Tiekėjų teisių gynimas ir efektyvumo principo užtikrinimas ...

© Deividas Soloveičikas, 2010 m.

Tiekėjų teisių gynimas ir efektyvumo principo užtikrinimas įgyvendinus Lietuvoje ES direktyvą

2007/66/EB

Pranešimo planas

Tiekėjų teisių gynimo priemonių sistema Lietuvoje ir glausta šių priemonių turinio apžvalgaTeisių gynimo priemonių sistemos stiprybėsTeisių gynimo priemonių sistemos silpnybėsGalimos priemonės sistemos efektyvumo didinimui

Tiekėjų teisių gynimo priemonių sistema: VPĮ 93 str.

Tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl: 1) laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įskaitant pirkimo procedūros sustabdymą ar perkančiosios organizacijos priimto sprendimo vykdymo sustabdymą; 2) perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo;3) žalos atlyginimo;4) pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia;5) alternatyvių sankcijų taikymo.

Laikinosios apsaugos priemonės


Iki naujos VPĮ redakcijos įsigaliojimo, t.y. 2010 m. kovo 2 d., teismai taikydavo laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą vadovaudamiesi ekonomiškumo principu.

Naujojoje VPĮ redakcijoje, kuri įsigaliojo 2010 m. kovo 2 d., įstatymų leidėjas įtvirtino, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (VPĮ 95 str. 5 d.).


Ekonomiškumo principas Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir minimaliai ribotų atsakovo interesus bei neviršytų pareikštų ieškinio reikalavimų sumos (Civilinio proceso kodekso 145 str. 2 d.).

Lietuvos Apeliacinio Teismo CBS teisėjų kolegijos 2007 vasario 22 d. nutartis c.b. AB „Lietuvos Paštas“ v UAB „Bitė Lietuva“ civilinė byla Nr. 2 -148/2007.


Efektyvumo principasEfektyvumo principas yra vienas iš ES direktyvų dėl tiekėjų teisių gynimo pagrindų, kadangi šiuo principu remiamasi formuojant tiekėjų teisių gynimo viešuosiuose pirkimuose koncepciją. Šio principo reikšmė yra efektyvus, operatyvus ir nedeklaratyvus tiekėjų pažeistų teisių gynimas tiek iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo momento, tiek ir ją sudarius. Efektyvumo principo taikymą viešuosiuose pirkimuose akcentuoja ETT daugelyje jo nagrinėjamų bylų. Precedentinėje Alcatel byloje teismas nurodė, kad ES direktyvos dėl tiekėjų teisių gynimo turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų sudaromos sąlygos tiekėjams ginčyti visus perkančiųjų organizacijų sprendimus ir / arba veiksmus, kuriais pažeidžiamos tiekėjų teisės (ETT byla C-81/98, Alcatel v. [1999] ECR I-7671). Užtikrinant tiekėjų teisių gynimą viešuosiuose pirkimuose formalus procesinių terminų taikymas, tiek ir konkrečių tiekėjų teisių gynimo priemonių (laikinųjų apsaugos priemonių, žalos atlyginimo, sutarties negaliojimo instituto ir pan.) taikymas yra pirmiausiai susijęs su atsakymu į klausimą, kaip efektyviai turi būti ginamos tiekėjo teisės ir kokiomis priemonėmis galima sugrąžinti status quo, jeigu konstatuojama, kad jos yra pažeistos (Pvz. ETT byla Lämmerzahl C-241/06, [2007]; ECR I-0000).


Viešasis interesasTeismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tokių priemonių taikymas pažeistų arba pažeidžia viešąjį interesą. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.Lietuvos Apeliacinio Teismo CBS teisėjų kolegijos 2007 gegužės 31 d. nutartis c.b. Panevėžio rajono savivaldybės administracija v UAB „Sophus“; civilinė byla Nr. 2-364/2007.

Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia (angl. ineffectiveness)

VPĮ 951 straipsnis – Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia

Teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia bet kuriuo iš šių atvejų: perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį nepaskelbusi apie

tarptautinį pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba nepaskelbusi apie supaprastintą pirkimą, kai tai nėra leidžiama pagal VPĮ įstatymo reikalavimus;

perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 941 straipsnio 2 dalies, 95 straipsnio 2 dalies ar 18 straipsnio 9 dalies reikalavimus ir kitus VPĮ įstatymo reikalavimus ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties sudarymo;

perkančioji organizacija, atlikdama tarptautinės vertės pirkimą, pažeidė VPĮ 63 straipsnio 9 dalies 2 punkto ar 64 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių nuostatas ir, sudarydama pirkimo sutartį, pasinaudojo išimtimi, leidžiančia netaikyti atidėjimo termino.


Teismas gali pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia ir kitų, VPĮ straipsnio 1 dalyje nenurodytų, VPĮ įstatymo imperatyvių nuostatų pažeidimo atvejais: progresyvi teisės norma!

Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties negaliojančia pagal VPĮ 951 1 dalies 1 punktą, jeigu yra visos VPĮ sąlygos: perkančioji organizacija nusprendė, kad šiuo įstatymu

leidžiama nepaskelbti apie tarptautinį pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba nepaskelbti apie supaprastintą pirkimą;

perkančioji organizacija paskelbė pranešimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo (supaprastintų pirkimų atveju – informacinį pranešimą);

pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – po 5 darbo dienų) nuo minėto pranešimo paskelbimo dienos.


Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties negaliojančia pagal VPĮ 951 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos: perkančioji organizacija mano, kad, sudarydama

pirkimo sutartį, ji laikėsi VPĮ 63 straipsnio 9 dalies 2 punkto ar 64 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių nuostatų;

perkančioji organizacija suinteresuotiems dalyviams išsiuntė pranešimus apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį pagal VPĮ 41 straipsnio 1 dalies reikalavimus;

pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po 15 dienų nuo pranešimų apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį išsiuntimo suinteresuotiems dalyviams dienos.


VPĮ normos – imperatyvios (Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis c.b. Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir UAB „Veikmė“, bylos Nr. 3K-3-505/2009, kat.45.4 (S)).

Išvada: teismas savo iniciatyva turi pripažinti sutartį negaliojančia, taigi nepriklausomai nuo to, kad VPĮ buvo papildytas sutarties negaliojimo institutu, ši koncepcija buvo taikoma ir iki ES Direktyvos 2007/66/EB perkėlimo į Lietuvos teisę.

Žalos atlyginimas viešuosiuose pirkimuose

Žalos atlyginimas

Iki 2010 m. kovo mėnesio galiojusioje VPĮ redakcijoje, 96 str. buvo nustatyta, kad: “jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo“;2010 m. priimti nauji VPĮ pakeitimai įtvirtino naują VPĮ 96 str. nuostatą: <...>Teismas tenkina tiekėjo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta, o perkančioji organizacija pirkimo procedūros metu laikėsi šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 9 dalių, 32 straipsnio 7 dalies, 39 straipsnio 7 dalies, 41 straipsnio 1 dalies, 94 straipsnio, 941 straipsnio 2 dalies, 95 straipsnio 2 dalies, 951 straipsnio 1–4 dalių, 952 straipsnio reikalavimų. Kai reikalaujama atlyginti žalą, kuri yra tokio pat dydžio kaip pasiūlymo parengimo arba dalyvavimo pirkimo procedūroje išlaidos, žalos atlyginimo reikalaujantis tiekėjas turi įrodyti žalos dydį, taip pat tai, kad buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir kad dėl šio pažeidimo jis neteko galimybės sudaryti pirkimo sutartį.”.

Žalos atlyginimas

Priimti VPĮ pakeitimai susiaurino, tačiau ir konkretizavo galimybę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Naujoje 96 straipsnio redakcijoje nurodytas aiškios ir nedviprasmiškos, sąlygos, kada nukentėjusioji šalis gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo bei susiaurintas subjektų ratas, kurie gali kreiptis į teismą t. y. tiekėjas.

Naujoje įstatymo redakcijoje neliko perkančiosios organizacijos, kaip nukentėjusios šalies.

Civilinės atsakomybės sąlygos:

teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai;priešingas teisei skolininko elgesys;priežastinis ryšys tarp priešingų teisei skolininko (teisės pažeidėjo) veiksmų ir žalos arba nuostolių.

Be kaltės

CK 6.248 str. 1 dalyje numatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje pateikiama objektyvi kaltės samprata, t.y. asmuo yra laikomas kaltu, jei jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina ir kaip iš šio asmens būtų galima tikėtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog „nacionaliniu teisiniu reglamentavimu garantuojama pažeistų teisių apsaugos sistema negali būti pripažinta veiksminga, nes nukentėjusi šalis gali būti suvaržyta reikalauti nuostolių atlyginimo iš perkančiosios organizacijos arba bent jau apribota tai padaryti laiko atžvilgiu, iš pastarųjų reikalaujant įrodyti neatsargumą (pranc. la faute) ir tyčią (pranc. le dol) (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. spalio 14 d. Sprendimas Komisija prieš Portugaliją, C-275/03, dar nepaskelbtas Rinkinyje). Šis Teisingumo Teismo sprendimas patvirtina, kad Direktyvoje, taigi ir VPĮ V skyriuje yra įtvirtinta objektyvi perkančiųjų organizacijų atsakomybė prieš nukentėjusius subjektus, todėl tiekėjams perkančiosios organizacijos kaltės įrodinėti nereikia“. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Teismų praktika Nr. 31, 2009. Lietuvos apeliacinis teismas byloje, teismas taip pat pasisakė, jog kaltė yra preziumuojama, nebent atsakovas įrodytų priešingai. Lietuvos apeliacinio teismo CBS teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis c.b. UAB „Labostera“ v. VšĮ „Kauno raudonojo kryžiaus ligoninė“, civilinė byla Nr. 2A-200/2008, kategorija 69, 121.20 (S).

Neteisėti veiksmai

Perkančiosios organizacijos veiksmų pripažinimas neteisėtais glaudžiai susijęs su VPĮ 93 – 95 str. įtvirtintu institutu – ginčų dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų nagrinėjimu ir jo specifika. Tiekėjas, siekdamas įrodyti perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus (kaip sąlygą jo patirtos žalos atlyginimui) turi įrodyti, jog teisės pažeidimas buvo esminis (angl. sufficiently serious). Pagal formuojamą Lietuvos teismų praktiką, viešųjų pirkimų komisijos sprendimas gali būti panaikintas, jeigu nustatoma esminių VPĮ pažeidimų, dėl kurių buvo pažeistos sąžiningos konkurencijos sąlygos ar neracionaliai panaudotos lėšos. Tai reiškia, kad neteisėti veiksmai (kaip civilinės atsakomybės sąlyga) reiškia ne bet kokius neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus, o tokius, dėl kurių tiekėjas prarado galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija. LAT CBS teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis c.b. AB „Klaipėdos keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, c.b. Nr. 3K-3-435/2007, kategorija 69(S).

Žala viešuosiuose pirkimuose:

Tiekėjai viešuosiuose pirkimuose gali patirti: • Tiesioginės žalos, kuri gali būti (i) pasiūlymo

parengimui ir pateikimui perkančiajai organizacijai bei kitos su dalyvavimu viešajame pirkime susijusios tiekėjo išlaidos, (ii) su procedūros ginčijimu ikiteismine tvarka susijusios išlaidos, (iii) išlaidos, susijusios su patirtos žalos įvertinimu;

• Netiesioginę žalą, kuri dažniausiai yra negautos pajamos, kurias tiekėjas būtų gavęs, jei būtų laimėjęs viešąjį konkursą ir su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Negautos pajamos bendru atveju lygios pelno maržai, kuri apskaičiuojama iš negautų įplaukų atėmus sutaupytas išlaidas;

Tiekėjo tiesioginiai nuostoliai (tiesioginė žala):

Nors Lietuvos teismų praktikoje šis klausimas nėra išsamiau aptartas, Europos Pirmosios instancijos teismas vertino minėtas aplinkybes ir pateikė išvadas, atsižvelgdamas į problemos dvylipumą. „Ūkio subjektai turi prisiimti su jų veikla susijusią ekonominę riziką. Konkurso atveju į šią ekonominę riziką patenka, be kita ko, su paraiškos parengimu susijusios išlaidos. Todėl tokias išlaidas padengia pati įmonė, kuri nusprendė dalyvauti procedūroje, nes dalyvavimas konkurse neužtikrina, kad jis bus laimėtas. Iš to išplaukia, kad iš principo išlaidos, kurių patyrė konkurso dalyvis dėl dalyvavimo jame, nėra atlygintina žala. Tačiau ši nuostata negali būti taikoma tuomet, kai vykdant konkurso procedūrą buvo pažeista Bendrijos teisė ir tai sumažino konkurso dalyvio galimybes jame nugalėti, nes būtų pažeisti teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai (1998 m. gruodžio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Embassy Limousines & Services prieš Parlamentą, T-203/96, Rink. p. II-4239, 75 ir 97 punktai ir 1998 m. Pirmosios instancijos teismo sprendimo TEAM prie Komisiją, T-13/96, Rink. p. II-4073, 70-72; Europos Bendrijų Pirmosios Instancijos Teismas 2005 m. kovo 17 d. bylos Nr. T-160/03 AFCon Management Consultants ir kt. v. Europos Bendrijų komisija).Taigi vadovaujamasi principu, kad nepaisant to, kad išlaidos yra patiriamos iki neteisėtų veiksmų atlikimo, jei šių veiksmų nebūtų buvę, tiekėjo patirtos išlaidos jam būtų atlygintos (laimėjus konkursą).

Netiesioginė žala (negautos pajamos):

Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, jog subjektas, besikreipiantis į teismą dėl negautų pajamų priteisimo, privalo įrodyti ne tik tai, jog jis būtų laimėjęs viešąjį konkursą, bet ir konkretų pajamų dydį, kurias jis būtų gavęs, jei pažeidimo nebūtų buvę. Taigi yra laikomasi pozicijos, jog tiekėjams netiesioginę žalą galima atlyginti tik tais atvejais, kai jis įrodo, kad tikrai būtų laimėjęs viešąjį konkursą, gavęs konkretų pajamų dydį ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl tiekėjo pateiktų įrodymų tikrumo Lietuvos apeliacinio teismo CBS teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis c.b. UAB „Vitrabolo servisas“ v. VšĮ Nacionalinis kraujo centras, civilinė byla Nr. 2A-546/2007, kategorija 44.2.4.1; 69; 114.11; Lietuvos apeliacinio teismo CBS teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis c.b. UAB „Panevėžio ryšių statyba“ v. Kėdainių rajono savivaldybė, civilinė byla Nr. 2A-435/2006, kategorija 45.4.

Priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga viešuosiuose pirkimuose

Tiekėjui reiškiant ieškinį dėl jo patirtos žalos atlyginimo, būtina įrodyti dar vieną būtiną civilinės atsakomybės sąlygą – priežastinį ryšį. Remiantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Įrodydamas priežastinį ryšį tarp perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo fakto tiekėjas faktiškai turi įrodyti, kad:

dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų tiekėjas prarado galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį;

nebuvus neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, viešojo pirkimo sutartis būtų sudaryta būtent su šiuo tiekėju;

sudaręs viešojo pirkimo sutartį, jis būtų patyręs konkretaus dydžio negautas pajamas.

Priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga viešuosiuose pirkimuose

Remiantis Lietuvos teismų praktika, subjektas, besikreipiantis į teismą dėl negautų pajamų priteisimo, privalo įrodyti, jog jis būtų laimėjęs viešąjį konkursą, t.y. teismui neturi kilti jokių abejonių dėl to, jog konkretus tiekėjas viešąjį pirkimą būtų laimėjęs. (Lietuvos apeliacinio teismo CBS teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis c.b. UAB „Vitrabolo servisas“ v. VšĮ Nacionalinis kraujo centras, civilinė byla Nr. 2A-546/2007, kategorija 44.2.4.1; 69; 114.11; Lietuvos apeliacinio teismo CBS teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis c.b. UAB „Panevėžio ryšių statyba“ v. Kėdainių rajono savivaldybė, civilinė byla Nr. 2A-435/2006).Tiekėjams neretai kyla priežastinio ryšio įrodinėjimo problema, nes tik dalis tiekėjų turi galimybę įrodyti, kad viešojo pirkimo sutartis būtų sudaryta būtent su jais.

VPĮ 952 straipsnis. Alternatyvios sankcijos ir jų taikymas

Teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 941 straipsnio 2 dalies, 95 straipsnio 2 dalies ar 18 straipsnio 9 dalies reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 951 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių.Teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 951 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia.Teismas, pripažindamas pirkimo sutartį negaliojančia tik nuo jo sprendimo įsiteisėjimo, papildomai turi taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą, atsižvelgdamas į likusius neįvykdytus pirkimo sutarties įsipareigojimus.

VPĮ 952 straipsnis. Alternatyvios sankcijos ir jų taikymas

Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teismo taikomos alternatyvios sankcijos: pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimas arba perkančiajai organizacijai skiriama bauda, kuri turi būti

ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties vertės, arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo įvykdytos pirkimo sutarties dalies vertės.

Teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – į likusius neįvykdytus pirkimo sutarties įsipareigojimus. Teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant perkančiajai organizacijai skirtos baudos dydį, turi būti motyvuojama teismo sprendime.

Sistemos stiprybės

Unifikuota, vieninga ir išbaigta tiekėjų teisių gynimo sistema: aiškumas, konkretumas, tiekėjų teisėtų lūkesčių užtikrinimas;Tiekėjų teisių gynimo priemonių sistema teisinio reguliavimo požiūriu yra inovatyvi ir progresyvi;Įtvirtinta sistema papildyta naujais gynimo būdais (pvz. galimybė teismui keisti PO sprendimus, atidėjimo termino aiškus reguliavimas, sutarties negaliojimo papildomų teisinių pagrindų lyginant su ES direktyvomis numatymas ir t.t.) arba buvusių teisių gynimo priemonių “pastiprinimas” (efektyvumo principo ir viešo intereso gynimo principo numatymas, taikant laikinąsias apsaugos priemonės ir pan.)

Sistemos silpnybės

Pastaruoju metu Lietuvos teismų praktikoje aiškiai pastebima tendencija netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių bylose dėl viešųjų pirkimų. Teismų praktika pernelyg dinamiška, skiriasi regionuose (apygardose), kas mažina viešųjų pirkimų sistemos patikimumą;Nėra nuoseklios teismų praktikos žalos atlyginimo bylose viešųjų pirkimų srityje. Be to, šiai praktikai faktiškai nėra prielaidų formuotis dėl “įgimtų ir paveldėtų” viešųjų pirkimų specifikos priežasčių: reali kliūtis yra priežastinio ryšio nustatymo problema, jos pasekmė – ribotos galimybės prisiteisti netiesioginius nuostolius, dėl ko tiekėjai atsisako inicijuoti tokio pobūdžio bylas;Reali problema: atisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neskatinimas žalos atlyginimo viešuosiuose pirkimuose praktikos faktiškai eliminuoja tiekėjų teisių gynimo efektyvumo prielaidas. Tarp šių tiekėjų teisių gynimo priemonių yra pozityvi koreliacija.

Sistemos silpnybės

Vis dar ne iki galo išgrynintas VPT vaidmuo viešųjų pirkimų sistemoje, įgyvendinant viešųjų pirkimų kontrolę

Ką galime pakeisti ir kaip?

Palaikyti nuoseklų kontrolės lygį, ypač užtikrinant, kad sutartys, sudarytos pažeidus viešųjų pirkimų principus, būtų naikinamos, taip pat, jog perkančiųjų organizacijų būtų reikalaujama imtis priemonių dėl tokių sutarčių negaliojimo įforminimo;viešųjų pirkimų procedūrų vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į jų tikslą, atskiriant formaliuosius viešųjų pirkimų teisinių reikalavimų pažeidimus nuo esminių, dėl kurių nėra pasiekiami viešųjų pirkimų tikslai;Quo vadis?

Ačiū už dėmesį! Advokatas

dr. Deividas Soloveičikas, LL.MAdvokatų profesinė bendrija

MAQS Law FirmJogailos g. 4, B korpusas, LT-01116 Vilnius

Tel. (8~5) 2120033Faks. (8~5) 2121033

El. paštas [email protected]

[email protected]

mailto:[email protected]




Tiekėjų teisių gynimas ir efektyvumo principo užtikrinimas ...

Documents

Transcript of Tiekėjų teisių gynimas ir efektyvumo principo užtikrinimas ...