Sveikatos Sutikdymo Masto Nustatymo Taisykles

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS

TEISINGUMO MINISTRAS VYTAUTAS MARKEVIČIUS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ______________

PATVIRTINTALietuvos Respublikos sveikatos apsaugosministro, Lietuvos Respublikos teisingumoministro ir Lietuvos Respublikos socialinėsapsaugos ir darbo ministro2003 m. gegužės 23 d.įsakymu Nr.V-298/158/A1-86

SVEIKATOS SUTRIKDYMO MASTO NUSTATYMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiose taisyklėse nurodyti sveikatos sutrikdymo masto – sunkaus, nesunkaus ir nežymaus – nustatymo

medicininiai kriterijai.2. Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių

6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“ (priedas).

3. Profesinio darbingumo netekimą nustato Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 226/49 „Dėl ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 36-1011).

4. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ekspertizė atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) nustatytais pagrindais ir tvarka.

II. SĄVOKOS

5. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:Sveikatos sutrikdymas – tai žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinių

(organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas.Sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas

mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu.Susargdinimas – tai organizmo funkcijų sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu

arba nesuteikiant būtinos medicinos pagalbos.Bendras darbingumas – žmogaus gebėjimas ir galimybė dirbti darbus, kuriems nereikia specialių žinių,

kvalifikacijos ir įgūdžių.Profesinis darbingumas – žmogaus gebėjimas ir galimybė dirbti darbus, kuriems reikia specialių žinių,

kvalifikacijos ir įgūdžių.

III. SUNKUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS (BK 135 STR.) 6. Sunkus sveikatos sutrikdymas šiame dokumente tai:6.1. regos netekimas – visiškas aklumas arba abiejų akių regos susilpnėjimas, kai geriau matančios akies

regėjimo aštrumas su korekcija sumažėjęs iki 0,03 arba regėjimo lauko koncentrinis susiaurėjimas yra iki 5 laipsnių nuo fiksacijos taško;

6.2. klausos netekimas – visiškas kurtumas arba abiejų ausų klausos susilpnėjimas, kai nukentėjęs negirdi kalbančio prie ausies kaušelio, o audiogramoje – daugiau kaip 91 db;

6.3. kalbos netekimas – negalėjimas reikšti mintis suprantamais žodžiais;6.4. vaisingumo netekimas – lytinės veiklos sutrikimas, atimantis gebėjimą natūraliu būdu apvaisinti,

pastoti, išnešioti ar gimdyti;6.5. nėštumo netekimas – kai nėštumas nutrūksta arba turi būti nutrauktas dirbtinai dėl sužalojimo arba

susargdinimo, nepriklausomai nuo nėštumo trukmės;6.6. kitoks sunkus suluošinimas – sužalojimas, susargdinimas arba jo sukeltos komplikacijos ir jų

pasekmės:6.6.1. kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai;6.6.2. galvos smegenų sumušimas su ryškiais neurologiniais židininiais simptomais, patvirtintas

specialiais tyrimais;6.6.3. sunkus difuzinis galvos smegenų aksonų sužalojimas;6.6.4. kraujo ar likvoro išsiliejimas virš kietojo ar po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiantis

galvos smegenis;6.6.5. kaklo slankstelio išnirimas (panirimas) ar lūžis su nugaros smegenų arba nugaros nervų šaknelių

pažeidimu;6.6.6. nugaros smegenų sužalojimas su ryškiais židininiais simptomais, patvirtintas specialiais tyrimais;6.6.7. kiauryminis ryklės, stemplės, gerklų ar trachėjos sužalojimas;6.6.8. gerklų ar trachėjos sužalojimas, sukėlęs kvėpavimo sutrikimą, kuriam pašalinti nukentėjęs asmuo

buvo intubuotas arba jam buvo atlikta tracheostomija;6.6.9. krūtinės ląstos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas su/be vidaus organų

pažeidimu;6.6.10. atviras inkstų, šlapimtakių, antinksčių, kasos, šlapimo pūslės, šlaplės, priešinės liaukos ar

tiesiosios žarnos sužalojimas;6.6.11. uždaras krūtinės ar pilvo organų sužalojimas, nustatytas operacijos metu;6.6.12. aortos, bendrosios, vidinės ar išorinės miego arterijų, poraktinės, pažastinės, žasto, bendrosios,

vidinės ar išorinės klubo, šlaunies, jos giliosios šakos kamieno ar pakinklio arterijų arba jas atitinkančių venų sužalojimas;

6.6.13. atviras žastikaulio, šlaunikaulio ar blauzdikaulio kūnų lūžis arba uždari kurių nors dviejų iš nurodytų kaulų kūnų arba žastikaulio ar šlaunikaulio kaklo lūžiai;

6.6.14. dubens kaulų abipusiai lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą;6.6.15. sužalojimo sukeltas sunkus šokas, riebalinė ar oro embolija, ūmus inkstų veiklos

nepakankamumas ar kita pavojinga gyvybei būsena;6.6.16. įvairios kilmės nudegimai, kai 2 A (II) laipsnio bendras nudegimo plotas apima 30 procentų ir

daugiau kūno paviršiaus; kai 2 B (III) laipsnio nudegimo plotas apima 20 procentų ir daugiau kūno paviršiaus; kai 3 (III-IV) laipsnio nudegimo plotas apima 10 procentų ir daugiau kūno paviršiaus; kvėpavimo takų nudegimas;

6.6.17. III-IV laipsnio nušalimai, apimantys 10 procentų ir daugiau kūno paviršiaus;6.6.18. jonizuojančiosios spinduliuotės sukelta sunki spindulinė liga;6.6.19. kaklo suspaudimas ar kitokia mechaninė asfiksija, lydima objektyviais duomenimis patvirtinto

galvos smegenų kraujotakos sutrikimo;6.6.20. kitokio pobūdžio sunkus suluošinimas;6.7. susargdinimas sunkia nepagydoma liga – ŽIV infekcija, juodlige, stablige, pasiutlige, hemoraginėmis

karštligėmis (Ebolo, Marburgo, Laso), dujine gangrena, Creutzfeld-Jakobo liga, maru, cholera, raupais, geltonąja karštlige;

6.8. susargdinimas ilgai trunkančia liga, sukeliančia realią grėsmę gyvybei – narkomanija, TBC, hepatitu B ar C, sifiliu, brucelioze, trichinelioze, leišmanijoze;

6.9. susargdinimas ilgai trunkančia liga, stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką. Psichikos sutrikimo laipsnį kiekvienu atveju įvertina ir apie galimybę priskirti stipriai sutrikdančių žmogaus psichiką ligų grupei sprendžia ir sveikatos sutrikimo mastą nustato teismo psichiatrų ekspertų komisija;

6.10. sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų – profesinio darbingumo;

6.11. sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų – bendro darbingumo;

6.12. nepataisomas kūno subjaurojimas – kai prie tokių išvadų prieina teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo pasekmių pašalinimo galimybės.

IV. NESUNKUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS (BK 138 STR.)

7. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių

III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet:7.1. Sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba7.2. Nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų –

profesinio ar bendro darbingumo. V. FIZINIO SKAUSMO SUKĖLIMAS AR NEŽYMUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS (BK 140

STR.) 8. Išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiagos

duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimo ar kitokio smurtavimo faktą.9. Nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne

ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo.

VI. METODINIAI NURODYMAI

10. Darant teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą sveikatos sutrikimo mastui nustatyti, įvertinamas

kūno sužalojimas ir susargdinimas ir pateikiama išvada dėl:10.1. medicininio pobūdžio (teismo medicinos diagnozė);10.2. padarymo mechanizmo (galimų padarymo priemonių ir būdų);10.3. padarymo laiko;10.4. sveikatos sutrikdymo masto.11. Teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą galima atlikti ir remiantis medicinos dokumentais. Tuo

atveju ekspertui reikia pateikti šių dokumentų originalus arba patvirtintas kopijas.12. Kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka

nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę.

13. Kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo neturi įtakoti:13.1. ankstesnių ligų paūmėjimas;13.2. medicinos pagalbos teikimo trūkumai;13.3. rekonstrukcinės-plastinės operacijos.

______________

Sveikatos sutrikdymo mastonustatymo taisyklių priedas

DĖL SUŽALOJIMŲ PRARASTO BENDROJO DARBINGUMO PROCENTŲ NUSTATYMO LENTELĖ

I. CENTRINĖ NERVŲ SISTEMA

StraipsnioNr.

Straipsnio pavadinimas

Pastovaus bendrojo darbingumo

netekimo procentas1.

Liekamieji reiškiniai po kaukolės skliauto ar pamato kaulų lūžimo, epidurinės, subdurinės ar subarachoidinės kraujosruvos, smegenų sumušimo:

1.1. silpnaprotystė; 2-jų ir daugiau galūnių paralyžius; labai ryškūs smegenų žievės pažeidimai, susiję su kalba; visiškai nekoordinuoti judesiai; ryškūs vestibulinių ir smegenėlių funkcijų pažeidimai; dažni (ne rečiau kaip kartą per savaitę) epilepsijos priepuoliai; pastovus sąmonės sutrikimas (vegetacinė būklė).

100

1.2. 2-jų ir daugiau galūnių judesių ir jėgos labai stiprus sumažėjimas; ryškūs smegenų žievės sutrikimai, susiję su kalba; labai ryškus koordinacijos sutrikimas; labai stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas; sunkūs kognityviniai sutrikimai (10 ir mažiau balų); epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

75

1.3. neryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; koordinacijos sutrikimas; stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas; ryškūs kognityviniai sutrikimai (20 ir mažiau balų); vidutinio dažnumo (5-10 per metus) epilepsijos priepuoliai; skliauto kaulų trepanacinis defektas (nors ir padengtas plastika) - ne

mažesnis kaip 20 cm2.

60

1.4. neryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; neryškūs smegenų žievės pažeidimai, susiję su kalba; nežymus koordinacijos sutrikimas; nežymus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas; vidutiniai 2-jų ir daugiau galūnių judesių sutrikimai; reti (3-4 per metus) epilepsijos priepuoliai; stiprus uoslės ir skonio sutrikimas; trepanacinis defektas, ne mažesnis kaip 10 cm2.

45

1.5. lengvi galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; nežymus uoslės ar skonio sutrikimas; ryški veido asimetrija; nežymus koordinacijos sutrikimas; nestiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas; nežymūs 2-jų ir daugiau galūnių judesių sutrikimai; pavieniai (1-2 per metus) epilepsijos priepuoliai; trepanacinis defektas, ne mažesnis kaip 4 cm2.

30

1.6. neryški veido asimetrija; akių plyšio nevienodumas; liežuvio nukrypimas; nosies-lūpų raukšlės išsilyginimas; nistagmas; trepanacinis defektas, mažesnis nei 4 cm2.

20

1.7. autonominiai (vegetaciniai) simptomai - vokų ir rankų pirštų tremoras; neryškūssmegenų žievės sutrikimai, susiję su kalba; vazomotoriniai sutrikimai; lengva veido asimetrija.

15

Pastabos:1. Liekamuosius autonominius (vegetacinius) simptomus po galvos smegenų sumušimo būtina atskirti nuo panašių simptomų, būdingų somatoforminei autonominei disfunkcijai, tireotoksikozei, alkoholizmui, narkomanijai.2. Po galvos smegenų traumų išsivystę psichikos sutrikimai turi būti patvirtinti psichiatro.3. Neurologinius požymius nustato neurologas, o teismo medicinos ekspertas vertina ir klasifikuoja jo padarytus įrašus.4. Epilepsijos priepuolių buvimas ir jų dažnumas, atlikus neurologinį tyrimą, turi būti patvirtintas įrašais medicininiuose dokumentuose.

2. Nugaros smegenų funkcijos pažeidimas po stuburo slankstelių lūžio:

2.1. galūnių paralyžius (paraplegija, tetraplegija); labai ryškus dubens organų funkcijos sutrikimas; ryškūs trofikos sutrikimai; ryškūs širdies ir kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo sutrikimai; labai stipraus skausmo sindromas.

100

2.2. galūnių paralyžius (hemiplegija); ryškūs jutimų ir judesių sutrikimai (vidutinio ryškumo paraparezė); ryškus spastiškumas, dubens organų funkcijos sutrikimas; skausmo sindromas.

80

2.3. vienos iš galūnių paralyžius (monoplegija); jutimų ir judesių sutrikimai (monoparezės); neryškus spastiškumas; neryškus dubens organų funkcijos sutrikimas; nelabai stipraus skausmo sindromas.

60

2.4. neryškus jutimo sutrikimas; šaknelinio arba spinalinio tipo lengvos monoparezės; neryški raumenų atrofija ir riboti judesiai; neryškūs dubens organų funkcijos sutrikimai; nestipraus skausmo sindromas.

40

2.5. dalinis nugaros smegenų laidumo sutrikimas su lengvais jutimo sutrikimais (hiperpatija, hiperalgezija);

raumenų atrofija; vidutinio stiprumo autonominiai (vegetaciniai) sutrikimai.

20

2.6.

neryškūs jutimų sutrikimai be refleksų ir judesių bei dubens organų funkcijos sutrikimo;

neryškūs autonominiai (vegetaciniai) sutrikimai.

10

2.7. įvairios lokalizacijos potrauminis radikulitas dėl tiesioginio stuburo sužalojimo.

5

Pastaba. Liekamųjų reiškinių priskyrimas tam tikrai grupei galimas tada, kai nustatomine mažiau kaip du tai grupei būdingi požymiai.

II. PERIFERINĖ NERVŲ SISTEMA

3. Trauminis radikulitas (po tiesioginės stuburo traumos) 54. Trišakio, veidinio ar poliežuvinio nervų periferiniai sužalojimai:

4.1. Nestiprus funkcijos pažeidimas 54.2. Vidutinio stiprumo funkcijos pažeidimas 104.3. Stiprus funkcijos pažeidimas 204.4. Labai stiprus funkcijos pažeidimas 355. Kaklo ir peties rezginio ar jų nervų pažeidimas:

5.1. Nestiprus jautrumo ir refleksų pažeidimas be judesių sutrikimo, atrofijos, parezių ar kontraktūros

5

5.2. Nežymus judesių, jėgos ar jautrumo sumažėjimas, neryški raumenų atrofija 155.3. Žymus judesių ir jėgos sumažėjimas ir jautrumo sutrikimas, ryški raumenų

atrofija25

5.4. Labai žymus judesių ir jautrumo pakenkimas, trofikos sutrikimai (opos, cianozė, patinimai)

40

6. Juosmens ir kryžkaulio rezginio ar jų nervų pažeidimas: 6.1. Nežymus jautrumo ir refleksų pakenkimas be judesių sutrikimo, atrofijos,

parezių ar kontraktūros5

6.2. Nežymus judesių sutrikimas, jėgos ir jautrumo sumažėjimas, neryški raumenų atrofija

10

6.3. Žymus judesių sutrikimas, žymus jėgos ir jautrumo sumažėjimas, ryški raumenų atrofija

25

6.4. Labai žymus judesių, jautrumo, trofikos sutrikimas, trofinės opos, patinimai

40

III. REGOS ORGANAI 7. Akomodacijos paralyžius:

7.1. Vienos akies 157.2. Abiejų akių 358. Akipločio sumažėjimas:

8.1. Vienos akies pusės akipločio išnykimas (hemianopsija) 308.2. Homoniminis bitemporalinis 308.3. Homoniminis binazalinis 109. Dvejinimasis abiejose akyse:

9.1. Jei nereikia okliuzijos 259.2. Jei reikia okliuzijos 3010. Regėjimo lauko koncentriškas susiaurėjimas:

10.1. Vienos akies, esant normaliam kitos akies akipločiui, kai iki fiksacijos taško liko: 10.1.1. iki 60o 1010.1.2. iki 30o 2010.1.3. iki 10o 2510.1.4. iki 5o 3510.2. Abipusis, kai iki fiksacijos taško liko:

10.2.1. iki 60o 1010.2.2. iki 30o 3010.2.3. iki 10o 7010.2.4. iki 5o 10010.3. Vienintelėje akyje, kai iki fiksacijos taško liko:

10.3.1. iki 60o 4010.3.2. iki 30o 6010.3.3. iki 10o 9010.3.4. iki 5o 10010.4. Centrinė skotoma binokuliariai arba vienintelėje akyje:

10.4.1. Jei iškritę daugiau 1/3 akipločio nuo fiksacijos taško 3010.4.2. Jei iškritę daugiau 2/3 akipločio nuo fiksacijos taško 90

11. Regos sumažėjimas, esant intraokuliariai ar ekstraokuliariai koreguotai afakijai (abiejose akyse):

11.1. 0,4 1011.2. 0,1 arba daugiau, bet mažiau nei 0,4 2011.3. mažiau nei 0,1 2512. Voko nudribimas, akių raumenų paralyžius, voko defektas, trukdantis

uždaryti akies plyšį, voko sąaugos:

12.1. Akies vokas uždengia pusę vyzdžio 15

12.2. Akies vokas uždengia visą vyzdį 2512.3. Abiejų akių vokai uždengia viršutinę vyzdžių dalį 3512.4. Abiejų akių vokai visiškai uždengia vyzdžius 5013. Pulsuojantis vienos akies egzoftalmas:

13.1. Nestiprus 2013.2. Vidutinio stiprumo 3013.3. Stiprus 4014. Regos organų sužalojimo pasekmės ir matomos komplikacijos:

14.1. Judesių sutrikimas, randai, lėtiniai dirginiai 2514.2. Orbitos lūžimas su akies raumenų sužalojimu ir obuolio dislokacija 2014.3. Ašarų kanalo pažeidimas 1014.4. Ilgalaikė midriazė 515. Rainelės ir krumplyno (iridociklitas) arba gyslainės ir tinklainės

(chorioretinitas) centrinės dalies lėtinis uždegimas bei jų komplikacijos30

16. Visiškas regėjimo vienintele arba abiem akim netekimas 10017. Aklos akies pašalinimas dėl traumos 30

Pastaba. Regėjimo aštrumo sumažėjimas po akies sužalojimo nustatomas pagal 1 lentelę, kiekvienos akies atskirai.

1 lentelėRegėjimo aštrumas Regėjimo aštrumas

Iki traumos Po traumos Procentai Iki traumos Po traumos Procentai

1,0

0,8

0,6

0,4

0,2

0,9 – 0,70,6 – 0,4

0,30,20,1

<0,10,0

0,7 – 0,60,5 – 0,4

0,30,20,1

<0,10,0

0,5 – 0,40,3 – 0,2

0,1<0,10,0

0,3 – 0,20,1

<0,10,0

0,1<0,10,0

5101520253035 5101520253035 510152025 5101520 51020

0,9

0,7

0,5

0,3

0,1

<0,1

0,8 – 0,60,5 – 0,4

0,30,20,1

<0,10,0

0,6 – 0,50,4 – 0,3

0,20,1

<0,10,0

0,4 – 0,30,2 – 0,1

<0,10,0

0,2 – 0,1<0,10,0

<0,10,0

0,0

5101520253035 51015202530 5101520 51020

1020

10

Pastabos prie 1 lentelės:

1. Pilnas aklumas – regėjimo aštrumas mažiau kaip 0,04 ( 2 m atstumu nesuskaičiuoja pirštų ) iki

šviesos jutimo.2. Kai akies obuolys po traumos pašalinamas arba susiraukšlėja, darbingumo netekimas padidinamas

10%.3. Kai traumos padariniai numatyti keliuose straipsniuose, procentai sumuojami, bet vienai akiai suma

negali viršyti 35%.4. Kai nežinomas sužalotos akies regėjimo aštrumas iki traumos, tai laikomas tokiu pat kaip ir

nesužalotos akies.

IV. KLAUSOS ORGANAI

18. Vidurinės ausies lėtinis uždegimas 1019. Potrauminis vidurinės ausies lėtinis uždegimas (epitimpanitas) esant

cholesteatomai, granuliacijoms20

20. Vestibulinės funkcijos sutrikimai: 20.1. Nežymūs – nedrąsi eisena, galvos svaigimas sukantis ar lenkiantis 1020.2. Žymūs – galvos svaigimo priepuoliai su pykinimu, vėmimu (ne rečiau kai šešis

kartus per metus), nedrąsi eisena30

20.3. Labai žymūs – daugkartiniai, besitęsiantys galvos svaigimo priepuoliai su vegetacinėmis reakcijomis, nedrąsi eisena

50

21. Dalies arba viso ausies kaušelio netekimas 21.1. Mažiau kaip trečdalio 1021.2. Trečdalio - pusės 1521.3. Daugiau kaip pusės ar viso 2022. Klausos susilpnėjimas viena ausimi:

22.1. Šnabždant žodžius girdi iki 1 metro, o šnekant - nuo 1 iki 3 metrų atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 30-50 db)

15

22.2. Šnibždant žodžių negirdi prie ausies kaušelio, o šnekant girdi iki 1 metro atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 60-80 db)

25

22.3. Visiškas kurtumas (visai negirdi šnekančiojo audiogramoje – mažiau 91 db) 5023. Ausies būgnelio plyšimas:

23.1. Vienos ausies 523.2. Abiejų ausų 10

V. KVĖPAVIMO SISTEMA

24. Nosies kaulų, kremzlių ir minkštųjų audinių netekimas 3025. Nosies sparnelių ir galiuko netekimas 1526. Nosies galiuko arba sparnelio (sparnelių) netekimas 1027. Kvėpavimo nosimi sutrikimas (įvertinamas rinimonometru, norma – iškvėpimas

ir įkvėpimas 380 – 400 ml/sek.):

27.1. Nežymus vienpusis (200-300 ml/sek.) 1027.2. Žymus vienpusis (mažiau kaip 100 ml/sek.) arba žymus abipusis (mažiau 200 ml/sek.) 1527.3. Visiškas abipusis (0 ml/sek.) 5028. Suaugęs nosies kaulų lūžimas su nežymiu vienpusiu kvėpavimo per nosį

sutrikimu5

29. Gerklų arba trachėjos funkcijos pažeidimas: 29.1. Nežymus – dusulys po fizinio krūvio 10

29.2. Žymus – dusulys ramybės būsenoje 3529.3. Labai žymus – nuolat įkištas tracheostominis vamzdelis 6029.4. Disfonija 1029.5. Afonija 3030. Liekamieji reiškiniai po trauminio pleurito, pneumonijos, hemotorakso,

hemopneumotorakso, pneumotorakso ar plaučio pažeidimo:

30.1. Nežymūs – dusulys fizinio krūvio metu, širdies plakimas, skausmas krūtinėje 1530.2. Žymūs – dusulys nedidelio fizinio krūvio metu, veido cianozė, silpnumas, arterinio

kraujospūdžio sumažėjimas, kepenų padidėjimas, pulsacija pilvo viršutinėje dalyje30

30.3. Labai žymūs – dusulys ramybės būsenoje, dusulys nedidelio fizinio krūvio metu, cianozė, stazė plaučiuose, ,,marmuro“ oda

50

31. Plaučio pašalinimas: 31.1. Mažesnės nei skiltis plaučio dalies 4031.2. Visos skilties (dešiniojo plaučio-dviejų) 5031.3. Viso plaučio 6032. Krūtinės ląstos deformacijos po šonkaulių ar krūtinkaulio lūžių:

32.1. Nestiprus kvėpavimo judesių apribojimas 1532.2. Stiprus kvėpavimo judesių apribojimas 3032.3. Labai stiprus kvėpavimo judesių apribojimas 50

VI. ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMA

33. Širdies ir kraujagyslių nepakankamumas dėl širdies ar magistralinių kraujagyslių sužalojimo:

33.1. Nežymus – pulso padažnėjimas, dusulys po fizinio krūvio, širdies apimties padidėjimas, patinimai

30

33.2. Žymus – stiprus dusulys, stazės reiškiniai plaučiuose ir kepenyse, nuolatinis patinimas, ascitas, kaklo venų išburkimas

60

33.3. Labai žymus – kvėpavimo ritmo sutrikimas, stazė plaučiuose, atsikosėjimas krauju, skystis krūtinplėvės ar širdiplėvės ertmėse, ascitas, kepenų cirozė

90

34. Kraujo apytakos sutrikimas dėl stambiųjų periferinių kraujagyslių sužalojimo:

34.1. Nežymus – patinimai, pulsacijos susilpnėjimas 1034.2. Žymus – žymūs patinimai, cianozė, ryškus pulsacijos susilpnėjimas 2534.3. Labai žymus – labai žymūs patinimai, cianozė, limfostazė, trofikos sutrikimai 50

VII. VIRŠKINIMO ORGANAI

35. Kramtymo sutrikimas dėl veido kaulų lūžimo ar apatinio žandikaulio išnirimo:

35.1. Nežymus sukandimo ir kramtymo sutrikimas 1035.2. Žymus sukandimo ir kramtymo sutrikimas 2035.3. Labai žymus sukandimo ir išsižiojimo sutrikimas, žandikaulio deformacija 3036. Apatinio žandikaulio netekimas:

36.1. Dalies žandikaulio 4036.2. Viso žandikaulio 80

Pastaba. Priskiriamas ir dantų netekimo procentas. 37. Liežuvio netekimas:

37.1. Nuo distaliniam trečdalio 1537.2. Nuo viduriniojo trečdalio 3537.3. Visiškas 7038. Nuolatinių dantų netekimas:

38.1. 1-2 dantų 538.2. 3-5 dantų 1038.3. 6- ir daugiau dantų 25

Pastabos:1. Danties nulūžimui prilyginamas ne mažiau kaip pusės danties karūnos netekimas.2. Pieninių dantų netekimo ar dantų protezų nulūžimo procentas neįskačiuojamas.

39. Burnos susiaurėjimas, seilių fistulės susidarymas: 39.1. Nežymus 1039.2. Žymus 2039.3. Labai žymus 3040. Stemplės arba ryklės susiaurėjimas dėl nudegimo ar sužalojimo:

40.1. Sunkiai ryjamas minkštas maistas 4040.2. Sunkiai ryjamas skystas maistas 7040.3. Visiškas nepraeinamumas (gastrostoma) 10041. Skrandžio ir žarnyno funkcijos sutrikimas dėl sužalojimo ar apsinuodijimo: 4.1. Dispepsiniai sutrikimai, gastritas, pankreatitas, enteritas, kolitas 1541.2. Sąauginė liga, dalinis žarnyno nepraeinamumas 3042.3. Dirbtinė išeinamoji anga 10042. Hepatitas, išsivystęs dėl kepenų sužalojimo ar apsinuodijimo 2043. Kepenų dalies ar tulžies pūslės pašalinimas dėl sužalojimo 3544. Blužnies pašalinimas dėl sužalojimo 3045. Dalies skrandžio, dalies kasos ar dalies žarnyno pašalinimas 5046. Viso skrandžio pašalinimas 80 VIII. ŠLAPIMO IR LYTINĖ SISTEMA

47. Inksto pašalinimas: 47.1. Dalies inksto 10-2047.2. Viso inksto 3048. Šlapimo išskyrimo funkcijų sutrikimai:

48.1. Cistitas, uretritas, pielocistitas, šlapimtakio ar šlaplės susiaurėjimas 1048.2. Žymus šlapimtakio ar šlaplės susiaurėjimas, šlapimo pūslės tūrio sumažėjimas 2548.3 Visiškas šlapimtakio ar šlaplės nepraeinamumas, fistulė lytiniuose organuose 6049. Lyties organų sužalojimo pasekmės:

49.1. Pašalinta kiaušidė, kiaušintakis arba sėklidė 4049.2. Pašalinta dalis vyro varpos 5049.3. Pašalinta gimda ar visa vyro varpa 80

IX. MINKŠTŲJŲ AUDINIŲ SUŽALOJIMAI

50. Veido ir kaklo priekinio ar šoninių paviršių randai po nudegimo, nušalimo ar sužalojimo:

50.1. Neryškūs veido pažeidimai (Kosmetiniai randai, pigmentinės dėmės) 1050.2. Ryškūs veido pažeidimai 2550.3. Labai ryškūs, trikdantys mimiką 5051. Liemens ir galūnių odos randai (hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys

minkštuosius audinius, trukdantys dėvėti drabužius arba avalynę, taip pat išsidėstę atvirose kūno dalyse):

51.1. Užima mažiau kaip 1% ploto 551.2. Užima 1-2% ploto 1051.3. Užima 3-4% ploto 1551.4. Užima 5-10% ploto 2551.5. Užima daugiau kaip 10% ploto 35

Pastaba. Delnas atitinka 1% kūno paviršiaus ploto

X. LIEMENS IR GALŪNIŲ KAULŲ SUŽALOJIMAS

STUBURAS

52. Stuburo funkcijos pažeidimai: 52.1. Nežymūs – riboti judesiai, nėra pakitimų, nestipraus skausmo sindromas 1552.2. Žymus judesių apribojimas, nežymūs pakitimai ir skausmo sindromas 3052.3. Labai žymūs – labai riboti judesiai, žymūs pakitimai ir skausmo sindromas 50

MENTĖ IR RAKTIKAULIS

53. Pečių lanko funkcijos pažeidimas po mentės ar raktikaulio lūžio arba raktikaulio išnirimo:

53.1. Nežymūs pakitimai, raumenų hipotrofija ir jėgos sumažėjimas, riboti peties sąnario judesiai

20

53.2. Žymūs pakitimai, raumenų hipotrofija, labai riboti peties sąnario judesiai ir jėga 3053.3. Labai žymūs pakitimai, pečių lanko raumenų atrofija, labai riboti peties sąnario

judesiai50

Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė) procentas padidinamas 5%.

PETIES SĄNARYS

54. Peties sąnario nejudrumas 6055. Tabaluojantis peties sąnarys dėl dalies žastikaulio ar mentės rezekcijos 6556. Peties sąnario kontraktūra:

56.1. Neryški – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 170o-120o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – 60o-40o; rankos judesys į šoną – 150o-120o

20

56.2. Ryški – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 115o-75o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – 35o-30o; rankos judesys į šoną – 115o-75o

30

56.3. Labai ryški - rankos judesys į priekį (sulenkimas) – mažiau kaip 75o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – mažiau kaip 30o; rankos judesys į šoną – mažiau kaip 75o

50

Pastaba. Normalus peties sąnario judėjimas: rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 180o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – 60o-70o; rankos judesys į šoną – 180o; rotacija: vidinė – 90o; išorinė – 50o.

57. ĮPRASTAS PETIES SĄNARIO IŠNIRIMAS 20 PASTABA. KAI SUŽALOJAMA DEŠINĖ RANKA (KAIRIARANKIŲ – KAIRĖ) PROCENTAS

PADIDINAMAS 10%.

ŽASTAS

58. RANKOS IR MENTĖS (AR JOS DALIES) NETEKIMAS 8059. RANKOS NETEKIMAS PO EGZARTIKULIACIJOS PETIES SĄNARYJE ARBA BIGĖ

VIDURINĖJE ŽASTO DALYJE

75

60. Rankos netekimas – bigė viduriniame arba apatiniame trečdalyje

65

61. Vienintelės rankos iki traumos netekimas 10062. Nesuaugęs žastikaulio lūžimas (netikras sąnarys) 65 Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė) procentas

(išskyrus 62 p.) padidinamas 5%.

ALKŪNĖS SĄNARYS

63. Tabaluojantis alkūnės sąnarys po dilbio kaulų rezekcijos 50

Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė) procentas padidinamas 10%.

64. Alkūnės sąnario nejudrumas: 64.1. Iš sulenktos padėties 60o - 90o kampu 3564.2. Iš sulenktos padėties mažesniu kaip 60o arba didesniu kaip 90o kampu 4065. Alkūnės sąnario kontraktūra:

65.1.

Nežymi – sulenkimas – 50o-60o; ištiesimas – 175o-160o 10

65.2. Žymi – sulenkimas – 65o-90o; ištiesimas – 155o-140o 2565.3 Labai žymi – sulenkimas mažiau kaip 90o; ištiesimas mažiau kaip140o 35

Pastabos:1. Normalus alkūnės sąnario judėjimas: sulenkimas – 30o-40o; ištiesimas – 180o; rotacija – 180o.2. Kai sutrikdoma dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) alkūnės sąnario funkcija, procentas didinamas 5%.

DILBIS

66. Dilbio netekimas dėl egzartikuliacijos alkūnės sąnaryje 7066.1. Kai iki traumos buvo vienintelis 10067. Dilbio bigė bet kurioje dalyje 6568. Nesuaugęs lūžis (netikras sąnarys):

68.1. Vieno dilbio kaulo 3068.2. Abiejų dilbio kaulų 5069. Dilbio funkcijos sutrikimas:

69.1. Nežymus pronacijos ir supinacijos (iki 60o) sutrikimas be alkūnės ir riešo sąnarių judėjimo sutrikimų, raumenų hipotrofija

10

69.2. Žymus (iki 45o) pronacijos ir supinacijos sutrikimas, pakitimai, alkūnės ir riešo sąnarių judėjimo sutrikimai

15

69.3. Labai žymus pronacijos ir supinacijos (iki 30o) sutrikimas, pakitimai, alkūnės ir riešo sąnarių judėjimo sutrikimai

25

Pastaba. Dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) dilbio funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%.

RIEŠO SĄNARYS

70. Riešo sąnario nejudrumas: 70.1. Ištiesus 3070.2. Sulenkus 4071. Riešo sąnario judesių apribojimas:

71.1. Nežymus – sulenkimas – 140o-160o; ištiesimas – 145o-150o 1071.2. Žymus – sulenkimas – 155o-160o; ištiesimas – 155o-160o 1571.3. Labai žymus– sulenkimas mažiau kaip160o; ištiesimas mažiau kaip160o 25

Pastabos:1. Normalus riešo judėjimas: sulenkimas – 110o-115o , ištiesimas – 135o-140o.2. Dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) riešo funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%.

PLAŠTAKA

72. Plaštakos netekimas nuo riešo arba delnakaulių 6573. Nesuaugę riešo kaulo arba delnakaulių lūžiai (netikri sąnariai) 1574. Plaštakos funkcijos sutrikimai-pakitimai, raumenų jėgos sumažėjimas,

griebimo sutrikimas:

74.1. Nežymūs 10

74.2. Žymūs 2074.3. Labai žymūs 25

Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) plaštakos funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%.

PLAŠTAKOS PIRŠTAI

75. Pirmasis pirštas (nykštys): 75.1. Naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai su pakitimais 575.2. Naginio pirštakaulio bigė 1075.3. Bigė tarpfalanginiame sąnaryje 1575.4. Pamatinio pirštakaulio bigė 2075.5. Piršto netekimas 2575.6. Piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi 3075.7. Vieno savojo piršto sąnario nejudrumas:

75.7.1. Pusiau sulenkus 1075.7.2. Ištiesus arba sulenkus 1575.8. Dviejų savųjų piršto sąnarių nejudrumas:

75.8.1. Pusiau sulenkus 1575.8.2. Ištiesus arba sulenkus 2075.9. Delnakaulio-piršto sąnario ir dviejų piršto sąnarių nejudrumas:

75.9.1. Pusiau sulenkus 2075.9.2. Ištiesus arba sulenkus 2575.10. Piršto judesių sutrikimas:

75.10.1. Nežymus 1075.10.2. Žymus (pusiau sulenkus) 1575.10.3. Labai žymus (ištiesus arba sulenkus) 20

Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) rankos pirmojo piršto funkcijos sutrikimo procentas (išskyrus 75.1, 75.2, 75.7.1 ir 75.10.1 p.) didinamas 5%.

76. Antrasis (rodomasis) pirštas: 76.1. Naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai su pakitimais arba bigė galiniame

pirštakaulyje5

76.2. Bigė viduriniame pirštakaulyje 1076.3. Pamatinio pirštakaulio bigė 1576.4. Piršto netekimas 2076.5. Piršto netekimas su delnakauliu ar jo dalimi 2576.6. Nežymi piršto kontraktūra arba distalinio savojo piršto sąnario kontraktūra 1076.7. Piršto kontraktūra pusiau sulenkus, taip pat proksimalinio savojo piršto sąnario arba

delno-piršto sąnario ankilozė15

76.8. Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus, taip pat dviejų savųjų piršto sąnarių ankilozė

20

Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) rankos antrojo piršto funkcijos sutrikimo procentas (išskyrus 76.1 ir 76.2 p.) didinamas 5%.

77. Trečiasis (vidurinis), ketvirtasis (bevardis) arba penktasis (mažylis) pirštai: 77.1. Galinio pirštakaulio bigė 577.2. Bigė viduriniojo arba pirmojo savojo piršto sąnario lygyje 1077.3. Piršto netekimas su delnakauliu arba jo dalimi 1577.4. Nežymi piršto kontraktūra arba antrojo savojo piršto sąnario ankilozė 577.5. Piršto kontraktūra pusiau sulenkus arba pirmojo savojo piršto sąnario arba delno-

piršto sąnario ankilozė10

77.6. Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus padėtyje arba dviejų, tai pat trijų piršto sąnarių ankilozė

15

VIENOS PLAŠTAKOS KELI PIRŠTAI

78. Dviejų vienos rankos pirštų netekimas: 78.1. Pirmojo ir antrojo pirštų 4578.2. Pirmojo ir trečiojo, pirmojo ir ketvirtojo arba pirmojo ir penktojo (1+3), (1+4),

(1+5)35

78.3. Antrojo ir trečiojo, antrojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3), (2+4), (2+5) 2578.4. Trečiojo ir ketvirtojo arba trečiojo ir penktojo (3+4), (3+5) 2079. Trijų vienos rankos pirštų netekimas:

79.1. Pirmojo, antrojo ir trečiojo, ketvirtojo arba penktojo (1+2+3), (1+2+4), (1+2+5) 5079.2. Pirmojo, trečio ir ketvirtojo arba penktojo (1+3+4), (1+3+5) 4579.3. Antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3+4), (2+3+5) 3579.4. Trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3+4+5) 3080. Keturių vienos rankos pirštų netekimas:

80.1. Pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1+2+3+4), (1+2+3+5) 5580.2. Pirmojo, antrojo, ketvirtojo, penktojo 5580.3. Pirmojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo 5580.4. Antrojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo 5081. Visų vienos plaštakos pirštų netekimas 6082. Riboti visų plaštakos pirštų judesiai:

82.1. Nežymus 3582.2. Žymus – pusiau sulenkus 5082.3. Labai žymus – ištiesus arba sulenkus, taip pat pirštų sąnarių ankilozė 6083. Riboti keturių plaštakos pirštų judesiai:

83.1. Nestripriai 3083.2. Stipriai – pusiau sulenkus 4583.3. Labai stipriai – ištiesus arba sulenkus, taip pat pirštų sąnarių ankilozė 55

Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) plaštakos pirštų netekimo bei funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%.

DUBUO

84. Dubens funkcijos sutrikimas: 84.1. Nežymus statikos sutrikimas 2084.2. Žymus statikos sutrikimas, riboti vieno klubo sąnario judesiai 3084.3. Labai žymus statikos sutrikimas, riboti abiejų klubų sąnarių judesiai 60

KLUBO SĄNARYS

85. Klubo sąnario nejudrumas: 85.1. Ištiesus 4585.2. Sulenkus 6086. Riboti klubo sąnario judesiai:

86.1. Nežymiai – sulenkimas 80o; ištiesimas 50o; grįžtamasis judesys 55o-40o 1586.2. Žymiai – sulenkimas 75o-60o; ištiesimas 45o-35o; grįžtamasis judesys 35o-30o 2586.3. Labai žymiai - sulenkimas mažiau kaip 60o; ištiesimas mažiau kaip 35o; grįžtamasis

judesys mažiau kaip 30o35

Pastaba. Normalus klubo sąnario judėjimas: sulenkimas 80o-100o; ištiesimas 60o-70o; grįžtamasis judesys 60o.

ŠLAUNIS

87. Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje

70

87.1. Kai iki traumos koja buvo vienintelė 10088. Šlaunies bigė viduriniame ar apatiniame trečdalyje 6089. Netikras sąnarys (nesugijęs šlaunikaulio lūžis) 5590. Kojos funkcijos sutrikimas dėl šlaunies traumos:

90.1. Nežymūs pakitimai, klubo arba kelio sąnarių judėjimas 1590.2. Žymūs pakitimai, riboti klubo ir kelio sąnarių judesiai arba labai riboti vieno iš šių

sąnarių judesiai30

90.3. Labai žymūs pakitimai, labai riboti klubo ir kelio sąnarių judesiai 45

KELIO SĄNARYS

91. Tabaluojantis kelio sąnarys 4592. Sąnario nejudrumas:

92.1. Ištiesus 3592.2. Sulenkus 5093. Patologinis sąnario judrumas dėl raiščių plyšimo 1094. Riboti kelio sąnario judesiai:

94.1. Nežymiai – sulenkimas 80o-85o; ištiesimas 170o-175o 1094.2. Žymiai – sulenkimas 90o-100o; ištiesimas 165o-150o 2094.3. Labai žymiai - sulenkimas mažiau kaip100o, ištiesimas mažiau kaip 150o; 30

Pastaba. Normalus sąnario judėjimas: sulenkimas 30o, ištiesimas 180o.

BLAUZDA

95. Blauzdos netekimas dėl egzartikuliacijos kelio sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje

60

95.1. Vienintelės kojos blauzdos netekimas 8096. Bigė viduriniame ar apatiniame blauzdos trečdalyje 5097. Nesuaugęs blauzdos kaulų lūžis (netikras sąnarys):

97.1. Abiejų kaulų 4597.2. Blauzdikaulio 3597.3. Šeivikaulio 2098. Blauzdos funkcijos sutrikimas:

98.1. Nežymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, nežymūs pakitimai (sutrumpėjimas 1-2 cm), nežymiai riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai

15

98.2. Žymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, patinimas, pakitimai, riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai arba labai riboti viename iš šių sąnarių judesiai

25

98.3. Labai žymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, patinimas, labai riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai, žymūs pakitimai

40

ČIURNOS SĄNARYS

99. Tabaluojantis čiurnos sąnarys 35100. Čiurnos sąnario nejudrumas:

100.1. Funkciškai patogioje padėtyje (sulenkta 900-950 kampu) 25100.2. Bet kurioje kitoje padėtyje 35101. Riboti čiurnos sąnario judesiai:

101.1. Neryški kontraktūra 10101.2. Ryški kontraktūra 15101.3. Labai ryški kontraktūra 20

PĖDA

102. Pėdos netekimas dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais

40

103. Pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje 30104. Pėdos funkcijos sutrikimas:

104.1. Nežymus statikos pakenkimas, patinimas, skausmo sindromas, pakitimas 10104.2. Žymus statikos pakenkimas, skausmo sindromas, pakitimas, riboti čiurnos sąnario

judesiai15

104.3. Labai žymus statikos pakenkimas, skausmo sindromas, žymūs pakitimai, labai riboti čiurnos sąnario judesiai

25

PĖDOS PIRŠTAI

105. Visų pėdos pirštų netekimas dėl padų-pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje

25

106. Pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi 15107. Pirmojo piršto netekimas dėl pado-piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigė

pamatinio pirštakaulio lygyje10

108. Pirmojo piršto galinio pirštakaulio netekimas 5109. Antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo pirštų netekimas:

109.1. Dėl egzartikuliacijos pado-piršto sąnaryje arba bigės ties pamatiniu pirštakauliu 5109.2. Netekimas kartu su padikauliu ar jo dalimi 10109.3. Piršto funkcijos sutrikimas arba vieno, dviejų pirštakaulių netekimas:

109.3.1. Vieno, dviejų pirštų 5109.3.2. Trijų, keturių pirštų 10

110. Potrauminis tromboflebitas, limfostazė, trofikos sutrikimas: 110.1. Nežymus 5110.2. Žymus 10110.3. Labai žymus 15111. Po sužalojimo išsivystę osteomielitas, kiti pūlingi procesai, fistulės:

111.1. Nežymūs 10111.2. Žymūs 20111.3. Labai žymūs 30

Pastaba. Kai dėl šių uždegiminių pakitimų sutrinka kurios nors galūnės ar fragmento funkcija, šie procentai pridedami prie darbingumo netekimo, apskaičiuoto sutrikus funkcijai.

Nauja paieška Į viršų Jūsų pasiūlymai ir pastabos Versija spausdinimui

Sveikatos Sutikdymo Masto Nustatymo Taisykles

Documents

Transcript of Sveikatos Sutikdymo Masto Nustatymo Taisykles