Teisinė informacija su priklausomybe susiduriančioms...
44
Vilnius, 2010 Teisinė informacija su priklausomybe susiduriančioms pažeidžiamosioms grupėms Baudžiamojo ir administracinio poveikio priemonės: reglamentavimas bei situacijų pavyzdžiai
Transcript of Teisinė informacija su priklausomybe susiduriančioms...
Vilnius, 2010
Teisinė informacija su priklausomybe susiduriančioms pažeidžiamosioms grupėmsBaudžiamojo ir administracinio poveikio priemonės: reglamentavimas bei situacijų pavyzdžiai
TurinysĮžanga .............................................................................1gaLIMI aSMEnS TEISIŲ IR LaISVIŲ aPRIBOJIMaI BaUDžIaMaJaME PROCESE ........2
Procesinės prievartos priemonės, ribojančios asmens laisvą judėjimą ..............................................4asmens suėmimas .......................................................7Suėmimo taikymo trukmė, terminai ir apskundimo tvarka ......................................................9Kitos procesinės prievartos priemonės ...................11Krata ............................................................................15Kratos ir poėmio atlikimo tvarka ............................16Situacijos, susijusios su baudžiamųjų įstatymų pažeidimais .................................................................17
gaLIMI aSMEnS TEISIŲ RIBOJIMaI aDMInISTRaCInIŲ TEISĖS PažEIDIMŲ aTVEJU ............................................................................20
administracinis sulaikymas .....................................22Sulaikyto asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas ..25nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių priemonių patikrinimas ................26administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimas .....................28Situacijos, susijusios su administracinės teisės pa-žeidimais .....................................................................29
antsoliai ir jų veikla vykdant išieškojimus ..................33
1
Įžanga
Praktika rodo, kad narkotikų vartotojai dėl ligos sukeliamų neigiamų padarinių neretai susiduria su teisinio pobūdžio problemomis, t.y. apribojama jų judėjimo laisvė ar teisė naudotis turimu turtu, atliekama asmens, daiktų apžiūra ir pan. Pastarieji veiksmai gali būti susiję su įvairiais teisės pažei-dimais, t.y. tiek baudžiamaisiais, tiek administra-ciniais. Taigi labai svarbu žinoti, kokios gali būti taikomos teisinės prievartos priemonės, kaip jos riboja asmens judėjimo laisvę, kokia jų skyrimo ar apskundimo tvarka.
Koalicija „galiu gyventi“ kelerius metus teikia ne-mokamą teisinę pagalbą narkotikų vartotojams, rengia teisinius-informacinius leidinius siekdama didesnės teisinės informacijos sklaidos, teisinio švietimo, kartu – prieinamumo prie socialinių, teisinių ir kitų paslaugų.
Šiame leidinyje pateikiamos baudžiamosios pro-cesinės prievartos priemonės ir administracinio poveikio priemonės, kurios išsiskiria griežtumu ir dideliais asmens teisių apribojimais.
2
gaLiMi asMEns TEisiŲ ir LaisViŲ aPriBOJiMai BauDžiaMaJaME PrOCEsE
Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nu-mato, kokiomis teisinėmis priemonėmis gali būti apribojamos narkotikų vartotojų teisės, kai įtaria-ma, kad pastarieji padarė nusikalstamą veiką1.
Labai svarbu žinoti, kas gali skirti konkrečią kar-domąją ar kitą procesinę prievartos priemonę, kuo ji pasireiškia. Be to, jeigu yra pagrįstų įtarimų dėl skyrimo aplinkybių ir tvarkos, svarbu išmanyti, kur kreiptis dėl jos apskundimo.
1 nusikalstamos veikos yra skirstomos į nusikaltimus (a) ir baudžiamuosius nusižengimus (b). nusikaltimas – tai pavo-jinga ir baudžiamajame įstatyme (kodekse) uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.Baudžiamasis nusižengimas – tai pavojinga ir baudžiamajame įstatyme (kodekse) uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, iš-skyrus areštą.
3
Kita
s pr
oces
ines
pri
e-va
rtos
pri
emon
es, t
.y.:
•laikinassulaikymas;
•atvesdinim
as;
•asmen
sap
žiūra;
•pa
vyzdžiųlygina
majam
tyrim
uipaėmim
as;
•asmen
skrata;
•laikinasnuo
savybė
steisių
aprib
ojim
as;
•atidavim
asįsveikatos
priežiūrosįstaigą;
•kitos.
Kard
omąs
ias
prie
mon
es, t
.y.:
•suėm
imas;
•na
mųareštas;
•įpareigo
jimasgyven
tiskyriumnuo
nuk
entė-
jusiojo;
•užstatas;
•do
kumen
tųpaėmim
as;
•įpareigo
jimasperiodiš-
kaireg
istruo
tispolici-
josįstaigoje;
•rašytin
ispasižad
ėjim
as
neišvykti.
Baud
žiam
osio
s pr
oces
inės
pr
ieva
rtos
pr
iem
onės
sk
irst
omos
į:
Proc
esin
ės p
riev
arto
s pri
emon
ės, r
iboj
anči
os a
smen
s lai
svą
judė
jimą
Proc
esin
ės p
rieva
rtos
pr
iem
onės
Kas i
r kai
p sk
iria,
pag
rinda
iTr
ukm
ė (je
igu
nuro
dom
a, m
in.
– m
aks.)
Ap
skun
dim
as (k
aip
ir ku
r kr
eipt
is, je
i nes
utin
ki)1
Laik
inas
sula
ikym
as
Prok
uror
as,
ikite
ismini
o ty
rimo
pa-
reigū
nas.
Sulai
kyti
asm
enį,
užklu
ptą
dara
nt n
usika
lstam
ą ve
iką a
r tu
oj pa
t po
jos p
adar
ymo,
gali
kiekv
ienas
as
muo
. To
ks a
smuo
apie
sula
ikym
ą ne
delsd
amas
tur
i pr
aneš
ti po
licijo
s pa
reigū
nam
s.
Mak
simalu
s laik
ino su
laiky
mo
laika
s yra
48 va
lando
s. Iki
teism
inio
tyrim
o pa
reigū
no
veiks
mus
ir n
utar
imus
gali
ma
apsk
ųsti
ikite
isminį
ty
rimą
orga
nizuo
jančia
m i
r jam
va-
dova
ujanč
iam
prok
uror
ui,
o pr
okur
oro
nuta
rimus
– a
ukš-
tesn
iajam
prok
uror
ui.Na
mų
areš
tas
Ikite
ismini
o ty
rimo
teisė
jas (t
eism
as).
Skiri
ama
norin
t už
tikrin
ti as
men
s da
lyvav
imą
proc
ese.
Visad
a yra
įpa
-re
igojam
a ta
m t
ikru
laiku
būt
i sav
o gy
vena
mojo
je vie
toje.
Kar
tu g
ali b
ūti
įpare
igota
s nes
ilank
yti v
iešos
e viet
ose
ir (a
r) ne
bend
raut
i su
tam
tikra
is as
-m
enim
is.
Trukm
ė ne
nusta
tyta
. Visa
is at
vejai
s ka
rdom
oji p
riem
onė
yra ta
ikom
a ne
ilg
iau n
ei ta
i yra
būt
ina. K
ardo
moji
pr
iemon
ė tu
ri bū
ti pa
naiki
nta
tada
, ka
i ji t
ampa
ner
eikali
nga
arba
kai
pasib
aigia
proc
esas
(pr
oces
as n
u-tra
ukiam
as a
rba
įsite
isėja
teism
o nu
ospr
endis
).
Ikite
ismini
o ty
rimo
teisė
jo (te
ismo)
nut
artis
aps
kund
žia-
ma a
ukšte
sniaj
am te
ismui.
Proc
esin
ės p
rieva
rtos
pr
iem
onės
Kas i
r kai
p sk
iria,
pag
rinda
iTr
ukm
ė (je
igu
nuro
dom
a, m
in.
– m
aks.)
Ap
skun
dim
as (k
aip
ir ku
r kr
eipt
is, je
i nes
utin
ki)1
Rašy
tinis
pasiž
adėj
imas
nie-
kur n
eišv
ykti
Ikite
ismini
o ty
rimo
teisė
jas (
teism
as)
arba
pro
kuro
ras.
Skiri
ama
norin
t už
-tik
rinti
asm
ens
dalyv
avim
ą pr
oces
e. As
muo
visa
da y
ra įp
areig
ojam
as n
e-pa
sišali
nti
iš sa
vo g
yven
amos
ios a
r lai
kinos
ios b
uvim
o vie
tos
be t
eism
o ar
pro
kuro
ro ž
inios
. Taip
pat
gali
būt
i įpa
reigo
jamas
nes
ilank
yti t
am ti
krose
vie
tose
ir (a
r) ne
bend
raut
i su
tam
ti-
krais
asm
enim
is.
Trukm
ė ne
nusta
tyta
. Visa
is at
vejai
s ka
rdom
oji p
riem
onė
yra ta
ikom
a ne
ilg
iau n
ei ta
i yra
būt
ina. K
ardo
moji
pr
iemon
ė tu
ri bū
ti pa
naiki
nta
tada
, ka
i ji t
ampa
ner
eikali
nga
arba
kai
pasib
aigia
proc
esas
(pr
oces
as n
u-tra
ukiam
as a
rba
įsite
isėja
teism
o nu
ospr
endis
).
Ikite
ismini
o ty
rimo
teisė
jo (te
ismo)
nut
artis
aps
kund
žia-
ma
auk
štesn
iajam
teism
ui, o
pr
okur
oro
nuta
rimas
– a
ukš-
tesn
iajam
prok
uror
ui.
1 Visa
is m
inėt
ais a
tvej
ais s
kund
žiam
a to
kia
tvar
ka: i
kite
ismin
io ty
rimo
teisė
jo (t
eism
o) n
utar
tys y
ra sk
undž
iam
os
rašt
u, ši
e sk
unda
i auk
štes
niaj
am te
ismui
yra
per
duod
ami p
er n
utar
tį pr
iėm
usį i
kite
ismin
io ty
rimo
teisė
ją a
r tei
s-m
ą. P
roku
roro
ir ik
iteism
inio
tyrim
o pa
reig
ūno
nuta
rimai
bei
veik
smai
gal
i būt
i aps
kųst
i raš
tu ir
žodž
iu. D
ėl žo
di-
nio
skun
do ik
iteism
inio
tyrim
o pa
reig
ūnas
ar p
roku
rora
s sur
ašo
prot
okol
ą. S
kund
us d
ėl p
roku
roro
ar ik
iteism
inio
ty
rimo
pare
igūn
o ve
iksm
ų pe
rduo
ti ga
lima d
viem
būd
ais:
a) ti
esio
giai
aukš
tesn
iaja
m p
roku
roru
i, je
i sku
ndži
amas
pr
okur
oro
nuta
rimas
ar ve
iksm
ai, t
iesio
giai
ikite
ismin
į tyr
imą o
rgan
izuo
janč
iam
ir ja
m v
adov
auja
nčia
m p
roku
ro-
rui –
dėl
ikite
ismin
io ty
rimo
pare
igūn
o nu
tarim
ų ar
vei
ksm
ų; b
) per
pro
kuro
rą, k
urio
vei
ksm
ai a
r nut
arim
ai y
ra
skun
džia
mi,
per i
kite
ismin
io ty
rimo
pare
igūn
ą, k
urio
nut
arim
ai a
r vei
ksm
ai y
ra sk
undž
iam
i.
Proc
esin
ės p
rieva
rtos
pr
iem
onės
Kas i
r kai
p sk
iria,
pag
rinda
iTr
ukm
ė (je
igu
nuro
dom
a, m
in.
– m
aks.)
Ap
skun
dim
as (k
aip
ir ku
r kr
eipt
is, je
i nes
utin
ki)1
Suėm
imas
Ikite
ismini
o ty
rimo
teisė
jas (t
eism
as).
Past
aba:
plač
iau ap
rašy
ta at
skira
i.Iš
karto
neg
alim
a sk
irti i
lgiau
nei
3 m
ėnes
iams,
po to
galim
a pra
tęsti
. Iki
teism
inio
tyrim
o te
isėjo
(teism
o) n
utar
tis a
psku
ndžia
-m
a au
kšte
sniaj
am
teism
ui.
Pvz.,
suė
mim
ą sk
yrė V
ilniau
s ap
ylink
ės t
eism
as,
tad
tokią
nu
tartį
gali
skųs
ti Vil
niaus
apy-
gard
os te
ismui.
1 Visa
is m
inėt
ais a
tvej
ais s
kund
žiam
a to
kia
tvar
ka: i
kite
ismin
io ty
rimo
teisė
jo (t
eism
o) n
utar
tys y
ra sk
undž
iam
os
rašt
u, ši
e sk
unda
i auk
štes
niaj
am te
ismui
yra
per
duod
ami p
er n
utar
tį pr
iėm
usį i
kite
ismin
io ty
rimo
teisė
ją a
r tei
s-m
ą. P
roku
roro
ir ik
iteism
inio
tyrim
o pa
reig
ūno
nuta
rimai
bei
veik
smai
gal
i būt
i aps
kųst
i raš
tu ir
žodž
iu. D
ėl žo
di-
nio
skun
do ik
iteism
inio
tyrim
o pa
reig
ūnas
ar p
roku
rora
s sur
ašo
prot
okol
ą. S
kund
us d
ėl p
roku
roro
ar ik
iteism
inio
ty
rimo
pare
igūn
o ve
iksm
ų pe
rduo
ti ga
lima d
viem
būd
ais:
a) ti
esio
giai
aukš
tesn
iaja
m p
roku
roru
i, je
i sku
ndži
amas
pr
okur
oro
nuta
rimas
ar ve
iksm
ai, t
iesio
giai
ikite
ismin
į tyr
imą o
rgan
izuo
janč
iam
ir ja
m v
adov
auja
nčia
m p
roku
ro-
rui –
dėl
ikite
ismin
io ty
rimo
pare
igūn
o nu
tarim
ų ar
vei
ksm
ų; b
) per
pro
kuro
rą, k
urio
vei
ksm
ai a
r nut
arim
ai y
ra
skun
džia
mi,
per i
kite
ismin
io ty
rimo
pare
igūn
ą, k
urio
nut
arim
ai a
r vei
ksm
ai y
ra sk
undž
iam
i.
7
asmens suėmimas
suėmimas – tai griežčiausia kardomoji priemo-nė, kai asmuo laikomas tardymo izoliatoriuje (Šiaulių tardymo izoliatorius ir Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas), o jo teisės ir judėjimo laivė yra griežtai apribojamos. Paminėtina ir tai, kad atskirais atvejais iki 15 dienų asmuo, kuriam paskirtas suėmimas, gali būti laikomas teritorinių policijos įstaigų areštinėse.
8
B. S
uėm
imo
skyr
imo
sąly
gos:
•suėm
imasgalib
ūtiski-
riamastiktaisatvejais,
kaiš
veln
esnė
miskardo
-mosiomisprie
mon
ėmis
nega
lima
pasi
ekti
pro
-ce
so ti
kslų;
•suėm
imasgalib
ūti
skiriam
astiktiriantir
nagrinėjan
tbylasdėl
nusikaltimų,užku
riuos
numatom
a
griežtesnė
neg
uvi
ener
ių
met
ų la
isvė
s at
ėmim
o ba
usm
ė.
A. S
uėm
imo
skyr
imo
pagr
inda
i:
• bė
gs(slėpsis)n
uoikite
is-
minioty
rimopa
reigūn
ų,
prok
uroroarte
ismo;
•tr
ukdy
sprocesui;
•pa
grįstaim
anom
a,kad
įta
riamasisd
arys
nau
jus
nusi
kalt
imus
;
•suėm
imopa
grinda
syra
praš
ymas
išdu
otiasm
enį
užsi
enio
val
styb
eiarba
perduo
tiTa
rpta
utin
iam
ba
udži
amaj
am te
ism
ui.
Skir
ti
suėm
imą
re
ikia
, ka
d bū
tų:
TIK
esa
nt a
BIEM
sąl
ygom
s ir
BEn
T V
IEn
aM
iš p
agrin
dų a
smen
iui g
ali b
ūti
skiri
amas
suėm
imas
.
9
suėmimo taikymo trukmė, terminai ir apskundimo tvarka
Konkretų suėmimo terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas, tačiau pirmuoju sprendimu su-ėmimas negali būti paskirtas ilgesnis kaip 3 mė-nesiai. Vėliau suėmimo terminą galima pratęsti, tačiau suėmimo trukmė ikiteisminio tyrimo metu negali tęstis ilgiau kaip 18 mėnesių, o ne-pilnamečio suėmimo terminas – ne ilgiau kaip 12 mėnesių (maksimalūs terminai (BPK 127 str.). Prasidėjus teisminiam nagrinėjimui suėmimas gali trukti ir ilgiau nei 18 mėnesių, tai yra BPK nenumato apribojimų teismui skirti ar pratęsti su-ėmimo terminą.
Svarbu žinoti, kad suimtasis arba jo gynėjas turi teisę apskųsti nutartį, kuria buvo paskirtas su-ėmimas, arba nutartį, kuria pratęstas suėmimo terminas. Tokie skundai yra perduodami aukštes-niajam teismui per 20 dienų nuo suėmimo pasky-rimo ar pratęsimo.
10
Skundas perduodamas per suėmimą paskyrusį (ar terminą pratęsusį) teismą, o šis privalo nedels-damas perduoti skundą aukštesniajam teismui. aukštesniojo teismo teisėjas privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jo gavimo dienos. nagrinėti skundą dėl suėmimo paskyrimo rengiamas posėdis, kuriame dalyvauja suimtasis ir gynėjas ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyva-vimas tokiame posėdyje būtinas. aukštesniojo teismo teisėjo priimta nutartis yra galutinė ir ne-skundžiama (BPK 130 str.).
Kito
s pro
cesi
nės p
riev
arto
s pri
emon
ės
Proc
esin
ės p
rieva
r-to
s prie
mon
ėsKa
s ir k
aip
skiri
a, p
agrin
dai
Truk
mė (
jeig
u nu
rodo
ma,
min
. –
mak
s.)
Apsk
undi
mas
(kai
p ir
kur
krei
ptis,
jei n
esut
inki
) Do
kum
entų
pa
ėmi-
mas
Ikite
ismini
o ty
rimo
teisė
jas (
teism
as)
arba
pro
kuro
ras.
Skiri
ama
norin
t už
ti-kr
inti a
smen
s daly
vavim
ą pr
oces
e. Ga
li pa
imti
tik š
iuos
dok
umen
tus:
pasą
, as
men
s ta
paty
bės
korte
lę, v
airuo
tojo
pažy
mėji
mą.
Visi š
ie do
kum
enta
i gali
bū
ti pa
imam
i vien
u met
u.
Trukm
ė ne
nusta
tyta
. Visa
is at
vejai
s kar
-do
moji
prie
mon
ė yra
taiko
ma
ne il
giau
nei t
ai yra
būt
ina. K
ardo
moji
prie
mon
ė tu
ri bū
ti pa
naiki
nta
tada
, kai
ji ta
mpa
ne
reika
linga
arba
kai p
asiba
igia p
roce
sas
(pro
cesa
s nu
trauk
iamas
arb
a įsi
teisė
ja te
ismo n
uosp
rend
is).
Ikite
ismini
o tyr
imo t
eisėjo
(teis
mo)
nu
tarti
s ap
skun
džiam
a au
kšte
s-nia
jam te
ismui,
o p
roku
roro
nut
a-rim
as –
aukš
tesn
iajam
prok
uror
ui.
Užst
atas
(dy
dis,
kie-
kvie
nu a
tvej
u nu
sta-
tom
as in
divi
dual
iai)
Ikite
ismini
o ty
rimo
teisė
jas (
teism
as)
arba
pro
kuro
ras.
Skiri
ama
norin
t už
ti-kr
inti a
smen
s daly
vavim
ą pro
cese
.
Trukm
ė ne
nusta
tyta
. Visa
is at
vejai
s kar
-do
moji
prie
mon
ė yra
taiko
ma
ne il
giau
nei t
ai yra
būt
ina. K
ardo
moji
prie
mon
ė tu
ri bū
ti pa
naiki
nta
tada
, kai
ji ta
mpa
ne
reika
linga
arba
kai p
asiba
igia p
roce
sas
(pro
cesa
s nu
trauk
iamas
arb
a įsi
teisė
ja te
ismo n
uosp
rend
is).
Ikite
ismini
o ty
rimo
teisė
jo (te
is-m
o) n
utar
tis a
psku
ndžia
ma
aukš
-te
sniaj
am t
eism
ui, o
pro
kuro
ro
nuta
rimas
– a
ukšte
sniaj
am
pro-
kuro
rui.
Proc
esin
ės p
rieva
r-to
s prie
mon
ėsKa
s ir k
aip
skiri
a, p
agrin
dai
Truk
mė (
jeig
u nu
rodo
ma,
min
. –
mak
s.)
Apsk
undi
mas
(kai
p ir
kur
krei
ptis,
jei n
esut
inki
) Įp
arei
gojim
as
peri-
odišk
ai
regi
stru
otis
polic
ijos į
stai
goje
Ikite
ismini
o ty
rimo
teisė
jas (
teism
as)
arba
pro
kuro
ras.
Skiri
ama
norin
t už
-tik
rinti
asm
ens
dalyv
avim
ą pr
oces
e. As
muo
nus
taty
tu l
aiku
ir nu
staty
tu
dažn
umu
turi
atvy
kti į
poli
cijos
įsta
igą
užsir
egist
ruot
i.
Trukm
ė ne
nusta
tyta
. Visa
is at
vejai
s kar
-do
moji
prie
mon
ė yra
taiko
ma
ne il
giau
nei t
ai yra
būt
ina. K
ardo
moji
prie
mon
ė tu
ri bū
ti pa
naiki
nta
tada
, kai
ji ta
mpa
ne
reika
linga
arba
kai p
asiba
igia p
roce
sas
(pro
cesa
s nu
trauk
iamas
arb
a įsi
teisė
ja te
ismo n
uosp
rend
is).
Ikite
ismini
o tyr
imo t
eisėjo
(teis
mo)
nu
tarti
s ap
skun
džiam
a au
kšte
s-nia
jam te
ismui,
o p
roku
roro
nut
a-rim
as –
aukš
tesn
iajam
prok
uror
ui.
Laik
inas
nuo
savy
bės
teisi
ų ap
riboj
imas
(a
prib
ota
iš da
lies
arba
visi
škai
asm
ens
teisė
val
dyti,
nau
do-
ti, d
ispon
uoti
turt
u,
kuris
jam
prik
laus
o nu
osav
ybės
teise
)
Teism
as ar
prok
uror
as. S
kiriam
a siek
iant
užtik
rinti c
ivilin
į iešk
inį ar
ba si
ekian
t už-
tikrin
ti ga
limą t
urto
konfi
skav
imą.
Mak
simali
tru
kmė
ikite
ismini
o ty
rimo
met
u –
ne il
giau
kaip
1 m
etai.
Taik
o-m
os iš
imty
s, t.y
. ter
mina
s ner
ibojam
as:
a)by
lose
dėl s
unkių
ir la
bai s
unkių
nus
i-ka
ltim
ų1 ; b) b
ylose
, kur
iose
įtaria
mas
is sla
psto
si. P
anaik
inam
a, ka
i ši p
riem
onė
tam
pa n
eber
eikali
nga
arba
pas
ibaigu
s pr
oces
ui.
Prok
uror
o nu
tarim
as,
kuriu
o pa
skirt
a ši
kard
omoji
prie
mon
ė, sk
undž
iamas
ikit
eism
inio
tyrim
o te
isėjui
. Ikite
ismini
o tyr
imo t
eisėjo
(te
ismo)
nut
artis
, ku
ria p
askir
ta
ši pr
iemon
ė, –
aukš
tesn
iajam
te
ismui.
1 Sun
kiu
nusik
altim
u la
ikom
as ty
čini
s nus
ikal
timas
, už
kurį
num
atyt
a di
desn
ė ka
ip 6
met
ai la
isvės
atė
mim
o ba
us-
mė,
laba
i sun
kiu
– da
ugia
u ka
ip 1
0 m
etai
.
Proc
esin
ės p
rieva
r-to
s prie
mon
ėsKa
s ir k
aip
skiri
a, p
agrin
dai
Truk
mė (
jeig
u nu
rodo
ma,
min
. –
mak
s.)
Apsk
undi
mas
(kai
p ir
kur
krei
ptis,
jei n
esut
inki
) At
vesd
inim
asIki
teism
inio
tyrim
o pa
reigū
nas,
prok
u-ro
ras,
teism
as.
Skiri
amas
, kai
reiki
a už
tikrin
ti as
men
s da
lyvav
imą p
roce
se ir
kai g
avęs
šauk
imą
dalyv
auti
proc
ese a
smuo
be jo
kių pa
tei-
sinam
ų prie
žasči
ų nea
tvyk
sta.
Laiki
nai s
uvar
žom
a as
men
s lais
vė ik
i to
proc
esini
o ve
iksm
o at
likim
o. Pv
z., a
p-kla
usos
paba
igos.
Ikite
ismini
o ty
rimo
pare
igūno
nu-
tarim
as ap
skun
džiam
as ty
rimą o
r-ga
nizuo
jančia
m ir
vado
vauja
nčiam
pr
okur
orui.
Prok
uror
o nut
arim
as –
au
kšte
sniaj
am p
roku
roru
i. Te
ismo
nuta
rtis –
aukš
tesn
iajam
teism
ui.Pa
vyzd
žių ly
gina
ma-
jam
tyr
imui
paė
mi-
mas
Ikite
ismini
o ty
rimo
pare
igūna
s, pr
oku-
rora
s. Pa
vyzd
žiai i
mam
i tur
int p
agrįs
tą
man
ymą,
kad a
smen
ys, k
urių
pavy
zdžia
i pa
imam
i, yra
palik
ę pėd
sakų
įvyk
io vie
-to
je ar
ant s
u veik
a sus
ijusių
daikt
ų.
Iki pr
oces
inio v
eiksm
o atli
kimo p
abaig
os.
Ikite
ismini
o ty
rimo
pare
igūno
nu-
tarim
as ap
skun
džiam
as ty
rimą o
r-ga
nizuo
jančia
m ir
vado
vauja
nčiam
pr
okur
orui.
Prok
uror
o nut
arim
as –
aukš
tesn
ia-jam
prok
uror
ui.As
men
s apž
iūra
Ikitei
smini
o tyri
mo p
areigū
nas, p
rokuro
ras.
Priem
onė t
aikom
a tad
a, ka
i yra
pagr
įstas
m
anym
as, k
ad an
t apž
iūrim
o asm
ens k
ūno
yra iš
likus
ių nu
sikals
tamos
veiko
s pėd
sakų
arb
a ypa
tingų
žym
ių. Je
i reiki
a apn
uogin
ti kū
ną, a
tlikti a
pžiūr
ą gali
tik to
s pač
ios ly
ties
parei
gūna
s. Jei
apžiū
rą atl
ieka g
ydyto
jas, jo
lyt
is gali
ir ne
sutap
ti.
Iki pr
oces
inio v
eiksm
o atli
kimo p
abaig
os.
Prok
uror
o nu
tarim
as a
psku
ndžia
-m
as au
kšte
sniaj
am pr
okur
orui.
Proc
esin
ės p
rieva
r-to
s prie
mon
ėsKa
s ir k
aip
skiri
a, p
agrin
dai
Truk
mė (
jeig
u nu
rodo
ma,
min
. –
mak
s.)
Apsk
undi
mas
(kai
p ir
kur
krei
ptis,
jei n
esut
inki
) As
men
s kra
taIki
teism
inio t
yrim
o teis
ėjas,
teism
as. Iš
-im
tinais
atve
jais t
ai ga
li atli
kti ik
iteism
i-nio
tyrim
o par
eigūn
as ar
prok
uror
as. T
.y.
ikite
ismini
o ty
rimo
teisė
jo (te
ismo)
nu-
tarti
es n
ereik
ia: a)
sulai
kant
ar su
iman
t as
men
į; b)
kai
daro
ma
krata
pat
alpoje
ir
yra p
agrįs
tas
man
ymas
, kad
asm
uo
slepia
prie
sav
ęs ie
škom
us d
aiktu
s ar
do
kum
entu
s.
Iki pr
oces
inio v
eiksm
o atli
kimo p
abaig
os.
Ikite
ismini
o ty
rimo
teisė
jo (te
is-m
o)
nuta
rimas
ap
skun
džiam
as
aukš
tesn
iajam
teis
mui.
Pro
kuro
-ro
– a
ukšte
sniaj
am p
roku
roru
i. Iki
teism
inio
tyrim
o pa
reigū
no –
ty
rimą
orga
nizuo
jančia
m ir
vad
o-va
ujanč
iam pr
okur
orui.
Proc
esin
ės p
rieva
rtos
prie
mon
ės g
ali b
ūti s
kiria
mos
tik
esan
t pak
anka
mai
duo
-m
enų,
pag
rįsta
i lei
džia
nčių
man
yti,
kad
įtaria
mas
is pa
darė
nus
ikal
stam
ą ve
iką.
Pažy
mėt
ina
ir ta
i, ka
d vi
enam
asm
eniu
i gal
i būt
i ski
riam
a ir
daug
iau
nei v
iena
pr
oces
inė p
rieva
rtos
prie
mon
ė (išs
kyru
s suė
mim
ą). P
asky
rus s
uėm
imą k
itos p
ro-
cesin
ės p
rieva
rtos
prie
mon
ės y
ra n
etai
kom
os.
15
Krata
Kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors pa-talpoje ar kitoje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų ir vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės tiriant nusikalstamą veiką, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Krata daroma motyvuota ikiteis-minio tyrimo teisėjo nutartimi.
neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nuta-rimu, tačiau šiuo atveju per 3 dienas nuo kratos at-likimo turi būti gautas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo.
Darant kratą turi dalyvauti buto, namo ar kitų pa-talpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomo-tojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys. Kai nėra galimybės užtikrinti šių asmenų dalyvavimo, krata daroma kviestinio ar savivaldybės instituci-jos atstovo akivaizdoje (BPK 145 str.).
16
Kratos ir poėmio atlikimo tvarka
Pareigūnas, pradėdamas kratą ir poėmį, privalo paskelbti nutartį ar nutarimą dėl kra-tos ar poėmio, po to pareikalauti atiduoti nutartyje ar nutarime nurodytus daiktus ar dokumentus arba nurodyti besislapstančio asmens buvimo vietą.Darydamas kratą ar poėmį pareigūnas turi teisę atidaryti užrakintas patalpas ir talpyklas, jeigu atsisakoma jas atidaryti. Pareigūnas turi vengti nereikalingo užraktų, durų ir kitų daiktų gadinimo. Pareigūnas turi teisę uždrausti patalpoje ar vietoje, kur daroma krata ar poėmis, esantiems, taip pat į šią patalpą ar vietą ateinantiems asmenims išeiti iš jos, susižinoti tarpusavyje arba su kitais asme-nimis iki kratos ar poėmio pabaigos.Patalpa ar vieta, kur daroma krata ar poėmis, gali būti pareigūnų apsupta.Daryti kratas ar poėmius nakties metu, išskyrus neatidėliotinus atvejus, drau-džiama.Darantis kratą ar poėmį pareigūnas turi teisę paimti tik tuos daiktus ir doku-mentus, kurie gali turėti reikšmės tyrimui. Daiktai ir dokumentai, kurių apyvar-ta įstatymų uždrausta, turi būti paimti neatsižvelgiant į jų ryšį su tyrimu.Visi paimti daiktai ir dokumentai parodomi dalyvaujantiems asmenims ir iš-vardijami kratos ar poėmio protokole arba prie protokolo pridedamame apraše (nurodomas jų kiekis, svoris, individualios žymės, susidėvėjimas). Paimti daiktai ir dokumentai kratos ar poėmio vietoje turi būti kiek tai yra įmanoma supakuo-jami ir užantspauduojami.Darantis kratą ar poėmį pareigūnas privalo imtis priemonių, kad nebūtų pa-skelbtos gyvenančio toje patalpoje asmens ir kitų asmenų privataus gyvenimo aplinkybės, paaiškėjusios darant kratą ar poėmį.Dėl kratos ar poėmio surašomas protokolas. Protokole turi būti nurodyti paimti daiktai ir dokumentai bei aprašyti pagrindiniai jų požymiai. Jei kratos metu jo-kie daiktai ir dokumentai nebuvo paimti, tai nurodoma protokole. Vienas kratos ir poėmio protokolo egzempliorius paliekamas asmeniui, pas kurį buvo daroma krata ar poėmis (BPK 149 str.).
17
situacijos, susijusios su baudžiamųjų įstatymų pažeidimais
a. situacija. narkotikų vartotojas sulaikytas ga-tvėje. Įtariama, kad jis įvykdė vagystę iš automo-bilio. asmuo pristatytas į policiją, tačiau jis atsi-sako duoti parodymus, reikalauja advokato, nori paskambinti. ar įtariamasis gali atsisakyti duoti parodymus, ar gali reikalauti advokato?
a. Komentaras. Šiuo atveju laikinai sulaikytas as-muo turi teisę turėti advokatą nuo pat sulaikymo pradžios. Sulaikytas asmuo taip pat turi teisę duoti parodymus, tai yra jis gali rinktis: duoti parodymus apie nusikalstamos veikos padarymą arba ne. Jis negali būti verčiamas duoti parodymus prieš save. Pareigūnas apie laikiną sulaikymą privalo nedels-damas pranešti vienam iš sulaikytojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių. Sulaikytam asmeniui taip pat turi būti sudaryta galimybė pačiam pranešti vienam iš savo šeimos narių ar artimųjų giminai-čių apie laikiną sulaikymą.
B. situacija. narkotikų vartotojas sulaikomas ga-tvėje. Įtariama, kad platino narkotikus. Jis prista-
18
tomas į policiją. asmuo nepilnametis (17 metų). Ką privalo padaryti policininkai?
B. Komentaras. Visais atvejais, kai policijos parei-gūnai sulaiko nepilnametį ar kai nustatant asmens tapatybę paaiškėja, kad asmuo yra nepilnametis, apie tai nedelsiant turi būti informuoti jo atstovai pagal įstatymą – tėvai (globėjai, rūpintojai). Svarbu pažymėti, kad nepilnametis gali būti apklausiamas tik dalyvaujant gynėjui. Tai reiškia, kad pareigūnai privalo pasirūpinti, jog apklausiant nepilnametį dalyvautų gynėjas. apklausoje taip pat turi daly-vauti nepilnamečio atstovas pagal įstatymą.
C. situacija. Į butą išlauždami duris įsiveržia poli-cininkai, uždeda narkotikų vartotojui antrankius. Pristato į policijos įstaigą. Įtariama, kad butas buvo naudojamas kaip narkotikų platinimo vieta. ar policininkai galėjo išlaužti buto duris? ar tu-rėjo teisę uždėti antrankius, jeigu asmuo net ne-sipriešino?
C. Komentaras. Kardomoji priemonė krata yra skiriama ir atliekama laikantis BPK 145 str. ir 149 str. nuostatų (žr. skyrių apie kratą). Pareigūnai darydami kratą turi vengti nereikalingo užraktų,
19
durų ir kitų daiktų gadinimo. Tai reiškia, kad pir-miausia turi būti pareikalauta atidaryti užrakintas duris. Jei asmuo atsisako paklusti pareigūno reika-lavimams, pareigūnas turi teisę atidaryti duris ki-tais būdais, tačiau ir tada tai turi būti daroma taip, kad būtų padaryta kuo mažesnė materialinė žala. asmeniui, kuris nesipriešina ir paklūsta teisėtiems pareigūnų reikalavimams, nėra reikalo taikyti fi-zinio poveikio priemonės – antrankių uždėjimo. Fizinės prievartos panaudojimas galimas tik įsta-tymo numatytais pagrindais1. Taigi šiuo atveju pa-reigūnų veiksmai buvo neteisėti.
1 Plačiau žiūrėti 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos po-licijos veiklos įstatymą (Valstybės žinios, 2000, nr. 90-2777).
20
gaLiMi asMEns TEisiŲ riBOJiMai aDMinisTraCiniŲ TEisĖs PažEiDiMŲ aTVEJu
asmeniui, padariusiam ar įtariamam, kad jis pa-darė administracinės teisės pažeidimą1, gali būti pritaikytos vadinamosios administracinės teisės poveikio priemonės.
Jos pasitelkiamos siekiant užkirsti kelią adminis-traciniams teisės pažeidimams, siekiant surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai admi-nistracinių teisės pažeidimų bylose.
1 administracinis teisės pažeidimas – tai priešingas teisei, kal-tas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, ku-riuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
21
Adm
inis
trac
inės
te
isės
pov
eiki
o pr
iem
onės
:
Asm
ens
adm
inis
trac
inis
su
laik
ymas
.
Asm
ens
apži
ūra,
da
iktų
pat
ikri
nim
as.
Asm
enų,
sul
aiky
tų
už a
dmin
istr
acin
ių
teis
ės p
ažei
dim
ų pa
dary
mą
ir įt
aria
mų,
ka
d jie
neb
laiv
ūs a
rba
apsv
aigę
nuo
nar
koti
nių
ar p
sich
otro
pini
ų m
edži
agų,
pat
ikri
nim
as.
Vair
uoto
jo n
ušal
inim
as
nuo
tran
spor
to
prie
mon
ių v
aira
vim
o ir
neb
laiv
umo
ar a
psva
igim
o nu
o na
rkot
inių
, ps
icho
trop
inių
ar
kitų
med
žiag
ų, v
aist
ų pa
tikr
inim
as.
Dai
ktų
ir d
okum
entų
pa
ėmim
as.
22
administracinis sulaikymas
– administracinio sulaikymo terminas.
administracinis asmens sulaikymas – tai laiki-nas asmens laisvės suvaržymas, kuris gali trukti ne ilgiau kaip 5 valandas.
atskirais atvejais, esant ypatingam reikalui, įstaty-mai numato kitokius administracinio sulaikymo terminus, pvz.: aTPK 267 str. numato, kad asme-nys, traukiami administracinėn atsakomybėn už nedidelį chuliganizmą arba susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidimą, gali būti sulaikyti, kol apylinkės teismo teisėjas ar policijos komisaras įstatymo numatytais terminais išnagri-nės bylą, bet ne ilgiau kaip 48 valandas.
– administracinio sulaikymo termino skaičia-vimas.
Terminas skaičiuojamas nuo:
a) administracinėn atsakomybėn traukiamo as-mens pristatymo surašyti protokolą momento;
b) kai asmuo sulaikomas girtas, taip pat apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų – nuo jo išblaivėjimo laiko (momento).
23
– institucijos, galinčios taikyti asmens adminis-tracinį sulaikymą. administracinio sulaikymo skyrimo pagrindai.
administracinis sulaikymas yra žmogaus laisvės varžymas, todėl jis galimas tik įstatymų nustaty-tais pagrindais ir tvarka. Teisę vykdyti sulaikymą gali tik tam tikros Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotos institucijos (pareigūnai). aTPK 266 str. numato, kad tokią teisę turi:
Nr.
Institucija, kuri gali taikyti
administracinį sulaikymą
Taikymo pagrindas, t.y. už ką gali būti pritaikytas asmens administracinis
sulaikymas
1. Policija a) už administracinius teisės pažeidimus, kai sankcijoje yra numatyta galimybė skirti administracinį areštą;b) alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto asmens pasirodymą vie-šosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę;c) tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad asmenys verčiasi prostitucija;d) už kelių eismo taisyklių pažeidimą.
2. Objektų apsaugos vyresnysis parei-gūnas saugomo objekto vietoje
– už teisės pažeidimus, susijusius su kėsini-musi į saugomus objektus, kitą valstybinį ar visuomeninį turtą.
24
Nr.
Institucija, kuri gali taikyti
administracinį sulaikymą
Taikymo pagrindas, t.y. už ką gali būti pritaikytas asmens administracinis
sulaikymas
3. Laisvės atėmimo vietų, tardymo izo-liatorių, socialinės ir psichologinės re-abilitacijos įstaigų pareigūnai
– už perdavimą arba bandymą perduoti perdavimo taisyklių uždraustas medžiagas, dirbinius ir daiktus.
– administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Dėl administracinio sulaikymo surašomas proto-kolas, kuriame nurodoma:
– jo surašymo data ir vieta;– protokolą surašiusio asmens pareigybė,
pavardė; – žinios apie sulaikytojo asmenybę; – sulaikymo laikas, vieta ir motyvai. Protokolą pasirašo jį surašęs pareigūnas ir su-laikytasis. Jeigu sulaikytasis atsisako pasirašyti protokolą, apie tai įrašoma protokole. Sulaikyto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymu apie jo buvimo vietą pranešama giminai-čiams, darbovietės arba mokyklos administraci-
25
jai. apie nepilnamečio sulaikymą būtina pranešti jo tėvams arba globėjams (rūpintojams) (aTPK 265 str.).
sulaikyto asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas
asmens apžiūrą gali atlikti tos pačios, kaip ir ap-žiūrimasis, lyties asmuo, dalyvaujant dviem tos pačios lyties kviestiniams.
Rankinis bagažas, įgyta produkcija ir kiti daiktai dažniausiai tikrinami asmens, kurio tie daiktai yra nuosavybė arba jo valdomi, akivaizdoje. ne-atidėliotinais atvejais nurodyti daiktai gali būti patikrinti ir be savininko (valdytojo), dalyvaujant dviem kviestiniams. Dėl asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo surašomas protokolas arba tai įrašo-ma administracinio teisės pažeidimo ar adminis-tracinio sulaikymo protokole (aTPK 268 str.).
26
nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių priemonių
patikrinimas
asmenys, vairuojantys transporto priemones, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad jie neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotro-pinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi būti nušalinami nuo transporto priemonių ir nustatyta tvarka turi būti patikrinama jų neblaivu-mo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psi-chotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena (aTPK 270 str.).
Policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtu-mu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu.
Policijos pareigūnai privalo asmenį pristatyti ne-delsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto prie-
27
monės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo protokolo surašymo.
Jei policininkas tikrinimo metu pats nustato, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas), arba asmeniui nesutikus tikrintis ar atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, policininkas nustatyta tvarka įformina pažeidimą.
Jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako me-dicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą prašydamas jo lėšomis atlikti kitą medici-ninę apžiūrą.
apžiūros galima atsisakyti, tačiau tai laikoma ne-blaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu, už kurį numatyta administracinė atsakomybė (aTPK 126 str. 3 d.).
28
administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių
apskundimas
administracinį sulaikymą, asmens apžiūrą, daiktų patikrinimą ir daiktų bei dokumentų paėmimą, priverstinį transporto priemonės nuvežimą, trans-porto priemonės važiuoklės užblokavimą specialiu įtaisu arba vairuotojo nušalinimą nuo transporto priemonių vairavimo ir neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, vaistų patikrinimą, per 10 dienų asmuo gali apskųsti aukštesniajam orga-nui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui (aTPK 271 str.).
29
situacijos, susijusios su administracinės teisės pažeidimais
a. situacija. narkotikų vartotojas sulaikomas gatvėje. Policininkai nurodo, kad jie turi operaty-vinės informacijos apie tai, kad sulaikytas asmuo platina narkotikus ir šiuo metu jis jų turi. asmuo nuvežtas į policijos įstaigą, kurioje buvo atlikta jo apžiūra. Sulaikytojo kišenėje rasta marihuanos, jis neneigė, kad tai narkotikai, tačiau nurodė, kad jis jų neplatino, marihuana esą skirta asmeniniam vartojimui (narkotikų rasta mažiau nei 3 g). Sulai-kytasis uždarytas į policijos areštinę. Jis nesutiko, kai buvo pareikalauta išsiverti batų raištelius, nu-sijuosti kelnių diržą. ar policininkų reikalavimai buvo teisėti?
a. Komentaras. galiojantys įstatymai numato, kad už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kie-kiais arba narkotinių ar psichotropinių medžia-gų vartojimą be gydytojo paskyrimo baudžiama administracine tvarka. Pvz., kanapių ir jų dalių nedidelį kiekį sudaro ne daugiau kaip 5 g minėtų
30
medžiagų, didelį – iki 500 g, labai didelį – nuo 500 iki 2500 g1.
Policininkai buvo teisūs paimdami asmeninius daiktus, kadangi numatyta, jog asmenims, už-darytiems sulaikymo patalpose, su savimi drau-džiama turėti sąsagas, apyrankes ir kitus daiktus, kuriais galima sužaloti ar susižaloti (ilgesnius kaip 50 cm šalikus, diržus, petnešas, kaklaraiščius, batų raištelius ir pan.).
B. situacija. Vaikinas buvo draugų vakarėlyje, var-tojo alkoholį. Pasibaigus vakarėliui jis nusprendė eiti namo pėsčiomis, nors suvokė, kad svirduliuoja į šalis. Einant šaligatviu jis kelis kartus parkrito, tai pamatė policijos patruliai. Vaikinas buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Sulaikytasis prievarta uždarytas į policijos areštinę, kurioje iš-buvo 11 val., vėliau dar valandą rašytas administra-cinių teisės pažeidimų protokolas. Vaikinas nuro-dė, kad jį policininkai sulaikė be teisinio pagrindo, be to, neturėjo teisės jo taip ilgai laikyti areštinėje. 1 Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balan-
džio 23 d. įsakymu (nr. V-239) patvirtintomis „narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, vertinamas įvairiai, at-sižvelgiant į jų poveikį asmens psichikai“.
31
B. Komentaras. Policininkai buvo teisūs tiek as-menį sulaikydami, tiek jį laikydami areštinėje iki išblaivinimo, tiek surašydami administracinės tei-sės pažeidimo protokolą.
aTPK 178 straipsnis numato, kad pasirodęs viešoje vietoje girtas asmuo yra baudžiamas administraci-ne tvarka. Policininkai matė, kad vaikinas sunkiai orientavosi aplinkoje, svirduliavo į šalis, kelis kar-tus krito, galėjo pats susižaloti, nukentėti, tad jų veiksmai sulaikant asmenį buvo teisėti. Be to, kaip buvo minėta, jeigu sulaikomas asmuo girtas, taip pat apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichotropi-nių medžiagų, sulaikymo terminas skaičiuojamas nuo jo išblaivėjimo laiko (momento).
C. situacija. Jaunuolis (15 metų) su draugais į žvejybą važiavo dviračiais. Vienas iš jo draugų pa-siėmė butelį degtinės ir paprašė įsidėti į kuprinę. Vaikinai važiavo plentu. Jokių problemų nekilo, kol jų nesustabdė policijos ekipažas, mat jie va-žiavo kelio ruožu, kuriame draudžiama važiuoti dviračiais. Policininkai paklausė, ką 15-metis veža savo kuprinėje. Jis atsakė, kad savo daiktus – jis važiuojąs iškylauti. Policininkas paprašė parodyti, rastas degtinės butelis. Pareigūnai sulaikė jaunuolį
32
ir pristatė į policijos komisariatą, apie sulaikymą buvo informuoti jo tėvai. atvykus tėvams buvo surašytas administracinis teisės pažeidimo proto-kolas. Tėvai nesutiko su jiems skirtu administraci-niu teisės pažeidimu.
C. Komentaras. aTPK 178-1 straipsnis numato administracinę atsakomybę už asmenų iki aštuo-niolikos metų alkoholinių gėrimų vartojimą ar jų turėjimą. asmenų iki 16 metų alkoholinių gėri-mų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, vartojimas ar jų turėjimas užtraukia baudą tėvams arba globėjams (rūpintojams) nuo penkiasdešim-ties iki vieno šimto litų.
33
anTsOLiai ir JŲ VEiKLa VyKDanT išiEšKOJiMus
asmens teisės gali būti varžomos ir anstolių, kurie, asmeniui savanoriškai nesumokėjus per nustatytą laiką baudos arba nevykdant kitų skolininko įsipa-reigojimų, vykdo priverstinį skolos išieškojimą.
Toliau nurodysime, kokias teises antstolis, vykdy-damas savo funkcijas, gali riboti asmenims.
Vykdydamas išieškojimus antstolis išieškoti iš turto gali tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y.:
1. Iš turto, kuris įkeistas ar yra hipotekoje, jei to reikalauja hipotekos kreditorius ar įkeisto turto turėtojas.
2. Iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
3. Išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilno-jamojo turto.
4. Išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvena-mojo būsto.
34
antstolio teisės išieškoti iš asmens turto nėra absoliučios, t.y. antstoliui įstatymai numato ri-bojimus, iš kokio turto jis negali išieškoti. Tai:
• Vykdantišieškojimąišfiziniųasmenų,išieško-jimas negali būti nukreipiamas į būtinus dra-bužius, namų apstatymo ir namų apyvokos rei-kmenis. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į visus vaikų reikmenis, vieną radijo imtuvą, vienam šildymo sezonui reikalingą kurą, skoli-ninko šeimos pragyvenimui reikalingus maisto produktus, pinigų sumą, neviršijančią Vyriau-sybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (nuo 2008 m. sausio 1 d. minimali mė-nesinė alga yra 800 Lt), asmeninius nebrangius darbo įrankius, reikalingus skolininko profesi-niam darbui, išskyrus atvejus, kai šiais įrankiais skolininkas naudojosi neteisėtam verslui.
• Vykdantišieškojimąišasmenų,sukuriaiskartugyvena nepilnamečiai vaikai, išieškojimas taip pat negali būti nukreipiamas į vienintelį televi-zorių ir šaldytuvą.
• Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, kuriųpagrindinis verslas – žemės ūkis, išieškojimas negali būti nukreipiamas į žiemos laikotarpiu reikalingą pašarą gyvuliams, į kuriuos nenu-kreipiamas išieškojimas, sėklą, reikalingą eilinei sėjai, vieną karvę, o jei jos nėra, – vieną telyčią.
35
Dažnai nutinka, kad turintis skolų asmuo neturi jokio kito turto, tik savo gyvenamąjį būstą. Tokiu atveju priverstinai parduoti iš varžytinių skolinin-kui priklausantį būstą, kuriame jis gyvena, galima tik tais atvejais, kai išieškoma suma viršija 7000 litų. nuomininkai gali būti iškeldinami iš gyve-namųjų patalpų nutraukus nuomos sutartį, jeigu nesilaiko jos sąlygų: ne mažiau kaip tris mėnesius (jeigu nuomos sutartis nenustato ilgesnio termi-no) nemoka buto nuompinigių arba mokesčių už komunalines paslaugas, ardo ir gadina gyvenamą-ją patalpą, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kitiems kartu su jais arba greta jų gyvenantiems asmenims.
Priverstine tvarka iškeldinamam asmeniui antsto-lis nustato ne trumpesnį kaip 15 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą įvykdyti sprendimą. Jeigu dėl skolų iškeldinamas asmuo ar jo šeimos narys suserga, antstolis, gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, kai liga nėra chroniška, gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vyk-dymo veiksmus.
36
Dažnai nutinka, kad antstolis atlikdamas išieško-jimo veiksmus išskaičiuoja tam tikrą sumą iš sko-lininko darbo užmokesčio. Kyla klausimas, kokio dydžio išskaičiavimus antstolis gali atlikti. Pagal CPK, jei darbo užmokestis yra didesnis nei Vy-riausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlygi-nimas, iš darbo užmokesčio bei jam prilyginamų išmokų ir davinių dalies gali būti išskaičiuojama iki 70 procentų. Jei darbo užmokestis ir kita jam prilyginamų išmokų bei davinių dalis neviršija Vyriausybės minimalaus mėnesinio darbo užmo-kesčio1, tokiu atveju antstolis gali išskai-čiuoti:• iki50procentų,jeiišieškomasatlyginimasdėl
išlaikymo, žalos, padarytos suluošinimu ar ki-tokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu ir žalos, padarytos nusikalti-mu;
• iki50procentų,kaiskolininkasturikeliassko-las;
• iki20procentų,kaiatliekamikitiišieškojimai,pvz., administracinės baudos, skolos fiziniam ar juridiniam asmeniui.
1 Šiuo metu 800 Lt.
37
išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklau-sančių:
1) grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje;2) autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo,
meno kūrinį ar išradimą, dėl kurių išduotas au-torystės liudijimas;
3) mokinių, studentų, doktorantų stipendijų; 4) sumų, gaunamų atlyginti žalą, padarytą suluo-
šinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atė-mus maitintojo gyvybę;
5) laimėjimų loterijose, konkursuose, varžybose;6) dividendų;7) visų socialinio draudimo pensijų (t.y. senatvės,
netekto darbingumo (buvusios invalidumo) bei našlių ir našlaičių.
antstolis gali atlikti išieškojimą ir iš laikinojo ne-darbingumo pašalpos, bedarbio pašalpos. Išieš-koti galima tik pagal teismo sprendimą, kuriuo asmeniui priteistas išlaikymas, taip pat pagal teis-mo sprendimą, kuriuo buvo priteistas atlyginimas dėl žalos, padarytos suluošinus ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę.
38
antstolis negali išieškoti iš šių skolininkui pri-klausančių sumų:
1) kompensacinės išmokos už darbuotojui pri-klausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitos kom-pensacijos, mokamos, kai nesilaikoma norma-lių darbo sąlygų;
2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, prii-mamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vie-toves;
3) valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpos;
4) valstybės pašalpos šeimoms, auginančioms vai-kus;
5) socialinės pašalpos;6) laidojimo pašalpos;7) kitos tikslinės socialinės išmokos ir kompen-
sacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ne-pasiturinčių šeimų (asmenų) šalpai, kai šeimos (asmenys) dėl objektyvių priežasčių neturi pa-kankamai pajamų pragyventi.
Įstatymai nenumato, kokia suma turi likti skoli-ninkui po išskaičiavimo, yra nustatyti tik maksi-malūs išskaičiavimo dydžiai.
39
Kai skolininkas turi keletą kreditorių ir pagal jų pateiktus vykdomuosius dokumentus antstolis vykdo išieškojimus, tokiu atveju šių kreditorių visi kreditoriai yra sustatomi į tam tikrą eilę. Paskes-nės eilės reikalavimai patenkinami tuomet, kai visiškai patenkinami pirmesnės eilės reikalavimai. Šie reikalavimai išdėstyti tokia tvarka:
1) pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padary-tą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo;
2) antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavi-mai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių;
3) trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai.Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiškai paten-kinti visų vienos eilės reikalavimų, jie patenkina-mi proporcingai kiekvienam išieškotojui priklau-sančiai sumai. Įstatymas numato, kad hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeis-to turto patenkinami be eilės.
Koalicija „galiu gyventi“
El. p. [email protected]
www.galiugyventi.lt
autoriai: dr. Rokas Uscila ir Raimondas Stakėnas
Šios knygelės išleidimą remia atviros visuomenės institutas
nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijaEl. paštas: [email protected]
