1

2

TURINYS

I. SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS .................................................................................................... 3

II. SKYRIUS. IŠORĖS VEIKSNIŲ ANALIZĖ ................................................................................................ 3

2.1. TEISINIAI VEIKSNIAI ................................................................................................................................ 3

2.2. EKONOMINIAI VEIKSNIAI......................................................................................................................... 6

2.3. SOCIALINIAI VEIKSNIAI ........................................................................................................................... 6

2.4. TECHNOLOGINIAI VEIKSNIAI ................................................................................................................... 7

III. SKYRIUS. ĮMONĖS DABARTINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ................................................................ 8

3.1. BENDROVĖS ĮSTATINIS KAPITALAS IR VALDYMAS .................................................................................. 8

3.2. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI ......................................................................................................................... 10

3.3. KOKYBĖS, APLINKOS APSAUGOS, DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS, ENERGIJOS NAUDOJIMO

VADYBOS SISTEMOS ..................................................................................................................................... 12

3.4. BENDROVĖS VEIKLA .............................................................................................................................. 12

3.4.1. GERIAMOJO VANDENS TIEKIMAS ....................................................................................................... 13

3.4.1.1. VANDENS GAVYBA IR RUOŠIMAS ................................................................................................... 13

3.4.1.2. VANDENS PRISTATYMAS ................................................................................................................ 13

3.4.1.3. GERIAMOJO VANDENS KOKYBĖ ...................................................................................................... 14

3.4.2. NUOTEKŲ TVARKYMAS ...................................................................................................................... 14

3.4.2.1. NUOTEKŲ SURINKIMAS .................................................................................................................... 14

3.4.2.2. NUOTEKŲ VALYMAS ....................................................................................................................... 15

3.4.2.3. NUOTEKŲ UŽTERŠTUMO KONTROLĖ ............................................................................................... 15

3.4.2.4. DUMBLO TVARKYMAS .................................................................................................................. 155

3.4.3. PAVIRŠINIŲ (LIETAUS) NUOTEKŲ TVARKYMAS IR UŽTERŠTUMO KONTROLĖ .................................... 17

3.4.3.1. PAVIRŠINIŲ (LIETAUS) NUOTEKŲ TVARKYMAS ............................................................................... 17

3.4.3.2. PAVIRŠINIŲ (LIETAUS) NUOTEKŲ UŽTERŠTUMO KONTROLĖ .......................................................... 17

3.5. VEIKLOS RODIKLIAI .............................................................................................................................. 18

IV. SKYRIUS. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ .................................. 19

V. SKYRIUS. ĮMONĖS MISIJA IR VIZIJA ................................................................................................. 20

VI. SKYRIUS. STRATEGINIAI TIKSLAI .................................................................................................... 20

VII. SKYRIUS. STRATEGINIAI UŽDAVINIAI ........................................................................................... 20

VIII. SKYRIUS. PRIEMONIŲ PROGRAMA ................................................................................................ 21

PRIEDAI .......................................................................................................................................................... 28

3

I. SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

UAB „Šiaulių vandenys“ strateginio veiklos plano (toliau – Strateginis veiklos planas) tikslas –

atsižvelgiant į esamą vandentvarkos būklę Šiauliuose, nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

paslaugų teikimo strateginius tikslus, uždavinius ir prioritetus 2019 - 2021 m., pagal kuriuos bus

rengiamos infrastruktūros atnaujinimo bei plėtros programos ir priemonės, užtikrinta visuomenės

poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir

sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį

geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

Strateginis veiklos planas parengtas vadovaujantis „Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų

programa“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 88,

„Šiaulių apskrities teritorijos bendruoju (generaliniu) planu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1042, „2015–2024 metų Šiaulių miesto strateginiu

plėtros planu“, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu

Nr. T-325, „Šiaulių miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo

plano, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-39,

pakeitimu, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu T-290,

Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuoju planu, patvirtintu

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 4 d. sprendimu T-346, „Šiaulių rajono

savivaldybės teritorijos bendruoju planu“, patvirtintu Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m.

liepos 3 d. sprendimu Nr. T – 199, „Šiaulių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

infrastruktūros plėtros specialiuoju planu“, patvirtintu Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2010 m.

kovo 25 d. sprendimu Nr. T-107, „UAB „Šiaulių vandenys“ strateginiu planu 2015-2020 m.“,

patvirtintu UAB „Šiaulių vandenys“ valdybos 2015 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 2–7, „UAB „Šiaulių

vandenys“ 2018–2020 metų veiklos planu“, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m.

liepos 5 d. sprendimu Nr. T-253 ir Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 3 d. sprendimu

Nr. T-216, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr.

A-375 patvirtintu „Raštu dėl Šiaulių miesto savivaldybės lūkesčių, susijusių su uždarosios akcinės

bendrovės „Šiaulių vandenys“ 2019–2021 m. veikla“ ir kitų vandentvarkos sektorių

reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

Šį Strateginį veiklos planą sudaro:

1. Išorės veiksnių analizė.

2. Įmonės dabartinės situacijos analizė;

3. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė;

4. Įmonės misija ir raidos vizija;

5. Strateginiai tikslai;

6. Strateginiai uždaviniai;

7. Priemonių programa.

Strateginiame veiklos plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žemės gelmių

įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme,

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos

Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės

17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame „Nuotekų tvarkymo reglamente“, Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintame „Paviršinių nuotekų

tvarkymo reglamente“ ir kituose, bendrovės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas

sąvokas.

II. SKYRIUS

IŠORĖS VEIKSNIŲ ANALIZĖ

2.1. Teisiniai veiksniai

UAB „Šiaulių vandenys“ (toliau – Bendrovė / Įmonė) pagrindinę veiklą – geriamojo vandens

4

tiekimą bei nuotekų tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – Įstatymas).

Pažymėtina, kad nuo 2019 m. lapkričio 1 d. keičiasi „Nuotekų tvarkymo reglamentas“ ir

„Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas“, kuriais griežtinami reikalavimai nuotekų ir paviršinių

nuotekų išleidimui į gamtą, griežtinamos užterštumo normos.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 1 d.

priėmė nutarimą Nr. O3E-93, kuriuo patvirtino „Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų,

geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo

ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos

aprašas)“. Tvarkos aprašas reglamentuoja Bendrovės planuojamų vykdyti, vykdomų ar įvykdytų

investicijų, susijusių su reguliuojama veikla, vertinimo ir derinimo Komisijoje ir įvykdytų investicijų

kontrolės tvarką. Vadovaujantis šiuo Tvarkos aprašu, bet kokia planuojama Bendrovės investicija

privalės būti suderinta su Komisija, Komisijai nesuderinus arba iš dalies suderinus investicijos

projektą, į reguliuojamos paslaugos kainą nusidėvėjimo sąnaudos įskaičiuojamos tik ta apimtimi,

kuria investicija buvo suderinta Komisijoje.

2018 m. sausio 12 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių

objektų apsaugos įstatymas (toliau – Apsaugos įstatymas), kurio tikslas užtikrinti, kad valstybės

nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir

nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose esantis turtas ir

teritorija būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos

veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas. Įtraukiant įmones, įrenginius ir turtą

į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašus ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti

svarbių įrenginių ir turto sąrašą, buvo vertinamos grėsmės, pavojai ir rizikos veiksniai nacionalinio

saugumo interesams, kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinio

saugumo strategijoje. Šiame Apsaugos įstatyme numatyta, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti

strategiškai svarbios įmonės skirstomos į tris kategorijas, iš kurių pirmai kategorijai priskiriami

viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paskirti Lietuvos Respublikos geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo tvarka (UAB „Šiaulių vandenys“ viešuoju geriamojo

vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Šiaulių miesto savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo

teritorijoje paskirta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-250,

Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos paviršinių nuotekų tvarkytoja paskirta Šiaulių miesto

savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T-356.) Taip pat Apsaugos įstatyme yra

nustatyta, kurie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, kuriuos būtina

apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčiai infrastruktūrai priskiriama viešiesiems

geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma

ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra.

Vadovaujantis Apsaugos įstatymo 15 straipsnio reikalavimais, nacionaliniam saugumui užtikrinti

svarbios įmonės (šiuo atveju Bendrovė) privalo parengti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių

įmonių saugumo planą (toliau – Saugumo planas), kuriame numatomos fizinio, kibernetinio,

personalo saugumo, informacinio slaptumo priemonės. Saugumo plane taip pat nurodomas turtas,

kuris yra svarbus nacionaliniam saugumui užtikrinti vykdant svarbią veiklą. Parengtas Saugumo

planas teikiamas derinti kompetentingoms institucijomis, nurodytomis Vyriausybės patvirtintame

nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plano rengimo tvarkos apraše, ir teikia

jį tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Saugumo plane numatytų priemonių įgyvendinimui

reikalingas lėšas Bendrovė privalo nusimatyti Veiklos plane.

Pažymėtina ir tai, kad UAB „Šiaulių vandenys“ pagrindiniai veiklos tikslai ir kryptys neatsiejamai

susiję su „Šiaulių apskrities teritorijos bendruoju (generaliniu) planu“, patvirtintu Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1042, „2015–2024 metų Šiaulių miesto

strateginiu plėtros planu“, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d.

sprendimu Nr. T-325, „Šiaulių miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros

specialiojo plano, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr.

T-39, pakeitimu, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu T-

290, Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuoju planu,

5

patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 4 d. sprendimu T-346, „Šiaulių rajono

savivaldybės teritorijos bendruoju planu“, patvirtintu Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m.

liepos 3 d. sprendimu Nr. T-199, „Šiaulių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros

plėtros specialiuoju planu“, patvirtintu Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 25 d.

sprendimu Nr. T-107.

Aukščiau minimuose planuose numatyti šie pagrindiniai tikslai, kurie perkelti ir į Bendrovės

strateginį planą:

1. Aglomeracijos ribose siekti aprūpinti gyventojus teisės aktų reikalavimus atitinkančiu

geriamuoju vandeniu bei užtikrinti saugų ir aplinkai kuo mažiau kenksmingą nuotekų surinkimą bei

jų tvarkymą.

2. Modernizuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo infrastruktūrą – sudaryti

vystymosi sąlygas, užtikrinti vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugų prieinamumą

gyventojams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms mažiausiomis išlaidomis, padarant minimalią

žalą aplinkai.

3. Vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstravimas.

4. Plėtoti vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklus nustatytomis infrastruktūros plėtros

prioritetinėmis kryptimis, užtikrinant gyventojų ir kitų asmenų aprūpinimą saugiu visuomenės

sveikatai geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, užtikrinant darnią tinklų plėtrą.

5. Paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos inventorizavimas, paviršinių nuotekų tvarkymo

infrastruktūros rekonstravimas ir plėtra.

„Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 plane“, patvirtintame Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2014-04-12 nutarimu Nr. 519, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kuriant nuotekų dumblo

tvarkymo infrastruktūrą, nebuvo išspręstas termiškai išdžiovinto ir granuliuoto dumblo iš dumblo

apdorojimo įrenginių naudojimo klausimas, nes šio apdoroto dumblo deginimo pajėgumų nėra, be to,

nežinoma, kokią įtaką dumblo deginimas turės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainai.

Šiai dienai galiojančiuose teisės aktuose numatyta, kad nuotekų dumblas, kuris atitinka teisės

aktuose nustatytus reikalavimus, gali būti naudojamas laukams tręšti. Tačiau Bendrovėje apdorotas

nuotekų dumblas dėl didelių sunkiųjų metalų koncentracijų negali būti naudojamas pagal šią paskirtį.

Tad Bendrovės siekis kuo efektyviau išnaudoti Europos Sąjungos ir valstybės lėšomis sukurtus

dumblo tvarkymo pajėgumus maksimaliai panaudojant dumblo energetinį potencialą ir jame esančias

maistines medžiagas.

Plane numatoma, kad 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinės

paramos lėšomis būtų galima sutvarkyti sukauptą senąjį nuotekų valymo dumblą.

Siekiant sutvarkyti dumblo laikymo aikštelėse ar kitokiose talpyklose sukauptą senąjį dumblą,

2017 m. „Komunalinių nuotekų valymo metu susidariusio ir saugojimo aikštelėse sukaupto senojo

dumblo sutvarkymo galimybių studijoje“ (toliau – Studija) buvo išnagrinėtos Lietuvoje esančių

nenaudojamų senojo dumblo aikštelių sutvarkymo galimybės, apskaičiuota, kad visų nenaudojamų

senojo nuotekų dumblo aikštelių sutvarkymui ir uždarymui yra reikalingi apie 62,6 mln. Eur. Tokie

kaštai yra reikalingi tuo atveju, jei visas nuotekų dumblo aikšteles būtų nuspręsta sutvarkyti pagal

optimaliausią, šioje studijoje numatyta, sutvarkymo būdą. Pagal studijoje atliktą aikštelių

pavojingumo vertinimą buvo sudarytas dumblo aikštelių sąrašas pagal jų keliamą potencialų pavojų

aplinkai. Prie pačių pavojingiausių nuotekų dumblo aikštelių, kurios surinko daugiau kaip 15 rizikos

balų yra priskiriamos UAB „Šiaulių vandenys“ dumblo aikštelės Nr. 26 ir Nr. 27. Aikštelių rizikos

balas buvo apskaičiuotas tik siekiant įvertinti labiausiai pavojų aplinkai keliančias nuotekų dumblo

aikšteles, tačiau realybėje visos senojo nuotekų dumblo aikštelės kenkia aplinkai, todėl turėtų būti

siekiama sutvarkyti/uždaryti visas studijoje išnagrinėtas senojo dumblo aikšteles.

Studijoje pažymima, kad Senojo nuotekų dumblo aikštelių sutvarkymui reikalingos didelės

investicijos. Komunalines nuotekas tvarkančios įmonės nebus pajėgios įgyvendinti šį projektą savo

lėšomis, todėl senojo nuotekų dumblo aikštelių sutvarkymui turėtų būti panaudotos ES struktūrinių

fondų parama.

6

2.2. Ekonominiai veiksniai

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Šiaulių vandenys“ didžiąją dalį visų klientų sudaro gyventojai, t. y.

daugiau nei 70 proc. viso parduodamo geriamojo vandens ir sutvarkytų nuotekų kiekio (vertinant ir

vandenį, skirtą karšto vandens ruošimui, kuris yra parduodamas AB „Šiaulių energija“) tenka

gyventojams, ir tik iki 30 proc. teikiamų paslaugų tenka ūkio – buities bei pramonės įmonėms, vieni

svarbiausių veiksnių, veikiančių UAB „Šiaulių vandenys“ veiklą, yra demografinė regiono padėtis

bei gyventojų disponuojamos pajamos ir perkamoji galia.

Demografinis kontekstas. Vienas svarbiausių aspektų yra gyventojai, kurie yra svarbiausi

teikiamų paslaugų vartotojai. Dabartinės demografinės tendencijos šiuo požiūriu nėra itin palankios.

Gyventojų skaičius Šiaulių mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, 2018 m. ir toliau mažėjo (lyginant su

2015 m. pradžioje skelbiamu nuolatiniu gyventojų skaičiumi, 2019 m. pradžioje gyventojų skaičius

Šiauliuose sumažėjo 4,3 proc.). Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m.

pradžioje Šiaulių mieste buvo 100119 gyventojų, o tai 0,3 proc. mažiau nei 2018 m. liepos 1 d. ir 0,5

proc. mažiau nei 2018 m. pradžioje. Mažėjant gyventojų skaičiui, sumažėjo ir vidutinis namų ūkio

dydis (2015 m. vidutinis namų ūkis Lietuvoje sudarė apie 2,25 asmens, tuo tarpu 2017 m. – apie 2,18

asmens1). Dėl šių priežasčių, nors įgyvendinant vandentvarkos ūkio plėtros projektus ir prisijungia

nauji vartotojai individualiuose namuose, tačiau mažėjant gyventojų skaičiui mieste, bendras UAB

„Šiaulių vandenys“ aptarnaujamų gyventojų skaičius, taip pat mažėja. Remiantis turimos Bendrovės

duomenų bazės informacija, vidutinis namų ūkis sumažėjo nuo 1,95 (2015 m.) iki 1,91 (2018 m.)

asmens.

Ekonominis kontekstas. Vertinant ekonomines tendencijas, vienas svarbiausių rodiklių yra

bendrasis vidaus produktas, kuris geriausiai atspindi valstybės ekonomikos vystymosi tendencijas.

Augant bendrajam vidaus produktui plečiasi ekonomika ir valstybei atsiranda galimybė daugiau lėšų

skirti švietimui ir kitoms sritims. Taip pat dėl to didėja ir gyventojų perkamoji galia, todėl jie gali

skirti daugiau lėšų įvairiems savo poreikiams tenkinti, mažėja jiems tenkanti mokesčių našta (lyginant

su uždirbamomis pajamomis) už komunalines paslaugas, taip pat ir už geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo paslaugas. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendras

vidaus produktas per 2018 m., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, išaugo 3,6 proc.2.

Vidutinis šalies darbo užmokestis per 2015–2018 m. padidėjo 29,0 proc., 2015–2017 m. Šiaulių

mieste – 19,0 proc.3.

Vidutinės disponuojamos pajamos, tenkančios vienam namų ūkio nariui padidėjo 20,8 proc. nuo

454,4 Eur (2015 m.) iki 548,9 Eur (2017 m.). Tai viena iš priežasčių dėl kurios auga ir gyventojams

parduodamo šalto geriamojo vandens apimtys, nors aptarnaujamų gyventojų skaičius ir mažėja.

Yra laikomasi nuostatos, kad išlaidos už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas neturi

viršyti 4 proc. vidutinės šeimos pajamų. Vidutinio namų ūkio Šiaulių mieste išlaidos už vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas išlieka panašiame lygyje ir sudaro apie 1 proc. disponuojamų

pajamų. Vertinant esamą situaciją bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skelbiamus

projekcinius rodiklius 2019–2021 m. laikotarpiui, numatoma, kad augant Lietuvos ekonomikai,

didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui bei mažėjant (ar išliekant stabiliam) nedarbo lygiui, Šiaulių

miesto vartotojai yra (ir ateityje bus) pajėgūs mokėti už suteiktas vandens paslaugas, Bendrovės

teikiamų paslaugų apimtys augs ir gyventojų, ir įmonių, organizacijų sektoriuose.

2.3. Socialiniai veiksniai

Socialinius pokyčius, kurie apima gyvenimo kokybę, gyventojų užimtumą ir pajamas, lemia

bendra valstybės ekonominė politika. Demografinių procesų pokyčiai daro įtaką visuomenės

socialinei ekonominei raidai. Šiaulių mieste 2018 m. gyventojų skaičius buvo 100 575 tūkst. (moterų

– 55 118 tūkst., vyrų – 45 457 tūkst.), lyginant su 2017 m. sumažėjo 0,5 proc. Viena gyventojų

1 https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/ 2 https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/01/30/lietuvos-bvp-2018-m-paaugo-36#ixzz5ojc0W24s 3 2017 m. duomenys. Lietuvoje 2015–2017 m. vidutinis darbo užmokestis padidėjo 17,7 proc.;

https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/

7

skaičiaus mažėjimo priežasčių yra gyventojų migracija ir, nors šalies mastu yra kalbama apie

tarptautinę migraciją, Šiaulių miesto atveju yra svarbi ir vidinė migracija, kai gyventojai išvyksta į

kitas Lietuvos teritorijas. Tačiau situacija nuo 2017 m. ėmė šiek tiek gerėti ir išvykusiųjų skaičius jau

nebuvo toks drastiškas kaip 2016 m.

Per 2014–2018 m. laikotarpį bendroje Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų struktūroje įvyko

tokie pokyčiai: darbingo amžiaus gyventojų sumažėjo 1,8 proc. punkto (nuo 67,6 proc. (2014 m.) iki

65,8 proc. (2018 m.); vaikų nuo 0–15 metų amžiaus dalis padidėjo 0,4 proc. punkto (nuo 14,3 proc.

(2014 m.) iki 14,7 proc. (2018 m.); pensinio amžiaus gyventojų dalis padidėjo 1,4 proc. punkto (nuo

18,1 proc. (2014 m.) iki 19,5 proc. (2018 m.).

2018 m. registruotas vidutinis nedarbas Šiaulių mieste sudarė 5,8 proc., mažiausias iš penkių

didžiausių šalies miestų. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos duomenimis, 2018 m. buvo įregistruota 13 347 laisvų darbo vietų, vidutinis metinis

bedarbių skaičius – 3 643.

Lietuvos laisvos rinkos instituto4 duomenimis, vertinant 2018 m. Lietuvos savivaldybių indeksą

didžiosioms savivaldybėms, Šiaulių miestas patenka į geriausiai vertinamų savivaldybių trejetuką.

Stipriosios pusės – „Švietimas“, „Sveikata ir socialinė rūpyba“, „Mokesčiai“, „Biudžetas“, „Turto

valdymas“, „Administracija“.

Kasmet darbo užmokestis didėjo apie 6–8 proc., sparčiausias didėjimas pastebimas nuo 2017 m.

(9 proc.). Gerėjo ir Šiaulių miesto ekonomikos rodikliai. Lietuvos statistikos departamento

duomenimis5, tiesioginės užsienio investicijos (toliau – TUI) 2017 m. pabaigoje Šiaulių mieste siekė

139,12 mln. Eur, o tai yra 35 proc. daugiau nei 2016 m. pabaigoje, kai tuo tarpu Respublikoje

analizuojamu laikotarpiu TUI augo tik 6,3 proc.

Pažymėtina, kad keičiasi pačių dirbančiųjų požiūris į darbo santykius – darbuotojai jau nebesitiki

išdirbti vienoje darbovietėje visą gyvenimą, kaip tai būdavo įprasta anksčiau, lengviau keičia darbo

vietas. Dažni pokyčiai darbo rinkoje skatina darbuotojų mobilumą, prisitaikymą prie besikeičiančių

darbo sąlygų. Įmonės savo ruožtu turėtų rūpintis ne darbuotojo išlaikymu konkrečioje darbo vietoje,

bet sudaryti galimybes išsaugoti jo užimtumą, aktyvų dalyvavimą darbo rinkoje bendrai, suteikiant

galimybes darbuotojui kelti kvalifikaciją, užtikrinti lanksčias ir patikimas sutarčių sąlygas, užtikrinti

lygias galimybes, suteikti saugias darbo sąlygas.

2.4. Technologiniai veiksniai

Vienas iš veiksnių, lemiančių kiekvienos ūkinės veiklos raidos pokyčius, įskaitant ir

vandentvarką, yra informacinių, automatizavimo sistemų plėtra, inovacijos, susijusios su naujų

medžiagų, technologijų bei proceso monitoringo priemonių kūrimu.

Modernios informacinių bei automatizavimo technologijų priemonės mažina darbo laiko bei

energetinių išteklių sąnaudas, padeda optimizuoti personalo darbą ir užtikrinti darnų technologinių

procesų valdymą. Naujų technologijų vystymasis suteikia naujas galimybes optimizuoti

vandentvarkos veiklos procesus.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą įtakojančius technologinius veiksnius ženklia dalimi

taip pat lemia ne tik technologinių inovacijų plėtra, bet ir vandentvarkos veiklą reglamentuojantys

teisės aktai. Tausojant aplinką bei mažinant nepagrįstą vartojimą, ieškoma technologinių sprendinių,

padedančių užtikrinti racionalų vandens vartojimą, nuotekų ir atliekų, susidarančių nuotekų valymo

metu, tvarkymą. Tokiems sprendiniams tapus lengvai įvaldomais rinkoje, atitinkamai techninėmis

normomis griežtinama teisinė bazė. Taip praktikoje faktiškai įgyvendintos inovacijos užtikrina

aplinkosauginiu, socialiniu bei ekonominiu požiūriu subalansuotą vandentvarkos ūkio veiklą.

Kitas aspektas, lemiantis Bendrovės veiklos technologinį vystymąsi, yra siekis išlaikyti

konkurencingą paslaugų teikimo kainą rinkoje, vadovautis geriausiais prieinamais gamybos būdais ir

gerąja praktika.

Tarptautinės vandens tiekėjų asociacijos rekomenduojamas ir toleruotinas vandens nuostolių lygis

yra 8–12 proc. Bendrovės vandentiekio tinkluose patiriami vandens nuostoliai 2018 m. sudarė 12,9

4 https://www.llri.lt/siauliu-m-savivaldybe-2018-m 5 Lietuvos Statistikos departamentas: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?region=all#/

8

proc. ir buvo artimi toleruotinam nuostolių lygiui. Lyginant su 2016 m. tinkluose patiriamų nuostolių

dalis sumažėjo daugiau nei 7 procentiniais punktais. Pastarąjį nuostolių mažėjimą lėmė Bendrovės

įdiegtas skaitmeninis viso miesto vandentiekio tinklo hidraulinis modelis ir nutekėjimų informavimo

sistema, leidžianti ekonomiškai eksploatuoti, plėtoti bei kontroliuoti vandentiekio sistemą,

operatyviai reaguoti į gedimus, avarines situacijas, nustatyti vandens nutekėjimo zonas ir mažinti

vandens nuostolius. Ši priemonė tik patvirtina, kad vandens nuostolių mažinimą užtikrinančios

technologijos ir jų plėtra yra prioritetiniai vandentvarkos ūkio veiklos elementai, kurie gerina vandens

tiekimo sistemų efektyvumą, ekonominiu bei aplinkosauginiu požiūriu užtikrina tvarų vandens

naudojimą.

Įgyvendinus ES sanglaudos fondo finansuotą dumblo tvarkymo programą Lietuvoje, liko

neišspręsta galutinio apdoroto dumblo sutvarkymo problema. Šiaulių miesto nuotekų valymo

įrenginiuose susidarančio nuotekų valymo dumblo kokybiniai rodikliai riboja šio dumblo naudojimo

tręšimui galimybes. Todėl įgyvendinant hierarchiniu požiūriu sekantį atliekų tvarkymo prioritetą,

būtina išnaudoti energetinį dumblo granulių potencialą, pasitelkiant moderniausias technologijas.

Požeminio vandens vandenvietės yra prioritetinis visos vandentiekio sistemos taškas, patikimai

aprūpinantis vartotojų tinklą kokybišku vandeniu. Lyginant su visa vandentiekio sistema, šie objektai

suvartoja daug elektros energijos. Todėl prioritetine kryptimi laikomas optimalaus vandenviečių

darbo režimo organizavimas, pasirenkant tinkamus vandens pakėlimo ir ruošimo sprendinius,

mažinant energetinių išteklių sąnaudas ir maksimaliai išnaudojant turimą techninį potencialą.

Bendrovė eksploatuoja modernius nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo įrenginius. Siekiant

užtikrinti nepertraukiamą ir tinkamą dumblo apdorojimo ir nuotekų valymo procesų vykdymą, turi

būti vykdoma savalaikė įrangos techninė priežiūra ir kapitalinis remontą. Tik taip bus užtikrintas

nepertraukiamas ir tinkamas dumblo apdorojimo ir nuotekų valymo procesų vykdymas. Bendrovė,

keisdama susidėvėjusią įrangą ir vertindama eksploatuojamų įrenginių technologinę raida, renkasi

ekonominiu požiūriu naudingiausius sprendinius, taupančius energetinių išteklių sąnaudas,

užtikrinančius įrangos ilgaamžiškumą ir mažinančius atliekų susidarymą.

Išlaidos energijai sudaro reikšmingą bendrovės sąnaudų dalį. Poreikis racionaliau ir efektyviau

vartoti energiją, o taip pat papildomai pasigaminti energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir ją

panaudoti gamybiniuose procesuose, paskatino ieškoti sprendimų. 2019 m. buvo atlikta ,,UAB

,,Šiaulių vandenys“ atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo galimybių studija“, kurioje

išanalizuoti galimi atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo būdai ir pateikti sprendiniai,

priimtiniausi bendrovei. Galimybės vertintos atskiruose bendrovės objektuose (Lepšių ir Birutės

vandenvietėse, nuotekų valykloje, gamybinėje bazėje), atsižvelgiant į esamą situaciją ir technines

sąlygas, o taip pat įvertintos reikalingos investicijos ir galimi papildomi finansavimo šaltiniai

sprendiniams įgyvendinti. Bendrovė, įvertinusi poreikius bei išanalizavusi galimybes, priims

galutinius sprendimus dėl energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos.

III. SKYRIUS

ĮMONĖS DABARTINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ

3.1. Bendrovės įstatinis kapitalas ir valdymas

UAB „Šiaulių vandenys“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo.

2018 m. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas 391 915,68 Eur, išleidžiant 13 533 vnt.

nematerialiąsias 28,96 Eur nominalios vertės vardines akcijas. 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės

įstatinis kapitalas buvo 45 956 508,16 Eur, jis padalytas į 1 586 896 vnt. nematerialiąsias 28,96 Eur

nominalios vertės vardines akcijas.

Vadovaujantis 2018 m. gruodžio 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus

įsakymu Nr. A-2137 „Dėl Uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ įstatinio kapitalo

didinimo ir įstatų pakeitimo“ 2018 m. gruodžio 28 d. sudaryta Akcijų pasirašymo sutartis, kurios

pagrindu Šiaulių miesto savivaldybė, kaip turtinį įnašą įstatinio kapitalo didinimui, perdavė

Bendrovei vandentiekio, nuotekų ir paviršinių nuotekų tinklų, kurių vertė 5 127 310 Eur. 2019 m.

sausio 3 d. Juridinių asmenų registre įregistravus pakeistus Bendrovės įstatus, įstatinis kapitalas

9

padidintas 5 127 281,12 Eur, išleidžiant 177 047 vnt. nematerialiąsias 28,96 Eur nominalios vertės

vardines akcijas.

Vadovaujantis 2019 m. gegužės 10 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus

įsakymu Nr. A-661 „Dėl Uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ įstatinio kapitalo

didinimo ir įstatų pakeitimo“ įstatinis kapitalas padidintas iki 51 748 131,68 Eur. Jis padalytas į 1 786

883 vnt. nematerialiąsias 28,96 Eur nominalios vertės vardines akcijas. Šios akcijos nuosavybės teise

priklauso Šiaulių miesto savivaldybei, jas patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Šiaulių

miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vienasmenis

valdymo organas - bendrovės vadovas, kuris vadinamas generaliniu direktoriumi. Stebėtojų taryba

nėra sudaroma.

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas, kuris turi teisę

keisti ir papildyti bendrovės įstatus, rinkti ir atšaukti audito įmonę, metinių finansinių ataskaitų

auditui atlikti, bei valdybos narius, tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, didinti bei mažinti

įstatinį kapitalą, paskirstyti pelną bei spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus

klausimus, jei pagal Akcinių bendrovių įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai

ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos. Bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui

Akcinių bendrovių įstatymo suteikiamas teises, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos

2007-09-27 sprendimu Nr. T-324 „Dėl akcijų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jomis

patikėjimo teise“, įgyvendina Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas

sprendimus, kurie prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.

Valdyba

Valdyba yra kolegialus valdymo organas, sudaromas iš šešių narių. Valdybą ketverių metų

laikotarpiui renka visuotinis akcininkų susirinkimas.

Valdyba savo veiklą vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu,

bendrovės įstatais, Bendrovės valdybos darbo reglamentu, visuotinio akcininkų susirinkimo

sprendimais ir kitais teisės aktais.

Bendrovės vadovas

Bendrovės vadovas yra fizinis asmuo, vienasmenis Bendrovės valdymo organas. UAB „Šiaulių

vandenys“ vienasmenį valdymo organą – Bendrovės vadovą, kuris vadinamas Generaliniu

direktoriumi, renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų bendrovės valdyba. Generalinis direktorius

organizuoja kasdienę Bendrovės veiklą, vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo

Bendrovės gamybinę-komercinę-finansinę veiklą, efektyviai naudoja Bendrovės turtą ir kt.

UAB „Šiaulių vandenys“ generalinis direktorius yra Jonas Matkevičius, kuris Bendrovei

vadovauja nuo 2007 metų gruodžio mėnesio.

Bendrovės valdymo struktūra, patvirtinta Valdybos 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 08-29,

įsigaliojusi 2019 m. balandžio 1 d., pateikiama 1 paveiksle.

10

1 pav.

Bendrovės valdymo struktūra, patvirtinta Valdybos 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 05-10,

įsigaliojanti nuo 2019 m. liepos 3 d., pateikiama 2 paveiksle.

2 pav.

3.2. Žmogiškieji ištekliai

UAB „Šiaulių vandenys“ 2018 m. gruodžio 31 d. darbuotojų, sudariusių darbo sutartis su

Bendrove, skaičius buvo 254, iš kurių 4 vadovai, 110 specialistų ir 140 darbininkų. 2018 m. pabaigoje

sąrašinis darbuotojų skaičius sudarė 248 (neįskaitomi darbuotojai, kuriems suteiktos nėštumo ir

gimdymo atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai), iš kurių 4 vadovai, 104

specialistai, 140 darbininkų. Darbuotojų skaičiaus dinamika pateikiama 1 ir 2 grafikuose.

11

1 grafikas 2 grafikas

Bendrovės darbuotojų kvalifikacijos lygį apsprendžia jų išsilavinimas. 100 (39 proc.) darbuotojų

yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, 63 (25 proc.) darbuotojai turi vidurinį išsilavinimą, 53 (21 proc.)

darbuotojai įgiję aukštesnįjį išsilavinimą, 35 (14 proc.) darbuotojai įgiję profesinį išsilavinimą ir 3 (1

proc.) darbuotojai įgiję pagrindinį išsilavinimą.

Bendrovėje dirba didelę darbo patirtį turintys žmonės: 56 proc. visų darbuotojų Bendrovėje dirba

11 metų ir daugiau, vidutinis amžius – 50,49 metai.

Darbuotojams socialinės garantijos teikiamos, vadovaujantis 2011 m. gegužės 26 d. Kolektyvinėje

sutartyje patvirtintomis nuostatomis, kurios esant poreikiui atnaujinamos. Po derybų su Bendrovėje

veikiančiomis profesinėmis sąjungomis 2018 m. gruodžio 20 d. pasirašyta Kolektyvinė sutartis, kuri

įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., ir galioja visiems darbuotojams.

Bendrovės darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos ir dydžiai yra nustatyti Bendrovės

kolektyvinėje sutartyje. 2019 m. sausio mėnesį visiems Bendrovės darbuotojams buvo peržiūrėtas ir

padidintas darbo užmokestis. Administracijos vadovybės darbo apmokėjimas vykdomas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės, visuotinio akcininkų susirinkimo, Bendrovės valdybos nustatyta tvarka.

2018 metų metinis Bendrovės darbuotojų vidutinis atlyginimas – 932 Eur. Bendrovės darbuotojų

vidutinio atlyginimo informacija ketvirčiais pateikiama 1 lentelėje.

1 lentelė

Rodikliai 2018 m.

I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.

Vidutinis vieno darbuotojo darbo užmokestis 912 940 927 960

specialistų 1086 1127 1101 1139

darbininkų 775 794 790 822

Išeitinės pašalpos ir kompensacijos už

nepanaudotas atostogas (Eur) 7 881 1 451 10 165 31 514

Darbuotojų skaičius paskutinę ketvirčio d. 253 256 251 248

Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius 254 255 255 252 PASTABA: Lentelėje sumos Eur pagal 2018 m. faktą (iki 1,289 koeficiento indeksacijos).

Siekiant efektyvinti bei optimizuoti darbo procesus, perskirstyti darbus, atsisakyti dubliuojamų

funkcijų, išgryninti darbuotojų funkcijas ir atsakomybes, 2018 metams Bendrovėje buvo sudarytas ir

UAB „Šiaulių vandenys“ valdybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 6-18 patvirtintas darbo

vietų mažinimo planas, kuris 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 08-28 buvo pakeistas. Plane buvo

numatyta 2018 m. panaikinti 9 etatus, tačiau metų eigoje valdyba panaikino papildomai dar du etatus

bei nuo 2018 m. gruodžio 1 d. sujungė Teisės ir Personalo skyrius į Teisės ir personalo skyrių. 2018

m. panaikintų etatų sąrašas pateikiamas 2 lentelėje.

2 lentelė

Eil.

Nr. Skyrius Panaikinta pareigybė

Etatų

skaičius Ketvirtis

1. Informacinių sistemų skyrius Kompiuterinių sistemų

administratorius

1 I

12

2. Klientų aptarnavimo ir pardavimų

departamentas

Klientų aptarnavimo ir

pardavimų specialistas

1 I

3. Klientų aptarnavimo ir pardavimų

departamentas

Kontrolinių matavimo

prietaisų šaltkalvis

1 IV

4. Vandenruošos ir tinklų

departamentas

Avarinių atstatomųjų darbų

šaltkalvis

1 I

5. Vandenruošos ir tinklų

departamentas

Šaltkalvis remontininkas 1 IV

6. Nuotekų valykla Operatorius 1 I

7. Buhalterija Vyresnysis buhalteris 1 III

8. Komunikacijos departamentas Referentas 1 III

9. Transporto ir mechanikos skyrius Avarinės tarnybos

vairuotojas

1 IV

10. Vandens tyrimų laboratorija Inžinierius 1 II

11. Teisės skyrius Teisininkas 1 IV

Viso: 11

Bendrovės mokymo politika – visų darbuotojų kvalifikacijos kėlimas. Siekiant užtikrinti, kad

darbuotojų kvalifikacija ir kompetencijos atitiktų atliekamo darbo pobūdį, Bendrovėje kiekvienais

metais yra organizuojami įvairūs mokymai. Per 2018 m. darbuotojų kvalifikacijai kelti panaudota

16.336,35 Eur lėšų. Kvalifikaciją kėlė 128 darbuotojai. Darbuotojai dalyvavo saugos ir sveikatos

darbe, finansinės atskaitomybės, bendrovės pagrindinės veiklos, vadybos, pirkimų organizavimo,

administracinės kalbos ir jos vartosenoje dokumentuose, klientų aptarnavimo kokybės gerinimo bei

kitais bendrovės veiklai aktualiais klausimais. 12 darbuotojų lankėsi Lenkijos, Vokietijos,

Prancūzijos, Latvijos ir Šveicarijos miestuose organizuotose Bendrovės veiklą atitinkančiose

parodose ir įmonėse. Kiekvienais metais vykdomas Bendrovės specialistų metinis vertinimas,

nustatomas kursų bei seminarų poreikis ateinantiems metams, sudarant Bendrovės darbuotojų

mokymo planą.

Bendrovė vykdo darbuotojų profesinį mokymą ir atestavimą. Šiuo metu įmonė turi teisę mokyti

darbuotojus pagal 6 licencijuotas mokymo programas. Atestuotiems darbuotojams išduodami

valstybės pripažinti Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijoje įregistruoti atestavimo

pažymėjimai. Bendrovės darbuotojai taip pat mokomi pagal Bendrovėje paruoštas ir patvirtintas 8

neformaliojo mokymo programas, kurios parengtos vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos

įstatymu, Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais

nuostatais.

3.3. Kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos, energijos naudojimo

vadybos sistemos

Bendrovė, siekdama harmonijos su gamta ir, kad teikiamos paslaugos bei vykdoma veikla atitiktų

aukščiausios kokybės reikalavimus, 2002 m. įdiegė kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemas,

atitinkančias tarptautinių LST EN ISO 9001 ir LST EN ISO 14001 standartų reikalavimus. 2008 m.

buvo įdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema, atitinkanti standarto LST 1977:2008

(BS-OHSAS 18001:2007) reikalavimus. Tinkamai funkcionuojanti darbuotojų saugos ir sveikatos

vadybos sistema padeda išvengti nelaimingų atsitikimų ir incidentų, darbuotojų saugos ir sveikatos

sutrikimų bei susirgimų profesinėmis ligomis. Siekiant gerinti energetinį efektyvumą, 2014 m. įdiegta

energijos naudojimo vadybos sistema, atitinkanti LST EN ISO 50001:2011 standarto reikalavimus.

Visos įdiegtos sistemos yra integruotos į vieningą sistemą.

Vadovaujantis ISO standartais, Bendrovės veikla aprašyta 27 procedūrose, kurios reglamentuoja

įvairius įmonėje vykdomus procesus bei jų sąveiką. Procedūrų reikalavimai taikomi visai veiklai,

susijusiai su vandens išgavimu ir gerinimu, vandens tiekimu, nuotekų surinkimu, nuotekų valymu,

geriamojo vandens ir nuotekų kokybės kontrole, vandentiekio ir nuotekų tinklų ir įrenginių

projektavimu ir statyba.

13

Vadybos sistemų priežiūrą bei nuolatinį tobulinimą užtikrina 27 apmokyti įmonės vidaus

auditoriai, atliekantys vidaus auditus įmonės padaliniuose.

2018 m. liepos 17-18 d. atliktas vadybos sistemų pirmasis priežiūros auditas pagal LST EN ISO

9001, LST EN ISO 14001, LST 1977:2008 (BS-OHSAS 18001:2007) ir LST EN ISO 50001:2011

standartų reikalavimus. Peržiūrėtos 28 procedūros (21 integruota vadybos, 4 aplinkosaugos, 2

kokybės ir 1 darbuotojų saugos ir sveikatos) bei keturi vadybos sistemų vadovai. UAB „Šiaulių

vandenys“ pateikė įrodymus, kad bendrovėje funkcionuoja minėtos vadybos sistemos, atitinkančios

LST EN ISO 9001:2015, LST EN ISO 14001:2015, BS OHSAS 18001:2007 (LST 1977:2008) ir ISO

50001:2011 standartų reikalavimus. Audito metu neatitikčių nenustatyta. Auditorių išvada: UAB

„Šiaulių vandenys“ skiria pakankamą dėmesį vadybos sistemoms palaikyti ir tobulinti, vadybos

sistemos yra veiksmingos. Auditą atliko Vokietijos vadybos sistemų sertifikavimo įstaigos TÜV

Thüringen e. V. padalinys Lietuvoje UAB „TUV Uolektis“.

Sertifikatai, galiojantys iki 2023 m. rugpjūčio 23 d., įpareigoja tęsti nuolatinio aplinkos apsaugos

veiksmingumo ir teikiamų paslaugų gerinimo darbus Šiauliuose.

3.4. Bendrovės veikla

UAB „Šiaulių vandenys“ vykdoma pagrindinė veikla yra:

• Vandens surinkimas, valymas ir tiekimas;

• Nuotekų valymas ir dumblo tvarkymas;

• Paviršinių nuotekų tvarkymas;

• Nuotekų transportavimas asenizacijos transporto priemonėmis.

Bendrovė verčiasi ir kita Lietuvos Respublikos įstatymais nedraudžiama veikla.

3.4.1. Geriamojo vandens tiekimas

3.4.1.1. Vandens gavyba ir ruošimas Bendrovė 2018 m. geriamąjį vandenį Šiaulių miestui ir daliai Šiaulių rajono gyventojų ir įmonių

tiekė iš Birutės, Lepšių ir Aukštrakių vandenviečių. Bubių vandenvietė nuo 2015 m. gruodžio

mėnesio neeksploatuojama (vandenvietė užkonservuota).

Išgautas požeminis vanduo yra paruošiamas vandens kokybės gerinimo įrenginiuose Birutės,

Lepšių vandenvietėse bei Rėkyvos vandens ruošykloje ir tiekiamas vartotojams (abonentams).

Didžioji dalis – 58 proc. – vandens išgaunama ir paruošiama Birutės vandenvietėje.

Aukštrakių vandenvietėje išgautas ir paruoštas geriamasis vanduo tiekiamas Šiaulių miesto

nuotekų valyklai, UAB „Toksika“ bei VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“.

3.4.1.2. Vandens pristatymas

2018 m. pabaigoje Bendrovė eksploatavo 625,6 km vandentiekio tinklų Šiaulių mieste, Ginkūnų,

Aukštelkės, Vijolių bei Jurgeliškių gyvenvietėse (Šiaulių rajonas). Eksploatuojamų tinklų kasmet

daugėja dėl įvykdytų ir dar vykdomų projektų. Šiuo metu vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai

plėtojami Šiaulių miesto Aukštabalio gyvenamojo rajono pietrytinėje dalyje (Aukštabalio,

Statybininkų, Baltų, Rambyno, Pikeliškės, Tauro, Išradėjų gatvėse). Šiame individualių namų

kvartale iki šiol vandentvarkos infrastruktūros nebuvo.

3 lentelė

Rodiklis Mato vnt. 2016 2017 2018

Vandentiekio tinklų ilgis km. 617,5 619,1 625,6

III kėlimo siurblinių skaičius vnt. 27 27 27

Vandens ėmimo kolonėlės vnt. 4 2 2

Iškvietimai dėl vandentiekio gedimų vnt. 4320 3163 3378

Vandentiekio gedimai vnt. 884 845 669

iš jų su žemės kasimo darbais vnt. 196 116 195

Vandentiekio tinklų 1 km avaringumas atv./km/mėn. 0,12 0,11 0,09

14

Pakeista vamzdynų prieš vandens

skaitiklį

vnt. 78 68 67

Pakeista sklendžių vnt. 226 277 229

Rekonstruota vamzdynų ūkio būdu m 1101 829 523

2016 m. balandžio 1 d. su UAB „Kuršėnų vandenys“ pasirašyta geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų surinkimo tinklų, esančių Vijolių kaime, Šiaulių rajone, nuomos sutartis. Pagal šią sutartį

bendrovė, vykdydama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugą, nuomos teise

naudojasi ir valdo 12,49 km geriamojo vandens tiekimo tinklų.

3.4.1.3. Geriamojo vandens kokybė

Vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybę reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN

24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, kuri įsigaliojo 2017 spalio mėnesį.

Bendrovės Vandens tyrimų laboratorijos geriamojo vandens tyrimų padalinys pagal patvirtintą

Geriamojo vandens programinės priežiūros planą, suderintą su Šiaulių valstybine maisto ir

veterinarijos tarnyba, vykdo nuolatinę ir periodinę geriamojo vandens kokybės priežiūrą. Nustatomi

Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 nurodyti kontroliuojami rodikliai, kurių yra per 50

(mikrobiologiniai, indikatoriniai, toksiniai, fizikiniai – cheminiai). Geriamojo vandens kokybės

kontrolei Šiaulių mieste bei Ginkūnų, Rėkyvos ir Aukštelkės gyvenvietėse pasirinkti 79 nuolatinės

programinės priežiūros taškai, iš jų 11 taškų pasirinkta ir periodinei programinei priežiūrai, tarp jų

kontroliuojamos Birutės ir Lepšių vandenvietės bei Rėkyvos vandens ruošykla.

Minėtose vandenvietėse bei Rėkyvos vandens ruošykloje paruoštas vartotojams tiekiamas

geriamasis vanduo atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2017 reikalavimus pagal visus

indikatorinius ir toksinius rodiklius. Mikrobiologinės vandens taršos atvejų Šiaulių miesto bei

Ginkūnų, Rėkyvos, Aukštelkės gyvenviečių geriamajame vandenyje nenustatyta.

3.4.2. Nuotekų tvarkymas

3.4.2.1. Nuotekų surinkimas

2018 m. pabaigoje Bendrovė eksploatavo 628,2 km ilgio nuotekų tinklų Šiaulių mieste, Ginkūnų,

Aukštelkės bei Vijolių gyvenvietėse (Šiaulių rajonas) bei 61 siurblinę, kuriomis nuotekos

nukreipiamos į miesto nuotekų valyklą.

Didžiąją dalį nuotekų tinklų sudaro savitakiai tinklai. 2018 m. nuotekų tinkluose įvyko 1 409

gedimai, iš jų 27 su žemės kasimo darbais. Pagrindinės priemonės, siekiant išvengti avarijų, yra

nuolatinis nuotakyno tinklo valymas, plovimas, tyrimas TV diagnostikos įranga, tinklų rekonstravimo

planavimas ir savalaikis jos vykdymas.

4 lentelė

Rodiklis Mato vnt. 2016 2017 2018

Nuotekų tinklų ilgis km 620,0 621,9 628,2

Nuotekų siurblinių skaičius vnt. 58 58 61

Iškvietimai dėl nuotakyno gedimų vnt. 2093 2143 2374

Nuotakyno gedimai vnt. 1193 1520 1409

iš jų su žemės kasimo darbais vnt. 19 6 27

Išvalyta ir išplauta nuotakyno tinklų m 24265 26275 35933

Rekonstruota nuotekų tinklų ūkio būdu m 840 1085 87,5

Nuotekų tinklų 1 km avaringumas atv./km/mėn. 0,16 0,20 0,19

Dėl vamzdžių įlūžimų, įtrūkimų, nelanksčių sandūrų tinklai užsikiša, vyksta gruntinio vandens ir

nuotekų infiltracija ir eksfiltracija. Infiltracija – avarijų metu išbėgęs vanduo, lietaus, neapskaitytos

paviršinės ir nesąžiningų vartotojų išleidžiamos nuotekos padidina nuotekų, perpumpuojamų į

nuotekų valymo įrenginius, kiekį, o tuo pačiu ir jų eksploatacines sąnaudas. 2018 m. nuotekų

infiltracija sudarė 48,8 proc., t. y. į nuotekų valyklą atitekėjo 1,95 karto daugiau nuotekų nei buvo

surinkta iš vartotojų ir abonentų.

15

2016 m. balandžio 1 d. su UAB „Kuršėnų vandenys“ pasirašyta geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų surinkimo tinklų, esančių Vijolių kaime, Šiaulių rajone, nuomos sutartis. Pagal šią sutartį

bendrovė, vykdydama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugą, nuomos teise

naudojasi ir valdo 12,57 km nuotekų surinkimo tinklų.

3.4.2.2. Nuotekų valymas

Apie 99,7 proc. Bendrovės valdomais tinklais surenkamų nuotekų yra biologiškai ir chemiškai

valomos Šiaulių miesto nuotekų valykloje (Jurgeliškių k. 5, Šiaulių kaimiškoji seniūnija, Šiaulių r.)

ir tik 0,3 proc. nuotekų patenka į Aukštelkės gyvenvietės nuotekų valymo įrenginius. 2011 m. Šiaulių

miesto nuotekų valykloje rekonstruota nuotekų biologinio valymo grandis, t. y., veikliojo dumblo

reaktorius. Patobulinus nuotekų valyklos veikliojo dumblo reaktoriaus technologinį procesą,

bendrasis azotas nuotekose išvalomas iki 10 mg/l (iki rekonstrukcijos buvo 18 mg/l), o bendrasis

fosforas – iki 1,0 mg/l (buvo 1,5 mg/l).

Šiaulių miesto nuotekų valykla pagal išvalymo rodiklius atitinka visus šiai dienai šalies ir ES

keliamus reikalavimus nuotekų valymui. 2018 m. Šiaulių miesto nuotekų valymo įrenginiuose buvo

išvalyta 7 595,479 tūkst. m3 nuotekų. 2015-2018 m. išvalytų nuotekų kiekiai pateikiami 4 grafike.

4 grafikas

Aukštelkės gyvenvietės biologiniuose nuotekų valymo įrenginiuose valoma apie 0,3 proc. visų

Bendrovės valdomais ar kitais pagrindais eksploatuojamais tinklais surenkamų nuotekų. 2018 m.

šiuose valymo įrenginiuose buvo išvalyta 24,790 tūkst. m3 nuotekų.

3.4.2.3. Nuotekų užterštumo kontrolė 2018 m. Šiaulių miesto nuotekų valymo įrenginių nuotekų tyrimai buvo vykdomi pagal

patvirtintą UAB „Šiaulių vandenys“ aplinkos monitoringo programą ir nuotekų valymo įrenginių

technologinio proceso stebėsenos planą. Pagal monitoringo programą bendrovės Vandens tyrimų

laboratorijos nuotekų tyrimų padalinys, turintis Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos agentūros

leidimą atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir

tyrimus, nustatė per 30 komponentų nuotekose, Kulpės upės vandenyje ir dumble (vandenilio jonų

koncentracija (pH), skendinčios medžiagos, bendrasis fosforas, fosfatai, bendrasis azotas, amonio

azotas, nitritų azotas, nitratų azotas, biocheminis deguonies suvartojimas (BDS7), cheminis deguonies

sunaudojimas (ChDScr), chloridai, šarmingumas, chromas, varis, nikelis, cinkas, gyvsidabris, kadmis,

švinas ir kt.).

Tyrimų metu išleidžiamų nuotekų iš Šiaulių miesto ir Aukštelkės nuotekų valyklų po biologinio

valymo leistinų normų viršijimo nenustatyta, nuotekų valymo įrenginių išvalymo efektyvumas

atitinka projektinius reikalavimus ir galiojančias nuotekų išvalymo normas.

3.4.2.4. Dumblo tvarkymas Nuotekų valymo procese susidaro pirminis ir perteklinis dumblas, kuriame yra ne tik daug

naudingų augalams maisto medžiagų, bet ir ekologiniu požiūriu kenksmingų teršalų. Sprendžiant

dumblo tvarkymo problemą, bendrovė 2012 m. rugsėjo mėnesį įgyvendino ES Sanglaudos fondo

finansuotą investicinės programos dumblo tvarkymui Lietuvoje projektą, sukurdama nuotekų valymo

dumblo, susidarančio Šiaulių regione, apdorojimo pajėgumus. Įrenginys suprojektuotas Šiaulių

6 9497 984 8 412

7 595

0

2000

4000

6000

8000

10000

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.

Šiaulių m. nuotekų valymo įrenginiuose išvalytas nuotekų kiekis, tūkst. m3

16

miesto nuotekų valykloje susidarančiam ir iš aplinkinių rajoninių valyklų atvežtiniam (Joniškio,

Baisogalos, Šeduvos, Kuršėnų, Linkuvos, Pakruojo, Radviliškio) dumblui tvarkyti.

Dumblo apdorojimo technologinė schema paremta nuotekų valymo metu susidariusio pirminio

bei perteklinio dumblo pūdymu anaerobiniu būdu, išgaunant biodujas bei generuojant elektros ir

šilumos energiją. Po pūdymo dumblas džiovinamas iki 90 proc. sausumo, formuojant išdžiovinto

dumblo granules. Išdžiovintas dumblas kraunamas į didmaišius ir sandėliuojamas nuotekų valyklos

teritorijoje esančiose stoginėse bei sandėliavimo aikštėse.

Dumblo apdorojimo technologinė schema paremta energetinio potencialo išnaudojimu ir atliekų

kiekio mažinimu. Pūdant dumblą yra išgaunamos biodujos, o iš jų generuojama elektros ir šilumos

energija. Be to, apdorojimo metu dumblas netenka apie 39 proc. masės, vertinant pagal sausą

medžiagą. Apdorojant (pūdant) dumblą, per 2018 m. išgauta 970,98 tūkst. Nm3 biodujų nuotekų

valykloje ir 859,991 tūkst. Nm3 biodujų įsigyta iš Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyno.

Naudojant biodujas, 2018 m. pagaminta 4 051,117 tūkst. kWh šilumos ir 3 621,797 tūkst. kWh

elektros energijos. Iš viso 2018 m., naudojant biodujas ir gamtines dujas, pagaminta 6 561,452 tūkst.

kWh šilumos ir 3 624,037 tūkst. kWh elektros energijos.

5 lentelė

Veiklos rodikliai Mato vnt. 2017 2018 Sutvarkyto dumblo kiekis t SM 1 571 1 759 Sunaudota biodujų tūkst. Nm3 1 246, 8 1 830,97 iš jų Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne

išgautos biodujos

tūkst. Nm3 272,9 859,991

Sunaudota gamtinių dujų MWh 4 375,4 2 829,6 Kogeneracinėje jėgainėje pagaminta šilumos energijos MWh 5 713,1 6 561,452 Kogeneracinėje jėgainėje pagaminta elektros energijos MWh 2 772,7 3 624,037

Siekiant naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, nuo 2017 m. spalio mėn. kartu su

gamtinėmis dujomis bei biodujomis, išgautomis dumblo apdorojimo procese, kogeneracinėje

jėgainėje pradėtos deginti Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne susidarančios ir UAB

„Enodus“ tiekiamos biodujos. Dėl šios priežasties 2018 m. pasigaminta daugiau šilumos ir elektros

energijos, kuri naudota technologiniuose nuotekų valymo bei dumblo apdorojimo procesuose.

Atitinkamai dėl tos pačios priežasties, sumažintos gamtinių dujų technologiniams poreikiams skirtos

sąnaudos.

Atsižvelgiant į tai, kad 2009–2012 m. įgyvendintame projekte „Šiaulių dumblo apdorojimo

įrenginių statyba“ nebuvo numatytas galutinis džiovinto dumblo panaudojimas, Bendrovė nuosekliai

ieškodama ekonomiškai ir technologiškai efektyviausių galutinio dumblo sutvarkymo būdų 2012 m.

parengė galimybių studiją. Studijoje išnagrinėjus kelias alternatyvas nustatyta, kad, vertinant teisiniu,

aplinkosauginiu ir ekonominiu aspektais, labiausiai priimtinas galutinio apdoroto dumblo sutvarkymo

metodas yra monodeginimas vietoje, išnaudojant džiovinto dumblo energetinį potencialą nuotekų

valyklos komplekso energetiniams poreikiams patenkinti.

2013–2014 m. tęsiant pasirinktai alternatyvai realizuoti reikalingų dokumentų parengimo darbus,

parengti planuojamos ūkinės veiklos – Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginiuose apdoroto nuotekų

dumblo galutinio sutvarkymo – poveikio aplinkai vertinimo bei poveikio visuomenės sveikatai

vertinimo dokumentai.

Įgyvendinus projektą, būtų pasiektas ir aplinkosauginis, ir ekonominis efektas, t. y. būtų išspręsta

aktuali dumblo utilizavimo problema. Atliekant galutinį džiovinto dumblo utilizavimą toje pačioje

vietoje, nereikėtų papildomo dumblo transportavimo, dėl ko būtų išvengta papildomų transporto

teršalų emisijų, taip pat būtų pašalinta priklausomybė nuo gamtinių dujų ir iš dalies elektros energijos

tiekimo. Tokiu būdu būtų išvengiama sąnaudų didėjimo dėl dujų / elektros kainų augimo, o tuo pačiu

ir kainų vartotojams (abonentams) didinimo.

Vertinant tai, kad valstybė 2014–2020 m. ES finansavimo laikotarpiu neparodė iniciatyvos

finansinės paramos skyrimui dumblo deginimo įrenginių statybai Šiaulių miesto nuotekų valyklos

teritorijoje, projekto įgyvendinimo galimybių realizavimas atidedamas nenumatytam laikotarpiui.

Bendrovė aktyviai ieško kitų alternatyvių dumblo granulių galutinio sutvarkymo sprendinių, kurie

efektyviai leistų realizuoti susidarančias dumblo granules ir suvaldyti saugyklose nuolat augantį

17

saugomų atliekų kiekį. Dumblo granulės sutartiniais pagrindais ribotomis kvotomis perduodamos

regiono nepavojingų atliekų sąvartyno sekcijos kaupo apželdinimo darbams, taip pat tikimasi, kad

perspektyvoje dumblas galėtų būti naudojamas cemento pramonėje kaip žaliava.

Dabartinė situacija dėl dumblo laikymo aikštelėse ar kitokiose talpyklose sukaupto senojo dumblo

sutvarkymo aptarta 2.1. dalyje Teisiniai veiksniai (žr. 3 psl.).

3.4.3. Paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymas ir užterštumo kontrolė

3.4.3.1. Paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymas

Bendrovė eksploatuoja 262,1 km Šiaulių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų bei keturias

paviršinių nuotekų valyklas (Kalinausko g., Industrinio parko (Aviacijos g.) I ir II etapo bei Vilniaus

g. 68). Nekilnojamo turto registre turto savininko – Šiaulių miesto savivaldybės – vardu įregistruota

185,21 km paviršinių nuotekų tinklų, iš kurių 46,28 km nuosavybės teise perduota UAB „Šiaulių

vandenys“. Nuosavybės teise bendrovei priklauso dvi valyklos – Vilniaus g. ir viena Pramoniniame

parke.

Paviršinės nuotekos surenkamos nuo 1701 ha teritorijos. Surinktos paviršinės nuotekos

pašalinamos į atvirus vandens telkinius (Talkšos, Ginkūnų, Rėkyvos ežerus ir Prūdelio tvenkinį) per

104 išleistuvus.

2018 m., kaip ir kiekvienais metais, buvo intensyviai vykdomi hidrotechninių statinių, paviršinio

vandens išleistuvų, paviršinių nuotekų tinklo šulinių, liukų, surinkimo trapų priežiūra ir remonto

darbai.

6 lentelė

Rodiklis Mato

vnt. 2016 2017 2018

Paviršinių (lietaus) nuotekų valymo įrenginiai

(metinis debitas)

m3 11318 11318 12162

Paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ilgis km 262,1 262,1 262,1

Kolektorių šuliniai vnt. 7264 7264 7264

Kontroliuojami išleistuvai pagal naują

monitoringo programą

vnt. 9 9 9

Gatvių atkarpose paviršinių nuotekų šulinėlių

su pajungimais valymas

km 61,34 51,97 54,12

Išvalyta kolektorių trasų km 14,32 15,87 23,29

Pakeista liukų, trapų vnt. 57 18 31

Suremontuota šulinių vnt. 182 257 298

Išsiaiškinta nelegalių prisijungimų vnt. 3 1 9

Nustatyta ir pašalinta gedimų vnt. 628 638 658

iš jų gedimai su žemės kasimo darbais vnt. 29 13 34

3.4.3.2. Paviršinių (lietaus) nuotekų užterštumo kontrolė

Paviršinių nuotekų kontrolė vykdoma pagal taršos šaltinių išleidžiamų į aplinką teršalų

monitoringo planą. 2018 m. pagal taršos leidimą buvo kontroliuojama paviršinių nuotekų,

patenkančių iš 9 išleistuvų į paviršinius vandens telkinius, kokybė, bei paviršinių nuotekų,

patenkančių į miesto paviršinių nuotekų tinklą iš 46 išleistuvų, kurie priklauso 24 pramonės įmonėms,

kokybė. Pagal aplinkos monitoringo programą paviršinėse nuotekose buvo nustatoma vandenilio jonų

koncentracija (pH), skendinčios medžiagos, cheminis deguonies suvartojimas (ChDScr), biocheminis

deguonies sunaudojimas (BDS7), naftos produktai.

2018 m., kaip ir kiekvienais metais, buvo vykdoma teršalų, patenkančių į Talkšos ežerą su

paviršinėmis nuotekomis, kontrolė. Tam papildomai buvo imami nuotekų mėginiai iš 8 išleistuvų.

Gautos taršos rodiklių vertės neviršijo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teisės aktuose

nustatytų verčių.

18

3.5. Veiklos rodikliai

2018 m. Bendrovė dirbo pelningai. Ūkinės-finansinės veiklos rezultatas – 425,1 tūkst. Eur pelnas.

2018 m. pagrindinės veiklos pajamos – 9 018,1 tūkst. Eur, t. y. 0,5 proc. arba 45,9 tūkst. Eur

didesnės nei 2017 m. Tai lėmė 148,9 tūkst. Eur (1,8 proc.) gautos didesnės pajamos už geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

Pagrindinės veiklos sąnaudos, lyginant su 2017 m., didesnės 4,3 proc. Sąnaudų pokytį lėmė:

1. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų išaugimas 87,9 tūkst. Eur, kasmet

naujai įsigyjant turtą ir atliekant remonto bei rekonstrukcijos darbus, įgyvendinant bendrovės veiklos

plane numatytas priemones.

2. 121,1 tūkst. Eur didesnės darbo apmokėjimo ir socialinio draudimo sąnaudos, nuo 2018 m.

sausio mėnesio darbuotojams vidutiniškai 4 proc. padidinus atlyginimus. Ženklesnį šių sąnaudų

augimą kompensavo technologinių procesų modernizavimas bei organizacinės struktūros

optimizavimas mažinant darbuotojų skaičių (2017 m. pabaigoje sumažinti trys, o 2018 m. vienuolika

darbuotojų etatų).

3. 75,3 tūkst. Eur (45,4 proc.) didesnės dujų sąnaudos dėl 9,5 proc. didesnės vidutinės dujų

kainos ir padidėjusio šilumos, reikalingos dumblo pūdymo technologiniame procese, poreikio, taip

pat siekiant pasigaminti daugiau savo elektros energijos (mažiau perkant) nei 2017 m.

4. Technologinių medžiagų sąnaudos didesnės 45,5 tūkst. Eur, dėl didesnių dumblo tankinimo

ir sausinimo procese patirtų šių medžiagų sąnaudų, paslaugos tiekėjui užtikrinus aukštesnį dumblo

sausumo procentą, kas būtina siekiant tinkamai eksploatuoti dumblo apdorojimo įrenginius ir

mažinant energetinių išteklių sunaudojimą dumblo džiovinimo procese.

5. Kuro sąnaudos didesnės 51,1 tūkst. Eur dėl 12,5 proc. didesnės nei 2017 m. vidutinės kuro

kainos bei sunaudoto didesnio degalų kiekio, kurio poreikio išaugimą lėmė didesnis avarijų tinkluose

skaičius bei jų priežiūros darbų apimtys.

6. Elektros energijos, šildymo sąnaudos, patirtos pagrindinėje veikloje, per 2018 m. padidėjo 8,2

tūkst. Eur iki 624,7 tūkst. Eur. Nors per 2018 m. 8,1 proc. padidėjo šiluminės energijos kaina, o nuo

2018 m. rugsėjo mėnesio elektros energijos kaina (už elektros energiją be persiuntimo paslaugos)

padidėjo net 59 proc., dėl įsigyto 6,3 proc. mažesnio elektros energijos kiekio, kogeneracinėje

jėgainėje pagaminus 30,7 proc. daugiau savos energijos, naudojamos nuotekų valymo ir dumblo

apdorojimo technologijai, bendras šių sąnaudų augimas, lyginant su 2017 m., nėra žymus.

7. Kitos sąnaudos 2018 m. sumažėjo, patyrus mažiau sąnaudų remonto ir eksploatacijos

darbams, programinės įrangos aptarnavimui, atostoginių kaupiniams, darbuotojų kvalifikacijos

kėlimui, reklamai, skelbimams ir kt.

Kitos veiklos rezultatas – 70,1 tūkst. Eur pelnas. Jis 5,6 tūkst. Eur (8,7 proc.) geresnis nei 2017

m. dėl gauto didesnio pelno teikiant papildomas mokamas paslaugas bei pardavus atsargas ir kitą

nereikalingą turtą.

Finansinėje – investicinėje veikloje nuostoliai sudarė 4,2 tūkst. Eur. Nuostoliai patirti mokant

palūkanas už paimtas paskolas vykdant dalinai Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis

finansuojamus investicinius projektus. Nuostolių 2018 m. patirta 11,0 tūkst. Eur mažiau nei 2017 m.,

gavus didesnes delspinigių bei baudų pajamas iš tiekėjų už įsipareigojimų nevykdymą bei iš klientų

už sutartinių išleidžiamų nuotekų užterštumo normų viršijimą.

Per 2018 m. Bendrovės aptarnaujamų klientų skaičius išaugo 228 ir 2018 m. pabaigoje pasiekė

53 724. Didžiausią įtaką klientų skaičiaus augimui turėjo individualių gyvenamųjų namų gyventojų

nauji prisijungimai prie vandentiekio ir nuotekų tinklų (per 2018 m. sudarytos 196 naujos sutartys su

individualių gyvenamųjų namų vartotojais). Nuo vandentvarkos ūkio plėtros projektų įgyvendinimo

pradžios iki 2018 m. pabaigos prie vandentiekio tinklų prisijungė 2 872 namų ūkiai, prie centralizuotų

nuotekų tinklų – 3 684 namų ūkiai. Tai sudaro atitinkamai 78 proc. ir 88 proc. vandentvarkos ūkio

plėtros projektų planuose numatyto skaičiaus.

Dėl naujai prisijungusių vartotojų, gyventojų grupėje augo geriamojo vandens realizacija, taip pat

daugiau sutvarkyta nuotekų. Tačiau bendros paslaugų teikimo apimtys didėjo nežymiai – vandens

parduota 2,0 proc., nuotekų sutvarkyta 1,3 proc. daugiau.

Šiandien centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo paslaugos yra pasiekiamos virš 98 proc.

šiauliečių. Nors mieste pakankamai išplėtoti tinklai, tačiau dalis gyventojų vis dar nėra prisijungę prie

19

centralizuotos sistemos ir dažniausiai dėl finansinių priežasčių. Todėl augant namų ūkių,

pageidaujančių jungtis prie centralizuotų tinklų ir naudotis paslaugomis, skaičiui, bendrovė nuo 2016

m. tiesia vandentiekio įvadus ir nuotekų išvadus iki sklypo ribos pagal pateiktus gyventojų prašymus.

2016-2018 m., iš viso patenkinus 347 prašymus, vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdynai pakloti

iki 267 sklypų.

IV. SKYRIUS

STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ

Stiprybės:

1. Pakankami techniniai pajėgumai ir ištekliai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų

plėtrai.

2. Kvalifikuoti ir patyrę darbuotojai.

3. Įdiegtos kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos bei energijos naudojimo

vadybos sistemos.

4. Pastatyti (rekonstruoti) modernūs įrenginiai ir įdiegtos šiuolaikinės technologijos:

4.1. Birutės, Lepšių vandenvietės;

4.2. Rėkyvos vandens gerinimo įrenginiai;

4.3. nuotekų valykla;

4.4. dumblo apdorojimo įrenginiai;

4.5. pagrindinė nuotekų perpumpavimo stotis;

4.6. informacinės sistemos;

4.7. įdiegtas skaitmeninis viso miesto vandentiekio tinklo hidraulinis modelis ir vandens

nutekėjimų informavimo sistema.

5. Atestuota ir turinti leidimus teikti klientams paslaugas, susijusias su pagrindine įmonės veikla.

6. Įdiegtos pažangios atsiskaitymo už paslaugas sistemos.

Silpnybės:

1. Dalis vandentiekio ir nuotekų tinklų yra visiškai susidėvėję.

2. Apie 50 proc. siekianti infiltracija nuotekų tinkluose.

3. Mažas pramonės įmonių vandens suvartojimas, sudarantis tik apie 7 proc. visų pardavimų.

4. Neišspręsta sukaupto senojo dumblo problema.

5. Nesukurti apdoroto (džiovinto) dumblo galutinio sutvarkymo pajėgumai.

6. Didėjantis darbuotojų amžiaus vidurkis.

Galimybės:

1. Didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų apimtis.

2. Naudotis Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų parama vandentvarkos sektoriui.

3. Išnaudoti apdoroto (džiovinto) dumblo energetinį potencialą.

4. Bendradarbiauti su įvairiomis organizacijomis ir bendruomene sprendžiant klausimus,

susijusius su įmonės veikla.

5. Stiprinti įmonės organizacinę kultūrą.

Grėsmės:

1. Neužtikrinti tinkamos paslaugų kokybės vartotojams ir abonentams dėl nusidėvėjusių

vandentiekio ir nuotekų tinklų.

2. Sukelti neigiamą poveikį aplinkai dėl nesprendžiamos senojo dumblo problemos ir

susidėvėjusių nuotekų tinklų.

3. Gauti finansines sankcijas dėl kaupiamo ir laiku nesutvarkomo apdoroto (džiovinto) dumblo

bei dėl sukaupto senojo dumblo tvenkinių.

4. Ribota džiovinto dumblo granulių galutinio sutvarkymo paklausa gali sukurti neproporcingą

šios atliekos tvarkymo kaštų augimą.

5. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų augimas, mažėjant vandens pardavimo

ir nuotekų tvarkymo apimtims dėl gyventojų skaičiaus aptarnaujamoje teritorijoje mažėjimo.

20

V. SKYRIUS

ĮMONĖS MISIJA IR VIZIJA

1. Misija – užtikrinti patikimas ir kokybiškas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas

klientams, patiriant mažiausias sąnaudas ir darant minimalų poveikį aplinkai.

2. Vizija – auganti, socialiai atsakinga, pažangos siekianti, gerinanti teikiamų paslaugų kokybę,

įmonė, kurioje gera dirbti.

VI. SKYRIUS

STRATEGINIAI TIKSLAI

1. Užtikrinti visiems klientams kokybiškas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

2. Didinti eksploatuojamo vandentvarkos ūkio efektyvumą.

3. Gerinti aplinkos ekologiją.

4. Stiprinti darbuotojų motyvaciją.

5. Formuoti objektyvią nuomonę apie bendrovę.

6. Siekti, kad grynojo pelno marža nebūtų mažesnė nei 2 proc. bei teigiamos nuosavo kapitalo

grąžos.

7. Siekti išlaikyti stabilias teikiamų paslaugų bazines kainas (kiek tai priklauso nuo bendrovės

priimamų sprendimų ir racionalaus išteklių valdymo bei optimalaus veiklos organizavimo,

nevertinant kitų, nuo bendrovės valios nepriklausančių veiksnių, nulemtų ir neišvengiamų sąnaudų

pokyčio).

VII. SKYRIUS

STRATEGINIAI UŽDAVINIAI

1.1. Plėtoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

1.2. Užtikrinti geriamojo vandens kokybę, atitinkančią Lietuvos Respublikos teisės aktais

nustatytus reikalavimus.

1.3. Atnaujinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą bei kitą teikiamų paslaugų

užtikrinimui naudojamą turtą.

1.4. Atnaujinti ir plėtoti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

2.1. Įdiegti bei taikyti pažangias valdymo technologijas ir priemones.

2.2. Šiaulių miesto nuotekų valymo įrenginiuose mechaninio nuotekų valymo grandyje padidinti

stambiųjų nešmenų atskyrimo efektyvumą.

2.3. Mažinti vandens netektis daugiabučiuose namuose.

2.4. Didinti teikiamų paslaugų apimtis.

3.1. Išspręsti apdoroto (džiovinto) dumblo galutinio sutvarkymo problemą, išnaudojant dumblo

energetinį potencialą.

4.1. Tobulinti darbuotojų skatinimo / motyvavimo sistemą bei ją įgyvendinti.

4.2. Užtikrinti nuolatinį darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

5.1. Nuolat informuoti vartotojų bendruomenę apie bendrovės veiklą.

5.2. Sužinoti visuomenės nuomonę apie įmonę.

5.3. Plėtoti bendradarbiavimą su vartotojų bendruomene.

Atskiri uždaviniai 6 ir 7 punktuose nustatytiems strateginiams tikslams pasiekti nėra

formuluojami, kadangi prie šių tikslų pasiekimo kompleksiškai prisideda 1 ir 2 punkte nustatytiems

tikslams pasiekti iškelti strateginiai uždaviniai ir numatytos priemonės jiems įgyvendinti.

21

VIII. SKYRIUS

PRIEMONIŲ PROGRAMA

1 tikslas. Užtikrinti visiems klientams kokybiškas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

Strateginiai uždaviniai Priemonės Fiziniai

rodikliai Rezultato rodiklis

Orientacinis

lėšų poreikis,

tūkst. Eur

Lėšų

šaltinis

Įgyvendinimo

terminai

1.1. Plėtoti vandens tiekimo

ir nuotekų tvarkymo

infrastruktūrą

1.1.1. Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra

Šiaulių miesto Aukštabalio (pietrytinė dalis)

kvartale (Statybininkų g., Pikeliškės g., Tauro g.,

Rambyno g.)

VT – 2,1 km

NT – 4,5 km

Sudaryta galimybė

prisijungti:

60 esamų namų

ūkių;

70 perspektyvinių

namų ūkių

684 ŠV 2019

1.1.2. Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra

Šiaulių miesto Lieporių–Šventupio

gyvenamajame rajone (Žiemgalių g., Sudūvių g.,

Kalniškių g., Sembos g., Lietuvninkų g.)

VT – 5,0 km

NT – 5,0 km

Sudaryta galimybė

prisijungti:

90 esamų namų

ūkių;

90 perspektyvinių

namų ūkių

950 ŠV 2019–2021

1.1.3. Naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų (įvadų

ir išvadų) įrengimas iki žemės sklypo ribos

Šiaulių mieste

Sut – 190

vnt.

Sudaryta galimybė

prisijungti 190

namų ūkių

876

ŠV 2019–2021

1.1.4. Naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų (įvadų

ir išvadų) įrengimas iki žemės sklypo ribos

Ginkūnuose, Šiaulių r.

Sut – 6 vnt.

Sudaryta galimybė

prisijungti 6 namų

ūkiams

21

ŠV 2019–2021

1.1.5. Slėginių nuotekų tinklų Bačiūnų g. statyba NT – 5,0 km Užtikrintas

patikimas nuotekų

sistemos

funkcionavimas

500 ŠV 2020–2021

22

1.2. Užtikrinti geriamojo

vandens kokybę, atitinkančią

Lietuvos Respublikos teisės

aktais nustatytus

reikalavimus

1.2.1. Birutės vandenvietės vandens gerinimo

įrenginių aeracijos talpų pneumatinių uždorių keitimas

PU – 2 kompl.

Geriamojo vandens kokybės atitiktis Lietuvos Respublikos higienos normos HN 24: 2017 reikalavimams – 100%

58

ŠV 2019–2020

1.2.2. Laboratorinių prietaisų įsigijimas

(atnaujinimas)

ChAS – 1 vnt.

KP – 1 vnt.

DžS – 2 vnt.

VPĮ – 2 vnt.

AutP – 3 vnt.

AD – 2 vnt.

VV – 1 vnt.

LTS – 3 vnt. Spekt – 1 vnt.

M – 1 vnt. ATB – 4 vnt.

Laboratorinių tyrimų rodiklių kokybės užtikrinimas

58 ŠV 2019–2021

1.3. Atnaujinti vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo

infrastruktūrą bei kitą

teikiamų paslaugų

užtikrinimui naudojamą turtą

1.3.1. Vandentiekio ir nuotekų tinklų

rekonstravimas Šiauliuose

VT – 11 km

NT – 18 km

VT ir NT –

2,5 km

Visiškai

susidėvėjusio tinklo

dalies sumažėjimas:

VT - nuo 16% iki

11% , NT – nuo

37% iki 32,5%

6626,9

ES, ŠV 2019–2021

1.3.2. Vandentiekio tinklų rekonstravimo darbai

Ginkūnuose

VT – 0,6 km Sudaryta galimybė

prisijungti 10 namų

ūkių

75 ŠV 2019–2021

1.3.3. Nuotekų perpumpavimo siurblinių

rekonstravimas NS – 3 vnt. Elektros energijos

ekonomija iki 20%

(2019 m. elektros

energijos

sunaudojimas –

0,320 kWh/m3)

335 ŠV 2019–2021

1.3.4. Nuotekų siurblinių įrangos atnaujinimas Sm – 3 vnt.

Sr – 7 vnt.

RMŠ – 1 vnt.

EU – 4 vnt.

Užtikrintas nepertraukiamas technologinis procesas

345

ŠV 2019–2021

23

1.3.5. Trečio vandens kėlimo siurblinių

rekonstravimas

VS - 6 vnt. Elektros energijos

ekonomija iki 34%

(2019 m. elektros

energijos

sunaudojimas –

0,395 kWh/m3)

108

ŠV 2019–2021

1.3.6. Įrangos atnaujinimas vandenvietėse DS – 4 vnt. K – 1 vnt.

Sr – 3 vnt.

Užtikrintas nepertraukiamas technologinis procesas

107 ŠV 2021

1.3.7. Triukšmomačių su priedėliu ir

koleratoriaus įrangos atnaujinimas

TPĮ – 30 vnt.

Kr – 1

kompl.

Operatyvus ir tikslus vandens nutekėjimo vietos nustatymas

30 ŠV 2019

1.3.8. Vandentiekio ir nuotekų tinklų

remontas

VK – 30 vnt. LŠ – 1500 vnt. UAF – 732 vnt.

Sumažinta avarijų tikimybė tinkluose, o jai įvykus, vandens tiekimo paslauga bus nutraukta mažesniam skaičiui vartotojų

336

ŠV 2019–2021

1.3.9. Nuotekų priėmimo įrenginio Kulpės g.

nuotekų perpumpavimo siurblinėje įrengimas

NPĮ – 1 vnt. Užtikrinta priimamų nuotekų kiekio apskaita

30 ŠV 2019

1.3.10. Nuotekų valyklos darbui užtikrinti skirtų

įrenginių įsigijimas ir atnaujinimas

Sm – 1 vnt.

Mš – 4 vnt.

Sr – 6 vnt.

SŽ – 1 vnt.

VM – 1 vnt.

GA – 2 vnt.

MS – 1 vnt.

KĮ – 1 vnt.

Užtikrintas

nepertraukiamas

technologinis

procesas

110,5 ŠV 2019–2021

1.3.11. Nuotekų valymo įrenginiuose esančių

koroduotų metalinių konstrukcijų keitimas į

nerūdijantį plieną

An – 600 m

At – 40 m

Si – 10,8

Užtikrintos saugios

darbo sąlygos ir

DSS reikalavimų

vykdymas

30 ŠV 2019–2020

24

1.3.12. Dumblo centrifugų remontas ir

restauravimas

C – 3 vnt. Užtikrintas

nepertraukiamas

dumblo apdorojimo

procesas

115 ŠV 2019–2021

1.3.13. Nuotekų valykloje esančių

automatizavimo sistemų atnaujinimas

TĮ – 6 vnt.

CUB1 PLC –

1 vnt.

SC-1000 – 4

vnt.

AN – 6 vnt.

Užtikrintas

nepertraukiamas

technologinis

procesas

170 ŠV 2019–2021

1.3.14. Transporto priemonių įsigijimas,

atnaujinimas

KKF – 1 vnt.

RE – 1 vnt.

PPMF – 1

vnt.

KFB – 1 vnt.

KA – 1 vnt.

TP – 1 vnt.

Užtikrintas

nepertraukiamas

technologinis

procesas

315 ŠV 2019–2021

1.4. Atnaujinti ir plėtoti

paviršinių nuotekų tvarkymo

infrastruktūrą

1.4.1. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros

rekonstravimas ir statyba

PNT – 8 km

Lietaus nuotėkio

plotas, iš kurio

surenkamam

paviršiniam

(lietaus) vandeniui

tvarkyti, įrengta ir

(ar) rekonstruota

infrastruktūra – 610

ha

2779,4 ES,

ŠMS,

ŠV

2019–2021

Viso: 14659,8

2 tikslas. Didinti eksploatuojamo vandentvarkos ūkio efektyvumą.

Uždaviniai Priemonės Fiziniai

rodikliai Rezultato rodiklis

Orientacinis

lėšų poreikis,

tūkst. Eur

Lėšų

šaltinis

Įgyvendinimo

terminai

2.1. Įdiegti bei taikyti

pažangias valdymo

technologijas ir priemones

2.1.1. Slėgio kėlimo sistemos įrengimas Birutės

vandenvietės antro kėlimo stotyje

SKS – 1 vnt.

Elektros energijos

ekonomija 5 proc.

(2019 m. elektros

energijos

160 ŠV 2019

25

sunaudojimas –

0,223 kWh/m3)

2.1.2. Šulinių apžiūros 3D skenavimo įrangos

įsigijimas

ŠA3D – 1

vnt.

Skaitmenizuoti

šulinių duomenis

apie 500 vnt. /

metus

49,5 ŠV 2021

2.1.3. Kompiuterinės ir programinės įrangos

atnaujinimas

KDV – iki 20

vnt.

Serv – iki 2

vnt.

Užtikrintas

nepertraukiamas

administracinis bei

technologinis

procesas

54 ŠV 2019–2021

2.2. Šiaulių miesto nuotekų

valymo įrenginiuose

mechaninio nuotekų valymo

grandyje padidinti stambiųjų

nešmenų atskyrimo

efektyvumą

2.2.1. Laiptuotų grotų pakeitimas perforuotomis G – 1 vnt. Iki 10%

efektyvesnis

nešmenų

atskyrimas

(atskaitos taškas –

2019 m. susidaręs

nešmenų kiekis)

82 ŠV 2020

2.3. Mažinti vandens netektis

daugiabučiuose namuose

2.3.1. 15 mm diametro C klasės šalto vandens

skaitiklių daugiabučių namų butuose įrengimas

AP – 6426

vnt.

Šalto vandens

netekčių

daugiabučiuose

namuose

sumažėjimas 0,2%

53 ŠV

2019

2.4. Didinti teikiamų

paslaugų apimtis

2.4.1. Inicijuoti vartotojų ir abonentų,

aglomeracijos ribose naudojančių vandenį iš

individualių vandens išgavimo šaltinių (gręžinių),

prisijungimą ir naudojimąsi centralizuota vandens

tiekimo infrastruktūra

Vandens

pardavimo

apimčių

augimas

Vandens pardavimo

apimčių

padidėjimas apie

150 tūkst. m3/

metus

- - 2019-2021

Viso: 398,5

26

3 tikslas. Gerinti aplinkos ekologiją.

Uždaviniai Priemonės Fiziniai

rodikliai Rezultato rodiklis

Orientacinis

lėšų poreikis,

tūkst. Eur

Lėšų

šaltinis

Įgyvendinimo

terminai

3.1. Išspręsti apdoroto

(džiovinto) dumblo galutinio

sutvarkymo problemą,

išnaudojant dumblo

energetinį potencialą

3.1.1. Džiovinto dumblo perdavimas cemento

pramonei, atliekų deginimo ar kitiems bendrojo

deginimo įrenginiams

Perduoto

dumblo

kiekis ~ 5000

t

Išspręsta dalies

dumblo sutvarkymo

problema

55 ŠV 2019–2021

Viso: 55

4 tikslas. Stiprinti darbuotojų motyvaciją.

Uždaviniai Priemonės Fiziniai rodikliai

(metams)

Orientacinis

lėšų poreikis

tūkst. Eur

(metams)

Lėšų

šaltinis

Įgyvendinimo

terminai

(metams)

4.1. Tobulinti darbuotojų skatinimo /

motyvavimo sistemą bei ją

įgyvendinti

4.1.1. Darbuotojų skatinimas/motyvavimas

reglamentuotas bendrovės Kolektyvinėje sutartyje

1 - - IV ketvirtis

4.1.2. Metinis specialistų vertinimas 1 - - I ketvirtis

4.1.3. Renginiai, sporto šventės 3 4,3 ŠV Pagal planą

4.2. Užtikrinti nuolatinį darbuotojų

kvalifikacijos kėlimą

4.2.1. Metinis mokymų planas 1 15 ŠV Pagal planą

4.2.2. Metinio mokymų plano vykdymas: seminarai,

konferencijos, profesinis mokymas.

50 ŠV Pagal planą

4.2.3. Patirties dalijimasis kitose vandentvarkos įmonėse 5 0,5 ŠV Pagal poreikį

Viso: 19,8

27

5 tikslas. Formuoti objektyvią nuomonę apie bendrovę.

Uždaviniai Priemonės Fiziniai rodikliai

(metams)

Orientacinis

lėšų poreikis

tūkst. Eur

(metams)

Lėšų

šaltinis

Įgyvendinimo

terminai

(metams)

5.1. Nuolat informuoti vartotojų

bendruomenę apie bendrovės veiklą

5.1.1 Straipsniai laikraščiuose, interneto naujienų

portaluose

20 9 ŠV Pagal poreikį

5.1.2. TV reportažai (esant poreikiui)

5.1.3. Informacija bendrovės interneto svetainėje 20 - ŠV Nuolat

5.1.4. Kitos reklaminės priemonės (skrajutės, bukletai, kt.) Bukletai, skrajutės 3 ŠV Pagal poreikį

5.2. Sužinoti visuomenės nuomonę apie

įmonę

5.2.1. Atlikti abonentų ir vartotojų apklausą 1 - ŠV I ketv.

5.3. Plėtoti bendradarbiavimą su

vartotojų bendruomene

5.3.1. Ekskursijos bendrovės objektuose 30 grupių 1,5 ŠV Nuolat

5.3.2. Renginiai visuomenei 1 2 ŠV Pagal poreikį

Viso: 15,5

Iš viso: 15148,6

Priemonių programoje naudojami žodžių trumpinimai:

AD – automatiniai dozatoriai An – ankeriai

AN – kombinuotas matavimo jutiklis

AP – apskaitos prietaisas At – atitvarai

ATB – automatinė titravimo biuretė

AutP – automatinės pipetės C – centrifuga

ChAS – cheminio analizatoriaus sistema

CUB1 PLC – automatikos valdymo skydas su programuojamu loginiu valdikliu.

DAĮ – dumblo apdorojimo įrenginiai DDĮ – dumblo deginimo įrenginys

DS – darbo stotys

DSA – dumblo saugojimo aikštelė DžS – džiovinimo spinta

ES – Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos

EU – elektrifikuoti uždoriai G – grotos

GA – generatorių aušintuvai

K – oro kompresorius KA – komercinis automobilis

KDV – kompiuterinės darbo vietos

KFB – krovininis furgonas bortinis KĮ – konvejerių įdėklai

KKF – krovininis komercinis furgonas

KP – kaitinimo plytelė Kr – koleratorius

LŠ – liukai, šuliniai LTS – laboratorinė traukos spinta

M – makfarlandometras

MS – nuotekų mėginių semtuvas Mš – maišyklė

NAP – nuotekų apskaitos prietaisas

NPĮ – nuotekų priėmimo įrenginys NS – nuotekų siurblinė

NT – nuotekų tinklai

PNT – paviršinių nuotekų tinklai PPMF – padidinto pravažumo mažas furgonas

PU – pneumatinių uždorių keitimas

RE – ratinis ekskavatorius RMŠ – rezervinis maitinimo šaltinis

SC-1000 – antrinis matavimo prietaisas.

Serv – serveris Si – sijos

SKS – slėgio kėlimo sistema Sm – smulkintuvas

Spekt – spektrofotometras

Sr – siurbliai Sut – sutartys

SŽ – savaeigė žoliapjovė ŠA3D – šulinių apžiūros 3D skenavimo įranga

ŠMS – Šiaulių miesto savivaldybės lėšos

ŠV – UAB „Šiaulių vandenys“ lėšos TĮ – 6 vnt.

TĮ – technologinė įranga

TP – traktorinė priekaba TPĮ – triukšmomačių programinė įranga

UAF – uždaromoji armatūra ir fasoninės dalys

VB – Valstybės biudžeto lėšos VK – vamzdynų keitimas techniniuose koridoriuose

VM – vibracijų matuoklis VPĮ – Vandens paruošimo įranga

VS – vandentiekio siurblinė

VT – vandentiekio tinklai VV – Vandens vonelė

28

PRIEDAI

29

30

31

32

33

34

35

36

37

38

39

40

41