63

ISSN 1392–0359. PSICHOLOGIJA 2008 38

SKIRTUMAI TARP LYÈIØ, PROGNOZUOJANT ELGESIOIR EMOCINIUS SUNKUMUS PAAUGLYSTËJE PAGALASMENYBËS BRUOÞUS IR TËVØ AUKLËJIMO STILIØ

Rita Þukauskienë

Socialiniø mokslø daktarë profesorëMykolo Romerio universitetasPsichologijos katedraAteities g. 20, LT-08303 VilniusTel. (85) 271 46 20El. paðtas: rzukausk@mruni.lt

Oksana Malinauskienë

LektorëMykolo Romerio universitetasPsichologijos katedraAteities g. 20, LT-08303 VilniusTel. (85) 271 46 20El. paðtas: oksana@mruni.lt

Straipsnyje analizuojamos vaikinø ir merginø emociniø ir elgesio sunkumø, asmenybës bruoþø bei

tëvø auklëjimo stiliø sàsajos, bandoma nustatyti lyèiø skirtumus, aiðkinantis emociniø ir elgesio sunku-

mø numatymo galimybes. Tyrime naudojami ilgalaikio tyrimo, kuriame analizuojama prisitaikymo

sunkumø raida nuo vaikystës iki paauglystës, duomenys. Tiriamøjø imtá sudarë 16–17 metø paaugliai

(N = 467): 251 mergina ir 216 vaikinø. Tëvø auklëjimo stiliams nustatyti buvo naudojami EMBU (Arrin-

dell et al., 1999), paaugliø emociniams ir elgesio sunkumams – YSR 11/18 (Achenbach et al., 1991),

asmenybës bruoþams – NEO-FFI (Costa and McCrae, 1992) klausimynai. Rezultatø analizë atskleidë,

kad merginos pasiþymi aukðtesniais emociniø (bet ne elgesio) sunkumø áverèiais nei vaikinai, o tëvai

emocinæ ðilumà labiau naudoja dukterø, o ne sûnø atþvilgiu. Paaiðkëjo, kad tëvø auklëjimo stilius bei

paaugliø asmenybës bruoþai yra labiau susijæ su merginø, o ne su vaikinø emociniais ir elgesio sunku-

mais. Regresinës analizës rezultatai parodë, kad ir vaikinø, ir merginø emociniams bei elgesio sunku-

mams tëvø auklëjimo stilius turi maþiau, o paaugliø asmenybës bruoþai (ir ypaè neurotizmas) – dau-

giau prognostinës vertës. Remiantis tëvø auklëjimo stiliumi bei paaugliø asmenybës bruoþais, mergi-

nø emocinius ir elgesio sunkumus galima geriau numatyti nei vaikinø.

Pagrindiniai þodþiai: paaugliai, emociniai ir elgesio sunkumai, asmenybës bruoþai, tëvø auklëjimo

stilius.

Vaiko raidai daro átakà ne tik biologiniai veiks-

niai, bet ir artimiausia aplinka, tëvø auklëjimo

pobûdis, socialinës ir kultûrinës vertybës. Vai-

kø auklëjimas – tai tam tikro, specialaus elge-

sio su vaiku visuma, turinti átakos vaiko elge-

sio rezultatams. Kita vertus, nors elgesio ir

emociniai sunkumai daþniausiai ima reikðtis

paauglystëje, iki ðiol nëra visiðkai aiðkios ðiø

sunkumø prieþastys. Kai kuriais tyrimais ap-

tinkamas ryðys tarp vaiko asmenybës bruoþø ir

elgesio sunkumø (Krueger and Tackett, 2003;

Shiner and Caspi, 2003). Tyrimai (Buehler and

64

Gerard, 2002) rodo, kad tëvø auklëjimo stilius

yra susijæs su paaugliø emociniais ir elgesio

sunkumais, taèiau tyrimø, ar vaiko asmenybë

gali tapti tarpininke tarp tëvø auklëjimo sti-

liaus ir vaiko elgesio bei emociniø sunkumø,

dar nëra daug.

Auklëjimo stiliø apibûdinimas

N. Darling ir L. Steinberg (1993) auklëjimo sti-

liø apibûdina kaip stabiliø poþiûriø ir ásitikini-

mø kompleksà, kai auklëjimo stiliumi pertei-

kiamas tëvø poþiûris á vaikà. Daugeliu tyrimø

nustatyta, kad tëvø auklëjimas turi átakos vai-

ko, o vëliau ir suaugusio asmens savybëms (Bu-

ehler and Gerard, 2002; Arrindell et al., 1994).

Nagrinëjant tëvø ir vaikø santykius daþniau-

siai orientuojamasi á M. Eisemann (1988) ið-

skirtus tëvø auklëjimo stilius: atstûmimà, emo-

cinæ ðilumà ir perdëtà globà.

Atstûmimas pasireiðkia fiziniø bausmiø tai-

kymu, vaiko, kaip individualybës, atstûmimu,

prieðiðkumu, pagarbos stoka, peikimu, kritika-

vimu kitø þmoniø akivaizdoje. Atstûmimas gali

pasireikðti atvirai arba slaptai. Slapta atstûmi-

mo forma – kai tëvai tikràjá savo poþiûrá á vai-

kà stengiasi uþmaskuoti pabrëþtinu dëmesiu

arba grieþta jo elgesio kontrole, taip pat fizine

prievarta. Kai vaikas nepaklûsta tëvø kelia-

miems reikalavimams ir taisyklëms, tëvø taiko-

mos bausmës bûna þiaurios, daþnai fizinës. Mo-

kydami vaikà naujø ágûdþiø, elgesio ar kitokiø

uþduoties atlikimo bûdø, tëvai duoda direkty-

vius verbalinius nurodymus ir labai daþnai pa-

tys imasi atlikti tuos veiksmus, kuriø vaikas yra

mokomas. Tëvai dël stipraus noro kontroliuoti

situacijà daþnai nepaiso vaiko poreikiø. Vaikas

retai dalyvauja priimant sprendimus, taip pat tu-

ri maþai galimybiø kovoti su savo jau padaryto

pasirinkimo ar sprendimo padariniais.

Emocine ðiluma pagrástam auklëjimo stiliui

bûdinga ðiluma ir dëmesys, neákyri pagalba, pa-

garba vaiko poþiûriui ir intelekto stimuliavi-

mas. Tëvai ne tik jautriai reaguoja á pagrástus

vaiko norus ir poreikius, bet ir kelia tokius rei-

kalavimus, kurie atitinka konkretø vaiko vys-

tymosi amþiø. Tëvø lûkesèiai ir taisyklës, susi-

jæ su mokykla, buitimi, tarpasmeniniu bendra-

vimu ðeimos kontekste, bendraamþiais ir su-

augusiaisiais, yra labai aiðkûs.

Perdëta globa pasireiðkia perdëtu tëvø rû-

pinimusi, grieþta kontrole, aukðtais laimëjimø

standartais, primestomis grieþtomis taisyklëmis

ir reikalavimu paklusti.

Auklëjimo stiliø ir elgesio

bei emociniø sunkumø sàsajos

Tyrimai rodo, kad vaikai, augantys ðeimose, ku-

riose jauèiasi atstumti, arba kuriose tëvai yra

pernelyg kontroliuojantys, globojantys, pasiþy-

mi aukðtesniais depresijos ir agresyvumo áver-

èiais (Buehler and Gerard, 2002; Chang et al.,

2003). S. R. Asher (1990) atskleidë, kad asme-

nys, kurie tëvø elgesá suvokë kaip atstumiantá

ir jautë emocinës ðilumos trûkumà, turëjo dau-

giau emociniø problemø, buvo labiau linkæ á

agresyvumà ir delinkventiðkumà nei tie, kurie

sulaukdavo didesnio tëvø palaikymo.

Auklëjimo stilius, ávardijamas kaip emoci-

në ðiluma, siejasi su aukðtesniais akademiniais

laimëjimais, teigiama nuostata dël mokyklos

bei mokymosi (Maccoby and Martin, 1983).

Emocinë ðiluma tëvø ir vaikø santykiuose tei-

giamai veikia vaiko socialinæ kompetencijà,

gebëjimà kontroliuoti savo emocijas, didina

autonomiðkumà ir padeda palaikyti gerus

santykius su bendraamþiais. Manoma, kad ðil-

tas bei jautrus auklëjimas vaidina vienà reikð-

mingiausiø vaidmenø vaiko vystymesi. Neigia-

mi emociniai tëvø ir vaikø santykiai stipriai su-

trikdo ne tik ðeimos vienybæ, bet ir tampa smur-

to bei nesugebëjimo tinkamai reguliuoti emo-

cijas prieþastimi, o tai maþina vaiko gebëjimà

65

prisitaikyti prie aplinkos ir jos keliamø reika-lavimø.Atstumiantys tëvai yra direktyvûs, viskà kon-

troliuoja ir reikalauja besàlygiðko vaikø paklus-numo. L. Steinberg ir kt. (1994) mano, kad ðisauklëjimo stilius yra susijæs su vaiko agresyvu-mu, socialiniu atsitraukimu nuo bendraamþiø,menku pasitikëjimu savimi, vidiniu nedarnu-mu, emociniu nejautrumu ar nestabilumu. At-stûmimas yra susijæs ir su aukðtu kontrolës beiþemu emocinës ðilumos lygiu. T. L. Waldmanir kt. (1994) teigia, kad tëvø atstumtam vaikuibûdingas menkas savæs vertinimas, agresyvu-mas, uþdarumas, valdingumas, reiklumas ki-tiems, agresyvumo projekcija, depresinë nuo-taika, neigimas. Reikia pabrëþti, kad atstûmi-mas (psichologinis ir fizinis) sukelia ne tiktrumpalaikius, bet ir ilgalaikius padarinius. Vai-kystëje patirtas atstûmimas yra susijæs su ávai-riais elgesio sutrikimais paauglystëje ir bran-dþiame amþiuje.G. Overbeek ir kt. (2001) nurodo, kad per-

dëta globa siejasi tiek su elgesio, tiek su emo-cinëmis problemomis ir netgi sutrikimais (ag-resyvus elgesys, delinkventiðkas elgesys, neri-mas, depresija, somatiniai nusiskundimai).G. Parker (1979) paþymi, kad perdëta globagali bûti siejama su menka socialine kompe-tencija ir nedràsa siekiant nepriklausomybës,o tai gali paskatinti nerimo, depresijos, men-kos savivertës, socialinës fobijos atsiradimà.Manoma, kad perdëta motinos globa turi dau-giau átakos nerimui, nei perdëta tëvo globa. Të-vø atstûmimas ir perdëta globa yra susijæ sudidesniais paaugliø depresijos simptomø áver-èiais, o emocinë ðiluma – su maþesniais depre-siniø simptomø áverèiais (Malinauskienë irÞukauskienë, 2004).Ið esmës auklëjimo stiliai atspindi du svar-

bius elementus: tëvø jautrumà ir tëvø reiklu-mà vaikui (Maccoby and Martin, 1983). Tëvøjautrumas, kuris taip pat gali bûti traktuoja-

mas kaip ðiluma ir palaikymas, apibûdinamaspagal tai, kokiu lygiu tëvai sàmoningai skatinavaiko vystymàsi, jo savæs reguliavimà, mokëji-mà apginti savo nuomonæ bei atsiþvelgia á spe-cialiø poreikiø tenkinimà, palaiko vaikà. Tëvøreiklumas, kuris gali bûti tapatinamas su elge-sio kontrole, apibûdinamas kaip vaiko prieþiû-ra, reikalavimas laikytis tam tikros tvarkos.

Vaiko asmenybës bruoþø sàsajos

su auklëjimo stiliais bei elgesio

ir emociniais sunkumais

Kai kuriuose tyrimuose elgesio ir emociniaisunkumai siejami su vaiko temperamento ypa-tybëmis. Temperamentas klasikiniu poþiûriu –tai asmenybës vystymosi pamatas, jam bûdin-gas savitas elgesio stilius, pastebimas jau anks-tyvoje vaikystëje (Buss and Plomin, 1984).„Sunkus“ temperamentas apibûdinamas nei-giamø emocijø ekspresija, impulsyvumu, þemuatsparumo frustracijai lygiu, nerimastingumu,baimingumu, iðsiblaðkymu. Bûtent tai neigia-mai veikia bendravimà (Guerin et al., 1997).Vaiko temperamento bruoþai turi átakos ir tam,kaip tëvai ima bendrauti su savo vaiku. Pavyz-dþiui, S. B. Campbell (1979) nurodo, kad mo-tinos, kurios vertino savo vaikø temperamen-tà kaip sunkø, su jais maþiau bendraudavo irbuvo maþiau jautrios jø poreikiams. J. Kagan(1984), analizavæs vaiko asmenybës poveikáauklëjimo stiliui, nurodo, kad tarpusavio ben-dravimo ypatumus labiau lemia vaiko charak-teristikos, o ne tëvø auklëjimo stilius.Tyrimuose, kuriuose nagrinëjama neigiama

vaiko asmenybës bruoþø átaka auklëjimui, daugdëmesio skiriama neurotizmui. Nurodoma,kad vaikams, kuriø neurotizmo lygis aukðtas,bûdingas nervingumas, baimingumas, nerimas-tingumas, menka savivertë, daþnas polinkissirgti (pvz., kai nesiseka, kai patiriama daugstreso, pradeda skaudëti galvà, sutrinka skran-

66

dþio veikla), juos lengva áþeisti kritikuojant ar

ðaipantis. Kitaip tariant, tai keliantis nerimo

lygá bei maþinantis susidorojimo su stresu ga-

limybes veiksnys. Nurodoma, kad neurotiðki

vaikai daþniau verkia ir yra nerimastingi, jiems

prireikia daugiau laiko prisitaikyti prie aplin-

kos, grupës, jie turi daugiau adaptacijos sun-

kumø (Lamb et al., 2002). Taip pat tokie vai-

kai yra irzlûs ir linkæ dominuoti, agresyvûs, per-

nelyg uþsispyræ, turi daugiau sunkumø kontro-

liuodami savo elgesá bei emocijas. D. W. Gue-

rin ir kt. (1997) nurodo, kad impulsyvumas, þe-

mas atsparumo frustracijai lygis, baimingumas,

nuovargio nebuvimas, neigiama emocijø raið-

ka, iðsiblaðkymas turi átakos tiek emocinëms,

tiek elgesio problemoms.

Pastaraisiais deðimtmeèiais, nagrinëjant

vaikø asmenybës bruoþus, pasiekta paþanga

kuriant visuotinai priimtinà taksonomijà (Shi-

ner and Caspi, 2003). Penkios didþiosios di-

mensijos (Big Five) pritaikytos vaikø ir paaug-

liø neklinikiniam vertinimui (Digman, 1994)

ir siejamos su temperamentu (Rothbart et al.,

2000). Taèiau nors daryta nemaþai tyrimø as-

menybës bruoþø ir kitø kintamøjø ryðiams nu-

statyti, tik keliuose ið jø buvo nagrinëjami ryðiai

tarp penkiø didþiøjø dimensijø ir vaikø bei pa-

augliø elgesio ir emociniø sunkumø. O. P. John

ir kt. (1994) nustatë, kad eksternalûs sunku-

mai bûdingesni berniukams, kurie yra ekstra-

vertiðki ir pasiþymi menkais sutariamumo ir sà-

moningumo áverèiais. R. F. Krueger ir kt.

(1996) eksternalius sunkumus taip pat susiejo

su menkais sàmoningumo ir sutariamumo áver-

èiais. Manoma, kad agresija ir depresija pa-

siþymi aukðtu komorbidiðkumu, t. y. ðie sun-

kumai daþniausiai pasireiðkia kartu (Wenar

and Kerig, 2000), ir kad tëvø auklëjimo pobû-

dis daro skirtingà átakà mergaièiø ir berniukø

patiriamiems sunkumams. Mergaitëms svar-

besnis tarpasmeniniø santykiø pobûdis nei ber-

niukams, todël jos, kai jauèiasi atstumtos tëvø,

yra labiau linkusios á depresiðkumà nei berniu-

kai (Feinberg et al., 2000; Gjerde et al., 1988).

Berniukai – prieðingai, á stresinæ situacijà, pa-

vyzdþiui, á tëvø atstûmimà ar pernelyg didelæ

kontrolæ, reaguoja agresyviu elgesiu.

Kita vertus, pabrëþiama, kad vaiko asme-

nybë gali tapti tarpininke tarp tëvø auklëjimo

stiliaus ir vaiko elgesio bei emociniø sunkumø.

Asmeninës vaiko savybës stipriai veikia tarpu-

savio bendravimà, ypaè jo kokybæ. Kai kurie

vaiko asmenybës bruoþai gali bûti laikomi ap-

sauganèiais nuo atstumianèio ir ðiurkðtaus të-

vø elgesio veiksniais. Asmenybës bruoþø átaka

yra maþai tyrinëta ir ðiuo metu stokojama tyri-

mø, galinèiø padëti atskleisti, kaip vaiko asme-

nybës bruoþai veikia tëvø auklëjimo stiliø ar

kaip vaiko asmenybës bruoþai padeda jam pri-

sitaikyti, esant netinkamam aplinkos poveikiui.

J. Belsky ir R. A. Isabella (1988) nurodo, kad

tëvams yra daug sunkiau nuolat jautriai rea-

guoti á nerimastingo vaiko poreikius, o tai il-

gainiui gali lemti atstumiantá auklëjimo stiliø.

Impulsyvûs, neurotiðki, baimingi, neigiamos

emocinës raiðkos vaikai labiau linkæ provokuoti

neigiamà sàveikà su tëvais, mokytojais, bendra-

amþiais, o tai ilgalaikëje perspektyvoje turi áta-

kos menkai savivertei bei depresijai. Prieðin-

gai, vaikai, turintys gerà humoro jausmà, pa-

klusnûs, sukalbami ir empatiðki, linksmi ir malo-

nûs, daug geriau sutaria su tëvais, o tai savo ruoþtu

daro átakà teigiamam ir tinkamam (pvz., emoci-

nës ðilumos) auklëjimo stiliui. M. E. Lamb ir

kt. (2002) tyrimas atskleidþia, kad ekstraver-

tiðki vaikai greièiau prisitaiko mokykloje, jiems

reikia maþiau laiko ásisavinti grupës vidaus tai-

sykles. Aukðtesniu sàmoningumo lygiu pasiþy-

mintys vaikai uþmezga geresnius tarpusavio ry-

ðius su bendraamþiais ir geriau prisitaiko mo-

kykloje.

Apibendrinant galima teigti, kad auklëji-

mas – tai tëvø ir vaikø sàveika, daranti átakà jø

tarpusavio santykiams, elgesiui bei emocijoms.

67

Vaiko asmeninës savybës, temperamentas turididelá poveiká tëvø savijautai, elgesiui, o tai da-ro átakà tëvø ir vaikø santykiams.Kaip matome, tyrimø duomenys patvirtina,

kad yra ryðys tarp auklëjimo stiliaus ir elgesiobei emociniø sunkumø, taèiau neaiðku, kur tik-roji prieþastis, o kur – padarinys. L. D. Eron irkt. (1991) teigia, kad kai kuriais atvejais skir-tingi tëvø auklëjimo stiliai yra sàlygoti nevie-nodo vaikø agresyvumo lygio, o ne prieþastis,sukelianti agresyvias vaikø reakcijas. Taigi ry-ðys tarp nepalankiø vystymosi sàlygø ðeimojeir vaikø / paaugliø elgesio bei emociniø pro-blemø yra painesnis nei gali pasirodyti ið pir-mo þvilgsnio. Taip yra todël, kad daþnai elge-sio ir emocinius sunkumus lemia ne vienas, okeletas kintamøjø.Nors tyrimø, kuriuose nagrinëjamas paaug-

liø elgesio ir emociniø sunkumø ir tëvø auklë-jimo pobûdþio ryðys ðeimoje bei vaiko asme-nybës bruoþø sàsajos su auklëjimo stiliais, el-gesio ir emociniais sunkumais, daug, vis dëltopasigendama tyrimø, kuriuose bûtø analizuo-jamos prognostinës tëvø auklëjimo stiliaus beivaiko asmenybës charakteristikø galimybës,numatant elgesio ir emocines problemas pa-auglystëje atskirai vaikinams ir merginoms.Daugumoje tyrimø neatsiþvelgiama á lytiesskirtumus. Todël pagrindinis ðio darbo tikslas– nustatyti, kaip tëvø auklëjimo stilius yra su-sijæs su paaugliø vaikinø ir merginø emociniaisir elgesio sunkumais, taip pat iðsiaiðkinti, ar të-vø auklëjimo stilius ir paaugliø asmenybësbruoþai vienodai tiksliai gali numatyti mergi-nø ir vaikinø emocinius ir elgesio sunkumus.Daromos prielaidos, kad: 1) emociniø ir elge-sio sunkumø, asmenybës bruoþø ir tëvø auklë-jimo stiliaus áverèiai skiriasi pagal paaugliø ly-tá; 2) yra ryðys tarp paaugliø emociniø bei el-gesio sunkumø ir tëvø auklëjimo stiliaus beiasmenybës bruoþø, ir ðis ryðys skiriasi pagal ly-tá; 3) yra skirtumø tarp lyèiø prognozuojant

emocinius ir elgesio sunkumus, remiantis tëvøauklëjimo stiliumi bei paaugliø asmenybësbruoþais.

Metodika

Tyrimo dalyviai

Tiriamøjø imtá sudarë 16–17 metø paaugliai(N = 467): 251 mergina ir 216 vaikinø, besi-mokantys Vilniaus miesto vidurinëse mokyk-lose ir gimnazijose. Ðiame straipsnyje naudo-jami tæstinio tyrimo, vykdomo nuo 1996–1997mokslo metø Vilniaus ir Kauno miesto bei ra-jono mokyklose, duomenys.1996–1997 mokslo metais Vilniaus ir Kau-

no miestø bei rajonø mokyklose buvo pradë-tas tæstinis vaikø bei paaugliø emociniø ir el-gesio sunkumø raidos tyrimas (projekto vado-vë prof. dr. R. Þukauskienë). Siekiant iðvengtikohortos efekto, galinèio paveikti tyrimo re-zultatus ir iðvadas, 7–10 metø vaikai á tyrimàbuvo átraukiami skirtingais metais. Tyrimo da-lyviø apklausa atliekama kiekvienais metais va-sará–balandá. Ðiame darbe naudojami tæstiniotyrimo duomenys, surinkti 2000–2006 tyrimometais, kai tiriamieji buvo 16–17 metø.

Tyrimo kintamieji ir metodikos

Elgesio ir emociniai sunkumai. Informacijaapie paaugliø agresijà, delinkvencijà, nerimà /depresijà, uþsisklendimà, somatinius nusiskun-dimus buvo renkama naudojant Jaunuoliøklausimynà (YSR 11/18: Youth Self-Report,Achenbach, 1991). YSR 11/18 klausimynà su-daro 112 teiginiø, leidþianèiø ávertinti paaug-liø emocinius bei elgesio sunkumus. Visi teigi-niai suskirstyti á internaliø sunkumø (nerimo /depresijos, uþsisklendimo, somatiniø nusiskun-dimø), eksternaliø sunkumø (agresijos, delink-vencijos), màstymo, socialiniø ir dëmesio sun-kumø skales. Kiekvienas teiginys vertinamas

68

3 balø skale: 0 – „netinka“, 1 – „kartais arba iðdalies tinka“ ir 2 – „labai arba daþniausiai tin-ka“ dabar arba per paskutinius ðeðis mënesius.Bendras kiekvienos skalës rodiklis gaunamassusumavus visus atitinkamos skalës balus. Ty-rime naudojame penkias skales: nerimo / dep-resijos, uþsisklendimo, somatiniø nusiskundi-mø (emociniai sunkumai) bei agresijos ir de-linkvencijos (elgesio sunkumai). Kitos trysYSR 11/18 skalës: màstymo, socialiniai beidëmesio sunkumai, nëra priskiriamos neiprie emociniø, nei prie elgesio sunkumø, to-dël tyrime nebuvo panaudotos. Jaunuoliøklausimyno lietuviðkosios versijos visø tyrimenaudotø skaliø vidinis suderinamumas yra pa-kankamai geras: Cronbacho alpha svyruojanuo 0,78 iki 0,84.Tëvø auklëjimo stiliai. Informacija apie të-

vø naudojamus auklëjimo stilius yra renkamanaudojant EMBU klausimynà (EMBU: EgnaMinnen Beträffande Uppfostran, Arrindell et al.,1999; Arrindell et al., 1994). Darbe naudoja-ma trumpoji EMBU klausimyno forma, kuriyra skirta tirti vaikø bei paaugliø suvokimà apietëvø auklëjimà. Á lietuviø kalbà klausimynas yraiðverstas R. Þukauskienei gavus vieno ið jo au-toriø, Martino Eisemanno, leidimà. Metodikaaprobuota atliekant tyrimus ir rengiant magist-ro darbus bei publikacijas (Malinauskienë irÞukauskienë, 2004). Klausimynas remiasi pa-augliø savistata. EMBU skiriamos trys skalës:atstûmimas, emocinë ðiluma ir perdëta globa.Kadangi yra atskiros skalës tëvui ir motinai, iðviso naudojamos ðeðios skalës. Klausimynà su-daro 23 teiginiai, ið kuriø kiekvienas vertina-mas 4 balø skale: 1 – „ne, niekada“, 2 – „taip,bet retai“, 3 – „taip, daþnai“ ir 4 – „beveik vi-sada“. Bendras rodiklis gaunamas susumavusvisus teiginiø ávertinimus pagal tam tikrà ska-læ, pavyzdþiui, perdëta motinos globa. Skaliøsuderinamumas yra pakankamai geras, t. y.Cronbacho alpha svyruoja nuo 0,81, iki 0,84.

Asmenybës bruoþai. Informacija apie asme-nybës bruoþus (neurotizmà, ekstraversijà, at-virumà patyrimui, sutariamumà, sàmoningu-mà) surinkta, taikant NEO-FFI (NEO Five Fac-tor Inventory) metodikà, kuri yra NEO PI-R(Revised NEO Personality Inventory, sukurto1985 m.) sutrumpinta versija (Costa andMcCrae, 1992). Leidimas versti klausimynà álietuviø kalbà ir naudoti moksliniams tyrimamsR. Þukauskienei duotas vieno ið klausimynoautoriø – R. R. McCrae – ir leidyklos (Psycho-logical Assesment Resourses, PAR). NEO-FFIklausimynà sudaro 60 klausimø, kuriø kiekvie-nas ávertinamas nuo 1 – „visiðkai nesutinku“,iki 5 – „visiðkai sutinku“, balø. Tiriamøjø buvopraðoma ávertinti, kokie jie bûna tipiðkose si-tuacijose, palyginti su kitais. Klausimynà su-daro 5 subskalës po 12 klausimø. Kiekvienaskalë yra iðsamiai apraðyta R. Þukauskienës irR. Barkauskienës (2006) straipsnyje „Lietu-viðkosios NEO PI-R versijos psichometriniairodikliai“. Skaliø suderinamumas yra pakan-kamai geras, t. y. Cronbacho alpha svyruojanuo 0,62, iki 0,85.

Tyrimo rezultatai

Tyrimo duomenys apdoroti naudojant STATIS-TICA 6 programiná paketà. Buvo taikomasStjudento t kriterijus nepriklausomoms imtims,koreliacinës analizës bei daugialypës regresi-jos metodai. Pirmosios analizës tikslas – paly-ginti emociniø bei elgesio sunkumø, tëvø auk-lëjimo stiliø ir asmenybës bruoþø áverèius pa-gal paaugliø lytá. Antrosios analizës tikslas –nustatyti, ar paaugliø emociniai bei elgesio sun-kumai ir tëvø auklëjimo stilius bei asmenybësbruoþai yra tarpusavyje susijæ. Treèiosios ana-lizës tikslas – nustatyti, ar yra skirtumø tarplyèiø prognozuojant paaugliø emocinius bei el-gesio sunkumus, remiantis tëvø auklëjimo sti-liais bei paaugliø asmenybës bruoþais.

69

Tëvø auklëjimo stiliø ir emociniø bei

elgesio sunkumø áverèiø palyginimas

pagal paaugliø lytá

Lygindamos tëvø auklëjimo stiliø ir paaugliø

emociniø bei elgesio sunkumø ir asmenybës

bruoþø áverèius pagal lytá, taikëme Stjudento t

kriterijø nepriklausomoms imtims. Rezultatai

pateikti 1-oje lentelëje.

1-oje lentelëje pateikti duomenys rodo, kad

yra nustatyti statistiðkai reikðmingi motinos

(t(465) = 0,14, p < 0,001) ir tëvo (t(465) =

0,32, p < 0,001) emocinës ðilumos skirtumai

pagal paaugliø lytá. Tiek motinos, tiek tëvai

emocinæ ðilumà kaip auklëjimo stiliø daþniau

naudoja, kai ðeimoje auga mergaitës, o ne ber-

niukai. Kitø dviejø auklëjimo stiliø skirtumø

pagal paaugliø lytá nebuvo aptikta. Vadinasi,

atstûmimas ir perdëta globa kaip auklëjimo sti-

liai abiejø tëvø yra panaðiai naudojami tiek

mergaièiø, tiek berniukø atþvilgiu.

Ið pateiktø rezultatø matyti, kad skiriasi vai-

kinø ir merginø emociniø sunkumø áverèiai.

Merginos pasiþymi aukðtesniais nerimo / dep-

resijos (t(465) = 13,22, p < 0,001), uþsisklen-

dimo (t(465) = 0,52, p < 0,01) bei somatiniø

nusiskundimø (t(465) = 29,66, p < 0,001) áver-

èiais nei vaikinai ir ðie skirtumai yra statistið-

kai reikðmingi. O ðtai reikðmingi elgesio sun-

kumø áverèiø skirtumai pagal lytá nebuvo nu-

statyti. Vadinasi, tiek merginø, tiek vaikinø ag-

resyvus ir delinkventinis elgesys nesiskiria.

Rezultatai taip pat rodo, kad statistiðkai

reikðmingai skiriasi vaikinø ir merginø asme-

nybës bruoþø áverèiai. Merginos turi aukðtes-

nius neurotizmo (t(465) = –2,83, p < 0,01),

ekstraversijos (t(465) = –5,22, p < 0,001), at-

virumo patyrimui (t(465) = –3,35, p < 0,01),

** p < 0,01, *** p < 0,001

1 lentelë. Tëvø (M – motinos, T – tëvo) auklëjimo stiliø, paaugliø emociniø bei elgesio sunkumø, asmenybësbruoþø vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir skirtumø reikðmingumo lygmuo

Vaikinai Merginos Visa imtis Tėvų auklėjimo stiliai M SD M SD M SD p Atstūmimas (M) 9,26 2,61 9,29 2,82 9,28 2,72 0,915 Emocinė šiluma (M) 16,75 3,63 19,01 3,38 17,97 3,67 0,000*** Per didelė globa (M) 19,68 4,35 19,67 4,42 19,68 4,38 0,986 Atstūmimas (T) 9,04 3,15 9,08 3,10 9,06 3,12 0,894 Emocinė šiluma (T) 15,88 4,43 17,73 4,35 16,87 4,48 0,000*** Per didelė globa (T) 18,05 4,18 17,97 4,49 18,01 4,35 0,845

Vaikinai Merginos Visa imtis Emociniai ir elgesio sunkumai M SD M SD M SD p Nerimas / depresija 4,06 3,51 5,80 4,26 5,00 4,02 0,000*** Užsisklendimas 4,45 2,30 5,10 2,48 4,80 2,42 0,004** Somatiniai nusiskundimai 1,50 2,00 3,14 2,90 2,38 2,65 0,000*** Agresija 7,29 4,63 7,74 4,15 7,53 4,38 0,273 Delinkvencija 3,42 2,33 3,04 2,36 3,22 2,35 0,080

Vaikinai Merginos Visa imtis Asmenybės bruožai M SD M SD M SD p

Neurotizmas 31,72 5,41 33,25 6,16 32,55 5,87 0,005** Ekstraversija 40,69 5,35 43,38 5,70 42,14 5,69 0,000*** Atvirumas patyrimui 38,52 4,92 39,98 4,48 39,30 4,74 0,001** Sutariamumas 38,71 5,33 41,51 4,77 40,22 5,22 0,000*** Sąmoningumas 40,71 6,29 43,39 6,09 42,15 6,32 0,000***

70

sutariamumo (t(465) = –5,99, p < 0,001) ir sà-

moningumo (t(465) = –4,67, p < 0,001) áver-

èius nei vaikinai.

Taigi duomenø analizë parodë, kad tëvai

emocinæ ðilumà kaip auklëjimo stiliø labiau

naudoja dukterø, o ne sûnø atþvilgiu ir kad

merginos pasiþymi aukðtesniais visø asmeny-

bës bruoþø ir emociniø sunkumø áverèiais nei

vaikinai, taèiau elgesio sunkumø áverèiai abie-

jø lyèiø yra panaðûs.

Tëvø auklëjimo stiliø ir paaugliø

emociniø bei elgesio sunkumø ryðiai

Norint nustatyti, ar paaugliø vaikinø ir mergi-

nø emociniai bei elgesio sunkumai ir tëvø auk-

lëjimo stilius yra tarpusavyje susijæ, atlikta ko-

reliacinë analizë. Rezultatai pateikti 2-oje len-

telëje.

Koreliacinë analizë parodë, kad tëvø auk-

lëjimo stilius yra susijæs su paaugliø emociniais

bei elgesio sunkumais. Kadangi buvo atskirai

nagrinëti ryðiai pagal paaugliø lytá, pastebëta,

kad tëvø auklëjimo stilius yra labiau susijæs su

merginø, o ne vaikinø emociniais ir elgesio sun-

kumais.

Analizuojant tëvø auklëjimo stiliø ir vaiki-

nø emociniø bei elgesio sunkumø sàsajas (þr.

2-à lentelæ) matyti, kad motinos auklëjimo sti-

liai labiau nei tëvo yra susijæ su vaikinø inter-

naliomis problemomis: nerimu / depresija,

uþsisklendimu bei somatiniais nusiskundimais.

Kuo motina (r = 0,22, p < 0,01) ir tëvas

(r = 0,24, p < 0,01) labiau atstumia, kuo moti-

na labiau globoja (r = 0,16, p < 0,05) bei yra

maþiau emociðkai ðilta (r = –0,16, p < 0,05)

sûnums, tuo didesni vaikinø nerimo / depresi-

jos áverèiai. Taip pat nustatyta, kad motinos at-

stûmimas (r = 0,05, p < 0,05) yra susijæs su

vaikinø somatiniais nusiskundimais: kuo labiau

motina atstumia, tuo daugiau vaikinai turi so-

matiniø skundø. O tëvo atstûmimas (r = 0,16,

* p < 0,05, ** p < 0,01

2 lentelë. Tëvø (M – motinos, T – tëvo) auklëjimo stiliø ir vaikinø bei merginø emociniø ir elgesio sunkumøryðiai

Emociniai sunkumai Elgesio sunkumai Tėvų auklėjimo stiliai Nerimas /

depresija Užsisklendimas Somatiniai nusiskundimai Agresija Delinkvencija

Vaikinai (N = 216) Atstūmimas (M) 0,22** 0,08 0,05 0,07 0,09 Emocinė šiluma (M) –0,16* –0,01 –0,08 –0,01 –0,04 Per didelė globa (M) 0,16* 0,13 0,03 0,07 0,09 Atstūmimas (T) 0,24** 0,16* 0,09 0,11 0,13 Emocinė šiluma (T) –0,09 0,02 –0,05 0,01 –0,07 Per didelė globa (T) 0,08 0,09 0,02 0,05 0,04 Merginos (N = 251) Atstūmimas (M) 0,42** 0,29** 0,32** 0,36** 0,31** Emocinė šiluma (M) –0,27** –0,18** –0,24** –0,15* –0,14* Per didelė globa (M) 0,38** 0,23** 0,25** 0,27** 0,33** Atstūmimas (T) 0,39** 0,20** 0,34** 0,32** 0,19** Emocinė šiluma (T) –0,27** –0,12* –0,27** –0,13* –0,07 Per didelė globa (T) 0,29** 0,17** 0,23** 0,29** 0,26**

71

p < 0,05) yra susijæs su uþsisklendimu, t. y. kuo

tëvas labiau atstumia, tuo vaikinai yra labiau

uþsisklendæ. Rezultatai atskleidë, kad nei tëvo

emocinë ðiluma, nei per didelë globa su vaiki-

nø emociniais sunkumais nëra susijusios. Ádo-

mus faktas, kad vaikinø elgesio sunkumai (ag-

resija ir delinkventinis elgesys) nëra susijæ nei

su motinos, nei su tëvo auklëjimo stiliais.

Ið 2-oje lentelëje pateiktø rezultatø taip pat

matome, kad tëvø auklëjimo stilius yra susijæs

su merginø ne tik emociniais, bet ir elgesio sun-

kumais. Nerimo / depresijos áverèiø didëjimas yra

susijæs su motinos (r = 0,42, p < 0,01) ir tëvo

(r = 0,39, p < 0,01) atstûmimo, motinos

(r = 0,38, p < 0,01) ir tëvo (r = 0,29, p < 0,01)

perdëtos globos didëjimu bei motinos

(r = –0,27, p < 0,01) ir tëvo (r = –0,27,

p < 0,01) emocinës ðilumos maþëjimu. Analo-

giðki rezultatai gauti ir analizuojant kitus prie

emociniø sunkumø priskiriamus kintamuosius:

uþsisklendimà ir somatinius nusiskundimus.

Kuo labiau motina (r = 0,29, p < 0,01) ir tëvas

(r = 0,20, p < 0,01) atstumia, pernelyg globo-

ja (motina: r = 0,23, p < 0,01; tëvas: r = 0,17,

p < 0,01), tuo labiau merginos yra uþsisklen-

dusios. Kuo daugiau motina (r = –0,18,

p < 0,01) ir tëvas (r = –0,12, p < 0,05) sutei-

kia emocinës ðilumos, tuo maþiau merginos yra

uþsisklendusios. Kuo labiau motina (r = 0,32,

p < 0,01) ir tëvas (r = 0,34, p < 0,01) atstumia

ar pernelyg globoja (motina: r = 0,25, p < 0,01;

tëvas: r = 0,23, p < 0,01), tuo daugiau mergi-

nos turi somatiniø nusiskundimø. Kuo daugiau

motina (r = –0,24, p < 0,01) ir tëvas (r = –0,27,

p < 0,05) naudoja emocinës ðilumos, tuo ma-

þiau merginos pateikia somatiniø skundø. Pa-

naðûs rezultatai gauti ir nagrinëjant tëvø auk-

lëjimo stiliø bei elgesio sunkumø ryðius. Agre-

sijos áverèiø didëjimas yra susijæs su motinos

(r = 0,36, p < 0,01) ir tëvo (r = 0,32, p < 0,01)

atstûmimo, motinos (r = 0,27, p < 0,01) ir të-

vo (r = 0,29, p < 0,01) perdëtos globos didëji-

mu bei motinos (r = –0,15, p < 0,05) ir tëvo

(r = –0,13, p < 0,05) emocinës ðilumos maþë-

jimu. Taip pat pastebëta, kad kuo labiau moti-

na (r = 0,31, p < 0,01) ir tëvas (r = 0,19,

p < 0,01) atstumia ar pernelyg globoja (moti-

na: r = 0,33, p < 0,01; tëvas: r = 0,26, p < 0,01),

tuo labiau merginos pasiþymi delinkventiniu

elgesiu. Kuo motina (r = –0,14, p < 0,01) yra

emociðkai ðiltesnë, tuo maþiau merginos yra

linkusios á delinkventiná elgesá. O ðtai tëvo emo-

cinë ðiluma nëra susijusi su merginø delinkven-

tiniu elgesiu (r = –0,07, p = 0,26).

Paaugliø asmenybës bruoþø ir

emociniø bei elgesio sunkumø ryðiai

Norint nustatyti, ar paaugliø vaikinø ir mergi-

nø asmenybës bruoþai ir emociniai bei elgesio

sunkumai yra tarpusavyje susijæ, atlikta kore-

liacinë analizë. Rezultatai pateikti 3-ioje len-

telëje.

3-ioje lentelëje pateikti rezultatai at-

skleidþia, kad paaugliø asmenybës bruoþai yra

susijæ su abiejø lyèiø emociniais ir elgesio sun-

kumais. Pastebëta, kad merginø asmenybës

bruoþai yra labiau susijæ su emociniais ir elge-

sio sunkumais nei vaikinø.

Nagrinëjant vaikinø asmenybës bruoþø ir

emociniø bei elgesio sunkumø ryðius pastebë-

ta, kad neurotizmas yra susijæs tiek su interna-

liais, tiek su eksternaliais sunkumais. Taigi kuo

vaikinas turi aukðtesnius neurotizmo áverèius,

tuo jis yra depresiðkesnis (r = 0,51, p < 0,01),

labiau uþsisklendæs (r = 0,22, p < 0,01), turi

somatiniø nusiskundimø (r = 0,33, p < 0,01),

pasiþymi agresyviu (r = 0,28, p < 0,01) bei de-

linkventiniu (r = 0,25, p < 0,01) elgesiu. Eks-

traversija yra susijusi tik su agresyviu elgesiu:

kuo labiau vaikinas linkæs á ekstraversijà, tuo

jis agresyvesnis (r = 0,21, p < 0,01). Atviru-

mas patyrimui yra susijæs su uþsisklendimu bei

agresyviu elgesiu: kuo vaikinas atviresnis pa-

72

tyrimui, tuo labiau uþsisklendæs (r = 0,18,

p < 0,01) ir agresyvus (r = 0,15, p < 0,05).

Nustatyti neigiami ryðiai tarp sutariamumo ir

agresyvaus bei delinkventinio elgesio. Vadina-

si, kuo vaikinai maþiau sutaria su kitais, tuo

pasiþymi didesniais agresyvaus (r = –0,21,

p < 0,01) ir delinkventinio elgesio (r = –0,20,

p < 0,01) áverèiais. Sàmoningumas ið viso nëra

susijæs nei su vaikinø emociniais, nei su elge-

sio sunkumais.

Analizuojant merginø asmenybës bruoþø ir

emociniø bei elgesio sunkumø ryðius nustaty-

ta, kad merginø, kaip ir vaikinø, neurotizmas

yra susijæs su visais emociniø ir elgesio sunku-

mø kintamaisiais: kuo mergina yra neurotiðkes-

në, tuo ji yra depresiðkesnë (r = 0,59, p < 0,01),

labiau uþsisklendusi (r = 0,41, p < 0,01), tu-

rinti somatiniø nusiskundimø (r = 0,34,

p < 0,01), pasiþyminti agresyviu (r = 0,32,

p < 0,01) bei delinkventiniu (r = 0,21,

p < 0,01) elgesiu. Taip pat kaip ir vaikinams,

merginoms ekstraversija siejasi su agresyviu el-

gesiu (r = 0,13, p < 0,05), taèiau kitaip nei vai-

kinams, merginoms ekstraversija dar yra susi-

jusi ir su nerimu / depresija (r = –0,21,

p < 0,01) bei uþsisklendimu (r = –0,15,

p < 0,05). Vadinasi, kuo merginos yra ekstra-

vertiðkesnës, tuo jos yra agresyvesnës, o kuo

maþiau ekstravertiðkos – tuo depresiðkesnës

bei labiau uþsisklendusios. Identiðki (lyginant

su vaikinais) rezultatai gauti nagrinëjant ryðius

tarp agresyvaus elgesio ir atvirumo patyrimui

(r = 0,15, p < 0,05) bei tarp agresyvaus elge-

sio ir sutariamumo (r = –0,21, p < 0,01). Taip

pat aptikti neigiami ryðiai tarp sutariamumo ir

delinkventinio elgesio (r = –0,16, p < 0,01).

Taigi, kuo merginos yra atviresnës patyrimui,

tuo agresyvesnës, o kuo blogiau sutaria su ki-

tais, tuo labiau linkusios á agresyvø bei delink-

ventiná elgesá. Sàmoningumas, kitaip nei vai-

kinø, kuriems jokie ryðiai tarp ðio asmenybës

faktoriaus ir emociniø bei elgesio problemø ne-

buvo aptikti, merginoms susijæs su nerimu /

depresija (r = –0,19, p < 0,01), agresyviu

(r = –0,19, p < 0,01) bei delinkventiniu (r = –0,21,

p < 0,01) elgesiu. Vadinasi, kuo merginø sà-

moningumo áverèiai didesni, tuo maþesni ne-

rimo / depresijos, agresyvaus ir delinkventinio

elgesio áverèiai joms bûdingi.

Taigi koreliacinë analizë parodë, kad tëvø

* p < 0,05, ** p < 0,01

3 lentelë. Vaikinø ir merginø asmenybës bruoþø ir emociniø bei elgesio sunkumø ryðiai

Emociniai sunkumai Elgesio sunkumai Asmenybės bruožai Nerimas /

depresija Užsisklendimas Somatiniai nusiskundimai Agresija Delinkvencija

Vaikinai (N = 216) Neurotizmas 0,51** 0,22** 0,33** 0,28** 0,25** Ekstraversija –0,13 –0,00 –0,11 0,21** 0,08 Atvirumas patyrimui 0,07 0,18** –0,01 0,15* 0,08 Sutariamumas –0,02 0,04 –0,09 –0,21** –0,20** Sąmoningumas –0,06 0,07 –0,09 –0,08 –0,16* Merginos (N = 251) Neurotizmas 0,59** 0,41** 0,34** 0,32** 0,21** Ekstraversija –0,21** –0,15* –0,04 0,13* –0,08 Atvirumas patyrimui 0,00 0,09 0,12 0,15* 0,07 Sutariamumas –0,06 –0,10 –0,08 –0,21** –0,16* Sąmoningumas –0,19** –0,11 –0,07 –0,19** –0,21**

73

auklëjimo stiliai, paaugliø asmenybës bruoþai

yra susijæ su emociniais ir elgesio sunkumais.

Nustatyta, kad tëvø auklëjimo stilius bei pa-

augliø asmenybës bruoþai yra labiau susijæ su

merginø, o ne vaikinø emociniais ir elgesio sun-

kumais.

Skirtumai tarp lyèiø prognozuojant

emocinius ir elgesio sunkumus,

remiantis tëvø auklëjimo stiliais ir

paaugliø asmenybës bruoþais

Siekiant nustatyti, ar yra skirtumø tarp lyèiø

numatant paaugliø emocinius ir elgesio sun-

kumus, remiantis tëvø auklëjimo stiliais bei pa-

augliø asmenybës bruoþais, atlikta daugialypë

regresinë analizë. Buvo atlikta emociniø ir el-

gesio sunkumø, kaip priklausomø kintamøjø,

ir tëvø auklëjimo stiliø bei vaikø asmenybës

bruoþø, kaip nepriklausomø kintamøjø, dau-

gialypë regresinë analizë. Pirma daugialypë re-

gresinë analizë atlikta, norint patikrinti, kaip

tëvø auklëjimo stilius gali numatyti emocinius

ir elgesio sunkumus. Antrà kartà á regresinæ

lygtá buvo átraukti vaikø asmenybës bruoþai ir

analizuojama, kaip pasikeitë prognozavimo ga-

limybës (pagerëjo / nepagerëjo). Rezultatai pa-

teikti 4-oje lentelëje.

Pirma daugialypë regresinë analizë paro-

dë, kad tëvø auklëjimo stilius ne visai gerai nu-

mato paaugliø emocinius ir elgesio sunkumus.

Ypaè tai iðryðkëja nagrinëjant rezultatus pagal

lytá. Merginø emociniø bei elgesio sunkumø

regresijos R reikðmingai skiriasi nuo nulio: ne-

rimo / depresijos (F(6,244) = 14,298, p < 0,001),

uþsisklendimo (F(6,244) = 4,555, p < 0,001),

somatiniø nusiskundimø (F(6,244) = 8,716,

p < 0,001), agresijos (F(6,244) = 8,559,

p < 0,001), delinkvencijos (F(6,244) = 6,753,

p< 0,001). O ðtai vaikinø tik nerimo / depresi-

jos regresijos R reikðmingai skiriasi nuo nulio

(F(6,209) = 4,309, p < 0,001). Esamos ir nu-

matomos nerimo / depresijos reikðmës ryðys vai-

kinams yra lygus 0,33, o merginoms – 0,51. Taigi

11 proc. (R2) nerimo / depresijos sklaidos gali

bûti paaiðkinta regresijos lygtimi vaikinams ir

26 proc. (R2) – merginoms. Kadangi vaikinams

tëvø auklëjimo stiliai daugiau në vieno ið prie

emociniø ir elgesio sunkumø priskiriamø kin-

tamøjø negali numatyti, tai aptarsime tik mer-

ginø rezultatus. Esamos ir numatomos uþsisk-

lendimo reikðmës ryðys merginoms lygus 0,32,

somatiniø nusiskundimø ir agresijos – 0,42, de-

linkvencijos – 0,38. Taigi merginoms atitinka-

mai 10 proc. (R2) uþsisklendimo, 18 proc. (R2)

somatiniø nusiskundimø, 17 proc. (R2) agre-

sijos ir 14 proc. (R2) delinkvencijos sklaidos

gali bûti paaiðkinta regresijos lygtimi.

Vaikinø grupëje du kintamieji yra reikðmingi

numatant nerimo / depresijos simptomus: tai per

didelë motinos globa (β = 0,22, t (209) = 2,234,p < 0,05) bei tëvo atstûmimas (β = 0,27, t (209) =2,707, p < 0,01). Vadinasi, ðiø abiejø kintamøjødidëjimas leidþia prognozuoti vaikinams neri-

mo / depresijos simptomø ryðkëjimà. Kiti kin-

tamieji nenumato nerimo / depresijos simpto-

mø. Reikia paþymëti, kad nors motinos atstû-

mimas ir emocinë ðiluma yra reikðmingai susi-

jæ su nerimu / depresija, ðie auklëjimo stiliai

regresijos lygtyje neleidþia reikðmingai numa-

tyti nerimo / depresijos simptomø. Taigi ðie kin-

tamieji nesuteikia daugiau informacijos numa-

tant vaikinø nerimo / depresijos simptomus, kai

regresijos lygtyje yra per didelë motinos globa

bei tëvo atstûmimas, nes perdëta motinos glo-

ba yra reikðmingai susijusi su motinos atstû-

mimu (r = 0,43, p < 0,05) bei emocine ðiluma

(r = 0,16, p < 0,05). Tëvo atstûmimas reikð-

mingas numatant ir uþsisklendimà (β = 0,21,t (209) = 2,108, p < 0,05) bei delinkvencijà(β = 0,20, t (209) = 1,980, p < 0,05). Nei somati-niø nusiskundimø, nei agresijos në vienas ið të-

vø auklëjimo stiliø nenumato. Vadinasi, tëvo

atstûmimas yra vienas svarbiausiø kintamøjø

74

4 lentelë. Regresinës analizës, kurioje tikrinama, kaip tëvø auklëjimo stiliai ir vaikø asmenybës bruoþai leidþia prognozuoti vaikinø ir merginø emocinius

ir elgesio sunkumus, rezultatai pateikiami regresijos lygties koeficientais (ββββ β), koreliacijos koeficientais (R) ir determinacijos koeficientais (R2)

Paaiðkinimas: M = motina; T = tëvas; * p < 0,05, ** p < 0,01, *** p < 0,001

Vaiki

nai

Merg

inos

Tėvų

auklė

jimo

stilia

i Ne

rimas

/ de

presi

ja Už

sisklen

-dim

as So

matin

iai

nusis

kund

imai

Agres

ija

Delin

k- ve

ncija

Ne

rimas

/ de

presi

ja Už

sisklen

- dim

as So

matin

iai

nusis

kund

imai

Agres

ija

Delin

k- ve

ncija

β β

β β

β β

β β

β β

Atstū

mima

s (M)

0,0

1 –0

,09

–0,04

–0

,02

–0,05

0,1

6 0,2

0*

0,13

0,29*

* 0,2

0*

Emoc

inė šil

uma

(M)

–0,15

–0

,01

–0,06

–0

,03

0,01

–0,04

–0

,05

0,01

0,09

–0,03

Pe

r dide

lė glo

ba

(M)

0,22*

0,1

8 0,0

6 0,1

0 0,1

2 0,2

0*

0,10

0,04

–0,03

0,1

7 At

stūmi

mas (

T)

0,27*

* 0,2

1*

0,13

0,14

0,20*

0,1

5 0,0

1 0,1

2 0,0

3 –0

,05

Emoc

inė šil

uma

(T)

0,02

–0,01

–0

,02

0,03

–0,11

–0

,13

–0,02

–0

,21*

–0,12

0,0

0 Pe

r dide

lė glo

ba

(T)

–0,19

–0

,10

–0,06

–0

,08

–0,09

0,0

7 0,0

4 0,1

3 0,2

3*

0,11

R 0,3

3 0,2

0 0,1

3 0,1

3 0,1

9 0,5

1 0,3

2 0,4

2 0,4

2 0,3

8 R2

0,1

1***

0,0

4 0,0

2 0,0

2 0,0

4 0,2

6***

0,1

0***

0,1

8***

0,1

7***

0,1

4***

At

stūmi

mas (

M)

–0,01

–0

,13

–0,06

–0

,07

–0,09

0,1

1 0,1

9*

0,12

0,29*

**

0,22*

Em

ocinė

šilum

a (M

) –0

,13

–0,03

0,0

0 0,0

2 0,1

1 0,0

1 0,0

1 0,0

4 0,1

7*

0,03

Per d

idelė

globa

(M

) 0,2

3**

0,17

0,06

0,03

0,08

0,06

–0,01

–0

,02

–0,06

0,1

7 At

stūmi

mas (

T)

0,24*

* 0,2

5**

0,09

0,06

0,14

0,11

–0,03

0,1

0 –0

,00

–0,07

Em

ocinė

šilum

a (T

) 0,0

8 0,0

5 –0

,01

–0,01

–0

,15

–0,10

0,0

0 –0

,20*

–0,16

–0

,03

Per d

idelė

globa

(T

) –0

,21*

–0,11

–0

,06

–0,05

–0

,05

0,12

0,08

0,15

0,24*

* 0,1

2 Ne

urotiz

mas

0,45*

**

0,18*

* 0,3

2***

0,2

5***

0,2

1**

0,47*

**

0,33*

**

0,24*

**

0,19*

* 0,0

5 Ek

strav

ersija

–0

,20**

–0

,15

–0,11

0,2

5***

0,1

3 –0

,10

–0,12

0,0

2 0,2

5***

0,2

0**

Atvir

umas

patyr

imui

0,07

0,23*

* 0,0

2 0,1

6*

0,13

–0,05

0,0

8 0,0

5 0,0

5 –0

,00

Sutar

iamum

as 0,0

6 –0

,02

–0,06

–0

,33**

* –0

,23**

–0

,00

–0,07

–0

,07

–0,24

***

–0,18

**

Sąmo

ningu

mas

0,05

0,08

0,02

–0,03

–0

,12

0,03

0,04

0,04

–0,13

* –0

,18**

R

0,59

0,35

0,36

0,47

0,40

0,68

0,47

0,48

0,57

0,48

R2

0,34 *

**

0,13*

* 0,1

3**

0,22*

**

0,16*

**

0,46*

**

0,22*

**

0,23*

* 0,3

3***

0,2

3***

75

prognozuojant vaikinø emocinius ir elgesio

sunkumus.

Merginø grupëje svarbus kintamasis – mo-

tinos atstûmimas. Taigi motinos atstûmimo di-

dëjimas leidþia prognozuoti merginø uþsisklen-

dimo (β = 0,20, t (244) = 2,003, p < 0,05), agre-syvaus (β = 0,29, t (244) = 3,091, p < 0,001) beidelinkventinio (β = 0,20, t (244) = 2,119, p < 0,05)elgesio didëjimà. Taip pat motinos per didelës

globos (β = 0,20, t (244) = 2,099, p < 0,05)didëjimas numato nerimo / depresijos simpto-

mø ryðkëjimà, o tëvo per didelës globos

(β = 0,23, t (244) = 2,288, p < 0,05) didëjimas –agresyvø elgesá. Tëvo emocinës ðilumos maþë-

jimas (β = –0,21, t (244) = –2,312, p < 0,05)prognozuoja merginø somatiniø nusiskundimø

pagausëjimà. Tëvo atstûmimas bei motinos

emocinë ðiluma jokios reikðmingos informaci-

jos numatant merginø emocinius ir elgesio su-

trikimus nesuteikia.

Taigi tëvø auklëjimo stiliai turi prognosti-

næ vertæ vaikinø ir merginø nerimui / depresi-

jai ir tik merginø, bet ne vaikinø uþsisklendi-

mui, somatiniams nusiskundimams, agresy-

viam bei delinkventiniam elgesiui.

Antrà kartà á regresinæ lygtá buvo átraukti

paaugliø asmenybës bruoþai ir analizuojama,

kaip pasikeitë prognozavimo galimybës (page-

rëjo ar nepagerëjo). Analizës rezultatai atsklei-

dë, kad asmenybës bruoþai, átraukti geriau pa-

aiðkinti priklausomus kintamuosius, turëjo áta-

kos: abiejø lyèiø paaugliø emociniø ir elgesio

sunkumø prognozavimo galimybës pagerëjo.

Tiek vaikinø, tiek merginø emociniø bei el-

gesio sunkumø regresijos R reikðmingai ski-

riasi nuo nulio. Taigi nerimas / depresija: vaiki-

nø (F(11,204) = 9,680, p < 0,001) ir merginø

(F(11,239) = 18,628, p < 0,001); uþsisklendimas:

vaikinø (F(11,204) = 2,679, p < 0,01) ir merginø

(F(11,239) = 6,240, p < 0,001); somatiniai nusi-

skundimai: vaikinø (F(11,204) = 2,745, p < 0,01)

ir merginø (F(11,239) = 6,555, p < 0,001); ag-

resija: vaikinø (F(11,204) = 5,159, p < 0,001)

ir merginø (F(11,239) = 10,721, p < 0,001);

delinkvencija: vaikinø (F(11,204) = 3,439,

p < 0,001) ir merginø F(11,239) = 6,573,

p < 0,001). Esamos ir numatomos nerimo / dep-

resijos reikðmës ryðys vaikinams yra lygus 0,59,

o merginoms – 0,68. Taigi 34 proc. (R2) neri-

mo / depresijos sklaidos gali bûti paaiðkinta re-

gresijos lygtimi vaikinams ir 45 proc. (R2) –

merginoms. Esamos ir numatomos uþsisklen-

dimo reikðmës ryðys vaikinams yra lygus 0,34,

o merginoms – 0,47. Vadinasi, 13 proc. (R2)

uþsisklendimo sklaidos gali bûti paaiðkinta re-

gresijos lygtimi vaikinams ir 22 proc. (R2) –

merginoms. Esamos ir numatomos somatiniø

nusiskundimø reikðmës ryðys vaikinams yra ly-

gus 0,36, o merginoms – 0,48. Taigi 13 proc.

(R2) somatiniø nusiskundimø sklaidos gali bûti

paaiðkinta regresijos lygtimi vaikinams ir 23 proc.

(R2) – merginoms. Esamos ir numatomos ag-

resijos reikðmës ryðys vaikinams yra lygus 0,47,

o merginoms – 0,57. Ið to iðeina, kad 22 proc.

(R2) agresijos sklaidos gali bûti paaiðkinta re-

gresijos lygtimi vaikinams ir 33 proc. (R2) –

merginoms. Esamos ir numatomos delinkven-

cijos reikðmës ryðys vaikinams yra lygus 0,40, o

merginoms – 0,48. Taigi 16 proc. (R2) delink-

vencijos sklaidos gali bûti paaiðkinta regresi-

jos lygtimi vaikinams ir 23 proc. (R2) – mergi-

noms.

Vaikinø grupëje net penki kintamieji yra

reikðmingi numatant nerimo / depresijos simp-

tomus. Tai du auklëjimo stiliai: per didelë mo-

tinos (β = 0,23, t (204) = 2,594, p < 0,01) ir tëvogloba (β = –0,21, t (204) = –2,118, p < 0,05),tëvo atstûmimas (β = 0,24, t (204) = 2,754,p < 0,01) ir du asmenybës bruoþai: neurotiz-

mas (β = 0,45, t (204) = 7,583, p < 0,001) bei eks-traversija (β = –0,20, t (204) = –2,861, p < 0,01).Taigi ðiø penkiø kintamøjø áverèiø didëjimas

leidþia prognozuoti vaikinø nerimo / depresi-

jos áverèiø didëjimà. Kiti kintamieji nerimo /

76

depresijos simptomø nenumato. Numatant

uþsisklendimo áverèius, reikðmingi trys kinta-

mieji: tëvo atstûmimas (β = 0,25, t (204) = 2,492,p < 0,01), neurotizmas (β = 0,18, t (204) = 2,542,p < 0,01) ir atvirumas patyrimui (β = 0,23,t (204) = 2,698, p < 0,01). Somatiniams nusi-

skundimams prognostinæ vertæ turi tik neuro-

tizmas (β = 0,32, t (204) = 4,673, p < 0,001).Numatant vaikinø agresyvø elgesá yra reikðmingi

net keturi kintamieji ir visi jie – asmenybës

bruoþai: neurotizmas (β = 0,25, t (204) = 3,835,p < 0,001), ekstraversija (β = 0,25, t (204) = 3,272,p < 0,001), atvirumas patyrimui (β = 0,16,t (204) = 1,988, p < 0,05) bei sutariamumas(β = –0,33, t (204) = –4,159, p < 0,001). Ban-dant prognozuoti delinkventiná elgesá jau tik

neurotizmas (β = 0,21, t (204) = 3,066, p < 0,01)ir sutariamumas (β = –0,23, t (204) = –2,736,p < 0,01) gali turëti reikðmingos informacijos.

Në vienas ið tëvø elgesio stiliø nei somatiniø

nusiskundimø, nei agresyvaus ir delinkventi-

nio elgesio numatymui átakos neturi.

Merginoms tik vienas asmenybës bruoþas

– neurotizmas – ið visø á analizæ átrauktø kinta-

møjø gali numatyti nerimà / depresijà (β = 0,47,t (239) = 8,530, p < 0,001). Uþsisklendimà lei-dþia prognozuoti du kintamieji: motinos atstû-

mimas (β = 0,19, t (239) = 2,001, p < 0,05) irneurotizmas (β = 0,33, t (239) = 5,060, p < 0,001);somatinius nusiskundimus taip pat du kintamieji:

tëvo emocinë ðiluma (β = –0,20, t (239) = –2,270,p < 0,05) ir neurotizmas (β = 0,24, t (239) = 3,599,p < 0,001). Numatant agresyvø elgesá yrareikðmingi net septyni kintamieji: trys tëvø auk-

lëjimo stiliai ir keturi asmenybës faktoriai. Taigi

merginø agresijà numato motinos atstûmimas

(β = 0,29, t (239) = 3,357, p < 0,001), emocinëðiluma (β = 0,17, t (239) = 2,041, p < 0,05),per didelë tëvo globa (β = 0,24, t (239) = 2,663,p < 0,01), neurotizmas (β = 0,19, t (239) = 3,121,p < 0,01), ekstraversija (β = 0,25, t (239) = 4,068,p < 0,001), sutariamumas (β = –0,24,

t (239) = –4,215, p < 0,001) ir sàmoningumas

(β = –0,13, t (239) = –2,150, p < 0,05). Prog-nozuojant delinkventiná elgesá ið tëvø auklëji-

mo stiliø tik motinos atstûmimas (β = 0,22,t (239) = 2,314, p < 0,05) turi prognostinæ vertæ.Trys asmenybës bruoþai: ekstraversija (β = 0,20,t (239) = 3,100, p < 0,001), sutariamumas (β = –0,18,t (239) = –2,872, p < 0,001) ir sàmoningumas

(β = –0,18, t (239) = –2,843, p < 0,05) yra reikð-mingi numatant ðá elgesio sunkumà.

Reikia paþymëti, kad yra vienintelis kinta-

masis, padedantis geriau prognozuoti tiek vai-

kinø, tiek merginø emocinius ir elgesio sunku-

mus (iðskyrus merginø delinkventiná elgesá), tai

– neurotizmas. Ekstraversija padeda vienodai

gerai prognozuoti abiejø lyèiø paaugliø agre-

syvø elgesá, tik vaikinø – nerimà / depresijà ir

tik merginø – delinkventiná elgesá. Atvirumas

patyrimui uþsisklendimà bei agresyvø elgesá

prognozuoja vaikinams, o merginø emociniø

ir elgesio sunkumø prognozei jokios átakos ne-

turi. O ðtai sutariamumas tiek vaikinams, tiek

merginoms leidþia numatyti elgesio sunkumus,

taèiau emociniø sunkumø nenumato. Sàmo-

ningumas, kaip asmenybës bruoþas, regresijos

lygtyje, numatant sunkumus vaikinams, nesu-

teikia jokios informacijos, o merginoms pade-

da numatyti agresyvø bei delinkventiná elgesá.

Ið daugialypës regresinës analizës rezulta-

tø matyti, kad vaikinø ir merginø emociniams

bei elgesio sunkumams turi átakos ir tëvø auk-

lëjimo stilius, ir paaugliø asmenybës bruoþai.

Ið visø emociniø ir elgesio sunkumø pagal të-

vø auklëjimo stilius geriausiai galima numaty-

ti vaikinø nerimà / depresijà bei agresijà, o pa-

gal tëvø auklëjimo pobûdá kur kas geriau gali-

ma numatyti merginø tiek internalius, tiek eks-

ternalius sunkumus. Nustatyta, kad átraukus

papildomus kintamuosius – asmenybës bruo-

þus – akivaizdþiai pagerëjo tiek vaikinø, tiek

merginø emociniø ir elgesio sunkumø progno-

zavimo galimybës, tik skiriasi proporcijos – të-

77

vø auklëjimo stilius turi maþiau, o paaugliø as-menybës bruoþai – daugiau prognostinës ver-tës. Taip pat atskleista, kad remiantis tëvø auk-lëjimo stiliumi bei paaugliø asmenybës bruo-þais, merginø emocinius ir elgesio sunkumusgalima numatyti geriau nei vaikinø.

Rezultatø aptarimas

Palyginus emociniø ir elgesio sunkumø ir tëvøauklëjimo stiliø bei asmenybës bruoþø áverèiusiðryðkëjo skirtumai pagal paaugliø lytá. Tai iðdalies patvirtina mûsø darytà pirmàjà prielai-dà. Nustatyta, kad merginos pasiþymi aukðtes-niais emociniø sunkumø (nerimo / depresijos,uþsisklendimo ir somatiniø nusiskundimø)áverèiais nei vaikinai. Tai sutampa ir su paèiøstraipsnio autoriø ankstesniø tyrimø rezulta-tais (Malinauskienë ir Þukauskienë, 2007;2004), ir su daugelio kitø tyrëjø skelbtais duo-menimis (pvz., Akse et al., 2004; Broberg etal., 2001; Overbeek et al., 2001). Áprastai dau-gumoje tyrimø, nagrinëjant paaugliø elgesiosunkumus, iðryðkëja lyèiø skirtumai: vaikinaipasiþymi didesniais agresyvaus ir / ar delink-ventinio elgesio áverèiais nei merginos (pvz.,Broberg et al., 2001; Overbeek et al., 2001).Taèiau mûsø tyrimo duomenø analizë parodë,kad elgesio sunkumø áverèiai pagal lytá nesi-skiria, t. y. tiek vaikinai, tiek merginos vieno-dai linkæ á agresyvø ir delinkventiná elgesá. Taigalima susieti su M. Rönnlund ir E. Karlsson(2006), O. Malinauskienës ir R. Þukauskienës(2007) tyrimais, kuriuose skirtumø pagal lytá,nagrinëjant elgesio sunkumus, neaptikta. Tai-gi ði tendencija ne pirmà kartà pastebima ir rei-kalauja iðsamesnio nagrinëjimo, galbût á ana-lizæ átraukiant tokius kintamuosius kaip santy-kiai su bendraamþiais bei tëvais. Pravartu bû-tø tyrime naudoti ir kitus elgesio sunkumamstirti skirtus klausimynus.

Nustatyta, kad merginos turi ryðkiauiðreikðtus visus penkis nagrinëtus asmenybësbruoþus nei vaikinai, o tëvai emocinæ ðilumàlabiau naudoja dukterø, o ne sûnø atþvilgiu,kiti du auklëjimo stiliai (atstûmimas ir perdë-ta globa) panaðiai naudojami tiek mergaièiø,tiek berniukø atþvilgiu.Pasitvirtino ir antra mûsø prielaida, kad yra

ryðys tarp paaugliø emociniø bei elgesio sun-kumø ir tëvø auklëjimo stiliaus bei asmenybësbruoþø, ir ðis ryðys skiriasi pagal lytá. Daugu-ma mûsø tyrimo rezultatø sutampa su kitø ty-rëjø darbais, kai kalbame apie merginas, o neapie vaikinus. Daugelis tyrimø (Akse et al.,2004; Buehler and Gerard, 2002; Chang et al.,2003; Milne and Lancaster, 2001; Muris et al.,2003; Parker, 1979) patvirtino, kad kuo labiautëvai vaikus atstumia arba pernelyg globoja,tuo labiau paaugliai linkæ patirti emocinius irelgesio sunkumus. Ypaè daug tyrëjø pabrëþiaatstûmimo ir perdëtos globos, kaip auklëjimostiliø, ir paaugliø depresiðkumo bei agresyvu-mo sàsajas. Nors ðiø kintamøjø ryðiai yra glau-dûs, prieþastingumas taip iki galo ir nëra aið-kus. Daþniausiai manoma, kad agresyvus ir de-linkventinis elgesys yra tëvø atstûmimo, neri-mo ir depresiðkumo rezultatas. Pavyzdþiui,J. Akse ir kt. (2004) teigia, kad kuo labiau të-vai paauglius atstumia, tuo labiau jie tampa ne-rimastingi, depresiðki, o paskui ir agresyvûs.Taip pat tvirtinama, kad emocinës ðilumos gau-sa susijusi su maþesniais emociniø sunkumøáverèiais (Muris et al., 2003). Tai ið dalies pa-tvirtina ir mûsø gauti rezultatai. Merginoms iðtiesø tiek motinos, tiek tëvo atstûmimas, perdidelë globa, per maþa emocinë ðiluma yra su-sijæ su nerimu / depresija, uþsisklendimu, so-matiniais nusiskundimais, agresyviu bei delink-ventiniu elgesiu. O ðtai vaikinams tëvo ir mo-tinos atstûmimas yra susijæs su nerimu / dep-resija ir tik motinos (bet ne tëvo) emocinë ði-

78

luma bei per didelë globa siejasi su nerimu /depresija. Tai atitiktø L. G. Colarossi irJ. S. Eccles (2003) tvirtinimà, kad bûtent mo-tinos parama daro didþiausià poveiká paaugliødepresijai. Taip pat yra manoma, kad mergi-noms tarpasmeniniø santykiø pobûdis svarbes-nis nei vaikinams, todël jos, kai jauèiasi atstum-tos tëvø, yra labiau linkusios á depresiðkumànei vaikinai (Feinberg et al., 2000; Gjerde etal., 1988). Vaikinø elgesio sunkumai ir tëvø auk-lëjimo stiliai apskritai nëra susijæ. Tai prieðta-rauja kai kuriø autoriø nuomonei (pvz., Stein-berg et al., 1994). Taèiau yra darbø, kuriuosetvirtinama, kad perdëta tëvø globa yra susijusisu depresijos simptomais tik merginoms, bet nevaikinams (Avison and McAlpine, 1992).J. S. Finkelstein ir kt. (2001) mano, kad tëvøkontrolë bei globa yra susijusi su paauglio lyti-mi, todël tokius rezultatus aiðkina tuo, kad vi-suomenëje yra áprasta paauglystëje merginomssuteikti maþiau savarankiðkumo, grieþèiau jaskontroliuoti, daugiau globoti nei vaikinus.Tik vienas ið penkiø asmenybës bruoþø –

neurotizmas, mûsø tyrime teigiamai susijæs irsu emociniais, ir su elgesio sunkumais abiemlytims. Neurotizmo sàsajas su nerimu / depre-sija, uþsisklendimu, somatiniais nusiskundi-mais, agresyviu bei delinkventiniu elgesiu pa-brëþia daugelis tyrëjø (Akse et al., 2004; Ehr-ler et al., 1999; Guerin et al., 1997). Kadangimerginos pasiþymi aukðtesniais nerimo / dep-resijos, uþsisklendimo bei somatiniø nusiskun-dimø áverèiais, tai ir aukðtesni nei vaikinø neu-rotizmo áverèiai nekelia nuostabos. Ádomu tai,kad atvirumas patyrimui tiek vaikinams, tiekmerginoms yra susijæs su elgesio agresyvëjimu,o vaikinams dar ir su uþsisklendimo didëjimu.Galbût atviras patyrimui paauglys yra smalses-nis naujiems dalykams, ieðko naujoviø, akty-vesnis, nori iðbandyti kuo daugiau uþsiëmimø,todël ir natûraliai yra agresyvesnis. Tai atitiktøatvirumo patyrimui matmens þemesniojo lyg-

mens bruoþo „veikla“ apibûdinimà (Þukaus-kienë ir Barkauskienë, 2006). Abiem lytimsekstraversija teigiamai susijusi su agresyviu el-gesiu, taèiau kitaip nei vaikinams, merginomsekstraversija dar yra neigiamai susijusi ir su ne-rimu / depresija bei uþsisklendimu. Tiriantmerginø elgesá gautus rezultatus patvirtinaD. J. Ehrler ir kt. (1999) tyrimo rezultatai. Sà-moningumas nëra susijæs su vaikinø emociniaisir elgesio sunkumais. Prieðingai – kuo mergi-nø sàmoningumo áverèiai didesni, tuo joms bû-dingi maþesni nerimo / depresijos, agresyvausir delinkventinio elgesio áverèiai. Tai patvirtin-tø J. B. Asendorpf ir M. A. G. van Aken (2003),D. J. Ehrler ir kt. (1999) tyrimo iðvadas, kadsàmoningumas yra neigiamai susijæs su elge-sio sunkumais. Tai taip pat galima susieti suM. E. Lamb ir kt. (2002) atliktu tyrimu, kuria-me nurodoma, kad sukalbamesniems ir sàmo-ningesniems vaikams reikia maþiau laiko per-prasti grupës viduje galiojanèias taisykles, jieturi uþmezgæ glaudesnius ryðius su bendra-amþiais, geriau prisitaiko mokykloje. Taigi sà-moningos, gerai su kitais sutarianèios paaug-lës bus maþiau nerimastingos / depresiðkos iragresyvios nei tos, kurios blogiau sutaria su ki-tais ir pasiþymi þemesniu sàmoningumo lygme-niu. Sutariamumas su kitais tiek vaikinams, tiekmerginoms yra neigiamai susijæs su agresyviuir delinkventiniu elgesiu. Tai patvirtina ir kitøtyrëjø darbai (Asendorpf and van Aken, 2003;Ehrler et al., 1999; Krueger and Tackett, 2003).Mûsø tyrime nustatyta, kad tëvø auklëjimo

stilius bei paaugliø asmenybës bruoþai yra la-biau susijæ su merginø, o ne vaikinø emociniaisir elgesio sunkumais. Kaip paaiðkinti ðiuos ly-èiø skirtumus, nëra iki galo aiðku, nes trûkstair teorinio pagrindimo, ir empiriniø tyrimø,nagrinëjanèiø bûtent ðiuos kintamuosius pa-auglystëje.Mûsø tyrime buvo patvirtinta ir treèia prie-

laida, kad yra skirtumø tarp lyèiø prognozuo-

79

jant emocinius ir elgesio sunkumus, remiantis

tëvø auklëjimo stiliumi bei paaugliø asmeny-

bës bruoþais. Ið daugialypës regresinës anali-

zës rezultatø matyti, kad vaikinø emocinius bei

elgesio sunkumus tëvø auklëjimo stilius prog-

nozuoja blogiau nei paaugliø asmenybës bruo-

þai. Ið visø emociniø ir elgesio sunkumø ge-

riausiai galima numatyti vaikinø nerimà / dep-

resijà ir agresijà. Tokie rezultatai neturëtø ste-

binti, nes depresija ir agresija daþniausiai pa-

sireiðkia kartu (Wenar and Kerig, 2000), ðie

kintamieji yra labai glaudþiai susijæ. Pavyzdþiui,

J. Akse ir kt. (2004) nustatë, kad kuo paaug-

liai depresiðkesni, tuo agresyvesni. Taip pat mû-

sø tyrime atskleista, kad, remiantis tëvø auk-

lëjimo stiliumi bei paaugliø asmenybës bruo-

þais, merginø emocinius ir elgesio sunkumus

galima geriau numatyti nei vaikinø. Negausiuo-

se tyrimuose minima tëvø atstûmimo prognos-

tinë reikðmë emociniams ir elgesio sunkumams

mûsø tyrime pasitvirtino ið dalies: mat vaiki-

nams tik tëvo atstûmimas reikðmingai numato

nerimà / depresijà bei uþsisklendimà, o mergi-

noms – tik motinos atstûmimas tëra reikðmin-

gas numatant uþsisklendimà bei agresyvø ir de-

linkventiná elgesá. Per didelë motinos globa vai-

kinams prognozuoja aukðtesnius nerimo / dep-

resijos áverèius. Tai atitinka L. Milne ir S. Lan-

caster (2001) tyrimo rezultatus. Kai kuriø au-

toriø (pvz., Colarossi and Eccles, 2003) mini-

ma tëvø emocinës ðilumos reikðmë prognozuo-

jant menkus depresijos áverèius mûsø atveju

nepasitvirtino.

Asmenybës bruoþai taip pat yra reikðmingi

(net labiau uþ tëvø auklëjimo stiliø) progno-

zuojant paaugliø emocinius ir elgesio sunku-

mus. Vienintelis kintamasis, padedantis geriau

prognozuoti emocinius ir elgesio sunkumus

abiem lytims (iðskyrus merginø delinkventiná

elgesá), tai – neurotizmas. Ekstraversija pade-

da vienodai gerai prognozuoti abiejø lyèiø pa-

augliø agresyvø elgesá, tik vaikinø – nerimà /

depresijà, ir tik merginø – delinkventiná elge-

sá. Tai patvirtintø Jr. S. J. Huey ir J. R. Weisz

(1997) tyrimo rezultatus, kurie atskleidë, kad

neurotizmas numato emocinius, o ekstraversi-

ja – ir elgesio, ir emocinius sunkumus. Atviru-

mas patyrimui uþsisklendimà bei agresyvø el-

gesá prognozuoja vaikinams, o merginø emoci-

niø ir elgesio sunkumø prognozei jokios átakos

neturi. O sutariamumas tiek vaikinams, tiek

merginoms leidþia numatyti elgesio sunkumus,

taèiau emociniø sunkumø nenumato. Sàmonin-

gumas, kaip asmenybës bruoþas, regresijos lyg-

tyje, numatant sunkumus vaikinams, nesuteikia

jokios informacijos, bet padeda numatyti agre-

syvø bei delinkventiná merginø elgesá. Tai vëlgi

sutaptø su Jr. S. J. Huey ir J. R. Weisz (1997)

tyrimo rezultatais. Taèiau ðiø autoriø tyrime ly-

èiø skirtumai nebuvo nagrinëjami.

Tyrimo ribotumai ir tolesniø tyrimø gairës.

Reikia nurodyti ir keletà mûsø darbo ribotu-

mø. Pirma, mûsø duomenys remiasi paaugliø

savistaba (angl. self-reports), todël atsakymai

galëjo bûti ðaliðki. Pasak T. M. Achenbach,

S. H. McConaughy ir C. T. Howell (1987), kiti

asmenys (tëvai, mokytojai) taip pat gali paste-

bëti emocinius ir / ar elgesio sunkumus, todël

vertëtø ir jø vertinimus átraukti á analizæ. An-

tra, labai nedaug tëra tyrimø, nagrinëjanèiø të-

vø auklëjimo stiliø, paaugliø emociniø ir elge-

sio sunkumø bei asmenybës bruoþø kintamuo-

sius atsiþvelgiant á lyèiø skirtumus. Taigi mûsø

tyrimo rezultatø palyginimas su kitø tyrëjø duo-

menimis yra gana ribotas. Treèia, mûsø imtis –

vyresnieji paaugliai, nes NEO-FFI klausimy-

nà rekomenduojama naudoti tik nuo 17 metø.

O ðtai kituose tyrimuose imtys daþnai buvo su-

darytos ið jaunø suaugusiøjø.

Iðvados

1. Emociniai ir elgesio sunkumai, asmeny-

bës bruoþai bei tëvø auklëjimo stilius

80

skiriasi pagal paaugliø lytá: merginos pa-

siþymi aukðtesniais emociniø sunkumø

bei asmenybës bruoþø áverèiais nei vai-

kinai, o tëvai emocinæ ðilumà labiau

naudoja dukterø, o ne sûnø atþvilgiu.

2. Tëvø auklëjimo stilius bei paaugliø as-

menybës bruoþai yra labiau susijæ su

merginø, o ne vaikinø emociniais ir el-

gesio sunkumais.

3. Paaugliø emociniams bei elgesio sunku-

mams tëvø auklëjimo stilius turi maþiau,

o paaugliø asmenybës bruoþai – daugiau

prognostinës vertës. Remiantis tëvø

auklëjimo stiliumi bei paaugliø asmeny-

bës bruoþais, merginø emocinius ir el-

gesio sunkumus galima geriau numaty-

ti nei vaikinø.

LITERATÛRA

Achenbach T. M. Manual for the Child Behavior

Checklist/4–18 and 1991 profile. Burlington, VT: Uni-

versity of Vermont Department of Psychiatry, 1991.

Achenbach T. M., McConaughy S. H., Howell C. T.

Child/adolescent behavioral and emotional problems:

Implications of cross-informant correlations for situ-

ational specificity // Psychological Bulletin. 1987,

vol. 101, p. 213–232.

Akse J., Hale III W. W., Engels R. C. M. E., Ra-

aijmakers Q. A. W., Meeus W. H. J. Personality, per-

ceived parental rejection and problem behavior in

adolescence // Social Psychiatry and Psychiatric Epi-

demiology. 2004, vol. 39, p. 980–988.

Arrindell W. A., Perris C., Eisemann M.,Van der

Ende J., Gaszner P., Iwaawaki S., Maj M., Zhang J. E.

Parental rearing behaviour from a crosscultural per-

spective: A summary of data obtained in 14 nations //

Parenting and Psychopathology / Ed. by C. Perris,

W. A. Arrindel, M. Eisemann. Chichester: Wiley, 1994.

P. 145–172.

Arrindell W. A., Sanavio E., Aquilar G., Sica C.,

Hatzichristou C., Eisemann M., Recinos L. A.,

Gaszner P. M., Battagliese G., Kallai J., Van Der

Ende J. The development of a short form of the

EMBU: Its appraisal with students in Greece, Gua-

temala, Hungary and Italy // Personality and Indivi-

dual Differences. 1999, vol. 27, p. 613–628.

Asendorpf J. B., van Aken M. A. G. Personality-

relationship transaction in adolescence: Core versus

surface personality characteristics // Journal of Per-

sonality. 2003, vol. 71, p. 629–666.

Asher S. R. Recent advances in the study of peer

rejection // Peer Rejection in Childhood / Ed. by

S. R. Asher, J. D. Coie. Cambridge: Cambridge Uni-

versity Press, 1990. P. 3–14.

Avison W. R., McAlpine D. D. Gender differen-

ces in symptoms of depression among adolescents //

Journal of Health and Social Behavior. 1992, vol. 33,

p. 77–96.

Belsky J., Isabella R. A. Maternal, infant, and so-

cial-contextual determinants of attachment security //Clinical Implications of Attachment / Ed. by J. Bels-ky, T. Nezworski. Hillsdale, New Jersey: Erlbaum,

1988. P. 41–94.

Broberg A. G., Ekeroth K., Gustafsson P. A., Hans-

son K., Hägglöf B., Ivarsson T., Larsson B. Self-re-ported competencies and problems among Swedishadolescents: A normative study of the YSR // Euro-

pean Child and Adolescent Psychiatry. 2001, vol. 10,p. 186–193.

Buehler C., Gerard J. M. Marital conflict, ineffec-tive parenting, and children’s and adolescents’s ma-ladjustment // Journal of Marriage and the Family.

2002, vol. 64, p. 78–93.

Buss A. H., Plomin R. Temperament: Early deve-

loping personality traits. Hillsdale, New Jersey: Erl-baum, 1984.

Campbell S. B. Mother-infant interaction as a func-tion of maternal ratings of temperament // Child Psy-chiatry and Human Development, 1979, vol. 10,

p. 67–76.

Chang L., Schwartz D., Dodge K. A., McBride-

Chang C. Harsh parenting in relation to child emo-tion regulation and aggression // Journal of FamilyPsychology. 2003, vol. 17, p. 598–606.

Costa P. T., McCrae R. R. Revised NEO persona-lity inventory (NEO PI-R) and NEO five-factor in-

ventory (NEO-FFI). Professional manual. Odessa:Psychological Assessment Ressources, 1992.

81

Colarossi L. G., Eccles J. S. Differential effects ofsupport providers on adolescents’ mental health //Social Work Research. 2003, vol. 27 (1), p. 19–30.Darling N., Steinberg L. Parenting style as con-

text: An integrative model // Psychological Bulletin.1993, vol. 113, p. 487–496.Digman J. Child personality and temperament:

Does the five-factor model embrace both domains? //The Developing Structure of Temperament and Per-sonality from Infancy to Adulthood / Ed byC. F. Halverson, G. A. Kohnstamm, R. P. Martin.Hillsdale, New Jersey: Erlbaum, 1994. P. 189–207.Ehrler D. J., Evans J. G., McGhee R. L. Exten-

ding Big-Five theory into childhood: A preliminaryinvestigation into the relationship between the Big-Five personality traits and behavior problems in chil-dren // Psychology in the Schools. 1999, vol. 36,p. 451–458.Eisemann M. Parental rearing practices and psy-

chopathology // Revista Psiquiatria Faculdade Medi-cina Barcelona. 1988, vol. 15, p. 243–254.Eron L. D., Huesmann L. R., Zelli A. The role of

parental variables in the learning of aggression // TheDevelopment and Treatment of Childhood Aggres-sion / Ed. by D. Pepler, K. Rubin. Hillsdale, NewJersey: Lawrence Erlbaum Associates, 1991. P. 169–188.Feinberg M. E., Howe G. W., Reiss D., Hethe-

rington M. E. Relationships between perceptual dif-ferences of parenting and adolescent antisocial beha-vior and depressive symptoms // Journal of FamilyPsychology. 2000, vol. 14, p. 531–555.Finkelstein J. S., Donenberg G. R., Martinovich Z.

Maternal control and adolescent depression: Ethnicdifferences among clinically referred girls // Journalof Youth and Adolescence. 2001, vol. 30 (2),p. 155–169.Gjerde P. F., Block J., Block J. H. Depressive symp-

toms and personality during late adolescence: Gen-der differences in the externalization – internaliza-tion of symptom expression // Journal of AbnormalPsychology. 1988, vol. 97, p. 475–486.Guerin D. W., Gottfried A. W., Thomas C. W.

Difficult temperament and behaviour problems: Alongitudinal study from 1.5 to 12 years // Internatio-nal Journal of Behavioral Development. 1997, vol. 21(1), p. 71–90.Huey Jr. S. J., Weisz J. R. Ego control, ego resi-

liency, and the five-factor model as predictors of be-havioral and emotional problems in clinic-referredchildren and adolescents // Journal of Abnormal Psy-chology. 1997, vol. 106, p. 404–415.

John O. P., Caspi A., Robins R. W., Moffitt T. E.,Stouthamer-Loeber M. The ‘little five’: Exploring thenomological network of the five-factor model of per-sonality in adolescent boys // Cchild Development.1994, vol. 65, p. 160–178.Kagan J. The Nature of the child. New York: Ba-

sic Books, 1984.Krueger R. F., Caspi A., Moffitt T. E., Silva P. A.,

Mcgee R. Personality traits are differentially linkedto psychopathology: A multi-trait/multi-diagnosis stu-dy of an adolescent birth cohort // Journal of Abnor-mal Psychology. 1996, vol. 105, p. 299–312.Krueger R. F., Tackett J. L. Personality and psy-

chopathology: Working toward the bigger picture //Journal of Personality Disorders. 2003, vol. 17,p. 109–128.Lamb M. E., Chuang S. S., Wessels H., Bro-

berg A. G., Hwang C. P. Emergence and constructvalidation of the big five factors in early childhood:A longitudinal analysis of their ontogeny in Sweden// Child Development. 2002, vol. 73, p. 1517–1524.Maccoby E. E., Martin J. A. Socialization in the

context of the family: Parent–child interaction // Hand-book of Child Psychology. Vol. 4. Socialization, Per-sonality and Social Development / Ed. by P. H. Mus-sen, E. M. Hetherington. 4th ed. New York: Wiley,1983. P. 1–101.Malinauskienë O., Þukauskienë R. Paaugliø dep-

resijos simptomø, savivertës, ðeimos socialinio-eko-nominio statuso ir tëvø auklëjimo stiliaus sàsajos //Psichologija. 2004, t. 30, p. 17–31.Malinauskienë O., Þukauskienë R. Paaugliø emo-

ciniø ir elgesio sunkumø sàsajos ir pokyèiai per trejusmetus: amþiaus ir lyties ypatumai // Psichologija. 2007,t. 35, p. 19–31.Milne L., Lancaster S. Predictors of depression in

female adolescents // Adolescence. 2001, vol. 36 (142),p. 207–224.Muris P., Meesters C., Van Den Berg S. Interna-

lizing and externalizing problems as correlates of self-reported attachment style and perceived parental re-aring in normal adolescents // Journal of Child andFamily Studies. 2003, vol. 12 (2), p. 171–183.Overbeek G., Vollebergh W., Meeus W., Engels R.,

Luijpers E. Course, co-occurrence, and longitudinalassociations of emotional disturbance and delinqu-ency from adolescence to young adulthood: A six-year three-wave study // Journal of Youth and Ado-lescence. 2001, vol. 30 (4), p. 401–427.Parker G. Parental characteristics in relation to

depressive disorders // British Journal of Psychiatry.1979, vol. 134, p. 138–147.

82

Rönnlund M., Karlsson E. The relation betweendimensions of attachment and internalizing or exter-nalizing problems during adolescence // The Journalof Genetic Psychology. 2006, vol. 167 (1), p. 47–63.Rothbart M. K., Ahadi S. A., Evans D. E. Tempe-

rament and personality: Origins and outcomes // Jour-nal of Personality and Social Psychology. 2000,vol. 78, p. 122–135.Shiner R., Caspi A. Personality differences in child-

hood and adolescence: Measurement, development,and consequences // Journal of Child Psychology andPsychiatry. 2003, vol. 44, p. 2–32.

Steinberg L., Lamborn S. D., Darling N., MountsN. S., Dornbusch S. M. Over-time changes in adjust-ment and competence among adolescent from aut-horitative, authoritarian, indulgent, and neglectful fa-milies // Child Development. 1994, vol. 65, p. 754–770.Waldman T. L., Silber D. E., Holmstrom R. W.,

Karp S. A. Personality characteristics of incest survi-vors on the Draw-A-Person Questionnaire // Journalof Personality Assessment. 1994, vol. 63, p. 97–104.Wenar C., Kerig, P. Developmental psychopatho-

logy: From infancy through adolescence (4th ed.). Bos-ton: McGraw-Hill, 2000.Þukauskienë R. Barkauskienë R. Lietuviðkosios

NEO PI-R versijos psichometriniai rodikliai // Psi-chologija. 2006, t. 33, p. 7–21.

PERSONALITY AND PARENTAL REARING PRACTICES AS PREDICTORS OF ADOLESCENT

EMOTIONAL AND BEHAVIORAL PROBLEMS: GENDER DIFFERENCES IN PREDICTIVE ACCURACY

Rita Þukauskienë, Oksana Malinauskienë

Summa r y

Many models of psychological development are ba-sed on the assumption that parent’s actions are lin-ked to, or the cause of, a child’s behavior. Informa-tion about childhood experiences, particularly paren-tal rearing behaviour, is of importance in the clinicalinvestigation of adjustment problems in adolescence.It has been well documented that adolescents run aheightened risk for emotional and behavioral pro-blems when they feel rejected or overprotected bytheir parents and that parental rejection and over-protection has different effects for gender in develo-ping emotional and behavioral problems. In general,the perceptions of early negative parental behaviorare found to be connected to maladjustment and pro-blem behaviors with internalizing as well as externa-lizing symptoms in adolescence. High perceived pa-rental overinvolvment, rejection, and low emotionalwarmth correlates with low adjustment and low self-esteem, externalizing disorders, childhood depression,obsession-compulsion, and psychosomatic complaints,and parental control and absence of autonomy is con-nected with anxiety disorders. Adolescent delinqu-ents perceived their parents as more rejecting, over-protecting, and less emotionally warm than normaladolescents. The perceptions of parental rejection andoverprotection in the group of adolescent delin-quents also correlated with attention and social pro-blems and somatic complaints. Whether personalityin combination with gender plays a role in the asso-

ciation between parental rejection and overprotec-tion and emotional and behavioral problems has notyet received much attention. This study focuses onassessment of personality and parental rearing prac-tices as predictors of adolescent emotional and beha-vioral problems and gender differences in predictiveaccuracy of emotional and behavioral problems. Da-ta is used from longitudinal study on development ofadjustment problems from childhood to adolescence.A total of 467 adolescent (251 girls and 216 boys),ages 16–17, completed questionnaires about parentalrearing practices EMBU (The Egna Minnen Betraf-fande Uppfostran for Children, Arrindell et al., 1999).EMBU is a short 34-item questionnaire that intendsto measure children and adolescents’ perception ofthree main aspects of parental rearing behaviour:Emotional Warmth, Rejection and Overprotection.Adolescents also completed questionnaires about theiremotional and behavioral problems (YSR 11/18,Achenbach, 1991), and personality traits (NEO-FFI,Costa and McCrae, 1992). Girls scored higher onemotional problems (but not on behavioral problems)than boys. Parental behavior was more strongly asso-ciated with girls’ emotional and behavioral problems,in comparison to boys. Regression analysis revealedthat parental rearing behavior is less significant pre-dictors of emotional and behavioral problems in ado-lescence, than personality traits. Furthermore, paren-tal rearing behavior and personality traits (namely,

83

neuroticizm) were stronger predictors of emotional

and behavioral problems for girls in comparison to

boys. Overall, parental rearing practices and perso-

nality traits of adolescents are better predictors for

Áteikta 2008-07-30

emotional and behavioral problems of girls in com-

parison to boys.

Keywords: adolescents, emotional and behavioral

problems, personality traits, parental rearing behavior.