Tikslas (g)

,,Pritraukti jaunuosius ūkininkus ir sudaryti palankesnes

sąlygas verslo plėtrai kaimo vietovėse“apžvalga ir

įžvalgos dėl

Situacijos analizė

Veiksmingos kartų kaitos aktualumas

Ūkininkų skaičius dėl agrarinės visuomenės senėjimo, restruktūrizacijos procesų ES-28 per 2007-2016 m. laikotarpį

sumažėjo nuo 13,8 mln. ūkininkų 2007 m. iki 10,5 mln. ūkininkų 2016 m. t. y. 24,3 proc.

Jaunųjų ūkininkų (iki 44 metų amžiaus) skaičius sumažėjo nuo 3,0 mln. 2007 m. iki 2,0 mln. 2017 m. Sparčiausiai

mažėjo ūkininkų iki 35 metų amžiaus skaičius. Per dešimtmetį jų skaičius sumažėjo 37,7 proc. Ūkininkų nuo 35 iki 44

metų amžiaus sumažėjo 31,5 proc.

Lietuvoje 2007-2016 m. laikotarpiu ūkininkų skaičius sumažėjo 34,7 proc. t.y. 10,4 proc. punkto daugiau nei

vidutiniškai 28 Europos Sąjungos šalyse narėse.

Lietuvoje ne visose ūkininkų amžiaus grupėse stebimas ūkininkų skaičiaus mažėjimas. Jeigu labiausiai mažėjo 35-44

metų amžiaus ūkininkų ir 65 metų ir vyresnių ūkininkų skaičius atitinkamai 51,7 ir 48,6 proc., tai jaunesnių nei 35

metų amžiaus ūkių valdytojų skaičius išaugo 9,5 proc.

10020

11720

9660

10970

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

2007 2010 2013 2016

Ūkių valdytojų struktūra pagal amžių Lietuvoje ir ES-28

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2007 2010 2013 2016

4,4 5,9 5,6 7,3

16,9 16,1 13,9 12,5

21,424,5

25,6 25,6

18,218,8 20,9 23,8

39,134,7 34 30,8

65 years or over From 55 to 64 years From 45 to 54 years

From 35 to 44 years Less than 35 years

LT

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2007 2010 2013 2016

6,2 7,5 5,9 5,1

15,5 16,615,3 14

22,822,8

2322,9

22,723,5

24,825,1

32,8 29,7 31,1 32,9

65 years or over From 55 to 64 years From 45 to 54 years

From 35 to 44 years Less than 35 years

ES-28

Ūkių valdytojų amžiaus struktūroje atsispindi agrarinės visuomenės senėjimo problemos mastas. Daugiau kaip 50

proc. ūkių valdytojų sudaro 55 m. amžiaus ir vyresni asmenys. Vertinant ūkių valdytojų amžiaus struktūros pokyčius,

Lietuvoje stebimi teigiami poslinkiai – jaunesnių nei 35 metų amžiaus ūkių valdytojų dalis žemės ūkiu užsiimančių

gyventojų populiacijoje auga ir ši dalis 2,2 proc. punkto didesnė nei vidutiniškai ES-28.

Ūkio valdytojų (iki 35 m. amžiaus) struktūra pagal

naudojamą ŽŪN plotą

57%53%

48%

28%27%

31%

9%11% 12%

6% 9% 9%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2010 2013 2016

Mažiau kaip 10 ha 10–49,9 ha 50–99,9 ha 100 ha ir daugiau

Didžiausią jaunųjų ūkių valdytojų dalį sudarė ūkių valdytojai, turintys mažiau kaip 10 ha ŽŪN. Jų dalis

nuo visų ūkių valdytojų nuolat mažėjo.

Ūkio valdytojų (iki 35 m. amžiaus) vidutinis ūkio dydis

2010 2013 2016

Pokytis

2016 m.,

palyginti su

2010 m.,

proc.

Vidutinis fizinis ūkio dydis, ha 30,1 35,8 39,1 30,2

Vidutinis ekonominis ūkio dydis, išreikštas standartinės

produkcijos verte, EUR/vienam ūkiui13620 21813 24332 1,8*

2016 m., palyginti su 2010 m., jaunųjų ūkininkų vidutinis fizinis ūkio dydis padidėjo 30,2 proc., o vidutinis ekonominis

ūkio dydis – 1,8 karto. Per 2010–2016 m. laikotarpį šie rodikliai žymiai viršijo atitinkamus šalies vidutinius rodiklius,

pvz., 2016 m. jaunųjų ūkininkų vidutinis fizinis ūkio dydis buvo 2,0 kartus didesnis nei šalies vidutinis fizinis ūkio dydis,

o vidutinis ekonominis dydis – 1,6 karto didesnis nei šalies vidutinis ekonominis ūkio dydis.

Ūkio valdytojų (iki 35 m. amžiaus) struktūra pagal

pasirengimą ūkininkauti

60%52%

56%

25%

28%29%

15%20%

15%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2010 2013 2016

Turintys tik praktinę patirtį Turintys bazinį pasirengimą ūkininkauti

Turintys visišką pasirengimą ūkininkauti

2016 m. Lietuvos jaunųjų ūkių valdytojų išsilavinimo struktūra mažai skyrėsi nuo ES-28 šalių vidurkio: ūkių valdytojų,

turinčių tik praktinės patirties, dalys buvo vienodos (56 proc.), ūkių valdytojų, turinčių bazinį pasirengimą, dalis

Lietuvoje buvo 7 proc. punktais didesnė nei vidutinė ES-28.

Biudžetas tiesiogiai taikomai paramai jauniesiems ūkininkams

2007-2020 m.

2007–2020 m. iš ES biudžeto tik jauniesiems ūkininkams skirta 9,6 milijardo eurų. Parama padvigubėjo iš esmės dėl to,

kad pradėtos taikyti papildomos tiesioginės išmokos jauniesiems ūkininkams pagal 1-ąjį ramstį. Lietuvoje jaunųjų

ūkininkų skaičiaus augimą skatino parama, skirta jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, skiriami paramos prioritetai kitose

Europos Sąjungos priemonėse, nuo 2014 m. išskirtinai jauniesiems ūkininkams teikiama ES 1-ojo ramsčio parama.

Lietuvoje palyginti 2007-2013 m. ir 2014-2020 m. finansavimo laikotarpius parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui pagal

2-ojo ramsčio priemones sumažėjo. Bet, įskaitant paramą pagal 1-ąjį ramstį viešoji parama išaugo 15,2 proc.

0

20

40

60

80

100

2007-2013 m. 2014-2020 m.

54,42

103,41

64,71

2-asis ramstis 1-asis ramstis

LT, mln. Eur

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

2007-2013 m. 2014-2020 m.

2,623,23

3,80

2-asis ramstis 1-asis ramstis

ES-28, mlr. Eur

*2007-2013 m. laikotarpis pateiktos išlaidos, 2014-2020 m. laikotarpis pateikti asignavimai

Jaunųjų ūkininkų rėmimas Lietuvoje 2007-2020 m.

Pasirengimas Įsikūrimas Veikla2007

-2013 m

.

2-a

sis

ram

stis

Profesinis mokymas ir informavimo veikla (111)

viena iš mokymo krypčių jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymas

Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (112)

Žemės ūkio valdų modernizavimas (121)

jauniesiems ūkininkams paramos intensyvumas didinamas 10 proc.

punktų

2014-2

020 m

.

1-a

sis

ram

stis

Tiesioginės išmokos jaunųjų

ūkininkų pajamoms remti

+ apie 20 proc. tiesioginių

išmokų

2-a

sis

ram

stis

Žinių perdavimas ir informavimo veikla (01)

jauniesiems ūkininkams organizuojami atskiri mokymo kursai pagal privalomas mokymo programas

Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos (02)

jaunieji ūkininkai įtraukti į konsultavimo paslaugų galimų gavėjų sąrašą

Parama investicijoms į žemės ūkio valdas (04.1)

jauniesiems ūkininkams paramos intensyvumas didinamas 20 proc.

punktų

Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui

(06.1)

Parama investicijoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti (06.2 ir

06.4)

jauniesiems ūkininkams suteikiami prioritetiniai balai

priemonės, kuriose jauniesiems ūkininkams suteikiamas prioritetas tik jauniesiems ūkininkams taikomos ES priemonės

Tiesioginis jaunųjų ūkininkų rėmimas Lietuvoje

2007-2018 m.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą paramos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui kreipėsi 2920 pareiškėjai,

parama skirta 2673 jauniesiems ūkininkams. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą paramos jaunųjų

ūkininkų įsikūrimui 2019 m. duomenimis kreipėsi 2409 pareiškėjai, parama skirta 979 jauniesiems ūkininkams. 2016

metais žemę tiesioginėms išmokoms gauti deklaravo 8979, 2017 metais – 8585, o 2018 metais – 9245 Lietuvos jaunieji

ūkininkai, ūkininkaujantys ne ilgiau kaip penkerius metus. 2016–2018 metais jaunieji ūkininkai vidutiniškai sudarė apie

7,3 proc. visų deklaravusiųjų skaičiaus, išmokėta tik jauniesiems ūkininkams skirtų tiesioginių išmokų suma 2016 m.

buvo 8,7 mln. EUR, 2017 m. – 7,9 mln. EUR, 2018 m. – 9,1 mln. EUR.

Metai Pareiškėjų skaičius,

vnt.

Prašoma paramos suma,

Eur

Gavėjų skaičius,

vnt.

Patvirtinta paramos suma,

Eur

2007 729 27.639.011 639 24.320.874

2008 518 20.141.067 474 18.460.356

2009 385 14.858.760 362 14.022.687

2010 726 28.209.468 676 26.482.547

2011 0 0 0 0

2012 100 3.860.059 85 3.284.304

2013 0 0 0 0

2014 0 0 0 0

2015 1.822 96.370.482 538 29.433.928

2016 266 9.561.315 177 6.380.289

2017 321 11.613.387 264 9.584.213

2018 0 0 0 0

Iš viso 4.867 212.253.549 3.215 131.969.198

Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo rėmimas Lietuvoje 2007-2018 m.

Jaunųjų ūkininkų išsidėstymas 2017 m.

Min Skuodo r. sav. 4,7 proc. Max Trakų r. sav. 9,2 proc.

Žemės įsigijimo ūkininkavimo pradžiai būdai

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Žemę neatlygintinai

įgijau (gavau

dovanų, paveldėjau

ar pan.) iš tėvų ar

senelių, kitų

giminaičių

Žemę išsinuomojau Žemę įsigijau

nuosavomis lėšomis

Žemę neatlygintinai

įgijau iš tėvų, kartu

perimdamas visą ūkį

Žemę įsigijau

skolintomis lėšomis

55,4

48,9

29,9

18,4 17,4

proc. nuo N=478

Ketinimai ir būdai didinti turimos žemės plotą

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Išsinuomojant

žemę

Žemę įsigyjant

nuosavomis

lėšomis

Žemę įsigyjant

skolintomis

lėšomis

Žemę

neatlygintinai

įgyjant (gaunant

dovanų,

paveldėjant ar

pan.) iš tėvų ar

senelių, kitų

giminaičių

Žemę

neatlygintinai

įgyjant iš tėvų,

kartu perimant

visą ūkį

Neplanuoju

didinti turimos

žemės plotą

67,6

51

41,4

10,78,4 7,5

proc. nuo N=478

Kliūtys, trukdančios plėsti turimos žemės plotą

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Žemės įsigijimo

nekreditavimas

Žemės įstatymas

įpareigoja

parduodamą sklypą

pirmiausiai

pasiūlyti kaimynui

Aplinkui nėra

ūkininkavimui

tinkamų laisvų

sklypų pasiūlos

Kiti ūkiai pasiūlo

didesnę kainą už

norimą įsigyti

sklypą

Neturėjimas

pakankamai

asmeninių lėšų

žemės įsigijimui

21,1 23

40,4 44,452,9

25,3 25,1

35,833,1

27,830,3

32,8

12,315,3 12,8

13,411,7

5,94,2 4,69,8 7,3 5,6 3,1 1,9

nėra kliūties nedidelė kliūtis nei didelė, nei nedidelė kliūtis didelė kliūtis labai didelė kliūtis

proc. N=478

Pasinaudojimas kredito institucijų teikiamasi kreditais

42,5

5,4

52,1

Ne, nesikreipiau kredito

Ne, kreipiausi, bet negavau kredito

Taip, kreipiausi ir gavau kreditą

proc. N=478

Jauniesiems ūkininkams mokamų tiesioginių išmokų

teikiama nauda

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Padeda rasti

naujas

produkcijos

realizavimo

rinkas

Prisideda prie

naujų darbo

vietų kūrimo

ūkyje

Skatina imtis

papildomos

ūkininkavimo

krypties

Lemia

sprendimą

nuolat

apsigyventi

kaime

Lemia

sprendimą

toliau tęsti

ūkininkavimo

veiklą

Skatina plėsti

ūkį (įsigyti

žemės, gyvulių

ir pan.)

Prisideda prie

pajamų lygio

užtikrinimo

12,320,9 22,8

30,839,1

43,3

63,8

20,1

19,7

26,6

26,2

29,929,9

20,5

33,5

28,5

24,5

20,3

15,311,3

5,6

15,9 12,612,8 6,9

5,4 6,3418,2 18,4

13,4 15,910,3 9,2 6,1

nenaudinga nedaug naudinga nei naudinga, nei nenaudinga naudinga labai naudinga

proc. N=478

Naudojimasis konsultantų paslaugomis

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Naudojuosi LŽŪKT

paslaugomis

Naudojuosi privačių

konsultantų

paslaugomis

Nesinaudoju

konsultavimo

paslaugomis

Kita

48,3

34,3

25,7

3,8

proc. nuo N=478

Kokios konsultacijos labiausiai reikia

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Kaip parengti verslo planą

Kaip pagerinti produkcijos kokybę

Kaip įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus

Kaip paruošti produkciją pardavimui ir kaip ją parduoti

Kokiomis papildomomis ne žemės ūkio veiklomis užsiimti

Kaip diegti ekologines, tausojančias žemės ūkio technologijas

Kaip pasinaudoti kooperacijos galimybėmis

Kaip valdyti techniką, įrangą

Kaip panaudoti ūkyje susidarančias atliekas

Kaip prisitaikyti prie klimato kaitos

Kaip pasinaudoti bioekonomikos privalumais

Ateityje konsultacijų nereikia

28,5

20,9

8,6

8,6

7,7

6,5

3,6

1,9

1,9

1,9

1,3

5,4

proc. nuo N=478

Dalyvavimas, įgyvendinant KPP priemones, skirtas

inovacijų ir žinių kūrimui bei jų sklaidai

57,5

40,8

1,7

Nedalyvavau

Dalyvavau mokymuose

Ūkyje buvo atliekami parodomieji

bandymai

proc. N=478

Kvalifikacijos kėlimas

77,1

22,5

0,4

Dalyvavau seminaruose, kursuose,

mokymuose

Kvalifikaciją kėliau savarankiškai

Kvalifikacijos nekėliau

proc. N=478

Informacinių technologijų naudojimas ūkinėje veikloje

53,8

12,3

8,6

23,8

1,5

Taikau ūkininkavimui reikalingoms

žinioms ir konsultacijoms gauti

Taikau buhalterinei apskaitai

Taikau gamybinių procesų valdymui

ūkyje

Netaikau

Kita

proc. N=478

Veikiančių įmonių skaičius

3,3 3,4 3,4 3,7 3,9 4,0 4,1

35,4 36,2 37,1

40,441,8

43,9 44,3

24,326,2

27,7

32,334,2 35,3 35,1

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Tū

kst

. vn

t.

Kaimo regionai Tarpiniai regionai Miesto regionas

2018 m. pradžioje Lietuvos kaimo regionuose veiklą vykdė 4,1 tūkst. įmonių – 25 proc. daugiau nei 2012

m. pradžioje. Nors per 2012–2018 m. laikotarpį veikiančių įmonių skaičius kaimo regionuose nuolat

didėjo, tačiau šio rodiklio vidutinis metinis augimo tempas kaimo regionuose buvo lėtesnis nei miesto ir

tarpiniuose regionuose. Kaimo regionuose, kaip ir miesto bei tarpiniuose regionuose, pagal ekonominės

veiklos rūšis vyravo paslaugų įmonės. Daugiausia paslaugų įmonių kaimo regionuose užsiėmė prekyba,

teikė transporto ir saugojimo, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, žmonių sveikatos

priežiūros ir socialinio darbo paslaugas, vykdė profesinę, mokslinę ir techninę veiklą.

Veikiančių įmonių struktūra pagal įmonės dydį 2018 m., proc.

79,9 80,1 83,6

16,6 16,313,5

3,1 3,2 2,40,4 0,4 0,5

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Kaimo regionai Tarpiniai regionai Miesto regionas

250 ir daugiau darbuotojų

50-249 darbuotojai

10-49 darbuotojai

0-9 darbuotojai

Kaimo regionuose, kaip ir tarpiniuose regionuose, bei miesto regione, veikiančių įmonių struktūroje

dominuoja labai mažos įmonės (iki 10 darbuotojų), bet jų dalis, palyginti su kitais regionais, yra

mažiausia.

Darbuotojų skaičius veikiančiose įmonėse metų pradžioje

Miesto regione verslo įmonėse darbuotojų skaičius per 2012-2018 m. laikotarpį kasmet augo po 3,48

proc., kai tuo tarpu tarpiniuose regionuose – 2,41 proc., o kaimo regionuose – 1,21 proc.

Regiono tipas 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Miesto regionas 336914 357849 368822 387139 400873 405776 413423

Tarpiniai regionai

428858 447260 454490 471261 483174 490015 494523

Kaimo regionai

40587 42256 42662 42924 43975 43597 43602

Surinktos paraiškos 2019 m. pr.

50

97

70

32

45

63

12

24

57

168

228

183

115

109

187

75

97

62

223

305

0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 500

Alytaus

Kauno

Klaipėdos

Marijampolės

Panevėžio

Šiaulių

Tauragės

Telšių

Utenos

Vilniaus

verslo plėtrai verslo pradžiai

vnt.

Kaimo turizmo sodybų ir vietų jose skaičius

605

620

662655

661

668

13087

13648

14823

14482 14611 15048

12000

12500

13000

13500

14000

14500

15000

15500

570

580

590

600

610

620

630

640

650

660

670

680

2012 2013 2014 2015 2016 2017

Sodybos Vietos

sod

yb

ų s

kaič

ius

vie

tų s

kaič

ius

Per 2012-2017 m. kaimo turizmo sodybų skaičius kasmet augo po 2 proc., o vietų jose skaičius – 2,9

proc.

Vietų panaudojimas kaimo turizmo sodybose, skaičiuojant

pagal suteiktų nakvynių skaičių 2017 m.

10,4

12 12,1

11,111,9

8,3

12,4

9,3

11,711,9

2313

1865

1469

679 645642

277

954

2412

3792

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

0

2

4

6

8

10

12

14

Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus

Maksimalus vietų panaudojimas, proc. Vietų skaičius , vnt.

vie

tų p

an

au

do

jim

as,

pro

c.

vie

tųsk

aič

ius

Maksimalus vietų kaimo turizmo sodybose panaudojimas, skaičiuojant pagal suteiktų nakvynių skaičių,

vidutiniškai siekia tik 11,3 proc. ir yra labai panašus visuose regionuose

Rodiklis 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Apgyvendinta poilsiautojų, tūkst. 260,7 275,8 310,4 303,3 318,0 324,7

Suteikta nakvynių iš viso, tūkst. 475,7 525,8 590,8 579,9 605,9 622,3

iš jų: Lietuvos gyventojams 417,9 458,2 523,3 512,4 529,9 545,6

užsieniečiams 57,8 67,6 67,5 67,6 75,9 76,7

Užsieniečiams suteiktų nakvynių dalis nuo visų

nakvynių skaičiaus, proc.12,2 12,9 11,4 13,2 12,5 14,1

Poilsiautojų ir nakvynių kaimo turizmo sodybose skaičius

Rodiklis 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Kempingų skaičius, vnt. 20 21 22 23 26 29

Apgyvendinta turistų, tūkst. 33,9 37,5 39,2 40,3 39,1 39,5

Suteikta nakvynių iš viso, tūkst. 57,8 69,2 72,2 75,2 68,0 66,2

iš jų: Lietuvos gyventojams 30,4 36,7 41,4 40,8 32,4 32,4

užsieniečiams 27,4 32,5 30,8 34,4 35,6 33,8

Užsieniečiams suteiktų nakvynių dalis nuo visų

nakvynių skaičiaus, proc.47,4 47,0 42,7 45,7 52,4 51,1

Kempingų veiklos rodikliai

Kaimo turizmo sodybų išsidėstymas

AČIŪ UŽ DĖMESĮ!