Tavo ate it i e s mokykla

Elektroninis mokinio

pažymėjimas:

pirmiausia reikia galvoti

apie funkcijas

TAMO el. dienynas –

daugiafunkcės

platformos

sudedamoji dalis

Vaidas Bacys: nereikia

keisti iš karto visko –

geriau sukurti pavienes

sėkmės istorijas

Naujųjų technologijų

taikymas

užsienio mokyklose

Šiuolaikinių mokinių

motyvavimas

Su el. dienynu reikia

išmokti gyventi

Marijonas Mikutavičius:

linkiu mokytojams

nesutikti mokinių, kurių

reikėtų nekęsti

2

3

4

5

6

7

8

Kaip ir daugelio kitų dalykų, reikalingų mokykloms, taip ir EMP platinimu rūpinasi Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras (ŠAC). Jo direktorius Tautvydas Salys sako, jog jo vadovaujama įstaiga bei Švietimo ministerija porą metų bendradarbiavo ir ieškojo elektroninio mo-kinio pažymėjimo diegimo Lietuvos moky-klose būdų.

„Po svarstymų buvo nutarta pasirinkti libe-ralią sistemą, kurią Švietimo ministerija tai-kė įgyvendindama ir el. dienynų plėtrą. Tad viskas paliekama laisvos rinkos ir mokyklų valioje“, – sakė ŠAC direktorius.

Elektroninis mokinio pažymėjimas: pirmiausia reikia galvoti apie funkcijas

Nuolatos tobulėjančios technologijos sparčiai skinasi kelią į visų mūsų gyvenimus bei įvairias veiklos sritis. Ne išimtis ir švietimas. Prieš kelerius metus dalis Lietuvos mokyklų pradėjo naudotis elektroniniais dienynais, kurie pamažu prigijo ir tapo neatsiejama jų veiklos dalimi. Vos spėta priprasti prie vienos naujovės, į duris bel-džiasi kita. Šių metų pavasarį buvo pristatytas elektroninis mokinio pažymėjimas (EMP), kuris laikui bėgant, tikimasi, pakeis seno pavyzdžio popierinį pažymėjimą.

Jo teigimu, elektroninių pažymėjimų blan-kus – valstybės saugomas plastikines korte-les – užsako Švietimo aprūpinimo centras. Vėliau iš jo naujus pažymėjimus perka ko-mercinės organizacijos bei mokyklos.

75 000 EMP blankų iš ŠAC užsakė dvi jų to-limesniu plėtojimu ir platinimu besiverčian-čios bendrovės. Tačiau iš viso buvo nupirkta šiek tiek daugiau naujų pažymėjimų, todėl pageidaujančios mokyklos naujuosius pa-žymėjimus gali įsigyti tiesiogiai iš Švietimo ministerijai pavaldžios įstaigos.

„EMP savikaina yra 8,11 Lt. Tiek mums kaina-vo juos įsigyti, todėl už tiek, nė centu dau-

Ta vo a t e it i e s m o k y k l a Ta vo a t e it i e s m o k y k l a2 3

giau, parduodame juos pageidaujančioms mokykloms. Visgi turėčiau perspėti, kad iš mūsų įsigyjami pažymėjimai neturi jokio funkcionalumo – tai tiesiog plastikinės kor-telės. Tuo tarpu įmonių platinami EMP yra su papildomomis funkcijomis, kurios ir yra šio sprendimo didžiausias privalumas. Tad, prieš priimdamos sprendimą, mokyklos turėtų gerai pagalvoti, ko jos tikisi iš EMP, ir įvertin-ti savo pajėgumus susidoroti su kilsiančiais formalumais bei techninių sprendimų įgy-vendinimu. Aišku, nesakau, kad mokykla ne-įstengtų su tuo susidoroti, tačiau, be abejo, tai būtų didelis iššūkis jai“, – aiškino p. T. Salys.

Jo teigimu, įsigijus naujojo pavyzdžio pa-žymėjimą iš Švietimo aprūpinimo centro, mokyklai tektų pačiai pasirūpinti visais reikia-mais įrenginiais, programine įranga ir sutarti-mis su paslaugų teikėjais. Tai nemaža našta. Todėl 12 Lt, kurių prašo bendrovės už naudo-jimui paruoštą EMP, Tautvydo Salio nuomo-ne, yra pagrįsta ir normali kaina.

„Sprendimas EMP platinti būtent tokiu būdu atrodo pakankamai logiškas, nes bendrovės, kurios užsiima tuo, mokykloms gali pasiūlyti ne tik pačius pažymėjimus, bet ir tam tikrus sprendimų paketus. Be to, įmonės pajėgios tuos sprendimus įdiegti bei prižiūrėti. Biu-džetinei įstaigai visa tai suvaldyti būtų pa-kankamai sudėtinga“, – tikino pašnekovas.

Tautvydo Salio manymu, svarbios visos su EMP susietos paslaugos, kurias siūlo komer-cinės organizacijos. Išskirti kurios nors vienos nėra prasmės, didžiausią vertę šiam techno-loginiam sprendimui suteikia funkcijų visu-ma, o ne pavieniai jos elementai.

Vis dėlto elektroninis mokinio pažymėjimas yra laisvai pasirenkamas. Švietimo įstaigos,

kurios mano, jog joms šios naujovės nereikia, gali ir toliau naudoti keliasdešimt centų kai-nuojantį popierinį mokinio pažymėjimą.

Anot p. Salio, tikėtina, jog EMP daug greičiau išpopuliarės didmiesčiuose, o provincijoje ir toliau bus naudojami seno pavyzdžio moki-nių identifikavimo dokumentai.

„Miestuose yra daug prielaidų EMP diegti. Juose naujasis pažymėjimas gali būti susie-jamas su miesto viešojo transporto sistema, naudojamas bibliotekose ir teikiant mai-tinimo paslaugas mokyklų valgyklose bei daugelyje kitokių situacijų. Tuo tarpu nedi-delių mokyklėlių administracijų darbuotojai, matyt, puikiausiai supranta, kad negausiam jų mokinių būriui suvaldyti ir suteikti, pavyz-džiui, transportavimo paslaugas lengvatinė-mis sąlygomis, užtenka ir paprasto pažymėji-mo“, – aiškino Tautvydas Salys.

Kaip vieną iš galimų EMP pavyzdžių jis pateikė jo panaudojimą mokyklos lankomumui ste-bėti: „Elektroniniai pažymėjimai gali būti tarsi raktas į mokyklą. Kiekvienas mokinys, ateinan-tis į ją, turėtų jį panaudoti ir taip būtų pažy-mimas sistemoje. O jei vaikas nustatytu laiku nepasirodo mokykloje, apie tai sistema trum-pąja žinute automatiškai informuoja tėvus“.

Kita galima EMP funkcija, apie kurią užsiminė p. Salys, yra galimybė tėvams kišenpinigius vaikams duoti ne grynaisiais, o juos pervesti į mokinio pažymėjimą. Tokiu būdu jiems būtų apribota galimybė už tėvų duotus pinigus pirkti nesveiką maistą, cigaretes ir kitokius svaigalus.

ŠAC vadovas taip pat išskyrė ir EMP susiejimą su el. dienynu. Anot Švietimo aprūpinimo centro direktoriaus, tai tik kelios galimybės iš daugelio ir jos yra beribės.

„Tik laiko klausimas, kada jos išpopuliarės. Ti-kiuosi, jog didžiausias EMP plėtros lūžis įvyks natūraliai. Tuomet, kai atsiras sėkmės istorijų, vis daugiau mokyklų pamatys, kokią ta siste-ma teikia naudą. O dar geriau bus, jei prie jos diegimo finansavimo prisidės ir mokyklos, ir savivaldybės. Taip bus nuimta našta nuo mo-kinių tėvų pečių“, – vylėsi Tautvydas Salys ir čia pat pridūrė, kad mokyklos pirmiausia tu-rėtų galvoti apie joms reikalingas funkcijas, o ne patį pažymėjimą, mat be paslaugų – tai tik dar viena kortelė, ne elektroninis mokinio pažymėjimas.

Tam pritaria ir bendrovės „NEVDA“ atstovė bei el. dienyno „TAMO“ projekto vadovė Viktorija Burlinskaitė. Anot jos, į jų platinamų EMP kai-ną nėra įtraukti kaštai, atsirandantys realizuo-

jant pažymėjimo funkcionalumus, susijusius su viešųjų finansų apskaita bei kitomis vieša-jam sektoriui priskirtinomis veiklomis.

„Mūsų principiniu įsitikinimu minėti kaštai neturėtų būti dengiami iš mokinių šeimų biudžeto (privačių lėšų), nes už viešąsias paslaugas jos jau yra susimokėjusios, vykdy-damos mokestines prievoles, o tų paslaugų asortimentas bei kokybė yra išimtinai jų tei-kėjo atsakomybė“, – sakė V. Burlinskaitė.

Jos teigimu, šiuo metu jų įmonė siūlo moky-kloms įsigyti elektroninius mokinio pažymė-jimus, kurie yra susieti su „TAMO“ el. dienyno sistema. Be to, jie yra suderinti su viešojo transporto paslaugų teikėjais, gali būti nau-dojami kaip skaitytojo bilietas, valdyti aka-deminių pasiekimų skatinimo programą, naudotis socialinio maitinimo apskaita bei el. piniginės paslauga. Pastarąją funkciją įgyven-dinti padėjo bendrovė „Mokipay“.

Nuo 2011 m. liepos mėn. veikiančios įmonės, kurios teikiama paslauga galima naudotis jau 266 vietose visoje Lietuvoje, atstovas Valen-tinas Belousovas, kuris rūpinasi bendradar-biavimu su „TAMO“, sakė, jog šių bendrovių partnerystė yra natūrali ir gerai apgalvota.

„TAMO“ yra pirmaujantis el. dienynas šalyje, o „Mokipay“ – Lietuvos mobiliųjų ir bekon-takčių atsiskaitymų technologijų lyderė. Su-vienijus jėgas, turėjome galimybę Lietuvos rinkai pristatyti išskirtinę, analogų neturinčią paslaugą. Pirmą kartą Europoje moksleiviams pasiūlytas produktas, kuris suteikia tiek pas-laugų. Vienoje kortelėje yra ir moksleivio elektroninė piniginė, ir elektroninis viešojo transporto bilietas, įėjimo (išėjimo) kontrolės kortelė – el. raktas, nuolaidų kortelė, skaityto-

jo bilietas bei moksleivio ID kortelė“, – vardijo p. Valentinas.

Anot jo, kuriant produktą „Mokipay“ daug dėmesio buvo skiriama tam, kad mokiniai, tėvai ir mokytojai gautų didžiausią naudą iš naujos technologijos įdiegimo mokykloje. Vienas el. pažymėjimas sprendžia daug ak-tualių problemų: visų pirma, atsisakant gry-nųjų pinigų didinamas mokinio saugumas, daugiau vaikų atsiskaito valgykloje užuot maistui skirtus pinigus leidę už mokyklos ribų, mažėja socialinė atskirtis, nes nebelie-ka nemokamo maitinimo talonų – jie inte-gruoti į pažymėjimą. Elektroninis mokinio pažymėjimas naudingas ne tik tėvams ir jų vaikams – jis išsprendžia daug mokytojų ir mokyklos administracijos rūpesčių bei turi

plačias kontrolės, statistikos, ataskaitų gali-mybes. Taip pat elektroninis pažymėjimas gali būti naudojamas valstybės lėšų tau-pymui ir apskaitai – t. y. teikiant socialinio maitinimo, vežimo ar neformaliojo ugdymo paslaugas.

„Mokipay“ atstovas taip pat džiaugėsi, kad sprendimai, įgyvendinami kartu su „TAMO“, yra itin pažangūs ir gali tapti puikiu pavyz-džiu kitoms šalims.

„Reikia didžiuotis, kad Lietuvoje buvo sukur-ta tokia sistema ir kad ji yra viena pirmaujan-čių šios srities technologijos vystytojų. Juk ne veltui Lietuva yra viena pirmaujančių šalių pasaulyje interneto ir el. paslaugų srityje. Rei-kia tai išnaudoti mūsų vaikų ir visų žmonių labui“, – aiškino Valentinas Belousovas.

TAMO el. dienynas – daugiafunkcės platformos sudedamoji dalisDalis mokytojų, matyt, su siaubu prisimena laikus, kai reguliariai tekdavo peržiūrėti krūvas skirtingų klasių dienynų. Juos bevartant pavargdavo ir pirštai, ir akys. O dėl nuovargio atsirasdavo klaidų. Tačiau jau kuris laikas dalis Lietuvos mokyklų džiau-giasi naujos kartos – elektroniniais – dienynais.

Iš pradžių į juos buvo žvelgta nedrąsiai. Pildy-ti ir tradiciniai, ir elektroniniai dienynai. Tačiau pamažu pedagogai prie šios naujovės pripra-to ir tapo įgudusiais jos naudotojais.

Kadangi Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) atrišo rankas verslui ir leido plėtoti šią paslau-gą, Lietuvos rinkoje greitai atsirado įmonių, kurios pradėjo teikti el. dienynų diegimo ir aptarnavimo paslaugas. ŠMM išskiria 6 pa-grindinius galimus paslaugų teikėjus: „BFT Veritus“, „Mano dienynas“, „Spiral Universe“, Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos dienynas, „Ver-secko dienynas“ ir „Tavo mokykla (TAMO)“. Pastarasis yra populiariausias ir didžiausias el. dienynas Lietuvoje.

Pasak „TAMO“ projekto vadovės Viktorijos Bur-linskaitės, tai ne tik el. dienynas, o ištisa plat-forma, kuri ateityje apjungs daug įvairių pas-laugų, palengvinsiančių tiek mokytojų, tiek ir vaikų bei tėvų dalią. Precedentas jau sukurtas.

Neseniai į „TAMO“ sistemą buvo integruota mokinukai.lt paslauga.

„TAMO“ vadiname ne el. dienynu, o informa-cine sistema švietimo įstaigoms. Tiesa, dieny-no funkcija yra kol kas pagrindinė, tačiau jų ateityje bus gerokai daugiau. Vien ko vertas elektroninio mokinio pažymėjimo susiejimas su šia sistema ir mokinukai.lt integracija“, – sakė V. Burlinskaitė.

Jos teigimu, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad mokyklose vykstantis procesas apima tik pamo-kų pildymą ir mokinių ugdymą. Tačiau po tuo slepiasi daug sudėtingesnis mechanizmas su atskirais procesais, kuriuos reikia sekti, valdyti ir didinti jų efektyvumą. Būtent čia informacinės technologijos gali labai pasitarnauti.

„Ypač svarbus el. dienyno vaidmuo, nes šia sis-tema naudojasi beveik visa mokyklos bendruo-menė. Vartotojams pasiūlius daugiau funkcijų, vyks natūralus raidos procesas – nereikės dirbti

su keliomis skirtingomis sistemomis ar mokytis naudotis visiškai nauja sistema, principas – „vis-kas viename“. Iliustruojant pavyzdžiais, svarbu paminėti mokomosios medžiagos įkėlimą ir nuotolinio mokymo užuomazgas: galimybė suteikti mokiniams papildomos informacijos mokytis namuose ar namų darbams atlikti, o atskirais atvejais – ir viso mokymosi kurso išdėstymas virtualioje aplinkoje. Taip pat tvar-karaščių sudarymo funkcija mokykloms, kuo-met pagal mokinių pasirinkimus formuojamos klasės, grupės ir sudaromi tvarkaraščiai, vėliau integruojant duomenis į elektroninio dienyno sistemą. Mokinių tėvai galės greitai gauti rei-kalingas pažymas, pildyti prašymus, mokytojai formuoti dokumentus, persiųsti juos kolegoms ir tokiu būdu planuoti susirinkimus ar rengi-nius“, – aiškino „TAMO“ projekto vadovė Vikto-rija Burlinskaitė.

Pasirinkimas

Rinkoje yra didelis pasirinkimas, todėl rasti tinkamiausią variantą gali būti sudėtinga. Kad mokyklos, dar neturinčios naujoviško dieny-no, galėtų lengviau apsispręsti, kokią sistemą pasirinkti, pateikiama informacija apie Lie-tuvoje veikiančius komercinius el. dienynus. Tikimasi, jog ši lentelė padės sutaupyti laiko ir priimti mokyklai bei jos mokiniams geriausią sprendimą.

El. dienynas Kūrėjas Vienkartinis mokestis Mėnesinis mokestis El. mokinio pažymėjimo įsigijimo galimybė Nuoroda

„TAMO“ UAB „NEVDA“ – 50–100 Lt/mėn. Galima užsisakyti. Kaina – 12 Lt www.tamo.lt

„BFT Veritus“ Lietuvoje jėzuitų gimnazija ir UAB „Baifoteka“ 297–1729 Lt 1–3 Lt/mėn.

(vienam mokiniui) Nėra www.naujamokykla.lt

„Mano dienynas“ UAB „Nacionalinis švietimo centras“ – 50–200 Lt/mėn. Numatyta ateityje www.manodienynas.lt

„Spiral Universe“ „Spiral Universe Inc.“ – 250–5 000 Lt/mėn. Nėra www.dienynas.euŠiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos dienynas Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazija Oficialiai neplatinamas, bet įmanoma susitarti individualiai www.sauletekis.lt

„vDienynas“ UAB „APPSTU“ 899 Lt 49 Lt/mėn. (licencija) 30 Lt/mėn. (serverio nuoma) Nėra www.vdienynas.lt

*Lentelėje pateiktos kainos gali būti negalutinės.

Ta vo a t e it i e s m o k y k l a Ta vo a t e it i e s m o k y k l a4 5

Pasak knygos „Digital School“ (liet. „Skaitme-ninė mokykla“) autoriaus Darrello Westo, toks elgesys yra teisingas. Jo teigimu, dabar mokyklos privalo iš naujo atrasti save ir savo veiklos metodus. Tik tai padarius į jas atei-nantys mokiniai turės galimybę išmokti su-sidoroti su globalizacijos ir naujųjų techno-logijų veikiamo pasaulio keliamais iššūkiais.

Nešiojamieji kompiuteriai mokyklose

Pirmasis žingsnis, kurį mokyklos žengė, buvo modernių įrankių suteikimas mokytojams. Nors šie įrankiai suteikia daugiau galimybių, tačiau nepanaikina pagrindinės problemos – mokymo procesas išlieka vienpusis. Kad to būtų išvengta, švietimo įstaigose besimo-kantiems vaikams kai kuriose mokyklose imta dalyti nešiojamuosius kompiuterius.

Skeptikai iš karto tvirtino, jog tai nepadės. Juk vaikai ir taip ištisas dienas praleidžia prie kom-piuterių ekranų ir iš to naudos maža. Tačiau at-likti tyrimai parodė, jog tokią nuomonę turin-tys žmonės klysta. Šiaurės Karolinos valstijoje (JAV) esantis Muresvilio (Mooresville) rajonas, po dienraščio „New York Times“ straipsnio, šiais metais išgarsėjo dėl savo mokyklų, kurios yra laikomos modernios mokyklos pavyzdžiais.

To pasiekti padėjo prieš trejus metus šio ra-jono valdžios priimtas sprendimas išdalyti 4 400 nešiojamųjų kompiuterių 5 mokyklose. Jie atiteko 4 – 12 klasių mokiniams. Ši naujo-vė juos paveikė itin teigiamai ir padėjo gerinti mokymosi rezultatus. Palyginti su 2008 m., kai sėkmingai baigusiųjų mokyklas procentas sie-kė 80 proc., 2011 m. jis šoktelėjo iki 91 proc.

Be to, šiose mokyklose 15 proc. padaugėjo mokinių, kurie atitinka valstijos keliamus ma-tematikos, skaitymo ir gamtos mokslų žinių reikalavimus. O bene geriausiai nuteikiantis rodiklis – pagerėjęs mokyklų lankomumas ir sumažėjęs ją paliekančiųjų skaičius.

Absoliutus skaitmeninimas ir jo nauda

Kai dalis valstybių ir mokyklų dar tik atranda technologijų pritaikymo mokymo procese privalumus, tradiciškai modernūs ir pažangūs Pietų Korėjos gyventojai demonstruoja, kaip reikia modernizuoti švietimą. Pasak šios šalies Švietimo, mokslo ir technologijų ministerijos, iki 2015 m. bus visiškai pereita prie skaitmeni-nės mokymo aplinkos.

Naujųjų technologijų taikymas užsienio mokyklose

Garsus švietimo veikėjas Johnas Dewey beveik prieš amžių yra pasakęs: „Jei šiandien mokinius mokysime taip kaip vakar, mes atimsime iš jų rytojų“. Ši mintis šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame technologijos nepaliaujamai tobulėja ir keičia viena kitą kone kasdien, tampa ypač aktuali. Tai suvokusios kai kurios mokyklos imasi ryžtingų veiksmų ir sparčiai persiorientuoja.

Tai reiškia, kad nebeliks popierinių vadovėlių, o visą reikiamą informaciją planšetiniais kom-piuteriais bus galima pasiekti iš internetinio debesies (angl. cloud-based).

Pastarasis terminas reiškia, kad medžiaga bus išsaugoma toli nuo mokymosi vietos esan-čiuose galinguose serveriuose. Tai leis ne tik patogiai ir lengvai naudotis dideliais informaci-jos ištekliais, bet ir padės organizuoti nuotolinio mokymosi klases. Dėl jų mokiniai, negalintys dalyvauti pamokose, galės neatsilikti nuo kla-sės draugų ir mokytis net nebūdami klasėse.

Skaičiuojama, kad perėjimas prie absoliučiai skaitmeninio švietimo sistemos mokyklose Pi-etų Korėjai kainuos daugiau nei 5 mlrd. litų. Tad kyla klausimas: ar pasiteisins tokios investicijos?

Žinant azijiečių pragmatiškumą būtų naivu tikėtis, kad jie neįvertino galimos skaitmenini-mo naudos. Juolab kad Pietų Korėja turi vieną geriausiai išvystytų ekonomikų pasaulyje.

Tokius teiginius galima pagrįsti amerikiečių atliktais skaičiavimais. Pasirodo, kad JAV per metus naujiems popieriniams vadovėliams išleidžia daugiau nei 18 mlrd. JAV dolerių. Nepaisant to, didžiojoje jų dalyje pateikiama informacija būna pasenusi maždaug 7 – 10 metų. Federalinės komunikacijų komisijos specialistai mano, jog pradėjus naudotis elek-troniniais vadovėliais, būtų galima sutaupyti bent 8 mlrd. litų.

Tačiau ar tikrai planšetiniai kompiuteriai ne tik padeda taupyti, bet ir padeda mokiniams siekti geresnių rezultatų? Į šį klausimą atsa-kyti pabandė viena iš Amerikoje veikiančių leidyklų „Houghton Mifflin Harcourt“. Ji Kali-fornijos valstijos Riversaido (Riverside) mo-kykloje surengė algebros testą, kuris buvo sprendžiamas planšetiniuose kompiuteriuose „Apple iPad“. Galutiniai jo rezultatai atskleidė, jog vaikai, mokslo procese anksčiau naudoję „iPad“ kompiuterius, pademonstravo 20 proc. geresnius rezultatus už tuos, kurie mokėsi iš popierinių vadovėlių.

Elektroniniai mokinių pažymėjimaiKartais pamirštama, kad technologinis mo-kyklų modernizavimas nesibaigia vien tik kompiuteriais ir programine įranga. Galimi ir kitokie sprendimai, kurie pagerina mokyto-jų darbo efektyvumą bei padidina mokinių saugumą. Vienas iš tokių – elektroninis mo-kinio pažymėjimas.

Nors Lietuvoje jis oficialiai įteisintas buvo tik šių metų gegužės mėn., tačiau pasauly-je ši technologija taikoma jau senokai. Štai dar 2003 m. viena iš Filadelfijos miesto (JAV) mokyklų, bendradarbiaudama su bendrove „Microsoft“, įkūrė eksperimentinę ateities mo-kyklą. Ji taip ir buvo pavadinta – „Ateities mo-kykla“. 2010 m. ją baigė pirmoji mokinių laida. Be daugelio techninių sprendimų, vienas ge-riausiai veikiančių buvo elektroniniai mokinių pažymėjimai. Į juos buvo įkeliama informacija apie mokinius, jų spintelių užraktų kodų kom-binacijas ir pinigines lėšas, skirtas pietums.

Pasak Mary Cullinane, „Microsoft Education“ padalinio vadovės, tokios galimybės tėra pradžia. Jau greitai elektroniniuose mokinių pažymėjimuose bus galima išsaugoti infor-maciją apie kūno kultūros pamokose sude-gintas arba per pietus gautas kalorijas. Anot „Microsoft“ atstovės, tokios technologijos galimybės yra beveik beribės, tereikia pasi-telkti fantaziją.

Sprendimo priėmimas

Šiame straipsnyje pateikti tik keli faktai, kurie parodo teigiamą technologijų pusę. Žinoma, galima atrasti ir iššūkių, su kuriais susiduria modernizavimo kelią pasirinkusios moky-klos. Pavyzdžiui, kai kurios mokyklos neį-vertino savo techninių bei administracinių pajėgumų, todėl negali tinkamai panaudoti įsigytų planšetinių kompiuterių, nes jų turimi belaidžio interneto maršrutizatoriai yra ne-pakankamai galingi ir negali aptarnauti visų įjungtų prietaisų. Todėl jose net imta drausti mokiniams jungtis prie vietinio belaidžio in-terneto asmeniniais prietaisais.

Pastarasis pavyzdys puikiai iliustruoja, kokią svarbą turi tinkamas poreikių ir galimybių įvertinimas. Būtent nuo jo ir reikėtų pradėti galvojant apie mokyklos modernizavimą bei technologijų taikymą mokymo procese.

Kokiais per pastaruosius kelerius metus atliktais darbais labiausiai džiaugiatės?

Gal ir keistai atrodys turint omeny leidinio, kuriame bus publikuojamas šis interviu, tu-rinį, tačiau man labai malonu kalbėti apie sėkmingai įvykdytą el. dienynų diegimą Lie-tuvos mokyklose. Svarbiausia, kad tai padarė-me be jokios prievartos, o leisdami pačioms mokykloms išsirinkti jų poreikius geriausiai atitinkančius sprendimus. Be to, tokiai siste-mai puikiai pasitarnavo ir natūraliai atsiradusi konkurencija, kuri, žinia, vartotojams visada atneša daug naudos.

Tačiau tai tėra pirmieji žingsniai, kurie rodo pirmuosius IT atėjimo į švietimą požymius. Vėliau, manau, įvairios galimybės bus žymiai išplėstos ir jų kokybė gerokai išaugs.

Kad ir kokia technologija bus pasirinkta nau-doti mokykloje, pirmiausia reikia įvertinti, ar ja tikrai bus naudojamasi. Juk jei kompiuteriu niekas nesinaudotų – tai jis tebūtų niekam nereikalingas mikroschemų rinkinys.

Bene didžiausias iššūkis, su kuriuo teko susi-durti dirbant ministerijoje – tai perdėtas re-glamentavimas. Buvo ir bus ieškoma, kaip jį mažinti, tačiau tuo turėtų būti suinteresuoti ne tik valdininkai, bet ir pačios mokyklos. Nes vis dar gana dažnai pasitaiko atvejų, kada jų atstovai tikisi, jog viskas bus labai aiškiai reglamentuota ir nepalikta jokios laisvės improvizacijai. Atrodo, kad jie nori atsisakyti galimybės tartis, ieškoti naujų sprendimų ir tik todėl, kad taip paprasčiau.

Ar ne gaila buvo palikti gimnazijos ir ten padaryto įdirbio bei imtis naujų darbų ministerijoje?

Žinote, kuo toliau – tuo labiau tampu rotaci-jos šalininkas. Aš manau, kad tai prasminga daugeliu požiūrių. Pavyzdžiui, Didžiojoje Bri-tanijoje nevalstybinio sektoriaus mokyklose net mokytojai yra rotuojami. Tai daroma, kad nebūtų formuojamas klaidingas mokyklų įvaizdis. Juk dažnai galime išgirsti Lietuvoje sakant, jog viena mokykla labai gera, o kita tai jau baisi. Būtent rotacija padeda išspręs-

ti šią problemą, kuri aktuali tiek vaikų tėve-liams, tiek ir mokykloms. Ypač toms, kurios dažnai be reikalo nuvertinamos.

Dar daugiau, Lietuvoje mokytojai dažnai skundžiasi, kad negali daryti karjeros, nes direktoriai ir jų pavaduotojai savo pareigas eina daugelį metų. O juk noras siekti karjeros pozityviąja prasme – teigiamas reiškinys, ir mokytojai turėtų gauti savo šansą.

Ar mokytojų darbo kokybei didelę įtaką turi uždarbio dydis?

Būčiau naivus, jei pasakyčiau, kad neturi. Bet manau, kai kurie pavyzdžiai rodo, jog tai nėra pats pagrindinis veiksnys. Štai prieš porą metų Kaliningrado mokytojams buvo pakeista darbo užmokesčio sistema. Dabar jį sudaro trys kom-ponentai: bazinė alga, kuri visiems yra vienoda, užmokestis už papildomus darbus bei atlygi-nimo dalis, priklausanti nuo pasiektų rezultatų.

Kadangi mūsų tautiečiai, kai jiems pateiki pavyzdį iš Vakarų, sako, jog tai ne mums, dar reikia daug dirbti, kad būtų pasiektas tas gyve-nimo lygis, tai Kaliningrado atvejis turėtų būti gana įtikinamas. Jie šalia, jie gyvena prasčiau už mus, bet sugeba daryti tokias reformas, kurios atvėrė duris visuomenės įtakai moky-klų tarybose ir šiek tiek sumažino mokytojų vienvaldystę.

Tad ne tik atlyginimo dydis lemia mokytojų norą dirbti kokybiškai. Taip pat didelę įtaką turi ir tariamoji lygiava, dėl kurios visi gauna vienodai, nesvarbu, kiek kuris dirbo. O jaunus mokytojus ir meniškus žmones atgraso per-dėtas reglamentavimas ir noras viską įsprausti į rėmus. To Lietuvoje, deja, kol kas apstu.

Kokie didžiausi ateities iššūkiai mokykloms?

Turiu pasakyti, kad kalbant apie tai egzistuo-ja dualistinis pasaulis. Viena vertus, mes daug kalbame apie įvairų kompetencijų ugdymą. Bet kita vertus, nenorime atsisakyti dalykinio mokymo. Todėl, manau, siekis išsiaiškinti, koks turi būti mokymo turinys, forma ir bū-dai, yra amžinos dilemos.

Iš esmės iššūkiai yra tie patys. Ar žvelgsime į XIX a., kur siautėjo industrializacija, ar diskutuosime

apie šiuolaikinę švietimo sistemą, kurią drebina informacinių technologijų tobulėjimo prover-žiai. Taigi klausimai mokytojams, tikiu, visada yra panašūs: ko mokyti, kada ir kaip tai daryti?

Alternatyvių mokymo schemų ir būdų Lietuvoje nedaug. Kaip manote, kada įvyks lūžis ir bus pereita prie kitokios mo-kyklos, ne tokios, kurią mes visi pažįstame: su klasėmis, reglamentuotomis pamokų valandomis ir kitais požymiais?

Kol kas aš nekalbėsiu apie tokius dalykus kaip planšetiniai kompiuteriai ar el. dienynai. Jei prieš kurį laiką būtume sakę, kad nebus popierinių dienynų ar pažymių knygelių, ma-tyt, iš mūsų būtų pasijuokę. Pažvelkime į tokį paprastą dalyką kaip skambutis, kviečiantis į pamoką. Juk dabar nemažoje švietimo įstai-gų dalyje į skirtingas pamokas kviečia skir-tingos skambučio melodijos. Tarsi nebuvo didelių planų ar projektų, bet tai į mokyklų gyvenimą atėjo nejučiomis.

Kitas pavyzdys – anksčiau pažintines keliones ir ekskursijas mokyklos palikdavo birželio mė-nesiui. Taip buvo tiesiog paprasčiau. Bet dabar pastebiu, jog vis daugiau mokyklų reikalauja, kad mokiniai būtų vežami į kokias nors parodas ar kitokius renginius būtinai kartą per mėnesį.

Esu tikras, kad mes net nepajusime, kaip mo-kykla transformuosis ir taps visiškai kitokia. Tas procesas vyksta nuolatos. O tai – geriausias įmanomas variantas ir švietimo sistemos sė-kmingo tobulėjimo garantas. Tvirtai galiu pasa-kyti, jog rečiausiai pavyksta tos reformos, kurios daromos aiškiai jas juntat ir per prievartą.

Nors pasikeitimai vyksta natūraliai, tačiau ne visiems jie priimtini. Dalis mokytojų piktinosi el. dienynų atsiradimu. Ar tai nebuvo prievarta?

Ne, nes sprendimus priėmė pačios mokyklos. Be to, tam, kad įvyktų pasikeitimas, nebūtina iš karto pakeisti visus ir priversti juos naudo-ti tam tikras naujoves. Užtenka rasti keistis ir tobulėti norinčių asmenų, sukurti kelias sėkmės istorijas, o tada pasikeitimas įgauna pagreitį. Žmonės užsikrečia noru veikti vieni nuo kitų, o ne nuo valdžios.

Vaidas Bacys: nereikia keisti iš karto visko – geriau sukurti pavienes sėkmės istorijasVaidas Bacys – ilgametis švietimo darbuotojas. Jis net 14 metų dirbo Šiaulių Didž-dvario gimnazijoje. Tačiau ten nuosekliu darbu užtarnautą direktoriaus kėdę jis prieš trejus metus iškeitė į Švietimo ir mokslo viceministro pareigas. Dabar p. Vaido laikas ministerijoje baigiasi – keičiasi valdžia. Jis jau gyvena naujų darbų ir iššūkių nuotaiko-mis. Tačiau su mielu noru prisimena tai, kas buvo nuveikta dirbant ministerijoje.

Ta vo a t e it i e s m o k y k l a Ta vo a t e it i e s m o k y k l a6 7

Vilija Klimavičienė, Vilniaus Gabijos gimnazija

Vilniaus Gabijos gimnazijai šeštus metus vadovaujanti Vilija Klimavičienė aiškino, jog sprendimą pradėti naudotis el. dienynu pri-ėmė mokyklos taryba.

„Iš pradžių buvome pradėję naudotis Vil-niaus savivaldybės siūlomu el. dienynu. Tačiau greitai pamatėme, kad jis turi tokių trūkumų, kurie mums neleidžia kokybiškai dirbti. Taigi buvo nutarta ieškoti alterna-tyvos ir taip atradome „TAMO“, – pasakojo p. V. Klimavičienė.

Jos teigimu, pastarasis pasirinkimas patei-sino visus lūkesčius. Nors vyresni mokyto-jai ir tie, kurie nėra technologijų gerbėjai, naujovę priėmė sunkiai, tačiau laikui bė-gant visi įgudo naudotis „TAMO“ paslauga ir ja džiaugiasi.

„Pirmus metus dar naudojome ir popieri-nius, ir elektroninius dienynus. Po to tra-dicinių dienynų atsisakėme visai. Dabar „TAMO“ paslauga naudojamės jau ketverius metus“, – sakė Vil-niaus Gabijos gimnazijos direktorė.

Anot jos, gimnazija toliau žengia modernizavimo keliu, todėl artimiau metu šioje švietimo įstaigoje bus pradėti naudoti ir elektroniniai mokinių pažymėjimai.

Laima Dyburienė, Juozo Balčikonio gimnazija

Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Laima Dyburienė pasakojo, kad jų įstaiga „TAMO“ dienynu pradėjo naudotis prieš dvejus metus. Gimnazijos pasirinkimą lėmė analizės, kurią ir atliko pati p. Laima, išvados. Ši analizė parodė, kad „TAMO“ yra funkcionaliau-sias ir geriausiai atitinkantis J. Balčikonio gimna-zijos poreikius sprendimas, esantis rinkoje.

„Mokytojai iš pradžių reagavo pesimistiškai ir net pyko, kad reikia pereiti prie el. dienyno. Visgi dabar jie teigia, kad nė už ką negrįžtų prie senos popierinių dienynų sistemos. Ypač dėl to, kad naudojantis juo galima lengvai sudaryti įvairias mobilias grupes. Be to, „TAMO“ supaprastina darbą. Pavyzdžiui, anksčiau klasės auklėtojas turėdavo laikas nuo laiko peržiūrėti šūsnį skirtingų dienynų. Tai ne tik ilgai užtrukdavo, bet tokiame darbe kartais įsiveldavo ir klaidų. Dabar jų nebeliko. Dėl el. dienyno taip pat lengviau paruošti įvairias ataskaitas, todėl mokytojai patiria mažiau streso“, – aiškino p. L. Dyburienė.

Nors J. Balčikonio gimnazijoje dirbantys mokytojai jau susidraugavo su el. dienynu, tačiau, direktoriaus pavaduotojos teigimu, jie vis tiek veda šiokius tokius užrašus savo sąsiuviniuose ar atsispausdina reikiamą in-formaciją iš „TAMO“ sistemos.

„Kaip ir su visa elektronine erdve, taip ir su šiuo sprendimu – mums reikia išmokti sugy-venti“, – tikino p. Laima ir čia pat pridūrė, kad el. dienynas naudingas tiek mokytojams, tiek mokiniams, tiek ir tėveliams.

Laima Skabickienė, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija

Tokia Laimos Dyburienės nuomonė sutam-pa su Mažeikių M. Račkausko gimnazijos lie-tuvių kalbos mokytojos Laimos Skabickienės mintimis. Daugiau nei 30 metų pedagoge dirbanti moteris teigia, jog naujųjų techno-logijų atėjimas į mokyklą padėjo supapras-tinti nemažai darbų, kuriems iki tol reikėdavo daug laiko ir pastangų.

„Pavyzdžiui, internetas yra tikra dovana. Taip lengva pasiekti informaciją dar niekada ne-buvo. O svarbiausia, kad tą galima panaudoti ir pamokose. Būna tokių atveju, kai, tarkime, su mokiniais aiškinamės vieno ar kito žodžio kirčiavimą. Jei kyla neaiškumų – keliaujame į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos inter-neto svetainę ir ten pasitiksliname. O jei yra galimybė – tai parodoma ir interaktyvioje lentoje ar per projektorių“, – pasakojo Metų mokytojos apdovanojimą gavusi ilgametė švietimo darbuotoja.

Ponios Laimos Skabickienės nuomone, el. dienynas taip pat yra itin geras technologinis sprendimas. Nors jį, kaip ir popierinį dienyną. reikia pildyti nuolatos, tačiau papildomos galimybės vienareikšmiškai parodo tokios inovacijos pranašumą prieš senąją praktiką.

„Juo mokytojai gali palaikyti tiesioginį ryšį su mokiniais ir jų tėveliais. O tai yra išties labai svarbu. Džiugu, kad mūsų mokykloje visi mokytojai geranoriškai priėmė el. dienyną ir gana greitai išmoko juo naudotis. Tiesa, vy-resnio amžiaus kolegoms prireikė kiek dau-giau laiko, bet dabar visi jau priprato prie šios paslaugos“, – aiškino p. L. Skabickienė.

Meškeriotojas ir masalas

Pasak psichologo Vitoldo Masalskio, didžiau-sia problema, kylanti tarp suaugusiųjų ir vaikų, vis dar yra ta pati, kaip ir prieš šimtus metų – trūksta susišnekėjimo.

„Vyresnio amžiaus žmonių vertybės yra kito-kios nei jaunimo. Tad ir komunikacijos turinys skiriasi. Manau, tėvai ir mokytojai pirmiausia turėtų suvokti šią problemą, o tam reikia kal-bėtis“, – aiškino pašnekovas.

Jo teigimu, didžiausią įdirbį reikia daryti tuo-met, kai formuojasi jauno žmogaus asmeny-bė. Tada itin svarbu atsižvelgti į jo poreikius ir norus. Iliustruodamas tai, p. Vitoldas pateikė išraiškingą kalambūrą.

„Pagalvokite, juk kai žvejys eina meškerioti, jis pasiima ne sau patinkančio masalo, bet tokio, kurio nori žuvys. Jei elgtųsi atvirkščiai, vargu ar jis ką nors sugautų. Taip ir su vai-kais – reikia mokėti pamatyti, ko gi jie nori“, – tikino psichologas.

Anot jo, savotiška priešprieša tarp kartų buvo visais laikais. Pavyzdžiui, senovės Graikijos laikų šviesuoliai niršo, kad tų laikų jaunimas pasidarė nepakenčiamas. Panašiai yra ir šiais laikais. Tik ribą tarp kartų dar labiau išryškino naujosios technologijos.

„Jeigu anksčiau buvo priimta manyti, kad suaugusieji yra neginčijami autoritetai, nes jie visas sritis išmano geriau nei vaikai, tai dabar tokia nuostata neteko galios. Taip yra todėl, kad šiuolaikinis ketvirtokas, tikėtina, daugiau išmano apie interneto ir kompiu-terio naudojimą, nei ilgus metus mokykloje dirbanti mokytoja. Štai ir konfliktas“, – sakė Vitoldas Masalskis.

Pasak jo, bendravimo tarp žmonių tendenci-jas gerai atspindi vadinamoji keturių pozicijų teorija. Pirmajame taške yra savi interesai. Iš antrojo galima bandyti pažvelgti į viską iš paš-nekovo pozicijos. Trečiasis taškas yra disocijuo-tas – žmogus viską stebi iš šalies. O ketvirtoji pozicija – sisteminė. Iš jos stengiamasi įvertinti šeimos, mokyklos ar kitos struktūros poreikius.

„Blogiausia, kad didelė mokyklose dirbančių pedagogų dalis bei dažnas tėvas ar mama užima tik pirmą poziciją. Jie nesistengia pa-žvelgti iš kitų perspektyvų ir įvertinti alter-natyvų. Manau, jog jiems labiausiai reikėtų kreipti dėmesį į pozicijų keitimo įgūdžių lavinimą. Tai padarius būtų daug lengviau surasti būdų, kaip motyvuoti jaunąją kartą“, – tvirtino p. Masalskis.

Darau, nes patinka arba bijau

Teorijų, aiškinančių komunikacijos tarp vaikų ir suaugusiųjų trikdžius, yra daug. Tačiau dauge-lis remiasi paprastu motyvavimo mo-deliu, kurį geriausiai apibrėžia du žodžiai: meilė ir baimė.

Pirmasis įvardija atvejus, kai mokiniai ar suaugusieji atlie-ka tam tikrą veiklą, nes ji jiems patinka. O antrasis atspindi emociją, kad veikia-ma tik dėl to, jog bai-minamasi neveikimo pasekmių. Kad ir kaip būtų gaila, bet pastarasis vis dar dažniau sutinkamas mūsų visuomenėje.

Jo galima būtų atsikratyti padedant žmo-nėms suprasti jų veiklos prasmę ir tikslą. Ne-skubinant ir neverčiant skubotai pasirinkti srities, kurioje jie norėtų tobulėti ar dirbti. Be to, kad ir kokį moralinį pasitenkinimą teikia darbas, jis taip pat turi teikti ir šiokią tokią materialinę naudą. Tai supratę el. dienyno „TAMO“ kūrėjai inicijavo el. mokinių motyva-vimo programą „Mokslotronas“.

Pasak „TAMO“ projekto vadovės Viktorijos Bur-linskaitės, tai yra vienas iš būdų skatinti šiuo-

laikinių vaikų žingeidumą bei norą tobulėti. O vis didėjantis susidomėjimas rodo, kad spren-dimas sukurti „Mokslotroną“ buvo teisingas.

„Mokslotrone“ dalyvaujantys moksleiviai už mokykloje gautus pažymius, pakilusį vidurkį, pasistūmėjimą aukštyn klasės reitinge ir kitus pažangumo rodiklius apdovanojami taškais, kuriuos vėliau bus galima iškeisti į „TAMO“ partnerių įsteigtus prizus. Vienas mokinys, greičiausiai surinkęs 700 taškų, gaus planše-tinį kompiuterį „iPad“. Dar trys pažangiausieji laimės mobiliuosius telefonus „Nokia“. Be to, visą programos laikotarpį taškais bus galima atsiskaityti už mobiliojo ryšio išankstinio mo-kėjimo paslaugos „Ežys“ papildymą.

Tiems, kas nerimauja dėl tokios motyvavimo formos tinkamumo, „TAMO“ atstovė paaiški-no, kad svarbiausius sprendimus, susijusius su dalyvavimu „Mokslotrone“, priima moky-klos ir jose besimokančių vaikų tėvai.

„Dėl dalyvavimo „Mokslotrone“ pirmiausia sprendžia mokyklos. Vėliau, joms nutarus prisijungti prie programos, norintys joje da-lyvauti mokiniai privalo gauti dar ir tėvų su-tikimą. Be to, yra numatyta galimybė tėvų ar globėjų sprendimu pasitraukti iš progra-mos“, – aiškino V. Burlinskaitė.

Anot V. Burlinskaitės, „Mokslotronas“ – tai lyg laboratorija, kurioje vyksta stebuklingos cheminės reakcijos, mokymosi rezultatus paverčiančios apčiuopiamais dalykais. Šios iniciatyvos dalyvėmis tapo jau 205 Lietuvos mokyklos.

Šiuolaikinių mokinių motyvavimas

Šiuolaikinei visuomenei kyla daug iššūkių. Vienas jų – vaikų motyvavimas. Vis dažniau galima išgirsti pasakojimus apie tai, kaip paaugliai atsainiai žiūri į tėvus, mokytojus, mokymąsi ir apskritai gyvenimą. Išsivysčiusiose Vakarų valstybėse nepilnamečiai tampa apatijos aukomis ir gyvena mąstydami taip: „Kam stengtis – vis tiek niekas nepasikeis ir nebus geriau“. Ši tendencija ateina ir į Lietuvą. Tad ką galima padaryti, kad mūsų jaunimas netaptų abejingas ir norėtų tobulėti?

Su el. dienynu reikia išmokti gyventi

El. dienynas „TAMO“ – populiariausias Lietuvoje. Juo naudojasi daugiau nei 460 mokyklų didmiesčiuose ir provincijoje. Daugelis jų šia sistema naudojasi jau ne pirmi metai, todėl galima teigti, jog bendrovės „NEVDA“ sukurtas įrankis pateisino švietimo dar-buotojų lūkesčius. Tai patvirtino ir „TAMO“ sistema besinaudojančių švietimo įstaigų atstovai, kurie sutartinai tvirtino, kad šis el. dienynas gerokai palengvino mokytojų darbą bei suteikė daugiau galimybių mokiniams bei jų tėvams.

Ta vo a t e it i e s m o k y k l a8

Marijonas Mikutavičius: linkiu mokytojams nesutikti mokinių, kurių reikėtų nekęsti

Marijonas Mikutavičius gerai žinomas visiems – ir jauniems, ir seniems. Kai kurie jį mėgsta dėl jo dainų. Kitiems patinka, kaip jis veda laidas ar rašo straipsnius. Juk Marijonas yra diplomuotas žurnalistas. Tačiau šį kartą su juo buvo kalbama ne apie pramogų verslą ar žiniasklaidą, o apie mokyklą.

Kada ir kokią baigei mokyklą?

Tai buvo Vilniaus Justiniškių 54-oji vidurinė mokykla. Ją baigiau 1989 m. Dabar, kiek teko matyti, ji vadinasi „Sietuvos“ vidurinė mokykla.

Kokie yra ryškiausi blogi ir geri prisiminimai iš mokyklos laikų?

Pamenu tokį dalyką, kad mokyklos adminis-tracija svarstė, ar mane ir kelis mano draugus išmesti iš mokyklos. Taip nutiko todėl, kad bi-jodami algebros kontrolinio re-zultatų ir norėdami, kad jų neįra-šytų į dienyną, mes jį ištepėme vašku. Tiesa, viskas baigėsi gerai. Tačiau prisiminimas liko nekoks.

O gerų prisiminimų yra daugy-bė. Pavyzdžiui, kartą mūsų lie-tuvių kalbos mokytoją kuriam laikui pakeitė jaunas vyras, ku-rio pavardė – Malinauskas. Per jo pamokas kortomis žaisdavo-me „durnių“. Beje, jis beveik vi-sada laimėdavo, nes labai gerai mokėjo tą žaidimą. Tačiau vis tiek buvo labai smagu.

Be to, būdavo, kad ketvirtadie-niais eidavome su visa klase į fabriką. Anuomet valdžiai atrodė, kad be tos profesijos, kurią vaikai pasirinks ar gaus, jie dar turi išmanyti ir mažiausiai vieną atsarginę. Tokia buvo sovietinė ideologija. Todėl man teko mo-kytis frezavimo. Bet geriausia tuomet buvo tai, kad nereikėjo eiti į pamokas. Vietoje to mes fre-zuodavom plaktukų galvutes ir mokėmės rūkyti.

Kai lankei mokyklą, ką labiausiai norėjai pakeisti?

Prisipažinsiu, aš norėjau, kad nebūtų visų tiksliųjų mokslų. Jie man labai prastai sekėsi,

todėl iš pradžių į juos žiūrėjau su neapykanta, o paskui su abejingumu. Realios problemos su matematika ir algebra atsirado maždaug 6 klasėje. Nežinau, ar dėl mano kaltės, ar dėl to, kad mokytoja pasitaikė nepakenčiama.

Vienu metu net buvau užėmęs poziciją, kad man tų dalykų nereikia ir aš jų nesimokysiu, bet vėliau, žinoma, kentėjau dėl tokio savo sprendimo. Nors tikslieji mokslai beprotiškai gadino man kraują. Prieš kiekvieno trimestro

pabaigą jausdavau baimę, dėl to, kokį pažymį man išves – dvejetą ar trejetą.

Nors su skaičiais nedraugavau, bet kiti dalykai sekėsi puikiai ir juos mokiausi gerai.

Kokie, žiūrint iš dabartinių pozicijų, yra šiuolaikiniai vaikai? Nesinori sakyti, kad anksčiau jaunimas buvo geresnis?

Mokyklose kartais apsilankau visuomeni-niais pagrindais. Ten sutikti vaikai man kelia džiaugsmą. Negalėčiau pasakyti, kad jie yra blogi. Atvirkščiai – jie gražūs ir protingi. Tačiau

kalbant apie jaunimą, kuris ką tik baigė moky-klą, man, kaip senukui, jie atrodo silpnesni, nei buvome mes.

Manau, dalis jų yra tiesiog išpaikinti ir visko nori labai greitai. Jie tikisi, kad įdėję mažiau pastangų gaus daugiau. O jų galvose sukasi vizija, kad gyvenimas yra geras, gražus ir tei-singas. Na, o mes baigę mokyklą žinojome, kad iš esmės gyvenimas yra sumautas ir rei-kės kažkaip už jo užsikabinti, jei nori išgyventi.

Mes buvome, manau, stipresni psichologiškai. Bet gal ir klystu. Galbūt mūsų tėvai manė, kad esame visiški nevykėliai.

Ko palinkėtum mokytojams?

Kai savo mokytojus susitikome po mokyklos baigimo, praėjus kuriam laikui, šie atvirai pasakė, ką galvoja apie mus. Jie teigė, kad tuomet mūsų nekentė. Tad ko gero reikėtų mokytojams palinkėti nesutikti tokių moki-nių, kurių reikėtų nekęsti.

Iš kitos pusės žiūrint, dabartiniai mokiniai, palyginti su mumis, leidžia sau gerokai daugiau.

Nors mes nebuvome nekaltos avelės, tačiau pavienės istorijos, kurias dabar tenka girdėti, šiurpina. Pasirodo, mokytojai yra atvirai žemi-nami. To mes sau neleidome ir apie tai net negalvojome.

Kaip manai, kokia bus ateities mokykla?

Tai žinoma, kad su skraidančiomis lėkštėmis ir implantuojamomis mikroschemomis. Jomis naudodamiesi sudėtingiausią fiziką mokiniai išmoks per akimirką. Tuomet neliks jokios tiks-liųjų mokslų baimės! (juokiasi)

T A M O i r M o k i p a y k o m a n d a

TAMO

El. paštas info@tamo.lt

Tel. (8 5) 279 05 02

Mokipay

El. paštas support@mokipay.com

Tel. 8 610 00 030

P a r e n g ė M B „ C o n t e n t u m “