TRADICINIS SMUIKAVIMAS - UEKC · 2018. 12. 27. · TRADICINIS SMUIKAVIMAS 3 Rima Garsonienė,...

TRADICINIS SMUIKAVIMAS

KRISTA SILDOJA, AUŠRINĖ GARSONAITĖ


1

TurinysApie knygą ......................................................................................................................................................................... 2

Rima Garsonienė, Aušrinė Garsonaitė. Tradicinė instrumentinė muzika ir muzikos instrumentai ...................................................................................................................................... 3

Aušrinė Garsonaitė. Smuikas Lietuvoje .................................................................................................................... 7

PASIRUOŠIMAS SMUIKUOTI ....................................................................................................................................... 9

PIRMIEJI SMUIKO GARSAI ........................................................................................................................................ 14

PIRMAS ŽINGSNIS. Stygų skambinimas rodomuoju pirštu .......................................................................... 17 Akompanavimas ir improvizavimas laisvomis stygomis iš klausos .................................................. 17

ANTRAS ŽINGSNIS. Stryko laikymas ir mokymasis griežti per stygas ....................................................... 19 Grojimas laisvomis dvigubomis stygomis pagal nesudėtingą kūrinio harmoniją ..................... 21

TREČIAS ŽINGSNIS. Mokymasis smuikuoti trimis pirštais ............................................................................. 23 Smuikavimas prispaudžiant stygą pirmuoju pirštu ............................................................................... 23 Antras nesudėtingo harmonizavimo būdas: kartu griežiama per dvi stygas, iš kurių aukštesnė yra prispausta pirmuoju pirštu ................................................................................. 24

KETVIRTAS ŽINGSNIS. Grojimas prispaudžiant stygą antruoju pirštu ..................................................... 31 Trečias nesudėtingo harmonizavimo būdas – atvirų stygų burdonas ........................................... 35 Dvigubų natų technika – antrasis piršas su gretima, aukštesne laisva styga ............................... 35 Šiek tiek sudėtingesnė harmonizavimo technika – dvigarsiai .......................................................... 36

PENKTAS ŽINGSNIS. Grojimas prispaudžiant stygą trečiuoju pirštu ......................................................... 38 Dvigarsių technika – trečiasis pirštas su gretima, žemesne laisva styga ........................................ 39 Šiek tiek sudėtingesnė harmonizavimo technika – dvigarsiai su antruoju ir trečiuoju pirštais ................................................................................................. 39

ŠEŠTAS ŽINGSNIS. MOKYMASIS GRIEŽTI MELODIJAS. Pirmosios gamos ir arpeggio ................... 41 Septintas žingsnis .............................................................................................................................................. 43 Grojimas visais keturiais kairės rankos pirštais ........................................................................................ 43

AŠTUNTAS ŽINGSNIS. STRYKO VEDIMO BŪDAI. Paprasti stryko vedimo būdai ................................ 46 Legato – natų jungimas vedant stryką viena kryptimi ......................................................................... 46

DEVINTAS ŽINGSNIS. Tradiciniai stryko vedimo būdai atliekant polkas ................................................. 49 Sudėtingseni smičiaus vedimo būdai ........................................................................................................ 50

DEŠIMTAS ŽINGSNIS. Tradiciniai stryko vedimo būdai grojant valsus ..................................................... 52 Pirmasis būdas .................................................................................................................................................... 52 Antrasis būdas ..................................................................................................................................................... 55


2

Apie knygą

Ši knyga skirta norintiems išmokti tradicinio smuikavimo. Ji suteiks žinių, kurių reikia, kad galėtumėte kuo greičiau pradėti groti. Išmoksite atlikti dainų ir šokių melodijas bei patirsite

neapsakomą muzikavimo instrumentu džiaugsmą. Ši knyga naudinga visiems besidomintiems liaudies ir tradicine muzika – joje aptariami grojimo būdai atitinka tradicinius stilius, juos

galima pritaikyti tradicinės muzikos ansambliuose. Knyga tai pat naudinga ir mokiniams, ir profesionalams, norintiems papildyti mūsų regiono smuikininkų gretas.

Nurodymai pateikti paprastai, tad net ir neskaitantieji natų galės tuoj pat imti mokytis praktiškų grojimo būdų. Visos užduotys suformuluotos kuo paprasčiau, muzika pateikta natose, schemose

vaizduojamos pirštų pozicijos. Kiekvieną pratimą ir muzikos kūrinį lydi vaizdo įrašas, kurį, spustelėjus pateiktas nuorodas, galima peržiūrėtiišmaniuoju įrenginiu.

Visa medžiaga suskirstyta pamokomis. Kadangi nereikės iš karto įsisavinti didelio kiekio sudėtingos informacijos, jau nuo pat pradžių galėsite groti tikrus muzikos kūrinius. Knygoje pateiktos tradicinės lietuvių liaudies melodijos parinktos taip, kad padėtų išmokti konkrečių

grojimo būdų ir įtvirtinti konkrečius įgūdžius. Įveikę vieną etapą jau būsite pasirengę kitam, tokiu būdu palaipsniui plėsite repertuarą, išmoksite sudėtingesnių ritmų, įgysite naujų įgūdžių ir raiškos

priemonių, kurias galėsite naudoti muzikuodami. Kiekvieną etapą galėsite įveikti sau tinkamu greičiu. Ši knyga yra tik viena iš visos serijos savarankiško mokymosi knygų, skirtų mokytis groti

tradiciniais instrumentais.

Ji sukurta panaudojant ES edukacinės žingsniais Erasmus+ finansinę paramą. Kuriant knygų seriją buvo bendradarbiaujama su trimis nevyriausybinėmis organizacijomis: “Skaņumāja“

(Latvija), “Virbel“ (Estija) ir “Utenos etninės kultūros centras“ (Lietuva).

.


3

Rima Garsonienė, Aušrinė Garsonaitė Tradicinė instrumentinė muzika ir

muzikos instrumentaiLietuvoje instrumentinė liaudies muzika užima ypatingą vietą. Jos palikimas ypač platus ir įvairialy-pis. Lietuviai muzikuodavo savo, žmonių malonumui, po darbų, šventadienais, per įvairias šventes. Muzikos instrumentai pagal kilmę skirstomi į autentiškus ir bendrataučius.

Autentiškiausias ir svarbiausias styginis instrumentas yra kanklės. Jis jungia tradicinę ir šiuolaikinę kultūrą, minimas daugelyje senovinių literatūros šaltinių bei vienokia ar kitokia forma yra paplitęs beveik visoje šalyje, išskyrus Dzūkiją. Kanklėmis skambinamos sutartinės, įvairios melodijos, dainos, šokiai. Dar vienas vietinės kilmės styginis instrumentas – pūslinė. Ja pritardavo kitais instrumentais atliekamoms melodijoms. Svarbią liaudies instrumentų dalį sudaro pučiamieji instrumentai: lamzde-liai, švilpos, medžio, šiaudo, plunksnos birbynės, ožragiai, skudučiai, ragai, daudytės. Jais atliekamos išradingos piemenų melodijos, improvizacijos, sutartinės, dainos, šokiai. Įvairių dydžių būgnais, mažaisiais būgneliais buvo palaikomas šokių muzikos ritmas, atliekamos improvizacijos ir signalai.

Bendrataučiai muzikos instrumentai – smuikas, cimbolai, dūdmaišis – į Lietuvą atkeliavo kartu su klajojančiais muzikantais ir minimi nuo XVI a. Mandolina, gitara, citra, balalaika pradėjo plisti XIX a. pradžioje. Dumpliniais muzikos instrumentais pradėta groti jau XIX a. viduryje. Žinoma, kad apie 1850 m. armonika griežė A. Baranauskas. Vienos, Peterburgo armonikos, koncertinos, bandonijos pa-sirodė XX a. pradžioje, mygtukinis ir klavišinis akordeonai – apie 1930 m., o rusiškos standartizuotos armonikos – po Antrojo pasaulinio karo. Lietuvoje dumpliniai instrumentai labai išpopuliarėjo. Jų repertuaras susideda iš tradicinių šokių, polkų, valsų, maršų ir dainų melodijų.

Liaudies muzikantai

Muzikantų šeimose vyrų puoselėjamos grojimo tradicijos buvo perduodamos iš kartos į kartą. Yra pavyzdžių, kai vienu ar net keliais muzikos instrumentais muzikuoja šeimos, paeiliui dvi–penkios kar-tos, dar ir šiais laikais tęsdamos senelių, tėvų muzikavimo tradicijas. Nuo seno pagrindiniai mokytojai būdavo senelis, tėvas, dėdė ar vyresnis brolis. Dažnai jauną muzikantą groti įkvėpdavo vyresnis kaimo muzikantas ar kaimynas. Jų kūrinius jaunuoliai mokėsi nusiklausę, nusižiūrėję, įdėdami daug savo pastangų ir laiko. Todėl muzikantai sako, kad groti išmoko “iš savęs“, “patys per save“. Kai kurie muz-ikuodavo tik namuose, kiti grojo šokiuose, gegužinėse, darbų pabaigtuvėse, išlydint į kariuomenę, laidotuvėse, vestuvėse ir kitose šventėse. Kaimo muzikantai, niekieno nepadedami, remdamiesi vien savo sugebėjimais ir darbštumu, tapdavo ir šalies įžymybėmis. Groti žmonėms, į viešumą ėjo tik pat-ys geriausi, garsėjantys gausiu repertuaru, atlikimo variantiškumu ir laisva improvizacija. Lietuvoje grojo daug puikių muzikantų. Aukštaitijoje žinomos smuikininkų Šimkūnų, Dubeikių ir kitos giminės, J. Danilevičius, V. Stunžėnas, M. Davidavičius, J. Leipus ir kiti. Cimbolais šiandien daugiausia grojama Rytų Aukštaitijoje ir Dzūkijoje. Minėtini šie žinomi cimbolininkai J. Špokas, M. Laumikonis, K. Pund-ys, V. Kairys, F. Lopinys, P. Kačianovskis, I. Gumbrys. Patriarchu vadinamas J. Lechovickas groja ne tik cimbolais bet ir mandolina, gitara. XX a. pirmoje pusėje plačiai pripažinti armonikininkai J.Biržinis, J. Beliejūnas, B. Špūras, J. Dainys, L. Ešerys, J. Noreikis, L. Jurevičius, K. Bertašius, J. Latvys. Jiems ir


4

kitoms armonikininkų kartoms gražiu pavyzdžiu buvo didelio populiarumo sulaukęs muzikantas P. Biržys – Pupų Dėdė, kuris pirmasis armonika ėmė griežti koncertuose, per radiją. Vėliau puikiai grojo A. Zaremba, L. Berniūnas, A. Mieliauskas. Iš dabartinių vyresnių muzikantų mokosi ir tradicijas perima vidurinės ir jaunesnės kartos armonikininkai. Šiais laikais jaunų liaudies muzikantų paklau-sa renginiuose didelė, todėl norėdami juos parengti turime suteikti galimybę mokytis. Groti liaudies muzikos instrumentais mokoma LMTA folkloro studijoje, LNKC rengiamuose tradicinio muzikavimo kursuose Visagine, keliose muzikos ir meno mokyklose Vilniuje, Kaune, Utenoje ir kitur, kultūros cen-trų vaikų ir jaunimo kapelose, instrumentinio muzikavimo tradicijas tęsiančiose šeimose.

Liaudies muzikos intrumentų meistrai

Lietuvoje susiformavo senos muzikos instrumentų meistrystės tradicijos. Gabūs lietuviai pasidary-davo ir tradicinius, ir bendrataučius muzikos instrumentus. Pastarieji dažnai vadinami lietuviškais, nes buvo pradėti gaminti lietuvių meistrų. Meistrai dirbtuvėse pasigamindavo smuikus, mandolinas, gitaras, balalaikas, basedles, klarnetus ir sudėtingos konstrukcijos dumplinius instrumentus. Esant reikalui pasitaisydavo, vėliau tapdavo meistrais. Jie dažniausiai dirbo kalvio, dailidės, šaltkalvio, laikro-dininko darbus.

Garsėjo Utenos, Salako (Zarasų r.) krašto Peterburgo armonikų meistrai. Dažnai jie dirbdavo po du – vienas gamino balsus, kitas instrumento korpusą. Armonikų meistrai turėjo mokinių, kurie už sutartą atlygį mokėsi 2–3 metus. Uteniškio armonikų meistro J. Zabulionio liudijimu, 1925 m. penki mokiniai dirbo pas J. Rūką, kuris kartu su kitais vyresnės kartos meistrais diatoninių armonikų meistrystės am-ato išmoko Peterburgo armonikų fabrike. Kai kur kūrėsi šeimyninės meistrų dinastijos, kai tėvų meis-trystės amatą perimdavo vaikai. Garsaus Dusetų instrumentų meistro J. Sipavičiaus darbą tęsė sūnus M. Sipavičius. N. Ruseckas su šeima darė armonikas, specializavosi dumplių gamybos srityje. Plačiai žinomais armonikų meistrais buvo I. Patinskas, S. Razma, J. Griškevičius, P. Demikis, J. Taraila. Žemai-tijoje paplitusias iš Vakarų atėjusias bandonijas ir koncertinas taip pat gamino ir vietiniai meistrai. Pastaraisiais metais Peterburgo ir kitas armonikas remontuoja K. Mackonis, V. Rimkus, A. Maslauskas ir kiti.

Šiais laikais taip pat galima įsigyti liaudies meistrų pagamintų tradicinių ir bendrataučių muzikos in-strumentų. Kaimuose ir miesteliuose gyvenančių savamokslių meistrų mažėja, tačiau meistrai mies-tuose gamina įvairių Lietuvos regionų instrumentus pagal jų pačių ir kitų tyrinėtojų surinktus eks-pedicijų, muziejaus eksponatų bei literatūroje aprašytus duomenis, piešinius. Jie gamina įvairių rūšių instrumentus: chordofonus, aerofonus, membranofonus, idiofonus. Vilniuje dirba J. Bugailiškis, E. Vir-bašius, V. Petruška, Šiauliuose – A. Martinaitis, Kaune – M. Bubelis, D. Juška, A. Karkuška, Klaipėdoje – A. Butkus, Palangoje – A. Šeduikis, Pasvalyje – A. Bartašius. Lietuvoje muzikos instrumentų gaminimas yra įtrauktas į tautinio paveldo registrą, skelbiamas interneto puslapyje . Meistrai – atestuoti serti-fikuotų tautinio paveldo produktų tradiciniai amatininkai, kai kurie iš jų yra ne tik muzikos instru-mentų gamybos, bet ir senųjų drožybos, žaislininkystės amatų puoselėtojai. Jie gamina instrumentus iš neįprastų medžiagų, taiso vargonus, dirba kitus darbus.

Pastaraisiais dešimtmečiais įvairiuose kursuose, seminaruose, stovyklose populiarumo sulaukia mo-kymai, kuriuose rodoma, kaip pasigaminti skudučius, šiaudo, nendrės birbynėles, saviskambius in-strumentus, kankles, pūslinę, lamzdelį. R. Garsonas Utenos kraštotyros muziejuje veda edukacines pamokas, per kurias moko pasigaminti piemenų instrumentus: builio skudučius, šiaudo ir plunksnos birbynes. D. Juška Kauno klubo “Gilė“ narius moko pasigaminti kankles, skudučius, lamzdelius.


5

Instrumentinės muzikos tyrinėtojai

Lietuvoje melodijas ir tekstus užrašinėti ir tyrinėti pradėta XIX a. Instrumentinę muziką tyrinėjo J. Ži-levičius, J. Čiurlionytė, Z. Slaviūnas, S. Paliulis, J. Sabaliauskas, J. Švedas, P. Samuitis, P. Stepulis, J. Stri-maitis, V. Bartusevičius, M. Baltrėnienė, A. Vyžintas, R. Apanavičius, V. Palubinskienė, E. Vyčinas, R. Žar-skienė, G. Kirdienė, G. Vilys ir kiti. Yra LMTA Etnomuzikologijos katedros studentų darbų.

Muzikinę tautosaką renka mokslo įstaigos, aukštosios mokyklos. Tarp jų – Lietuvos muzikos ir teatro ak-ademijos Etnomuzikologijos katedros dėstytojai ir studentai, savo kraštuose – folkloro kolektyvų nariai, muziejų darbuotojai. Lietuvos nacionalinis kultūros centras, vadovaujant folkloro poskyrio vyr. special-istui A. Luniui, instrumentologų ekspedicijas rengia kasmet vis kitame Lietuvos rajone. Jose dalyvauja etnomuzikologai, folkloro ansamblių, kapelų vadovai ir muzikantai, kompozitoriai ir kiti entuziastai.

Folkloro judėjimas

XX a. šeštame dešimtmetyje Lietuvoje prasidėjo folkloro kolektyvų judėjimas, kuris ypač išpopuliarė-jo atkūrus Nepriklausomybę, jis vis dar vyksta ir šiomis dienomis. Koncertai, renginiai, ekspedicijos, festivaliai, vakaronės ir kita folkloro kolektyvų veikla reprezentuoja mūsų krašto tradicinę kultūrą, pri-sideda prie jos puoselėjimo ir išsaugojimo. Lietuvoje rengiama dainų švenė, folkloro festivaliai “Balti-ca“, “Skamba skamba kankliai“, “Griežynė“, “Sėlos muzikantai“, “Peterburgo armonikų šventė“, “O kieno žali sodai“, “Saulės žiedas“, “Atataria lamzdžiai“, “Baltų raštai“ ir kiti. Kultūros centrai organizuoja kon-certus, šventes, kuriose skamba liaudies muzika. Vis įvairesnis tampa tradicinę instrumentinę muziką ir dainas atliekančių kolektyvų repertuaras. Pagal jį galima išskirti septynias pagrindines grupes:

1. Etninės muzikos kolektyvai, gro-jantys senaisiais liaudies muzikos in-strumentais: lamzdeliais, dūdmaišiu, švilpa, ožragiu, daudytėmis, šiaudo birbynėmis, tradicinėmis kanklėmis, ragais, skudučiais. Jų repertuarą su-daro sutartinės, piemenų melodijos, dainos, šokiai.

2. Senosios styginių instrumentų kapelos. Jose griežė 1–3 smuikai, prie kurių galėjo prisidėti kanklės arba cimbolai, basedlė, būgnas ar mažasis būgnelis. Kapelos groja maršus, šoki-us, dainas.

3. Tradicinės kapelos, kurių pagrindinę instrumentinę sudėtį dažniausiai sudaro smuikas, armonika (bandonija, koncertina), basedlė, būgnas arba mažasis būgnelis. Kapelos groja maršus, šokius, tradicines ir partizanų dainas, romansus.

4. Folkloro ansambliai, kurių muzikantai groja ir tradiciniais, ir bendrataučiais instrumentais. Tokių kolektyvų repertuarą sudaro įvairių žanrų dainos, sutartinės, pasakojimai, žaidimai, šokiai.

5. Dainų ir šokių ansamblį sudaro choras, choreografinė grupė ir liaudies muzikos instrumentų orkestras. Jų repertuare – profesionali lietuvių kompozitorių kūryba, harmonizuotos liaudies dainos ir instrumentiniai kūriniai.

6. Liaudiškos muzikos kapelos, kurių instrumentinę sudėtį sudaro stilizuotos liaudiškos kapelos vari-antas. Repertuaras susideda iš profesionalių autorių kūrinių, skirtų kaimo kapeloms.

1 pav. Tradicinė kapela “Muzikontai iš pa Utenas“


6

7. Folkrokas – tai pramoginės muzikos stilius, jungiantis lietuviškas tradicines dainas, roko muzikos elementus, improvizacijas ir elektroninę muziką. Greta balsų, skamba elektriniai ir tradiciniai muz-ikos instrumentai: kanklės, skudučiai, dūdmaišis, smuikas.

8. Folkbardai kuria muziką, persmelktą tam tikrais liaudies muzikos motyvais ir šiuolaikinės muzikos ritmais. Dainoms pritaria kanklėmis, gitara, mandolina, smuiku, lūpine armonikėle, lamzdeliu ir kitais instrumentais.

Tradicinės ar senosios styginių instrumentų kapelos ir muzikantai groja ir tradicinių šokių klubuose (TŠK). Vilniuje TŠK veiklą nuo 2002 m. dr. Dalios Urbanavičienės iniciatyva pradėjo Lietuvių etninės kultūros draugija. Nuo 2004 m. klubo aktyvistai pradėjo rengti tarptautines tradicinių šokių vasaros stovyklas. Šio klubo pavyzdžiu panašūs klubai įsikūrė Kaune, Varėnoje, Klaipėdoje, Utenoje ir kitur. Į Lietuvos šokių klubus atvyksta gimin-ingų klubų atstovai iš Latvijos, Balta-rusijos, Estijos ir kitų šalių.

Per daugelį metų tradicinės muzikos reikšmė ir funkcija pasikeitė. Iš kas-dienio gyvenimo ji persikėlė į sceną, tradicinių šokių klubus Liaudies muzikos instrumentams ir jų reper-tuarui negalima leisti išnykti, to būti-na mokyti kiekvieną augančią kartą. Šiuo metu įvairūs kolektyvai, atlik-dami savitą krašto instrumentinio muzikavimo palikimą, jau susimąsto ir apie atskirų regionų liaudies muz-ikos savitumą, lokalinį stilių. Liaudies instrumentinės muzikos tradicijų tęsi-mo įvairovė ir sudėtingumas rodo, kad šių dienų atlikėjai ir kolektyvai ją supranta ir atlieka savaip. Šis sudėtingas darbas tenka etnomuzikologams, folkloro kolektyvų vadovams, mokytojams, įvairiems liaudies muziką atliekantiems kolektyvams, atlikėjams ir entuziastams, kurie stengiasi ją perimti, skleisti ir perduoti. Todėl ypač svarbu mokyti ir vidurinės, ir jaunosios kartų atstovus, kad ir jiems instrumentinė liaudies muzika taip pat taptų artima. Liaudies muzika buvo paveldima perimant ją iš kartos į kartą. Dabar mums tenka pareiga ją pažinti, branginti, puoselėti, tęsti ir perduoti ateinanči-oms kartoms.

2 pav. Folkloro ansamblis “Sietynas“


7

Aušrinė Garsonaitė Smuikas Lietuvoje

Smuikas – bendratautis instrumentas, kurį lietuviai nuo seno yra labai pamėgę. Pagal pagaminimą ir atliekamą repertuarą Lietuvoje ir kitose šalyse smuikai skirstomi į profesionalius, t. y. klasikinio tipo, ir liaudiškus. Klasikinio tipo smuikai, kuriais dažniausiai grojama muzikos mokyklose, gaminami fabri-kuose. Profesionalūs ir liaudies muzikantai mieliau renkasi meistrų rankų darbo instrumentus. Tačiau Lietuvoje liaudiškus smuikus gaminančių meistrų nėra daug. Pastaraisiais metais jų gretos mažėja dėl lengvos galimybės įsigyti smuikų muzikos instrumentų parduotuvėse. Todėl šiais laikais retas jaunas muzikantas tradicinius kūrinius griežia tikru liaudišku smuiku.

Smuiku susižavėjau dar ankstyvoje vaikystėje. Gamykliniu instrumentu pradėjau griežti Utenos muz-ikos mokykloje (dabar – Utenos meno mokykla), kapeloje ,,Muzikontai iš pa Utenas“. Su kapela teko smuikelį ,,čirpinti“ daugelyje įvairių koncertų, švenčių, festivalių, televizijos laidų. Vėliau grojau keli-uose folkloro ansambliuose, griežiau tradicinių šokių klubuose, stovyklose. Tradicinio muzikavimo kursuose ne tik mokiausi, bet man buvo patikima mokyti griežti mažiau ar daugiau patyrusius moki-nių ansamblius, parengti pritarimą atliekantį smuikininką ir atlikti kūrinius duetu, solo.

Su tradiciniais muzikantais bendravau, sėmiausi patirties kasmetėse instrumentologų ekspedicijose nuo ankstyvos vaikystės (1995 m.). Jose visuomet teko sutikti smuikininkus vyrus. Moterys smuiki-ninkės yra jaunesnės kartos mokytojos, kurios atlieka ir moko kitą repertuarą. Jos dažniausiai moko mergaites. Man pačiai mokytis tradicinio griežimo ir kartu muzikuoti pirmiausia teko iš Utenoje gyvenusio puikaus tradicinio muzikanto Leono Andrašiaus (1926–2005). Jis buvo kilęs iš muzikantų šeimos, kartu su broliais nuo vaikystės muzikavo šeimos ir kitose kapelose, grojo vestuvėse, šokiuose, koncertuose, šventėse. Žavė-jo tai, kad šis muzikantas gerai griežė ne tik smuiku, bet ir akordeonu, mokėjo groti basedla, mažuoju būgneliu ir ki-tais instrumentais. Jis pasakojo, kad grodamas su broliais ar draugais apsikeisdavo instrumentais, todėl mažiau pavarg-davo ir galėdavo ilgai groti. Daugelis ekspedicijose sutiktų muzikantų taip pat groja keliais muzikos instrumentais. Kai kurie iš jų turi sukaupę gausių įvairių liaudies muzikos instru-mentų kolekcijų. Gal todėl ir mane pačią nuo vaikystės supa liaudies instrumentų gausa, domina grojimas įvairiais muz-ikos instrumentais.

Kelerius metus su dideliu malonumu liaudiškai smuikuo-ti mokiausi iš etnomuzikologės dr. Gailos Kirdienės. Labai vertinu įgytas žinias ir bendrą muzikavimą per įvairias repet-icijas, kursus ir koncertus. Jos patarta, iš Telšių rajone gyve-nusio smuikų meistro Juozo Ponelio pagamintos smuikų kolekcijos pati išsirinkau ir įsigijau tikrą liau-dišką smuiką (1 pav.). Kaip matote, mano smuikas iš pirmo žvilgsnio atrodo klasikinio tipo. Tik puikus smuikų žinovas gali pamatyti tam tikrų skirtumų. Šio smuiko garsas malonus ir skambus.

1 Pav.. Skobtinis smuikas (LNM EM 159), padirbtas XIX a. pab. Dirbėjas nežinomas. Nuotr. iš LNM (1998m.)


8

Mokslininkė dr. Gaila Kirdienė išsamiai tyrinėja liaudišką smuikavimą, veda meistriškumo pamo-kas įvairiuose tradicinio muzikavimo kursuose, aktyviai koncertuoja su savo vadovaujama kapela ,,Griežikai“. Tiems, kas domisi liaudišku griežimu, pravers jos knyga „Smuikas ir smuikavimas lietuvių etninėje kultūroje“. Tai ypač išsamus leidinys. Todėl straipsnyje pateiksiu kai kurias mintis, kurios bus naudingos pradedančiam smuikininkui.

Smuiku Lietuvoje griežiama jau kelis šimtmečius. Pirmą kartą lietuviškas smuikavimas minimas XV a. lenkų istoriko Jano Długoszo1. Jis aprašė muziką, kurios XIV a. pradžioje klausėsi Lietuvos kuni-gaikštytė Ona Aldona. Tarp išvardytų instrumentų minimas ir smuikas, vadinasi, jau tuomet Lietuvoje buvo grojama šiuo instrumentu. Kaip ir kiti bendrataučiai instrumentai, smuikas lietuvių tradiciniu instrumentu tapo muzikos instrumentų meistrų dėka. Todėl smuikų būta pačių įvairiausių. Etnomuz-ikologė G. Kirdienė išskiria šiuos istorinius smuikų tipus2:

balanos smuiko pagrindas – plokščia lazda, o jų meistrai buvo vaikai,

lentelės smuiko pagrindas – lentelė, meistrai vaikai arba daryta griežti vaikui,

skobtinio smuiko apatinė dalis išskobta ir pritvirtinta viršutinė dalis; dažniausiai gamindavo vaikai ar paaugliai, rečiau – suaugę,

smuikai klijuotais šonais artimiausi klasikiniams modeliams, gaminami suaugusių meistrų, rečiau paauglių.

Didžiulę smuikų įvairovę lemia tai, kad anksčiau smuikininkai patys gamindavo ir taisydavo smui-kus. G. Kirdienė rašo, kad „stipriausios smuikdirbystės tradicijos gyvavo Žemaitijoje ir Aukštaitijoje, silpnesnės Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Klaipėdos krašte“. Pastaraisiais dešimtmečiais smuikus dirbo kret-ingiškis Julius Butkus, telšiškis Juozas Ponelis, klaipėdiškis Stasys Berenis, šilutiškis Tadas Auškelis3. Meistrystės ir grojimo tradicijos dažnai būdavo perimamos iš kartos į kartą, todėl G. Kirdienės kny-

goje išskiriamos kelios garsesnės šei-mos: Petrauskai, Pagojai, Dauskartai, Turauskai ir kt.4 Žemaitijoje žinomos 2 giminės, kuriose nenutrūkstamai muzikavo 5 kartos5.

Tradicinis smuiko muzikos repertu-aras itin gausus, todėl kūrinių / muz-ikos pasirinkimas tiesiogiai priklausė nuo progos, kuria griežiama. Tai galėjo būti ir meditacija namuose, ir griežimas per magiškas apeigas, taip pat kiekvienos šeimos šventėse – krikštynose, vestuvėse, laidotuvėse, jaunimo susibūrimuose ir kituose pasilinksminimuose. Lygiai tomis

pačiomis progomis smuiku griežiama ir dabar, tačiau ne visuomet skamba liaudies muzika. Vis dėlto liaudiško smuikavimo tyrinėtojų, mokytojų ir folkloro entuziastų dėka liaudiškai smuiku griežiama vis dažniau. Nė vienas liaudies muzikos mėgėjų susibūrimas neapsieina be šio instrumento. Tikimės, kad ir jūs išpildysite savo svajonę išmokti griežti smuiku ir prisidėsite prie vis gausėjančio liaudies tradicijomis sekančių šiuolaikinių smuikininkų būrio.

1 2 Pav.: Liaudies meistro J.Ponelio darbo smuikas.2 Ten pat, p. 51.3 Interneto šaltinis: http://samogitia.mch.mii.lt/TAUTOSAKA/smuikavimas.lt.htm.4 Kirdienė G., Smuikas ir smuikavimas lietuvių etninėje kultūroje, p. 88.5 Interneto šaltinis: http://samogitia.mch.mii.lt/TAUTOSAKA/smuikavimas.lt.htm.

2 Pav.: Liaudies meistro J.Ponelio darbo smuikas.


9

PASIRUOŠIMAS SMUIKUOTIPrieš pradedant mokytis griežti smuiku, svarbu išsiaiškinti, kaip jį išsirinkti ir prižiūrėti. Tokių žinių suteikia instrumentų meistrai ir smuikavimo specialistai. Taip pat svarbu pažinti smuiko dalis. Su-siderinti smuiką pamažu išmoksite patys, tačiau iš pradžių geriau paprašykite, kad padėtų smuiko mokytojas ar muzikantas. Daugumai pradedančiųjų atrodo, kad susiderinti smuiką sudėtinga, tačiau iš tiesų taip nėra.

Smuiko pasirinkimas

Šiandien, kai instrumentų pasiūla yra tokia didelė, viena iš sunkiausių užduočių yra tinkamo smuiko ir stryko išsirinkimas. Didžiausia laimė, jei jūsų šeimoje turimas iš tėvų ar senelių paveldėtas instru-mentas. Lietuvoje yra nemaža smuiko specialistų, galinčių padėti išsirinkti ir sustyguoti instrumentą, kad pradėtumėte mokytis juo griežti.

Smuikas ir strykas turėtų būti pasirenkami, atsižvelgiant į muzikanto ūgį. Instrumentą galite įsigyti iš smuiko meistrų, muzikos instrumentų parduotuvių arba privačių asmenų. Meistras Raivo Sildoja pažymi: “Dauguma instrumentų parduotuvių parduoda ir tokių instrumentų, kurie nėra tinkami gro-ti. Jei nuspręsite iš parduotuvės nusipirkti naują smuiką, sužinokite, ar jis buvo tinkamai sukonstruo-tas. Tik jei instrumentą sutvarkė specialistas, galite išmėginti instrumento garsines savybes. Didžiulę pagalbą jums gali suteikti labiau patyręs smuikininkas. Vis dėlto, jei nusipirkote visiškai naują smuiką, kuris nebuvo tinkamai sutvarkytas, tuomet skubiai kreipkitės į meistrą, kad jis jį tinkamai paruoštų. Paprastai smuiko paruošimas užtrunka.”

Jei nuspręsite nusipirkti smuiką iš antrų rankų, taip pat turite būti atsargūs. R. Sildoja pataria: „Prieš perkant naudotą instrumentą, jį taip pat turėtumėte parodyti smuiko specialistui. Jei reklamoje skel-biama – „parduodamas senovinis smuikas, puikus garsas“ – tai nebūtinai yra tiesa. Taip pat dažnai galvojama, kad visiškai naujas, gamykloje pagamintas instrumentas nėra toks geras, kaip senas, gamykloje pagamintas. Tiesą sakant, senas instrumentas geras yra tik todėl, kad jis buvo puikiai pa-gamintas, tačiau senėjimas jo nepadaro geresniu. Verta sutvarkyti seną gerą smuiką, tačiau vietoj to, kad bandytumėte sutaisyti blogą, geriau įsigykite naują, tačiau tinkamą griežti. Nebent smuikas priklausė artimam šeimos nariui, todėl jums svarbus emociškai. Kai kurie patyrę instrumentų pla-tintojai išmoko apgauti neprofesionalius pirkėjus, įklijuodami smuiko viduje etiketę su melaginga informacija apie jo kilmę. Kiekvienais metais dar vienas „Stradivarius“ atkeliauja į mano dirbtuves. Kiekvieno instrumento viduje turėtų būti ženklas, rodantis jo kilmę, ir kartais nurodoma, kokio meis-tro tai yra kopija.“[2]

R. Sildoja pataria nepirkti pigių Kinijoje pagamintų smuikų, kurių korpusas yra iš faneros, o ki-tos dalys – iš pigaus plastiko. „Dažnai jie atrodo ryškiaspalviai ir gražūs, tačiau jie menkaverčiai, o jų priežiūros išlaidos didelės, nes mažas detales, pvz., sukynes, tenka dažnai keisti. Visi papildomi priežiūros darbai kainuos brangiau, nei geresnio smuiko įsigijimas“.


10

Smuiko dalys

Dabar, kai jau turite savo smuiką, reikėtų jį geriau pažinti. Kad būtų lengviau suprasti metodinę medžiagą, turite išmokti smuiko dalių pavadinimus. Juos rasite nurodytus šiose nuotraukose.

3 Pav.: Smuiko dalys ir smičius

GALVA

SUKYNĖS

KAKLAS

GRIPAS

STYGOS

PASMAKRĖ

STYGŲ LAIKIKLIS

VARŽTAS

KALADĖLĖ

PLAUKAI

KOTAS

SMIČIAUS GALAS

KUMELĖ

MAŠINĖLĖ

ATLIEPIMAI


11

Smuiko priežiūra ir stygų keitimas

R. Sildoja pataria: „Smuiko priežiūra yra svarbiausia, kad jūsų instrumentas būtų tinkamos griežti būklės. Pirmiausia kiekvienas griežėjas turėtų įsigyti tinkamą smuiko dėklą. Verta investuoti į tokį dėklą, kuris apsaugotų instrumentą nuo šoko, drėgmės ir staigių temperatūros pokyčių. Niekada ne-palikite savo smuiko ilgam laikui ne dėkle. Nepalikite jo ir dėkle per ilgai priešais saulę, nes temper-atūra korpuso gali tapti per karšta ir pakenkti instrumentui. Tokia pati taisyklė galioja ir šalčiui. Įėję iš šalto oro į vidų, neatidarykite dėklo iš karto, bet palaukite kol susibalansuos temperatūros pokyčiai. Staigūs temperatūros pokyčiai yra pavojingiausi instrumentui.

Tam, kad išlaikytumėte instrumentą švarų, rekomenduoju kiekvieną kartą baigus groti nuvalyti nuo jo prakaito dėmes. Po to, būtinai naudodamiesi kita audiniu, nuvalykite kanifolijos dulkes nuo stygų, postygio ir medinės stryko dalies. Stygas valykite skersai, taip, kaip strykuojama. Laikui bėgant, smuikas vis tiek susitepa, tačiau instrumentų parduotuvėse galima įsigyti specialią priemonę neš-varumams pašalinti. Norėdami nuvalyti postygį, naudokite degtine arba chirurginiu spiritu švelni-ai sudrėkintą audinį. Būkite atsargūs valydami postygį, kad audinys nesiliestų prie lakuotų smuiko dalių, nes spiritinis skystis jas gali pažeisti.

Mašinėles reikėtų retkarčiais patepti alyva, kad lengvai suktųsi jų mechaninės dalys. Sukynes taip pat reikia kartas nuo karto patepti specialiu tepalu, kurio galite įsigyti muzikos instrumentų parduotuvė-je. Derėtų šį darbą atlikti keičiant stygas, kad sukynės ne tik sklandžiai judėtų, bet ir stabiliai išlaikytų derinimą. Pas mane dažnai užsuka klientai, kurių smuiko sukynės yra išbrinkusios. Norint to išveng-ti, rekomenduoju pirmiausia derinti sukynėmis, o tik tada su mašinėlėmis. Prižiūrėkite sukynes, kai drėgmės lygis pakyla, paprastai taip būna pavasarį arba rudenį. Dėl drėgmės jos išbrinksta, todėl geriausiu atveju, jų nebepavyksta pajudinti, o blogiausiu – jie suskaldo skylutes, į kurias yra įsukti smuiko galvutėje.

Taip pat svarbu prižiūrėti atramėlę, įsitikinkite, kad ji stovi tiesiai, stačiu kampu parėmusi stygas. Jei atramėlė pasvirusi, jos padėtis turi būti kruopščiai pakoreguota, kitaip atramėlė sulinks arba net sulūš. Siekiant išvengti atramėlės pažeidimo, ją reguliuojant, pirmiausia šiek tiek atleiskite stygas. Taip pat patikrinkite, ar metalinės pasmakrinės dalys netrina smuiko korpuso lako“.

„Kiekvienas muzikantas turi gebėti atlikti kasdienę savo smuiko priežiūrą, tačiau kilus problemoms, patariama kreiptis į meistrą. Nors jūs galite nusipirkti sukynių ir atramėlių iš bet kurios muzikos in-strumentų parduotuvės, nepatartina jų pasikeisti pačiam, tam reikalingi specialūs įgūdžiai ir įrankiai. Pavyzdžiui, naujos atramėlės pritaikymas yra labai tikslus darbas“.

Jeigu jums kyla daugiau klausimų, kreipkitės į artimiausią smuikų meistrą. Vis dėl to kiekvienas smui-kininkas turėtų mokėti pats pasikeisti stygas. Video siužete ir nuotraukose trumpai apžvelgiama, kaip tai padaryti.

Video 1: stygų keitimas (QR-code 1)1

1 Kad atidarytume kodą jums reikia QR kodų skaitytuvo programėlės, kurią galite parsisiųsti į savo išmanųjį telefoną ar planšetę.

Video 1. QR-code 1https://youtu.be/UA7fiJkOCm8


12

Smuiko derinimas

Norint išmokti tinkamai suderinti smuiką, reikia kantrybės, nuoseklumo ir dažnai praktikuotis. Smuikininkai paprastai pradeda derinti savo instrumentą nuo pirmosios oktavos a gaidos – trečiosios smuiko stygos (skaičiuojant nuo žemi-ausios). A gaidos aukštis gali svyruoti nuo 438 Hz iki 442 Hz.

Senieji kaimo muzikantai kapelose smuikuodavo po vieną arba dviese ir jiems nereikėjo prisiderinti prie temperuoto derinimo[5]instrumento. Kai visos stygos buvo suderintos viena su kita ir instrumentai derėjo tarpusavyje, jie galėjo kartu muzikuoti. Archyvinių įrašų smuiko derinimo aukš-tis dažnai yra žemesnis, negu pratusios mūsų ausys. Nors kiekvienas garsas turi savo spalvą ir tembra, galima nu-manyti, kad anksčiau buvo labiau mėgstamas žemesnis vėl suskambėtų naujai. Tačiau šiuolaikinis smuikininkas turi derintis prie kitų ansamblio instrumentų. Čia geriausias pa-galbininkas yra elektroninis derintuvas, kuris padeda suder-inti stygas norimu aukščiu.

Visų pirma suderinkite La stygą, kuri yra trečia. Kruopšči-ai klausykitės, ar jis yra žemesnė ar aukštesnė nei instru-mento, pagal kurį derinate (fortepijonas ar akordeonas). Primygtinai rekomenduojama pamažu ugdyti klausą, kad išgirstumėtę ar gerai dera garsai. Tačiau jei jums tokiu būdu derinti iš pradžių per sunku, naudokite elektroninį imtuvą. Tunerio rodyklė turi būti viduryje ir rodyti žalią šviesą, jei rodyklė yra kairiojoje pusėje, tuomet reikia ištempti stygą, sukant kuoliuką į viršų, tačiau jei rodyklė yra dešinėje pusė-je, tuomet atlaisvinkite sukdami žemyn. Nepamirškite, kad pirmiausia yra geriau derinti su kuoliukais ir tik tada papil-domai reguliuoti mašinėlėmis.

Garso įrašas 1: Pirmos oktavos La (QR-kodas 2)

Visų pirma suderinkite A stygą. Kruopščiai klausykitės, ar jos garso aukštis yra žemesnis, ar aukštesnis, nei instru-mento, pagal kurį derinate (pvz., fortepijono ar akordeo-no). Primygtinai rekomenduojame pamažu ugdyti klausą, kad išgirstumėte, ar garsai dera. Tačiau jei jums tokiu būdu derinti iš pradžių per sunku, naudokite elektroninį der-intuvą (tunerį). Jo rodyklė turi būti viduryje ir rodyti žalią šviesą; jei rodyklė yra kairiojoje pusėje, tuomet reikia labiau įtempti stygą, sukant sukynę į viršų, tačiau jei rodyklė yra dešinėje pusėje, tuomet atleiskite stygą, sukdami sukynę žemyn. Nepamirškite, kad pirmiausia yra geriau derinti su sukynėmis ir tik tada pareguliuoti mašinėlėmis.

Audio 1. QR-01https://youtu.be/DWNuHniFmOk

Iliustracija 1. Smuiko stygos


13

Visas smuiko stygas skiria kvintos (penkių garsų) interva-las. Kuo ilgiau grosite smuikui, tuo geriau girdėsite grynąją kvintą. Šis intervalas turėtų aiškiai rezonuoti, jei girdisi bent koks disonansas, kvinta nėra grynoji ir ją reikia koreguoti. Anksčiau ar vėliau jūsų ausys įpras atpažinti tobulą stygų kvintinę darną.

Apibendrinimas: suderinę A stygą, derinkite greta esančią žemesnę D stygą (pirmos oktavos d gaida). Kad tai padar-ytumėte, braukite stryką kartu per D ir A stygas ir derinkite jas tarpusavyje tol, kol išgirsite grynąją kvintą. Jei tai jums per sunki užduotis, naudokite elektroninį imtuvą. Po to derinkite žemiausią G stygą (mažosios oktavos g gaidą). Vėl pabandykite naudoti tą patį metodą, aprašytą aukšči-au, kartu grieždami D ir G stygas, ir derindami, kol išgirsite grynąją kvintą. Galiausiai suderinkite aukščiausią – E stygą (antros oktavos E nata) pagal A, griežiant per jas kartu kaip ir derinant kitas stygas.

2 garso įrašas: Kvintomis suderintų stygų skambesys tarp stygų (QR-code 3)

Audio 2. QR-03https://youtu.be/QC-cMph-xkI

2.

t.5

1.

t.5

3.

t.5

Natų pavyzdys 1. Laisvos stygos ir kvintos tarp jų.

Stygas derinkite poromis: 1. suderinkite A ir D stygas vieną su kita; 2. suderinkite D ir G stygas vieną su kita; 3. Suderinkite E ir A stygas vieną su kita.


14

PIRMIEJI SMUIKO GARSAI

Nėra didesnio malonumo, nei savo rankose laikyti instru-mentą, apie kurį anksčiau tik svajojote. Dabar ta akimirka, kai galite įgyvendinti savo svajones! Atlikite tai, kas yra mo-kymo programoje,ir pasieksite savo tikslus.

Kaip laikyti smuiką

Nesvarbu, kokią muzika ketinate atlikti, turite būti sveiki, antraip nepavyks gerai smuikuoti. Jeigu būsite sąmoningi ir paisysite savo kūno fiziologijos, sumažinsite nereikalingą raumenų įtampą arba net ir visai jos išvengsite. Jei smuiku-osite tinkama kūno padėtimi, sklandus smuikavimas ir pui-ki savijauta bus užtikrinta. Jei matysite, kad jums reikia kur kas daugiau informacijos, ieškokite smuiko mokytojo, kuris jums padėtų.

Senieji kaimo muzikantai dažniausiai buvo ir yra savamok-sliai. Jaunesni smuikininkai mokėsi griežti mėgdžiodami vyresnius. Tėvo patarimai sūnui tais laikais galėjo skambė-ti taip: „Kodėl dedi smuiką po smakru, juk taip nematysi, ar melodija sutampa su šokėjų šokio judesiais?“ Ir išties – griežti šokiams visada buvo viena pagrindinių tradicinio smuikavimo paskirčių. Būsimajam smuikininkui svarbiausia rasti visų galimų muzikos atlikimo niuansų ir subtilybių, apie kurias bus kalbama kitame skyriuje, pusiausvyrą. Svarbu at-rasti savo griežimo stilių. Poroje toliau pateikiamų senovinių nuotraukų įamžinti tradiciniai smuikininkai Lietuvoje.

4 nuotr. Smuikuojama stovint

5 nuotr. Smuikuojama sėdint

6 nuotr. Stanislovas Baltrušaitis 7 nuotr. Vladas Žeromskis


15

Nesvarbu, smuikuojate stovėdami ar sėdėdami, viršutinė kūno dalis turi išlikti tokioje pačioje padėtyje. Nugara turi būti tiesi, bet atpalaiduota. Grieždami įsitikinkite, ar nesate įsitempęs, ar nepakelti pečiai. Jei griežiate smuiku sėdėda-mi ar stovėdami, turite jaustis patogiai. Laikant smuiką, jo galvutė turi būti lygiagrečioje padėtyje su grindimis. Jūsų smakras, kairys petys ir kairė ranka turi „atlikti savo parei-gas“. Venkite stipriai spausti smuiką ar stryką, griežiant ran-kos tegul būna laisvos, o pirštai gerai kontroliuojami. Sten-kitės ir atsipalaiduoti, ir būti susitelkę į smuikavimą.

Kaip smuiką laikyti ant kairio peties

Padėkite smuiką ant kairio peties arba, jeigu norite laikyti jį tradiciniu stiliumi, galite įremti sau į kairękrūtinės pusę.

Kad jaustumėtės patogiau, įsigykite reguliuojamą tiltelį (žr. 9 nuotr.), o vaikams tinka ir minkšta kempinė, pritvirtinta prie smuiko. Rekomenduojama pirkti reguliuojamą, o ne standųjį tiltelį. Jei nuspręsite jį naudoti, sureguliuokite tiltelį taip, kad jaustumėtės patogiai – įsitikinkite, kad jis nėra nei per aukštas, nei per žemas. Jūsų kaklas turi likti natūralio-je padėtyje. Jei išmoksite laikyti smuiką prispaudę smakru prie peties, suteiksite kairei rankai visišką grojimo laisvę, o tai yra labai svarbu. Smuikas turėtų būti lengvai nuleistas į kairį delną, o laikomas smakru ir pečiu (8 pav.).

Kitame mokomajame vaizdo įraše (2 vaizdo įrašas) paro-doma, kaip užsidėti tiltelį. Taip pat išmoksite jį nuimti ir su-reguliuoti.

Kaire ranka paimkite apverstą smuiką.

Paimkite tiltelį į dešinę ranką taip, kad atrodytų, jog jis „šypsosi“.

Pirmiausia prie smuiko pritaisykite tiltelio kaires kojeles.

Paskui dešines kokjeles.

2 vaizdo įrašas. Kaip uždėti tiltelį ant smuiko 9 nuotr. Tiltelis

Video 2. QR-04https://youtu.be/6qF1ssTF4zc

8 Pav.: Pabandykite laikyti smuiką, prispaustą tarp peties ir smakro, be

kairės rankos.


16

Kairės rankos padėtis

Kokia yra efektyviausia kairės rankos padėtis smuikuojant? Įsivaizduokite, kad kairėje laikote obuolį ar teniso kamu-oliuką. Švelniai laikykite įsivaizduojamą kamuolį suėmę visais penkiais pirštais, paskui sulenkite ranką ir meskite jį tarsi su katapulta, tuomet pažvelkite į savo kairę ranką ir pamatysite kaip tik tokią padėtį, kurios reikia griežti smui-ku: riešas tiesus, o pirštai sulenkti kaip arka.

Kiekvieną kartą, kai pradėsite griežti, prisiminkite šį „kamu-olio metimo“ pratimą – vėliau tai padės jums išlaikyti riešą taisyklingoje padėtyje. Jei riešas bus sulenktas į vieną ar kitą pusę, per tam tikrą laiką gali atsirasti raumenų įtampa ir skausmas. Jei esate jaunesnis muzikantas, kuriam dar ne-reikia visoo dydžio (4/4) smuiko, patikrinkite, ar jūsų kairė alkūnė sulenkta 90 laipsnių kampu. Jei tai nepavyksta pad-aryti, turėtumėte susimąstyti apie kitokio dydžio smuiką.

3 vaizdo įrašas. Kairės rankos grojimo pozicija

Nuo seno dažniausiai muzikuodavo vyrai. Jų rankos didelės ir stiprios, todėl jie gali griežti įvairiomis padėtimis, pris-itaikydami prie įvairių sudėtingų muzikavimo sąlygų, pavyzdžiui, smuikuoti vestuvėse per visą naktį. Vis dėlto šiuolaikiniams smuikininkams rekomenduojama išmok-ti taisyklingos griežimo padėties, kad išvengtų rankų ir viršutinės kūno dalies skausmų.

Video 3. QR-05https://youtu.be/t0uK_0i5Q8E

10 Pav.: Kairė ranka be smuiko


17

PIRMAS ŽINGSNISStygų skambinimas rodomuoju pirštu

Norėdami kuo greičiau pradėti smuikuoti, lavinkitės muzi-kuoti laisvomis stygomis. Dešinės rankos smiliumi paskam-binkite (užkabinkite ir patraukite) po vieną stygą. Tokiu būdu jau galite šį tą pagroti ir be jokio pasirengimo. Būtų labai pravartu, jei kitas smuikininkas griežtų melodiją, o jūs pritartumėte laisvomis stygomis.

Pasidėkite smuiką ant kairio peties ir laikykite taip, kaip parodyta 11-oje nuotraukoje. Paskui, kaip parodyta 12-oje nuotraukoje, įremkite dešinės rankos nykštį į postygio kraštą priešais atramėlę ir užkabinkite laisvas stygas smiliu-mi. Skambinkite visas 4 stygas, kokia tik norite tvarka, nau-dokite jums žinomus ritminius elementus.

Akompanavimas ir improvizavimas laisvomis stygomis iš klausos

Yra daug melodijų ir dainų, kurias galite atlikti grodami laisvomis stygomis. Lengviausia improvizuoti iš klausos, pasirenkant tinkamas stygas. Labai svarbu, kad ateityje galėtumėte patys pasirinkti harmoniškai tinkamas gaidas, tačiau iš pradžių prireiks įgudusio muzikanto pagalbos. Pateikiame kelis kūrinius, kuriuos galite groti kartu, jums lieka tik skambinti tinkamomis stygomis. Jei neturite gro-jimo partnerio, tuomet čia, kartu su kiekviena melodija, yra QR kodas, kurį turite nuskaityti, ir aš griešiu su jumis. Tai tradicinės melodijos, kai kurios labiau žinomos, kitos – mažiau. Prieš pradėdami muzikuoti kartu su manimi, įsi-tikinkite, kad jūsų smuikas dera su manuoju (paklausykite ir palyginkite su 1 garso pavyzdžiu pirmosios oktavos A garsą). Grokite šias melodijas tiek kartų, kol gerai įgusite, tuomet mėginkite pagroti ką nors kita.

11 Pav. Smuiko laikymas prieš skambinant stygas

12 Pav. Stygų užkabinimas dešinės rankos smiliumi


18

3 garso įrašas. Mazurka2 D-dur tonacijoje (QR kodas 6).

4 garso įrašas. „Ant kalno karklai“ (trad.) D-dur tonacijoje (QR kodas 7).

5 grso įrašas. Polka (trad.) D-dur tonacijoje (QR kodas 8).

6 garso įrašas. „Kazokėlis“ (trad .) D-dur tonacijoje (QR kodas 9).

Dabar pamėginkite tas pačias melodijas atlikti kitomis ton-acijomis. Grokite kaip ir anksčiau, tik įterpkite pauzių, kito-kių ritminių elementų – būkite kūrybingi.

7 garso įrašas. Mazurka G-dur tonacijoje (QR kodas 10).

8 garso įrašas. „Ant kalno karklai“ (trad.) G-dur tonacijoje (QR kodas 11).

9 garso įrašas. Polka (trad.) G-dur tonacijoje (QR kodas 12).

10 garso įrašas. „Kazokėlis“ (trad.) G-dur tonacijoje (QR kodas 13).

Jei norite pagroti dar daugiau, susiraskite muzikantą, kuris jums padėtų. Pabandykite taip pritarti savo jau žinomiems kūriniams – patikėkite, tai labai smagu!

2 Originaliai cimbolais pagrojo Jonas Lechovickas, g. 1920 m., Gilūtų k., Mielagėnų sen., Ignalinos r. – 1-27/LLKC archyvas. Vyčinas E., Lietuvių liaudies instrumentinė muzika. Muzika cimbolams – Mazurka nr. 10, LLKC, 2012, Vilnius, p. 10.

Audio 6. QR kodas 9https://youtu.be/fR-gPopuroc

Audio 7. QR kodas 10https://youtu.be/z4udfeOIQi8

Audio 8. QR kodas 11https://youtu.be/MBnxkp7cDA0

Audio 9. QR kodas 12https://youtu.be/k2Gnvv-QoMw

Audio 10. QR kodas 13https://youtu.be/2KUJfZfV44k

Audio 3. QR kodas 6https://youtu.be/WAqdwkcwRUM

Audio 4. QR kodas 7https://youtu.be/wQ6nLeWiDtQ

Audio 5. QR kodas 8https://youtu.be/PsQjbiDyq_k


19

ANTRAS ŽINGSNIS Stryko laikymas ir mokymasis griežti per stygas

Prieš paimdami stryką į ranką turite nuspręsti, greitą ar lėtesnę melodiją atliksite. Pavyzdžiui, jei norite groti lėtai, tada laikykite jį klasikiniu būdu ir naudokite visą. Geriau su-prasti padės 4 vaizdo įrašas.

4 vaizdo įrašas. Dešinės rankos grojimo pozicijos.

Muzikantų ir klausytojų nuomonė dėl to, kaip turėtų būti griežiama smuiku, amžiams bėgant nuolat keitėsi. Vis didė-jantys šiuolaikiniai lūkesčiai pakėlė bendrą techninį grojimo lygį, tačiau teko atsisakyti tam tikrų savybių.

Taip pat galite išgirsti ar net patys atlikti ir gyvą muziką, kuri sklinda čia ir dabar. Taigi svarbu prisiminti, kad kiekvienas tradicinės muzikos atlikėjas yra laisvas pasirinkti savo kelią. Jei jūs pasirinkote griežti kaip senasis smuikininkas, to visai pakanka, kad būtumėte puikus to stiliaus atlikėjas. Bet argi nebūtų įdomu šiais laikais išgirsti smuikininką, griežiantį se-noviniu stiliumi?

Šiek tiek užtruks, kol jūsų dešinė ranka pripras prie to, kaip laikyti stryką, tad būkite kantrūs. Nepamirškite, kad ji turi likti natūralioje ir fiziologiškai taisyklingoje padėtyje. Kad išmoktumėte griežimo smičiumi technikos, labai naudinga praktikuotis dviem būdais: grojant visu stryku nuo viršaus iki galo lėtai, o paskuigreičiau – naudojant trumpesnes jo dalis (pavydžiui, groti tik viršutinėje, vidurinėje ar apatinėje stryko dalyje). Labai paranku šiuos du būdus kaitalioti gro-jant.

Natose specialiais ženklais nurodoma stryko kryptis: aukš-tyn ar žemyn (žr. 13 Pav.).

Π – žemyn (pradedama nuo stryko kaladėlės)

V – į viršų (pradedama nuo stryko galiuko)

13 Pav.: Stryko krypties simboliai natose

Video 4. QR kodas 14https://youtu.be/EuAm0DscSFs


20

Pradėkite paprastai stryku braukti per stygas (žemyn (15pav.)/aukštyn (14pav.)), kad ranka judėtų sklandžiai. Pojūtis turėtų būti panašaus kaip dideliu teptuku dažant sieną. Po kurio laiko, kai labiau įgusite, galėsite mėginti gro-ti sudėtingesnius grojimo stryku modelius, kurie vėliau bus paminėti šioje knygoje.

Grojimo stryku zona yra tarp atramėlės ir postygio pradžios. Garsas minkštesnis, kai grojama arčiau postygio, sun-kesnis – kai link atramėlės. Įsitikinkite, kad braukiate stryką žemyn aukštyn 90 laipsnių kampu per stygas (žr. 14 nuotr.). Iš pradžių uždėkite stryką ant stygos taip, kad visi jo plaukai liestųsi su ja. Vėliau, kai labiau įgusite, geriau bus pasukti stryką šiek tiek link savęs, kad ne visi plaukai liestųsi su sty-ga. Jūsų dešinė ranka turėtų būti neįtempta, tai padės sk-landžiai vesti stryką. Riešas ir pirštai turi būti elastingi, o ne įtempti.3

Praeitame skyriuje mokėtės akompanuoti melodijai, užk-abindami laisvas stygas. Dabar galite padaryti tą patį su stryku. Pagrokite tas melodijas braukdami per laisvas sty-gas stryku. Kurkite muziką.

3 Elastingas, bet tvirtas dešinės rankos riešas lyginimas su arklio tempiama karieta. Riešas, vedantis stryką, turi veikti panašiu principu. Stenkitės vesti sklandžiai – nepurtykite rankos!

15 Pav. Riešo padėtis griežiant žemyn iki stryko viršūnėlės (špico).

14 Pav. Riešo padėtis, griežiant aukštyn iki kaladėlės.

16 Pav. Netinkamas stryko vedimas. Strykas vedamas skersai - “į kišenę”.

17 Pav. Netinkamas stryko vadimas. Strykas vedamas skersai, virš postygio.


21

Grojimas laisvomis dvigubomis stygomis pagal nesudėtingą kūrinio harmoniją

Paprastai įvairiose muzikos grupėse harmonijos partiją atli-eka gitara ar kitas instrumentas, kuriuo galima išgauti daug-iau garsų vienu judesiu, tačiau grodami laisvomis stygomis po vieną ar dvi jūs tarsi atliksite boso partiją. Kad tai išmok-tumėte pirmiausia išbandykite keletą paprastų ritmo mod-elių braukdami per dvi laisvas stygas. Senieji kaimo smuiki-ninkai dažnai grojo laisvomis stygomis lydėdami melodiją, kad muzika būtų pilnesnė.

Stenkitės tuo pačiu metu braukti stryku per dvi laisvas sty-gas, paskirstyti jo svorį abiem stygoms tolygiai. Laisvai keis-kite stryko vedimo ritmo modelius (naudokite visą ar tik dalį) tuo pačiu metu grodami per dvi laisvas stygas. Kartu braukdami per G ir D stygas, gausite G akordą, D ir “A – D akordą, A ir E – A akordą.

Paprastai įvairiose muzikos grupėse harmonijos partiją atli-eka gitara ar kitas instrumentas, kuriuo galima išgauti daug-iau garsų vienu judesiu, tačiau grodami laisvomis stygomis po vieną ar dvi jūs tarsi atliksite boso partiją. Kad tai išmok-tumėte pirmiausia išbandykite keletą paprastų ritmo mod-elių braukdami per dvi laisvas stygas. Senieji kaimo smuiki-ninkai dažnai grojo laisvomis stygomis lydėdami melodiją, kad muzika būtų pilnesnė.

Stenkitės tuo pačiu metu braukti stryku per dvi laisvas sty-gas, paskirstyti jo svorį abiem stygoms tolygiai. Laisvai keis-kite stryko vedimo ritmo modelius (naudokite visą ar tik dalį) tuo pačiu metu grodami per dvi laisvas stygas. Kartu braukdami per G ir D stygas, gausite G akordą, D ir “A – D akordą, A ir E – A akordą.

2 natų pvz. Dvigubos natos su akordo pavadinimu. Grokite vesdami visą stryką.

Dabar grokite kartu su jau žinomos melodijos garso įrašu (žr. 3 pvz.). Naudokite dvigubas laisvas stygas, kiekvieną natą iš-laikykite skaičiuodami iki trijų, sekite simbolius ir raides, kad žinotumėte, kurį akordą groti. Norėdami pagroti visą kūrinį, pakartokite tą pačią eilutę keturis kartus.

3 natų pvz. Akompanuojama dvigubomis laisvomis stygomis – mazurka D-dur tonacijoje


22

4 natų pavyzdys. Akompanuojama dvigubomis laisvomis stygomis – mazurka G-dur tonacijoje.

11 garso įrašas. Mazurka D-dur tonacijoje.

12 garso įrašas. Mazurka G-dur tonacijoje.

PABANDYKITE: rasti melodijų / dainų, kurias galima būtų atlikti akompanuojant dviem harmonijos funkcijomis:1) G (I) ir D (V)2) D (I) ir A (V)

Pagrokite akompanimentą dvigubumis stygomis. Stenkitės patys pajausti, kaip keičiasi harmonija.

PERTRAUKA

Šiek tiek pailsėkite ir pasitikrinkite tai, ką išmokote:

Kaip jums sekėsi rasti tinkamą instrumentą? Ar esate juo patenkinti?

Ar galite išvardyti visų smuiko dalių pavadinimus?

Jei paprašytume jūsų kartkartėmis pasukioti smuiko sukynes, ar žinotumėte, kodėl taip reikia daryti?

Kai jūsų prašoma vesti stryką tarp atramėlės ir postygio, ar suprantate, ką reikia daryti?

Stygos tarpusavyje suderintos grynosios kvintos inter-val. Ar suprantate, ką tai reiškia?

Kuria styga reikėtų pradėti derinti smuiką?

Ar galite įvardyti visas smuiko stygas ir atpažinti jas pažymėtas natose?

Ar žinojote, kad klasikinis stygų užkabinimo pirštu termi-nas yra pizzicato?[1]

Kodėl naudinga naudoti tiltelį?

Kokios yra trys svarbiausios stryko dalys?

Ar buvo sunku išgauti gražų garsą, braukiant stryką per kiekvieną atskirą stygą?

Ar jums sklandžiai pavyksta strykuoti iškart per dvi lais-vas stygas?

Audio 11. QR kodas 15https://youtu.be/US9G-enEmXw

Audio 12. QR kodas 16https://youtu.be/wRKx1g4RBE8


23

TREČIAS ŽINGSNISMokymasis smuikuoti trimis pirštais

Smuikavimas prispaudžiant stygą pirmuoju pirštu

Smuikuojant kairės rankos pirštai skaičiuojami pradedant nuo smiliaus, nes grojama keturiais pirštais (18 pav.). Pir-muoju pirštu prispausta styga skamba vienu tonu4 aukšči-au. Kiekvieno piršto pagalvėlė uždengia maždaug pustonį5 muzikinėje skalėje. Labai padėtų, jei įsivaizduotumėte, kad visas smuiko postygis išskirstytas į pustonių padalas, kurių kiekviena užima piršto pagalvėlės dydžio plotą – galbūt tai padės geriau suprasti, kur turėtų būti pirmasis pirštas prieš pradedant tą daryti praktiškai.

Pagriežkite vesdami stryką laisva A styga, paskui pris-pauskite ją pirmuoju pirštu; išgirskite, koks atstumas tarp šių dviejų garsų. Įsitikinkite, kad tinkamai prispaudėte piršto pagalvėlę prie stygos (žr. 19 pav.). Taip pat laikyki-tės taisyklingų, anksčiau minėtų, rankų padėčių. Kartokite šį pratimą daug kartų viena styga ir visada pradėkite, ves-dami stryką žemyn. Prieš kitą stygą padarykite trumpą pertraukėlę ir apgalvokite savo ką tik atliktus veiksmus. Grieždami kita styga, atkreipkite dėmesį į tai, kaip pakilo ar nusileido jūsų dešinė ranka, vedanti stryką (atsižvelgiant į tai, kuria styga strykuojate).

4 Vieną toną sudaro du pustoniai5 Pusė tono arba pustonis – mažiausias atstumas tarp dviejų skirtingo aukščio

gaidų.

18 pav. Kairė smuikininko ranka ir pirštai.

19 pav. Pirmojo piršto vieta ant stygos ir jo padėtis

20 pav. Smuiko postygis ir gaidos, atliekamos prispaudus kiekvieną stygą

pirmuoju pirštu


24

5 natų pvz. Grojimas laisva styga ir pirmuoju pirštu pakaitomis (po kiekviena nata yra jos pavadinimas)

13 garso įrašas. 5 natų pvz. atlikimas

Nors atlikdami šį pratimą, grojate du garsus pakaitomis, galite laisvai improvizuoti. Būkite kūrybingi, kad smuikuo-ti būtų smagu. Tai yra puikus būdas pripratinti savo pirmąjį pirštą „dirbti“.6

Antras nesudėtingo harmonizavimo būdas: kartu griežiama per dvi stygas, iš kurių aukštesnė yra prispausta pirmuoju pirštu

Puikus nesudėtingas pritarimo melodijai būdas yra griežti iškart dviem gretimomis stygomis, iš kurių aukštesnė pris-paudžiama pirmuoju pirštu. Išmoksite tokią grojimo tech-niką, kurią galėsite pritaikyti grieždami įvairiomis stygomis – ateityje galite tai naudoti kaip papildomą būdą. Prispauskite aukštesnę stygą pirmuoju pirštu ir kartu griežkite žemesnę: laisvą D stygą ir aukštesnę stygą su B7 nata. Taip išgausite pagrindinius G-dur akordo garsus (žr. 21 pav.). Tai nėra leng-va užduotis, bet verta praktikuotis. Sunkiausia šios užduoties dalis yra išgauti tolygų skambesį, drauge vedant stryką per abi stygas, ir suderinti du garsus. Būkite kantrūs ir atkaklūs, rezultatas yra vertas sunkaus darbo!

Jei jums pavyko išgauti kokybiškus G akordo garsus, pereikite prie aukštesnių stygų. Atlikdami tą pačią užduotį, išgausite D-dur akordą. Prispauskite E stygą pirmuoju pirštu (išgausite garsą Fis) ir veskite stryką iškart per abi stygas: laisvą A stygą ir Fis gaidą, išgaunamą pirmuoju pirštu pris-paudus E stygą8.

6 Stygą A prispausdus pirmu pirštu, išgaunama tonu, o ne pustoniu už gaidą A aukštesnė B. Pasistenkite tai įsidėmėti.7 Pagal lietuvišką muzikos teoriją raidinis si natos pavadinimas yra H, tačiau mūsų knygose – B, kadangi taip yra visose kitose šalyse.8 Grojant pirmu pirštu ant E stygos skamba garsas Fis, kuris yra per toną nuo E, o ne F (spaudžiant pirmu pirštu pačioje grifo pradžioje).

Audio 13. QR kodas 17https://youtu.be/xfDAJhaE41s

21 pav. Supaprastinta G-dur akordo versija, grojant laisvą D stygą ir B gaidą

A styga (I) .


25

Toliau pateikiamas pratimas, kad išmoktumėte groti šiu-os dvigarsius sklandžiai. Grieždami ilgas, bent jau pusines gaidas, išnaudokite visą stryko ilgį, o trumpoms, ketvirt-inėms gaidoms, užteks pusės stryko. Atidžiai klausykitės, ar intervalai dera. Per pauzę grąžinkite dešinę ranką atgal į pradinę padėtį ir kitą taktą vėl pradėkite griežti nuo ka-ladėlės žemyn.

6 natų pavyzdys. Paprastas grojimo būdas G-dur tonacijoje, vieną stygą prispaudžiant pirmuoju pirštu

vaizdo įrašas. Atliekamas 6 natų pavyzdys

Dabar jūs jau mokate pagriežti du akordus, kuriuos galite atlikti pakaitomis. Naudodamiesi anksčiau išmoktu meto-du, galėsite akompanuoti kokiai nors melodijai ar dainai, kuriai tinka šie garsai. Kai pereisite prie kitų stygų poros, at-kreipkite dėmesį į tai, kiek pakyla ar nusileidžia jūsų dešinė ranka. Jei manote, kad šis pratimas yra šiek tiek per sunkus, sugrįžkite prie jo vėliau.

22 pav. Supaprastinta D-dur akordo versija, griežiant laisva A styga ir fis

gaidą, išgaunamą pirmuoju pirštu prispaudus E stygą (V)

Video. QR kodas 18https://youtu.be/77D1v75kfAY


26

7 natų pavyzdys. Patogus ir praktiškas pritarimo pavyzdys trijų (valso) ir keturių (maršo) dalių metru

vaizdo įrašas. Atliekamas 7 natų pavyzdys

Dabar galėsite akompanuoti G-dur tonacijos melodijomis, kuriose keičiasi tik du akordai: G ir D. Pateikiami keli pavyzdži-ai, kuriuos galėsite sekti kaip formulę, pagal kurią paban-dysite atlikti savo mėgstamas melodijas. Gerai žinoma estų liaudies daina „Ei lind, ei laul“, kuriai siūlome keletą paprastų pritariamųjų partijų (pirmoje eilutėje užrašyta melodija, an-troje ir trečioje – pritarimo būdai). Grokite abu papildomus pritarimo būdus stryku žemyn ar aukštyn ir atidžiai klausyki-te, ar dvigubos gaidos skamba darniai ir tolygiai.

8 natų pavyzdys. Mazurka: pirmojoje eilutėje yra melodija, antroje ir trečioje – akompanimento variantai

Video. QR kodas 19https://youtu.be/dggep7Q-wT0


27

14 garso įrašas. Atliekamas 8 natų pavyzdys. Mazurka su dviem skirt-ingais pritarimo būdais

GI

GI

DV

GI

GI

GI

DV

GI

Akordų lentelė mazurkos melodijai (kiekviena eilutė kartojama po du kartus):

Tarp lietuvių liaudies melodijų yra nemažai tokių, kurioms galite pritarti jau išmoktais dviem akordais. Supažindinsime su dar vienu pavyzdžiu. Įsidėmėkite, kad čia pateikiamas tik vienas mūsų siūlomas pritarimo būdas. Pirmoje eilutėje yra melodija, antroje pritarimas.

9 natų pavyzdys. Šokio-dainosa „Ant kalno karklai“: melodija ir pritarimas

15 garso įrašas. Atliekamas šokis „Ant kalno karklai“ su pritarimu

GI

GI

DV

GI

GI

GI

DV

DV

GI

GI

DV

GI

GI

GI

DV

GI

Akordų lentelė šokio-dainos „Ant kalno karklai“ melodijai

Išmokime šiek tiek sunkesnį pratimą. Pateikiama melodija neturi pavadinimo, ją vadinsime ją dviejų akordų polka.

Siūlau pradėti pratimą grojant harmonines funkcijas, pirmi-ausia ilgomis natomis – po vieną takte, paskui po dvi ir po keturias ir galiausiai dar dvigubai smulkesnes natas kiekvi-ename takte.

Audio 14. QR kodas 20https://youtu.be/tWkTyeiqnAA

Audio 15. QR kodas 21https://youtu.be/A9NsEq9vkPQ

PATARIMAS

Grojant pritariamąsias partijas arba tiesiog tobulinant harmonijos pojūtį,

geras sumanymas yra vadovautis akordų lentelėmis. Iš pradžių galite

jas išsispausdinti, tačiau kuo daugiau mokysitės ir tobulėsite, tuo geriau girdėsite, koks akordas kada tinka. Tikslas – sugebėti

pritarti melodijai iš klausos.


28

10 natų pavyzdys. Įvairūs būdai Pandėlio polkos melodijai pritarti


29

16 garso įrašas. Atliekama polkos melodija be pritarimo.

17 garso įrašas. Atliekama kiekviena pritarimo partija atskirai.

GI

DV

DV

GI

Akordų lentelė pagal Pandėlio polkos melodiją (kartojama keturis kartus):

Dabar jums liko tik išmokti pagroti C akordo dvigarsį (IV), kad galėtumėte pritarti dar daugiau melodijų, atliekamų G-dur tonacijoje. Norint pagroti smuiku dvigarsį C E, tiks jau išmok-tas būdas. Prispauskite D stygą pirmuoju pirštu ir išgausite E gaidą. Pagriežkite šią gaidą kartu su laisva G styga.

Pateikiama melodija, kuriai galima pritarti visais trimis akordais, kuriuos išmokote šiame skyriuje. Pasirinktas ge-rai žinomas lietuvių liaudies šokis „Pjovė senis rugelius“, jis su darytas pagal klasikinę harmoninę struktūrą. Pradėkite lėtai. Kiekvieno takto pradžioje uždėkite savo rodomąjį pirštą ant tinkamos stygos. Stenkitės išlaikyti stabilų tempą ir per anksti negrokite greitai. Tempą didinkite pamažu. Vė-liau pereikite prie sudėtingesnės akompanimento partijos (žr. 11 natų pavyzdį – trečia eilutė).

11 natų pavyzdys. Šokis „Senis pjovė rugelius“ su dviem skirtingais pritarimo būdais (antra ir trečia eilutės)

Audio 16. QR kodas 22https://youtu.be/itLQ6z8uvaw

21 Pav. C mažorinio akordo dvigarsis (IV): laisva styga G ir E gaida

išgaunama pirmuoju pirštu prispaudus D stygą


30

18 garso įrašas. Atliekama šokio melodija be pritarimo.

19 garso įrašas. Atliekama kiekviena pritarimo partija atskirai.

GI

DV

DV

GI

CIV

GI

DV

GI

Akordų lentelė šokio „Senis pjovė rugelius“ melodijai

UŽDUOTIS

Pabandykite rasti daugiau panašią harmoninę struktūrą turinčių kūrinių ir pagrokite juos.

ATSIMINKITE:

Iki šiol jūs grojote taip, kaip buvo siūloma šiame vadovėlyje, ir sekėte mūsų duotais pavyzdžiais. Tačiau tradicinė muzika gali išlikti gyvybinga tik tuomet, jei kiekvienas muzikantas, kuris ją atlieka, kūrybiškai prideda ką nors nuo savęs. Tai va-dinama asmenine interpretacija.

Pabandykite atkreipti dėmesį į tai nuo pat pradžių grodami smuiku ir pasinaudodami šia laisve, kurią jums suteikia liau-dies muzika. Tradicija diktuoja savas taisykles, kurias turite žinoti, tačiau laikui bėgant jūs išmoksite laisvai muzikuoti pagal taisykles. Iš esmės, gerai yra žinoti taisykles ir tai, kada ir kaip jas išmintingai laužyti. Štai taip jūs plėtosite įgūdžius improvizuoti tradicijos rėmuose.

Audio 17. QR kodas 23 https://youtu.be/kWaCf0M0Pkc

Audio 18. QR kodas 24https://youtu.be/_gVoYPw0WRU

Audio 19. QR kodas 25https://youtu.be/YWKPzN8hvUM


31

KETVIRTAS ŽINGSNISGrojimas prispaudžiant stygą antruoju pirštu

Grojant smuiku antrasis pirštas gali būti dedamas arčiau arba toliau, atsižvelgiant į tai, norime pagroti aukštesnę natą ar žemesnę. Taigi yra dvi antrojo piršto pozicijos (22 pav.).

Pirmiausia išmokite aukštesnes antrojo piršto pozicijos na-tas. Kad būtų lengviau rasti tinkamą aukštesnę antrojo pirš-to poziciją, pradėkite nuo laisvos stygos ir kilkite po žings-nelį. Šiame pratime grokite ilgas natas, išnaudokite visą stryko ilgį ir atidžiai įsiklausykite į kiekvieną natą. Taip pat stebėkite stryko vedimo kryptį.

12 natų pavyzdys. Pratimas išmokti aukštesnės antrojo piršto pozicijos natas.

20 garso įrašas. Atliekamas 12 natų pavyzdys.

22 pav. Žemesnė ir aukštesnė antrojo piršto pozicijos ant kiekvienos

stygos su raidiniu kiekvienos natos pavadinimu.

23 pav. Pirmojo ir antrojo pirštų padėtys and postygio.

Audio 20. QR kodas 24https://youtu.be/46kZGKt5zIk


32

Tą patį pratimą atlikite dėdami antrąjį pirštą šiek tiek žemi-au, jį priglausdami prie pat pirmojo. Taip išmoksite žemesnę antrojo piršto poziciją. Šis lėtas pratimas padės pamiklinti pirštus ir pasirengti tolesniam darbui.

21 garso įrašas. Atliekamas natų pavyzdys su žemesne antrojo piršto padėjimo pozicija

Kitas pratimas intensyvesnis, jį atliekant reikės aktyviau dirbti pirštais. Apskritai praktikuodamiesi būkite atkaklūs, nemeskite pratimo pagroję tik vieną kartą; pamažu pereikite prie didesnio greičio ir sudėtingumo. Pastebėsite, kaip jūsų grojimas tobulėja, įgauna naują kokybę. Kaip ir imantis bet kurios kitos fizinės veiklos, grojant smuiku svarbu, kad rau-menys pirma apšiltų ir būtų nuolat mankštinami, palaikant jų elastingumą ir judesių sklandumą.

13 natų pavyzdys. Pratimas pirmajam ir antrajam (aukštesnėje pozicijoje) pirštui grojant ant A stygos

22 garso įrašas. Atliekamas 13 natų pavyzdys

Atlikdami šį pratimą patys pasirinkite patogų tempą ir grokite vienodo ilgio natas ties stryko viduriu, braukda-mi aukštyn žemyn. Paskutinė nata turėtų būti lėta ir rami, o po jos padarykite trumpą pertraukėlę ir pakartokite visą pratimą dar kartą. Dėdami pirštus tose pačiose pozicijose, atlikite šį pratimą ant kiekvienos stygos. Keisdami natų eilės tvarką galite patys susikurti savo pratimą. Pasistenkite, kad kairė ranka ir pirštai būtų ne kieti, o lankstūs – tai padės sk-landžiau jungti natas vieną su kita.

Gerai išmokę pagriežti šį pratimą, atlikite jį antrąjį pirštą dėdami šalia pirmo – žemesnėje pozicijoje.

23 garso įrašas. Atliekamas 13 natų pavyzdys su žemesne antrojo piršto dėjimo pozicija

Audio 21. QR kodas 25https://youtu.be/9K2JSW_2lBE

Audio 22. QR kodas 26https://youtu.be/TPFSUcqnd4g

Audio 23. QR kodas 27https://youtu.be/42LZ3v8d54M


33

Dauguma liaudies dainų, kurių melodinė apimtis ne daugi-au nei trys natos, yra vaikų dainos ir lopšinės. Pasimokykite vieną jų – „Čiukš čiukš, pelėda“ įvairiose mažorinėse tonaci-jose (ant kiekvienos iš stygų), kad geriau įprastumėte laikyti antrąjį pirštą aukštesnėje padėtyje.

14 natų pavyzdys. „Čiukš čiukš, pelėda“ dainos melodija A-dur tonacijoje


Kad užduotis būtų suprantamesnė, dainelės melodija su-grupuota taktais. Pradėkite kūrinėlį, vesdami stryką žemyn ir su kiekviena nata jo kryptį keiskite.

Tą pačią dainelę išmokite pagroti ant E stygos – E-dur ton-acijoje.

15 natų pavyzdys. „Čiukš čiukš, pelėda“ dainos melodija E-dur tonacijoje


D-dur tonacijoje dainelė grojama ant D stygos.

16 natų pavyzdys. „Čiukš čiukš, pelėda“ dainos melodija D-dur tonacijoje


Galiausiai pagrokite dainelę G-dur tonacijoje ant G stygos.

17 natų pavyzdys. „Čiukš čiukš, pelėda“ dainos melodija G-dur tonacijoje


Nepamirškime, kad yra ir žemesnė antrojo piršto dėjimo pozicija. Išmokite keturiose minorinėse tonacijose pagriežti kitą vaikišką dainelę „Šarkele varnele“. Pradėkite nuo A sty-gos tonacijoje a-moll.

Audio 24. QR kodas 28https://youtu.be/u4NikFmkm3k

Audio 25. QR kodas 29https://youtu.be/IUnmclNZIOI

Audio 26. QR kodas 30https://youtu.be/k5wIeTYOkZ4

Audio 27. QR kodas 31https://youtu.be/2d_12NbfVYs


34

18 natų pavyzdys. Dainelės „Šarkele varnele“ melodija a-moll tonacijoje


19 natų pavyzdys. Dainelės „Šarkele varnele“ melodija e-moll tonacijoje


20 natų pavyzdys. Dainelės „Šarkele varnele“ melodija d-moll tonacijoje


Audio 28. QR kodas 32https://youtu.be/TXt3oMbwuCE

Audio 29. QR kodas 33https://youtu.be/GGJIL3g8kiA

Audio 30. QR kodas 34https://youtu.be/Ev6wMFcLRmE


35

21 natų pavyzdys. Dainelės „Šarkele varnele“ melodija g-moll tonacijoje


Trečias nesudėtingo harmonizavimo būdas – atvirų stygų burdonas

Atlikdami šias melodijas galite patys sau akompanuoti, nuolat grodami burdoną laisva gretima aukštesne styga. Pavyzdžiui, grodami melodiją ant A stygos, kartu braukite per laisvą E stygą. Pamėginkite atlikti paskutinį išmoktą pratimą ant kiekvienos stygų poros pagal tą pačią stryko braukimo ir pirštų dėliojimo tvarką. Ši paprastą harmoni-zavimo metodą ateityje galėsite pritaikyti beveik visiems kūriniams.

32 garso įrašas. Atliekama dainelės „Čiukš čiukš, pelėda“ melodija, pridedant laisvą aukštesnę stygą (A-dur tonacijoje).

Dvigubų natų technika – antrasis piršas su gretima, aukštesne laisva styga

Tarp senovinių smuikininkų paplitęs toks grojimo būdas, kai kartu su aukštesnės antrojo piršto pozicijos nata griežiama laisva aukščiau esančia styga. Tas pats būdas naudojamas ir atvirkščiai – laisva styga išgaunamą natą galima papuošti ant žemesnės stygos grojama antrojo piršto nata. Dažniau-siai ši nata nebūna nei grynas diezas, nei žemesnis garsas.

22 natų pavyzdys rodo antro piršto grojimo padėtis: natūralią, tradiciškai paaukštintą ir aukštą; kartu su gretima aukštesne laisva styga.

Audio 31. QR kodas 35https://youtu.be/MxfB_lpuuoo

Audio 32. QR kodas 36https://youtu.be/lygpPBjCVxE


36

22 natų pavyzdys. Įvairios antro piršto padėtys grojant per dvi stygas

Šiek tiek sudėtingesnė harmonizavimo technika – dvigarsiai

Prieš tai pateiktuose harmonizavimo metoduose naudo-jama laisva styga. Tačiau galima vienu metu užspausti ir groti dvi natas. Tai vadinama dvigarsiu. Toliau pateiktame pavyzdyje pirmasis pirštas dedamas ant žemesnės stygos, antrasis – ant aukštesnės, aukštesnėje padėtyje.

24 Pav. Pirmasis ir antrasis pirštai ant gretimų stygų. Tokio grojimo būdo pirštų padėtys ant kiekvienos stygų poros

23 Pav. Rodoma antrojo piršto pozicijos ant postygio pagal 22 natų pavyzdį


37

23 natų pavyzdys. 24 pav. vaizduojama natose

Pirmame takte esantis dvigarsis yra paprastesnė E mažorinio akordo versija. Toks dvigarsis gali būti naudo-jamos kaip tonikos (pirmas, pagrindinis) akordas E-dur tonacijoje, dominantės (nuo V garso) akordas A-dur ton-acijoje ir subdominantės (nuo IV garso) – H-dur.

Antrame takte esantis dvigarsis yra paprastesnė A mažorinio akordo versija. Toks dvigarsis gali būti naudo-jamos kaip tonikos akordas A-dur tonacijoje, dominantės akordas D-dur tonacijoje ir subdominantės – E-dur.

Trečiame takte esantis dvigarsis yra paprastesnė D mažorinio akordo versija. Toks dvigarsis gali būti nau-dojamos kaip tonikos akordas D-dur tonacijoje, domi-nantės akordas G-dur tonacijoje ir subdominantės – A- dur.


38

PENKTAS ŽINGSNISGrojimas prispaudžiant stygą trečiuoju pirštu

Grojant smuiku trečiasis pirštas yra tarsi švyturys, padedan-tis susiorientuoti ir rasti tinkamas kitų pirštų pozicijas ant postygio. Tradicinėje muzikoje trečiuoju pirštu paprastai grojamas pagrindinis garsas – nepaaukština nata. Šis pirštas paprastai laikomas toje pat pozicijoje nepriklausomai nuo stygos ir grojant kartu su žemiau esančia laisva styga juo išgaunamas tikslus oktavos intervalas. Žemiau esanti laisva styga padeda nustatyti ir tinkama natos intonaciją. Ant G stygos tai bus Do nata, ant D – Sol, ant A – Re, o ant E sty-gos – La (žr. 10 pav.).

Taip, kaip anksčiau darėte su kitais pirštais, uždėkite ant postygio pirmąjį pirštą, tada antrąjį, tada atraskite tinkamą trečiojo poziciją. Nepamirškite, kad žemiau esanti laisva sty-ga taip pat gali padėti. Kiekvieną natą išgrokite braukdami visu stryko ilgiu ir įdėmiai įsiklausykite į intonaciją.

24 natų pavyzdys. Trečiuoju pirštu prispausta styga išgauna oktava aukštesnį garsą nei gretima žemesnė laisva styga.

26 nuotr. Pirmojo, antrojo ir trečiojo pirštų grojimo padėtys

25 pav. Trečiojo piršto padėtis ant kiekvienos stygos


39


Dvigarsių technika – trečiasis pirštas su gretima, žemesne laisva styga

Tai vienas populiariausių tradicinės muzikos atlikimo būdų. Smuikininkai jį dažnai vadina oktavos pozicija, nes tarp abiejų grojamų natų yra tikslus oktavos intervalas. Taip išgaunamas pilnesnis, sodresnis garsas, kai grojama vadi-namosiose trijų pirštų tonacijose – G-dur, D-dur ir A-dur, ku rios dažniausiai naudojamos liaudiškoje šokių muzikoje. Taip pat žr. 23 natų pavyzdį.

Šiek tiek sudėtingesnė harmonizavimo technika – dvigarsiai su antruoju ir treči-uoju pirštais

Jei nesibaiminate sunkesnės užduoties, pamėginkite pagro-ti šiuos sekstos intervalo dvigarsius. Ant žemesnės sty-gos užspauskite aukštesniąją antrojo piršto poziciją, o ant žemesnės – trečiojo piršto poziciją. Tai vienas švelniausių smuiko garsų, itin tinkamas akompanuojant tradiciniu sti-liumi.

25 natų pavyzdys. Antrasis pirštas aukštesnėje pozicijoje ant žemesnės stygos ir trečiasis – ant aukštesnės

Audio 33. QR kodas 37https://youtu.be/8dsq0fN05Jo


40

27 pav. Vaizduojama smuiko stygų schema pagal 25 natų pavyzdį

PERTRAUKA

Padarykime dar vieną trumpą pertrauką, kad pasikarto-tumėte tai, ką išmokote.

Kuris iš trijų pirštų, kuriais jau išmokote prispausti stygas, yra tarsi švyturys?

Ar jau mokate padaryti tinkamą kairės rankos pirštų ar-kos formą ir uždengti pagalvėlėmis stygas?

Ar jums buvo sunku taisyklingai intonuoti grojant?

Ar išbandėte sudėtingesnes grojimo technikas, tokias kaip dvigarsiai ir įvairios antrojo piršto dėjimo pozicijos?

Kaip jums sekasi atlikti pritarimus skirtingose harmon-inėse funkcijose? Ar turėjote galimybę pritarti įvairiems instrumentams?

Puiku – jūs jau mokate griežti prispausdami stygas. Dabar galite išmokti pagroti savo mėgstamas melodijas.


41

ŠEŠTAS ŽINGSNIS. MOKYMASIS GRIEŽTI MELODIJAS

Pirmosios gamos ir arpeggio

Turėdami šiuos elementarius įgūdžius jau galite sėkmingai sugroti daug įvairių melodijų. Nejučiomis patobulėję dabar jau galite išmokti kai kurias mažorines gamas – tai padės lavinti klausą, mokytis groti sklandžiai ir lavinti stryko valdy-mo įgūdžius.

Toliau pateikiamos trys vienos oktavos gamos, kurias galite sugroti laikydami pirštus tose pačiose pozicijose. Skiriasi tik stryko vedimo kampas. Iš pradžių grokite gamą lėtai – aukštyn, tada žemyn, kartodami tol, kol kiekvieną lėtą natą pavyks sugroti tinkamai. Pamažu spartinkite tempą, bet ne per daug, kad nenukentėtų grojimo kokybė.

26 natų pavyzdys. Mažorinės gamos ir akordai arpeggio


42

28 pav.. A-dur gama ir akordas 29 pav. D-dur gama ir akordas arpeggio

30 pav. G-dur gama ir akordas arpeggio

34 garso įrašas. Atliekamas 26 natų pavyzdys. A-dur gama ir akordas arpeggio

35 garso įrašas. Atliekamas 26 natų pavyzdys. D-dur gama ir akor-das arpeggio

36 garso įrašas. Atliekamas 26 natų pavyzdys. G-dur gama ir akor-das arpeggio

Audio 34. QR kodas 38https://youtu.be/mHLFf0uqsxU

Audio 35. QR kodas 39https://youtu.be/TUWKlvY1cnQ

Audio 36. QR kodas 40https://youtu.be/eojijM7mDl0


43

Septintas žingsnisGrojimas visais keturiais kairės rankos pirštais

Pradedantiesiems smuikininkams geriau negroti ketvir-tuoju pirštu, nes tą pačią natą galima išgauti laisva styga. Laisva styga išgaunamas stipresnis garsas – grojant šokių muziką tai yra privalumas. Svarbi išimtis – ketvirtuoju pirštu išgaunama Si nata ant E stygos. Beje, liaudies smuikininkai šokių muziką dažniausiai grodavo G-dur, D-dur ir A-dur ton-acijose kaip tik dėl to, kad jos leidžia griežiant laisvomis sty-gomis išgauti stipresnį, sodresnį smuiko tembrą. Pavyzdžiui, C-dur ir F-dur tonacijos buvo anaiptol ne tokios populiarios.

Norint groti ketvirtuoju pirštu, būtini tam tikri įgūdžiai, jį reikia šiek tiek patreniruoti, kad būtų pakankamai stiprus. Tačiau nebijokite pradėti jį naudoti, nors, kaip jau minėta, grojant tradiciniu stiliumi jo reikia norint išgauti Si natą ant E stygos.

Kitą pratimą pradėkite paeiliui sudėdami pirštus nuo žemi-ausios natos iki pat ketvirtojo piršto. Trumpam stabtelėkite šioje pozicijoje, tada pagrokite tą pačią natą ant gretimos laisvos stygos. Atidžiai įsiklausykite į ketvirtojo piršto natos intonaciją. Atlikite šį pratimą ant kiekvienos stygos paeiliui, eidami iš apačios į viršų ir atvirkščiai. Šiame pratime žymima ir ketvirtojo piršto pozicija, ir laisva styga, tad galėsite pasir-inkti, kuriuo būdu sugroti natą – atsižvelgiant į aplinkybes, kartais bus patogiau groti vienaip, kartais – kitaip.


44

27 natų pavyzdys. Ketvirtuoju pirštu prispaudus stygas grojamos natos A-dur, D-dur ir G-dur tonacijose

37 garso įrašas. Natų pvz. 27

Kita kompozicija – gerai žinomas valsas „Plaukia sau lai-velis” (trad.)– tai puikus pavyzdys, kaip laisvą stygą galima pakeisti ketvirtojo piršto pozicija. Galbūt pastebėsite, kad groti ketvirtuoju pirštu patogiau antroje kūrinio dalyje, nes negrojant laisva styga nereikia keisti stryko kampo. Turėkite tai omenyje plėsdami savo repertuarą.

28 natų pavyzdys. Ketvirtojo piršto naudojimas grojant valsą palengvina šio kūrinio atlikimą.

38 garso įrašas. Atliekamas 28 natų pvz.

Audio 37. QR kodas 41https://youtu.be/4tfkADDO-L8

Audio 38. QR kodas 42https://youtu.be/JYEvR8o1XS0


45

Atliekant fokstrotą „Duria duria tiesiai širdin“ kai kur pato-giau naudoti ketvirtąjį pirštą ant D stygos, o ne groti laisvą A stygą.

29 natų pavyzdys. Atkreipkite dėmesį, kada patogiau dėti ketvirtą pirštą, o kada naudoti laisvą stygą, kad būtų patogiau atlikti fokstrotą „Duria duria tiesiai širdin“.


3 PERTRAUKA

Dar kartą sustokite ir pasikartokite tai, ką išmokote pasku-tiniuose dviejuose skyriuose ir anksčiau šioje knygoje.

Ar jau susidraugavote su tradiciškai dažniausiai naudo-jamomis tonacijomis?

Ar galėtumėte iš klausos pagroti mažorinę gamą nuo bet kurio garso? Išbandykite save!

Koks jūsų mėgstamiausias melodinis šuolis (intervalas)?

Ar jaučiate rankų raumenų darbą grodami intervalus?

Kaip sekasi vesti stryką? Ar nepamiršote į tai taip pat kreipti dėmesį? Ar jums pavyksta pagriežti lygius, skam-bius garsus?

Kaip dažnai naudojate savo ketvirtąjį pirštą? Ar jums tai atrodo naudinga?

Ar pabandėte sukurti savo pratimą ar trumpą muzikinę kompoziciją?

Video 39. QR kodas 43https://youtu.be/jLHzqo_-mwA


46

AŠTUNTAS ŽINGSNIS. STRYKO VEDIMO BŪDAI

Paprasti stryko vedimo būdai

Kol kas daugiausia dėmesio skyrėme natoms išgroti ir teisin-goms pirštų padėtims. Naudojome tik paprasčiausius stryko vedimo judesius – aukštyn žemyn. Tačiau tradicinio smuika-vimo esmė kaip tik ir slypi tame, kaip vedame stryką – nuo jo priklauso, kaip kiekvienas smuikininkas išgroja melodiją. Patyręs liaudies smuikininkas būna gerai įvaldęs įvairius stryko vedimo būdus ir moka juos pritaikyti pagal situaciją. Pavyzdžiui, vienaip stryku braukiama grojant šokių, kitaip – klausytis skirtą muziką, o grojant polką strykas vedamas ne taip pat kaip grojant valsą. Geras liaudies smuikininkas moka pasinaudoti šiais įgūdžiais taip, kad visi klausytojai imtų trepsėti į ritmą.

Pirmas žingsnis – išmokti vesti stryką sklandžiai vienodo il-gio judesiais, vienodu spaudimu ir garsiai, ir tyliai. Po kiek laiko jau galėsite išmėginti ir įvairesnių derinių. Įgydami praktinės patirties išmoksite įvairių stryko vedimo būdų, nuolat pasitaikančių tradicinėje muzikoje.

Legato – natų jungimas vedant stryką viena kryptimi

Legato – vienas pagrindinių būdų smuiku išgauti tolygų, plaukiantį garsą. Prisiminkite kelias gamas, kurias išmokote anksčiau (A-dur, D-dur ir G-dur). Pratimo tikslas – sugro-ti po dvi natas kiekvienu stryko braukimu. Įsivaizduokite, kad strykas padalytas pusiau. Pradėkite groti ties kaladėle, braukite žemyn ir išnaudokite visą stryko plaukų storį. Pir-moji nata grojama braukiant nuo kaladėlės iki vidurio, antroji – nuo vidurio iki galvutės. Nestabčiokite, bet su-grokite abi natas vienu stryko judesiu. Pabandykite groti ir atvirkščiai. Keisdami stryko braukimo kryptį būkite atidūs – pasikeitimas turėtų būti sklandus, o ne skubotas ar trūkčio-jantis. Natose legato žymima natas sujungiančiu lankeliu, kuris gali būti nubrėžtas arba virš natų, arba po jomis. Toliau pateiktos natos yra A-dur tonacijoje, tačiau sugrokite jas ir D-dur bei G-dur tonacijose. Atkreipkite dėmesį į stryko ve-dimo kryptį nurodančius ženklus.


47

31 Pav. Natos, sujungtos po dvi, atliekamos vienu stryko vedimu

30 natų pavyzdys. Stryko vedimo pratimas, atliekant A-dur gamą

7 vaizdo įrašas. A-dur gama atliekama sujungiant natas po dvi

Kitas žingsnis – sujungti keturias natas. Įsivaizduokite, kad strykas padalytas į keturias dalis. Atlikite pratimą tokiu pat būdu kaip prieš tai, stengdamiesi, kad su kiekviena nau-ja nata strykas nesustotų. Kaip ir prieš tai, atlikite pratimą ir D-dur bei G-dur tonacijose, ir atidžiai stebėkite stryko braukimo ženklus.

32 Pav. Natų jungimas po keturias vienu stryko vedimu

31 natų pavyzdys. Dar vienas stryko vedimo pratimas, paremtas A-dur gama

8 vaizdo įrašas. A-dur gama atliekama jungiant natas po keturias

Kitame pratime derinamas ir jungiamasis, ir atskiriamasis stryko vedimas. Atskiras natas reikėtų groti trumpais stryko judesiais, o sujungtas – vienu ilgu judesiu. Pagrokite pratimą ir D-dur bei G-dur tonacijose, žinoma, atkreipkite dėmesį į stryko vedimo ženklus. Apsipratę pamažu didinkite tempą.

Video 7. QR kodas 44https://youtu.be/muRu1c3aqUM

Video 8. QR kodas 45https://youtu.be/qP8j4QD4haw


48

32 natų pavyzdys. Trečiasis stryko vedimo pratimas, paremtas A-dur gama

9 vaizdo įrašas. 32 natų pavyzdžio pirma eilutė

10 vaizdo įrašas. 32 natų pavyzdžio antra eilutė

PIRMIAUSIA IŠMOKITE KELIAS PAPRASTESNES MELODIJAS ATLIKTI

VESDAMI STRYKĄ JAU IŠMOKTAIS BŪDAIS PRIEŠ PRADĖDAMI MOKYTIS SUDĖTINGUS

KŪRINIUS. IŠMOKITE ATLIKTI JUOS ATMINTINAI.

Video 9. QR kodas 46https://youtu.be/IW3VGpVGF7E

Video 10. QR kodas 47https://youtu.be/ZW5w7sWO3Jw


49

DEVINTAS ŽINGSNISTradiciniai stryko vedimo būdai atliekant polkas

Praeitame skyriuje grodami pratimus išmokote kelis pa-prastus stryko vedimo būdus. Dabar pats metas išmokti tai pritaikyti kūriniuose. Ateityje jūsų laukia daugybė stryko ve-dimo būdų, tačiau šiame skyriuje išmoksite, kaip tradiciškai grojamos polkos.

Štai keli stryko vedimo būdų grojant polkas pavyzdžiai.

Pirmasis pavyzdys: dvi sujungtos natos ir viena atskirai.

33 Pav. Paprastesnis stryko vedimo būdas grojant polkas pavyzdys.

33 natų pavyzdys. Pirmasis stryko vedimo būdo pavyzdys, pritaikytas praktikoje:

11 vaizdo įrašas. 33 natų pavyzdys. Polka grojama labai lėtai vedant stryką.

PRAKTINIS PATARIMAS Iš pradžių išmokite naują stryko vedimo būdą braukdami per laisvas stygas. Taip

priprasite dešine ranka stryku jungti skirtingus garsus negalvodami apie kairei

rankai skirtus uždavinius. Kai tik pajausite, kad be didesnių pastangų galite tai atlikti,

pritaikykite naujus įgūdžius. atlikdami melodiją.

Video 11. QR kodas 48https://youtu.be/x6KzD0K7kzE


50

Sudėtingseni smičiaus vedimo būdai

Toliau pateikti pratimai padės išmokti sudėtingsenių smi-čiaus vedimo būdų. Visi pratimai prasideda ties A styga, o vėliau pereinama prie E stygos. Tačiau pabandykite juos atlikti ir ant D – A stygų. Kur įmanoma, grokite burdonus neužspaustomis stygomis.

Pirmiausia pasipraktikuokite griežti stryku vieną ar dvi neužspaustas stygas be jokios melodijos, kad ranka prip-rastų prie judesių. Pamažu imkite pirštais užspausti natas. Neskubėkite – stenkitės atsipalaiduoti ir mėgautis.

34 natų pavyzdys. Šį pratimą atlikite ir ant D – A stygų.

12 vaizdo įrašas. Atliekamas 34 natų pavyzdys

Kitame pratime natų daugiau, tačiau strykas vis dar ve-damas tuo pačiu būdu. Kartokite šį pratimą tol, kol įgusite jį atlikti visiškai lengvai.

35 natų pavyzdys. Pabandykite šį pratimą atlikite ir ant D – A stygų.


Strykas vis dar vedamas taip pat, bet melodijos ritmas dau-giau varijuoja.

36 natų pavyzdys. Šį pratimą atlikite ir ant D – A stygų.

Video 12. QR kodas 49https://youtu.be/SIkk9cWddLs

Video 13. QR kodas 50https://youtu.be/Enb17zgaK-c


51


Pabandykite išmokti šią polką, kurioje jūsų išmokti smičiaus vedimo būdai pritaikomi praktiškai.

37 natų pavyzdys. Polka, kurioje taikomi sudėtingesni smičiaus vedimo būdai.

15 vaizdo įrašas. 37 natų pavyzdys. Stryko vedimo pratimai

Video 14. QR kodas 51https://youtu.be/zAZp6UhVifQ

Video 15. QR kodas 52https://youtu.be/fMCs6k9Z_W0


52

DEŠIMTAS ŽINGSNISTradiciniai stryko vedimo būdai grojant valsus

Pirmasis būdas

Strykas tolygiai vedamas aukštyn žemyn beveik nepriklau-somai nuo melodijos. Kiekvienam taktui tenka trys brūkštelėjimai stryku, nesvarbu, kokio ilgio natos yra tame takte. Praktikuojantis groti šiuo būdu, geriausia iškart su melodija groti ir burdonus neužspaustomis stygomis.

34 pav. Pirmoji valso figūra

Kad įvaldytumėte pirmąjį valso grojimo būdą, siūlome atlik-ti toliau pateiktus pratimus. Valsai paprastai grojami stipriai pabrėžiant pirmąją kiekvieno takto dalį. Atkreipkite dėmesį, kad kiekvienas taktas pradedamas vis kita kryptimi vedant stryką (žr. 34 pav.).

Neskubėkite – mėgaukitės trijų dalių metro muzika ir sten-kitės nuolat groti burdonus neužspaustomis stygomis.

Pirmojo valso grojimo būdo pratimai.


53

37 natų pavyzdys

16 vaizdo įrašas. 37 natų pavyzdys.

Matysite, kad kitame pratime melodija sulig trečiąja kiekvi-eno takto dalimi suintensyvėja. Prieš pereidami prie kitos dalies, pirma įvaldykite šį pratimo žingsnį. Atminkite, kad reikia akcentuoti kiekvieno takto pirmąją dalį.

38 natų pavyzdys


Atkreipkite dėmesį, kaip melodija suintensyvėja antroje ir trečioje takto dalyje, tačiau strykas vedamas taip pat.

39 natų pavyzdys


Melodija tampa intensyvesnė. Stryką veskite taip pat ir ak-centuokite kiekvieno takto pradžią. Pasibandykite atlikti šį pratimą lėtu tempu.

40 natų pavyzdys

Video 16. QR kodas 53https://youtu.be/CPL7wDH0Er0

Video 17. QR kodas 54https://youtu.be/6tQQjMYKJSc

Video 18. QR kodas 55https://youtu.be/zYXDDoQMLrU


54


Atlikdami kitus du pratimus galėsite įvertinti savo pažangą. Pirmame pratime strykas vedamas taip pat, o melodijos rit-mas keičiasi. Stenkitės susikaupti, repetuokite daug kartų ir neskubėkite.

41 natų pavyzdys Tolygus stryko vedimas grojant valsą.


Pasimokinkite pagroti Mazurkos melodiją, kuriai pirmosios pamokose pritarėte laisvomis stygomis.

Smičiaus krytį keiskite tolygiai.

42 natų pavyzdys. Mazurka.


O dabar atlikite sudėtingesnį tos pačios melodijos variantą.

43 natų pavyzdys. Varijuota Mazurkos melodija.


Video 19. QR kodas 56https://youtu.be/yuy55kqji24

Video 20. QR kodas 57https://youtu.be/M5oQEZWbaiA

Video 21. QR kodas 58https://youtu.be/kndjewlFZJs

Video 22. QR kodas 59https://youtu.be/aSi46uuyZpA


55

Antrasis būdas

Gauguma lietuviškų valsų yra labai melodingi, dažnai lydimi dainos žodžių Todėl antrasis stryko vedimo grojimo būdas apjungia daugiau natų.

Pasimokykite atlikti valsą. Pradėkite groti nuo kaladėlės, pir-moje dalyje naudokite visą smičių, jo kryptį keiskite tolygi-ai. Antra dalis smagesnė, jungdami dvigarsius sustabdykite smičių (žr. 23 vaizdo įrašą)

44 natų pavyzdys. Valsas.

23 vaizdo įrašas. Stryko vedimas grojant 44 natų pavyzdį.

4 PERTRAUKA

Padarykite dar vieną pertrauką ir pamąstykite apie tai, ką jau išmokote.

Ar jau nusibodo vedžioti stryką, ar vis dar esate kupini en-tuziazmo?

Ar sunku vienu stryko brūkštelėjimu sugroti daugiau nei vie ną natą?

Ar grodami legato išnaudojate visą stryko plaukų storį?

Ką grojant – polką ar valsą – lengviau vedžioti stryką? O gal ką nors visai kita?

Ar esate pasirengę toliau mokytis savarankiškai?

Video 23. QR kodas 60https://youtu.be/h6L9QAkK3uo

Krista Sildoja, Aušrinė Garsonaitė


Redaktorius: Ilona Čiužauskaitė

Maketuotoja: Sandra Lipska

Viršelio fotografijos autorė: Arita Strode-Kļaviņa

Visa mokymosi medžiaga nemokamai prieinama interneto svetainėje www.muzikanti.lv

Perspausdinimas ar bet koks kitas medžiagos ar jos dalių naudojimas leidžiamas tik gavus autoriaus leidimą.

© Krista Sildoja, Aušrinė Garsonaitė, 2018

Projektą parengė NGO “Skaņumāja“, remiama “Erasmus+“programos.* Džiaugiamės galėdami pasidalinti knygų

serija “Grojimas tradiciniais Baltijos regiono instrumentais“, kurią išleidome bendradarbiaudami su NGO “Skaņumāja“ (Latvija),

“Virbel“ (Estija) ir “Utenos etninės kultūros centro“ (Lietuva) liaudies muzikantais ir mokytojais.

Šio projekto tikslas – padėti išsaugoti specifinį šio regiono grojimą instrumentais ir skatinti veiksmingų mokymosi metodų,

pritaikytų būtent grojimui tradiciniais instrumentais, naudojimą. Šia medžiaga gali naudotis ir žmonės be ankstesnio muzikinio

išsilavinimo, o elektroninės knygos prieinamos visiems besidomintiems

* Projektas “Transfers of the traditional instrument play training methodology’s good practices” (2016-1-LV01-KA204-022669)

TRADICINIS SMUIKAVIMAS - UEKC · 2018. 12. 27. · TRADICINIS SMUIKAVIMAS 3 Rima Garsonienė,...

Documents

Transcript of TRADICINIS SMUIKAVIMAS - UEKC · 2018. 12. 27. · TRADICINIS SMUIKAVIMAS 3 Rima Garsonienė,...