Strateginis Planas rajono strateginis... · Web viewVilniaus mieste registruoti ūkio subjektai...

PATVIRTINTAVilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. ________ d. sprendimu Nr. ____

VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS 2008 – 2015 M. STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS

Rengėjas UžsakovasUAB „EIP Vilnius“ Vilniaus rajono savivaldybės administracija

Vilnius, 2008

Data 2008/06/30

Versija ORIGINALAS

Vilniaus rajono savivaldybės 2008-2015 m. strateginis plėtros planas

TURINYSĮVADAS..........................................................................................................................................................................4

PLANO RENGIMO KONTEKSTAS.........................................................................................................................4

PLANO RENGĖJAI.....................................................................................................................................................4

TRUMPA RAJONO SITUACIJOS APŽVALGA....................................................................................................5

PLĖTROS VIZIJA IR STRATEGIJOS SANTRAUKA..........................................................................................5

1. BENDRA INFORMACIJA APIE VILNIAUS RAJONĄ (TERITORIJA IR GYVENTOJAI).......................7

2. VERSLAS, PRAMONĖ IR KAIMO PLĖTRA...................................................................................................11

2.1. BENDRAS VIDAUS PRODUKTAS...............................................................................................................122.2. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS...................................................................................................132.3. SMULKUS IR VIDUTINIS VERSLAS..........................................................................................................162.4. PRAMONĖ.......................................................................................................................................................202.5. STATYBA IR BŪSTO PLĖTRA.....................................................................................................................242.6. PREKYBA IR PASLAUGOS..........................................................................................................................292.7. TURIZMAS......................................................................................................................................................352.8. ŽEMĖS ŪKIS IR KAIMO PLĖTRA...............................................................................................................372.9. SSGG ANALIZĖ..............................................................................................................................................42

3. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI.................................................................................................................................45

3.1. ŠVIETIMAS.....................................................................................................................................................463.2. UŽIMTUMAS IR DARBO RINKOS PRIEMONĖS.......................................................................................52

3.2.1. Gyventojų užimtumas................................................................................................................................523.2.2. Nedarbo lygis............................................................................................................................................54

3.3. KULTŪRA.......................................................................................................................................................563.4. KULTŪROS PAVELDO APSAUGA IR NAUDOJIMAS..............................................................................573.5. SPORTAS.........................................................................................................................................................58

4. VIEŠOSIOS PASLAUGOS...................................................................................................................................63

4.1. SVEIKATOS APSAUGA IR SUSIRGIMŲ PREVENCIJA...........................................................................644.2. SOCIALINĖS PASLAUGOS...........................................................................................................................724.3. SOCIALINĖ INTEGRACIJA..........................................................................................................................764.4. VIEŠASIS SAUGUMAS..................................................................................................................................794.5. SSGG ANALIZĖ..............................................................................................................................................81

5. INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR APLINKOS APSAUGA.........................................................................83

5.1. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS ANALIZĖ.......................................................................................845.2. AUTOMOBILIŲ KELIŲ, GATVIŲ IR DVIRAČIŲ TAKŲ TINKLAS........................................................845.3. GELEŽINKELIO INFRASTRUKTŪRA.........................................................................................................885.4.VIEŠASIS TRANSPORTAS.............................................................................................................................885.5. VANDENS KELIAI, PRIEPLAUKOS, TURIZMAS......................................................................................885.6. PAGRINDINIŲ PROGRAMŲ TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS SEKTORIUJE VILNIAUS RAJONE VYKDYMAS..........................................................................................................................................905.7. ENERGETIKA IR ŠILUMOS TIEKIMAS......................................................................................................90

5.7.1. ENERGETIKA.........................................................................................................................................905.7.2. ŠILUMOS ŪKIS.......................................................................................................................................91

5.7.2.1. Šilumos tiekimo zonos.........................................................................................................................................945.7.2.2. Centrinio šilumos tiekimo šilumos generatorių darbas..................................................................................94

5.8. APLINKOS KOKYBĖ.....................................................................................................................................985.8.1. Atliekų tvarkymas......................................................................................................................................985.8.2. Oro taršos kontrolė.................................................................................................................................1025.8.3. Vandens tiekimas ir valymas...................................................................................................................102

5.9. SSGG ANALIZĖ............................................................................................................................................108

6. STRATEGIJOS FORMAVIMAS.......................................................................................................................110

6.1. VIZIJA, BENDRIEJI VYSTYMO TIKSLAI IR PRINCIPAI.................................................................1106.2. VILNIAUS RAJONO VYSTYMO PRIORITETŲ NUSTATYMAS, VYSTYMO PRIEMONĖS IR ĮGYVENDINIMO PLANAS...............................................................................................................................111

6.2.1. I PRIORITETAS. PROGRESYVI IR NUOLAT AUGANTI EKONOMIKA......................................111

Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2


6.2.2. II PRIORITETAS. PRODUKTYVŪS IR KONKURENCINGI ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI............1126.2.3. III PRIORITETAS. SVEIKA IR KOKYBIŠKA GYVENIMO APLINKA...........................................113

7. VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS 2008-2015 M. STRATEGINIO PLĖTROS PLANO PRIORITETAI IR UŽDAVINIAI..........................................................................................................................114

8. STEBĖSENOS SISTEMA IR JOS VEIKSMINGUMAS.................................................................................155

8.1. STEBĖSENOS SISTEMA............................................................................................................................1558.2. STEBĖSENOS RODIKLIAI.......................................................................................................................156

9. NUMATOMAS VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS 2008–2013 M. STRATEGINIO PLĖTROS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO IR FINANSAVIMO PLANAS........................................................162

PRIEDAI.....................................................................................................................................................................166



VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS 2008 – 2015 M. STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS

ĮVADAS

Plano rengimo kontekstas

Vilniaus rajono savivaldybės 2008-2015 m. strateginis plėtros planas buvo parengtas vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta LR Vyriausybės 2007 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 194 „Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“. Rengiant Vilniaus rajono savivaldybės 2008-2015 m. strateginį plėtros planą, buvo vadovautasi šiais teisės aktais:

Rengiant Planą, buvo vadovaujamasi šiais pagrindiniais dokumentais (pagal dokumento objekto ir veiksmų poveikio teritoriją):

I. Nacionalinio (valstybės) lygio strateginiai, teisiniai dokumentai:1. Nacionalinė bendroji strategija: Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos

struktūrinės paramos panaudojimo strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. balandžio 28 d.) bei:

1.1. Veiksmų programa, skirta žmogiškiesiems ištekliams vystyti (CCI 2007LT051PO001);

1.2. Veiksmų programa, skirta ekonomikos augimui (CCI 2007LT161PO002);1.3. Veiksmų programa, skirta sanglaudos skatinimui (CCI 2007LT161PO001);1.4. Veiksmų programa, skirta techninei paramai (CCI 2007LT051PO002).2. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas (2000 m. liepos 20 d. Nr.

VIII-1889)3. Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575;4. Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, patvirtinta LR

Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270;5. Valstybės ilgalaikės raidos strategija iki 2015 m., patvirtinta LR Seime 2002 m.

lapkričio 12 d.;6. Valstybinė regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo, jų plėtros

skatinimo programa (projektas);7. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikė strategija, patvirtinta

LR Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d.;8. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas LR Seime 2002 m.

spalio 29 d.;9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr.1231

„Dėl Lietuvos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros 2005–2010 metų plėtros strategijos patvirtinimo“;

II. Regiono (apskrities) lygio strateginiai dokumentai:2.1. Regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo metodika, patvirtinta LR

Vidaus reikalų ministro 2002 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 482;2.2. Vilniaus regiono plėtros planas 2007 - 2013 m.;

III. Rajono (savivaldybės) lygio strateginiai dokumentai:3.1. Vilniaus rajono strateginio 2006 – 2013 metų plano projektas.

Plano rengėjai

Vilniaus rajono savivaldybės 2008-2015 m. strateginis plėtros planas rengiamas pirmą kartą. Strateginį planą rengė UAB „EIP Vilnius“ ekspertai, Vilniaus rajono savivaldybės


http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=265819




strateginio planavimo komisija (pridedamas sąrašas), Vilniaus rajono savivaldybės struktūriniai ir struktūriniai teritoriniai padaliniai.

Trumpa rajono situacijos apžvalga

Vilniaus rajonas yra vienas didžiausių Lietuvoje, užima 212915 ha plotą. Pagal Lietuvos kaimo gyventojų tankumą (žmonių skaičius/km2), Vilniaus rajone – gyvena 43,6 žmonių viename kvadratiniame kilometre. Tankiau apgyvendintos šalia Vilniaus esančios vietovės 2007 m. duomenimis: Juodšilių (278 žm/km2), Nemėžio (263 žm/km2) ir Rudaminos (134 žm/km2) seniūnijos.

Gyventojų skaičius Vilniaus rajone per 30 metų, lyginant 1970 ir 2001 metų gyventojų surašymus, nežymiai sumažėjo, tačiau gyventojų struktūra pagal amžių ir lytį pasikeitė gan ženkliai. Jauno amžiaus (4-9 m.) lyginamasis svoris tarp visų rajono gyventojų sumažėjo beveik dvigubai.

Vilniaus rajone yra 23 seniūnijos – 22 kaimo bei 1 miesto seniūnija (Nemenčinės miesto seniūnija). Didelis seniūnijų skaičius yra nulemtas gana tolygaus didesnių ir mažesnių gyvenviečių pasiskirstymo rajone. Tai būdinga regionams, išsidėsčiusiems aplink didelius miestus.

Vienintelis miestas – Nemenčinė, kuriame 2007 m. gyveno 6000 gyventojų. Taigi didžioji gyventojų dalis – net 93,7 proc. – gyvena gyvenvietėse ir kaimuose. Jų rajone yra 1095, tarp jų 88 neapgyvendinti.

Vilniaus rajone 2006 m. gyveno 93601 gyventojas. Tai sudaro 11 proc. Vilniaus apskrities ir 2,75 proc. šalies gyventojų.

Plėtros vizija ir strategijos santrauka

Vilniaus rajono savivaldybės 2008-2015 m. strateginis plėtros planas buvo rengiamas, derinamas ir tvirtinamas, atsakomybės nustatomos 2008 m. sausio-vasario mėn., todėl faktinis Vilniaus rajono plėtros planas apima 2008–2015 m.

Atsižvelgiant į Vilniaus rajono strateginę būklę ir atskirų sektorių plėtros galimybes bei tendencijas, suformuluota rajono strateginė vizija:

Vilniaus rajonas – strateginės plėtros rajonas, supantis didžiausią Lietuvos miestą Vilnių, su puikiai išvystyta viešąja ir verslo, kaimo infrastruktūra, sugebantis darniai ir dinamiškai vystytis, pritraukti naujas investicijas bei užtikrinantis kiekvieno asmens aukštą gyvenimo kokybę ir aplinką.

Asmens gyvenimo kokybės ir aplinkos lygį apibrėžia šie veiksniai: maža skurdo rizika ir socialinė atskirtis; geras kokybiškų viešųjų paslaugų (švietimo, sveikatos priežiūros ir kt. prieinamumas; palankios darbo sąlygos asmens saugumui (fizinis, socialinis, ekonominis), savęs

realizavimui; palankios sąlygos asmens dalyvavimui vietos bendruomenių veikloje.

Vilniaus rajono vizijai siekti keliami šie ilgalaikiai socialiniai - ekonominiai tikslai: subalansuota rajono ekonomikos plėtra; gyvenimo lygio kilimas rajone; kokybiškų asmens aptarnavimo tinklų plėtra; rajono patrauklumo investicijoms didinimas; rajono įmonių konkurencingumo didinimas; efektyvus įvairių finansinių mechanizmų paramos įsisavinimas.



Vilniaus rajono strateginės plėtros prioritetai derinami su Vilniaus regiono plėtros plane 2007-2013 m. numatytais apskrities vystymosi prioritetais:

I PRIORITETAS. PROGRESYVI IR NUOLAT AUGANTI EKONOMIKAII PRIORITETAS. PRODUKTYVŪS IR KONKURENCINGI ŽMOGIŠKIEJI

IŠTEKLIAIIII PRIORITETAS. SVEIKA IR KOKYBIŠKA GYVENIMO APLINKA

Vilniaus rajono plėtros strategija, užtikrinanti vizijos ir plėtros prioritetų įgyvendinimą, išdėstyta formuluojant strateginius tikslus bei uždavinius ir apibūdinant strategines priemones šiems tikslams realizuoti. Strategija bus įgyvendinama, rengiant ir realizuojant strategines priemones atitinkančius projektus.



1. BENDRA INFORMACIJA APIE VILNIAUS RAJONĄ (TERITORIJA IR GYVENTOJAI)

Vilniaus rajono teritorija šiauriniame pakraštyje ribojasi su Švenčionių ir Molėtų rajonais, iš šiaurės - vakarų pusės rajono kaimynai - Širvintų rajonas, iš vakarų - Elektrėnų rajonas, iš pietvakarių – Trakų rajonas, o iš pietų pusės – Šalčininkų rajonas. Rytuose rajonas ribojasi su Baltarusija.

Rajono reljefas labai įvairus. Vakarinėje rajono dalyje plyti Aukštaičių aukštuma, o pietrytinėje – Medininkų aukštuma. Čia yra išsidėsčiusios aukščiausios Lietuvoje vietovės – Aukštojo, Juozapinės ir Kruopinės kalvos, iškilusios daugiau nei 290 metrų virš jūros lygio. Tuo tarpu centrinėje ir rytinėje dalyje išsidėstę Neries, Vilnelės ir Vokės slėniai. Šiaurinei rajono daliai būdingis žemumos.

1.1. pav. Vilniaus rajono administracinis pasiskirstymas



Šaltinis: Vilniaus rajono savivaldybės administracija

Vilniaus rajonas yra vienas didžiausių Lietuvoje, užima 212915 ha plotą. Pagal Lietuvos kaimo gyventojų tankumą (žmonių skaičius/km2), Vilniaus rajone – gyvena 43,6 žmonių viename kvadratiniame kilometre (tankiausiai apgyvendinta Kauno rajono savivaldybės teritorija - viename kvadratiniame kilometre gyvena net 46 žmonės). Tankiau apgyvendintos šalia Vilniaus esančios vietovės 2007 m. duomenimis: Juodšilių (278 žm/km2), Nemėžio (263 žm/km2) ir Rudaminos (134 žm/km2) seniūnijos. Tačiau labiau nutolusiose vietovėse tankumas kinta nuo 13 iki 47 žm/km2. Marijampolės ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse - 24, Klaipėdos ir Kretingos rajonų savivaldybėse - po 23.

Statistikos departamento prie LRV duomenimis, gyventojų skaičius Vilniaus rajone per 30 metų, lyginant 1970 ir 2001 metų gyventojų surašymus, nežymiai sumažėjo, tačiau gyventojų struktūra pagal amžių ir lytį pasikeitė gan ženkliai. Jauno amžiaus (4-9 m.) lyginamasis svoris tarp visų rajono gyventojų sumažėjo beveik dvigubai. Viena vertus, ženkliai išaugo darbingo ir senyvo amžiaus žmonių (2 pav.). Tai galima paaiškinti bendra populiacijos senėjimo tendencija dėl gimstamumo mažėjimo ir pailgėjusios senatvės.

1.2. pav. Vilniaus rajono gyventojų palyginimas 1970 ir 2001 metų surašymuoseŠaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Vilniaus rajono plotas užima 3,26 proc. Lietuvos bei 21,9 proc. Vilniaus apskrities teritorijos ploto.

Vilniaus rajone yra 23 seniūnijos – 22 kaimo bei 1 miesto seniūnija (Nemenčinės miesto seniūnija). Didelis seniūnijų skaičius yra nulemtas gana tolygaus didesnių ir mažesnių gyvenviečių pasiskirstymo rajone. Tai būdinga regionams, išsidėsčiusiems aplink didelius miestus.

Vienintelis miestas – Nemenčinė, kuriame 2007 m. gyveno 6000 gyventojų. Taigi didžioji gyventojų dalis – net 93,7 proc. – gyvena gyvenvietėse ir kaimuose. Jų rajone yra 1095, tarp jų 88 neapgyvendinti. Didžioji jų dalis yra rajono Šiaurės ir Rytų dalyje, ypač vietovėse, kuriose sąlygos ūkininkauti mažiau palankios. Gyvenviečių, kuriose gyvena per 500 gyventojų tik 23. Rajone dominuoja kaimai su 10-25 gyventojais.

Vilniaus rajone 2006 m. gyveno 93601 gyventojas. Tai sudaro 11 proc. Vilniaus apskrities ir 2,75 proc. šalies gyventojų. Palyginti su 2001 m., 2006 m. Vilniaus rajono administracinėse ribose gyventojų skaičius padidėjo 5109. Pagal gyventojų skaičių Vilniaus rajono savivaldybė yra antra pagal gyventojų skaičių Vilniaus apskrities savivaldybių. Daugiau



gyventojų Vilniaus apskrityje nei Vilniaus rajone, gyvena tiktai Vilniaus mieste – 553553 gyventojai.

88492 8885889488

9140392735

93601

80000

85000

90000

95000

100000G

yven

tojų

skai

čius

2001 2002 2003 2004 2005 2006

Metai

1.3. pav. Vilniaus rajono gyventojų skaičiaus kaita 2001-2006 m.Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Vertinant gyventojų amžiaus struktūros dinamiką Vilniaus apskrityje per trisdešimt metų (toks laikotarpis leidžia įvertinti populiacijos senėjimo ar kitų amžiaus struktūros pokyčių tendencijas), akivaizdžiai matyti, kad Vilniaus apskrityje ne tik 172 tūkst. padidėjo gyventojų apskritai (46 proc.) arba pusantro karto, bet žymiai (2,5 karto) išaugo pagyvenusių ir senų gyventojų skaičius.

Pagal Lietuvos gyventojų ir būstų surašymą 2001 m. rajono gyventojai pagal tautinę sudėtį buvo pasiskirstę taip: lietuviai – 22,41 proc., lenkai – 61,32 proc., rusai – 8,39 proc., baltarusiai – 4,37 proc., ukrainiečiai – 0,70 proc., kitos tautybės – 0,82 proc., nenurodė savo tautybės – 1,99 proc.

2006 m. Vilniaus rajone gyventojai pasiskirstę atitinkamai: vyrai 48,1 proc., moterys – 51,9 proc. visų gyventojų.

Vilniaus rajone 2001-2006 m. absoliutus natūralus gyventojų prieaugis keitėsi nežymiai ir visą laikotarpį išliko neigiamas - rajone mirė daugiau gyventojų negu gimė. 2001-2004 m. laikotarpiu neigiamas gyventojų prieaugis turėjo mažėjimo tendenciją, tačiau jau nuo 2005 m. šis rodiklis ėmė didėti. Natūralus gyventojų prieaugis 1000-iui gyventojų mažiausias buvo 2004 m. (- 2,6).

Nors Lietuvoje gyventojų skaičius dėl gyventojų emigracijos nuolat mažėja, Vilniaus rajone pastebima priešinga tendencija. Gyventojų skaičiaus didėjimas yra sąlygojamas gyventojų migracijos iš miesto į Vilniaus rajoną. Negana to, gyventojų skaičiaus augimo tempas rajono kaimo vietovėse nežymiai lenkia gyventojų skaičiaus augimo miesto vietovėse skaičių.

2001-2003 m. laikotarpiu pastebimas didelis gyventojų atvykimo į rajoną skaičius – nuo 1401 gyventojo 2001 m. iki 3295 gyventojų 2003 m. Nors atitinkamu laikotarpiu asmenų, išvykusių iš rajono skaičius taip pat augo, tačiau atvykusių asmenų augimo tempai lenkė išvykusiųjų, todėl augo migracijos saldo. Nuo 2004 m. atvykusiųjų asmenų skaičiaus augimo tempai mažėjo, išvykimas iš rajono išliko pakankamai stabilus 2004-2006 m. Nors migracijos saldo ir mažėjo minėtu laikotarpiu, tačiau išliko teigiamas.



1.1. lentelė. Natūralus gyventojų prieaugis ir migracija 2001-2006 m.Rodiklis/Metai 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Gimstamumas, 1000 –iui gyventojų 10,2 9,1 8,6 10 10,4 10,4Mirtingumas, 1000-iui gyventojų 14 12,5 11,8 12,6 13,3 14,1Natūralus prieaugis, 1000-iui gyventojų - 3,8 - 3,4 - 3,2 - 2,6 - 2,9 - 3,7

Atvykimai, asmenų 1401 1665 3295 2792 2412 2144Išvykimai, asmenų 703 731 1089 1218 1275 1226Migracijos saldo, asmenų 698 934 2206 1574 1137 918

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Gyventojų skaičiaus augimas yra sąlygotas migracijos. Viena priežasčių yra ta, kad Vilniaus miesto gyventojai įsigyja privačius sklypus rajone, čia stato namus ir išsikelia gyventi į netoli Vilniaus esančias vietoves. Tai jauni žmonės, gaunantys pakankamai dideles pajamas ir dirbantys Vilniaus mieste. Kita vertus, didėja iš rajono išvykstančių asmenų skaičius. Tai daugiausia jauni, turintys geresnį išsilavinimą žmonės.



2. VERSLAS, PRAMONĖ IR KAIMO PLĖTRA


Bendras vidaus produktas. Regionų indėlis į šalies BVP labai skirtingas. 2006 m., lyginant vienam gyventojui tenkančią BVP dalį su šalies vidurkiu, pirmauja Vilniaus (149,1 proc.) ir Klaipėdos (104,4 proc.) apskritys. Šiose apskrityse BVP vienam gyventojui augo sparčiausiai. 2006 m. Vilniaus apskrities bendrasis vidaus produktas buvo 37,2 proc. bendro Lietuvos BVP.

Tiesioginės užsienio investicijos. Vilniaus apskrityje 2006 m. tiesioginės užsienio investicijos, lyginant su 2005 m., padidėjo 26,7 proc. (55,7 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje tenka Vilniaus miesto savivaldybei). Po Vilniaus miesto daugiausia tiesioginių užsienio investicijų apskrityje 2006 m. duomenimis gavo Vilniaus rajonas – 0,7 proc. visų apskrities užsienio investicijų bei Švenčionių rajonas – 0,5 proc. Per 2001-2006 m. periodą tiesioginės užsienio investicijos Vilniaus rajone sumažėjo 22,1 proc. punkto. Didžiausias tiesioginių užsienio investicijų kritimas Vilniaus rajone pastebėtas 2002 m.

Smulkus ir vidutinis verslas. 2006 m. Vilniaus rajone veikė 1124 ūkio subjektai arba 4,4 proc. visų Vilniaus apskrityje veikiančių ūkio subjektų. Pagal šį rodiklį Vilniaus rajonas buvo antras tarp visų apskrities savivaldybių po Vilniaus miesto. 2001-2006 m. laikotarpiu Vilniaus rajone pastebima veikiančių ūkio subjektų skaičiaus svyravimo tendencija. 2001-2003 m. veikiančių ūkio subjektų skaičius rajone sumažėjo nuo 1013 iki 926, tai yra 8,6 proc. Vilniaus rajone veikiančių ūkio subjektų skaičius pradėjo didėti jau nuo 2004 m. 2006 m. pabaigos duomenimis, Vilniaus rajone veikė 494 uždarosios akcinės bendrovės (44,0 proc.), 387 individualios įmonės (34,4 proc.), 11 viešųjų įstaigų (1 proc.), 4 akcinės bendrovės (0,4 proc.), 2 savivaldybės įmonės (0,2 proc.), 1 valstybės įmonė (0,1 proc.) bei 225 kitų rūšių įmonės (20 proc.).

Pramonė. Vilniaus rajone pramonės įmonių realizuotoje produkcijoje lėtai auga naudojančios aukštos kvalifikacijos darbo jėgą, į mokslo tyrimus, aukštas technologijas orientuotos pramonės dalis. Tarp pagrindinių Vilniaus rajono pramonės šakų yra maisto ir žemės ūkio perdirbamoji pramonė, mėsos perdirbimo pramonė. Daug Vilniaus rajono įmonių užsiima maisto produktų ir gėrimų gamyba.

Vilniaus rajone viena iš stambiausių kapitalo įmonių yra „Vilniaus paukštynas“. Pagal savo svarbą antrą vietą užima statybinių medžiagų gamyba. Vilniaus rajono ekonominės veiklos struktūroje labai reikšmingas yra ir medienos perdirbimas.

Statyba ir būsto plėtra. 2006 m. Vilniaus rajono statybos įmonių ir bendrovių atlikti statybos darbai sudarė 3,9 proc. šalies bei 10,5 proc. Vilniaus apskrities statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų. Statybos darbų apimtys Vilniaus rajone buvo didžiausios tarp apskrities rajonų (be Vilniaus miesto). Palyginti su 2001 m., kai statybos darbų apimtys Vilniaus rajone buvo mažiausios, 2003 m. jos padidėjo net 13 kartų, o 2006 m. – 24 kartus. 2006 m. Vilniaus rajone buvo pastatyti 394 butai, tai sudarė 8,2 proc. Vilniaus apskrityje ir 5,4 proc. šalyje pastatytų butų. 2006 m. pastatyti negyvenamieji pastatai (296) sudarė 27,4 proc. Vilniaus apskrityje ir 6,5 proc. šalyje pastatytų negyvenamųjų pastatų.

Prekyba ir paslaugos. Prekyba ir paslaugos yra vyraujančios sferos kaimo vietovių smulkaus ir vidutinio verslo struktūroje. 2006 m. Vilniaus rajone įregistruota 916 įmonių, užsiimančių didmenine ir mažmenine prekyba, transporto priemonių remontu, asmeninių ir buitinių reikmenų taisymu. 2006 m. pabaigoje Vilniaus rajone buvo 276 parduotuvės (įskaitant variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, techninę priežiūrą ir remontą, automobilių degalų mažmeninę prekybą). Tai sudarė 1,6 proc. Lietuvos bei 6,7 proc. Vilniaus apskrities parduotuvių.

Vertinant parduotuvių skaičių, tenkančių 1000-iui gyventojų Vilniaus rajone 2006 m., 1000-iui gyventojų teko 2,9 parduotuvės. Tai neatitinka Lietuvos ir Vilniaus apskrities vidurkių: čia 1000-iui gyventojų teko atitinkamai po 5,2 ir 4,8 parduotuvės. Lyginant su kaimyniniais rajonais, Vilniaus rajone šis rodiklis yra mažiausias.

Turizmas. Vilniaus rajonas turtingas vertingais gamtovaizdžiais, istorijos, architektūros, gamtos paminklais, etnografiniais kaimais. Tai lemia didelį potencialą plėtoti kaimo vietovėse turizmo ir poilsio paslaugas.

Apgyvendinimo įstaigų tinklas Vilniaus rajone nėra išplėtotas. 2006 m. Vilniaus rajono apgyvendinimo įstaigos sudarė tik 5,3 proc. apskrities bei 1,1 proc. visų šalies apgyvendinimo įstaigų. Lyginant su kitais apskrities rajonais matyti, jog didesnis apgyvendinimo įstaigų skaičius 2006 m. buvo Vilniaus mieste, taip pat Trakų bei Švenčionių rajone.

2001-2006 m. laikotarpiu apgyvendinimo įstaigų skaičius Vilniaus rajone turėjo didėjimo tendenciją. 2006 m. apgyvendinimo įstaigų skaičius išaugo 3,5 karto palyginus su 2001 m.

Žemės ūkis ir kaimo plėtra. Vilniaus rajonas - vienas iš didžiausių pagal gyventojų skaičių rajonų ne tik Vilniaus apskrityje, bet ir visoje šalyje. 2006 m. rajone gyveno 93601 gyventojas. Kaimiškosioms vietovėms tenka net 99,8 proc. rajono teritorijos, kaimo vietovėse gyvena apie 93,7 proc. gyventojų.Žemės ūkio naudmenos užima 47,4 proc. rajono teritorijos, kai vidutiniškai šalyje – 53,6 proc., o apskrityje – 43,8 proc. Nemažas yra ir teritorijos miškingumas: miškams tenka 36,8 proc. teritorijos, kai šalyje 30,2 proc., o apskrityje – 39,0 proc. Pagal teritorijų ir užimtų gyventojų pasiskirstymą Vilniaus rajonas gali būti apibūdinamas kaip išbalansuotas, pramonės ir paslaugų verslus derinantis su žemės ir miško ūkiu. Toks išbalansuotumas yra palankus kaimo plėtros atžvilgiu.


Vietos valdžia pastaraisiais metais stengiasi orientuoti savo politiką į smulkaus ir vidutinio verslo paramą, vietinės ekonomikos palaikymą, naujų investicijų pritraukimą. Ateityje ekonomikos ir ūkio plėtra taps Vilniaus rajono vienu pagrindinių raidos aspektų, siekiant geresnio pragyvenimo lygio. Vienu iš prioritetų tampa esamų įmonių išsaugojimas ir palaikymas, naujų verslo įmonių kūrimo skatinimas.

Vilniaus apskrityje ypač geri Vilniaus miesto pramonės bei žemės ūkio sektorių plėtros, investicijų rodikliai, tačiau pastebimas ryškus atotrūkis tarp Vilniaus miesto, pasižyminčio aukštesniais ekonomikos rodikliais nei vidutiniškai šalyje, ir daugumos apskrities rajonų, kurių būklė yra žymiai blogesnė.

2.1. BENDRAS VIDAUS PRODUKTAS

Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2006 m. visų apskričių bendrojo vidaus produkto (BVP) apimtis, skaičiuojant vienam gyventojui, išaugo.

Regionų indėlis į šalies BVP labai skirtingas. Kaip ir ankstesniais metais, lyginant vienam gyventojui tenkančią BVP dalį su šalies vidurkiu, lyderių pozicijų neužleidžia Vilniaus (149,1 proc.) ir Klaipėdos (104,4 proc.) apskritys. Šiose apskrityse BVP vienam gyventojui augo sparčiausiai.

Rezultatai rodo, kad skirtumas tarp Vilniaus ir kitų regionų 2006 m. nesumažėjo. Vilniaus apskrityje BVP vienam gyventojui du kartus ir daugiau viršija Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių ir Tauragės apskričių lygį.

2.1.1. lentelė. Bendrasis vidaus produktas pagal apskritis 2006 m.

Rodiklis Lietuvos BVP

Apskričių BVP

Aly

taus

Kau

no

Kla

ipėd

os

Mar

ijam

polė

s

Pane

vėži

o

Šiau

lių

Tau

ragė

s

Tel

šių

Ute

nos

Viln

iaus

BVP, mln. Lt 81,9 2,9 15,9 9,6 2,8 5,3 6,3 1,5 3,5 3,4 30,5

BVP, tenkantis vienam gyventojui, tūkst. Lt

24,1 16,1 23,5 25,2 15,5 18,5 17,9 11,7 20,3 19,3 36,0

BVP, tenkantis vienam gyventojui, palyginti su šalies vidurkiu, %

100 66,6 97,3 104,4 64,1 76,7 74,3 48,3 84,1 80 149,1

Apskričių sukurta BVP dalis, %

100 3,5 19,5 11,7 3,5 6,5 7,8 1,8 4,3 4,1 37,2

Užimtųjų skaičius, tūkst.

1499,0 71,0 303,6 166,8 74,6 113,3 153,1 53,7 75,4 77,1 410,3



Gyventojų skaičius, tūkst.

3403,3 180,8 680,9 380,6 183,9 289,6 357,0 130,0 175,5 176,7 848,3


2006 m. Vilniaus apskrities bendrasis vidaus produktas buvo 30506,1 mln. Lt, t.y. 37,2 proc. bendro Lietuvos BVP (Lietuvos BVP 2006 m. buvo 81905,2 mln. Lt).

Utenos4,1%

Telšių4,3%

Tauragės1,8%

Šiaulių7,8%

Panevėžio6,5%

Marijampolės3,5%

Klaipėdos11,7%

Kauno19,5%

Alytaus3,5%Vilniaus

37,2%

2.1.1. pav. Bendrojo vidaus produkto struktūra pagal apskritis, 2006 m. (proc.)Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

2.2. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS

Statistikos departamento prie LRV duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2006 m. sudarė 23895,8 mln. Lt ir, palyginti su 2005 m., padidėjo 32,2 proc. (2005 m. buvo 16192,6 mln. Lt). Vienam Lietuvos gyventojui 2006 m. teko 7022 Lt tiesioginių užsienio investicijų, o 2005 m. teko 4727 Lt.

Daugiausia lėšų yra investavę Rusijos (24,6 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų), Danijos (15,9 proc.), Švedijos (11,1 proc.), Vokietijos (10,7 proc.), Estijos (7,4 proc.) bei Suomijos (6,0 proc.) investuotojai.

2.2.1. lentelė. Tiesioginių užsienio investicijų dinamika 2001-2006 m., (mln. Lt)Rodiklis/Metai 2001 2002 2003 2004 20051 2006

Tiesioginės užsienio investicijos, mln. Lt 9337,3 10661,9 13183,8 13699,4 16192,6 23895,8Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, Lt 2678 3068 3808 3976 4727 70221 Nuo 2005 m. I ketvirčio pakeista tiesioginių užsienio investicijų apskaitos metodika. Metodikos pasikeitimas įtakojo laiko eilutės nutrūkimą.


2.2.2. lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos pagal valstybes (mln. Lt)

Rodiklis/Metai2006 m.1

Rusija Danija Švedija Vokietija Estija Suomija



Tiesioginės užsienio investicijos, mln. Lt 5872,5 3789,8 2643,8 2552,3 1769,8 1440,91 Nuo 2005 m. I ketvirčio pakeista tiesioginių užsienio investicijų apskaitos metodika. Metodikos pasikeitimas įtakojo laiko eilutės nutrūkimą.


Vilniaus apskrityje 2006 m. tiesioginės užsienio investicijos padidėjo 3629,5 mln. litų lyginant su 2005 m., arba 26,7 proc. (55,7 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje tenka Vilniaus miesto savivaldybei). Tiesioginės užsienio investicijos 2005-2006 m. laikotarpiu sumažėjo Panevėžio bei Marijampolės apskrityse. Mažiausios investicijos Marijampolės ir Tauragės apskrityse – 100,8 ir 27,0 mln. Lt.

47277022

9332194

27513796

4561

5673604548

24912360

537775

163208 6619

217971220

150811721

1600511111125

0 5000 10000 15000 20000 25000

Litai

Lietuvos Respublika

Alytaus apskritis

Kauno apskritis

Klaipėdos apskritis

Marijampolės apskritis

Panevėžio apskritis

Šiaulių apskritis

Tauragės apskritis

Telšių apskritis

Utenos apskritis

Vilniaus apskritis

Vilniaus r. sav.

2005 m. 2006 m.

2.2.1. pav. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, Lt (2005-2006 m.)Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Vilniaus apskritis pirmauja šalyje pagal tiesiogines užsienio investicijas: 2006 m. užfiksuota, jog šis rodiklis apskrityje sudarė 13575,8 mln. Lt – 56,8 proc. visų šalies tiesioginių užsienio investicijų (2005 m. buvo 9946,3 mln. Lt investicijų). Net 98,1 proc. visų apskrities užsienio investicijų 2006 m. atiteko Vilniaus miestui, o visiems kitiems apskrities rajonams - likę 1,9 proc.

Po Vilniaus miesto daugiausia tiesioginių užsienio investicijų apskrityje 2006 m. duomenimis gavo Vilniaus rajonas – 105,3 mln. Lt (0,7 proc. visų apskrities užsienio investicijų) bei Švenčionių rajonas – 61,3 mln. Lt (0,5 proc.). Kitiems apskrities rajonams teko mažiau nei 0,7 proc. visų apskrities investicijų.

2.2.3. lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje ir Vilniaus apskrityje (mln. Lt)Teritorinis

vienetas/Metai 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Lietuvos Respublika 9337,3 10661,9 13183,8 13699,4 16192,6 23895,8Vilniaus apskritis 5982,2 6988,0 8489,2 8127,0 9946,3 13575,8Elektrėnų sav. 6,0 6,6 22,0 19,8 16,8 50,6Šalčininkų r. sav. 2,7 2,2 2,9 1,9 0,9 1,0Širvintų r. sav. 0,6 11,4 1,1 1,1 1,1 1,0Švenčionių r. sav. 20,2 33,5 57,2 69,2 67,3 61,3Trakų r. sav. 5,2 8,2 7,9 6,6 9,8 7,7



Ukmergės r. sav. 11,6 13,8 15,3 20,1 25,6 29,2Vilniaus m. sav. 5800,7 6829,6 8298,0 7910,8 9721,8 13319,7Vilniaus r. sav. 135,2 82,7 84,8 97,5 103,0 105,3


16,8

0,9

1,1

67,3

9,8

25,6

9721,8

103 50,6

1

1

61,3

7,7

29,2

13319,7

105,30

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

Mln

.Lt

2005 m. 2006 m.

Elektrėnų sav. Šalčininkų r. sav. Širvintų r. sav. Švenčionių r. sav. Trakų r. sav.Ukmergės r. sav. Vilniaus m. sav. Vilniaus r. sav.

2.2.2. pav. Tiesioginių užsienio investicijų dinamika 2005-2006 m. Vilniaus apskrities savivaldybėse

Šaltinis: Satistikos departamentas prie LRV

Atsižvelgiant į tiesioginių užsienio investicijų dinamiką Vilniaus apskrityje, regimas tiesioginių užsienio investicijų laipsniškas augimas 2001-2006 m. Priešingai apskrities rodikliams, per 2001-2006 m. periodą tiesioginės užsienio investicijos Vilniaus rajone sumažėjo 22,1 proc. punkto. Didžiausias tiesioginių užsienio investicijų kritimas Vilniaus rajone pastebėtas 2002 m. Lyginant su 2001 m. duomenimis, 2002 m. investicijos Vilniaus rajone nukrito 38,8 proc. punkto. Nuo 2003 m. užsienio investicijos rajone ėmė nežymiai augti. Ši tendencija stebima iki 2006 m. 2002-2006 m. laikotarpiu investicijos išaugo 21,5 proc. punkto. Tačiau 2001 m. lygio nepasiekė.

Sparčiausiai tiesioginių užsienio investicijų apimtys 2001-2006 m. laikotarpiu augo Elektrėnų rajone - 8,43 karto, Švenčionių rajone – 3,03 karto, Ukmergės - 2,51 karto bei Vilniaus mieste – 2,3 karto. Visuose kituose apskrities rajonuose investicijų augimo tempai buvo mažesni nei Vilniaus apskrities vidurkis (Vilniaus apskrityje tiesioginės užsienio investicijos 2001-2006 m. išaugo 2,27 karto).

Tiesioginės užsienio investicijos Vilniaus rajone yra santykinai mažos, tačiau turi neblogų galimybių didėti. Prognozuojama, jog dėl gamybos sąnaudų brangimo, išlaidų už ekologiją didėjimo bei brangstančios žemės įmonės iš Vilniaus turėtų keltis į aplinkinius rajonus, kur gera infrastruktūra ir komunikacijos. Užsienio investuotojai gamybai ir net paslaugų sektoriui plėtoti mielai renkasi ne didmiesčius. Be to, mažiau išsivysčiusiuose regionuose investicijų turėtų daugėti ir dėl ES struktūrinių fondų paramos.



2.3. SMULKUS IR VIDUTINIS VERSLAS

Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) – vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių, turintis esminį poveikį tiek bendrai Lietuvos ūkio raidai, tiek ir atskirų regionų ekonominei plėtrai. Šis dinamiškiausias ūkio sektorius yra vienas esminių faktorių, lemiančių naujų darbo vietų kūrimą, socialinį stabilumą ir gerovės lygio kilimą. Tik smulkių ir vidutinių įmonių steigimasis ir jų konkurencingumo didėjimas, esantis šalies ekonomikos augimo pagrindas, gali užtikrinti šalies ir jos regionų gerovę. Dėl šių priežasčių SVV plėtros politika yra neabejotinai viena iš svarbiausių Lietuvos ekonominės politikos strateginių krypčių, kuri turi būti vykdoma visais lygmenimis, tiek nacionaliniu, tiek ir savivaldos.

Vietinės kilmės ištekliai, gera padėtis vartojimo rinkų atžvilgiu, išvystyta infrastruktūra sudaro palankias sąlygas SVV plėtoti Vilniaus rajone. Tai patvirtina ir tas faktas, kad verslininkai iš kitų Lietuvos vietovių, o ypač iš Vilniaus miesto, pradeda perkelinėti savo įmones į Vilniaus rajoną.

Siekiant aktyvesnio vietinių verslininkų dalyvavimo investicijų procese, Vilniaus rajono savivaldybė nuolat tobulina verslo paramos paslaugų sistemą.

Statistikos departamento prie LRV duomenimis, Vilniaus apskrityje 2006 m. dirbo 33,7 proc. visų šalyje veikiančių ūkio subjektų (28,9 proc. visų Lietuvos ūkio subjektų registruota Vilniaus mieste). Vilniaus mieste registruoti ūkio subjektai sudarė 85,5 proc. visų veikiančių Vilniaus apskrities subjektų.

2.3.1. lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius Lietuvoje ir Vilniaus apskrityje (vnt.)Teritorinis vienetas/Metai 2001 2002 2003 2004 2005 2006Lietuvos Respublika 68429 68356 69861 72330 73344 76516Vilniaus apskritis 19652 19885 21061 23167 24146 25819Elektrėnų sav. 271 296 269 306 328 324Šalčininkų r. sav. 488 479 491 462 465 447Širvintų r. sav. 271 259 253 258 264 257Švenčionių r. sav. 391 368 386 376 366 371Trakų r. sav. 596 560 560 559 553 544Ukmergės r. sav. 674 666 680 685 690 664Vilniaus m. sav. 15948 16286 17496 19543 20400 22088Vilniaus r. sav. 1013 971 926 978 1080 1124


Vertinant absoliutų Vilniaus rajono veikiančių ūkio subjektų skaičių visos Vilniaus apskrities mastu, 2006 m. rajone veikė 1124 ūkio subjektai arba 4,4 proc. visų Vilniaus apskrityje veikiančių ūkio subjektų. Pagal šį rodiklį Vilniaus rajonas buvo antras tarp visų apskrities savivaldybių. Visose kitose apskrities savivaldybėse veikiančių ūkio subjektų skaičius buvo mažesnis.



Šalčininkų r. sav.1,7%

Širvintų r. sav.1,0%

Švenčionių r. sav.1,4%

Trakų r. sav.2,1%

Ukmergės r. sav.2,6%

Elektrėnų sav.1,3%

Vilniaus r. sav.4,4%

Vilniaus m. sav.85,5%

2.3.1. pav. Veikiančių ūkio subjektų struktūra Vilniaus apskrityje 2006 m. (proc.)Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Vertinant Vilniaus rajone veikiančių įmonių struktūrą pagal dydį, galima teigti, jog jis atitinka bendrą šalies tendenciją. Išskyrus kelias stambias, rajone dominuoja smulkios iki 4 darbuotojų turinčios įmonės.

2.3.2. lentelė. Vilniaus rajono įmonių skaičius pagal darbuotojų skaičiaus grupes (2006 m.)

Rodiklis Iš viso:

Darbuotojų skaičius

0-4 5-9 10-19 20-49 50-99 100-149

150-249

250-499

500-999

1000 ir >

Įmonių skaičius 1124 619 199 125 117 45 10 4 2 2 1Lyginamasis svoris (proc.) 100 55,1 17,7 11,1 10,4 4,0 0,9 0,3 0,2 0,2 0,1


2001-2006 m. laikotarpiu Vilniaus rajone pastebima veikiančių ūkio subjektų skaičiaus svyravimo tendencija. 2001-2003 m. veikiančių ūkio subjektų skaičius rajone sumažėjo nuo 1013 iki 926, tai yra 8,6 proc. Vis dėlto ši tendencija nėra būdinga vien Vilniaus rajonui. Veikiančių ūkio subjektų skaičiaus mažėjimas pastebimas visoje šalyje, iš jų ir daugelyje Vilniaus apskrities rajonų minėtu laikotarpiu. Šio reiškinio išimtis - Vilniaus miestas, kuriame 2001-2004 periodo m. veikiančių ūkio subjektų skaičius sparčiai augo. Nepaisant to, Vilniaus rajone veikiančių ūkio subjektų skaičius pradėjo didėti jau nuo 2004 m. (978 ūkio subjektai). Jau 2006 m. veikiančių ūkio subjektų skaičius išaugo iki 1124. Lyginant su 2004 m. statistiniais duomenimis, šis rodiklis išaugo 13,0 proc.



1013 971926 978

10801124

0

200

400

600

800

1000

1200

Vei

kian

čių

ūkio

subj

ektų

skai

čius

2001 2002 2003 2004 2005 2006

Metai

2.3.2. pav. Veikiančių ūkio subjektų dinamika Vilniaus rajone 2001-2006 m.Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

2.3.3. lentelė. Registruotų ūkio subjektų skaičius 2006 m. pabaigoje pagal ekonomines veiklas

Ekonominės veiklos rūšis

Elektrėnų sav.

Šalčininkų r. sav.

Širvintų r. sav.

Švenčionių r. sav.

Trakų r. sav.

Ukmergės r. sav.

Vilniaus m. sav.

Vilniaus r. sav.

Iš viso 660 867 631 743 1242 1431 52878 2636Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė

25 58 97 88 68 108 383 156

Kasyba ir karjerų eksploatavimas 2 .. 1 2 4 1 14 6

Apdirbamoji gamyba 78 101 82 88 149 183 5133 346

Elektros, dujų ir vandens tiekimas 3 1 3 4 5 7 79 6

Statyba 44 30 20 18 50 60 2826 147Didmeninė ir mažmeninė prekyba

188 295 165 226 358 404 16262 916

Viešbučiai ir restoranai 29 26 13 26 48 45 1516 65

Transportas ir sandėliavimas 53 54 33 28 70 78 2564 220

Paštas ir telekomunikacijos 3 .. .. 2 1 6 221 3

Finansinis tarpininkavimas 10 3 4 3 5 10 687 14

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla

37 30 29 36 87 73 8477 172

Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas

5 7 7 8 12 7 343 3

Švietimas, sveikatos priežiūra ir kita komunalinė ir

171 244 167 193 361 421 9510 540



socialinė aptarnavimo veiklaNenurodyta 12 18 10 21 24 28 4863 42


Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2006 m. pabaigoje Vilniaus rajone buvo įregistruotos 2636 įmonės, iš jų 916 veikiančių didmeninės ir mažmeninės prekybos sferoje, 540 – švietimo, sveikatos priežiūros, 346 – apdirbamosios gamybos sferoje.

Įstaigos ir organizacijos pagal rūšį, 2006 m. pabaigos duomenimis, buvo pasiskirsčiusios taip: 494 uždarosios akcinės bendrovės (44,0 proc.), 387 individualios įmonės (34,4 proc.), 11 viešųjų įstaigų (1 proc.), 4 akcinės bendrovės (0,4 proc.), 2 savivaldybės įmonės (0,2 proc.), 1 valstybės įmonė (0,1 proc.) bei 225 kitų rūšių įmonės (20 proc.).

Akcinė bendrovė0,4%

Viešoji įstaiga1,0%

Individuali įmonė34,4%

Kita20,0%

Savivaldybės įmonė0,2%

Valstybės įmonė0,1%

Uždaroji akcinė bendrovė

44,0%

2.3.3. pav. Vilniaus rajone veikiančių ūkio subjektų skirstymas pagal rūšis 2006 m. pabaigoje


Pagrindiniai smulkaus ir vidutinio verslo subjektai – uždarosios akcinės bendrovės bei individualios įmonės – kartu sudaro 78,4 % visų Vilniaus rajone veikiančių įmonių, organizacijų ir įstaigų.

Apibendrinta išvada

2.3.5. lentelė. Vilniaus rajono ūkio strateginis vertinimas

Rodiklis Metai Lietuvos Respublika

Vilniaus apskritis

Vilniaus rajonas

Skirtumo įvertinimas palyginus su Lietuva

Proc./procentiniai

punktaiVertinimas

Veiksmų programos rodikliai

- - - - - -

SVV įmonių skaičius, tenkantis 1000 - iui kaimo gyventojų

2005 7 105 9,4 25,53 Mažas




Vilniaus apskritis

Vilniaus rajonas


Kiti rodikliai - - - - - -Veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000 - iui gyventojų

2006 21,5 30,4 12 44,19 Vidutinis

Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios 1 gyventojui (metų pradžioje)

2006 7.022 16.005 1.125 83,98 Didelis

Materialinės investicijos, tenkančios 1 gyventojui

2005 3.830 7.179 3.471 9,37 Mažas


2.4. PRAMONĖ

Pramonės regioninis išsidėstymas Lietuvoje nėra parankus subalansuotai vietinei pramonės plėtrai bei efektyviam ir rentabiliam vietos resursų naudojimui. Naujos įmonės kuriamos aplink sostinę bei stambiausiuosius miestus, tuo tarpu periferinės kaimo vietovės, kuriose dominuoja žemės ūkis ar viena pramonės šaka, vystosi žymiai lėčiau.

Vilniaus rajono ekonomika priklauso nuo daugelio veiklos rūšių, iš kurių pramonė nėra dominuojanti. Vis dėlto tai yra labai svarbus sektorius visoje rajono ūkio struktūroje.

2005 m. duomenimis, pramonės veikla užsiėmė 120 įmonių, tai yra 10,6 proc. visų Vilniaus rajone veikiančių ūkio subjektų. Pramonės sektoriuje dirba daugiau kaip 20 proc. visų rajono samdomų darbuotojų. Nuo 2000 m. auga ne tik pramonės darbuotojų lyginamasis svoris rajono užimtųjų struktūroje, bet ir jų skaičius. Pramonės įmonės yra labiausiai įsitraukusios į aktyvias nedarbo prevencijos programas. 2002-2005 m. laikotarpiu net 14 rajono įmonių dalyvavo Viešųjų užimtumo iniciatyvų programoje. Per šį laikotarpį buvo sukurtos 95 darbo vietos. Tuo būdu rajono pramonė vietos gyventojams yra svarbi ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu aspektu.

2.4.1. lentelė. Parduota pramonės produkcija (be PVM ir akcizo), to meto kainomis, mln. Lt

Teritorinis vienetas/Metai 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003Lietuvos Respublika 16662,0 17294,0 15892,0 18544,0 21997,0 22168,0 24520,0Vilniaus apskritis 2582,0 2937,0 3107,0 3228,0 4112,0 4138,0 4569,0Elektrėnų sav. - - - 34,0 37,0 45,0 62,0Šalčininkų r. sav. 25,0 21,0 13,0 21,0 18,0 22,0 21,0Širvintų r. sav. 8,0 12,0 11,0 13,0 19,0 12,0 14,0Švenčionių r. sav. 60,0 73,0 75,0 76,0 78,0 94,0 102,0Trakų r. sav. 183,0 214,0 125,0 36,0 80,0 59,0 52,0Ukmergės r. sav. 97,0 105,0 114,0 112,0 149,0 168,0 181,0Vilniaus m. sav. 2129,0 2425,0 2669,0 2799,0 3549,0 3550,0 3899,0Vilniaus r. sav. 80,0 87,0 100,0 137,0 182,0 188,0 238,0


Vertinant Vilniaus rajono pramonės sektoriaus pajėgumą ir plėtrą, 1997-2003 m. pramonės produkcijos apimtys Vilniaus rajone nuolat didėjo. Tai matyti iš rajono parduotos pramonės produkcijos apimties augimo – produkcijos apimčių rodikliai per minėtą laikotarpį



išaugo beveik 3 kartus (parduota pramonės produkcija padidėjo nuo 80 mln. Lt 1997 m. iki 238 mln. Lt 2003 m.).

Lyginant su šalies ir apskrities vidurkiais, Vilniaus rajono pramonės sektoriaus produkcijos apimčių augimas nėra toks kuklus. Šalies ir Vilniaus apskrities parduotos pramonės produkcijos apimties augimas 2000-2003 m. laikotarpiu sudarė atitinkamai 32,2 proc. ir 41,5 proc. Įvertinus tai, jog Vilniaus rajone šis rodiklis siekė 73,7 proc., galima konstatuoti, jog Vilniaus rajono pramonės sektorius plečiasi greičiau už šalies ir apskrities vidurkius ir greičiau nei kiti apskrities rajonai.

80 87100

137

182 188

238

0

50

100

150

200

250

Mln

. Lt

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003

Metai

2.4.1. pav. Parduotos pramonės produkcijos dinamika Vilniaus rajone 2003 m.Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Vilniaus rajone pramonė pakankamai gerai išvystyta, tačiau yra ryškus atotrūkis tarp Vilniaus miesto, turinčio aukštą ekonominį potencialą, kuriame parduotos produkcijos apimtys yra net 16,4 karto didesnės. Lyginant su kaimyniniais rajonais Vilniaus rajonas pirmauja tarp kitų Vilniaus apskrities rajonų.

Vilniaus rajono pramonės 2003 m. parduota produkcija sudarė 238 mln. litų. Tai sudaro 0,97 proc. Lietuvos pramonės produkcijos. Rajono pramonės parduotos produkcijos lyginamasis svoris Vilniaus apskrityje sudaro 5,21 proc.

Per 1997-2001 m. laikotarpį išaugo Vilniaus rajono pramonės gamybinio personalo skaičius - nuo 1343 (1997 m.) iki 2306 (2001 m.). Vilniaus rajono pramonės gamybinio personalo dalis Lietuvos pramonėje sudaro 1,08 proc., apskrities mastu – 4,17 proc.

Per 1997-2001 m. laikotarpį Vilniaus rajono pramonės gamybinis personalas padidėjo 71,7 proc., tuo tarpu apskrities pramonės gamybinio personalo skaičius padidėjo neženkliai – vos 3,4% proc. Daugelyje apskrities rajonų pramonės darbuotojų skaičius per analizuojamą laikotarpį sumažėjo.

2.4.2. lentelė. Vidutinis metinis darbuotojų (pramonės gamybinio personalo) skaičiusTeritorinis vienetas/Metai 1997 1998 1999 2000 2001

Lietuvos Respublika 226388 219868 209091 201623 214321Vilniaus apskritis 53417 52997 52899 51397 55247Elektrėnų sav. - - - 688 752Šalčininkų r. sav. 812 685 587 661 659



Širvintų r. sav. 338 291 292 225 359Švenčionių r. sav. 1828 1892 2044 1950 1922Trakų r. sav. 3060 2968 2609 866 1263Ukmergės r. sav. 3311 2962 2840 2933 3356Vilniaus m. sav. 42725 42812 42836 42264 44630Vilniaus r. sav. 1343 1387 1691 1810 2306


Pagal pramonės produkcijos, tenkančios vienam pramonės darbuotojui, rodiklį Vilniaus apskrityje, kuris tam tikru aspektu rodo pramonės efektyvumą, stipriausias pozicijas užima Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės, atitinkamai 79,5 ir 78,9 tūkst. Lt, tačiau šie rodikliai yra mažesni už šalies vidurkį, kuris 2001 m. siekė 102,6 tūkst. Lt vienam pramonės darbuotojui. 1997–2001 m. rodiklis padidėjo 32,4 proc. Tuo tarpu šalyje ir Vilniaus apskrityje šis rodiklis išaugo gerokai daugiau – atitinkamai 39,4 ir 54 proc.

2.4.3. lentelė. Parduotos pramonės produkcijos, tenkančios vienam pramonės darbuotojui, apimtis (be PVM ir akcizo) veikusiomis kainomis (tūkst. Lt)

Teritorinis vienetas/Metai 1997 1998 1999 2000 2001Lietuvos Respublika 73,6 78,7 76,0 92,0 102,6Vilniaus apskritis 48,3 55,4 58,7 62,8 74,4Elektrėnų sav. - - - 49,4 49,2Šalčininkų r. sav. 30,8 30,7 22,1 31,8 27,3Širvintų r. sav. 23,7 41,2 37,7 57,8 52,9Švenčionių r. sav. 32,8 38,6 36,7 39,0 40,6Trakų r. sav. 59,8 72,1 47,9 41,6 63,3Ukmergės r. sav. 29,3 35,4 40,1 38,2 44,4Vilniaus m. sav. 49,8 56,6 62,3 66,2 79,5Vilniaus r. sav. 59,6 62,7 59,1 75,7 78,9


Vilniaus rajone, kaip beje ir apskrities bei šalies, pramonės įmonių realizuotoje produkcijoje lėtai auga naudojančios aukštos kvalifikacijos darbo jėgą, į mokslo tyrimus, aukštas technologijas orientuotos pramonės dalis.

Vilniaus miestas ir aplink jį esanti infrastruktūra lemia, kad priemiestinėse zonose yra nemažai pramoninio pobūdžio įmonių. Nuo anksčiau čia yra nemažai nerūdinių medžiagų kasybos ir statybinių medžiagų gamybos, taip pat transporto remonto ir aptarnavimo įmonių ar jų padalinių.

Tarp pagrindinių Vilniaus rajono pramonės šakų yra maisto ir žemės ūkio perdirbamoji pramonė, mėsos perdirbimo pramonė. Daug Vilniaus rajono įmonių užsiima maisto produktų ir gėrimų gamyba. Nepaisant to, kad maisto produktų gamyboje veikia daug smulkių įmonių, produkcijos gamybos apimtys daugelyje jų nuolatos auga, nepaisant stiprios konkurencijos tarp Lietuvos maisto produktų gamintojų, o ypač tarp mėsos perdirbėjų.

Priežastys, sudarančios palankias konkurencines sąlygas – pakankami vietinės žaliavos ištekliai, nedideli atstumai iki Vilniaus miesto, stambiausios vartojimo rinkos, geros produkcijos transportavimo sąlygos. Kadangi konkurencingas maisto gamybos sektorius garantuoja vietos žemės ūkio produkcijos gamintojams stabilias produkcijos supirkimo apimtis bei pajamas, tolesnis maisto pramonės plėtojimas rajone vertintinas kaip vienas iš veiksnių, sudarančių sąlygas kaimo plėtrai. Tačiau restruktūrizacija, susijusi su griežtesne veterinarine priežiūra bei kontrole, taikoma skerdimo bei produkcijos sandėliavimo pajėgumams, verčia rajono maisto, o ypač mėsos, gamintojus techniškai pertvarkyti savo įmones.

Mėsos ir I kategorijos subproduktų rajone 2003 m. buvo pagaminta 14,4 tūkst. t. Palyginti su 1997 m., šių produktų gamyba padidėjo (73,4 proc.). Dešros ir rūkytų mėsos



gaminių 2003 m. buvo pagaminta 8,6 tūkst. t. Palyginti su 1997 m., šių produktų gamyba padidėjo daugiau nei 3 kartus. Duonos ir pyrago gaminių 2003 m. buvo pagaminta 0,1 tūkst.t. Palyginti su 1997 m., duonos ir pyrago gamyba nuolat mažėjo (per 1997-2003 m. laikotarpį sumažėjo iki 18 kartų). Nealkoholinių gėrimų Vilniaus rajone 2003 m. buvo pagaminta 2,6 mln. dekalitrų, lyginant su 1999 m., šio produkto gamyba padidėjo 6,5 karto.

2.4.4. lentelė. Maisto pramonės įmonių produkcija

Rodiklis/Metai 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003

Mėsa ir jos produktai, tūkst.t 8,3 8,3 8,4 8,9 9,4 10,4 14,4

Dešros ir rūkyti mėsos gaminiai, tūkst. t 2,7 3,4 3,8 5,0 5,6 6,1 8,6

Duonos ir pyrago gaminiai, tūkst.t 1,8 1,4 1,6 0,8 0,9 0,4 0,1

Gėrimai, mln.dekalitrų - - 0,4 0,8 2,2 2,4 2,6


Rajone veikia nemažai mažesnių gyvulių skerdyklų ir mėsos perdirbimo įmonių, iš kurių technologijų modernumu ir gaminamos produkcijos asortimentu bei kokybe išsiskiria UAB “Cesta” bei “Biovela”. Mėsos gaminių solidžius cechus turi paukštynai. Dalis išaugintų kiaulių skerdžiamos ir mėsa perdirbama išlikusiose stambiose kiaulininkystės įmonėse, kai kuriuose kiaules auginančiuose ūkininkų ūkiuose. Mažosios perdirbimo įmonės orientuojasi į vietines rinkas, užsiima mažiau diferencijuotų (skirtų konkrečiam vartotojų segmentui) produktų gamyba ir skiria mažiau dėmesio rinkodaros priemonėms, nes vis dar daug produkcijos realizuoja turguose.

Vilniaus rajone viena iš stambiausių kapitalo įmonių yra „Vilniaus paukštynas“, kurios kapitalas suformuotas iš akcinio kapitalo. Ši įmonė pasižymi ne tik kapitalo koncentracija ir moderniomis technologijomis, bet ir aktyvumu rinkose, lankstumu prisiderinant prie rinkos sąlygų, vertikalios integracijos strategijų taikymu.

Pagal savo svarbą antrą vietą užima statybinių medžiagų gamyba. Čia dominuoja smulkios įmonės, gaminančios statybinius mišinius ir orientuojančios ją individualių statybų poreikiams tenkinti. Kadangi statybų apimtys yra smarkiai išaugusios, o ypač Vilniaus rajone, statybinių medžiagų gamybos įmonių produkcijos apimtys nuolatos auga.

Ekonominės veiklos struktūroje labai reikšmingas yra medienos perdirbimas. Tai vienas iš populiariausių žemės ūkiui alternatyvių verslų kaimo vietovėse. Kaip ir maisto gamyboje, šios šakos įmonių veikla pagrįsta vietinių išteklių naudojimu. Medžio perdirbimo įmonių daugiausia yra Vilniaus rajone. Šių įmonių pagrindinė veikla yra medienos pusfabrikačių eksportui paruošimas, medinės taros gamyba. Nemažai įmonių užsiima ir gilesniu medienos perdirbimu iki įvairių statybinių ruošinių, stalių gaminių bei baldų gamyba. Tam įtakos turi sostinės ir šalies vartotojų rinka.

Rajono medienos perdirbimo įmonės susiduria su nemaža stambių Lietuvos baldų gamintojų konkurencija. Tačiau rajono baldų gamintojai jau yra suradę gerą išeitį. Jei prieš 5-10 metų jie savo produkciją orientavo į mažesnes pajamas turinčius ir nelabai išrankius pirkėjus, tai šiuo metu specializuojasi lauko baldų gamyboje ir didžiąją dalį savo produkcijos tiekia bendrai ES rinkai. Todėl šios šakos galimybės plėtoti verslą vertinamos optimistiškai.

Tarp Vilniaus rajono baldų gamintojų galima išskirti tokias bendroves, kaip „Vokė III“, „Kriolis“, „Mirivona“, „Nedmija“, „Vildika“.




2.4.5. lentelė. Vilniaus rajono pramonės sektoriaus strateginis vertinimas

Rodiklis Metai

Lietuvos Respublik

a

Vilniaus apskriti

s

Vilniaus

rajonas

Skirtumo įvertinimas palyginus su LietuvaProc./

procentiniai punktai

Vertinimas

Parduota pramonės produkcija, tenkanti 1.000 - iui gyventojų (be PVM ir akcizo, veikusiomis kainomis, mln. Lt)

2003 6,3 5,4 2,7 57,14 Vidutinis


2.5. STATYBA IR BŪSTO PLĖTRA

Materialinės investicijos Vilniaus rajone 2006 m. sudarė 325345 tūkst. Lt, tai sudaro 1,9 proc. visos šalies materialinių investicijų. Įvertinant investicijų pasiskirstymą Vilniaus apskrityje, didžioji dalis apskrities materialinių investicijų tenka Vilniaus miestui (83,7 proc.), Vilniaus rajono materialinės investicijos sudarė 5,2 proc. apskrities investicijų. Palyginus su kitomis Vilniaus apskrities savivaldybėmis, materialinės investicijos Vilniaus rajone gerokai viršija investicijas kituose rajonuose.

2.5.1. lentelė. Materialinių investicijų dinamika Lietuvoje ir Vilniaus apskrityje m. (tūkst. Lt)

Teritorinis vienetas/Metai 20041 2005 2006Lietuvos Respublika 12104806 15501046 17118848Vilniaus apskritis 4824774 6090633 6242826Elektrėnų sav. 83663 124955 286488Šalčininkų r. sav. 37893 43011 59265Širvintų r. sav. 16026 28882 26800Švenčionių r. sav. 55117 41099 72419Trakų r. sav. 108194 74135 142487Ukmergės r. sav. 69021 57688 107091Vilniaus m. sav. 4178461 5397483 5222931Vilniaus r. sav. 276399 323380 3253451 Dėl pasikeitusio duomenų šaltinio materialinių investicijų duomenys nėra palyginami su anksčiau skelbtais metiniais duomenimis. Informacija apie materialines investicijas nuo 2004 m. parengta naudojant investicijų ir verslo struktūros tyrimo duomenis. Duomenys pateikiami pagal investavimo vietą.




276399

323380

325345

250000 260000 270000 280000 290000 300000 310000 320000 330000

Tūkst. Lt

2004

2005

2006

Met

ai

2.5.1. pav. Materialinių investicijų dinamika 1997-2003 m. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

2004-2006 m. materialinės investicijos Vilniaus rajone svyravo nuo 276399 tūkst. Lt 2004 m. iki 325345 tūkst. Lt 2006 m. Minėtu laikotarpiu investicijų dydis nuolatos augo. Labiausiai investicijų pokytis matomas 2004-2005 m. laikotarpiu. 2005 m. investicijos išauga 14,5 proc. lyginant su 2004 m. Vėliau investicijų augimo tempai sulėtėja – 2006 m. išaugo tik 0,6 proc. Lyginant su 2005 m.

Vertinant santykinį dydį – materialines investicijas, tenkančias vienam gyventojui, - Vilniaus rajono savivaldybė atsilieka nuo šalies bei apskrities vidurkio. 2006 m. Vilniaus rajono savivaldybėje vienam gyventojui teko 3465 Lt materialinių investicijų, apskrityje – 7362 Lt, Lietuvoje – 5044 Lt. Apskrities mastu Vilniaus rajono savivaldybę pagal materialines investicijas, tenkančias vienam gyventojui, lenkia Elektrėnų savivaldybė (10171 Lt), Trakų rajono savivaldybė (3892 Lt) bei Vilniaus miesto savivaldybė (9428 Lt). Mažiausia investicijų vienam gyventojui apskrities mastu 2006 m. teko Šalčininkų rajono savivaldybėje.

2.5.2. lentelė. Materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui, dinamika Lietuvoje ir Vilniaus apskrityje m. 2004-2006 m., Lt

Teritorinis vienetas/Metai 20041 2005 2006Lietuvos Respublika 3523 4540 5044Vilniaus apskritis 5686 7179 7362Elektrėnų sav. 2939 4413 10171Šalčininkų r. sav. 983 1124 1560Širvintų r. sav. 810 1470 1377Švenčionių r. sav. 1713 1294 2310Trakų r. sav. 2919 2009 3892Ukmergės r. sav. 1455 1227 2300Vilniaus m. sav. 7557 9755 9428Vilniaus r. sav. 3002 3471 34651 Dėl pasikeitusio duomenų šaltinio materialinių investicijų duomenys nėra palyginami su anksčiau skelbtais metiniais duomenimis. Informacija apie materialines investicijas nuo 2004 m. parengta naudojant investicijų ir verslo struktūros tyrimo duomenis. Duomenys pateikiami pagal investavimo vietą.


Statyba yra svarbus sektorius visoje rajono ūkio struktūroje. 2005 m. duomenimis, statybos veikla užsiėmė 52 įmonės, tai yra 4,61 proc. visų Vilniaus rajone veikiančių ūkio subjektų. Rajono statybos įmonėse dirba apie 6 proc. rajono dirbančiųjų. 2006 m. Vilniaus rajono statybos įmonės ir bendrovės atliko statybos darbų už 305989 tūkst. Lt (be PVM). Tai sudarė 3,9 proc. šalies bei 10,5 proc. Vilniaus apskrities statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų.



Statybos darbų apimtys Vilniaus rajone buvo didžiausios tarp apskrities rajonų (be Vilniaus miesto).

72433

26754

14397

45256

106518

53071 2287012

305989

0 500000 1000000 1500000 2000000 2500000

Tūkst. Lt

Elektrėnų sav.


Širvintų r. sav.


Trakų r. sav.

Ukmergės r. sav.

Vilniaus m. sav.

Vilniaus r. sav.

2.5.2. pav. Atliktų statybos darbų apimtys Vilniaus rajone lyginant su kitais Vilniaus apskrities rajonais 2006 m., tūkst. Lt be PVM


Vertinant atliktų statybos darbų apimčių dinamiką, pastebimas ženklus statybos darbų padidėjimas 2003 bei 2006 m. Palyginti su 2001 m., kai statybos darbų apimtys rajone buvo mažiausios (12726 tūkst. Lt), 2003 m. jos padidėjo net 13 kartų (160121 tūkst. Lt), o 2006 m. – 24 kartus. 2001-2006 m. laikotarpiu Vilniaus rajone atliktų statybos darbų apimtys nežymiai sumažėjo tik 2005 m. (1,8 proc.). Tuo tarpu jau 2006 m. atliktų statybos darbų apimtys išaugo daugiau nei 1,7 karto lyginant su 2005 m.

12726

72163

160121178115 174875

305989

0

50000

100000

150000

200000

250000

300000

350000

Tūk

st. L

t

2001 2002 2003 2004 2005 2006

Metai

2.5.3. pav. Vilniaus rajone atlikta statybos darbų savo jėgomis (be PVM), to meto kainomis




2006 m. Vilniaus rajone buvo pastatyti 394 butai, tai sudarė 8,2 proc. Vilniaus apskrityje ir 5,4 proc. šalyje pastatytų butų. Visuose kituose Vilniaus apskrities rajonuose 2006 m. buvo pastatyta mažiau (išskyrus Vilniaus miestą).

169

224 223

307 328

394

0

50

100

150

200

250

300

350

400V

iene

tai

2001 2002 2003 2004 2005 2006

Metai

2.5.4. pav. Pastatytų butų skaičiaus dinamika Vilniaus rajone 2001-2006 m.Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

2.5.3. lentelė. Pastatytų butų skaičius Vilniaus apskrities rajonuose 2001-2006 m.Teritorinis vienetas/Metai 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Lietuvos Respublika 3785 4562 4628 6804 5933 7292Vilniaus apskritis 2128 2919 2943 4410 3388 4828Elektrėnų sav. 31 48 20 34 28 24Šalčininkų r. sav. 40 48 12 43 24 22Širvintų r. sav. 6 7 7 10 13 16Švenčionių r. sav. 11 11 10 19 11 17Trakų r. sav. 87 51 47 99 80 83Ukmergės r. sav. 29 28 16 31 16 30Vilniaus m. sav. 1755 2502 2608 3867 2888 4242Vilniaus r. sav. 169 224 223 307 328 394


2006 m. Vilniaus rajone buvo pastatyti 296 negyvenamieji pastatai, tai sudarė 27,4 proc. Vilniaus apskrityje ir 6,5 proc. šalyje pastatytų negyvenamųjų pastatų. Visuose kituose Vilniaus apskrities rajonuose 2006 m. buvo pastatyta mažiau (išskyrus Vilniaus miestą).

2001-2006 m. negyvenamųjų pastatų statyba Vilniaus rajone turėjo nemažas svyravimo tendencijas. 2001-2003 m. laikotarpiu statyba sumažėjo 3,5 karto (2001 m. pastatyta 70 negyvenamųjų pastatų, 2003 m. – jau tik 20). Tačiau 2004 m. negyvenamųjų pastatų statyba ženkliai išaugo – 17,8 karto lyginant su 2003 m. Didžiausias pastatytų pastatų skaičius pastebėtas 2005 m. – pastatyta 362 negyvenamieji pastatai. 2006 m. šis skaičius mažėja – pastatyta 18,2 proc. mažiau nei 2005 m.



70

33 20

356 362

296

0

50

100

150

200

250

300

350

400

Vie

neta

i

2001 2002 2003 2004 2005 2006

Metai

2.5.4. pav. Pastatytų negyvenamųjų pastatų skaičiaus dinamika Vilniaus rajone 2001-2006 m.


2.5.4. lentelė. Pastatyta negyvenamųjų pastatų Vilniaus apskrities rajonuose 2001-2006 m.Teritorinis vienetas/Metai 2001 2002 2003 2004 2005 2006



Statybų mastas Vilniaus rajone pastaruoju metu sparčiai auga. Tą sąlygoja kelios priežastys. Vilniaus miesto gyventojai įsigyja žemės sklypus rajono vietovėse, esančiose arčiau Vilniaus, ir stato čia individulius gyvenamuosius namus. Taip pat didėja investicijos į pramonės bei paslaugų objektų statybą. Gyvenamųjų namų statybų didėjimas prasidėjo 2002 metais, o 2004 m. rajone buvo įrengta rekordinis skaičius negamybinių pastatų. Visa tai teigiamai veikia rajono socialinį ekonominį gyvenimą. Didėjant gyvenamųjų namų statybos apimtims, didėja ir gyventojų skaičius (tai rodo teigiamas migracijos saldo). Nuo 2004 m. sparčiai išaugusios negyvenamosios paskirties objektų statybų apimtys rodo, kad aktyvėja ekonominis rajono gyvenimas.




2.5.5. lentelė. Vilniaus rajono statybų sektoriaus strateginis vertinimas


Vilniaus apskritis

Vilniaus rajonas


Proc./procentiniai punktai Vertinimas

Atlikti statybos darbai savo jėgomis (be PVM), tenkantys 1.000 - iui gyventojų, tūkst. Lt

2006 2.300,4 3.432,2 3.269,1 29,63 Mažas

Pastatytų butų skaičius, tenkantis 10.000 - ių gyventojų

2006 21,4 70,7 81,6 73,77 Didelis

Pastatytų negyvenamųjų pastatų bendrasis plotas, tenkantis 10.000 - ių gyventojų

2006 3,4 3,9 6,2 45,16 Vidutinis


2.6. PREKYBA IR PASLAUGOS

2006 m. Vilniaus rajone įregistruota 916 įmonių, užsiimančių didmenine ir mažmenine prekyba, transporto priemonių remontu, asmeninių ir buitinių reikmenų taisymu.

Prekyba ir paslaugos yra vyraujančios sferos kaimo vietovių smulkaus ir vidutinio verslo struktūroje. Tankiausias parduotuvių tinklas yra didesnėse gyvenvietėse ir judrių magistralių pakelėse, ypač priemiestinėse zonose. Parduotuvių stygius jaučiamas atokiose kaimo vietovėse, ypač nutolusiose nuo rajono centro ir miestų. Dauguma prekybos įmonių - tai smulkios kaimo parduotuvės, prekiaujančios maisto produktais bei būtinomis namų apyvokos prekėmis. Stambių specializuotų prekybos centrų Vilniaus rajone kol kas nėra.

Didžiausias produkcijos srautas yra nukreiptas į Vilniaus turgus. Dalis produkcijos parduodama rajono didžiausių gyvenviečių turguose. Nors turgus turi būti ta prekyvietė, kur tiesiogiai susiduria žemės ūkio produkcijos gamintojas ir vartotojas, tačiau dabartinis turgus šią funkciją atlieka silpnai. Dauguma turgaviečių priklauso privačiam, su žemės ūkiu nesusijusiam kapitalui, juose, ypač Vilniaus mieste, dominuoja ne žemės ūkio produkcijos gamintojai, bet tarpininkai (perpardavinėtojai). Turgaviečių patalpos ir įranga atitinka tik minimalius higienos reikalavimus. Kainų lygis turgavietėse 15 – 20 proc. žemesnis negu mažmeninės prekybos įmonėse, todėl jos labai svarbios menkesnę perkamąją galią turintiems miestų gyventojams.

Mėsos perdirbimo įmonės ir kai kurie ūkininkai, siekdami pateikti savo produkciją tiesiogiai vartotojui, Vilniaus rajono gyvenviečių centruose ir kitose vartotojų susitelkimo vietose turi savas parduotuves. Apyvartai padidinti šiose parduotuvėse dažnai parduodamos ir kitos didesnės paklausos prekės. Plačiausią tiesioginės prekybos tinklą turi AB Vilniaus paukštynas.

Vilniaus rajone nepakanka daržovių perdirbimo įmonių. Savo gamybos daržoves perdirba atskiri gamintojai (ūkininkai raugindami kopūstus, konservuodami agurkus bei pomidorus), tačiau jų perdirbimo apimtys nedidelės.

2006 m. pabaigoje Vilniaus rajone buvo 276 parduotuvės (įskaitant variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, techninę priežiūrą ir remontą, automobilių degalų mažmeninę prekybą). Tai sudarė 1,6 proc. Lietuvos bei 6,7 proc. Vilniaus apskrities parduotuvių. Lyginant su kitais apskrities rajonais parduotuvių skaičius Vilniaus rajone buvo didžiausias, nežymiai



mažiau parduotuvių buvo tik Ukmergės rajone – 233 parduotovės. Daugiausia parduotuvių buvo Vilniaus mieste – 2969 (tai sudarė 72,2 proc. Vilniaus apskrities parduotuvių).

93

155

135

124

129

233 2969

276

0 500 1000 1500 2000 2500 3000

Skaičius

Elektrėnų sav.


Širvintų r. sav.


Trakų r. sav.

Ukmergės r. sav.

Vilniaus m. sav.

Vilniaus r. sav.

2.6.1. pav. Mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių parduotuvių skaičius 2006 m. Vilniaus apskrityje


Vertinant parduotuvių skaičių, tenkančių 1000-iui gyventojų Vilniaus rajone 2006 m., 1000-iui gyventojų teko 2,9 parduotuvės. Tai neatitinka Lietuvos ir Vilniaus apskrities vidurkių: čia 1000-iui gyventojų teko atitinkamai po 5,2 ir 4,8 parduotuvės. Lyginant su kaimyniniais rajonais, Vilniaus rajone šis rodiklis yra mažiausias.

5,2

4,8

3,3

4,16,9

4,0

3,5

5,0

5,3

2,9

0,0 1,0 2,0 3,0 4,0 5,0 6,0 7,0

Lietuvos Respublika

Vilniaus apskritis

Elektrėnų sav.


Širvintų r. sav.


Trakų r. sav.

Ukmergės r. sav.

Vilniaus m. sav.

Vilniaus r. sav.

2.6.2. pav. 1000-iui gyventojų tenka parduotuvių Vilniaus apskrities savivaldybėse 2006 m. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV



Parduotuvių skaičius Vilniaus rajone 2002-2006 m. laikotarpiu buvo pakankamai stabilus. 2002-2004 m. laikotarpiu parduotuvių skaičius rajone palaipsniui didėjo ir išaugo 4,8 proc. Tačiau 2005 m. pastebėtas parduotuvių skaičiaus sumažėjimas (2004 m. buvo 290 parduotuvių, tuo tarpu 2005 m. - 273). 2006 m. parduotuvių skaičius ėmė augti (276 parduotuvės).

Per tą patį laikotarpį Lietuvoje parduotuvių skaičiaus kitimo tendencijos taip pat išliko stabilios: 2002 m. fiksuojamos 17733 parduotuvės, 2006 m. – 17731 parduotuvė. Vilniaus apskrityje 2002-2006 m. vyravo parduotuvių skaičiaus didėjimo tendencija. Šiuo laikotarpiu parduotuvių skaičius išaugo nuo 3745 (2002 m.) iki 4114 (2006 m.).

2.6.1. lentelė. Parduotuvių skaičiaus dinamika Vilniaus rajone 2002-2006 m.Teritorinis vienetas/Metai 2002 2003 2004 2005 2006

Vilniaus r. sav. 276 282 290 273 276


Parduotuvių skaičiaus svyravimo tendencija buvo būdinga ir kitiems Vilniaus apskrities rajonams. 2002-2006 m. laikotarpiu parduotuvių skaičiaus mažėjimo tempai stebimi Šalčininkų, Širvintų, Trakų bei Ukmergės rajonų savivaldybėse. Tuo tarpu Elektrėnų bei Švenčionių rajonų savivaldybėse parduotuvių skaičius augo nežymia dalimi. Didžiausius augimo tempus pasiekė Vilniaus m. sav.

Nors ir nežymi, tačiau stebima parduotuvių skaičiaus mažėjimo tendencija savivaldybėse neatitiko Vilniaus apskrities tendencijos, kuriai buvo būdingas parduotuvių skaičiaus didėjimas. Parduotuvių skaičius 2002-2006 m. Vilniaus apskrityje išaugo ~ 9,0 proc.

2.6.2. lentelė. Parduotuvių skaičiaus dinamika kitose Vilniaus apskrities savivaldybėse 2002-2006 m.

Teritorinis vienetas/Metai 2002 2003 2004 2005 2006Elektrėnų sav. 89 94 94 93 93Šalčininkų r. sav. 163 168 164 160 155Širvintų r. sav. 144 139 136 136 135Švenčionių r. sav. 122 127 124 121 124Trakų r. sav. 138 134 131 132 129Ukmergės r. sav. 237 242 242 240 233Vilniaus m. sav. 2576 2615 2754 2812 2969


2006 m. Vilniaus rajono parduotuvių prekybos plotas sudarė 16,6 tūkst. m2. Tai sudarė 0,7 proc. Lietuvos bei 1,8 proc. Vilniaus apskrities parduotuvių prekybos ploto.

Vertinant prekybos plotą, tenkantį 1000-iui gyventojų, Vilniaus rajone 2006 m. 1000-iui gyventojų teko 177 m2 prekybos ploto. Tai 3,9 karto mažiau negu Lietuvos vidurkis ir 6,1 karto mažiau negu Vilniaus apskrities vidurkis: Vilniaus apskrityje 1000-iui gyventojų 2006 m. teko 1083 m2, Lietuvoje - 698 m2 prekybos ploto. Lyginant su kaimyniniais rajonais, Vilniaus rajone 1000-iui gyventojų teko mažiausiai parduotuvių prekybos ploto. Daugiausia parduotuvių prekybos ploto 1000-iui gyventojų 2006 m. teko Vilniaus mieste - 1503 m2.

2006 m. Vilniaus rajone buvo 27 restoranai ir kitos maitinimo įstaigos, tai sudarė 2,6 proc. Vilniaus apskrityje ir 0,9 proc. šalyje veikiančių restoranų ir maitinimo įmonių. Lyginant su kaimyniniais rajonais, 2006 m. pabaigoje daugiau restoranų ir kitų maitinimo įstaigų buvo Trakų rajone – 32 bei Vilniaus mieste - 919 restoranų ir maitinimo įstaigų. Mažiau restoranų ir kitų maitinimo įstaigų negu Vilniaus rajone, apskrityje buvo Elektrėnų (10), Šalčininkų (10), Širvintų (8), Švenčionių (12), Ukmergės (20) rajonuose.



Vilniaus rajono savivaldybės Ekonomikos ir rajono vystymo skyriaus duomenimis, daugiausia prekybos vietų ir maitinimo įstaigų yra sukoncentruoti didžiausiose pagal gyventojų skaičių seniūnijose: Nemenčinės, Nemėžio, Riešės, Pagirių, Avižienių, Rudaminos seniūnijose bei Nemenčinės mieste. Prekybos vietų ir maitinimo įstaigų skaičius pateikiamas 2.6.3. lentelėje.

2.6.3. lentelė. Prekybos vietų ir maitinimo įstaigų skaičius pagal seniūnijas 2005 m. pabaigoje

Eil. Nr. Seniūnija Parduotuvės Kioskai Kavinės Barai Restoranai ir bistro Iš viso:

1. Avižienių 7 5 6 5 1 242. Bezdonių 5 6 - 1 - 123. Buivydžių 5 4 - - - 94. Dūkštų 4 2 1 1 - 85. Juodšilių 9 7 1 1 1 196. Kalvelių 12 4 2 - 1 197. Lavoriškių 6 5 2 2 - 158. Maišiagalos 10 1 1 - - 129. Marijampolio 6 8 2 1 - 1710. Medininkų 3 2 2 1 - 811. Mickūnų 12 3 2 1 - 1812. Nemenčinės 11 4 2 3 1 2113. Nemėžio 12 9 5 2 - 2814. Paberžės 14 2 - 2 - 1815. Pagirių 7 14 - 4 - 2516. Riešės 7 11 5 3 1 2717. Rudaminos 8 9 2 3 - 2218. Rukainių 4 1 3 1 - 919. Sudervės 3 2 - 2 - 720. Sužionių 3 0 - 2 - 521. Šatrininkų 5 2 1 3 - 1122. Zujūnų 12 4 2 1 - 1923. Nemenčinės m. 16 2 5 6 - 29

Iš viso: - 181 107 44 45 5 382

Šaltinis: Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir rajono vystymo skyrius

Skaičiuojant 10000-ių gyventojų, Vilniaus rajone buvo 3,8 restoranai ir kitos maitinimo įstaigos, tai buvo mažiausias restoranų ir kitų maitinimo įstaigų skaičius 10000-ių gyventojų tarp visų apskrities rajonų.

2.6.4. lentelė. Mažmeninės prekybos (įskaitant variklinių transporto priemonių prekybą) įmonių apyvartos dinamika 2002 -2006 m. Vilniaus apskrities rajonuose, (mln. Lt)Teritorinis vienetas/Metai 2002 2003 2004 2005 2006

Lietuvos Respublika 15639,7 17641,2 19612,8 22923,4 26795,9Vilniaus apskritis 5650,5 6414,3 7342,7 8872,5 10825,8Elektrėnų sav. 60,5 78,8 79,6 96,4 111,2Šalčininkų r. sav. 36,6 50,2 57,9 64,8 76,1Širvintų r. sav. 45,2 50,8 57,5 66,1 80,1Švenčionių r. sav. 57,5 67,4 63,9 75,1 91,9Trakų r. sav. 71,8 74,7 74,1 101 134,2Ukmergės r. sav. 127,6 157,7 166,1 186,2 208,5Vilniaus m. sav. 5156,5 5797,6 6690,1 8117,9 9936,1Vilniaus r. sav. 94,8 137,1 153,5 165 187,7




Vilniaus rajone mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2006 m. buvo 187,7 mln. Lt. Tai sudarė 1,7 proc. Vilniaus apskrities ir 0,7 proc. šalies mažmeninės prekybos įmonių apyvartos. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta Vilniaus rajone buvo viena iš didžiausių tarp Vilniaus apskrities rajonų. Didžiausia mažmeninės prekybos įmonių apyvarta Vilniaus apskrityje buvo Ukmergės rajone ir sudarė 2006 m. 208,5 mln. Lt, taip pat Vilniaus mieste – 9936,1 mln. Lt.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta Vilniaus rajone 2002-2006 m. pasižymėjo tendencija didėti, tai atitiko bendrą šalies bei apskrities tendenciją. Lyginant su 2002 m., 2006 m. šis rodiklis išaugo 49,5 proc. Kituose apskrities rajonuose prekybos įmonių apyvarta 2002-2006 m. irgi augo, bet lėčiau negu Vilniaus rajone. Šalčininkų rajone šis rodiklis išaugo 51,9 proc. Lietuvoje mažmeninės prekybos įmonių prekių apyvarta analizuojamu laikotarpiu išaugo 41,5 proc., o Vilniaus apskrityje 47,8 proc.

2006 m. Vilniaus rajone 1 gyventojui teko 1999 Lt mažmeninės prekybos įmonių prekių apyvartos. Kadangi rajono gyventojai dažniausiai prekes perka Vilniaus mieste, tai mažiausias rodiklis lyginant su kitais Vilniaus apskrities rajonais. Lietuvoje vidutiniškai 1 gyventojui tenka 3,9 karto (7895 Lt), o Vilniaus apskrityje – 6,4 karto (12766 Lt) didesnė mažmeninės prekybos įmonių apyvarta.

7895

12766

3948

2004

4116

2932

3666

4477 17935

1999

0 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000 16000 18000

Lietuvos Respublika

Vilniaus apskritis

Elektrėnų sav.


Širvintų r. sav.


Trakų r. sav.

Ukmergės r. sav.

Vilniaus m. sav.

Vilniaus r. sav.

2.6.3. pav. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 1 gyventojui Vilniaus rajone lyginant su kitais Vilniaus apskrities rajonais, 2006 m. (Lt)


Tiek apskrityje, tiek ir rajone vyrauja tik vietinius būtiniausius poreikius tenkinančios paslaugos: kirpyklos, sveikatos apsaugos, transporto ir buitinės paslaugos. 2004 m. duomenimis, Vilniaus rajone buvo 308 paslaugų įmonės, tai sudarė 0,76 proc. visų šalies bei 2,01 proc. visų Vilniaus apskrities paslaugas teikiančių įmonių. Daugiausia įmonių užsiėmė sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikla - 26 įmonės.

2.6.5. lentelė. Paslaugų įmonės Vilniaus rajone 2001-2004 m.Įmonių veiklos pobūdis 2001 2002 2003 2004

Įmonės, užsiimančios asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymu 2 1 2 3Įmonės, užsiimančios nekilnojamo turto operacijomis 7 13 13 16Įmonės, užsiimančios mašinų, įrenginių ir asmeninių reikmenų nuoma 1 1 3 2Įmonės, užsiimančios kompiuteriais ir su jais susijusia veikla 1 1 2 4



Įmonės, užsiimančios kita verslo veikla 21 27 30 28Švietimo įmonių skaičius 6 6 7 5Įmonės, užsiimančios sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikla 34 38 32 26Įmonės, užsiimančios nuotekų ir atliekų šalinimu, sanitarinių sąlygų užtikrinimu 1 1 1 1

Įmonės, užsiimančios poilsio organizavimu, kultūrine ir sportine veikla 2 3 4 4Įmonės, užsiimančios kita aptarnavimo veikla 9 10 10 5

Iš viso: 84 101 104 94


Statistikos departamento duomenimis, 2004 m. Vilniaus rajone buvo 308 fiziniai asmenys, įsigiję verslo liudijimus, tai sudarė 1,75 proc. visų šalies bei 5,93 proc. visų Vilniaus apskrities verslo liudijimus įsigijusių asmenų. Didžiausias rajono fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus, skaičius – 31 fizinis asmuo – užsiėmė kita, nei nurodyta, paslaugų veikla. Asmenų, įsigijusių verslo liudijimus, nekilnojamo turto operacijoms bei švietimo veiklai - po 30 asmenų.

2.6.6. lentelė. Asmenys, įsigiję verslo liudijimus Vilniaus rajone 2001-2004 m.Asmenų veiklos pobūdis 2001 2002 2003 2004

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymui 35 39 28 24Asmenys, įsigiję verslo liudijimus nekilnojamo turto operacijoms 7 8 18 30Asmenys, įsigiję verslo liudijimus mašinų, įrenginių ir asmeninių reikmenų nuomai 2 4 3 7

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus veiklai su kompiuteriais 35 38 19 11Asmenys, įsigiję verslo liudijimus kitai verslo veiklai 9 12 17 31Asmenys, įsigiję verslo liudijimus švietimo veiklai 8 11 19 30Asmenys, įsigiję verslo liudijimus sveikatos priežiūrai ir socialiniam darbui - - - -Asmenys, įsigiję verslo liudijimus nuotekų ir atliekų šalinimui, sanitarinių sąlygų užtikrinimui - - - -

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus poilsio organizavimui, kultūrinei ir sportinei veiklai 17 16 11 15

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus kitai aptarnavimo veiklai 139 147 136 160Iš viso: 252 275 251 308



2.6.7. lentelė. Vilniaus rajono prekybos ir paslaugų sektoriaus strateginis vertinimas


Vilniaus apskritis

Vilniaus rajonas



Paslaugų įmonių (įmonių ir verslo liudijimą turinčių asmenų) skaičius, tenkantis 1.000 -iui gyventojų

2006 11,9 17,9 7,9 33,61 Vidutinis

Mažmeninės prekybos apyvarta be PVM), tenkanti 1 gyventojui, Lt

2006 4.769 12.766 1.999 58,08 Vidutinis

Parduotuvių skaičius, tenkantis 1.000 -iui gyventojų

2006 4,6 4,1 2,7 41,30 Vidutinis

Parduotuvių plotas m2, tenkantis 1.000 - iui gyventojų

2006 621 968 163 73,75 Didelis




2.7. TURIZMAS

Vilniaus rajonas turtingas vertingais gamtovaizdžiais, istorijos, architektūros, gamtos paminklais, etnografiniais kaimais. Tai lemia didelį potencialą plėtoti kaimo vietovėse turizmo ir poilsio paslaugas. Privalumas yra didelis rajono teritorijos miškingumas (36,8 proc.) ir brandžių miškų gausa. Didžiausi miškų masyvai yra aplink Nemenčinę. Jų tvarkymu užsiima Nemenčinės urėdija.

Vilniaus rajonas turi nemažą ir rekreacinį potencialą, ypač Asvejos ir Neries regioninių parkų teritorijose, kai kuriose priemiestinėse zonose. Būtent šie regioniniai parkai ir Alionių, Baravykinės, Kruopinės kraštovaizdžio draustiniai gamtos apsaugos ir rekreacijos požiūriu yra labai vertingi. Priemiestinės zonos dažniausiai panaudojamos trumpalaikiam poilsiui ir ekonominės naudos kaimų gyventojams nesukuria. Kaimo turizmas neišplėtotas, kaip ir nesukurtas į trumpalaikį poilsį orientuotų pramogų kompleksas.

Vertingiausi gamtiniai kompleksai saugomi Grionų, Juozapinės, Kuosinės, Skersabalių geomorfologiniuose, Kenos ir Vilniaus hidrografiniuose, Medininkų ir Pravalo botanikos draustiniuose, Papio ornitologiniame draustinyje.

Tankūs spygliuočių ir lapuočių miškai, skaidrūs ežerai ir tvenkiniai, žydra Neries juosta ir dešimtis jos intakų, tyvuliuoja per 113 ežerų.

Vilniaus rajone, Joneikiškių kaime, įrengtas Europos parkas (Europos centro muziejus), kuriame eksponuojami garsių pasaulio menininkų darbai. Šio muziejaus po atviru dangumi veikla Vyriausybės nutarimu pripažinta valstybei svarbiu kultūriniu projektu.

Nemenčinės mieste veikia Vilniaus krašto etnografinis muziejus, kuriam priklauso keturi filialai: Čekoniškių kaimo verbų ir buities seklyčia (Zujūnų sen.), Vladislovo Sirokomlės muziejus - biblioteka Bareikiškių kaime, (Rukainių sen.), Glitiškių kaimo etnografinis muziejus (Paberžes sen.) ir Sužonių kaimo etnografinis muziejus (Sužonių sen.).

Kyviškėse yra Dariaus ir Girėno vardo lėktuvų eskadrilės būstinė, taip pat čia veikia motociklininkų klubas, įrengtos motociklų trasos, kur dažnai vyksta tarptautinės varžybos.

Vilniaus rajonas seniai žinomas kaip sportinių ir veislingų žirgų augintojas. Pasigrožėti žirgais galima net trijuose rajono žirgynuose (UAB SP „Vilniaus žirgynas“, Riešės sen., sporto klubas „Civinskų žirgai“ (Raudondvario kaimas, Riešės sen., „Malinauskų žirgai“, Avižienių sen.), o stručiais – stručių augintojų centre (Zujūnų sen.).

Mėgstantys žūklę taip pat gali naudotis Kalveliuose (Kalvelių sen.) ir Arvyduose (Bezdonių sen.) esančiais tvenkiniais.

Vertingi kraštovaizdžiai, gamtos ir istorijos paminklų gausa, stambaus miesto artumas apsprendžia dideles kaimo turizmo ir kitų poilsio paslaugų verslų plėtros kaimo vietovėse galimybes. Vilniaus rajonas turi pakankamai didelį potencialą šioje srityje. Deja, šis potencialas išnaudojamas nepakankamai.

Apgyvendinimo įstaigų tinklas Vilniaus rajone taip pat nėra išplėtotas. 2006 m. Vilniaus rajono apgyvendinimo įstaigos sudarė tik 5,3 proc. apskrities bei 1,1 proc. visų šalies apgyvendinimo įstaigų. Lyginant su kitais apskrities rajonais matyti, jog didesnis apgyvendinimo įstaigų skaičius 2006 m. buvo Vilniaus mieste, taip pat Trakų bei Švenčionių rajone.

2001-2006 m. laikotarpiu apgyvendinimo įstaigų skaičius Vilniaus rajone turėjo didėjimo tendenciją. 2006 m. apgyvendinimo įstaigų skaičius išaugo 3,5 karto palyginus su 2001 m.

2.7.1. lentelė. Apgyvendinimo įstaigų skaičius Vilniaus apskrityje 2001-2006 m.

Teritorinis vienetas/Metai 2001 2002 2003 2004 2005 2006





Kaimo turizmo sodybose poilsio paslaugos turi ryškų sezoninį pobūdį, todėl verslo efektyvumas nėra didelis. Ši veikla daugumai yra tik papildomų pajamų šaltinis.

Vilniaus rajono kultūros sporto ir turizmo skyriaus duomenimis, 2007 m. veikė 19 kaimo sodybų (gyvenamųjų namų), teikiančių kaimo turizmo paslaugas, 2 turistinės stovyklos ir dvi nakvynės ir pusryčių apgyvendinimo paslaugos.

1 13

7

15

20 19 19

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

Skai

čius

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

Metai

2.7.1. pav. Veikiančių subjektų skaičius, užsiimančių kaimo turizmu

Šaltinis: Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyrius

Dar neišnaudotos didžiųjų automagistralių „Vilnius–Panevėžys” ir „Vilnius–Minskas“ bei vietinių kelių „Vilnius–Švenčionys“ bei „Nemenčinė–Maišiagala“ teikiamos galimybės poilsio ir pramogų verslui plėtoti. Vilniaus rajone įrengtas pirmasis motelis prie pakelės – “Vilnoja” Sudervėje. Motelyje išvystytas didelis paslaugų pasirinkimas – vandens dviračių, motociklų ir valčių nuoma, sauna, uždaras baseinas, uždara automobilių stovėjimo aikštelė.

Rajone taip pat yra įvairioms įstaigoms ir įmonėms priklausančių poilsio namų, gausu pavieniams asmenims priklausančių vasarnamių ir poilsio tikslams nupirktų ir pritaikytų sodybų. Dauguma šių objektų yra gan uždari nuo kaimo bendruomeninio gyvenimo. Kai kuriuose iš jų kaimo gyventojai samdomi apsaugai ir priežiūros darbams.

Vilniaus rajone yra du viešbučiai „Villon“ ir „Bajorų“ (Avižienių sen.), „Viva Green Resort“ poilsio kompleksas (Tuščiaulių k., Nemenčinės sen.), bei keletas motelių: „Vilnoja“



(Sudervėje), „Lingies“ (Nemėžyje), „Svajonė“ (Nemenčinės mieste), funkcionuoja vieninteliai piligrimų namai Šumsko miestelyje, Kalvelių seniūnijoje.

Taip pat vienas iš pagrindinių turizmo resursų yra Medininkų pilis (XIV a.) bei įvairių religijų sakralinis paveldas (bažnyčios, cerkvės, maldos namai ir mečetės).

Į Vilniaus apskritį atvyksta 81 proc. visų į Lietuvą atvykstančių turistų, kas sudaro dideles galimybes turizmo plėtrai Vilniaus rajone.

Informacija apie Vilniaus rajono turizmo paslaugas, galimybes turistinei ir rekreacinei veiklai plėtoti teikiama Nemenčinės turizmo informacijos centre, Vilniaus rajono savivaldybės internetiniame puslapyje. Vilniaus rajono savivaldybė kasmet dalyvauja tarptautinėje turizmo ir laisvalaikio parodoje „Vivattur“, tačiau vieninga, efektyvi turizmo informacijos sistema nepakankamai išplėtota.


2.7.2. lentelė. Vilniaus rajono turizmo paslaugų sektoriaus strateginis vertinimas

Rodiklis Metai

Lietuvos Respublika

Vilniaus apskritis

Vilniaus rajonas


Proc./procentiniai punktai

Vertinimas

Apgyvendinimo paslaugos, tenkančios 10.000 - ių gyventojų (pagal apgyvendinimo įstaigų skaičių)

2006 1,9 1,5 0,7 63,16 Didelis

Apgyvendinimo paslaugos, tenkančios 10.000 -ių gyventojų (pagal apgyvendintų svečių skaičių)

2006 4,5 7,3 2,2 51,11 Vidutinis

Apgyvendinimo paslaugos, tenkančios 10.000 - ių gyventojų (pagal suteiktų nakvynių skaičių)

2006 13,7 15,8 4,0 70,80 Didelis

Restoranų ir kitų maitinimo įstaigų skaičius, tenkantis 1.000 – iui gyventojų

2006 0,9 1,2 0,3 66,67 Didelis

Restoranų ir kitų maitinimo įstaigų vietų skaičius, tenkantis 1.000 – iui gyventojų

2006 46 83 12 73,91 Didelis

Restoranų ir kitų maitinimo įstaigų apyvarta (be PVM), tenkanti vienam gyventojui, Lt

2006 243 445 35 85,60 Didelis

2.8. ŽEMĖS ŪKIS IR KAIMO PLĖTRA

Vilniaus rajonas – vienas iš didžiausių pagal gyventojų skaičių rajonų ne tik Vilniaus apskrityje, bet ir visoje šalyje. 2006 m. rajone gyveno 93601 gyventojas. Kaimiškosioms vietovėms tenka net 99,8 proc. rajono teritorijos, kaimo vietovėse gyvena apie 93,7 proc. gyventojų.

Didžioji šių gyventojų dalis yra susitelkusi stambiose gyvenvietėse, kurių itin gausu priemiestinėse zonose (Rudamina, Pagiriai, Juodšiliai, Skaidiškės, Zujūnai, Avižieniai, Nemėžis ir kt.). Tai su tradiciniu žemės ūkiu mažai susijusios gyvenvietės. Didžioji jų gyventojų dalis



dirba pramonės įmonėse, paslaugų sferoje, dažniausiai Vilniaus mieste. Priemiestinėse gyvenvietėse gausų naujų statybų, jose vis daugiau įsikuria pasiturinčių buvusių Vilniaus gyventojų. Atokiau nuo miesto stambių gyvenviečių yra mažiau, jų gyventojai daugiau susiję su žemės ūkiu. Vilniaus rajonas yra vienas iš labiausiai urbanizuotų visoje šalyje.

Žemės ūkio naudmenos užima 47,4 proc. rajono teritorijos, kai vidutiniškai šalyje – 53,6 proc., o apskrityje – 43,8 proc. Nemažas yra ir teritorijos miškingumas: miškams tenka 36,8 proc. teritorijos, kai šalyje 30,2 proc., o apskrityje – 39,0 proc. Pagal teritorijų ir užimtų gyventojų pasiskirstymą Vilniaus rajonas gali būti apibūdinamas kaip išbalansuotas, pramonės ir paslaugų verslus derinantis su žemės ir miško ūkiu. Toks išbalansuotumas yra palankus kaimo plėtros atžvilgiu.

Stambaus miesto artumas lemia ir nemažą rajono gyventojų ekonominės veiklos įvairovę. Rajono gyvenvietėse galima rasti tiek stambių, tiek vidutinio dydžio ir smulkių pramoninio pobūdžio, taip pat infrastruktūros aptarnavimo bei paslaugų įmonių. Tai padeda išlaikyti rajone ekologinę pusiausvyrą, padidinti kaimo vietovių investicinį ir turistinį patrauklumą. Daugumos įmonių savininkai yra Vilniaus verslininkai. Rajonas juos suvilioja palankiomis verslui tinkamų patalpų įsigijimo sąlygomis, taip pat mažesniais nekilnojamojo turto mokesčiais.

Žemės ūkio naudmenose didesnę lyginamąją dalį nei kituose rajonuose užima sodai ir uogynai, pasėlių struktūroje – daržovės ir bulvės, tai yra tos šakos, kurių produkcija yra tinkamiausia tiesioginiams pardavimams. Rajone intensyviausias šių produktų gamybos lygis tarp visų apskrities rajonų. Kitų augalininkystės produktų gamybos intensyvumo lygis yra ženkliai mažesnis.

Rajone itin pastebimi daržininkystės plėtros ir modernizavimo procesai. Daržovės auginamos tiek mažuose, tiek kai kuriuose stambiuose specializuotuose ūkiuose. Atskiri sodininkai ir uogininkai dalyvauja kooperacijoje, plėtojamoje visos šalies mastu, kurios paskirtis apsirūpinti aukštos kokybės gerų veislių sodmenimis, pagerinti vaisių ir uogų supirkimus, bendrai vykdyti uogų giluminį užšaldymą ir pardavimą. Gyvulininkystė, ypač pieno gamyba, rajone išplėtota silpniau, tačiau gamybos intensyvumo lygis ir šiose šakose yra artimas apskrities vidurkiams. Tačiau gyvulininkystės produktų gamyba, kaip ir visoje apskrityje bei šalyje, pastaruoju metu dėl nepalankių sąlygų mažėja.

Dėl didesnės kaimo ekonominės veiklos įvairovės rajone mažesnė gyventojų dalis yra tiesiogiai susijusi su ūkininkų ūkiais.

Vilniaus rajono žemės ūkio skyriaus duomenimis, 2007 m. gruodžio 31 d. Vilnius rajone buvo įregistruoti 3286 ūkininkų ūkiai, tai 2,9 karto daugiau nei 2005 m. (2004 m. buvo įregistruoti 1149 ūkininkų ūkiai). Vidutinis ūkio dydis 4,51 ha (2006 m. vidutinis ūkio dydis – 4,81 ha), 2007 m. įregistruotas 731 ūkis, iš jų 4 ūkiai iki 1 ha (Vilniaus m.). Įregistruotų ūkių bendras plotas – 2310,08 ha, iš jų žemės ūkio naudmenų – 1857,45 ha. Vidutinis ūkininko dydis pagal registracijos rezultatus – 3,16 ha. Pensinio amžiaus gyventojams priklauso 1675 ūkininkų ūkiai (virš 50 metų). 2006 m. buvo įregistruoti 876 ūkininkų ūkiai, iš jų 168 (19 proc.) vienetai iki 1 ha. Iš 731 įregistruoto ūkio, 398 ūkininkai yra miesto gyventojai ir 333 – rajono gyventojai. Kaip matyti, Vilniaus rajono gyventojai yra mažiau priklausomi nuo žemės ūkio. Pagal plotą ūkininkų ūkiai nėra stambūs, tačiau pajamų gavimo galimybes didina intensyvių ir pajamingų augalų auginimas. Grėsmę kelia tai, kad žymiai daugiau ūkių negu kituose rajonuose priklauso pensinio amžiaus gyventojams. Vilniaus rajone yra didesnės veiklos pasirinkimo galimybės jaunimui, todėl su ūkininkavimu savo likimą susieja mažesnė jaunimo dalis negu kituose rajonuose.

Iš bendro ūkininkų skaičiaus, 915 ūkininkų yra iki 40 metų amžiaus ir 2318 virš 40 metų.

Dauguma Vilniaus rajono gyventojų, nors ir neregistruotų kaip ūkininkai, užsiima žemės ūkio veikla. Vilniaus rajone yra užregistruota 16700 žemės ūkio ir kaimo valdų Lietuvos



Respublikos Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. 2007 m. 10049 valdos buvo atnaujintos. Tai yra pretendentai gauti paramą iš Europos Sąjungos.

2.8.1. lentelė. Ūkininkų ūkių skaičius (2007 m. gruodžio 31 d.)

Teritorinis vienetas Ūkių skaičius Bendras žemės plotas (ha) Vidutinis ūkio dydis (ha)

Lietuvos Respublika 100891 1226113,32 12,15Vilniaus apskritis 11337 92688,67 8,18Elektrėnų sav. 1209 7679,85 6,35Šalčininkų r. sav. 876 10057,37 11,48Širvintų r. sav. 1635 13080,98 8,00Švenčionių r. sav. 776 8512,24 10,97Trakų r. sav. 1734 15554,12 8,97Ukmergės r. sav. 1874 23141,44 12,35Vilniaus r. sav. 3281 14811,07 4,51

Šaltinis: Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius

2.8.2. lentelė. Vilniaus rajono ūkininkų ūkių skaičius pagal naudojamą plotą 2007 m.Intervalas Ūkių skaičius Sklypų plotų suma, ha

0-1 412 159,161-3 1473 2535,103-5 541 2044,045-10 512 3560,1310-20 251 3362,8720-30 54 1304,0130-50 28 1067,5650-100 8 500,22100-500 2 277,98

>500 0 0

Šaltinis: Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius

Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės negali įregistruoti savo ūkio, yra žemės nuosavybės dokumentų neturėjimas dėl neužbaigto žemės grąžinimo proceso. Bet nepaisant to, kaimo žmonės užsiima žemės ūkio veikla. Apie tai galima spręsti iš prašymų, kurie buvo surinkti (talkininkaujant rajono seniūnijų darbuotojams) dėl žemės ūkio ir kaimo valdų įregistravimo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Iš viso surinkta ir įvesta į registrą 14644 rajono gyventojų prašymai. Tai didžiausias skaičius iš visų respublikos rajonų. Vadinasi, kiekvienas iš pateikusių prašymą yra pretendentas gauti paramą iš Europos Sąjungos su sąlyga, kad laikysis keliamų ES reikalavimų.

Net ir nesiimant papildomų tikslinių priemonių bei veiksmų, priemiestinės Vilniaus rajono kaimo vietovės ir toliau bus patrauklios smulkiam ir vidutiniam verslui. Silpnesnė jo plėtra bus atokesnėse kaimo vietovėse. Žemės ūkis ir toliau bus specializuojamas sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės kryptimis, plėtosis kooperacija. Ūkių specializavimo, diversifikavimo tempai nebus spartūs ir priklausys nuo investicijų pasitelkimo galimybių. Gali didėti žemės ūkio subjektų priklausomybė nuo Vilniaus miesto stambiųjų prekybinių struktūrų, tai gali neigiamai atsiliepti realizavimo sąlygoms. Sodybiniuose ūkiuose gamybos apimtys ir toliau mažės, tačiau nemažai jų išliks gyvybingi ir prisiderins prie rinkos sąlygų. Priemiestiniai kaimai vis daugiau įgaus Vilniaus miesto “miegamojo” funkciją. Išliks ir skurdo bei struktūrinio nedarbo problemų, nes dalis kaimo gyventojų nesugebės įsitvirtinti nei miesto, nei kaimo darbo rinkose, tuo labiau efektyviai verslauti ar ūkininkauti.

Bendra Vilniaus rajono teritorija 2129 km2. Viso naudojamų žemės ūkio naudmenų – 52371 ha, ariamos žemės – 24891 ha, pievų ir ganyklų – 23651 ha, sodų ir uogynų – 3599 ha.



2007 m. pasėlius deklaravo 7452 žemės ūkio subjektai, deklaruotas plotas – 38508,11 ha, iš jų plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 38052,23 ha.

Žemės ūkio ekologinė produkcija 2007 m. (pagal EKOAGRA duomenis) užsiima 56 žemės ūkio subjektai, sertifikuota 1696 ha žemės ploto.

Per 2007 m. buvo gauta 18 žemės ūkio subjektų prašymų už 519 ėriavėdžių (24,9 tūkst. Lt). Kiekvienais metais žemės ūkio subjektų skaičius laikančių ėriavėdes didėja (didėja apie 30 proc.).

Ūkininkai 2007 m. naudojosi Specialiosios kaimo rėmimo programos, kaip palūkanų ir draudimo įmokų kompensavimas, galimybėmis. Palūkanos buvo kompensuojamos 9 žemės ūkio subjektams už 29,7 tūkst. Lt. Draudimo įmokos kompensuotos 1 žemės ūkio subjektui už 4,9 tūkst. Lt.

2007 m. kompensaciją už ekologinę žemės ūkio plėtotę akvakultūros įmonėse gavo 2 žemės ūkio įmonės, kurioms bus išmokėta tiesioginių išmokų už 186,1 tūkst. Lt.

2007 m. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius gavo 9 prašymus dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos iš Dūkštų (3 prašymai), Maišiagalos (2), Paberžės (2), Avižienių (1) ir Pagirių (1) seniūnijų. Buvo pažeista 11,12 ha pasėlių ir žemės ūkio naudmenų, nuostolis sudaro 2530 Lt.

2007 m. pagal 2006 m. prevencijos priemonių programą buvo kompensuota 21 medžiotojų klubui 117310 Lt. Dėl 2007 m. prevencijos priemonių kompensavimo 2008 m. įregistruoti 23 prašymai.

Nuo 2007 m. sausio 11-15 d. nuo audros padarytos žalos Vilniaus rajono gyventojams (8 vnt.) išmokėta – 89,8 tūkst. Lt kompensacijų.

Vilniaus rajone yra 2290 žmonių, turinčių pieno kvotą, tarp jų 1726 gyvulių laikytojai, kurie turi pardavimo tiesiogiai vartoti kvotą. Bendra rajono pieno kvota yra 10519 t (4773 t perdirbti ir 5746 t tiesiogiai vartoti).

Už kvotinį pieną 2007 m. buvo išmokėta 450000 Lt.

Vilniaus rajone yra 4838 laikytojai, kurie turi 9661 galviją. Iš jų yra 3835 laikytojai turintys 5117 karves ir 247 laikytojai, kurie turi 621 mėsinių ir mišrūnų veislių galviją.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Žemės ir miškų ūkio veikla ir jos infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ nuo 2007 m. spalio mėn. pradėtas rengti investicinis projektas „Dėl Vilniaus rajono Lavoriškių sen. melioracijos statinių rekonstrukcijos“. Numatoma paramos suma iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų viršija 1 mln. Lt. Planuojamas Vilniaus rajono savivaldybės įnašas - 10 proc. investicijų vertės.

2007 m. melioracijos darbams iš valstybės biudžeto skirta 935000 Lt.

Pasirašytos 23 sutartys dėl melioracijos darbų vykdymo (remonto-rekonstrukcijos darbai, techninė priežiūra, projektavimo darbai). Išduotos 7 techninės sąlygos statiniams melioruotoje žemėje ir kaimo vietovėje projektuoti. Paruoštas LR Žemės ūkio ministerijai investicinis projektas melioracijos darbams 2008 m. – 966 tūkst. Lt. Buvo suteikta informacija ir planinė medžiaga žemės sklypo savininkams apie jų nusausintus plotus. Išduotos 5 techninės sąlygos miško įveisimui.

Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre užregistruota 6816 vnt., iš jų:

ratiniai traktoriai – 3474 vnt.; ratiniai ekskavatoriai – 911 vnt.; traktorių priekabos – 1202 vnt.



Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius nuolatos bendradarbiauja su žemės ūkio mokyklomis, kartu su Bukiškių žemės ūkio mokykla ir Širvintų rajono Žemės ūkio skyriumi dalyvavo tarptautiniame Jaunųjų ūkininkų kaitos projekte. Projekte dalyvauja Lietuva, Prancūzija ir Suomija. Vykdomi minėtų šalių jaunų ūkininkų mainai.

Vertinant Vilniaus rajono gyventojų dalyvavimą siekiant Europos sąjungos paramos, galima teigti, jog paramos įsisavinimas yra menkas. Lietuvos kaimo gyventojai gana aktyviai dalyvavo įsisavinant SAPARD paramą. Nacionalinė mokėjimo agentūros duomenimis, Vilniaus rajono gyventojai nebuvo aktyvūs.

2.8.3. lentelė. Lietuvos bei Vilniaus rajono gyventojų dalyvavimas siekiant ES paramos

Priemonė

Bendras Lietuvos gyventojų pateiktų paraiškų skaičius 2004-2006 m., vnt.

Skirta Lietuvos gyventojams

paramos lėšų 2004-2006 m., mln. Lt

Bendras Vilniaus rajono gyventojų pateiktų paraiškų skaičius 2004-2006

m., vnt.

Skirta Vilniaus rajono gyventojams paramos lėšų 2004-

2006 m., mln. Lt

KPP priemonėsAnkstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos

21554 167,739 404 1,902

Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais

330720 495,764 1860 2,045

Agrarinė aplinkosauga 3929 106,264 56 1,179Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku 1261 7,622 6 0,121

Pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių rėmimas

3194 11,605 4 0,007

Standartų laikymasis 5999 192,464 12 0,289Techninė parama 12 6,768 - -Iš viso: 366669 988,227 2342 5,543

Šaltinis: Nacionalinė mokėjimų agentūra prie LR žemės ūkio ministerijos


2.8.2. lentelė. Vilniaus rajono žemėnaudos strateginis vertinimas

Rodiklis Metai

Lietuvos Respublika

Vilniaus apskritis

Vilniaus rajonas



Vertinimas

Veiksmų programos rodikliai - - - - - -

Užimtumas žemės ūkyje (proc. visų dirbančiųjų)

2005 14,1 4,5 - - -

Kiti rodikliai - - - - - -Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, proc.

- - - - - -

Žemės ūkio paskirties žemė 2007 79,7 70,8 72,9 8,53 Mažas

Miškų ūkio paskirties žemė 2007 15,6 21,5 19 17,89 Mažas

Vandens ūkio paskirties žemei priskirti vandens telkiniai

2007 0,07 0,05 0,05 28,57 Mažas

Konservacinės 2007 0,02 0,01 0,002 90 Didelis



Rodiklis Metai

Lietuvos Respublika

Vilniaus apskritis

Vilniaus rajonas


paskirties žemėKitos paskirties žemė 2007 4,25 6,7 6,5 34,61 MažasLaisvos valstybinės žemės fondas 2007 - - - - -

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM

2.9. SSGG ANALIZĖ

Vertinimas: balų sistema nuo 1 iki 5:1 – visiškai nesvarbus;2 – nesvarbus;3 – pakankamai svarbus;4 – svarbus;5 – labai svarbus.

Stiprybės Įvertinimas Kitimo tendencija

Artima didelė Vilniaus rinka 4,7 Geri infrastruktūriniai ryšiai su Vilniumi (apskrities centru) 4,5 Išvystyta kelių infrastruktūra 4,3 Artimos Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos rinkos 4,0 Pakankami miško ištekliai ir gyventojų įgūdžiai darbe su mediena 3,0

Santykinai nebrangi darbo jėga 4,3 TurizmasGamtiniai ir kultūriniai turizmo ištekliai sudaro sąlygas kurti ir vystyti aktyvaus poilsio, ekologinio turizmo, kultūrinio, etninio ir kaimo turizmo produktus

5,0

Rajone formuojasi alternatyvių veiklų – kaimo turizmo, amatų, paslaugų, kitų smulkių verslų sektorius 4,7

Smulkus ir vidutinis verslasVeikia verslo paramos ir skatinimo sistema 4,0

Silpnybės Įvertinimas Kitimo tendencija

Smulkus ir vidutinis verslasŽemas verslumo ir socialinio aktyvumo lygis 4,5 Didelė konkurencija su Vilniaus įmonių paslaugomis ir prekėmis 3,7

Ilgalaikių finansinių išteklių trūkumas 3,0 Silpna Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtra kai kuriose seniūnijose 3,0

Didelė smulkaus ir vidutinio verslo įmonių dalis naudoja pasenusias technologijas, silpnai diegiamos informacinės technologijos versle 3,3

Nepakankamos smulkių ūkių galimybės pasinaudoti paramos lėšomis 3,3

Ribotos galimybės į rajono įmones pritraukti kvalifikuotus specialistus, jų stoka (kvalifikuoti specialistai ir jaunimas migruoja į kitus miestus ir užsienį)

3,0

Žemas smulkių ūkių gamybos ir realizacijos kooperavimosi lygis 3,3



Santykinai žemas rajono gyventojų, ypač kaimo vietovėse, verslumo lygis, trūksta pirminio kapitalo verslui pradėti 3,0

Verslo įmonės stokoja apyvartinių lėšų, žemas įmonių investicinis potencialas 3,0

Asocijuotos verslo struktūros kūrimosi stadijoje silpnai atstovauja verslo įmonių interesus 2,7

TurizmasNepakankamai išvystyta turizmo informacinė sistema (ženklinimas, kelių nuorodos, teritorijų schemos ir pan.), trūksta dviračių takų, neįrengti paplūdimiai rajono seniūnijose

2,7

Dėl rajono informacinio centro ir turizmo internetinio puslapio stokos, Respublikos bei užsienio šalių gyventojai negali gauti pilnos informacijos apie turistinius maršrutus ir teikiamas paslaugas

3,7

Žemės ūkis ir kaimo plėtraPaveldo objektų medžiaginis trapumas: dauguma senųjų statinių yra mediniai, jų priežiūra nepakankama 2,7

Žema vartotojų perkamoji galia, ypač kaimo vietovėse, stabdo smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą, pramonės vystymąsi 3,3

Nebaigta žemės reforma 3,3

Galimybės Įvertinimas Kitimo tendencija

Projektų, bendrai finansuojamų iš ES programų, rengimas 4,7 Vietinių iniciatyvų rėmimas ir vidaus investicijų skatinimas 4,5

Tranzito vystymas ir tranzitinio transporto aptarnavimo infrastruktūros sukūrimas: logistikos, serviso įmonės 4,7

Prekyba ir paslaugos

Paslaugų įmonių veiklos diversifikacijos, teikiant įvairiarūšių paslaugų paketus, skatinimas 4,0

Šiuolaikinių paslaugų tinklo plėtimas bei sąlygų jo gerinimui sudarymas 4,0

Smulkus ir vidutinis verslasInformacinės bazės rajono verslui tobulinimas 4,7 TurizmasInvesticijos į turizmo sferos plėtrą paskatins turistų srautus, formuos aptarnavimo sektoriaus plėtrą, naujų paslaugų atsiradimą 4,3

Daugelis nekilnojamųjų kultūros vertybių sankaupos vietų gali būti pritaikytos kultūriniam turizmui, dalis - agroturizmui 4,3

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

Kaimo gyventojų perkamosios galios augimas dėl struktūrinės paramos bei alternatyvių verslų plėtojimo 4,3

Grėsmės Įvertinimas Kitimo



tendencijaJaunimo ir kvalifikuotų specialistų migracija į šalies didžiuosius miestus ir užsienį 5,0

Nesugebėjimas adaptuotis prie besikeičiančių rinkos sąlygų 3,7

Administracinių gebėjimų stygius, silpna informacinės bei konsultacinės paramos sistema neleis verslui pasinaudoti galima parama

4,3

Smulkus ir vidutinis verslas

Investicinių lėšų stygius įmonėse neleis pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiama parama 4,0

Nepakankami finansiniai resursai neleis smulkiems kaimo verslininkams pasinaudoti teikiama parama 4,7

Atvira rinka aštrins vietos gamintojų konkurenciją su importuojama produkcija 4,7

Aštri konkurencija su kitais Vilniaus apskrities rajonais ir Lietuvos regionais dėl investicijų pritraukimo 4,0

Turizmas

Svarbių kultūros paveldo objektų nykimas dėl nepakankamo dėmesio bei finansavimo 4,0

Dvarų sodybos vientisumą ardo jų privatizavimas atskiromis dalimis 4,0

Daugumos kultūros paveldo savininkai negali gauti finansinės paramos jų priežiūrai ir tvarkymui 4,3

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

Pigi importuojama žemės ūkio produkcija išstums smulkius ūkius iš maisto perdirbimo įmonių tiekimo sistemos 4,3

Žemės ūkio sektoriuje dirbančių gyventojų senėjimas skatins technologinį atsilikimą tradicinėje veikloje

4,0



3. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI


Švietimas. Vilniaus rajono gyventojų išsilavinimas žemesnis nei Lietuvos Respublikos vidurkis. Nors 47,3 proc. gyventojų turi vidurinį ir specialų vidurinį išsilavinimą, tačiau net 37,8 proc. išsilavinimas pagrindinis arba žemesnis nei pagrindinis. Gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą sudaro tik 7,8 proc. Tai 1,6 karto mažiau nei vidutiniškai Respublikoje ir 2,3 mažiau nei Vilniaus apskrityje.

Vilniaus rajone yra 21 ikimokyklinė įstaiga, 4 darželiai-mokyklos, 14 pradinių, 22 pagrindinės, 30 vidurinių, 2 gimnazijos ir 3 papildomojo ugdymo (muzikos, sporto) mokyklos. Savivaldybės teritorijoje yra Vilniaus apskrities viršininko administracijai pavaldžios 3 vidurinės, 3 pagrindinės ir 11 pagrindinių mokyklų pradinio ugdymo skyriai. Visų norinčių mokytis suaugusiose klasėse poreikiai nėra pilnai patenkinami.

Vilniaus rajone yra: 16 lietuvių, 35 lenkų ir 2 rusų mokyklos, 3 mokyklos, kur mokosi lietuviai, rusai ir lenkai, 12 – lietuvių-lenkų ir 4 lenkų-rusų mokyklos.

Rajone yra pakankamos sąlygos siekti specialaus ir aukštesniojo mokslo (Bukiškio žemės ūkio mokykla, Vilniaus aukštesnioji žemės ūkio mokykla). Nedidelis atstumas iki Vilniaus miesto leidžia rajono jaunimui studijuoti kitus dalykus Vilniaus kolegijoje, universitetuose, kitose įstaigose.

Mokinių mokyklose skaičius nuolat keičiasi. Palyginti 2000-2001 mokslo metais (12720 mokinių) ir 2006-2007 mokslo metais (10640 mokinių) mokinių skaičius sumažėjo 2080 mokiniais. Pastaruosius ketverius mokslo metus vidutiniškai per metus mažėjo po 347 mokinius. Žymiai mažėja mokinių pirmosiose klasėse.

2006 m. rajone dirbo 1666 mokytojai, iš jų – 1372 specialistai, veikė 56 pedagogų atestacijos komisijos. Iš viso Vilniaus rajone atestuoti 1376 mokytojai, tai sudaro 82,6 proc. visų dirbančių rajone mokytojų.

Užimtumas ir darbo rinkos priemonės. Du trečdaliai darbuotojų užimta privačiame sektoriuje. Pagal užimtųjų skaičių pirmauja kasyba, karjerų eksploatavimas ir apdirbamoji pramonė bei paslaugų sektorius. Svarbu pažymėti, kad dirbančiųjų skaičius šių šakų įmonėse, taip pat ir statyboje, palaipsniui auga.

Didžioji samdomų darbuotojų, užimtų viešajame sektoriuje, dalis dirba švietime. 2000-2006 m. užimtųjų skaičius Vilniaus rajone didėjo ir pasiekė 38,6 proc. visų rajono gyventojų.

Pastarajame dešimtmetyje nedarbo lygis Vilniaus rajone kaip ir Vilniaus mieste kito panašiai kaip Lietuvoje ir ilgą laiką buvo aukštesnis nei Kaune ir Klaipėdoje. 2006 m. Vilniaus rajone darbingo amžiaus gyventojai sudarė 63,7 proc. gyventojų, pensinio amžiaus gyventojai – 17,1 proc., o vaikai iki 16 metų – 19,2 proc.

2006 m. gruodžio 31 d. Vilniaus darbo biržoje buvo įregistruoti 3853 bedarbiai, tai sudaro 5,26 proc. visų Lietuvoje įregistruotų bedarbių.

Vilniaus darbo biržos duomenimis, 2006 m. lapkričio pabaigoje nedarbas krito iki 5,7 proc. Tačiau nedarbas vis dar beveik 1,5 karto viršija Respublikos lygį. Nedarbo problema ypač aktuali labiau nuo Vilniaus nutolusiose vietovėse.

Moterų nedarbo lygis 2006 m. 1,75 karto lenkė vyrų nedarbo lygį. Kiekvienais metais didėja moterų bedarbių lyginamasis svoris. Jei 2001 m. pabaigoje bedarbės moterys sudarė 51,75 proc. visų bedarbių, tai 2005 m. pabaigoje jų lyginimasis svoris išaugo iki 62,45 proc.

Nedarbo problema ypač aktuali vyresnio amžiaus žmonėms, t.y. asmenims, vyresniems nei 45 metų amžiaus. Jie sudaro apie 60 proc. visų bedarbių.

Vilniaus darbo biržos duomenimis, 2004 m. pradžioje biržoje buvo įsiregistravęs 781 ilgalaikis bedarbis. 2005 m. pradžioje tokių buvo jau 1422, iš jų 477 vyrai ir 945 moterys. Ilgalaikių bedarbių moterų lyginamasis svoris kasmet auga. Per penkerius metus jų lyginamasis svoris ilgalaikio nedarbo struktūroje padidėjo nuo 60 proc. iki 66,5 proc.

Vidutinis Vilniaus rajono dirbančiųjų darbo užmokestis 17,5 proc. mažesnis už Lietuvos vidurkį, o nuo darbo užmokesčio vidurkio Vilniaus mieste atsilieka net 28,8 proc.

Kultūra. Vilniaus rajonas yra daugiakultūrinių tradicijų sambūris. Rajone veikia 28 kultūros įstaigos, 40 bibliotekų, kuriuose dirba apie 180 žmonių. Kultūros centruose veikia 42 vaikų ir 24 suaugusių ansambliai, kuriuos lanko 939 asmenys. Vilniaus rajone veikia 21 kultūros namai, 7 šokių salės, 42 bibliotekos (57 bibliotekininkai, 145501 skaitytojų).

Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas. 2006 m. 159 Vilniaus rajono objektai buvo įtraukti į Valstybės nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą: 93 archeologinės vietos, 39 statinių kompleksai, 11 laidojimo vietų, 9 statiniai, 4 mitologinės vietos, 2 monumentai, 1 įvykių vieta.

Sportas. Vilniaus rajone yra 22 sporto salės, stadionai, teniso kortai. Populiariausios sporto šakos – tai futbolas, tinklinis ir krepšinis, slidinėjimas, šaudymas, žolės riedulys, stalo tenisas, automobilių, jodinėjimo ir šachmatų varžybos. Rajono komandos dalyvauja ir užima aukštas vietas daugelyje respublikos ir tarptautinėse varžybose. Šatrininkų seniūnijoje yra motokroso trasa, kurioje vienas iš geriausių Lietuvoje motoklubas „Kyviškės“ organizuoja daug lankytojų sutraukiančias motokroso varžybas.


3.1. ŠVIETIMAS

Rajono gyventojų išsilavinimas žemesnis nei Lietuvos Respublikos vidurkis. Nors 47,3 proc. gyventojų turi vidurinį ir specialų vidurinį išsilavinimą, tačiau net 37,8 proc. išsilavinimas pagrindinis arba žemesnis nei pagrindinis. Tuo tarpu Lietuvos Respublikoje ir Vilniaus apskrityje atitinkamai 35,8 proc. ir 29,2 proc. gyventojų neturi vidurinio išsilavinimo. Gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą sudaro tik 7,8 proc. Tai 1,6 karto mažiau nei vidutiniškai Respublikoje ir 2,3 mažiau nei Vilniaus apskrityje.

3.1.1. lentelė. Gyventojų išsilavinimo lygis, 1000-iui gyventojų, 2001 m.

Teritorinis vienetasTurintys aukštąjį

išsilavinimą

Turintys specialų vidurinį

išsilavinimą

Turintys vidurinį

išsilavinimą

Turintys pagrindinį

išsilavinimą

Turintys pradinį

išsilavinimą

Lietuvos Respublika 126 193 272 150 208Vilniaus apskritis 179 185 297 121 171Vilniaus rajonas 78 142 331 167 211

Šaltinis: Population and Housing Census, 2001.- V. Lithuanian Department of Statistics

Švietimo kaita – perėjimas prie dešimtmetės pagrindinės mokyklos, profilinio mokymo įvedimas ir mokyklų tinklo optimizavimas – turi gerinti tautinių mažumų mokinių švietimo poreikių tenkinimą. Per pastaruosius metus bendras valstybinių ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklų skaičius sumažėjo 18 proc. Tai įvyko dėl demografinių pokyčių: bendro vaikų skaičiaus mažėjimo ir gyventojų migracijos šalies viduje. Tačiau mokykloms, pvz. lenkų mokomąja kalba, būdinga kita tendencija: dėl pasikeitusios politinės situacijos, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, mokyklų skaičius išaugo. Lietuvoje veikia 121 bendrojo lavinimo mokykla lenkų mokomąja kalba.

Vilniaus rajone yra 21 ikimokyklinė įstaiga, 4 darželiai-mokyklos, 14 pradinių, 22 pagrindinės, 30 vidurinių (viena su suaugusiųjų klasėmis Paberžės seniūnijoje - Šv. Stanislovo Kostkos mokykla), 2 gimnazijos (Nemenčinės Konstantino Parčevskio gimnazija, Vilniaus rajono Pagirių gimnazija) ir 3 papildomojo ugdymo (muzikos, sporto) mokyklos. Be to, savivaldybės teritorijoje yra Vilniaus apskrities viršininko administracijai pavaldžios 3 vidurinės, 3 pagrindinės ir 11 pagrindinių mokyklų pradinio ugdymo skyriai. Visų norinčių mokytis suaugusiose klasėse poreikiai nėra pilnai patenkinami.



3.1.1. pav. Vilniaus rajono švietimo įstaigos


Vienas iš svarbiausių švietimo lygį apibūdinančių rodiklių yra švietimo prieinamumas. Jis vertinamas pagal švietimo sistemos struktūrų ir ugdymosi poreikių dermę, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo švietimo teikėjų tinklo pakankamumą, kuris užtikrina asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, o vietovės, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, - tautinės mažumos kalba. Teritoriniam mokyklų išdėstymui įtakos turi daugelis veiksnių – rajono (apskrities) teritorija, jos konfigūracija, gyventojų skaičius, tankis, jo išdėstymas teritorijoje, mokyklinio amžiaus vaikų skaičius, mokyklų tipų įvairovė, švietimo politika apskritai, švietimo infrastruktūros kūrimo strategija ir taktika.

Vilniaus rajone yra: 16 lietuvių, 35 lenkų ir 2 rusų mokyklos, 3 mokyklos, kur mokosi lietuviai, rusai ir lenkai, 12 – lietuvių-lenkų ir 4 lenkų-rusų mokyklos.

Rajone yra pakankamos sąlygos siekti specialaus ir aukštesniojo mokslo. Bukiškyje veikia žemės ūkio mokykla, o Vaiduotose – Vilniaus aukštesnioji žemės ūkio mokykla. Nedidelis atstumas iki Vilniaus miesto leidžia rajono jaunimui studijuoti kitus dalykus Vilniaus



kolegijoje, universitetuose, kitose įstaigose. Tuo būdu rajono jaunimas turi geras sąlygas siekti išsilavinimo.

Tačiau vyresnio amžiaus rajono gyventojų išsilavinimas išlieka opia problema. Didžioji gyventojų, turinčių aukštąjį, specialųjį vidurinį išsilavinimą dalis dirba švietimo, sveikatos apsaugos bei viešojo valdymo srityje. Tuo tarpu turinčių vidurinį, pagrindinį ar pradinį išsilavinimą galimybės darbo rinkoje yra ribotos. Jie gali gauti tik mažai kvalifikuotą, o tuo pačiu menkai apmokamą darbą, todėl dauguma tokių gyventojų užsiima žemės ūkio veikla nedideliuose asmeniniuose ūkiuose. Kita problema, išryškėjusi pastaraisiais metais - žemas valstybinės kalbos mokėjimo lygis, būdingas vyresnio amžiaus gyventojams, riboja jų galimybes dalyvauti žemės ūkio restruktūrizavimo procese ir pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama.

Vilniaus rajone prie Švietimo skyriaus yra įkurtas Pedagoginis psichologinis poskyris. Poskyrio paskirtis – didinti specialiųjų poreikių, psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų, turinčių asmenų ugdymosi veiksmingumą. 2006 m. rajono mokyklose mokėsi 460 specialiųjų ugdymo poreikių vaikų (t.y. 4,3 proc. bendro rajono mokinių skaičiaus (Lietuvoje – 10 proc.), iš jų 206 mokiniai su kalbos ir kitais komunikacijos sutrikimais.

Specialiųjų poreikių vaikai4%

Vaikai96%

3.1.2. pav. Specialiųjų poreikių vaikų dalis tarp visų Vilniaus rajono mokiniųŠaltinis: Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius

98 mokiniai mokomi pagal modifikuotas programas, 156 – pagal adaptuotas programas.

Siekiant užtikrinti specialiųjų poreikių vaikams kokybišką ir laiku suteikiamą pedagoginę ir psichologinę pagalbą, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius patvirtino ugdymo įstaigų specialistų etatus. Šie specialistai dirba pagal priskirtas teritorines zonas.

Vilniaus rajono švietimo įstaigose patvirtinta: 21,5 psichologo etatai, užimtų skaičius - 16 (dirba 23 psichologai); 23 logopedo etatai; 2007 m. užimtų etatų skaičius 5 (dirbo 8 specialistai); 14,25 specialiojo pedagogo etatai, užimtų - 5,5 etato (dirbo 6 specialistai). 2007 m. taip pat buvo įsteigta 11 naujų mokytojų padėjėjų etatų; tiflopedagogų ir surdopedagogų etatų mokyklose nėra.

Pastaruoju metu pastebima specialistų išėjimo iš darbo tendencija. Išėjimo priežastis: geresnis darbo užmokestis Vilniaus miesto įstaigose bei privačiame sektoriuje; vykstant į Vilniaus rajono mokyklas sugaištama daug laiko, didelės finansinės sąnaudos,

o šios išlaidos nekompensuojamos.



Kadangi yra pakankamai sudėtinga surasti specialistus, norinčius dirbti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriaus ugdymo įstaigose, profesinio informavimo taškai (toliau-PIT) nuolat stengiasi tarpininkauti pritraukiant specialistus į rajono mokyklas.

3.1.2. lentelė. Specialistų etatai ugdymo įstaigose Specialistai Etatų kiekis Užimtų etatų kiekis Dirba žmonių

Psichologai 21,5 16 23Specialieji pedagogai 14,25 5,5 6Logopedai 23 5 8Socialiniai pedagogai 14 11,5 12Mokytojų padėjėjai 18 14 21

Šaltinis: Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriaus ugdymo įstaigose sukurtas profesinio orientavimo ir informavimo tinklo modelis (AIKOS), įsteigti 28 profesinio informavimo taškai su priėjimu prie interneto tinklo. 2007 m. PIT-ai buvo aprūpinti nauja kompiuterine įranga, skirti 48 personaliniai kompiuteriai. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2007 m. taip pat skyrė 12 papildomų nešiojamų kompiuterių tiems PIT‘ams, kurie akreditavosi arba rengiasi akredituotis.

Mokinių skaičius nuolat keičiasi. Palyginti 2000-2001 mokslo metais (12720 mokinių) ir 2006-2007 mokslo metais (10640 mokinių) mokinių skaičius sumažėjo 2080 mokiniais. Pastaruosius ketverius mokslo metus vidutiniškai per metus mažėjo po 347 mokinius. Žymiai mažėja mokinių pirmosiose klasėse. Jei toliau išliks tokia tendencija, tai galima tikėtis, kad 2009-2010 mokslo metais I-IV klasėse mokysis 3330 mokinių (jei nepereis į rajone esančias apskrities mokyklas ir globos namus ar neišvyks iš rajono).

12720

1234012065

11757

11217 11379

10640

9500

10000

10500

11000

11500

12000

12500

13000

Skai

čius

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Metai

3.1.3. pav. Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių skaičiaus kaita Vilniaus rajoneŠaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

2006 m. rugsėjo 1 d. į 1-ąją klasę atėjo 768 mokiniai.

3.1.4. lentelė. Mokinių skaičius Vilniaus rajono mokyklose



Mokslo metai

Iš viso rajone

Lietuvių klasėse Proc. Rusų

klasėse Proc. Lenkų klasėse Proc.

2005/2006 11379 4190 36,8 682 6,0 6507 57,21-ose

klasėse 743 315 42,4 34 4,6 394 53,0

2006/2007 10640 4071 38,3 544 5,1 6025 56,61-ose

klasėse 768 339 44,1 25 3,3 404 52,6


Vilniaus rajono mokyklose pagrindinį išsilavinimą įgyja 98,1 proc. išklausiusiųjų X klasės programas, vidurinį išsilavinimą – vidutiniškai 96,3 proc., išklausiusiųjų XII klasės programą.

Įtaką mokymosi rezultatams taip pat turi lankomumas. Vidutiniškai 1 mokinys per metus praleidžia 77,9 pamokų, iš jų dėl ligos 45,1.

Papildomo ugdymo organizavimas bendrojo lavinimo mokyklose rodo, kokį dėmesį skiria mokyklos mokinių užimtumui ir socializacijai. Vilniaus rajono mokyklose (be papildomojo ugdymo įstaigų) būrelius lanko 88,4 proc. mokinių. Vidutiniškai rajono mokyklose veikia 12 rūšių būrelių. Rajono mokiniai savo poreikius gali tenkinti 3 papildomojo ugdymo įstaigų siūlomose sporto, meno ir kituose užsiėmimuose.

Geros mokyklų patalpos yra svarbus ugdymo sąlygų ir kokybės veiksnys. 2006 m. Vilniaus rajono savivaldybė švietimo įstaigų statybos remonto darbams skyrė 6,15 mln. Lt.

2006 m. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos švietimo įstaigos buvo finansuojamos iš tikslinės valstybės dotacijos (moksleivio krepšelio), savivaldybės biudžeto ir Lenkijos Respublikos Draugijos „Wspólnota Polska“.

Švietimo įstaigų remonto darbams iš viršplaninių pajamų skirta 1775,1 tūkst. Lt. Tame tarpe Rakonių pagrindinei mokyklai - 80 tūkst. Lt, Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinei mokyklai - 85 tūkst. Lt, Airėnų vidurinei mokyklai - 75 tūkst. Lt, Skaidiškių vaikų lopšeliui darželiui, Nemenčinės vaikų lopšeliui darželiui, Nemėžio vaikų lopšeliui darželiui - 581 tūkst. Lt, Buivydžių vidurinei mokyklai 24,5 tūkst. Lt.

Maišiagolos LDK Algirdo vidurinės mokyklos investiciniam projektui skirta 180 tūkst. Lt.

Švietimo įstaigų statybos remonto darbams skirta 882,6 tūkst. Lt „Wspolnota polska“ draugijos lėšų.

2006 m. sėkmingai vyko mokyklų kompiuterizavimo (aprūpinimo kompiuteriais) proce-sas. Buvo nupirkti kompiuteriai mokymo įstaigų valdymui, įrengtas internetas, aprūpintos kom-piuteriais net mažos pradinės mokyklėlės. Praktiškai mokyklų kompiuterizavimo etapas rajone jau yra užbaigtas.

2006 m. kvalifikacijos kėlimui panaudota 186,8 tūkst. Lt, užklasiniams renginiams - 13,9 tūkst. Lt, ryšių paslaugoms - 242,7 tūkst. Lt, transporto išlaikymui - 112,3 tūkst. Lt, spaudiniams - 611,0 tūkst. Lt, komandiruotėms - 24,5 tūkst. Lt, kitoms prekėms - 601,7 tūkst. Lt.

2006 m. rajone dirbo 1666 mokytojai, iš jų – 1372 specialistai, veikė 56 pedagogų atestacijos komisijos (PAK). Iš viso rajone dirba 10 mokytojų ekspertų, 137 mokytojai metodininkai, 1066 vyresn. mokytojai, 163 atestuoti mokytojai. Iš viso Vilniaus rajone atestuoti 1376 mokytojai, tai sudaro 82,6 proc. visų dirbančių rajone mokytojų. Mokytojai nuolat kelia savo kvalifikaciją. Koordinuojamas švietimo įstaigų vadovų, pedagogų ir bibliotekininkų dalyvavimas kvalifikacijos kėlimo renginiuose įvairiose švietimo institucijose, ypatingas dėmesys skiriamas pedagogų kompiuteriam raštingumui. Mokytojai nuolatos informuojami apie



švietimo naujoves, komandiruojami į kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimo seminarus bei konsultantų kursus, kuriuos organizuoja Pedagogų profesinės raidos centras, ŠMM, Vilniaus pedagoginis universitetas, draugijos „Macierz Szkolna“ Liublino miesto kvalifikacijos centras, kurio dėka mokytojai tobulinasi Gdanske, Liubline ir Varšuvoje, pagal ES Socrates Comenius programą tobulina savo žinias Vokietijoje. Mokytojams, kurie persikvalifikuoja, studijos buvo finansuojamos.

2006 m. rajono mokyklose vienam mokytojui vidutiniškai teko 6,4 mokinio. Mokytojų ir mokinių skaičiaus santykis yra vienas rodiklių, kurį didinant mažinamos išlaidos darbo užmokesčiui. Mažas mokinių – mokytojų santykis rodo, kad klasės yra mažos.

Vilniaus rajono mokiniai ir jaunimas vis aktyviau dalyvauja įvairiose programose ir projektuose.

3.1.5. lentelė. Mokinių ir jaunimo dalyvavimas programose ir projektuoseProgramos pavadinimas Programų

skaičiusGauta lėšų (finansavimo

šaltinis)Savivaldybės

lėšosDalyvavo

vaikųVaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencija 32 22000 Lt (ŠMM) 12000 Lt ~ 5060

Vaikų vasaros poilsio organizavimas 58 64000 Lt (ŠMM) 25000 Lt ~ 2000

Mokymas plaukti 4 6000 Lt (Kūno kultūros ir sporto departamentas) - 358

Pirminės narkomanijos prevencijos programa 6

29360 Lt (Specialiosios pedagogikos ir

psichologijos centras)__ ~ 4000


Per programas buvo skatinami ir ugdomi sveikos gyvensenos, sporto, kultūrinio, psichologinio pobūdžio socialiai ir pedagogiškai apleistų vaikų įgūdžiai. Surengta daug turiningų renginių, kurių metu mokiniai prasmingai leido laiką, buvo sudarytos palankios sąlygos vaikų saviraiškai. Į prevencinę veiklą buvo įtraukti: tėvai, mokytojai, mokyklų administracija, valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos.

Šiuo metu aktualiausiomis problemomis išlieka švietimo kokybės gerinimo, mokytojų kvalifikacijos kėlimo klausimas, mokytojų kokybės gerinimas, švietimo sistemos harmonizavimas ir prieinamumas, mokymo tęstinumas ir bendradarbiavimas tarp mokyklų, prevencinio darbo ir vasaros poilsio organizavimo tęsimas, moksleivių sveikatos stiprinimas, šeimos priartinimas prie mokyklos.


3.1.6. lentelė. Vilniaus rajono švietimo sektoriaus strateginis vertinimas


Vilniaus apskritis

Vilniaus rajonas




4 metų vaikų dalyvavimas švietime, proc.

2003 53,1 - - - -

Mokinių ir mokytojų skaičiaus santykis bendrojo lavinimo mokyklose

2003 9,7 - - - -

Asmenų, baigusių 2003 26,1 - - - -




Vilniaus apskritis

Vilniaus rajonas


pagrindinio mokymo programas ir pasirinkusių profesinį mokymą, dalis tarp vidurinio mokslo pakopos asmenų (ISCED 3), proc.Kiti rodikliai - - - - - -Bendrasis lavinimas - - - - - -Mokyklų skaičius 2006/2007 1.502 340 72 95,21 DidelisMokinių skaičius 2006/2007 514.622 119.832 11.860 97,70 DidelisMokinių skaičius, tenkantis 1 pedagogui 2006/2007 12,1 - - - -

Profesinis mokymas - - - - - -

Profesinių mokyklų mokiniai

Pokytis nuo 2004/2005

iki 2006/2007 m.m., proc.

-2,08 -4,8 -15,8 - -

Priimta mokinių į profesines mokyklas


iki 2006/2007 m.m., proc.

-5,15 -9,9 -27,4 - -

Parengta specialistų profesinėse mokyklose mokslo metų pabaigoje


iki 2006/2007 m.m., proc.

+0,48 +6,9 +36,2 - -


3.2. UŽIMTUMAS IR DARBO RINKOS PRIEMONĖS

3.2.1. Gyventojų užimtumas

2007 m. gruodžio 31 d. darbingo amžiaus gyventojų skaičius Vilniaus rajone buvo 61671, užimtųjų skaičius sudarė 58840 darbingo amžiaus gyventojų, kurių nemaža dalis dirba savo smulkiuose ūkiuose. Situacija darbo rinkoje pradėjo blogėti nuo 1995 m., kai Lietuvoje buvo pradėtos likviduoti nuostolingai dirbančios žemės ūkio bendrovės. Per laikotarpį nuo 1995 m. pabaigos iki 2000 m. pabaigos dirbančiųjų pagal darbo sutartis darbuotojų skaičius sumažėjo 3152 darbuotojais. Per tą patį laikotarpį samdomųjų žemės ūkio sektoriaus darbuotojų skaičius sumažėjo daugiau nei 3,5 tūkst.

Du trečdaliai darbuotojų užimta privačiame sektoriuje. Pagal užimtųjų skaičių pirmauja kasyba, karjerų eksploatavimas ir apdirbamoji pramonė bei paslaugų sektorius. Svarbu pažymėti, kad dirbančiųjų skaičius šių šakų įmonėse, taip pat ir statyboje, palaipsniui auga.



Finansinis tarpininkavimas0,0%

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla

1,2%

Viešasis valdymas ir gynyba, privalomasis socialinis draudimas

5,6%

Viešbučiai ir restoranai1,8%

Transportas, sandėliavimas ir ryšiai3,7%

Statyba5,6%

Didmeninė ir mažmeninė prekyba11,6%

Švietimas24,4%

Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas

6,3%

Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo

veikla3,6%

Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė

12,7%

Žuvininkystė0,2%

Kasyba ir karjerų eksploatavimas,

apdirbamoji gamyba19,9%

Elektros, dujų ir vandens tiekimas

3,1%

3.2.1.1. pav. Vidutinis darbuotojų skaičius pagal ekonominės veiklos rūšis Vilniaus rajone 2003 m.


Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė išlieka vienu svarbiausių ekonomikos sektorių rajone. Nors samdomų darbuotojų skaičius ir toliau mažėja, bendras užimtųjų, įskaitant ir individualia žemės ūkio veikla užsiimančius asmenis, skaičius 2003 m. pabaigoje išaugo iki 22451 ir sudarė apie 65 proc. užimtųjų skaičiaus. 2003 m. vykusio žemės ūkio surašymo duomenimis, net 12 proc. jų savo ūkyje dirbo pilną darbo dieną, 16 proc. - nuo 4 iki 6 val. Skirtingose vietovėse užimtųjų žemės ūkyje skaičius kinta nuo 42 iki 82 proc. Pernelyg didelė rajono gyventojų priklausomybė nuo žemės ūkio veiklos vertintina kaip silpnybė sėkmingam kaimo plėtros strategijos įgyvendinimui.

Didžioji samdomų darbuotojų, užimtų viešajame sektoriuje, dalis dirba švietime. Tai suprantama, kadangi siekiant užtikrinti geresnį rajono vaikų ir jaunimo išsilavinimą ir sudaryti sąlygas tautinėms mažumoms gauti išsilavinimą gimtąja kalba, taip pat pagerinti valstybinės kalbos žinias, rajono mokyklose dirba didelis skaičius pedagogų. Tačiau dirbančiųjų viešajame sektoriuje skaičius turi tendenciją mažėti, todėl, siekiant išsaugoti kvalifikuotą darbo jėgą rajone, kur jos ir taip trūksta, svarbu jau dabar ieškoti galimybių laipsniškam kvalifikuotų viešojo sektoriaus darbuotojų perėjimui į privatų verslą.

2000-2006 m. užimtųjų skaičius Vilniaus rajone didėjo ir pasiekė 38,6 proc. visų rajono gyventojų. Pastarajame dešimtmetyje nedarbo lygis Vilniaus rajone kaip ir Vilniaus mieste kito panašiai kaip Lietuvoje ir ilgą laiką buvo aukštesnis nei Kaune ir Klaipėdoje. 2006 m. Vilniaus rajone darbingo amžiaus gyventojai sudarė 63,7 proc. gyventojų, pensinio amžiaus gyventojai – 17,1 proc., o vaikai iki 16 metų – 19,2 proc.



Vaikai iki 16 metų19,2%

Darbingo amžiaus asmenys63,7%

Pensinio amžiaus asmenys17,1%

3.2.1.2. Gyventojai pagal pagrindines amžiaus grupes Vilniaus rajone 2006 m.

2006 m. gruodžio 31 d. Vilniaus darbo biržoje buvo įregistruoti 3853 bedarbiai, tai sudaro 5,26 proc. visų Lietuvoje įregistruotų bedarbių.

Dėl sparčios aukštųjų technologijų sektoriaus plėtros aplinkinėse šalyse vyksta „protų nutekėjimas“ iš Lietuvos.

3.2.2. Nedarbo lygis

2001 m. Vilniaus rajono, kaip ir visoje Lietuvoje, tapo tikrų išbandymų metu. Nedarbas Lietuvos Respublikoje tais metais buvo išaugęs iki 12,5 proc., o Vilniaus rajone pasiekė net 21,4 proc. Tačiau jau 2002 m. pradėjus atsigauti šalies ūkiui, nedarbo lygis ėmė sparčiai kristi (2002 m. sausio 1 d. nedarbo lygis siekė 19,66 proc.). 2003 m. sausio 1 d. nedarbo lygis Vilniaus rajone siekė 16,72 proc. Prie teigiamų poslinkių užimtumo srityje prisidėjo ir narystė Europos Sąjungoje. 2004 m. sausio 1 d. nedarbo lygis rajone sumažėjo iki 14,16 proc., nors Vilniaus rajonas išliko tarp 20 Lietuvos regionų, kur nedarbas viršijo 10 proc. ribą. Prie to prisidėjo tiek viešasis, tiek privatus rajono sektorius. Teigiami pokyčiai šalies darbo rinkoje įtakojo ir 2005-2008 m. nedarbo lygio mažėjimą Vilniaus rajone:

2005 m. sausio 1 d. nedarbo lygis siekė 8,6 proc.; 2006 m. sausio 1 d. – 6,13 proc.; 2007 m. sausio 1 d. – 5,35 proc.; 2008 m. sausio 1 d. – 5,58 proc.

Nuo 2002 m. pradėta įgyvendinti viešųjų užimtumo iniciatyvų programa, pagal kurią valstybės parama suteikiama įmonėms, sukuriančioms naujas nuolatinio darbo vietas. 2002-2004 m. šioje programoje dalyvavo 11 rajono įmonių, daugiausia maisto produktų gamybos įmonės. Programos įgyvendinimas apėmė 11 seniūnijų. Per tris metus buvo sukurtos 78 nuolatinės darbo vietos. 2005 m. dar trys rajono įmonės įsijungė į viešojo užimtumo iniciatyvų programą. Tai 2 medienos perdirbimo (Medininkų sen.) ir viena metalo gaminių (Dūkštų sen.) gamybos įmonė. Įgyvendinant šią programą sukurta 17 darbo vietų.

Nedarbo problema ypač aktuali labiau nuo Vilniaus nutolusiose vietovėse (Buivydžių, Dūkštų, Maišiagalos, Sudervės, Kalvelių, Medininkų, Marijampolio, Lavoriškių, Rukainių, Paberžės ir Sužionių seniūnijose) bei arčiau Vilniaus esančiose Nemenčinės bei Juodšilių



seniūnijose. Todėl šios teritorijos yra įrauktos į sąrašą teritorijų, kuriose skatinamos vietinės užimtumo iniciatyvos.

Remiantis Vilniaus darbo biržos pateikta informacija moterų nedarbo lygis išlieka svarbia problema. Moterų nedarbo lygis 2006 m. 1,75 karto lenkė vyrų nedarbo lygį. Susirūpinimą kelia tai, kad kiekvienais metais didėja moterų bedarbių lyginamasis svoris. Jei 2001 m. pabaigoje bedarbės moterys sudarė 51,75 proc. visų bedarbių, tai 2005 m. pabaigoje jų lyginimasis svoris išaugo iki 62,45 proc.

3.2.2.1. lentelė. Darbo rinkos duomenys 2006 m.Rodiklis Vidutiniškai Lietuvoje Vilniaus mieste Vilniaus rajone

Nedarbo lygis* 3,4 2,3 5,1Vyrų nedarbo lygis 2,9 1,5 4,1Moterų nedarbo lygis 4,9 3,0 7,2Jaunimo nedarbo lygis - 0,8 1,3

* lyginant su darbingo amžiaus gyventojaisŠaltinis: Vilniaus darbo biržos duomenys

Pažymėtina, kad nedarbo problema ypač aktuali vyresnio amžiaus žmonėms, t.y. asmenims, vyresniems nei 45 metų amžiaus. Jie sudaro apie 60 proc. visų bedarbių. Remiantis nedarbo analize atskirose amžiaus grupėse matyti, kad skaudžiausiai su bedarbystės problema susiduria priešpensinio amžiaus žmonės. Nepaisant bendros nedarbo mažėjimo rajone tendencijos nuolat auga nedarbas moterų nuo 55 iki 59 metų bei vyrų per 60 metų amžiaus grupėse1.

Kitas veiksnys, keliantis susirūpinimą – ilgalaikių bedarbių (nedirbančių ilgiau nei 12 mėn.) skaičiaus absoliutus ir santykinis augimas, pasireiškiantis per paskutinius dvejus metus. Vilniaus darbo biržos duomenimis, 2004 m. pradžioje biržoje buvo įsiregistravęs 781 ilgalaikis bedarbis. 2005 m. pradžioje tokių buvo jau 1422, iš jų 477 vyrai ir 945 moterys. Ilgalaikių bedarbių moterų lyginamasis svoris kasmet auga. Per penkerius metus jų lyginamasis svoris ilgalaikio nedarbo struktūroje padidėjo nuo 60 proc. iki 66,5 proc.

Kita problema – „paslėptas“ moterų nedarbas, kadangi nemaža moterų dalis nesiregistruoja darbo biržoje ir identifikuoja save kaip namų šeimininkes. Tačiau toks vertinimas ne visai atitinka namų šeimininkės sąvoką, kadangi įprastai namų šeimininke laikoma moteris, visiškai išlaikoma sutuoktinio ir todėl galinti visą savo laiką skirti tik buičiai tvarkyti bei vaikų priežiūrai. Vilniaus rajone šiai kategorijai save priskiria moterys, drauge su sutuoktiniais ūkininkaujančios asmeniniuose ūkiuose. Tokių šeimų pajamos iš tiesų labai mažos, tačiau šios moterys dažniausiai neturi jokios kvalifikacijos, nemoka lietuvių kalbos, todėl nedrįsta kreiptis į darbo biržą. Nesant tikslių duomenų sunku įvertinti tokios „paslėptos“ bedarbystės apimtis.

Taigi duomenys apie užimtumą ir nedarbą Vilniaus rajone atskleidžia pagrindines regiono silpnąsias vietas – visų pirma, didelę priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos, antra, didelę moterų bedarbystę, kurią sunkina ir „paslėptas“ moterų nedarbas, trečia, tolydžio didėjančią bedarbystę tarp priešpensinio amžiaus gyventojų.

Mažesnis gyventojų aktyvumas ir užimtumas sąlygoja ir žemesnes namų ūkių pajamas palyginti tiek su Lietuvos Respublikos vidurkiu, tiek su vidurkiu Vilniaus apskrityje.

3.2.2.2. lentelė. Vidutinis mėnesinis darbuotojų darbo užmokestis, LtMetai Lietuvos Respublika Vilniaus miestas Vilniaus rajonas2003 1073 1310 8692004 1149 1391 9312005 1276 1561 9912006 1496 1734 1234

1 Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą pensijinio amžiaus sulaukusiais laikomos 60 metų amžiaus moterys ir 62,5 metų amžiaus sulaukę vyrai.




Remiantis statistikos departamento informacija, vidutinis rajono dirbančiųjų darbo užmokestis 17,5 proc. mažesnis už Lietuvos vidurkį, o nuo darbo užmokesčio vidurkio Vilniaus mieste atsilieka net 28,8 proc.


3.2.2.3. lentelė. Vilniaus rajono darbo rinkos ir užimtumo strateginis vertinimas

Rodiklis Metai

Lietuvos Respublika

Vilniaus apskritis

Vilniaus rajonas



Vertinimas


Ilgalaikių bedarbių lygis, proc. 2005 55,0 - - - -

Kiti rodikliai - - - - - -Nedarbo lygis, proc. 2006 3,4 2,3 5,1 1,7 VidutinisVidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis

2005 1.276 1.487 991 22,34 Vidutinis


3.3. KULTŪRA

Vilniaus rajonas yra daugiakultūrinių tradicijų sambūris. Rajone veikia 28 kultūros įstaigos, 40 bibliotekų ir kt., kuriuose dirba apie 180 žmonių. Kultūros centruose veikia 42 vaikų ir 24 suaugusių ansambliai, kuriuos lanko 939 asmenys. Vilniaus rajone veikia 21 kultūros namų, 7 šokių salės, 42 bibliotekos (57 bibliotekininkai, 145501 skaitytojų). Kultūros centruose nuolat rengiami Lietuvos gynėjų dienos (sausio 13 d.), Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (vasario 16 d.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos (kovo 11 d.), Gedulo ir vilties dienos (geležinkelio stotyje Kenoje) (birželio 14 d.), Lietuvos valstybės dienos (liepos 6 d.) (ant Juozapinės kalno šalia Medininkų) minėjimai, rengiamos jaunimo diskotekos, poilsio vakarai, organizuojamos kalendorinės šventės, veikia įvairūs meno mėgėjų būreliai.

Tradiciniai rajono renginiai: kasmet rajono mastu rengiamos kalėdinių programų apžiūros, į kurias kviečiami

dalyvauti kaimyninių rajonų ir Vilniaus miesto meno kolektyvai. 2006 m. šventė vyko jau 15 kartą;

nuo 2004 m. kasmet vis kitoje seniūnijoje organizuojama populiari Užgavėnių persirengėlių šventė;

kartu su pavasariu į Vilniaus kraštą sugrįžta „Kaziuko“ kermošius. Tai Šv. Kazimiero - Lietuvos ir Lenkijos globėjo šventė, kurios tradicijos siekia XVIII a. Kiekviena seniūnija turi galimybę demonstruoti savo amatininkų (verbų ir krepšių pynėjų, rankdarbių, medžio drožėjų) dirbinius. Šių švenčių dėka ne tik neišnyko tokie amatai kaip verbų pynimas, medžio drožinėjimas, siuvimas, siuvinėjimas, keramika, karpiniai, verbų pynimas, priešingai - meno kūrėjai motyvuojami išsaugoti ir populiarinti amatų tradicijas, perduoti ateinančioms kartoms;

Bareikiškių kaime (Rukainių sen.) Vladislavo Sirokomlės name kiekvienais metais rengiama Poezijos diena, čia susirenka poetai iš Vilniaus, Vilniaus rajono ir užsienio;

viena iš gražiausių švenčių Vilniaus rajone yra festivalis „Kwiaty Polskie“ („Lenkiškos gėlės“), kuri vyksta Nemenčinėje. Šią šventę organizuoja Vilniaus rajono savivaldybė ir žinomo ansamblio „Wileńszczyzna” vadovas Jan Mincevič. Festivalyje lenkų tautiniai



ansambliai demonstruoja savo šokius, dainas, be to, šioje šventėje veikia tautinių amatų paroda – pardavimas;

rudenį švenčiama Derliaus šventė, kuri daug metų vyksta Pikeliškėse (Riešės sen.) prie Pikeliškių dvaro. Kiekviena seniūnija atveža į šventę savo ūkininkų išaugintą derlių, šventės dalyvius ir svečius vaišina geriausių šeimininkių pagamintais kepiniais, mėsos, pieno, žuvies gaminiais. Šio renginio metu ūkininkai gauna apdovanojimus už savo darbą.

Rajono kultūros centrų meno mėgėjų kolektyvai žinomi ne tik rajone, Lietuvoje, bet ir užsienyje. Koncertiniai maršrutai nusitęsia iki atokiausių Lenkijos, Vokietijos, kitų Europos valstybių miestų. Daugiausia koncertuojantys kolektyvai: „Zorza“ iš Sudervės, „Rudomianka“ ir „Zgoda“ iš Rudaminos, „Sużanianka“ iš Sužionių, „Borowianka“ iš Juodšilių, „Harmonia“ iš Marijampolio, „Cicha Nowinka“ iš Čekoniškių, „Mejszagolanie“ iš Maišiagalos, „Kapela Kaziuka Wileńskiego”, „Jutrzenka” iš Nemenčinės, „Cantate“ iš Šumsko, lietuviški ansambliai „Verdenė“ iš Buivydiškių, „Pievų muzikantai“ iš Maišiagalos, totorių ansamblis „Očkon“ iš Vaidotų.

2000 m. savo veiklą pradėjo Verbų ir buities seklyčia Čekoniškėse (Zujūnų sen.). Čia eksponuojamos gražiausios Vilniaus krašto verbos, galima susipažinti su šiuo amatu ir jo istorija. Vilniaus krašto verbų pynimas - tai nepakartojamas reiškinys pasaulio lygmeniu. Galbūt šis retas tautinis amatas bus įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

2000 m. savo duris atvėrė Vilniaus krašto etnografinis muziejus Nemenčinėje. Aukštesniosios žemės ūkio mokyklos Vaidotuose darbuotojų bei Varšuvos universiteto studentų pastangomis pavyko surinkti gana didelę XX a. eksponatų kolekciją. Čia eksponuojami namų apyvokos daiktai, buities reikmenys, rengiamos velykinių margučių, karpinių, keramikos dirbinių, prakartėlių ir kt. parodos. Vilniaus krašto etnografinis muziejus sėkmingai bendradarbiauja su Kultūros muziejumi Vengoževe (Lenkijoje), kartu organizuoja etnografines ekspedicijas ir dalyvauja Vengoževo liaudies meno festivaliuose.

3.4. KULTŪROS PAVELDO APSAUGA IR NAUDOJIMAS

Vilniaus rajono savivaldybės gamtos sąlygų įvairovė ir ilgalaikė istorinė raida lėmė jo nekilnojamojo kultūros paveldo gausą, autentiškumą ir savitumą.

Vilniaus rajono paveldo objektų sudėtis turi savitų ypatumų. Kitų apskrities rajonų tarpe jis išsiskiria archeologinių vietų ir buvusių dvarų sodybų gausa. 2006 m. 159 Vilniaus rajono objektai buvo įtraukti į Valstybės nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą: 93 archeologinės vietos, 39 statinių kompleksai, 11 laidojimo vietų, 9 statiniai, 4 mitologinės vietos, 2 monumentai, 1 įvykių vieta.

Rajono archeologinės vietos sudaro 2/3 visų šiuo metu į Registrą įtrauktų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų. Rajone gausu pilkapynų. Vilniaus miesto prieigose išlikę Nemenčinės, Maišiagalos piliakalniai.

Iš šiuo metu nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitoje esančių rajono sodybų, kurių Vilniaus rajone yra 36, Šumsko dvaro sodyba yra nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, kitų išlikę fragmentai saugomi kaip nekilnojamosios kultūros vertybės (pvz., Pikeliškių dvaras). Šumsko bažnyčioje yra išlikę baroko architektūros bruožai, dauguma registruotų sakralinių pastatų yra klasicizmo ir romantizmo laikotarpio. Saugomų statinių sąraše yra abi rajone esančios mečetės (Nemėžyje ir Keturiasdešimties Totorių kaime). Vietos medžio statybos tradicija registre tėra atspindėta daugiausia dvarų sodybų ūkiniais pastatais, vienu sakraliniu statinių kompleksu (Skurbutėnų bažnyčia su varpine) ir dviem statiniais (namu Bareikiškėse, kuriame yra gyvenęs Vladislav Sirokomlė, ir Rudaminos smuklės pastatu). Daugelis vertingos architektūros senųjų medinių ir dalis mūro pastatų dvarų sodybose dėl ilgą laiką nevykdytos priežiūros yra avarinės būklės. Dvarų sodybose sovietiniu laikotarpiu, visų pirma, buvo nugriauti



arba sunyko senieji ūkiniai pastatai, sunaikinti vertingi rūmų interjerai, apleisti parkai. Dalis didelės kultūrinės vertės pastatų (romantizmo laikotarpio Baltosios Vokės, Bezdonių dvarų rūmai) iki šiol yra avarinės būklės.

3.5. SPORTAS

Per pastaruosius metus keičiasi visuomenės požiūris į vaikų, jaunimo ugdymo ir laisvalaikio užimtumą. Įvertinus tai, kad Vilniaus rajone dauguma 7-80 metų amžiaus gyventojų nesimankština ir nelanko sporto pratybų, kad daugėja silpnos sveikatos ir ligotų asmenų, kad pagrindinė mirties priežastis tebėra širdies bei kraujagyslių ligos, ir toliau išlieka aktualus uždavinys – rengti ir įgyvendinti sporto programas, skatinti sveikatos klubų veiklą Vilniaus rajone, aktyvinant švietėjišką kampaniją apie fizinio ugdymo reikšmę žmogui, ypatingą dėmesį skiriant sveikos gyvensenos idėjos diegimui visose ugdymo įstaigose.

Vilniaus rajone yra 22 sporto salės, stadionai, teniso kortai. Populiariausios sporto šakos – tai futbolas, tinklinis ir krepšinis, slidinėjimas, šaudymas, žolės riedulys, stalo tenisas, automobilių, jodinėjimo ir šachmatų varžybos. Rajono komandos dalyvauja ir užima aukštas vietas daugelyje respublikos ir tarptautinėse varžybose. 2001 m. Vilniaus rajono atstovas garbę gynė Jaunimo olimpiadoje Gdynėje (Lenkijoje). Šatrininkų seniūnijoje yra motokroso trasa, kurioje vienas iš geriausių Lietuvoje motoklubas „Kyviškės“ organizuoja daug lankytojų sutraukiančias motokroso varžybas.

Rajono sportininkai ne tik dalyvauja įvairiose varžybose už Lietuvos ribų, bet ir aktyviai prisideda prie sportinių varžybų organizavimo Vilniaus rajono teritorijoje. Per metus organizuojama apie trisdešimt rajoninių, respublikinių ir tarptautinių įvairių sporto šakų varžybų, turnyrų, žaidynių. Savo veiklą plečia keliolika futbolo klubų, keletas žolės riedulio klubų, moterų futbolo komanda. Vienas iš pastaruoju metu populiariausių sportinių įvykių yra nuo 2000 m. Bezdonyse vykstantis Gedimino slidinėjimo maratonas. Šiame maratone taip pat dalyvauja geriausi sportininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos. Riešėje vyksta jodinėjimo varžybos Mero taurei laimėti, rajone - futbolo varžybos Mero taurei laimėti, lengvosios atletikos gegužės bėgimas, rajono šachmatų čempionatas.

Jaunimo sportiniai laimėjimai įrodo, kad sportas turi perspektyvas. Daug jaunimo važiuoja į sportines stovyklas Lietuvoje, Gdynėje, Lomžoje (Lenkijoje), dalyvauja Mokyklinio jaunimo Polonijos čempionate. Laimėjimais gali pasigirti tinklininkės iš Avižienių vidurinės mokyklos ir šachmatininkai iš Nemėžio. Respublikinėse bendrojo lavinimo mokyklų mokinių sporto varžybose 2004 m. pirmąją vietą užėmė Pagirių vidurinės mokyklos gimnastės, taip pat 2004 m. trečiąją vietą užėmė futbolininkės iš Maišiagalos 1-osios vidurinės mokyklos mergaičių futbolo varžybose. 2005 m. slidinėjimo varžybose Vilniaus rajono mokyklų mokinės užėmė penktąją vietą slidinėjimo ir pirmąją vietą gimnastikos varžybose. Berniukai – ketvirtąją vietą tinklinio varžybose.

2005 m. Vilniaus rajono sportininkai užėmė pirmąją vietą jaunučių mažojo futbolo čempionate, pirmąją vietą Lietuvos FIH vystymo programos berniukų U-14 uždarų patalpų žolės riedulio turnyre, pirmąją vietą „Gubernijos“ tinklinio varžybose, II vietą tarptautinėse tinklinio varžybose. 2005 m. pirmąją vietą Lietuvos taurės šaudymo varžybose užėmė Aneta Bogdanovič (jaunučių grupėje), taip pat I vietą tarptautinėse slidinėjimo varžybose, bei I vietą atvirose Lietuvos biatlono pirmenybėse užėmė Maciej Mikelevič. Antrąją vietą sprinto estafečių varžybose užėmė Maciej Mikelevič, Edvin Tomaševič, Rafal Mikelevič.

Nemenčinėje įsteigta Vilniaus rajono savivaldybės sporto mokykla, propaguojanti įvairias sporto šakas: stalo tenisą, lengvąją atletiką, slidinėjimą, šaudymą, futbolą, tinklinį, žirgų sportą, krepšinį, orientacinį sportą.

Apibendrinimo išvada



3.5.1. lentelė. Vilniaus rajono gyventojų kultūrinio gyvenimo intensyvumo strateginis vertinimas


Vilniaus apskritis

Vilniaus rajonas



10.000 – ių gyventojų tenka: - - - - - -

Kultūros centrų 2006 2,4 1,4 3,0 20,00 MažasMėgėjų meno kolektyvų 2006 13,6 5,8 8,0 41,18 VidutinisDalyvių kolektyvuose 2006 166,2 101,8 94,6 43,08 VidutinisBibliotekų 2006 4,1 2,4 4,4 6,82 MažasSkaitytojų 2006 2,2 1,9 1,5 31,82 MažasKnygų ir žurnalų skaičius, tenkantis vienai bibliotekai, tūkst. egz.

2006 20,9 51 9 56,94 Vidutinis

Knygų ir žurnalų skaičius, tenkantis vienam skaitytojų

2006 38 64 25 34,21 Vidutinis

Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius, tenkantis 1.000 - ui gyventojų

2006 357,8 696,5 60,6 83,06 Didelis

Sportuojančių asmenų pokytis, proc.

2004-2006 +67,3 - - - -


3.6. SSGG ANALIZĖ



ŠvietimasMokiniams siekiama sudaryti lygias galimybes siekti mokslo (transporto paslaugos,aprūpinimas mokymo priemonėmis), rengiant projektus, dalyvaujant olimpiadose, konkursuose

3,7

Aukšta pedagogų kvalifikacija, užtikrinanti švietimo kokybę 4,0 Užimtumas ir darbo rinkos priemonėsDarbo birža naudoja platų aktyvių darbo rinkos priemonių arsenalą, sėkmingai bendradarbiauja su savivaldos institucijomis bei darbdaviais

3,0

Kultūra, paveldo apsauga

Rajone gausu tradicinių masinių renginių ir švenčių, formuojamas patrauklus krašto įvaizdis 3,7

Kompleksiškumas: dauguma vertingų archeologijos ir architektūros nekilnojamųjų kultūros vertybių yra susitelkusios

3,7



atskirose jų sankaupos vietoseIntegralumas: dalis vertingiausių nekilnojamųjų kultūros vertybių sankaupos vietų yra saugomose teritorijose arba saugotinuose (estetine verte pasižyminčiuose) kraštovaizdžiuose

3,7


Užimtumas ir darbo rinkos priemonėsAukštas nedarbo lygis 1,7 Nepakankamai greitai kuriasi kaimo bendruomenės 4,3 Pastatai nepritaikyti neįgaliesiems, trūksta modernios šildymo sistemos, bloga pastatų būklė 3,7

ŠvietimasNebaigtas optimizuoti švietimo įstaigų tinklas 4,3 Geltonųjų autobusų trūkumas moksleivių vežimui 4,0 Nepakankama daugelio ugdymo institucijų materialinė bazė, trūksta modernių mokymo priemonių, nepakankamas informacinių technologijų aprūpinimas, trūksta priėjimo prie interneto taškų

3,7

Rajone nėra sukurta vieninga interneto paslaugų teikimo sistema 3,7 Viešosios bibliotekos nepakankamai aprūpinamos naujausia literatūra, kompiuteriais 4,3

Neišplėtota suaugusiųjų mokymo sistema 4,0 Didelis probleminių šeimų vaikų skaičius, auga specialiųjų poreikių vaikų skaičius 4,3

Sportas, kultūra, paveldo apsaugaTrūksta privačių iniciatyvų laisvalaikio bei sporto paslaugų organizavimo srityse, nepakankama rekreacinė ir sporto infrastruktūra (golfo laukai, teniso kortai, čiuožykla, stadionas ir pan.)

4,3

Trūksta šiuolaikiškų sporto objektų, esamus reikalinga modernizuoti 4,0

Trūksta didelės, modernios, uždaros koncertų salės, pritaikytos pramoginiams, kultūriniams renginiams, konferencijoms organizuoti

3,7

Nepakankamai daug atvykstančiųjų poilsiautojų vaikų laisvalaikio užimtumo centrų, stacionarios vaikų vasaros poilsio stovyklos 4,0

Nepakankamas kultūros ir sporto finansavimas, tobulintina jaunimo laisvalaikio organizavimo sistema 4,3


Užimtumas ir darbo rinkos priemonėsPanaudoti laisvus darbo jėgos rinkos išteklius naujoms darbo vietoms kurti 4,3

Lygių galimybių politikos stiprinimas darbo rinkoje ir kitose sferose 4,0

ŠvietimasNevyriausybinių organizacijų iniciatyvų skatinimas ir veiklos plėtra švietimo ir kultūros sektoriuose 4,0

Panaudoti ugdymo įstaigų potencialą teikiant mokymo 4,0



paslaugas, didinant viešųjų interneto prieigos taškų kiekįInformacinė veikla bei aktyvus rajono įvaizdžio formavimas 4,0 ES struktūrinių fondų žmogiškųjų išteklių plėtros lėšų panaudojimas 3,7

Nevyriausybinių organizacijų iniciatyvų rėmimas, organizuojant neformalaus ugdymo paslaugas 4,0

NVO sektoriaus plėtra ir veiklos metodų, formų įvairovės atsiradimas 3,7

Savarankiškų įstaigų galimybė ieškoti papildomo finansavimo 4,0 Galimybė praplėsti švietimo, kultūros ir sporto įstaigų tinklą, tikslinga plėtoti suaugusiųjų mokymo sistemą 4,7

Sports, kultūra, paveldo apsaugaPadidinti turistinių maršrutų ir kultūros objektų lankymą 4,7 Turistinių pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo plėtra 3,7 ES struktūrinių fondų lėšos padės ne tik saugoti, restauruoti ir atkurti paveldą, bet ir padaryti jį patrauklesniu 4,3

Kultūrinio, socialinio, švietimo bendradarbiavimo su ES šalimis plėtojimas 4,0

Verslo iniciatyvos kultūros ir sporto srityse pagyvins šių sferų aktyvumą, suteiks naujų impulsų jų plėtotėje 4,3

Grėsmės Įvertinimas Kitimo tendencija

Užimtumas ir darbo rinkos priemonėsDėl nuolat mažėjančio moksleivių skaičiaus daugės bedarbių iš dirbusiųjų švietimo įstaigose 3,3

Nepalankios demografinės tendencijos - mažėjantis vaikų gimstamumas, gyventojų senėjimas 4,3

Aukštos kvalifikacijos specialistų migracija į didmiesčius bei užsienį 4,3

Problematiškas ilgalaikių bedarbių perkvalifikavimas ir jų integravimas į darbo rinką 3,0

Didėjantis žmonių, dėl senyvo amžiaus neturinčių galimybės tobulinti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti, skaičius (ypač kaime) 4,0

Dėl nepakankamos informacinių technologijų plėtros gali susiformuoti dalies rajono gyventojų, ypač kaimo vietovėse, informacinė atskirtis

4,0

Galimas nedarbo augimas dėl struktūrinių pokyčių ir pramonės, verslo bei žemės ūkio konkurencingumo mažėjimo 3,0

ŠvietimasPavojus lygioms galimybėms įgyti kokybišką išsilavinimą (netolygumai tarp mokymo paslaugų kokybės mieste ir kaimo mokyklose, turtinė diferenciacija)

4,0

Sportas, kultūra, paveldo apsaugaDėl teisinės bazės yra ribotos galimybės įrengti naujus poilsio infrastruktūros objektus prie vandens telkinių ir kitose rekreacinėse teritorijose

3,7

Lėšų, reikalingų plėtrai, stoka 4,0 Nykstančios etnokultūrinės tradicijos ir vertybės užleis vietą masinei kultūrai 3,7



4. VIEŠOSIOS PASLAUGOS


Sveikatos apsauga ir susirgimų prevencija. Vilniaus rajono sveikatos priežiūros įstaigų ir jų skyrių tinklą sudaro 2 poliklinikos, joms priklauso 4 palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, ambulatorijos, bendrosios praktikos gydytojų kabinetai su odontologo praktika ar be jos, medicinos punktai.

2006 m., palyginti su 2000 m., mirtingumas Vilniaus rajone padidėjo nuo 1168,70 iki 1410,24 asmenų 100000 – ių gyventojų.

Vilniaus rajone gana aukštas sergamumas. 2006 m. 10000 - ių gyventojų teko 1358,7 susirgimų. Moterys serga dažniau (1509,3 moterų 10000 – ių gyventojų) negu vyrai (1195,9 vyrų 10000- ių gyventojų), tame tarpe socialinėmis ligomis.

Nuo 2000 iki 2006 m. ligonių apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose padidėjo 24,5 proc. Socialinės paslaugos. Vilniaus rajone 2006 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra vienas iš

didžiausių visoje Vilniaus apskrityje, t.y. 1234 Lt. Didesnis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra tik Vilniaus miesto savivaldybėje (1813 Lt) ir Elektrėnų savivaldybėje (1424 Lt). Nuo 2000 m. darbo užmokestis išaugo 34 proc. Socialinė diferenciacija didėja.

2006 m. pensinio amžiaus gyventojai rajone sudarė 16,8 proc. Rajono gyventojų skaičius auga. Vienišiems nusenusiems žmonėms, neįgaliesiems rajono gyventojams socialinės paslaugos

teikiamos ir namuose. Šiuo metu 16 lankomosios priežiūros darbuotojų tokias paslaugas teikia 98 asmenims.

Nuolat teikiamos nemokamos transporto paslaugos vienišiems, neįgaliems asmenims. Jie vežami gydymo konsultacijai, į gydymo, reabilitacijos įstaigas. Neįgalieji aprūpinami techninės pagalbos priemonėmis, t.y. vežimėliais, vaikštynėmis. 2006 m. 450 neįgalių asmenų buvo aprūpinti technika.

Kiekvienais metais yra pritaikomas būstas ir aplinka 3-6 neįgaliesiems asmenims.Teikiamos bendrosios paslaugos asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų. 2006 m. tokių asmenų

grįžo 37.Nuolat yra remiamos šeimos, vieni gyvenantys asmenys, kurie atsidūrė ypač sunkioje materialinėje

padėtyje. Šeimoms, vienišiems asmenims, gaunantiems mažas pajamas skiriamos tikslinės vienkartinės pašalpos gydymui, vaistams, pagalbinių priemonių įsigijimui, būsto remontui, padengti dalį įsiskolinimo už komunalines paslaugas ir kt. Savivaldybės biudžeto lėšų šiam tikslui skirta 1700,0 tūkst. Lt , pašalpos išmokėtos 25000 asmenų.

Socialinės rizikos šeimų įskaitoje 2006 m. buvo 350 šeimos, kuriose yra 1032 vaikų.Socialinė integracija. 2004 m. buvo praplėsta socialinių paslaugų sistema Vilniaus rajono

savivaldybėje. Įsteigta pirma rajone nestacionari socialinės globos įstaiga – Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centras. Tai nestacionari dienos socialinių paslaugų įstaiga, pirmiausia teikianti paslaugas jaunuoliams ir suaugusiems (nuo 16 iki 40 metų), turintiems fizinę ir nesunkią protinę negalią, skirtą žmonių su negalia bendravimui ir socializacijai. Centre teikiamos darbo terapijos, meno terapijos paslaugos, psichologinės konsultacijos, vyksta kompiuteriniai, sporto muzikos terapijos ir kiti užsiėmimai. Centrą lanko daugiau nei 20 asmenų.

2005 m. įkurtas Juodšilių seniūnijos bendruomenės socialinių paslaugų centras. Tai dienos socialinių paslaugų įstaiga, teikianti pagalbą įvairioms socialinėms gyventojų grupėms. Centras skirtas Juodšilių seniūnijos vienišiems pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms, šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, našliams. Centre tenkinami ne tik socialiniai, bet ir kultūriniai, psichologiniai poreikiai.


4.1. SVEIKATOS APSAUGA IR SUSIRGIMŲ PREVENCIJA

Remiantis Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2006 m. Vilniaus rajone buvo 8 privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Tai sudarė 2,0 proc. visų Vilniaus apskrityje veikiančių privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų. 2001-2006 m. laikotarpiu privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų skaičius Vilniaus rajone sumažėjo 27,3 proc.

2006 m. Vilniaus rajone buvo 3 privačios odontologinės sveikatos priežiūros įstaigos. Tai sudarė 1,0 proc. visų Vilniaus apskrityje veikiančių privačių odontologinės sveikatos priežiūros įstaigų. 2001-2006 m. laikotarpiu privačių odontologinės sveikatos priežiūros įstaigų skaičius Vilniaus rajone sumažėjo 62,5 proc.

2006 m. Vilniaus rajone buvo 18 ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų. Tai sudarė 20,9 proc. visų Vilniaus apskrityje veikiančių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų. 2001-2006 m. laikotarpiu ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų skaičius Vilniaus rajone išaugo 16,6 proc.

2006 m. Vilniaus rajone buvo 4 ligoninės. Tai sudarė 10,3 proc. visų Vilniaus apskrityje veikiančių ligoninių. 2001-2006 m. laikotarpiu ligoninių skaičius Vilniaus rajone sumažėjo 33,3 proc.

2006 m. Vilniaus rajone buvo 13 medicinos punktų. Tai sudarė 12,8 proc. visų Vilniaus apskrityje veikiančių medicinos punktų. 2001-2006 m. laikotarpiu medicinos punktų skaičius Vilniaus rajone sumažėjo 44,4 proc.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų skaičiaus kitimo tendencijos Vilniaus apskrityje bei rajone pateiktos 4.1.1. lentelėje.

4.1.1. lentelė. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų skaičius, jų kitimo tendencijos 2001-2006 m.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.Vilniaus apskritis

Privačių asmens sveikatos priežiūrosįstaigų skaičius 281 318 345 309 408 405

Privačių odontologinės priežiūrosįstaigų skaičius 202 213 224 201 266 269

Ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų skaičius SAM sistemoje 91 86 83 85 82 86

Ligoninių skaičius SAM sistemoje 44 44 43 41 38 39Medicinos punktų skaičiusSAM sistemoje 116 104 102 97 94 78

Vilniaus r. sav.Privačių asmens sveikatos priežiūrosįstaigų skaičius 11 9 10 7 6 8

Privačių odontologinės priežiūrosįstaigų skaičius 8 7 6 2 2 3

Ambulatorinių sveikatos priežiūrosįstaigų skaičius SAM sistemoje 15 15 17 18 18 18

Ligoninių skaičius SAM sistemoje 6 5 4 4 3 4Medicinos punktų skaičius SAM sistemoje 18 15 15 13 13 10


Remiantis Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2006 m. Vilniaus rajone sveikatos priežiūros personalą sudarė 121 gydytojas (be slaugytojų ir odontologų). Tai sudarė 0,9 proc. viso Lietuvos Respublikos bei 3,2 proc. Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros personalo skaičiaus. 2001-2006 m. laikotarpiu Vilniaus rajono gydytojų skaičius (be slaugytojų ir odontologų) sumažėjo 6,2 proc. Išsami sveikatos priežiūros personalo skaičiaus kitimo tendencija 2001-2006 m. Lietuvoje, Vilniaus apskrityje bei rajone pateikta 4.1.2. lentelėje.



4.1.2. lentelė. Sveikatos priežiūros personalo skaičiaus kitimo tendencijos 2001-2006 m.

Sveikatos priežiūros personalas 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.Lietuvos Respublika

Iš viso gydytojų pagal specializaciją(be slaugytojų ir odontologų) 14031 13856 13682 13397 13650 13510

Bendrosios praktikos (šeimos) 897 1150 1500 1665 1730 1792Vidaus ligų 3744 3431 3461 3234 3125 3150Vaikų ligų spacialistas 1636 1516 1448 1341 1316 1270Chirurgas (įskaičiuoti vaikų chirurgai irortopedai-traumotologai) 1197 1165 1232 1232 1234 1257

Akušeris-ginekologas 810 792 795 778 777 800Oftalmologas 355 355 373 351 353 340Otorinolaringologas 300 289 299 292 288 291Psichiatras 553 556 604 592 604 594Slaugytojas 27787 26918 26229 25620 25364 25169Odontologas 2490 2309 2372 2272 2453 2249

Vilniaus apskritisIš viso gydytojų pagal specializaciją(be slaugytojų ir odontologų) 3756 3744 3680 3660 3709 3793



Vilniaus r. sav.Iš viso gydytojų pagal specializaciją(be slaugytojų ir odontologų) 129 122 118 121 119 121




2006 m. Vilniaus rajone 10000-ių rajono gyventojų teko 12,9 gydytojai (be slaugytojų bei odontologų), slaugytojų – 21,9, odontologų – 3,8. Nagrinėjamu 2001-2006 m. laikotarpiu stebima sveikatos priežiūros personalo, tenkančio 10000-ių rajono gyventojų, mažėjimo tendencija.

4.1.3. lentelė. Sveikatos priežiūros personalas, tenkantis 10000-ių gyventojų

Sveikatos priežiūros personalas 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.Iš viso gydytojų pagal specializaciją(be slaugytojų ir odontologų) 14,5 13,6 13 13,1 12,7 12,9



Slaugytojas 25,5 24,5 22,4 22,5 22,3 21,9Odontologas 4,6 4 4,4 3,9 3,7 3,8


Remiantis Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2006 m. mažiausias lovų skaičius ligoninėse fiksuojamas Širvintų r. sav. – 99, Vilniaus r. sav. – 113. Tuo tarpu didžiausias lovų skaičius buvo Vilniaus m. sav. – 6078 bei Elektrėnų sav. – 449. 2001-2006 m. lovų skaičius ligoninėse Vilniaus rajone sumažėjo 37,2 proc.

2006 m. 10000-ių gyventojų tenkančių lovų skaičius mažiausias buvo Vilniaus r. sav. (12) bei Šalčininkų r. sav. (40,4), didžiausias – Elektrėnų sav. (159,8) bei Vilniaus m. sav. (109,6).

4.1.4. lentelė. Lovų skaičius ligoninėse Lietuvos Respublikoje bei Vilniaus apskrities savivaldybėse 2001-2006 m.

Lovų skaičius ligoninėse 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.Lietuvos Respublika

Lovų skaičius ligoninėse 32104 31301 29990 28972 27727 2711410000-ių gyventojų tenka lovų ligoninėse 92,4 90,4 87 84,6 81,5 80,1

Vilniaus apskritisLovų skaičius ligoninėse 8542 8522 7903 7736 7584 743710000-ių gyventojų tenka lovų ligoninėse 100,6 100,5 93,2 91,2 89,4 87,7

Elektrėnų sav.Lovų skaičius ligoninėse 187 530 490 497 454 44910000-ių gyventojų tenka lovų ligoninėse 64,9 184,6 171,7 175 160,8 159,8

Šalčininkų r. sav.Lovų skaičius ligoninėse 223 223 171 171 153 15310000-ių gyventojų tenka lovų ligoninėse 57 57,4 44,2 44,5 40,1 40,4

Širvintų r. sav.Lovų skaičius ligoninėse 132 128 128 121 99 9910000-ių gyventojų tenka lovų ligoninėse 65,5 64,1 64,6 61,3 50,6 51,1

Švenčionių r. sav.Lovų skaičius ligoninėse 187 189 147 144 139 14010000-ių gyventojų tenka lovų ligoninėse 56,7 57,8 45,4 45 44 45

Trakų r. sav.Lovų skaičius ligoninėse 180 180 165 170 170 17010000-ių gyventojų tenka lovų ligoninėse 48,3 48,5 44,5 45,9 46,2 46,7

Ukmergės r. sav.Lovų skaičius ligoninėse 366 325 268 250 235 23510000-ių gyventojų tenka lovų ligoninėse 75,6 67,6 56,2 52,9 50,2 50,8

Vilniaus m. sav.Lovų skaičius ligoninėse 7087 6782 6434 6283 6234 607810000-ių gyventojų tenka lovų ligoninėse 128,1 122,6 116,3 113,6 112,6 109,6

Vilniaus r. sav.Lovų skaičius ligoninėse 180 165 100 100 100 11310000-ių gyventojų tenka lovų ligoninėse 20,3 18,4 11 10,8 10,7 12


Remiantis Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2006 m. mažiausias vaistinių skaičius fiksuojamas Širvintų r. sav. – 6, Šalčininkų r. sav. – 9. Tuo tarpu didžiausias vaistinių skaičius buvo Vilniaus m. sav. – 228, Ukmergės bei Vilniaus r. sav. – po 14. 2001-2006 m. vaistinių skaičius Vilniaus rajone išaugo 42,9 proc.

2006 m. mažiausias vaistininkų skaičius fiksuojamas Širvintų r. sav. – 4, Šalčininkų ir Trakų r. sav. – po 10. Tuo tarpu didžiausias vaistininkų skaičius buvo Vilniaus m. sav. – 461, bei Vilniaus r. sav. – 22. 2001-2006 m. vaistininkų skaičius Vilniaus rajone išaugo 59,1 proc.



2006 m. 10000-ių gyventojų tenkančių vaistininkų skaičius mažiausias buvo Širvintų r. sav. – 2,1, bei Vilniaus r. sav. – 2,3, didžiausias – Vilniaus m. sav. (8,3) bei Elektrėnų sav. (5,7).

4.1.5. lentelė. Vaistininkų ir vaistinių skaičius Lietuvos Respublikoje bei Vilniaus apskrities savivaldybėse 2001-2006 m.

Vaistininkų ir vaistinių skaičius 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.Lietuvos Respublika

Vaistinių skaičius 766 785 1142 1218 1182 1497Vaistininkų skaičius 2266 2238 2393 2250 2395 218410000-ių gyventojų tenka vaistininkų 6,5 6,5 6,9 6,6 7 6,5

Vilniaus apskritisVaistinių skaičius 146 144 242 253 242 307Vaistininkų skaičius 617 653 602 560 596 55510000-ių gyventojų tenka vaistininkų 7,3 7,7 7,1 6,6 7 6,5

Elektrėnų sav.Vaistinių skaičius 2 4 7 8 8 13Vaistininkų skaičius 10 18 14 15 18 1610000-ių gyventojų tenka vaistininkų 3,5 6,3 4,9 5,3 6,4 5,7

Šalčininkų r. sav.Vaistinių skaičius 7 7 8 7 8 9Vaistininkų skaičius 12 10 11 10 10 1010000-ių gyventojų tenka vaistininkų 3,1 2,6 2,8 2,6 2,6 2,6

Širvintų r. sav.Vaistinių skaičius 5 5 8 8 8 6Vaistininkų skaičius 8 7 4 4 5 410000-ių gyventojų tenka vaistininkų 4 3,5 2 2 2,6 2,1

Švenčionių r. sav.Vaistinių skaičius 7 6 8 9 10 12Vaistininkų skaičius 13 13 13 16 18 1710000-ių gyventojų tenka vaistininkų 3,9 4 4 5 5,7 5,5

Trakų r. sav.Vaistinių skaičius 9 7 12 12 10 11Vaistininkų skaičius 14 11 13 12 11 1010000-ių gyventojų tenka vaistininkų 3,8 3 3,5 3,2 3 2,7

Ukmergės r. sav.Vaistinių skaičius 6 5 12 15 12 14Vaistininkų skaičius 19 19 16 16 17 1510000-ių gyventojų tenka vaistininkų 3,9 4 3,4 3,4 3,6 3,2

Vilniaus m. sav.Vaistinių skaičius 102 102 175 182 172 228Vaistininkų skaičius 532 566 516 471 494 46110000-ių gyventojų tenka vaistininkų 9,6 10,2 9,3 8,5 8,9 8,3

Vilniaus r. sav.Vaistinių skaičius 8 8 12 12 14 14Vaistininkų skaičius 9 9 15 16 23 2210000-ių gyventojų tenka vaistininkų 1 1 1,6 1,7 2,5 2,3


Remiantis Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2006 m. mažiausias apsilankymų poliklinikose bei ambulatorijose skaičius fiksuojamas Širvintų r. sav. – 103,9 tūkst., Šalčininkų r. sav. – 141,1. Tuo tarpu didžiausias - Vilniaus m. sav. – 4541,5 tūkst. bei Vilniaus r. sav. – 480 tūkst. 2001-2006 m. apsilankymų skaičius Vilniaus rajone išaugo 21,5 proc.

2006 m. vienas gyventojas poliklinikose bei ambulatorijose vidutiniškai Lietuvoje apsilankė 6,5 karto, Vilniaus apskrityje – 7,2 karto, Vilniaus rajone – 5,1 karto. 2001-2006 m. vidutinių apsilankymų skaičius Vilniaus rajone išaugo 17,6 proc.



2006 m. mažiausias asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba, skaičius buvo Širvintų r. sav. – 4504 asmenų bei Elektrėnų sav. – 4944 asmenų, didžiausias – Vilniaus m. sav. (115520) bei Vilniaus r. sav. (19767). 2001-2006 m. Vilniaus rajone asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba, skaičius išaugo 16,2 proc.

4.1.6. lentelė. Apsilankymų poliklinikose bei ambulatorijose kitimo tendencijos Lietuvos Respublikoje bei Vilniaus apskrities savivaldybėse 2001-2006 m.

Apsilankymai poliklinikose bei ambulatorijose,greitoji medicinos pagalba 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.

Lietuvos RespublikaVienas gyventojas vidutiniškai apsilankėpoliklinikose ir ambulatorijose 6,2 6 6,1 6,5 6,7 6,5

Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijoseskaičius, tūkst. 21502,6 20972,1 21167,4 22482,7 22893,8 22070,2

Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba 815553 778996 777793 749312 746518 732976Vilniaus apskritis

Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankėpoliklinikose ir ambulatorijose 6,9 6,9 7 7,3 7,6 7,2


Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba 191182 194513 196782 186058 189003 179302Elektrėnų sav.

Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankėpoliklinikose ir ambulatorijose 6 5,8 5,1 5,5 5,7 5,6

Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijoseskaičius, tūkst. 174,3 166,2 144,7 157 160,8 157,3

Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba 5921 5623 6094 5617 4987 4944Šalčininkų r. sav.

Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankėpoliklinikose ir ambulatorijose 6,2 5,6 4,6 5,1 4,7 3,7

Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijoseskaičius, tūkst. 245 218,1 179,7 195,9 180,2 141,1

Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba 6399 6503 6557 7039 6584 6814Širvintų r. sav.


Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijoseskaičius, tūkst. 90 94,2 98 106,4 106,8 103,9

Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba 3953 3742 3811 3944 4306 4504Švenčionių r. sav.



Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba 10733 10224 11017 11528 11057 10699Trakų r. sav.

Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankėpoliklinikose ir ambulatorijose 5,1 5,3 5,4 6 6,5 6,2


Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba 6076 5951 6552 6838 6806 6796Ukmergės r. sav.



Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba 11792 11346 11212 10855 11364 10253Vilniaus m. sav.

Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankėpoliklinikose ir ambulatorijose 8 7,9 8 8,4 8,6 8,2

Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijoseskaičius, tūkst. 4418,9 4362,6 4428,2 4619 4731,8 4541,5



Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba 129735 134848 134428 127277 125950 115520Vilniaus r. sav.


Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijoseskaičius, tūkst. 376,7 388,9 404,9 465,4 486,1 480

Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba 16573 16276 17111 12960 17949 19767


Vilniaus rajono sveikatos priežiūros įstaigų ir jų skyrių tinklą sudaro 2 juridinio asmens statusą turinčios poliklinikos (Vilniaus rajono centrinė poliklinika ir Nemenčinės poliklinika), joms priklauso 4 palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, ambulatorijos, bendrosios praktikos gydytojų kabinetai su odontologo praktika ar be jos, medicinos punktai.

Vilniaus rajono gyventojai tradiciškai iš dalies naudojasi Vilniaus m. esančių ligoninių teikiamomis paslaugomis. Kadangi ligoninių tinklas Vilniuje gana platus, antrinės stacionarinės pagalbos teikimas Vilniaus rajono gyventojams didelių problemų teoriškai neturėtų sukelti.

Socialinė ekonominė krizė, nauji ekonominiai santykiai ir objektyvūs sutrikimai sveikatos priežiūros ir kitose valstybės infrastruktūros sistemose neigiamai paveikė visuomenės sveikatingumą.

0123456789

10

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2000 5,9 6,8 5,4 4,8 4,1 4,9 5,4 4,8 7,9 4,1

2001 6,2 6,9 6 6,2 4,5 4,6 5,1 4,7 8 4,2

2002 6 6,9 5,8 5,6 4,7 4,8 5,3 5,2 7,9 4,4

2003 6,1 7 5,1 4,6 4,9 4,9 5,4 5,8 8 4,5

2004 6,5 7,3 5,5 5,1 5,4 5,5 6 5,9 8,4 5,1

2005 6,7 7,6 5,7 4,7 5,4 5,3 6,5 7,1 8,6 5,2

2006 6,5 7,2 5,6 3,7 5,3 5,3 6,2 6,3 8,2 5,1

Lietuvos Respublika

Vilniaus apskritis

Elektrėnų sav.


Širvintų r. sav.


Trakų r. sav.

Ukmergės r. sav.

Vilniaus m. sav.

Vilniaus r. sav.

4.1.1. pav. Apsilankymai poliklinikose ir ambulatorijose 2000-2006 m.Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Demografinė situacija yra svarbi ne vien sergamumo, bet ir išlaidų sveikatos priežiūrai prasme. Išlaidos sveikatos priežiūrai didėja dėl ilgesnės gyvenimo trukmės ir didesnio senų žmonių skaičiaus. Šios išlaidos žmogui smarkiai išauga, jam peržengus 65 m. amžių, o peržengus 80 m. – išauga dar labiau. Išaugęs senų žmonių skaičius didina ilgalaikės slaugos (kuri yra daugiau ne sveikatos, bet socialinės apsaugos dalis) poreikį. Prognozuojama, kad lėšų poreikis ilgalaikei priežiūrai ES penkiolikai šalių iki 2050 m. padidės smarkiau nei sveikatos apsaugai.

Palyginti su 2000 m. mirtingumas Vilniaus rajone padidėjo nuo 1168,70 iki 1410,24 asmenų 100000 – ių gyventojų 2006 m.



Vilniaus rajone gana aukštas sergamumas. 2006 m. 10000 - ių gyventojų teko 1358,7 susirgimų. Moterys serga dažniau (1509,3 moterų 10000 – ių gyventojų) negu vyrai (1195,9 vyrų 10000- ių gyventojų), tame tarpe socialinėmis ligomis.

Nuo 2000 iki 2006 m. ligonių apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose padidėjo 24,5 proc. Apsilankymų skaičius (1 gyventojui) nors ir didėja, bet išlieka mažesnis už Vilniaus miesto, dėl to, kad kaimiškuose rajonuose pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūra mažiau išvystyta. Dalis rajono gyventojų naudojasi ir miesto ambulatorinių paslaugų tinklu.

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas bendrąja prasme yra tam tikros teritorijos gyventojų realizuotos galimybės gauti vienas ar kitas jiems reikiamas gydymo ar slaugymo paslaugas.

Kadangi šis sveikatos apsaugos sistemos bruožas paprastai susilaukia didžiausio gyventojų dėmesio, prieinamumo gerinimas yra vienas iš pagrindinių sveikatos apsaugos sektoriaus reformos tikslų.

Paslaugų prieinamumo gerinimo siekiančios reformos tikslai gali būti arba suderinami arba nesuderinami su sveikatos sistemos ekonominiu efektyvumu (racionalumu).

Gerindama sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, Vilniaus rajono savivaldybės taryba savo patikslintame pirminės sveikatos priežiūros plėtros plane numatė vietoje kai kurių medicinos punktų steigti BPG kabinetus tam, kad priartintų gydytojų teikiamas paslaugas arčiau gyvenamųjų vietovių.

Vilniaus rajono sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas atitinka tris prieinamumo aspektus: organizacinį, ekonominį ir komunikacinį.



4.1.2. pav. Vilniaus rajono sveikatos priežiūros įstaigų ir jų skyrių išdėstymasŠaltinis: Vilniaus rajono savivaldybės administracija

4.1.1. lentelė. Vilniaus rajono centrinės poliklinikos ambulatorijosEil Nr. Pavadinimas Adresas Aptarnaujamų gyventojų

sk.1. Juodšilių Uršulės g. 25, Juodšiliai 58652 Kalvelių Smėlio g. 7, Kalvelių k. 44473. Lavoriškių Liepų g. l 0, Lavoriškių k 12644. Maišiagalos Vilniaus g. 16., Maišiagala 33875. Marijampolio Pušų g. l, Marijampolio k. 17136. Mickūnų Mickūnų g. 5, Mickūnų k. 14907. Nemėžio Kelininkų g. Nemėžio k. 34778. Paberžės Vilniaus g. 28, Paberžės k. 34729. Pagirių Pagirių g. 3, Pagirių k. 331810. Rudaminos Taikos g. 10, Rudaminos k. 443811. Rukainių Vilniaus g. 39, Rukainių k. 205812. Skaidiškių Rudaminos g.12 a, Skaidiškių k. 3967

Šaltinis: Vilniaus teritorinė ligonių kasa

2007 m. pradžioje Vilniaus rajone sveikatos priežiūrą teikė:- 4 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės (Riešėje, Nemenčinėje, Šumske ir

Juodšiliuose);



- 2 poliklinikos (Vilniaus r. centrinė ir Nemenčinės);- 12 ambulatorijų (Maišiagaloje, Paberžėje, Mickūnuose, Lavoriškėse, Kalveliuose,

Rukainiuose, Skaidiškėse , Nemėžyje, Rudaminoje, Marijampolyje, Juodšiliuose, Pagiriuose);- 6 bendrosios praktikos gydytojai (Naujojoje Vilnioje, Baltojoje Vokėje, Medininkuose,

Sudervėje, Sužionyse, Bezdonyse);- 3 gydytojų odontologų kabinetai (Naujojoje Vilnioje, Baltojoje Vokėje, Medininkuose);- 13 medicinos punktų (Glitiškėse, Visalaukėje, Dūkštose, Avižieniuose, Bukiškyje,

Čekoniškėse, Buivydžiuose, Skaisteriuose, Savičiūnuose, Kyviškėse, Kenoje, Buivydiškėse, Rudausiuose).


4.1.2. lentelė. Vilniaus rajono sveikatos priežiūros paslaugų strateginis vertinimas


Vilniaus apskritis

Vilniaus rajonas



1.000-iui gyventojų tenka mirusių 2006 13,2 12,8 14,1 6,38 Mažas

1.000 - iui gimusių tenka mirusių kūdikių 2006 6,8 8,6 10,3 33,98 Vidutinis

10.000 - ių gyventojų tenkantis gydytojų skaičius

2006 39,8 44,7 12,9 67,59 Didelis

10.000 - ių gyventojų tenkantis šeimos gydytojų (BPG) skaičius

2006 5,3 4,7 6,0 11,67 Mažas

10.000 - ių gyventojų tenkantis slaugytojų skaičius

2006 73,9 74,6 22,0 70,23 Didelis

10.000 - ių gyventojų tenka lovų ligoninėse 2006 80,1 87,7 12,0 85,02 Didelis

Psichiatrų skaičius, tenkantis 10.000 - ių gyventojų

2006 1,7 2,8 0,6 64,71 Didelis

Vaistinių skaičius, tenkantis 10.000 - ių gyventojų

2006 4,4 3,6 1,5 65,91 Didelis

Vaistininkų skaičius, tenkantis 10.000 - ių gyventojų

2006 6,5 6,5 2,3 64,62 Didelis


4.2. SOCIALINĖS PASLAUGOS

Vilniaus rajone 2006 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra vienas iš didžiausių visoje Vilniaus apskrityje, t.y. 1234 Lt. Didesnis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra tik Vilniaus miesto savivaldybėje (1813 Lt) ir Elektrėnų savivaldybėje (1424 Lt). Nuo 2000 m. darbo užmokestis išaugo 34 proc. Socialinė diferenciacija toliau didėja.

2007 m. sausio 1 d. pensinio amžiaus gyventojai rajone sudarė 22 proc., 4414 – žmonių su negalia (4074 suaugę neįgalūs ir 340 vaikų). Rajono gyventojų skaičius auga. Gyventojų skaičiaus augimui turi įtakos ne natūralus gyventojų prieaugis, bet geografinė rajono padėtis – esame sostinės kaimynai. Miesto gyventojai, dauguma atvejų socialinės rizikos šeimos,



praradusios darbą, ir dėl kitų nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių atsikrausto gyventi į rajoną (dažniausiai į sodo namelius).

2006 m. Vilniaus rajono bendrojo lavinimo mokyklose ugdomi 272 specialiųjų poreikių vaikai, iš jų 53 turi specifinius pažinimo sutrikimus, 49 – turi intelekto sutrikimus, 4 su regos sutrikimais, 4 – su klausos sutrikimais, 4 – su kalbos ir komunikacijos sutrikimais, 18 su emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimais, 7 – su lėtiniais somatiniais ir neurologiniais sutrikimais, 107 – su kompleksiniais sutrikimais, 19 – su kitais raidos sutrikimais. 15 vaikų su negalia ugdomi savo namuose.

Specialiųjų poreikių mokiniai sudaro apie 4,4 proc. visų Vilniaus rajono mokinių (Lietuvoje tas rodiklis yra apie 10 proc.). Realiai specialiųjų poreikių vaikų rajone yra daugiau, tačiau tėvai atsisako vertinti savo vaikus (specialaus poreikio statuso nustatymas).

Nedarbas ir mažos pajamos sukelia rimtas socialines problemas: didelį socialinės pagalbos poreikį, savižudybes, girtuokliavimą, didėjantį našlaičių skaičių. Piniginė socialinė parama teikiama nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims, kurie dėl objektyvių priežasčių negali arba nesugeba susitvarkyti savo materialinės gerovės. Tokiu atveju mokama socialinė pašalpa. Nepasiturintys rajono gyventojai tokiu būdu turi nors minimalias lėšas prasimaitinti bei komunalinėms paslaugoms apmokėti (4.2.1 pav.).

2803

,8

2193

1981

,3

1457

,8

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

Tūks

t. Lt

2003 2004 2005 2006

Metai

4.2.1. pav. Savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms pašalpoms per metus, tūkst. LtŠaltinis: Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius

Vienišiems senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliesiems rajono gyventojams socialinės paslaugos teikiamos ir namuose. 2007 m. 16 lankomosios priežiūros darbuotojų tokias paslaugas teikė 96 asmenims. Tai maisto produktų, vaistų pirkimas, lydėjimas į gydymo įstaigas, būsto tvarkymas ir kt. Socialinėms paslaugoms į namus 2006 m. panaudota apie 160 tūkst. litų.

Nuolat teikiamos nemokamos transporto paslaugos vienišiems, neįgaliems asmenims. Jie vežami gydymo konsultacijai, į gydymo, reabilitacijos įstaigas. 2006 m. šia paslauga pasinaudojo apie 322 asmenys.

Siekdami nors iš dalies suteikti savarankiškumą, neįgalieji ir toliau buvo aprūpinami techninės pagalbos priemonėmis, t.y. vežimėliais, vaikštynėmis, čiužiniais nuo pragulų ir t.t 2006 m. 450 neįgalių asmenų buvo aprūpinti technika (570 vienetų), kuri kažkiek galėjo kompensuoti sutrikusias organizmo funkcijas.

Kasmet yra pritaikomas būstas ir aplinka 3-6 neįgaliesiems asmenims: įrengiamos vonios, praplatinamos durys, įrengiami privažiavimai iki namų, turėklai, keliamieji liftai. Tačiau



vis dar trūksta pandusų, neįgaliesiems sunku privažiuoti prie visuomeninės paskirties pastatų (bažnyčių, parduotuvių, kultūros namų, seniūnijų).

Vienišiems žmonėms, turintiems sunkią negalią yra perkamos slaugos paslaugos ligoninėse ir socialinės globos namuose. 2 asmenims teikiama socialinė globa namuose.

Teikiamos bendrosios paslaugos asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų. 2006 m. tokių asmenų grįžo 37. Jiems išmokėtos vienkartinės piniginės pašalpos, teiktos konsultacijos, buvo tarpininkaujama ir atstovaujama tvarkant dokumentus, sprendžiat įvairias asmenines problemas, jie nukreipti į darbo biržą.

Nuolat yra remiamos šeimos, vieni gyvenantys asmenys, kurie atsidūrė ypač sunkioje materialinėje padėtyje. Šeimoms, vienišiems asmenims, gaunantiems mažas pajamas skiriamos tikslinės vienkartinės pašalpos gydymui, vaistams, pagalbinių priemonių įsigijimui, būsto remontui, padengti dalį įsiskolinimo už komunalines paslaugas ir kt. Savivaldybės biudžeto lėšų šiam tikslui skirta 1700,0 tūkst. Lt , pašalpos išmokėtos 25000 asmenų.

Nuolat gausėja socialinės rizikos šeimų, todėl kasmet vidutiniškai 50-60 vaikų nustatoma laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Socialinės rizikos šeimų įskaitoje 2006 m. buvo 350 šeimos, kuriose yra 1032 vaikų.

Socialinės rizikos šeimose gyvenančių vaikų skaičiaus kaita pavaizduota 4.2.2 pav.

3135136539

36895

537663105841

739 1011 10320

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

2004 2005 2006

Lietuvos Respublika Vilniaus apskritis Vilniaus r. sav.

4.2.2. pav. Vaikų, gyvenančių socialinės rizikos šeimose, skaičiaus kaitaŠaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

2006-2007 m. laikinai globojamų institucijose yra 100 vaikų, o nuolat - 124 vaikai. Tuo tarpu šeimose laikinai globojamų – 20, nuolat – 206 vaikai.

Didelį susirūpinimą kelia socialinės rizikos šeimose gyvenantys vaikai, nes jiems kiekvieną dieną gali būti reikalinga nustatyti globą. Tokios šeimos yra nuolat kontroliuojamos tiek policijos, tiek seniūnijos darbuotojų. Vilniaus rajone 2006-2007 m. užfiksuota 90 smurto atvejų prieš nepilnamečius vaikus.

2005 m. vykdytas smurto prevencijos ir pagalbos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto projektas „Išdrįsk padėti sau ir savo artimui“: buvo pakeista bendruomenės bejėgiškumo prieš smurtą nuostata, suteikta pagalba vaikams ir jų šeimos nariams, kenčiantiems smurtą šeimose.



Socialinių paslaugų tinklas nėra pakankamai išvystytas palyginti su poreikiu. Siekiama socialinių paslaugų decentralizavimo, išdėstant socialinių paslaugų teikimo įstaigas skirtingose rajono vietose, kad jos būtų „arčiau žmonių“.

Bendradarbiaujama su sveikatos priežiūros įstaigomis, Psichikos sveikatos centrų, Vaikų teisių apsaugos skyriumi, „Raudonasis kryžius“, bažnyčiomis, Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ ir kt. Pastarojo bendradarbiavimo dėka nemažai bedarbių moterų, auginančių vaikus, baigė nemokamus virėjų, konditerių, pardavėjų, kirpėjų kursus ir sėkmingai įsidarbino. Nepasiturinčioms šeimoms buvo suteikta parama maisto produktais, iš viso: 484 tonos miltų, makaronų, ryžių.


4.2.1. lentelė. Vilniaus rajono socialinių paslaugų tinklo strateginis vertinimas


Vilniaus apskritis

Vilniaus rajonas



Socialines pašalpas gaunančių asmenų skaičius, tenkantis 1.000 - iui gyventojų

2006 11,2 6,2 12,3 8,94 Mažas

10.000 – ių gyventojų tenka: - - - - - -

Globojamų ir slaugomų senyvo amžiaus, neįgalių asmenų ir vaikų su negalia

2006 23,4 - - - -

Gyventojų laikinojo gyvenimo įstaigose 2006 10,2 19,4 - - -

Vietų laikinojo gyvenimo įstaigose 2006 3,8 4,7 - - -

Socialinės rizikos šeimų 2006 39,8 28,9 37,4 6,03 MažasSocialinės rizikos šeimose augančių vaikų 2006 92,4 63,4 110,3 16,23 Mažas

Senyvo amžiaus gyventojų globos įstaigose 2006 14,7 9,9 13,5 8,16 Mažas

Globos įstaigose suaugusiems neįgaliesiems gyvenančių asmenų

2006 15,9 9,2 16,1 1,24 Mažas

1 vietos, skirtos vaikų globai globos įstaigose, santykis su vaikų, kuriems nustatytas globos poreikis, skaičiumi, proc.

2006 93,7 - - - -




4.3. SOCIALINĖ INTEGRACIJA

Socialinių įstaigų tinklas Vilniaus rajone pateiktas 4.3.1. pav.

4.3.1. pav. Socialinių įstaigų plėtra Vilniaus rajoneŠaltinis: Vilniaus rajono savivaldybės administracija

Nuo 2004 m. pradėta socialinių paslaugų sistemos plėtra Vilniaus rajono savivaldybėje. Socialinės paslaugos tampa vis labiau prieinamos rajono gyventojams. Įsteigta pirma rajone nestacionari socialinės globos įstaiga – Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centras. Tai nestacionari dienos socialinių paslaugų įstaiga, pirmiausia teikianti paslaugas jaunuoliams ir suaugusiems (nuo 16 iki 40 metų), turintiems fizinę ir nesunkią protinę negalią, skirtą žmonių su



negalia bendravimui ir socializacijai. Centre teikiamos darbo terapijos, meno terapijos paslaugos, psichologinės konsultacijos, vyksta kompiuteriniai, sporto muzikos terapijos ir kiti užsiėmimai.

Centrą lanko daugiau nei 20 asmenų. Centras tampa vis labiau populiarus. Čia pradėtos teikti naujos paslaugos, tokios kaip dalinė reabilitacija. Nuo 2005 m. įstaiga įsigijo savo transportą, kuriuo nuolat atveža ir parveža klientus pagal nustatytus maršrutus. Klientai atvežami iš Juodšilių, Pagirių, Rudaminos, Lavoriškių, Paberžės, Buivydžių, Bezdonių ir Nemenčinės seniūnijų.

Dienos centras stengiasi neįgaliuosius integruoti į visuomenę, vykdydamas įvairias integracines programas. Vienas pirmųjų buvo bendras neįgaliųjų ir Nemenčinės pirmosios vidurinės mokyklos 12 klasės mokinių, darželio įrengimas prie dienos centro. Centro teritorijoje buvo pasėta žolytė, įrengtas alpinariumas bei pasodinti krūmai, buvo pasodinta apie 100 rožių, krūmų, eglė. Projekto metu mokiniai ir neįgalieji daug bendravo.

Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centrą visiškai finansuoja Savivaldybė. Centro išlaikymui kasmet skiriama virš 150 tūkst. Lt.

Valstybės investicijų programos lėšomis 2005 m. įkurtas Juodšilių seniūnijos bendruomenės socialinių paslaugų centras. Tai dienos socialinių paslaugų įstaiga, teikianti pagalbą įvairioms socialinėms gyventojų grupėms. Centras skirtas Juodšilių seniūnijos vienišiems pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms, šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, našliams. Centras papildė jau esamą socialinių paslaugų sistemą Vilniaus rajone. Dienos centre vienu metu gali lankytis apie 10 asmenų iš tam tikros socialinės gyventojų grupės. Per dieną apsilanko 2-3 socialinės klientų grupės. Paslaugos teikiamos vietinės bendruomenės lygmeniu, klientų grupių gyvenamojoje vietoje. Centre tenkinami ne tik socialiniai, bet ir kultūriniai, psichologiniai poreikiai. Centras teikia informavimo, konsultavimo, laisvalaikio ir užimtumo organizavimo bei buities ir higienos paslaugas. Nuo 2006 m. teikiamos paslaugos ne tik Juodšilių seniūnijos pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems ir jaunimui, bet ir kaimyninių seniūnijų gyventojams. Kaip ir Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centras, Juodšilių bendruomenės socialinių paslaugų centras yra visiškai išlaikomas iš Savivaldybės biudžeto lėšų (apie 160 tūkst. Lt per metus). 2007 m. prie Juodšilių bendruomenės socialinių paslaugų centro įsteigti savarankiško gyvenimo namai „Po vienu stogu“. Čia apgyvendinami vieniši neįgalieji ir senyvo amžiaus žmonės, kurie gyvena atokiose vietovėse arba jų namai yra netinkami gyventi, kuriems reikia tik socialinės priežiūros, tačiau tvarkytis buityje jie gali savarankiškai. Tokiems asmenims teikiama nenuolatinė socialinio darbuotojo pagalba. Šiuose namuose yra įrengti 9 kambariai, bendra virtuvė, tokiu būdu savarankiško gyvenimo namuose gyventojai gali patys sau gaminti maistą.

Įvertinus senyvo amžiaus ir neįgaliųjų asmenų socialinius poreikius, įsteigti Paberžės socialinės globos namai. Jau 2008 m. pradžioje čia apsigyvens Vilniaus rajono gyventojai, kuriems pagalba namuose ar socialinė priežiūra yra nepakankama. Šiems asmenims būtina ilgalaikė kvalifikuota socialinė globa ir slauga, medicininė pagalba. 2007 m. duomenimis, Paberžės socialinės globos namų pastatas suremontuotas. Savivaldybės investicijos – 100 tūkst. Lt. Iš VIP programos 2006-2007 m. skirta 1,5 mln. Lt.

Vilniaus rajono savivaldybė norėdama didinti visų Vilniaus rajono vaikų galimybę gyventi visavertį gyvenimą šeimoje normaliomis sąlygomis, skatinti atkurti vaiko ir jo šeimos ryšius su supančia aplinka ir išvengti specialiųjų (stacionarių) paslaugų teikimo, siekia Vilniaus rajone įkurti Šeimos ir vaiko krizių centrą. Šio centro įsteigimo darbai pradėti jau 2007 m. Krizių centre numatoma teikti socialinę, psichologinę pagalbą ne tik vaikams, bet ir jų šeimos nariams, numatoma teikti informaciją dėl esamų problemų sprendimo galimybių, tarpininkauti šioms šeimoms, tvarkant reikalingus dokumentus, teikti psichologines konsultacijas į krizinę situaciją patekusiam vaikui ir jo šeimai.



Šiuo metu yra iš ES struktūrinių fondų finansinės paramos parengtas investicinis projektas. 2008 m. planuojama teikti paraišką ES struktūriniams fondams, siekiant gauti paramą Šeimos ir vaiko krizių centrui įkurti. Investicinę sąmatą sudaro apie 2 mln. Lt.

2007 m. socialinių paslaugų centruose neįgaliesiems pradėta teikti dalinė reabilitacija.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius analizuoja socialinės rizikos šeimų, kuriose vyrauja krizės dėl to, kad vienas ar keli šeimos nariai piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis arba naudoja psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, problemas. Darbui su tokiomis šeimomis Vilniaus rajono seniūnijose įsteigti 23 etatai. 20 seniūnijų šie darbuotojai jau pradėję darbą. Socialinės rizikos šeimoms teikiamos pasichologinės, konsultavimo paslaugos bei piniginė parama, ugdomi jų socialiniai įgūdžiai.

2007 m. 630 neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus žmonių, turinčių ribotas judėjimo galimybes buvo aprūpinti techninės pagalbos priemonėmis (vežimėliais, ramentais ir kt.). Techninės pagalbos priemonės padeda neįgaliesiems kompensuoti sutikusias organizmo funkcijas, grąžinti prarastą savarankiškumą. Neįgaliesiems, vaikams bei suaugusiems 2007 m. teiktos transporto paslaugos.

2007 m. bendradarbiaujant su Neįgaliųjų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neįgaliesiems rajono asmenims pritaikytas būstas ir aplinka Šatrininkų, Pagirių, Paberžės, Dūkštų, Mickūnų bei Rudaminos seniūnijose. Šiems darbams panaudota virš 100 tūkst. Lt.

Vienišiems, negalintiems pasirūpinti savimi žmonėms, našlaičiams, socialinės rizikos vaikams, asmenims, turintiems negalią yra perkamos slaugos paslaugos ligoninėse ir socialinės globos namuose. Socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia iš valstybės biudžeto lėšų 2007 m. panaudota 50 tūkst. Lt. 2 asmenims teikiama socialinė globa namuose.

Piniginė socialinė parama nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims, šeimoms, auginančioms vaikus 2007 m. teikta iš keturių finansinių šaltinių:

Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšos – socialinių pašalpų skirimas nenumatytais atvejais, vienkartinės pašalpos nepasiturinčioms šeimoms, kompensacijos už komunalines paslaugas nedirbantiems neįgaliems asmenims, auginantiems vaikus. 2007 m. suteikta parama sudarė 181 tūkst. Lt. Socialinės globos paslaugoms apmokėti panaudota 177 tūkst. Lt.

Specialioji tikslinė dotacija savivaldybės biudžetams – skiriama socialinė pašalpa, kompensacijos už būsto šildymą ir šaltą vandenį socialinės globos paslaugos asmenims su sunkia negalia. 2007 m. šiai paramai panaudota virš 2,5 mln. Lt.

Valstybės biudžeto lėšos šalpos išmokoms – skiriama 53 rūšių pensijos, pašalpos ir kompensacijos. 2007 m. išmokėta 37543 šalpos išmokos. Panaudota 11,8 mln. Lt (2006 m. – 7,5 mln. Lt).

Valstybės biudžeto lėšos, skirtos vaiko išmokoms – skiriamos vienkartinės išmokos vaikui gimus (2007 m. 1006 pašalpoms panaudota 1,1 mln. Lt), vienkartinės išmokos nėščiai moteriai (45,5 tūkst. Lt); 8334 šeimoms paskirtos 140464 vaiko išmokos, kurioms panaudota 8,8 mln. Lt; paskirtos 3390 globos (rūpybos) išmokos, panaudota 1,5 mln. Lt. Taip pat skiriamos vienkartinės išmokos būstui įsigyti arba įsikurti (295,5 tūkst. Lt – šią pašalpą gavo 48 našlaičiai), išmokos privalomosios tarnybos kario vaikui.

Siekiant materialiai padėti šeimoms su vaikais, skatinti šeimas auginti ir išlaikyti savo vaikus, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius nustato teisę į nemokamą maitinimą bei aprūpinimą mokyklinėmis prekėmis mokinius, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose.



Šeimoms, vienišiems asmenims, gaunantiems mažas pajamas, bendradarbiaujant su Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“, organizuojamas maisto produktų iš intervencinių masito atsargų dalinimas. 2007 m. 12 tūkst. asmenų suteikta 218 tonų maisto produktų parama.

4.4. VIEŠASIS SAUGUMAS

Nusikalstamumo statistikos rodiklių kaita Vilniaus rajone atitinka bendrą Lietuvos tendenciją: 2006 m. užregistruotos nusikalstamos veikos sumažėjo 11,6 proc., lyginant su 2004 m. 100000 - ių gyventojų, tenkančių užregistruotų nusikalstamų veikų Vilniaus rajone yra 7,4 proc. mažiau nei Lietuvoje bei 35,4 proc. mažiau nei vidutiniškai Vilniaus apskrityje. Skaičiuojant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus tenkančius 100000 - ių gyventojų matyti, kad Vilniaus rajone jų padaroma 10,8 proc. mažiau nei vidutiniškai Lietuvoje ir 36,5 proc. mažiau nei vidutiniškai Vilniaus apskrityje.

4.4.1. lentelė. Užregistruotos nusikalstamos veikos 2004 – 2006 m.

TeritorijaUžregistruotos nusikalstamos veikos 100000 - ių gyventojų tenka

užregistruotų nusikalstamų veikų

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.Lietuvos Respublika 93419 89815 82155 2719 2631 2421Vilniaus apskritis 30738 30992 29424 3623 3653 3470Elektrėnų sav. 314 349 302 1103 1233 1072Šalčininkų r. sav. 567 746 612 1471 1949 1611Širvintų r. sav. 367 368 299 1855 1873 1536Švenčionių r. sav. 510 405 324 1585 1275 1033Trakų r. sav. 422 485 415 1139 1315 1134Ukmergės r. sav. 1053 866 726 2220 1842 1559Vilniaus m. sav. 25124 25501 24642 4544 4609 4448Vilniaus r. sav. 2381 2272 2104 2586 2439 2241


4.4.2. lentelė. Ištirtos nusikalstamos veikos 2004 – 2006 m.

Teritorija Ištirtos nusikalstamos veikos Ištirtų nusikalstamų veikų dalis, proc.



Vilniaus rajone 2004 m. ištirta 1051 nusikalstama veika, 2006 m. – 929 nusikalstamos veikos. Ištirtų nusikalstamų veikų dalis 2004 bei 2006 m. sudarė 44 proc.



4.4.3. lentelė. Nepilnamečių padarytos nusikalstamos veikos 2004 – 2006 m.

Teritorija Nusikalstamos veikos Nusikalstamos veikos, palyginti su ištirtomis, proc.

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.



Iš duomenų pateiktų 4.4.3. lentelėje matyti, kad 2004-2006 m. nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų skaičius svyravo. Didžiausias skaičius nusikalstamų veikų registruotas 2005 m. Vilniaus rajone minėtais metais nepilnamečiai padarė 159 nusikalstamas veikas, o 2006 m. padarytų nusikalstamų veikų skaičius gerokai sumažėjo, t.y. buvo padarytos 69 nusikalstamos veikos (sumažėjo 56,6 proc.).

4.4.4. lentelė. Policijos pareigūnų skaičius 2004 – 2006 m.

Teritorija Policijos pareigūnų skaičius 100000 – ių gyventojų tenka policijos pareigūnų



2005 m. Vilniaus rajone dirbo 196, o 2006 m. 197 policijos pareigūnai. Pagal pareigūnų skaičių, tenkantį 100000 - ių gyventojų, Vilniaus rajonas 31,9 proc. atsilieka nuo Vilniaus apskrities vidurkio bei 37,4 proc. nuo šalies vidurkio.


4.4.5. lentelė. Vilniaus rajono nusikalstamumo strateginis vertinimas


Vilniaus apskritis

Vilniaus rajonas

Skirtumo įvertinimas palyginus su Lietuvos rodikliais


10.000 - ių gyventojų tenka:

- - - - - -

Nusikaltimų 2006 221,8 315,3 210,0 5,32 MažasNepilnamečių 2006 11,2 7,9 7,4 33,93 Vidutinis




Vilniaus apskritis

Vilniaus rajonas

Skirtumo įvertinimas palyginus su Lietuvos rodikliais

padarytų nusikalstamų Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis nusikaltimų struktūroje, proc.

2006 4,6 4,5 4,4 0,2 Mažas

Ištiriamų nusikaltimų dalis, proc.

2006 43 35 44 1 Mažas


4.5. SSGG ANALIZĖ



Sveikatos apsauga ir susirgimų prevencijaIšplėtotas pirminės sveikatos priežiūros (taip pat ir kaimo medicinos punktų) tinklas, pakankamas ambulatorinių ir stacionarių paslaugų teikimo lygis rajone

3,7

Socialinės paslaugosPlėtojama socialinių paslaugų teikimo infrastruktūra, leidžianti tenkinti būtiniausius poreikius 3,3

Socialinė integracijaPradėta vykdyti aplinkos ir būsto pritaikymo neįgaliesiems programa 3,7


Sveikatos apsauga ir susirgimų prevencijaNepakankamas sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas medicinine įranga 3,7

Socialinės paslaugosSocialinių pašalpų sistema pakankamai formali, neskatina realaus pašalpų gavėjo būklės įvertinimo ir lėšų taupymo 4,0

Pašalpų mokėjimo tvarka ne visada skatina bedarbius ieškotis darbo, sudaro paskatas atsirasti išlaikytinių nuotaikoms 4,3

Stokojama koordinacijos tarp NVO ir savivaldybės socialinės paskirties įstaigų, teikiančių socialines paslaugas 3,7

Trūksta specialaus transporto, teikiant socialines paslaugas žmonėms su negalia, vienišiems seniems asmenims, gyvenantiems savo namuose

4,3



Neįgaliesiems trūksta pandusų ir patogaus privažiavimo prie visuomeninės paskirties pastatų 4,0

Socialinės diferenciacijos didėjimas, nepakankama parama ir globa rizikos grupės gyventojams bei asmenims su negalia 4,3

Socialinė integracijaTrūksta Dienos užimtumo centrų žmonėms su negalia, socialinės rizikos šeimų vaikams 3,3

Palyginti aukštas nusikalstamumo lygis, nepakankama asocialaus elgesio prevencija ir žemas nusikaltimų lygis 4,7


Sveikatos apsauga ir susirgimų prevencijaES struktūrinių fondų lėšų pritraukimas, vykdant gydymo įstaigų restruktūrizaciją, ruošiant bei tobulinant specialistus 4,0

Aktyvus bendruomenių dalyvavimas viešųjų paslaugų teikimo srityje 4,0

Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, pasinaudojant žmogiškųjų išteklių plėtros finansavimo galimybėmis 4,3

Socialinės paslaugosParengti projektus lėšoms gauti iš ES struktūrinių fondų specialiųjų socialinių paslaugų plėtrai rajone (dienos, vaikų krizių centrai, nakvynės namai ir kt.)

4,7

Socialinė integracijaPritraukti lėšas iš ES struktūrinių fondų socialinės atskirties zonoje esantiems neįgaliesiems, šeimoms, asmenims remti 4,7

Pritraukti ES struktūrinių fondų lėšas bendruomeninių paslaugų struktūrai plėtoti 4,3

Glaudesnio bendradarbiavimo tarp socialinės paskirties ir sveikatos apsaugos sistemos įstaigų užtikrinimas 4,0


Sveikatos apsauga ir susirgimų prevencijaNepakankamas sveikatos sektoriaus darbuotojų apmokėjimas skatina kvalifikuotus paruoštus specialistus vykti dirbti į kitas valstybes

4,7

Socialinės paslaugosSenstantys gyventojai, didėjantis medicininių paslaugų, o tuo pačiu ir socialinių paslaugų poreikis 3,7

Investicinių lėšų stygius neleis pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiamomis galimybėmis 3,7

Administracinių gebėjimų stoka nevyriausybinėse organizacijose neleis parengti kokybiškų projektų finansinei paramai gauti 3,3

Asocialių šeimų ir jose augančių vaikų didėjimas 4,3 Socialinė integracijaSocialinės rizikos grupių asmenų migracijos didėjimas iš Vilniaus miesto į Vilniaus rajoną, benamių skaičiaus augimas 4,0



5. INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR APLINKOS APSAUGA


Transporto infrastruktūra. Vilniaus rajono transporto infrastruktūra yra pakankamai išvystyta, tai – svarbus tarptautinės bei valstybinės reikšmės kelių, geležinkelių bei oro transporto susikirtimo mazgas.

Kadangi rajono teritorija yra pakankamai didelė, iškyla nemažai problemų: vietinės reikšmės keliuose vyrauja žvyro dangos, dalis kelių neatitinka eismo saugumo reikalavimų.

Vilniaus rajonui priklausančių miestų (Nemenčinė) ir miesto tipo gyvenviečių (Bezdonys, Maišiagala, Mickūnai, Šumskas) daugelis gatvių – neatitinka šių dienų reikalavimų (nors 70 proc. turi patobulintą dangą, tačiau neišspręstas lietaus vandens nuvedimas, ne visur įrengti šaligatviai). Kelių rekonstrukcijai skiriamų lėšų nepakanka.

Automobilių kelių, gatvių ir dviračių takų tinklas. Vilniaus rajoną kerta 3 iš 6 per Lietuvos teritoriją einančių europinių magistralių: Berlynas-Gdanskas-Karaliaučius-Marijampolė-Prienai-Vilnius–Minskas (E28), Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Lyda-Černovcai-Bukareštas-Aleksandropolis (E85), Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda (E272).

Per Vilniaus rajoną driekiasi šie magistraliniai keliai: Vilnius-Panevėžys (A2), Vilnius-Minskas (A3), Vilnius-Varėna-Gardinas (A4), Vilnius-Utena (A14), Vilnius-Lyda (A15), Vilnius-Prienai-Marijampolė (A16).

Vilniaus rajoną kerta krašto keliai. Vietinės reikšmės kelių tinklas rajone taip pat yra pakankamai tankus. Bendras rajono valstybinės reikšmės automobilių kelių ilgis 2006-2007 m. siekė 716 km.

Vilniaus rajone valstybinės reikšmės keliuose vyrauja patobulintos kelių dangos, vietinės reikšmės keliuose – žvyro dangos.

Geležinkelio infrastruktūra. Per Vilniaus rajoną eina plačių vėžių geležinkelio ruožai: Vilnius-Šumskas, Vilnius-Turmantas, Vilnius-Stasylos, kurių ilgis rajone sudaro 102 km. Keleivių ir krovinių srautas per Vilniaus rajone esančias geležinkelio stotis yra palyginti nedidelis, išskyrus tranzitines kryptis, kur formuojami sąstatai į Kaliningradą ir Klaipėdą.

Viešasis transportas. Vilniaus rajone pagrindiniai keleivių vežėjai viešojo naudojimo transportu yra UAB “Vilniaus autobusų parkas” ir privačios firmos.

Vandens keliai, prieplaukos, turizmas. Pagrindinės pažintinio turizmo rūšys yra autoturizmas, dviračių ir pėsčiųjų bei vandens turizmas. Didžiausios problemos pažintinio turizmo plėtrai saugomose teritorijose yra: nepakankamas gamtos ir kultūros vertybių pasiekiamumas – kelių, privažiavimų, automobilių stovėjimo aikštelių trūkumas arba prasta jų kokybė; nepakanka informacijos; dviračių trasų, takų trūkumas.

Bendras kelių tinklas Neries regioniniame parke sudaro apie 132 km, iš jų 7 km krašto kelių, 4,5 km rajoninių, 120,5 km vietinės reikšmės viešieji ir vidaus keliai. Pastarieji sudaro absoliučią daugumą regioniniame parke esančių kelių. Neries regioninį parką per metus aplanko apie 30 tūkst. turistų, iš kurių didžiausią dalį sudaro pavasario, vasaros ir rudens laikotarpiu. Neries regioniniame parke yra puikios galimybės vystyti įvairias turizmo rūšis – autoturizmo, dviračių, pėsčiųjų bei vandens.

Per Vilniaus rajoną einantys vietinės reikšmės vidaus vandens keliai Neries, Vilnios upėmis yra tinkami vandens turizmui ir pramogoms.

Energetika ir šilumos tiekimas. Elektros skirstymo ir tiekimo paslaugas bei visuomeninio tiekėjo funkcijas Vilniaus rajone atlieka AB „Rytų skirstomieji tinklai“. Pagrindiniai aptarnaujami klientai yra AB “Vilniaus Paukštynas”, AB “Pagirių šiltnamiai”, UAB “Vilnika”, UAB “Biovela”, UAB “Vilniaus rajono šilumos tinklai”, UAB “Pagirių komunalininkas”, UAB „Nemėžio komunalininkas“ bei kt.

Vilniaus rajono savivaldybės valdomame šilumos ūkyje kaip kuras energijos gamybai naudojamos gamtinės dujos, akmens anglys, suskystintos dujos bei elektra. Yra dujofikuotos gyvenvietės tai: Avižieniai, Bukiškis, Nemenčinė, Mažoji Riešė, Maišiagala, Skaidiškės, Nemėžis, Pagiriai, Baltoji Vokė, Valčiūnai, Didžioji Riešė, Kalviškės, Buivydiškės, Vaidotai, Rudamina ir kt. Kietas kuras – akmens anglys, naudojamos Bezdonyse, Rudausiuose, Kabiškėse, Vėliučionyse bei Sužionyse. Kalvelių gyvenvietės katilinėje deginamas skystas kuras - suskystintos dujos. Marijampolio miestelio šilumos poreikiai tenkinami naudojant elektros energiją.

Aplinkos kokybė. Viena svarbiausių problemų - dideli atliekų kiekiai. Per metus Vilniaus rajone susidaro daugiau negu 48 tūkst. m3 atliekų. Komunalinės atliekos surenkamos įvairiais būdais.

Vilniaus rajone atliekų tvarkymo paslaugas teikia 3 savivaldybės įsteigtos komunalinės įmonės –UAB „Nemėžio komunalininkas“, UAB „Pagirių komunalininkas“ bei UAB „Vilniaus rajono šilumos tinklai“.

Vilniaus rajonas palyginti nedaug užterštas. 2006 m. duomenimis kietųjų ir skystųjų teršalų emisija vienam kvadratiniam kilometrui 2,7 karto mažesnė nei vidutiniškai Lietuvos Respublikoje ir net 14,8 karto mažesnė nei Vilniaus mieste. Užterštumas sieros dioksido junginiais 170,5 karto mažesnis palyginti su Respublikos vidurkiu, ir net 355 kartus mažesnis nei Vilniaus mieste.


5.1. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS ANALIZĖ

Susisiekimo sistemos gerinimas bei infrastruktūros plėtra ir modernizavimas yra neatsiejamas sėkmingo rajono/regiono vystymosi ekonominis ir socialinis garantas. Vilniaus rajono transporto infrastruktūra yra pakankamai išvystyta, tai – svarbus tarptautinės bei valstybinės reikšmės kelių, geležinkelių bei oro transporto susikirtimo mazgas. Kasmet vis labiau intensyvėjant tarptautiniams transporto ryšiams reikalingos geresnės eismo sąlygos, tranzitinių koridorių įrengimo kelių transporte, oro uosto ir keleivių terminalo modernizacijos, esminės geležinkelių linijų pertvarkos.

Kadangi rajono teritorija yra pakankamai didelė, tai ir problemų Vilniaus rajone pakanka: vietinės reikšmės keliuose vyrauja žvyro dangos, dalis kelių neatitinka eismo saugumo reikalavimų.

Vilniaus rajonui priklausančių miestų (Nemenčinė) ir miesto tipo gyvenviečių (Bezdonys, Maišiagala, Mickūnai, Šumskas) daugelis gatvių – neatitinka šių dienų reikalavimų (nors 70 proc. turi patobulintą dangą, tačiau neišspręstas lietaus vandens nuvedimas, ne visur įrengti šaligatviai). Kelių rekonstrukcijai skiriamų lėšų nepakanka.

Gerai išvystyta ir efektyviai funkcionuojanti transporto sistema yra būtina sėkmingai rajono plėtrai. Tokia sistema turi tiesioginį poveikį verslui (ypač krovinių ir keleivių pervežimo srityje), padeda mažinti verslo sąnaudas ir didina produkcijos konkurencingumą.

Transporto infrastruktūra taip pat yra svarbus gyvenamosios aplinkos elementas: šios infrastruktūros plėtra yra būtina siekiant spręsti tokias problemas, kaip aplinkos tarša, triukšmas, saugumas kelyje. Pagrindiniai transporto infrastruktūros elementai Vilniaus rajone – tai automobilių kelių tinklas, geležinkelio linijos bei vandens keliai.

Rajono transporto infrastruktūra yra išvystyta neblogai: kelių ir geležinkelių tinklas yra pakankamai tankus; vandens turizmo veiklą galima sėkmingai plėtoti Neries upe. Vis dėlto problemų lieka daug, o joms spręsti būtinos didelės investicijos.

5.2. AUTOMOBILIŲ KELIŲ, GATVIŲ IR DVIRAČIŲ TAKŲ TINKLAS

Vilniaus rajone automobilių kelių tinklas yra pakankamai išplėtotas.

Vilniaus rajoną kerta 3 iš 6 per Lietuvos teritoriją einančių europinių magistralių: Berlynas-Gdanskas-Karaliaučius-Marijampolė-Prienai-Vilnius–Minskas (E28), Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Lyda-Černovcai-Bukareštas-Aleksandropolis (E85), Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda (E272).

Per Vilniaus rajoną driekiasi šie magistraliniai keliai: Vilnius-Panevėžys (A2), Vilnius-Minskas (A3), Vilnius-Varėna-Gardinas (A4), Vilnius-Utena (A14), Vilnius-Lyda (A15), Vilnius-Prienai-Marijampolė (A16).

Vilniaus rajoną kerta krašto keliai: Vilnius-Šumskas, Vilnius-Švenčionys-Zarasai, Vilnius-Polockas, Naujoji Vilnia-Rudamina-Paneriai, Vievis-Maišiagala-Nemenčinė. Vilniaus rajone yra pakankamai išplėtotas ir rajoninių kelių tinklas: Vilnius-Turgeliai-Kurmelionys, Vilnius-Baltoji Vokė, Nemenčinė-Paberžė, Vilnius-Sudervė, Nemenčinė-Dūdanosiai, Bukiškis-Širvintos, Buivydžiai-Kena, Paberžė-Maišiagala, Vilnius-Juodbaliai ir kt.

Vietinės reikšmės kelių tinklas Vilniaus rajone taipogi yra pakankamai tankus. Bendras rajono valstybinės reikšmės automobilių kelių ilgis 2006-2007 m. siekė 716 km.

Vilniaus rajone valstybinės reikšmės keliuose vyrauja patobulintos kelių dangos, vietinės reikšmės keliuose – žvyro dangos. Palyginti su kitais šalies rajonais, valstybinės reikšmės kelių su patobulinta kelių danga (asfalto, betono) Vilniaus rajone – 63,2 proc. (tuo tarpu šalyje – 57,4 proc.). Vietinės reikšmės keliuose patobulintos kelių dangos sudaro 21,2 proc. (tuo tarpu šalyje –



15 proc.). Tai rodo, kad tiek šalyje, tiek Vilniaus rajone vietinės reikšmės kelių dangai tobulinti neskiriama pakankamai lėšų.

1999-2002 m. kelių transporto eismo intensyvumo augimas buvo gerokai didesnis nei vidutiniškai Lietuvos magistraliniuose ir krašto keliuose. Tai rodo, kad transporto eismas iš esmės formuojasi didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kad būtent juose ir vyksta didžiausias krovinių paskirstymas.

Pagrindiniai procentiniai ryšiai tarp atskirų stambių užmiesčio kelių zonų pateikti 5.2.1. lentelėje.

5.2.1. lentelė. Pagrindiniai procentiniai ryšiai tarp atskirų stambių užmiesčio kelių zonų1 zona Lengvieji Krovininiai Iš viso: 2 zona

Vakarinė zona (keliaiA1 ir A4/16) 22,2 22,5 22,3 Šiaurinė zona (keliai A2, A14,

102)Vakarinė zona (keliaiA1 ir A4/16) 32,7 35,7 33,0 Pietrytinė zona (keliai A3, A15,

103, 106, Pagirių kelias)Šiaurinė zona (keliai A2, A14, 102) 23,7 21,9 23,6 Pietrytinė zona (keliai A3, A15,

103, 106, Pagirių kelias)Vakarinės zonos viduje 6,5 6,1 6,4 -Šiaurinės zonos viduje 2,3 2,1 2,3 -Pietrytinės zonos viduje 12,6 11,7 12,4 -


Vilniaus rajono gatvės tik apie 53 proc. turi patobulintą dangą, 47 proc. – žvyro dangą (tačiau to negalima pasakyti apie Nemenčinės miestą, kuriame su patobulinta danga yra 82 proc. miesto gatvių, žvyro dangą turi – 16 proc., grunto – 2 proc.), daugelyje gatvių neįrengta lietaus kanalizacija, šaligatviai. Tai labai pablogina gyvenimo kokybę gyvenvietėse bei gatvių eksploatavimą. Todėl būtina plėsti lietaus kanalizacijos tinklą, įrengti šaligatvius bei tobulinti gatvių dangas. Pagrindiniai 2006 m. automobilių kelių, gatvių ir dviračių takų duomenys pateikti 5.2.2. lentelėje.

5.2.2. lentelė. Automobilių keliai, gatvės ir dviračių takai Vilniaus rajone

Keliai Ilgis, km

Pagal dangos tipą, km Kelių tankumas km/tūkst.

gyv.

Patobulinta danga Grindinys Žvyro

dangaGrunto danga

Valstybinės reikšmės keliai 716 521 - - - 2,11

Magistralės 70,81 70,81 - - - -

Krašto keliai 187,34 187,34 - - - -

Rajoniniai keliai 438,05 225,60 - 212,45 - -Vietinės reikšmės keliai 1759 292 - 1077 390 -Viešieji keliai 1028 239 - 449 340 -

Vidaus keliai 680 23 - 600 57 -

Gatvės:

mieste 18,3 15,4 - 3,7 1,5 -kaimo gyvenamojoje vietovėje

261 138 - 98 25 -

Iš viso: 2404,39 685,55 - 1261,45 397 -Dviračių takai 27,40 - - - - -

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, Lietuvos apskritys: ekonominė ir socialinė raida, Vilnius, 2003; VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, VĮ „Vilniaus regiono keliai“; Vilniaus rajono savivaldybė, Nemenčinės

miesto seniūnija



5.2.2. pav. Kelių infrastruktūra Vilniaus rajoneŠaltinis: Vilniaus rajono savivaldybės administracija

Analizuojant Vilniaus rajono kelių dangų tipus, galima pasakyti, kad per Vilniaus rajono teritoriją einančių magistralių ruožai (jų ilgis sudaro 70,81 km) bei krašto kelių atkarpos (atkarpų bendras ilgis 187,34 km) turi patobulintą dangą.

Rajoniniuose keliuose situacija keičiasi, čia dominuoja dviejų tipų kelių dangos, t.y. patobulintos kelio dangos bei žvyro danga. Procentinis kelių su šiomis dangomis pasiskirstymas rajoniniuose keliuose: 51,36 proc. tenka keliams su patobulinta danga ir 48,64 proc. – rajoniniams keliams su žvyro dangomis.

Vilniaus rajone vietinės reikšmės keliuose dominuoja žvyro dangos, t.y. 1079 km (ir didesnė dalis 57,2 proc. tenka vidaus keliams), kelių ilgis su grunto danga siekia beveik 400 km (tiksliau 397 km) ir vietinės reikšmės kelių ilgis su patobulinta danga – 202 km. Grunto danga dominuoja viešuosiuose keliuose, čia jų procentas nuo bendrajam Vilniaus rajono vietinės reikšmės kelių ilgiui tenkančių grunto dangų sudaro 86 proc.

Vilniaus rajone dviračių ir pėsčiųjų takų yra nepakankamai. Vilniaus rajone yra įtraukti į apskaitą tik 27,4 km dviračių takų, kurie įrengti šalia valstybinės reikšmės kelių. Daugelyje



rajono gyvenviečių apskritai nėra dviračių ir pėsčiųjų takų, o tai sudaro grėsmę dviratininkų ir pėsčiųjų eismo saugumui.

Išaugus transporto priemonių skaičiui ir transporto srautams didėjant, auga autoavarijų ir nelaimingų atsitikimų keliuose ir gatvėse skaičius. 2006 m. Vilniaus rajone buvo 45999 registruotos transporto priemonės. 2004-2006 m. transporto priemonių skaičius kasmet didėja vidutiniškai 13,5 proc. Individualių lengvųjų automobilių skaičius 1000 – iui gyventojų 2004-2006 m. pateiktas 5.2.3. lentelėje.

5.2.3. lentelė. Individualių lengvųjų automobilių skaičius 1000 - iui gyventojų Vilniaus apskrityje

Teritorinis vienetas/Metai 2004 2005 2006

Lietuvos Respublika 354 395 433Elektrėnų sav. 284 389 436Šalčininkų r. sav. 339 407 458Širvintų r. sav. 289 345 395Švenčionių r. sav. 269 319 365Trakų r. sav. 373 386 435Ukmergės r. sav. 323 373 416Vilniaus m. sav. 370 396 424Vilniaus r. sav. 320 378 428


Išaugus automobilizacijos lygiui, didėja ir avarijų skaičius. Dėl didesnių greičių valstybinės reikšmės keliuose įvykstančios avarijos būna skaudesnės, negu kituose keliuose: 1995 m. valstybinės reikšmės keliuose įvyko 36,3 proc. visų avarijų, tačiau jose žuvo net 62 proc. visų žuvusiųjų, 2001 m. šie skaičiai sudarė atitinkamai 35,4 proc. ir 64 proc., 2002 m. – 27,3 proc. ir 66,6 proc., 2003 m. – 30,4 proc. ir 66,7 proc.

Dėl padidėjusių transporto srautų, valstybinės reikšmės automobilių keliams būtina rekonstrukcija. Dabartinės kelių eismo saugumo priemonės neatitinka Europos Sąjungos eismo saugumo reikalavimų (nėra tinkamo kelių ženklinimo, aptvėrimo, neapšviesti pėsčiųjų ir dviračių takai, nėra eismo saugumo salelių ir kt.). Reikalinga įrengti daugiau patobulintų dangų vietinės reikšmės keliuose (ypatingai viešuosiuose keliuose).

Valstybinės reikšmės magistralinių kelių plėtra yra finansuojama iš Valstybinės kelių priežiūros ir plėtros programos ir Europos Sanglaudos fondo. Tuo tarpu valstybinės reikšmės krašto ir rajoninių kelių bei vietinės reikšmės kelių tinklo rekonstravima finansuojama iš Valstybinės kelių priežiūros ir plėtros programos bei Europos regioninės plėtros fondo.

Vilniaus rajone pakelių infrastruktūra (degalinės, užkandinės, moteliai) šiek tiek plėtojama prie valstybinės reikšmės magistralinių kelių. Vietiniai verslininkai labai atsargiai imasi šios veiklos, kadangi jai plėtoti reikalingi nemaži materialiniai resursai. Vystantis ekonominiams ryšiams tarp Pabaltijo šalių, pakelių infrastruktūros plėtrą galėtų paskatinti Europos regioninės plėtros fondo parama verslo plėtrai.

5.2.4. lentelė. Kelių eismo įvykių skaičius 2000-2006 m.Teritorinis

vienetas/Metai 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Lietuvos Respublika 5807 5972 6091 5965 6357 6772 6589

Vilniaus apskritis 1452 1511 1382 1445 1683 1764 1501

Vilniaus r. sav. 138 137 140 156 131 181 159




5.2.4. lentelėje pateikiama informacija apie 2000-2006 m. įvykusius kelių eismo įvykius Lietuvoje, Vilniaus apskrityje bei rajone. 2006 m. Vilniaus rajone padaryti 159 kelių eismo įvykiai. Tai sudarė 2,4 proc. visų šalyje bei 10,6 proc. Vilniaus apskrityje padarytų eismo įvykių. 2000-2006 m. Vilniaus rajone padarytų įvykių skaičius išaugo 13,2 proc. Didžiausias kelių eismo įvykių skaičius fiksuotas 2005 m. – 181 įvykis.

5.3. GELEŽINKELIO INFRASTRUKTŪRA

Per Vilniaus rajoną eina plačių vėžių geležinkelio ruožai: Vilnius-Šumskas, Vilnius-Turmantas, Vilnius-Stasylos, kurių ilgis rajone sudaro 102 km. Ruožu Vilnius-Šumskas yra pervežami IX tarptautinio geležinkelio transporto koridoriaus (Minskas-Radviliškis-Klaipėda) tranzitiniai kroviniai bei keleiviai. Keleivių ir krovinių srautas per Vilniaus rajone esančias geležinkelio stotis yra palyginti nedidelis, išskyrus tranzitines kryptis, kur formuojami sąstatai į Kaliningradą ir Klaipėdą.

Dėl ribotų investicijų į ruožų Vilnius-Stasylos ir Vilnius-Turmantas geležinkelio infrastruktūrą yra ribojamas keleivinių ir krovininių traukinių judėjimo greitis.

5.4.VIEŠASIS TRANSPORTAS

Vilniaus rajone pagrindiniai keleivių vežėjai viešojo naudojimo transportu yra UAB “Vilniaus autobusų parkas” ir privačios firmos.

2007 m. 10 dirbančių keleivių vežimo įmonių turėjo licencijas keleiviams vežti autobusais. Turimų transporto priemonių skaičius – 43. Šios įmonės aptarnavo 35 miesto maršrutus.

2006 m. Vilniaus apskrityje viešojo naudojimo autobusais buvo pervežta 120,9 mln. keleivių. Vidutinikai vienam gyventojui 2006 m. Vilniaus apskrityje teko 142,6 kelionės autobusu. Bendras Vilniaus apskrities viešojo naudojimo autobusų maršrutų skaičius – 328. Keleivių vežimas viešojo naudojimo autobusais 2001-2006 m. Vilniaus apskrityje išaugo 28,9 proc.

5.4.1. lentelė. Pervežta keleivių viešojo naudojimo autobusais 2001-2006 m., mln.Teritorinis

vienetas/Metai 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Vilniaus apskritis 86,0 90,3 96,1 100,5 110,7 120,9


5.5. VANDENS KELIAI, PRIEPLAUKOS, TURIZMAS

Ne tik Vilniaus miestas, bet ir Vilniaus rajonas yra vienas iš labiausiai lankytinų, kadangi jo teritorijoje yra regioninių parkų, kurie sudaro galimybę plėtoti pažintinį turizmą. Pagrindinės pažintinio turizmo rūšys yra autoturizmas, dviračių ir pėsčiųjų bei vandens turizmas. Autoturizmo ir dviračių turizmo plėtra yra neįmanoma be reikiamo kelių tinklo ir, žinoma, be reikiamos informacinės sistemos. Todėl Kelių saugomose teritorijose sistemos ir infrastruktūros įrengimo sukūrimo bei tvarkymo 2005 – 2015 m. kompleksinės programos objektai yra:

kelių sistemos įrengimas bei sutvarkymas (kelių, takų, vedančių prie lankomų (eksponuojamų) objektų ar greta jų įrengimas bei sutvarkymas);

kelių infrastruktūros įrengimas (informacinės sistemos sukūrimas ir minimalios įrangos lankytojams įrengimas saugomose teritorijose).

Valstybinių parkų direkcijos, padedamos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos bei Valstybinės kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos aktyviai



dirba šioje srityje. Direkcijų pastangomis valstybiniuose parkuose įrengti pėsčiųjų takai, daugelyje yra pažymėtos dviračių turizmo trasos.

Didžiausios problemos pažintinio turizmo plėtrai saugomose teritorijose yra šios: nepakankamas gamtos ir kultūros vertybių pasiekiamumas – kelių, privažiavimų,

automobilių stovėjimo aikštelių trūkumas arba prasta jų kokybė; nepakanka informacijos; dviračių trasų, takų trūkumas.

Norint įrengti pažintinio turizmo trasas bei takus, ypač jeigu numatomos naujos kelių atkarpos, automobilių stovėjimo aikštelės, privažiavimai, kiti panašaus pobūdžio elementai, reikalingi techniniai projektai. Trasai įrengti neužtenka nutiesti kelią, įrengti tako dangą. Tam, kad būtų galima surasti lankomus objektus, poilsiavietes, stovyklavietes, būtina informacinė sistema (nuorodos, užrašai, stendai ir kt.).

Bendras kelių tinklas Neries regioniniame parke sudaro apie 132 km, iš jų 7 km krašto kelių, 4,5 km rajoninių, 120,5 km vietinės reikšmės viešieji ir vidaus keliai. Pastarieji sudaro absoliučią daugumą regioniniame parke esančių kelių. Neries regioninį parką per metus aplanko apie 30 tūkst. turistų, iš kurių didžiausią dalį sudaro pavasario, vasaros ir rudens laikotarpiu.

Neries regioniniame parke yra puikios galimybės vystyti įvairias turizmo rūšis – autoturizmo, dviračių, pėsčiųjų bei vandens. Regioninis parkas iš visų pusių apsuptas geros kokybės magistraliniais, krašto ir rajoniniais keliais, tačiau labai trūksta automobilių stovėjimo aikštelių prie lankomų objektų, nepatogus privažiavimas prie jų. Šalia pietvakarinio pakraščio eina magistralė Vilnius – Kaunas, vakaruose teritoriją kerta krašto kelias Vievis – Maišiagala ir šiauriniu pakraščiu eina rajoninis Dūkštos – Bukiškis kelias. Nors šiais keliais patogu atvykti iš Vilniaus, Kauno, Trakų ir Kernavės, tačiau pačiame regioniniame parke absoliučiai vyraujantys vietinės reikšmės viešieji ir vidaus keliai yra ypač prastos būklės, todėl yra sudėtinga automobiliu ar dviračiu privažiuoti prie lankytinų vietų. Tik vienas iš daugelio lankytinų objektų – Dūkštų ąžuolynas yra patogiai pasiekiamas autoturistams. Dviratininkams kol kas trasų nėra įrengta, tačiau lankytojai, nors ir prastomis sąlygomis, mėgsta keliones po regioninį parką dviračiais ir pėsčiomis.

Per Vilniaus rajoną einantys vietinės reikšmės vidaus vandens keliai Neries, Vilnios upėmis yra tinkami vandens turizmui ir pramogoms. Vilniaus rajono savivaldybė siūlo 3 turistinius maršrutus. Vienas iš jų driekiasi per Verkių regioninį parką ir Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinį. Kitas maršrutas eina link Nemenčinės, t.y. miesto, kuris yra nutolęs 22 km nuo Vilniaus, Neries dešinėje kranto pusėje, kur Nemenčia įteka į Nerį. Tai labai mėgiama Vilniaus apylinkių gyventojų ir atvykstančiųjų turistų poilsio vieta. Tačiau nėra suformuotos vandens turizmo maršruto trasos, trūksta reikalingos infrastruktūros, t.y. prieplaukų, poilsiaviečių su atitinkama įranga, informacinės medžiagos.


5.5.1 lentelė. Vilniaus rajono susisiekimo sistemos strateginis vertinimas


Vilniaus apskritis

Vilniaus rajonas



Kelio danga – žvyras (proc. nuo bendrojo kelių ilgio)

2006 39,5 - 47 7,5 Mažas

Transporto priemonių skaičius,

2005 483 505 437 9,52 Mažas




Vilniaus apskritis

Vilniaus rajonas


tenkantis 1.000 - iui gyventojųEismo saugumo rodikliai

- - - - - -

KEĮ*, tenkantys 1.000 - iui gyventojų

2005 1,97 2,07 1,95 1,02 Mažas

Žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1.000 - iui gyventojų

2005 0,22 0,20 0,54 59,26 Vidutinis

Sužeistųjų skaičius, tenkantis 1.000 -iui gyventojų

2005 2,5 2,5 2,8 10,71 Mažas

*Pastaba: KEĮ – kelių eismo įvykiaiŠaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

5.6. PAGRINDINIŲ PROGRAMŲ TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS SEKTORIUJE VILNIAUS RAJONE VYKDYMAS

Transporto infrastruktūros srityje Vilniaus rajone buvo vykdomos tiek nacionalinės, tiek Vilniaus apskrities administracijos koordinuojamos, tiek pačios Vilniaus rajono savivaldybės programos. Nacionalinės bei regioninės programos apima priemones, kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto, ISPA, PHARE, Sanglaudos, Europos Sąjungos regioninės plėtros fondų. Tai – valstybinės reikšmės kelių rekonstrukcija, dangų atstatymas arba stiprinimas, asfaltinės dangos įrengimas keliuose su žvyro danga, vandens maršrutų infrastruktūros sukūrimas. Geležinkelio infrastruktūra prižiūrima ir plėtojama AB “Lietuvos geležinkeliai“ lėšomis. Geležinkelis atnaujinamas pagal 1999 m. Europos komisijos iniciatyvą “Transporto infrastruktūros poreikių paskaičiavimas (TINA)”. Realiai automobilių ir geležinkelio tinklui atstatyti finansavimo nepakanka. Jei ir toliau nebus skiriama pakankamai lėšų, jų nusidėvėjimas didės, o tai mažins saugumą keliuose, didins transporto sąnaudas.

5.7. ENERGETIKA IR ŠILUMOS TIEKIMAS

5.7.1. ENERGETIKA

Elektros skirstymo ir tiekimo paslaugas bei visuomeninio tiekėjo funkcijas Vilniaus rajone atlieka AB „Rytų skirstomieji tinklai“. Pagrindiniai aptarnaujami klientai yra AB “Vilniaus Paukštynas”, AB “Pagirių šiltnamiai”, UAB “Vilnika”, UAB “Biovela”, UAB “Vilniaus rajono šilumos tinklai”, UAB “Pagirių komunalininkas”, UAB „Nemėžio komunalininkas“ bei kt.

Pagal Elektros energetikos įstatyme nustatytas sąlygas, po 2010 m. visi elektros vartotojai Lietuvoje galės gauti laisvojo vartotojo statusą – teisę laisvai pasirinkti tiekėją. 2004 m. liepos mėn. laisvojo vartotojo statusas suteiktas visiems juridiniams asmenims. Laisvieji vartotojai elektrą perka sutartine kaina iš nepriklausomo tiekėjo arba iš visuomeninio tiekėjo patvirtinta kaina.



Apšvietimo tinklai ir visas elektros ūkis Vilniaus rajono kaimuose montuotas dar tarybiniais laikais. Apšvietimo tinklai moraliai ir techniškai pasenę, energetiškai imlūs, nerekonstruoti.

5.7.1.1. pav. Elektros tiekimo infrastruktūra Vilniaus rajoneŠaltinis: Vilniaus rajono savivaldybės administracija

5.7.2. ŠILUMOS ŪKIS

2004 m. buvo parengtas Vilniaus rajono šilumos ūkio specialusis planas, kurio pagrindinis tikslas - tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojui mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai. Šilumos ūkio specialiajame plane buvo apibrėžti naujai planuojamos šilumos vartotojų teritorijos ir principiniai techniniai sprendimai dėl kiekvienai teritorijai nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių naudojimo, kad būtų patenkinami šios teritorijos vartotojų poreikiai šilumai.

Vilniaus rajono savivaldybei priklausantį šilumos ūkį valdė 9 įmonės: UAB „Avižienių komunalininkas”, UAB „Maišiagalos komunalininkas”, UAB „Marijampolio komunalininkas”, UAB „Nemenčinės komunalininkas”, UAB „Nemėžio komunalininkas”, UAB „Pagirių komunalininkas”, UAB „Riešės komunalininkas”, UAB „Rudaminos komunalininkas” UAB „Vilniaus rajono šilumos tinklai“. Šios įmonės užtikrino šilumos tiekimą vartotojams bei teikė kitas komunalines paslaugas. Vaidotų gyvenvietės CŠTS yra 15 metų išnuomota UAB „Etalga”, kuri atsakinga už sistemos priežiūrą. Išskirtinis atvejis yra Rudaminos gyvenvietėje. Jai šiluma tiekiama iš AB „Vilniaus paukštynas“. Šilumos generavimo ir tiekimo sistemos priklauso AB „Vilniaus paukštynas“. UAB „Rudaminos komunalininkas” atsakingas už vartotojų šilumos



mazgų priežiūrą bei šilumos pardavimą. Buivydiškių kaimas šiluma aprūpinamas iš ŽŪSC. 2006 m. Buivydiškių šilumos ūkis perduotas Vilniaus rajono savivaldybei.

Po įvykdytos reorganizacijos 2006 m. komunalines paslaugas teikia 3 komunalinės įmonės: UAB „Nemėžio komunalininkas, UAB „Vilniaus rajono šilumos tinklai“ bei UAB „Pagirių komunalininkas“.

Vilniaus rajono savivaldybės valdomame šilumos ūkyje kaip kuras energijos gamybai naudojamos gamtinės dujos, akmens anglys, suskystintos dujos bei elektra. Yra dujofikuotos gyvenvietės: Avižieniai, Bukiškis, Nemenčinė, Mažoji Riešė, Maišiagala, Skaidiškės, Nemėžis, Pagiriai, Baltoji Vokė, Valčiūnai, Didžioji Riešė, Kalviškės, Buivydiškės, Vaidotai, Rudamina ir kt. Kietas kuras – akmens anglys – naudojamos Bezdonyse, Rudausiuose, Kabiškėse, Vėliučionyse bei Sužionyse. Kalvelių gyvenvietės katilinėje deginamas skystas kuras – suskystintos dujos. Marijampolio miestelio šilumos poreikiai tenkinami naudojant elektros energiją.

Pagiriuose 1998 m. pastatyta konteinerinė katilinė; Baltojoje Vokėje – 2004 m. instaliuoti kondensaciniai katilai; Valčiūnai I – 2004 m. įrengti kondensaciniai katilai; Valčiūnai III - 2000 m. pastatyta skysto kuro konteinerinė katilinė; Didžiojoje Riešėje – 1997 m. įrengti modernizuoti katilai; Kalveliuose – 2000 m. pastatyta skysto kuro konteinerinė katilinė; Kalviškėse – 1998 m. įrengta konteinerinė katilinė. Likusiuose objektuose eksploatuojami seni katilai. Esant nusidėvėjusiai įrangai (objektuose, kuriuose neatlikta renovacija), nepasiekiamas optimalus šilumos generavimo efektyvumas - patiriami papildomi nuostoliai kuro konversijos į energiją procese. Tai ypač taikytina kieto kuro katilinėms, jų naudingo veikimo koeficientas dažnai neviršija 65 proc. Toks žemas šilumos generavimo efektyvumas leidžia daryti apbendrinimus apie ne visai korektišką naudojamo kuro bei pateikiamos šilumos apskaitą. Išskyrus naujas katilines, šilumos generavimo ir tiekimo procesai nėra automatizuoti bei dispečerizuoti. Tai generuoja papildomas išlaidas aptarnaujančio personalo samdymui. Svarbi kliūtis efektyviam energijos gamybos pusės valdymui yra pagamintos katilinėje šilumos apskaitos nebuvimas. Tai apsunkina šilumos ūkio ekspertizės atlikimą.



5.7.2.1. pav. Katilinės Vilniaus rajoneŠaltinis: Vilniaus rajono savivaldybės administracija

Stambiausios Vilniaus rajone veikiančių katilinių modernizacijai numatytos investicijos iki 2010 m. yra: Nemenčinės dviejose katilinėse planuojama įdiegti naujus kondensacinius katilus. Vėliučionių bei Bezdonių katilinėse planuojama nuo 2008 m. pereiti prie biokuro panaudojimo.

Kitos stambios investicijos numatomos į nusidėvėjusių sistemos elementų pakeitimą naujais (katilai, trasos ir t.t.).

Vilniaus rajone nagrinėjami trys aprūpinimo šiluma būdai: šilumos tiekimas iš centrinių šilumos tinklų (CŠT); šilumos tiekimas iš individualių gamtinėmis dujomis arba biokuru kūrenamų katilinių,

įrengtų atskirai prie kiekvieno namo (GD arba BIO).; šilumos tiekimas iš individualių gamtinėmis dujomis kūrenamų katilinių, įrengtų butuose

(dujofikuotose gyvenvietėse) (IKB).

Centralizuotas šilumos tiekimo būdas yra šiose gyvenvietėse: Bukiškis, Buivydiškės, Pagiriai, Baltoji Vokė, Valčiūnai, Nemėžis, Kreivalaužiai, Maišiagala, Rudamina, Nemenčinė.

Vilniaus rajono šilumos ūkio objektai, kuriems ekonominio ir finansinio vertinimo rezultatai palankūs decentralizacijai yra Didžioji Riešė, Mažoji Riešė ir Bezdonys. Didžiojoje Riešėje dėl didelės tolesnės vartotojų atsijungimo rizikos, rekomenduojama įrengti individualias dujines katilines kiekviename bute IKB. Mažojoje Riešėje rekomenduojama įrengti autonomines gamtinių dujų katilines prie kiekvieno pastato. Viena dujinė katilinė keletui pastatų gali būti



statoma tik tuo atveju, jeigu, atlikus detalius skaičiavimus, paaiškėtų ekonominė nauda šiems pastatams sujungti. Bezdonyse rekomenduojama įrengti mediena kūrenamas katilines prie kiekvieno pastato. Remiantis savivaldybės bei šilumos ūkį eksploatuojančios įmonės pateikta nuostata Skaidiškėse planuojama vykdyti katilinės renovaciją įdiegiant kondensacinius katilus.

Avižieniuose, Raudondvaryje, Vėliučionyse, Kalveliuose, Kalviškėse bei Vaidotų k. yra paliekamas centralizuotas šilumos tiekimas.

5.7.2.1. Šilumos tiekimo zonos

Atsižvelgiant į atskirų gyvenviečių šilumos tinklų dydį ir vartotojų koncentraciją, dalyje gyvenviečių CŠT aptarnaujamų teritorijų skirstymas į atskiras zonas nėra vykdomas. Šiuo atveju, gyvenvietė yra laikoma vieninga šilumos tiekimo zona, kuriai taikomas vieningas šilumos tiekimo reglamentas. Nemenčinės miestelio CŠT teritorijos skirstymas zonomis paremtas šiuo metu egzistuojančiu fiziniu šilumos tinklų zonavimu, t.y. gyvenvietę aptarnauja 3 katilinės su atskirtais šilumos tinklais. Atskiros zonos nėra tarpusavyje sujungtos, todėl nagrinėjamos kaip atskiri tyrimo objektai.

5.7.2.2. Centrinio šilumos tiekimo šilumos generatorių darbas

Numatoma, kad ateityje dirbs visos šiuo metu eksploatuojamos katilinės, išskyrus Valčiūnų II. Valčiūnų II katilinė 2005 m. šildymo sezonui perkelta į naują vietą sumontuojant naują šilumos generavimo įrangą bei įdiegiant kondensacinius vandens šildymo katilus. Kietą kurą deginančios Vėliučionių ir Bezdonių katilinės bus pervestos medžio atliekų panaudojimui. Nuo 2006 m. biokurą naudoja UAB Vilniaus rajono šilumos tinklai.

Nuo 2005 m. šildymo sezono pradžios dujofikuotos 3 suskystinto kuro katilinės Nemenčinėje, naudojant dujinį kurą Raudondvario bei Kreivalaužių katilinėse.

Vilniaus rajono gyvenviečių suskirstymas zonomis bei nagrinėjami šilumos tiekimo šaltiniai pateikti 5.7.2.2.1. lentelėje.

5.7.2.2.1. lentelė. Vilniaus rajono gyvenviečių suskirstymas zonomis Miesto/gyvenvietės

pavadinimas Zonos Nr. Nagrinėjami šilumos gamybos/tiekimo būdai zonoje

Avižieniai Nr. 1

Centrinis šilumos tiekimas CŠT (papildomai decentralizuojamas namas Nr. 8 ir vaikų darželis, statoma nauja katilinė šalia mokyklos). Individualus šildymas gamtinėmis dujomis GD. Individualus šildymas gamtinėmis dujomis GD butuose.

Bukiškis Nr. 1Centrinis šilumos tiekimas CŠT.Individualus šildymas gamtinėmis dujomis GD.Individualus šildymas gamtinėmis dujomis GD butuose.

Buivydiškės Nr. 1Centrinis šilumos tiekimas CŠT.Individualus šildymas gamtinėmis dujomis GD.Individualus šildymas gamtinėmis dujomis GD butuose.

Didžioji Riešė Nr. 1Centrinis šilumos tiekimas CŠT.Individualus šildymas gamtinėmis dujomis GD.Individualus šildymas gamtinėmis dujomis GD butuose.

Pagiriai Nr. 1 Centrinis šilumos tiekimas CŠT.

Baltoji Vokė Nr. 1 Centrinis šilumos tiekimas CŠT.



Valčiūnai

Nr. 1

Nr. 2

Nr. 3

Centrinis šilumos tiekimas CŠT.Individualus šildymas gamtinėmis dujomis GD.Individualus šildymas gamtinėmis dujomis GD butuose.Centrinis šilumos tiekimas CŠT.Individualus šildymas gamtinėmis dujomis GD.Individualus šildymas gamtinėmis dujomis GD butuose.Centrinis šilumos tiekimas CŠT suskystintomis dujomis. Individualus šildymas biokuru (katilinė prie pastato).

Vaidotai Nr. 1Centrinis šilumos tiekimas CŠT.Individualus šildymas gamtinėmis dujomis GD.Individualus šildymas gamtinėmis dujomis GD butuose.

Nemėžis Nr. 1 Centrinis šilumos tiekimas CŠT.

Vėliučionys Nr. 1 Centrinis šilumos tiekimas CŠT deginant biokurą.Individualus šildymas biokuru (katilinė prie pastato).

Kalveliai Nr. 1 Centrinis šilumos tiekimas CŠT suskystintomis dujomis.Individualus šildymas biokuru (katilinė prie pastato).

Kreivalaužiai Nr. 1 Centrinis šilumos tiekimas CŠT.

Bezdonys Nr. 1 Centrinis šilumos tiekimas CŠT deginant biokurą.Individualus šildymas biokuru (katilinė prie pastato).

Maišiagala Nr. 1 Centrinis šilumos tiekimas CŠT.

Kalviškės Nr. 1 Centrinis šilumos tiekimas CŠT.

Rudamina Nr. 1 Centrinis šilumos tiekimas CŠT iš AB „Vilniaus paukštynas”.

Nemenčinė

Nr. 1

Nr. 2

Nr. 3

Centrinis šilumos tiekimas CŠT.Individualus šildymas gamtinėmis dujomis GD.Individualus šildymas gamtinėmis dujomis GD butuose.Centrinis šilumos tiekimas CŠT.Individualus šildymas gamtinėmis dujomis GD.Individualus šildymas gamtinėmis dujomis GD butuose.Centrinis šilumos tiekimas CŠT.Individualus šildymas gamtinėmis dujomis GD.

Mažoji Riešė Nr. 1Centrinis šilumos tiekimas CŠT.Individualus šildymas gamtinėmis dujomis GD.Individualus šildymas gamtinėmis dujomis GD butuose.


Avižienių, Bukiškio, Buivydiškių, Didžiosios Riešės, Mažosios Riešės, Raudondvario, Pagirių, Baltosios Vokės, Valčiūnų, Vaidotų, Skaidiškių, Nemėžio, Vėliučionių, Kalvelių, Kreivalaužių, Bezdonių, Maišiagalos, Kalviškių, Rudaminos, Nemenčinės gyvenviečių šilumos tiekimo specialieji planai parengti savivaldybės užsakymu. Jų tikslas - įvertinti šilumos tiekimo įtaką gyvenviečių oro užterštumui ir numatyti perspektyvinį šildymo būdo pasirinkimą. Visose gyvenvietėse šiluma tiekiama iš centralizuotų šilumos tinklų.

Bendros prielaidos taikytinos visiems nagrinėjamiems šilumos ūkiams: šiluminių trasų renovacija atliekama visuose objektuose. Tinklų rekonstrukcija atliekama tiems ruožams, kurių



paklojimo metai pasiekia nustatytą vamzdynų tarnavimo amžių arba yra nustatytas faktas, kad trasos būklė bloga (tinklai apsemti, nuslinkusi izoliacija ir pan.).

Ruošiant šilumos ūkio specialiojo plano skaičiavimo prielaidas buvo pateikta nuostata, kad šilumos punktai pastatuose turi būti renovuojami, t.y. įrengiama nepriklausoma pastato šildymo sistema, šilumos apskaita, šilumos punktai automatizuojami.

Bendra nuostata dėl naujai diegiamų katilų ar statomų katilinių nustato, kad šilumos gamyba yra automatizuojama. Šiuo atveju sumažėja aptarnaujančio personalo poreikis, nes didžioji dalis įrenginių valdymo dispečerizuojama.

Avižieniai. Avižieniuose yra CŠT sistema, kuri iš dalies decentralizuojama. CŠT aptarnauja keletą pastatų, kurie yra atitolę nuo kitų koncentruotai išsidėsčiusių šilumos vartotojų. Šie pastatai: vaikų darželis ir gyvenamasis daugiabutis namas Nr. 8. 2007-2008 m. numatomos investicijos šių pastatų decentralizacijai, įrengiant individualias automatizuotas dujines katilines prie kiekvieno pastato. 2007 m. pastatytos dvi konteinerinės katilinės. Katilinių statybai panaudota 560000 Lt:

prie seniūnijos pastato; prie buvusio bendrabučio Gėlių g.

Baltoji Vokė. CŠT būdas. Atsižvelgiant į nesenas kapitalines investicijas į šilumos generavimo įrenginius papildomų lėšų artimiausių 15 metų laikotarpių skirti nenumatoma. 2007 m. į šilumos trasų remontą investuota 192131 Lt, į šilumos punktą renovaciją – 75000 Lt.

Bezdonys. Sistema decentralizuojama. 2007-2008 m. numatomos lėšos CŠT decentralizacijai, įrengiant atskiras biokuro katilines prie kiekvieno pastato. Planuojamų investicijų dydis yra 115000 Lt. Nuo tų pačių metų numatomos investicijos pastatų šilumos mazgų renovacijai ~ 68000 Lt. 2014 m. planuojama pakartotinė investicija biokuro katilų pakeitimui naujais. 2007 m. rekonstruota katilinė Bezdonyse (investuota 30000 Lt).

Bukiškis. CŠT būdas. 2005 m. atliktas nusidėvėjusių katilų pakeitimas. Bendra investicijų suma siekia 240000 Lt. Šilumos mazgų renovacijai planuojama 280000 Lt. 2007 m. atliktas šiluminės trasos remontas (investicijų vertė – 80000 Lt).

Didžioji Riešė. Planuojama vykdyti CŠT decentralizaciją įrengiant individualias dujines katilines kiekviename bute. 2005-2008 m. planuojama nutraukti centralizuotos šilumos tiekimą ir 19 butų įrengti individualias dujines katilines. Planuojamos investicijos sudaro 217000 Lt įdiegiant dujines katilines ir 21000 Lt numatomas dujų įvado į decentralizuojamus namus tiesimui. 2014 m. numatomos reinvesticijos katilų pakeitimui - 145000 Lt. 2007 m. dėl gyventojų skundų CŠT decentralizacija neįvykdyta.

Kalveliai. CŠT būdas. Instaliuota šiluminė galia katilinėje neturi rezervo, todėl numatyta skirti 150000 Lt naujo 1,5 MW katilo įrengimui. Jis pakeis šiuo metu eksploatuojamą 1,16 MW galios katilą. 2007 m. atlikta gyvenamųjų namų šilumos punktų renovacija (investicijų vertė – 45000 Lt).

Kalviškės. CŠT būdas. 2013 m. numatomos investicijos katilų pakeitimui naujais ~ 100000 Lt. Šilumos punktų modernizacijai numatoma 296000 Lt investicija. 2007 m. atlikta katilinių modernizacija (investicijų vertė – 20000 Lt).

Kreivalaužiai. 2005 m. į Kreivalaužių k. atvestas dujotiekis bei modernizuota katilinė, todėl 15 metų laikotarpiui papildomų investicijų nenumatoma. Šilumos mazgų renovacijai numatyta 179000 Lt investicijos. 2007 m. katilinės kondensaciniam ekonomaizeriui remontuoti skirta 50000 Lt.

Maišiagala. CŠT būdas. Kadangi 2004 m. daug investuota į šilumos generavimą, numatoma, kad 15 metų papildomų lėšų skirti nereikės. Šilumos mazgų renovacijai numatoma skirti 164000 Lt investicija. 2007 m. šilumos punktams modernizuoti panaudota 50000 Lt.



Nemenčinė. 2004-2005 m. Nemenčinės miestas dujofikuotas. Katilai, naudoję skalūnų alyvą, pervesti kūrenti gamtines dujas.

Nemenčinės Z1, Z2 Z3 zonose yra CŠT būdas.

Zonoje Z1 2010 m. planuojama pastatyti kondensacinius katilus, kurių bendra galia sieks 1,5 MW. Tam numatoma 400000 Lt investicija. Šilumos punktų modernizacijai planuojama 319000 Lt investicijos. Zonoje Z2 2010 m. katilinėje planuojama įdiegti dujinius katilus, kurių bendra galia sieks 5 MW. Skiriamų lėšų kiekis siektų ~ 1050000 Lt. Šilumos punktų renovacijai planuojama skirti 741000 Lt. Zonoje Z1 2019 m. numatoma 300000 Lt investicija nusidėvėjusių katilų pakeitimui. Šilumos mazgų remontui planuojama skirti 40000 Lt. 2007 m. Nemenčinės miesto katilinės remontui panaudota 65000 Lt.

Nemėžis. CŠT būdas. Šilumos generavimui atliktos investicijos: 2007 m. Nemėžio kaimo katilinės rekonstrukcija – 650000 Lt. Taip pat numatomos skirti 360000 Lt investicijos šilumos punktų modernizacijai.

Pagiriai. CŠT būdas. 2016 m. planuojamos investicijos konteinerinės katilinės pakeitimui nauja - ~ 950000 Lt. Šilumos mazgų renovacijai planuojama 670000 Lt investicija. Būtina atlikti matavimus triukšmo lygiui nustatyti. Jeigu leidžiamas fizinės taršos lygis viršijamas, turi būti įdiegtos triukšmą mažinančios priemonės. 2007 m. šilumos trasų remontui skirtos 150000 Lt investicijos, katilinės rekonstrukcijai – 200000 Lt.

Raudondvaris. Paliekamas CŠT. Katilinėje 2005 m. įdiegti gamtinių dujų katilai, kurių bendra šiluminė galia siekia 260 kW. Planuojama skirti 90000 Lt investicijų. 2007 m. atliktas šilumos trasų remontas (investicijų vertė – 35000 lt).

Rudamina. Paliekamas esantis CŠT, kai šiluma tiekiama iš UAB „Vilniaus Paukštynas“. Investicijos šilumos generavimui nenumatomos. 2007 m. atlikta šilumos punktų renovacija (investicijų dydis – 30000 Lt).

Vaidotai. CŠT būdas. Ateinančių 15 metų laikotarpiu investicijos į šilumos generavimą nenumatomos. 2007 m. trasų remontui skirtos 190000 Lt investicijos, šilumos punktų renovacijai – 75000 Lt.

Valčiūnai. Trijose zonose CŠT būdas. Valčiūnų pirmojoje zonoje investicijų į šilumos generavimą nenumatoma. Šilumos mazgų renovacijai reikalingų lėšų kiekis siekia 290000 Lt.

Valčiūnų antroje zonoje investicijos į šilumos generavimą nenumatomos. Šilumos mazgų renovacijai reikalingų lėšų kiekis siekia 134000 Lt. Valčiūnų trečiojoje zonoje šiluma tiekiama iš konteinerinės katilinės, kūrenančios suskystintas dujas. 2015 m. numatomos 120000 Lt investicijos katilų pakeitimui. Šilumos mazgų renovacijai numatoma 55000 Lt investicija. 2007 m. šilumos punktų renovacijai skirtos 88000 Lt investicijos.

Vėliučionys. CŠT būdas, keičiant naudojamą kurą. Planuojama deginamas anglis pakeisti medžio atliekomis. 2007 m. katilinės modernizavimui panaudotos 35000 Lt investicijos. Šilumos mazgų renovacijai skirta 40000 Lt.

Mažoji Riešė. 2007-2008 m. vykdoma CŠT decentralizacija, įdiegiant individualias automatizuotas dujines katilines prie kiekvieno pastato. Dujotiekio įvado įrengimui planuojama 32000 Lt investicija. Dujinių katilinių įrengimui ~ 107000 Lt. 2007 m. modernizuota katilinė – 35000 Lt.

Finansiniai įsipareigojimai įgyvendinant įvardintas investicijas atitinka: vartotojams priskiriami finansiniai įsipareigojimai: šilumos mazgų renovacija, dujų įvado

tiesimas, individualių dujinių katilinių įrengimas butuose; savivaldybei priskiriami finansiniai įsipareigojimai: šiluminių trasų renovacija, šilumos

generavimo katilinėse investicijos, individualių dujinių/medienos katilinių prie pastatų įrengimas.




5.7.2.2.2. lentelė. Vilniaus rajono energijos tiekimo sistemos strateginis vertinimas


Vilniaus apskritis

Vilniaus rajonas


Proc./procentiniai

punktaiVertinimas

Veiksmų programos rodikliai

- - - - - -

Elektros energijos gamyba, tenkanti vienam gyventojui, kWh

2003/2005 2.338(2005 m.) - - - -

Kiti rodikliai - - - - - -Elektros energijos sunaudojimas, tenkantis 1.000 -iui gyventojų, GWh/metus

2005 2,35 - - - -


5.8. APLINKOS KOKYBĖ

5.8.1. Atliekų tvarkymas

Viena svarbiausių problemų - dideli atliekų kiekiai. Per metus Vilniaus rajone susidaro daugiau negu 48 tūkst. m3 atliekų, kurių 1 m3 vidutinė sutvarkymo kaina yra 13 Lt. Anksčiau vienuolika, o dabar tik trys komunalinės įmonės kasmet aptarnauja beveik 23 tūkst. gyventojų ir per 300 organizacijų. Jos teikia ne tik komunalinių atliekų tvarkymo, tačiau ir vandens tiekimo, nuotekų valymo bei šilumos tiekimo paslaugas.

Gyventojams taikomas vidutiniškai 2,53 Lt per mėn. atliekų tvarkymo tarifas. Komunalinės atliekos surenkamos įvairiais būdais.

5.8.1.1. lentelė. Atliekų susidarymas Vilniaus rajono savivaldybėje (1000 t)2003 m. 2004 m.

Atliekų kiekis, 1000 t/metus Atliekų kiekis, 1000 t/metusNepavojingos atliekos Pavojingos atliekos Nepavojingos atliekos Pavojingos atliekos

35,81 0,21 45,58 0,92 Iš viso: 36,02 Iš viso: 46,50

Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra



5.8.1.2. pav. Atliekų tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių aptarnaujamų seniūnijų žemėlapis prieš reorganizavimą




5.8.1.3. pav. Atliekų tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių aptarnaujamų seniūnijų žemėlapis


Vilniaus rajone atliekų tvarkymo paslaugas teikia 3 savivaldybės įsteigtos komunalinės įmonės – UAB „Nemėžio komunalininkas“, UAB „Pagirių komunalininkas“ bei UAB „Vilniaus rajono šilumos tinklai“. Šios įmonės turi paskirstytas aptarnavimo zonas pagal seniūnijas (5.8.1.3. pav).

Šiuo metu Vilniaus rajono atliekų tvarkymo sistema yra tobulinama, t.y. pereinama nuo betario prie konteinerinio atliekų surinkimo būdo. Be to gyvenvietėse bus pastatyti antrinių žaliavų konteineriai, kad atliekos būtų rūšiuojamos ir kuo mažesni jų kiekiai patektų į sąvartynus.



Vilniaus rajono savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga 2007 m. duomenimis naudojosi 43 proc. rajono gyventojų. Atliekų tvarkymo įmonės pagal turimą techniką negalėjo aptarnauti daugiau gyventojų, trūko buitinių atliekų konteinerių, todėl įmonės atsisakydavo su individualių namų gyventojais sudaryti sutartis dėl atliekų tvarkymo. 2007 m. Vilniaus rajono savivaldybė skyrė lėšų šiukšliavežių, konteinerių pirkimui, tačiau šių investicijų dydis nėra pakankamas. Esant tokiai situacijai, 2007 m. pabaigoje savivaldybė leido UAB „Nemėžio komunalininkas“ ir UAB „Pagirių komunalininkas“ sudaryti atliekų tvarkymo subrangos sutartis su UAB „A.S.A. Vilnius“. Ši įmonė aptarnaus 40 gyvenviečių, 149 sodų bendrijas.

2007 m. atliekų tvarkymui iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto skirta 1837000 Lt, iš jų šiukšliavežėms įsigyti – 1500000 Lt. Kitos lėšos panaudotos konteineriams įsigyti, naftos produktų, patekusių į aplinką Rukainių k., tvarkymo darbams, ekologiniam gyventojų švietimui.

2007 m. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje veiklą pradėjo vykdyti UAB “Antrinis perdirbimas” – bešeimininkių naudotų padangų surinkimas ir išvežimas. 2007 m. pabaigoje surinktas ir išvežta virš 100 t padangų.

Pagal regioninę atliekų tvarkymo sistemą pradėti 16 atliekų priėmimo punktų įrengimo darbai. Šiose aikštelėse turės būti pastatyti antrinių žaliavų konteineriai, konteineris stambiagabaritėms atliekoms ir 1-2 konteineriai mišrioms buitinėms atliekoms.

Atskiras popieriaus, plastiko ir stiklo surinkimas pradėtas tik 2007 m. gavus iš LR aplinkos ministerijos 255 vnt. antrinių žaliavų surinkimo konteinerius.



5.8.2. Oro taršos kontrolė

Neatsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajonas juosia Vilniaus miestą, jo teritorija palyginti nedaug užteršta. 2006 m. duomenimis kietųjų ir skystųjų teršalų emisija vienam kvadratiniam kilometrui 2,7 karto mažesnė nei vidutiniškai Lietuvos Respublikoje ir net 14,8 karto mažesnė nei Vilniaus mieste. Užterštumas sieros dioksido junginiais 170,5 karto mažesnis palyginti su Lietuvos vidurkiu, ir net 355 kartus mažesnis nei Vilniaus mieste. Atitinkamai, užterštumas azoto oksidais daugiau nei 6,5 karto mažesnis už Lietuvos Respublikos vidurkį, o palyginti su Vilniaus miestu - mažesnis daugiau nei 75 kartus.

5.8.2.1. lentelė. Teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių 2006 m., kg/m2

Teritorija Kietųjų teršalų emisija, kg/m2

Dujų ir skystųjų teršalų emisija,

kg/m2

Sieros dioksido junginiai, kg/m2

Azoto oksidai, kg/m2

Lietuvos Respublika 69 1226 341 194Vilniaus miesto sav. 618 6947 710 2250Vilniaus r. sav. 16 494 2 30


Viena iš sąlygų, leidžiančių išlaikyti palyginti nedidelį oro užterštumą rajone, besiribojančiame su vienu labiausiai Lietuvoje užterštu Vilniaus miestu – didelis rajono miškingumas, ypatingai vietovėse, besiribojančiose su Vilniaus miestu.

5.8.3. Vandens tiekimas ir valymas

Vilniaus rajonas yra vienas didžiausių Lietuvos Respublikoje, todėl vandentiekio vandenvalos sistemos tobulinimas lemia didesnių investicijų poreikį. Nemažai Vilniaus rajono gyvenviečių yra labai arti Vilniaus miesto savivaldybės administracinių ribų, todėl, Vilniaus miestui sparčiai plečiantis, jo priemiesčiai pamažu apima atokesnes rajono gyvenvietes, taip panaikinamos ribos tarp urbanizuotų ir kaimo teritorijų. Štai kodėl daugumą gyvenviečių, kurias nuo Vilniaus miesto ribų skiria sąlyginai nedidelis atstumas, tikslinga prijungti prie Vilniaus vandenų sistemos. Tai ypatingai aktualu nuotekų valymo sričiai, nes būtų galima sutaupyti nemažai eksploatacinių išlaidų, be to, būtų geriau išnaudojamas dabartinių nuotekų valymo įrenginių turimas rezervinis našumas.



Pramonė ir energetika

16%

Gyventojai47%

Žuvininkystės ūkiai37%

5.8.3.1. pav. Pagrindiniai vandens vartotojaiŠaltinis: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas

Vilniaus rajone yra 80 vandens tiekimo ir 43 nuotekų šalinimo sistemų, jos atitinkamai aptarnauja apie 44 proc. ir 36 proc. visų gyventojų. Daugeliui Vilniaus rajono savivaldybės gyvenviečių vanduo tiekiamas tiesiai iš gręžinių. Dėl dažnai požeminiame vandenyje randamų didelių geležies kiekių (1-2 mg/l) vandens kokybė neatitinka Lietuvos higienos normų ir ES direktyvų reikalavimų, todėl turi būti pastatyti geležies šalinimo įrenginiai tose gyvenvietėse, kuriose jų nėra, ir kurių nėra planuojama prijungti prie UAB „Vilniaus vandenys“ aptarnaujamų tinklų.

Vilniaus rajono savivaldybė deda pastangas šioms problemoms spręsti. Dar 2004 m. buvo parengtas projektas vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklams Kuprioniškių ir Mostiškių kaimuose įrengti, kuris įgyvendintas 2005 m. 90 proc. projekto vertės įgyvendinta SAPARD paramos lėšomis.

Vandentvarkos objekt renovacijos darbams 2007 m. skirta 2534636 Lt, iš jų vandens nugeležinimo sistemoms įrengti - 800000 Lt, vandentiekio ir nuotekų tinklų renovacijai – 1200000 Lt ir 534636 Lt valymo įrenginių perpumpavimo stočių renovacijai ir techninių projektų parengimui. Pagrindiniai darbai yra atlikti vandentiekio nugeležinimo sistemos įrengimui:

Skaidiškių k. – 170000 Lt; Sužionių k. – 170000 Lt; Rudausių k. – 150000 Lt; Eitminiškių k. – 160000 Lt; vandentiekio tinklų pakeitimui – 260000 Lt.

Neries upės baseino investicinis projektas.

Nuo 2003 m. Vilniaus rajono savivaldybė dalyvauja Neries upės baseino bendrame investicijų plano 2003-2012 m. įgyvendinimo projekte. Neries baseino vandentvarkos bendrojo investicijų plano 2003-2012 m. tikslas – techniškai, finansiškai ir ekonomiškai pagrįsti bei parinkti prioritetines priemones siekiant iki 2009 m. įgyvendinti ES Miestų nutekamųjų vandenų direktyvą 91/271. Šiam planui rengti ir įgyvendinti skirtos ISPA ir Sanglaudos fondo lėšos.

Projekto tikslas – sudaryti vandenų valdymui Neries baseino teritorijoje 10 metų Bendrąjį investicijų planą su prioritetinių investicijų grafiku, kuris leis pasiekti Europos



Komisijos Miestų nutekamųjų vandenų direktyvoje 91/271 nurodytą lygį iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Projektas vykdomas trimis etapais. Pirmam etapui investicijų paketas siekia 10,39 mln. eurų, antram – 7,6 mln. eurų, o trečiam – 15,7 mln. eurų. Iš viso Vilniaus rajonui skirta 33,69 mln. eurų. Į projektą įtrauktos 39 gyvenvietės ir miesteliai.

Į pirmą investicijų paketą patenka: Avižieniai, Bukiškis, Mažoji Riešė, Klevinė, Sudervė, Mažoji Riešė, Maišiagala, Pagiriai, Vaidotai, Baltoji Vokė, Valčiūnai, Juodšiliai; į antrą: Nemenčinė, Marijampolis, Didžiosios Kabiškės, Nemėžis, Skaidiškės, Kalviškės, Rudamina, Grigaičiai, Vėliučionys; į trečią: Anavilio k., Glitiškės, Paberžė, Bezdonys, Kalveliai, Šumskas, Lavoriškės, Mostiškės, Parudaminys, Medininkai, Mickūnai, Rukainiai, Skirlėnai, Karvio k., Pikutiškės, Sužionys.

Rengiamas bendrasis investicijų planas numato investicijų etapus (5.8.3.2. pav.) į regiono vandentvarkos sektorių, kurie apibrėžti atsižvelgiant į ES Bendrąją direktyvą, taip pat aplinkosauginius, socialinius ir techninius faktorius, ir ISPA finansavimo galimybes.

5.8.3.2. pav. Į Neries upės baseino bendrąjį investicijų planą 2003-2012 m. įtrauktos Vilniaus rajono gyvenvietės


5.8.3.1. lentelė. Į Neries upės baseino bendrąjį investicijų planą 2003-2012 m. įtrauktos Vilniaus rajono gyvenvietės



1. Nemenčinės m. 10. Valčiūnų k. 19. Galgių k. 28. Rudaminos k.2. Anavilio k. 11. Kalvelių k. 20. Mickūnų mstl. 29. Rukainių k.3. Glitiškių k. 12. Šumsko mstl. 21. Didžiųjų Kabiškių k. 30. Sužionių k.4. Paberžės mstl. 13. Lavoriškių k. 22. Nemėžio k. 31. Grigaičių k.5. Avižienių k. 14. Mostiškių k. 23. Skaidiškių k. – nuos. namai 32. Vėliučionių k.6. Bukiškių k. 15. Maišiagalos mstl. 24. Pagirių k. 33. Buivydiškių k. dalis7. Riešės k. 16. Marijampolio k. 25. Vaidotų k. 34. Zujūnų k.8. Bezdonių mstl. 17. Parudaminio k. 26. Didžiosios Riešės k. 35. Gineitiškės9. Juodšilių k. 18. Medininkų k. 27. Kalviškių k. 36. Dūkštos


2004 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T3-265 pritarė Neries upės baseino investiciniame plane 1 etapui Vilniaus rajonui nustatytiems investicijų dydžiams. Iš viso Vilniaus rajonui skirta 10,39 mln. eurų. Atliktas esamų vandens ir nuotekų tinklų ir kitų įrengimų plėtros pagal I-ąjį scenarijų nužymėjimas kartografinėje medžiagoje ir numatytos darbų apimtys Avižienių, Bukiškių, Sudervės, Mažosios Riešės, Maišiagalos, Pagirių, Vaidotų, Baltosios Vokės, Valčiūnų ir Juodšilių gyvenvietėms bei miesteliams.

Neries upės baseino investicinio projekto I etapas apima apie 45 % visų projekte nagrinėjamų gyvenviečių gyventojų. Visos gyvenvietės, kurios patenka į Neries upės baseino investicinio projekto I etapą, yra pavaizduotos 5.8.3.3. pav.

Didžiojoje Vilniaus rajono gyvenviečių dalyje vandentiekio sistemą sudaro vandens gręžiniai, siurblinės ir vandentiekio tinklai, kuriais vanduo tiekiamas gyventojams. Juodšilių, Valčiūnų gyvenviečių vandentiekio sistema yra bebokštė. Pagiriams, Vaidotams, Baltajai Vokei, Nemenčinės miestui vandenį tiekia UAB „Vilniaus vandenys“.

Vandens tiekimo tinklų būklė daugelyje vietų yra labai prasta, jų skersmenys jau dabar netenkina esančio ir netenkins vis didėjančio vandens poreikio. Nemažai vartotojų vandentiekio sistemos teikiamomis paslaugomis naudojasi savavališkai, darbai atlikti nekompetentingai, parinkti vamzdžių skersmenys neatitinka augančio vandens tinklų pralaidumo poreikio, todėl juos reikia pakloti iš naujo.



5.8.3.3. pav. Į pirmąjį investicinį paketą patenkančios Vilniaus rajono gyvenvietėsŠaltinis: Vilniaus rajono savivaldybės administracija

Įvertinus dabartinę vandentiekio sistemos būklę, nustatyta, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas vandentiekio tinklų renovacijai bei vandens gerinimo įrenginių statybai. Vanduo gyventojams tiekiamas tiesiai iš gręžinių. Naujus vandens gerinimo įrenginius planuojama statyti tose gyvenvietėse, kurios nebus jungiamos prie Vilniaus miesto centralizuoto vandentiekio tinklo. Dalį dabartinių vandentiekio tinklų būtina pakloti iš naujo ir taip užtikrinti, kad didėjantys vandens poreikiai bus patenkinti. Naujų vandentiekio tinklų plėtra numatyta kartu su nuotekų tinklų plėtra tuose kvartaluose, kuriuose vandentiekio tinklų nėra.

Esantys nuotekų valymo įrenginiai yra prastos būklės ir nuotekų išvalymo kokybė neatitinka dabartinių reikalavimų. Pagirių, Vaidotų ir Baltosios Vokės nuotekų tinklai yra prijungti prie UAB „Vilniaus vandenys“ aptarnaujamų nuotekų tinklų ir nuotekos yra valomos Vilniaus miesto nuotekų valykloje.



2006-2007 m. rengti Sudervės, Avižienių, Maišiagalos, Bukiškių, Mažosios Riešės, Juodšilių, Valčiūnų, Vaidotų/Baltosios Vokės, Pagirių gyvenvietėms nuotekų valyklų, vandens tiekimo ir gerinimo įrenginių, vandentiekio ir nuotekų tinklų projektai bei konkursinė medžiaga pagal sutartį „Neries upės baseino I investicijų paketo konkurso dokumentų ir techninių specifikacijų parengimas Vilniaus, Ukmergės, Širvintų ir Švenčionių rajonų savivaldybėms“ su rangovais. Europos Komisija 2007 m. pabaigos duomenimis kol kas patvirtino lėšas Sudervės (5,9 mln. Lt) ir Maišiagalos (11,1 mln. Lt) gyvenviečių objektų statybai. 2007 m. taip pat buvo rengti minėtų gyvenviečių vandentvarkos objektų specialieji ir detalieji planai.

2007 m. pradėtas vykdyti Neries baseino investicinio projekto II etapas. Jo metu pradėti vykdyti vandentvarkos objektų projektavimo darbai Rudaminos, Skaidiškių, Nemėžio, Kalviškių, Didžiųjų Kabiškių, Marijampolio, Paberžės, Nemenčinės gyvenvietėms. Derintos projektuojamų tinklų trasos, nuotekų valymo bei vandens tiekimo ir gerinimo įrenginiai.

2007 m. vykdant 2004-2006 m. Bendrojo programavimo periodo investicinį projektą buvo parengta Marijampolio pesticidų sandėlio užterštos teritorijos įvertinimo studija, kurios pagrindinis tikslas – buvusio pesticidų sandėlio ir užterštos teritorijos ištyrimas, išvalymo ir sutvarkymo priemonių įgyvendinimui reikalingos dokumentacijos parengimas. Bendra projekto vertė – 100000 Lt, iš jų – 75000 Lt Vilniaus rajono savivaldybei skirta iš Specialios Europos regioninės plėtros fondo programos (ES lėšos) ir 25000 Lt iš Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšų. Remiantis šia galimybių studija, 2008 m. Vilniaus rajono savivaldybė rengs paraišką teritorijos išvalymo, sandėlių griovimo ir susidariusių atliekų sutvarkymo darbų vykdymui. Finansavimo šaltinis: Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

2006 m. Vilniaus rajono savivaldybės administracija inicijavo projektą „Nemenčios upelio ankstesnių taršos padarinių likvidavimas“, kurio tikslas - pašalinti praeities taršos padarinius Nemenčios upelyje bei jo pakrantės zonoje. Imtis tokių veiksmų savivaldybės administraciją paskatino bloga upelio ekologinė būklė, kas savo ruoštu neleidžia pilnai išnaudoti Nemenčios upelio rekreacinio potencialo ir saugiai naudoti visuomenės poreikiams. 2006 m. spalio 31 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė paramos skyrimo projektui „Nemenčios upelio ankstesnių taršos padarinių likvidavimas“ sutartį. Bendra projekto vertė – 642284 Lt. Iš jų projekto vykdytojui paskirta 533372 Lt Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšų parama. Savivaldybės administracijos įnašas į projekto finansavimą – 98912 Lt. Projekto įgyvendinimo laikotarpis yra 2006 m. lapkritis – 2008 m. kovas.

2007 m. vykdant projektą „Nemenčios upelio ankstesnių taršos padarinių likvidavimas“ parengtas Nemenčios upelio ir Verusavos patvankos (Vėriškių k.) valymo darbų techninis projektas, kraštovaizdžio tvarkymo projektas, atlikti teritorijos tvarkymo bei upelio ir tvenkinių valymo darbai. 2007 m. šio projekto įgyvendinimui panaudota 352 tūkst. Lt, iš kurių 54 tūkst. Lt buvo skirta iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus 2007 m. sąmatos lėšų, skirtų daliniam projekto finansavimui (Vilniaus rajono savivaldybės įnašas).

Vienas iš vandens taršos šaltinių – rajono pramonės įmonės. Tačiau dėl palyginti nedidelio vandens suvartojimo ir veikiančių vandens valymo įrenginių pramonės poveikis aplinkai nėra žymus ir gerokai mažesnis nei respublikos vidurkis.

5.8.3.2. lentelė. Nuotekų išleidimas

Rodiklis Lietuvos Respublika Vilniaus r. sav.2004 m. 2005 m. 2006 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.

Nuotekų išleidimas, tūkst. m3 5418571,9 3900697,6 3749145,1 10237,6 10362,0 10494,0Išleista išvalytų iki normos nuotekų, tūkst. m3 106 431,9 135 537,5 128 943,1 1 052,6 1 162,0 1 169,0

Išleista nepakankamai išvalytų nuotekų, tūkst. m3 64 754,1 55 956,2 53 633,7 92,0 107,0 216,0




Tačiau didelė problema išlieka ta, kad nemaža dalis išleidžiamų nuotekų yra išvalomos tik iki didžiausios leistinos normos. Todėl rajono savivaldybės iniciatyva iki 2010 m. turi būti įgyvendintas projektas, kurio metu bus įrengta 40,5 km ir renovuota 9,2 km nuotekų.

Vilniaus rajono gyvenvietėse nuotekų sistemos sudarytos iš slėginių ir savitakinių nuotekų tinklų, siurblinių bei nuotekų valymo įrenginių. Daugelyje gyvenviečių prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos prijungti tik daugiabučiai namai bei viešosios įstaigos, pavyzdžiui, ligoninės ar mokyklos. Tik maža dalis individualių namų turi centralizuotą nuotekų surinkimo sistemą, o pagrindinis nuotekų tvarkymo būdas – kaupimas išgriebimo duobėse, iš kurių vėliau surinktos nuotekos vežamos į gyvenviečių nuotekų valyklas.

Įvertinus dabartinę nuotekų šalinimo sistemos būklę, nustatyta, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas nuotekų tinklų plėtrai ir renovacijai, nes kai kuriose gyvenvietėse prie nuotekų tinklų nėra prijungta nė 50 proc. gyventojų linijų. Taip pat dalis investicijų numatyta naujų nuotekų valyklų statybai (Sudervėje ir Maišiagaloje). Kai kurių gyvenviečių – Avižienių, Bukiškio, Mažosios Riešės, Juodšilių ir Valčiūnų – nuotekų tinklus planuojama prijungti prie Vilniaus miesto nuotekų tinklų. Tuose kvartaluose, kuriuose nuotekų sistemos iki šiol nebuvo, numatyta įrengti nuotekų tinklus ir pastatyti naujas nuotekų siurblines. Projektas apima 10 gyvenviečių, išsidėsčiusių 7 seniūnijose, teritorijas. Jį įgyvendinus bus nutiesta ir renovuota 16 km vandentiekio tinklų bei 50 km nuotekų tinklų. Tokiu būdu Vilniaus rajono savivaldybė jau yra žengusi pirmuosius žingsnius, spręsdama buities sąlygų gerinimo rajono kaimo vietovėse problemą.


5.8.3.3. lentelė. Vilniaus rajono vandentiekos ir vandenvalos bei nuotekų sistemų strateginis vertinimas


Vilniaus apskritis

Vilniaus rajonas


Proc./procentiniai

punktaiVertinimas

Vandens suvartojimas, tenkantis 1.000 -iui gyventojų

2006 1102,4 - - - -

Iš jų – pramonės reikmėms

2006 15,33 - - - -

Iš jų – žemės ūkio veikloms 2006 0,67 - - - -

Nepakankamai išvalytų nuotekų dalis (proc. nuo bendrai išleistų nuotekų)

2006 1,43 - 2,1 0,67 Mažas


5.9. SSGG ANALIZĖ

Vertinimas: balų sistema nuo 1 iki 5:1 – visiškai nesvarbus;



2 – nesvarbus;3 – pakankamai svarbus;4 – svarbus;5 – labai svarbus.

Stiprybės Įvertinimas

Kitimo tendencija

Automobilių kelių, gatvių ir dviračių takų tinklasPakankamas susisiekimo su Savivaldybės gyvenvietėmis ir pagrindiniais šalies miestais kelių tinklais 4,5

Vandens keliai, prieplaukos, turizmasPradedamas vykdyti Neries upės baseino investicinis projektas 4,5 Transporto infrastruktūraRengiamas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas 5,0


Automobilių kelių, gatvių ir dviračių takų tinklasDalies privažiuojamųjų kelių, miesto ir seniūnijų gyvenviečių gatvių ir šaligatvių būklė yra nepakankamai išvystyta, dalis gatvių ir šaligatvių nepritaikyta neįgaliesiems. Nepakankamai apšviesta dalis miesto ir gyvenviečių gatvių

5,0

Kelių nuorodų, žyminčių kitų miestų kryptis, Savivaldybės teritorijoje stoka 4,0

Vandens keliai, prieplaukos, turizmasLėšų stoka architektūriniam paveldui išsaugoti, propaguoti bei pritaikyti gyventojų reikmėms 4,5

Nepakankama Savivaldybės turizmo ir laisvalaikio objektų infrastruktūra, trūksta viešųjų tualetų, poilsiaviečių 4,5

Energetika ir šilumos tiekimasRibota gyvenamojo būsto pasiūla bei lėšų stoka neleidžia plėsti Savivaldybės socialinio būsto fondo 4,5

Pasenusi kai kurių katilinių šilumos gamybos įranga, susidėvėję šilumos trasos 5,0

Aplinkos kokybėNeišspręsti vandens telkinių priežiūros klausimai 5,0 Savivaldybės melioracijos grioviai ir drenažai susidėvėję, juos būtina renovuoti 5,0

Vykdoma stichinė Vilniaus rajono teritorijos urbanizacija 5,0


Automobilių kelių, gatvių ir dviračių takų tinklasEsamus dviračių takus sujungti į vieną tinklą, susisiekiantį su Euro velo 11, juos atnaujinti 4,3

Vandens keliai, prieplaukos, turizmasKurti naujus ir atnaujinti senus vandens turizmo maršrutus 4,7 Pritaikyti turizmui, laisvalaikiui ir poilsiui senus, apleistus statinius ir būstus kaimuose 4,3



Energetika ir šilumos tiekimasPertvarkyti sodininkų bendrijų infrastruktūrą pritaikant gyventi visus metus 5,0

Transporto infrastruktūraTapus ES pasienio regionu, didėja galimybė pasinaudoti ES parama, kurti naujas darbo vietas, modernizuoti ir išplėsti transporto, energetikos ir aplinkos apsaugos infrastruktūrą

4,3


Vandens keliai, prieplaukos, turizmasPadidėjus poilsiautojų skaičiui padidės saugotinų teritorijų naikinimas 3,7

Energetika ir šilumos tiekimasPriklausomybė nuo importuojamų gamtos išteklių didins šiluminės energijos kainą 4,3

Aplinkos kokybėDėl išaugusių transporto srautų didės oro ir dirvožemio užterštumas 4,3

Dėl statybų plėtros mažėja miškų plotai 3,3

6. STRATEGIJOS FORMAVIMAS

I-V-oje Vilniaus rajono savivaldybės 2008-2015 m. strateginio plėtros plano dalyje pateikti pagrindiniai Vilniaus rajono išsivystymo netolygumai bei privalumai lyginant su Vilniaus apskritimi, rajonais ir Lietuva. Atitinkamo sektoriaus strateginio vertinimo veiksniai, pateikti atlikus esamos būklės analizę, gali turėti įtakos rajono plėtrai bei tapti vystymo prielaidomis. Atsižvelgus į veiksnių strateginio vertinimo rezultatus, formuluojami kryptingi ateities rajono plėtros kriterijai – plėtros vizija, plėtros prioritetai, juos apibūdinantys tikslai, uždaviniai ir priemonės.



Kadangi Vilniaus rajono savivaldybės 2008-2015 m. strateginis plėtros planas buvo rengiamas, derinamas ir tvirtinamas, atsakomybės nustatomos 2008 m. sausio-vasario mėn., faktinis Vilniaus rajono plėtros planas apima 2008–2015 m.

6.1. VIZIJA, BENDRIEJI VYSTYMO TIKSLAI IR PRINCIPAI

Įvertinus Vilniaus rajono strateginę būklę ir atskirų sektorių plėtros galimybes bei tendencijas, suformuluota rajono strateginė vizija:

Vilniaus rajonas – strateginės plėtros rajonas, supantis didžiausią Lietuvos miestą Vilnių, su puikiai išvystyta viešąja ir verslo, kaimo infrastruktūra, sugebantis darniai ir dinamiškai vystytis, pritraukti naujas investicijas bei užtikrinantis kiekvieno asmens aukštą gyvenimo kokybę ir aplinką.

Asmens gyvenimo kokybės ir aplinkos lygį apibrėžia šie veiksniai: maža skurdo rizika ir socialinė atskirtis; geras kokybiškų viešųjų paslaugų (švietimo, sveikatos priežiūros ir kt. prieinamumas; palankios darbo sąlygos asmens saugumui (fizinis, socialinis, ekonominis), savęs

realizavimui; palankios sąlygos asmens dalyvavimui vietos bendruomenių veikloje.

Vilniaus rajono vizijai siekti keliami šie ilgalaikiai socialiniai - ekonominiai tikslai: subalansuota rajono ekonomikos plėtra; gyvenimo lygio kilimas rajone; kokybiškų asmens aptarnavimo tinklų plėtra; rajono patrauklumo investicijoms didinimas; rajono įmonių konkurencingumo didinimas; efektyvus įvairių finansinių mechanizmų paramos įsisavinimas.

Siekiant numatytų ilgalaikių socialinių - ekonominių tikslų, laikomasi šių pagrindinių Vilniaus rajono vystymo principų:

subalansuota teritorijos plėtra (inžinerinė, aptarnavimo, viešųjų paslaugų infrastruktūra) - mažinami teritoriniai Vilniaus rajono išsivystymo skirtumai;

aplinkos apsauga - racionalus vietos išteklių panaudojimas, palankių sąlygų rajono gyventojams naudotis infrastruktūra sudarymas, paslaugomis ir kitomis priemonėmis, tausojančiomis aplinką (būsimųjų kartų interesų paisymo principas);

racionalus planavimas, valdymas ir kontrolė - numatomų priemonių įgyvendinimo užtikrinimas, grįžtamuoju ryšiu paremtas sprendimų priėmimas („iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ principų taikymas, formuojant rajono politiką ir įgyvendinant jos priemones);

lygių galimybių įgyvendinimas - lygių galimybių užtikrinimas kiekvienam Vilniaus rajono gyventojui ir įvairioms gyventojų grupėms švietimo, kultūros, užimtumo ir kt. srityse;

gyventojų, jų grupių, verslo subjektų, vietos valdžios organų ir kitų institucijų vieninga veikla – planavimas, planuojamų priemonių įgyvendinimas, pasiektų rezultatų vertinimas, tęstinumas;

vykdomos vietos politikos viešumas – visuomenės, Vilniaus rajono bendruomenės dalyvavimo užtikrinimas rajono plėtroje, sprendimų priėmimo procese.

6.2. VILNIAUS RAJONO VYSTYMO PRIORITETŲ NUSTATYMAS, VYSTYMO PRIEMONĖS IR ĮGYVENDINIMO PLANAS

Vilniaus rajono strateginės plėtros prioritetai derinami su Vilniaus regiono plėtros plane 2007-2013 m. numatytais apskrities vystymosi prioritetais:



I PRIORITETAS. PROGRESYVI IR NUOLAT AUGANTI EKONOMIKAII PRIORITETAS. PRODUKTYVŪS IR KONKURENCINGI ŽMOGIŠKIEJI

IŠTEKLIAIIII PRIORITETAS. SVEIKA IR KOKYBIŠKA GYVENIMO APLINKA

Vilniaus rajono plėtros strategija, užtikrinanti vizijos ir plėtros prioritetų įgyvendinimą, išdėstyta formuluojant strateginius tikslus bei uždavinius ir apibūdinant strategines priemones šiems tikslams realizuoti. Strategija bus įgyvendinama, rengiant ir realizuojant strategines priemones atitinkančius projektus.

6.2.1. I PRIORITETAS. PROGRESYVI IR NUOLAT AUGANTI EKONOMIKA

Vilniaus rajono savivaldybės verslo ir investicijų vystymo prioritetas – užtikrinti palankią investicijų pritraukimui ir verslo skatinimui aplinką. Pagrindinis aspektas – palankių verslo vystymui sąlygų sukūrimas, kuris užtikrintų privataus vietos bei užsienio kapitalo susidomėjimą rajono verslo klimatu.

Gera verslo aplinka paskatintų ir kitų sektorių plėtrą: Vilniaus rajono pramonės sektorius plečiasi greičiau už šalies ir apskrities vidurkius ir

greičiau nei kiti apskrities rajonai; būtina sukurti sąlygas pramoninių klasterių, verslo inkubatorių, verslo informacijos centrų kūrimuisi;

skatinant verslumą, būtina kurti verslo informacines sistemas (verslo galimybių, darbo rinkos) ir plėsti verslo informavimo bei konsultavimo paslaugas Vilniaus rajone;

Vilniaus rajone skatinant turizmo plėtrą, reikalingas įvairių programų, strategijų, rinkodaros bei priemonių planų parengimas; būtina plėtoti tokias turizmo sritis kaip amatų skatinimas, sportinis ir laivalaikio turizmas, rekreacija, kultūrinis turizmas, paveldo objektų išsaugojimas; taip pat reikalinga vystyti viešąją turizmo infrastruktūrą, įrengti įvairius sportinius – turistinius kompleksus, plėtoti dviračių turizmą, kurti prieplaukų, kempingų, vandens turizmo infrastruktūrą bei ją vystyti, užtikrinti kultūros paveldo objektų apsaugą, juos restauruojant, konservuojant bei pritaikant turizmo reikmėms; būtina sukurti turizmo lankytinų objektų informacines, ideografinių ženklų sistemas, teikti turizmo informacines paslaugas;

skatinant kaimo vietovių plėtrą Vilniaus apskrityje, reikia stiprinti vietovių bendruomenes, gerinti kaimo vietovių infrastruktūrą, užtikrinti žemės ūkio vandentvarką, kaimo turizmo paslaugų plėtrą, amatų plėtrą, smulkių ūkių įkūrimą bei plėtrą, kaimo vietovių viešosios infrastruktūros bei paslaugų, susijusių su verslo sąlygų gerinimu ir užimtumo didinimu, plėtrą.

Įgyvendinus I prioriteto „Progresyvi ir nuolat auganti ekonomika“ priemones, būtų skatinama modernioms technologijoms atviresnė verslo aplinka (šalia esantis Vilniaus miestas yra vienas pirmaujančių moderniųjų technologijų plėtros srityje), didinanti darbo našumą ir produktyvumą, generuojanti pajamas iš patikimų augančių ūkio sektorių ir mažinanti uždirbamų pajamų skirtumus miesto-kaimo ir rajono-regiono (ar šalies) aspektu. Tokia verslo aplinka taip pat skatintų rajono ekonomikos augimą, gyventojų ekonominio saugumo užtikrinimą, investavimo galimybių plėtrą.

I Prioriteto tikslai ir uždaviniaiTIKSLAS I. VERSLO APLINKOS GERINIMAS

Uždavinys 1.1 Parengti bendruosius bei specialiuosius dokumentus (galimybių studijos, investiciniai projektai, techniniai projektai), reikalingus infrastruktūros išvystymuiUždavinys 1.2 Pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, tobulinti viešųjų paslaugų verslui teikimąUždavinys 1.3 Plėsti verslo informacinę sistemą

TIKSLAS II. TURIZMO POTENCIALO DIDINIMASUždavinys 2.1 Parengti dokumentus (galimybių studijos, investiciniai projektai, techniniai projektai,



planai, programos) turizmo potencialo panaudojimui Uždavinys 2.2 Užtikrinti turizmo infrastruktūros plėtrą Uždavinys 2.3 Sukurti informacines sistemas, skatinančias turizmo plėtrą

TIKSLAS III. KAIMO PLĖTROS MODERNIZAVIMAS IR STAMBINIMASUždavinys 3.1 Parengti bei įgyvendinti dokumentus kaimo vietovių išvystymui

6.2.2. II PRIORITETAS. PRODUKTYVŪS IR KONKURENCINGI ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

Kadangi Vilniaus rajono gyventojų išsilavinimas yra žemesnis nei Lietuvos vidurkis, būtina skatinti gyventojus įgyti išsilavinimą. Taip pat siekiant užtikrinti įvairių mokymo įstaigų mokinių įgytų teorinių ir praktinių žinių atitikimą darbo rinkos poreikiams, reikalingas Vilniaus rajono mokymo įstaigų (mokyklų, darželių ir kt.) infrastruktūros ir bazinės įrangos modernizavimas ir atnaujinimas, suaugusiųjų perkvalifikavimo sistemos vystymas, mokymo įstaigų darbuotojų (pedagogų) kvalifikacijos kėlimas, profesinio informavimo ir konsultavimo sistemos plėtojimas, profesinio informavimo taškų (PIT) kūrimas ir jų plėtra.

Gerinant Vilniaus rajone teikiamų švietimo paslaugų kokybę, reikalingas infrastruktūros ir bazinės įrangos atnaujinimas rajono švietimo įstaigose (gimnazijose, vidurinėse ir pagrindinėse mokyklose, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose).

Vilniaus rajone siekiama plėtoti bei išsaugoti savitą kultūrą, todėl reikalingas kultūros ir sporto infrastruktūros vystymas (kultūros namų, įvairių centrų steigimas, esamų veiklos plėtra, koncertinių salių infrastruktūros tobulinimas).

Geros kokybės švietimo paslaugos neįsivaizduojamos be švietimo paslaugas teikiančių asmenų nuolatinio kompetencijos tobulinimo. Siekiama įrengti rajone mokytojų tobulinimo centrus, plėsti jų veiklą, skatinti švietimo paslaugas teikiančius asmenis kelti savo kvalifikaciją.

Derinant II prioriteto priemones, būtų užtikrintas ilgalaikis prioriteto poveikis, numatantis rajono gyventojų kompetencijų didinimą, naudojimąsi moderniomis informacinėmis technologijomis, kultūros poreikių patenkinimą.

II Prioriteto tikslai ir uždaviniaiTIKSLAS I. DARBO JĖGOS GEBĖJIMŲ DIDINIMAS, ATSIŽVELGIANT Į DARBO

RINKOS POREIKIUSUždavinys 1.1 Gerinti tęstinio, profesinio mokymo ir kvalifikacinio ugdymo sistemąUždavinys 1.2 Plėsti informacinę visuomenę (informacinę infrastruktūrą, gyventojų gebėjimus naudotis informacinėmis technologijomis, viešąsias elektronines paslaugas)

TIKSLAS II. ŠVIETIMO KOKYBĖS IR PRIEINAMUMO GERINIMASUždavinys 2.1 Renovuoti, modernizuoti ir plėsti švietimo įstaigų infrastruktūrą Uždavinys 2.2 Tobulinti švietimo įstaigų personalo kvalifikaciją ir gerinti teikiamas paslaugas

TIKSLAS III. SPORTO IR KULTŪROS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS IR PATRAUKLUMO DIDINIMAS

Uždavinys 3.1 Plėsti sporto infrastruktūrą ir didinti sporto patrauklumą Uždavinys 3.2 Vystyti kultūros infrastruktūrą ir didinti kultūros patrauklumą

6.2.3. III PRIORITETAS. SVEIKA IR KOKYBIŠKA GYVENIMO APLINKA

Siekiant užtikrinti aukštą sveikatos priežiūros paslaugų kokybę Vilniaus rajono gyventojams bei sumažinti gyventojų sergamumą, būtinas rajono sveikatos priežiūros įstaigų (ligoninių, pirminės sveikatos priežiūros centrų, ambulatorijų, medicinos punktų ir kt.) pastatų, medicininės įrangos ir technologijų atnaujinimas, sveikatos priežiūros įstaigų specialistų ir administracinio personalo gebėjimų tobulinimas bei kvalifikacijos kėlimas.



Pagrindinis Vilniaus rajono savivaldybės socialinės apsaugos vystymo prioritetas – plėtoti socialines paslaugas rajono gyventojams pagal socialinės atskirties mastą ir pobūdį (ypatingai socialinės rizikos šeimoms, jose gyvenantiems vaikams, skatinti socialinės atskirties asmenų integraciją į visuomenę ir kt.). Pagrindinės investicijos turėtų būti nukreiptos į socialinių (stacionarių ir nestacionarių), psichologinių paslaugų (psichologinės pagalbos centrai) plėtrą, aprūpinant būtina pagalba visas socialiai pažeidžiamas gyventojų grupes, ypatingai senyvo amžiaus asmenis, suaugusius neįgaliuosius, vaikus, krizių ištiktus gyventojus.

Tam, kad būtų sumažintas aplinkos teršimas Vilniaus rajone bei visoje apskrityje, reikalingas nuotekų valymo įrenginių atnaujinimas, eksploatuojamų sąvartynų modernizavimas, anksčiau eksploatuotų sąvartynų likvidavimas, šilumos tinklų modernizavimas, dujotiekio tinklo suformavimas.

Užtikrinus prioriteto įgyvendinimą bei derinant prioriteto priemones su kitais prioritetais, būtų kuriama gyvenimui ir darbui patraukli aplinka, kurioje besirūpinama gyventojų sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos poreikiais, sudaromos sąlygos saviraiškai, teigiamam požiūriui į save ir gyvenimą, sveikesniam gyvenimo būdui ir pan.

III Prioriteto tikslai ir uždaviniaiTIKSLAS I. VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS GERINIMAS

Uždavinys 1.1 Plėtoti sveikatos apsaugos sistemąUždavinys 1.2 Vystyti socialinės apsaugos sistemąUždavinys 1.3 Plėtoti viešojo administravimo paslaugas

TIKSLAS II. SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪROS GERINIMASUždavinys 2.1 Plėtoti susisiekimo kelius ir kitą susisiekimo infrastruktūrąUždavinys 2.2 Gerinti viešąsias klientų aptarnavimo paslaugas, plėtoti dviračių ir pėsčiųjų takus, gerinti gyvenamosios aplinkos būklę

TIKSLAS III. ENERGETIKOS, ŠILUMOS IR DUJŲ ŪKIO MODERNIZAVIMASUždavinys 3.1 Modernizuoti katilines ir šilumos bei dujų tiekimo tinklusUždavinys 3.2 Didinti energijos vartojimo efektyvumą viešojo sektoriaus pastatuose ir gyventojų daugiabučiuose

TIKSLAS IV. APLINKOS INFRASTRUKTŪROS GERINIMAS (VANDENTIEKIO, NUOTEKŲ, ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMŲ MODERNIZAVIMAS)

Uždavinys 4.1 Gerinti vandens telkinių būklę, išvalyti užterštas teritorijas, plėtoti visuomenės ekologinį švietimąUždavinys 4.2 Plėtoti vandentiekio ir nuotekų tinklus Uždavinys 4.3 Vystyti atliekų tvarkymo sistemą



7. VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS 2008-2015 M. STRATEGINIO PLĖTROS PLANO PRIORITETAI IR UŽDAVINIAI

I PRIORITETAS. PROGRESYVI IR NUOLAT AUGANTI EKONOMIKA

TIKSLAS I. VERSLO APLINKOS GERINIMAS

Uždavinys 1.1 Parengti bendruosius bei specialiuosius dokumentus (galimybių studijas, investicinius, techninius projektus), reikalingus infrastruktūros išvystymui

Eil. Nr. Priemonė Atsakinga

institucija

Lėšų poreikis tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015 Viso Savivaldybė

s lėšos

Nacionalinio biudžeto

lėšos

ES fondai,

kita užsienio valstybi

ų parama

Privačios lėšos

1.1.1.1

Vilniaus rajono teritorijos bendrojo plano papildomi darbai bei pakeitimai

Architektūros ir teritorijos planavimo skyrius

200 150 150 500 35 465

1.1.1.2 Vilniaus rajono miestų ir miestelių bendrųjų planų projektavimas (Nemenčinės miesto, Bezdonių, Maišiagalos, Mickūnų, Šumsko miestelių ir kitų


300 1000

100 100 1500

250 1250



gyvenviečių)

1.1.1.3

Vilniaus rajono teritorijų planavimo dokumentų archyvo elektroninės bazės sukūrimas


150 50 50 250 50 200

1.1.1.4

Seniūnijų teritorijų infrastruktūros ir gyvenviečių specialiųjų planų parengimas


200 1000 900 210

0 200 1900

1.1.1.5.

Marijampolio k. dujų įvedimo projektavimas

200 200 200

Iš viso: 0 105

02200

1200 100 0 0 0 455

0 735 0 3815 0

Uždavinys 1.2 Pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, tobulinti viešųjų paslaugų verslui teikimą


institucija


2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 Viso Savivaldybės lėšos


lėšos

ES fondai,

kita užsienio valstybių parama

Privačios lėšos

1.1.2.1

Vilniaus rajono verslo ir informacijos centro įsteigimas ir plėtra

Ekonomikos ir rajono vystymo skyrius Investicijų skyrius

200 300 200 300 300 300 300 1900 500 1400

Iš viso: 0 200 300 200 300 300 300 300 1900 500 0 1400 0



Uždavinys 1.3 Plėsti verslo informacinę sistemą


institucija




lėšos

ES fondai,


Privačios lėšos

1.1.3.1

Kompiuterizuotos verslo informacinės duomenų bazės sukūrimas ir verslo informavimo bei konsultavimo paslaugų plėtra, verslui skirtos informacijos pastovus atnaujinimas

Ekonomikos ir rajono vystymo skyrius Vilniaus rajono verslo ir informacijos centras

25 25 25 25 100 10 90

1.1.3.2

Vilniaus rajono darbo rinkos (darbo pasiūlos ir darbo paieškos) internetinio portalo sukūrimas, informacijos pastovus atnaujinimas, bei konsultavimo paslaugų plėtra

Naujai įsteigtas Karjeros centras

100 100 100 100 100 100 600 600

Iš viso: 100 100 100 100 125 125 25 25 700 10 600 90 0



TIKSLAS II. TURIZMO POTENCIALO DIDINIMAS

Uždavinys 2.1 Parengti dokumentus (galimybių studijas, investicinius, techninius projektus, planus, programas) turizmo potencialo panaudojimui

Eil. Nr. Priemonė Atsakinga institucija




lėšos

ES fondai,


Privačios lėšos

1.2.1.1

Rajono turizmogalimybių studija(įvertinantpagrindiniusturizmo plėtroscentrus)

Kultūros, sporto ir turizmo skyrius

70 70 30 40

1.2.1.2

Nemenčinės miestokempingo teritorijos detaliojo plano,techninėsdokumentacijosparengimas


70 70 10,5 59,5

1.2.1.3

Paplūdimio – poilsiavietėsNemenčinės m.prienaujo tilto techninėsdokumentacijos parengimas


50 50 7,5 42,5

1.2.1.4

Poilsiavietės ir prieplaukosBuivydžių k.techninėsdokumentacijosparengimas


50 50 7,5 42,5

1.2.1.5 Nemenčinės Kultūros, 50 50 7,5 42,5



miestoprieplaukos detaliojoplano techninėsdokumentacijosparengimas

sporto ir turizmo skyrius

1.2.1.6 Nemėžio sen.Daržininkų kaimepaplūdimio - poilsiavietėstechninėsdokumentacijosparengimas


30 30 4,5 25,5

1.2.1.7

PoilsiavietėsNaujasodės k.Bezdonių sen.techninėsdokumentacijosparengimas


30 30 4,5 25,5

1.2.1.8

Mozūriškių dvarotechninėsdokumentacijosir galimybiųstudijosparengimas


150 150 22,5 127,5

1.2.1.9

Skurbutėnų k.medinėkoplyčiostechninėsdokumentacijos irgalimybiųstudijosparengimas

Kultūros, sporto ir turizmo skyrius Švietimo skyrius

150 150 22,5 127,5

1.2.1.10

Maišiagalospiliakalnio detaliojo planoir galimybiųstudijosparengimas


150 150 22,5 127,5

1.2.1.11 Pikeliškių Kultūros, 50 50 7,5 42,5



dvaro parkoinvesticinioprojektoparengimas

sporto ir turizmo skyrius Riešės seniūnija

1.2.1.12

Glitiškių parko(prie Jelenskių dvaro)galimybiųstudijosparengimas


50 50 7,5 42,5

1.2.1.13

NekomercinėsPrieplaukosprie Neriesties Europosparku(Riešės sen.)detaliojo planotechninėsdokumentacijosparengimas


50 50 7,5 42,5

Iš viso: 320 280 350 0 0 0 0 0 950 162 0 788 0

Uždavinys 2.2 Užtikrinti turizmo infrastruktūros plėtrą


institucija


2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

Viso

Savivaldybės lėšos


lėšos

ES fondai,


ų parama

Privačios lėšos

1.2.2.1 Nemenčinėsmiestokempingoinfrastruktūrosįrengimas(prie Neriesupės kempingoinfrastruktūrosatvykstantiems

Kultūros,sportoirturizmoskyrius

800 1000

1800

270 1530



turistamsįrengimas)

1.2.2.2

Paplūdimio- poilsiavietėsNemenčinės m.prie naujo tiltoįrengimas


250 250 40 210

1.2.2.3

Poilsiavietės irPrieplaukosBuivydžių k.įrengimas


450 450 70 380

1.2.2.4

Nemenčinėsmiesteprieplaukosįrengimas


250 500 750 112,5 637,5

1.2.2.5

Nemėžio sen.Daržininkųkaimepoilsiavietėsįrengimas


280 280 42 238

1.2.2.6

PoilsiavietėsNaujasodės k.Bezdonių sen.įrengimas


300 300 45 255

1.2.2.7

Mozūriškiųdvaroatnaujinimas,amatų centroįrengimas,dvaropritaikymasturistiniamstikslams


1000

1000 500 500 300

0 400 2600

1.2.2.8

Skurbutėnų k.medinėskoplyčiosrestauravimas,įtraukimas įlankytinų vietųsąrašą


500 500 1000 300 700

1.2.2.9 Maišiagalospiliakalnio,

Kultūros, sporto ir 500 500 75 425



parko, tvenkiniosutvarkymas irpritaikymasturistiniamstikslams

turizmo skyrius

1.2.2.10

Pikeliškių dvaroparko pritaikymasturistiniams,rekreaciniamstikslams


100 100 15 85

1.2.2.11

Glitiškių parko(prie Jelenskiųdvaro)atnaujinimas irpritaikymasturizmotikslams


100 100 15 85

1.2.2.12

RaudondvarioParkoatnaujinimasRiešės sen.,paplūdimiųsutvarkymas,stovėjimoaikšteliųįrengimas

Kultūros, sporto ir turizmo skyrius Riešės seniūnija

50 50 7,5 42,5

1.2.2.13

Marijampolioir Rakoniųtvenkiniųpaplūdimiųįrengimas

Kultūros, sporto ir turizmo skyrius Mariampolio seniūnija

200 200 400 60 340

1.2.2.14

Liubavo k.Riešės sen.koplyčiosfragmentųatstatymas,parkosutvarkymasir automobiliųstovėjimo

Kultūros,sporto ir turizmo skyrius

50 50 7,5 42,5



aikštelėsįrengimas

1.2.2.15

Nekomercinėsprieplaukosprie Neries tiesEuropos parku(Riešės sen.)įrengimas


250 500 750 112 637,5

Iš viso: 50 2100

3350

1580

1000

1700 0 0 978

0 1571,5 0 8208 0

Uždavinys 2.3 Sukurti informacines sistemas, skatinančias turizmo plėtrą

Eil. Nr. Priemonė

Atsakinga

institucija


2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014


s lėšos


lėšos

ES fondai,


ų parama

Privačios lėšos

1.2.3.1

Turizmoinformacijosrinkodarair sklaida


50 50 150 250 50 50 50 50 700 105 595

1.2.3.2

Turizmotrasųženklinimoir informacinėssistemossukūrimas


500 500 100 400

Iš viso: 50 50 150 250 550 50 50 50 120

0 205 0 995 0



TIKSLAS III. KAIMO PLĖTROS MODERNIZAVIMAS IR STAMBINIMAS

Uždavinys 3.1 Parengti bei įgyvendinti dokumentus kaimo vietovių išvystymui

Eil. Nr. Priemonė

Atsakinga

institucija


2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014


s lėšos


lėšos

ES fondai,


ų parama

Privačios lėšos

1.3.1.1

Vilniaus rajonovietos veiklosgrupių strategijųparengimas irįgyvendinimas

Vilniaus rajonovietos veiklosgrupė

2500

4000

4000

4000

2000

1000

17500 1500 16000

Iš viso: 0 250

04000

4000

4000

2000

1000 0 1750

0 1500 0 16000 0

II PRIORITETAS. PRODUKTYVŪS IR KONKURENCINGI ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

TIKSLAS I. DARBO JĖGOS GEBĖJIMŲ DIDINIMAS, ATSIŽVELGIANT Į DARBO RINKOS POREIKIUS

Uždavinys 1.1 Gerinti tęstinio, profesinio mokymo ir kvalifikacinio ugdymo sistemą


institucija




lėšos

ES fondai,


Privačios lėšos

2.1.1.1

Mokymai mokyklų absolventams, studentams ir bedarbiams

Švietimo skyrius 20 20 20 20 20 20 120 20 100



2.1.1.2

Savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas

Bendrasis skyrius 150 150 100 100 100 600 90 510

Iš viso: 20 170 170 120 120 120 0 0 720 90 20 610 0

Uždavinys 1.2 Plėsti informacinę visuomenę (informacinę infrastruktūrą, gyventojų gebėjimus naudotis informacinėmis technologijomis, viešąsias elektronines paslaugas)


institucija




lėšos

ES fondai,


Privačios lėšos

2.1.2.1

Švietimo įstaigų kompiuterinių informacinių technologijų sistemos sukūrimas ir kompiuterių atnaujinimas

Švietimo skyrius 400 500 500 500 500 500 500 3400 1000 2400

2.1.2.2

Profesinio orientavimo, informavimo ir sistemos (AIKOS) bei konsultavimo paslaugų plėtra Vilniaus rajone

Švietimo skyrius 250 250 250 250 250 250 250 1750 1750

2.1.2.3 Leidinių, publikacijų

Kultūros, sporto ir 200 200 200



paieška viešosiose bibliotekose Vilniaus rajone elektroninėje terpėje

turizmo skyrius

Iš viso:

400 950 750 750 750 750 750 250 5350 1000 4150 200 0

TIKSLAS II. ŠVIETIMO KOKYBĖS IR PRIEINAMUMO GERINIMAS

Uždavinys 2.1 Renovuoti, modernizuoti ir plėsti švietimo įstaigų infrastruktūrą

Eil. Nr. Priemonė

Atsakinga

institucija


2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 Viso Saviv. lėšos


lėšos

ES fondai,


ų parama

Privačios lėšos

2.2.1.1

Vilniaus r. Marijampolio pradinės mokyklos priestato techninio projekto parengimas ir patalpų praplėtimas

Švietimo skyrius 1000 1000 1000

2.2.1.2

Vilniaus r. Avižienių vaikų darželio pastato projektavimas ir statyba

Švietimo skyrius 120 1000 1500 2620 2000 620



2.2.1.3

Vilniaus r. Rudaminos 2-osios vidurinės mokyklos pastato renovacija

Švietimo skyrius 1000 1000 2000 2000

2.2.1.4

Kalvelių S. Moniuškos mokyklos šiferinio stogo keitimas 667 kv.m; mokyklos dirbtuvių stogo keitimas 200 kv.m, patalpų remontas


2.2.1.5

Kyviškių vaikų darželio projektavimas, statyba

Švietimo skyrius Statybos skyrius

150 1350 1500 1500

2.2.1.6

Vilniaus r. Tarakonių pagrindinės mokyklos šiferinio stogo 400 kv. m. keitimas


2.2.1.7

Vilniaus r. Vaidotų mokyklos – darželio "Margaspalvis aitvarėlis" sanitarinių mazgų remontas


2.2.1.8 Vilniaus r. Valčiūnų

Švietimo skyrius

90 90 180 180



vaikų darželio sanitarinių mazgų remontas

2.2.1.9

Vilniaus r. Airėnų pagrindinės mokyklos stogo rekonstrukcija, šiferinio stogo keitimas, patalpų remontas


2.2.1.10

Vilniaus r. Bezdonių Julijaus Slovackio vidurinės mokyklos, Vilniaus r. Bezdonių "Saulėtekio" pagrindinės mokyklos sporto salės su valgykla priestato projektavimas ir statyba, stogo remontas


2.2.1.11

Vilniaus r. Bezdonių "Saulėtekio" pagrindinės mokyklos patalpų išplėtimas statyba, katilinės modernizavimas




2.2.1.12

Vilniaus r. Eitminiškių pagrindinės mokyklos antro etapo statybos darbų vykdymas


2.2.1.13

Vilniaus r. Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos vidurinės mokyklos katilinės rekonstrukcija, sanitarinių mazgų remontas, sporto salės su valgykla priestato statyba, šiferinio stogo 450 kv. m keitimas


2.2.1.14

Vilniaus r. Keturiasdešimt Totorių pagrindinės mokyklos sanitarinių mazgų priestato statyba, stogo remontas


2.2.1.15

Mickūnų vaikų darželio statyba

Švietimo skyrius 100 1500 1000 2600 2600

2.2.1.16

Vilniaus r. Pikeliškių pagrindinės




mokyklosšiferiniostogokeitimas 600 kv. m.

2.2.1.17

Vilniaus r.Riešėspagrindinės mokyklossporto salės su valgyklastatyba, projektavimas


2.2.1.18

Vilniaus r. Šumsko pagrindinės mokyklos priestatostatyba


2.2.1.19

Priestato prie sporto salės projektavimasstatyba; projektavimas Vilniaus r. Dūkštų pagrindinėje valgyklosremontas


2.2.1.20

Vilniaus r. Rastinėnų pagrindinės mokyklos centrinio sildymo irengimas


2.2.1.21

Vilniaus r. Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo

Švietimo skyrius

1500 4400 4400 3000 13300 100 13200



vidurinės mokyklos statyba

2.2.1.22

Vilniaus r. Pagirių gimnazijos patalpų praplėtimas


2.2.1.23

Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos pastatų (likusių nuo II-os mokyklos) rekonstrukcija

Švietimo skyrius 26 150 1000 1000 1350 3526 3526

2.2.1.24

Vilniaus r. Sužionių vidurinės mokyklos pastato renovacija


2.2.1.25

Skaisterių pradinės mokyklos - darželio projektavimas, statyba


2.2.1.26

Vilniaus r. Valčiūnų vidurinės mokyklosstogo remontas, san.mazgų remontas, priestato sporto salės statyba ir esamo pastato renovacija


2.2.1.2 Vilniaus r. Švietimo 80 900 980 980



7

Marijampolio vaikų lopšelio-darželio praplėtimas, rekonstrukcija

skyrius

2.2.1.28

Skaidiškių darželio mokyklos remontas


2.2.1.29

Vilniaus r. Egliškių vidurinės mokyklos seno pastato rekonstrukcija


2.2.1.30

Teritorijos, esančios šalia švietimo įstaigų, sutvarkymas ir aptvėrimas


2.2.1.31

Vilniaus r. Kyviškių pagrindinės mokyklos sporto salės remontas


2.2.1.32

Vilniaus r. Grigaičių pradinės mokyklos antro aukšto rekonstrukcija


2.2.1.33

Nemenčinės pradinės mokyklos pastato pritaikymas darželiui


2.2.1.34

Rakonių pagrindinės mokyklos




patalpų remontas

2.2.1.35

Didžiosios Riešės vaikų darželio pastato projektavimas ir statyba


2.2.1.36

Nemėžio šv. R.Kalinausko vidurinės mokyklos renovacija ir modernizacija


2.2.1.37

Bibliotekos remontas Šumsko mstl. (šildymo sistemos sutvarkymas,langų, san.mazgų keitimas)


105 265 370 370

2.2.1.38

Kalvelių vaikų darželio remontas, teritorijos aptvėrimas, aplinkos sutvarkymas, žaidimo aikštelių įrengimas


2.2.1.39

Sudervės vaikų darželio projektavimas ir statyba


2.2.1.40

Sudervės pagrindinės mokyklos pagalbinio pastato

Švietimo skyrius

500 500 500 500 2000 2000



renovacija

2.2.1.41

Vilniaus r. Čekoniškių vidurinės mokyklos (Zujūnų sen.) rekonstrukcija su priestatu


2.2.1.42

Vilniaus r. Platiniškių pagrindinės mokyklos techninio projekto parengimas ir pastato renovacija


Iš viso: 6966

10723

13735

12795

8905

9813

7300

4700

74937

57617 13200 4120 0

Uždavinys 2.2 Tobulinti švietimo įstaigų personalo kvalifikaciją ir gerinti teikiamas paslaugas


institucija




lėšos

ES fondai,


Privačios lėšos

2.2.2.1

Vilniaus rajono pedagogų kvalifikacijos tobulinimas


2.2.2.2

Praktiniai psichologinio pobūdžio kursai:Bendravimo įgūdžių tobulinimas;Konfliktų ir jų




sprendimo būdai;Efektyvus streso valdymas

Iš viso: 130 130 130 130 80 80 80 80 840 0 840 0 0

TIKSLAS III. SPORTO IR KULTŪROS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS IR PATRAUKLUMO DIDINIMAS

Uždavinys 3.1 Plėsti sporto infrastruktūrą ir didinti sporto patrauklumą





lėšos

ES fondai,


Privačios lėšos

2.3.1.1

Jaunimo ir sporto centro įsteigimas Nemenčinėje


200 3000 4000 2500 9700 2000 7700

2.3.1.2

Rudaminoje BMX dviračių trasos įrengimas


1000 1000 150 850

2.3.1.3Nemenčinės stadiono rekonstrukcija

Kultūros, sporto ir turizmo skyrius Nemenčinės seniūnija

100 300 400 400

2.3.1.4 Žolės riedulio stadiono įrengimas Rudaminoje

Kultūros, sporto ir turizmo skyrius Švietimo skyrius Rudaminos

1000 1000 150 850



seniūnija

2.3.1.5

Kalvelių Stanislavo Moniuškos ir Kalvelių antrosios vidurinių mokyklų sporto aikštyno dokumentacijos parengimas


100 1000 1100 200 900

2.3.1.6Skaidiškių stadiono įrengimas

Kultūros, sporto ir turizmo skyrius Švietimo skyrius Nemėžio seniūnija

300 300 45 255

2.3.1.7

Raudondvario k. Riešės sen. įrengti žaidimo aikštelę ir sporto aikšteles

Kultūros, sporto ir turizmo skyrius Švietimo skyrius Riešės seniūnija

300 300 45 255

2.3.1.8 Jaunimo centro steigimas Šumsko mstl. (centro vieta - Šumsko bibliotekos 2 aukštas - 2 aukšto remontas, san.mazgų, langų keitimas, šildymo sistemos sutvarkymas, šiferinės stogo


350 500 400 100 1350 203 1147



dangos keitimas 500 kv.m, teritorijos sutvarkymas, apšvietimas ir aptvėrimas)

2.3.1.9

Stadiono įrengimas Miško g. Valčiūnų k.

Kultūros, sporto ir turizmo skyrius Švietimo skyrius Juodšilių seniūnija

200 200 30 170

2.3.1.10

Jaunimo ir sporto centro įkūrimas, Draugystės g. Valčiūnų k.

Kultūros, sporto ir turizmo skyrius Švietimo skyrius Juodšilių seniūnija

1500 1500 225 1275

2.3.1.11

Prie Rastinėnų (Sudervės sen.) šokių salės stadiono įrengimas


300 300 45 255

Iš viso: 750 7100 4700 2600 200 1500 300 0 17150 3493 7700 5957 0

Uždavinys 3.2 Vystyti kultūros infrastruktūrą ir didinti kultūros patrauklumą





lėšos

ES fondai,


Privačios lėšos



2.3.2.1

Kultūros ir sporto centro statyba Rukainių k., Rukainių sen.


150 1500 1650 1650

2.3.2.2

Kultūros ir sporto centro statyba Didžiosios Riešės k. Riešės sen.


150 2000 2150 2150

2.3.2.3

Kultūros centro statyba Sudervės k. Sudervės sen.


200 3000 3200 3200

2.3.2.4

Nemenčinės miesto vasaros estrados įrengimas

Kultūros, sporto ir turizmo skyrius Nemenčinės miestas

200 2000 2200 2200

2.3.2.5

Kultūros namų arba koncertinių salių statyba Marijampolio k


60 1000 1060 1060

2.3.2.6

Kultūros namų arba koncertinių salių statyba Lavoriškių k.


60 1000 1060 1060

2.3.2.7

Kultūros namų arba koncertinių salių statyba Mickūnų k.


60 1000 1060 1060

2.3.2.8 Kultūros namų arba koncertinių salių statyba


60 1000 1060 1060



Pagirių k.

2.3.2.9

Kultūros namų arba koncertinių salių statyba Mostiškių k.


60 1000 1060 1060

2.3.2.10

Paberžės kultūros centro įsteigimas


2000 1000 3000 3000

2.3.2.11

Kalvelių kultūros centro praplėtimas

Kultūros, sporto ir turizmo skyrius Kalvelių seniūnija

10 1000 1010 1010

2.3.2.12

Vaikų papildomo užimtumo centro įsteigimas Rudausių kaime


2.3.2.13

Kultūros ir sporto centro statyba Pikeliškių k., Riešės sen.


1000 1000 2000 2000

2.3.2.14

Rakonių pagrindinės mokyklos sporto salės statyba


2.3.2.15

Marijampolio ir Rakonių mokyklų stadionų remontas


2.3.2.16 Kultūros ir sporto centro statyba Zujūnų k.,


200 3000 3200 3200



Zujūnų sen.

2.3.2.17

Buvusio mokyklinio bendrabučio rekonstrukcija ir Kultūros centrui pritaikymas Buivydžio k.


200 300 500 60 440

Iš viso: 370 4310 4700 3270 4200 1260 7000 1000 26110 25670 0 440 0



III PRIORITETAS. SVEIKA IR KOKYBIŠKA GYVENIMO APLINKA

TIKSLAS I. VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS GERINIMAS

Uždavinys 1.1 Plėtoti sveikatos apsaugos sistemą



2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 Viso Savivald. lėšos


lėšos

ES fondai,


Privačios lėšos

3.1.1.1

Širdies ir kraujagyslių ligų sergamumo ir mirtingumo mažinimas Vilniaus rajone

VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika VšĮ Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinika

500 500 500 500 500 2500 2500

3.1.1.2

Visalaukių medicinos punkto renovavimas į BPG kabinetą

VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika

20 540 560 60 500

3.1.1.3

Nemenčinės poliklinikos pastato energetinio efektyvumo didinimas

VšĮ Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinika

600 600 1200 1200

3.1.1.4

Medininkų bendrosios praktikos gydytojo kabineto pastato


20 800 820 90 730



energetinio efektyvumo didinimas

3.1.1.5

Maišiagalos ambulatorijos pastato energetinio efektyvumo didinimas


20 1000 1020 120 900

3.1.1.6

Riešės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pastato energetinio efektyvumo didinimas


30 1000 1030 100 900 30

3.1.1.7

Juodšilių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pastato energetinio efektyvumo didinimas


35 1000 1035 135 900

3.1.1.8

Informacinių technologijų plėtra modernėjant sveikatos priežiūros sistemai VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje ir Nemenčinės poliklinikoje

VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika VšĮ Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinika

250 210 860 1060 760 700 3840 450 600 2300 490

3.1.1.9

Vilniaus rajono greitosios pagalbos skyriaus techninės bazės


680 345 345 1370 1370



ir medicininių technologijų modernizavimas

3.1.1.10

Antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų plėtra ir modernizavimas Viešojoje įstaigoje Vilniaus rajono centrinė poliklinika


100 350 600 950 2000 2000

3.1.1.11

Nemenčinės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės statyba

Statybos skyrius VšĮ Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinika

3000 3500 6500 2000 4500

3.1.1.12

Psichikos dienos stacionaro įkūrimas prie VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro

VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika Investicijų skyrius

60 300 1440 1800 180 1620

3.1.1.13

VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos ventiliacijos sistemos rekonstrukcija


80 1000 1500 2580 500 2000 80

3.1.1.14 Rukainių ambulatorijos statyba

Statybos skyrius VšĮ Vilniaus rajono centrinė

50 50 2000 200 2300 300 2000



poliklinika

3.1.1.15

Liftų keitimas VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, pritaikant juos žmonėms su negalia


4 967 971 193,4 705,9 71,7

3.1.1.16

VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos šildymo sistemos modernizavimas


60 1000 1000 2060 200 1800 60

3.1.1.17

Juodšilių ir Riešės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių kapitalinis remontas


1240 1240 1170 70

3.1.1.18

Konsultacinio centro steigimas ankstyvai vaikų ligų diagnistikai ir gydymui, bei vaikų savižudybių prevencijos gerinimui VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje


30 944 974 146 798 30

Iš viso: 5349 6901 8085 4955 4360 3150 500 500 33800 4474,4 10975,9 17518 831,7

Uždavinys 1.2 Vystyti socialinės apsaugos sistemą







lėšos

ES fondai,


Privačios lėšos

3.1.2.1

Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (socialinė priežiūra ir socialinė globa)

Socialinės rūpybos skyrius

500 500 500 500 500 2500 2500

3.1.2.2

Socialinio būsto plėtra Vilniaus rajone Pagiriuose, Nemenčinės mieste ir Nemėžio seniūnijoje

Ekonomikos ir rajono vystymo skyrius

500 500 500 500 500 500 500 3500 3500

3.1.2.3

Rekonstruoti nebaigtus statyti du gyvenamuosius vienbučius namus su priklausiniais Didžiųjų Kabiškių k., Nemenčinės sen. Ir juos rekonstruoti į dviviečius


1500 1500 1500

3.1.2.4

Suremontuoti ar atstatyti 2 gyvenamuosius namus Kazimieravo k. (kultūros paveldas),


3570 3570 400 3170



Paberžė sen.

3.1.2.5

Šeimos ir vaiko krizių centras Kalvelių k.

1500 1000 2500 500 2000

3.1.2.6

Viešųjų pastatų ir gyvenamųjų namų aplinkos pritaikymas neįgaliesiems

Socialinės rūpybos skyrius Statybos skyrius

200 200 200 200 200 300 1300 200 1100

3.1.2.7

Paberžės senelių globos namų įsteigimas


300 300 150 150

3.1.2.8

Socialinių paslaugų centras Skaidiškių k., Nemėžio sen.


1500 1000 2500 500 2000

3.1.2.9

Vaikų globos namų Vilniaus rajone įsteigimas


200 1500 1500 3200 500 2700

3.1.2.10

Sužionių dienos socialinių paslaugų centras


1000 1000 2000 400 1600

3.1.2.11

Didžiosios Kuosinės dienos socialinės globos centras (Kalvelių sen.)


2000 2000 300 1700

3.1.2.12

Vaikų dienos socialinės globos centras Putiniškių k. Sudervės sen.


500 500 70 430



Iš viso: 3700 5200 8770 4200 1200 1300 500 500 25370 3020 14620 7730 0

Uždavinys 1.3 Plėtoti viešojo administravimo paslaugas


institucija




lėšos

ES fondai,


Privačios lėšos

3.1.3.1

Vilniaus rajono savivaldybės administracinio pastato rekonstrukcija bei patalpų praplėtimas

Ūkio skyrius 500 3500 4000 4000

3.1.3.2

Vilniaus rajono strateginio plėtros plano 2014-2021 m. rengimas

Investicijų skyrius 100 100 10 90

3.1.3.3

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rudaminos seniūnijos pastato statyba

1000 2200 3200 3200

3.1.3.4

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnijos pastato statyba

1000 1200 2200 2200

3.1.3.5

Sudervės seniūnijos pastato ir stogo rekonstrukcija

Statybos skyrius 1200 1200 1200

3.1.3.6Zujūnų seniūnijos pastato

Statybos skyrius 100 500 500 1100 1100



rekonstrukcijaIš viso: 600 6200 3700 1200 0 100 0 0 11800 11710 0 90 0

TIKSLAS II. SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪROS GERINIMAS

Uždavinys 2.1 Plėtoti susisiekimo kelius ir kitą susisiekimo infrastruktūrą

Eil. Nr. Priemonė

Atsakinga

institucija


2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 201

5 Viso Savivaldybės lėšos


lėšos

ES fondai,


ų parama

Privačios lėšos

3.2.1.1

Vilniaus rajoninių ir vietinių kelių dangų tobulinimas

Statybos skyrius Seniūnijos

8000

10000

10000

10000

10000

10000

10000

5000

73000 13000 60000

3.2.1.2

Vietinių kelių kadastriniai matavimai ir teisinė registracija

Statybos skyrius 100 100 100 100 100 100 100 100 800 800

Iš viso: 810

01010

01010

01010

01010

01010

01010

05100

73800 13800 60000 0 0

Uždavinys 2.2 Gerinti viešąsias klientų aptarnavimo paslaugas, plėtoti dviračių ir pėsčiųjų takus, gerinti gyvenamosios aplinkos būklę

Eil. Priemonė Atsakinga Lėšų poreikis tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai



Nr. institucija 2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014


s lėšos


lėšos

ES fondai,


ų parama

Privačios lėšos

3.2.2.1

Dviračių takų tiesimas Vilniaus rajone

Kultūros, sporto ir turizmo skyrius Seniūnijos

200 200 200 300 300 300 500 2000 500 1500

3.2.2.2

Šaligatvių įrengimas Vilniaus rajone


500 500 500 500 500 500 300 300 3600 1600 1000 1000

3.2.2.3

Gatvių apšvietimo įrengimas Vilniaus rajono kaimo vietovėse


300 300 300 300 300 300 300 300 2400 2000 400

3.2.2.4

Vilniaus rajono vaikų žaidimo aikštelių rekonstrukcija

Švietimo skyrius Statybos skyrius Seniūnijos

200 200 200 200 200 200 200 200 1600 240 1360

3.2.2.5

Vilniaus rajono eismo saugos priemonių diegimas

Statybos skyrius Vietinio ūkio skyrius Seniūnijos

50 50 50 50 50 50 50 50 400 100 300

3.2.2.6

Vilniaus rajono automobilių stovėjimo aikštelių, autobusų stotelių, automobilių

Ekonomikos ir rajono vystymo skyrius Statybos skyrius Seniūnijos

150 150 150 150 150 150 150 150 1200 200 1000



poilsio stovėjimo aikštelių prie pagrindinių kelių rekonstrukcija

3.2.2.7

Juodšilių kapinių apšvietimo įrengimas

Statybos skyrius Juodšilių sen.

250 250 38 212

3.2.2.8Grigaičių kapinių įrengimas

Statybos skyrius 155 155 155

Iš viso: 120

01555

1400

1400

1750

1500

1300

1500

11605 4833 2300 4472 0

TIKSLAS III. ENERGETIKOS, ŠILUMOS IR DUJŲ ŪKIO MODERNIZAVIMAS

Uždavinys 3.1 Modernizuoti katilines ir šilumos bei dujų tiekimo tinklus


institucija


2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 Viso Savivald. lėšos


lėšos

ES fondai,


Privačios lėšos

3.3.1.1Vilniaus rajono šilumos ūkio modernizavimas

Vietinio ūkioskyriusSeniūnijos

2240 2680 3200 3850 4620 5550 6600 8000 36740 13740 23000

3.3.1.2Vilniaus rajono katilinių modernizavimas

Vietinio ūkio skyrius 780 940 1120 1340 1600 1940 2300 2790 12810 6000 6810



3.3.1.3Vėliučionių katilinės modernizavimas

Vietinio ūkio skyrius 500 500 500

3.3.1.4

Vasaros g. 6, Nemenčinės m. katilinės modernizavimas


3.3.1.5 Šilumos punktų modernizavimas


3.3.1.6Šilumos perdavimo trasų modernizavimas


3.3.1.7

Dujotiekio tinklo įrengimas Vėliučionių k., Šatrininkų sen


3.3.1.8

Vilniaus raj. Rudaminos seniūnijos Rudaminos gyvenvietės katelinės projektavimas ir statyba

Vietinio ūkio skyrius 500 1000 1500 1500

Iš viso: 6481 4620 4320 5190 6220 7490 8900 10790 54011 24201 0 29810 0

Uždavinys 3.2 Didinti energijos vartojimo efektyvumą viešojo sektoriaus pastatuose ir gyventojų daugiabučiuose


institucija




lėšos

ES fondai,


Privačios lėšos

3.3.2.1Vilniaus rajono daugiabučių

Statybos skyrius 200 500 500 500 500 500 500 3200 1000 2200



namų atnaujinimas, didinant jų energijos vartojimo efektyvumą

Iš viso: 0 200 500 500 500 500 500 500 3200 0 0 1000 2200

TIKSLAS IV. APLINKOS INFRASTRUKTŪROS GERINIMAS (VANDENTIEKIO, NUOTEKŲ, ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMŲ MODERNIZAVIMAS)

Uždavinys 4.1 Gerinti vandens telkinių būklę, išvalyti užterštas teritorijas, plėtoti visuomenės ekologinį švietimą

Eil. Nr. Priemonė

Atsakinga

institucija


2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014


s lėšos


lėšos

ES fondai,


ų parama

Privačios lėšos

3.4.1.1

Buvusio pesticidų sandėlio Marijampolio k., kuris priklauso aukščiausiai pavojingumo klasei, užterštų teritorijų sutvarkymas

Vietinio ūkio skyrius

6300 6300 945 5355



3.4.1.2

Buvusio pesticidų sandėlio Mostiškių k., kuris priklauso aukščiausiai pavojingumo klasei, užterštų teritorijų sutvarkymas


4000 4000 600 3400

3.4.1.3 Informavimas apie aplinką


10 10 10 10 10 10 10 10 80 30 50

3.4.1.4

Valstybinės reikšmės ežero išvalymas (Riešės ež., Minkelio ež., Karvio ež.)


500 2000 2500 500 2000

Iš viso: 10 681

06010 10 10 10 10 10 1288

0 2075 0 10805 0

Uždavinys 4.2 Plėtoti vandentiekio ir nuotekų tinklus

Eil. Nr. Priemonė

Atsakinga

institucija


2008 2009 2010 2011 2012 201

32014

2015 Viso Savivald

. lėšos


lėšos

ES fondai,


ų parama

Privačios lėšos

3.4.2.1

Vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcija Vilniaus rajono gyvenvietėje


1800 2200 2600 3000 3500 460

05000

6000

28700 25000 3700



3.4.2.2

Neries upės baseino investicinis projektas (I etapas)


2000

10000

15000

27000 5000 22000

3.4.2.3

Neries upės baseino investicinis projektas (II etapas)


8740 8740 8740 26220 3953 22267

3.4.2.4

Vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcija Punžonio kaime

Buivydžių sen. 500 300 800 160 640

3.4.2.5

Vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcija Buivydžių gyvenvietėje

Buivydžių sen. 500 1000 1500 300 1200

0Iš

viso: 3800

12200

27340

13040

12240

4600

5000

6000

84220 34413 0 49807 0

Uždavinys 4.3 Vystyti atliekų tvarkymo sistemą

Eil. Nr. Priemonė

Atsakinga

institucija


2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014


s lėšos


lėšos

ES fondai,


ų parama

Privačios lėšos



3.4.3.1

Atliekų tvarkymo sistemos plėtra


379 454 544 652 780 936 1123

1345

6213 5000 1213

3.4.3.2

Konteinerinės atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistemos įdiegimas Vilniaus r.


300 250 250 800 800

3.4.3.3

Rukainių sen. Žemaitėlių kaime esančio padangų sąvartyno likvidavimas


200 200 200

Iš viso: 679 904 794 652 780 936 112

31345

7213 5200 2013 0 0



8. STEBĖSENOS SISTEMA IR JOS VEIKSMINGUMAS

Rengiant Vilniaus rajono savivaldybės 2008-2015 m. strateginį plėtros planą, numatoma plano įgyvendinimo stebėsenos sistema, kuri leidžia:

kontroliuoti strateginio plėtros plano įgyvendinimo eigą; imtis prevencinių priemonių nenumatytų neatitikimų atsiradimui; nustatyti atsakomybės už veiklų vykdymą ribas; užtikrinti strateginio plėtros plano poveikio bei pasiektų rezultatų sklaidą Vilniaus rajono

gyventojams (atskiriems asmenims, jų grupėms, visuomenės organizacijoms ir kt.) ir verslo subjektams;

funkcionuoti savivaldybės institucijų atskaitomybės mechanizmui prieš rajono gyventojus; kryptingai atlikti strateginio plėtros plano korekciją pasikeitus socialinei-ekonominei

situacijai ar įvykus kitiems jai įtakos turintiems pokyčiams.

8.1. STEBĖSENOS SISTEMA

Vilniaus rajono savivaldybės 2008-2015 m. strateginio plėtros plano įvertinimui (prioritetai, priemonės) formuojama strateginio plėtros plano stebėsenos sistema, kurią sudaro šie elementai:

stebėsenos institucijos: kontrolės institucija – Vilniaus rajono savivaldybės Taryba; tarpinė institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyrius; darbo grupės – atskiri skyriai ir poskyriai pagal atitinkamą veiklos sritį;

stebėsenos rodikliai: poveikio, rezultatų, produktų rodikliai; atsiskaitomybė (atsiskaitomybės formos ir periodiškumas, atsiskaitomybei būtinos

informacijos rinkimas, apdorojimas ir informacijos šaltiniai); veiksmų koregavimas, atsižvelgiant į strateginio plėtros plano vertinimą (stebėsenos metu

gautus rezultatus).

8.1.1. lentelė. Plano stebėsenos elementaiStebėsenos elementai Kontrolės institucija Tarpinė institucija Darbo grupės

Nariai Vilniaus rajono savivaldybės Taryba

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyrius (informacijos rinkimas ir apibendrinimas; paskiriamas atsakingas asmuo)

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atitinkamų veiklos sričių specialistai.Specialistai vertina seniūnų, informaciją apie strateginio plėtros plano poveikį teritoriniams netolygumams.

Institucijos funkcijos

Strateginio plėtros plano įgyvendinimo ataskaitų svarstymas ir tvirtinimas. Politinis įgyvendinimo vertinimas.Pasiūlymų dėl strateginio plėtros plano įgyvendinimo koregavimo svarstymas.

Strateginio plėtros plano priemonių įtraukimas į metinius skyriaus planus.Strateginio plano įgyvendinimo apibendrinimas pagal informaciją, gautą iš darbo grupių.

Strateginio plėtros plano priemonių įtraukimas į metinius skyrių planus.Metinių ataskaitų apie strateginio plėtros plano įgyvendinimo rezultatus rengimas.Pasiūlymų dėl įgyvendinimo tobulinimo teikimas.Priemonių įgyvendinimas.

Atskaitomybė Atskaitomybė Vilniaus rajono gyventojams už pasiektus rezultatus.Atskaitomybė Vilniaus

Atskaitomybė Kontrolės institucijai.

Atskaitomybė tarpinei institucijai – tarpinės bei galutinės ataskaitos.



Stebėsenos elementai Kontrolės institucija Tarpinė institucija Darbo grupės

apskrities viršininko administracijai.

VertinimasTarpinių bei galutinių ataskaitų vertinimas, politinių sprendimų priėmimas.

Darbo grupių pateiktų duomenų apibendrinimas.Informacija naudojama tarpiniam ir galutiniam vertinimui.

Renkami statistiniai duomenys už įgyvendintą laikotarpį (vieneri metai), jų pokyčiai, numatomi planai einamiesiems metams. Pateikiama informacija apie pasiektus rodiklius.Informacija naudojama tarpiniam ir galutiniam vertinimui.

Informacijos šaltiniai

Tarpinės institucijos pateiktas kompleksinis apibendrinimas. Tarpinės ir galutinės ataskaitos.

Darbo grupių pateiktos ataskaitos.Apklausos ir atskirų sričių tyrimai, studijos.Ekspertiniai vertinimai.

Atitinkamų veiklos sričių skyrių metinės ataskaitos.Oficialių valstybės institucijų duomenys.

Visuomenės dalyvavimas ir išoriniai ryšiai

Informacijos pateikimas Vilniaus rajono gyventojams.

Atskiri Vilniaus rajono segmentai (gyventojai, jų grupės, visuomeninės organizacijos, verslo subjektai) gali rengti pasiūlymus, pastabas dėl strateginio plėtros plano įgyvendinimo užtikrinimo.

Atskiri Vilniaus rajono segmentai (gyventojai, jų grupės, visuomeninės organizacijos, verslo subjektai) gali rengti pasiūlymus, pastabas dėl strateginio plėtros plano įgyvendinimo užtikrinimo.

8.2. STEBĖSENOS RODIKLIAI

Vilniaus rajono savivaldybės 2008-2015 m. strateginio plėtros plano stebėsenos sistemoje numatoma naudoti trijų lygių kiekybinių ir kokybinių rodiklių sistema. Jos pagrindu vertinamas strateginio plėtros plano įgyvendinimas.

Naudojami stebėsenos rodikliai: poveikio, rezultatų, produktų rodikliai. Naudojamų rodikliai sudaryti remiantis „Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos panaudojimo priežiūros rodiklių tinkamumo įvertinimas. Tyrimo ataskaita“. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2007 m.

Naudojamų rodiklių reikšmės:1) Produkto rodikliai trumpuoju laikotarpiu matuoja tiesioginę naudą/žalą tikslinei

grupei, kuri atsiranda įgyvendinus finansuojamus veiksmus ar jų metu (pvz., modernizuota įstaigų, įkurta sistemų, įdiegta priemonių ir pan.). Informaciją apie produkto rodiklius paprastai teikia atitinkamos srities specialistai.

2) Rezultato rodikliai vidutiniu laikotarpiu (apie 3 metai) matuoja tam tikro laikotarpio padarinius (naudą/žalą), kuriuos patiria tikslinė grupė dėl produktų pasiekimo (pvz., mokytojų, pakėlusių kvalifikaciją, dalis nuo bendro rajono, apskrities ar šalies mokytojų skaičiaus).

3) Poveikio rodikliai matuoja ilgojo laikotarpio (praėjus ~5 metams nuo strateginio plano įgyvendinimo pabaigos, t.y. 2020 m.) padarinius (naudą/žalą), kurie susiję su strateginio plėtros plano įgyvendinimu, visoms tikslinėms grupėms. Tai rodikliai, kurie nėra priskiriami nė vienam numatytam prioritetui, kadangi gali būti pasiekti tik įgyvendinus visą Planą.



8.2.1. lentelė. Plano vertinimo tvarka

Vertinimas Produkto rodikliai Rezultatų (konteksto, veiklos) rodikliai Poveikio rodikliai

Tarpinis vertinimasAtliekamas išsamus strateginio plėtros plano įgyvendinimo eigos vertinimas, strateginio plėtros plano koregavimo poreikio vertinimas.

Kasmetinis vertinimas.

Vertinimas atliekamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos kadencijos metu. Atliekamas pasiektų rezultatų įvertinimas.

Vertinamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos kadencijos metu pasiektas poveikis.

Vertinimo laikotarpis 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2008-2010 2008-2011 m.

Vertinimo atlikimo terminas

2009 m.I ketv.

2010 m.I ketv.

2011 m.I ketv.

2011 m.I ketv.

2012 m.I ketv.

Vertinimo laikotarpis 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2011-2013 m. 2012-2015 m.


2012 m.I ketv.

2013 m.I ketv.

2014 m.I ketv.

2014 m.I ketv.

2016 m.I ketv.

Vertinimo laikotarpis 2014 m. 2015 m. 2014-2015 m. -Vertinimo atlikimo terminas 2015 m. I ketv. 2016 m. I

ketv.2016 m.I ketv. -

Galutinis vertinimasAtliekamas išsamus strateginio plėtros plano viso įgyvendinimo periodo eigos vertinimas, strateginio plėtros plano koregavimo poreikio vertinimas.

Ataskaitos pasibaigus visam Plano įgyvendinimo laikotarpiui (galutinis viso laikotarpio vertinimas). Bendras pasiekiamumo įvertinimas. Finansinis vertinimas (finansinio plano įgyvendinimo įvertinimas).

Pasiektų rezultatų įvertinimas.

Pasiektas visos apimties strateginio plėtros plano poveikio įvertinimas.

Vertinimo laikotarpis 2008-2015 m. 2008-2015 m. 2008-2020 m.


2016 m.I ketv.

2016 m.I ketv.

2021I/II ketv.

Toliau pateikiamos Vilniaus rajono savivaldybės 2008-2015 m. strateginio plėtros plano įgyvendinimo metu planuojamų pasiekti rodiklių reikšmės ir vertinimo terminai (žr. 8.3, 8.4 ir 8.5 lenteles).

8.2.2. lentelė. Produkto rodikliai

Rodiklio pavadinimasEsamas rodiklio

įvertinimasSiektinas rodiklio

įvertinimas Informacijos šaltiniaiMetai Reikšmė Metai Reikšmė

I PRIORITETASVerslo aplinkos gerinimo plėtros produkto rodikliai

Įsteigtų verslo informacijos centrų Vilniaus rajone skaičius

2008 1 2016 2

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus ataskaitos, darbo grupių ataskaitos

Informacinių sistemų plėtros produkto rodikliai

Verslo informacinių duomenų bazių skaičius 2008 1 2010

201623







Turizmo plėtros produkto rodikliai

Įrengtų kempingų skaičius 2008 0 2011 1

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus ataskaitos, darbo grupių ataskaitos. Kultūros, sporto ir turizmo skyrius.

Įrengtų prieplaukų skaičius 2008 0 2011 2


Rekonstruota dvarų Vilniaus rajone 2008 0 2011 3


Kitų turistų traukos objektų bei lankytinų vietų atnaujinimas (parkai, piliakalniai, bažnyčios, koplyčios ir kt.)

2008 0 2011 11


II PRIORITETASMokymo ir kvalifikacijos ugdymo plėtros produkto rodikliai

Tobulinimosi centrų įsteigimas 2008 0 2010

201111

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.

Informacinės visuomenės plėtros produkto rodikliai

Informacinių sistemų bei technologijų kūrimas

2008 0 20102016

22


Švietimo kokybės ir prieinamumo plėtros produkto rodikliai

Modernizuotų švietimo įstaigų skaičius 2008 0 2011

2016485


Sporto plėtros produkto rodikliaiVaikų, jaunimo bei suaugusiųjų sporto objektų statyba, rekonstrukcija, pritaikymas

2008 0 20112016

111


Kultūros plėtros produkto rodikliai

Vilniaus rajono kultūros objektų statyba, rekonstrukcija, pritaikymas

2008 0 20112016

193


III PRIORITETASSveikatos apsaugos sistemos plėtros produkto rodikliaiModernizuotų sveikatos 2008 0 2011 3 Vilniaus rajono savivaldybės






apsaugos įstaigų skaičius 2016 8

administracijos Investicijų skyriaus ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.

Socialinės apsaugos sistemos plėtros produkto rodikliai

Modernizuotų socialinės apsaugos įstaigų skaičius

2008 0 20112016

94


Šilumos tinklų sistemos plėtros produkto rodikliai

Modernizuota šilumos tinklų 2008 0 2011

201631


Modernizuota katilinių 2008 0 20112016

31


Įrengta dujotiekio tinklų 2008 0 2011 6


Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros produkto rodikliai

Rekonstruota vandentiekio ir nuotekų tinklų

2008 0 20112016

93


Atliekų tvarkymo sistemos plėtros produkto rodikliai

Modernizuotų atliekų tvarkymo sistemų skaičius

2008 0 2011 2


Likviduotų sąvartynų skaičius 2008 0 2010 1


8.2.3. lentelė. Rezultatų rodikliai




I PRIORITETASVerslo aplinkos gerinimo plėtros produkto rodikliaiAsmenų, besinaudojančių verslo informacijos centrų paslaugomis skaičiaus pokytis, proc.

2008 0 2016 25


Informacinių sistemų plėtros produkto rodikliaiAsmenų, besinaudojančių verslo informacijos duomenų bazėmis skaičiaus pokytis, proc.

2008 0 2016 25







Turizmo plėtros produkto rodikliaiPritrauktų turistų skaičius padidėjimas (palyginus su ankstesniais metais), proc.

- - - - Papildomi tyrimai

Rekonstruotų dvarų Vilniaus rajone (palyginus su visais dvarais) skaičius, proc.


II PRIORITETASInformacinės visuomenės plėtros produkto rodikliaiAsmenų, besinaudojančių informacinėmis technologijomis skaičiaus išaugimas, proc.

2008 0 2016 25 Papildomi tyrimai

Švietimo kokybės ir prieinamumo plėtros produkto rodikliaiModernizuotų švietimo įstaigų skaičius (palyginus su visomis švietimo įstaigomis), proc.


Sporto plėtros produkto rodikliaiModernizuotų vaikų, jaunimo bei suaugusiųjų sporto objektų skaičius (palyginus su visais tokio pobūdžio objektais), proc.


Kultūros plėtros produkto rodikliaiModernizuotų kultūros objektų skaičius (palyginus su visais tokio pobūdžio objektais), proc.


III PRIORITETASSveikatos apsaugos sistemos plėtros produkto rodikliaiModernizuotų sveikatos apsaugos įstaigų skaičius (palyginus su visomis sveikatos apsaugos įstaigomis), proc.


Socialinės apsaugos sistemos plėtros produkto rodikliaiModernizuotų socialinės apsaugos įstaigų skaičius (palyginus su visomis socialinės apsaugos įstaigomis), proc.







Šilumos tinklų sistemos plėtros produkto rodikliaiModernizuotų katilinių skaičius (palyginus su bendru katilinių skaičiumi rajone), proc.


Atliekų tvarkymo sistemos plėtros produkto rodikliaiModernizuotų atliekų tvarkymo sistemų skaičius (palyginus su bendru skaičiumi), proc.


Likviduotų sąvartynų skaičius (palyginus su bendru skaičiumi), proc.


8.2.4. lentelė. Poveikio rodikliai

Rodiklio pavadinimas

Esamas rodiklio įvertinimas

Siektinas rodiklio įvertinimas Informacijos

šaltiniaiMetai Reikšmė Metai Reikšmė

Gyventojų natūrali kaita 2006 - 348

201220162020

- 248-148- 48

Siektinas poveikis

Nedarbo lygis proc. 2007 5,58201220162020

4,713,842,97

Siektinas poveikis

8.3. STEBĖSENOS VEIKSMINGUMO UŽTIKRINIMAS

Siekiant užtikrinti stebėsenos sistemos veiksmingumą, numatomos priemonės: politinis/strateginis ir administracinis valdymas ir stebėsena; aiškus atsakomybės pasidalijimas; aiškių informacijos teikimo terminų, periodiškumo, informacijos gavimo būdų ir apimčių

nustatymas; naudojami įvairūs vienas kitą papildantys informacijos rinkimo, apdorojimo ir pateikimo

būdai (statistinių duomenų analizė ir vertinimas, kiekybiniai ir kokybiniai metodai, vertinimai suinteresuotų asmenų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą, sociologiniai tyrimai, atskirų ūkio šakų plėtros studijos).

Įgyvendinant Vilniaus rajono savivaldybės 2008-2015 m. strateginį plėtros planą, rekomenduojama patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės 2008-2015 m. strateginio plėtros plano stebėsenos tvarką. Šioje tvarkoje turėtų būti numatytas kasmetinio, tarpinio ir galutinio strateginio plano vertinimo būdai ir priemonės, atsakingi asmenys, terminai ir kt. Taip pat rekomenduojama suformuoti darbo grupes, atsakingas už plano įgyvendinimą, paskirti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus atsakingus asmenis.

Rekomenduojama Vilniaus rajono savivaldybės Internetiniame tinklalapyje sudaryti galimybes interesantams pateikti pastabas, pasiūlymus dėl strateginio plėtros plano įgyvendinimo, tobulinimo ir kt. Šiais veiksmais siekiama užtikrinti grįžtamąjį ryšį ir vietos bendruomenių aktyvumo skatinimą.



9. NUMATOMAS VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS 2008–2015 M. STRATEGINIO PLĖTROS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO IR FINANSAVIMO PLANAS

Žemiau esančioje 9.1. lentelėje pateiktas bendras investicijų poreikis pagal prioritetus, tikslus bei uždavinius. Bendras priemonių įgyvendinimo finansinis planas – 479.586.000 Lt.

9.1. lentelė. Investicijų poreikis

Bendras lėšų poreikis




lėšos

ES fondai,


Privačios lėšos

Viso: 39075 84353 106154 68242 57490 47384 44738 32150 479586 196280 116419 163855 3031,7I PRIORITETAS: PRODUKTYVŪS IR KONKURENCINGI ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

Viso: 520 6280 10450 7330 6075 4175 1375 375 36580 4683,5 600 31296 0

1.1. Tikslas - VERSLO APLINKOS GERINIMAS 100 1350 2600 1500 525 425 325 325 7150 1245 600 5305 0

1.1.1. Uždavinys: Parengti bendruosiusbei specialiuosius dokumentus(galimybių studijas, investicinius, techninius projektus), reikalingusinfrastruktūros išvystymui

0 1050 2200 1200 100 0 0 0 4550 735 0 3815 0

1.1.2. Uždavinys: Pagerinti sąlygasinvesticijų pritraukimui, tobulintiviešųjų paslaugų verslui teikimą

0 200 300 200 300 300 300 300 1900 500 0 1400 0

1.1.3. Uždavinys:Plėsti versloinformacinę sistemą 100 100 100 100 125 125 25 25 700 10 600 90 0

1.2. Tikslas - TURIZMO POTENCIALODIDINIMAS

420 2430 3850 1830 1550 1750 50 50 11930 1938,5 0 9991 0

1.2.1. Uždavinys: Parengtidokumentus (galimybių studijas, 320 280 350 0 0 0 0 0 950 162 0 788 0



investicinius, techninius projektus,planus, programas) turizmo potencialopanaudojimui

1.2.2. Uždavinys:Užtikrinti turizmoinfrastruktūros plėtrą 50 2100 3350 1580 1000 1700 0 0 9780 1571,5 0 8208 0

1.2.3. Uždavinys: Sukurtiinformacines sistemas,skatinančiasturizmo plėtrą

50 50 150 250 550 50 50 50 1200 205 0 995 0

1.3. Tikslas - KAIMO PLĖTROSMODERNIZAVIMASIR STAMBINIMAS

0 2500 4000 4000 4000 2000 1000 0 17500 1500 0 16000 0

1.3.1. Uždavinys: Parengti beiįgyvendinti dokumentus kaimovietovių išvystymui

0 2500 4000 4000 4000 2000 1000 0 17500 1500 0 16000 0

II PRIORITETAS: PRODUKTYVŪS IR KONKURENCINGI ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

Viso: 8636 23383 24185 19665 14255 13523 15430 6030 125107 87870 25910 11327 0

2.1. Tikslas - DARBO JĖGOSGEBĖJIMŲ DIDINIMAS,ATSIŽVELGIANT Į DARBORINKOS POREIKIUS

420 1120 920 870 870 870 750 250 6070 1090 4170 810 0

2.1.1. Uždavinys: Gerinti tęstinio,profesinio mokymo irkvalifikacinio ugdymo sistemą

20 170 170 120 120 120 0 0 720 90 20 610 0

2.1.2. Uždavinys: Plėsti informacinęvisuomenę (informacinę infrastruktūrą,gyventojų gebėjimusnaudotis informacinėmistechnologijomis, viešąsiaselektronines paslaugas)

400 950 750 750 750 750 750 250 5350 1000 4150 200 0

2.2. Tikslas - ŠVIETIMO KOKYBĖSIR PRIEINAMUMOGERINIMAS

7096 10853 13865 12925 8985 9893 7380 4780 75777 57617 14040 4120 0

2.2.1. Uždavinys: Renovuoti,modernizuoti ir plėsti švietimoįstaigų infrastruktūrą

6966 10723 13735 12795 8905 9813 7300 4700 74937 57617 13200 4120 0



2.2.2. Uždavinys: Tobulinti švietimoįstaigų personalo kvalifikaciją irgerinti teikiamas paslaugas

130 130 130 130 80 80 80 80 840 0 840 0 0

2.3. Tikslas - SPORTO IR KULTŪROS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS IR PATRAUKLUMO DIDINIMAS

1120 11410 9400 5870 4400 2760 7300 1000 43260 29163 7700 6397 0

2.3.1. Uždavinys:Plėsti sportoinfrastruktūrą ir didinti sportopatrauklumą

750 7100 4700 2600 200 1500 300 0 17150 3493 7700 5957 0

2.3.2. Uždavinys: Vystyti kultūrosinfrastruktūrą ir didintikultūros patrauklumą

370 4310 4700 3270 4200 1260 7000 1000 26110 25670 0 440 0

III PRIORITETAS: SVEIKA IR KOKYBIŠKA GYVENIMO APLINKA

Viso: 29919 54690 71519 41247 37160 29686 27933 25745 317899 103726,4 89908,9 121232 3031,7

3.1. Tikslas - VIEŠŲJŲ PASLAUGŲKOKYBĖS GERINIMAS 9649 18301 21055 10355 5560 4550 1000 500 70970 19204,4 25595,9 25338 831,7

3.1.1. Uždavinys: Plėtoti sveikatosapsaugos sistemą 5349 6901 8585 4955 4360 3150 500 0 33800 4474,4 10975,9 17518 831,7

3.1.2. Uždavinys: Vystyti socialinėsapsaugos sistemą 3700 5200 8770 4200 1200 1300 500 500 25370 3020 14620 7730 0

3.1.3. Uždavinys: Plėtoti viešojoadministravimo paslaugas 600 6200 3700 1200 0 100 0 0 11800 11710 0 90 0

3.2. Tikslas – SUSISIEKIMOINFRASTRUKTŪROSGERINIMAS

9300 11655 11500 11500 11850 11600 11400 6600 85405 18633 62300 4472 0

3.2.1. Uždavinys: Plėtoti susisiekimokelius ir kitą susisiekimoinfrastruktūrą

8100 10100 10100 10100 10100 10100 10100 5100 73800 13800 60000 0 0

3.2.2. Uždavinys: Gerintiviešąsias klientų aptarnavimopaslaugas, plėtoti dviračiųir pėsčiųjų takus, gerintigyvenamosios aplinkosbūklę

1200 1555 1400 1400 1750 1500 1300 1500 11605 4833 2300 4472 0

3.3. Tikslas – ENERGETIKOS ŠILUMOS IR DUJŲ

6481 4820 4820 5690 6720 7990 9400 11290 57211 24201 0 30810 2200



ŪKIO MODERNIZAVIMAS3.3.1. Uždavinys: Modernizuotikatilines ir šilumos beidujų tiekimo tinklus

6481 4620 4320 5190 6220 7490 8900 10790 54011 24201 0 29810 0

3.3.2. Uždavinys : Didinti energijos vartojimo efektyvumą viešojo sektoriaus pastatuose ir gyventojų daugiabučiuose

0 200 500 500 500 500 500 500 3200 0 0 1000 2200

3.4. Tikslas - APLINKOS INFRASTRUKTŪROS GERINIMAS (VANDENTIEKIO, NUOTEKŲ, ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMŲ MODERNIZAVIMAS)

4489 19914 34144 13702 13030 5546 6133 7355 104313 41688 2013 60612 0

3.4.1. Uždavinys: Gerinti vandens telkinių būklę, išvalyti užterštas teritorijas, plėtoti visuomenės ekologinį švietimą

10 6810 6010 10 10 10 10 10 12880 2075 0 10805 0

3.4.2. Uždavinys: Plėtoti vandentiekio ir nuotekų tinklus 3800 12200 27340 13040 12240 4600 5000 6000 84220 34413 0 49807 0

3.4.3. Uždavinys: Vystyti atliekų tvarkymo sistemą 679 904 794 652 780 936 1123 1345 7213 5200 2013 0 0



PRIEDAI

Priedo numeris Priedo pavadinimas Priedo apimtis

1 priedas Vilniaus rajono strateginio planavimo komisija 1 psl.



Vilniaus rajono strateginio planavimo komisija

Komisijos pirmininkas Marija Rekst, merė Komisijos pirmininko pavaduotojas

Jan Sinicki, mero pavaduotojas

Nariai: Gabriel Jan Mincevič, mero pavaduotojas Anton Feliks Stankevič, Vilniaus rajono tarybos Teisėtvarkos, etikos ir savivaldos plėtros komiteto pirmininkasStanislav Adamaitis, Vilniaus rajono tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkaKazys Aleksiūnas, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Kaimo, vietinio ūkio ir teritorijos planavimo komiteto pirmininkas Teresa Demeško, Vilniaus rajono tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkėTatjana Markova, Vilniaus rajono tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė


Strateginis Planas rajono strateginis... · Web viewVilniaus mieste registruoti ūkio subjektai...

Documents

Transcript of Strateginis Planas rajono strateginis... · Web viewVilniaus mieste registruoti ūkio subjektai...