26

2014 LAPKRIČIO 22 D. NR. 26 (416)www.tsajunga.lt

ISS

N 18

22-2

978

19 Lina Rimkienė: „Kelias yra visada, reikia žengti juo ir kviesti eiti kartu“

17 Gabrielius Landsbergis: „Europos Parlamente reikės laimėti dar ne vieną mūšį“

6Donatas Jankauskas: „TS-LKD rinkimų programa – kartu galime geriau“

KĘ

ST

UČ

IO V

AN

AG

O N

UO

TR

.

„Lanksti“ Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos

7 MŪSŲ MERAI 9 Mykolas Majauskas, TS-LKD kandidatas į Vilniaus miesto merus 9 Tomas Petreikis, TS-LKD kandidatas į Šiaulių miesto merus

NUMERIO TEMA 10 Andrius Kubilius: „Mūsų šeimos gali žymiai daugiau“

POKALBIS

20

REGIONAI 19 Lina Rimkienė: „Kelias yra visada, reikia žengti juo ir kviesti eiti kartu“

UŽSIENIO POLITIKA 17 Gabrielius Landsbergis: „Europos Parlamente reikės laimėti dar ne vieną mūšį“

VIDAUS POLITIKA

12

Audrius Bačiulis: „Be Lenkijos mes neapsiginsim“

AKTUALIJOS 4 TS-LKD frakcijos nariai siūlo stiprinti kariuomenės rezervo rengimą

4 Dėl turizmo bendrovių bankrotų ir keliautojų patiriamų nuotolių atsakomybę turėtų prisiimti ūkio ministras

5 Kreiptasi į Generalinę prokuratūrą dėl premjero ir buvusio sveikatos apsaugos viceministro galimo piktnaudžiavimo

5 Krizinį nėštumą patiriančioms moterims pagalba turi tapti prieinama kuo greičiau

RINKIMAI

6Donatas Jankauskas: „TS-LKD rinkimų programa – kartu galime geriau“

Tadas Langaitis: „Kiekvieno žmogaus prigimtinis tikslas yra kurti bendrą gėrį“

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS2 | TURINYS

Šią savaitę baigiame pasirengimą savivaldos rinkimams – Taryboje patvirtinsime rinkimų programą, pristatysime kandidatus į merus ir baigiamus reitinguoti kandidatų sąrašus. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje mūsų kandidatų į merus amžiaus vidurkis siekia tik 37 metus, tuo tarpu socialdemokratų ir liberalų kandidatų amžiaus vidurkis – 51 metai. Esame partija, kuri nebijo atsinaujinti nei žmonėmis, nei idėjomis.

Kartu galime geriau – sakome prieš rinkimus. Rinkimai vyks 25-ųjų Kovo 11-osios metinių išvakarėse. Per tuos 25-erius metus Lietuvoje visi kartu sukūrėme europietišką valstybę. Esame partija, kuriai tai labiausiai rūpėjo. Tačiau sukūrę europietišką valstybę dar nesukūrėme europietiškos gerovės. Ateina metas pasirūpinti, kad europietišką gerovę pajustų ir mūsų visų šeimos. Kartu galime pasiekti ir tai. Darbas, šeima, išsilavinimas – yra trys pamatinės vertybės, sukuriančios žmogui galimybę pačiam pasirūpinti savo šeimos gerove. Šias vertybes verta puoselėti, nes jos ir yra europietiškos gerovės pamatas. Mes jas kursime taip pat atkakliai ir principingai, kaip kūrėme ir europietišką Lietuvos valstybę.

Valdžios fronte tuo tarpu nieko naujo – valdančioji koalicija nežino, iš kur atsiranda nauji ministrai (rezultatas visai neblogas), ir nežino, ko nori kitų metų biudžete (rezultatas gali būti visai prastas). Mums tenka pasirūpinti, kad bent pamatiniai dalykai valdžios chaose nebūtų pamesti – „Independence“ atplaukė, Seimo Europos ir Užsienio Reikalų komitetai patvirtino mūsų su Audroniu Ažubaliu parengtą Lietuvos ilgalaikės paramos Ukrainai strategiją. Kartu galime geriau!

Nuoširdžiai

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas

Andrius Kubilius

TOMO LUKŠIO NUOTR.

2014 M. LAPKRIČIO 22 D., NR. 26 (416) NUO REDAKCIJOS | 3

TS-LKD frakcijos nariai siūlo stiprinti kariuomenės rezervo rengimąSeimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius, Arvydas Anušauskas siūlo nuo atei-nančių metų didinti karių, dalyvau-jančių baziniuose kariniuose moky-muose (BKM), skaičių nuo 1 000 iki 1500, o 2020 m. – nuo 2 000 iki 3 000. Dabartiniuose teisės aktuose yra nu-matyta apmokyti nuo 700 iki 1000 ka-rių kasmet 2015–2020 metais. Prie šio pasiūlymo prisijungė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Algis Kašėta. Parlamentarai registravo tai numatan-čias įstatymo projekto pataisas.

„Šiuo metu didžiąją rezervo dalį suda-ro piliečiai tarnavę kariuomenėje kaip šauktiniai. Tačiau kiekvienais metais nemaža dalis to rezervo išeina iš karo prievolininkų sąrašo, todėl rezervas labai sparčiai mažėja. Jeigu nuo dabar didesniu intensyvumu rezervas nebus

Dėl turizmo bendrovių bankrotų ir keliautojų patiriamų nuostolių atsakomybę turėtų prisiimti ūkio ministrasŠiomis dienomis dar viena turizmo bendrovė „Fresh Travel“ tapo nemo-ki, dėl ko nuostolių patyrė apie tūks-tantį keleivių. Šiemet tai jau ketvirto-ji nemokia paskelbiama turizmo ben-drovė: šiuo metu bankrutuoja įmonės

„Go Planet Travel“, „Go Baltic Travel“ ir „Neoturas“. Skelbiama apie maždaug 40 proc. turizmo bendrovių nemokumą.

„Toks nemokių arba bankrutuojančių turizmo bendrovių kiekis per palyginti trumpą laiką verčia rimtai susirūpinti, ar Valstybinis turizmo departamentas tinkamai atlieka savo funkcijas: griež-tai kontroliuoti turizmo organizato-rių veiklą ir įvertinti jų finansines ga-limybes“, – sako Seimo Tėvynės sąjun-gos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Kai bankrutavo „Go Planet Travel“, TS-LKD kreipėsi į ūkio ministrą Evaldą Gustą, kad šis įvertintų, ar Valstybinio turizmo departamentas, kaip numaty-ta Turizmo įstatyme, tinkamai atliko turizmo paslaugų teikėjų veiklos ste-bėseną ir kontrolę.

Pasak parlamentaro, šis klausimas išlie-ka aktualus ir dabar, nes matome, kad kvalifikuota turizmo agentūrų moku-mo analizė nebuvo padaryta.

„Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvos gyventojai ir toliau patiria finansinius nuostolius, jau nekalbant apie moralinę

žalą dėl nepavykusių atostogų, o ūkio ministras taip ir nesugebėjo pareika-lauti iš Valstybinio turizmo departa-mento, kad panašūs precedentai ne-sikartotų“, – teigia J. Razma.

Verta atkreipti dėmesį, kad dėl skanda-lo, kilusio po turizmo agentūros „Go Planet Travel“ bankroto, staiga social-demokrate panorusios tapti departa-mento direktorės Raimondos Balnienės kadencija nebuvo pratęsta, tačiau jai įdarbinti departamente buvo sukurta „šilta“ patarėjos vieta.

„Valstybinio turizmo departamento veikloje matome visišką netvarką ir nekompetenciją. Ūkio ministras turė-jo imtis ryžtingų žingsnių galbūt net-gi pakeičiant departamento vadovy-bę, tačiau panašu, kad stipraus ir atsa-kingo ūkio ministro Lietuva neturi“, – pažymėjo TS-LKD seniūno pirmasis pavaduotojas.

Priminsime, kad šiomis dienomis Kreditų valdymo įmonė „Creditreform Lietuva“ paskelbė, jog labai žemą kre-ditingumą ar nemokumą galima kons-tatuoti 37 proc. visų kelionių organi-zavimo sektoriaus dalyvių.

rengiamas, liks labai minimalus skaičius žmonių, kuriais bus galima padidinti krašto gynybinius pajėgumus mobili-zacijos atveju“, – teigia R. Juknevičienė.Pasak jos, ženkliai didėjant krašto ap-saugos finansavimui nuo 2015 metų

atsiranda galimybė intensyviau didinti kariuomenės rezervą, nuosekliai didinant BKM dalyvaujančių jaunuolių skaičių.Primename, kad BKM pradėti reng-ti krašto apsaugos ministerijai vado-vaujant R. Juknevičienei.

VY

GIN

TO S

KA

RA

IČIO

NU

OT

R.

OLGOS POSAŠKOVOS NUOTR.

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS4 | AKTUALIJOS

K rizinį nėštumą patiriančioms moterims pagalba turi tapti prieinama kuo greičiauMoterims, išgyvenančioms krizinį nėš-tumą, Lietuvoje vis dar nėra užtikrina-ma kvalifikuota specialistų pagalba. Susitikime su nevyriausybinėmis or-ganizacijomis šią problemą pripažino Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Susitikime sutarta, kad valstybė privalo užtikrin-ti reikiamą pagalbą šioms moterims. Todėl apsispręsta, iki metų pabaigos įvertinus dabartinę socialinių paslaugų ir pagalbos šeimai sistemą, rasti galimy-bes tokiai paramai moterims užtikrinti.

Pasak susitikimo iniciatoriaus Seimo nario Liutauro Kazlavicko, rudenį at-siradus politiniam suvokimui, kad va-dinamosios 72 valandos yra reikalin-gos, turime žengti ir kitą žingsnį – kri-zę išgyvenančioms moterims pasiūlyti realią valstybės pagalbą.

,,Lietuvoje jau turime gražių pavyz-džių, kai nevyriausybinės organiza-cijos savanoriškais pagrindais prisi-deda prie pagalbos nėštumo krizę iš-gyvenančioms moterims bei jų arti-miesiems. Tik todėl šiandien jau ga-lime džiaugtis ne viena išsaugota kū-dikio gyvybe. Todėl ypač svarbu, kad atsakingos institucijos neliktų nuoša-lyje ir užtikrintų tokių paslaugų pri-einamumą. Tikiuosi, kad Ministrės išreikštas noras bendradarbiauti su šiomis organizacijomis baigsis rea-liais sprendimais ir darbais“, – tikisi L. Kazlavickas.

Susitikime dalyvavusios nevyriausy-binės organizacijos kvietė nepamirš-ti, kad Lietuvoje kasmet virš 5000 vai-kų negimsta dėl padaryto aborto, o tai yra kas šeštas pradėtas vaikas. Dėl nėš-tumo nutraukimų prarandama 5 kar-tus daugiau Lietuvos gyventojų nei dėl

savižudybių ir 17 kartų daugiau nei dėl autoįvykių.

,,Be daugelio kitų priežasčių, nėštumo nutraukimo skaičius yra tiesiogiai su-sijęs ir su nepakankamu valstybės dė-mesiu krizinių nėštumų atvejams. Ir tai nėra tik sveikatos apsaugos klausi-mas, tai labai svarbi šeimos ir socialinės politikos dalis, susijusi su pagalba šei-mai, demografiniais pokyčiais bei ne-maža dalimi kitų socialinės apsaugos klausimų“, – teigiama ministrei nevy-riausybinių organizacijų, prisidedan-čių prie šeimos politikos įgyvendini-mo, įteiktame laiške.

,,Šiandien valstybė moteriai garan-tuoja tik teisę nutraukti nėštumą, bet neužtikrina galimybės pasirinkti kitų alternatyvų. Svarbiausia suprasti, jog egzistuoja tokia problema kaip krizi-nis nėštumas ir kad jai reikia specifinių sprendimo būdų. Nesprendžiama krizė nėštumo metu nesibaigia vien tik abor-tu – ji gali tapti tolimesnių socialinių ir psichologinių sunkumų, patiriamų moters bei jos šeimos, priežastimi“, – teigia psichologė ir Psichologinės pa-ramos ir konsultavimo centro atstovė dr. Giedrė Širvinskienė.

Kreiptasi į Generalinę prokuratūrą dėl premjero ir buvusio sveikatos apsaugos viceministro galimo piktnaudžiavimoSeimo TS-LKD frakcijos narė, Anti ko-rupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus ir buvusio sveikatos apsaugos viceministro Gedimino Černiausko galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Pasak parlamentarės, ,,Žinių radi-jo“ 2014 m. spalio 20 d. paskelbtame garso įraše girdėti, kaip sveikatos ap-saugos viceministras socialdemokra-tas G. Černiauskas, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir naudoda-masis premjero A. Butkevičiaus var-du, siekia, kad konkursą į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros vei-klai tarnybos vadovo postą laimėtų socialdemokratų partijos narė Vilija Vertelienė. G. Černiauskas konkursą organizuojančios komisijos nariams

leido suprasti, kad to asmeniškai sie-kia premjeras A. Butkevičius, o mai-nais už tai neuždarytų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros vei-klai tarnybos.

Todėl, anot A. Bilotaitės, G. Černiausko veiksmuose galima įžvelgti Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – piktnaudžia-vimo požymių, kai valstybės tarnauto-jas piktnaudžiauja tarnybine padėtimi arba viršija įgaliojimus, tuo padaryda-mas didelės žalos valstybei.

„Paviešinti garso įrašai diskredituoja valstybės tarnybą, aukščiausius vals-tybės pareigūnus, apskritai teisinę sistemą, todėl neabejotinai daro di-delę žalą valstybei“, – teigia TS-LKD frakcijos narė.

Kreipimesi taip pat pažymima, kad Ministras Pirmininkas A. Butkevičius 2014 m. lapkričio 11 d. Seimo plena-rinio posėdžio metu, atsakydamas į TS-LKD frakcijos pateiktus klausi-mus dėl neteisėto buvusio sveikatos apsaugos viceministro G. Černiausko

spaudimo komisijos nariams, naudo-jantis paties premjero vardu, nurodė nematantis dėl to problemos.

„Tokia Ministro Pirmininko pozici-ja leidžia susidaryti nuomonei, kad jis galėjo žinoti apie viceministro ke-tinimus daryti poveikį komisijos na-riams ar net tai paskatino. Jeigu taip, tai tokiu atveju Ministro Pirmininko veiksmuose būtų galima įžvelgti ne tik Baudžiamojo kodekso 228, bet ir 226 straipsnyje numatytos veikos – pre-kybos poveikiu požymių“, – rašoma dokumente.

ANDRIAUS UFARTO NUOTR.

MINDAUGO MIKULĖNO NUOTR.

AKTUALIJOS | 52014 M. LAPKRIČIO 22 D., NR. 26 (416)

Partijos, kaip organizacijos, gyveni-mas darosi intensyvesnis, kai šalyje artėja rinkimai į svarbiausias valdy-mo institucijas. Artėjantys savivaldos rinkimai – ne išimtis, juolab kad kie-kvienoje savivaldybėje mūsų atstovai, dirbantys savivaldybių tarybose val-dančiosiose koalicijose arba opozi-cijoje, yra pasiryžę ir pasiruošę dar-bais įrodyti rinkėjams, kad yra verti to, kad šie savo balsą rinkimų dieną atiduotų už TS-LKD sąrašą ir kan-didatą į merus. Įrodyti konkrečiais darbais, o ne abstrakčiais pažadais ar gražiai skambančiais šūkiais, parem-tais brangiai apmokama propaganda. Tokį pasiryžimą – įsipareigojimą rin-kėjams susirinkę partijos Tarybos po-sėdyje jau lapkričio 22 dieną savo pa-rašais patvirtins partijos bendražygių iškelti kandidatai į merus. Mūsų lyde-riai iš Lietuvos savivaldybių, pasirašy-dami Rinkimų deklaraciją, paskelbs žinią piliečiams, kad esame pasiruošę bendram darbui, kad mūsų, kviečian-čių į talką, yra daug, kad kartu gali-me geriau. Deklaracija – tai dalis kur kas didesnio tiek turiniu, tiek apimti-mi dokumento – mūsų partijos rinki-mų programos ateinantiems savival-dos rinkimams.

Tarybai patvirtinus centrinio savi-valdos rinkimų štabo, vadovaujamo Rasos Juknevičienės, sudėtį, dar va-sarą sudaryta ir nacionalinės rinkimų programos rengimo grupė. Nedidelė, bet darbinga: Donatas Jankauskas, Dainius Kreivys, Valentinas Stundys ir Andrius Vyšniauskas. Pasirinktas rinkimų šūkis – kartu galime geriau – tinka ir aprašant rinkimų programos

rengimo procesą, kurio pagrindiniai dalyviai buvo toli gražu ne tik minėtos grupės nariai. Aktyviai į darbą įsijun-gė talkininkės Inga Skrebytė, Giedrė Balčytytė, pagrindinių idėjų generato-rius, kaip ir dera, pasirodė besąs parti-jos pirmininkas Andrius Kubilius , pa-siūlęs ir programos koncepciją.

Vieną spalio savaitgalį Kaune vykusio dviejų dienų strateginio seminaro su kandidatais į merus, sąrašų lyderiais bei skyrių ir vietinių rinkimų štabų va-dovais ne tik pergalės būgnus smagiai mušėme – šalia rinkimų taktikų, stra-tegijų aptarimo nemaža dalis seminaro dalyvių, rašydami savo pasiūlymus bū-simai nacionalinei rinkimų programai, kartu tarsi įsiliejo į jos bendraautorių gretas. Solidi ir visavertė savo turiniu programa baigiama rengti, jos pirmi-nis projektas bus pristatytas partijos Tarybai, pasiūlymai dar teikiami ir lau-kiami – kartu galime geriau!

Ką žadame, o tiksliau įsipareigojame savo programoje rinkėjams, Lietuvos piliečiams? Esame ta politinė jėga, kuri nuosekliai vedė Valstybę nepriklauso-mybės stiprinimo keliu, svariausiai pri-sidėjo prie to, kad Lietuva taptų lygia-teise, visaverte ES ir NATO nare, sė-kmingai įveikė pastarosios pasaulinės krizės iššūkius ir sėkmingai įtvirtina energetinę nepriklausomybę. Todėl dabar įsipareigojame tai, kas kiekvie-nam piliečiui, kiekvienai šeimai yra svarbiausia ir aktualiausia.

Savo rinkimų programa mes žadame europietiško gyvenimo galimybę kie-kvienai to siekiančiai Lietuvos šeimai. Europietišką, demokratiškų Europos valstybių užtikrintą savo piliečiams

gyvenimą galima nusakyti penkiais žodžiais: darbas, namai, vaikai, tė-vai, kaimynai. Geras darbas, nuosa-vi ir jaukūs namai, tinkamas ikimo-kyklinis ugdymas ir geras išsilavini-mas vaikams, ori tėvų senatvė bei ga-limybė gyventi veiklioje ir patrauklio-je bendruomenėje kartu su kaimynais, noriai besidalijančiais džiaugsmais ir rūpesčiais – tai yra tikras europietiš-kas gyvenimas. Tą, kartu su rinkimų deklaracija, rinkėjams ir projektuoja-me 5 programose, apimančiose svar-biausias gyvenimo sritis: I programa - „Darbo vietos regionuose“; II progra-ma - „Pirmieji namai“; III programa - „Geriausios mokyklos ne tik Vilniuje ir Kaune“; IV programa - „Ori senatvė“; V programa - „Bendruomeniškumas ir stipri kaimynystė“.

Programose detaliai aptariama, ką da-rysime savivaldybėse, kad jų teritorijo-je kurtųsi naujos, geros darbo vietos; ką darysime, kad jaunos šeimos no-rėtų ir galėtų kurtis gyventi bei dirb-ti visuose regionuose, kad jos turėtų galimybes saugiai auginti savo vaikus, o šie – siekti aukščiausios kokybės iš-silavinimo; ką darysime, kad rūpestis oria tėvų senatve netaptų sunkiai pa-keliama našta vaikams ir ką darysi-me, kad bendruomenių ir kaimynys-tės stiprėjimas neliktų vien tik pačių bendruomenių rūpesčiu.

Programa, kad ir kokia gera bei tei-singa būtų, liks bevertė be žmonių, gebančių bei pasiruošusių ją įgyven-dinti. Mes žinome, kad TS-LKD to-kius žmones turi. Padarykime viską, kad rinkėjai tai sužinotų ir patikėtų, kad kartu galime geriau!

DONATAS JANKAUSKAS:

„TS-LKD rinkimų programa – kartu galime geriau“

ANDRIAUS UFARTO NUOTR.

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS6 | RINKIMAI

Sigitas Žvinys, Molėtų rajono savivaldybės merasMolėtuose per krizę bankrutavus ke-lioms įmonėms, asmeniškai ėmiau rū-pintis darbo netekusiais žmonėmis ir ieškojau kelių, kurie leistų padidin-ti įsidarbinimo galimybes. Susitikau su Pabradėje įsikūrusios medicininės įrangos gamintojos užsienio kapita-lo bendrovės „Intersurgical“ genera-liniu direktoriumi Sigitu Žvirbliu. Šis pranešė, jog yra reali galimybė for-muoti iš Molėtų krašto žmonių gru-pę (50 žmonių), kurie galėtų įsidar-binti šioje įmonėje.

Kartu su savivaldybės administra-cija įsipareigojau užtikrinti žmonių

pavežėjimą į darbą ir atgal už bendro-vei priimtiną kainą. Taigi, šia iniciatyva pavyko surasti abiem pusėms priim-tinus sprendimus, kurie leido įsidar-binti bent pusšimčiui darbo netekusių žmonių. Svarbiausia, jog molėtiškiai būtų aktyvūs, sąmoningi ir įrodytų, kad nori dirbti, užsidirbti ir oriai gy-venti, o ne tik turėti darbo.

Siekiant didinti rajono patrauklumą investuotojams (potencialiems darb-daviams) esame paruošę mokestinių lengvatų portfelį, kuriame yra ir len-gvatos žemės sklypams.

Gintautas Gegužinskas, Pasvalio rajono savivaldybės merasPirmą kartą Pasvalio rajono meru bu-vau išrinktas 1995 metais. Per penkias kadencijas teko tikrai patirti daug. Žaviuosi puikiais Pasvalio krašto žmo-nėmis. Kartu išgyvename ir ieškome išeičių, kai veriasi smegduobės, kai kri-zės supurto mūsų įmones, kai siekia-me, kad jaunimas liktų tėvų žemėje.

Darbai būna dideli, tačiau kartais ir mažas įvykis tampa labai reikšmingas. 2011 m. po rekonstrukcijos, kainavusios beveik 12 mln. Lt, greta jau veikiančios bokso ir lengvosios atletikos sporto salės, duris atvėrė plaukimo baseinas

ir sporto salė. Per Vietos veiklos gru-pę kaimo bendruomenės, kurių turi-me 48, parengė projektų už daugiau kaip 8,8 mln. Lt. Įrengtos vaikų žaidi-mų aikštelės, suremontuoti bendruo-menių namai, įsigyta muzikos apara-tūra, įvairi įranga, suteikianti galimy-bes plėtoti verslą. Štai Kriklinių kaimo bendruomenė gali nustebinti kiekvie-ną pristatydama cepelinų gaminimo ir virimo (žinoma, ir valgymo) progra-mą. Čia svečiavosi gruzinai, vokiečiai, švedai ir... lietuviai. Tai galimybė ben-druomenei užsidirbti. Gal norite ap-silankyti ir Jūs?

Juozas Mažeika, Kretingos rajono savivaldybės merasKretingos rajono savivaldybės meru dir-bu nuo 2009 metų. Per tą laiką rekons-travome aibę rajono miestelių gatvių ir aikščių, suremontavome keletą kultū-ros centrų, modernizavome socialinių paslaugų centrą ir ligoninę Kretingoje, renovavome ir išplėtojome miestelių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, pastatėme vandens ko-kybės gerinimo įrenginius, renovavo-me rajono miestelių mokyklas ir darže-lius, plėtojome ikimokyklinio ugdymo prieinamumą, atnaujinome ir turizmui pritaikėme Kretingos dvaro sodybos

pastatus, Pastauninko parką Kretingoje, sutvarkėme Rūdaičių ir Nagarbos pi-liakalnius, įrengėme aktyvaus poilsio aikšteles rajono miesteliuose bei kai-muose. Siekdami pažaboti nusikalsta-mumą bei nesaugų vairavimą įrengė-me naujas vaizdo stebėjimo kameras labiausiai gyventojų lankomose vietose.

Tapęs Kretingos rajono meru naujai kadencijai, ypatingą dėmesį skirsiu ilgalaikę naudą nešančioms investi-cijoms bei žmonių gyvenimo koky-bės gerinimui.

CREEP FOTOGRAFAI

CREEP FOTOGRAFAI

CREEP FOTOGRAFAI

MŪSŲ MERAI | 72014 M. LAPKRIČIO 22 D., NR. 26 (416)2014 M. LAPKRIČIO 22 D., NR. 26 (416)

Andrius Kupčinskas, Kauno miesto savivaldybės merasDidžiausiu šios kadencijos iššūkiu tapo šilumos ūkio monopolio sunaikinimas ir šilumos kainų kauniečiams suma-žinimas. 2003 m. tuometinė Kauno valdžia pardavė pagrindinę miesto ši-lumos gamintoją Kauno termofikaci-nę elektrinę Rusijos monopolininkui „Gazprom“. Aukštos šilumos kainos, verslininkų nenoras investuoti Kaune į naujus šilumos gamybos pajėgumus vertė ieškoti būdų, kaip sutraukyti įsi-vyravusį monopolį šilumos ūkyje.

Energetikos srityje ypač juntama akty-vi įvairių interesų grupių veikla, todėl pačiam teko imtis bendrovės „Kauno energija“ stebėtojų tarybos pirminin-ko pareigų, kad galėčiau tiesiogiai kon-troliuoti procesus pertvarkant miesto šilumos ūkį. Pasiekėme, kad didžiąją dalį reikalingos šilumos energijos ga-lime pasigaminti patys arba iš biokuro pagamina nepriklausomi šilumos ga-mintojai. Dabar šilumos kaina Kauno mieste yra viena pigiausių Lietuvoje.

Šarūnas Vaitkus, Palangos miesto merasPalangoje daugelį metų vienas iš di-džiausių vairuotojų galvos skausmų buvo rasti vietą kur, grįžus namo po darbo, pastatyti automobilį. Šiandien vairuotojai džiaugiasi akivaizdžiai pagerėjusia situacija – per pastaruo-sius ketvertą metų Palangoje, daugia-bučių gyvenamųjų namų kvartaluo-se, įrengta maždaug 500 naujų vietų automobiliams.

Įrengiant papildomas stovėjimo vietas, kartu tvarkoma ir aplinka, nes daugia-bučių namų kvartalai – miesto dalis, kur itin daug laiko praleidžia ne poil-siautojai, o vietos gyventojai.

Per kadenciją gyvenamoji aplinka aki-vaizdžiai pagražėjo – naujais keičiami šaligatviai, įrengiamas ar atnaujina-mas apšvietimas, rengiamos naujos, modernios ir saugios vaikų žaidimų aikštelės, atnaujinami želdiniai, įren-giami nauji gėlynai. Gyventojų pato-gumui įvairiose vietose įrengta apie pusšimtis suolų, o sporto mėgėjams bei sveikos gyvensenos propaguoto-jams – treniruokliai.

Spalio mėnesį pasiūlyta ir dar viena naujovė – apšviestos 24 miesto pės-čiųjų perėjos. Tad nuo šiol tamsiuo-ju paros metu saugiau jaučiasi ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji.

Sigutis Obelevičius, Anykščių savivaldybės merasPer dvi mūsų valdžios kadencijas Anykščių savivaldybė pasikeitė neat-pažįstamai. Pastatyta nauja biblioteka, naujas policijos komisariatas, duris at-vėrė SPA Vilnius, nutiestas dviračių ir pėsčiųjų takas kairiajame Šventosios krante, įrengtos vasaros rogės, ange-lų muziejus, apžvalgos aikštelė bažny-čios bokšte, vandentiekio-kanalizaci-jos sistemos Kavarske, Anykščiuose, N. Elmininkuose, visuose seniūnijų cen-truose sutvarkyta infrastruktūra, pagal daugiabučių namų renovacijos esame vieni iš pirmųjų. Vienam anykštėnui tenka net 4070 lt ES paramos, tai ke-turiskart daugiau nei šalies vidurkis.

Nauja gera žinia – šių metų šildymo se-zoną šiluma Anykščiuose tikrai bus pi-gesnė. Dėl dujų terminalo „Gazprom“ jau šiandien sumažino kainas. Be to, ar-timiausiu metu prasidės biokuro katilo statybos. Tad šiluma gyventojams ir įs-taigoms atpigs bent keliolika procentų.

Laimėjęs mero rinkimus tęsiu pradė-tus darbus. Mano vizija Anykščiams – klestintis kultūrinis kurortas. Jau kitais metais bus atidarytas pirmas Baltijos šalyse lajų takas. Planuose naujos sana-torijos, gydyklos, reabilitacijos ventrai, šilumos atpiginimas pastačius biokuro katilinę, investitorių paieškos ir darbo vietų kūrimas.

CREEP FOTOGRAFAI

CREEP FOTOGRAFAI

CREEP FOTOGRAFAI

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS8 | MŪSŲ MERAI

Tomas Petreikis, TS-LKD kandidatas į Šiaulių miesto merus35 m. ižinierius, vadybos ir verslo admi-nistravimo magistras, Lietuvos kariuo-menės atsargos karininkas, TS-LKD Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas. Pagal prigimimą ir gyvenimo vietą – šiaulietis, pagal aktyvią veiklą – Lietuvos pilietis, pagal viziją – geresnės Lietuvos kūrėjas, pagal pareigas – atsakingas už miesto ūkį, pagal siekį – Šiauliams ir Lietuvai duoti daugiau negu tie, kurie dabar valdo miestą ir šalį.

Lietuvoje jauni žmonės vertinami palan-kiau, nes nedalyvavo „prichvatizavimo“

procese, jie dažnai būna įgiję studijų pa-tirties užsienyje ir iš ten parsiveža daug puikių naujienų. Rinkimai – tai rimta kova su rimtais konkurentais. Stabili demokratija yra efektyvaus komandinio

Mykolas Majauskas, TS-LKD kandidatas į Vilniaus miesto merusArtėjant savivaldos rinkimams, svar-bu pakilti į kovą už Lietuvos pažangą ir mūsų vaikų ateitį. Turime parodyti, jog TS-LKD neabejinga stagnuojančios Lietuvos likimui ir pasiruošusi imtis at-sakomybės. Svarbiausius pokyčius pra-dėkime nuo gimtojo miesto Vilniaus. Sutvarkykime finansus, išvalykime energetikos sektorių nuo korupcijos ir sukurkime miestą, kuriame norėtų kurtis ir auginti vaikus jaunos šeimos.

Užaugau jau Nepriklausomoje Lietuvoje, išsilavinimą įgijau Australijoje, dirbau finansų patarėju Londone. Gyvenimas Vakaruose man padėjo suprasti, jog ir Lietuvoje galime bei turime steng-tis gyventi geriau. Tikiu, kad galime

išvalyti Tėvynę nuo sovietinės nomen-klatūros tvaiko.

Užklupus finansų krizei, Andriaus Kubiliaus kvietimu, prisijungiau prie Vyriausybės komandos ir po aštuone-rių metų su šeima grįžome į Lietuvą. Parodytas pasitikėjimas ir atsakingas darbas sustiprino mano meilę Tėvynei ir norą prisidėti prie jos ateities kūrimo. Po nelengvų ketverių metų Vyriausybėje šiandien esu pasiruošęs žengti kitą žingsnį ir imtis atsakomybės spręsti Vilniaus problemoms.

Kartu su žmona Ieva auginame dvi du-kras: penkių metų darželinukę Elžbietą ir aštuonerių antrokę Mariją. Kartu su

Agnė Bilotaitė, TS-LKD kandidatė į Klaipėdos miesto merusĮ Klaipėdos miesto mero postą kandi-datuoju, nes negaliu susitaikyti maty-dama, kaip mylimas gimtasis miestas yra paliktas savieigai, praranda gyven-tojus ir neturi aiškios ateities vizijos, kaip tai pakeisti.

Negaliu susitaikyti su tuo, kad sena-miestis miega, o gyvenamųjų rajo-nų viešosios erdvės netvarkomos, kai

vidinio atsinaujinimo, tai liudija savi-valdos rinkimų kandidatų pavardės jų amžius. Atėjo laikas atsinaujinti ir Klaipėdos politikai.

OLGOS POSAŠKOVOS NUOTR.

CREEP FOTOGRAFAI

CREEP FOTOGRAFAI

Ieva norime, kad Vilnius būtų mūsų vaikų vieninteliai namai. Bus daugiau vaikų, bus daugiau laimingų senelių, močiučių, rūpestingų tėvų, veržlių kū-rybingų brolių ir seserų. Suprantame, jog už vaikus gyvenime nieko negali būti svarbiau. Nuo vaikų priklauso, ar Lietuva bus stipri, laisva ir gyvybinga.

net ir pradėtos statybos sustoja neri-botam laikui paralyžuodamos mies-to gyvenimą.

Tikiu, kad Klaipėdos valdymas gali būti skaidresnis, inovatyvus ir remtis nuo-latiniu dialogu su miesto gyventojais. Kartu su savo jaunų profesionalų ko-manda galiu įgyvendinti šiuos poky-čius. Per šešerius darbo Seime metus ne tik sukaupiau neįkainojamos poli-tinio darbo patirties, tačiau ir savo vei-kla įrodžiau, kad galiu produktyviai ir principingai dirbti gindama žmonių interesus.

TS-LKD sėkmingai pasiekė partijos

darbo rezultatas. Rinkimuose dalyvau-siu kartu su patikima, darnia, veržlia ir, kas svarbiausia, atsinaujinusia koman-da. Kartu sieksime tiesioginių užsienio investicijų – gerai apmokamų darbo vietų, modernaus valdymo – mažes-nių mokesčių, miesto biudžeto išlaidų, gerų gyvenimo sąlygų – mažėjančios emigracijos ir didėjančio gimstamumo, bendruomeniškumo – gyventojų inici-atyvai palankios aplinkos. Atsigręšime į žmones – jie geriausiai žino esamą situaciją ir problemas.

Mūsų politika – lyg šiuolaikinis švieso-foras – laikytis įstatymų turi visi vieno-dai be jokių pirmumo teisių ar pažin-čių. Tada bus tvarka sankryžoje, mies-te ir valstybėje. Šiauliai verti daugiau!

JAUNIEJI LYDERIAI | 92014 M. LAPKRIČIO 22 D., NR. 26 (416)2014 M. LAPKRIČIO 22 D., NR. 26 (416)

Kalbuosi su kaimynu. Žmogus mano metų, paprastas ir atviras. Kalba nu-krypsta į valstybės reikalus, politiką, būsimus savivaldos rinkimus.

Klausiu paprasto klausimo – ko tikie-si, kaimyne, iš politikų, iš naujos mies-to valdžios.

Jis, mane pažinodamas, man paaiški-na labai paprastai:

- Kaimyne, Andriau, pats žinai, kad balsavau ir balsuosiu už konservato-rius, bet jūs turite keisti savo politi-kos akcentus ir tikslus. Nuo pat 1990-ųjų balsavau už jus, nes be jūsų ryžto, principingumo, vakarietiškumo nebū-tume turėję laisvos Lietuvos, nebūtu-me tapę ES ir NATO nariais, nebūtu-me turėję tokios ekonomikos, kokią dabar turime, krizių nebūtume su-valdę ir dar daug ko nebūtume pasie-kę. Nesakau, kad kitos partijos ar po-litikai yra visai blogi, yra tokių dalykų, kur ir su jumis nesutinku, bet tik jūs turite stuburą, ryžtą ir principingu-mą. Jūs ryžtingai rūpinotės valstybe,

ir už tai jus vertinu, bet dabar jūs taip pat ryžtingai pasirūpinkite mano pa-prastos šeimos gyvenimu.

Aš jam sakau:

- Taigi mes tuo ir rū pi namės.

Jis man trumpai šypsodamasis atsako:

- Jūs rūpinatės valstybės deficitu, bet ne mano šeimos deficitu, ne mano šeimos problemomis, kurios man asmeniškai atrodo yra tiek pat svarbios, kiek jums svarbios atrodo šalies deficito proble-mos. Žinau, kad jūs gerai suprantate valstybės deficito problemas, bet man atrodo, kad jūs nelabai suprantate kas-dienių mano šeimos problemų, ir to-dėl kartais atrodo, kad valdžia ir mes nesusikalbame.

- Na, - sakau, - tai kokios gi tos proble-mos, kuriomis mes turime rūpintis?

Kaimynas gudriai nusišypso ir sako: - Prisėskime, ilga kalba.

Susėdame ir jis tęsia:

- Jūs skelbiatės, kad kuriate vakarietišką

valstybę, matau daug gerų modernių permainų valstybės gyvenime, bet jūs sukurkite vakarietišką gyvenimą mano šeimai. Aš noriu gyventi Lietuvoje, ku-rioje ne tik euras ir BVP būtų panašūs į europietišką, bet panašūs būtų ir ele-mentarūs dalykai, su kuriais susiduriu kasdieną ir kurie man ir mano šeimai kelia galvos skausmą ir kur nematau jokios europietiškos ar vakarietiškos pažangos.

Štai mano dukrai prieš mėnesį gimė sūnus Jonukas, mano antras anūkas. Džiaugiuosi nepaprastai. Bet kartu paryčiais pabundu ir su nerimu pra-dedu skaičiuoti, kaip atrodys Jonuko gyvenimas.

Dukra po metų norės grįžti į darbą. Metukų vaiko gi neleisi į darželį. Jau dabar pradedame ieškoti auklės - nei savivaldybė, nei kokios nors kontoros nieko negali pasiūlyti. Jau nekalbu apie tai, kad nevesdama vaiko į darželį mūsų šeima savivaldybei sutaupys pinigų, už kuriuos galėtų samdyti auklę, bet - nei auklės, nei pinigų. Matyt močiutei, vis

ANDRIUS KUBILIUS:

„Mūsų šeimos gali žymiai daugiau“

Rinkiminė

konservatyvi

novelė

JUTOS IBIANSKAITĖS NUOTR.

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS

dar dirbančiai, teks persiplėšt ir pabū-ti dar ir aukle. Va, jūs pažadėkite, kad savivaldybėje išspręsite auklių proble-mą, ir aš jums garantuoju tūkstančių močiučių ir senelių, kaip aš balsus.

Toliau. Kai mano Jonukui sukaks dveji metai, planuojame jį leisti į darželį kur nors Vilniuje. Pabrėžiu - kur nors, net nesvajoju arčiau namų. Ir tai jau da-bar treniruojuosi maigyti kompiuterio pelę, kaip ten reikės registruotis savi-valdybės «loterijoje», kai leis tai dary-ti, kad spėtume kokiame nors daržely-je užregistruoti. Panaikinkite darželių deficitą, taip, kaip panaikinote valsty-bės biudžeto deficitą, - ne tik seneliai ir močiutės už jus balsuos, bet ir visi tėveliai. Prižadu! Darykite ką norite, steikite privačius ar šeimyninius dar-želius, kvieskite užsienio investuoto-jus, kurie steigtų darželius ar dar ką nors, bet aš ir daugelis mano kaimy-nų čia pirmiausia norime matyti va-karietišką standartą. Taigi judinkite užpakalius, kaip sako mano vyresny-sis anūkas Adomas.

Na, o po šešerių metų netrukus ateis ir mokyklos reikalai. Žinau, kad tai at-rodo dar negreitai, bet pasakysiu pa-prastai - jeigu jūs artimiausiu metu nesiimsite ryžtingų reformų švietime, tai aš nenorėsiu, kad po šešerių metų mano anūkas Jonas eitų į mokyklą. Iš vyresnio anūko Adomo mokslų ma-tau tai, ko nenoriu matyti. Nekalbėsiu apie patyčias, nesaugumą ir kitus pa-našius dalykus, kurie mane tikrai gąs-dina. bet pažiūrėkite į ugdymo koky-bę. Ką jūs manote, kad mes nemato-me, ką rodo visi tarptautiniai tyrimai apie mūsų mokyklų prastą ugdymo kokybę? T-v-a-r-k-y-k-i-t-e! Ar mano-te, kad aš, būdamas senelis, turėsiu su anūku emigruoti į Suomiją, kad mano Jonukas galėtų lankyti pasaulyje pir-maujančias mokyklas?

Bandau aiškinti, kad tai ne savivaldy-bių reikalas, bet kaimynas tik nusišyp-so ir pakartoja: tvarkykite!

Ir dar retoriškai paklausia: kas skiria mokyklų direktorius?

Aš tyliu...

Kaimynas tęsia toliau ir sako:

- Po to mano Jonukas eis studijuoti, galbūt net ir ne Lietuvoje. Bet aš jį iš-auklėsiu taip, kad jis tikrai norės grįžti

dirbti į Lietuvą. Tai dar bus negreitai, bet jeigu jūs nieko nekeisite jau da-bar, tai su darbu jam gali būti rimtų problemų.

Pažiūrėkite, kaip dabar yra.

Mano brolio sūnus Povilas, trisdešim-tmetis, nesenai vedęs, gyvena su tėvais Marijampolėje. Nors ir baigęs norma-lius mokslus ir ne tinginys yra, nie-kaip negali normalaus darbo susiras-ti. Jį draugai vis kviečia tai į Londoną, tai bent į Vilnių persikelti, bet jis nori kurtis Marijampolėje, nes ir jo mamai, jau pasiligojusiai reikia globos. Naujų darbų Marijampolėje neatsiranda, sa-vivaldybė investicijų pritraukimu visai nesirūpina, visos europinės investici-jos tik į šaligatvių ir aikščių gražinimą nusėda, tuo tarpu jokios paramos dar-bo vietų kūrimui, investicijų pritrau-kimui, ar naujo verslo pradžiai net su žiburiu neatrasi. Vilniuje ir Klaipėdoje darbo vietos savaime kuriasi, tuo tarpu Marijampolė merdi. Štai ir kankinasi mano Poviliukas. Ir pasakysiu labai pa-prastai - dėl to didžiausia atsakomybė tenka ne Vyriausybei, o Marijampolės savivaldybei. Priverskite merus realiai rūpintis naujų darbo vietų kūrimu, in-vesticijų pritraukimu į provinciją ir visi Lietuvos povilai ir povilienės už jus balsuos. Nes taip yra visoje Europoje: merai rūpinasi ne tik šaligatviais ar kultūros namais, bet ir investicijų pri-traukimu. Deja, vis dar ne Lietuvoje.

Ir dar. Žinau, kad mano mylimas Povilas neturi jokių galimybių išsikelti su žmo-na į savo nuosavą būstą. Todėl ir trinasi su savo tėvais dviejuose kambariuose. Neturi pakankamai pajamų, negali imti iš banko paskolos. O kas bus, kai vai-kučiai pasipils? Sutvarkykite, kad jau-nos šeimos pirmąjį būstą galėtų len-gvatiškai, su valstybės ar savivaldybės pagalba pasistatyti, tai jus tos jaunos šeimos ant rankų nešios.

Na ir pabaigai, ko mano šeima dar norėtų vakarietiškam gyvenimui. Jau sakiau, kad brolio žmona jau pasili-gojo. Iš lovos nebesikelia. Ir broliui, ir jų vaikui, Povilui, didelis rūpestis. Slauga namie yra nelengvas išmėgini-mas šeimai. Tai va, sutvarkykite, kad būtų kaip Vokietijoje - padorūs slau-gos namai, šilta priežiūra, ori senatvė, tai už jus Lietuva ne tik balsuos, bet jums ir paminklą pastatys, - skaniai juokiasi kaimynas.

Kaimynas baigia dėstyti savąjį maty-mą, kaip jo šeima mato europietišką šeimos gyvenimą. Aš sėdžiu ir tyliu, kol galų gale kaimynas dar pratęsia:

- Mūsų šeima gali daugiau, tikrai gali. Gali daugiau padaryti sau, savo sė-kmei, savo europietiškai gerovei, gali daugiau padaryti ir visai Lietuvai. Jūs tik sudarykite mums sąlygas. Mes ne-prašome nei didesnių pašalpų, nei to, ko negali duoti valstybė šiuo metu. Mums nereikia pigaus populizmo. Bet mums reikia, kad jūs pamatytu-mėte ne tik valstybės problemas, ku-rių taip pat yra nemažai, ypač kai ša-lia Rusija agresyviai daužosi, bet kad pamatytumėte ir tas mūsų, ir dauge-lio kitų normalių šeimų problemas, kurias tiesiog reikia spręsti. Taip kaip ryžtingai jūs sprendėte valstybės pro-blemas, taip ryžtingai reikia spręsti ir tas paprastas kiekvienos šeimos pro-blemas, su kuriomis kiekviena šei-ma susiduria visame žmogaus kely-je - nuo pat gimimo iki mirties. Mes norėtume visą šį gyvenimišką kelią nužengti europietiškai, čia pas mus, Lietuvoje.

Ir pabaigai, kaimyne Andriau, mes abu buvome sąjūdiečiai. Pats nuėjai į didžiąją politiką, aš grįžau į savo dar-bus. Bet atsimenu, kaip 1990-ais prieš rinkimus į Kovo 11-osios Seimą, kar-tu organizavome Sąjūdžio rinkiminę konferenciją „Lietuvos kelias“. Ten Sąjūdis ir apibrėžė, kaip Lietuva žengs europietišku keliu. Po to Lietuva taip ir žengė. Tai jūs dabar organizuokite panašią konferenciją, kurią pavadin-kite „Žmogaus kelias“, ir apibrėžkite kaip ne tik valstybės gyvenimas, bet ir eilinio šeimos žmogaus gyvenimas eis europietišku keliu. Jeigu jūs tai pa-darysite, tai taip ir bus, nes jūs klojote bėgius valstybės europietiškam gyve-nimui, kuriais po to visos valdžios va-žiuodavo, tik jūs galite pakloti tokius bėgius, kuriais po to ir šeimų gyveni-mas europietiškais bėgiais važiuos. Ir atsiminkite, mes, šeimos, galime žy-miai daugiau, tik jūs mums bent tru-putį padėkite.

Taip ir baigėme pokalbį apie politiką. Po to aptarėme sodų derlių, krepšinio perspektyvas ir sutarėme šeštadienį kartu imtis keliuko, mus jungiančio su miestu, duobių lyginimo. Kaimynas pažadėjo ateiti su visa šeimyna.

NUMERIO TEMA | 112014 M. LAPKRIČIO 22 D., NR. 26 (416)

Apie šauktinių tarnybą, karinį rengi-mą, visuomenės apsiginklavimą, des-truktyvią LDDP įtaką krašto apsau-gai, kariuomenės vystymosi kryptis bei Lenkijos vaidmenį Baltijos šalių ap-ginamuno kontekste su karo ekspertu Audriumi Bačiuliu kalbėjosi Algirdas Kazlauskas.

Ar reikalinga Lietuvai šauktinių kariuomenė? Kaip žinia, prieš su-stabdant šaukimą į kariuomenę, pati sistema buvo pakankamai dis-kredituota, nes pašauktieji būdavo dažniausiai tik tie, kurie nesugebė-davo tarnybos išvengti. Štai Estijoje šauktiniai išliko ir ten šios įvardin-tos bėdos nėra tokios didelės. Kaip manote, kokiu būdu galima atkur-ti šaukimo į kariuomenę prestižą?

Mūsuose painiojamos dvi sąvokos – visuotinis karinis rengimas ir šaukti-nių tarnyba. Šauktinių tarnyba atsira-do XIXa. kaip visuotinio karinio ren-gimo ir visuotinio karinio šaukimo dvi neatsiejamos dalys. Kadangi tuo metu išpopuliarėjo masinės armijos, visus vyrus, kurie pajėgia nešioti gin-klą, reikėjo paruošti karui. Šiais laikais, ypač mažose šalyse, kur nėra didelių kariuomenių, kur nėra nei galimybės, nei prasmės į kariuomenę šaukti ab-soliučiai visus vyrus, visuotinis šauki-mas praranda savo prasmę. Bet visuo-tinis karinis rengimas išlieka būtiny-bė. Ir šiuos du dalykus reikia atskirti.

Visuotinis karinis rengimas, tarkime, tie trys mėnesiai bazinių karinių mo-kymų, gali būti laisvai atliekami mo-kykloje. Pavyzdžiui, vasarą tarp 11 ir 12 klasės arba vasarą po 12 klasės. Trys mėnesiai kareivinėse yra sveikas

dalykas. Vieną mėnesį tam tikrų bazi-nių žinių būtų išmokstama mokyklo-je per fizinio lavinimo pamokas, o likę du praleidžiami karinėje stovykloje.

Tuo tarpu visuotinis šaukimas yra vi-sai kas kita. Šauktinių tarnyba iš esmės turėtų gyvuoti savanorišku pagrindu. Žmonėms, kurie savo noru ateina tar-nauti tėvynei, reikia suteikti tam tikras lengvatas. Jau nuo 2001 metų yra kal-bama, jog savanoriai turėtų privilegi-jų tiek įgyjant aukštąjį mokslą, tiek įsi-darbinant valstybės tarnyboje. Atrodo, panašios įstatymų pataisos jau buvo rengtos bent keletą kartų, tačiau vi-sos žlugo dėl vienos priežasties – viso dabartinio lietuviško elito vaikai nėra tarnavę kariuomenėje.

Pavyzdžiui, Estijoje ir premjero, ir pre-zidento vaikai kariuomenėje yra tar-navę. Ten, kaip ir visose Vakarų šalyse, kuriose egzistuoja šauktinių tarnyba, valstybės vadovų vaikai eina tarnau-ti be jokių išlygų. Tai yra suprantama kaip elito pareiga.

Kalbant apie visuotinį karinį rengimą, reikia pastebėti, jog jis atlieka labai svar-bų vaidmenį rengiant visuomenę par-tizaniniam karui. Kaip susitikimuose su jaunuomene sako mano geras drau-gas, Jono Žemaičio karo akademijos karinio rengimo viršininkas pulkinin-kas leitenantas Valerijus Šerelis – karą pradėsim mes, o užbaigsit jūs.

Įsivaizduokime, kad Lietuva yra okupuojama. Šiandien okupantui išsiaiškinti potencialius partizaninio karo dalyvius yra labai lengva. Tiesiog reikia pasiimti šaulių ir tarnavusių ka-riuomenėje sąrašus. Ten yra visi tie 20 ar 30 tūkstančių asmenų, kurie gali tapti

AUDRIUS BAČIULIS:

„Be Lenkijos mes neapsiginsim“

Kalbant apie visuotinį karinį rengimą, reikia pastebėti, jog jis atlieka labai svarbų vaidmenį rengiant visuomenę partizaniniam karui.

partizanais. O kas būtų, jeigu visi pra-eitų karinį rengimą? Lietuvoje parti-zaninis judėjimas pokaryje buvo toks platus tik dėl to, jog egzistavo visuoti-nė karinė tarnyba. Šalia to, partizani-niam karui specialiai savo narius ren-gė dar ir Šaulių sąjunga.

Estijoje situacija dėl šauktinių susiklos-tė visiškai kitaip dėl keleto priežasčių. Visų pirma, komunistų partija neiš-liko kaip organizuota politinė jėga – 1992 metais ji buvo sunaikinta. Tuo tarpu Lietuvoje atvirkščiai – laimėjo rinkimus ir įsitvirtino naujoje siste-moje. Komunistai, tegul ir persivadi-nę į LDDP, o dabar – LSDP, genetiškai bijo Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos karių – tiek dėl šių patriotizmo, savai-me suprantamo antikomunizmo, tiek Pakaunės savanorių maišto, mirtinai išgąsdinusio tuomet į valdžią grįžusius brazauskinius. Galiausiai, todėl, kad Estijoje dauguma karių balsuoja už de-šines partijas. Tad nuo pat 2002-ųjų, vos tik tapo aišku, kad Lietuva taps NATO

NUOTRAUKA IŠ VEIDAS.LT

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS12 | VIDAUS POLITIKA

nare, brazauskiniai pradėjo nuoseklią kariuomenės mažinimo ir profesiona-lizavimo kampaniją, versdami ją ne-dideliu, nuo visuomenės atitrūkusiu, profesionalų klubu. Deja, jiems (su li-beralų pagalba) tai pavyko. Šiandien, skambiai kalbėdami apie Sausumos pajėgų mechanizuotą brigadą, tikro-vėje turime vos du batalionus su pa-ramos elementais.

Antras dalykas, kariuomenės reika-luose estai nebandė nieko išradinėti, nevaizdavo protingesnių už kitus, o tiesiog ėmė suomių patirtį ir pritaikė pas save. Suomijoje visos paramilita-rinės organizacijos, t.y. medžiotojai, užsiimantys šaudymo sportu, kariniai rekonstruktoriai, straikbolistai ir pan. yra suburti po vieninga, pusiau vals-tybine struktūra ir užsiima visuotiniu visuomenės rengimu karui. Estai pase-kė suomių pavyzdžiu ir jų Kaitseliitas tapo ne tik mūsų krašto apsaugos sa-vanorių analogu, bet, kartu, ir visuo-menine organizacija – klubu, kurio na-riais yra visi aktyvūs visuomenės na-riai – pradedant premjeru ir baigiant eiguliu. Nežinau, kiek tai tiesa, bet es-tai man yra pasakoję, jog galvoti apie rimtą karjerą ne tik valstybės tarnybo-je, bet netgi versle, nesant Kaitseliito nariu neverta.

Visuotinis karinis rengimas neįsi-vaizduojamas be mokėjimo naudotis

šaunamuoju ginklu. Lietuvoje šiuo po-žiūriu padėtis tragiška – turėdami vieną liberaliausių Ginklų ir šaudmenų kon-trolės įstatymų, esame mažiausiai gin-kluota tauta Europoje, nuo Estijos atsi-liekame keliolika kartų. Vyrauja, deja, valstietiškas požiūris – „kam man tas ginklas?“ Dauguma netgi nežino, kad jį galima teisėtai nusipirkti. Prieš porą savaičių parašiau straipsnį apie ginklus Lietuvoje, aptarinėjame jį Facebooke ir staiga komentaruose išlenda keli persi-gandę veikėjai – „Vyrai, jūs išprotėjot, viešai kalbat apie ginklų pirkimą.“ Jie net nežino, kad Lietuvoje galima nu-sipirkti ginklų... Jų supratimu, ginklas yra dujinis pistoletas, o kovinis pistole-tas yra nelegalus. Be to, reiktų atkreip-ti dėmesį, kaip rašo mūsų žurnalistai: „teisėtai savigynai išduotu ginklu“. Net pati formuluotė, paplitusi žiniasklai-doje, yra ydinga. Niekas nebeišdavi-nėja ginklų, žmonės juos nusiperka.

O juk ginklas namie – tai ne tik kari-nis, bet ir viešasis saugumas. Vienas mano geras draugas, kariškis, nusipir-ko ginklą. Registracijai reikia apylinkės įgaliotinio pažymos, kad nesi bandi-tas. Įgaliotinis jam sako: „Kadangi būsi ginkluotas pilietis, būk geras, padaryk ir man paslaugą – pašaudyk savo kie-me, parodyk aplinkiniams, kad namie turi ginklą. Porą kartų pykštelsi, visi aplink tave žinos, kad esi ginkluotas

ir keli šimtai metrų aplink nebus jo-kių nusikaltimų.“

Skaitant viešus politikų, karo eks-pertų ir analitikų pasisakymus su-sidaro įspūdis, jog ne visai sutaria-ma, kuria kryptimi turėtų vystytis Lietuvos kariuomenė. Kadangi mes iš esmės žinome, nuo ko turėtume gintis (turiu omenyje Kremlių), to-dėl galime planuoti karinius įsigi-jimus ir prioritetus atsižvelgiant į agresoriaus silpnąsias vietas. Kokios tos silpnosios vietos ir kaip geriau-siai būtų jas išnaudoti?

Silpnoji Rusijos vieta, ypač NATO kon-tekste, yra Karaliaučius. Turint ome-nyje, jog iš vienos pusės jis ribojasi su Lenkija, iš kitos su Lietuva, t. y. eks-lavas, Karaliaučius yra neapginamas. Kad ir kiek jame bus kariuomenės, dėl operatyvinės gilumos stokos, jis yra pa-prasčiausiai neapginamas. Galima pri-siminti, jog lenkai šiuo metu kaip tik perka AGM-158 JASSM sparnuotųjų raketų sistemą, kurių veikimo spin-dulys aprėps visą Karaliaučiaus sritį.

Taigi, jeigu Lietuva nuo rusų agresijos ginasi kaip NATO narė, tai Karaliaučius tupi suglaudęs ausis ir dairosi į už nu-garos stovinčius lenkus. Vadinasi, ru-sai atakuoti iš čia negali. Tad vieninte-lė galima atakos kryptis yra iš Pskovo srities.

DANA J. BUTLER NUOTR.

Antroji vieta yra Baltarusija. Ar pasi-rašytų Aliaksandras Lukašenka daly-vauti kare prieš NATO? Mes jau tu-rime pavyzdį - kariauti prieš Ukrainą jis nesutiko ir netgi labai aiškiai pasa-kė, jog jokia svetima kariuomenė pro Baltarusiją nepraeis. Tiems, kurie iki šiol šaukia, jog Rusija praris Baltarusiją, galima pasakyti, jog Lukašenka ne tam augina savo sūnus, kad šie būtų Minsko gubernijos viršininkai.

Taigi, apibendrinant galima pasaky-ti, jog jei Rusija neturi sąjungininkų gretose Baltarusijos, o Baltijos šalys ginasi kartu su NATO šalimis, taip pat ir Lenkija, tai puolimas galimas tik labai siauru frontu – per Estijos pelkes ir tolimajį Latvijos galą, tra-diciniu keliu per Daugpilio tiltus. Karaliaučius sėdi ir meldžiasi Dievui, kad konflikto atveju juos traktuotų kaip neutralius ir nieko bendro ne-turinčius su Maskva.

Mano galva, du esminiai aspektai le-miantys Lietuvos apginamumą yra nea-bejotina sąjunga su Lenkija ir maksima-lus bendradarbiavimas su Baltarusija, kad Lukašenkai nebūtų net minties kar-tu su Rusija pradėti karą prieš NATO. Apskritai, Lietuvos apginamumo klau-simas visų pirma yra politinis, o tik po to karinis. Tad galima sakyti, jog gar-siai besireiškiantys nacionalistai, gąs-dinantys agresyviais Lenkijos tikslais, yra pirmieji kenkėjai Lietuvos karinei gynybai. Tą reikia pasakyti labai aiš-kiai ir garsiai.

Kalbant apie Lietuvos kariuome-nę, pirmiausia reiktų išskirti tai, jog mūsų generolams stinga generoliško mąstymo. Šiandien mūsų pulkininkai leitenantai ir pulkininkai yra labiau strategiškai mąstantys, negu generolai. Turime pulkininkų, kurie jau yra realiai vadovavę brigados koviniams veiksmams. Lietuvoje surengti briga-dos mokymų negalime, nes neturime brigados. O jeigu nuvažiuoja mūsų pul-kininkas leitenantas ar pulkininkas į NATO mokymo centrą Hohenfelse, Vokietijoje, ten jis gauna vadovauti tikrai pilno dydžio brigadai. Tokios pratybos neseniai ir vyko.

Dešimt metų brazauskinių valdžios absoliučiai moraliai korumpavo mūsų generalitetą. Jiems pridalino generolų laipsnių, žvaigždžių ir jie tylėjo, ma-tydami, kaip naikinama kariuomenė.

Vienintelis Jonas Vytautas Žukas, da-bartinis kariuomenės vadas, 2008-ais, po Rusijos agresijos Gruzijoje, mano paklaustas, kiek kariuomenė pasiren-gusi ginti Lietuvą, pasakė: „Rimtos ka-riuomenės pratybos, kurių metu mo-kytasi ne taikos palaikymo operacijų, bet Lietuvos gynybos, paskutinį kartą vyko prieš kokius dešimtį metų. Dabar vyksta tik štabų mokymai. Vienintelė mūsų kariuomenės brigada etatais yra sukomplektuota tik maždaug iki pu-sės, tad Lietuvos neturime kuo ginti, nes šalyje nėra jokių nuolatinės pa-rengties dalinių“. Bet paprašė nemi-nėti jo pavardės. Įsivaizduokime, ko-kios nuotaikos tuomet buvo kariuo-menės vadovybėje.

Generolas Gintautas Zenkevičius, ne-seniai žurnale „Karys“ paklaustas, ar Lietuvos kariuomenei reikia 155 mm haubicų artilerijos (tai standartinis NATO mechanizuotų brigadų artile-rijos pabūklas) pasakė, kad tai „divi-zijos lygmens artilerija“. Jis veikiausiai nebemąstė apie Lietuvos kariuomenę, kaip apie savarankišką kariuomenę, o tik kaip sudėtinę danų divizijos dalį.

152/155 mm savaeigių pabūklų per-davimas bataliono taktinėms grupėms jau dešimt metų yra karinė praktika. Pirmiausia jas masiškai naudojo ame-rikiečiai Irake, po to rusai Gruzijoje, o Ukrainoje jau mes matome, kad to-kias haubicas duoda ir kuopos takti-nėms grupėms.

Prieš keletą metų visos Skandinavijos šalys, pamačiusios kylantį Kremliaus revanšizmą, pradėjo didžiulę apsigin-klavimo programą. Norvegai nusipir-ko amerikiečių daugiafunkcinius F-35 naikintuvus bei skubiai kuria naujos kartos priešlaivines raketas. Jie ren-giasi ginti NATO šiaurinį flangą, jiems reikalinga aviacija, kuri naikins Rusijos laivyną priešlaivinėmis raketomis. Tuo tarpu suomiai nusipirko kelių ly-gių naujų priešlėktuvinių raketų, taip pat porą Leopard 2 tankų batalionų ir AGM-158 JASSM raketų.

Maža to, jie buvo suplanavę pirkti vidu-tinio nuotolio taktinių raketų MGM-140 ATACMS, kurios skrieja iki 150 km ir yra labai tikslios. Bet suomiai kiek per-sistengė su tokiu gausiu apsiginklavi-mu ir pamiršo, jog ATACMS yra nu-taikomi pagal amerikietišką GPS. Tai nesiderina su suomių neutraliteto

Dešimt metų brazauskinių valdžios absoliučiai moraliai korumpavo mūsų generalitetą. Jiems pridalino generolų laipsnių, žvaigždžių ir jie tylėjo, matydami, kaip naikinama kariuomenė.

principu, taigi jie atšaukė jų pirkimą (o ir pinigų nelabai buvo). Batalionas taktinių raketų suomiams būtų kaina-vęs apie 400 milijonų litų.

Turint omenyje, kad Lietuva pėstininkų kovos mašinoms išleidžia 1,6 milijardo litų – taktinių raketų batalionas yra ne-brangus. Batalione yra kelios baterijos, todėl jas būtų galima išdalinti Baltijos šalims arba turėti mums patiems. Aš būčiau linkęs kurti Baltijos šalių rake-tų divizioną, kuris būtų dislokuojamas netoli Rygos (ten saugiau), nes jį būtų galima judinti: jei reikia – prie Estijos sienos, jei reikia – prie Karaliaučiaus sienos (150 km spinduliu). Tada ru-sams dėl Karaliaučiaus imtų važiuo-ti stogas. Dabar jie ten jaučiasi labai saugūs – Baltijos šalys (skirtingai nei rusai) neturi jokių ginklų, kuriais ga-lėtų juos pasiekti.

Rusija imtų galvoti visai kitaip, jei Baltijos šalys turėtų taktinių raketų baterijų, kurios skrenda iki 150 km. Deja, Lietuvos kariai, generolai taip nemąsto: jiems reikia pirštinių, akinių, naktinio matymo prietaisų, šautuvų. Taip, tai reikalingi dalykai, bet reikia mąstyti plačiau. Lengvieji pėstininkai gali tik trumpam sulaikyti puolimą, bet patys pulti negali. O mes neturi-me normalios artilerijos. Pavyzdžiui, Estija prieš 15 metų iš Vokietijos nu-sipirko batalioną 155 mm FH 70, kuris savo metu buvo pati tobuliausia buksy-ruojamos artilerijos sistema pasauly-je. Būtų dar geriau, jei ši sistema būtų

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS14 | VIDAUS POLITIKA

savaeigė. Vis dėlto, esmė tame, jog estai dabar turi normalią artileriją. Beje, jie dar turi ir du batalionus rusiškų D30 122 mm haubicų. Tad, jei Lietuva pa-skelbtų karą estams, jie savo artileri-ja mus sumuštų greičiau, nei mes prie jų priartėtume.

Štai ukrainiečių, kurie kariauja su rusais Donbase, visas puolimas buvo artilerininis – haubicų ugnimi išvalydavo rusų įtvirtinimus ir tik tada siųsdavo pėstininkus. Deja, šito mūsiškai iki šiol neperpranta.

Mūsuose vyrauja partizaninis mąs-tymas, užsilikęs nuo pokario laikų – atvažiuos rusai, užims teritoriją, tada mes išeisime į miškus ir juos puldi-nėsime. Nėra supratimo, jog šiandien partizaninis karas vyksta iš esmės tik mieste. Mes turime puikias galimy-bes išmokti viską apie partizaninį karą mieste iš jame tiesiogiai dalyva-vusių mūsų NATO sąjungininkų bri-tų, kurie ilgus metus kariavo su airiais Šiaurės Airijoje. Britai pamokintų, kaip mąsto ir veikia puolančioji pusė, o iš savo tautiečių Airijoje mes puikiausiai galėtume surinkti informaciją apie tai, kaip mąsto ir kariauja besiginanti pusė. Nesu net iš užuominų girdėjęs, jog kažkas iš mūsiškių rinktų tokią informaciją.

Mano galva, egzistuoja tam tikras ge-netinis tautų kariavimo kodas – ukrai-niečiai kazokai kadaise sėsdavo už se-čės užkardų ir nepasiduodavo nei tur-kams, nei lenkams. Neseniai matėme, kaip jie Kijevo centre pastatė sečę – Maidaną - ir kovėsi jame iki pergalės, šiandien sėdi Donecko oro uoste - ne-išmuši. Pulti nemoka, bet laikosi įtvir-tinimuose už visus geriau. O Lietuvoj genetinis kodas – eiti į mišką. Turiu prietelių su krūva ginklų – po viena pušimi dėžę šovinių užkasęs, po antra pušimi – kitą. Bet ne rūsyje kur nors į sieną užmūrytų.

Šiemet pagaliau pradėjome rengti pratybas kaip ginti miestus ir kariau-ti juose. Bet tik tada, kai rusai išsklei-dė kariuomenę Karaliaučiuje, mūsiš-kai susivokė, kad reikia ginti pietva-karius. Prisimenu, jog 1996-1998 me-tais savanoriai dar rengdavo pratybas ginti Vilnių. Būdavo, ankstyvą rytą va-žiuojat į darbą matai po tiltu žmogų su granatsvaidžiu.

Apibendrinant, pirma ko mums reikia, tai artilerijos. Antras dalykas, mums reikia trumpo, vidutinio nuotolio prieš-lėktuvinės gynybos. Stingeriai, RBS-70 ir GROM, kuriuos šiemet pirkome, yra labai trumpo nuotolio sistemos. Būtų galima įsigyti norvegų kartu su amerikiečiais sukurtą priešlėktuvi-nės gynybos sistemą NASAMS. 2006-ųjų gruodį Olandija įsigijo 6 naujau-sias NASAMS II sistemas (kiekvieno-je po kelias mašinas su raketų palei-dimo bei aprūpinimo įrenginiais) už 141,45 mln. litų, kurios kartu su 2 tri-jų dimensijų TRML-3D radarais, mo-biliu ugnies valdymo centru ir skai-tmeninių ryšių tinklu sukūrė vieningą sausumos oro gynybos sistemą, kurią olandai naudoja tiek krašto apsaugai, tiek užsienio misijose. Lietuva jau turi įsigijusi oro erdvės kontrolei du TRML-3D radarus, tad, norint turėti analogišką olandiškai vidutinio nuotolio priešlėktuvinę gynybą, būtų tereikėję kartu su NASAMS įsigyti ugnies valdymo centrą bei ryšio tinklą. Tačiau mes tuo metu pirkome transporto lėktuvus už dvigubai didesnę pinigų sumą.

2008 gruodį, kai nueinanti Kirkilo Vyriausybė pasirašė kontraktą už 190 mln. litų pirkti minų medžiojimo laivus, rašiau tekstą, kad už tuos pini-gus, kuriuos išleidom laivams, mes ga-lėjome nusipirkti sunkiųjų pėstinin-kų mašinų CV90 batalioną po mili-joną eurų už vienetą. Švedai siūlė, jie tuomet mažino pajėgas. O nepirkome jų todėl, kad tuo metu CV90 neatiti-ko mūsų parengtos pėstininkų kovos

mašinos koncepcijos – ji turėjusi būti lengva, kad būtų galima skraidinti C-130 Hercules lėktuvu į Afganistaną.

Kitaip tariant, viskas Lietuvai yra pa-gal kišenę, tik planuojant įsigijimus reikia galvoti galva. Pėstininkų ko-vos mašina yra geras dalykas, tačiau už jos nugaros turi stovėti artilerija, o nuo oro antpuolių dengti priešlėktu-vinė gynyba. Antraip ji tampa važinė-jančiu taikiniu.

Lietuvos saugumo sistema remiasi ne tik buvimu integralia galingiausio pasaulyje karinio aljanso NATO da-limi bei pačia Lietuvos kariuomene. Šalies gynybos sistemą sudaro dau-gelis jėgos struktūrų (policija, anti-teroristinė rinktinė „Aras“, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba, Šaulių sąjunga ir t.t.), kurios šiandien veikiausiai nėra pakankamai efektyviai pajung-tos bendram, saugumo erdvės užti-krinimo ir pavojų atgrasymo tikslui. Maža to, nekartą viešumoje esate užsiminęs apie itin menką valsty-bės piliečių apsiginklavimo laips-nį. Kaip, jūsų galva, derėtų sutvar-kyti bendrą Lietuvos saugumo sis-temą, kad ši veiktų kuo efektyviau?

Lietuvos bėda yra Viešojo saugu-mo tarnyba (VST). Savo kilme, tai – LDDP gvardija. VRM vidaus tarnybos pulkai, kurie buvo išsaugoti ir išlaiky-ti nuo sovietmečio tam, kad, tarkime, jei kariuomenė nuspręstų, jog atėjo laikas „iš miškų ir iš beržynų bolševi-kams parodyti...“, būtų galima kažką priešpastatyti. VRM vidaus pulkai iki

TADO UMARO NUOTR.

VIDAUS POLITIKA | 152014 M. LAPKRIČIO 22 D., NR. 26 (416)

2000 metų buvo geriau ginkluoti, nei Lietuvos kariuomenė. Kada Andrius Kubilius, pirmosios premjeravimo ka-dencijos metu iš jų atiminėjo šarvuotus transporterius, granatsvaidžius, sun-kiuosius kulkosvaidžius ir panašius dalykus, kilo labai didelis triukšmas. Aš prisimenu posėdį Vyriausybėje, kai VRM atstovų buvo klausiama – o kam jums reikalingi prieštankiniai granatsvaidžiai kalinių maištų mal-šinimui? Atsakė: Mes su jais ginsime Lietuvą. Tada buvo pasakyta taip – ginti Lietuvą yra kariuomenės pirmi-nis uždavinys, tad gal jūs geriau jai ir atiduokite tuos granatsvaidžius.

Estijoje tokios alternatyvios kariuome-nės valstybės viduje iš viso nėra. Ten riaušių policiją prireikus sudaro fiziš-kai tvirti, šiek tiek apmokyti kaip reikia vaikyti demonstracijas, Kaitseliito vyrai. Kaip prisimename, jie puikiai susitvar-kė su Kremliaus agentų dėl Bronzinio kareivio perkėlimo sukeltomis riaušė-mis. O pas mus ką VST veikia? Lupasi su beisbolo lazdomis tarpusavyje. Prieš keletą metų buvo tokia istorija: atvažiavo viena VST grupė į pirtį, po to atvažiavo kita, kažko nepasidalino ir susimušė. Vėliau pralaimėjusi pusė išsikvietė pastiprinimą, šis atvažiavo jau su beisbolo lazdomis. Įvyko didelis mūšis beisbolo lazdomis – viena VST dalis prieš kitą VST dalį.

Apskritai, kaip struktūra VST yra vi-siškai nereikalinga. Kaliniams saugo-ti galima nusamdyti ir privačią kom-paniją. Maža to, VST ginkluoti rusiš-kais ginklais, o uniformos skiriasi nuo kariuomenės. Tai vėlgi gali sukelti ne-reikalingų dviprasmybių. Tad mano manymu, VST jau seniai reikėjo inte-gruoti į Lietuvos kariuomenę.

Kita bėda Lietuvoje yra šauliai ir sa-vanoriai. Teoriškai tai turėtų būti vie-na organizacija. Deja, šiandien jau jos abi turi savo tradicijas, savanoriai nuo 1990 metų, šauliai - nuo tarpukario. Kaip juos sujungti, aš neįsivaizduoju.

Mano manymu, šaulių organizacija turėtų tapti stogu visoms paramilita-rinėms organizacijoms šalies viduje, taip kaip yra Suomijoje. Ar tu straik-bolą šaudai, ar tu medžioji, ar esi sa-vanoris, ar esi į atsargą išėjęs kariš-kis, nenorintis prarasti įgūdžių, ar esi šaudymo sporto entuziastas. Kaip tą

padaryti Lietuvoje, nežinau. Reikia eiti, klausti ir mokintis iš suomių.

Nors tarptautinėje žiniasklaidoje neretai užsimenama, jog dėl Rusijos agresyvumo pakilimo labiausiai su-dirgusios yra Baltijos šalys, atrodo, kad daugiausiai saugumo didinimo linkme nuveikė mūsų kaimynai len-kai. Jau klausiau apie Lietuvos sau-gumo sistemos sutvarkymą, dabar norisi paklausti apie regioninę sau-gumo sistemą. Koks čia yra Lenkijos vaidmuo? Koks turėtų būti Lietuvos indėlis (tiek politinis, tiek karinis), efektyvinant regiono apginamumą?

Galima kalbėti ką nori, tačiau Lenkija buvo ir bus mūsų strateginis sąjungi-ninkas, nors mūsų šalių dydžiai ir ski-riasi. Be Lenkijos, Lietuva negali ap-siginti nuo Rusijos. Čia kaip du kart du – keturi. Jokia Švedija Lenkijos at-stoti negali net iš tolo. Atstoti galėtų kokios trys amerikiečių brigados, ta-čiau ir vėl – stovinčios Lenkijoje. Net Lietuvoje amerikiečiai niekuo nepa-gelbėtų, nes mūsų teritorijoje papras-čiausiai nėra strateginio gylio.

Kvaila bijoti Lenkijos. Prieš kelias sa-vaites išlindo viešumon istorija, kad 2009 metų rudenį Vladimiras Putinas, vaikštinėdamas ant Sopoto molo, tuo-metiniam Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui pasiūlė pasidalinti Ukrainą. Lenkija neva tegu pasiima savo lenkiš-ką dalį, o Rusija pasiims savo rusiškąją. Po to, vienas iš aukščiausių Lenkijos pareigūnų pasakė – „aš neįsivaizduoju Lenkijos Vyriausybės pirmininko, kuris galėtų pasirašyti po tokiu pasiūlymu“.

Lenkijoje mintis, turiu omenyje valsty-binį lygmenį, kad galima bandyti revi-zuoti valstybių sienas, tiesiog neegzis-tuoja. Visi tie, kurie galvoja, kad Lenkija gali svajoti apie Vilnių, nesupranta kokioje situacijoje yra pati Lenkija su savo vakarine siena. Čia panašiai kaip mes, turėdami ant popieriaus istoriš-kai nubrėžtas sienas, kalbėtume apie Karaliaučiaus prisijungimą. Tiek mūsų, tiek lenkų pozicija Europoje yra gele-žinė – sienos yra neliečiamos. Lenkų valdžioje nerasite nė vieno kvailelio, kuris galėtų tuo abejoti.

Kita vertus, jie gali ir turi pagrin-do kalbėti, kad lenkakalbių mažuma Lietuvoje turi tam tikrų problemų. Aš niekaip nesuprantu, kodėl reikia kelti

Lenkijoje mintis, turiu omenyje valstybinį lygmenį, kad galima bandyti revizuoti valstybių sienas, tiesiog neegzistuoja.

nepasitenkinimą dėl autentiško pa-vardžių rašymo. Versti žmones rašyti savo pavardes svetimai yra pavardžių vogimas. Mes piktindavomės, kai prie ruso iškraipydavo mūsų pavardes, pvz. Marchulenis vietoje Marčiulionis, tai kodėl šiandien jau nebesugebame įsijausti į lenko vietą, kurio pavardę iškraipome? Ginčas dėl gatvių pavadinimų lentelių irgi yra kvailystė. Nejaugi gaila? Ko čia gailėti, tegul užsirašo.

Kai prieš keletą metų buvo galima ra-miai įteisinti tiek pavardes, tiek len-teles, nacionalistai suskato šūkaut – mes kovosim, jokiu būdu neleisim ir t.t. O kai šiemet Rusija atvirai pa-rodė savo veidą ir tarsi staiga supra-tom, kad be Lenkijos mes neapsigin-sime, galime būti priversti įteisinti tai prieš savo valią. Galėjome gi tą pada-ryti kaip žmonės, savanoriškai, o da-bar teks tą daryti be veido.

Apskritai, konfliktas su Lenkija dra-matiškai išsivystė dėl keleto konkrečių asmenų kaltės. Vieni, tuo metu nese-niai Lenkijos užsienio reikalų minis-tru tapusiam, Radosławui Sikorskiui, jo pirmojo vizito į Lietuvą metu, pri-dalijo pažadų išspręsti visus ginčyti-nus klausimus dėl pavardžių rašybos ir

kitų smulkių lenkų tautinės mažumos norų, tačiau pažado netesėjo. Kiti kiek vėliau davė Sikorskiui pažadą (ir vėlgi nesilaikė, taip jį labai įžeisdami) rem-ti jį NATO vadovo rinkimuose, nors tuo metu Lietuva jau buvo pažadėjusi savo oficialią paramą Andersui Foghui Rasmussenui. Kitaip tariant, iš mūsų pusės yra prisidirbta daug.

Galiausiai reikia prisiminti, jog šian-dien Lenkija, po Prancūzijos, turi an-trą pagal didumą kariuomenę konti-nentinėje Europoje. Ir kaip jau minė-jau, be Lenkijos mes neapsiginsim.

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS16 | VIDAUS POLITIKA

Apie darbo Europos Parlamente ypa-tumus, „Putino koaliciją“ ir „Europos ir Rusijos santykių“ raportą su europar-lamentaru Gabrieliumi Landsbergiu kalbėjosi Algirdas Kazlauskas .

Jau ne kartą socialiniuose tinkluo-se teko pastebėti žmones rašant, nors jie ir tikėjo Jumis bei parėmė Europos parlamento (EP) rinki-muose, tačiau tikrai nesitikėjo, kad dirbsite taip aktyviai ir efektyviai. Turint omenyje Jūsų jauną amžių ir tiesioginės patirties stoką didžiojo-je politikoje, norėtųsi paklausti, kas lėmė tokią greitą adaptaciją naujo-se pareigose?

Pirmiausia, reikia padėkoti visiems žmonėms, kurie pasitikėjo manimi. Iš tikrųjų nepaprastai smagu yra jausti, jog pateisini lūkesčius. Rezultatyvus bendravimas tiek gyvai, tiek ir soci-aliniuose tinkluose vyksta ir po rin-kimų. Nepriklausomai nuo amžiaus, žmonės man užduoda klausimų, ben-drauja, rašo žinutes, dalinasi informa-cija. Prabėgus nepilnam pusmečiui po rinkimų, jau galima pastebėti tenden-ciją, jog susidomėjimas EP ir jo veikla neslūgsta. Tai akivaizdžiai pastebiu kasdien iš rinkėjų gaudamas klausi-mų, padėkų ir pasiūlymų.

Kalbant apie lūkesčius, aš vis prisime-nu tas formules, kurias buvo kartojan-čių dar iki rinkimų - EP yra tik politi-kos dramblių mūšio laukas, ten iškilti gali tik politikos senbuviai, jaunimui dera likti ir daryti karjerą vidaus po-litikoje ir pan. Vis dėlto, situacija yra kitokia. Šiandien galiu drąsiai pasa-kyti, kad EP labiausiai vertinami ak-tyvūs žmones. Jei nori dirbti ir kažką nuveikti – tam galimybių yra, nepri-klausomai nuo amžiaus.

Mes, lietuviai, turime tokį tautos

kompleksą – įtikiname save, jog esa-me tik maža, niekam nesvarbi valstybė kažkur Šiaurės Rytuose, nepajėgi ginti savo interesų, ir galinti tik pritarinė-ti kitų valstybių iniciatyvoms. Tačiau tai netiesa. Iš tikrųjų, Lietuva, aktyviai veikdama, nors ir tokioje didžiulėje institucijoje kaip EP, gali puikiai ginti savo interesus, pristatyti savo darbo-tvarkę, kelti tikslus, teikti juos bendrai didžiųjų valstybių darbotvarkei, ieško-ti sąjungininkų ir nuveikti daug gero.

Šiandien tai geriausiai matosi, kada kalbame apie ryškiai per pastaruosius metus pasikeitusią geopolitinę realy-bę. Lietuvos atstovai, ypač aktyviai veikiantys EP, yra laikomi Ukrainos, Gruzijos, Moldovos klausimų eksper-tais. Žmonės domisi mūsų nuomone, esame nuolat kviečiami kalbėti įvai-riuose formatuose, išreikšti savo po-ziciją vienu ar kitu klausimu susijusiu su Rytų partneryste. Tai, savo ruožtu, reiškia pripažinimą – nuolat dirbda-mi šioje regioninėje plotmėje tapome jos žinovais.

Vasaros viduryje, vos prasidėjus nau-jojo EP kadencijai, buvote paskirtas vadovauti nuolatinės tarpparlamen-tinės Europos Sąjungos (ES) delega-cijos su šešiomis Vidurio Azijos ša-limis vadovu. Vėliau atsitraukėte ir tapote pavaduotoju. Būtų įdomu, jei pakomentuotumėte situaciją deta-liau. Ir apskritai, kokius žingsnius jau esate numatęs savo tarpparla-mentinės delegacijos darbotvarkėje?

Lietuvai ir jos delegacijai pavyko iš-kovoti svarbią Vidurio Azijos vado-vo poziciją, kuri iš pradžių buvo ati-tekusi man. Tai buvo didelis įvertini-mas ir delegacijai, ir man asmeniškai. Nuo tada, kai šis paskyrimas buvo ofi-cialiai paskelbtas, pavyko susitikti su bemaž visų Vidurio Azijos valstybių

ambasadoriais, atstovais, kai kuriais svarbiausiais Europos Sąjungoje vei-kiančiais think tank'ais, nevyriausybi-nėmis organizacijomis, kurios išdėstė savo požiūrį į dabartinę ES ir Vidurio Azijos santykių dinamiką. Taigi bu-vau pasiruošęs rimtai imtis šio darbo.

Mūsų kraštus sieja bendra istorinė patirtis – Maskvos okupacija. Be to, reikia nepamiršti, jog Vidurio Azijos valstybės mūsų šaliai yra svarbios ir ekonomine prasme. Mūsų tarpusa-vio prekyba daugel metų augo, o pras-tėjant ekonominiams santykiams su Rusija, šios valstybės Lietuvai tampa dar svarbesnės.

Kalbant apie situaciją, kuri susiklos-tė Europos Parlamente, man teko pa-kliūti į tikros politinės kovos sūkūrį. Viena europarlamentarė iš populis-tinės frakcijos irgi labai siekė vado-vauti Parlamento Vidurinės Azijos delegacijai, tačiau ši pozicija priklau-sė Europos Liaudies partijai (EPP) ir mūsų Lietuvos frakcijai. Tačiau paste-bėjome, kad jeigu ji pasitrauktų iš tos antieuropietiškos frakcijos, ji subyrėtų. Todėl jai ir pasiūlėme iš jos pasitrauk-ti, taip sugriaunant visą frakciją (kaip žinia, politinę frakciją galima sudary-ti iš ne mažiau 25 europarlamentarų, kurie turi būti rinkti bent iš 7 skirtin-gų šalių). Tam, kad ji išardytų frakci-ją, man reikėjo užleisti delegacijos va-dovo poziciją, o sutikdamas tą pada-ryti, tapau ne delegacijos vadovu, bet pavaduotoju.

Ir iš tiesų, Laisvės ir tiesioginės de-mokratijos Europos (EFDD) frakci-ja griuvo. Jos lyderis britų populistas Nigelas Farage‘as yra pagarsėjęs kaip didis kovotojas prieš vieningą Europą ir, atrodytų, dažniau pasisakantis tar-si Kremliaus advokatas, o ne laisvo ir demokratiško pasaulio atstovas. Deja,

GABRIELIUS LANDSBERGIS:

„Europos Parlamente reikės laimėti dar ne vieną mūšį“

EUROPOS PARLAMENTO NUOTR.

UŽSIENIO POLITIKA | 172014 M. LAPKRIČIO 22 D., NR. 26 (416)

nebūtyje ši politinė grupė išbuvo vos keturias dienas, kol prie buvusių frak-cijos narių prisijungė vienas radikalios lenkų partijos vadovas ir EFDD frakci-ja atgimė. Taigi teko iš arti pamatyti ir pajusti, kaip veikia derybos bei įvairūs perstumdymai Europos Parlamente.

Nors Putinas jau seniai kariauja ne-paskelbtą karą su laisvuoju pasauliu, dalis Vakarų valstybių tebebendra-darbiauja su Rusija tarsi niekur nie-ko. Pavyzdžiui, Vengrijos ir Čekijos vadovai piktinasi ES ekonominėmis sankcijomis Kremliui, o Prancūzija toliau pardavinėja aukštąsias kari-nes technologijas Rusijos kariuome-nei. Labiausiai išgarsėjusi „Mistral“ laivų istorija tapo Vakarų šalių po-litinės korupcijos simboliu. Kokiu būdu, Jūsų nuomone, ir ar apskri-tai įmanoma įtikinti Vakarus, jog Kremlius kariauja ne prieš Ukrainą ar Gruziją, bet prieš juos pačius?

Reikia pripažinti, jog išaiškinti, kas iš tiesų yra šių dienų Putino Rusija, yra vienas sunkiausių uždavinių EP. Akivaizdu, kad dar nebuvo užtekę 2008 m. Kremliaus įvykdytos Gruzijos teritorijų okupacijos, jog Vakarai atsi-bustų ir suprastų, kas iš tikrųjų vyksta. Panašu, kad didelės dalies Vakarų po-litikų nepažadino net ir kruvini Kijevo Maidano įvykiai, Krymo okupacija bei dalies rytinės Ukrainos teritorijų okupa-vimas. Jie vis tebeieško išsigalvotų pa-teisinimų Rusijai, nepasakydami tiesos ir nevadindami dalykų tikraisiais var-dais (kad Putinas vykdo karinę agresi-ją, okupuoja teritorijas, įvesdamas ten savo kariuomenę) bei bando pasilikti erdvės savo politiniams manevrams.

Tam tikrą pokytį požiūryje į Rusiją pajutau gyvai stebėdamas ir dalyvau-damas vidinėse EP narių diskusijose, po to, kai liepos mėnesį buvo numuš-tas Malaizijos lėktuvas. Didžiųjų ES senbuvių pozicija, ypač Vokietijos ir Olandijos, dėl Kremliaus agresijos pa-sikeitė. Matyt, tas siaubingas įvykis vi-suomenėje sukėlė elementarų žmogiš-ką sukrėtimą, o tai, savo ruožtu, lėmė, kad šių valstybių politikai nebegali ap-simesti, jog nemato, kas vyksta iš tiesų.

Tai, kad Berlynas kalba kitaip nei anks-čiau, pripažįsta ir politologai, ir ne-vyriausybinių organizacijų atstovai. Vokiečiams sugriežtinus toną ėmė kilti kalbos apie papildomas sankcijas Rusijai.

Kaip žinia, tai automatiškai daro dide-lę įtaką ir bendrai Europos Sąjungos politikos krypčiai. Nepriklausomai nuo kartais pasireiškiančių prorusiškų Prancūzijos ir Italijos pozicijų, stiprė-janti Vokietijos lyderystė bei Lenkijos parama, ypač Europos Parlamente, tiek iš mūsų EPP grupėje esančios Donaldo Tusko partijos, tiek iš Europos konser-vatorių ir reformistų aljanso grupėje esančios Jarosławo Kaczyńskio par-tijos, padeda išlaikyti Lietuvai artimą principingą poziciją, kuri siekia paro-dyti, kas yra agresorius ir jį sustabdyti.

Tiesa, kalbant apie antieuropietiškus, populistinius, prorusiškus politikus, jiems įvardinti Europos Parlamento koridoriuose prilipo pavadinimas „Putino koalicija“. Šiuo metu tokių asmenų, kurie visuose balsavimuose palaiko Kremliaus poziciją, yra apie 100–150. Vieno posėdžio metu net pajuokavau, kai buvo paklausta, ko-dėl mes nesikviečiame Rusijos am-basadoriaus į posėdžius, atsakiau, kad ambasadoriaus į posėdžius kviesti ne-verta, nes Kremliui puikiai atstovau-ja „Putino koalicija“. Tie asmenys, vos pasitaikius progai trimituoja pagal ofi-cialią Maskvos poziciją arba pagal tai, ką girdime per rusiškos propagandos priemones žiniasklaidoje.

Kai kurių Vengrijos atstovų veikla, kuri yra tiesiogiai susijusi su politine korupcija bei nešvariais dujų sandė-riais, taip pat yra plačiai aptarinėja-ma. Šiame kontekste norėčiau pasi-džiaugti Slovakijos pozicija, t.y. drąsiu jos politikų žingsniu dėl atgalinio dujų tiekimo Ukrainai. Kada paaiškėjo, jog Ukrainai gali kilti problemų perkant dujas iš Rusijos, šalies vadovai pradėjo ieškoti, kas galėtų pirkti iš Rusijos dau-giau dujų ir perparduoti jas Ukrainai. Vengrija, kuri galėjo tą padaryti, šios galimybės atsisakė, aiškindama, kad nenori gadinti santykių su Maskva. Slovakija yra vienintelė valstybė, kuri sutiko su šia inicaityva bei šiandien tiekia 15–20 procentų Ukrainai rei-kalingų dujų. Žinoma, „Gazprom“ iš-kart apkaltino Slovakiją, kad ji neturi teisės taip elgtis. Nepaisant to, šios ša-lies vadovai yra pasiryžę prisiimti po-litinę riziką ir kol kas atsilaiko viešuo-se debatuose bei verslo sandėriuose.

Prieš keletą savaičių paaiškėjo, jog Europos Parlamento Užsienio reikalų

komitetas Jums pavedė vadovauti raporto „Europos ir Rusijos santy-kiai“ rašymui. Šis dokumentas, jei bus priimtas, taps politine linija ir parlamentui, ir Europos Komisijai. Ką jau esate numatęs išdėstyti šia-me dokumente?

Tas dokumentas iš tiesų bus ruošia-mas, o aš būsiu darbo grupės vadovas. Noriu pastebėti, jog raportas „Europos ir Rusijos santykiai“ bus įtrauktas į Europos Parlamento darbotvarkę ir bet kokiu atveju priimtas. Pagrindinis uždavinys dabar yra sudėlioti doku-mento struktūrą – kokios kryptys ir temos turi būti išskirtos (pavyzdžiui, informacinis saugumas). Mes pirmą kartą ES balsu turėsime galimybę pra-bilti apie propagandą, nukreiptą prieš atskiras valstybes ar net visą Europą. Mes galėsime įvesti naujus terminus į ES ir Rusijos santykių apibūdinimą.

Kitas žingsnis – numatyti esminius politinės kovos taškus. O kova tikrai vyks. Tai dokumentas, kuris bus pri-imtas tik tada, jei tam pritars EP dau-guma. Vadinasi, visos valstybės turės teisę išsakyti savo nuomonę. Aš įsivaiz-duoju, kad kelios valstybės (Vengrija, Italija, Prancūzija, Lenkija) veikiausiai turės savitą požiūrį į kai kuriuos punk-tus. Tuomet svarbiausia taps tai, ku-riuos punktus pavyks apginti.

Jau buvo galima pamatyti, kas dedasi priimant tam tikras rezoliucijas, pa-vyzdžiui, susijusias su „Mistral“ laivais. Mūsų EPP frakcijoje pavyko į rezoliuciją dėl situacijos Ukrainoje įtraukti para-grafą: „esant galimybei svarstyti tų lai-vų išpirkimą ES vardu iš Prancūzijos”. Tačiau prancūzų socialistai šį klausi-mą išbraukė ir net neleido jam priei-ti iki plenarinio posėdžio, kur jis būtų pateiktas balsavimui. Akivaizdu, kad tokių kovų bus daug, ir mes supranta-me, kad „Mistral“ laivų klausimas vi-same ES ir Rusijos santykių konteks-te tėra tik vienas iš daugelio aspektų. Bus ir daug svarbesnių klausimų, ga-lėsiančių pakeisti strateginę politinių santykių liniją.

Raportas turės būti paruoštas per pus-metį. Planuojame, kad balandžio ar ge-gužės mėnesį jį pristatysime EP plena-rinei sesijai. O iki to laiko dar teks lai-mėti daug mūšių, kad dokumentas se-siją pasiektų toks, kokio norime mes.

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS18 | UŽSIENIO POLITIKA

Apie kelią į politiką, buvusius ir būsi-mus rinkimus bei laisvalaikio užsiė-mimus su kandidate į Mažeikių savi-valdybės merus Lina Rimkiene kalbė-josi Algirdas Kazlauskas.

Paprastai imant interviu iš politi-ko dominuoja klausimai apie įvai-rias visuomenines problemas, po-litinių oponentų ar viešojo sekto-riaus darbuotojų piktnaudžiavimus ir panašiai. Vis dėlto, norėtųsi pra-dėti ne nuo to. Esate karjeros mote-ris, dirbate mėgstamą darbą, turite gerą vardą bei autoritetą bendruo-menėje, kam Jums ta politika? Juk mūsų visuomenėje politikai nėra ypač gerbiami, o politinės partijos, pagal sociologines apklausas, verti-namos kaip vienos iš menkiausiai pa-tikimų visuomenės institucijų. Kas per ankstinas paskatino Jus ryžtis žengti tokį rizikingą ir tuo pačiu at-sakingą žingsnį? Kaip į tai reagavo Jūsų šeimos nariai?

Manau, kad politika yra bendruome-nės tikslų įgyvendinimas valdžioje. Mažeikiuose gyvename neįtikėtinai klampioje politinėje terpėje. Visuomenės valdymo struktūra, pastaruosius pen-kiolika metų valdant socdemams su-formuota pagal principą „svarbiausia savas žmogus“, jau nebepajėgi savęs pa-teisinti. Beveik visuose administravi-mo lygiuose galima atrasti „savų“, ku-rie neturi nei tinkamos patirties, nei noro jos semtis. Iš esmės rajonas yra administruojamas ydingos struktūros, veikiančios tik sau, paremtos visišku teisiniu nihilizmu.

Rinkėjas, vertindamas savo išrinktuo-sius, yra linkęs pamiršti, kad tai ir yra jo paties atspindys. Politinė aplinka yra vidutinio statistinio rinkėjo nuo-monės pasekmė, taigi pykti nebūtų ant

ko. Nebent ant paties savęs, nes kie-kvienas yra tam tikra prasme ir poli-tikas, nulemiantis ateinančius ketve-rius politinės aplinkos metus.

Šiandien džiaugiuosi, nes susitinku su daugybe naujos kartos rinkėjų (politi-kų), atsakingų, išmanančių, degančio-mis širdimis besiveržiančių kurti ateitį. Didžiausia klaida, mano požiūriu, yra manyti, kad esi nepakeičiamas, turintis didžiausią patirtį ir galimybes, o „jie“ dar turi laiko. Būtina eiti kartu, augi-nant ir augant. Esu už mokymąsi visą gyvenimą. To mane išmokė mano šei-ma, kurios palaikymą turėjau ir turiu visur, kuo tik užsiimu.

Esate dar jauna politikė, bet kitų metų kovą vyksiantys savivaldybių tarybų rinkimai Jums jau nebus debiutiniai. Papasakokite, kokiuose rinkimuo-se dalyvavote ir kaip Jums sekėsi?

Didžiausias politinis iššūkis buvo Seimo rinkimai, kuomet su labai menka poli-tine patirtimi, turėdama praktiškai tik šeimos ir artimiausios aplinkos palai-kymą reikėjo rinktis rinkimų strategi-ją, taktiką ir išdrįsti pareikšti apie save savo bendruomenei. Manau, kad pa-siekiau neblogų rezultatų, nes iš še-šiolikos kandidatų likau ketvirta, ap-lenkusi tuometinį apygardoje išrink-tą Seimo narį.

Kaip žinoma, sunkiausia įtikinti sa-vus, todėl tvirčiausia pamoka, kokią išmokė Seimo rinkimai, – jei šventi su giminaičiais šv. Velykas, tai švęsk tie-siog Velykas. Jokios politikos. Velykos, Kalėdos, gimtadieniai, krikštynos, ju-biliejai yra skirti tiesiog švęsti.

Nors pirmieji bandymai tapti rin-kimuose išrinkta politike nesibai-gė sėk me, Jūs nenuleidote rankų. Galima sakyti atvirškiai, tapote dar

aktyvesnė žmonių ir visuomenės in-tereso gynėja savo mieste, neseniai laimėjote bylą prieš mažeikiškius ap-gauti norėjusį dujų tiekėją. Kalbama, kad Jūsų dėka atgimė Mažeikių sky-rius, išsprendėte nesutarimus tarp lyderių. Pakomentuokite tai mūsų skaitytojams išsamiau.

Tiesa ta, kad esu nepaprastai atkakli. Tai yra ir konservatyvumo esmė. Be to, esu nuoširdžiai tikinti ir manau, kad niekas nevyksta be Dievo valios ir palaikymo.

Matydama neįtikėtinai atsainų jau mi-nėtos Mažeikių savivaldybės požiū-rį į miesto gyventojų poreikius, įstei-giau Mažeikių vartotojų asociaciją ir kartu su mažeikiškių bendruomene stojome teisme ginti suskystintų naf-tos dujų vartotojų teises. Iš esmės at-likome savivaldos juridinio skyriaus darbą, kuris po keturiolikos mėne-sių buvo vainikuotas skambia perga-le prieš vietinį verslo ciniką, savo ne-pagrįstais reikalavimais besityčiojantį iš dujų vartotojų.

Dėl skyriaus atgimimo, tai ne mano vienos darbas. Tai tinkamai pasirink-ta lyderių komanda ir jau turėtos po-litikos pamokos, kuriomis noriai da-linosi buvę skyriaus lyderiai. Sėkmės pagrindas, manau, yra atvirumas ir nebijojimas keistis bei keisti. Dar la-bai svarbu klausti, klausytis ir išgirs-ti. Atsisakyti visko, kas nesivysto, ken-kia, kelia destrukciją. Atsiriboti nuo pagiežingų, destruktyvių asmenų. Prisiminkite: stovintis vanduo rūgsta, netenka gyvybės, apsitraukia žuoliais. Jame gyvena varlės, kurios nepaliau-jamai kurkia, neatnešdamos daugiau jokios naudos.

Visuose skyriuose pastebiu, kad ypač yra kantrai laukiama, kol tie, kurie

LINA RIMKIENĖ:

„Kelias yra visada, reikia žengti juo ir kviesti eiti kartu“

CREEP FOTOGRAFAI

REGIONAI | 192014 M. LAPKRIČIO 22 D., NR. 26 (416)

nebegali ir nebenori patys supras, kad nebegali ir nebenori. Kai kurie ne-supras. Nesivarginkite. Jaunoji kar-ta neturi šiandien laiko vėl iš Šiaulių į Mažeikius joti žirgu. Jie tiesiog susiras kitą bendruomenę, kuri pakvies juos linksmai važiuoti elektriniu traukiniu.

Štai tokie principai, kurių laikomės šiandien, ir išvedė mūsų skyrių iš ve-getacijos, per šiuos metus pritraukė dvidešimt keturis bendruomenės ly-derius. Šiandien jau patvirtintas pilnas savivaldos rinkimams paruoštas sąra-šas. Susiduriu su kita problema – netu-riu dešimties penketukų, o kiekvienas iš sąraše esančių lyderių jo yra vertas.

Prieš kiekvienus rinkimus politi-kai suformuoja savo veiklos viziją, kokius darbus jie ketina įgyvendin-ti savo kadencijos metu. Kaip atro-do Jūsų būsimų darbų programa?

Mano veiklos vizija remiasi labai pa-prastu principu, kuris visada veikia: mažiau yra daugiau. Užsiimsiu tuo, ko reikia labiausia: miesto vizijos. Ją kuriame su Mažeikių JKL komanda, nes būtent jie gyvens ateities mies-te. Svarbiausia šiandien yra pamaty-ti, koks miestas bus 2035-aisiais. Kiti darbai ateinančiai ketverių metų ka-dencijai: kultūrinės aplinkos sutvar-kymas, viešieji ryšiai, gyventojų bui-tiniai poreikiai. Pagrindinis tikslas yra sugrąžinti gyventojų pasitikėjimą savi-valdybe. Veiklos skaidrumas. Tai pa-grindas, ant kurio galime kurti mate-rialią rajono gyventojų bazę. Ypač ven-giu žodžių „negaliu“ ar „neįmanoma“. Tai yra melas. Kelias yra visada, reikia tiesiog žengti juo ir kviesti eiti kartu. Žodžiu, mano šūkis – Galiu daugiau!

Didelę dalį savo laiko praleidžiate spręsdama bendruomenės proble-mas. Jeigu kitąmet rinkimuose pavyks

pasiekti užsibrėžtų tikslų, laisvo lai-ko gali likti dar mažiau. Įdomu, ką paprastai veikiate po darbo, kokių turite mėgstamų užsiėmimų?

Esu aistringa kulinarė. Mano šeima iškentė visus mano kulinarinių eks-perimentų lygius, kol pagaliau sulau-kiau ir tėvų palaikymo. Mano tėvas sako – gerai, kad Linutė atvažiavo, skaniai pavalgysim. Tai man didžiau-sias įvertinimas.

Labai mėgstu keliauti. Paprastai apsis-tojame studijose su virtuve, kad ga-lėčiau gaminti iš vietinių produktų. Išsinuomojame automobilį ir važiuo-jame, važuojame pasaulio pažiūrėti.

Kartu su sutuoktiniu žaidžiame tenisą. Labiausia gailiuosi, kad nebeprisiver-čiu skaityti. Kaip teisininkė perskaitau šūsnis dokumentų, tad knyga savait-galį kelia labai dvejopas asociacijas.

TADAS LANGAITIS:

„Kiekvieno žmogaus prigimtinis tikslas yra kurti bendrą gėrį“

Apie tai, kaip iš finansininko tampa-ma visuomenininku bei politiku, o iš liberalo – konservatoriumi, su Tadu Langaičiu kalbėjosi Algirdas Kazlauskas

Tadai, sėkmingai plėtojote nuosavą verslą, buvote pirmojo rizikos kapi-talo fondo Baltijos šalyse steigėjas, vėliau ėmėtės visuomeninės veiklos, kol galiausiai nusprendėte pasirink-ti politiko kelią. Kodėl?

Būdamas 18 metų pasiskaičiavau, kiek reikia užsidirbti pinigų, kad galėčiau ateityje išlaikyti šeimą nedirbdamas dėl atlyginimo. Atkakliai dirbau negailė-damas savęs ir nebijodamas rizikuo-ti kapitalu, kurdamas naujus verslus.

Trisdešimties pasiekiau šį tikslą, tuo-met ir įvyko pirmasis žymus pokytis mano gyvenime.

Aš tvirtai tikiu, kad kiekvieno žmo-gaus prigimtinis tikslas yra gerovės kūrimas. Šio tikslo vedini žmonės telkiasi į šeimą, bendruomenę ir re-tas kuris nenori pasaulį padaryti ge-resnį. Žmonių bendrabūvis yra pri-gimtinės gerovės dalis, o kartu ir ge-rovės kūrimo terpė. 2008 m. drauge su žmona sprendėme, ką mes galime duoti pasauliui. Galėjome užsiimti pa-sauline visuomenine veikla arba dirb-ti Lietuvai. Širdis pašaukė grįžti namo ir veikti tėvynės labui.

Grįžę į Lietuvą išanalizavome reikmes nevyriausybiniame sektoriuje ir ėmė-me veikti ten, kur, mūsų galva, buvo reikalingiausia. Lietuvoje taip pat su-kūrėme šeimą. Juokaujame, kad mūsų pirmasis vaikas buvo aukojimo kultūrą Lietuvoje kuriantis projektas Aukok.lt, kurį Lietuvai padovanojome 2009m. rugsėjį. 2010m. kovo mėn. susilaukė-me dukters. Toliau kūrėme įvairius socialinius projektus ir pilietines ini-ciatyvas: bendruomeniškumą skati-nantį aukojamų daiktų portalą pagal-badaiktais.lt, savitarpio pagalbą skati-nančius pagalbadarbais.lt bei pagalba-reklama.lt, prisidėjome organizuojant pilietinę švarinimo akciją „Darom“. Su

NUOTRAUKA IŠ ASMENINIO ARCHYVO

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS20 | POKALBIS

partneriais įkūrėme socialinį tinklą „Global Lithuanian Leaders“. Jis pade-da atrasti Lietuvą mylinčius žmones, Lietuvos talentus, išsibarsčiusius po visą pasaulį, ir pritraukti juos vėl dirbti Lietuvos labui. Tuo pačiu 2012 m. gimė mūsų antroji dukrelė. Svajonė, kad vai-kai gimtų ir augtų Lietuvoje, pildosi.

2012m. Seimo rinkimų metu, kai buvo masiškai perkami balsai, pra-dėjau „Baltųjų pirštinių“ judėjimą, skirtą kovoti su rinkimų pažeidimais. Nesąžiningas kandidatų elgesys rin-kimų metu, mano galva, iš pagrin-dų griauna demokratinę santvarką ir žmonių pasitikėjimą valstybe.

2012m. su bendraminčiais iš finan-sų sektoriaus atlikome pagrindinių ekonominių įvykių Lietuvoje scena-rijų studiją. Du metus stebime, kaip pildosi blogasis scenarijus. Lyginant su 2008-2012 m. Andriaus Kubiliaus vyriausybės laikotarpiu, pastaruosius du metus valstybėje vyrauja stagna-cija. Stagnacija šiuo atveju nereiškia, kad mes tiesiog stovime vietoje. Deja, Lietuva praranda savo potencialą tap-ti stipria valstybe. Jeigu 2014-2020 m. ES paramos lėšos bus išgrobstytos ir pravalgytos („įsisavintos“), o ne protin-gai investuotos, šalies laukia dar viena krizė apie 2022 metus... Valstybė gali patirti finansinį bankrotą, o dėl de-mografinių bei migracijos tendenci-jų, galutinai prarasti savo patrauklu-mą. Lietuva gali tapti pilka, niūria ES provincija, kurioje gyventojų dauguma bus senyvo amžiaus, o jaunos šeimos grįš tik vasaros atostogoms.

Kad taip nenutiktų, mes nedelsdami turime kelti politikos kokybę. Aš tikiu, jog dešinieji ateinančius du metus gali stipriai atsinaujinti ir sustiprėti iš vi-daus, laimėti 2016 m. Seimo rinkimus ir tapti kokybiška Seimo dauguma.

Be paminėtų priežasčių, šeima buvo vienas iš svarbesnių veiksnių, nulė-musių mano politinį pasirinkimą. Prosenelis kariavo visuose Lietuvos frontuose 1919-1920 m. Tėtis buvo aktyvus Kauno Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Pats, tuo metu dar būda-mas vaikas, irgi prisidėjau prie veiklos spausdindamas Sąjūdžio laikraštukus. Sausio 13-ąją kartu su tėčiu buvau prie laužų, pasiryžęs ginti tėvynę. Vėliau dirbant ir gyvenant įvairiose pasaulio šalyse, rūpestis savos valstybės likimu

Maždaug iki 35-erių metų balsuodavau už liberalus. Tada mano pasaulėvoka pasikeitė ir supratau, jog širdyje esu konservatorius. Kas tą nulėmė? Galima sakyti, gyvenimas, o konkrečiau – visuomeninio darbo patirtis.

visad buvo gyvas, o šiandien skatina atiduoti visas jėgas valstybės politikai.

Nemažai jaunų verslių žmonių laikosi liberalių pažiūrų. Kodėl nusprendė-te prisijungti būtent prie TS-LKD?

Reikia paminėti du dalykus. Maždaug iki 35-erių metų amžiaus balsuodavau už liberalus. 35-erių metų mano pasau-lėvoka pasikeitė ir supratau, jog širdy-je esu konservatorius. Kas tą nulėmė? Galima sakyti, gyvenimas, o konkre-čiau – visuomeninio darbo patirtis.

Keletą metų dirbdamas su įvairiomis socialinėmis grupėmis visoje Lietuvoje suvokiau, kad didžiajai daliai žmonių reikia pagalbos. Daugelis nėra pajėgūs vieni perprasti dinamiškai kintančios aplinkos, suvokti savo galimybes bei atitinkamai nubrėžti savo gyvenimo viziją. Daugeliui nepakanka suteikti lygias galimybes ir netrukdyti jam pa-čiam surasti geriausią gyvenimo kelią.

Tikiu, jog TS-LKD yra ta politinė jėga, kuri gali padėti žmonėms atrasti savą-ją sėkmę ir paversti valstybę sėkmin-ga. Juk valstybės sėkmė susideda iš žmonių sėkmės istorijų. Mano akyse, TS-LKD yra politinė jėga, pasiekusi tautos tikslus svarbiausiais istorijos momentais.

Savo galią TS-LKD vėl atgautų sutelku-si dėmesį į kasdienius dirbančio žmo-gaus iššūkius. Mano galva, būtent kon-servatoriai yra tie politikai, kurie gali ir turi geriausiai spręsti tokius iššūkius. Tereikia vėl priartėti prie žmogaus. Aš regiu tokį siužetą. Šeima atsikelia savo šiltame bute, kuris šildomas biokuru, ir, konservatorių dėka, kuras pigus, o šildymas efektyvus. Šeima valgo svei-kus ir pigius pusryčius, nes, konserva-torių dėka, maisto gamybos ir preky-bos rinkoje nebėra monopolijų. Tėvai veda vaikus į darželį, nes jame, konser-vatorių dėka, pakanka vietų, darželis modernus, auklėtojos šypsosi, o vaikai laimingi. Vyresnieji keliauja į mokyklą viešuoju transportu, kuris yra ekolo-giškas, pigus ir greitas. Tėvai į darbą vyksta nuosavu automobiliu nepatek-dami į eismo spūstis ir būdami ramūs, konservatorių dėka, kad turės kur pa-statyti automobilį vakare grįžę namo.

Manau, tokie gali būti konservato-rių darbo tikslai ir komunikacinė li-nija, kurios epizoduose pasirodo dir-bančios, vaikus auginančios šeimos

rūpesčius išsprendęs konservatorius. Tai lengva papasakoti, lengva suprasti, ir svarbiausia – labai svarbu žmogui.

Iki šiol buvo kitaip – šeima gyvena savo gyvenimą, o konservatorius buvo iš-jojęs su Vyčio vėliava į mūšius kovoti už Lietuvos nepriklausomybę. Šeima stebi konservatoriaus kovas per tele-vizorių, vieni reportažai – palankūs, kiti - nepalankūs. Pats konservatorius yra toli nuo šeimos. Laikas dabar kar-žygiui pagyventi kartu su šeima bei pa-dėti jai spręsti kasdienes problemas.

Nemažai kas atkreipia dėmesį į vis menkstančią Lietuvos politinę kul-tūrą. Ar pats sutinki su tokiu verti-nimu? Kokios gali būti šio reiški-nio priežastys ir sprendimo būdai?

Sutinku. Prieš keletą metų aš galvo-jau, jog turiu kurti vertę visuomeni-nėje veikloje ir bus kas dirbs už mane politikoje. 2008-2012m. kadencijos Vyriausybė tarsi patvirtino mano nu-sistatymą. Daug dalykų nebuvo įgyven-dinta, tačiau žvelgiant iš esmės mačiau aiškią valstybės pažangos trajektoriją.

Dabar jau yra kitaip. Jeigu pats po-litikoje nedirbsi, pažangos stagnuo-jančioje valstybėje nesitikėk. Esu įsi-tikinęs, kad be naujos kartos politi-kų dabar jau neišsiversime. Pažangos keliu toliau valstybę gali ir turi vesti Nepriklausomybės metais subrendęs profesionalus jaunimas. Jei politiko-je dalyvautų daugiau žmonių, besi-vadovaujančių vakarietiškomis dar-bo etikos normomis, Lietuvos poli-tika bei viešasis valdymas priartėtų

POKALBIS | 212014 M. LAPKRIČIO 22 D., NR. 26 (416)

prie tų standartų, kuriais vadovauja-si naujos kartos verslas ir mokslas. Ir tik tokiu atveju mes neįgriūsime į tą duobę, kurią mums šiuo metu kasa dabartinė valdžia.

Jaunieji profesionalai yra ne tik įpra-tę siekti ilgalaikių tikslų, yra orientuo-ti į veiklos rezultatus, bet taip pat ku-ria socialinius projektus bei pilietines iniciatyvas, aktyviai dalyvauja visuo-meninėje veikloje, savanoriauja, yra alergiški korupcijai, kurią jie suvokia kaip žalingą, nusikalstamą veiklą, stab-dančią šalies gerovę. Naujajai kartai ne pelno, o bendrojo gėrio siekianti veikla jau yra tapusi socialine norma. Tačiau dalyvavimas politikoje – dar ne. Lietuvos politika šiandien jiems asoci-juojasi su neprofesionalumu, nekom-petencija, nepagarba žmogui. Manau, tai ženklas, kad jaunieji profesionalai stovi ant tvirtų vertybinių pagrindų ir dabartinę situaciją Lietuvos politikoje vertina blaiviai. Nemažai šių sąžinin-gų profesionalų yra subrendę tapti po-litikais, tačiau susilaiko nuo šio svar-baus žingsnio.

Dėl to yra labai svarbu rasti būdų, kaip pritraukti daugiau jaunų profesionalų į politiką. Man asmeniškai apsispręs-ti padėjo labai didelis žmonių palaiky-mas. Šimtai laiškų, tūkstančių žmonių palaikymas socialiniuose tinkluose įti-kino, jog nuėjęs į politiką, aš iš tikrųjų galėsiu nuveikti tuos pačius reikalin-giausius darbus. Dėl to tikiu, jog turi-me aktyviai demonstruoti atvirumą ir palaikymą potencialiems naujos kar-tos politikams.

Šiam tikslui aš sukūriau projektą įkal-bėk.lt. Tai yra interneto platforma, ku-rioje kiekvienas gali pasiūlyti žmogų, potencialų politiką, bei išreikšti pri-tarimą ir palaikymą jo idėjoms ir dar-bams. Tai erdvė, kurioje ir būsimasis politikas gali pajusti visuomenės pa-laikymą, ir politinė partija gali atras-ti naujų narių.

Pastaruoju metu intensyviai daly-vauji Lietuvos kariuomenės rengia-muose kariniuose mokymuose. Kas paskatino užsiimti karyba?

Pernai gruodžio mėnesį Kijevo Maidane prieš 50 000 žmonių teko sakyti kalbą. Kalbėjau pilnu autobusu iš Vilniaus at-vykusios lietuvių delegacijos vardu. Po kalbos, mums visiems vis dar būnant ant scenos su trispalvėmis ir Vyčiais, su daugiatūkstantine minia sugiedo-tas Ukrainos himnas paliko neišdil-domą įspūdį. Antrą kartą gyvenime teko patirti Sąjūdžio dvasią, vėliau kiauromis paromis sekti naujienas iš Ukrainos, organizuoti visokeriopą pa-ramą į Ukrainą. Netrukus supratau, jog Rusija puola, ir kad mūsų pačių karo frontas šiuo metu yra Ukrainoje.

Sprendžiau, ko turiu imtis, kad gebė-čiau ginti savo šeimą ir šalį. Pirmasis į galvą atėjęs atsakymas buvo – stoti į Šaulių sąjungą, prisidėti prie jos refor-mavimo ir taip užtikrinti efektyvesnę valstybės gynybą. Prieš pusę metų, kada įstojau į Šaulių sąjungą, ši priminė at-sargos karininkų pagerbimo ir moks-leivių pilietinio ugdymo organizaciją. Iš 7 tūkst. sąjungos narių tik keli pro-centai buvo koviniai šauliai. Per pusę metų priėmėme apie tūkstantį naujų narių, kurių dauguma yra su aukštuo-ju išsilavinimu ir užimantys svarbias pareigas įvairiose srityse. Tai padėjo suformuoti informacinio karo pajė-gas Šaulių sąjungoje, taip pat sukur-ti naujus padalinius, kurie dalyvauja kariniuose mokymuose. Patys surin-kome lėšų ir nupirkome modernios ginkluotės. Šaulių sąjunga atgimsta ir tampa atrama Lietuvos kariuome-nei karo atveju.

Taip pat dalyvauju specialioje inten-syvioje karinių mokymų programoje, LRT laidoje „Tikri vyrai“, kuri buvo su-kurta Lietuvos kariuomenės ir karinių pratybų patrauklumui didinti. Vienu metu įgyju neįkainuojamus karinius mokymus ir visuomenės akyse gerinu kariuomenės įvaizdį, kuris nuolat pati-ria informacines atakas iš Kremliaus – yra menkinami mūsų kariniai pajėgu-mai, karių moralė.

Šis nepaskelbtas Rusijos karas yra viena pagrindinių priežasčių stoti į Tėvynės sąjungą.

Kaip Tadas Langaitis, žymus vers - lininkas vi suo menės veikėjas, fi lan -tro pas, dabar sukantis į politi ką žmo-gus, suge ba suderinti visas šias vei-klas su asmeniniu gyvenimu?

Šeima priima mano pasirinkimą ženg-ti į politiką kaip naują iššūkį, bet tuo pačiu ir kaip būtinybę. Tiek žmonos, tiek kitų šeimos narių požiūris į situ-aciją yra panašus. Nėra lengva atsisa-kyti šeimos privatumo, kuris iki šiol buvo labai saugojamas. Tačiau vyrauja supratimas ir susirūpinimas Lietuvos ateitimi. Pradėdamas profesionalaus politiko darbą, baigiu visuomeninin-ko darbą. Taigi, vaikai leis ne mažiau laiko su tėčiu nei iki šiol.

Lietuviai mėgsta save palyginti su estais. Gaila, bet dažnai tokie pa-lyginimai baigiasi ne mūsų naudai. Verslaudamas nemažai laiko pralei-dote Estijoje. Ką galėtumėte pasaky-ti apie abiejų šalių politinę kultūrą, jos skirtumus?

Estijoje dirbau, gyvenau, iki šiol palai-kau gerus ryšius su ten gyvenančiais draugais. Galėčiau pasakyti taip – dau-giabučio namo laiptinės lygyje skirtu-mų tarp Lietuvos ir Estijos nepastebė-jau. Taline ar Vilniuje vyrauja tas pats posvietinis mentalitetas, kuris dažnai neleidžia namo bendrijai priimti ra-cionalių spendimų. Tačiau estų aukš-tesnieji visuomenės sluoksniai ir, ypač pažymėtina, politinis elitas, geba su-sitarti dėl svarbiausių bendrų tikslų ir jų siekti. Nepaisant to, jog verslo sri-tyje ar politikoje su oponentais kon-kuruojama aštriai, gebama apčiuopti bendruosius interesus ir susitarti dėl svarbiausių darbų įgyvendinimo.

Taigi vardan valstybės tikslų Estijos eli-tas geba pakilti virš kasdieninių ginčų. Lietuvoje mes pernelyg dažnai esame susipriešinę ir laiptinėje, ir prie apvalaus nacionalinių susitarimų stalo. Turime ir galime susitelkti ties valstybės ateitį užtikrinančiais darbais.

ISSN 1822-2978Numatomas tiražas 2000 egz.Leidinys išeina prieš TS-LKD Suvažiavimus, Sąskrydžius ir Tarybos posėdžius.

Redaktorius Algirdas Kazlauskasel. p. algirdas.kazlauskas@tslkd.lt

Maketavo Kontis Šatūnas, www.imago.lt

L. Stuokos-Gucevičiaus g. 11LT-01122, VilniusTel. 8 5 239 6275Faks. 8 5 239 6539

TĖVYNĖS SĄJUNGOS ŽINIOS22 | POKALBIS

Jau metai, kai Ukraina pradėjo aktyvią kovą už savo Laisvę!

Palaikome ją šiame nelengvame kelyje, esame visa širdimi kartu su broliais ukrainiečiais.

Nuo

tauk

os:

A

ndri

aus 

Ufa

rto

, B

utau

to B

arau

sko

, K

ęstu

čio

 Van

ago

, Ie

vos 

Ko

ncev

ičiū

tės.

Filmo „Nematomas frontas“ peržiūros keliauja per Lietuvą!Žiūrėkite ir diskutuokite kartu su visuomenės veikėjais, politikais, žurnalistais, kitais laisvę mylinčiais žmonėmis. Jau greitai – jūsų mieste.