TURINYS - SPPC · ir supaprastintos. Rengdami priemonę vadovavomės „Pagrindinio ugdymo V–X...

TURINYS

1. PRIEMONĖS PASKIRTIS ____________________________________ 3

2. DARBAS SU MOKYMO PRIEMONE _____________________________ 4

2.1. Amžių tarpsnių ir įvykių pateikimas _______________________ 4

2.2. Sudominimas ________________________________________ 4

2.3. Mokymosi uždavinys ___________________________________ 5

2.4. Mokomosios medžiagos pateikimas ________________________ 5

2.5. Sąvokų ir kitos svarbios informacijos skyrelis

„Ar žinote?“ ___________________________________________ 6

2.6. Užduočių skyrelis ______________________________________ 7

3. PASIEKIMŲ VERTINIMAS____________________________________ 9

3.1. Įsivertinimas _________________________________________ 9

3.2. Užduočių diferencijavimas pagal mokymosi pasiekimų lygius ___ 11

4. INDIVIDUALIZUOTA 6 KLASĖS ISTORIJOS PROGRAMA ___________ 12

4.1. Ugdymo turinys ir pasiekimų planavimas ir vertinimas ________ 12

4.2. Mokymo strategijų planavimas __________________________ 21

5. APIBENDRINAMOSIOS SKYRIŲ UŽDUOTYS ____________________ 24

6. SKYRELIO „KO IŠMOKOTE“ UŽDUOČIŲ ATSAKYMAI ______________ 64

7. MOKYMO METODAI _______________________________________ 69

8. PAMOKOS PLANAS _______________________________________ 77

ISBN 978-9955-32-206-1

© Violeta Laurutienė, 2013

© Tatjana Borisevičienė, 2013

© Leidykla Lucilijus, 2013

1. PRIEMONĖS PASKIRTIS

Mokymo priemonė yra iš dalies susijusi su 6 klasės istorijos mokymo programa.

Turinio apimtis iš dalies sutampa su klasėje nagrinėjamu dalyko Bendrosios progra-

mos turiniu, tačiau reikšmingai skiriasi pasiekimų ir temų lygmuo, jos sukonkretintos

ir supaprastintos. Rengdami priemonę vadovavomės „Pagrindinio ugdymo V–X klasių

Bendrųjų programų pritaikymo rekomendacijomis“ (2009).

Tikėtina, kad mokiniai, mokydamiesi pagal šią priemonę, įgis elementarių istori-

jos žinių ir supratimo, susidomės savo ir kitų šalių praeitimi, ugdysis socialinę, mokė-

jimo mokytis, pažinimo, asmeninę, iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijas. Sie-

kiame stiprinti mokymosi motyvaciją pateikdami įvairias užduotis, susijusias su moki-

nių patirtimi, parengtas pagal inovatyvius mokymo(si) metodus, skatiname įsivertinti

ir siekti asmeninės mokymosi sėkmės.

Uždaviniai:

1. Supažindinti su reikšmingiausiais savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, Euro-

pos įvykiais nuo seniausių laikų iki šių dienų, ugdyti pagarbą praeities kartų kultūri-

niam palikimui.

2. Mokyti naudotis pateikta rašytine ir vaizdine informacija apie istorijos įvykius ir

reiškinius.

3. Skatinti suvokti Lietuvos ir Europos istorijos įvykius, kodėl jie vyko ir kaip pa-

keitė žmonių gyvenimą.

4. Taikant inovatyvius mokymo(si) metodus ir mokymo(si) strategijas, skatinti

kūrybiškai atlikti pateiktas užduotis.

5. Sudominti pamokos mokymosi uždaviniu ir pateikta inovatyvia pasiekimų ver-

tinimo ir įsivertinimo forma (vertinimo kriterijais, instrumentais), įvertinti mokinio pa-

siekimus ir siekti, kad mokinys įsivertintų.

Priemonės turinys

1 skyrius. Žmogus ir istorija.

2 skyrius. Priešistorė.

3 skyrius. Senovės valstybių susikūrimas.

4 skyrius. Viduramžiai.

5 skyrius. Atgimimas.

6 skyrius. Pažanga, valstybės ir visuomenės pokyčiai.

7 skyrius. Didieji karai.

8 skyrius. Naujausi laikai.

2. DARBAS SU MOKYMO PRIEMONE

Mokymo priemonėje prie kiekvienos temos rasite sudominimo, mokymosi užda-

vinių, skyrelyje „Ar žinote“, užduočių skyrelių, iliustracijų ir nuotraukų. Kiekvieno sky-

riaus gale, skyrelyje „Ko išmokote“, pateikiame užduočių, kurios skatins mokinius pri-

siminti, pakartoti, įtvirtinti ir pritaikyti mokomąją medžiagą. Mokiniai, atlikę užduotis,

galės pasitikrinti ir įsivertinti.

2.1. Amžių tarpsnių ir įvykių pateikimas

Kiekvienos temos pradžioje pateikiame amžių

tarpsnį, kuriame vyko įvykiai, susiję su pamokos tema.

Amžius žymime arabiškais ir romėniškais skaičiais. Tiki-

mės, kad toks amžių pateikimas padės diferencijuoti

arabiškus ir romėniškus skaičius.

2.2. Sudominimas

Pamoką siūlome pradėti nuo sudo-

minimo, pasiūlykite mokiniams perskaity-

ti trumpą įdomią informaciją ar istoriją,

susijusią su pamokos tema. Papasakokite

daugiau apie tai. Paklauskite, ką mokiniai

suprato, gal jie žino panašių istorijų.

Pavyzdžiai

1. Mokytojas į pamoką atsineša saldainių (akmenėlių, litų banknotų kopijų, kitko)

ir padalija juos mokiniams. Jis paaiškina, kad saldainius pamokoje vadins pinigais.Taip

pat atsineša 5–7 popieriaus ritinėlius, padeda juos ant stalo. Prašo mokinių pasakyti,

kokias nuodėmes jie žino ir kokias yra padarę; įrašo mokinių pasakytas nuodėmes,

paaiškina, kad ritinėliuose yra surašytos mokinių nuodėmės ir jų atleidimas – tai nuo-

dėmių atleidimo raštai. Jis pasiūlo vieną raštą nusipirkti. Mokiniai nusiperka ir perskai-

to. Mokytojas paaiškina, kad viduramžiais buvo parduodami nuodėmių atleidimo raš-

tai, tačiau ne visi katalikai buvo tuo patenkinti.

Mokytojas pristato pamokos temą ir uždavinį.

Per I pasaulinį karą buvo panaudotas naujas ginklas – nuodingos dujos.

Kareiviai turėjo užsidėti ant veido specialią priemonę – dujokaukę.

20 (XX) amžius – kai

kuriose valstybėse įsi-gali diktatūra

2. Pamokos pradžioje mokytojas papasakoja, kad Hitleris piešė gražius paveiks-

lus ir parodo jų nuotraukas. Pasako, kad Hitleris norėjo tapti architektu. Paklausia

mokinių nuomonės, kuris paveikslas jiems patinka.

Mokytojas pasako, kad Stalinas daug skaitė ir savo kabinete turėjo daug knygų.

Ypač mėgo skaityti senovės graikų filosofų raštus. Jis pasibraukdavo labiausiai patiku-

sias mintis. Stalinas jaunystėje mokėsi kunigų seminarijoje.

Mokytojas paklausia, ką mokiniai dar žino apie Staliną ir Hitlerį. Taikomas meto-

das „Minčių lietus“.

Mokytojas pristato pamokos temą ir uždavinį.

Pastaba. Mokytojas gali pasikalbėti su mokiniais apie žmogaus gebėjimus ir dorą

elgesį.

2.3. Mokymosi uždavinys

Pamokoje mokiniams svarbu žinoti, ko

jie mokysis ir ką išmoks. Kiekvieną pamoką

pateikiame mokymosi uždavinį. Mokinys,

perskaitęs mokymosi uždavinį, pasako, ko

jis mokysis. Mokytojas pasako mokinio

veiklos rezultatą ir sėkmės kriterijų (-us).

Rekomendacijose, ugdymo programoje,

pateikiame planuojamų pasiekimų pagal pasiekimų lygius aprašymą. Mokytojas kiek-

vieną pamoką gali supažindinti mokinius su planuojamais pasiekimais, taip mokinys,

žinodamas, ką reikia atlikti, norint pasiekti vieną ar kitą lygį, gali siekti aukštesnio

mokymosi pasiekimų lygio.

I lygis. Žinoti 1–2 rašytinius ir nerašytinius šaltinius ir kas juos randa.

II lygis. Žinoti 2–3 rašytinius ir nerašytinius šaltinius, kas ir kaip juos randa. Pa-

sakyti, kokių senovinių daiktų yra mokinio gyvenamojoje vietovėje.

III lygis. Žinoti 3–4 rašytinius ir nerašytinius šaltinius, kas ir kaip juos randa,

kur jie saugomi. Rasti internete, kokių muziejų yra Lietuvoje.

2.4. Mokomosios medžiagos pateikimas

Mokomoji medžiaga pateikiama keliant probleminį klausimą ir duodant atsakymą.

Kiekvienas klausimas turi savo eilės numerį. Struktūruotas medžiagos pateikimas pa-

deda mokiniui lengviau susiorientuoti vadovėlyje, greičiau susirasti reikiamą atsaky-

mą. Skaitydamas mokomąją medžiagą, mokinys regimuoju suvokimu atskiria vieną

sužinosime:

kodėl kilo I pasaulinis karas,

kokios valstybės kariavo,

kodėl karas vadinosi I pasauli-niu karu.

informaciją nuo kitos. Skirtinga informacija nesusilieja į vientisą tekstą, Pagal kiekvie-

ną informaciją mokinys suformuoja unikalius vaizdinius ir nuosekliai (prie pirmojo

vaizdinio jungdamas antrąjį, trečiąjį) sukuria vaizdinių konstruktą. Kitą pamoką ant

šių pamatų mokinys stato naujus konstruktus. Konkretus ir trumpas informacijos pa-

teikimas padeda lengviau ją suvokti, o iliustracijos ir piešiniai sustiprina, praplečia,

pagilina medžiagos suvokimą.

Pavyzdys

Kaip vadinasi Jėzaus Kristaus ir jo

mokinių mokymas? Po Jėzaus Kristaus mirties jo mokymas

tapo nauju tikėjimu, kuris vadinosi

krikščionybe.

Jėzus Kristus moko žmones

2.5. Sąvokų ir kitos svarbios informacijos skyrelis

„Ar žinote?“

Skyrelyje pateikiamos svarbiausios

sąvokos, kurios vartojamos mokomojoje

medžiagoje. Čia taip pat pateikiame svar-

bią informaciją, kuri papildo mokomąją

medžiagą, pagilina ir patikslina mokinių ži-

nias ir suvokimą.

Vokietija karo metu užkariavo Lenkiją, Lietuvą, Belgiją ir kitas šalis.

Valstybė diktatorė yra tokia, kurioje yra valstybės vadovo diktatūra.

2

2.6. Užduočių skyrelis

Skyrelyje pateikiame tuos pačius klausimus, kurie buvo mokomojoje medžiagoje

ir nurodome klausimo eilės numerį. Taip mokiniai, atlikdami užduotis, pakartoja ir

įtvirtina mokomąją medžiagą.

Pavyzdys

1. Kokios Europos valstybės tapo diktatorėmis?

2. Kas valdė Vokietiją?

3. Kaip Hitleris valdė Vokietiją?

4. Kas valdė Sovietų Sąjungą?

5. Kaip Stalinas valdė Sovietų Sąjungą?

Šiame skyrelyje yra klausimų ir iš mokinių patirties. Mokiniai, atlikdami tokią už-

duotį, informacijos turi pasirinkti iš įvairių šaltinių – paklausti tėvelių, mokytojo, drau-

gų, paieškoti knygose, internete.

Pavyzdys

6. Paklauskite mokytojo, tėvelių ar paieškokite internete, kokius darbus dirban-

tys žmonės daugiausiai buvo tremiami į Sibirą:

ūkininkai,

darbininkai,

kunigai,

mokytojai,

aktoriai.

4

3

2

5

Užduočių skyrelyje mokiniams siūlome savarankiškai ar su mokytojo pagalba at-

likti ir kūrybines užduotis.

Pavyzdys

1. Pažiūrėkite į paveikslėlį ir parašykite, kuris iš šių diktatorių yra Stali-

nas, o kuris – Hitleris.

2. Parašykite, kuo Hitleris ir Stalinas buvo panašūs?

Rašykite taip 1 yra ...

2 yra ...

Hitleris ir Stalinas buvo panašūs...

6

3. PASIEKIMŲ VERTINIMAS

Vertinant žinias ir pasiekimus, remiamasi Mokinių pažangos ir pasiekimų vertini-

mo samprata (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m.

vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256). Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių

žinios vertinamos remiantis ta pačia vertinimo sistema kaip ir visų klasės mokinių, tik

individualizuotos programos lygiu. Jeigu mokiniai gerai atliko jiems skirtas užduotis,

pasiekė jų programoje numatytus tikslus, įgijo reikiamus įgūdžius, jie turi teisę gauti

patį geriausią įvertinimą, kurį gautų bet kuris kitas jam skirtas užduotis atlikęs moki-

nys. Ugdymo sistemoje diferencijuojamasis veiksnys yra programa, bet ne pažymys,

kuris atspindi mokymosi kokybę. Mokantis daug dėmesio skiriama formuojamajam

vertinimui. Gali būti taikomas ir diagnostinis vertinimas. Svarbu, kad mokiniai iš anks-

to žinotų, už ką ir kaip bus vertinami.

Mokytojas pamokos pradžioje turėtų pasakyti mokiniams, kokį vertinimą taikys

pamokoje. Dažniausiai vyrauja formuojamasis vertinimas. Mokytojas stebi mokinių

veiklą, o pamokos gale pasako „medalius“ ir „misijas“ (kas pasiekta, kas sekėsi ir ko

reikia pasimokyti, ką pakartoti, įtvirtinti). Mokiniai, padedant mokytojui, iškelia mo-

kymosi tikslus, kurių sieks kitą pamoką. „Medalius“ ir „misijas“ mokytojas gali pasaky-

ti ir pagal pamokos pradžioje pristatytus formuojamojo pasiekimų vertinimo kriterijus.

Pvz., savarankiškumas, domėjimasis pamokos tema, žinių pritaikymas. Mokiniai taip

pat gali žodžiu įsivertinti pagal tuos pačius kriterijus.

Apibendrinamasis pasiekimų vertinimas taikomas skyriaus ar numatyto laikotar-

pio gale, siekiant įvertinti mokinių žinias, mokėjimus, įgūdžius, žinių pritaikymą. Taip

vertindamas mokytojas gali pats parengti užduotis arba panaudoti (pritaikyti) vadovė-

lio autorių parengtas ir įvertinti mokinių pasiekimus pagal savo pasirinktus ar vadovė-

lyje pateiktus kriterijus ir vertinimo instrumentus.

Diagnostinis pasiekimų vertinimas taikomas tuomet, kai mokytojas nori geriau

pažinti mokinių gebėjimus, specialiuosius ugdymosi poreikius.

3.1. Įsivertinimas

T. Borisevičienė 2012 metais parengė pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo aprašą,

kuriame pristatė pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo būdus, kriterijus ir instrumentus.

Panaudodami įsivertinimo kriterijus ir instrumentus, mokytojai turėtų skatinti

specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius įsivertinti pamokoje. Mokiniai gali įsi-

vertinti pagal šiuos kriterijus: aktyvumas, savarankiškumas, domėjimasis dalyku, kū-

rybiškumas, žinios, žinių pritaikymas, pasiruošimas pamokai (atlikti namų darbai, turi

reikiamas priemones), darbas grupėje ir kiti.

Pateikiame kelis įsivertinimo būdus.

1 būdas

2 būdas

Balai 12 11 10 9 8 7–5 4–1

Pažymys 10 9 8 7 6 5 4

Mokytojai taip pat gali įvertinti mokinių pasiekimus, naudodamiesi tais pačiais

vertinimo kriterijais ir instrumentais, pagal kuriuos įsivertino mokiniai.

Mokytojo įvertinimo ir mokinių įsivertinimo pažymiai gali skirtis, jų vidurkis gali

būti įrašomas į dienyną arba kaupiamas mokinio pasiekimų lape. Pasiekimų lapus pil-

do mokytojas savo užrašuose.

Vertinimo kriterijai Vertinimo instrumentai

Savarankiškumas

Visos užduotys

Dirbau savarankiškai – 3 balai, padėjo mokytojas – 2 balai, labai pa-

dėjo mokytojas – 1 balas.

Žinių pritaikymas

1 užduotis

Pritaikiau žinias – 3 balai, iš dalies pritaikiau žinias – 2 balai, mažai

pritaikiau žinias – 1 balas, nepritaikiau žinių – 0 balų.

Žinios

2 užduotis

Įrašiau visus teiginius – 3 balai, ištaisiau 3 teiginius – 2 balai, įrašiau

2 teiginius – 1 balas, įrašiau 1 teiginį – 0 balų.

Aktyvumas

Visos užduotys

Dirbau labai aktyviai – 3 balai, dirbau aktyviai – 2 balai, dirbau iš

dalies aktyviai – 1 balas, dirbau pasyviai – 0 balų.

Pabraukite balus, kuriais įsivertinate. Įrašykite balus į langelius, sudėkite.

Surinkau balus, gavau .

Ar savarankiškai atlikote užduotį? Visos užduotys Savarankiškai – 3 balai,

padėjo mokytojas – 2 balai, labai padėjo mokytojas – 1 balas.

Ar pritaikėte žinias? 1 užduotis

Pritaikiau – 3 balai, iš dalies pritaikiau – 2 balai mažai pritaikiau – 1 balas.

Ar teisingai atlikote užduotį? 2 užduotis Parašiau 3 valstybes – 3 balai,

parašiau 2 valstybes – 2 balai,

parašiau 1 valstybę – 1 balas, nėra teisingo atsakymo – 0 balų.

Kiekvienoje lentelėje pasirinkite vieną balą, kuriuo įsiverti-nate. Sudėkite surinktus balus. Pažiūrėkite, kokį pažymį gavote.

Balai 9 8 7 6 5 4–3 2–1

Pažymys 10 9 8 7 6 5 4

3.2. Užduočių diferencijavimas pagal mokymosi pasiekimų lygius

Mokiniai, besimokantys pagal individualizuotas programas, yra skirtingų gebėji-

mų ir specialiųjų ugdymosi poreikių. Vieni geba mokytis savarankiškai, kitiems reikia

mokytojo pagalbos. Mokomojoje knygoje pateikiame įvairaus sudėtingumo užduotis.

Jas sugrupavome pagal pasiekimų lygius ir pateikėme ugdymo programoje. Patenki-

namo lygio užduotis visi mokiniai gebės atlikti savarankiškai. Pagrindinio lygio užduo-

tis vieni mokiniai atliks savarankiškai, kiti – nežymiai ar žymiai padedant mokytojui.

Mokytojas gali patarti, kaip pasinaudoti nuorodomis, sąvokų skyreliu, iliustracijomis,

suteikti kitą pagalbą. Aukštesniojo lygio užduotis vieni mokiniai atliks savarankiškai,

kiti gali atlikti nežymiai ar žymiai padedami mokytojo arba jų neatlikti. Nežymi moky-

tojo pagalba – pateikiamas užduoties atlikimo pavyzdys, šaltiniai, paaiškinamos sch-

emos, kita pagalba... Žymi mokytojo pagalba – užduotis atlieka kartu, mokytojas nuo-

lat patikrina, kaip mokinys atlieka užduotį, ...

Individualizuotoje programoje pateikiame užduočių aprašą pagal pasie-

kimų lygius.

Pavyzdys

Užduotys pagal pasiekimų lygius

I. Žinoti 1–2 rašytinius ir nerašytinius šaltinius ir kas juos randa.

II. Žinoti 2–3 rašytinius ir nerašytinius šaltinius, kas ir kaip juos randa. Pasakyti,

kokių senovinių daiktų yra mokinio gyvenamojoje vietovėje.

III. Žinoti 3–4 rašytinius ir nerašytinius šaltinius, kas ir kaip juos randa, kur jie

saugomi. Rasti internete, kokių muziejų yra Lietuvoje.

4. INDIVIDUALIZUOTA 6 KLASĖS ISTORIJOS

PROGRAMA

Programa parengta pagal 6 klasės istorijos mokymo priemonę. Ji sudaryta iš 2

dalių: ugdymo turinio ir pasiekimų planavimo, pagalbos strategijų planavimo. Ugdymo

programą rekomenduojame mokytojui kopijuoti ir „turėti po ranka“, nuolat ja pasi-

naudoti, papildyti ar pakoreguoti. Ši programa – tai pagrindinė mokytojo veiklos su

specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais planavimo ir įgyvendinimo priemo-

nė. Joje mokytojas gali matyti aprašytus svarbiausius savo veiklos pamokoje aspektus

– ugdymo turinį, mokymosi uždavinius, pasiekimų planavimą ir vertinimą.

4.1. Ugdymo turinys ir pasiekimų planavimas ir vertinimas

Pateikiame ugdymo turinį – pamokų temas, mokymosi uždavinius, planuojamus

pasiekimus. Prašome prisiminti, kad kiekvieno mokinio gebėjimai yra individualūs,

todėl programos pastabų skiltyje mokytojai gali koreguoti ugdymo turinį (uždavinius,

planuojamus pasiekimus). Jeigu nori, gali rašyti pamokų datas.

Pateikiame pasiekimų aprašą. Nurodome galimus mokinių pasiekimus pagal tris

pasiekimų lygius: patenkinamą, pagrindinį ir aukštesnįjį. Mokytojai pasiekimus gali

planuoti kartu su mokiniais ir (ar) jų tėvais. Atkreipkite dėmesį, kad mokinys gali pa-

siekti aprašytus kito lygio pasiekimus, nei mokytojas suplanavo. Tuomet mokinio pa-

siekimus mokytojas rašo prie to lygio, kurį jis pasiekė. Pasiekimų planavimo laikotarpį

pasirenka mokytojas – pusei metų, trimestrui, mėnesiui, savaitei, pamokai. Planuoja-

mi pasiekimai žymimi √. Patirtą mokymosi sėkmę patariame žymėti kiekvieną pamoką

sutartiniais ženklais (pasiekė +, iš dalies pasiekė + –, siekia –). Šioje skiltyje mokyto-

jas gali rašyti ir balus, kuriais įvertina mokinio pasiekimus. Tačiau mokytojas gali ir

pasirinkti laikotarpį, po kurio pažymės patirtą sėkmę – po savaitės, mėnesio, trimestro

ar pusmečio gale. Mokslo metų gale mokytojas išsamiai aprašo mokinio pasiekimus.

Pastaba

Jei mokytojas planuoja, kad mokinys pasieks patenkinamą lygį, vadinasi, jis turi

pasiekti aprašytus patenkinamo lygio pasiekimus.

Jei planuojamas pagrindinis pasiekimų lygis, vadinasi, mokinys turi pasiekti pa-

tenkinamo ir pagrindinio lygio aprašytus pasiekimus.

Jei planuojamas aukštesnysis lygis, vadinasi, mokinys turi pasiekti patenkinamo,

pagrindinio ir aukštesniojo lygio aprašytus pasiekimus.

Pagal pirmą lygį mokinys turi žinoti minimaliai – 1–2 paprasčiausius dalykus, pa-

vyzdžius ar teiginius. Nuo jo žinių (žino vieną ar du dalykus) priklausys įvertinimas 5

ar 6, dar yra ir 4, tokiu įvertinimu galima įvertinti, kai mokinys suranda informaciją

vadovėlyje, perskaito ar atsako su mokytojo pagalba.

Pasiekimų planavimas:

padės mokytojams siekti konkrečių ugdymo tikslų,

skatins mokinius siekti suplanuotų mokymosi uždavinių,

suteiks tėvams informacijos, ko vaikai mokysis.

Patirta mokymosi sėkmė parodys, ko mokiniai išmoko ir ko dar turi mokytis. Ši

grįžtamoji informacija yra labai reikalinga planuojant tolimesnius ugdymo(si) žings-

nius, keliant ugdymo(si) tikslus, uždavinius.

Mokytojas gali aptarti su mokiniu jo pasiekimus ir kartu nuspręsti, kokiu pažymiu

ar kitu vertinimo būdu įvertinti mokinio pasiekimus pamokoje. Mokytojas gali pa-

tenkinamo lygio pasiekimus vertinti 4, 5, 6, pagrindinio – 7, 8, aukštesniojo – 9,10.

Pasiekimų aprašymas mokslo metų gale

Mokslo metų gale mokytojas atskirame lape laisva forma išsamiai aprašo mokinio

pasiekimus per mokslo metus (mokytojas pasiekimus gali aprašyti ir du ar tris kartus

per metus; pavyzdžiui, po kiekvieno trimestro ar pusmečio). Aprašydamas pasieki-

mus, mokytojas turi paminėti, kas mokiniui sekėsi geriausiai, ko jis išmoko, ko dar tu-

ri mokytis ir siekti. Kokie planuojami kito laikotarpio mokymo(si) tikslai. Mokytojas

taip pat aprašo ir pagalbos strategijas, kurios turėjo didžiausią poveikį siekiant asme-

ninės mokinio mokymosi sėkmės.

Individualizuota istorijos ugdymo programa

(parengta pagal 6 klasės istorijos mokymo priemonę)

Ugdymo tikslai:

padėti mokiniams suprasti praeities ir dabarties istorinių įvykių sąryšingumą,

šiandieninio pasaulio tvarkos ir vertybių istorinį sąlygotumą ir kintamumą,

parodyti praeities ir dabartinio žmogaus gyvenseną, vertybių ir idėjų pasaulį,

skatinti kritiškai mąstyti, stiprinti vertybines nuostatas ir kūrybiškumą, praktinės pa-

tirties pritaikymą,

mokyti tapti atsakingais ir iniciatyviais piliečiais, skatinti aktyviai dalyvauti

mokyklos, gyvenamosios vietovės bendruomenės, valstybės gyvenime, priimti apgal-

votus sprendimus,

mokyti pateikti savo supratimą apie istorijos įvykių, reiškinių priežastis ir pa-

sekmes, skatinti pateikti argumentus, mokyti susieti įvykius su istoriniu laikotarpiu,

mokyti įvairiuose šaltiniuose rinkti nurodytą informaciją ir ją pritaikyti,

įvertinti mokymosi pasiekimus pagal pasiekimų lygius, skatinti mokinius įsi-

vertinti, siekti aukštesnio pasiekimų lygio.

Vertinimo būdus renkasi mokykla (2013-05-27, LRŠMM įsak. Nr. V-459, 224 p.)

Skyria

i ir

tem

os

Mokymo(si)

uždaviniai

Planuojami pasiekimai

Patenkinamas žinių lygis (I – 4, 5, 6 balai), pa-

grindinis žinių lygis (II – 7, 8 balai), aukštesnysis

žinių lygis (III – 9, 10 balų).

Planuojami pasiekimai žymimi √, patirta sėkmė:

pasiekė +, iš dalies pasiekė + –, siekia –; arba

pažymiais.

Pln

uo

jam

a

Pti

rta

sėkm

ė

Pastabos

I. Ž

MO

GU

S I

R I

STO

RIJ

A.

1.

Pra

eitie

s š

altin

iai.

1. Sužinoti apie

žmones, kurie

randa senovi-

nius daiktus.

2. Sužinoti apie

senovinius

daiktus – isto-

rijos šaltinius.

I. Žinoti 1–2 rašytinius ir nerašytinius šaltinius ir

kas juos randa.

II. Žinoti 2–3 rašytinius ir nerašytinius šaltinius,

kaip juos randa. Pasakyti, kokių senovinių daiktų

yra mokinio gyvenamojoje vietovėje.

III. Žinoti 3–4 rašytinius ir nerašytinius šaltinius,

kur jie saugomi. Rasti internete, kokių muziejų

yra Lietuvoje.

2.

Laik

as ir

vie

ta

isto

rijo

je.

1. Susipažinti

su istoriniais

laikotarpiais ir

kada jie tęsėsi.

2. Sužinoti, kur

vyksta istori-

niai įvykiai.

I. Žinoti, į kokias dvi grupes dalijamas laikas,

nuo kokio įvykio žmonės pradėjo skaičiuoti laiką.

II. Žinoti, į kokius 3 laikotarpius skirstomas lai-

kas. Gebėti nubraižyti savo šeimos laiko juostą.

III. Žinoti 1–3 istorinius laikotarpius. Gebėti pa-

rašyti arabiškais ir romėniškais skaičiais, kuriame

amžiuje kunigaikštis Mindaugas tapo karaliumi.

I skyriaus

apib

endri

-

nim

as Prisiminti, pa-

kartoti, įtvirtin-

ti ir pritaikyti

žinias.

I. 1, 2 užduotis.

II. 3, 4 užduotis.

III. 5, 6, 7 užduotis.

II.

PRIE

ŠIS

TO

RĖ.

3.

Žm

ogaus a

tsir

adi-

mas.

Sužinoti, kaip

atsirado žmo-

gus, kuo maiti-

nosi ir kur gy-

veno tolimieji

žmogaus pro-

tėviai.

I. Žinoti 2 žmogaus atsiradimo aiškinimus.

II. Žinoti, kokiame žemyne atsirado pirmoji bū-

tybė, panaši į žmogų, kaip ji buvo pavadinta. Pa-

vadinti 2–4 įrankius, kuriuos mokinio šeima nau-

doja maistui gaminti.

III. Žinoti 1–3 pavyzdžius, kokius įrankius nau-

dojo žmogaus protėviai, ko išmoko šiuolaikiniai

protingi žmonės. Parašyti 2–4 sakinius pagal

pirmą paveikslėlį.

4.

Mūsų p

rotė

vių

veik

la.

Sužinoti, ko-

kius darbus iš-

moko dirbti

mūsų protėviai.

I. Žinoti 1–2 mūsų protėvių veiklos pavyzdžius.

II. Žinoti 3–4 mūsų protėvių veiklos pavyzdžius;

kaip jie tapo žemdirbiais. Pasakyti 1–3 pavyz-

džius, kokius gyvūnus medžioja, kokius gyvulius

augina ūkininkai dabar.

III. Žinoti 5–6 mūsų protėvių veiklos pavyzdžius;

kokiais įrankiais jie dirbo žemę. Pagal paveikslėlį

pasakyti, ką protėviai dovanodavo dievams.

II s

kyriaus

apib

endri-

nim

as Prisiminti, pa-

kartoti, įtvirtin-

ti ir pritaikyti

žinias.

I. 1, 2 užduotis.

II. 3, 4 užduotis.

III. 5, 6 užduotis.

III.

SEN

OVĖS V

ALSTYBIŲ

SU

SIK

ŪRIM

AS.

5.

Senia

usio

s v

als

tybės. Sužinoti, ko-

kius darbus iš-

moko daryti ir

kokius daiktus

sukūrė Šumero

ir Egipto vals-

tybių gyvento-

jai.

I. Žinoti 1–2 susikūrusių senovės valstybių pava-

dinimus, pasakyti 1–2 pavyzdžius, ko reikėjo,

kad jos susikurtų.

II. Žinoti 1–2 upių, prie kurių susikūrė senovės

valstybės, pavadinimus. Pasakyti 1–2 senovės

gyventojų sukurtus daiktus, kuriuos naudoja

mokinio šeima.

III. Žinoti 2–4 pavyzdžius, ko išmoko ir ką sukū-

rė senovės valstybių gyventojai.

Paaiškinti žodžio faraonas reikšmę.

6.

Senovės G

raik

ija –

mie

stų

vals

tybė.

Sužinoti apie

didžiausią se-

novės Graikijos

miestą Atėnus.

Susipažinti su

graikų amati-

ninkų, moksli-

ninkų, meni-

ninkų, darbais.

I. Žinoti valstybės, kuri pirmoji susikūrė Europo-

je, pavadinimą ir didžiausią jos miestą.

II. Žinoti, į kokias dvi grupes skirstomi Atėnų gy-

ventojai. Pasakyti 2–4 pavyzdžius, ką gamina

mūsų amatininkai, kur tuos daiktus naudojame.

III. Žinoti 2–4 pavyzdžius, kuo buvo įdomūs

graikai ir ko mes iš jų išmokome. Pasakyti, kas

pavaizduota nuotraukoje, kokia šio daikto paskir-

tis.

7.

Senovės R

om

a –

ga-

lingia

usia

vals

tybė.

Sužinoti, kas

valdė senovės

Romą, kaip gy-

veno ir kuo

domėjosi seno-

vės Romos gy-

ventojai.

I. Žinoti 1–2 pavyzdžius, kas valdė senovės Ro-

mos valstybę, koks didžiausias jos miestas.

II. Žinoti 1–2 pramogas, kurias mėgo romėnai;

1–2 pavyzdžius, kodėl jie buvo geri kariai. Api-

būdinti 1–3 pramogas, kurias mėgsta mokinio

šeima.

III. Žinoti 1–3 pavyzdžius, ką mokėjo romėnai;

kodėl žlugo senovės Roma. Paaiškinti, ką vaiz-

duoja skulptūra.

8.

Senovės p

asaulio d

ievai.

Sužinoti, kodėl

senovės žmo-

nės tikėjo die-

vus ir kaip gar-

bino juos.

I. Žinoti 1–3 pavyzdžius, kodėl senovės žmonės

pradėjo tikėti dievus.

II. Žinoti 1–2 pavyzdžius, kaip senovės žmonės

garbino Dievus, kodėl juos garbino, kas yra mal-

da. Pasakyti 2–3 savo gerus darbus, kam ir kodėl

juos daro.

III. Žinoti senovės graikų ir senovės Egipto die-

vą, kaip žmonės juos piešė.

Kas yra aukojimas. Rasti informaciją, kokio dievo

garbei senovės Graikijoje buvo skirtos olimpinės

žaidynės.

9.

Jėzus K

ristu

s –

naujo

tik

ė-

jim

o p

radin

inkas.

Sužinoti, kaip

atsirado naujas

tikėjimas –

krikščionybė,

kodėl krikščio-

nybė patiko

senovės romė-

nams.

I. Žinoti 1–2 pavyzdžius, ko mokė Jėzus Kristus

žmones.

II. Žinoti, kaip vadinosi senovės romėnai, kurie

tikėjo Jėzų Kristų, kaip vadinosi jų tikėjimas;

kaip vadinasi krikščionių šventoji knyga. Pava-

dinti religines šventes, kurias švenčia mokinio

šeima, apibūdinti labiausiai patinkančią šventę.

III. Žinoti 1–3 pavyzdžius, kaip elgėsi krikščio-

nys, 1–3 pavyzdžius, ko krikščionybė mokė žmo-

nes. Pavadinti miestą, kuriame buvo nukryžiuo-

tas Jėzus Kristus.

III

sky-

riaus a

pi-

bendrini-

mas.

Prisiminti, pa-

kartoti, įtvirtin-

ti ir pritaikyti

žinias.

I. 2 , 3 užduotis.

II. 1, 4 užduotis.


IV.V

IDU

RAM

ŽIA

I

10.B

izantija

– g

alinga

vals

tybė.

Sužinoti apie

svarbiausią Bi-

zantijos miestą

Konstantino-

polį, miesto

gyventojų dar-

bus ir tikėjimą.

I. Žinoti 1 pavyzdį, kodėl Bizantija buvo galinga

valstybė, koks svarbiausias Bizantijos miestas.

II. Žinoti 1–3 pavyzdžius, ką gamino Konstanti-

nopolio amatininkai, kūrė dailininkai. Pavadinti

mokinio šeimos tikėjimą ir maldos namus.

III. Žinoti, į kokias dvi dalis skilo krikščionių tikė-

jimas, kokio tikėjimo buvo Bizantijos gyventojai.

Rasti informaciją, kaip dabar vadinamas Kons-

tantinopolio miestas.

11.

Isla

mas –

nauja

ara

bų r

eligija.

Sužinoti apie

islamo religiją

ir ko mes iš-

mokome iš

arabų.

I. Žinoti, kas skelbė naują tikėjimą – islamą, kaip

vadinasi šventoji knyga, kurioje aprašytas islamo

tikėjimas.

II. Žinoti 1–2 pavyzdžius, kas parašyta Korane;

1–2 pavyzdžius, ką atrado arabai. Pasakyti, ko

mes išmokome iš arabų.

III. Žinoti, kaip vadinasi žmonės, kurie tiki dievą

Alachą, kaip vadinasi jų maldos namai; kaip ara-

bai elgėsi su žmonėmis, kurie netikėjo dievo Ala-

cho. Atkoduoti ir perskaityti tekstą.

12.

Karo

lis D

idysis

– fra

n-

kų im

perijo

s įkūrė

jas.

Sužinoti, kaip

susikūrė Fran-

kų imperija ir

kas ją valdė.

I. Žinoti 1–2 didžiausias barbarų gentis, kas yra

gentis.

II. Žinoti, kas buvo Karolis Didysis ir kokią didelę

valstybę jis sukūrė. Apibūdinti 1–2 mokinio

mėgstamus mokomuosius dalykus.

III. Žinoti 1–2 pavyzdžius, kuo įžymus buvo Ka-

rolis Didysis, kodėl jis tapo imperatoriumi. Rasti

ir pasakyti 1–2 valstybes, kurias valdo karaliai

arba karalienės.

13.

Vik

ingai – p

irkliai

ir u

žkariauto

jai iš

šia

urė

s.

Sužinoti, kur

keliavo, kuo

prekiavo, kaip

gyveno vikin-

gai, kodėl juos

vadino plėši-

kais.

I. Žinoti 1–2 pavyzdžius, kas buvo vikingai, ką

jie kūrė.

II. Žinoti 1–2 pavyzdžius, kodėl vikingai vadina-

mi grobikais, kur jie keliavo. Paaiškinti, ką vikin-

gai vadino saga ir ką mes taip vadiname.

III. Žinoti 1–3 pavyzdžius, kuo prekiavo, 1–3 pa-

vyzdžius, kaip gyveno. Rasti ir pasakyti salos,

kurią atrado vikingai šiaurėje, pavadinimą.

IV s

kyriaus

4 t

em

ų a

pi-

bendrini-

mas

Prisiminti, pa-

kartoti, įtvirtin-

ti ir pritaikyti

žinias.

I. 1 užduotis.

II. 2, 3 užduotis.


14.

Kry

žia

us ž

ygia

i. Sužinoti, kodėl

vyko kryžiaus

žygiai, kur žy-

giavo kryžinin-

kai

I. Žinoti, kaip buvo vadinami žmonės, kurie daly-

vavo kryžiaus žygiuose, kodėl taip vadinami.

II. Žinoti 1–2 priežastis, kodėl vyko kryžiaus žy-

giai, kaip vadiname žemę, kur palaidotas Jėzus

Kristus. Sukurti mokinio šeimos pomėgius simbo-

lizuojantį ženklą.

III. Žinoti, kiek buvo sėkmingų kryžiaus žygių,

ko kryžininkai išmoko šių žygių metu; iš ko gali-

ma atpažinti riterius. Išspręsti galvosūkį, ant ko

statomos pilys Lietuvoje.

15.

Vid

ura

mžių

gyvento

jai.

Sužinoti, į ko-

kius luomus

buvo skirstomi

viduramžių gy-

ventojai, kokią

galią turėjo fe-

odalai, ką veikė

miestiečiai.

I. Žinoti, kas viduramžiais turėjo didžiausią galią,

pasakyti 1–2 pavyzdžius, kaip dar vadinami feo-

dalai.

II. Žinoti, kas dirbo feodalų žemėje, pasakyti 1–2

darbų pavyzdžius; kokios teisės neturėjo valstie-

čiai baudžiauninkai. Pasakyti 1–3 mokinio teises

ir pareigas mokykloje.

III. Žinoti 1–3 pavyzdžius, kokius darbus dirbo

amatininkai, į kokias grupes jie jungėsi, ką tos

grupės turėjo.

Pasakyti (nupiešti, parašyti), kokius ženklus gali

turėti nurodytų profesijų žmonės.

16.

Kasdie

nin

is ž

mo-

nių

gyvenim

as

vid

u-

ram

žia

is

Sužinoti, kaip

gyveno vidu-

ramžių žmonės

ir kokia baisi

liga juos už-

puolė.

I. Žinoti, kur gyveno kilmingi žmonės, pasakyti

1–2 jų pramogas.

II. Žinoti, kur gyveno valstiečiai – baudžiauninkai

ir amatininkai. Pasakyti 1-2 pramogas, kurios

vyko viduramžių miesto aikštėje ir vyksta dabar.

III. Žinoti, kokia liga sujaukė viduramžių žmonių

gyvenimą, pasakyti 1–3 priežastis, kas ją sukėlė.

Pasakyti, kokie amatininkai galėjo gyventi nuro-

dytose Vilniaus gatvėse.

17.

Vid

ura

mžių

bažnyčio

s

Sužinoti, ko-

kios gražios,

galingos ir

svarbios buvo

viduramžių

bažnyčios.

I. Žinoti, kas statė viduramžių bažnyčias, kodėl

jas statė.

II. Žinoti 1–2 pavyzdžius, kodėl bažnyčios buvo

labai gražios ir didelės, kaip jas statė. Parašyti,

koks mokytojas kokio dalyko moko dabar.

III. Žinoti, kas viduramžiais mokėjo skaityti ir

rašyti, mokė vaikus; kur buvo kuriamos mokyk-

los. Rasti 1–3 universitetus, kurie yra Lietuvoje.

IV s

kyriaus

likusių

4 t

em

ų

apib

endrini-

mas

Prisiminti, pa-

kartoti, įtvirtin-

ti ir pritaikyti

žinias.

I. 3, 4 užduotis.

II. 1, 5 užduotis.


V.

ATG

IMIM

AS.

18.

Did

žio

sio

s g

eogra

finės

kelionės ir

atr

adim

ai.

Sužinoti, kas

atrado Ameri-

kos žemyną ir

kas įrodė, kad

žemė yra apva-

li.

I. Žinoti 1–2 geografinius atradimus ir 1–2 geog-

rafines keliones.

II. Žinoti 1–3 priežastis, kodėl vyko geografinės

kelionės; žinoti 1–2 žymiausius keliautojus. Pa-

vadinti transporto priemones, kuriomis dabar

žmonės nuvyksta į Ameriką.

III. Žinoti, kaip Kolumbas atrado Ameriką ir ką

įrodė Magelanas; pasakyti 1–3 pavyzdžius, ką

europiečiai atsivežė iš Amerikos. Išspręsti galvo-

sūkį, kaip Kolumbas pavadino atrastos žemės

gyventojus.

19.

Svarb

us n

aujų

jų

laik

ų išra

dim

as.

Sužinoti, kodėl

reikėjo spaus-

dinti knygas,

kaip buvo

spausdinamos

knygos.

I. Žinoti svarbų naujųjų laikų išradimą ir kas jį

išrado.

II. Žinoti 1–2 priežastis, kodėl reikėjo spausdinti

knygas ir 1–2 pavyzdžius, kaip buvo spausdina-

mos knygos. Pagal klausimus aprašyti (pristatyti)

perskaitytą knygą.

III. Žinoti pirmąją išspausdintą knygą, žinoti 1–3

priežastis, kodėl buvo svarbus knygų spausdini-

mas. Rasti 1–2 Lietuvos leidyklos pavadinimą ir

pirmos lietuviškos knygos pavadinimą.

20.

Atg

imim

as

Sužinoti, kas

pasikeitė Atgi-

mimo metu,

kuris Atgimimo

menininkas ir

mokslininkas

buvo svarbiau-

sias.

I. Žinoti, kas yra Atgimimas, kurioje valstybėje

jis prasidėjo.

II. Žinoti 1–2 priežastis, kodėl prasidėjo Atgimi-

mas. Žinoti, ką vadiname menu. Parašyti (papa-

sakoti), kuo mokinys domisi, ką mėgsta veikti.

III. Žinoti 1–3 pavyzdžius, kuo svarbus buvo Le-

onardas da Vinčis. Žinoti, kas yra architektas.

Rasti kitų dviejų Atgimimo laikotarpio menininkų

pavardes.

V s

kyriaus

3 t

em

ų

apib

endri-

nim

as Prisiminti, pa-

kartoti, įtvirtin-

ti ir pritaikyti

žinias.

I. 1, 4 užduotis.

II. 2, 5 užduotis.


21.

Pasik

eitim

ai bažnyčio

-

je.

Sužinoti, kas

pradėjo poky-

čius katalikų

bažnyčioje,

kaip susikūrė

protestantų ti-

kėjimas.

I. Žinoti, kas pradėjo pokyčius katalikų bažnyčio-

je, pasakyti 1 priežastį, kodėl prasidėjo pokyčiai.

II. Žinoti 1–2 pavyzdžius, ko mokė Martinas Liu-

teris ir ką padarė popiežius.

Papasakoti apie bažnyčios, kurioje meldžiasi mo-

kinio šeima (ar kuri yra arčiausiai mokyklos),

tvarką.

III. Žinoti M. Liuterio naujo tikėjimo pavadinimą

ir kaip vadinosi tikintieji. Pasakyti 1–3 tvarkos

protestantų bažnyčioje pavyzdžius. Parašyti, ku-

riose bažnyčiose meldžiasi nurodyti tikintieji.

22.

Naujų

jų laik

ų

pra

džio

s E

uro

pos d

i-

džio

sio

s v

als

tybės. Sužinoti, kodėl

Anglija, Pran-

cūzija ir Rusija

buvo galingos

valstybės ir kas

jas valdė.

I. Žinoti 1–3 galingas Europos valstybes.

II. Žinoti, kas valdė Angliją, pasakyti 1–3 valdy-

mo pavyzdžius. Išrinkti ir parašyti (pasakyti), kas

yra Lietuvos valdžia.

III. Žinoti kas valdė Prancūziją ir Rusiją.

pasakyti 2–4 valdymo pavyzdžius. Pasakyti, ku-

rio didžiojo kunigaikščio valdoma Lietuva buvo

labai galinga.

V s

kyriaus lik

u-

sių

2 t

em

ų a

pi-

bendrinim

as

Prisiminti, pa-

kartoti, įtvirtin-

ti ir pritaikyti

žinias.

I. 1, 4 užduotis.

II. 2, 3 užduotis.


VI.

PAŽAN

GA,

VALSTYBĖS

IR V

ISU

OM

EN

ĖS

PO

KYČIA

I.

23.

Revoliucijų laik

ota

rpis

. Sužinoti, kodėl

prasidėjo Di-

džioji Prancūzi-

jos revoliucija

ir kas iškovota

jos metu.

I. Žinoti, kaip prasidėjo Didžioji Prancūzijos revo-

liucija, kiek laiko ji vyko.

II. Žinoti 1–2 revoliucijos priežastis ir 1–2 pa-

vyzdžius, kas buvo iškovota. Parašyti nurodytas

teises pagal jų svarbą mokiniui.

III. Žinoti 3–4 revoliucijos priežastis ir 3–4 pa-

vyzdžius, kas buvo iškovota; ką vadiname revo-

liucija. Parašyti nurodytus mėnesių pavadinimus

pagal metų laikus. Pasakyti, kas pavaizduota pa-

veikslėliuose.

24.

Napole

onas u

ž-

kariauja

Euro

pą

Sužinoti, kaip

Napoleonas

pradėjo valdyti

Prancūziją ir ko

jis pasiekė.

I. Žinoti, kas vadovavo Prancūzijos kariuomenei

revoliucijos metu, kaip jis pradėjo valdyti šalį.

II. Žinoti 1–2 pavyzdžius, kas sekėsi ir kas nesi-

sekė Napoleonui. Pristatyti save – koks mokinys

yra, norėtų būti.

III. Žinoti 1–3 pavyzdžius, ką pertvarkė Napole-

onas, 1– pavyzdžius, koks jis buvo; kaip baigėsi

jo valdymas. Rasti teiginius, kodėl Napoleonas

buvo pavadintas tautos didvyriu.

25.

Išra

dim

ai, p

akeitę p

a-

saulį

Sužinoti apie

garo mašiną ir

kitus išradi-

mus, kurie pa-

keitė žmonių

gyvenimą ir

pramonę.

I. Žinoti 1–2 pavyzdžius, kaip žmonės dirbo iki

naujų išradimų; žinoti, ką sukūrė Džeimsas Va-

tas.

II. Žinoti 1–3 pavyzdžius, kur buvo naudojama

garo mašina; kas dar buvo išrasta. Pasakyti (pa-

rašyti), kaip 21 amž. pasikeitė 19 amž. išradi-

mai.

III. Žinoti 1–3 pavyzdžius, kaip garo mašina pa-

keitė pramonę; 1–3 pavyzdžius, kaip pasikeitė

žmonių gyvenimas. Išspręsti galvosūkį –

atkoduoti tekstą.

26.

Naujo

s v

als

tybės

pasauly

je.

Sužinoti, kodėl

susikūrė ir kaip

vystėsi Jungti-

nės Amerikos

Valstijos.

I. Žinoti, kas valdė JAV; į kokias dvi dalis ji pasi-

dalijo.

II. Žinoti 1–2 pavyzdžius, kaip vystėsi šiaurinė ir

pietinė JAV dalys. Išrinkti teiginį, kas vadovauja

JAV ir Lietuvai.

III. Žinoti 1–3 priežastis, kodėl buvo įkurta JAV;

kodėl kilo naujas karas, kas jį pralaimėjo. Rasti

informaciją, kas šiuo metu yra JAV prezidentas

VI

skyriaus

tem

ų a

pi-

bendrini-

mas

Prisiminti, pa-

kartoti, įtvirtin-

ti ir pritaikyti

žinias.

I. 1, 2.

II. 3, 4.

III. 5, 6, 7.

VII

. D

IDIE

JI K

ARAI

27. Pir

masis

(I)

pasau-

linis

kara

s.

Sužinoti:

1. kodėl kilo I

pasaulinis ka-

ras,

2. kurios vals-

tybės kariavo,

3. kodėl karas

vadinosi I pa-

sauliniu karu.

I. Žinoti, kas pradėjo I pasaulinį karą; kas jį lai-

mėjo.

II. Žinoti 1–2 priežastis, kodėl kilo karas, 1–4

šalis, kurios kariavo (kas su kuo). Išrinkti datą,

kada Lietuva paskelbė nepriklausomybę,

III. Žinoti 1–3 pavyzdžius, kodėl karas vadina-

mas I pasauliniu; 1–3 pavyzdžius, kaip buvo nu-

bausta Vokietija. Išspręsti galvosūkį – atkoduoti

tekstą.

28.

Euro

pos v

als

tybės

dik

tato

rės.

Sužinoti, kurios

valstybės buvo

diktatorės, kas

ir kaip jas val-

dė.

I. Žinoti, kas valdė Vokietiją, Rusiją.

II. Žinoti 2–3 valstybes diktatores; 1–2 pavyz-

džius, kaip Stalinas valdė Rusiją.

Išrinkti, kurių profesijų žmonių buvo daugiausiai

ištremta į Sibirą.

III. Žinoti 2–4 pavyzdžius, kaip Hitleris valdė Vo-

kietiją; 1–3 pavyzdžius, kuo Stalinas ir Hitleris

buvo panašūs. Pavadinti žmones, kurie pavaiz-

duoti paveikslėliuose, apibūdinti jų panašumus ir

skirtumus.

29.

Antr

asis

(II

) pasau-

linis

kara

s.

Sužinoti:

1. kodėl kilo II

pasaulinis ka-

ras,

2. kurios vals-

tybės kariavo ir

laimėjo

3. kodėl karas

pavadintas pa-

sauliniu.

I. Žinoti 1–2 valstybes, kurios kariavo II pasauli-

niame kare (kas su kuo); žinoti, kas pralaimėjo

karą.

II. Žinoti 1–2 priežastis, kodėl kilo karas; ką va-

diname atomine bomba. Rasti koncentracijos

stovyklos Lietuvoje pavadinimą ir vietą.

III. Žinoti 1–3 pavyzdžius, kaip vyko karas su

Rusija; kaip jis prasidėjo; 1–3 pavyzdžius, kodėl

jis vadinamas II pasauliniu karu. Parašyti, kurių

valstybių vėliavos nupieštos.

VII

skyriaus

tem

ų a

pi-

bendrinim

as Prisiminti, pa-

kartoti, įtvirtin-

ti ir pritaikyti

žinias.

I. 2, 3 užduotis.

II. 1, 4 užduotis.


VII

I. N

AU

JAU

SI

LAIK

AI.

30.

Šaltasis

kara

s. Sužinoti, kodėl

kilo šaltasis ka-

ras, kaip jis

vyko, kodėl

baigėsi.

I. Žinoti, kas yra šaltasis karas, kodėl jis kilo.

II. Žinoti ir apibūdinti, koks valdymo būdas buvo

JAV ir Sovietų Sąjungoje.

Išspręsti kryžiažodį apie geležinę uždangą.

III. Žinoti 2–4 pavyzdžius, kaip vyko šaltasis ka-

ras; kada jis baigėsi. Rasti informaciją ir nupiešti

Lietuvos vėliavą, kai šalis priklausė Sovietų Są-

jungai.

31.

Šalis,

kurioje

pažei-

džia

mos ž

mogaus t

eis

ės

Sužinoti, kokia

organizacija

gynė žmogaus

teises, kurioje

valstybėje ir

kaip jos buvo

pažeidžiamos.

I. Žinoti, kurioje šalyje buvo pažeidžiamos žmo-

gaus teisės, kaip buvo elgiamasi su žmonėmis,

kurie priešinosi.

II. Žinoti dokumento pavadinimą, kuriame apra-

šytos žmogaus teisės; 1–2 pavyzdžius, kas para-

šyta jame. Išspręsti galvosūkį – kas buvo įkurta

Vilniaus Katedroje vietoje bažnyčios.

III. Žinoti 1–3 pavyzdžius, kaip buvo pažeidžia-

mos teisės ir kaip žmonės priešinosi pažeidi-

mams. Išrinkti du paminklus, kurie buvo sunai-

kinti ir dabar atstatyti.

32.

Mokslo

ir

techni-

kos p

okyčia

i XX a

m-

žiu

je

Sužinoti, kas

išrasta moksle

ir technikoje ir

kaip atradimai

pakeitė žmo-

gaus gyveni-

mą.

I. Žinoti 1–2 pavyzdžius, kas skatino mokslo ir

technikos pokyčius, ką vadiname kosmosu.

II. Žinoti 1–3 pavyzdžius, kas išrasta moksle ir

technikoje. Parašyti (pasakyti), kokius XX amž.

išradimus naudoja mokinio šeima.

III. Žinoti 2–5 pavyzdžius, kaip atradimai pakeitė

žmogaus gyvenimą. Išspręsti galvosūkį – kas

įkūrė internetą.

33.

Euro

pos S

ąju

nga.

Sužinoti:

1. kaip kūrėsi

Europos Sąjun-

ga,

2. kodėl Euro-

pos Sąjunga

naudinga į ją

įstojusioms ša-

lims.

I. Žinoti 1–2 priežastis, kodėl Europos šalys pra-

dėjo vienytis, kas yra ES sostinė.

II. Žinoti 1–2 pavyzdžius, kaip kūrėsi ES; kas

leidžia ES įstatymus. Parašyti (pasakyti), kokią

paramą Lietuva gauna iš ES.

III. Žinoti 2–4 pavyzdžius, kodėl ES naudinga į ją

įstojusioms šalims; kaip sudaromas ES Parla-

mentas. Rasti ir parašyti 5–10 ES šalių pavadi-

nimus.

34.

Šia

ndie

nio

pasaulio

pro

ble

mos.

Sužinoti apie

dvi dabartinio

pasaulio pro-

blemas ir kaip

jas galima

spręsti.

I. Žinoti 1–2 dabartinio pasaulio problemas, kas

yra teroristai ir terorizmas.

II. Žinoti 1–3 gamtos ir žmonijos problemas; 1–3

pavyzdžius, kaip galima jas spręsti. Parašyti (pa-

sakyti), kaip mokinio šeima saugo gamtą.

III. Žinoti 2 pavyzdžius, kodėl vyksta terorizmas;

1–3 pavyzdžius, kaip jis vyksta; 1–2 pavyzdžius,

kaip turi elgtis žmonės, kad nebūtų terorizmo.

Parašyti, kuriose šalyse vyko nurodyti teroristi-

niai įvykiai.

VII

I sky-

riaus t

em

ų

apib

endri-

nim

as Prisiminti, pa-

kartoti, įtvirtin-

ti ir pritaikyti

žinias.

I. 1, 2 užduotis.

II. 3, 5 užduotis.

III. 4 6,7 užduotis.

4.2. Mokymo strategijų planavimas

Pateikiame mokytojo pagalbos mokiniui mokytis strategijas. Jos suskirstytos į 7

grupes pagal pažintinius procesus.

Veiklos planavimas – tinkamų mokymosi strategijų pasirinkimas ir veiklos re-

zultatų numatymas.

Savikontrolė – savireguliacijos strategijų taikymas, tiesioginis žinojimas apie

užduoties atlikimo eigą, periodiškas savęs tikrinimas mokantis.

Medžiagos suvokimo mokymas – diferencijuotas, struktūruotas mokomosios

medžiagos pateikimas, mąstymą skatinančių klausimų pateikimas (ką suprato, kas

neaišku), mokinio mokymosi patirties taikymas.

Dėmesys. Mokinio dėmesio sutelkimas į tikslingą, kryptingą, planingą veiklą pa-

teikiant dalimis mokomąją medžiagą, struktūruojant, naudojant dėmesį aktyvinančius

elementus (spalvoti lipdukai, kiekviena užduotis pateikiama atskiruose, spalvotuose

lapuose, kita).

Atmintis. Mokomosios medžiagos kartojimas, įtvirtinimas, nuolatinis grįžimas

prie praeitų temų, žodinių, vaizdinių užuominų, padedančių prisiminti, atkurti moko-

mąją medžiagą, pateikimas.

Mąstymas. Kūrybiško mąstymo ugdymas – dialogo ir bendradarbiavimo ryšių

plėtojimas tarp mokytojo ir mokinio, tai skatintų įsitraukti į mokymosi procesą ir būti

atsakingus už savo mokymąsi.

Kalbinė veikla. Savarankiškai papasakoti tai, ką perskaitė, pasakyti, ką suprato,

tikslingai įsitraukti į pokalbį, diskusiją, pateikti argumentus, nuomonę.

Paaiškinimas, kaip pildyti pagalbos strategijų aprašą. Aprašas pildomas

mokslo metų pradžioje. Sutartiniu ženklu (√) pažymimos planuojamos pagalbos stra-

tegijos metams. Aprašą galima nuolat papildyti. Mokslo metų gale sutartiniu ženklu

(+) pažymimos didžiausią pagalbos poveikį turėjusios strategijos ir aprašomas jų po-

veikis.

Mokytojo pagalbos strategija

Pagalbos strategijos Taikomos

strategijos

Poveikis

1. Veiklos planavimas

1.1. Mokyti išklausyti paprastus mokytojo nurodymus.

1.2. Paprašyti garsiai pakartoti paprastą užduotį ir mokyti mokinį ty-

liai kartoti pačiam sau, ką reikia daryti.

1.3. Mokyti įsidėmėti loginę užduoties atlikimo seką, užduočių atliki-

mo žingsnius, kad prireikus vėl ,,išprotautų“ tą patį, t. y. orien-

tuotųsi ne tik į įsimenamą informaciją, faktus, rezultatus, bet ir į

veikimo būdą.

1.4. Mokyti planuoti savo veiklą, užduotis atlikti iš eilės ar pagal jų

svarbą.

1.5. Mokyti mokinius vertinti savo ir kitų darbo planingumą, nuosek-

lumą.

2. Mąstymas

2.1. Atsisakyti užduočių, reikalaujančių sudėtingesnio apibendrinamo-

jo mąstymo, sudėtingesnių sąvokų ir terminų įvaldymo (pavyz-

džiui, apibūdinti, palyginti ir kt.), vietoj jų formuoti konkretų,

vaizdinį mąstymą, pavyzdžiui, mokyti situacijas ar procesus nusa-

kyti savais žodžiais.

2.2. Mokyti abstrakčių sąvokų (dydžio, apimties, tūrio ir kt.), naudoti

konkrečius objektus.

2.3. Mokant suprasti priežasties ir pasekmės santykį, naudoti įvykių

(reiškinių, elgesio) paveikslėlių seriją, pagal kurią, sudėjus teisin-

ga tvarka, galima paaiškinti įvykių seką.

2.4. Per pamoką leisti naudotis papildomomis pagalbinėmis moky-

mo(si) priemonėmis (sudėties, daugybos, matų lentelėmis, tai-

syklių kortelėmis, žodynais, vaizdine medžiaga, užduoties atlikimo

planu ir pan.).

3. Medžiagos suvokimas

3.1. Riboti naujos medžiagos kiekį, ją pateikti palaipsniui sunkėjančia

tvarka taip, kad per vieną pamoką mokiniui tektų įveikti tik vieną

sunkumą.

3.2. Informaciją pateikti įvairiais būdais: žodžiu, raštu, vaizdu, garsu.

3.3. Mokyti orientuotis erdvėje: nueiti tam tikra kryptimi, nupiešti

popieriaus lapo dešinėje, kairėje pusėje, viduryje, viršuje, apačio-

je, skirti kairės ir dešinės rankų pirštus, kojų batus.

3.4. Mokyti orientuotis laike, naudoti laikrodžius, kalendorius ir kitą

vaizdinę medžiagą, atspindinčią pagrindinius metų laikų požy-

mius, nusakyti sezoninius gamtos pasikeitimus.

4. Kalbinė veikla (turinys, žodynas, sakiniai)

4.1. Užduočių instrukcijose, tekstuose mokyti išskirti prasminius ža-

džius.

4.2. Mokyti pasakoti pagal mokytojo ar paties parengtą planą, klau-

simus.

4.3. Įtraukti į diskusijas, pokalbius, sudaryti sąlygas dalyvauti grupi-

nėje klasės veikloje.

5. Atmintis

5.1. Patikrinti, ar mokinys neatlieka užduoties todėl, kad nesupranta

jos, ar todėl, kad jau pamiršo ką daryti.

5.2. Nurodymus ir užduotis pasakyti žodžiu ir pateikti raštu, o mo-

kymuisi skirta informacija turi būti ant mokinio stalo, priminti,

kaip ja naudotis.

5.3. Naudoti papildomą vaizdinę medžiagą (konkrečią, nesudėtingą,

tinkamų (įvairesnių) spalvų), padedančią suvokti ir įsiminti patei-

kiamą informaciją.

5.4. Orientuotis į mokinio veiklą, nes praktinė veikla padeda geriau

įsiminti informaciją.

5.5. Skirti daugiau dėmesio jau turimoms žinioms pakartoti ir susieti

su nauja informacija.

6. Dėmesys

6.1. Skirti tik po vieną užduotį arba ilgesnes užduotis skirstyti eta-

pais.

6.2. Instrukcijas pateikti trumpai arba išskaidyti dalimis, geriausiai

laikytis vieno sakinio principo.

6.3. Tekstines užduotis parengti stambiu šriftu, plačiu intervalu, su-

maketuotas (pateiktas) išskiriant prasmines dalis, iliustruotas pa-

veikslėliais, įvairiomis spalvomis.

7. Savireguliacija

7.1. Mokyti mokinį atpažinti ir įvardyti paprasčiausias savo emocijas.

7.2. Aiškiai pasakyti mokiniui, koks elgesys yra tinkamas.

7.3. Klasėje sukurti ir kryptingai įgyvendinti elgesio taisykles.

7.4. Naudoti vaidmenų žaidimus socialinio elgesio įgūdžiams ugdyti

(pavyzdžiui teatre, kavinėje, parduotuvėje ir pan.).

7.5. Padėti suprasti tradicijas, visuomeninės veiklos normas (kaip kiti

mokiniai reaguoja į įvairius dalykus, kaip dirba parlamentas, kaip

bankas atlieka operacijas ir kt.).

5. APIBENDRINAMOSIOS SKYRIŲ UŽDUOTYS

Apibendrinamosios skyrių užduotys yra parengtos pagal kiekvieną mokomosios

priemonės temą, prie užduoties nurodytas temos eilės numeris. Užduotis mokytojai

gali kopijuoti, o mokiniai jas gali atlikti užduočių lapuose.

Atlikdami užduotis mokiniai gali naudotis vadovėliu ir ieškoti informacijos nurody-

toje temoje. Rekomendacijose pateikiame užduočių atsakymus. Mokiniai, atlikę už-

duotis, gali pasitikrinti ir įsivertinti. Klaidų pasitikrinimas ugdo savikontrolę, atsakin-

gumą. Grįžtamasis ryšys, kurį mokiniai gauna iš karto atlikę užduotis, didina moky-

mosi motyvaciją. Klaidų taisymas pagilina, įtvirtina, tikslina žinias, padeda šalinti mo-

kymosi spragas. Labai svarbu parodyti pasitikėjimą mokiniu ir suteikti galimybę pa-

čiam pasitikrinti atliktas užduotis ir ištaisyti klaidas. Paskui mokytojas gali patikrinti,

ar visas klaidas mokinys ištaisė, ar ištaisė teisingai. Mokiniams siūlome įsivertinti, mo-

kytojams – įvertinti pasiekimus pagal pateiktą pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo for-

mą.

Mokiniai savarankiškai ar padedami mokytojo gali atlikti visas užduotis arba pasi-

rinkti, kurias atlikti. Žinoma, rekomenduojame atlikti tas užduotis, kurias reikia įsiver-

tinti pagal žinių pritaikymo ir žinių vertinimo kriterijus. Jeigu mažinate kriterijų skai-

čių, sumažinkite balų skaičių lentelėje.

ŽMOGUS IR ISTORIJA

1 tema

1. Langeliuose įrašykite raides.

Kur saugomi ir rodomi žmo-

nėms rasti istoriniai daiktai? UIEMJJUEZ

1 tema

2. Langeliuose įrašykite raides. Jūs žinote nerašytinius ir

................. šaltinius. Koks

žodis praleistas?

YŠRISATNUIS

1 tema

3. Lentelėje įrašykite žodžius.

Žodžiai: laiškas, pilis, knyga, dokumentas, namas, plūgas, ratas,

nuotrauka, įstatymas, dienoraštis.

Rašytiniai šaltiniai Nerašytiniai šaltiniai

1 tema

4. Langeliuose įrašykite raides. Ką atkasė archeologas?

Ž

IDEŽAS

I

TSEII

K

VSKKARIU

M

R

2 tema

5. Įrašykite praleistus žodžius.

Daugelis pasaulio tautų (ir lietuviai) susitarė skaičiuoti laiką nuo

.............................. gimimo. Istorijos laikas skirstomas į metus,

........................., tūkstantmečius.

2 tema

6. Nustatykite amžių ir įrašykite lentelėje.

Metai 98 115 209 355 476 512 678 753 850 902

Amžius 1 3 5 7 9

Metai 1005 1140 1214 1335 1456

Amžius 11 13 15

2 tema

7. Iš eilės parašykite istorinius laikotarpius.

Laikotarpio eilės numeris

1 2 3 4 5

Istorinis laiko-

tarpis

Priešistorė

8. Kūrybinė užduotis.

Parašykite savo gyvenimo istoriją.

Jums padės klausimai:

Koks tavo vardas, pavardė?

Kada gimei?

Kur gimei?

Kuriame amžiuje gimei?

Kokiame dokumente surašyti tavo gimimo duomenys?

Kada pradėjai lankyti mokyklą?

Kokie tavo tėvelių vardai, pavardės?

Kada ir kur jie gimė?

Kuriame amžiuje jie gimė?

Kuo ypatinga jūsų gimimo vieta?

Pasitikrinkite, ar teisingai atlikote užduotis.

Įsivertinkite

Ar savarankiškai atlikote užduotis?

Savarankiškai – 3 balai.

Padėjo mokytojas – 2 balai.

Labai padėjo mokytojas – 1 balas.

Ar pritaikėte žinias?

Be klaidų atlikau septynias užduotis – 3 balai.

Be klaidų atlikau šešias ar penkias užduotis – 2 balai.

Be klaidų atlikau keturias ar tris užduotis – 1 balas.

Be klaidų atlikau dvi ar vieną užduotį – 0 balų.

Ar tvarkingai atlikote užduotis?

Labai tvarkingai – 3 balai.

Iš dalies tvarkingai – 2 balai.

Mažai tvarkos – 1 balas.

Netvarkingai – 0 balų.

Kiekvienoje lentelėje pasirinkite vieną balą, kuriuo įsivertinate.

Sudėkite surinktus balus.

Pažiūrėkite, kokį pažymį gavote.

Balai 9 8 7 6 5 4–3 2–1

Pažymys 10 9 8 7 6 5 4

PRIEŠISTORĖ

3 tema

1. Įrašykite praleistus žodžius.

Žmogų ir visą žemę, vandenis, gyvulius, augalus sukūrė ............

Gyvybė žemėje atsirado per milijonus ..........

3 tema


Kokiame žemyne atsirado

pirmoji būtybė, panaši į žmogų? FAEKJROI

3 tema

3. Langeliuose įrašykite raides. Kokiu

vardu mokslininkai pavadino pirmąją

būtybę, kuri buvo panaši į žmogų?

UIISL

4 tema

4. Kryžiažodyje raskite tinkamus žodžius ir įrašykite juos

sakiniuose.

1. Mūsų protėviai medžiojo .......... .

Jie naudojo akmeninius ............... .

Protėviai išmoko virti ir kepti .........,

rinkti grybus, .......... . Iš gyvūnų kai-

lių jie pasigamindavo ......... .

A E

L

M

A

M Ė S Ą

U

D T

K I R V U K U S

A S O

B G

U A

Ž S

I

U

S

4 tema

5. Sujunkite sakinio pradžią su pabaiga.

4 tema


Žiūrėdami į paveikslėlį, parašykite rašinėlį apie tai, kaip mūsų protėviai

tapo žemdirbiais. Sugalvokite rašinėlio pavadinimą.

Žodžiai, kuriuos galite naudoti rašinėlyje: mūsų protėviai, augalų sėklos,

akėčios, plūgas, būstas iš šakų ir lapų...

Protėviai pradėjo rinkti ir sėti

laukinių augalų sėklas:

Vėliau protėviai pasigamino

akėčias, tai...

Pirmas panašių į mus protė-

vių įrankis buvo plūgas, tai...

Pamažu protėviai prisijaukino

laukinius gyvūnus:

grūdus, pupas.

šunis, ožkas, avis.

pagalys ar gyvūno ragai.

nukirstas medis su šakomis.


Įsivertinkite.






Be klaidų atlikau visas penkias užduotis – 3 balai.

Be klaidų atlikau keturias užduotis – 2 balai.

Be klaidų atlikau tris ar dvi užduotis – 1 balas.

Be klaidų atlikau vieną užduotį – 0 balų.

Ar sudomino užduotys?

Sudomino – 3 balai.

Iš dalies sudomino – 2 balai.

Mažai sudomino – 1 balas.

Nesudomino – 0 balų.



Pažiūrėkite, kokį pažymį gavote

.

Balai 9 8 7 6 5 4–3 2–1

Pažymys 10 9 8 7 6 5 4

SENOVĖS VALSTYBIŲ SUSIKŪRIMAS

5 tema

1. Žodžiuose įrašykite raides.

Senosioms valstybėms susikurti reikėjo:

r.... š ....o,

m.... .... s.... ų,

v.... r s....ų,

v.... .... dž .... ....s.

5 tema

2. Išrinkite ir pabraukite penkių upių, prie kurių įsikūrė senovės

valstybės, pavadinimus.

Ventos, Eufrato, Nevėžio, Nėries, Geltonosios, Nilo, Indo, Nemuno, Tigro.

6 tema


Kuri valstybė pirmoji susikūrė Europoje?

G A

KAAJGIRI

Kaip vadinamas didžiausias senovės Graikijos miestas?

A

INAĖTA

Kaip vadinasi tvirtovė, kuri stovėjo Atėnuose?

A R P S

LAORIKOSP

7 tema

4. Kiekvienam klausimui parinkite vieną teisingą atsakymą,

jį pabraukite.

1. Kaip vadinosi didžiausias senovės Romos miestas?

a) Roma.

b) Atėnai.

2. Kas kaudavosi senovės romėnų kautynėse?

a) Karaliai.

b) Gladiatoriai.

3. Kokioje vietoje senovės romėnai susitikdavo su draugais, žaisdavo,

maudydavosi?

a) Pirtyje.

b) Aikštėje.

4. Ką statė senovės romėnai statybininkai?

a) Kelius.

b) Tiltus.

5. Ką senovės romėnai klojo iš akmenų?

a) Namus.

b) Kelius.

8 tema

6. Kodėl senovės žmonės garbino dievus?

a) Norėjo įsiteikti dievams.

b) Norėjo būti nemirtingi.

7. Kaip senovės žmonės garbino dievus?

a) Meldėsi ir aukojo dievams.

b) Pramogavo.

8. Kas parašė Šventąjį Raštą, kuriame yra 10 Dievo įsakymų?

a) Senovės romėnai.

b) Senovės žydai.

9. Kaip vadinosi senovės romėnai, kurie tikėjo Jėzų Kristų?

a) Krikščionys.

b) Gladiatoriai.

9 tema

5. Parašykite pasakojimą apie krikščionybės atsiradimą.

Surašykite sakinius iš eilės.

Pasakojimas apie krikščionybės atsiradimą

Jėzus keliavo ir mokė žmones gyventi taikiai, mylėti vieniems kitus.

Po Jėzaus Kristaus mirties jo mokymas tapo nauju tikėjimu, kuris

vadinosi krikščionybe.

12 senovės Romos vyrų tapo Jėzaus Kristaus mokiniais.

Pavydūs žmonės Jėzų nukankino – prikalė prie kryžiaus.

Gimė Jėzus Kristus.


Raskite vaizdingų senovės posakių paaiškinimus, sujunkite rodykle.

Vaizdingieji posakiai

Atpirkimo ožys

Dangaus mana (maistas)

Furija

Kasdieninė duona

Lašas po lašo ir akmenį pratašo

Nusiplauti rankas

Oro pilys

Paaiškinimai

Kantriai ir atkakliai mokantis galima

daug išmokti.

Žmogus, kuriam suverčiama kaltė (jis prisiima kitų kaltes).

Maistas, kurį valgome kasdien.

Kai žmogus nieko nedaro pats, o laukia iš kitų dovanų (maisto).

Pikta, kerštinga moteris.

Svajonės, kurios neišsipildo.

Nenoras atsakyti už padarytus darbus.

Parašykite vaizdingus posakius, kuriuos mokytojai kartais taiko jums ar-

ba jūs taikote savo draugams.


Įsivertinkite.






Be klaidų atlikau visas penkias užduotis – 3 balai.

Be klaidų atlikau keturias užduotis – 2 balai.

Be klaidų atlikau tris ar dvi užduotis – 1 balas.


Ar aktyviai dirbote?

Labai aktyviai – 3 balai.

Iš dalies aktyviai – 2 balai.

Mažai aktyvumo – 1 balas.

Pasyviai – 0 balų.




Balai 9 8 7 6 5 4–3 2–1

Pažymys 10 9 8 7 6 5 4

VIDURAMŽIAI

1 dalis

10 tema

1. Kryžiažodyje raskite atsakymus į 4 klausimus, parašykite juos.

1. Valstybė, kurios pavadinimas prasideda B raide? ....................

2. Koks svarbiausias Bizantijos miestas? ....................

3. Ką tapė Konstantinopolio dailininkai? .....................

4. Kaip vadinosi vieta, kurioje meldėsi Bizantijos krikščionys

stačiatikiai? ......................

5. Kaip vadinasi stačiatikių kunigas? Atsakymo paieškokite

vadovėlyje. ....................................................................

B

I K O N A S

Z

C A

E N

R T

K O N S T A N T I N O P O L I S

V J

Ė A

2. Nurodyta tvarka iš kortelių sudėkite 4 sakinius, parašykite

juos. Sakinį pradėkite didžiąja raide, sakinio gale dėkite tašką.

1 sakinys

1. Vakarų 3. imperiją 6. gentys. 2. Romos 4. nukariavo 5. barbarų

2 sakinys

3 sakinys

4 sakinys

13 tema

3. Sujunkite rodyklėmis, ką vikingai grobė ir kuo prekiavo.

1. Didžiausios 2. barbarų 4. buvo 3. gentys 5. frankai 6. ir 7. germanai.

1. Karolis 4. frankų 3. buvo 2. Didysis 5. karalius.

1. Karalius 5. Imperiją. 4. frankų 2. sukūrė 3. didelę

gyvuliai

prieskoniai

druska

šilkas

kviečiai

auksas

kailiai

maistas

papuošalai

sidabras

Kuo prekiavo? Ką grobė?

ginklai

10, 12, 13 temos

4. Laiko juostoje įrašykite nurodytus įvykius.

Įvykiai. Karolis Didysis tampa imperatoriumi, atsiranda islamo religija,

prasideda viduramžiai, vyksta vikingų puldinėjimai.

11 tema


Atkoduokite tekstą, parašykite ir perskaitykite. Didžiosios raidės paryš-

kintos.

1, 22, 1, 2, 28 21, 12, 22, 16, 17, 13, 23 18, 1, 11, 20, 18, 6, 25, 1, 23 23,

16, 6, 17, 2, 7

19, 1, 26, 15, 31 25, 12, 16, 7, 15, 12, 18, 31 – 12, 23, 17, 1, 18, 31.

15, 12, 23 23, 1, 16, 7, 16, 1, 5 21, 1, 23, 1, 26, 17, 12, 20 32, 18, 20,

19, 7, 23 25, 26, 22, 12

25, 12, 16, 7, 25, 12 14 29, 12, 6, 19, 31 5, 12, 6, 29, 31 1, 17, 1, 3, 11,

31.

12, 23, 17, 1, 18, 20 25, 12, 16, 7, 15, 12, 18, 20 25, 29, 1, 22, 16, 1 1, 21,

22, 1, 24, 13, 25, 1

24, 29, 6, 19, 25, 20, 15, 6 16, 19, 13, 10, 20, 15, 6 16, 20, 22, 1, 19, 1, 23.

Kodų reikšmės

A B C Č D E Ė Ę F G Ą

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 31

H I Y Į J K L M N O Ž

11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 32

P R S Š T U Ū Ų V Z

21 22 23 24 25 26 27 28 29 30

LAIKO JUOSTA

5 amžius 7 amžius 9 amžius 8–9 amžius


Įsivertinkite.






Be klaidų atlikau visas keturias užduotis – 3 balai.

Be klaidų atlikau tris užduotis – 2 balai.

Be klaidų atlikau dvi užduotis – 1 balas.


Ar aktyviai dirbote?

Labai aktyviai – 3 balai.

Aktyviai – 2 balai.

Mažai aktyvumo – 1 balas.

Kiekvienoje lentelėje pasirinkite vieną balą, kuriuo įsivertinate. Sudėkite

surinktus balus.


Balai 9 8 7 6 5 4–3 2–1

Pažymys 10 9 8 7 6 5 4

VIDURAMŽIAI

2 dalis

14 tema

1. Raskite teisingą atsakymą į klausimą,

klaidingą atsakymą išbraukite.

1. Kodėl

prasidėjo

kryžiaus

žygiai?

2. Kaip vadinosi

žmonės, kurie

dalyvavo kryžiaus

žygiuose?

3. Kiek buvo

kryžiaus žy-

gių?

4. Kiek

kryžiaus žygių

buvo sėkmin-

gi?

15 tema

2. Žvaigždute * pažymėtuose langeliuose parašykite,

kurie viduramžių gyventojai priklausė 1, 2, 3 luomui.

Saulute ☼ pažymėtuose langeliuose parašykite, kas buvo kilmingi

žmonės, miestiečiai ir dvasininkai.

Buvo aštuoni kryžiaus

žygiai

Buvo penki kryžiaus

žygiai

Katalikai norėjo išgelbėti riterius iš

musulmonų.

Kryžininkai

Šarvininkai Katalikai norėjo

išgelbėti Jėzaus Kristaus kapą iš

musulmonų

Vienas žygis buvo

sėkmingas

Du žygiai buvo

sėkmingi

3 luomas 2 luomas 1 luomas

Viduramžių gyventojai, kurie turėjo teises ir pareigas, skirstomi į tris luomus

* * *

☼ ☼ ☼

Viduramžių gyventojai, kurie buvo skirstomi į luomus: miestiečiai,

kilmingieji, dvasininkai.

Miestiečių, kilmingų žmonių ir dvasininkų apibūdinimas:

kurie tarnavo bažnyčiai (kunigai, vienuoliai),

amatininkai ir prekybininkai,

kurie turėjo savo kilmės vardus (bajorai, kunigaikščiai, karaliai).

15 tema

3. Langeliuose įrašykite žodžius.

Viduramžių gyventojai, kurie neturėjo teisių, bet turėjo pareigas, buvo

vadinami

V L S T Č I I

LAIVSIEČTAI

B D Ž I N I N I

IDŽAUBAUAKINNI

16 tema

4. Sujunkite rodyklėmis, kokios pramogos vyko viduramžių

miesto aikštėje ir kokios buvo kilmingų žmonių pramogos.

16 tema

5. Iš 8 žodžių išrinkite 5, kurie tinka, įrašykite juos sakiniuose.

Baisi liga, kuri sujaukė kasdieninį žmonių gyvenimą, buvo ................

Marą sukėlė ..............., ................, ................., .................

Žodžiai: badas, sausra, maras, liūtis, blusos, nešvara, karai, žiurkės.

Medžioklė Turgus

Riterių turnyrai

Mugės

Puotos Vaidino cirko artistai

Pramogos, kurios vyko vi-

duramžių miesto aikštėje Kilmingų žmonių pramogos

17 tema

6. Įsivaizduokite, kad esate viduramžių gyventojas, kuris stato

labai gražią viduramžių bažnyčią. Pagalvokite, ko jums reikia

bažnyčios statybai. Pasirinkite 4 dalykus, nuspalvinkite juos.

17 tema

7. Iš žodžių iškrito skiemenys, sudėkite juos į vietas,

perskaitykite žodžius.

Prie bažnyčių buvo kuriamos mo_____los.

Mokyklose vaikus mokė vie______liai.

Vienuoliai vaikus mokė skai_____ti, ra____ti, skai____ti.

Skiemenys: nuo, ty, šy, čiuo, kyk.


Pabūkite keliautojais, laiko mašina nukeliaukite į viduramžius.

Lentelėje parašykite, ką jūs aplankėte.

Jūs pamatėte Parašykite, kas tai yra.

14 tema

Gaudžia trimitai, į areną išjoja du

šarvuoti riteriai.

Spalvotų stikliukų

langams

Nespalvoto stiklo

langams

Aukštų bažnyčios

bokštų

Langų, kurių

forma panaši

į ugnį

Skulptūrų,

iškaltų iš

akmens

Langų, kurių

forma panaši į

mūsų langus

15 tema

Vargšas žmogelis aria feodalo lauką.

16 tema

Triukšmauja žmonės, vyksta turgus,

mugė.

17 tema

Vienuolyne žmogus sėdi prie stalelio

ir kažką rašo.

Teiginiai, kuriuos reikia parašyti lentelėje: viduramžių miesto aikštė,

riterių turnyras, vienuolis perrašo knygą, valstietis baudžiauninkas.


Įsivertinkite.






Be klaidų atlikau visas septynias užduotis – 3 balai.

Be klaidų atlikau šešias ar penkias užduotis – 2 balai.

Be klaidų atlikau keturias ar dvi užduotis – 1 balas.


Ar sudomino užduotys?

Labai sudomino – 3 balai.

Sudomino – 2 balai.

Mažai sudomino – 1 balas.




Balai 9 8 7 6 5 4–3 2–1

Pažymys 10 9 8 7 6 5 4

ATGIMIMAS

1 dalis

1. Parašykite du žymiausius keliautojus ir jų atradimus?

K_ _ _ _ _ _ _ atrado A_ _ _ _ _ _ .

M_ _ _ _ _ _ _ _ atrado, kad žemė yra a_ _ _ _ _ .

Ar savarankiškai atlikote užduotį?




19 tema

2. Parašykite pasakojimą apie knygų spausdinimą.

Parašykite sakinius iš eilės.

Pasakojimas apie knygų spausdinimą

Vokiečių auksakalys Johanas Gutenbergas sugalvojo spausdinti knygas.

Todėl knygos buvo labai brangios ir jų buvo mažai.

Tokiu būdu buvo išspausdinta pirmoji knyga – Biblija.

Toliau jis sugalvojo raides ištepti dažais ir ant raidžių uždėti popieriaus

lapą. Senovėje knygos buvo perrašomos ranka.

Jis sugalvojo iš metalo lieti raides, iš raidžių dėti sakinius.


Pritaikiau – 3 balai.

Iš dalies pritaikiau – 2 balai.

Mažai pritaikiau – 1 balas.

20 tema

3. Kuo svarbus buvo Leonardas da Vinčis.

Yra 8 teisingi teiginiai, išbraukite 3 klaidingus teiginius.

1. Tapė paveikslus.

2. Atrado, kad žemė yra apvali.

3. Kūrė pastatus, skulptūras.

4. Rašė eilėraščius.

5. Atrado Ameriką.

6. Sukūrė skraidymo aparatą.

7. Sukūrė parašiutą.

8. Sukūrė tanką.

9. Stebėjo gamtą ir gyvūnų elgesį.

10. Sugalvojo, kaip spausdinti knygas.

11. Stebėjo žvaigždes.

Ar teisingai atlikote užduotį?

Radau tris klaidingus teiginius – 3 balai.

Radau du klaidingus teiginius – 2 balai.

Radau vieną klaidingą teiginį – 1 balas.

Nėra teisingo atsakymo – 0 balų.

20 tema

4. Langeliuose įrašykite raides. Kurioje valstybėje

prasidėjo Atgimimas?

I L E

TIELAIOJJ





20 tema

5. Pabraukite tris priežastis, kodėl prasidėjo Atgimimas.

1. Žmonės daugiau domėjosi žmogaus galiomis.

2. Žmonės domėjosi senovės graikų ir romėnų menu.

3. Žmonės daugiau keliavo.

4. Žmonės daugiau domėjosi Dievu.

5. Žmonės mažiau keliavo.


Radau tris priežastis – 3 balai.

Radau dvi priežastis – 2 balai.

Radau vieną priežastį – 1 balas.



1. Raskite ir parašykite, kas yra šie žmonės.

18 tema 18 tema

1............................... 2...................................

19 tema 20 tema

3.............................. 4...................................

1. Parašykite, kuris iš jų tapė paveikslus.

................................................................





Įsivertinkite.

Pabraukite lentelėse balą, kuriuo įsivertinate.

Įrašykite pabrauktus balus į langelius, sudėkite.

Pažiūrėkite lentelėje, kokį pažymį atitinka jūsų surinkta balų suma.

+ + + + + =

Surinkau ___ balų (-us), gavau __.

Balai 18 17 16 15–14 13–11 10–6 5–1

Pažymys 10 9 8 7 6 5 4

ATGIMIMAS

2 dalis

21 tema


Kas pradėjo pokyčius katalikų bažnyčioje?

RAMTIASN

EILUTRSI



Padėjo mokytojas – 2 balai,


21 tema

2. Išrinkite po vieną teisingą teiginį ir parašykite lentelėje.


Teisingai pasirinkau tris teiginius – 3 balai.

Teisingai pasirinkau du teiginius – 2 balai.

Teisingai pasirinkau vieną teiginį – 1 balas.


Martinas Liuteris mokė keisti katalikų bažnyčią

1 2 3

kunigai neturi

kaupti turtų

negalima pirkti nuodėmių

atleidimo raštų

bažnyčios neturi būti

labai išpuoštos

kunigai turi

kaupti turtus

bažnyčios turi būti

labai išpuoštos

galima pirkti nuodė-

mių atleidimo raštus

21 tema

3. Sakiniai susimaišė. Parašykite sakinius iš eilės.

Kaip susikūrė protestantų tikėjimas?

Popiežius atskyrė Martiną Liuterį nuo bažnyčios.

Bažnyčiai nepatiko Martino Liuterio mokymas.

Žmonės sukūrė naują protestantų tikėjimą.

Daug žmonių susidomėjo Martino Liuterio mokymu.





22 tema

4. Kodėl Anglija, Prancūzija ir Rusija buvo galingos valstybės?

Rodykle sujunkite sakinio pradžią su pabaiga.


Teisingai parašiau apie tris valstybes – 3 balai.

Teisingai parašiau apie dvi valstybes – 2 balai.

Teisingai parašiau apie vieną valstybę – 1 balas.


tarėsi dėl valstybės valdymo su parlamentu.

rūpinosi menais – daile, šokiu, muzi-

ka.

apginklavo kariuomenę naujais ginklais.

Prancūzijos karalius

Anglijos karalienė

Rusijos karalius

22 tema

5. Kuo buvo panašios Anglija, Rusija ir Prancūzija?

Raskite ir pabraukite (nuspalvinkite) tris teiginius.


Teisingai parašiau tris teiginius – 3 balai.

Teisingai parašiau du teiginius – 2 balai.

Teisingai parašiau vieną teiginį – 1 balas.


22 tema


1. Parašykite, kas buvo šie žmonės.

1........................... 2.............................. 3............................

2. Kuris iš šių karalių vadino save Karaliumi Saule.

Kodėl jis taip vadino save?

Pasirinkite vieną teisingą teiginį:

karalius labai mylėjo savo valstybės žmones,

karalius labai mylėjo save.





Karaliai nesitarė su parlamen-tu dėl valstybės valdymo

Kūrė mokyklas

Rūpinosi naujų laivų staty-ba, norėjo turėti daug laivų

Apginklavo kariuome-

nę naujais ginklais

Anglija,

Rusija ir Prancūzija

Valstybę valdė karalius

Prekiavo su kitomis valstybėmis

Įsivertinkite.




+ + + + + =

Surinkau___balų (-us), gavau___.

Balai 18 17 16 15–14 13–11 10–6 5–1

Pažymys 10 9 8 7 6 5 4

PAŽANGA, VALSTYBĖS IR VISUOMENĖS POKYČIAI

23 tema

1. Kas iškovota Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu?

Išbraukite neteisingus teiginius.

Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu iškovota

Šalies valdymas Žmonės





24 tema

2. Ko pasiekė Napoleonas? Išrinkite ir nuspalvinkite 3 teiginius.





Karalius

nesitarė su parlamentu

dėl valstybės valdymo

Visi žmonės turėjo mokė-ti mokesčius

Šalį pradėjo

valdyti parlamentas

Dvasininkai ir

kilmingieji nemokėjo

mokesčių

NAPOLEONAS PASIEKĖ

Užkariavo beveik visą Europą

Užkariavo Jungtines Amerikos Valstijas

Išleido naujus

įstatymus

Tapo Prancūzijos imperatoriumi Užkariavo Rusiją

25 tema

3. Kur buvo naudojama garo mašina? Raskite ir nuspalvinkite 3

teiginius.


Radau 3 teiginius – 3 balai.

Radau 2 teiginius – 2 balai.

Radau 1 teiginį – 1 balas.


25 tema

4. Sujunkite rodyklėmis, kas buvo išrasta 19 ir 21 amžiuje.





Audimo staklėse

Garvežiuose Garo maši-

na buvo naudojama

Telefonuose

Vėjo ma-

lūnuose

Verpimo

rateliuose Kompiuteriuose

Išrasta 19 amžiuje Išrasta 20 amžiuje

Elektra Televizorius

Radijas

Telefonas Mobilusis telefonas Kompiuteris

26 tema

5. Perskaitykite tekstą. Pabraukite teisingą atsakymą,

apie ką rašoma tekste.

Amerikos gyventojai buvo nepatenkinti Anglijos valdymu.

Jie norėjo atsiskirti ir sukurti naują valstybę. Kilo karas.

Karą laimėjo Amerikos gyventojai.

Tekste rašoma apie:

Napoleono karus,

Jungtinių Amerikos Valstijų susikūrimą,

Amerikos atradimą.

Ar pritaikėte žinias? Pritaikiau – 3 balai. Iš dalies pritaikiau – 2 balai.


26 tema

6. Raskite ir skirtingomis spalvomis nuspalvinkite po 2 teiginius,

kas vyko pietinėje ir šiaurinėje Jungtinių Amerikos Valstijų

dalyje.





Pietinėje Jungtinių Ame-rikos Valstijų dalyje

Šiaurinėje Jungtinių Ame-rikos Valstijų dalyje

Buvo statomi miestai

Plėtėsi pramonė ir laivininkystė

Mažai vystėsi pramonė

Ūkininkų laukuose dirbo vergai


1. Raskite ir parašykite, kas buvo šie žmonės.

25 tema 24 tema 26 tema

1.......................... 2................................. 3.................................

2. Parašykite, kuris iš šių žmonių buvo:

1. prezidentas,

2. išradėjas,

3. imperatorius.

1.......................... 2............................... 3...................................





Įsivertinkite.




+ + + + + + =

Surinkau balų (-us), gavau .

Balai 21 20 19 18–16 15–12 11–8 7–1

Pažymys 10 9 8 7 6 5 4

DIDIEJI KARAI

27 tema

1. Apskritimuose parašykite, kurios šalys pradėjo karą

ir su kuo jos kariavo.





27 tema

2. Išrinkite ir nuspalvinkite valstybes, kurios laimėjo I pasaulinį

karą.





Šalys

kariavo

su

1...

2...

3...

Karą

pradėjo

šalys

1...

2...

3...

4...

I pasaulinį

karą laimėjo Vokietija

Anglija Italija

Prancūzija

Austrija

Rusija JAV

28 tema

3. Nuspalvinkite, kurios 3 Europos valstybės tapo diktatorėmis.

28 tema

4. Skirtingomis spalvomis nuspalvinkite, koks buvo Hitleris ir

koks buvo Stalinas.

Italija

Lietuva Rusija

Prancūzija Vokietija

Lenkija

Hitleris Stalinas

1. Sakė, kad vokiečiai yra patys

geriausi ir turi valdyti pasaulį.

3. Sakė, kad visas žmonių turtas

turi priklausyti valstybei.

2. Ištrėmė (išvežė) į Sibirą žmones,

kurie prieštaravo jo valdžiai.

4. Norėjo sunaikinti žydų tautą.

5. Nemėgo kitų tautų žmonių.


Parašiau 3 valstybes – 3 balai. Parašiau 2 valstybes – 2 balai.

Parašiau 1 valstybę – 1 balas.



Pritaikiau – 3 balai. Iš dalies pritaikiau – 2 balai.


29 tema

5. Perskaitykite sakinį. Apie kurį karą jame rašoma?

Teisingą atsakymą nuspalvinkite.

Karas kilo, nes Vokietijos vadovas Hitleris norėjo susigrąžinti

prarastas žemes ir užkariauti pasaulį.





6. Sakiniuose įrašykite praleistus žodžius.

1.Vokietija sulaužė draugišką susitarimą su ir užpuolė ją.

2. Iš pradžių vokiečiai užkariavo daug miestų.

3. Vėliau Rusijos kariuomenė sustabdė veržimąsi ir pradėjo

puolimą.

4. Rusija susitarė su ir kartu kariauti prieš Vo-

kietiją.

5. II pasaulinį karą Rusija, Anglija, JAV.

6. pralaimėjo karą.

Žodžiai: Rusijos, Vokietija Anglija, vokiečių, laimėjo, JAV, Rusija.



Mažai pritaikiau – 1 balas. Ar teisingai atlikote užduotį?

Teisingai įrašiau 7 žodžius – 3 balai. Teisingai įrašiau 6–5 žodžius – 2 balai.

Teisingai įrašiau 4–3 žodžius – 1 balas. Teisingai įrašiau 2–1 žodį – 0 balų.

Apie I pasaulinį karą Apie II pasaulinį karą


1. Parašykite, kurie teiginiai tinka I pasauliniam karui,

kurie – II pasauliniam karui.

29 tema 27 tema

1.................................. 2...................................

29 tema 27 tema

3................................... 4....................................

5............................................





Įsivertinkite.




+ + + + + + =

Surinkau balų (-us), gavau .

Balai 21 20 19 18–16 15–12 11–8 7–1

Pažymys 10 9 8 7 6 5 4

1. Panaudota ato-

minė bomba. 2. Vokietijai padėjo kariauti

Austrija ir Italija.

3. Buvo naudojami

nauji galingi ginklai

– tankai, lėktuvai...

4. Per karą žuvo daug žydų tautybės žmonių.

5. Įkurti specialūs kalėjimai – koncentracijos stovyklos.

NAUJAUSI LAIKAI

30 tema

1. Parašykite, kuris valdymo būdas buvo Sovietų Sąjungoje ir

JAV.

JAV valdymo būdas

...............................................

Sovietų Sąjungos valdymo būdas

................................................

30 tema

2. Sujunkite rodyklėmis, ką vadiname diktatūra ir demokratija.

Ar savarankiškai atlikote užduotį? Savarankiškai – 3 balai. Padėjo mokytojas – 2 balai.

Labai padėjo mokytojas – 1 balas

31 tema

3. Nuspalvinkite skirtingomis spalvomis teiginius, kurie rodo

žmogaus teisių pažeidimus, o kurie – žmonių pasipriešinimą teisių pažeidimams.

Diktatūra

Demokratija

Valstybę valdo vienas žmogus

Valstybę valdo visi jos žmonės

Žmogaus

teisių pažeidimai

Žmonių

pasipriešinimas teisių

pažeidimams

1. Draudžiama tikėti Dievą

2. Šventė religines

šventes

3. Klausėsi užsie-nio radijo laidų

4. Draudžiama sakyti savo nuomonę

5. Žmonės verčiami

kalbėti rusiškai

6. Spausdino

draudžiamus leidinius

Ar pritaikėte žinias? Pritaikiau – 3 balai.

Iš dalies pritaikiau – 2 balai. Mažai pritaikiau – 1 balas.


Pritaikiau – 3 balai, Iš dalies pritaikiau – 2 balai.


32 tema

4. Iš duotų teiginių kairėje pusėje parašykite 3 teiginius,

kas sukurta ar pastatyta. Dešinėje pusėje parašykite,

kaip atradimai pakeitė žmonių gyvenimą.

Teiginiai:

Daugiau ir pigiau pagaminama elektros.

Patogiau bendrauti su kitur gyvenančiais žmonėmis.

Sukurtas mobilusis telefonas.

Lengviau galima rasti informacijos, mokytis.

Sukurtas kompiuteris ir internetas.

Pastatyta atominė elektrinė.

Mokslo ir technikos

atradimai ir jų taikymas

Žmogus nuskrido į kosmosą ir

mėnulį.

Sukurta raketa.


Teisingai įrašiau 6 teiginius – 3 balai. Teisingai įrašiau 5 teiginius – 2 balai.

Teisingai įrašiau 4–3 teiginius – 1 balas. Teisingai įrašiau 2–1 teiginį – 0 balų.

33 tema

5. Raskite neteisingą atsakymą.

34 tema

6. Iš duotų teiginių išrinkite 3 teiginius apie gamtos ir žmonijos

problemas ir įrašykite juos apskritime. Stačiakampyje

parašykite, iš kur jūs žinote apie šias problemas.

Europos

Sąjunga naudinga Lietuvai

1. Žmonės gali laisvai

keliauti po visas

Europos Sąjungos

valstybes

2. Žmonės negali lais-

vai keliauti po visas

Europos Sąjungos

valstybes

3. Prekybininkai

gali laisvai įvežti ir išvežti prekes

Žinau iš televizijos laidų.

Teršiama gamta.

Gamtos ir žmonijos

problemos




Teiginiai:

reikia daugiau važinėti dviračiais,

teršiama gamta,

pasaulyje daug kur trūksta vandens,

reikia vartoti maistą saikingai, neišmesti, dalintis,

reikia tausoti vandenį,

vyksta klimato atšilimas,

žemėje gyvena daug žmonių, kuriems trūksta maisto.






Parašykite, kurie įvykiai vyko XX (20) amžiuje, kurie – XXI (21) amžiuje.

34 tema 34 tema

.......................................... .............................................

32 tema 33 tema

........................................... ..................................................

32 tema 34 tema

.......................................... ....................................................





2. Vyksta klimato atšilimas

6. Vyksta terorizmas

4. Susikūrė Europos Sąjunga

5. Sukurtas kompiuteris, internetas

3. Žmogus nuskrido į kosmosą

1. Žemėje gyvena daug žmonių,

kuriems trūksta maisto

Įsivertinkite.




+ + + + + + =

Surinkau ___ balų (-us), gavau __.

Balai 21 20 19 18–16 15–12 11–8 7–1

Pažymys 10 9 8 7 6 5 4

6. SKYRELIO „KO IŠMOKOTE“ UŽDUOČIŲ

ATSAKYMAI

ŽMOGUS IR ISTORIJA

1 užduotis. Muziejuje.

2 užduotis. Rašytinius.

3 užduotis. Rašytiniai šaltiniai – laiškas, knyga, dokumentas, įstatymas, dienoraštis.

Nerašytiniai šaltiniai – pilis, namas, plūgas, ratas, nuotrauka.

4 užduotis. Žiedas, ietis, kirvukas.

5 užduotis. Kristaus. Amžius.

6 užduotis. 115 – 2 amžius, 355 – 4 amžius,

512 – 6 amžius, 753 – 8 amžius, 902 – 10 amžius, 1140 – 12 amžius,

1335 – 14 amžius.

7 užduotis. 1 – priešistorė, 2 – senovė, 3 – viduramžiai, 4 – naujieji laikai, 5 – nau-

jausieji laikai.

PRIEŠISTORĖ

1 užduotis. Dievas. Metų.

2 užduotis. Afrikoje.

3 užduotis. Liusi.

4 užduotis. Mamutus. Kirvukus. Mėsą. Uogas. Rūbus.

5 užduotis. Protėviai pradėjo rinkti ir sėti laukinių augalų sėklas – grūdus, pupas.

Pamažu protėviai prisijaukino laukinius gyvūnus – šunis, ožkas, avis.

Pirmas panašių į mus protėvių įrankis buvo arklas, tai pagalys ar gyvū-

no ragai.

Vėliau protėviai pasigamino akėčias, tai nukirstas medis su šakomis.

SENOVĖS VALSTYBIŲ SUSIKŪRIMAS

1 užduotis. Rašto, miestų, verslų, valdžios.

2 užduotis. Eufrato, Geltonosios, Nilo, Indo, Tigro.

3 užduotis. Graikija. Atėnai. Akropolis.

4 užduotis. 1. Roma. 2. Gladiatoriai. 3. Pirtyje. 4. Tiltus. 5. Kelius. 6. Norėjo įsiteikti

dievams. 7. Meldėsi ir aukojo dievams. 8. Senovės žydai. 9. Krikščionys.

5 užduotis. Gimė Jėzus Kristus. Jėzus keliavo ir mokė žmones gyventi taikiai, mylėti

vieni kitus. 12 senovės Romos vyrų tapo Jėzaus Kristaus mokiniais. Pa-

vydūs žmonės Jėzų nukankino – prikalė prie kryžiaus. Po Jėzaus Kristaus

mirties jo mokymas tapo nauju tikėjimu, kuris vadinosi krikščionybe.

6 užduotis. 1. Atpirkimo ožys (žmogus, kuriam suverčiama kaltė (jis prisiima kitų

kaltes).

2. Dangaus mana (maistas) (kai žmogus nieko nedaro pats, o laukia iš

kitų dovanų (maisto)).

3. Furija (pikta, kerštinga moteris).

4. Kasdieninė duona (maistas, kurį valgome kasdien).

5. Lašas po lašo ir akmenį prakala (kantriai ir atkakliai mokantis galima

daug išmokti).

6. Nusiplauti rankas (nenoras atsakyti už padarytus darbus).

7. Oro pilys (svajonės, kurios neišsipildo).

VIDURAMŽIAI, 1 dalis

1 užduotis. Bizantija. Konstantinopolis. Ikonas. Cerkvė. Stačiatikių dvasininkas.

2 užduotis. 1. Vakarų Romos imperiją nukariavo barbarų gentys.

2. Didžiausios barbarų gentys buvo frankai ir germanai.

3. Karolis Didysis buvo frankų karalius.

4. Karalius sukūrė didelę frankų imperiją.

3 užduotis. Prekiavo – šilku, prieskoniais, kviečiais, ginklais, druska, kailiais, papuo-

šalais. Grobė – gyvulius, auksą, sidabrą, maistą.

4 užduotis. Laiko juosta.

5 amžius – prasideda viduramžiai. 7 amžius – atsiranda islamo religija. 9

amžius – Karolis Didysis tampa imperatoriumi. 8–9 amžius – prasideda

vikingų puldinėjimai.

5 užduotis. Arabų pirklys Mahometas skelbė naują tikėjimą – islamą.

Jis sakė, kad pasaulio žmonės turi tikėti vieną dievą Alachą,

Islamo tikėjimo tvarka aprašyta šventoje knygoje Koranas.

VIDURAMŽIAI, 2 dalis

1užduotis. 1. Katalikai norėjo išgelbėti Jėzaus Kristaus kapą iš musulmonų.

2. Kryžininkai.

3. Buvo aštuoni kryžiaus žygiai.

4. Vienas žygis buvo sėkmingas.

2 užduotis. 1 luomas – dvasininkai, 2 luomas – kilmingi, 3 luomas – miestiečiai.

Dvasininkai – kurie tarnavo bažnyčiai (kunigai, vienuoliai).

Kilmingi – kurie turėjo savo kilmės vardus (bajorai, kunigaikščiai, kara-

liai).

Miestiečiai – amatininkai ir prekybininkai.

3 užduotis. Valstiečiai baudžiauninkai.

4 užduotis. Pramogos, kurios vyko viduramžių miesto aikštėje, buvo turgus, mugės,

vaidino cirko artistai.

Kilmingų žmonių pramogos buvo medžioklė, riterių turnyrai, puota.

5 užduotis. Baisi liga, kuri sujaukė kasdieninį žmonių gyvenimą, buvo maras.

Marą sukėlė badas, blusos, nešvara, žiurkės.

6 užduotis. Spalvotų stikliukų langams.

Aukštų bažnyčios bokštų.

Langų, kurių forma panaši į ugnį.

Skulptūrų, iškaltų iš akmens.

7 užduotis. Prie bažnyčių buvo kuriamos mokyklos.

Mokyklose vaikus mokė vienuoliai.

Vienuoliai vaikus mokė skaityti, rašyti, skaičiuoti.

8 užduotis. Gaudžia trimitai, į areną išjoja du šarvuoti riteriai – riterių turnyras.

Vargšas žmogelis aria feodalo lauką – valstietis baudžiauninkas.

Triukšmauja žmonės, vyksta turgus, mugė – viduramžių miesto aikštė.

Vienuolyne žmogus sėdi prie stalelio ir kažką rašo – vienuolis perrašo

knygą.

ATGIMIMAS, 1 dalis

1 užduotis. Kolumbas atrado Ameriką. Magelanas pasakė, kad žemė yra apvali.

2 užduotis. Senovėje knygos buvo perrašomos ranka. Todėl buvo labai brangios ir jų

buvo mažai. Vokiečių auksakalys Johanas Gutenbergas sugalvojo spaus-

dinti knygas. Jis sugalvojo iš metalo lieti raides, iš raidžių dėti sakinius.

Toliau raides ištepti dažais ir ant raidžių uždėti popieriaus lapą. Tokiu bū-

du buvo išspausdinta pirmoji knyga – Biblija.

3 užduotis. 1. Tapė paveikslus. 3. Kūrė pastatus, skulptūras. 4. Rašė eilėraščius. 6.

Sukūrė skraidymo aparatą. 7. Sukūrė parašiutą. 8. Sukūrė tanką. 9. Ste-

bėjo gamtą ir gyvūnų elgesį. 11. Stebėjo žvaigždes.

4 užduotis. Italijoje.

5 užduotis. 1. Žmonės daugiau domėjosi žmogaus galiomis. 2. Žmonės domėjosi se-

novės graikų ir romėnų. 3. Žmonės daugiau keliavo

6 užduotis. 1 – Kolumbas. 2 – Magelanas. 3 – Johanas Gutenbergas. 4 – Leonardas

da Vinčis.

Paveikslus tapė Leonardas da Vinčis.

ATGIMIMAS, 2 dalis

1 užduotis. Martinas Liuteris.

2 užduotis. 1. Kunigai neturi kaupti turtų. 2. Bažnyčios neturi būti labai išpuoštos. 3

Negalima pirkti nuodėmių atleidimo raštų.

3 užduotis. Bažnyčiai nepatiko Martino Liuterio mokymas. Popiežius atskyrė Martiną

Liuterį nuo bažnyčios. Daug žmonių susidomėjo Martino Liuterio moky-

mu.

Žmonės sukūrė naują protestantų tikėjimą.

4 užduotis. Prancūzijos karalius rūpinosi menais – daile, šokiu, muzika. Anglijos ka-

ralienė tarėsi dėl valstybės valdymo su parlamentu. Rusijos karalius ap-

ginklavo kariuomenę naujais ginklais.

5 užduotis. Valstybę valdė karalius. Rūpinosi naujų laivų statyba, norėjo turėti daug

laivų. Prekiavo su kitomis valstybėmis.

6 užduotis.1 – Anglijos karalienė Elžbieta I. 2 – Prancūzijos karalius LiUdvikas XIV.

3 – Rusijos caras (karalius) Petras I.

Teisingas teiginys – karalius labai mylėjo save.

PAŽANGA, VALSTYBĖS IR VISUOMENĖS POKYČIAI

1 užduotis. Šalį valdė parlamentas. Visi žmonės turėjo mokėti mokesčius.

2 užduotis. Tapo Prancūzijos imperatoriumi. Išleido naujus įstatymus. Užkariavo be-

veik visą Europą.

3 užduotis. Audimo staklėse. Garvežiuose. Verpimo rateliuose.

4 užduotis. 19 amžiuje išrasta elektra, radijas, telefonas.

21 amžiuje išrasta televizorius, mobilusis telefonas, kompiuteris.

5 užduotis. Tekste rašoma apie Jungtinių Amerikos Valstijų susikūrimą.

6 užduotis. Pietinėje Jungtinių Amerikos Valstijų dalyje – ūkininkų laukuose dirbo

vergai, mažai vystėsi pramonė.

Šiaurinėje Jungtinių Amerikos Valstijų dalyje – buvo statomi miestai, plė-

tėsi pramonė ir laivininkystė.

7 užduotis. 1 – Džeimsas Vatas. 2 – Napoleonas. 3 – Džordžas Vašingtonas.

1. Džordžas Vašingtonas – prezidentas, 2. Džeimsas Vatas – išradėjas,

2. Napoleonas – imperatorius.

DIDIEJI KARAI

1 užduotis. Karą pradėjo šios šalys: Vokietija, Austrija ir Italija.

Šalys kariavo su Anglija, Rusija, Prancūzija, JAV.

2 užduotis. I pasaulinį karą laimėjo Anglija, Prancūzija, JAV.

3 užduotis. Diktatorėmis tapo Italija, Vokietija, Rusija.

4 užduotis. Hitleris– 1, 4, 5. Stalinas – 2, 3.

5 užduotis. Rašoma apie II pasaulinį karą.

6 užduotis. 1. Rusija. 2. Rusijos. 3. Vokiečių. 4. Anglija, JAV. 5. Laimėjo. 6. Vokietija.

7 užduotis. I pasaulinio karo metu buvo 2, 4. II pasaulinio karo metu buvo 1, 3, 5.

NAUJAUSI LAIKAI

1 užduotis. JAV valdymo būdas buvo demokratija. Sovietų Sąjungos valdymo būdas

buvo diktatūra.

2 užduotis. Diktatūra vadiname valdymo būdą, kai valstybę valdo vienas žmogus.

Demokratija vadiname valdymo būdą, kai valstybę valdo visi jos žmonės.

3 užduotis. Žmogaus teisių pažeidimai yra 1, 4, 5. Žmonės priešinosi teisių pažeidi-

mas – 2, 3, 6.

4 užduotis.

Atradimai.

Sukurtas mobilusis telefonas. Sukurtas kompiuteris ir internetas. Pasta-

tyta atominė elektrinė.

Taikymas.

Daugiau ir pigiau pagaminama elektros. Patogiau bendrauti su kitur gy-

venančiais žmonėmis. Lengviau galima rasti informacijos, mokytis.

5 užduotis. Neteisingas atsakymas yra 2.

6 užduotis.

Pasaulyje daug kur trūksta vandens.

Vyksta klimato atšilimas.

Žemėje gyvena daug žmonių, kuriems trūksta maisto.

Šią informaciją žinau iš mokytojos pasakojimo, iš knygų, iš pokalbių su

tėvais, iš senelių pasakojimų, iš ekskursijų, kita.

7 užduotis. XX amžiuje 3, 4, 5. XXI amžiuje 1, 2, 6.

7. MOKYMO METODAI

Rekomenduojame pamokose taikyti įvairius metodus ir darbo formas: klausimus

individualiam ir grupiniam darbui, testus, paveikslų analizę, žemėlapių nagrinėjimą.

Siūlome kartojimo ir apibendrinimo, žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų

įtvirtinimo pamokas. Šiomis darbo formomis siekiama, kad kiekvienos pamokos už-

duotys skatintų mokinį savarankiškai, kritiškai mąstyti, padėtų jam susidaryti huma-

nizmu, demokratija ir kultūros vertybėmis pagrįstą pasaulėžiūrą.

Vadovėlyje daug gražių, spalvingų, istorinę epochą atspindinčių iliustracijų. Ver-

tėtų pamokyti jas analizuoti, lyginti. Galima pasiūlyti planelius.

Nagrinėjame iliustracijas su žmonėmis ar jų grupėmis

1. Kas pavaizduota šiame paveikslėlyje (nuotraukoje)?

2. Koks amžius vaizduojamas, koks laikotarpis?

3. Kokie tai žmonės (žmogus), ką apie juos (jį) galite pasakyti?

4. Kaip jie apsirengę?

5. Ar iš aprangos galite pasakyti, kokiam jie luomui priklauso?

6. Jei tai asmenybė, apibūdinkite jos charakterio bruožus, nuveiktus darbus.

Nagrinėjame iliustracijas su pastatais

1. Kam skirtas šis pastatas?

2. Kada jis galėjo būti pastatytas?

3. Koks šio pastato architektūros stilius?

4. Nurodykite kelis šio architektūros stiliaus bruožus, matomus paveiksle?

5. Palyginkite šio pastato architektūros stilių su kito laiko pastato architektūros

stiliumi.

Nagrinėjame iliustracijas su atradimais

1. Koks atradimas vaizduojamas?

2. Kada, kokiame amžiuje jis padarytas?

3. Kam skirtas vaizduojamas atradimas?

4. Kokią reikšmę jis turėjo žmonėms?

Šie ir panašūs planeliai turėtų padėti analizuoti paveikslus, ieškoti būdų, kaip

paveikti mokinį, kad jis suvoktų epochą.

Vadovėlyje moksleiviai mokosi apie karus, mūšius, perversmus, revoliucijas.

Siūlome planelius nagrinėti šioms temoms:

Nagrinėjame karus

1. Karo priežastys.

2. Kariaujančių pusių pajėgos.

3. Karo pradžia.

4. Karo eiga (etapai).

5. Karo pabaiga.

6. Karo rezultatai, reikšmė.

Nagrinėjame sukilimus, perversmus, revoliucijas

1. Sukilimo, perversmo, revoliucijos priežastys.

2. Sukilėlių, perversmininkų, revoliucionierių tikslai.

3. Sukilimo, perversmo, revoliucijos pradžia.

4. Eiga, etapai.

5. Sukilimo, perversmo, revoliucijos pabaiga, pasekmės, reikšmė.

Siūlome pamokose naudoti netradicinius mokymo metodus

„Interviu“

1. Išrenkamas (paskiriamas) mokinys (keli) – „žurnalistas“.

2. Mokiniams papasakojama (ar jie perskaito vadovėlyje), apie ką bus kalbama.

3. „Žurnalistas“ mokytojo padedamas ruošia klausimus, kuriuos pateiks.

4. Kol „žurnalistas“ ruošia klausimus, mokiniai grupelėmis nagrinėja pateiktą

medžiagą (vadovėlį, kt. šaltinius).

5. Atsakinėti gali bet kuris grupės mokinys (galima naudotis vadovėliu, šalti-

niais).

6. Kartu reikia mokyti būti dėmesingus, mokyti išklausyti draugus. Mokyti man-

dagumo (prisistatyti, pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti).

7. Aptarti pamoką.

„Vaidinimas“

1. Pasirenkama tema (gal tai dalis tą pamoką nagrinėjamų klasimų).

2. Analizuojama vadovėlio medžiaga, šaltiniai.

3. Pasitariama, ką ir kaip vaidins, pasidalijama vaidmenimis.

4. Grupelėse vyksta „repeticija“.

5. „Vaidinimas“.

6. Atliktas darbas aptariamas, papildomas, komentuojamas.

„Plinkanti galva“

Šis metodas leis greitai pakartoti jau išmoktą temą.

1. Mokiniai padalinami į dvi grupes.

2. Mokytojas ant lentos nupiešia dvi juokingas galvas, ant kiekvienos galvos –

po 10 plaukų.

3. Mokiniai grupėse turi pasiskirstyti, kuris pirmas, antras ir t. t. atsakys į

mokytojo užduotus klausimus.

4. Tada pirmiems abiejų grupių mokiniams užduodamas pirmas klausimas.

5. Grupė, kuri atsako pirma, išsaugo vieną plauką ant galvos, o pavėlavęs moki-

nys praranda vieną plauką nuo savo grupės galvos, jį mokytojas nutrina.

6. Laimi grupė, ant kurios galvos lieka daugiau plaukų.

„Faktų gausa“

Šis metodas yra greitas būdas patikrinti, ar mokiniai išmoko praėjusios pamokos

temą arba kiek jie žino apie naują temą.

1. Mokytojas ant lentos užrašo temą, paskiria laiko limitą, pirmam mokiniui duo-

da kamuoliuką.

2. Mokinys pasako kokį faktą, susijusį su mokytojo užrašyta tema, ir siunčia ka-

muoliuką kitam mokiniui.

3. Taip žaidimas tęsiamas perduodant kamuoliuką, o mokinys, kuris laikys ka-

muoliuką, laikui pasibaigus, bus pralaimėjusysis.

„Istorinės asmenybės“

Šis metodas taikomas norint patikrinti žinias apie asmenybę.

Vienas mokinys sako vardą, pvz., Napoleonas, kitas mokinys turi pasakyti su šia

asmenybe susijusius terminus.

„Įvykiai eilės tvarka“

1. Mokytojas paruošia popieriaus lapus (A4 formato), ant kiekvieno lapo at-

spausdina reikšmingus temai įvykius be datų.

2. Lapai išdalinami mokiniams ne eilės tvarka.

3. Mokiniai per trumpą laiką turi sustoti į įvykių liniją, tačiau tai jie turi padary-

ti nekalbėdami su kitais.

„Sugalvok klausimą“

1. Mokytojas sugalvoja vieną įvykį, istorinę asmeny-

bę ar vietą.

2. Mokiniai gali paklausti iki 10 Taip ir Ne klausimų,

kad išsiaiškintų pasirinktą asmenybę, įvykį ar vietą.

„Energingas pakartojimas“

1. Vienos kortelės apačioje užrašomas klausimas, o atsakymas užrašomas kitos

kortelės viršuje.

2. Tada kortelės, ant kurios buvo užrašytas atsakymas, apačioje rašomas kitas

klausimas, o atsakymas į jį rašomas naujos kortelės viršuje.

3. Svarbiausia, kad atsakymas į klausimą nuo paskutinės kortelės būtų užrašytas

ant pirmos kortelės.

4. Kortelės žaidimo pradžioje padalinamos mokiniams.

5. Pradedantis mokinys paskaito klausimą ant savo kortelės.

6. Mokinys, kuris turi kortelę su atsakymu, atsistoja ir pasako atsakymą.

7. Tada jis skaito klausimą nuo savo kortelės ir atsisėda tik tada, kai kitas moki-

nys atsistoja ir atsako į šį klausimą.

Mąstymo žemėlapiai. Burbulo žemėlapis.

Mokiniams parodomas žemėlapio pavyzdys, prašoma nusibraižyti panašų žemė-

lapį sąsiuvinyje. Braižyti pradedama nuo rėmelio lapo kraštuose. Rėmelių gali būti

vienas, du, trys ir daugiau. Tai priklauso nuo mokytojo tikslo ir mokinių mąstymo ga-

limybių. Rėmeliuose galima rašyti atsakymus į klausimus: iš kur aš tai žinau, koks ap-

rašomo objekto indėlis, kodėl įdomus objektas, ką galiu pakeisti, kaip galiu pakeisti ir

pan. Rėmelių viduryje piešiamas nedidelis (1,5, 2 cm spindulio) apskritimas. Jame pa-

rašomas aprašomo objekto pavadinimas. Toliau piešiami išoriniai apskritimai, jų skai-

čių nurodo mokytojas arba pasirenka mokinys. Juose rašomi objekto požymiai, galima

rašyti būdvardžius ar frazes.

Kai žemėlapis nupieštas, reikia jį užpildyti.

Pavyzdys

Pamokos tema (24) NAPOLEONAS UŽKARIAUJA EUROPĄ

Viduriniame burbule rašome objektą, kurį pavadiname „Napoleonu“.

Į išorinius burbulus rašome, kaip sekėsi Napoleonui valdyti Prancūziją.

Mokantis šios temos mokytojas gali pasirinkti vieną žemėlapio rėmelį.

Rėmelyje rašome, kodėl Napoleonas valdė Prancūziją.

Mąstymo žemėlapiai. Apskritimo žemėlapis

Mokiniams parodomas žemėlapio pavyzdys, prašome nusipiešti panašų žemėlapį

sąsiuvinyje. Piešti pradedame nuo rėmelio lapo kraštuose. Rėmelių gali būti vienas,

du, trys ir daugiau. Tai priklauso nuo mokytojo tikslo ir mokinių mąstymo galimybių.

Rėmeliuose galima rašyti atsakymus į klausimus: iš kur aš tai žinau, koks aprašomo

objekto indėlis, ką aš ar analizuojamas objektas gali pakeisti, kaip galima pakeisti ir

pan. Rėmelių viduryje piešiamas nedidelis (1,5, 2 cm spindulio) apskritimas. Jame ra-

šome analizuojamo objekto pavadinimą. Toliau piešiamas didelis apskritimas. Jame

rašome žodžius, frazes, sakinius, kurie parodo, ką mokinys žino apie analizuojamą ob-

jektą.

Kai žemėlapis nupieštas, reikia jį užpildyti.

Išleido naujus

įstatymus

Tiesė kelius

Rūpinosi žmogaus

teisėmis

Tapo Prancūzijos

imperatoriumi

Laimėjo daug

mūšių

Užkariavo beveik

visą Europą

Napoleonas

Prancūzai pa-

mėgo jį ir pa-

tikėjo valdyti

šalį

Jam puikiai

sekėsi kovoti

su priešais

Jis buvo jau-

nas ir energin-

gas

Jam gerai se-

kėsi vadovauti kariuomenei

Pavyzdys.

Pamokos tema (34) ŠIANDIENIO PASAULIO PROBLEMOS

Viduriniame apskritime rašome „Ką žinau apie terorizmą?“ Išoriniame apskritime

mokiniai rašo viską, ką žino apie terorizmą. Mokantis šios temos mokytojas gali pasi-

rinkti du rėmelius. Pirmame rėmelyje mokiniai rašo, iš kokių šaltinių jie žino apie tero-

rizmą. Antrame rėmelyje rašo, ką žmonės turi daryti, kad nebūtų terorizmo.

Mąstymo žemėlapiai. Priežasties ir pasekmės žemėlapis

Mokiniams parodomas žemėlapio pavyzdys, prašome nusipiešti panašų žemėlapį

sąsiuvinyje. Piešti pradedame nuo rėmelio lapo kraštuose. Rėmelių gali būti vienas,

du, trys ir daugiau. Tai priklauso nuo mokytojo tikslo ir mokinių mąstymo galimybių.

Rėmeliuose galima rašyti atsakymus į klausimus iš kur aš tai žinau, koks aprašomo

objekto indėlis, ką aš ar analizuojamas objektas gali pakeisti, kaip galima pakeisti ir

pan. Rėmelių viduryje piešiamas nedidelis (1,5, 2 cm spindulio) apskritimas. Jame ra-

šome analizuojamos problemos pavadinimą. Toliau kairėje rėmelio pusėje braižome

stačiakampius. Jų skaičių pasirenka mokytojas ir (ar) mokinys. Stačiakampiuose ra-

šome teiginius, atskleidžiančius analizuojamos problemos priežastis. Dešinėje pusėje

taip pat piešiame stačiakampius. Jų skaičių pasirenka mokytojas ir (ar) mokinys. Kai-

Žmonės turi Žmonės turi

gražiai gerbti vieni

bendrauti kitus.

tarpusavyje.

Žmonės turi Žmonės turi

mokytis susi- išmokti

tarti vieni su klausyti ir

kitais. išgirsti vie-

ni kitus,

norėti gyventi taikiai.

Ką žinau

apie tero-

rizmą?

Teroristai nori įbauginti žmones.

Jie nori pakeisti esamą tvarką valstybėje.

Sprogdina pastatus, žmonių susirinkimo vie-

tas.

Šaudo žmones.

Užgrobia lėktuvus.

Paima įkaitus.

Žinau iš televizijos. Apie terorizmą kalbėjo tėvai.

Iš mokytojų pasakojimo. Skaičiau laikraštyje.

Apie tai kalbėjomės Mokėmės

su draugais. istorijos pamokose.

rėje ir dešinėje pusėje esančių stačiakampių skaičius gali atitikti arba neatitikti. Kai

žemėlapis nupieštas, reikia jį užpildyti.

Pavyzdys

Pamokos tema (25) IŠRADIMAI, PAKEITĘ PASAULĮ.

Viduriniame apskritime rašome „Kaip garo mašina patobulino žmonių gyvenimą?“

Kairėje pusėje esančiuose stačiakampiuose mokiniai rašo garo mašinos pritaikymą

įvairiuose įrenginiuose, jie yra žmonių gyvenimo pokyčių priežastis. Dešinėje pusėje

esančiuose stačiakampiuose rašo, kaip pasikeitė žmonių gyvenimas, naudojant garo

mašiną. Mokantis šios temos mokytojas gali pasirinkti vieną ar du rėmelius. Pirmame

rėmelyje mokinys rašo, kaip dabar pervežamos prekės, kokias jis žino gamyklas, kur

galima nuvykti traukiniu, pasako savo nuomonę apie Lietuvos kelių būklę. Antrame

rėmelyje rašo visus šaltinius, iš kurių žino apie tai, ką parašė pirmame rėmelyje.

Žinau iš pokalbio su tėvais. Žinau iš mokytojų pasakojimų, įvairių pamokų.

Žinau iš televizijos. Žinau iš laikraščių. Žinau iš kelionės traukiniu į Vilnių.

Apie kelius sužinojau važiuodamas su tėvais automobiliu.

Garo mašina naudojama

garlaiviuose


garvežiuose.


staklėse.

Garvežiams buvo tiesiami gele-

žinkelio bėgiai.


automobiliuose.

Miestuose naujoms staklėms ir

kitiems įrenginiams buvo stato-

mos gamyklos.

Kaip

garo

mašina

patobu-

lino

žmonių

gyve-

nimą?

Garlaiviai greičiau perveždavo

prekes.

Automobiliams buvo tiesiami ke-

liai.

Prekės pervežamos lėktuvais, traukiniais, automobiliais, laivais.

Žinau televizorių gamyklą Lietuvoje, automobilių „Opel“ gamyklą Vokietijoje.

Traukiniu galima nuvykti į Lietuvos miestus.

Lietuvos keliai neremontuojami, jais pavojinga važiuoti.

Dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais rekomenduojame

dažniau taikyti grupinį darbą ar darbą poromis. Grupiniu darbu siekiama padėti vaikui

formuoti savarankišką pasaulėžiūrą, ginti savo nuomonę, suprasti ir gerbti kito nuo-

monę, mokytis demokratiško bendravimo. Reikia stengtis daugiau dėmesio skirti

tiems darbo metodams, kurie skatina mokinių dialogą, kuria bendravimo ir bendra-

darbiavimo atmosferą. Dirbdamas grupėje, specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mo-

kinys taip pat turi galimybę mokytis iš kitų. Kiti grupės nariai gali padėti specialiųjų

ugdymosi poreikių mokiniui ir taip įtvirtinti ir pagilinti savo žinias.

Šios rekomendacijos neriboja pedagogų iniciatyvos ir pomėgio eksperimentuoti,

diegti naujoves. Mokytojai skatinami kūrybiškai mąstyti, kritiškai vertinti įvairius darbo

metodus, pasiūlymus, juos tobulinti, atsižvelgdami į savo mokinių gabumus, poreikius

ir t. t. Pasiūlymų, užduočių įvairovė turėtų suteikti didesnę pasirinkimo laisvę diferen-

cijuoti ir individualizuoti darbą.

8. PAMOKOS PLANAS

Dalykas. Istorija, 6 klasė

Pamokos tema. Kryžiaus žygiai

Kokia pamoka. Įžanginė

Pamokos uždavinys

Mokiniai remdamiesi įgytomis žiniomis, vadovėlio ir papildomai pateikta medžia-

ga, mokytojos aiškinimu, dirbdami bendradarbiaujančiose grupėse, tardamiesi vienas

su kitu, dalindamiesi informacija

• išskirs 1–3 kryžiaus žygių priežastis,

• pasakys amžius, kada vyko kryžiaus žygiai,

• pasakys, kaip prasidėjo kryžiaus žygiai, kas juose dalyvavo, kiek buvo, kaip

baigėsi.

• nurodys, ko išmoko kryžininkai kryžiaus žygių metu

Pamokos situacija. Pamokos planas parengtas tik specialiųjų ugdymosi poreikių tu-

rintiems mokiniams.

Motyvaciją skatinantys veiksniai. Ant stalo padedamos citrinos, veidrodis,

naudojamos IKT.

Vertinimas: kaupiamasis, pagyrimai.

Mokomoji veikla

Mokiniai susiskirsto į 3 grupes.

Mokytojo veikla Mokinių veikla Laikas

I. Norėdamas sudominti mokytojas pa-

deda citrinas ir veidrodį. Paklausia moki-

nių, kokie tai daiktai ir ar mokiniai žino,

iš kur jie atkeliavo į Europą.

II. Mokytojas skelbia pamokos temą.

Mokytojas trumpai pristato pamokos te-

mą 3–5 pateiktis.

III. Mokomosios medžiagos pristatymas.

Mokytojas paskirsto mokiniams užduotis.

Mokytojas užduoda kūrybinę užduotį.

IV. Apibendrinimas.

V. Įvertinimas, įsivertinimas. Refleksija

(Kaip jaučiuosi?). Šviesoforo metodas.

VI. Namų darbų skyrimas.

Mokiniai atsako į mokytojo užduotus

klausimus

Užsirašo pamokos temą į sąsiuvinį.

Kartu su mokytoju suformuoja uždavinį

Uždavinį užsirašo į sąsiuvinį

Mokiniai suskirstomi į grupes

Naudodami „tinklo nėrimo“ metodą at-

lieka užduotis:

I grupė nurodo kryžiaus žygių priežastis

ir pradžią vadovėlio 2, 3

II grupė parašo, kas dalyvavo kryžiaus

žygiuose, kiek jų buvo, kaip baigėsi 4,

5, 6

III grupė – ko išmoko kryžininkai kry-

žiaus žygių metu.

Pristatymai.

Mokiniai atlieka užduotį iš skyrelio

„Ar pavyks atlikti užduotį savarankiš-

kai?“

Žvaigždės metodas.

Mokiniai įsivertina pagal aprašytą įsiver-

tinimo lentelę.

Mokytoja įvertina mokinių žinias pagal

pasiekimų lygių aprašą.

Skiriama užduotis iš skyrelio „Jūsų patir-

tis“.

1 min.

1 min.

3 min.

3 min.

20 min.

3 min.

12 min.

2 min.

ŽVAIGŽDĖS METODAS

KUO VISKAS

BAIGĖSI?

KAS

ATSITIKO?

KADA?

KUR?

KAS?

Violeta Laurutienė, Tatjana Borisevičienė

Istorija 6 klasei Rekomendacijos mokytojui

Redaktorė Genovaitė Lapinskaitė

Dailininkė Jurgina Jankauskienė

Leidybos vadovė Danguolė Vasiliauskienė

2013-07-19. 5 leidyb. apsk. l. Reg. nr. 32–728.

Išleido K. J. Vasiliausko leidykla Lucilijus,

Lyros g. 14–25, LT–78288 Šiauliai.

El. paštas [email protected], tel./faksas 8~41 421 857.

Interneto adresas http://www.lucilijus.lt.

TURINYS - SPPC · ir supaprastintos. Rengdami priemonę vadovavomės „Pagrindinio ugdymo V–X...

Documents

Transcript of TURINYS - SPPC · ir supaprastintos. Rengdami priemonę vadovavomės „Pagrindinio ugdymo V–X...