Steve JobsStivas Dobsas Steve Jobs1955 m. vasario 24 d. San Franciskas, Kalifornija, JAV 2011 m. spalio 5 d. (56 metai) Palo Alto, Kalifornija Amerikietis Laurene Powell Jobs (19912011 m., iki jo mirties) 3 dukros, 1 snus

Gim:

Mir: Tautyb: Sutuoktinis(): Vaikai:

Veikla: Verslininkas Organizacijos: Apple Pareigos: Vadovas (angl. CEO) Alma mater: Rydo koledas (vienas semestras 1972 m.) Paraas

Stivenas Polas Stivas Dobsas (Steven Paul Steve Jobs, 1955 m. vasario 24 d. 2011 m. spalio 5 d.) buvo JAV verslo magnatas ir iradjas. Jis buvo vienas Apple kompanijos krj, vadovas ir direktori tarybos narys. S. Dobsas taip pat kr mon Pixar ir jai vadovavo. 2006 m., susijungus The Walt Disney Company ir Pixar, S. Dobsas tapo Disney kompanijos vadov tarybos nariu. 8-ojo deimtmeio pabaigoje S. Dobsas, kartu su Apple krjais Stivu Vozniaku, Maiku Markula ir kitais, sukr vien pirmj plaiai naudojam asmenini kompiuteri. 1986 m. S. Dobsas nusipirko kompanij Lucasfilm, kuri vliau persivadino Pixar. Jis buvo vienas aisl istorijos (1995 m. animacinis filmas) krj. Dobsui priklaus 50,1 % Pixar akcij iki kompanijos susijungimo su The Walt Disney Company vykusio 2006-aisiais. S. Dobsas gro savo kurt Apple kompanij 1996 m., kai

Apple nusipirko kompanij NeXT. Neilgai trukus S. Dobsas tapo Apple generaliniu direktoriumi ir buvo vienas i iPod, iPhone bei iPad krj. Nuo 2003 m. jis kovojo su viu,[1] taiau galiausiai 2011 m. rugpjt paliko Apple vadovo post. 2011 m. spalio 5 d., apie 15:00 vietos laiku, S. Dobsas mir savo namuose Kalifornijoje, Palo Alto mieste. Jo mirties prieastis vys.

[taisyti] JaunystDobsas gim San Franciske[2] ir buvo vaikintas Polo ir Klaros Dobs, kurie gyveno Mauntn Vju, Kalifornijoje. Dobsai vliau sidukrino dukr vardu Pati. Dobso biologinis tvas Abdulfattah John Jandali, musulmonas kils i Sirijos ir emigravs JAV[3][4] bei vliau taps politikos moksl profesoriumi Nevados universitete. iuo metu jis yra Boomtown viebuio kazino, esanio Nevadoje, viceprezidentas.[5] Stivo motina Doana Schieble (dabartin pavard Simpson), baig mokslus Amerikoje[6] ir turi vokiko bei veicariko kraujo.[7] iuo metu Doana yra susituokusi ir uaugino S. Dobso biologin seser Mon Simpson, kuri yra raytoja. Stivas ir Mona pirm kart susitiko 1986 m. ir nuo to laiko palaik iltus santykius, S. Dobsas danai atvykdavo aplankyti sesers Manheten. Stivas i Simpson pasakojim daugiau suinojo apie savo tikruosius tvus ir pakviet savo motin kelis renginius.[8] S. Dobso tvas tvirtina, kad nenorjo berniuko atiduoti vaikinimui, taiau Simpson tvai nepritar jos santuokai su Sirijos pilieiu. Jo bandymai susisiekti su snumi buvo bevaisiai,[9] S. Dobsas taip pat nemgino susisiekti su tvu.[10] Jandali dav interviu dienraiui The Sun 2011 m. rugpjio mnes, kai S. Dobsas atsistatydino i Apple vadovo pareig. Jis taip pat nusiunt savo medicinin informacij daktarams kai Stivui buvo diagnozuotas kasos vys.[11][12]

Stivas Dobsas WWDC konferencijoje 2007 m. S. Dobsas moksi Kupertino vidurinje ir Homestedo auktojoje mokykloje Kupertino mieste Kalifornijoje. Jis danai vaikiodavo paskaitas Hewlett-Packard kompanijoje Palo Alto mieste ir kartu su Stivu Vozniaku buvo pasamdyti dirbti kompanijai per vasar[13] Baigs auktj mokykl 1972 m., S. Dobsas stojo Rydo koled Portlende. Nors ir buvo imestas i koledo jau po pirmojo semestro,[14] jis toliau lank paskaitas Ryde miegodamas pas savo draugus ant grind, priduodamas koka kolos butelius ir u gautus pinigus pirkdamas maist, bei gaudamas nemokam maitinim kart per savait Har Krina ventykloje.[15] 1974 m. ruden S. Dobsas gro Kalifornij ir pradjo lankytis Homebrew kompiuteri klube kartu su S. Vozniaku. S. Dobsas sidarbino techniku kompiuterinius aidimus kurianioje bendrovje Atari. Tuo metu jis turjo tiksl susitaupyti pinig dvasinei kelionei Indij.

S. Dobsas kartu su savo koledo laik draugu (vliau ir pirmuoju Apple darbuotoj) Danieliu Kotke (Daniel Kottke) nukeliavo Indij aplankyti hinduist mokytojo Neem Karoli Baba.[16] Stivas namo gro plikai nusiskuts galv, apsirengs tradiciniais ind drabuiais ir pareik, kad jis atsivert budizm.[17][18] Grs S. Dobsas iband vairius narkotikus, o LSD vartojim pavadino vienu i dviej ar trij svarbiausi nuveikt dalyk jo gyvenime. Vliau Stivas pareik, jog jo artimj mstysena skyrsi nuo jo ir jie negaldavo suprasti Dobso atliekam veiksm. S. Dobsas gro savo ankstesnj darb Atari kompanijoje ir gavo uduot pagaminti spausdint schem aidimui Breakout. Remiantis Atari krjo Nolano Bunelio pasakojimu, Atari S. Dobsui pasil po 100 JAV doleri u kiekvien mikroprocesori, iimt i prietaiso. Kadangi Stivas maai inojo apie spausdintas schemas, jis susitar su S. Vozniaku, kad jei iam pavyks vykdyti uduot, jie umokest pasidalins per pus. Atari nuostabai, S. Vozniakas sugebjo iimti 50 mikroprocesori. Pasak S. Vozniako, S. Dobsas jam pasak, kad Atari jiems dav tik 700 JAV doleri (vietoje 5000 JAV doleri), tad S. Vozniakui priklaus tik 350 JAV doleri.[19]

[taisyti] Karjera[taisyti] Apple kompiuterio sukrimas

Stivas Dobsas ir Bilas Geitsas konferencijoje 2007 m. 1976 metais Stivas Dobsas, Stivas Vozniakas, Ronaldas Veinas (Ronald Wayne)[20] ir ijs pensij Intel ininierius Maikas Markula jaunesnysis (A.C. Mike Markkula Jr.) kr Apple Inc.. Vozniakas tuomet buvo ir elektronikos programiius (angl. hacker). Dobsas ir Vozniakas jau buvo pastami kelis metus. Juos 1971 metais supaindino bendras draugas Bilas Fernandesas (Bill Fernandez). Tuomet Dobsui buvo 16, o Vozniakui 21 metai. Dobsas sugebjo sudominti Vozniak kompiuteri surinkimu ir pardavimu. Kai Apple pltsi, kompanija pradjo iekoti patyrusio vadovo, sugebanio susitvarkyti su kompanijos augimu. 1978 m. Apple kaip savo naujj vadov pasamd Maik Skot (Mike Scott) i National Semiconductor kompanijos. Skoto vadovavimo laikotarpis Apple buvo labai reikminga. 1983 m. Stivas Dobsas vadovo viet pisiviliojo Don Skal (John Sculley) klausdamas jo: Ar nori vis gyvenim pardavinti saldint vanden, ar nori pereiti pas mane ir pakeisti pasaul?[21] Kitais metais Apple sukr Supertaurs (Super Bowl) reklam pavadinimu 1984. Apple akcinink suvaiavime 1984 m. sausio 24 d. Stivas Dobsas entuziazmu tryktaniai publikai pristat Macintosh kompiuter. Macintosh tapo pirmuoju komercikai skmingu mau kompiuteriu, turiniu grafin naudotojo ssaj (angl. Graphical User Interface). Mac kompiuterio vystym perm Defas Raskinas (Jef Raskin), o vliau ir pats Dobsas.

Nors Dobsas buvo tikinantis ir charizmatikas Apple direktorius, kai kurie tuometini laik Apple darbuotojai j apibdina kaip nepastov ir temperamenting vadov. Pardavim kritimas 1984 met pabaigoje pablogino Dobso ir Skalio santykius. 1985 m. gegus mnes, motyvuodamas pablogjusia situacija kompanijoje, Skalis atleido Dobs i kompanijos.[22][23] Vliau Dobsas teig: Sunkumas bnant skmingu mogumi buvo pakeistas lengvumu bnant pradedaniuoju, neutikrintu mogumi. Tai man leido engti vien krybikiausi laikotarpi mano gyvenime.[24]

[taisyti] NeXT ComputerPagrindinis straipsnis NeXT. NeXT kompiuteris, kur CERN organizacijoje naudojo Timas Bernersas-Li ir kuris tapo pirmuoju iniatinklio serveriu. Paliks Apple, Dobsas 1985 m. u 7 milijonus doleri kr kompanij NeXT. Po met Dobsas nebeturjo nei pinig, nei nauj idj. Galiausiai jis patrauk milijardieriaus Roso Peroto dmes. Jis nusprend investuoti Dobso kompanij. NeXT darbo stotys (angl. workstations) buvo pradtos pardavinti 1990 m. ir kainavo $9 999. Kaip ir Apple Lisa kompiuteris, NeXT darbo stotis buvo technologikai paengs produktas, taiau buvo kritikuojamas dl kainos, nes vietimo sektorius j negaljo pirkti, o btent iam sektoriui produktas buvo skirtas.[25] NeXT darbo stotis buvo inoma dl savo technini galimybi, kuri svarbiausia buvo objektinio programavimo (angl. object-oriented) sistema. Dobsas NeXT produktus skyr finansinei, mokslinei ir akademinei bendruomenei, pabrdamas NeXT inovatyvum bei eksperimentavim su tokiomis naujomis technologijomis kaip Mach branduolys (angl. kernel). Atnaujinta antros kartos NeXTcube darbo stotis taipogi buvo ileista 1990 m. Dobsas j apibdino kaip visuomenin kompiuter galint pakeisti asmenin kompiuter. Su inovatyvia NeXTMail elektronini laik sistema, NeXTcube galjo pirm kart naudoti garsines, vaizdines ir grafines funkcijas elektroniniame laike. Dobsas vadovavo NeXT kompanijai apsstas estetins tobulybs. Tai NeXT sudav stipr smg. 1993 m., pardavusi tik 50 000 prietais, kompanija nusprend gaminti tik programin rang ir sukr NeXTSTEP/Intel operacin sistem. Kompanij 1994 m. udirbo $1,03 milijono. 1996 m. NeXT Software, Inc. sukr WebObjects internetin sistem (angl. Web application framework), padjusi toliau pltoti internetines programas. Kai 1997 metais Apple sigijo NeXT, WebObjects buvo naudojamas kuriant Apple ir iTunes parduotuves bei MobileMe paslaugas.

[taisyti] Pixar ir Disney

Dobsas Macworld konferencijoje 2008 m.

1986 m. Dobsas nusipirko The Graphics Group (vliau pervadint Pixar) i Lucasfilm kompiuterins grafikos padalinio u $10 milijon, kuri $5 milijonai buvo skirti mons kapitalui.[26] Naujosios kompanijos pradin bstin buvo Lucasfilm Kerner studija San Rafaelyje, Kalifornijoje, taiau vliau ji persikl Emervil. Pagal pradin sumanym kompanija turjo bti auktos kokybs grafins rangos tiekja. Taiau po daug nepelning met pardavinjant Pixar Image kompiuter, Pixar pasira sutart su Disney. Pagal sutart Pixar turjo kurti animacinius filmus, kuriuos finansuot ir platint Disney. Pirmasis dviej kompanij filmas buvo 1995 m. sukurta aisl istorija. is filmas jiems atne lov ir kritik pripainim. Per kitus 15 met kai Pixar vadovavo Donas Laseteris (John Lasseter), Disney ir Pixar sukr nemaai animacini film atneusi didel peln: I vabal gyvenimo (1998); aisl istorija 2 (1999); Monstr biuras (2001); uviukas Nemo (2003); Nerealieji (2004); Ratai (2006); La Trokinys (2007); WALL-E. iukli princo istorija (2008); Auktyn (2009); aisl istorija 3 (2010). uviukas Nemo, Nerealieji, La Trokinys, WALL-E. iukli princo istorija, Auktyn ir aisl istorija 3 kiekvienas gavo Oskar kaip geriausias animacinis filmas, taiau i apdovanojim kategorija buvo steigta tik 2001 metais.

Stivas Dobsas apie kompiuterin grafik. Interviu i 1995 m. (angl.)[27] 20032004 m., baiginjantis Pixar ir Disney kontraktui, Dobsas ir Disney vadovas Maiklas Eisneris (Michael Eisner) band susitarti dl partnerysts pratsimo, taiau deryboms nepavykus[28] 2004 met pradioje Dobsas paskelb, jog Pixar iekos naujo partnerio, kadangi sutartis su Disney baigsi. 2005 m. spal Eisner Disney vadovo vietoje pakeit Bobas Igeris (Bob Iger). Igeris greitai atnaujino derybas su Dobsu ir Pixar. 2006 m. sausio 24 d. Igeris ir Dobsas paskelb, kad Disney sutiko nusipirkti Pixar u $7,4 milijardo. Kai Pixar buvo nupirktas, Dobsas tapo daugiausiai Disney akcij valdaniu mogumi visoje kompanijoje (jam priklaus madaug 7 % Disney akcij).[29] Jis turjo daugiau akcij nei Eisneris (1,7 %) ar Volto Disnjaus giminaitis Rojus E. Disnjus (Roy E. Disney), kuris iki savo mirties vald apie 1 % Disney akcij. io mogaus kritika Eisneriui ypa dl nutraukt deryb su Pixar paskatino pastarj pasitraukti i Disney vadovo pareig.

[taisyti] Sugrimas Apple1996 m. Apple paskelb, jog jie sigys NeXT u $429 mln. 1996 m. pabaigoje sutartis buvo pasirayta[30] ir Dobsas gro kompanij, kuri pats ir kr. Jis tapo laikinu Apple vadovu 1997 m. rugsjo mn.,[31] kai pasitrauk tuometinis Apple vadovas Dilas Amelio (Gil Amelio). 1998 m. kovo mnes, nordamas Apple vl padaryti pelninga kompanija, Dobsas nutrauk toki projekt vystym, kaip Newton, Cyberdog ar OpenDoc. Tuo metu nemaai Apple darbuotoj vaiuodami liftu bijojo, kad liftui

sustojus gali netekti darbo. I tikrj Dobsas retai atleisdavo darbuotojus, taiau keli mons jau buvo atleisti ir to uteko bauginti vis kompanij.[32] Dobsas taip pat pakeit licencij idavimo program Macintosh clone kompiuteriams. io pasekoje, gamykloms pasidar per brangu toliau gaminti iuos kompiuterius. Kartu su kompanija NeXT, Apple nusipirko ir j iradimus, kurie vliau tapo ir Apple produkt dalimi. Didiausi tak padar NeXTSTEP, kuris vliau tapo Mac OS X. Vadovaujant Dobsui, kompanija pastebimai padidino pardavim skaii ir pristat tokius naujus produktus kaip iMac. Nuo tada patrauklus dizainas ir reklama yra Apple vizitin kortel. 2000 m. Macworld parodoje Dobsas oficialiai tapo nebe laikinu, o nuolatiniu Apple vadovu (angl. CEO).[33] Jis maiktavo, kad nuo iol ios pareigos vadinsis iCEO.[34] Kompanija toliau pltsi ir pristat nemaai nauj idj. Tarp toki buvo neiojamas muzikos grotuvas iPod bei iTunes parduotuv. 2007 m. birelio 29 d. Apple siver ir mobilij telefon rink, pristatydami telefon su jutikliniu ekranu iPhone. Nors Dobsas ir skatino naujoves, jis vis primindavo darbuotojams, kad tikr meninink laivas[35] (produkt pristatymas laiku) yra tiek pat svarbus, kiek produkto dizainas ar inovatyvumas. Dobsas buvo ir mylimas, ir kritikuojamas dl savo ikalbos ir tikinjimo, jo kalbos kartais prasilenkdavo su realybe. Tai bdavo aikiai pastebima per Apple produkt pristatymus Macworld parodose ar Pasaulinse gamintoj konferencijose (angl. Worldwide Developers Conference).

[taisyti] Atsistatydinimas2011 m. rugpjt Dobsas atsistatydino i Apple vadovo pareig, taiau liko pirmininkauti direktori tarybai.[36][37] Prajus kelioms valandoms po Dobso pasitraukimo, Apple akcij vert nukrito 5 %.[38] Palyginti nedidelis akcij verts nuosmukis, inant Stivo Dobso svarb Apple kompanijai, buvo dl to, kad Dobso sveikatos problemos visiems buvo inomos jau kelis metus. 2011 m. saus Stivas buvo pasitrauks i pareig dl pablogjusios sveikatos.[39] Pasak Forbes urnalo, Dobso pasitraukimas turjo pakenkti ir Apple, ir Disney, kompanijoms, kuriose jis atliko svarb vaidmen.[40] T pai Dobso pasitraukimo dien Disney akcij vert nukrito 1,5 %.[41]

[taisyti] Verslo ypatumai[taisyti] TurtasNors Dobsas bdamas Apple generaliniu direktoriumi ir udirbdavo tik 1 doler per metus,[42] jis vald 5,426 milijono verts Apple akcij, taip pat 138 milijon verts Disney akcij, kurias gavo u Disney ir Pixar susijungim.[43] Forbes urnalo rengiamame turtingiausi JAV moni srae, Dobsas um 42- viet, su 8,3 milijardo doleri verts turtu.[44]

2001 m. Stivas Dobsas buvo apdovanotas 7,5 milijono Apple akcij, kuri kiekvienos vert buvo $18.30. Taiau vliau paaikjo, jog tikroji kiekvienos akcijos vert turjo bti $21.10. Taigi Dobsas buvo apkaltintas sukiavimu, nes nuslp apie $20 000 000. Dl to Apple vadovui buvo ikeltos kelios baudiamosios bylos. 2006 m. gruodio 26 d. byla buvo baigta narplioti ir buvo iaikinta, jog Dobsas 2003 m. grino visas jam padovanotas akcijas.[45] 2008 m. liepos 1 d. prie kelis Apple direktori tarybos narius buvo pateiktas $7 miljard iekinys, dl sukiavimo su vertybiniais popieriais.[46][47]

[taisyti] Vadovavimo stilius

Dobsas rodo iPhone 4 telefon Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui 2010 m. birelio 23 d. Dobsas buvo agresyvi ir daug reikalaujanti asmenyb. Tai ypa buvo pabriama biografinse knygose apie j: Maiko Morico Maoji karalyst (Mike Moritz The Little Kingdom), Alano Doimano Antrasis Stivo Dobso atjimas (Alan Deutschman The Second Coming of Steve Jobs) bei Defrio Jongo ir Viljamo Saimono iKona:Stivas Dobsas (Jeffrey S. Young & William L. Simon iCon: Steve Jobs). 1993 m. Dobsas um pirm viet Fortune urnalo kieiausi JAV vadov reitinge. Vienas NeXT kompanijos krj Denlas Levinas (Danl Lewin) duodamas interviu urnalui Fortune, sak: Kilimai buvo netiktini taiau kritimai nesivaizduojami. [48] Buvs Dobso kolega Defas Raskinas teig, jog Stivas bt buvs puikus Pranczijos karalius..[49] Dobas stengsi, kad Apple pirmaut ne tik technologij paangumu ir stiliumi, taiau ir kitomis sritimis. Jis visada norjo bti priekyje konkurent. 2007 m. i savo savyb Dobsas apibdino ledo ritulininko Veino Gretzkio citata: Yra viena sena Veino Gretzkio ciata, kuri a labai mgstu. A iuoiu ten kur ritulys bus, ne ten kur jis jau buvo. Apple kompanija vis laik stengsi itai vykdyti. Nuo pai pai pradi. Ir mes toliau tai darysime.[50] Floidas Normanas (Floyd Norman) sak, jog dirbdamas Pixar, Dobsas buvo subrendusi, atlaidesn asmenyb ir niekada nesikidavo film krj darb.[51] 2005 m. Stivas Dobsas visose Apple parduotuvse udraud prekiauti leidj John Wiley & Sons knygomis, nes ie ispausdino knyg iKona:Stivas Dobas.[52]

[taisyti] IradimaiStivas Dobsas yra minimas kaip iradjas arba vienas i iradj 338-iuose JAV patentuose. Jo iradimai prasideda nuo paio kompiuterio iki lietimui jautraus ekrano, kolonli ar klaviatr.[53][54]

[taisyti] LabdaraBusinessWeek urnalistas Arikas Heseldalas (Arik Hesseldahl) teig, jog Dobsas nra plaiai inomas dl labdaros organizavimo, lyginant su Bilu Geitsu.[55] 1997 m., grs Apple vadovo post, Dobsas atauk visas labdaros programas.[56]

[taisyti] Asmeninis gyvenimas1991 m. kovo 18 d. Dobsas ved Loren Powell (Laurene Powell). Juos sutuok dzenbudist vienuolis Kobun Chino Otogawa.[57] Pora susilauk snaus ir dviej dukr.[58] Dobsas turi dar vien dukter gimusi 1978 m. vardu Liza Brenan-Dobs (Lisa BrennanJobs), kuri gim po jo draugysts su tapytoja Krisan Brenan (Chrisann Brennan).[59] Krisan sunkiai, vien i paalpos, augino dukter, nes Dobsas neig ess mergaits tvas ir teig, jog jis yra nevaisingas. Po kiek laiko Stivas pripaino, jog Liza yra jo dukra. Dobsas buvo didelis Bitl gerbjas. Jis cituodavo Bitlus vairiomis progomis. Paklaustas apie savo verslo model, jis atsak: Mano verslo modelis yra Bitlai: jie buvo keturi jauni vyrukai, kurie palaik ir balansavo vienas kit. Kartu jie buvo geresni, negu bt buv atskirai. Geriausi ir teisingiausi verslo sprendimai pasiekiami ne vieno mogaus, bet visos komandos dka. Stivas Dobsas

1982 m. Dobsas nusipirko but viename prabangiausi Niujorko daugiabui The San Remo. iame name butus taipogi turjo aktoriai Demi Moore bei Stivas Martinas, reisierius Stivenas Spylbergas ar Ritos Heivorth dukt. Dobsas daug met remontavo savo but, kuris buvo iaurinio daugiabuio pirmuose dvejuose auktuose, tik tam, kad beveik po dviej deimtmei j parduot garsiam U2 dainininkui Bono. Stivas Dobsas niekada nebuvo atsikrausts gyventi but.[60][61] 1984 m. Stivas Dobsas nusipirko didiul nam pavadinimu Jackling House. Jo plotas 1600 kvadratini metr. Nors jame beveik nebuvo joki bald, Stivas iame name pragyveno beveik 10 met. Pasak altini, svetainje jis laik savo BMW motocikl ir 1998 m. leido juo naudotis JAV prezidentui Bilui Klintonui. Nuo ankstyvo XX a. deimto deimtmeio Dobsas gyveno name Palo Alto mieste. 1996 m. rugpjio 7 d. Klintonas, Dobsas ir dar 14 Silicio slnio vadov vakarieniavo Greens restorane, kuris yra skirtas vegetarams.[62][63] Atsidkodamas u vakarien, Klintonas pakviet Dobs praleisti nakt Baltuosiuose rmuose.[64] Dobsas ilgai neremontavo Jackling House, kol galiausiai namo bkl tapo kritin. Stivas planavo nugriauti nam ir vietoje jo pastatyti maesn, taiau tam prietaravo vietos aplinkosaugininkai. 2007 m. teismas neleido Dobsui nugriauti namo.[65] 2010 m. kovo

mnes teismas panaikino savo sprendim ir 2011 m. vasario mnes namas buvo nugriautas.[66] Dobsas buvo pescetaras laikydamasis dietos jis valgydavo tik uv ir jokios kitos msos.[67]

Jo automobilis buvo sidabrins spalvos 2008 m. Mercedes-Benz SL 55 AMG. Tarp Dobso ir DELL kompanijos vadovo Maiklo Delo tvyrojo nemaa tampa. Viskas prasidjo nuo to, kad Dobsas kart sukritikavo DELL, kadangi ie gamino neinovatyvias, smlio spalvos des.[68] 1997 m. spalio 6 d. Gartner simpoziume Maiklas Delas buvo paklaustas, k daryt, jei jis iuo metu bt sunk met igyvenanios Apple kompanijos vadovas. Jis atsak, jog i karto udaryt ir atiduot visus likusius pinigus akcininkams.[69] 2006 m. Apple akcij vert pakilo aukiau negu DELL ir Stivas Dobsas isiunt elektronin laik visiems savo darbuotojams. Laike buvo raoma: Komanda, paaikjo, kad Maiklas Delas netiksliai atspjo ateit. Remiantis iandienos akcij bira, Apple verta daugiau negu DELL. Akcij vert kyla ir leidiasi, rytoj viskas gali apsiversti auktyn kojom, taiau galvoju, kad i dat reikia paminti. Stivas.[70]

[taisyti] Problemos su sveikata2004 m. viduryje Dobsas savo darbuotojams prane, jog jam buvo diagnozuotas kasos vys. prastai, diagnozavus kasos v, prognozs mogui bna labai prastos, taiau Dobsas teig, jog jam susiformavo retos formos ir maiau agresyvus auglys. Vliau buvo atskleista, kad Dobsui ios formos vys buvo diagnozuotas jau 2003 m.,[71] taiau jis nutar io dalyko nevieinti. Dobsas devynis mnesius prieinosi gydytoj rekomendacijoms rinktis laiko patikrint gydymo metod. Vietoje to jis rinkosi alternatyviosios medicinos metodus, taiau galiausiai buvo priverstas rinktis prastin gydym. 2004 m. liep, Dobsui buvo paalintas auglys. Jam nebuvo atliekama nei chemoterapija, nei radioterapija. Kol Dobsas gydsi, Apple vadovavo Timas Kukas (Timothy D. Cook).[72] 2008 m., per Apple rengiam suvaiavim, didel nerim sukl Stivo Dobso ivaizda. Apple atstovai teig, jog jis tiesiog peralo ir geria antibiotikus, taiau kiti mons, tuo metu mat Dobs, teig, kad jis atrod labai iseks[73] ir taip yra dl prie kelis metus atliktos auglio alinimo procedros. Liepos mnes vykusi konferencija, skirta aptarti Apple peln, tik dar labiau paskatino diskusijas dl Stivo sveikatos, taiau monms buvo aikinama, kad tai yra asmenins problemos. Kiti spliojo, jog Dobsas atskleid savo sveikatos problemas Apple akcininkams, nes ie turjo teis inoti apie kompanijos vadovo sveikatos bkl. The New York Times laikratis skelb, jog i patikim altini suinojo, kad Dobso sveikatos problemos buvo didesns, nei paprastas peralimas, taiau pavojaus gyvybei tai nekelia.

2008 m. rugsjis. Dobsas juokauja apie savo sveikat, rodydamas savo kraujospd 2008 m. rugpjio 28 d. Bloomberg televizija netyia ispausdino 2500 odi Stivo Dobso nekrolog. Jame buvo palikti tuti tarpai apie Dobso mirties prieast ir jo mirimo metus. Kai kurios iniasklaidos priemons bna pasiruousios ymi moni mirties nekrologus, kad staiga, mogui mirus, nereikt jo rayti nuo pradi. Nors klaida buvo greitai itaisyta, kalbos netruko pasklisti ir tai tik dar labiau paskatino kalbas apie Dobso sveikat. Dobsas 2008 rugsj pakomentavo kalbas apie savo sveikat cituodamas Mark Tven: Kalbos apie mano mirt yra perdtos. Ateinanioje konferencijoje Dobsas dideliame ekrane parod skaidr, kurioje buvo urayta 110/70. Tai reik Stivo kraujospd ir taip jis pasak, jog daugiau nenori girdti joki kalb apie savo sveikat. 2008 m. gruodio 16 d. Apple paskelb, jog 2009 m. Macworld konferencijoje kalbs ne Stivas Dobsas, o rinkodaros viceprezidentas Filas ileris (Phil Schiller) ir tai eilin kart mones privert sunerimti dl Dobso sveikatos. 2009 m. sausio 5 d. Dobsas Apple.com svetainje paskelb, jog jau kelis mnesius j kankina hormon disbalansas. 2009 m. baland Dobsui buvo persodintos kepenys. Operacija vyko ligoninje Memfyje. Dobso sveikata buvo apibdinta kaip puiki. 2011 m. sausio 17 d. Apple paskelb, jog Dobsas laikinai palieka vadovo post dl sveikatos problem. Dobsas apie savo ivykim prane darbuotojams sakydamas, jog palieka vadovo post, kad galt vis dmes skirti savo sveikatai. Kaip ir per 2009 m. vykusi operacij, kompanijai vadovavo Timas Kukas. Nepaisant pasitraukimo, Dobsas pasirod iPad 2 pristatyme kovo 2 d., iCloud pristatyme birelio 6 d. ir renginyje vykusiame Kupertino mieste birelio 7 d. Dobsas apie savo pasitraukim i Apple vadovo pareig paskelb 2011 m. rugpjio 24 d. Deja, ta diena atjo, sak Dobsas. Jis taip pat teig, jog nebegali atlikti [savo] pareig kaip Apple vadovas. Dobsas tapo direktori tarybos nariu, o Apple generalini direktoriumi tapo Timas Kukas.

[taisyti] MirtisStivas Dobsas mir savo namuose Kalifornijoje 2011 m. spalio 5 d., apie 15:00 vietos laiku. Mirties prieastis atsinaujins kasos vys.[74]. Apie jo mirt prane Apple atstovai. Laike buvo raoma: Mes esame labai nulid nordami praneti, jog Stivas Dobsas iandien numir. Stivo talentas, aistra ir energija buvo altinis begalybs inovacij, kurios praturtina ir pagerina ms gyvenimus. Pasaulis yra ymiai geresnis dka Stivo. Jo didiausia meil buvo skirta monai Lorenai ir jo eimai. Ms mintys yra su jais ir su visais kitais, kuriems Stivas padar didel tak. Apple

Dobs palydjo jo mona Lorena, su kuria jis buvo susituoks jau 20 met, j trys vaikai ir dukra i ankstesns draugysts, Liza Brenan-Dobs.[75] Po Dobso mirties, Apple kompanijos internetinis puslapis pagerb savo buvus vadov, ant titulinio puslapio udedami juodai balt Dobso nuotrauk ir jo gimimo bei mirties datas. Paspaudus ant nuotraukos, atsiverdavo tekstas: Apple prarado fantastik ir krybing genij, o pasaulis prarado nuostab mog. Tie, kuriems pasisek bendrauti ar dirbti su Stivu, prarado ir ger draug bei patarj. Stivas palieka kompanij, kuri tik jis galjo sukurti, o jo dvasia visada iliks Apple pagrindu. Apple.com

Netrukus po jo mirties pasipyl uuojautos i viso pasaulio. ABC, CBS ir NBC televizijos nutrauk savo numatyt program papasakoti inias apie ymaus mogaus mirt. Kit dien daug laikrai ant savo vireli taip pat buvo atspausdin Stivo Dobso nuotrauk. Svarbs mons taipogi ireik savo pagarb Stivui Dobsui: JAV prezidentas Barakas Obama, Didiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas[76] bei Microsoft krjas Bilas Geitsas. Privaios Stivo Dobso laidotuvs vyko 2 dienos po jo mirties, spalio 7 d. Gerbiant velionio atminim, laidotuvi detals nevieinamos. Spalio 16 d., sekmadien, Kalifornijos gubernatorius Deris Braunas (Jerry Brown) paskelb, jog i diena yra Stivo Dobso diena.[77] Dobsas yra palaidotas Alta Mesa memorialiniame parke.

[taisyti] ApdovanojimaiDobs 1984 m., kartu su Stivu Vozniaku, JAV prezidentas Ronaldas Reiganas apdovanojo Nacionaliu technologij medaliu (National Medal of Technology). Jie buvo vieni pirmj moni, gavusi medal.[78] 2007 m. lapkriio 27 d. Dobs Fortune urnalas vardino kaip takingiausi mog verslo pasaulyje.[79] 2007 m. gruodio 5 d., Kalifornijos gubernatorius Arnoldas varcnegeris ir pirmoji ponia Marija river (Maria Shriver) trauk Stiv Dobs Kalifornijos lovs galerij (California Hall of Fame). 2009 m. rugpjt Dobsas buvo irinktas takingiausiu verslininku tarp paaugli.[80] 2009 m. lapkriio 5 d. Fortune urnalas Dobs irinko takingiausiu deimtmeio vadovu.[81] 2011 m. rugsj Dobsas Forbes urnalo rengiamame takingiausi pasaulio moni reitinge liko 17 vietoje.[82] 2010 m. gruod laikratis Financial Times Dobs irinko met mogumi.

[taisyti] Nuorodos

Bti atkakliam tai nereikia, kad visur reikia naudoti t pai taktik. Bti atkakliam tai vl ir vl siekti to paties tikslo! Paruoiau Jums tris trumpas ir tikriausiai jau inomas, taiau vis vien parodanias, k gali atkakls mons, istorijas. Jeigu Js patys kuriate savo versl, siekiate svajons, kovojate su biurokratijos aparatu ir matote viesi ateit, is straipsnis dar labiau pastms jus imtis aktyvi veiksm. Taigi, paskaitykime, k reikia mokjimas pakilti atkaklumas, rytas ir skm. Dar is tas apie skm skm aplanko tuos, kurie yra pasiruo j priimti ir vis laik jos siekia. Amerikieiai mgsta pasakojimus apie verslininkus, kurie greit praturtjo, tapo inomi ir po to buvo ant bankroto ribos, bet rado savyje jg ir sugebjo pakilti ir organizuoti nauj versl (danai dar skmingesn negu buvs). Prie ko ia amerikieiai! Tokias istorijas mgsta visur. Bet, deja, j nedaug. Daniausiai verslininkai ne pakyla, o paklina dar blogesn padt. Taiau iandien kalbsiu ne apie juos. A papasakosiu kelias istorijas apie atkaklius verslininkus, kurie sugebjo savyje rasti jg ir ieiti i neskmi serijos. Styvas Jobsas (Apple) Styvas Jobsas (angl. Steve Jobs) vienas i trij Apple kompanijos krj. Styvas buvo vaikinas i neturtingos eimos ir negavo auktojo isilavinimo, o tokia istorija ypa vertinama Amerikoje. Ji greit tapo vienu i JAV simboli. Btent i istorij galima vadinti American dream. Jauna kompanija, valdoma tokio pat jauno vadovo, pasiek neregt virni technologini atradim sferoje. 80-j pradioje Styvas Dobsas tampa jauniausiu Amerikos milijonieriumi. Po to ateina 84-ieji metai, kai jis susipyksta su kompanijos prezidentu (kur pats buvo pakviets) ir Styv, kompanijos krj, istumia i kolektyvo (tuo metu Apple jau buvo akcin bendrov, ir toks veiksmas atrod visai normalus). Taiau Dobsas tik kelias savaites buvo depresijoje (jeigu taip galima pasakyti). Po to jis vl sigilino nauj darb kompanijos Next (kuri gamino kompiuterius vietimo staigoms) atidarym. Reikt pabrti, kad Next buvo neskminga ir valgydavo paskutinius Styvo finansus. Kiek vliau jis sigijo i vaigdi kar" reisieriaus Dordo Lukaso nedidel kompanija Pixar, kuri vertsi kompiuteriniais specialiaisiais efektais. Tada Styvas Dobsas dar neinojo, kad Pixar taps jo auksiniu lobiu. Kompanija iov kai buvo ant bankroto ribos, ileisdama aisl istorij (Toys Story) pirm kompiuterin multiplikacin film. 1996 metais Apple, bdama ant bankroto ribos, vl pakviet Styv Dobs kibti u vairo, nupirkdama jo kompanij Next. Nuo 1997-j met prasidjo didiojo prekinio enklo pakilimas. Dabar js patys inote, kas yra

Apple. Jeigu neinote, pasakysiu vienintel fakt Apple kompanijos biros vert aplenk Microsoft. Donald Trump (Trump) Donald Trump nelabai panaus Styv Dobs. Donaldas gim gan turtingoje eimoje ir jo startinis kapitalas buvo ~6 mln. doleri. Taiau is mogus taip pat nusipeln pagarbos, nes jis sugebjo kelis milijonus paversti milijardais ir tapti milijardieriumi nekilnojamojo turto sandori dka (inom Empair Building pastat Trumpo kompanija). Taiau po milinikos skms sek ir kritimas. 90-j pradioje Donaldas prarado didiul savo kapitalo dal ir buvo visikai klimps skolas. Pagrindine prieastimi buvo nekilnojamo turto rinkos kritimas. Taiau jis nenuleido rank ir toliau kovojo. Donaldas pradjo licencijuoti savo vard, kaip prekin enkl, ir t prekin enkl galima buvo pamatyti ant daugybs preki (nuo degtins iki msos). Sumanus verslininkas neileido iems produktams pinig jis tiesiog pardavinjo teis naudotis jo vardu Trump. Rezultat nereikjo ilgai laukti. iandien Donaldas Trumpas patenka 200 turtingiausi JAV moni sra. Be to jis tapo vienu i daugiausiai kalb sukeliani verslinink Amerikoje. Apie j daug kalbama iniasklaidoje ir Donaldas Trumpas veda savo laid apie versl Ray Kroc (McDonalds) Rjus Krokas pradjo savo veikl nuo popierini puodeli pardavinjimo. Po to band savo jgas skirtinguose versluose taip jis kr savo nekilnojamo turto kompanij Floridoje (deja neskmingai). Paskui jis kr kompanij, kuri pardavinjo plakiklius kokteiliams plakti. Kompanija kur laik laiksi, bet gal gale bankrutavo. Krokas buvo tokioje padtyje, jog nei vienas bankas nenorjo duoti jam paskolos naujam verslui kurti. Jam buvo vir 50-ies met. Vyras galjo ramiai ieiti pensij, bet nenorjo. Pardavindamas vien i plakikli Krokas atisdr nedideliame McDonalds broli restorane San-Bernande, Kalifornijos valstijoje. Btent ten jis ir pastebjo unikali restorano darbo sistem, kuri leido greitai aptarnauti klientus ir msaini kainos buvo maesns, negu konkurent mieste. Buvo tik viena problema broliai tingjo pltoti ir didinti savo versl. Rjus Krokas atsidr reikiamoje vietoje reikiamu laiku. Tolimesn vyki eiga visiems inoma. McDonalds vystsi franis sistemos dka, Krokas usidirbo imtus milijon. Dabar McDonalds vienas inomiausi pasaulio prekini enkl. ios istorijos parodo, kad atkaklumas vienas i svarbiausi faktori, lemiani js skm. Bet ne kvailas atkaklumas (avinikas), o atkaklumas, kuris yra naudingas siekiant tikslo. Kaip manote, ar pavykt aukiau apraytiems monms kako pasiekti, jei jie nebt tokie atkakls? Abejoju Darykit ivadas ir siekit savo tiksl atkakliai ir nebijodami neskmi!

Steve Jobs. Iki Apple (I dalis)

By Paulius | Published: 2008.2.26

(Nuotrauka i Antikewl Daily) Jis pirmasis pasauliui pristat asmenin kompiuter. Jis sukr geriausi muzikin grotuv pasaulyje, geriausi mobilj telefon pasaulyje. A kalbu apie Steve Jobs. Kone kiekvienas verslo urnalas rao apie Styvo laimjimus, bet kur kas reiau yra kalbama apie jo gyvenim iki Apple. is raas apie TIKRAJ Styv (be charizmos, be prabangos ir su nedidele smarve, sklindania i jo). Maitaujantis mokykloje Apie Styvo tvus daug informacijos nra. Manoma, jog ttis buvo matematikos ar politikos moksl profesorius, bet tai niekada nebuvo patvirtinta. Mama bedarb. Tuo metu JAV buvo prastoje ekonominje padtyje. Jaunoms mamoms ilaikyti vaikus buvo labai sunku, todl Styvas gyveno vaik prieglaudoje. Jo sesuo Mona Simpson (dabar garsi raytoja) buvo vaikinta po trij met, bet apie tai Styvas suinojo tik po ~20 met. iek tiek gteljus, vaikino charakteryje m rykti charizma: A nuobodiavau mokykloje, maitavau, net mokytojus terorizavau, jo odiai i vieno interviu. Imu manyti, jog Lietuva maj styviuk jobsiuk alis. Anyway. Po keturi klasi, Styvas ir j priglaud tvai isikraust Los Altos miestel. Paintis su Wozu Netoli io miestelio buvo sikrusi technologij lyder HP, kuri suvaidino svarbiausi vaidmen Styvo gyvenime. Jis pradjo domtis elektronika ir susipaino su ininieriu Billu Fernandezu. Elektronika tapo hobiu nr. 1. Bilas kr bendr projekt su Steve Wozniaku (arba tiesiog Wozu), kurio pavadinimas Flair pen & cream soda computer. eiolikmetis Styvas su bsimu verslo partneriu Wozu susipaino, kai pastarasis pasiskelb apie kuriam projekt radijuje. Tuo metu Wozas buvo pagarsjs kaip phonephreakeris (pirmoji hakeri karta, kurie lauydavo telefono tinklus). Wozas rado bda, kaip nemokamai kalbti su visu pasauliu, naudojantis AT&T telefono linija ir sukr spec. rengin Bluebox. Styvas buvo pritrenktas renginio galimybmis ir tikino Woz usiimti prekyba. Neinojo, k nori veikti gyvenime Tuo metu Styvas pradjo studijuoti ir po pirmojo semestro met studijas. Nors tuo metu jis neinojo k nori veikti gyvenime, neturjo nuosavo bsto (miegojo pas draugus ant grind), rinkdavo Coke buteliukus (u kiekvien gaudamas vos po 5 ct.), jis po 32 met Stenforde sak, jog tai buvo geriausias sprendimas kok yra padars per vis savo gyvenim.

Taip dar kelis metus Styvas slampinjo aplink koledo miestel, kol 1974 metais gavo pirmj darb bendrovje Atari. i kompanija spariai augo, tapo prestiin, todl Styvo draugijos buvo atsisakyta. Ir ne tik dlto, jog kompanija klestjo, pagrindins prieastys buvo Styvo prasta higiena, ivaizda bei nemalonus nuo jo sklindantis kvapas. Po kiek laiko Wozo dka, Styvas atgavo darb Atari kompanijoje. I Indijos gro basas Vien dien, charizmatikasis Styvas nujo tiesiai pas Atari bendrovs savinink Al Acorn ir papra jo pinig kelionei Indij (mat Styvas norjo tobulti dvasikai) ir kas keisiausia pinig jis gavo, su slyga, kad atliks vien uduot Vokietijoje. Taigi, Styvas su savo geriausiu (tuo metu) draugu Dan Kottke ivyko Indij. Po mnesio praleisto skurde, jiedu gro tik po tradiciniais ind apsiaustais, be pinig ir n kiek nepatobulj. Styvo domjimasis elektronika atsinaujino ir is vis labiau m domtis Wozo kuriamu projektu pirmojo asmeninio kompiuterio modeliu. Apie tai, kaip gim Apple, skaitykite II-oje dalyje. I dalyje nagrinjome Styvo gyvenim iki Apple kompanijos krimo. Styvas negyveno spdingai: jam tekdavo rinkti butelius, luoti gatves, miegoti pas draugus. Taiau po kiek laiko jo dmes patrauk Wozas ir jo kuriamas projektas. Styvas su Wozu inicijavo naujos industrijos atsiradim.