje

kultūrinis turizmas derinamas ir su populiariąja kultūra. Atsirado vienodi užsienio šalių kultūrinis

turizmas derinamas ir su populiariąja kultūra. Atsirado vienodi užsienio šalių kultūrinės tematikos

parkai įvairiose Azijos šalyse. Prasidėjo taip vadinama „disneifikacija“.

Antarktika – tampa vis svarbesniu, kultūrinio turizmo kelionės tikslu. Kiekvieną vasarą šioje

vietovėje apsilanko 22000 keliautojų. Turistai sužavėti idėja, kad galės keliauti tyrinėtojų

Shackleton ir Scott ekspedicijos keliu.

Tačiau toks iš esmės kultūrinis turizmas aiškinamas, kad ir paviršutiniškai tiriant, turi būti

tiksliau apibrėžiamas. Pirma ir svarbiausia, turizmas turi būti nagrinėjamas ir ekonominiu, ir

kultūriniu aspektais. Nors ir nepriklausomas keliavimas santykinai labai paplitęs, joks tarptautinis

turistas negali išvengti naudojimosi įvairių turizmo paslaugas organizuojančių ir koordinuojančių,

didelių ar mažų, savo šalies ar užsienio bendrovių paslaugomis. Antra, kelionių pobūdį lemia

ekonominiai svertai: kas gali keliauti, kur keliauti, ar dažnai gali keliauti ir ką veikia turistai atvykę

į pasirinktą vietą. Galima dar pridurti, kad nuo ekonomių svertų priklauso ir turisto patiriami

įspūdžiai, investicijų struktūra, darbo rinkos pobūdis ir bendras šalies dalyvavimas tarptautinėje

ekonomikoje, o visa tai, žinoma, duoda pagrindimo teigti, kad turizmas gali būti ir dažnai yra

nepaprastai svarbus darbdavys bei užsienio valiutos šaltinis. Turizmas daro įtaką infrastruktūros

plėtojimui ir yra patraukli tiesioginių užsienio investicijų sritis. Trečia, ne visas turizmas yra

tarptautinis. Turizmo, kaip plačiai Vakaruose paplitusio reiškinio, šaknys glūdi ne tarptautinėse, o

būtent vietinėse kelionėse. Pagaliau ekonomika iš dalies formuoja turistų kultūrinės patirties įtakos

pobūdį ir prigimtį. Turistų gausiai lankomos vietos patiria reikšmingas ekonomines pasekmes,

kurios pakeičia turistų lankomų vietų kultūrą ir ekonomiką.

Išvados

1. Įsigilinome ir supratome, kad sąvoka turizmas apima labai platų spektrą. Nuo turizmo priklauso

šalies ekonominė padėtis, kadangi turizmas yra viena iš daugiausiai uždirbančių šalies sektorių.

Jis yra glaudžiai susijęs su kultūriniu paveldu.

2. Turizmo poveikis gali būti didelio masto ir apčiuopiamas arba nedidelio masto ir neryškus,

teigiamas ir neigiamas. Turizmas gelbsi šalies ekonomiką netgi sunkiu bei kriziniu laikotarpiu.

Taip pat turizmas yr svarbus veiksnys, veikiantis natūralią ir dirbtinę aplinką, nors labai

sudėtinga tiksliai įvertinti, ar jis yra esminis pokyčių veiksnys, ar tik dalis plačiau apimančio

proceso. Turizmas šalį stipriai veikia ekonominiu atžvilgiu per įvairius veiksnius susijusius su

ekonomika ir turizmu.

3. Daugelis įmonių gyvuoja dėka turizmo, kadangi gamina produktus orientuotus i užsienio rinką

ir užsieniečius.

4. Valstybė yra priklausoma nuo turizmo įplaukų dalis Kuo ši dalis didesnė, tuo valstybė labiau

priklausoma nuo turizmo. Turizmas didina darbo vietų skaičių. Turistų gausiai lankomos vietos

patiria reikšmingas ekonomines pasekmes, kurios pakeičia turistų lankomų vietų kultūrą ir

ekonomiką.

Literatūros sąrašas

D. Held, A. McGrew, D. Goldblatt, J. Perraton „ GLOBAL TRANSFORMATIONS.

Politics, Economics and Culture“, 1999

J. Svičiulienė „Kultūros vadyba II“, 2009

M. Lehtimaki „Cultural Heritage and Tourism: Potential, Impact, Partnership and

Ggovernance“, 2008

http://www.aviatickets.lt/magistrinis-turizmas/turizmo-sektoriaus-poveikis-ekonomikai/

http://www.aviatickets.lt/magistrinis-turizmas/turizmo-poveikis-ukiui/