TRANSPORTO LYDERIAI

TMC © 2011

54

2011 m. gruodis Nr. 6(11) (specialus leidinys)

S a v a i t r a š t i S t r a N S p o r t o p r o f e S i o N a l a m S

iSSN 2029-4212

LEAD

ER

Leidykla VšĮ „Transporto media centras“

Direktorius Аlgirdas Aušra

Maketo redaktorius Kęstutis Jonaitis

Iliustracijos TMC archyvas

Klaipėdos skyrius Artūras Aušra

Reklamos skyrius Tel./faksas +370 5 2481629

Redakcija Basanavičiaus g. 45, Vilnius

El. paštas info@etransporter.lt

Interneto svetainė www.etransporter.lt

Eligijus Masiulis, susisiEkiMo Ministras

Navigacinės sistemos, greičio matuokliai, elektroniniai bilietai – tai vieni iš papras-

čiausių ir dažniausiai lietuvos vairuotojams ži-nomų intelektinių transporto sistemų pavyz-džių.

tačiau mokslo pažanga šioje srityje, atrodo, kol kas yra beribė. pasaulyje jau sukurta ar ku-riama daugybė naujų intelektinių transporto sistemų modelių, galinčių padaryti daug ma-žesnių ar didesnių perversmų šiame verslo sek-toriuje.

Didėjant informacinių technologijų įvairovei ir svarbai jų naudojimas transporto versle turės vis didesnę įtaką. Jos padeda greičiau pristatyti krovinį, nuvažiuoti į reikiamą tašką ar sumažin-ti transportavimo išlaidas. Juk tik efektyviai val-doma įmonė gali laimėti konkurencinę kovą ir išsilaikyti rinkoje.

Susisiekimo ministerija supranta, kad su-dėtingos ir brangios sistemos negali būti įkan-damos visoms lietuvos įmonėms. valstybė taip pat turi prisidėti kuriant šiuolaikinę inf-rastruktūrą, kuria galės naudotis verslas ir pa-

TrAnsporTo sisTeMos sėKMę leMs inforMACinės TeChnologiJos

prasti gyventojai. lietuvoje jau baigta apie 35 intelektinių

transporto sistemų projektų. Didžioji dalis in-vestuotų lėšų teko geležinkelių transportui (290 mln. litų) ir kelių transportui (190 mln. litų). Dauguma projektų buvo orientuoti į eismo val-dymo sistemas.

mes norime, kad naujosios sistemos padėtų mažinti avaringumą keliuose, efektyviai naudo-ti transporto infrastruktūrą, kad didinant pas-laugų kokybę būtų populiarinamas viešasis transportas, būtų skatinama darni transporto sistemos plėtra.

tarp projektų, kuriuos specialistai mums siū-lo įdiegti pirmiausia, galiu paminėti automati-nės greičio ir kitų pažeidimų kontrolės, taip pat pranešimo apie įvykius keliuose e. skambučio, sistemas, elektronines kelių rinkliavas, automa-tinę transporto priemonių svorio kontrolę, vie-šojo transporto maršrutų ir sistemos suregulia-vimą, automatinį eismo valdymą.

visų pirma bus siekiama baigti paprastes-nius projektus, kurie turėtų platų poveikį ir greičiau atsipirktų. manome, kad jie duos tei-giamą postūmį viešojo transporto bei krovini-nio transporto logistikos srityse. lietuvai, kaip tranzito šaliai, tai itin svarbu.

algirdas Šakalys, Ministro pirMininko patarėjas

Pastarieji metai lietuvos transporto ir lo-gistikos sektoriui yra neabejotinai sė-

TrAnsporTo spurTo MeTAima iškirti vieną konkrečią datą – 2007-ųjų kovo mėn. 13 d., kai lietuvos įvairių transpor-to rūšių atstovai nusprendė pereiti nuo nuož-mios, kartais „laukinės“, tarpšakinės konku-rencijos prie bandymų ieškoti sąlyčio taškų tarpusavio naudingam bendradarbiavimui, suprantama, išlaikant skaidrią konkurenci-ją. tą dieną buvo įsteigta lietuvos intermo-dalinio transporto technologinė platforma (littp), į kurią susibūrė svarbiausios lietuvos transporto verslo asociacijos ir pagrindinės transporto taikomojo mokslo pajėgos. Kad tai buvo lietuvos transporto sektoriaus laiku padaryta įžvalga ir žingsnis teisinga kryptimi, liudija vėlesni europos komisijos dokumen-tai, kuriuose transporto integruotos sistemos plėtotė yra įvardinta kaip vienas svarbiausių europos transporto politikos prioritetų.

littp sukaupta bendradarbiavimo patir-tis buvo efektyviai panaudota mezgant ben-dradarbiavimo ryšius tiek su vakarų, tiek su rytų partneriais formuojant europos ir azijos transporto koridoriaus partnerių tinklą ir re-alizuojant bei plėtojant konkrečius projektus „vikingas“, „Saulė“, o dabartiniu metu artėja ir „merkurijaus“ atgimimo diena.

traukinio „Saulė“ projektas yra ypatingas tuo, kad čia reikėjo žinių, patirties ir derybi-nio meistriškumo įvertinant atskirai santy-kių su vakarų ir rytų partneriais specifiką. Ne-sukaupus reikiamos „kritinės specifinės žinių masės“ ir patirties, neįmanoma įgyvendinti tokių projektų.

taigi, mūsų transporto ir logistikos vado-vų ir savininkų intelektinis potencialas, taip pat šių kompanijų vidutinės grandies vadovų ir specialistų aukšta kvalifikacija yra tikriausi šių dienų transporto lyderiai lietuvoje.

kmingi. Klaipėdos jūrų uostas kaip svarbiau-sias lietuvos multimodalinis transporto maz-gas, ir todėl daugelio ekspertų laikomas svar-biausiu mūsų šalies transporto sektoriaus raidos indikatoriumi, antri metai iš eilės ge-rina krovos apimčių rekordus. 2011 m. sau-

sio – spalio mėn. Klaipėdos jūrų uostas kartu su Butingės terminalu perkrovė 38,24 mln. t krovinių arba 17 proc. daugiau negu rekordi-niais 2010 m. tikėtinas šių metų rezultatas – 46 mln. t, o tai leis mums įsitvirtinti tarp Balti-jos šalių uostų, įskaitant ir talino penkių uos-tų konglomeratą.

reikia nepamiršti ir kito transporto ir lo-gistikos sektoriaus sėkmės pavyzdžio – „liūto dalies“ indėlio į mūsų šalies eksportą.

Ne taip jau lengva vienareikšmiai atsakyti, kas yra tas konkretus lyderis, lemiantis tokią šio sektoriaus pažangą. manau, kad svarbiau-sias veiksnys yra transporto ir logistikos kom-panijų lyderių intelektinis potencialas, kuris per kelerius metus vis sėkmingiau darbuo-jantis ir adaptuojantis tarptautinėje erdvė-je, bendradarbiaujant su kolegomis lietuvo-je pasiekė kokybiškai naują lygį. akivaizdu, kad tai padėjo formuoti naujas verslo kon-cepcijas, kurios deramai įvertina dabartinius globalizacijos iššūkius. mūsų verslas suprato, kad dabartinėmis sąlygomis šalia konkuren-cijos kita svarbia verslo varomąja jėga tampa bendradarbiavimas arba kooperacija.

pastaraisiais metais galėjome stebėti lie-tuvos transporto ir logistikos kompanijų pa-stangas (dalyvaujant įvairiuose tarptauti-niuose transporto forumuose, rengtuose už-sienyje ir mūsų šalyje) ieškoti glaudesnio ir veiksmingesnio įvairių transporto rūšių ben-dradarbiavimo plėtojant krovinių gabenimą tarp azijos ir europos.

pasakyti, kada tiksliai buvo peržengta ta kartelė vertinant mūsų transporto sektoriaus lyderių intelektinio potencialo „naują koky-bę“, neįmanoma. tas procesas vyksta evo-liuciniu, o ne revoliuciniu keliu. tačiau gali-

algirdas auŠra transporto MEdia cEntro vadovas

Anksčiau tai buvo karo žygis, kurio tikslas – parsigabenti žirgų ir gėrybių, parjojus

parnešti namo šilko skarą. ir vėl atgal, atgal į žygį.

Nesisėdi mums, raitelių tautai, tranzito tau-ta tapusiems. matyt, nėra kitos tokios mažytės tautos, kurios valstybinių numerių taip gausu būtų europos keliuose, ant sunkiasvorių sun-kvežimių.

mes sutverti judėti. tai tokia jėga, kurios rau-menys drasko drabužius ir šarvus, ir istorijos už-dėtus antvilkčius. mums per mažai lietuvos. pa-šėlęs tautos dinamizmas daro savo: mums reikia erdvės, ir ją atrandame beprotiškai lėkdami. vy-tis ramus tik balne – raitelio vieta ant žirgo. Kitaip vytis prasigeria, pasikaria, žūsta išprovokuotose pjautynėse prie klubo. mums per mažai erdvės ir vietos, o kažkada uždėti raiščiai, pančiai – tai kitų imperijų siaubo dėl mūsų jėgos rezultatas.

pirmiausia judėjome žirgais. išsaugojome žemaitukus, genetinius laukinio europos arklio (tarpano) palikuonis, o dabar investuojame į ke-turračius plieno žirgus. šiandien mūsų žemai-tukai – naujausi vilkikai ir sunkvežimiai, gabe-nantys krovinius. mes išnaudojame technikos laimėjimus ir kylame į transporto verslo aukš-tumas. o tam patirties ir jėgų turime pakanka-mai. mūsų vežėjai užėmė deramą padėtį rinko-je, jie išmano lobistinius kelius europos ir azijos šalyse. pasiekę vežėjų forpostus mes nemindži-kuojame kaip kai kurie politikos pirmokai Ne-priklausomybės metais užsienio biurokratų ko-ridoriuose, nedžiūstame iš kuklumo, neieško-

delė dalis žemdirbių. lietuvis visuomet šuolia-vo ir klajojo, ieškojo sėkmės ir laimės už devy-nių marių, už devynių girių. ir svarbiausia – su-grįždavo. Dažnai ne tuščiomis. Su patirtimi, ži-niomis, kovose įgyta bei užgrūdinta narsa, savo drąsa užkariautu grobiu. Dabar nebūtina taip kariauti – galime visa tai tiesiog užsitarnauti,

ŠuoliuoJAnTis VyTis, ryMAnTis rūpinToJėlis

me žodžio kišenėje, nes sugebėjome išsikovoti gerą poziciją tarptautiniuose vandenyse.

mūsų pašėlęs individualizmas bei veržlumas – retas fenomenas šiaurėje. tokiu dažnumu besikei-čiančios vyriausybės, politinių, ekonominių skan-dalų gausa, didžiausi emigracijos mastai stebina ne tik kaimynus, bet ir toliau įsikūrusias tautas.

Norint judėti, visada reikalinga erdvė. Be jos savo dinamizmu mes išsprogdiname gyvena-mąją aplinką ir nerandame tinkamų savo ener-gijos ir minčių judėjimo kanalų.

leiskime pasireikšti dinaminėms savybėms, nes statikos lietuvoje ir taip per daug, o rūpin-tojėlio povyza vis labiau įsitvirtina mūsų pasą-monėje ir slopina vyčio veržlumą. Neišlaisvin-dami jo mes liekame ir toliau supančioti tauti-nės depresijos bei melancholijos grandinėmis.

mes skubame ne tik keliuose. mūsų vingiai gyvenimo, politikos arba verslo karjeros greit-keliais lietuvoje ne mažiau įspūdingi. Dar ne-pakviesti derėtis dėl stojimo į eS, visu greičiu veržėmės į Bendriją, o po pakvietimo praktiškai per 2000–2002 m. sugebėjome patekti į naujų-jų valstybių priėmimo bangą.

lietuvoje trisdešimtmečių kartos vadovau-ja koncernams, dvidešimt kelerių metų sulaukę jaunuoliai – jau ministerijos padalinių bei jų ly-gio institucijų vadovai, bankininkai, investuoto-jai, advokatai.

Sakote, estai mus lenkia? tik ne transpor-to srityje. Dalis mūsų tai jau suprato: milijardi-nės investicijos jau senokai numatytos strate-giniuose planuose kuriant bei plėtojant vers-lą kaimyninėse šalyse, pietryčių bei rytų euro-poje, statant nuosavus terminalus ir perkant vis daugiau sunkvežimių.

Senovėje žemę lietuvoje dirbdavo tik nedi-

nusipelnyti, išsikovoti arba tiesiog įsigyti. Dery-bomis, išmanymu, kompetencija bei kvalifikaci-ja. leiskime vyčiui laisvai šuoliuoti per tarptau-tinių transporto rinkų marias ir girias, o liūdnas rūpintojėlio veidas lai primena, kokį ilgą ir sun-kų kelią nuėjome, kad vėl atsidurtume ant žir-go.

„Balnokim, broliai, žirgus...“ – toks šauksmas mūsų pasąmonėje glūdi ištisus šimtmečius, o gal ir tūkstantmečius. Mums visada reikia judėti, niekaip nenustygstame vietoje. Mums reikia šuoliuojančio Vyčio. Kas gi kita jei ne balnas yra automobilio ar sunkvežimio sėdynė, po mumis, švilpiančiais iš Eindhoveno į Vilnių ar Klaipėdą: žirgų varymas, ilga kelionė per dykras.

and

riau

s ufa

rto

/ bfL

and

riau

s ufa

rto

/ bfL

A crossroads for markets – A road map for the future

FIRST TRADE FAIR FOR INTERNATIONAL TRANSPORT AND LOGISTICS MANAGEMENT

12 - 14 June 2012

Trade Fair Centre Hamburg, Germany

Organiser:

EUROEXPO Messe- und Kongress-GmbH Tel.: +49 89 32391-241Fax: +49 89 32391-246E-mail: transfairlog@euroexpo.deInternet: www.transfairlog.com

Ask for exhibitor

information now!

www.transfairlog.com

tm

c arc

hyvo

76

vytautas kudzys, liEtuvos logistikos asociacijos prEzidEntas

Jeigu ekonomiką galima būtų palyginti su kūnu, tai logistika būtų kraujagyslės, mai-

tinančios kūno ląsteles. Jokia gamyba ar pre-kyba nėra įmanoma be aprūpinimo žaliavo-mis, komplektuojamomis detalėmis bei pre-kėmis ir be galutinio produkcijos paskirstymo vartotojams. logistika padeda tai užtikrinti, o tikroji logistika gali net spręsti tiekimo gran-dinės optimizavimo, terminų sudėliojimo iki dienų ir net valandų, sąnaudų mažinimo, pri-dedamosios vertės kūrimo klientams ir kitus gyvybiškai svarbius uždavinius.

Kokios yra logistikos sektoriaus perspek-tyvos? vis daugiau procesų perkeliami į inter-neto erdvę ir logistikos svarba tik didės. Juk neapsimoka pirkti norimos prekės elektro-

logisTiKA – gyVeniMo VAriKlis

ninėje parduotuvėje, jeigu po to vis tiek pri-reiktų kažkur važiuoti tos prekės pasiimti. o elektroninės parduotuvės negalėtų pasiūly-ti palankesnių kainų, jeigu turėtų steigti san-dėlius toms prekėms laikyti ir tvarkyti. logis-tika padeda šias problemas gana lengvai iš-spręsti. panašus poreikis vyksta ir gamyboje, kai žaliavų ar komplektuojamųjų dalių užsa-kymai tvarkomi internetu, tiekėjai surandami už jūrų marių, pirkėjai kartais irgi nėra arti, to-dėl visų tiekimo ir paskirstymo procesų sude-rinimas tampa gyvybiškai svarbus ir gali būti suvaldomas tik tikrų profesionalų.

Kaip logistikos įmonės atrodys ateityje? Jos bus inovatyvios, turinčios aukščiausios kvalifikacijos vadybininkus, mokančius kelias kalbas, naudojančios naujausius informaci-nių technologijų pasiekimus, leidžiančius op-timizuoti visus procesus, taupyti laiką ir resur-sus, padedančius išvengti ar sumažinti iki mi-nimumo žmogiškojo faktoriaus sukeltas klai-das. logistikos įmonių programinės įrangos integravimas su klientų programine įranga bus savaime suprantamas dalykas. informa-cijos judėjimas tarp tiekėjų, ekspeditorių, ve-žėjų, sandėlių, pirkėjų vyks tik elektroniniais įrenginiais.

aišku, kalbu apie sudėtingas tiekimo grandines, dideles įmones, turinčias interesų įvairiuose regionuose ir kontinentuose. Yra ir paprastesnė logistika, kuri yra reikalinga ir bus reikalinga mažesnėms įmonėms. tačiau ir šioje srityje be pokyčių nebus apseita – tik inovacijos ir glaudus partnerių bendradar-biavimas leis garantuoti gerą logistikos pas-laugų tempą ir kokybę, reikalingą visiems.

Klientai negali žiūrėti į logistikos įmonę tik kaip į paslaugų teikėją. visur turi būti ieško-ma partnerystės. tik partneriai gali kartu su-rasti sprendimus, kurie yra priimtini abiems pusėms ir kurie sukuria tikrąją vertę, reika-lingą kliento klientams. tik einant tokiu keliu galima pasiekti geriausių rezultatų tokiuose sudėtinguose procesuose, vadinamuose „lo-gistika“.

rEnata navagrudskiEnė, bEndrovės „scanbalt trailEr“ vadovė

Verslo pokalbiuose dažnai tenka išgirsti klausimą: kas apibūdina ir nulemia įmo-

nės lyderiavimą? Galbūt rinkoje parduoda-

eKspediCiJos pirMūnAi:KAs Jie?

lyderysTė: nuMATyTi, KeisTis, sieKTi užsiBrėžTo TiKslo

mų puspriekabių kiekis ar išskirtinės ko-kybės prekių pasiūla? o gal atliekamų transporto paslaugų operatyvumas ir pa-tikimas bei sąžiningas darbų atlikimas? iš tikrųjų tai yra visų šių dalių sintezė. Daug kas priklauso nuo bendrovės pasirinktos strategijos ir prioritetų bei jai keliamų už-duočių. lyderiu gali tapti tik tas, kuris su-pranta, kad nėra dviejų visiškai vienodų kelių siekiant užsibrėžto tikslo.

vienu iš lyderių sėkmės garantų yra prekių pardavimas su žinomu prekės žen-klu. Jis palengvina įmonės kelią į sekto-riaus lyderių olimpą, bet tai nėra pagrin-dinis ar lemiamas veiksnys šiame proce-se. šiandien visi transporto priemonių gamintojai konkuruoja, kas sparčiau pri-taikys inovacijas, modernias technologi-jas, sukurs taupesnę, ekologiškesnę trans-porto priemonę, ir laimi tas, kuris turi aiš-kią, ilgalaikę ateities viziją, geba plėtoti ir įgyvendinti idėjas, performuodamas, per-kėlinėdamas ir pritaikydamas jas realiame gyvenime. „lyderis yra tas, kuris žino ke-lią, eina tuo keliu ir rodo jį kitiems“ (John C. maxwell).

Sparčiai besikeičiantis, dinamiškas ir vienas iš jautriausiai reaguojančių į visus ekonominius pokyčius transporto sekto-rius nuolat reikalauja lankstumo ir suge-bėjimų greitai reaguoti ir spręsti iškilusias problemas, o dar svarbiau jas numatyti ir užkirsti joms kelią. mano nuomone, tai yra pats vertingiausias lyderio bruožas.

verslo šakos atstovai ir įmonės ne tik trans-portuojančios krovinius, bet ir aktyviai orga-nizuojančios naujas prekių, krovinių prista-tymo į paskirties vietą grandines, leidžian-čias optimizuoti išlaidas užsakovams. Ži-noma, transportavimas sudaro didelę dalį išlaidų, į jį reikia atsižvelgti, taip pat reikia tu-rėti omenyje proceso organizatoriaus-eks-peditoriaus ar logistikos specialisto gebė-jimus parinkti ir sudėlioti pristatymus nau-dojant įvairių rūšių transportą, parenkant pačius optimaliausius sandėliavimo, doku-mentų apdorojimo, prekių patikros būdus. Sprendžiant šiuos uždavinius labai svarbus vaidmuo tenka darbuotojų kolektyvui, jo kvalifikacijai, kompetencijai ir patirčiai.

šiuo požiūriu reikia būti nors mažyčiu žingsneliu toliau už vežėją, sandėlio opera-torių ar kitus logistikos grandinės dalyvius. tokios įmonės kolektyvas gali ne tik naudoti naujausias informacines technologijas, bet ir pats kurti naujus pasiūlymus logistikos grandinei sukurti. labai svarbus aspektas – palanki, demokratiška darbo aplinka ir ge-bėjimas žiūrėti į bendrovę ne tik kaip į pel-no ir pajamų šaltinį, bet ir kaip į neformalią draugišką aplinką, kurioje norisi dirbti. Ge-bėjimas sukurti tokią aplinką ir yra lyderys-tė. Klientų pasitenkinimas, teikiamų paslau-gų kokybė ir puikūs įmonės finansiniai re-zultatai yra tik vaisiai, kuriuos subrandina ši dirva.

stasys dailydka, tEchnikos Mokslų daktaras, bEndrovės

„liEtuvos gElEžinkEliai“ gEnEralinis dirEktorius

Šiemet itin dažnai tenka dalyvauti naujų projektų pristatymuose, tad su pasigėrė-

jimu stebiu, kaip keičiasi mūsų šalies trans-porto sektorius, kaip pasikeitė komunikacijų ir veiklos sparta, darbo modeliai. atrandami keliai į rytus, aziją, pietus – Juodosios jūros regioną, formuojasi tobulesni bendradarbia-vimo saitai su kaimyninėmis šalimis ir toli-maisiais azijos gamintojais.

Savo veiklos dvidešimtmetį šiemet šven-čiantys „lietuvos geležinkeliai“ taip pat turi

dArBus geriAusiAi ĮVerTinA lAiKAs

kuo pasididžiuoti: auga darbo našumas, pajamos, o darbuotojams nekilo noras sotesnės duonos ieškoti užsienyje net ir krizės metu. „lietuvos geležinkeliai“ per-nai uždirbo per 65 mln. litų grynojo pelno ir sukūrė apie 1,5 proc. lietuvos bendrojo vidaus produkto.

aB „lietuvos geležinkeliai“ – didžiau-sia šalies transporto įmonė, vežanti kro-vinius ir keleivius. Jos apyvarta – apie 1,5 mlrd. litų. Krizę bendrovė išgyveno sun-kiai, tačiau nei verslo partneriai, nei vals-tybė to nepajuto – atsiskaitoma buvo lai-ku. teigiamos įtakos keleivių vežimų augi-mui turi įsigyti nauji riedmenys bei suin-tensyvėję keliaujančiųjų maršrutu vilnius – Kaunas srautai.

Nuo 2000 m. vis daugiau investuojama į geležinkelių infrastruktūrą: investicijos išaugo net devynis kartus. tai kuria plat-formą naujiems intermodaliniams pro-jektams ir bazę stipriems saitams su stra-teginiais logistikos partneriais. tik per il-gesnį laiką galime įvertinti, ar kažkada pasirinkta kryptis pasiteisino. šiandien anuomet pasėti idėjų grūdai duoda vai-sių, o vis nauji partneriai ir iniciatyvos sie-jamos su viešųjų logistikos centrų plėtra leis sužibėti ne vienai logistikos ir trans-porto įmonei. tokioje dirvoje auga tikrieji transporto lyderiai, įmonės ir jų specialis-tai – tikrieji savojo darbo žinovai, konku-ruojantys tarptautinėse rinkose, siūlantys nestandartinius sprendimus. esame atvi-ri naujiems projektams, idėjoms ir kasmet jų sulaukiame vis daugiau.

mūsų bendrovės strateginis tikslas yra tapti aktyviais žaidėjais šiaurės – pietų bei rytų – vakarų transporto koridoriuose, di-dinti tarptautinių krovinių vežimo apim-tis. tačiau tai galime vykdyti tik su stipriais partneriais kitose šalyse ir vietinėje rinko-je, todėl visuomet pastebime tuos, kurie išsiskiria darbo efektyvumu, įžvalga ir ori-ginaliomis idėjomis.

tautginas sankauskas, nacionalinės EkspEditorių asociacijos

„linEka“ prEzidEntas

Kas šiandien gali būti vadinamas trans-porto lyderiu? tokio vardo verti šios

and

riau

s ufa

rto

/ bfL

and

riau

s ufa

rto

/ bfL

and

riau

s ufa

rto

/ bfL

bfL

98

artūras MichEjEnko, bEndrovės „dkv Euro sErvicE

baltikuM“ vadovas

Kiekvieno sektoriaus vystymąsi lemia jo dalyvių poreikiai bei požiūris į dar-

bą. transporto rinka – ne išimtis. europos žemėlapyje atsiradę jau daugiau nei prieš 75-erius metus, o lietuvoje veiklą pradėję prieš 12 metų, šiandien galime kalbėti apie tai, kaip keitėsi mūsų klientų ir vienų pagrin-dinių šios rinkos dalyvių – lietuvos vežėjų – poreikiai ir požiūris, nes tai turėjo didelę įta-ką krovinių vežimo keliais rinkos raidai.

Atsiskaitymą grynaisiais keičia degalų kortelės

Niekam nebus naujiena, kad prieš dešim-tmetį daugelis vežėjų už degalus ir automo-bilio serviso paslaugas mokėdavo grynaisiais pinigais. tačiau jau tada rinkoje formavosi po-reikis išvengti grynųjų pinigų operacijų. Bu-vome kone vieninteliai lietuvoje teikę šią pa-slaugą, todėl viena pagrindinių mūsų užduo-čių buvo pagrįsti degalų kortelės privalumus.

Besikeičiantį vežėjų požiūrį į atsiskaitymo būdą lėmė kelios priežastys. pirmiausia, dau-gelis įvertino kortelės privalumus – patogu-mą, saugumą ir paprastesnę finansinių opera-

lieTuVos VežėJų poreiKiAi ŠiAndien ir prieŠ 10 MeTų

cijų apskaitos galimybę. vežėjai suprato, kad visa tai turi tiesioginę įtaką jų darbo efektyvumui.

antroji priežastis, paskatinusi pirmosios atsira-dimą – papildomų mokesčių vežėjams įvedimas. vadovų pečius užgriuvo papildomos finansinės iš-laidos, o vairuotojų – papildoma atsakomybė. Ka-dangi su degalų kortele galima buvo sumokėti ke-lių mokesčius, atsiskaitymas jomis tik populiarėjo.

Augantys klientų poreikiai lėmė didesnį paslaugų paketą

Natūralu, kad didėjant paslaugos paklausai rin-koje atsirado daugiau kompanijų, teikiančių atsis-kaitymo tokiomis kortelėmis paslaugą. todėl, siek-dami išlaikyti stiprias pozicijas, toliau investavome į jau esamus produktus ir kūrėme naujus sprendimus.

Degalai visuomet buvo pagrindinė vežėjų prekė, todėl atsižvelgdami į klientams aktualius maršrutus nuosekliai plėtėme degalinių, kuriose galima atsiskaityti DKv kortele, tinklą. rezultatas – šiandien turime didžiausią jų tinklą sektoriuje, kuriame prekiaujama skirtingų rūšių degalais.

augant transporto sektoriui didėjo atlie-kamų finansinių operacijų skaičius. tarp vežė-jų atsirado tikslas optimizuoti sąskaitų valdy-mą, dalis jų pradėjo vertinti paslaugų pirkimą „iš vienų rankų“. Siekdami patenkinti klientus plėtėme degalų kortelės galimybes įdiegdami naujas jos funkcijas. šiandien DKv kortelė gali būti naudojama ne tik kaip degalų kortelė: ja galima sumokėti beveik visose rytų bei vaka-rų europos šalyse, susigrąžinti pvm ir akcizą už degalus. tokiu būdu taupomas klientų laikas kelyje, mažėja administracinių darbų, nes visos patirtos išlaidos matomos vienoje sąskaitoje.

Vežėjų darbą lengvinančių elektroninių paslaugų svarba

prieš 10 metų didžioji dalis vežėjų, planuo-dami maršrutus, naudodavosi autoroute pro-gramomis. tiesiog nebuvo ieškoma ekonomiš-kai palankiausio maršruto, o buvo keliamas vienas tikslas – saugiai ir greitai nuvežti krovinį.

Kylančios degalų kainos, nauji kelių mokesčiai, ki-tos mokamos paslaugos pakeitė vežėjų požiūrį į ke-lionės planavimą. Sudarėme galimybę vežėjams pa-tiems susidaryti kelionės maršrutą, kuris atitiktų jų poreikius. Naudodamiesi programa jie gauna tokią informaciją kaip degalinių tinklas, vidutinės degalų kainos pagal jų sudarytą maršrutą, taip pat apskai-čiuojamas kelių mokestis vokietijoje ir austrijoje.

paminėtina ir elektroninė ataskaitų teikimo sistema, kuri yra skirta išlaidoms ir su transpor-to priemonių parku susijusiems rodikliams ana-lizuoti. ši sistema suteikia galimybę padidinti transporto priemonių parko veiklos skaidrumą.

taigi, DKv kompanijos šūkis „You drive, we care“ atspindi mūsų kompanijos filosofiją. Ji grindžiama tuo, kad vežėjai turi atlikti savo tiesioginį darbą, o mūsų užduotis – sukurti sąlygas ir nuolat diegti sprendimus, padedančius vežėjams tą darbą atlikti kaip įmanoma sklandžiau ir ekonomiškiau.

*Vidutiniai rezultatai pasiekti įvykdžius pilną Optifuel Programą

Renault Premium

Route

Vairuotojų mokymai

Programa Infomax

Tinka visam sunkve-

žimių parkui

Mažesni eksploata-

cijos kaštai

RENAULTTRUCKS DELIVER

RENAULT pREmiUm opTifUEL

www.renault-truck.comwww.renault-trucks.skuba.lt

Sumažinus sąnaudas 2l/100 km, vidutinei ridai 130 000 km per metusSkaičiuojant degalų kainą 1 EUR/l sutaupoma 13 000 EUR per 5 metus*

Sumažinkite sanaudas 2 litrais, sutaupykite 13000 EUR

Jud

itos G

riGe

Lytė

s

antanas dadurka, liEtuvos tEchninės apžiūros įMonių

asociacijos „transEksta“ prEzidEntas

Pirmauti transporto srityje neįmanoma be aukštos kokybės transporto priemo-

nių, tad lietuvos vežėjai įsigyja vis naujesnes transporto priemones. Dabar keliami naujų iššūkių ir transporto priemonių techninės ap-žiūros (ta) vykdytojams. investicijomis įran-gai ir techniniu modernumu pasižymi visi ša-lies ta centrai.

prieš kelerius metus lietuva buvo viena pirmųjų, sujungusių ta įmones į vieningą in-formacinę sistemą. Didelių investicijų parei-kalavusios patikros sistemos, sugebančios „bendrauti“ su į vieningą tinklą sujungtomis informacinėmis technologijomis, garantavo ne tik kokybiškesnį klientų aptarnavimą, bet ir žymiai sumažino korupcijos galimybes.

išlaikydama naujovių diegimo tendenci-ją, šalies ta sistema nesulaužė tradicijos ir šie-met. lietuva ir vėl tarp pirmųjų europoje, pra-dėjusi vartotojams teikti priminimą apie be-sibaigiantį techninės apžiūros galiojimą ir ki-tas vairuotojams naudingas informavimo paslaugas. tai dar vienas žingsnis kuriant su ateities paslaugomis susijusią pažangią plat-formą, pagrįstą informacinėmis technologi-jomis.

eisMo sAuguMui ir ŠVAresnei AplinKAi

per 10 proc. visų eisme dalyvaujančių transporto priemonių – techniškai netvarkin-gos ir pavojingos eismo dalyviams. tokios ne-rimą keliančios tendencijos užfiksuotos „tran-sekstos“ suvestinėse.

Netvarkingai sureguliuoti ir akinantys ži-bintai, sudilusios padangos ir blogi stabdžiai, išmetamųjų vamzdžių skleidžiama tarša, su-klastoti techninės apžiūros lipdukai ant vals-tybinių automobilių numerių – su tokia realy-be tenka susidurti ir keliuose budintiems po-licijos pareigūnams.

Galimybę prisijungti realiu laiku prie ta banko policijos pareigūnams sudarė asocia-cijos „transeksta“ sukurtas techninės apžiū-ros programos modulis. Jis leidžia informaci-ją, sukauptą vieningoje duomenų bazėje apie visos šalies transporto priemonių parką, pri-taikyti kelių policijos patrulinėms reikmėms.

šiais metais asociacija „transeksta“ pradė-jo teikti parankią naujovę – nemokamą primi-nimą apie ta galiojimo pabaigą.

„transeksta“ savo interneto svetainė-je siūlo ir kitas vairuotojams pravarčias in-formavimo paslaugas. viena iš jų – duome-nys apie konkretaus automobilio ta galioji-mą ir jo istorija. išsamioje informacijoje pa-teikiami nustatyti trūkumai, rida ir panašiai. ši informacija pateikiama neatskleidžiant as-mens duomenų ir nepažeidžiant jo privatu-mo teisių.

tra

nsek

sta

1110

Iš karto derėtų pasakyti: dėl įvairių – tiek techninių, tiek organizacinių – priežasčių

šiame konkurse nebuvo „volvo“ markės vil-kiko, galėjusio pretenduoti į nugalėtojo lau-rus. tačiau konkurse dalyvavusiuose iš es-mės serijiniuose vežėjams gerai pažįstamuo-se vilkikuose būta įdomių naujovių, skirtų degalų sąnaudoms mažinti, transporto par-ko valdymui racionalizuoti bei vairuotojų darbui palengvinti.

visa tai buvo išbandyta mūsų bandymų „stende“ – vilniaus – panevėžio magistralės pradžioje prasidedančiame 87 km maršrute vingiuotais vilniaus apylinkių bei širvintų ra-

MeTų VilKiKo ir TAupiAusio sunKVežiMio BeieŠKAnTTransporto specialistai apskaičiavo, jog 40 t autotraukinio 3 proc. degalų ekonomija per metus įmonei gali sutaupyti iki 15 tūkst. litų. Žinodami tai vilkikų gamintojai verčiasi per galvą, siekdami sukurti kuo taupesnes transporto priemones. Šiam tikslui pasiekti pasitelkiama viskas – nuo naujausių šiuolaikinių technologijų iki anksčiau naudotų sprendimų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo pamiršti, o dabar vėl gali prasmingai pasitarnauti. Tokių priemonių arsenalą galėjome ir pamatyti, ir kelyje išbandyti šiemet „Metų vilkiko“ konkurse, kurį organizuoja žurnalo „Transportas“ redakcija kartu su konkurso „Transporto lyderiai 2011“ partneriais bei rėmėjais.

jono keliais. visi bandytieji vilkikai su 440–460 aG varikliais važiavo tą patį 87 km maršrutą. Siekiant sumažinti vairavimo stiliaus įtaką de-galų sąnaudoms, vilkikus su ta pačia „Krone“ puspriekabe vairavo profesionalus vairuoto-jas bei transporto įmonės „Hegvita“ savinin-kas Genadijus tankeliunas ir žurnalistas Kęstu-tis Bruzgelevičius. pirmasis vairuotojas privalė-jo laikytis maksimalaus taupumo vairavimo re-žimo, antrajam leista skubėti: taip akivaizdžiau galėjome matyti degalų sąnaudų priklausomy-bę nuo vairavimo stiliaus. visuose bandomuo-siuose važiavimuose dalyvavo ir degalų sąnau-das fiksavo gamintojų atstovai.

DAF 105 XFKiekvienas gaminys rinkoje neišvengia-

mai turi didesnį ar mažesnį gerbėjų būrį. rin-kodaros specialistai jį mikliai paverčia procen-tais ir jais matuoja gaminio populiarumą. pa-gal šį rodiklį Daf sunkvežimiai, kurių bendro-ji masė per 16 t, užima apie 15 proc. rinkos dalį. tačiau daugybei vairuotojų europoje rinkoda-ros šamanų vertinimas – nė motais: tie, kas kar-tą išbandė 105-ąjį kelyje, į kitus vilkikus nė žiū-rėti nenori.

tai labai neparanku vežėjams, nes naujo vil-kiko pirkimas labai dažnai netelpa į „patinka – nepatinka“ rėmus: kainų politika, eksploatavi-mo sąnaudos, serviso kokybė, mašinų prista-tymo terminai, gamintojo finansinių paslaugų galimybės ir dar daugybė kitų dalykų gali nu-lemti būsimojo pirkinio „veislę“. Jei markę rink-tųsi vairuotojai, rinkos pyrago dalis, tenkanti

tegiją, ko gero, turėtų nulemti variklis, jo galios bei sukimo momento santykis. tačiau tai ats-kiro straipsnio tema. Dar galima būtų pami-nėti, jog kursoriai, kaip, beje, ir Daf-o varikliai, mėgsta didesnes apsukas, tad automatas pa-varas jungia kiek vėliau negu kiti jo „kolegos“. Daugeliui vairuotojų, ypač dažniau lakstančių po kalnus, toks pavarų jungimo algoritmas yra kur kas priimtinesnis negu lipimas viršun iki paskutinio atodūsio. Jis leidžia palaikyti aukš-tesnį vidutinį greitį ir turėti po ranka sukimo momento didesnę atsargą, kuri tave gali išgel-bėti kritiškoje situacijoje. Žinoma, už tai reikia mokėti didesnėmis degalų sąnaudomis, tačiau lygumų keliuose, kaip rodo mūsų testo rezul-tatai, to nepajusi. Beje, labai patogiai įtaisyti ir pavarų perjungimo klavišai prietaisų skydelyje, tačiau juose, gaila, nėra sulėtinto judėjimo re-žimo, kokį turi kiti vilkikai.

Jeigu „Stralis“ būtų lengvasis automobilis, būtų galima sakyti, jog jo salonas jau reikalau-tų atnaujinimo: didelis gerokai į vidų išsikišan-tis kampas ne tik atrodo griozdiškai, bet ruo-šiantis miegoti apsunkina ekipažo gyvenimą. Juolab kad viršutinis gultas čia bene plačiau-sias tarp kitų markių vilkikų, tad ištraukus ko-pėčias į antrą aukštą judėjimas tarp kairės ir de-šinės salono pusės beveik neįmanomas. Užtat vairuotojai dėkingi gamintojams už labai pato-gias ergonomiškas sėdynes, greit pastatomą gana didelį stalą, o ne tarsi iš fokusininko ran-kovės ištraukiamą miniatiūrinį staliuką, į salo-no vidų pasisukantį keleivio krėslą.

tačiau visos gerosios šio vilkiko ypatybės nublanksta, kai naujutėlėje mašinoje kažkas (įtarėme, kad pavarų dėžė) grėsmingai gaudžia, kai virš galvos gyvai šnekučiuoja pigaus plasti-ko detalės. Kaip tvirtina daugelis vežėjų, šį iš es-mės visai neblogą modelį smaugia apmaudžios smulkmenos. Jų šalinimas dažniausiai nėra brangus, tačiau atima nemažai laiko, o jis šiais laikais kainuoja brangiai. tai be gailesčio pjau-na šio vilkiko kainą tiek pirminėje, tiek antrinė-je rinkoje. „euro 6“ variklis ir iš šio koncerno, ma-tyt, pareikalaus naujo vilkiko, tad galima tikėtis, jog į tokius visiems seniai žinomus trūkumus bus atsižvelgta ir jie bus ištaisyti.

MAN TGX 18.440 „EfficientLine “ Kai pernai Hanoverio komercinio transpor-

to parodoje iaa buvo pristatytas šis koncer-no maN autotraukinys „efficient line“, galin-tis standartinį krovinį vežti su 3 l mažiau dega-lų negu jo kiti „kolegos“, vieni žiūrovai mintyse, o kiti ir garsiai sakė – tai neįmanoma. Neįma-noma todėl, kad 3 l mažesnės vidutinės dega-lų sąnaudos reikštų maždaug 12 proc. jo eko-nomiją. technikos istorija žino šimtus „išradė-jų“, tvirtai žadėjusių tokio ir dar didesnio lygio sąnaudų mažinimą. Didieji inžinerijos ir dizai-no centrai nepaprastai džiaugiasi kokiu nors iš-radimu sumažinę degalų sąnaudas 2–3 proc. o čia – visi 12 proc.

ir štai naujutėlaitis maN tGX „efficientline“ mūsų trasoje. Bevažiuojant paaiškėja – „effi-cientline“ iš tikrųjų gali sutaupyti 3 l dyzelino 100 km kelio, tačiau ... nebūtinai tai turi padary-ti. pernelyg daug sąlygų turi būti įvykdyta, kad tokia degalų ekonomija būtų pasiekta realiomis darbo sąlygomis. štai kad ir greičio apribojimas iki 85 km. teoriškai – puiku, o štai vėluojant pa-siimti ar pristatyti krovinį kiek vežėjui kainuotų vienas kitas litras sutaupytas dyzelino?

vienas iš įdomiausių techninių sprendi-

mų šioje tGX modifikacijoje – atsisakyta nuo-lat veikiančio oro kompresoriaus: jis įsijungia tik tada, kai davikliai praneša, jog oro slėgis sis-temoje nukrito iki nustatytos ribos ir resiverius būtina papildyti. Sumažėja mechaniniai nuos-toliai, elektros energijos poreikis, mažiau dyla kompresoriaus detalės. Specialiai šiam mode-liui adaptuota pavarų dėžė „tipmatic“. Jos yra dvi versijos. viena, net nepatogu sakyti, be-veik mėgėjiška – „tipmatic fleet version“, galin-ti dirbti tik automatiniu režimu. Kita – „tipma-tic profi version“ – ir automatiniu, ir rankiniu. abi 12 laipsnių, abi optimizuotos ekonomiš-kam vairavimui, tad azartiškesniam vairuotojui bus tikri tramdomieji marškiniai. Užtat dega-lų bakai tuštės kur kas lėčiau. Kiti septyni kom-plekso pasiūlymai nėra reikšmingesnės techni-nės naujienos, tačiau jos įgauna didesnę vertę visos sykiu atsidūrusios po vienu stogu. tegu jos ir nesutaupys žadėtųjų 12 proc., tačiau ir 10 proc. būtų visai neblogas laimikis. vienos iš šio komplekso priemonių matomos vos užme-tus akį į vilkiką – aero paketas bei skydelio nuo saulės atsisakymas, ekonominės klasės padan-gos. Kitas aptiksi tik įsiropštęs kabinon arba atsivertęs modelio aprašymą. tačiau visos jos bus veiksmingos ir efektyvios tik tada, kai joms talkininkaus vairuotojas.

Daf-ui, ko gero, būtų gerokai didesnė. Nieko nuostabaus: šiame modelyje viskas

labai vykusiai sudėliota į savas vietas, kabina itin patogi ir darbui, ir poilsiui, o vilkikas ant ke-lio laikosi taip stabiliai, kad, rodos, jam nieko daugiau ir nereikia. Gamintojų pateiktoje spe-cifikacijoje išvardinti įprasti agregatai bei prie-taisai ir jų parametrai bei kelios, daugiausiai su stabdžių sistema, eismo saugumo, komunika-cijos bei vadybos reikalais susijusios elektro-ninės sistemos (aBS, eBS, Smr, aSr, fmS). vil-kikas be jų jau seniai atrodytų tarsi kostiumas be kaklaraiščio, tikros naujovės, matyt, „taupo-mos“ naujos kartos flagmanui, kuris bus jau su „euro 6“ varikliu.

tarsi specialiai siekiant pabrėžti senos ge-ros ir patikimos technikos pranašumą, konkur-sui pristatytas modelis su mechanine 16 laips-nių Zf pavarų dėže, kurios svirtis poilsio metu nulenkiama žemyn. Degalų taupymo galimy-bės tokiuose modeliuose nemenkai priklauso nuo vairuotojo meistriškumo bei temperamen-to. Nieko nuostabaus, kad žurnalistui jų prirei-kė šiek tiek daugiau negu profesionalui. tačiau nepaisant visų šių aplinkybių Daf 105 degalų sąnaudos išliko tokiame pačiame lygyje kaip ir kitų modelių su visomis jų techninėmis gudry-bėmis. Kaip čia neprisiminsi nuomonės, kad fizi-kos dėsnių neapgausi: sudeginami degalai gali atlikti tik tam tikrą kiekį darbo, ir gamintojai jau artėja prie maksimalių galimybių išnaudojimo ribos. o daugelis tų įvairiausių naujųjų sistemų skirtos ekologinėms problemoms spręsti, tech-nikos patikimumui didinti, eismo saugumui, valdymo sistemų efektyvumui, pagaliau darbo bei poilsio komfortui didinti. tai, be abejo, la-bai svarbu, tačiau tokiuose trumpuose testuose beveik neapčiuopiama ir sunkiai pamatuojama. tačiau tam, kad pajustum, kaip tvirtai ši mašina stovi ant kelio, reikia pačiam sėsti prie jos vairo, patogiai įsitaisyti jaukiame medžio imitacija de-koruotame salone ir leistis į kelionę....

IVECO „Stralis“iveCo gamybinėje programoje yra specialus

degalų taupymo modelis „eCoStralis“, kurio gi-minaitį su labiau įprasta komplektacija, be jokių specialiųjų programų ir kitokių gudrybių, skir-tų daugiau reklamos tikslams negu realiam dar-bui, bandėme kelyje. Nors, pavyzdžiui, „eCoS-tralis“ modelyje įdiegta padangų slėgio stebė-jimo sistema būtų labai naudinga ir serijiniuose vilkikuose. Ji vairuotoją laiku perspėja apie slė-gio pokyčius padangose, taip padėdama ne tik taupyti degalus, bet ir užtikrinti saugumą.

šiame modelyje bene didžiausią įspūdį pa-liko variklis su kintamos geometrijos turbina bei tiksliai su juo dirbanti automatinė Zf pava-rų dėžė, leidžianti startuoti labai energingai ir gana greitai pasiekti maksimalų greitį. Kai ku-rių ekonomiško vairavimo instruktorių nuomo-ne, būtent tokia starto strategija leidžia mažin-ti degalų sąnaudas. Kiti mano priešingai, ir sun-ku pasakyti, kas šioje situacijoje teisus. visai galimas dalykas, kad ir vieni, ir kiti: starto stra-

DAF 105 XFTechninės charakteristikos: 12,9 l vienaeilis 6 cilindrų variklis; 460 AG, 2300 Nm esant 1000–1410 aps./min.; „Euro 5“ su SCR technologija. Perdavimo santykis galinėje ašyje – 2,69. ZF 500 kW galios intarderis ir variklinis stab-dis. ZF 16 laipsnių mechaninė pavarų dėžė. Kabina – „Super Space“.

IVECO „Stralis“Techninės charakteristikos: 12,88 l vienaeilis 6 cilindrų variklis „Cursor 13“; 450 AG, 2100 Nm esant 1000–1450 aps./min.; „Euro 5“ su SCR technologija. ZF automatinė pavarų dėžė. Variklio stabdis. Kabina – „Activ Space“.

MAN TGX 18.440 „EfficientLine “ Techninės charakteristikos: 10,5 l vienaeilis 6 cilindrų D2066 variklis, 440 AG, 2100 Nm. „Euro 5“ su SCR technologija. Automa-tinė ZF 12 laipsnių pavarų dėžė MAN „TipMatic Fleet/Profi“. Intarderis. Kabina XLX.

and

riau

s ufa

rto

/ bfL

and

riau

s ufa

rto

/ bfL

and

riau

s ufa

rto

/ bfL

bfL

bfL

man

bfL

bfL

bfL

1312

„Renault Premium“Techninės charakteristikos: 10,84 l vienaeilis 6 cilindrų variklis DX 11; 460 AG, 2200 Nm esant 950–1400 aps./min.; „Euro 5“ su SCR technologija. Automatinė pavarų dėžė „Optidriver +“. Variklinis stabdis. Kabina „Sleeper cab“ aukštu stogu.

„Scania“ R420 Techninės charakteristikos: 11,7 l vienaeilis 6 cilindrų variklis, 440 AG, 2100 Nm esant 1100–1400 aps./min. „Euro 5“ su SCR technologija. Perdavimo santykis galinėje ašyje – 2,92. Automatinė 12 laipsnių pavarų dėžė „Scania Opticruise“ su elektrohidrauline sankaba. Varikli-nis stabdis ir retarderis.

„Mercedes-Benz Actros“šis „actros“ – pats naujausias ir šviežiausias

modelis mūsų maratone. atsivertęs reklami-nį prospektą „Naujasis actros. tolimieji reisai. 18–26 tonos“ randi, kad vos ne kas antras žo-dis jame yra „naujas“. Juo apibūdinama beveik viskas – nuo naujos vilkiko koncepcijos iki nau-jo techninės priežiūros paslaugų lygio. Beveik ir patikėtum šiuo rinkodaros šamanų kūriniu, tačiau reklaminių štampų, tokių kaip „nustato naujus standartus“, gausa priverčia atidžiau bei kritiškiau pažvelgti ir į naująjį pasaulinio garso koncerno opusą.

tačiau kad ir kaip priekabiai žiūrėtum, nau-jasis „actros“ palieka didelį, tačiau vis dėlto ir prieštaringą įspūdį. Daug kas, ypač lyginant senąjį ir naująjį modelį, iš tikrųjų yra nauja ir aukštesnio techninio lygio. Kai kurias kitas nau-joves jau anksčiau yra įdiegę konkurentai ir jos yra naujos tik todėl, jog atsirado šiame mode-lyje (kad ir pavarų perjungimo svirtis po vairu arba keturių oro pagalvių kombinacija galinia-me tilte). tik ar svarbu dabar, kas buvo pirmes-nis? Ko gero, svarbiausia, kaip visa tai dera tar-pusavyje, kokios naudos duoda vežėjui ir ko-kios – vairuotojui.

apie degalų sąnaudas kalbėsime atsar-giai. Skaitytojus, be abejo, nustebins tai, kad jos nėra labai daug mažesnės, nors gaminto-jai žada 3 proc. mažesnes negu senojo „actros“. Kaip tvirtina gamintojų atstovai, taip ir turėtų būti, kai šis variklis po kelių nesudėtingų ope-racijų atitiks „euro 6“ normas. Kol kas dabar to daryti nėra prasmės – jis vis tiek būtų regis-truojamas kaip „euro 5“ lygio, tad degalus tau-pančios sistemos dirba ne optimaliu režimu. taigi, kol kas turime ir vertiname „mercede-

Benz actros“ su „euro 5“ lygio varikliu.ištikimieji šio koncerno gaminių šalinin-

kai pirmiausiai pastebės salono lygias grindis – patogu ir smagu, nors šokius renk. tačiau jų kaina – salonas atsiduria bent 30 cm aukščiau ir prireikia dar vieno papildomo laiptelio. Ne-didelė bėda, pasakys kai kas. iš tikrųjų nedi-delė, tačiau į kitų vilkikų kabinas lipti vis dėlto smagiau. ir tvarką kabinoje palaikyti lengviau, nes neaukštas variklio tunelis griežčiau atskiria darbo ir poilsio zonas, kurių priežiūra reikalau-ja skirtingo dėmesio. visa kita – suprojektuota tiksliai ir skoningai, ergonomika, galima saky-ti, be priekaištų. Užkliuvo nebent vienas daly-kas, tiesa, buvęs ne testuotame, o prezentaci-joje matytame modelyje – atskirai užsakomos „fleetBoard“ telematinės sistemos monito-rius, „prilipintas“ prie prietaisų skydelio dešinė-je pusėje. maža to, kad jis čia stilistiškai atrodo kaip svetimkūnis, jis dar ir nuolat klius kabinoje esančiam ekipažui. Kadangi viena iš jo funkcijų yra kontroliuoti vairuotojų darbą, galima ma-nyti, jog didelio noro išsaugoti šį prietaisą dar-bingą greičiausiai nebus, tai neišvengiamai nu-lems greitą ir garbingą jo žūtį.

Nauja keturių taškų pneumatinė pakaba vietoje anksčiau buvusių dviejų, platesnis rė-mas bei kitokia galinės ašies kreipiamoji sis-tema neatpažįstamai pakeitė vilkiko važiuo-klę. Dabar mašina ant kelio stovi kur kas stabi-liau, kur kas mažesnis tiek išilginis lingavimas, tiek šoninis supimas. Nestabilumo jausmą pri-gesinti padeda ir nauja sėdynių pakaba ir nau-josios labai patogios sėdynės su it sportiniame automobilyje ryškiomis šoninėmis atramomis, palaikančiomis kūną posūkyje. tie, ką „actros“ anksčiau versdavo jaustis tarsi būnant ne vilki-

ko, o laivo vairinėje, dabar galės lengviau atsi-pūsti – šis vilkikas pagaliau rieda žeme.

o štai naujasis variklis, tegu ir nustatantis naujus standartus, didesnio įspūdžio nepada-rė nei degalų sąnaudomis, nei dinamikos ga-limybėmis. Ko gero, būtų galima pasakyti taip: visai neblogas, tačiau nuo konkurentų niekuo labiau nesiskiriantis šiuolaikinis vienaeilis 6 ci-lindrų dyzelis. tačiau žinant, kad jo „genuose“ užkoduota „euro 6“ galimybė, dėl jo vertini-mo vertėtų neskubėti: jį bus įdomiau palyginti naujausių ekologiškiausių variklių kategorijoje.

„Renault Premium“formaliai pagal variklio galingumą bei vil-

kiko paskirtį „premium“ atitinka magistrali-nių transporto priemonių kategorijai kelia-mus reikalavimus. Daug šių modelių laksto vežėjų įmonėse, tačiau jie vis dėlto daugiau-sia dirba ne itin tolimuose maršrutuose, ku-riuos paprastai aptarnauja vienas vairuotojas. antrajam čia nuolat gyventi būtų ir per ankš-ta, ir ne itin patogu: prakyboti vieną kitą nak-tį vietoje lovos įtaisytame hamake gal ir gali-

ma, netgi egzotiška, tačiau toks poilsiavimas iš-tisomis savaitėmis netrukus taptų kančia. tad buvo vertinama, kaip ir kiek šis modelis atitin-ka regioniniam vežimui skirtų vilkikų reikala-vimus. pirmiausia kas krinta į akis – čia žymiai mažiau vietos. Nedidelė kabina skirta vienam vairuotojui, antrasis – tik iš didelio reikalo. šiaip jo miegamoji vieta (hamakas) tarnauja vienin-teliam tikslui – greitosiomis paslėpti patalynei ar kitiems į dėžes netelpantiems daiktams. vie-nam vairuotojui vietos pakanka, gana aukštas salonas leidžia judėti nesilankstant.

estetiniu požiūriu „premium“ atrodo vi-sai neprastai: jo draugiška šypsenėlė šviečia iš tolo, toks pats draugiškas šviesus ir jaukus sa-lonas pasitinka ir vairuotoją. Kol kas niekas čia nebraška, negirgžda, tačiau kiek ilgai tai tęsis? toks klausimas kyla pradėjus važiuoti: kol grei-tis iki 80 km/val. net naujame automobilyje gir-dėti aerodinaminis triukšmas. perkopus 80, jis tampa įkyrokas, sklinda nuo langų. Sunku pa-sakyti, kiek tai būdinga visiems šio modelio sunkvežimiams, galbūt mums pasitaikė ne itin kokybiškai surinktas?

techniniu požiūriu „renault premium“ ga-lima būtų vadinti ir „volvo premium“, nes su-sijungus šioms bendrovėms kai kurie agrega-tai čia yra švediškos kilmės. tačiau puikiai su-taria. pavyzdžiui, prancūziškas variklis DX 11, veteranas, kurio licenciją jau įsigijo rusų auto-mobilių gamintojai, ir šiam modeliui adaptuo-ta švediškoji pavarų dėžė „i-Shift“, čia vadina-ma „optidriver“. Jų duetas atrodo visai nepras-tai, juolab kad čia yra ir sulėtinto judėjimo pir-myn bei atgal galimybė. Dar viena jos ypatybė – riedant nedidele nuokalne greičiui viršijus 80 km./val. automatiškai įsijungia neutrali pavara ir nutraukiamas degalų tiekimas. Į ankstesnį ju-dėjimo režimą grįžtama, kai greitis arba krenta žemiau 80, arba viršija 90 km./val. perpratus vi-sas šio vilkiko degalų taupymo galimybes, kaip tvirtino gamintojų atstovai, degalų sąnaudos 100 km su nekrauta puspriekabe turėtų būti apie 20 l. mums, deja, prireikė 4–5 l daugiau, o specialiai iš lenkijos atvykusiam ekonomiško vairavimo instruktoriui Darekui Ciesielskiui – 1,6 l daugiau. teisybės dėlei rezultatams galbūt turėjo įtakos tą dieną gerokai siautėjęs vėjas.

Kokias pasidarėme išvadas? „premium“ gal visai neblogas modelis įmonei, vežiojančiai krovinius savoms reikmėms ne itin tolimose kelionėse, kuriose užtrunkama 1–2 dienas. iš bėdos, žinoma, galima leistis ir į tolimesnes ke-liones, tačiau tai turėtų būti ne sistema, o lai-kinas ar vienkartinis problemos sprendimas. Nuolatiniam krovinių vežiojimui dideliais ats-tumais vis dėlto reikėtų vilkiko su didesniu va-riklio darbo tūriu ir kitokiomis ekipažo darbo ir poilsio sąlygomis.

„Scania“ R420 švedai, priešingai nei daugelis jų kaimynų

(o ypač rytinėje Baltijos pusėje), gerai išmoko istorijos pamokas ir žino, jog revoliucijos – kur kas dažnesnis griovimo, o ne kūrybos įrankis. Gal tik vieną kartą „Scania“ inžinieriai pasida-vė revoliucinei pagundai ir 4-osios serijos „to-pline“ kabinoje antrojo vairuotojo miegamąją vietą įkurdino virš vairuotojo galvos. Klaidingo sprendimo greit atsisakyta ir po to buvo ryžtin-gai tęsiamos geriausios tradicijos, tobulinami pasiteisinę sprendimai, šalinami arba iš esmės perdaromi ne visai pavykę, aptikti eksploatuo-jant sunkvežimius įvairiausiomis klimatinėmis sąlygomis. Ko gero, tai ir nulėmė, kad „Scania“ vilkikai, nors ir laimėdami mažiau „metų sun-kvežimio“ titulų, yra laikomi vienais iš geriau-sių pasaulyje ir vieni iš vairuotojų labiausiai mėgstamų.

r420 – tipiškas švedų darbinis arklys: op-

timali galia ir sukimo momentas, universalus perdavimų skaičius galiniame tilte, puiki an-tros kartos automatinė pavarų dėžė „opticru-ise“ ir vairuotojų taip vertinama už patogumą kabina leidžia jaustis čia itin patogiai. Nors šia-me modelyje nėra ypatingų naujovių (jos buvo pristatytos prieš kelerius metus atnaujintoje r serijos versijoje), čia laimima ne vieno kito agregato revoliucine konstrukcija, o jų visų op-timalaus darbo paieškos galimybėmis.

Bene geriausias to pavyzdys – daugelį žmo-nių gluminanti automatinės pavarų dėžės su sankaba konstrukcija, bene vienintelė tokia pasaulyje. tačiau keistai ji atrodo iki įsigilini į reikalo esmę. Kai „Scania“ naudojama vien kaip transporto priemonė, sankaba visiškai nereika-linga: elektrinė-hidraulinė automatinė sistema pavaras jungia žaibiškai ir nepastebimai, tad variklio sūkiai beveik nekrinta. praktiškai nesi-keičia ir sunkvežimio greitis, tad pagreitėjimui nereikia papildomų degalų. Sistema moka pa-laikyti optimalius variklio sūkius, tačiau vairuo-tojas, įvertinęs situaciją kelyje, bet kurią akimir-ką gali pasirinkti kitą pavarą nei siūlo automa-tas. vis dėlto geriau tuo nepiktnaudžiauti, nes kompiuteris greičiau įvertina daugelį parame-trų, į kuriuos vairuotojas dažniausiai neatsi-žvelgia. tačiau jis turi pranašumą prieš kom-piuterį, nes šis remiasi faktais, o vairuotojas mato situaciją kelyje ir gali prognozuoti įvy-kių raidą. Beje, atsisakius automato paslaugų, jis nesupyksta ir netgi pasakinėja ekrane, kokią pavarą reikėtų jungti. tai ypač patogu mies-tuose ir kalnuose, nes pavarų svirtimi „žaisti“ čia reikia gerokai dažniau. tačiau šio gaminto-jo automobiliai gana dažnai tampa statybinin-kų, miškininkų, gaisrininkų, kariškių įvairiausių agregatų „nešikais“, štai tada sankaba ir naudo-jama jiems valdyti. Jei iš anksto žinoma, kad šis sunkvežimis dirbs tik transportavimo operaci-jose, automatinę pavarų dėžę galima užsisaky-ti ir be sankabos.

ir vis dėlto, kaip tvirtino kai kurie vežėjai, va-žiavimo „Scania“ palaimą geriausiai pajusi mo-deliuose su 13 l (tiksliau 12,7 l) varikliais. Di-delis sukimo momentas, pasiekiamas jau nuo

1000 aps./min. ir gana plačiame apsukų diapa-zone, leidžia palaikyti didesnį vidutinį greitį re-čiau perjunginėjant pavaras. o dar pajutę, kad šio gamintojo vilkikų važiuoklė – viena iš stabi-liausių kelyje netgi su dviem oro pagalvėmis, puikiai suprasime, kodėl vairuotojai taip verti-na šio gamintojo produkciją.

PabaigaiKonkurso pradžioje jo rengėjai ir vykdytojai

pagrindiniu vilkikų kokybės mato vienetu pa-sirinko jų ekonomiškumą ir ekologiškumą. iš dalies tai ir logiška, ir teisinga. Drastiškai kylan-čios degalų kainos tampa vienu iš didžiausių vežėjo galvos skausmų. mažinant jo sąnaudas, kartu gerinama ir ekologinė situacija, taigi visi,

jo išlaidų ir pajamų eilutė. šiais laikais gamin-tojai masiškai atsisakinėja tarpinių sandėlių ir gamybą organizuoja „Just in time“ – tiesiai nuo ratų – principu. Čia svarbiausias reikalavimas vežėjui – punktualumas. Už kelių minučių pa-vėlavimą gresia milžiniškos baudos, tad sutau-pytas vienas kitas degalų litras kai kam gali kel-ti tik šypseną. Jau senai įsigalėjo praktika, kai ilguose maršrutuose vairuotojai keičiami su-tartose vietose, tad serviso darbuotojų neste-bina vilkikai su 250 tūkst. ir daugiau kilometrų per metus rida. tokie vežėjai ne tik moka bran-giau už degalus, jie pasiryžę mokėti ir baudas už greičio viršijimą, kad tik krovinys būtų pri-statytas laiku.

Žinoma, ne visi vežėjai spaudžia savo vai-ruotojus lakstyti tarsi akis išdegus. Jei laikas lei-džia, nėra didelio skirtumo, pavyzdžiui, 500 km važiuoti 85 ar 90 km/val. greičiu. elementari aritmetika tvirtina, jog tokį atstumą važiuojant 5 km/val. greičiau sutaupoma viso labo 17,5 min. toks „skubėjimas“ – tai mūsų psichologi-jos akibrokštas. mums tada atrodo, kad mes la-bai stengiamės ir darome viską, kad... rezulta-tas – kuklus, o degalų sąnaudos išauga žymiai. štai ir šiame konkurse profesionalus vairuoto-jas ekonomiškai vairuodamas tą patį vilkiką su-degino 25,4 l degalų 100 km, o neklaužada žur-nalistas tos pačios mašinos akceleratoriaus pe-dalą spaudė iki dugno. rezultatas toje pačioje kelio atkarpoje – 30,08 l, t. y. 23,3 proc. dau-giau. apžvalgos pradžioje minėjome, kad tik 3 proc. degalų ekonomija per metus įmonei gali sutaupyti iki 15 tūkst. litų. reikėtų apskaičiuo-ti, kiek 23 proc. daugiau sudeginto kuro įmonei atneša nuostolių. tačiau to nedarysime, tegu šia aritmetika užsiima įmonių vadovai, rezulta-tai bus įtaigesni.

Gruodžio 14 d. apdovanosime mūsų kon-kurso nugalėtoją – „taupiausią vilkiką 2012“ ir išrinksime „metų vilkiką 2012“, kuris ne tik tau-piai naudojo degalus, tačiau ir pelnė žiuri pa-garbą už patikimumą ir novatoriškus sprendi-mus. tai toks vilkikas, kuris pelnys vairuotojų meilę už saugiai ir patogiai praleistas daugybę dienų ir naktų. Nebus nusižengta tiesai, jei pa-sakysime, kad visų gamintojų vilkikai buvo la-bai kokybiški ir net degalų sąnaudos buvo la-bai panašios. transporto inžinieriai ir dizaine-riai šiandien pasiekė tokį aukštą lygį, kad jų produkcijos kokybei įvertinti kiekybiniai para-metrai beveik netenka prasmės. Į šį procesą vis labiau įsikiša mūsų subjektyvūs vertinimai bei patirtis.

„Mercedes-Benz Actros“Techninės charakteristikos: 12,8 l vienaeilis 6 cilindrų variklis, 421 AG, 2100 Nm esant 1100 aps./min. „Euro 5“ su SCR technologija. Perdavimo santykis galinėje ašyje – 2,69. Automa-tinė 12 laipsnių pavarų dėžė. Variklinis stabdis.

atrodo, suinteresuoti sudeginti kuo mažiau kuro. šis rodiklis tapo kertiniu akmeniu, ant ku-rio statoma visų gamintojų reklaminė politika.

tačiau yra antras šios lazdos galas. Degalai toli gražu ne vienintelė ir pati svarbiausia vežė-

bfL

bfL

bfL

bfL

bfL

bfL

ren

auLt

mer

cede

s-be

nz

bfL

1514

Vežėjai stengiasi didinti savo konkuren-cingumą. tai būtina sąlyga dirbant ir

su vakarų šalimis, ir plečiant veiklą rytuose. Įmonių plėtros, žinoma, tikėtis neverta, bet yra tikimybė, kad technikos parkai bus nuo-lat atnaujinami ir tai padidins mašinų bei jų dalių pardavimus.

Neseniai Klaipėdoje atidarytas naujas, mo-dernus sunkiasvorių transporto priemonių ap-tarnavimo kompleksas. Daugiau nei 5 mln. litų vertės projektą pirmieji klientai jau spėjo įver-tinti. Naujasis techninio aptarnavimo centras įsikūrė strategiškai patogioje vietoje – 141 Klai-pėdos kelyje, netoli Jakų žiedo. šiuolaikiškos, daugiau nei 2 tūkst. kv. m remonto dirbtuvės vienu metu gali priimti 20 vilkikų. Čia jau dirba 12 kvalifikuotų specialistų. Kitai pamainai pla-nuojama įdarbinti dar tiek pat.

Naujajame aptarnavimo centre sumontuo-ta pažangi technika ir įdiegta šiuolaikinė servi-so paslaugų kokybės kontrolės sistema. vado-vautasi maN pateiktu projektu, naudotos tik kokybiškos medžiagos, didelis dėmesys skirtas tiek pastato išorės, tiek vidaus įrangai. Kom-plekse įdiegtos vadinamosios žaliosios tech-nologijos – šildymas naudojant saulės energi-ją bei kiti atsinaujinančių šaltinių panaudojimo būdai.

BAVAriJos liūTAi KlAipėdoJeLietuvoje naujų ir naudotų sunkvežimių rinka pastaruoju metu išaugo iki tūkstantinių pardavimų. Specialistai tikina, kad vežėjai anksčiau per metus nupirkdavo po penkis ar šešis šimtus mašinų, o prieš porą metų tokių pat mašinų buvo parduodama gerokai mažiau – apie keturis šimtus. Šis kritimas ir lėmė dabartinį rinkos augimą. Daugėja vilkikų, tad oficiali MAN atstovė UAB „Adampolis“ Klaipėdoje suskubo atidaryti modernų aptarnavimo centrą.

Platus veiklų spektrasšį rudenį duris Klaipėdoje atvėręs „adam-

polio“ sunkvežimių ir autobusų aptarnavimo centras nėra didžiausias, tačiau moderniau-sias iš lietuvoje esančių maN servisų. iki šiol „adampolis“ tokius servisus turėjo vilniuje, Kaune bei marijampolėje, dirbo su partneriais šiauliuose bei aptarnavo klientus parduotuvė-se panevėžyje ir Utenoje.

Bendrovė Klaipėdoje planuoja naują veiklą – ruošiamasi užsiimti žemės ūkio bei statybų darbams skirtos technikos nuoma bei aptarna-vimu. planuojama, kad naujasis servisas aptar-naus ne tik klientus iš Klaipėdos, bet ir iš aplin-kinių šilutės, šilalės, plungės rajonų.

Jei sunkvežimio ar autobuso kelionę apkar-tino gedimas, speciali „adampolio“ pagalbos kelyje brigada skuba į pagalbą, nesvarbu, ko-kioje vietoje ir kuriuo paros metu atsitiko nelai-mė. Dvi specialiai avariniams nesklandumams spręsti reikalingos transporto priemonės budi ištisą parą. vienas iš privalumų – itin daug at-sarginių dalių bendrovė laiko lietuvoje esan-čiuose sandėliuose. tai garantuoja, kad reikia-mų dalių galima įsigyti vietoje. Blogiausiu atve-ju, jei detalės nėra sandėlyje, galima užsakyti ir pateikti ją po 24 valandų nuo užsakymo pra-džios.

Įvairių prognozių ir žinių iškankintoje trans-porto rinkoje bendrovės „adampolis“ specialis-tai mato ir tam tikrų vilties spindulių: ekspertai prognozuoja, kad per šiuos metus ekonomikos krizės smūgį pajutusi krovinių gabenimo rinka dėl gerėjančių eksporto rodiklių augs daugiau

nei 10 proc. Nuolat stebėdami rinkos naujie-nas, įmonės ekspertai naudojasi pačia naujau-sia informacija apie išleidžiamus naujus krovi-ninių automobilių modelius, moko savo meis-trus, tad besikeičianti technika sulaukia kvalifi-kuotos priežiūros.

art

ūro

aušr

os

art

ūro

aušr

os a

rtūr

o au

šros

art

ūro

aušr

os

1716

Minimalios kuro sànaudos Maksimaliai nekenksmingas aplinkai

NEPRIEKAIÐTINGAS EFEKTYVUMAS

www.mantruckandbus.ltwww.adampolis.lt

Ágaliotasis MAN atstovas Lietuvoje

1918

LIETUVOS TECHNINĖS APŽIŪROS ĮMONIŲ ASOCIACIJA

Karštoji linija – 8 800 77008 www.vta.lt

TRANSEKSTA

Transporto įmonių vadovai dažnai susi-duria su tokiomis opiomis problemo-

mis kaip prastas vairuotojams patikėtų vil-kikų eksploatavimas bei pernelyg didelės degalų sąnaudos. pirmiausiai kyla abejonių dėl darbuotojų sąžiningumo, tačiau dažnai tai nėra masinės degalų vagystės. vairuoto-jams paprasčiausiai trūksta tam tikrų efekty-vaus darbo įgūdžių, o vadybininkams – prie-monių, kuriomis būtų įmanoma įvertinti kie-kvieno vairuotojo darbo metodiką ir nusta-tyti daromas klaidas. „renault trucks“ rado sprendimą, kaip padėti savo klientams. pa-grindinis „optifuel“ programos tikslas – pa-kelti vairuotojų kvalifikaciją, patyrusių ins-truktorių dėka išmokyti juos efektyviai vai-ruoti vilkikus ir tokiu būdu sumažinti dega-lų sąnaudas. „renault trucks polska“, kaip ir kitos šios kompanijos atstovybės europo-je, kartu su lenkijos „renault“ vilkikų parda-vėjais ir padangų gamintojo „michelin“ at-stovybe bei tepalų gamintoju „total“ šiemet apmokė 90 vairuotojų, kurie vėliau tarpusa-vyje varžėsi regionuose, o pabaigoje įvyko geriausio visos lenkijos „optifuel“ vairuoto-jo vardo varžybos buvusiame miesto Novy miasto kariniame oro uoste prie pilicos.

per „optifuel training“ programą vairuoto-jai mokomi suprasti ekonomiško vairavimo, su-mažinančio degalų sunaudojimą, pagrindus, detaliai susipažinti su vairuojama „renault“ transporto priemone ir tuo pačiu sumažin-ti ilgalaikį dalių bei komponentų susidėvėji-mą. Bene didžiausias šio konkurso privalumas – tiksliai registruojami daugelis važiavimo pa-rametrų, turinčių įtakos vairavimo ekonomiš-kumui: laikas, degalų sąnaudos, vidutinis grei-tis, variklio stabdžio naudojimo efektyvumas, stabdymas pagrindiniais stabdžiais, pava-

„renAulT opTifuel TrAining“: suderinTA TeChniKos ir VAirAViMo pAžAngA Viena iš didžiausių sunkvežimių gamintojų Europoje „Renault trucks“ jau kelerius metus vykdo taupaus ir efektyvaus vairavimo programą „Optifuel Training“. Šių metų lapkritį kaimyninėje Lenkijoje įvyko jau trečios baigiamosios šios vairuotojų mokymo programos varžybos, kurių metu apdovanoti patys geriausi vairuotojai.

rų perjungimo dažnis, išnaudojamas variklio maksimalus sukimo momentas. visa tai regis-truojama tiksliai, tad vairuotojai iš instrukto-riaus išgirsta ne bendrus pamokymus, o gau-na įspūdingą savo vairavimo meno išklotinę. Ji negailestingai fiksuoja visas padarytas klaidas.

vadybininkams ši programa padeda susipa-žinti su „optifuel infomax“ – prietaisu, kuris lei-džia visą vilkiko kelionės laiką sekti vairuotojo darbo įgūdžius ir vykstantį degalų suvartojimą, suteikiant galimybę palyginti vairuotojų kvali-fikaciją ir darbo specifiką. „optifuel infomax“ leidžia taupiai ir efektyviai stebėti visos kom-panijos vilkikų judėjimą, rinkti statistinius ir in-dividualius duomenis.

Taupumo pradžiamokslispirmoji ir dažniausiai pasitaikanti klaida –

vairuotojai nestebi tachometro parodymų ir nuolat naudoja pernelyg didelius variklio sū-kius. ta proga galima prisiminti automatinių pavarų dėžių kūrėjų tvirtinimą, kad automatai sunkvežimiams kuriami anaiptol ne dėl kom-forto, o dėl degalų taupymo – komfortas yra tik šalutinė tokių dėžių pasekmė. tad vežėjai, neperkantys vilkikų su automatinėmis pava-rų dėžėmis tik todėl, kad jie keliais tūkstančiais eurų brangesni už turinčius mechaninę pavarų dėžę vilkikus, turėtų pasidomėti abiejų modi-fikacijų degalų sąnaudomis. paaiškėtų, kad po poros eksploatacijos metų „automatas“ ne tik atsipirko, bet jau duoda pelno.

Kita su pavarų mechaniniu perjungimu susi-jusi klaida – pernelyg dažnas „pusikių“ naudoji-mas. Kadangi naujieji sunkvežimių varikliai da-bar labai elastingi (maksimalus sukimo momen-tas išlieka gana plačiame sūkių diapazone), nėra jokio reikalo ir prasmės jungti žemesnę pavarą, jei tachometro rodyklė dar laikosi „žaliojoje zo-

noje“. Juk pavaros perjungimo metu automo-bilis praranda dalį sukauptos kinetinės energi-jos, kuriai atkurti reikia papildomos energijos. Būtent todėl ekonomiško vairavimo instrukto-riai vairuotojams dabar rekomenduoja pamiršti „pusikes“: jos galbūt pasiteisina kalvotose ir kal-nuotose vietovėse, o mūsų geografinėje platu-moje visiškai pakanka pagrindinių. Kuo rečiau jungiamos pavaros, tuo tolygiau rieda autotrau-kinys ir tuo mažiau dyzelino sudeginama.

trečioji iš populiariausių klaidų – stabdžių naudojimas. šiuolaikinių sunkvežimių kūrėjai pasiekė, kad stabdžių pedalas tapo vos ne ru-dimentine atauga. Jis iš esmės reikalingas vie-nam vieninteliam atvejui vairuotojo gyvenime – ekstremaliam stabdymui. visas kitas stabdy-mo operacijas atlieka itin efektyvūs sunkve-žimių variklių stabdžiai arba retarderiai. var-dan ko visa tai padaryta? Juk stabdyti pedalu taip natūralu. tai, galima sakyti, įaugę į žmo-gaus pasąmonę. matyt, tik tuo galima paaiš-kinti, kad po ranka turėdami efektyvias stab-dymo priemones vairuotojai instinktyviai mina stabdžio pedalą. variklinis stabdys ne tik pade-da taupyti degalus, bet taupo ir stabdžių trin-keles. šiandien sunkvežimiai su, kaip vairuo-tojai sako, savais stabdžiais nuvažiavę 400–450 tūkst. km jau nebestebina. tai pasiekti įmanoma tik naudojant kitokias greičio ma-žinimo priemones negu diskiniai arba būgni-niai stabdžiai, paprastai tarnaujantys 200–250 tūkst. km. todėl kai ataskaitoje matyti, kad vie-nas vairuotojas nuvažiavęs tą patį atstumą prie stabdžių pedalo prisilietė 2 kartus daugiau nei kitas, suprantama, jog mūsų vairuotojų ekono-minio vairavimo galimybės dar neišsemtos.

Psichologinės kliūtysiki šiol nagrinėjome tik techninius ekono-

miško važiavimo aspektus, tačiau nė kiek ne mažiau svarbūs bei aktualūs ir psichologiniai. Gaila, kad jų negalima užfiksuoti jokiais prie-taisais, negalima pamatuoti sutaupytų dega-lų kiekiu, negalima įvertinti balais. psichologija nulemia vairavimo stilių, kurio įtaka, kaip tvir-tina specialistai, iki 10 proc. didesnės arba ma-žesnės dyzelino sąnaudos. tai priklauso nuo kelių taip pat gana elementarių dalykų: kaip žmogus mato ir vertina situaciją kelyje, kaip prognozuoja galimą įvykių raidą, ar pajėgia pri-imti adekvačius sprendimus. paprastas pavyz-dys: vienas vairuotojas nemažindamas greičio artėja prie raudona šviesa degančio šviesoforo ir staiga stabdo. rezultatas – prarasta kinetinė energija, keliais mikronais nudilusios stabdžių

trinkelės, papildomi degalai naujam įsibėgėji-mui. Kitas vairuotojas iš anksto sumažins grei-tį ir prie šviesoforo arba ramiai sustos, arba dar važiuodamas sulauks žalios šviesos ir sankry-žą kirs nesustodamas. tai, kad toje pačioje ke-lio atkarpoje vienas vairuotojas stabdė beveik šimtą kartų dažniau už kitą, sako, jog stabdžių mėgėjas arba negali prognozuoti situacijos ke-lyje, arba nežino ir nevertina stabdymo proce-so įtakos degalų sąnaudoms.

Baigiamosiose varžybose buvo galima ste-bėti įspūdingus mokymo proceso rezultatus. Di-džiuliame buvusiame kariniame oro uoste buvo įrengta 6,2 km ilgio sudėtinga trasa, imituojanti visus įmanomus posūkius, su kokiais galima susi-durti vežant krovinį judriu ruožu, nuo laviravimo tarp galimai pasitaikančių kitų transporto prie-monių iki staigaus apsisukimo tuščiame angare. vairuotojai demonstravo mokymo metu įgytus sugebėjimus kuo greičiau įveikti užduočių ruožą, tuo pat metu sunaudojant kiek įmanoma mažiau degalų ir „negadinant“ vilkiko. varžomasi buvo dviem vilkikais – „renault magnum 480.19t“ ir „renault premium route truck racing 460.19t“, su „michelin X energy SaverGreen“ padango-mis. vairuotojai parodė tikrai įspūdingus pasieki-mus, nors, pasak lukaszo Kurcbardo, atsakingo už „renault trucks polska“ „optifuel“ programą, jie vis dar neprilygo savo instruktoriams. varžytis tikrai buvo dėl ko, nes pagrindiniu apdovanoji-mu buvo „optifuel“ mokymų programa skirta vi-siems prizininko atstovaujamos kompanijos vai-ruotojams ir vadybininkams.

Nugalėtojaivaržybų nugalėtojas, olštyno kompanijos

„arwa“ vairuotojas michalas Walentynowiczius, džiaugėsi ne tik nauju titulu, bet ir pabrėžė, jog „optifuel“ programa jam suteikė labai vertin-gų ir ilgai siektų tobulesnio vairavimo įgūdžių. „Skirtumą tarp savo ankstesnių ir dabartinių su-gebėjimų galėčiau palyginti tik su jausmu, kai pradedi ir sėkmingai baigi teisių vairuoti vilkiką kursus“, – įspūdžiais dalijosi vairuotojas. Nema-žiau patenkinti programos rezultatais buvo ir vairuotojus mokymams delegavusių kompani-jos vadovai, sutartinai minėję, jog šie mokymai suvaidino didelį vaidmenį ne tik mokinant vai-ruotojus taupiai ir efektyviai naudoti degalus, bet ir suteikė jiems didesnį pasitikėjimą savimi bei paskatino artimesnį bendravimą. per šiuos kursus ir vairuotojai, ir vadybininkai bei vadovai turėjo progą patobulinti efektyvaus tarpusavio bendradarbiavimo įgūdžius ir pajusti sėkmin-gus nuoširdaus komandinio darbo rezultatus.

Iš kairės konkurso nugalėtojai Michalas Walentynowiczius iš bendrovės „Arwa“, Witoldas Koronowskis iš „Epo-Trans“ bei Piotras Stachowiakas, įmonės „Querk“ vairuotojas su „Renault Trucks Polska“, „Michelin“, „Total“ ir RTFS atstovais.

ren

auLt

ren

auLt

2120

Lietuvos ir Kazachstano prezidentai pa-skelbė bendrą pareiškimą, kuriame pa-

brėžiamas ypatingas dėmesys tarpžemyni-niam koridoriui formuoti, prisidedant prie sparčios logistikos infrastruktūros plėtros abiejose šalyse. šiandien jūra kroviniai iš Ki-nijos europą pasiekia per 40 dienų, paleidus šaudyklinį konteinerinį traukinį „Saulė“ tam užteks 10 dienų.

Siekiant efektyviai aptarnauti numatomą

KiniJą su lieTuVA suJungė „sAulė“ Pirmojo vizito į Kazachstaną išvykusi prezidentė Dalia Grybauskaitė su šios šalies prezidentu Nursultanu Nazarbajevu sutarė aukščiausiu lygiu palaikyti šaudyklinio konteinerinio traukinio „Saulė“ projektą ir dėti visas pastangas, kad jis startuotų dar šiemet. Pirmasis bandomasis traukinys iš Kinijos ir Kazachstano pasienio jau pasiekė Lietuvą.

krovinių srautą, „lietuvos geležinkeliams“ arti-miausiu metu reikėtų įsigyti apie 240 platfor-mų-vagonų. Skaičiuojama, kad pirkinio kaina siektų maždaug 50 mln. litų.

Krovinys bus gabenamas iš Kinijos į Dostyko geležinkelio stotį, o vėliau jis iškeliaus per Ka-zachstaną, rusiją, Baltarusiją šeštokų link. Ka-zachstanas, rusija ir Baltarusija priklauso vienai muitų zonai, tad tikimasi, jog bus sutaupoma brangaus laiko atliekant muitinių procedūras.

Operatorė – „VPA Logistics“Konteinerinio traukinio „Saulė“, kursuosian-

čio tarp lietuvos ir Kazachstano, operatorė bus UaB „vpa logistics“. tai visai neseniai parašais patvirtino „lietuvos geležinkelių“ generalinis di-rektorius Stasys Dailydka ir bendrovės „vpa lo-gistics“ generalinis direktorius Darius Beinortas.

Konteineriniai traukiniai reguliariai kursuos maršrutais Draugystės geležinkelio stotis (lie-

tuva) – Dostyko geležinkelio stotis (Kazachsta-nas) – Draugystės geležinkelio stotis ir šeštokų geležinkelio stotis – Dostyko geležinkelio sto-tis – šeštokų geležinkelio stotis. ateityje krovi-niai bus vežami tarp Kazachstano ir Kinijos bei tarp lietuvos ir Belgijos.

prezidentės vizito lietuvos ir Kazachstano verslo forumo metu buvo įsteigta verslo ta-ryba, kuri rūpinsis verslo ryšiais bei konkrečių projektų įgyvendinimu. forume dalyvavo dvi lietuvos verslo asociacijos ir 40 verslininkų.

verslo forume susisiekimo ministrai pasira-šė tarpžinybinį susitarimą dėl geležinkelių ben-dradarbiavimo, kuris prisidės ir prie sklandes-nio traukinio „Saulė“ projekto įgyvendinimo.

Pristatė Kinijos gubernatoriui Neseniai Kinijoje viešėjęs susisiekimo minis-

tras eligijus masiulis susitiko su Sičuano provin-cijos gubernatoriumi Jiang Jufeng ir pakvietė šios provincijos įmones savo krovinius į vakarų europą gabenti per lietuvą. Sičuano provincijos gubernatoriui pristatytas konteinerinio trauki-nio „Saulė“ projektas. Kinijos įmonės, eksportuo-jančios savo produkciją į vakarų europą, galėtų pasinaudoti nauju keliu per Kazachstaną, rusi-ją, Baltarusiją ir lietuvą. pasiekę Klaipėdos uos-tą kroviniai būtų plukdomi toliau į vakarus arba geležinkeliu ar vilkikais būtų vežami į lenkiją.

ministras tikina, jog užtikrinus patogų susi-siekimą, greitą valstybių sienų kirtimą ir kon-kurencingas paslaugų kainas naujas maršrutas per lietuvą turėtų būti sėkmingas.

pagal susitarimus su Kinija, konteineriniai trau-kiniai į lietuvą turėtų važinėti iš Sičuano provinci-jos Čongčingo miesto, esančio Kinijos centre.

bfL

2322

Tikra logistika!

real logistics!

www.ltlog ist ics . lt

Intermodalinis konteinerinis traukinys „merkurijus“ kursuos iš Kaliningrado ir

Klaipėdos uostų per vilnių į maskvą. mano-ma, jog šis maršrutas padės pritraukti nau-jų krovinių bei konteinerinių linijų. lietuvos ir rusijos geležinkelių atstovai sutaria, jog šis traukinys ir jo maršrutas reikalingi. Spe-cialistų nuomone, „merkurijus“ galėtų priim-ti iki 114 tradicinių jūrinių konteinerių (teU) ir vienu reisu pakeistų apie 100 sunkvežimių.

Žengiami tvirti projekto įgyvendinimo žingsniai: sudaryta jo vykdymo darbo grupė, rengiami susitikimai, derinamos techninės de-talės. planuojama, kad projekte dalyvaus ir Su-sisiekimo ministerija, muitinės, pasienio tarny-bos ir atitinkamos kitos valstybių institucijos.

Specialistai tikisi, kad didėjančios konteine-rinių vežimų apimtys, suteiks galimybę pradė-ti kursuoti šiam traukiniui jau nuo ateinančių metų. Konteineriai iš Klaipėdos ir Kaliningrado uostų turės galimybę greitai ir saugiai pasiek-ti maskvą. Dabar atliekama analizė šios kryp-ties konteineriniams vežimams, siekiama išsi-aiškinti galimą krovinių bazę.

Gali pratęsti į Kazachstaną „merkurijus“ turi geras perspektyvas vysty-

tis, galimas ir traukinio maršruto pratęsimas į Kazachstaną. Specialistai paskaičiavo, jog trau-kinys vienu metu galėtų gabenti apie 106 teU. Kol kas pervežimo tarifai dar derinami, tačiau manoma, kad jie nebus žemesni nei įprasta.

Jei viskas vyks pagal numatytą ir kruopščiai išanalizuotą planą, kombinuotų vežimų inter-modalinis traukinys „merkurijus“ kursuos tarp Kaliningrado ir Klaipėdos uostų bei maskvos logistikos centrų. intermodalinių vežimų vys-tymas yra ne tik lietuvos, bet ir daugelio kitų šalių prioritetinė sritis. verta pažymėti, kad to-kiomis paslaugomis vis labiau domisi verslo įmonės, o konteinerių vežimo tendencijos kas-met išauga maždaug 10 proc.

Siekia pritraukti verslininkusDiskusijos dalyviams siūlyta bendromis pa-

stangomis formuoti konkurencingus automo-bilių transportui tarifus, kelti teikiamų pas-laugų kokybę, panaudoti šiuolaikines infor-macines technologijas bei vystyti partnerys-tę pritraukiant verslo sektorių bei skatinant jį naudotis „žaliojo transporto“ paslaugomis. Steigiant pasienio kontrolės punktus nebu-vo apskaičiuota aptarnauti tokius transporto srautus, kokie kerta sienas šiandien, todėl su-sidaro daugelio kilometrų eilės. Jose vairuo-tojams tenka laukti net po keletą parų. 57 va-gonų sąstatas gali pakeisti 80–90 automobili-nių konteinerių vežėjų ir sieną kirsti per pusva-landį. toks transportavimo būdas taip pat yra efektyvus žmogiškųjų išteklių panaudojimo požiūriu – traukinį aptarnauja tik viena maši-nistų brigada.

aB „lietuvos geležinkeliai“ yra įsitikinusi, kad traukinys „merkurijus“ gali tapti krovinių gabenimo maršrutu Klaipėda – minskas – mas-kva pavyzdžiu. priimti strateginiai sprendimai dėl konteinerinio traukinio „merkurijus“ vysty-mo gali būti itin naudingi ne tik „lietuvos gele-žinkeliams“, bet ir visai transporto sistemai.

„MerKuriJus“: TArp ryTų ir VAKArų Šį rudenį sostinėje „Lietuvos geležinkelių“ surengta konferencija „Traukinys „Merkurijus“. Plėtra ir perspektyvos“ nubrėžė kombinuotų vežimų traukinio ateities gaires. Dėl naujų galimybių konferencijoje diskutavo potencialūs traukinio operatoriai ir krovinių siuntėjai: Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos ir Kaliningrado geležinkelių atstovai.

art

ūro

aušr

os

2524

– Lietuvos nacionaLinė ekspeditorių asociacija

VERKIŲ G. 44-306, LT-09109 VILNIUS, TEL./FAKSAS (+370 5) 277-9036, EL. PAŠTAS INFO@LINEKA.LT , www.lineKA.lT

Konferencijoje aptartos vežimų Baltijos – Juodosios jūrų kryptimis plėtros perspek-

tyvos, panaudojant šaudyklinį traukinį „vikin-gas“, buvo dalinamasi ekspedijavimo patirti-mi vežant krovinius intermodaliniu transportu. Užsiminta apie azerbaidžano, Gruzijos, moldo-vos ir Sirijos ketinimus pasinaudoti „vikingo“ teikiamomis galimybėmis, o su turkijos atsto-vais pasirašyta sutartis dėl tolesnio bendradar-biavimo.

mišrusis traukinys „vikingas“ – bendras lie-tuvos, Baltarusijos, Ukrainos geležinkelių ir Klaipėdos, iljičiovsko bei odesos uostų krovos kompanijų projektas, sujungiantis Baltijos ir Juodąją jūras. 1734 kilometrus siekiantis „vikin-go“ maršrutas įveikiamas per 52 val., iš jų lie-tuvos teritorijoje – 12,7 val. traukinio patikrini-mas išvykstant ir atvykstant Kenos stotyje dėl įrengtos modernios patikrinimo procedūros užtrunka vos 30 min. traukinys pradėjo kursuo-ti 2003 metais, kiekvienais metais pervežamų konteinerių kiekiai auga. praėjusiais metais šie kiekiai pasiekė beveik 42 tūkst. teU (sąlyginis konteinerių vienetas) ir lyginant su 2009 m. ap-imtimis išaugo 5,8 proc. traukinys tarp Baltijos ir Juodosios jūrų 2010 m. kursavo 638 kartus.

Gabenimų iš Klaipėdos į Ukrainą pagausė-jo maždaug 1000 teU. „vikingo“ sėkmė labiau-siai priklauso nuo vienodo tarifo visose šalyse. mūsų šalyje tarifas nepakito nuo 2008 metų. Galvojama, kad jis nesikeis ir toliau, o toks sta-bilumas skatins vežimų augimą.

Privalumas – ekologiškumasaB „lietuvos geležinkeliai“ atstovai akcen-

tuoja sėkmingą intermodalinio šaudyklinio traukinio „vikingas“ projekto veiklą bei geležin-kelių transporto ekologiškumą. ieškoma nau-

ŠiAurės – pieTų KrypTis: „ViKingAs“AB „Lietuvos geležinkeliai“ sėkmingai įgyvendina intermodalinį projektą „Vikingas“. Vilniuje surengtos tarptautinės konferencijos „Traukinys „Vikingas“. Intermodaliniai sprendimai, plėtra ir perspektyvos“ dalyviams buvo pristatytos „Lietuvos geležinkelių“ veiklos skatinimo kryptys.

jų alternatyvų konkurencingoje ekonomikoje ir plėtojamas „žaliasis“ transportas sujungiantis Skandinavijos, Baltijos ir kitas rytų europos bei artimųjų rytų valstybes.

Savo veiklą lietuvoje pristatė ir Nepriklau-somos turkijos pramonės ir verslo asociacijos „mUSiaD“ atstovai Baltijos ir Skandinavijos ša-lims. pranešta apie turkijos apsisprendimą tapti ketvirtąja „vikingo“ projekto partnere. tai - gali-mybė europą priartinti prie artimųjų rytų.

Konferencijos metu „lietuvos geležinkeliai“ ir Nepriklausomos turkijos pramonės ir vers-lo asociacijos „mUSiaD“ atstovai pasirašė keti-nimų protokolą. Jį pasirašiusios šalys sieks ska-tinti abiems pusėms naudingą partnerystę ir bendradarbiavimą tiek versle, tiek palaikant tarpusavio ryšius bei plėtoti krovinių vežimus geležinkeliais tarp Baltijos ir Juodosios jūros re-gionų, Skandinavijos ir artimųjų rytų šalių. taip pat bus siekiama bendradarbiauti skatinant krovinių vežimus šaudykliniu traukiniu ,,vikin-gas” bei naudotis aB ,,lietuvos geležinkeliai” krovinių vežimo ir su krovinių vežimais susiju-siomis paslaugomis.

šalys suinteresuotos bendradarbiauti orga-nizuojant krovinių transportavimą kuriamu ko-ridoriumi ,,rail Baltica“ bei maksimaliai panau-doti lietuvoje plėtojamų vilniaus ir Kauno vie-šųjų logistikos centrų pajėgumus. Ketinama įdėti nemažai pastangų, organizuojant krovi-nių vežimą ir skirstymą per planuojamus įsteig-ti vilniaus ir Kauno logistikos centrus, nukrei-piant kuo didesnius krovinių srautus rytų – va-karų koridoriumi.

Investuos į logistikos centrus Nepriklausomos turkijos pramonės ir vers-

lo asociacijos „mUSiaD“ atstovai protokolu taip

pat patvirtino svarstysiantys bendrų investici-jų į vilniaus ir Kauno logistikos centrus gali-mybes. „šis susitarimas tai žingsnis glaudes-nių dvišalių lietuvos ir turkijos santykių stipri-nimo link.

Svečiai pasakojo ketinantys sukurti naują – ekologišką – maršrutą automobilių keliu nuo turkijos iki lietuvos. tai būtų 2435 km. maršru-tas per eS teritoriją. Į lietuvą, lenkiją ir rusiją kroviniai galėtų keliauti ne tik traukiniais, bet ir krovininiais automobiliais. Krovinius nuo Ukrai-

nos uostų iki turkijos vežant geležinkeliais ir automobilių transportu taip pat būtų sutaupo-ma laiko.

atstumą nuo iljičiovsko iki Klaipėdos mišriu būdu taip pat būtų įmanoma įveikti greičiau, be to, mažiau laiko butų sugaištama muitinė-se. pasak renginio dalyvių, „vikingas“ vaidins esminį vaidmenį, o kitų šalių prisijungimas kurs prielaidas projekto plėtrai. Siekiant pasiekti op-timalų krovinių gabenimo laiką dar reikės sude-rinti laivų, traukinių ir lėktuvų tvarkaraščius.

Baltijos jūra

lieTuVA

RadviliškisKlaipėda

KenaGudagojus

Vilnius

Minskas

Osipovičiai ŽlobinoKalinkovičiai

Slovečno

Berežestas

Kijevas

Korostenas

Šepetovka Kazatinas

Žmerinka

Kotovskas

Odesa

Iljačiovskas

Molodečnas

BAlTArusiJA

uKrAinA

rusiJAlenKiJA

lATViJA

MoldAViJA

Juodoji jūra

art

ūro

aušr

os

art

ūro

aušr

os

art

ūro

aušr

os

2726

TrAnsporTo lyderių rinKiMų TrAdiCiJosJau tapo tradicija kiekvienų metų pabaigoje išskirti ir apdovanoti pačias pažangiausias ir novatoriškiausias šalies transporto, ekspedicijos bei logistikos įmones, techniką. Todėl verta prisiminti, kas transporto lyderių karūnas nešiojo prieš kelerius metus.

2010-ieji...pernai konkurse „lietuvos transporto lyde-

riai 2010“ apdovanotos išradingiausiai krizę įveikusios šalies vežėjų, ekspeditorių ir logisti-kos bendrovės bei jų vadovai. Speciali eksper-tų komisija įvertino ir vežėjų versle naudojamą specialiosios paskirties techniką.

rinkimų tikslas buvo įvertinti ir atkreipti dė-mesį į transporto ir logistikos sektoriaus atsto-vus, kurie krizės metu sugebėjo ne tik išgyven-ti, tačiau ir gerokai išplėsti savo verslą. augti galima ir sunkmečiu, tačiau tai – aukštasis vers-lo pilotažas, puiki įžvalga ir intuicija priimant lemtingus sprendimus. Komisija, sudaryta iš vežėjų asociacijos „linava“, ekspeditorių asoci-acijos „lineka“ bei „lietuvos logistikos asociaci-jos“ vadovų išrinko po tris pretendentus į kie-kvieną nominaciją.

„lietuvos metų vežėju 2010“ tapo transpor-to bendrovė „luckaus transportas“, kuri atliko itin greitus ir efektyvius gabenimus tarp rytų ir vakarų, taikydama vieno sustojimo principą įmonės bazėje. toks sprendimas kelionę nuo vakarų europos iki maskvos sutrumpino be-maž dviem paromis ir leido išsilaikyti sunkme-čiu, neprarandant pagrindinių užsakovų bei įgyti naujų.

„lietuvos metų ekspeditoriumi 2010“ įvar-dinta bendrovė „alpi Baltika“, priklausan-ti tarptautinei italijos alpi įmonių grupei. No-vatoriški ir veržlūs šios bendrovės sprendimai tapo pavyzdžiu mūsų šalies ekspeditoriams.

„lietuvos metų logistikos operatoriumi 2010“ išrinkta į Kėdainius savo centrinį sandė-lį perkėlusi ir prekybos centrų „Norfa“ logisti-ką užtikrinanti bendrovė „rivona“. Ji savo dar-be taiko naujausias technologijas – radijo daž-nio atpažinimo įrangą rfiD, sandėlių valdymo sistemą ir modernius tiekimo grandinės plana-vimo instrumentus.

pernai Susisiekimo ministerija įsteigė speci-

Konkurso „Lietuvos transporto lyderiai“ nugalėtojaiĮmonių kategorijoje:„Lietuvos metų vežėjas 2010“ uAB „luckaus transportas“„Lietuvos metų keleivių vežėjas 2010“ uAB „Vilniaus autobusai“ „Lietuvos metų ekspeditorius 2010“ uAB „Alpi Baltika“„Lietuvos metų logistikos operatorius 2010“ uAB „rivona“„Lietuvos metų vadovas 2010“ Vytautas Varasimavičius

Technikos kategorijoje:„Lietuvos metų vilkikas 2011“ „Mercedes-Benz Actros“„Lietuvos metų publikos vilkikas 2011“ „Volvo fMX“„Lietuvos metų krovininis automobilis 2011“ „renault Master“ / „opel Movano“ / „nissan interstar“„Lietuvos metų pažangioji technologija 2011“ „renault optiTrack“„Lietuvos metų autobusas 2011“ „irisbus Citelis“

alią nominaciją „lietuvos metų vadovas 2010“, kurioje nugalėjo vytautas varasimavičius, ben-drovių „šturvalas“ ir „tl Nika Group“ vadovas. šis verslininkas dar vadinamas tikruoju trans-portininkų tiltu tarp europos ir Kazachstano, mat šioje šalyje jis jau daug metų atstovauja lietuvai ir stiprina šalių verslo ryšius.

Nominacija „lietuvos metų keleivių vežėjas 2010“ atiteko bendrovei „vilniaus autobusai“. ši įmonė pirmoji lietuvoje masiškai ėmė naudoti ekologišką, gamtinėmis dujomis varomą trans-portą.

Techninės nominacijospernai rinkimuose įvertinta specialioji tech-

nika, skirta kasdieniams mūsų poreikiams ir statyboms. pagal europietišką metų sunkve-žimio rinkimų tradiciją nominacijos skiriamos taip, kad sunkvežimiai ir automobiliai titulus galėtų nešioti visus ateinančius metus, tad ir metai prie nugalėtojų rašyti ne 2010-ieji, o 2011-ieji. „lietuvos metų vilkiku 2011“ įvardin-tas specialiosios paskirties reikmėms pritaiky-tas ir daugybę modifikacijų turintis sunkveži-mis „mercedes-Benz actros“.

Žurnalo „transportas“ skaitytojų balsais iš-rinktas ir didžiausias publikos simpatijas pel-nęs sunkvežimis. Juo tapo įspūdingos išvaiz-dos statybų sunkvežimis „volvo fmX“.

„lietuvos metų krovininiu automobiliu 2011“ buvo įvardinta nauja furgonų trijulė: „re-nault master“, „opel movano“ bei „Nissan in-terstar“. Nors ir padabinti skirtingų gamintojų ženklais, šie automobiliai yra vienas ir tas pats modelis, gaminamas vienoje gamykloje pagal specialų užsakymą. pagrindiniais vertinimo kri-terijais tapo automobilių eksploatacijos ypatu-mai, vairavimo komfortas ir pritaikymas krovi-nių paskirstymo bei statybų verslui.

Specialioji nominacija „lietuvos metų pa-žangioji technologija 2011“ atiteko prancūzi-jos gamintojui „renault trucks“, sukūrusiai nau-

ją elektronikos valdomą priekinių ratų hidrauli-nę pavarą „optitrack“. Ji hidrauliniais varikliais, įmontuotais priekiniuose sunkvežimio ratuo-se, užtikrina itin didelį pravažumą, o speciali elektronika neleidžia ratams praslysti.

„lietuvos metų autobusu 2011“ tapo „iris-bus Citelis“. šis italijos koncerno „iveco“ gami-nys buvo išbandytas sostinės gatvėse. autobu-sas gaminamas su moderniais gamtinėmis du-jomis varomais varikliais bei hibridine pavara.

bfL

bfL

bfL

bfL

2928

Konkurso „Lietuvos transporto lyderiai“ nugalėtojaiĮmonių kategorijoje:„Lietuvos metų vežėjas 2009“ uAB „Kautra“ „Lietuvos metų ekspeditorius 2009“ uAB „rhenus svoris“„Lietuvos metų logistikos operatorius 2009“ uAB „VpA logistics“„Lietuvos metų vadovas 2009“ remigijus žitkevičius„Lietuvos metų transporto strategija 2009“ uAB „Transvelas“

Technikos kategorijoje:„Lietuvos metų vilkikas 2010“ „renault Midlum“„Lietuvos metų publikos vilkikas 2010“ „iveco eurocargo“„Lietuvos metų krovininis automobilis 2010“ „Volkswagen Transporter“„Lietuvos metų pažangioji technologija 2010“ „scania driver support“

2009-ieji...Konkurse „lietuvos transporto lyderiai

2009“ apdovanotos novatoriškiausios šalies vežėjų, ekspeditorių ir logistikos bendrovės bei jų vadovai. tuo metu konkursas tapo reikšmin-giausiu įvykiu lietuvos transporto ir logistikos srityje. Komisija, sudaryta iš vežėjų asociacijos „linava“, ekspeditorių asociacijos „lineka“ bei „lietuvos logistikos asociacijos“ vadovų išrin-ko po tris pretendentus į kiekvieną nominaciją. Buvo pastebėtos bendrovės, kurios savo vei-kloje taikė gana daug modernių technologijų ir mažai kam žinomų veiklos modelių. vienu iš pagrindinių vertinimo kriterijų buvo unikalių ar savo srityje inovatyvių sprendimų pritaiky-mas transporto bei logistikos versle.

„lietuvos metų vežėju 2009“ tapo keleivinio transporto bendrovė „Kautra“, sukūrusi centra-lizuotą siuntų paskirstymo sistemą autobusais lietuvoje bei įtraukusi į ją didžiąją dalį šalies keleivių vežėjų. pasitelkę vieningą siuntų pa-skirstymo centrą Kaune, vežėjai savo paslauga konkuruoja su žymiausiomis siuntų gabenimo bendrovėmis ir uždirba papildomų pajamų. Jie naudoja ir bendrą informacinę sistemą, skirtą

siuntų srautams valdyti.„lietuvos metų ekspeditoriumi 2009“ įvar-

dinta bendrovė „rhenus Svoris“, pirmoji iš Bal-tijos šalių tapusi ekspeditorius jungiančios prestižinės organizacijos „System allianz euro-pe“ nare. Į ją priimami tik labai griežtus kriteri-jus atitinkantys privatūs ekspeditoriai, dirban-tys šios organizacijos krovinių keitimosi siste-moje ir kokybės valdymo programose.

„lietuvos metų logistikos operatoriumi 2009“ išrinkta bendrovė „vpa logistics“, sukūru-si Klaipėdos logistikos centro koncepciją ir sė-kmingai plėtojanti logistikos paslaugų verslą.

Susisiekimo ministerija įsteigė specialią no-minaciją „lietuvos metų vadovas 2009“, kurioje nugalėjo remigijus Žitkevičius, bendrovės „vil-niaus Dobilas“ prezidentas.

Už naujausią transporto strategiją Susisie-kimo ministerija apdovanojo bendrovę „trans-velas“, kuri atliko sunkiasvorių krovinių gabe-nimo per lietuvą galimybių studiją. šis darbas įvertintas „lietuvos metų transporto strategija 2009“ nominacijoje.

Įvardino geriausius sunkvežimiusYpatingas dėmesys rinkimuose buvo skir-

tas pažangių ir aplinką tausojančių techno-logijų populiarinimui bei taikymui krovininė-je technikoje ar logistikos operacijose. eksper-tų komisija, sudaryta iš didžiųjų šalies preky-bos bei transporto įmonių specialistų, išbandė 6 sunkvežimius ir 11 komercinių furgonų. „lie-tuvos metų vilkiku 2010“ įvardintas distribu-cijos reikmėms skirtas sunkvežimis „renault midlum“. Žurnalo skaitytojų balsais išrinktas ir didžiausias publikos simpatijas pelnęs sunkve-žimis. Juo tapo „iveco eurocargo“.

Distribucijos ir vietinio krovinių gabenimo technikos specialistų komisija „lietuvos metų krovininiu automobiliu 2010“ įvardino naująjį „volkswagen transporter“. pagrindiniais verti-nimo kriterijais tapo automobilių eksploataci-jos ypatumai, vairavimo komfortas ir pritaiky-mas krovinių paskirstymo verslui.

Specialioji nominacija „lietuvos metų pa-žangi technologija 2010“ atiteko švedijos ga-mintojui „Scania“, sukūrusiam unikalią vai-ruotojų mokymo programą „Driver Support“, įdiegtą į sunkvežimio prietaisų skydelį. Ji įver-tina vairuotojo vairavimo stilių, atsižvelgdama į vietovės reljefą pataria bei moko, kaip efekty-viai ir taupiai vairuoti sunkvežimį.

and

riau

s ufa

rto

/ bfL

and

riau

s ufa

rto

/ bfL

irm

anto

pet

roni

o

3130

Jūsų patikimas partneris

AB „Lietuvos geLežinkeLiAi“, MindAugo g. 12/14, Lt-03603 viLnius, LietuvA, teL.: +370 5 2692038, eL. p.: LgkAnc@LitrAiL.Lt

2008-ieji...pirmąkart lietuvoje vykusiuose grandio-

ziniuose rinkimuose įvardytos bei apdovano-tos geriausios šalies įmonės ir vežėjų techni-ka. projektą inicijavusi vežėjų asociacija „li-nava“, lizingo bendrovė „Hansa lizingas“ bei žurnalas „transportas“ kartu su partneriais or-ganizavo iškilmingą finalinį „lietuvos transpor-to lyderių“ renginį viešbutyje „le meridien vil-lon“, kurio metu 300 svečių akivaizdoje buvo apdovanoti šalies geriausieji transporto atsto-vai. Komisija, sudaryta iš asociacijų „linava“, „li-neka“ ir „lietuvos logistikos asociacija“ vado-vų, įvertino įmonių ir vadovų veiklos efektyvu-mą ir vykdomų projektų unikalumą bei atrinko kiekvienoje nominacijoje po 3 pretendentus. „lietuvos metų vežėju 2008“ tapo transporto bendrovė „Hoptransa“.

„lietuvos metų ekspeditoriumi 2008“ įvar-dinta bendrovė „arijus“, o „metų vadovu 2008“

– valdemaras Zakarauskas, bendrovių grupės „autoverslas“ vadovas.

techninių nominacijų kategorijoje eksper-tų komisija, sudaryta iš didžiųjų šalies trans-porto įmonių specialistų ir transporto žurnalis-tų, įvertino 7 vilkikus, pretenduojančius į vieną iš svarbiausių „lietuvos transporto lyderių“ no-minacijų – „lietuvos metų vilkikas 2009“. Spe-cialiai pagal „Hansa lizingo“ užsakymą sukur-tą paauksuotą plokštę nugalėtojui – „volvo fH“ – įteikė šios įmonės vadovas vytautas Daukša.

Ypatingas dėmesys rinkimuose buvo skir-tas pažangioms ir aplinką tausojančioms tech-nologijoms populiarinti. Bendrovė „lietu-va Statoil“, norėdama paskatinti aplinkai ne-kenksmingų transporto priemonių parko plė-trą, įsteigė nominaciją „lietuvos metų pažangi technologija 2009“, kuri atiteko „Scania eGr“.

Distribucijos ir vietinio krovinių gabenimo tech-nikos specialistų komisija įvardijo „lietuvos metų krovininį automobilį 2009“ – „Citroen Berlingo“.

bfL

šar

ūno

maž

eiko

s / b

fL a

ndri

aus u

fart

o / b

fL a

ndri

aus u

fart

o / b

fL

32