105

ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2011 28

PoeTaS keiia SiSTem? vilgSniS JuST. marcinkevii, m. marTinaiT ir S. geD vlYvaJame SovieTmeTYJevilius ivanauskas

Lietuvos istorijos institutasKrai g. 5, LT-01108 VilniusEl. patas. vilius.ivanauskas@gmail.com

vadas

1940m.rugpjtgrupLietuvoskultrinsinteligentijosatstov,kuridaugumabuvoraytojai,nuvykoMaskvatvetiStalinoSaulsirtuopatmetupapratrauktiLietu-vSSRSsudt.Po48m.,1988m.bireliopradiojekeletasvietiniam raytoj elituipriklausaninaribuvoirinktiiniciatyvi-nSjdiogrupirnuopat1988m.stovjoAtgimimopriekinsegretose.ieduistori-niaimomentai,ymintysprieingus, taiaulinius istorijos takus,kuriuose aktyviaidalyvavoymssovietineiRaytojsjungosaplinkaipriklausLietuvosraytojai,savaimekeliaklausim,kaippakitooficialiajamelau-kedalyvaujanioraytojostatusas,vaidmuoirsantykissusovietiniureimu.

iame straipsnyje aptariam Just.Mar-cinkeviiaus,S.Gedos irM.Martinaiiopavyzdiai liudija i asmenybi tapimbesikeiianios Lietuvos, jos intelektualinio laukovienomissvarbesnisimbolinifigr(norskrybinsirkonjunktrinsskirtystarpikrjbuvoganarykios).Just.Marcin-keviikritikaivertinantisS.Geda,taippatS.Gednuolataukljaniostrijuls1 nariai

1 Turimaomenyjepoet, kursodraug, tarpusa-

(Just.Marcinkeviius,A.Maldonis),kartusuS.GedabuvorenkamiSajdioiniciaty-vingrupirstovjoSjdiomitinguose.Pilietikumiliustruojaniopobdioini-catyvose(pvz.,Gara)sovietmeiuankstidalyvavsM.Martinaitis tapo Sjdiotarybosnariu. JievisipriklausLietuvosSSRRaytojsjungai(RS)irbuvoatsa-kingiutinkamosnaujojomogauspro-jekcijos,kolektyvinsatmintiesirlkesiformavim, t.y turjo taptipagrindiniaissovietinsindoktrinacijosrankiais.Ray-tojui sovietmeiu buvo suteiktas kur kassvarbesnisstatusasneikitiemskultrosvei-kjams.Raytojaibuvosielosininieriai(Stalinofraz)2, jpaskirtis ir institucintapatyb turjo reikmsovietinje siste-moje. Raytojas kaip intelektualas (apie tai kalbairA.Gramsci),turjoaikiaiireiktiproletariatoklassvertybes,artikuliuotijointeresus3. Neatsitiktinai 1944 m. raytojo

vyjelabaiglaudiaibendravusiBaltakio,MaldonioirMarcinkeviiaustrijul.

2 1932 m. Maksimo Gorkio namuose sakytosStalino kalbos fraz. r. Stalino citatos: http://www.finestquotes.com/author_quotes-author-Joseph%20Sta-lin-page-0.htmStalinofraz

3 ibtinintelektualopaskirtA.Gramsciprie-prieino sovietinje sistemoje nusistovjusiai realybei,

106

vaidmen aikiai vardijo irA. Sniekus,

ir tuometinisRSvadovasK.Korsakas,o1946m.LKPCKsekretoriausK.Preiko

isakytoje kritikoje buvo aikiai parodytos ribos,kurinegaliperengtiautoriai.inant

mintasmensitraukimnacionalinius

procesus, tikslinga analizuoti, kiek tie

asmenys sugebjo atsiriboti nuomintos

sovietmeiointelektualofunkcijos,kaipj

keitarinterpretavo.inant,kadpalaipsniui

buvo nueita nuoK. Preikui priimtinos

socialistinio realizmo interpretacijos4, ne maiau svarbu suvokti, kokios slygos ir

aplinkybsleidotaipadaryti.

iame straipsnyje mintus poetus

velgiama ne literatrologine prasme5, o vadovaujantis sociokultrins istorijos

perspektyva, poetus suvokiant pirmiau-sia kaip nacionalini, politini proces

veikjusirgilinantisjtapatum,orien-tacijas,santyksukonjunktra,vertinant

simbolinarrealitakvisuomeniniamsprocesams.

kad, atlikdami vaidmen, intelektualai vis dlto ne-buvopakankamaiintegruotiproletariatostruktr.r.Showstack Sassoon Anne. The People, Intellectuals and Specialized knowledge //Boundary 2. The Legacy of antonio Gramsci. Duke University Press, 1986, vol. 14, no 3 (Spring,), p. 137168.

4 i kryptis pirmiausia buvo paremta socialistinio realizmoreikalavimais.ismetodasnumatliteratrospriartinim prie partini reikalavim, proletar klassinteres irdarbomogausvizualizavimo.Norsgalimateigti,kadsocialistiniorealizmoturinysnuopatpradibuvoneaikus,atskiriautoriaiiskiriaikichruiovme-iuvyravusparadikumirvulgarjsociologizavim(A.BaltakiokalbaMaskvoje).

SjunginiulygiutokiabuvopoetoV.Majakovskiokryba,sovietinjeGruzijojeLeonidzs,LietuvojeT.Tilvyio,A.Gudaiio-Guzeviiaus.

5 Situacijose,kurioseliteratrinisvertinimaspir-miausiaremtsiatskirliteratroskritik,literatrologarpaikrjnuomone.

1. Trys poetai kelios sovietmeio kultrininko strategijos

Just.Marcinkeviiaus,M.Martinaiio irS.Gedosatvejaiatskleidia jnevienodsitraukimsistem,skirtingaraytojokaipkultrininko pozicija ir aktyvumas.Kitavertus, jiems visiems buvo bendras atsiri-bojimasnuoperdmideologinipozicij,bdingvyresniajaiJ.imkaus,T.Tilvyio,a. Gudaiio-Guzeviiauskartai,irakivaizditakanacionaliniamsprocesamsvlyvajamesovietmetyje.

Kogero,rykiausiasatvejisbtJust.Mar- cinkeviiaus.Jis,sovietmeiutapsliaudiespoetu,pokyimetaisdevintajamedeimt-metyje buvo laikomas tautos dainiumi, o Sjdioiniciatyvinjegrupjemoraliniuautoritetu.Joikilimassietinassuatlydioatmosfera, leidusia ir Lietuvoje formuotis savotikaieiasdeimtjkartai,pana-iaikaipMaskvospoet(A.Voznesenskis,R.Rodestvenskis,V.Aksionovas,J.Jev-tuenko) grupei, kuri kur kas labiau nei vy-resniojikartagaljopasinertiiekojimus,atsiriboti nuo supaprastint socialistiniorealizmoschem.KartusuE.Mieelaiioautoriteto pakilimu6irjojaunesnijkolegA.Baltakio,Just.Marcinkeviiaus,A.Mal-donio,A.Bieliausko,M.Sluckio,taippatA.Pociaus,V.Bubnioatjimupastebima,kadieasmenysvlyvajamesovietmetyjebeveikvislaikotarpikipatSjdiostei-gimo(beveiktrisdeimtmeius)turjoRSvadovybs,raytojurnalredaktoripa- reigas.Kai kurie j priklaus gana glau-diampoetirraytojvadovratui,kurio

6 Eduardas Mieelaitis: post scriptum. Prisimi-nimaiapieEduardMieelait,straipsniai,laikai.Vil-nius, 2008.

107

centrebuvokursodraugpoetA.Maldo-nio, Just.Marcinkeviiaus irA.Baltakiotrijul.ijaunjkartvienijonetikpa-nausstatusas,RSnaryst,amius,panaikryba,betirsocialiniobendravimoritualai(gimtadieniai, bendravimas eimomis), kaimynystirpanaussantykissukitomiskartomisaridjinmislinijomis.Rykiau-siasjbuvopoetasJust.Marcinkeviius.

Komunistinei ideologijai patiriant aki-vaizdnuosmukirlugusviltimssukurtigeresn socializm, poetas palaipsniuinuo iekojim derinim su komunistinelaikysena (apysaka Puis, kuri juoksi)gravitavolinknacionalinsideologijos,ta-iaususavobiiuliaisilaiktakraytojinstitucinjeaplinkoje7. Svarbiausia iame laukebuvoJust.Marcinkeviiauskrini,pirmiausiaistorinidramMindaugas(1968m.),Katedra (1971m.) irMa-vydas(1977m.)takavisuomenei,kurilmnevienkrjoautoritetasarpaidra-maktualumas,betirjoturimassocialiniskapitalas biiuliA.Baltakio,A.Mal-donio ir kt. institucin parama, paintyspartiniuosesluoksniuose,kuriospaddavoneutralizuoti galimas grsmes.Simbolin prasm gijusi Just.Marcinkeviiauskrybatuometiniokultrinionepakankamumos-lygomisturjodidelreikmnacionalinioidentitetomobilizacijai, taiau, atsivel-giant Just.Marcinkeviiaus tuometinstatusirtai,kadrespublikosvaldiaitokspatriotikumasatrodmaiaupavojingasnei centrins valdios nemgstamoskos-

7 A. Baltakis Pergals urnalo vyr. redak-toriaus pavaduotojas (19641976 m.), vyr. redaktorius (19761985m.),A.MaldonisVagosleidyklosvyr.re-daktorius(19621970m.),LietuvosSSRRaytojsjun-gos valdybos pirmininko pavaduotojas (19701976 m.), Raytojsjungospirmininkas(19761988m.).

mopolitinsidjos,nukreiptospriepaisistem,patsdramileidimofaktasneat-rod prieikas ingsnis esamai sistemai.Just.Marcinkeviiaustautinioromantizmoformaatskleidiamaistorintematikakaipprezentuojamanusipelniusioraytojogaljotilptituometiniustautosydjimo(rus.rascvet)ideologiniusrmus.Taiauradikalibuvojoskm,parodiusi,kadvisuomeneireikialietuviliteratrojetautiniistorinitem:Mavydo spektaklio pabaigoje tais laikais, net salje Dramos teatre, atsisto-davo ir aukdavo Lie-tu-va, Lie-tu-va kartu su aktoriais.8Nesvarstantikrinimenins prasms, Just.Marcinkeviiauskrybaparodganaaikidaliesvietinsinteligentijosorientacijtautiniotapatumostiprinim,norsirstengiantisnesupykdytivietosvaldios,pasinaudojantjosjaukini-mopozicija.Patysrespublikosvaldantiejibijojomintas dramas tiek atmesti, tiekparodytijomspritarimir,pasakV.Bubnio,sdjo sukand dantis.Kartu krinipopuliarumdidinoiraktyvuskrjovai-njimaspoprovincij: Nesivaizduojamas kultros ygis yra atliktas. Btent Laimonas skaitydavo Justin daugiausiai, Marcelij Martinait, paskui senesn poezij, tai mons itrok klausydavo.9Just.Marcinkeviiauskryboje pastebim ezopikum, ymintirnacionalin linij, iliustruoja irdramojeMindaugasufiksuotivienoherojDaus-prungo odiai apie Lietuvos aprengimsvetimaisrbais10.Gausuirkitanalogi-

8 Interviu su V. Bubniu (2007 m. spalio 2 d.).9 InterviusuV.Zaborskaite(2010m.kovo19ir

2010 m. kovo 26 d.). 10 A.vedoatliktasinterviusupoetuJust.Marcin-

keviiumi. r.vedas A. Poetas Just.Marcinkeviius:mogusiesmsyraistorija//Kultrosbarai.2011,Nr. 2. Taip pat galima rasti internete: http://m.lrytas.lt/

108

ksimboliiralegorij,yminiistorinar etninnostalgij. Sunku vertinti, kieksmoningasbuvokrjopasirinkimasuko-duotinacionalinkrypt,taiauakivaizdu,jog t simboli ir alegorij interpretacijavisuomenjemobilizuojant nacionalintapatumbuvo stulbinama. InterviumetuJust.Marcinkeviiuspripasta,kadjok-riniaipradjogyventisavogyvenim:Tai, kas atjo pasaul nauj dram pavidalu, pradjo gyventi sav gyvenim, kuris nuo mans jau visikai nepriklaus, danu atveju net nustebindavo mane kaip autori. Turiu omenyje tai, kaip anuomet suskambjo vie-nas ar kitas prasminis dramos akcentas.11 Kitavertus,patsJust.Marcinkeviiusdarsovietmeiu(1980m.)pripastaraytojo(o kartu ir savo) artimum nacionalineikultrai:Raytojas yra bene aktyviausias nacionalins kultros sargas, savotikas jos palikimo transformatorius dabart ir ateit.12Taiauiojevietojepaymtina,kadiJust.Marcinkeviiauskrybojeatsi-radusitautinlinijanepakeitjoauktoirvaldiosakysevertinamostatuso,leidiamkrinitirairjopopuliarumdidinanikitviejkanalpalankumo.

M.Martinaiio irS.Gedos situacija irsitvirtinimas sovietmeiu kur kas kom-plikuotesni nei Just.Marcinkeviiaus. Jieabupriklausneformaliemsirganabohe-mikiems raytoj ir poet, kurie karjerpradjo septintajame deimtmetyje darjauiantAtlydio atgarsius, breliams(pvz., tam paiam breliui priklaus li-

-12991628931298353830-p4-just-marcinkevi% C4% 8Dius-nenor%C4%97%C4%8Diau-kad-tai-b%C5% ABt%C5%B3-pesimistinis-siu%C5%BEetas.htm

11 Ten pat. 12 Marcinkeviius J.Dienoratisbedat//Pergal,

1980, Nr. 3, p. 96.

teratrologaiA.Zalatorius,K.Nastopka,raytojas J.Aputis).Taiau gana greitai(ypa po 1968m.)M.Martinaitis ir S.Geda patyr ir krybos, ir sitraukimo dominuojant raytoj sluoksn varym.Pavyzdiui,visuomenjeganapopuliarus poetasS.Gedasovietmeiubuvoatitolsnuo valdios ryi ir faktikai neturjojoki rimtesni oficiali pareig13. Jo aplinkaipriklausantysasmenys,ypada-nai pats S.Geda, buvo kritiki vyresnskartos atvilgiu, nevengdavo kritikuoti irJust.Marcinkevii14.Jkrybaseptinta-jameatuntajamedeimtmetyjesovietiniideologdaniausiaivadintabeidjika,formalistine, pernelyg estetika ar naciona-listine. iame kontekste pirmiausia isiskiria S.Gedoskryba (kontroversikas kitokios poezijos recepcijos bdas15), kurioje, pasak literatrologsV.Daujotyts,sutelpairpa-gonikasis avangardizmas, archaikumas,sakralin poezija, Europos viduramiai,modernioji epocha16. S. Gedos poezijaaktyviai rmsi alternatyviosiosmuzikoskrjai,nuoklasikosikiroko.Pavyzdiui,joeilsskambaK.AntanliorokooperojeMeil irmirtisVeronoje,V.Kernagiodainuojamojojepoezijoje,kompozitoriausB.Kutaviiaus oratorijose Panteistinoratorija (1970) ir Paskutins pagoni

13 Tiesa,devintojodeimtmeiopradiojejistrum-paijoLietuvosRSvaldybossekretoriausirNacionali-niliteratrosirkultrospremijkomitetopirmininkopareigas, taiau neskmingai: Nemokjo ir nenorjoderinti, siklausyti kitus (r.Daujotyt V. Tragika-sismeilslaukas.ApieSigitGed:ipoezijos,ura,refleksij.Vilnius:Lietuvosraytojsjungosleidykla,2010, p. 63.

14 InterviusuK.Nastopka(2010m.balandio16 ir balandio30 d.).

15 Daujotyt V. Tragikasis meils laukas. ApieSigitGed:ipoezijos,ura,refleksij.Vilnius:Lie-tuvosraytojsjungosleidykla,2010,p.117.

16 Ten pat, p. 118, 5051.

109

apeigos (1978), jo operoje Strazdas,aliaspauktis(1981m.)irkituosekri-niuose. S. Geda faktikai iki 1985 m., kai ueilrairinkinVarnnaspomnuliugavoValstybspremij,nepaisantturimosRS narysts, patirdavo vairi krybinivarym (pvz., 1975m. neteko darboleidinyje Msnamai).KompozitoriusF.Bajorasprisimena,kadbuvomomen-tas,kadaGedudraudiviso.SuGedostekstaisniekasnegaljopasirodyt.Lem-tingaisiais1972m.ktikileistaS.Gedosknyga26rudensirvasarosgiesmsbuvoupuldinjamairkritikuojama17.Kritikojedalyvavo ir Just.Marcinkeviiaus aplin-ka18.Kita vertus, pats knygos ileidimaspadjo autoriui isilaikyti oficialiojojeerdvje, nes kai kurie kiti krjai i tospaiosaplinkosbuvodarlabiauvaromi.Raytojaplinkojeyparyksbuvolite-ratroskritikoV.KubiliausirT.Venclovosatvejai.KaiV.KubiliausstraipsnisTalentomsls,ispausdintasurnaleNemunas1972m.pavasar,suklnemaurmultarpvaldiosirraytoj,vliaukurlaikV.Kubiliauskryba buvo suspenduota19.

17 Daujotyt V. Tragikasis meils laukas. ApieSigitGed:ipoezijos,ura,refleksij.Vilnius:Lie-tuvosraytojsjungosleidykla,2010,p.33.

18 Pavyzdiui,jaunuosiuspoetusirraytojus,tarpjirS.Ged,J.Aput1970m.RSsuvaiavimekritika-1970m.RSsuvaiavimekritika-iavimekritika-voA.Baltakis,V.Bubnys,A.Pocius,E.Mieelaitisirkeletaskitdominuojaniraytoj(r.LTSRRaytojV-ojosuvaiavimo,vykusio1970m.gegus2728d.,protokolas //Literatrosirmenoarchyvas.F.34.ap.1,b.566,l.3539).ikritikadarkeleriusmetustssi.Pa-3539).ikritikadarkeleriusmetustssi.Pa-ikritikadarkeleriusmetustssi.Pa-vyzdiui,1974m.SSRSRSsekretoriatoposdyjepoi-risjaunuosiusLietuvospoetuskaipgabius,betaikiaiproblemikus, tvirtinamas ir paskleidiamas centriniulygmeniu(r.TSRSRSsekretoriato1974m.sausio15d.posdio protokolas, RGALI.F.631, ap. 30, b. 1609, l. 7899).

19 Kubilius V. Dienoraiai. 19451977. Vil-nius:Lietuviliteratrosirtautosakosinstitutas,2006,p. 341344.

S. Gedavertintinaskaipsovietmeiunebi-jojsreiktisavonuomon,kritikuotikitpripaintuskrjus,savokrybaliudijsnetiktalent,betirderinimganapavojingkrypi archajins tematikos sunaujo-mismoderniomis raikos priemonmis.Jis iliko irRSnarys,kur laik turjo irvadovaujamas pareigas, jo kriniai buvoleidiami, taiau jis pirmiausia nebuvooficialij proces dalis, savo tapatum,raik konstravo neformaliose erdvse,vengdeklaratyvioslaikysenos.

Tampaiambreliuinetrumplaikpri-klausspoetasM.Martinatis,pasiymjsnorsirartimesneS.Gedaipozicija,reimokontrolsatvejustovjotarpJust.Marcin-keviiausirS.Gedos:nevienamekrinyjeireiksovietinsrealybskritik,taiaubuvomaiau kritikuojamas nei S.Geda.M.Martinaitis buvo kur kas aktyvesnisneformali grupeli, susibrim, kuriekritikai vertino tuometin santvark, da-lyvis nei kiti aptariami poetai, isiskyrsavo visuomenine veikla. Net keliuose inteligentijos rateliuose nuolat bendravsM.Martinaitispanaiussusibrimusvadi-na santalkomis: Tos santalkos bdavo udaros, bdavo vyno, bdavo kava, bet nereikia, kad buvo geriama. Bdavo tokios udaros santalkos, ten mogus nusivilkdavo savo markinius.20Raytojaplinkojepo-etas prisimena intelektualinius bohemikus pasisdjimus save bute F.Derzinskio(dabarKalvarij)gatvs4nameintensy-viaibendrautasukitaiskylaniais(poetais,raytojais) J.Apuiu,S.Geda, J.Vaii-naite, a. Sluckaite, V. Skripka ir kitais, ir prisimena, kad iame bute lankydavosi ir knygasperduodavoLietuvatvykstantys

20 Interviu suM.Martinaiiu (2010m. gruodio10 d.).

110

tuometiniai Santarosviesos atstovai(tadadarneinotajnaryst)JAVieiviaiL.Mocknas,K.Almenas.Teigia, jogsubendraminiaisypakalbdavoirdalyda-vosi informacija apie ieivijos literatr.M.MartinaitisprisimenairsusibgimuspasJ.Vaiinait:Uuodm vienas kit, kad yra savas mogus. Esm buvo tokia, kad savas mogus. Jukaitis savas, Vaii-nait. Vaiinaits toks ratelis buvo. Sukris-davom keli pas Vaiinait. Geda, Aputis, a, Sluckait, dailinink ateinani. M.Martinaitismini,kadjisirjoartimiausibiiuliaiitopatiesratoisiskirdavoirsavoivaizda, kuri plauk kirpimo vajuje21 valdiosatstovbuvoneigiamaivertinama:Aputis, Nastopka, Geda, mes pradjom augint barzdas. Kartais ms neleisdavo kavin. Mus milicija kakaip buvo supakavusi. Kakokia proga tai. Milicijoj tyiojosi, peiojo barzdas, kio degtukus: Udegsim tas barzdas. Buvo protestas toks, ko negalima daryt.

M.Martinaiioatvejis labaiypatingas.Krjasdalyvavonevienameneformaliaja-meinteligentijosbrelyje,turjusiameopo-zicini nuotaik ir alternatyvumo reimoar sistemosvykdomospolitikos atvilgiu(pvz.,Garainiciatyvos,Vilniausuniver-siteto (VU) lituanist brelis,Vildinsodyba, ryiai su disidentais ir kt.), jis buvo savotikaatskirtinkljungiamojigrandis,painojusi beveik visus kritikiaums-tanius sovietins inteligentijosLietuvojeatstovus.Patiespoetokrybayraiskirtin,atskleidianti archaikumoprieprie sumoderniu pasauliu, tam tikra antiutopika trajektorijautopinmisidjomissavotiks-

21 Interviu su V. Bubniu (2007 m. spalio 2 d.).

luspagrindianiojevalstybje22. Viename svarbiausi savo krini Kukuio bala-ds autorius po pagrindinio personaoKukuiojuokdariokaukekritikaivelgia(abejoja)nusistovjusisovietinrealyb,okartugyjagalimybpasakytities,netgiapeidamascenzroskontrol:Ta cenzra buvo labai tamsi. Daugybs dalyk nesu-prasdavo. Stebiuosi, kaip kai kurie dalykai laisvai ijo. Atsimenu, nuneiau leidykl Vag. Pats Ambrasas skait. Sako: Tu ten durnysi priraei. Kvailys kakoks Kukutis. Paleisim t tavo Kukut, tegu ia kvailioja. Nesuprato. Paskui, man atrodo, mons suprasdavo, kad ia parodijuoja-mas rimtumas.23LiteratrologasR.Kmitatrimtumintepretuojakaipironij,sarkaz-m,atskleidiantsovietmeiuvykstaniussocialinius,politiniuslius,egzistencinespatirtis, kaip antaiKukuiui kalbant apiesavo laidotuves: Galvoja Kukutis: kaip graiai viskas vyksta, kaip mans gailisi, kaip gerai apneka tikriausiai duos man koki premij, rank paspaus, arba pagirs visuotiniame nari susirinkime.24M.Mar-tinaiiopoezijataposvarbiadainuojamosiospoezijosdalimi,pavyzdiui,poetaskartusujokriniusatliekaniaisbardaisV.Kerna-giu,A.Kukaiiudalyvaudavorengiamuosevakaruoseauktosiosemokyklose,vainjopoLietuv, kur susilaukdavo ypa daugdmesio25.

22 Kmita R. Utopijos apvertimas. Ironikoji lie-tuvi poezija sovietmeiu // Darbai ir dienos. 2008,Nr. 50, p. 235.

23 Interviu suM.Martinaiiu (2010m. gruodio10 d.).

24 Kmita R., p. 243. 25 Informacija apie tai: Oginskait R.Nesneino-

jau, kad tu neinai.Knyga apieVytautKernag. Vil-nius:Tytoalba,2009;taippat interviusuA.Kukaiiu(2011 m. sausio 28 d.).

111

Paymtina,kadoponuojantiaralterna-tyvum sovietiniams tampamsparodantikryba persmelk ir kitus iam breliuipriklausiusiusirnetolijobuvusiuskrjus.Sustingusias, atgyvenusias moni ben-dravimo formas kritikuojanti V. imkaus poezija26, alternatyvius meninius pasaulius atskleidiantiJ.Vaiinait,taippatpana-iastendencijasirsovietinrealyb,atskirusreikinius kritikai vertinanti ar kasdieny-bs absurdikum ijuokiantiV.Blos,B.Radzeviiaus,J.Mikelinsko,R.Klimo,S.altenio,K.Sajos,R.Granausko,R.Lan-kauskoardarkelipanaiupoiriupasiy-minijaunesniosioskartosautorikryba,danaipasineriantiezopinraik.

3. Tarp virni ir privai interes

Vistrijaptariampoetkrybaatuntaja-medevintajamedeimtmetyjetapoakivaiz-diainutolusinuodogmatikreikalavim,juolabtuiaviduriutapussocialistinrea-lizmjiakivaizdiaikeitnacionalinelinijaarmodernum yminia kryptimi. iojevietojekylaklausimas,kiekpatikrybinlaikysena ir poet veikla buvo sisteminis elgesys: juknvienas j netapo lietuvi-kojo samizdatovaigde,visipasinaudojooficialiaiskrinipublikavimo,tiraavimoirinstitucinioaprpinimokanalais.

Irykja dumomentai. Just.Marcin-keviiaus atvejis iliustruoja, kad sovie-tinse institucijose atsiranda galimybdominuojaniomsgrupmspalaikytisavasprojekcijas, priderinant jas prie formalireikalavim,norssavoturiniujospradedaprietarauti tvirtintam ideologiniamdis-

26 Klimas R., p. 240.

kursui.iuo atveju Just.Marcinkeviiausaplinkojepastebintkultrinsnomenklat-rosstruktr27galimakalbtiapievirni(oficialaus kanalo) daugiasluoksnikum,kaialiatvirtintdogmatikreikalavimirjiemsvykdytiskirtkontrolsmechaniz-matsiranda privaiais interesais grstosir lokalinei erdvei palankios projekcijos28. Jos sistemins, bet pati j prigimtis ne-palaiko oficialiojo dikurso, tad jos tampalabiau priklausomos nuo socialini ryinei galiojani biurokratini taisykli irnorm.Taiautoksalternatyvumasvisdltonemetaikiopaiaisistemai,otiktuia-viduriams ideologiniams reikalavimams. Ji padedamobilizuotitautintapatum,taiaudarnevedajouvyraujaniossistemosrib.M.Martinaiio ir S.Gedos atvejis rodovyravus balans tarp neformalios erdvsir dalyvavimooficialiuose kanaluose kaialternatyvumas sistemai brsta neforma-lioje erdvje, breliuose, krjai priartjaprie atviro oponavimo bsenos, taiaukrjas ilieka oficialij kanal dalyvissurasdamas form (ne visada paprastai)savo krybinei ar visuomeninei veiklaipateisinti.Norsabiejose(irj,irJust.Mar-cinkeviiaus) linijose socialiniai ryiaiyra vienas svarbiausi determinuojaniveiksni,M.MartinaiioirS.Gedosatvejuryiainetampagalioskaupimoirsiskver-bimovaldimechanizmu,jietikpadedapalaikyti alternatyvum, turint oponavi-

27 JoartimiausibiiuliaiatuntajamedevintajamedeimtmetyjebuvoRaytojsjungosvadovas(A.Mal-donis) irurnaloPergalredaktoriusar redektoriauspavaduotojas a. Baltakis.

28 Tirdama socialistins Lenkijos pavyzd, apiepana oficial proces privatizavim, gyvendinantprivaiusinteresus,taippatkalbaantropologJ.Wedel.r.W. Janine. The private Poland: an anthropologists Look at Everyday Life. New York, 1986.

112

mo sistemai bruo (krybin sovietinsrealybskritika,M.Martinaiiopilietinisvisuomenikumas29), o atskiros ssajossuoficialiaiskanalaisisaugodalyvavimsovietiniraytojaplinkosaidime.

Kita vertus, abi pozicijos savo turiniumeta ik galiojaniam breneviniampartokratiniam status quo ir dogmatikos ideologijosmodeliui, taiau skirtingai:S.Geda irM.Martinaitis atsiriboja nuogaliosstruktr,Just.Marcinkeviiusirtoliau palaiko vizual artimum sistemaiirglaudiasssajassuoficialiaisritualais.Tikslumodleipaymtina,kadtokspriar-tjimasprieJust.Marcinkeviiauspozicijosilgainiui tapo artimas irM.Martinaiiui(darbasVilniausuniversitetoLietuvilite-ratroskatedroje,suartjimassuJust.Mar-cinkeviiausaplinka),taiaujisipozicijatsvrirtoliaunemajaniusitraukimuneformaliusinteligentijosbrelius.Jkult-ra30paaikinaneviensavum/svetimumtarpatskirpoetlinij,veriakrjtapa-tintis su viena ar kita kolektyvine strategija, utikrinadalijimsipoiriaisirtamtikrsaugum.SiaurojeRSinstitucinjesociali-njeaplinkojejieneivengiamaisusiklojairlokalikumoslygomismainatampbeistigmatizacijtarpatskirraytojgrupi.Jaunesniejiraytojai,norsilgainiuimintitinklai prarado bendravimo intensyvum(J. Jukaiio atsiribojimas, S.Gedos ir

29 Apie intelektual pilietikumo raik kalbaA.ukys.r.ukys A. IntelektualneformaligrupiveikimobruoaiiropozicinsnuostatossovietinjeLie-tuvoje // Darbai ir dienos. 2011, Nr. 54, p. 935.

30 Walker Barbara.KruzhokCulture:TheMeaningof Patronage in the Early Soviet Literary World // Con-temporary European History, vol. 11, no 1, Special Issue: Patronage, Personal Networks and the Party-State: Eve-ryday Life in the Cultural Sphere in Communist Russia and East Central Europe (Feb., 2002), p. 107123.

M.Martinaiiosudtingesnisantykiaiirt.t.,juolabatjodarjaunesnkarta,pvz.,V.Bra-zinas,R.Gavelisirkt.),ikipatSjdioilaikakivaizdtapatumoapibrim,kasyra jie (raytojai prie valdios)irmes(pabarami raytojai). Abi jospasirodprasmingos nacionalinio atgimimo devin-tojodeimtmeiopabaigoje.

Neformalumo svarba abiem atvejais esmin,taiauskirtinga.S.Gedos,M.Mar-tinaiioatvejujirodovisuomensvaidmensstiprjim31 ir svert gijim institucij irbiurokratijosatvilgiu,okalbantapieJust.Marcinkeviiausaplinkneformalsin-teresai vyrauja pai institucini procesviduje32,sukuriantoficialauslaukopriva-tizacijos33moment, okartuneigiant tei-

31 Ypa tai liudija inteligentijos, kultrinio elitoprivaigrupi taka.NeatsitiktinaiV.Klumbyskalbaapieneformalivisuomeninierdvisvarb.

32 Taiau atskiros situacijos rodo, kad dominuo-jani raytoj vykdoma kontrol buvo gana velni,buvo nevengiama iekoti ir sutarimo. M. Martinaitisprisimena, jogA. Baltakis po sudtingesni situacijneformalioje aplinkoje kalbjo, kad jis ir jo kolegosatliekatikstogovaidmenirsaugonuodidesnipro-blem,nevajiems,jauniesiems,gerai,nereikiaprisiimtiatsakomybesirgalikalbti,knori.r.interviusupoe-tuM.Martinaiiu(2010m.gruodio10d.).V.Bubnysakcentuoja,jogkaikurieoficialssprendimaibuvotikprivalomivaidmenys:Kakas turjo valdyt, kakas tu-rjo vadovaut, kakas turjo dirbt. Tai k, geriau bt buv, kad netalentingi mons. r. interviu su V. Bu-bniu (2007 m. spalio 2 d.).

33 Tokiaprivatizacijaatsiskleidiabendrobrelio,tos paios linijos krjams remiant vieniems kit ui-mantpostus, saunaudingai interpetuojantsavarkitautorikrinius,kuriesovietmeiulabaipriklausnuointerpretaciniokonteksto.Pavyzdiui,daugumatyrimedalyvavusipateikjiskiria,kadturbtkitasautoriusnebtgaljsoficialiaipristatytiistorinidram,kaiptaipadarautoritetgijsJust.Marcinkeviius.TokiamsituacionalizmuipagrindsuteikiairfilosofasD.Lewis.Jiskalbaapievidinesiriorinesdaiktsavybes,pasta-rosios priklauso nuo jas interpretuojanios socialinsaplinkos (r.David Lewis. Extrinsic Properties // Phi-losophical Studies. Springer Netherlands, 1983, no 44, p. 111112).

113

ginapiedogmatikosirpartijosivirausnuleistos ideologijos veiksmingumprak-tiniamekultriniovaldymolauke.Ryiai,papildantys institucines priemones, sukuria galimyb skleistis lokaliniamsprivatiemsinteresams,kartuilaikydamiipakitusipozicijlegali.Neatsitiktinailiteratrolo-gasR.Pakalnikis1984m.paymisvarbiusJust.Marcinkeviiausiekojimus,traktuojajotalentkaiplietuvitautosdvasiniogy-venimo,jossmoningumoveiksn,okartujomodernizmprieprieinakaikuripoetmodernizmui:J. Marcinkeviiaus iekoji-mus savaip tonizavo kit poet pastangos radikaliai modernizuoti vis poetin siste-m. Visa tai prasidjo madaug 1969 m., kaip spaudoje m rodytis poeto bendraam-io V. Blos Preliudai, ir pasiek apog-j 1972 m., ijus S. Gedos 26 rudens ir vasaros giesmms bei J. Jukaiio lyrikos rinkiniui Mlyna ibut apviet likim. Rizikuodami prarasti skaitytoj, tais metais V. Blo ir S. Geda (i dalies prie j lie-josi ir M. Martinaitis) lyrikoje m taikyti muzikinio mstymo principus, modernesn poetik.34 Literatriniame lauke poetoJust.Marcinkeviiaus palaikymomecha-nizmasakivaizdus,taiauiasvarbiausiasnekorupcinio atspalviokultrins erdvsprivatizavimoaspektas,taiaufaktas,kadinstituciniai ir procedriniai reikalavimainetgi reimuigrietjantbrandiojo soci-alizmometu vis dlto pasirod interpre-tuojami ir i interpretacija panaudojama nekonservatyviajaikomunizmodoktrinaitvirtinti,nevienvarant,taiauirapginantideologinikontrolieri(pvz.,G.Zimano,S. imkaus) puolamus raytojus.

34 Pakalnikis R.JustinasMarcinkeviius.Kaunas,1984, p. 6263.

abiem tendencijoms galimybes sudaro vlyvojo sovietmeio epocha, kuri poPrahospavasariomintpoetpavyzdiuakivaizdiailiudijakultrininklaukepas-tebimvertybinerozijirryidominavi-mpriesilpstaniasinstitucijas:jiveikiairpoetpasirinkimus(pvz.,literatrologV.ZaborskaitkalbaapieJust.Marcinkevi-iaus,kuris,anotjos,po1968m.neparaideologini krini, fenomenologin kai-t35),okartutraukiajuosdalyvautikaitosprocesekovojantsupartokratpalaikomuirtuiaviduriutampaniuoficialuojudiskur-su,kurispalaipsniuidaroneteistirpaiossistemospaskirt.Tokskontekstasiesmspaaikina,kodlmintipoetaistovjoAt-gimimogretose, kodl raytoj aplinkojedisidentinlaikysenafaktikainesitvirtino,ir kokios galimybs krsi aijaniuoseoficialiuosiuosekanaluose.

Ivados

StraipsnyjeparodomosskirtingosJust.Mar-cinkeviiaus,S.Gedos irM.Martinaiioprieprieinimosi dogmatikai pozicijailinijos: atsirandanios ir oficialiuosiuosekanaluose, ir brstanios visuomeninseerdvse(surandantbdteisinti).KalbantapieS.GedirM.Martinait,pabrtinossituacijos, kai isprstama i virni,o krjai savo pozicij labiau apibrianeformaliojeerdvjeirezopinelaikysena(norsvietinsvirnsperkritikos,kon-trols ir lokalumomechanizm pasiekiasusigrinim,neleidiagravituotidisi-dentin pozicij). Just.Marcinkeviiausatveju paiose virnse pastebimas do-

35 InterviusuV.Zaborskaite(2010m.kovo19ir2010 m. kovo 26 d.).

114

minuojanios linijos kitimas ir privaiaispoiriaispagrstospozicijos palaikymas. Tai, kad vyresnioji karta spaud, taiauneistmkaikuriatviriauoponuojanikrj, ypa turint omenyje ideologingrietjim19681975m.,liudijaneviendidjani krybin dinamik atitolstantnuosustingusiideologinipostulat,betir RS aplinkos neformaljim.Tai rodoir oficialij proces nevienalytikum,kartu i dalies paaikina, kodl sovietinrealybkritikaivertinkrjainepasinrdisidentinveikl,balansavotarpoficia-li reikalavim ir neformali breli beipaslptprasmitekstuose36.

36 EzopinskalbossvarbmoderniojojeRusijosli-teratrojesovietmeiukonceptualizavoL.Losevas.r.Loseff L.OntheBeneficenceofCensorship:Aesopian LanguageinModernRussianLiterature.Munich:OttoSagner, 1984.

Analogikaiezopinskalbossvarblietuvilitera-trojeinterviumetuprisiminV.Zaborskait:Ta pras-m buvo, pavyzdiui, vertybi plotmj. Laisv, uuojau-ta. Pavyzdiui, kodl taip labai atliep Marcinkeviius, jo rinkinys Gyvenimo velnus prisiglaudimas. Pa-vyzdiui, juk anuomet tokia be galo brutali buvo ta... ir etika, sakykim, jei galima j vadinti etika. O dabar toks, nu tas mogaus dvasios kakoks toks subti-lumas, trapumas arba tokie gailestingumo, uuojautos,

Kita vertus, vertinant daugumos j,tiek Just.Marcinkeviiaus, tiekS.Gedoskartostak,abejonidlmintraytoj,pavyzdiui,RSaplinkojevykusioposlin-kionacionalinioidentiteto,perengianiotaut ydjimo principus, stiprinim,abejoni nekyla.Kartu galimaufiksuotipoetirraytojgebjimknytinemakrjo autonimikum, atsisakym btiproletariatointeresreikju,otaiforma-liai institucikai buvo programuojama ir to reikalaujama.

Trij poet pavyzdys suteikia valgkalbti ne apiemonolitins, o daugias-luoksns visuomensmodel vlyvajamesovietmetyje, kai vieni asmenys ireikgana aikkritikum sistemos atvilgiu,kitivarijavotarpoficialireikalavimirneformalinuomoni,otreti,pasinerdamidalinkonformizm,pasiymjokitoniku-moraikaoficialiuosiuosekanaluosekartuilaikydami ir gerus santykius su partine valdia.

kanios, mirties nuojaut motyvai, visa tai, kas buvo nu nepriimtina... nu tam establishmentui so-vietiniam.

IS PoET chANgINg ThE SYSTEm? LooKINg BAcK To JuST. mARcINKEVIIuS, m. mARTINAITIS AND S. gEDA DuRINg LATE SocIALISm

Vilius IvanauskasS u m m a r y

Cultural elites in Soviet system were actively in-volvedintheSovietizationpolicies.SovietCreativeunions, such as Union of Writers were not only the professionunions,butfirstlytheparticipantoftheindoctrination practices, which safeguarded the of-ficialrequirementsanddefinedwhatarealwriteris,andwhattheboundariesofsocialrealism(officialline) must be maintained. a Soviet writer was one ofthemostpubliclyrecognizableintellectuals,his/herroleandstatuswerehighlyemphasizedgetting

assignments to spread communist values and reveal the achievements of the new order accessing wide range of the society. The cases of three Lithuanian poets,whowerewidelypubliclyrecognizedduringsoviet period, are analyzed in this article.Theirrelationship with soviet establishment structure, their status in the system and recognition among officialsweredifferent,butbeingimportantpartoflocal cultural elites all of them became participant of socio-cultural changes in 70s and 80s in Lithuania,

115

and actively involved themselves in the national revival in 1988.

Just.Marcinkeviiuswashigh-rankpoet,officialyrecognizedbytheaudienceandpartyofficial,hisclo-sest circle of friends starting from the mid 60s became theleadinggroupoflocalwriters.Just.Marcinkeviiusincreasingly became leading local poet, who did not escape ideological text at the early stage of his career, but later he turned to more national themes, with his hictorical dramas uplifting ethno-historical nostalgia: this linehad significant impactmobilizingnationalidentityamongthelocalpeople.OtherpoetsM.Mar-tinaitis and S. Geda did not had support among party official, butwereknown in local society andwereactive participants of informal circles of Vilnius in-telligentsia. This informal sphere cretaed a space for othernessandalternativesinrelationwiththeofficial

discourse. at the establishment level those poets were often under the criticism and marginal position, but at thesametimetheyremainedintheofficialprocesses,whichensuredthemfinancialassistanceandpossibilitytoparticipateinofficialpublishingandreachthewideraudience.ThecircleofJust.Marcinkeviiusembodiedprivate interest in the local writer establishment, but at the same time it was much more progressive and less ideological line than previous leaders offered. This positionalsoopenedlegalalternativeswithinofficialprocesses. The phenomena that the majority of local writers did not write for the drawer gives an answer why there were only few authoritative writers among thelocaldissent,andwhypartofofficialperformancesas legal opposition, which included progressive writers became very meaningful for national processes and the destruction of the Soviet system.

teikta 2011 08 01Parengta skelbti 2011 09 09