SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖsodininkyste-darzininkyste.lsdi.lt/Documents/29(1).pdf · 3...

Lietuvos AGRARiNi iR MiK MoKsL CeNtRo FiLiALosodiNiNKysts iR dARiNiNKysts iNstituto iR

Lietuvos eMs Kio uNiveRsiteto MoKsLo dARbAisCieNtiFiC woRKs oF the LithuANiAN iNstitute oF

hoRtiCuLtuRe ANd LithuANiAN uNiveRsity oF AGRiCuLtuRe

SodininkySt ir darininkySt

29(1)

Eina nuo 1983 m.Published since 1983

Babtai 2009

udK 634/635 (06)

redaktori kolegijaEditorial Boarddoc. dr. eslovas bobiNAs pirmininkas (LAMMC sdi, biomedicinos mokslai, agronomija),prof. habil. dr. Pavelas duChovsKis (LAMMC sdi, biomedicinos mokslai, agronomija), dr. edite KAuFMANe (Latvija, dobels sodo augal selekcijos stotis, biomedicinos mokslai, biologija),dr. Aleksandras KMitAs (Lu, biomedicinos mokslai, agronomija), dr. Pranas viKeLis (LAMMC sdi, biomedicinos mokslai, agronomija),prof. habil. dr. vidmantas stANys (LAMMC sdi, biomedicinos mokslai, agronomija),prof. habil. dr. Andrzej sAdowsKi (varuvos A, biomedicinos mokslai, agronomija),dr. Audrius sAsNAusKAs (LAMMC sdi, biomedicinos mokslai, agronomija),prof. habil. dr. Algirdas sLiesARAviius (Lu, biomedicinos mokslai, agronomija).

redakcin mokslin tarybaEditorial Scientific Councildoc. dr. eslovas bobiNAs pirmininkas (Lietuva), prof. habil. dr. Pavelas duChovsKis (Lietuva), dr. Kalju KAsK (estija), dr. edite KAuFMANe (Latvija), prof. habil. dr. Zdzisaw KAweCKi (Lenkija), prof. habil.dr. Albinas LuGAusKAs (Lietuva), habil. dr. Maria LeJA (Lenkija), prof. habil. dr. Lech MiChALCZuK (Lenkija), prof. habil. dr. Andrzej sAdowsKi (Lenkija), dr. Audrius sAsNAusKAs (Lietuva), prof. dr. Ala siLAJevA (ukraina), prof. habil. dr. Algirdas sLiesARAviius (Lietuva), prof. habil. dr. vidmantas stANys (Lietuva), prof. dr. viktor tRAJKovsKi (vedija).

redakcijos adresas:Lietuvos agrarini ir mik moksl centro filialas sodininkysts ir darininkysts institutasLt-54333 babtai, Kauno r. tel. (8 37) 55 52 10Faksas (8 37) 55 51 76 el. patas [email protected]

address of the Editorial office: Lithuanian institute of horticulture Lt-54333 babtai, Kaunas district, Lithuania Phone +370 37 55 52 10 telefax +370 37 55 51 76 e-mail [email protected]

Leidinio adresas internete www.lsdi.ltLeidinys cituojamas CAb Abstracts, ebsCo Publishing, viNiti duomen bazse

issN 0236-4212 Lietuvos agrarini ir mik moksl centro filialas sodininkysts ir darininkysts institutas, 2010 Lietuvos ems kio universitetas, 2010

3

Lietuvos AGRARiNi iR MiK MoKsL CeNtRo FiLiALo sodiNiNKysts iR dARiNiNKysts iNstituto iR Lietuvos eMs Kio uNiveRsiteto MoKsLo dARbAi. sodiNiNKyst iR dARiNiNKyst. 2010. 29(1).

Ligol obel uuomazg retinimas skirtinguose morfogenezs etapuose

nomeda kviklien, darius kviklys, nobertas Uselis, Juozas LanauskasLietuvos agrarini ir mik moksl centro filialas Sodininkysts ir darininkysts institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r., el. patas [email protected]

ied ir uuomazg retinimo bandymai buvo atlikti Lietuvos sodininkysts ir darinin-kysts institute 20022005 m. bandymais tirta retinimo laiko ir intensyvumo taka Ligol veisls obuoli derliui ir kokybei. iedai ir uuomazgos retinti pilno ydjimo metu, ydjimo pabaigoje ir uuomazgoms esant 1012 mm dydio. uuomazgoms retinti buvo naudotos tokios chemins mediagos: Ats, karbamidas, Pomonit R 10 10 %, Paturyl 100 sL, Cerone 480 sL ir bioprzerzedzacz 060 sL. iretinus uuomazgas, sumajo obuoli derlius i vaisme-dio, padidjo vidutin vaisiaus mas ir pirmos bei ekstra klass vaisi dalis. Retinant pilno ydjimo metu, vaisiai uaugo 510 %, ydjimo pabaigoje 314 %, o uuomazgoms esant 1012 mm dydio 320 % didesni nei ant neretint vaismedi. ydjimo metu panaudojus hormonin preparat Cerone 480 sL, vaisiai uaugo didiausi. ydjimo pabaigoje efekty-viausiai veik preparat Pomonit R 10 ir Cerone 480 sL miinys. Retinant 1012 mm dydio uuomazgas, j ikrito daugiausia. obelis apipurkus bioprzerzedzacz 060 sL, vaisiai uaugo stambiausi, taiau derlius i vaismedio sumajo 50 %. uuomazgoms retinti panaudojus Cerone 480 sL, net ir ikritus labai dideliam uuomazg kiekiui ir derliui sumajus per pus, vaisiai didesni neuaugo.

reikminiai odiai: obelys, retinimas, uuomazgos, vaisi dydis, iedai.

vadas. vienas i prioritetini intensyvios sodininkysts tiksl yra auktos ko-kybs vaisi auginimas. visos agrotechnikos priemons, kurios skatina gaus de-rjim, ne visada utikrina ger vaisi kokyb. Kai obelys gausiai ydi ir slygos umegzti vaisius yra palankios, vaisiai gali uaugti per smulks. siekiant utikrinti vaisi kokyb ir sumainti vaismedi prameiavim, iuolaikini technologij sra btina traukti ied ir uuomazg retinim. uuomazg retinimas neleidia usimegzti per dideliam vaisi kiekiui ir skatina iedini pumpur formavimsi. tai reguliuoja vaismedi derjim ir pagerina vaisi kokyb (stopar, Lokar, 2003; wertheim, 2000; webster, 2002; denis, 2000; Kviklien, 2008).

4

visame pasaulyje iekoma pigi ir nesudting chemini priemoni, kurios ska-tina ied ir jaun uuomazg kritim. iuo metu cheminiam uuomazg retinimui naudojami preparatai skiriasi naudojimo laiku. ydjimo metu daniausiai naudojami preparatai, kuri veikimas pagrstas ied apdeginimu. uuomazgoms retinti galima naudoti 34 % karbamido tirpal. vakar europos sodininkai ankstyvam uuomazg retinimui danai naudoja belgik preparat Ats (amonio tiosulfatas), kuris panaiai kaip ir karbamidas naikina silpnus, prasiau isivysiusius iedus (Mass, 2007). Jis yra maiau toksikas ne tik aplinkai, bet ir vartotojui (wertheim, 2000; Janoudi, Flore, 2005). ydjimo metu galima naudoti ir hormoninius preparatus, kuri veikimas pagrstas etileno isiskyrimu. Retinti uuomazgas ydjimo metu reikt planuoti tik tuomet, jeigu obelys ydi labai gausiai, vyrauja palanks iedams apdulkinti orai, sode yra pakankamai bii ir nra aln pavojaus. Prieingu atveju retinim reikt atidti vlesniam laikotarpiui.

ydjimo pabaigoje, kai nukrenta apie 80 % iedlapi, uuomazgoms retinti naudojami preparatai, sudaryti alfanaftilacto rgties (NAR) ir jos drusk pagrindu. NAR yra fitohormono alfaindoliacto rgties analogas. ios grups preparatai iek tiek silpniau prasiskverbia augal, todl rekomenduojama naudoti j miinius su kitais preparatais (stover ir kt., 2002). vlesniam uuomazg retinimui (1012 mm dydio uuomazgos) naudojami preparatai, sudaryti benziladenin (bA) pagrindu. Jie sultina asimiliat transport, taip pat skatina etileno isiskyrim. Literatroje nurodoma, kad panaudojus bA, ne tik padidja vaisi mas, bet ir obelys gausiau ydi ateinaniais metais (bregoli ir kt., 2006; stopar, 2006). Kaip rodo mokslins literatros apvalga, vis preparat, skirt iedams ir uuomazgoms retinti, efektyvumas labai priklauso nuo daugybs veiksni. todl parenkant preparatus ir j tirpal koncentracijas, reikia atsivelgti konkreios veisls savybes, augimo slygas ir aplinkos veiksnius (oro temperatra, drgm, saultumas), kurie gali sumainti preparato veiksmingum (tyburski ir kt., 2003; basak, 2002).

darbo tikslas itirti ir palyginti Ligol veisls obel iedams ir uuomazgoms retinti naudot skirtingos chemins sudties preparat poveik vaisi kokybei, nustatyti optimalius j naudojimo terminus.

tyrimo objektas, metodai ir slygos. bandymai atlikti Lietuvos sodininkysts ir darininkysts institute (babtai, Kauno r.) 2002, 2003 ir 2005 m. tirtos Ligol veis-ls obelys su M.26 poskiepiu. vaismedi sodinimo schema 4 2 m. iedai ir uuo-mazgos retinti pilno ydjomo metu (prasiskleidus 90 % ied), ydjimo pabaigoje (nukritus 90 % vainiklapi) ir uuomazgoms esant 1012 mm dydio. Kontroliniame variante uuomazgos nebuvo retintos. uuomazgoms retinti buvo naudotos tokios che-mins mediagos: Ats 98100 % amonio tiosulfatas (CMF, belgija); karbamidas 46,2 % azoto tra (Achema, Lietuva); Pomonit R 10 10 % alfanaftilacto rgties kalio druska (organica, Lenkija); Paturyl 100 sL 10 % (bA, Reanal, vengrija); Cerone 480 sL 480 g/l etefonas (bAsF, Lietuva); bioprzerzedzacz 060 sL 50 g/l 6-benzilaminopurinas ir 10 g/l alfanaftilacto rgtis (Agropak, Lenkija).

tyrimo apskait ir stebjimo duomenys: ydjimo gausumas vertintas balais (1 balas obelys neydi, 10 labai gausus ydjimas); iedai ir iedynai skaiiuoti 2 kartus: pirm kart prie retinim, antr kart uuomazgoms nukritus birelio mn.; obuoli derlius i vaismedio, vnt. ir kg; vidutin vaisiaus mas, g; vaisiaus skersmuo, mm, kalibruojant 100 vaisi.

5

bandym duomenys apdoroti dispersins analizs bdu, naudojant kompiuterin program ANovA.

bandymas kartotas 6 kartus.2002 met pavasaris buvo iltas ir ankstyvas. Gegus mn. pirm savait ufik-

suotas masikas obel ydjimas. obelys ydjo tik savait. 2003 m. obelys praydo gegus mn. antr savait (05-08). t met pavasaris buvo vsesnis nei 2002 m., o ydjimo periodas labai ilgas. obelys visikai suydo 05-17, o baig ydti 05-28. 2005 m. obelys praydo 05-20, o visikas ydjimas ufiksuotas 05-23. obelims ydint vyravo karti orai, todl ydjimo periodas buvo trumpas.

rezultatai. visais tyrim metais Ligol veisls obel ydjimo gausumas buvo vertintas vidutinikai 79 balais. Likusi uuomazg skaiius (nuo pradinio ied kiekio) priklaus nuo oro slyg ydjimo metu. vidutiniais duomenimis po uuo-mazg kritimo birelio mn. ant neretint vaismedi buvo lik 23,5 % uuomazg nuo pradinio ied skaiiaus (1 lentel). Po retinimo likusi uuomazg kiekis pri-klaus nuo retinimo laiko ir panaudot priemoni efektyvumo.

daugiausia uuomazg ant vaismedi liko retinant iedus ydjimo metu. Priklausomai nuo panaudot preparat, ant vaismedi buvo lik 14,020,5 % uuo-mazg nuo pradinio ied skaiiaus. daugiausia uuomazg ikrito obelis apipurkus 2 % Ats ir 0,06 % Cerone 480sL tirpalais, o maiausiai efektyvs ioje grupje buvo 1 % Ats ir 4 % karbamido tirpalas.

1 lentel. ied retinimo pilno ydjimo metu taka Ligol veisls vaisi koky-bei 20022005 m.table 1. effect of thinning on Ligol fruit quality at blossom time, 20022005

Variantai Variant

Po retinimo liko uuomazg

Left fruitlet, %

Derlius Crop load

vidutin vaisiaus mas

Mean fruit weight, g

> 75 mm vaisiaiFruit diameter,

%vnt./medio unt./treekg/medio

kg/treeKontrol (neretinta) Control (unthinned)

23,5 248 36,8 163,5 75

Ats 1 % 20,5 168 27,7 171,1 86Ats 1,5 % 16,5 170 27,8 173,9 84Ats 2 % 14,0 185 28,6 172,6 83Karbamidas 3 % urea, 3%

17,5 222 33,3 162,2 80

Karbamidas 4 % urea, 3 %

20,5 238 34,9 153,2 70

Cerone 0,06 % 14,0 196 34,7 181,1 89R05 / LSD05 4,97 83,32 8,43 31,09 14,9

iretinus uuomazgas, sumajo obuoli derlius i vaismedio, o vidutin vaisiaus mas padidjo. Nors ikritusi uuomazg kiekis priklaus nuo Ats koncentracijos, taiau skirtum tarp vaisi mass nenustatyta. Retinant iedus vairi koncentracij Ats, visuose variantuose derlius i vaismedio sumajo 89 kg, o vidutin vaisiaus mas buvo didesn tik 810 g nei kontroliniame variante. Maiausio efektyvumo

6

ioje grupje buvo karbamido tirpalai. efektyviausias buvo hormoninis preparatas Cerone 480 sL. Apipurkus obelis 0,06 % koncentracijos io preparato tirpalu, derlius i vaismedio sumajo tik 2 kg, vaisi mas padidjo 17,6 g (11 %), o stambesni nei 75 mm vaisi dalis sudar net 89 %. taiau tai nra esminiai pasikeitimai, palyginti su kontroliniu variantu.

2 lentel. ied retinimo ydjimo pabaigoje taka Ligol vaisi kokybei 20022005 m.table 2. effect of thinning on Ligol fruit quality at the end of flowering, 20022005

Variantai Variant

Po retinimo liko uuomazg

Left fruitlet, %

Derlius yield



> 75 mm vaisiaiFruit

diameter, %vnt./medio

unt./treekg/medio

kg/treeKontrol (neretinta) Control (unthinned)

23,5 248 36,8 163,5 75

Pomonit R10 0,03 % 15,0 159 25,1 169,1 82Pomonit R10 0,025 % + karbamidas 1,5 %

15,0 183 29,1 169,8 82

PomonitR10 0,02 % Cerone 0,06 %

19,5 187 32,5 186,3 88

Pomonit R10 0,02 % Paturyl 0,047 %

16,5 205 35,39 173,9 87

R05 / LSD05 6,21 87,11 10,59 17,045 13,4

iretinus uuomazgas ydjimo pabaigoje, daugiausia j ikrito ir derlius labiausiai sumajo variantuose, kuriuose buvo panaudotas Pomonit R10 atskirai ir su karbamidu, taiau vidutin vaisiaus mas padidjo tik 3 % (2 lentel). Pomonit R 10 miinys su Cerone 480 sL veik efektyviausiai. Nors po uuomazg kritimo birelio mn. ant vaismedi buvo lik 19,5 % uuomazg, vaisiai iame variante uaugo 14 % didesni nei kontrolje, o ekstra klass vaisiai sudar net 88 % bendro derliaus.

vlyvesniam (1012 mm uuomazgos) retinimui panaudot preparat efektyvu-mas buvo labai skirtingas (3 lentel). stabiliausiai veik preparatas Paturyl 100 sL. Panaudojus preparat, vidutiniais duomenimis ant vaismedio likusi uuomazg kiekis sumajo 8 proc. vnt., derlius i vaismedio 9,3 kg, o vidutin vaisiaus mas pa-didjo 7,5 %. taiau reikia paymti, kad ie vaisi mass pasikeitimai buvo neesminiai. i tirt preparat grups savo efektyvumu isiskyr preparatas bioprzerzedzacz 060 sL. Apipurkus obelis io preparato 0,075 % koncentracijos tirpalu, ant vaismedi liko tik 3 % uuomazg nuo pradinio uuomazg skaiiaus, derlius sumajo per pus, o vidutin vaisiaus mas buvo 20 % didesn nei kontroliniame variante. ekstra klass vaisi dalis iame variante sudar 90 % nuo bendro derliaus. Preparatas Cerone 480 sL, panaudotas iame tarpsnyje, buvo neefektyvus. Net ir ikritus labai dideliam uuomazg kiekiui ir derliui sumajus per pus, vaisiai didesni neuaugo.

7

3 lentel. 1012 mm uuomazg retinimo taka Ligol vaisi kokybei 20022005 m.table 3. effect of 1012 mm fruitlet thinning on Ligol fruit quality, 20022005

Variantai Variant

Po retinimo liko

uuomazgLeft fruitlet, %

Derlius Crop load



> 75 mm vaisiaiFruit

diameter, %vnt./medio

unt./treekg/medio

kg/treeKontrol (neretinta)Control (unthinned)

23,5 248 36,8 163,5 75

Paturyl 0,094 % 15,5 164 27,5 175,8 82bioprzerzedzacz 0,075 % 3,0 90 17,8 196,4 90Cerone 0,03 % 2 k. 7,0 111 18,3 168,8 80

R05 / LSD05 9,98 139,8 18,07 27,09 16,3

aptarimas. ied ir uuomazg retinimo efektyvumas kasmet skyrsi ir pri-klaus nuo retinimo laiko bei panaudot priemoni. Literatroje nurodoma, kad vai-sius iaugina tik 510 % ied (Kudriaviec, 1987). Po uuomazg kritimo birelio mn. ant tirtos veisls neretint vaismedi liko 23,5 % uuomazg nuo pradinio ied skaiiaus. tai rodo per didel vaismedio apkrovim. tuo metu, kai formuojasi iediniai pumpurai, pagrindin dalis maisto mediag yra sunaudojama uuomaz-goms mezgti ir augti. tai galt bti viena prieasi, paaikinani Ligol veisls obel polink prameiuoti.

ydjimo metu panaudotos priemons buvo maiausiai efektyvios. Apipurkus obelis vairi koncentracij Ats ir karbamido tirpalais, kuri veikimas pagrstas ied apdeginimu, buvo ufiksuoti gana stiprs ied paeidimai, ikrito daug uuomazg, taiau esmini vaisi mass skirtum, lyginant su kontrole, negauta. Kitose alyse atlikt tyrim duomenimis Ats yra efektyvi priemon uuomazgoms retinti (webster, 2002; Greene ir kt., 2001), taiau retinimo efektyvumas labai priklauso nuo veisls, tirpalo koncentracijos ir oro slyg purkimo metu (basak, 2002; Janoudi, Flore, 2005). dar maiau veiksmingi buvo karbamido tirpalai. Kai kuriais metais didesns jo koncentracijos skatino smulki vaisi vystymsi. ioje grupje efektyviausias buvo hormoninis preparatas Cerone 480 sL, kurio veikimas pagrstas etileno isis-kyrimu. Nors vidutiniais duomenimis statistikai patikim rezultat negauta, taiau visais tyrim metais vaisiai iame variante buvo didiausi. bandyme su Lodel veisle (Kviklien, 2007) ydjimo metu efektyviausiai uuomazgas retino taip pat preparatas Cerone 480 sL, visais tyrim metais buvo gauti esminiai vaisi mass pasikeitimai.

ydjimo pabaigoje uuomazgoms retinti panaudotos priemons buvo kiek efektyvesns nei naudotas ydjimo metu. iame tarpsnyje buvo tirtas preparatas Pomonit R10, sudarytas alfanaftilacto rgties (NAR) pagrindu. siekiant padidinti jo efektyvum, buvo naudojami jo miiniai su kitais preparatais. Literatroje yra nemaai duomen, patvirtinani ymiai efektyvesn kombinuot preparat, skirt uuomaz-goms retinti, veikim (stopar, Lokar, 2003; stover ir kt., 2002; bregoli ir kt., 2006; tyburski ir kt., 2003). Ms bandyme visos panaudotos priemons teigiamai veik vaisiaus dyd, taiau efektyviausias buvo Pomonit R10 miinys su Cerone 480 sL.

8

Galima teigti, kad geriausia uuomazgas retinti, kai jos yra 1012 mm dydio, nes tada ikrinta daugiausia uuomazg. taiau apibendrinus kitus derliaus rodikli pasikeitimus tokios ivados daryti negalima, nes parenkant optimal retinimo variant btina atsivelgti tai, kad kokybiki vaisiai uaugt patiriant maiausiai derliaus nuostoli. io bandymo duomenimis i esms didiausi vaisiai iaugo panaudojus preparat bioprzerzedzacz 060 sL, taiau derlius i vaismedio iame variante suma-jo daugiau kaip 50 %. vlyvesnis preparato Cerone 480 sL panaudojimas patikim rezultat nedav. Net ir ikritus labai dideliam uuomazg kiekiui, o derliui sumajus per pus, vaisiai didesni neuaugo. io preparato naudojimas uuomazgoms esant 1012 mm dydio nedav teigiam rezultat ir atliekant bandym su Lodel veisle (Kviklien, 2007).

io tyrimo rezultatai rodo, kad kiekvieno preparato efektyvumas skiriasi ne tik atskirais metais, bet ir mnesio laikotarpiu. Kiekviena veisl skirtingai reaguoja pa-rinkt preparat. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys retinimo efektyvum, yra preparato norma, retinimo laikas, sauls viesos kiekis, temperatra ir oro drgnis (bregoli ir kt., 2006). JAv mokslininkai (Robinson, Lakso, 2004) teigia, kad labai svarbu, jog palanki temperatra (2126 C ) bt ne tik purkiant, bet ir ateinanias keturias dienas.

ivados. 1. Chemini preparat panaudojimas uuomazgoms retinti lm obuo-li derli i vaismedio, vidutin vaisiaus mas ir turjo takos j ringumui.

2. Ligol veisls obel pilno ydjimo metu uuomazgoms retinti geriausia naudo-ti 0,06 % Cerone 480sL. Apipurkus obelis iuo preparatu, vaisiai uauga 11 % didesni.

3. ydjimo pabaigoje efektyviausiai uuomazgas retino Pomonit R10 ir Cerone 480sL miinys. Apipurkus obelis iuo miiniu, obuoliai uauga 14 % didesni.

4. iretinus uuomazgas iki 20 %, padidja ekstra klass obuoli kiekis.

Gauta 2010 03 04 Parengta spausdinti 2010 03 15

Literatra

1. basak A. 2002. use of benzyladenine, endothall and ammonium thiosulfate for fruilet thinning in some apple cultivars. Acta horticulturae, 517: 217225.

2. bregoli A. M., Fabroni C., vancini R., Galliano A., Costa G. 2006. Results ob-tained on the efficacy of 6-bA alone, and in combination with other thinning agents from different apple producing areas of Northern italy. Journal of Fruit and ornamental Plant Research, 14: 2338.

3. dennis Jr. F. G. 2000. the history of fruit thinning. Plant growth regulation, 31(1): 116.

4. Greene d. w., hauschild K. i., Krupa J. 2002. effect of blossom thinners on fruit set and fruit size of peaches. horttechnology, 11: 79183.

9

5. Janoudi A., Flore J. A. 2005. Application of ammonium thiosulfate for blossom thinning in apples. scientia horticulturae, 104(2): 161168.

6. Kviklien N. 2007. Cheminio uuomazg retinimo taka Lodel obel vaisi kokybei. sodininkyst ir darininkyst, 26(1): 2228.

7. Kviklien N. 2008. vaisi kokybs optimizavimo tyrimai. sodininkyst ir dari-ninkyst, 27(3): 127134.

8. Mass F. 2007. thinning strategies for elstar apples experiences with ammo-nium thiosulphate, calcium hydroxide and benzyladenine. erwebs-obstbau, 49: 101105.

9. Robinson t. L., Lakso A. N. 2004. between year and within year variations in chemical fruit thinning efficacy or apples during cool spring. Acta horticulturae, 636: 283294.

10. stopar M., Lokar v. 2003. the effect of ethephon, NAA, bA, and their combi-nations on thinning intensity of summered apples. Journal of Central european Agriculture, 4(4): 399404.

11. stopar M. 2006. thinning of Fuji apple trees with ethephon, NAd and bA, alone and in combination. Journal of Fruit and ornamental Plant Research, 14: 3945.

12. stover e., Fargione M., Risio R., yang X. 2002. Crop load reduction and fruit size following multi-step thinning of empire apple. hortscience, 37(1): 130133.

13. tyburski M. s., wazbinska J., Golaszewski J. 2003. effect of different thinning methods of fruit sets on fruit setting and yield of apple cultivars Lobo and spartan. sodininkyst ir darininkyst, 22(1): 4754.

14. webster t. 2002. Current approved thinning strategies for apples and pears and recent thinning research trials in europe. the compact fruit tree, 35(3): 7376.

15. wertheim s. J. 2000. developments in the chemical thinning of apple and pear. Plant Growth Regulation, 31(1): 85100.

16. . . 1987. . .

sodiNiNKyst iR dARiNiNKyst. sCieNtiFiC ARtiCLes. 2010. 29(1).

Effect of fruitlet thinning at different morphogenesis stage on Ligol apple fruit quality

n. kviklien, d. kviklys, n. Uselis, J. Lanauskas

Summary

Fruitlet thinning trials of apple cv. Ligol were conducted at the Lithuanian institute of horticulture in 20022005. the aim of investigation was to estimate the influence of thin-ning time and various chemicals on apple fruit quality. sprays were applied at full bloom stage, at the end of flowering and when fruitlet size reached 1012 mm. trees were treated with different concentration of Ats (ammonium thiosulfate) and urea solution, Pomonit R10

10

(NAA), Cerone 480 sl (ethephon), Paturyl 10 sl (bA). Flower and fruitlet thinning caused higher amount of dropped fruitlet, lower fruit yield per tree, higher fruit weight and size. thinning efficacy depended on year climatic condition. the mean fruit weight was higher by 510 % when thinning was applied at full bloom, and by 314 % when thinning was done at the end of flowering. Apple fruitlet thinning at the latest date increased fruit weight by 320 %. At the stage of full bloom Cerone 480 sL gave the best results. At the end of flower-ing the mixture of 0.02 % Pomonit R10 and 0.06 % Cerone 480 sL gave the greatest effect. the biggest respond to thinning treatment was recorded then fruitlets reached 1012 mm. After using bioprzerzedzacz 060 sL there was obtained more intensive fruilet drop and crop decreased by 50 %. Cerone 480 sL was used at late stage and did not influenced fruit size.

key words: apple, flowers, fruitlet, fruit weight, thinning.

11


Pirmamei obelaii fotosintezs intensyvumo tyrimas per lapus triant azoto tromis

kstutis Malinauskas, Viktoras Pranckietis, Edvardas kazlauskas, irena Pranckietien, Vytautas lapakauskas Lietuvos ems kio universitetas, LT-53361 Student g. 11, Akademija, LT-53361 Kauno r., el. patas [email protected]

siekiant nustatyti, kaip vairi azoto tr deriniai veikia pirmamei obelaii skiep fotosintezs intensyvum lapuose, 20052006 m. sodo augal medelyne, Ringaud kaime, Kauno r., buvo atlikti tyrimai. trti per lapus naudotos delfan ir Aton AZ tros, kuri sud-tyje yra laisvj aminorgi ir mikroelement, ir karbamidas. Fotosintezs tyrimai atlikti fluorimetrijos metodu nustatant elektron pernaos greiio pokyius, kintant fotosintetikai aktyviai radiacijai. Nustatyta, kad maksimalus obel fotosintezs intensyvumas priklauso nuo individualios genotipo reakcijos tr sudt: delfan ir Aton AZ tr derinys i esms didino fotosintezs intensyvum ampion veisls obel lapuose, karbamido poveikis buvo ne toks veiksmingas. delfan ir Aton AZ tr derinys aktyvino ir Florinos veisls obelaii fotosintezs intensyvum, taiau esminio poveikio nebuvo.

reikminiai odiai: fotosintetikai aktyvi radiacija, fotosintetinis elektron transporto greitis (etR), obel skiepai.

vadas. tr terpimas dirv ne visada garantuoja norim efekt. Kadangi maisto element prieinamumas augalams skiriasi, danai tr poveikis bna u-delstas. efektyvi priemon, reguliuojanti mineralin augal mityb, yra papildomas trimas per lapus. triant iuo bdu mineraliniai mitybos elementai yra nukreipia-mi tiesiogiai pagrindines naudojamas augal vietas: augimo kgelius, vaisius, la-pus (, 2008). Papildomai triant lapuose padidja baltym ir chlorofil kie-kis, dl to labai suaktyvja lap fiziologin veikla (suwanarit, sestapukdee, 1989). Pranckieio ir kt. duomenimis (2007), papildomas pirmamei kriauaii trimas karbamidu didina j lap plot, o is rodiklis stipriai koreliuoja su skiep aukiu ir kamienli skersmeniu. Malinausko ir kt. duomenimis (2009), papildomas trimas didina pirmamei obelaii biometrinius rodiklius aukt ir kamienli skersme-n.

Augalai geriau pasisavina maisto mediagas, kai lap trose jos yra kartu su aminorgtimis. Azoto tros, kuri sudtyje yra aminorgi, pagreitina baltym sin-tez, skatina augalo augim, derliaus formavimsi, sutrumpina derliaus brendimo laik

12

(Nikiforova, bielecka, 2006). be mint veiksni, obel fotosintetin potencial lemia individualus poskiepi ir veisli augumas. tok teigin patvirtina ir Malinausko atlikti tyrimai pirmametes obelaites triant aminorgi turiniomis tromis (Malinauskas, 2008). didesnio augumo obel poskiepi ir veisli fotosintetinis potencialas yra dides-nis (, 2005). Lietuvos ems kio universiteto (Lu) mokslinink atliktas bandymas siekiant nustatyti pirmamei obelaii fizini ir fotometrini rodikli ry su trimu parod, kad didiausias elektron transporto greitis (etR) buvo obel, skiepyt poskiepius M.9 ir b.396 (Pranckietis ir kt., 2003).

Fotosintetikai aktyvi radiacija (FAR) yra fotosintezs energijos altinis. esant ne-didelio intensyvumo viesai, fotosintezs greitis yra apibriamas tiesine fotosintetikai aktyvios radiacijos funkcija. vliau, didjant fotosintetikai aktyviai radiacijai, ji tampa sotinanti ir fotosintezs greitis stabilizuojasi. Fotosintezs proceso metu absorbuota fotono energija yra veriama biochemin energij, kuri Co2 fiksavimo reakcijoms perduoda NAdPh ir AtP molekuls. Paprastai fotosintezs procese fotochemins reakcijos ir tamsins Co2 asimiliavimo reakcijos yra tiesiogiai susijusios. Jei fotoche-mini reakcij metu NAdPh ir AtP yra pagaminama daugiau nei suvartoja tamsins reakcijos, pradeda veikti ciklin fotosintezs elektron pernaa, sumaja fotosintezs intensyvumas ir prasideda fotoslopinimo reakcijos (husen ir dequan, 2002).

Foton energijos virsmo fotochemins reakcijos gali bti imatuojamos nepa-eidiant augalo. tam yra taikomas fluorimetrijos metodas. imatavus chlorofilo fluorescencij galima apskaiiuoti fotosintetin elektron transporto greit (etR), kurio pokytis, didjant fotosintetikai aktyviai radiacijai (FAR), vadinamas viesos atsako kreive (angl. light response curve). etR yra tiesiogiai susijs su Co2 asimiliavimo kvant naumu (Juneau ir kt., 2005).

darbo tikslas nustatyti, kok poveik pirmamei obelaii fotosintezs intensy-vumui turi naujos kartos lap azoto tros su aminorgi ir mikroelement priedais ir karbamidas. Fotosintezs intensyvumas buvo vertintas elektron transporto greiio pokyiu, didinant fotosintetikai aktyvios radiacijos intensyvum.

tyrimo objektas, metodai ir slygos. bandymai atlikti 20052006 m. sodo augal medelyne, Ringaud kaime, Kauno r., limnoglacialinio priemolio ant more-ninio priemolio, karbonatingame, giliau gljikame iplautemyje. obelaii skiep augimo vietoje armuo (020 cm) neutralokas (phKCl 6,4), vidutinio humusingumo (1,962,04 %), fosforingas ir didelio fosforingumo (158228 mg kg-1), vidutinio ka-lingumo (100150 mg kg-1).

tyrimams pasirinkta vidutinikai augi obel veisl ampion ir vidutinikai augi arba augi veisl Florina (uselis, bandaraviius, 2002), obelaits skiepytos emag vegetatyvin poskiep b.396.

dviej faktori (A faktorius veisls, b faktorius trimas) trij variant bandy-mas buvo atliktas kartojant po keturis kartus. Pakartojim variantai idstyti atsitiktine tvarka. Kiekvieno pakartojimo laukelyje buvo deimt augal. bandymo variantai:1) N69P81K187 + N40 fonas + augalai papildomai netrti lap tromis vegetacijos

metu (kontrol);2) Fonas + N16 augalai trti karbamidu vegetacijos metu*, vienkartin azoto nor-

ma 4 kg ha-1;

13

3) Fonas + augalai trti delfan ir Aton AZ tromis vegetacijos metu*, vienkartin tr norma po 1,2 l ha-1;

* papildomai obelaits trtos birelio 15 d., liepos 5 ir 25 dienomis intensyviau-sio skiep augimo laikotarpiu.Naudotas 1 % karbamido tirpalas. delfan ir Aton AZ tr normos pasirinktos

remiantis gamintoj rekomendacijomis.Poskiepiai medelyn sodinti 2004 ir 2005 m. balandio antrj deimtadien

0,9 0,2 m atstumais, kiekvien met rugpjio 810 d. akiuoti priglaudiant 10 cm auktyje. Kit met balandio 35 d. poskiepiai nukirpti 5 mm vir skiepio pumpuro.

trta: karbamidu (Co(Nh2)2) tros sudtyje yra 46 % amidinio azoto (ems kio enciklopedija, 1998); delfan amidinio azoto ir aminorgi tra, jos sud-tyje yra 11,10 % laisvj aminorgi, 4,44 % bendro azoto (N) (3,30 % organinio azoto, 1,1 % amidinio azoto), 22,0 % organini mediag; Aton AZ mikroelement ir aminorgi tra, jos sudtyje yra 5,85 % laisvj aminorgi, 1,17 % kalcio (Cao), 0,11 % boro (b), 1,05 % geleies (Fe), 0,82 % mangano (Mn), 0,11 % molib-deno (Mo), 1,26 % cinko (Zn) (Kemira Growhow).

dirvoemio agrochemins analizs atliktos iais metodais: judrusis fosforas (P2O5) ir kalis (K2o) nustatyti egnerioRimodomingo (AL) metodu; humusas tiurino metodu; dirvoemio ph (phKCL) potenciometriniu metodu 1 N KCL itraukoje.

tyrim duomenys apdoroti naudojant excel program, statistikai vertinti dispersins ir koreliacins analizs metodais, naudojantis statistins analizs progra-m paketo seLeKCiJA programa ANovA ir kompiuterio programa stAtistiKA 7 (tarakanovas, Raudonius, 2003; hill, Levicki, 2005). Chlorofilo fluorescencija matuota fluorometru PAM-210 (walz, Germany). Antros fotosistemos elektron transporto greitis apskaiiuotas pagal formul: etR = (Fm - Ft)/Fm PAR 0,5 0,84, ia: Fm ir Ft viesoje adaptuoto pavyzdio atitinkamai maksimali ir faktin fluorescen-cija; 0,5 koeficientas, parodantis, kad vienam elektronui transportuoti reikia absor-buoti du kvantus energijos; 0,84 viesos absorbavimo faktorius (Rohaek, 2002). viesos atsako kreivs formuotos periodikai didinant FAR intensyvum (nuo 0 iki 1 250 mol m-2 s-1) ir fiksuojant etR pokyius esant skirtingai FAR vertei.

rezultatai. viesos atsako kreivje, esant maam FAR intensyvumui, etR tie-ss polinkio kampas () yra vadinamas maksimaliu fotosintezs kvant naumu, o viesos atsako kreivs stabilizavimasis, esant sotinaniai FAR, parodo maksi-mal fotosintezs efektyvum (Perkins ir kt., 2002). ampion veisls obelaii, paveikt abiem tiriamomis tromis, lap viesos atsako kreivs kilimo kampas (iki 210 mol m-2 s-1 FAR intensyvumo) buvo beveik vienodas (1 pav.). ios veis-ls obelaii trimas per lapus maksimaliam fotosintezs kvant naumui takos neturjo. didinant FAR intensyvum buvo pastebima tendencija, kad papildomai netrt obelaii lapuose elektron transporto greitis buvo maesnis nei per lapus karbamidu bei delfan ir Aton AZ tr deriniu trt obelaii lapuose. Palyginus su papildomai netrtais skiepais nustatyta, kad karbamidas elektron transporto greit didino 210850 mol m-2 s-1 FAR intervale.

14

Fotosintetikai aktyvios radiacijos intensyvumui pasiekus 600 mol m-2 s-1 rib, karbamidu patrt obel lapuose etR buvo i esms didesnis (16,86 %) nei papildo-mai netrt skiep lapuose. taiau FAR srauto intensyvumui pasiekus sotinimo lyg (8501 250 mol m-2 s-1), karbamidu patrt ir papildomai netrt skiep etR sutapo. didesn efekt fotosintezs stimuliavimui turjo delfan ir Aton AZ tr derinys. Juo paveikus obel lapus, etR buvo didesnis beveik visame FAR intervale, t. y. nuo 210 iki 1 250 mol m-2 s-1 (1 pav.). delfan ir Aton AZ tr derinys i esms didino etR 440850 mol m-2 s-1 FAR intervale. Patrus delfan ir Aton AZ tr deriniu, etR (esant sotinaniam 850 mol m-2 s-1 intensyvumui) buvo apie 19 % i esms didesnis nei papildomai netrtame ir karbamidu patrtame variantuose. Kadangi 850 mol m-2 s-1 FAR srauto intensyvumas iame bandyme buvo sotinantis, galima daryti ivad, kad delfan ir Aton AZ tr derinys i esms didino ampion veisls obelaii maksimal elektron transporto greit, t. y. maksimal fotosintezs intensyvum.

Matuojant Florinos veisls obel lap elektron transporto greit didjant FAR intensyvumui, buvo gauta tipin viesos atsako kreiv, bdinga streso nepaeistiems augalams (2 pav.). didjant FAR srauto intensyvumui, elektron transporto greitis tolygiai didjo iki 850 mol m-2 s-1 FAR ir pasiek sotinimo tak. esant sotinaniam FAR, elektron transporto greitis iliko stabilus ir po truput pradjo mati.

1 pav. ampion veisls obelaii lap elektron transporto greiio (etR mol e m-2 s-1) priklausomyb nuo fotosintetikai aktyvios radiacijos

(FAR mol m-2 s-1), didinant viesos srauto intensyvum (viesos atsako kreiv), 20052006 m.

Fig. 1. Light response curve of ampion apple tree leaves (etR mol e m-2s-1 electron transport rate;

PAR mol m-2 s-1 photosynthetically active radiation), 20052006

15

tiek esant etR kilimo momentui, tiek sotinimo periodu papildomas trimas karbamidu bei delfan ir Aton AZ tr deriniu esminio poveikio Florinos veisls obel elektron transporto greiiui neturjo. taiau esant sotinaniam FAR intensy-vumui (850 mol m-2s-1) maksimalus fotosintezs intensyvumas buvo 7,2 % didesnis nei papildomai netrt skiep. vertinus gautus trimo rezultatus abiej tiriam obel veisli lapuose paaikjo, kad azoto tros delfan ir Aton AZ, kuriose gausu aminorgi, turjo stimuliacin poveik intensyvinant fotosintezs procesus, ypa esant dideliam FAR intensyvumui. todl bt tikslinga palyginti abiej veisli, patrt delfan ir Aton AZ tr deriniu, obel lap elektron transporto greit. viesos atsako kreiv ampion ir Florinos veisli obel, papildomai patrt delfan ir Aton AZ tr deriniu, lapuose yra pavaizduota 3 paveiksle. didjant FAR intensyvumui, abiej obel veisli etR dydis nesiskyr. Maksimalus kvant naumas buvo beveik vienodas. situacija pasikeit esant sotinaniam FAR intensyvumui. stabilizuojantis viesos atsako kreivei, Florinos veisls obel maksimalus elektron transporto greitis, kai FAR siek 850 mol m-2 s-1, buvo 12,5 % i esms didesnis nei ampion veisls obelaii. esant intensyvaus apviestumo slygoms, delfan ir Aton AZ tr deriniu papildomai patrt Florinos veisls obel lapuose fotosintez vyko intensyviau nei tuo paiu tr deriniu patrt ampion veisls obel lapuose.

2 pav. Florinos veisls obelaii lap elektron transporto greiio(etR mol e m-2 s-1) priklausomyb nuo fotosintetikai aktyvios radiacijos

(FAR mol m-2 s-1), didinant viesos srauto intensyvum (viesos atsako kreiv), 20052006 m.

Fig. 2. Light response curve of Florina apple tree leaves (etR mol e m-2 s-1 electron transport rate;

PAR mol m-2 s-1 photosynthetically active radiation), 20052006

16

Fotosintezs intensyvumas labai priklauso nuo lapuose esanio azoto kiekio, nes apie trys ketvirtadaliai io elemento sunaudojama fotosintezs protein gamybai (Fernanda dreccer ir kt., 2000). Azoto kiekis pirmamei obelaii lapuose vegetacijai pasibaigus pateiktas lentelje.

Lentel. Papildomo trimo taka N kiekiui pirmamei obelaii lapuose 20052006 m.table. impact of additional foliar application on quantity of N in first year apple tree leaves

trimas (b faktorius) Fertilization (factor b)

N kiekis (veisl A faktorius)N amount (cultivar factor A), %

ampion Florina 20052006 m. / year

Kontrol / Control 2,86 2,79Karbamidas / Urea 2,92 2,91delfan + Aton AZ 2,94 3,00

R05A 0,11R05b 0,13*

R05 A b 0,19**

3 pav. ampion ir Florinos veisli obelaii, patrt delfan ir Aton AZ tromis, lap elektron transporto greiio (etR mol e m-2 s-1) priklausomyb nuo fotosintetikai aktyvios radiacijos (FAR mol m-2 s-1),

didinant viesos srauto intensyvum (viesos atsako kreiv), 20052006 m. Fig. 3. Light response curve of Florina and ampion apple tree leaves,

treated with delfan + Aton AZ (etR mol e m-2 s-1 electron transport rate; PAR mol m-2 s-1 photosynthetically active radiation), 20052006

17

Karbamidu bei delfan ir Aton AZ tr deriniu papildomai patrus obel skie-pus, azoto koncentracija lapuose, palyginti su papildomai netrtais medeliais, didjo.

Panaudojus delfan ir Aton AZ tr derin, Florinos veisls obelaii lapuose azoto koncentracija buvo 7,5 %, o ampion lapuose 2,1 % didesn nei papildomai netrtuose skiepuose. Patrus karbamidu, Florinos veisls obelaii lapuose azoto koncentracija buvo 4 %, o ampion lapuose 2,8 % didesn nei papildomai netrt medeli lapuose.

aptarimas. Maksimalus elektron transporto greitis, kuris sodo maksimal fotosintezs intensyvum, esant vidutinikai 800 mol m-2 s-1, yra tipikas jaunoms obelaitms. didjant FAR srautui, obels lap virutinio chloroplast sluoksnio foto-sintez yra fotoslopinama, o perteklin viesa atspindima, taip apsaugant vidinius sluoksnius nuo intensyvios viesos. todl esant nesotinaniam FAR intensyvumui (iki 800 mol m-2 s-1), obels lapo vidinio ir apatinio sluoksni chloroplastai vykdo fotosintez. esant sotinaniam 800 mol m-2s-1 ir didesniam FAR intensyvumui, yra pasiekiamas maksimalus elektron transporto greitis, nes fotoslopinimas, kaip ap-sauginis mechanizmas, vyksta visame lape (Lichtenthaler ir kt., 1996). Gauti bandy-mo rezultatai patvirtina iuos teiginius.

Fotosintetinio fermento Rubisko (Ribuliozs-1,5-bifosfato karboksilaz) aktyvu-mas ir antros fotosistemos (Fsii) kvant naumas obel lapuose yra glaudiai susij su augalo mineraline azoto mityba. Majant azoto koncentracijai obel lapuose, esant intensyviam FAR srautui, majo ir Fsii kvant naumas (Cheng ir kt., 2000). Cheng ir kt. (2001) tyrim duomenimis, esant vairiam FAR srautui, obel lapuose, kuriuose azoto koncentracija buvo maesn, sumajo fotocheminis fluorescencijos slopinimas, kuris parodo Fsii reakcini centr oksredo bkl, ir didjo nefotocheminis chlorofilo fluorescencijos slopinimas NPQ, kaip ilum ispinduliuojant absorbuot energij. sumajs fotocheminis chlorofilo fluorescencijos slopinimas mintomis slygomis lm maesn Fsii kvant naum (Cheng ir kt., 2001). etR tirt obelaii lap Fsii buvo didesnis btent t skiep, kuri lapuose azoto koncentracija buvo didesn.

Fotosintetinis elektron transportas energija aprpina Co2 asimiliavimo bioche-mines reakcijas ir fotokvpavim, be to, elektronai yra perduodami ir alternatyviems elektron gavjams. Co2 asimiliavimo kvant naumas ir Fsii kvant naumas pri-klauso nuo elektron nutekjimo kitiems gavjams. Jei nra fotokvpavimo slyg, didesn dalis elektron fotosintezs metu yra perduodama alternatyviems gavjams, Co2 asimiliuoti reikalingai energijai kvant lieka maiau. tarp daugelio alternatyvi elektron gavj nitrat redukcija gali sunaudoti apie 8 % vis fotosintezs neciklinio transporto elektron. Cheng ir kt. (2001) tyrim duomenimis, maesn lap azoto koncentracija neturjo takos elektron perdavimo alternatyviems gavjams, kai nra fotokvpavimo slyg. sumajs Co2 asimiliavimo kvant naumas buvo labiau susijs su maesniu Rubisko aktyvumu ir sumajusia viesos absorbcija lapuose, nes chlorofilo kiekis stipriai koreliuoja su azoto koncentracija. Massonet ir kt. (2007) tyrim su Fuji ir braeburn obelimis duomenimis, buvo nustatytas tiesinis ryys tarp azoto koncentracijos obel lapuose ir fotosintezs rodikli. didjant azoto kon-centracijai lapuose, tiesikai didjo ir karboksilinimo reakcij naumas bei elektron transporto greitis. tokia tendencija pastebta ir atliekant kitus tyrimus su graikiniais rieutmediais, persik ir mango vaismediais (urban ir kt., 2003). tiriant azoto tr

18

tak Golden delicious veisls obel lap chlorofilo koncentracijai ir fotosintezei, buvo nustatyta, kad 250 kg N ha-1 tr norma didino chlorofilo kiek lapuose, taip pat ir fotosintezs intensyvum, palyginti su 80 kg N ha-1 tr norma ir netrtomis obelimis (Prsa ir kt., 2006).

Azoto panaudojimas augalo baltym sintezei priklauso nuo jo formos. Amonio jonai gali bti integruojami aminorgtis tiesiogiai, kai nitratai turi bti pirmiausia redukuojami. J redukcijai reikia didelio kiekio foton kvant, kurie gali bti panau-dojami fotosintezei (Chikov, bakirova, 1999). delfan ir Aton AZ tr derinyje, be organinio azoto, yra aminorgi, todl baltym sintezei reikia dar maiau kvant energijos, kuri turi bti paimta i fotosintezs proceso. dl ios prieasties delfan ir Aton AZ tr derinys didino obel fotosintezs intensyvum.

ivados. 1. Papildomas trimas delfan ir Aton AZ tr, kuri sudtyje yra ami-norgi ir mikroelement, deriniu i esms didino (19 %) ampion veisls obel maksimal fotosintezs intensyvum, ireikt maksimaliu elektron transporto grei-iu (850 mol m-2 s-1). Karbamido stimuliuojantis poveikis ampion veisls obel elektron transporto greiiui buvo statistikai patikimas tik esant 600 mol m-2 s-1 FAR, kai maksimalus elektron transporto greitis karbamidu paveiktuose ir papil-domai netrtuose (kontrol) ampion veisls obel lapuose buvo beveik vienodas.

2. delfan ir Aton AZ tr derinys maksimal Florinos veisls obel fotosintezs intensyvum didino 7,2 %, taiau is poveikis buvo neesminis.

3. Palyginus veisli Florina ir ampion obel, paveikt delfan ir Aton AZ tr deriniu, maksimal fotosintezs intensyvum, buvo nustatyta, kad jis buvo i esms didesnis Florinos lapuose. tai reikia, kad genotipo reakcija stimuliant yra individuali.


Literatra

1. Cheng L., Fuchigami L. h., breen P. J. 2000. Light absorption and partitioning in relation to nitrogen content in Fuji apple leaves. Journal of American society for horticultural science, 125: 581587.

2. Cheng L., Fuchigami L. h., breen P. J. 2001. the relationship between photo-system ii efficiency and quantum yield for Co2 assimilation is not affected by nitrogen content in apple leaves. Journal of exp. bot., 362: 1 8651 872.

3. Chikov v., bakirova G. 1999. Relationship between carbon and nitrogen meta-bolism in photosynthesis. the role of photooxidation processes. Photosynthetica, 37 (4): 519527.

4. Fernanda dreccer M., schapendonk h. C. M, Marcel van oijen C., Pot s., Rabbinge R. 2000. Radiation and nitrogen use at the leaf and canopy level by wheat and oilseed rape during the critical period for grain number definition. Aust. J. Plant Physiol., 27: 899910.

5. hill t., Levicki P. 2005. statistics Methods and Applications.6. husen J. i. A., dequan L. i. 2002. Relationship between photosystem 2 electron

19

transport and photosynthetic Co2 assimilation responses to irradiance in young Apple trees. Photosynthetica, 40(1): 139144.

7. Juneau P., Green b. R., harrison P. J. 2005. simulation of Pulse-Amplitude-Modulated (PAM) fluorescence: Limitation of some PAM-parameters in stu-dying environmental stress effects. Photosynthetica, 43(1): 7583.

8. Kemira Growhow. tros. http://www.balticagro.lt/Produktai/1trasos/3trasos Papildomamtresimui/Pages/26p47delfan.aspx

9. Lichtenthaler h. K., Lang M., sowinska M., heisel F., Miehe J. A. 1996. detection of vegetation stress via new high resolution fluorescence imagine sys-tem. J. Plant Physiol., 148: 599644.

10. Malinauskas K. 2008. Papildomo pirmamei obelaii skiep trimo skirtin-gomis tromis efektyvumas medelyne. ems kio mokslai, 15(4): 7075.

11. Malinauskas K., Pranckietis v., Pranckietien i. 2009. Papildomo trimo taka pirmamei obelaii augimui. vagos, 84(37): 1722.

12. Massonet C., Costes e., Rambal s., dreyer e., Regnard J. L. 2007. stomatal regulation of photosynthesis in apple leaves: evidence for different water-use strategies between two cultivars. Annals of botany, 100(6): 1 3471 356.

13. Nikiforova v. J., bielecka M. 2006. effect of sulfur availability on the integrity of amino acid biosynthesis in plants. Amino Acids, 173183.

14. Perkins R. G., oxborough K., hanlon A. R. M., underwood G. J. C., baker N. R. 2002. Can chlorophyll fluorescence be used to estimate the rate of photosynthetic electron transport within microphytobentic biofilms. Marine ecology Progress series, 228: 4756.

15. Pranckietis v., Malinauskas K., Pranckietien i. 2007. Papildomo trimo karbamidu per lapus taka pirmameiams kriauaii skiepams medelyne. sodininkyst ir darininkyst, 26(4): 107115.

16. Pranckietis v., Pranckietien i., lapakauskas v., erniauska d. 2003. Pirmamei obelaii skiep augimo ir fotometrini rodikli ryys su trimu. sodininkyst ir darininkyst, 22(2): 1120.

17. Prsa i., stampar F., vodnik d., veberic R. 2006. influence of nitrogen on leaf chlorophyll content and photosynthesis of Golden delicious Apple. Acta Agriculturae scandinavica, 57(3): 283289.

18. Rohaek K. 2002. Chlorophyll fluorescence parameters: the definitions, photo-synthetic meaning, and mutual relationships. Photosynthetica, 40(1): 1329.

19. suwanarit A., sestapukdee M. 1989. stimulating effects of foliar K-fertilizer applied at the appropriate stage of development of maize: a new way to increase yield and improve quality. Plant and soil, 120(1): 111124.

20. tarakanovas P., Raudonius s. 2003. Agronomini tyrim duomen statistin analiz taikant kompiuterines programas ANovA, stAt, sPLit-sPLot i pa-keto seLeKCiJA ir iRRistAt. Akademija, Kdaini r.

21. urban L., Le Roux X., sinoquet h., Faffuel s., Jannoyer M. 2003. A biochemi-cal model of photosynthesis for mango leaves: evidence for the effect of fruit on photosynthetic capacity of nearby leaves. tree physiology, 23: 289300.

2

20

2. uselis N., bandaraviius A. 2002. versliniams sodams rekomenduojam veisli charakteristikos. sodininkyst ir darininkyst, 18: 610.

23. ems kio enciklopedija. 1998. Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, Vilnius.

24. . . 2005. - - . - - . , 115123.

25. . . 2008. : a . .


investigation of photosynthetic efficiency of first year apple trees applying foliar nitrogen fertilizers

k. Malinauskas, V. Pranckietis, E. kazlauskas, i. Pranckietien, V. lapakauskas

Summary

studies were carried out in 2005 and 2006 in order to determine how different combina-tions of nitrogen fertilizers impact the intensity of photosynthesis in the leaves of first year apple tree grafts. Fertilization through leaves was accomplished with loose amino acids and microelements containing fertilizers delfan, Aton AZ and urea. For photosynthesis research fluorometric method was applied in order to determine the change of intensity in electron transport rate due to variations of photosynthetically active radiation. the study revealed that maximum intensity of apple trees photosynthesis depends on the individual response of genotype to content of fertilizers: delfan and Aton AZ fertilizer combination significantly increased the intensity of photosynthesis in the leaves of ampion apple trees while the effect of urea was less significant. delfan and Aton AZ fertilizer combination activated the intensity of photosynthesis of Florina apple trees but the effect was also not significant.

key words: photosynthetically active radiation, photosynthetic electron transport rate (etR), apple tree grafts.

21


Juodojo serbento veisli tyrimas skinant uogas mechanizuotai

audrius Sasnauskas, Loreta Buskien, alma ValiukaitLietuvos agrarini ir mik moksl centro filialas Sodininkysts ir darininkysts institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r., el. patas [email protected]

Juodojo serbento (R. nigrum L.) veisli tyrimas mechanizuotai skinant uogas atliktas LAMMC sodininkysts ir darininkysts institute 20032008 m. vertintas uog derlius ir dydis, akui kiekis nuskintose uogose ir atsparumas grybinms ligoms viesmargei (Mycosphaerella ribis Lind.) ir deguliams (Drepanopeziza ribis Kleb.).

Mechanizuotai skinant juodj serbent uogas, derlingiausi buvo ben tron, ben tirran ir Gagat veisli uogakrmiai. didiausias uogas sunokino Almiai, vyiai ir Kriviai. variausiai nuskintos buvo veisli Joniniai, Gagatai, Kupoliniai ir vyiai uogos. Atspariausi viesmargei buvo Joniniai, ben Nevis, Pilnai ir Laimiai, deguliams Pilnai, ben tirran ir Zagadka uogakrmiai. Pagal tirt poymi visum nustatyta, kad mechanizuotai skinti tinkamiausi anksti sunokstanios veisls Joniniai, vidutinikai anksti sunokstani veisli Gagatai, ben tron, ben Alder, Almiai ir vlai sunokstanios veisls ben tirran uogakrmiai.

reikminiai odiai: juodasis serbentas, veisls, uog derlius, uog mas, grybins ligos.

vadas. Juodj serbent plantacijose, kuriose uogos skinamos mechanizuotai, dominuoja senos europoje sukurtos veisls: jebyn, titania ir ben Lomond. Kombainu nuskint uog kokyb i esms priklauso nuo veisls (Keep, 1975). Me-chanizuotai skinti tinka uogas t veisli juodj serbent, kuri krmai glausti, gliai plastiki, stiprs ir atspars mechaniniams paeidimams, uog odel tvirta, jos transportabilios, lengvai ir sausai atsiskiria nuo kotelio, vienu metu sunoksta (salamon, 1993; Grajkowski ir kt., 2004; Kikas ir kt., 2008). tinkam mechanizuo-tai skinti uogas juodj serbent veisli Lietuvoje nepakanka (Rainskien, Kutke-viius, 1992; Rainskien, iknianas, 1995).

darbo tikslas itirti Lietuvoje auginam juodj serbent veisli tinkamum skinti uogas kombainu.

tyrimo objektas, metodai ir slygos. tyrimai atlikti LAMMC sodininkysts ir darininkysts institute 20032008 m. 2003 m. ruden pasodinti 17 veisli dvime-iai krmeliai. sodinimo schema 3 0,6 m, 3 pakartojimai, po 50 krmeli (skinant

22

mechanizuotai suomiku savaeigiu uog skynimo kombainu Joonas) laukelyje. Lietuvoje sukurtos juodj serbent veisls Almiai, Joniniai, Gagatai,

Kriviai, Kupoliniai, Laimiai, Pilnai, vyiai, kotijoje ben Alder, ben Lomond, ben More, ben Nevis, ben tirran, ben tron, vedijoje titania, Rusijoje Zagadka tirtos kartu su Nacionalin augal veisli sra rayta juodj serbent veisle jebyn (vedija), kuri tinkama uogas skinti mechanizuotai.

Juodieji serbentai auginti pagal intensyvias uogini augal auginimo techno-logijas (2002). Nustatyta: uogakrmi derlius (t ha-1), 100 uog mas (g), akui kiekis nuskintose uogose (1 akui nra, 9 uog su akutmis per 75 %) balais, atsparumas grybinms lap ligoms (0 paeidim nra, 5 paeista per 75 % lap) balais. bandymo duomenys biometrikai vertinti naudojant ANovA statistin pro-gram (tarakanovas, Raudonius, 2003).

rezultatai. J u o d j s e r b e n t d e r l i u s . uogos pradtos skinti treiai-siais po pasodinimo metais, serbent stiebams eilje sudarius itis juost. skinant uogas mechanizuotai, derlingiausi buvo titania (10,2 t ha-1), ben Alder (8,9 t ha-1), Kriviai (8,2 t ha-1) ir Gagatai (8 t ha-1) krmai (1 pav). Penktaisiais po pasodinimo metais (2008 m.) derlingiausi buvo ben tirran (7,3 t ha-1) ir ben tron (8,3 t ha-1) veisli uogakrmiai. 2006 ir 2008 m. duomenimis, skinant uogas kombainu, gausiausiai derjo ben tron (6,8 t ha-1), ben tirran (6,4 t ha-1) ir Gagatai (6 t ha-1).

1 pav. Juodj serbent veisli derlius, t ha-1Fig. 1. yield of blackcurrant cultivars (t ha-1)

babtai, 2006, 2008 m.

23

J u o d j s e r b e n t 1 0 0 u o g m a s . treiaisiais po paso-dinimo metais (2006 m.), skinant uogas mechanizuotai, didiausios buvo veisli Laimiai (140 g), Pilnai (138 g) ir Almiai (135 g) uogos (2 pav.).

Penktaisiais po pasodinimo metais (2008 m.), skinant uogas kombainu, didiau-sias uogas sunokino Almiai (153,3 g), vyiai (146,3 g) bei Kriviai (138,3 g). Per vis tyrim laikotarp, skinant uogas mechanizuotai, didiausia buvo veisli Almiai (144,1 g), vyiai (135,3 g) ir Kriviai (135 g) vidutin uogos mas.

a k u i k i e k i s n u s k i n t o s e u o g o s e . vertinus juodj serbent akui kiek nuskintose uogose pirmaisiais skynimo metais, nustatyta, kad variau-siai kombainu buvo nuskintos veisli Joniniai, Gagatai, Kupoliniai, vyiai, ben Lomond, ben More, ben tron, Pilnai ir Almiai (12,6 balo) uogos (1 lentel). Antraisiais skynimo metais variai buvo nuskintos veisli Joniniai, Gagatai, Kupo-liniai, Laimiai ir vyiai (12,3 balo) uogos. vidutiniais tyrimo met duomenimis veisli Joniniai, Gagatai, Kupoliniai ir vyiai (1,32,1 balo) uogos buvo variau-sios. sunkiausia skinti buvo veisli Zagadka (7,7 balo) ir Kriviai (8,6 balo) uogas.

2 pav. Juodj serbent veisli 100 uog mas, gFig. 2. weight of 100 berries (g)

babtai, 2006, 2008 m.

24

1 lentel. Juodj serbent akui kiekis nuskintose uogose balaistable 1. Lops in the blackcurrant berries (scores)

babtai, 2006, 2008 m.

veisls Cultivar 2006 m. 2008 m. 20062008 m.

Almiai 2,6 4,5 3,5ben Alder 5,0 5,6 5,3ben Lomond 2,0 8,1 5,1ben More 2,0 5,0 3,5ben Nevis 5,0 8,0 6,5ben tirran 3,0 5,0 4,0ben tron 2,0 6,0 4,0Joniniai 1,6 1,0 1,3Gagatai 2,0 1,3 1,6Kriviai 9,0 8,2 8,6Kupoliniai 2,0 1,3 1,7Laimiai 3,0 2,2 2,6jebyn 5,0 6,5 5,7Pilnai 2,3 5,2 3,8titania 5,6 6,7 6,1vyiai 2,0 2,3 2,1Zagadka 7,0 8,5 7,7veisli vidurkisAverage

3,61 5,03 4,31

R05 / LSD05 0,61 0,64 1,29

A t s p a r u m a s g r y b i n m s l a p l i g o m s . vairi veisli juo-dj serbent lapus ligos paeid nevienodai (2 lentel). skinant uogas kom-bainu, viesmarg labiausiai paeid veisli Kriviai (55,5 %), ben Lomond (46 %), jebyn (45,5 %) ir titania (43,5 %) juodj serbent lapus. santy-kinai atspars iai grybinei ligai buvo veisli Joniniai, ben Nevis, Pilnai ir Laimiai (1218,5 %) uogakrmiai. tirt juodj serbent grupje jautriau-si deguliams buvo veisli Gagatai (30,5 %), ben Alder (27 %) ir titania (26,5 %) lapai. Atsparumu deguliams i kit isiskyr Pilnai (2,5 %), ben tirran (6,5 %) ir Zagadka (8 %), o ios ligos intensyvumas siek 0,62,1 %.

25

2 lentel. Juodj serbent atsparumas grybinms lap ligoms, %table 2. Resistance of blackcurrant cultivars to fungal diseases (%)

babtai, 2006, 2008 m.

veisls Cultivars

viesmarg Leaf spot

deguliai Anthracnose

paplitimas prevalence, %

intensyvumasintensity, %

paplitimas prevalence, %

intensyvumasintensity, %

Almiai 28,5 8,7 14,0 4,3ben Alder 33,5 9,0 27,0 9,1ben Lomond 46,0 17,3 19,0 5,1ben More 28,5 9,0 13,5 4,1ben Nevis 13,0 3,8 14,0 3,9ben tirran 20,0 6,6 6,5 1,9ben tron 36,0 13,6 23,0 7,6Joniniai 12,0 3,2 13,5 3,7Gagatai 28,0 8,4 30,5 10,8Kriviai 55,5 26,4 23,5 7,8Kupoliniai 31,5 9,3 14,2 2,8Laimiai 18,5 4,6 16,5 5,1jebyn 45,5 16,1 24,0 6,8Pilnai 18,0 4,8 2,5 0,6titania 43,5 16,4 26,5 7,7vyiai 21,5 6,0 15,0 4,6Zagadka 34,0 9,5 8,0 2,1

aptarimas. veisiant skirtingo ankstyvumo juodj serbent veisli serbenty-nus, vartotojus galima aprpinti vieiomis uogomis 11,5 mnesio (nuo birelio pabaigos iki rugpjio vidurio). LAMMC sodininkysts ir darininkysts institute sukurtos juodj serbent veisls Joniniai derjimo pradia buvo labai ankstyva (birelio pabaiga), o kotijos mokslinink sukurtos veisls ben tirran labai v-lyva (rugpjio vidurys).

viena svarbiausi biologini kini augal savybi yra derlingumas. Juodj serbent derlingumas labai priklauso nuo meteorologini slyg vegetacijos metu, uog mass ir kit genotipo charakteristik (Pluta, Zurawicz, 1993; Kikas ir kt., 2008). Lietuvikos veisls Gagatai ir Kriviai tirtoje veisli grupje buvo derlingesns u kontrolin jebyn veisl. Ms atlikt tyrim duomenimis derlingiausi buvo veisli ben tron, ben tirran ir Gagatai uogakrmiai. ben tron veisls juodieji serbentai kitose alyse taip pat buvo labai produktyvs (Giongo ir kt., 2008; Pedersen, 2008). vis lietuvikos kilms veisli, iskyrus Kupolinius, uogos buvo didesns u kontrolins jebyn veisls uogas. Paias didiausias uogas sunokino veisli Almiai, vyiai ir

26

Kriviai krmai. tai sutampa su ankstesnio LAMMC sodininkysts ir darininkysts institute atlikto juodj serbent veisli tyrimo rezultatais, kai uogos buvo skinamos rankomis (Miseviit, 1997; iknianas, sasnauskas, 1998).

skynimo varumas yra svarbus mechanizuoto skynimo rodiklis (dale ir kt., 1994). skinant suomiku savaeigiu uog skynimo kombainu Joonas, variausiai buvo skinamos lietuvik veisli Joniniai, Gagatai, Kupoliniai ir vyiai uogos. iuo rodikliu jos pranoko ir ben serijos veisles, uimanias pagrindin verslini serbentyn plot dal europoje (brenan ir kt., 2008).

Atsparumas ligoms yra vienas pagrindini rodikli juodj serbent selekcijoje (denes, Porpaczy, 1999; brenan ir kt., 2008; Zurawicz, Pluta, 2008). suomijos moks-linink duomenimis grybins ligos turi takos uog dydiui, derliui ir cukr kiekiui (Parikka ir kt., 2008). Ms atlikt tyrim duomenimis atspariausi viesmargei buvo veisli Joniniai, ben Nevis, Pilnai ir Laimiai, o deguliams veisli Pilnai, ben tirran ir Zagadka uogakrmiai. Kontrolins veisls jebyn uogakrmiams grybins ligos labai pakenk. Lenkijos mokslinink duomenimis veisls jebyn uoga-krmiai buvo jautriausi tirtoje juodj serbent veisli grupje (Pluta, Zurawicz, 2008).

ivados. 1. Mechanizuotai skinant juoduosius serbentus, derlingiausi buvo ben tron, ben tirran ir Gagat veisli uogakrmiai.

2. didiausias uogas sunokino veisli Almiai, vyiai ir Kriviai krmai. 3. variausiai nuskintos veisli Joniniai, Gagatai, Kupoliniai ir vyiai uogos.4. Atspariausi viesmargei buvo Joniniai, ben Nevis, Pilnai ir Laimiai,

deguliams Pilnai, ben tirran ir Zagadka uogakrmiai. 5. Pagal tirt poymi visum nustatyta, kad mechanizuotai skinti tinkamiau-

si anksti sunokstanios veisls Joniniai, vidutinikai anksti sunokstani veisli Gagatai, ben tron, ben Alder, Almiai ir vlai sunokstanios veisls ben tirran uogakrmiai.


Literatra

1. brenan R., stewart d., Russel J. 2008. developments and progress in Ribes breeding. Acta horticulturae, 777: 4956.

2. dale A., hanson e. J., yarborough d. e., McNicol R. J., stang e. J., brennan R., Morris J. R., hergert G. b. 1994. Mechanical harvesting of berry crops. horticultural Revue, 16: 225382.

3. denes F., Porpaczy A. 1999. breeding and variety evaluation of blackcurrant in hungary. Acta horticulturae, 505: 351355.

4. Giongo L., Grisenti M., eccher M., Palchetti A., vrhovsek u., Mattivi F. 2008. horticultural and Nutritional qualities of white, red and black currants. Acta horticulturae, 777: 167172.

27

5. Grajkowski J., ochmian i., Mikiciuk G., ostrowska K., skwarska i. 2004. wplyw dwoch wysokosci cicia odnawiajcego porzeczki czarnej odminany titania na wzrost pdow oraz ich przydatnosc do zbioru mechanicznego. Folia universiteta Agrarniego, stetin, 96: 6974.

6. intensyvios uogini augal auginimo technologijos. 2002. N. uselis (sudaryt.). Lietuvos sodininkysts ir darininkysts institutas, babtai, Kauno r.

7. Keep e. 1975. Advances in fruit breeding. Purdue university Press. 8. Kikas A., Arus L., Libek A., Kaldme h. 2008. evaluation of blackcurrant culti-

vars for machine harvesting in estonia. Acta horticulturae, 777: 263266.9. Miseviit A. 1997. Naujos juodj serbent veisls Almiai, Laimiai,

vyiai, Pilnai, Joniniai. sodininkyst ir darininkyst, 16: 315.10. Parikka P., hakolahti s., Aaltonen M. 2008. disease control on currants. Acta

horticulturae, 777: 373378.11. Pedersen h. L. 2008. Juice Quality and yield capacity of black currant cultivars

in denmark. Acta horticulturae, 777: 511516. 12. Pluta s., Zurawicz e. 1993. black currant (Ribes nigrum L.) breeding program

in Poland. Acta horticulturae, 352: 447453.13. Pluta s., Zurawicz e. 2008. suitability of the new polish blackcurrant cultivars

for mechanical fruit harvesting. Proceedings of international scientific confe-rence sustainable fruit growing: from plant to product, 2831 May, Jrmala-dobele, Latvia, 213221.

14. Rainskien A., Kutkeviius s. 1992. Agrotechnini priemoni taka serbent ligoms ir kenkjams. sodininkyst ir darininkyst, 2: 3647.

15. Rainskien A., iknianas t. 1995. Juodj ir raudonj serbent veisli pa-rinkimas mechanizuotam uog skynimui. Mokslini straipsni rinkinys sodo augal selekcijos udaviniai ir perspektyvos. Lietuvos sodininkysts ir dari-ninkysts institutas, babtai, 5966.

16. salamon Z. 1993. Mechanical harvest of black currants and their sensitivity to damage. Acta horticulturae, 352: 109112.

17. iknianas t., sasnauskas A. 1998. Juodj serbent veisls Gagatai, Kriviai ir Kupoliniai. sodininkyst ir darininkyst, 17(4): 2333.

18. tarakanovas P., Raudonius s. 2003. Agronomini tyrim duomen statistin analiz taikant kompiuterines programas ANovA, stAt, sPiLt-PLot i pake-to seLeKCiJA ir iRRistAt. Akademija, Kdaini r.

19. Zurawicz e., Pluta s. 2008. Recent situation of the Ribes industry in Poland. Acta horticulturae, 777: 293298.

28


investigation of blackcurrant cultivars for machine harvesting

a. Sasnauskas, L. Buskien, a. Valiukait

Summary

suitability of blackcurrant cultivars for machine harvesting there were investigated at the institute of horticulture, Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry in 20032008. yield, weight of 100 berries, lops in the berries and resistance to fungal diseases leaf spot (Mycosphaerella ribis Lind.) and anthracnose (Drepanopeziza ribis Kleb.) were evaluated.

it was determined that yield of cvs. ben tron, ben tirran and Gagatai was the high-est. berries of cvs. Almiai, vyiai and Kriviai were the biggest. berries of cvs. Joniniai, Gagatai, Kupoliniai and vyiai were easiest picked. Joniniai, ben Nevis, Pilnai and Laimiai were most resistance to leaf spot, Pilnai, ben tirran and Zagadka to anthrac-nose. early ripening cv. Joniniai, midseason ripening cvs. Gagatai, ben tron, ben Alder and late ripening cv. ben tirran were selected as the best ones among the tested cultivars.

key words: blackcurrant, cultivars, yield, berry weight, fungal diseases.

29


dygliuotojo altalankio dauginimas aliaisiais auginiais

Vidmantas Stanys1, 2, Jrat treikauskien2, Graina Stanien11 Lietuvos agrarini ir mik moksl centro filialas Sodininkysts ir darininkysts institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r., el. patas [email protected] 2 Lietuvos ems kio universitetas, LT-53361 Student g. 11, Akademija, Kauno r., el. patas [email protected]

siekiant nustatyti genetinius, fiziologinius ir fizinius veiksnius, turinius takos dygliuotojo altalankio (Hippophae rhamnoides L.) augini rizogenezei, tirti trij veisli alieji auginiai, paimti i gli lignifikacijos pradioje.

Nustatyta, kad 40 ir 50 mg/l koncentracijos isR tirpalas, palyginti su kontroliniu variantu, nedaug, bet i esms spartina rizogenezs proces. Net maiausios koncentracijos NAR ma-ina augini su aknimis ieig. iAR nespartina rizogenezs, bet 4050 mg/l koncentracijos tirpalai didina siaknijusi augini procent. veikiant isR ir NAR, iek tiek didja vidutinis pagrindini akn skaiius ant aknis regeneruojanio auginio.

intensyviausiai aknis regeneruoja i glio virns paimti auginiai, kuri sumedjimo lygis yra maiausias. Auginiai, paimti i juvenalinio tarpsnio medi, pagal rizogenezs spart atsilieka nuo augini, paimt i derani medi.

esmin tak dygliuotojo altalankio ali j augini rizogenezei daro auginio ilgis. Nustatyta, kad egzistuoja minimals auginio, turinio potencij rizogenezei, parametrai. tik pavieniai penki centimetr ilgio auginiai regeneruoja aknis. didjant auginio ilgiui, rizogenezs danis didja.

reikminiai odiai: augalo raidos tarpsnis, auginio ilgis, augimo reguliatoriai, Hippophae rhamnoides.

vadas. dygliuotasis altalankis (Hippophae rhamnoides L.) yra ilakrmini (Elaeagnaceae) eimai priklausantis europoje ir Azijoje paplits, atsparus aliams augalas (singh, 2003). altalankio (Hippophae) gentyje skiriamos eios rys ir de-vyni poriai, kuri dauguma auga Azijoje. dl vaisi chemins sudties, kuri lemia j maistines ir vaistines savybes, dl augalo gebjimo augti neturtinguose, eroduo-jamuose dirvoemiuose daugiausia dmesio visame pasaulyje skiriama H. rhamnoi-des L. riai (Gupta, singh, 2003; Jeppsson, 2008). altalankis saultas augim-vietes mgstantis augalas. Natraliai plinta tose vietovse, kur vasar temperatra siekia vidutinikai 25 C (Lian yongshan ir kt., 2003).

dygliuotasis altalankis gali bti dauginamas sklomis, sumedjusiais ir aliaisiais

30

auginiais, akn atalomis ir skiepijant (saranovitch, 1984; shuhua ir kt., 1995), rengiami mikrovegetatyvinio dauginimo metodai (sriskandarajah, Lundquist, 2009). dauginimas aliaisiais auginiais yra vienas efektyviausi vegetatyvinio dauginimo bd (saranovich, 1984). tirtas augini nukirpimo laikas, j ilgis, fitohormon nau-dojimas (walberg, 19921994; shuhua ir kt., 1995). Priklausomai nuo tirt augal genotip gauti skirtingi optimals tirt veiksni rodikliai.

darbo tikslas nustatyti augimo reguliatori, augini ilgio, lignifikacijos lygio ir augalo ontogenetinio tarpsnio tak altalankio alij augini rizogenezei.

tyrim objektas, metodai ir slygos. tirtos Maskvos valstybinio universiteto botanikos sode sukurtos dygliuotojo altalankio veisls: botanieskaja ir Podarok sadu, ir sibiro sodininkysts institute sukurta veisl Maslinaja.

Augini aknijimo bandymai atlikti Lietuvos agrarini ir mik moksl centro sodininkysts ir darininkysts instituto Augal dauginimo centro dirbtiniame rke.

Auginiai imti nuo birelio 25 iki liepos 15 dienos.alieji auginiai, sukarpyti 5, 10, 15 ir 20 cm ilgio fragmentais, suriti ryul-

lius, bazaliniai galai (23 cm) 23 valandoms pamerkti vandentiekio vanden, po to 1620 valand augimo reguliatori tirpal. Augimo reguliatori tirpaluose mirkyti auginiai substarat subadyti 23 cm gyliu prie tai j nenuplovus vandeniu. tirta augimo reguliatori indolilsviesto rgties (isR), naftilacto rgties (NAR) ir indoli-lacto rgties (iAR) taka alij augini rizogenezei, naudojant skirtingos koncen-tracijos 10 mg/l; 20 mg/l; 30 mg/l; 40 mg/l; 50 mg/l; 60 mg/l; 100 mg/l tirpalus. Kontroliniame variante naudotas vanduo.

Nustatant eksplanto padties metglyje taka rizogenezei, buvo aknijama virn, vidurinioji ir bazalin 1012 cm ilgio glio dalys, naudojant 25 mg/l koncentracijos augimo reguliatori.

vertinant augalo ontogenezs tak alij augini rizogenezei, auginiai imti i juvenalinio tarpsnio ir derani augal.

Kiekviename tyrimo variante tirta po 64 auginius. Auginiai buvo subesti subs-trat, sudaryt i smlio ir auktapelki durpi (2,5 : 8 pagal tr).

Augini rizogenezs efektyvumas vertintas po 45 savaii. vertintas rizogenezs danis, susidariusi akn skaiius ir ilgis.

Gaut duomen statistin analiz atlikta naudojant Lietuvos emdirbysts insti-tute sukurt program paket selekcija, veikiant kaip bazins programos eXCeL paketo priedas (tarakanovas, Raudonius, 2003). Apskaiiuoti vidurkiai ir paklaidos.

rezultatai. Auksinai stimuliuoja akn uuomazg susidarym ir augim au-gal auginiuose, todl jie plaiai taikomi dauginant augalus vegetatyviniu bdu. ti-riant dygliuotojo altalankio alij augini rizogenezs dinamik, nustatyta, kad 40 ir 50 mg/l koncentracijos isR tirpalai nedaug, bet i esms spartino rizogenezs proces, palyginti su kontroliniu variantu. Naudoti kitos koncentracijos augimo re-guliatoriaus isR tirpalai i esms maino siaknijusi augini kiek (1 pav. A).

Net maiausios NAR koncentracijos tirpalai, palyginti su kontroliniu variantu, i esms maino augini su aknimis ieig (1 pav. b). iAR rizogenezs nespartino, bet 4050 mg/l koncentracijos tirpalai i esms didino siaknijusi augini kiek (1 pav. C).

31

1 pav. Augimo reguliatori taka dygliuotojo altalankio alij augini rizogenezei. A isR; b NAR; C iAR

Fig. 1. impact of growth regulators on rhizogenesis of sea buckthorn soft cuttings A ibA; b NAA; C iAA

32

veikiant isR ir NAR, neymiai didjo auginio vidutinis pagrindini akn skaiius (1 lentel). veikiant iAR, pamirkius augini bazalinius galus 100 mg/l koncentracijos tirpale, pagrindini akn skaiius ant auginio i esms sumajo. Augimo reguliatori paveikt iaugusi akn ilgis daugeliu atvej buvo maesnis negu kontroliniame va-riante. Koreliacija tarp i dviej poymi buvo r = -0,43 0,193, t. y. didjant akn uuomazg kiekiui, majo i j iaugusi akn ilgis.

1 lentel. Augimo reguliatori koncentracijos taka dygliuotojo altalankio a-lij augini rizogenezei (jungtiniai tirt veisli duomenys)table 1. impact of growth regulator concentration on rhizogenesis of sea buckthorn soft cuttings (data obtained from three cultivars)

KoncentracijaConcentration,

mg/l

ISR ibA

NAR NAA

IAR IAA

akn skai-ius, vnt.

root quantity, unit

akn ilgisroot length,

cm

akn skai-ius, vnt.

root quantity, unit


cm

akn skai-ius, vnt.

root quantity, unit


cm

0 3,75 0,63 12,17 1,09 3,83 0,36 11,88 2,31 4,83 1,40 9,5 1,5110 4,75 0,63 13,58 1,08 5,08 0,71 8,46 0,77 4,67 1,48 12,08 1,6250 5,75 0,75 10,08 2,05 3,92 0,55 9,67 1,67 4,83 1,23 10,38 1,11100 4,75 1,15 9,83 1,54 5,00 0,52 7,75 1,42 2,67 0,44 12,79 1,84

dygliuotojo altalankio augini rizogenez priklaus nuo auginio fiziologins bsenos, kuri rodo audini lignifikacijos lygis, susietas su auginio amiumi ir vieta glyje. Antrame paveiksle pateikti i skirting glio viet paimt augini rizogenezs dinamikos duomenys. Atliekant tyrimus pastebta skirtum tarp veisli. vis veisli augini i bazalins glio dalies rizogenez buvo silpniausia. visais atvejais inten-syviausiai aknis regeneravo i glio virns paimti auginiai: jie buvo maiausiai sumedj. Neblogai aknis regeneravo auginiai i viduriniosios glio dalies, bet j rizogenezs dinamika priklaus nuo veisls. i viduriniosios glio dalies paimti veis-ls Podarok sadu auginiai aknijosi taip pat, kaip ir i virnins glio dalies paimti auginiai. veisls Maslinaja viduriniosios glio dalies augini rizogenez atitiko bazalins dalies augini rizogenez, o veisls botanieskaja viduriniosios glio dalies augini rizogenez um tarpin padt.

Kokybiniai dygliuotojo altalankio augini, paimt i skirtingos glio dalies, rizogenezs duomenys pateikti 2 lentelje. veisli Podarok sadu ir botanieskaja auginiai, nepriklausomai nuo j pamimo vietos, formavo vienod skaii akn uuomazg ir iaugino tokio pat ilgio aknis (2 lentel). veisls Maslinaja bazalins glio dalies auginiai regeneravo i esms maiau akn.

33

2 pav. dygliuotojo altalankio augini rizogenezs dinamika priklausomai nuo j vietos glyje

Fig. 2. dynamics of rhizogenesis of sea buckthorn cuttings depending on their location in the shoot

34

2 lentel. altalankio glio sumedjimo laipsnio taka rizogenezei table 2. impact of cutting lignification level on rhizogenesis of sea buckthorn

glio dalisPart of cutting

Podarok sadu Maslinaja botanieskajaakn skai-ius, vnt.

root quanti-ty, unit


cm

akn skai-ius, vnt.



cm

akn skai-ius, vnt.



cm

virn terminal part

4,25 0,45 8,25 1,30 4,33 0,78 4,79 0,94 3,08 0,52 9,79 2,24

vidurinioji dalis Middle part

3,83 0,89 7,21 0,99 4,17 0,78 7,21 1,28 2,33 0,41 7,25 0,97

bazalin dalis basal part

4,17 0,54 8,88 1,44 2,67 0,43 8,67 0,55 2,92 0,58 7,00 2,52

Augalo fiziologin bsena priklauso nuo raidos tarpsnio. treiame paveiksle pateikta dygliuotojo altalankio dviej veisli alij augini, paimt i derani ir ju-venalinio tarpsnio augal, rizogenezs dinamika. veisli Maslinaja ir botanieskaja auginiai, paimti i juvenalinio tarpsnio medi, pagal rizogenezs spart atsiliko nuo derani medi augini. Po 48 par i abiej veisli derani medi paimt augini siaknijo i esms daugiau.

Kokybiniai dygliuotojo altalankio augini, paimt i skirtingo raidos tarpsnio medi, rizogenezs duomenys pateikti 3 lentelje. skirtum tarp akn skaiiaus ir ilgio, priklausomai nuo motininio augalo raidos tarpsnio, nenustatyta.

3 lentel. Augalo ontogenetinio tarpsnio taka altalankio gli rizogenezeitable 3. impact of ontogenetic phase on rhizogenesis of sea buckthorn cuttings

Augalo ontoge-netinis amius

ontogenetic age of plant

Maslinaja botanieskaja

akn skaiius, vnt. root quantity, unit

akn ilgisroot length, cm

akn skaiius, vnt. root quantity, unit

akn ilgisroot length, cm

Juvenalinis Juvenile

3,82 0,89 8,65 1,48 3,85 0,67 7,50 1,34

suaugs Mature

4,11 0,74 9,44 1,68 4,02 0,64 8,16 1,42

esmin tak dygliuotojo altalankio alij augini rizogenezei dar auginio ilgis (4 pav.). stebta tiesiogin priklausomyb tarp auginio ilgio ir rizogenezs danio. tik pavieniai penki centimetr ilgio Maslinaja ir botanieskaja veisli augal auginiai regeneravo aknis. didjant auginio ilgiui, rizogenezs danis didjo. daniausiai aknijosi ilgiausi auginiai.

siaknijo tik pavieniai 5 cm ilgio auginiai (4 lentel). Jie turjo maiau akn, aknys buvo i esms trumpesns. tai buvo bdinga abiem tirtoms veislms. ilgesni auginiai (1020 cm) regeneravusi akn skaiiumi ir ilgiu nesiskyr.

35

4 lentel. dygliuotojo altalankio alij augini ilgio taka rizogenezeitable 4. impact of sea buckthorn soft cuttings length on the rhizogenesis

Auginio ilgisCutting length,

cm

Maslinaja botanieskajaakn skaiius, vnt.

root quantity, unitakn ilgis

root length, cmakn skaiius, vnt.

root quantity, unitakn ilgis

root length, cm5 1,54 0,40 2,08 0,61 1,46 0,46 6,71 1,2810 2,5 0,60 9,46 1,99 3,25 0,74 8,04 2,5215 3,50 0,59 7,34 1,03 4,83 1,46 7,25 1,0320 4,00 0,71 10,88 2,45 2,75 0,25 6,75 1,80

3 pav. dygliuotojo altalankio alij augini rizogenezs dinamika priklausomai nuo motinini augal raidos tarpsnio

Fig. 3. dynamics of rhizogenesis of sea buckthorn soft cuttings depending on development stage of their maternal plants

36

aptarimas. dygliuotasis altalankis gali bti dauginamas generatyviniu ir ve-getatyviniu bdais. Atsiradus naujos kartos veislms, kurios yra derlingos, iaugi-na stambius vaisius su ilgesniais vaiskoiais, i dalies tinka mechanizuotai nuimti derli, vegetatyvinio dauginimo svarba labai padidjo. is metodas leidia ne tik ilaikyti veisls genotip, bet ir tinkamai reguliuoti vyrikj ir moterikj indi-vid santyk plantacijoje (singh, Gupta, 2003). tokiu bdu padauginti augalai grei-iau pradeda vesti vaisius. Atlikti tyrimai parod, kad alieji dygliuotojo altalankio auginiai regeneruoja aknis 60100 % daniu. is rodiklis yra 20 % didesnis nei sumedjusi augini rizogenezs rodiklis (saranovitch, 1984).

Rizogenezs indukcijai vairs tyrjai naudoja augimo stimuliatorius isR, NAR ir iAR (bounous ir kt., 1992; shuhua ir kt., 1995; walberg, 19921994). Jie skatina ls-teli dalijimsi, transportini audini diferenciacij ir akn susidarym somatiniuose

4 pav. dygliuotojo altalankio alij augini rizogenezs dinamika priklausomai nuo j ilgio

Fig. 4. dynamics of rhizogenesis of sea buckthorn soft cuttings depending on their length

37

audiniuose (Zong-Ming Cheng ir kt., 2008). Ms tyrimuose dygliuotojo altalankio auginiai puikiai regeneravo aknis be jokio auksino poveikio. isR iek tiek paspartino rizogenezs procesus, o iAR 4050mg/l koncentracij tirpalai padidino augini su a-knimis procent. Panaudojus NAR vairios koncentracijos tirpalus, rizogenezs danis buvo maesnis nei kontroliniame variante. Matyt, augini atsak augimo reguliatori poveik labiausiai lemia augalo genotipas. tai patvirtina v. singh ir R. K. Gupta (2003), teigdami, jog europos kilms veisli auginiai geriau aknijasi paveikti isR ir iAR tirpalais, o Kinijos kilms veisli auginiams palankesnis NAR poveikis.

Augini fiziologin bsena lemia rizogenetin atsak. Auginiai paprastai ruoiami birelio mn. antrojoje pusje, liepos pradioje, kai prasideda j lignifikacija (bounous ir kt., 1992; walberg, 19921994). Ms tyrimai parod, kad, didjant lignifikacijos laipsniui, maja dygliuotojo altalankio rizogenetinis potencialas. Auginiai, paimti i bazalins glio dalies, regeneravo aknis maesniu daniu, palyginti su auginiais i viduriniosios ir terminalins glio dalies, irykjo augalo genotipo reikm. veisls Maslinaja gli rizogenezs potencialo gradientas tarp bazalins ir terminalins dali buvo ymiai didesnis nei veisls botanieskaja gliuose. Galima manyti, kad skirting veisli gliuose lignifikacijos banga plinta nevienodu tempu.

teigiama, kad, augalams pereinant i juvenalinio tarpsnio subrendusio, galinio derti augalo tarpsn, maja vegetatyvinio dauginimosi galimybs (beyl, 2008). Ms gauti rezultatai parod kitoki priklausomyb. Auginiai buvo paruoti dauginti t pai dien, taiau auginiai, paimti i dar nederanio augalo, aknis regeneravo maesniu daniu nei auginiai, paimti i vaisius mezgani augal, nors akn skaiiaus ir j ilgio skirtum tarp atskir tyrimo variant nenustatyta. Galima daryti prielaid, kad skirting ontogenetini tarpsni augal gli augimo ir lignifikacijos ritmas yra nevienodas, tai ir galjo lemti ms rezultatus.

Ne tik fiziologiniai rodikliai, bet ir augini ilgis turjo esmins takos rizogenezei. alieji dygliuotojo altalankio auginiai dauginti imami daniausiai 1012 cm ilgio (shuhua ir kt., 1995; walberg, 19921994). Nuo auginio dydio i dalies priklauso dauginimo apimtys, nes kuo maesnis auginys imamas dauginti, tuo daugiau j gali-ma paimti i vieno augalo. Ms tyrimai parod, kad egzistuoja minimals auginio, turinio rizogenezs potencij, rodikliai. tik pavieniai 5 cm ilgio auginiai regeneravo aknis. akn skaiius, tenkantis vienam aknis regeneravusiam auginiui, buvo ma-esnis, o aknys trumpesns, palyginti su ilgesniais auginiais. Galima manyti, kad mauose auginiuose yra sukaupta per maai maisto mediag, btin gyvybinms funkcijoms vykdyti rizogenezs laikotarpiu. didiausias akn regeneravimo danis buvo ufiksuotas ilgiausi (20 cm) augini grupje. tai sutapo su anksiau gautais rezultatais (stanien ir kt., 2004).

ivados. dauginant dygliuot j altalank aliaisiais auginiais, 4050 mg/l kon-centracijos isR ir iAR vandeniniai tirpalai spartina rizogenezs proces ir didina siaknijusi augini procent. Augini rizogenez priklauso nuo auginio genotipo ir fiziologins bsenos: lignifikacijos lygio, ontogenetinio raidos tarpsnio. skmin-gai aknijasi ilgesni kaip 5 cm alieji auginiai.


38

Literatra

1. beyl C. A. 2008. Juvenility and its effect on macro- and micropropagation. in: C. A beyl, R. N. trigiano (ed.), Plant propagation concepts and laboratory exer-cises. CRC Press, 151161.

2. bounous G., bullano F., Peano C. 1992. softwood cuttings of Amelanchier canadensis, Cornus mas, eleagnus umbellate and Hippophae rhamnoides. Monti-e-boschi, 43(4): 5157.

3. Gupta R. K., singh v. 2003. Nitrogen Fixation in seabuckthorn (Hippophae L.). in: v. singh (ed.), seabuckthorn (Hippophae L.) a Multipurpose wonder Plant. indus Publishing Company, 1: 286299.

4. Jeppsson N. 2008. Hippophae rhamnoides sea buckthorn. in: Janick J., Paull R. e. (eds.), the encyclopedia of fruits and nuts. Publishing, Cambridge, 339342.

5. Lian yongshan, Chen Xuelin, Lian hong. 2003. taxonomy of seabuckthorn (Hippophae L.). in: v. singh (ed.), seabuckthorn (Hippophae L.) a Multipurpose wonder Plant. indus Publishing Company, 1: 3546.

6. saranovitch i. M. 1984. Features of the vegetative propagation of Hippophae ramnoides for introduction in belorussia. Lesnoe Khozyaistvo, 2: 2729.

7. shuhua, hou, Xin, Zhixxiang Z. 1995. studies on cutting propagation of sea-buckthorn. in: Proceedings of international workshop on seabuckthorn, 118132.

8. singh v. 2003. Geographical Adaptation and distribution of seabuckthorn (Hippophae L.) Resources. in: v. singh (ed.), seabuckthorn (Hippophae L.) a Multipurpose wonder Plant. indus Publishing Company, 1: 2134.

9. singh v., Gupta R. K. 2003. Propagation of seabuckthorn (Hippophae rhamnoi-des L.). in: v. singh (ed.), seabuckthorn (Hippophae L.) a Multipurpose wonder Plant. indus Publishing Company, 1: 315333.

10. sriskandarajah s., Lundquist P. o. 2009. high frequency shoot organogene-sis and somatic embryogenesis in juvenile and adult tissues of seabuckthorn (Hippophae rhamnoides L.). Plant Cell tiss organ Cult, Published on line, 19 september 2009.

11. stanien G., iknianas t., stanys v. 2004. Retesni sodo augal dauginimas auginiais ir in vitro. sodininkyst ir darininkyst, 23(1): 39.

12. tarakanovas P., Raudonius s. 2003. Agronomini tyrim duomen statistin analiz, taikant kompiuterines programas ANovA, stAt, sPLit-PLot i pa-keto seLeKCiJA ir iRRisAt. Akademija.

13. walberg K., 19921994. development of cultivars and growing techniques for seabuckthorn. verksamhetsberaetelse balsgaard (sweden), 6874.

14. Zong-Ming Cheng, yi Li, Zhen Zhang. 2008. Plant growth regulators used in propagation. in: C. A. beyl, R. N. trigiano (ed.). Plant propagation concepts and laboratory exercises. CRC Press, 143150.

39


Propagation of sea buckthorn using soft cuttings

V. Stanys , J. treikauskien, G. Stanien

Summary

in order to evaluate genetic, physiologic and physical factors influencing rhizogenesis of green cuttings of sea buckthorn, cuttings from three cultivars were taken at the begin-ning of lignification. it was estimated that 40 and 50 mg/L ibA solutions narrowly but reliably quicken rhizogenesis compared to control. solution with even the lowest NAA concentration reduces output of cuttings with roots. iAA doesnt accelerate process of rhizo-genesis, but 40 and 50 mg/L iAA solutions increase percentage of rooted cuttings. Average main root quantity on the rooted cutting increases under the influence of ibA and NAA.

Cuttings with the lowest lignification level, which were taken from termi-nal shoot part, regenerated roots more intensively. Cuttings taken from juvenile plants lag behind the cuttings from bearings plants according to rhizogenesis speed.

the length of cutting is crucial for the rhizogenesis of sea buckthorn cuttings. Minimal cutting parameters for potential rhizogenesis are shown. only several 5 cm length cuttings regenerate roots, rate of rhizogenesis increases in longer cuttings.

key words: cutting length, growth regulators, Hippophae rhamnoides, plant develo-pment stage.

41


kalcio ir magnio nitrato tirpalo taka svogn produktyvumui ir isilaikymui

ona Bundinien, roma Starkut, Vytautas Zalatorius, Pranas Vikelis Lietuvos agrarini ir mik moksl centro filialas Sodininkysts ir darininkysts institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r., el. patas [email protected]

trimo tyrimai atlikti Lietuvos sodininkysts ir darininkysts instituto bandym lau-kuose 20072008 m., o produkcijos laikymo instituto biochemijos ir technologijos laborato-rijos saugyklose 20072009 m. dirvoemis karbonatingasis sekliai gljikas priesmlio ant lengvo priemolio, maai azotingas (38,2 kg ha-1), turtingas judriojo fosforo, kalcio ir magnio (atitinkamai 401, 6 400 ir 1 280 mg kg-1 dirvoemio), didoko kalingumo (163 mg kg-1), mao humusingumo (1,71 %) iplautemis. dirvoemio ph 7,27,6, armens storis 2025 cm. svognai buvo laikyti iltai (temperatra 1820 C, drgm 6070 %).

tirta kalcio ir magnio nitrato tirpalo ir Ca bei Mg santykio tirpale taka svogn der-lingumui ir produkcijos isilaikymui ir palyginta su birij tr kalcio salietros ir magnio sulfato daroma taka.

didiausias valgomj svogn babt didieji ropeli suminis (39,5 t ha-1) ir prekinis (36,4 t ha-1) derliai gauti triant papildomai kalcio ir magnio nitrato (Ca : Mg 3 : 1) tirpalu. Prekinio derliaus ieiga buvo 92,2 %.

Papildomas trimas azoto tromis, kuriose yra kalcio ir magnio, neturjo takos svogn ropeli isilaikymui ilg laik laikant saugykloje. triant pasl kalcio ir magnio nitrato (Ca : Mg 3 : 1) tirpalu iaugintas didesnis svogn ropeli derlius utikrino ir didesn prekins produkcijos kiek. Laikymo nuostoliai ilg laik laikant saugykloje, palyginti su pirmosios patikros metu nustatytais nuostoliais, padidjo vidutinikai iki 27,3 %, tai yra 3,5 karto. Prekin produkcija sudar 72,4 % saugykl padto prekinio derliaus. Patrus kalcio ir magnio nitrato (Ca : Mg 6 : 1) ir birij tr kalcio salietros ir magnio sulfato (Ca : Mg 6 : 1) tirpalais, ilg laik laikant saugykloje isilaik panaus svogn produkcijos kiekis (26,026,4 t ha-1). tai sudar 75,175,8 % saugykl padto prekinio derliaus.

Norint isaugoti iaugint derli ir gauti didiausi prekins produkcijos kiek, optimalus kalcio ir magnio santykis tirpale turi bti 6 : 1.

reikminiai odiai: derlius, kalcio ir magnio nitrato tirpalas, isilaikymas, papildomas trimas, svognai.

42

vadas. svogn akn sistema yra silpna ir isidsiusi dirvos paviriuje, to-dl maisto mediag jie paima i dirvos labai maai, ypa pirmsias 60 dien po sudygimo (Pelter ir kt., 1992). Norint iauginti didel ir geros kokybs derli, b-tina papildomai trti. trimas per lapus stimuliuoja dirvoemyje esani maisto mediag pamim ir augalai aprpinami maisto mediagomis reikiamu momentu, stiprina augal atsparum ligoms, teigiamai veikia derliaus kokybs rodiklius ir di-dina augal prisitaikym prie aplinkos slyg (boyhan ir kt., 2004; Andrews, 2002). Papildomas trimas itin efektyvus esant netinkamoms svognams augti meteorolo-ginms slygoms (sausros arba litys) ir dirvoemio agrocheminms savybms (ma-as ar per didelis rgtumas, smlis ar priesmlis), o patrus per lapus, tr maisto mediag efektyvumas priklauso nuo mitybos element judrumo (Mengel, 2002).

Kalcis dalyvauja maisto mediag apytakos procesuose ir skatina kit katijon, ypa armini, patekim augal aknis, reguliuodamas j pasisavinim ir alindamas neigiam vandenilio jon poveik. Kalcio trkumas prastina kokyb (Grattan, Grieve, 1998).

darovi laikymuisi takos turi dirvoemis, oro slygos, trimo ir prieiros darbai, numimo laikas (Adamicki, 2005; suojala, 2001), veisls (Gubb, Mactavish, 2002). svognus laikant vyksta gyvybiniai procesai, kuri metu netenkama vandens, tam takos turi laikymo temperatra ir drgm (Maguire ir kt., 2004).

darbo tikslas itirti kalcio ir magnio nitrato tirpalo tak svogn derlingumui ir produkcijos isilaikymui ir palyginti su birij tr kalcio salietros ir magnio sulfato daroma taka bei nustatyti optimal, darovi poreikius atitinkant kalcio (Ca) ir magnio (Mg) santyk tirpale, siekiant reglamentuoti kalcio ir magnio kiekius naujose gaminamose trose.

tyrimo objektas, metodai ir slygos. trimo tyrimai atlikti Lietuvos sodinin-kysts ir darininkysts instituto bandym laukuose 20072008 m., o produkcijos laikymo instituto biochemijos ir technologijos laboratorijos saugyklose 20072009 m.

dirvoemis karbonatingasis sekliai gljikas priesmlio ant lengvo priemolio iplautemis idg8-k (Calc(ar)i- Epihypogleyc Luvisols LVg-p-w-cc). dirvoemio armuo 2225 cm storio, mao humusingumo (1,51 %), turtingas judriojo fosforo (400 mg kg-1 dirvoemio), kalcio (4 917 mg kg-1 dirvoemio) ir magnio (1 102 mg kg-1 dirvoemio), kalingas (197 mg kg-1 dirvoemio), mao azotingumo (57,8 kg ha-1).

veisls babt didieji valgomieji svognai auginti lygiame paviriuje, hektar sta 1 mln. daigi skl. sjos schema 62 + 8 cm (70 cm tarpueiliais, dviem eilutmis). sta tiksliai sjania universalia pneumatine darovi sjamja uPds-2,8. sjamoji agreguojama su traktoriumi vtZ. skla terpiama 23 cm gylyje.

Pradinis svogn laukelio plotas 15 m2 (ilgis 5 m, plotis 3 m), apskaitinis 4,2 m2 (ilgis 3 m, plotis 1,4 m). bendras svogn bandymo plotas 240 m2.

dirvos dirbimo ir pasli prieiros darbai atlikti pagal Lsdi priimtas intensyvaus darovi auginimo technologijas.

b a n d y m o s c h e m a / s c h e m e o f t r i a l: 1. Pagrindinis trimas fonas F (triama pagal rekomenduojamas NPK tr

normas, be Ca ir Mg) / Main fertilization background b (using the recommended NPK ration without Ca and Mg).

43

2. F / b + kalcio ir magnio nitrato tirpalas / solution of calcium and magnesium, Ca : Mg 6 : 1, trim skaiius / number of fertilizations 5 kartai / times.

3. F / b + kalcio ir magnio nitrato tirpalas / solution of calcium and magnesium, Ca : Mg 3 : 1, trim skaiius / number of fertilizations 5 kartai / times.

4. F / b + kalcio salietra / calcium nitre + magnio sulfatas / magnesium sulphate, Ca : Mg 6 : 1), trim skaiius / number of fertilizations 5 kartai / times.Prie sj svognai trti N60P60K120. Kaip fosforo tra buvo naudotas amofo-

sas (N 12 %, P2O5 49 %), kaip kalio tra kalio sulfatas (48 % K2o, 17 % s). trkstamas azoto kiekis (svognams 45,3 kg ha-1) terptas su amonio salietra, kurioje yra 34 % N.

trti per lapus naudota: kalcio salietra 26,6 % Cao, arba 18,8 % Ca ir 15,5 % N; magnio sulfatas 16,0 % Mgo, arba 9,6 % Mg ir 13,0 % s; kalcio nitrato tirpalas 14,8 % Cao, arba 10,5 % Ca ir magnio nitrato tirpalas 10,2 Mgo %, arba 6,1 % Mg. tirpal ph atitinkamai 5,4 ir 7,

SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖsodininkyste-darzininkyste.lsdi.lt/Documents/29(1).pdf · 3...

Documents

Transcript of SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖsodininkyste-darzininkyste.lsdi.lt/Documents/29(1).pdf · 3...