Silutes rajono es.bukle › publ › bplanas › rajono_an.pdfSS 06 – 073 -BPL DIREKTORIUS ......

UŽSAKOVAS

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

OBJEKTAS

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

OBJEKTAS

BENDRASIS PLANAS

DALIS

ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

ŽYMUO

SS 06 – 073 -BPL

DIREKTORIUS

DONATAS MISIŪNAS

PROJEKTO VADOVAS

PRANCIŠKUS JUŠKEVIČIUS, TP AT. NR. 17

PROJEKTO KOORDINATORĖ

KRISTINA JAUNEIKAITĖ ,TP AT. NR. 17693

VILNIUS, 2007

UAB “Statybos strategija”, Smolensko g. 10, 03201 Vilnius tel. (8~5) 2788433, faks. (8~5) 2788789, [email protected]

LR Aplinkos ministerijos atestatas Nr. 3194, galioja iki 2010-07-01 Lietuvos Projektavimo Įmonių Asociacijos (LPĮA) narė

Lietuvos Energijos Konsultantų Asociacijos (LEKA) narė Statybos Konsultantų ir Priežiūros Įmonių Asociacijos (SKPĮA) narė

Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. SS-06-073 BPL

UAB „Statybos strategija“

2

TURINYS

I. ESAMA BŪKLĖ ................................................................................................... 5 1. Šilutės rajono savivaldybė Lietuvos gyvenamųjų vietovių sistemoje ......... 6 2. Šilutės rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių sistema.......................... 9 3. Gyventojai................................................................................................... 18 3.1 Urbanizacija .......................................................................................... 18 3.2 Gyventojų tankis ................................................................................... 18 3.3 Gyventojų skaičiaus dinamika .............................................................. 19 3.4 Demografinė struktūra ......................................................................... 20 3.5 Išsilavinimas ......................................................................................... 22 4. Gyventojų migracija ................................................................................... 25 5. Užimtumas, ekonominė bazė ..................................................................... 27 6. Pragyvenimo šaltiniai, darbo užmokestis .................................................. 31 7. Būstas ......................................................................................................... 33 8. Gyvenamoji vietovė ir aplinka.................................................................... 36 9. Verslas, pramonė, statyba.......................................................................... 37 10. Žemės ūkis................................................................................................ 39 11. Investicijos ............................................................................................... 43 12. Kultūra ...................................................................................................... 44 13. Sveikatos apsauga.................................................................................... 46 14. Švietimas .................................................................................................. 49 15. Mažmeninė prekyba ................................................................................. 52 16. Turizmas ................................................................................................... 54 17. Aplinkos kokybė........................................................................................ 56 18. Socialinis draudimas, globa ir rūpyba ...................................................... 62 II. ESAMOS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS.................................................................... 64 1. Būklės įvertinimo principai......................................................................... 65 2. Šilutės rajono savivaldybės esamos būklės indikatoriai ir jų vertės ......... 67 3. Esama būklė................................................................................................ 75 19. Šaltiniai, literatūra.................................................................................... 77 Pagrindiniai brėžiniai (Esamos būklės analizė): ................................................ 78 1. Žemės naudojimas 2. Susisiekimo infrastruktūra 3. Inžinerinė infrastruktūra 4. Socialinė infrastruktūra PRIEDAS Nr. 1: Šilutės rajono savivaldybės teritorijos inžinerinė infrastruktūra. Esamos būklės analizė............................................................... 79 1. Inžinerinė aplinka....................................................................................... 80 1.1. Vandens tiekimas................................................................................. 80



3

1.2. Nuotekų surinkimas ir valymas .......................................................... 86 1.3. Atliekų šalinimas.................................................................................. 90 1.4. Centralizuotas šilumos tiekimas.......................................................... 92 1.5. Elektros energijos tiekimas ................................................................. 95 1.6 Telekomunikaciniai tinklai ir ryšiai ....................................................... 97 PRIEDAS Nr. 2: Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gamtinio potencialo ir kraštovaizdžio struktūros vertinimas. Esamos būklės analizė. ....................... 100 1. Gamtinio potencialo vertinimas ............................................................... 101 1.1. Gamtiniai ištekliai .............................................................................. 101 1.1.1. Gyvosios gamtos ištekliai............................................................ 101 1.1.2. Vandens ištekliai ......................................................................... 101 1.1.3. Dirvožemis................................................................................... 103 1.1.4. Naudingosios iškasenos .............................................................. 104 1.1.5. Polderiai ...................................................................................... 105 1.2. Rekreaciniai ir estetiniai ištekliai ...................................................... 106 2. Kraštovaizdžio struktūros vertinimas ..................................................... 106 2.1 Reljefas ir geomorfologija .................................................................. 106 2.2 Žemėnaudos struktūra ir žemės naudojimas ..................................... 107 2.2.1 Žemės naudmenų pasiskirstymas ................................................ 107 2.2.2 Žemės naudmenų potencialo apibūdinimas................................. 110 2.3 Gamtinis karkasas............................................................................... 114 2.4 Saugomos teritorijos........................................................................... 114 2.5 Ekologinis tinklas ................................................................................ 115 2.6 Europinės svarbos saugomos teritorijos ............................................ 116 Papildomi brėžiniai (Esamos būklės analizė): ................................................. 119 1. Apleistos žemės 2. Geomorfologinis rajonavimas 3. Gamtinis karkasas 4. Melioruota žemė 5. Požeminio vandens apsauga 6. Gamtos ir kultūros paveldo objektai 7. Ekologinis tinklas 8. Mažo našumo žemės 9. Miškai 10. Saugomos teritorijos 11. Naudingosios iškasenos 12. Paviršinio vandens apsauga 13. Žemės naudojimas 14. Estetinis kraštovaizdžio vertinimas 15. Vasaros polderiai 16. Žiemos polderiai PRIEDAS Nr. 3: Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Kultūros paveldas. Esama būklė. ..................................................................... 120



4

1. Nekilnojamosios kultūros vertybės, pripažintos saugomomis LR kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 ....................................................... 121 2. Kultūros paveldas ..................................................................................... 154 2.1. Struktūra ir vertė ............................................................................... 154 2.2. Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas .......................................... 155 2.3 Apibendrinimas ................................................................................... 155 Papildomas brėžinys (Esamos būklės analizė): ............................................... 156 1. Kultūros paveldas PRIEDAS Nr. 4: Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Susisiekimo sistema. Esama būklė 2006 m. .................................................... 157 1. Esamas susisiekimo tinklas. ..................................................................... 158 2. Automobilizacijos ir avaringumo lygis. .................................................... 166 3. Visuomeninis transportas......................................................................... 172 4. Kelių pasienio punktų apkrovimas ir tranzitas........................................ 174 5. Geležinkelių transportas........................................................................... 175 6. Vidaus vandens transportas ..................................................................... 176 7. Šilutės rajono savivaldybės susisiekimo sistemos analizės išvados ir SWOT................................................................................................................ 176



5

I. ESAMA BŪKLĖ



6

1. Šilutės rajono savivaldybė Lietuvos gyvenamųjų vietovių sistemoje

Šilutės savivaldybė priskirta Klaipėdos apskričiai, kurios sudėtyje yra Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Šilutės rajonų, bei Neringos savivaldybių teritorijos. Klaipėdos apskrities centras – Klaipėda.

Klaipėdos apskrityje pagal gyventojų skaičių Šilutės savivaldybė yra antra po Klaipėdos miesto savivaldybės.

Klaipėdos apskrities vidutinis metinis gyventojų skaičius, teritorija ir gyventojų tankis:

Klaipėdos apskritis Joje:

tūkst. gyv. 2005 m.(pradžia)

teritorija km²

gyventojų tankis gyv./km²

Šilutės r. sav. 54 217 1706 32 Klaipėdos m. sav. 189 767 98 1926 Palangos m. sav. 17 611 79 223

Neringos sav. 2 834 90 32 Klaipėdos r. sav. 47 800 1336 36 Kretingos r. sav. 46 056 989 47 Skuodo r. sav. 24 894 911 27

Šilutės savivaldybė yra Klaipėdos miesto įtakos erdvėje. 1985-1990 metų duomenimis Šilutė formavo didelę savo vyraujančios įtakos zoną, tačiau makro požiūriu buvo glaudžiai susijusi su Klaipėda (1 pav.).

1 pav. Faktinė gyvenviečių sistema 1985–1990 metais

1. žemiausio rango centrai

(miestai, miesteliai,

kaimai) ir jų suformuotų posistemių

ribos, 2 – aukštesnio rango centrai (miestui) ir jų

posistemių ribos,

3 – aukščiausio rango centrai

(didmiesčiai) ir jų posistemių

ribos



7

Pagal 2006 metų gyventojų apklausos rezultatus Šilutė nėra labai glaudžiai susijusi su kitais miestais (1 lentelė):

1 lentelė. Šilutės savivaldybės gyventojų kelionės autobusu.

Šilutės gyventojų kelionės (%) į:

Klaipėdą Kaliningradą Kauną Tauragę Žemaičių

Naumiestis Vilnių Kasdien 1,3 - - - - -

1-2 kartus/savaitę 1,0 - - 5,9 2,0 3,7 2-3 kartus per mėnesį 4,3 - - 1,7 23,0 -

1 kartą per mėnesį 6,3 - 2,4 11,7 4,5 - Rečiau 28,0 8,8 32,4 9,5 27,2 18,3

Niekada 57,6 81,1 62,2 71,3 43,3 73,4 Nenurodė 1,5 10,1 3,1 - - 4,6

2 lentelė. Šilutės savivaldybės gyventojų kelionės lengvuoju automobiliu.

Šilutės gyventojų kelionės (%) į:

Klaipėdą Kaliningradą Kauną Tauragę Žemaičių

Naumiestis Vilnių Kasdien 7,2 - - 5,9 3,5 -

1-2 kartus/savaitę 3,9 6,9 - 9,5 22,6 - 2-3 kartus per mėnesį 13,2 15,7 9,2 13,7 28,2 7,4

1 kartą per mėnesį 16,4 11,9 23,5 24,6 - 9,5 Rečiau 34,6 42,0 39,9 42,8 35,7 61,0

Niekada 23,9 19,6 24,3 3,6 10,0 22,0 Nenurodė 0,9 3,9 3,1 - - -

3 lentelė. Šilutės rajono gyventojų kelionių tikslai į Šilutę ir seniūnijos centrą, į Klaipėdą, į Kaliningradą, į Kauną, į Tauragę, į Žemaičių Naumiesčio ir į Vilniaus miestus.

Šilutės rajono gyventojų kelionių tikslai %:

Tikslai: Šilutę

Šilutės sen.

centrą Klaipėdą Kaliningradą Kauną Tauragę Žemaičių

Naumiestis Vilnių darbo 27,2 8,1 16,7 14,7 5,9 34,6 mokymosi 6,4 6,1 8,4 10,8 3,6 4,6 apsipirkti 76,4 31,1 46,2 69,6 4,8 30,6 64,7 11,5 Tvarkyti dokumentų

69,0 81,9 11,8 1,8 7,0 31,5 9,5

Kultūros renginiai

21,6 8,7 12,4 3,9 12,9

5,9 10,2

19,6

pramogauti 21,6 5,9 24,5 3,0 20,4 15,3 35,8 gydytis 76,0 34,4 50,1 13,3 63,7 13,9 kiti 56,0 19,8 vaistinė 3,2 1,0 0,2 5,5 nenurodė 2,3 7,4 4,0 20,4 į svečius 42,6 7,9 76,6 82,4 59,5 59,7



8

Šilutės miestas patenka į pasienio miestų reikšmės mažėjimo zoną (2 pav.). Šioje zonoje Šilutės miesto reikšmė nuo 1959 metais užimtos vietos šalies miestų rangų eilutėje sumažėjo. Šiuo metu Šilutė – pagrindinis savivaldybės miestas (3 lygmuo šalies urbanistinio karkaso struktūroje).

Tačiau 1989-2004 metais vietos miestų rangų eilutėje iš esmės nesikeitė:

2 pav. Šalies miestų hierarchinės reikšmės 1959–2004 metais kaitos zonos

IŠVADOS: 1. Rajono savivaldybės gyventojams Šilutė ir Žemaičių Naumiestis yra svarbiausi

centrai. Ypatingas požymis – didelė kelionių sklaida į Klaipėdą, Kauną, Vilnių, apsipirkti – Kaliningradas.

2. Šilutės miesto hierarchinė reikšmė šalyje per pastaruosius dešimtmečius kito nežymiai, mažiausia jo reikšmė Lietuvos mastu buvo 1989 m.

3. Šilutės miestas patenka į pasienio miestų reikšmės mažėjimo zoną.

1959 m. 2004 m. Skirtumas

Šilutė 15 18 3

1959 m. 1989 m. 2000 m. 2004 m.

Šilutė 15 19 17 18



9

2. Šilutės rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių sistema

Šilutės rajono gyvenamųjų vietovių sistemą sudaro:

2001 m. surašymo duomenys • Šilutės miestas 21,5 tūkst. gyv. • 318 miesteliai, kaimai ir viensėdžiai, 33,8 tūkst. gyv. 55,3 tūkst. gyv.

Šilutės rajono savivaldybės didžiausi miesteliai ir kaimai:

Gyv. skaičius:

1978 m. 2001 m.

Gardamo 332 437

Šyliai 401 494

Juknaičiai 715 1106

Pašyšiai 574 693

Tarvydai 329 302

Katyčiai 674 737

Kintai 893 833

Rusnė 2600 1642

Saugos 763 945

Vilkyčiai 510 901

Gaideliai 328 319

Grabupiai 578 666

Laučiai 510 538

Macikai 674 967

Pagryniai 457 934

Traksėdžiai 867 1105

Inkakliai 300 507

Švėkšna 2177 2053

Usėnai 604 731

Balčiai 433 398

Bikavėnai 368 511

Gorainiai 435 335

Vainutas 1121 993

Degučiai 473 578

Žemaičių Naumiestis 1600 1716

Gyvenamosios vietovės iki 50 gyventojų – 65 % kaimų, viensėdžių (4 lent.). Likę palyginti dideli kaimai, miesteliai.



10

4 lentelė . Šilutės raj. savivaldybės miestelių, kaimų ir viensėdžių pasiskirstymai 2001 m.

5 lentelė . Šilutės raj. savivaldybės miestelių, kaimų ir viensėdžių pasiskirstymai 1978 m.

Pastaba: * 1978 m. Rusnė turėjo miesto statusą.

Gyvenamųjų vietovių skaičius Seniūnijos vietinių gyventojų skaičius

iki 10 11–50 51– 100

101–300

300–500

500–700

700–900

900-3000

Viso

Gardamo 9 27 3 3 2 44 Juknaičių 4 13 5 3 1 1 1 28 Katyčių 3 8 3 2 1 17 Kintų 4 14 5 4 1 28 Rusnės 1 3 1 5 Saugų 2 13 10 8 2 35 Šilutės 1 12 2 5 1 2 3 26 Švėkšnos 14 30 7 1 1 1 54 Usėnų 4 8 3 1 1 17 Vainuto 2 5 5 2 1 1 16 Žemaičių Naumiesčio

8 17 3 6 1 1 36

Viso: 52 147 46 36 6 6 3 10 306 % 17,0 48,0 15,0 11,9 1,9 1,9 1,0 3,3 100 Pastaba: lentelėje tik turinčios gyventojų gyvenamosios vietovės.


iki 10 11–50 51– 100

101–300

300–500

500–700

700–900

900-3000

Viso

Gardamo 6 22 9 4 3 44 Juknaičių 11 7 7 1 1 1 28 Katyčių 1 7 3 4 1 16 Kintų 3 11 8 5 1 28 Rusnės * 1 1 Saugų 11 10 12 1 1 35 Šilutės 1 6 7 6 2 3 1 26 Švėkšnos 15 26 11 4 1 57 Usėnų 1 6 6 5 1 1 20 Vainuto 2 6 3 3 1 15 Žemaičių Naumiesčio

1 16 11 6 1 1 36

Viso: 28 118 78 56 11 7 4 3 306 % 9,2 38,7 25,6 18,4 3,6 2,3 1,3 0,9 100

Gyvenamųjų vietovių skaičius



11

3 pav. Šilutės savivaldybės gyvenamosios vietovės, didesnės kaip 300 gyv. ir sąlyginės jų zonos (R=3 - 4 km)

Šilutė ir 25 didžiausi kaimai galėtų pretenduoti į bazinį Šilutės savivaldybės gyvenviečių tinklą, galintį sudaryti pakankamai išvystytą socialinių ir kitų paslaugų sklaidą.

Didžiausias institucinis aprūpinimas yra Šilutėje, sudaro176 institucijų / 1 vietovei, o 25 kaimų, didesnių kaip 300 gyventojų ne mažiau kaip 4,17 institucijų / 1 gyvenvietei (6 lentelė). Ypač mažu instituciniu aprūpinimu pasižymi gyvenvietės iki 100 gyventojų. Čia šis rodiklis yra mažesnis kaip 0,40 institucijos /1 gyvenvietei.

6 lentelė. Kaimo vietovių dydžiai, institucinis apsirūpinimas ir gyventojų skaičiaus pokyčiai tarpusavyje koreliuoja:

Kaimų dydžiai iki 10 11–50 51– 100

101–300

300–500

500–700

700-900

900-3000

Institucinis aprūpinimas

- * 0,11 0,40 1,28 4,17 5,50 8,00 7,9

Gyventojų skaičiaus pokyčiai % 1978-2001 m.

+0,6 -1,7 -1,6 -1,2 +0,6 +1,00 +0,9 -0,7

*Institucinio aprūpinimo 2001 m. pagal STD duomenis nebuvo.

Kaimo gyvenviečių sistema kinta. Svarbiausi požymiai:

• 2001 metais 12 gyvenviečių liko be gyventojų;

• didėja mažiausiųjų gyvenviečių, iki 10 gyventojų vietovių skaičius, iš dalies stabilios ir didesnės kaip 300 gyv. vietovės, turinčios didžiausią institucinį aprūpinimą.



12

Šilutei Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytas urbanistinio karkaso 3 lygmens a kategorijos centro rangas. Per Šilutės miestą eina urbanistinė integracijos ašis 1B kategorijos. Šilutės savivaldybės teritoriją kerta 2 lygmens regioninė jungtis su Šilute, taip pat 3 lygmens C kategorijos lokalinė jungtis.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą dalis Šilutės savivaldybės teritorijos patenka į šalies urbanistinio karkaso centrų plėtros koncentracijos arealą.

4pav. Šilutės rajono savivaldybės teritorija šalies urbanistiniame karkase (pagal LR TBP)



13

5 pav. Kaimo gyventojų skaičiaus 1978-2001m. dinamika Šilutės rajono savivaldybėje


UAB „Statybos strategija“ 14

7 lentelė. Miestelių, kaimų ir viensėdžių institucinis aprūpinimas , 2001 m. gyventojų surašymo duomenys

Pastaba: * Šilutės miesto įmonių skaičius pagal internetinį puslapį - www.įmonių katalogas.lt

Institucijos Kaimo gyvenamosios vietovės, gyv. sk. miestai

įmonės Nėra gyventojų

1-10 11-50 51-100 101-300 300-500 500-700 700-900 900-3000 Viso įmonių

ės Šilutės mieste

Verslo 10 6 5 3 4 9 37 72 Žemės ūkio bendrovės

2 1 6 2 3 14 1

Parduotuvės, kavinės

2 4 16 5 6 3 10 46 28

Kultūros 1 2 4 3 9 19 3 Švietimo 3 6 6 6 3 9 33 5 Paslaugų 1 2 1 3 7 14 39 Gydymo, globos 1 5 3 6 3 10 28 17 Seniūnijos administracija

1 3 6 10 1

Bažnyčia, vienuolynas

2 3 1 1 2 5 14 3

Paštas, banko filialas, draudimo

2 3 3 7 15 3

Kita institucija 2 3 2 1 1 4 13 Viso institucijų, įmonių

- 16 19 46 25 33 24 79 176 *

Kaimo gyvenamųjų vietovių skaičius

12 46 152 47 36 6 6 3 10 318

Institucinio aprūpinimo koeficientas

- 0,11 0,40 1,28 4,17 5,50 8,00 7,9



Pastaba: * 1978 m. Rusnė turėjo miesto statusą,todėl vietinių gyventojų skaičiaus įvertinti negalima.

8 lentelė. Šilutės rajono savivaldybės kaimų gyventojų dinamika 1978-2001 m. Seniūnijos Vietinių gyventojų skaičius, pagal gyvenamųjų vietovių grupes 1978-2001 m.

Iki 10 11-50 51–100 101–300 300–500 500–700 700-900 900-3000 Viso gyventojų

Vidutiniai meti niai

poky čiai %%%%

1978 m.

2001 m.

1978 m.

2001 m.

1978 m.

2001 m.

1978 m.

2001 m.

1978 m.

2001 m.

1978 m.

2001 m.

1978 m.

2001 m.

1978 m.

2001 m.

1978 m.

2001m.

Gardamo 41 26 491 375 626 386 531 452 1036 1151 2725 2390 -0,6 Juknaičių - - 295 156 504 330 966 709 329 302 574 693 715 1106 3383 3296 -0,1 Katyčių 7 14 211 120 205 153 596 485 - - 674 737 1693 1509 -0,5 Kintų 13 14 323 253 611 525 720 631 - - - - 893 833 2560 2256 -0,6 Rusnės* 2600 1642 2600 1642 -2,0 Saugų - - 361 186 766 545 2022 1627 - - 510 901 763 945 4422 4204 -0,2 Šilutės 5 1 176 171 477 346 1031 823 785 1253 1762 2171 867 1105 - - 5103 5870 +0,6 Švėkšnos 96 78 766 597 745 517 824 822 - - - - - - 2177 2053 4608 4067 -0,5 Usėnų 3 1 152 47 426 210 676 225 328 292 604 731 - - - - 2189 1506 -1,6

Vainuto - - 67 15 423 291 557 247 1236 1244 - - - - 1121 993 3404 2790 -0,9 Žemaičių Naumies čio

9 64 386 238 857 562 1033 796 473 578 - - - - 1600 1716 4358 3954 -0,4

Viso:

174 198 3228 2158 5640 3865 8956 6817 4187 4820 4124 5233 3238 3989 7498 6404 37045 33484 -0,4

Vidutiniai metiniai pokyčiai

%%%%

+0,6 -1,7 -1,6 -1,2 +0,6 +1,0 +0,9 -0,7 -0,4



9 lentelė. Šilutės rajono savivaldybės kaimo gyventojų vietovių skaičiaus dinamika 1978 m.- 2001 m.

Pastaba: * 1978 m. Rusnė turėjo miesto statusą,todėl gyvenamųjų vietovių skaičiaus įvertinti negalima.


Iki 10 11-50 51–100 101–300 300–500 500–700 700-900 900-3000 Viso 1978 2001 1978 2001 1978 2001 1978 2001 1978 2001 1978 2001 1978 2001 1978 2001 1978 2001 Gardamo 6 4 22 23 9 10 4 4 3 3 44 44

Juknaičių - - 11 11 7 7 7 7 1 1 1 1 1 1 28 28 Katyčių 1 2 7 7 3 3 4 4 - - 1 1 16 17 Kintų 3 3 11 11 8 8 5 5 - - - - 1 1 28 28 Rusnės* 1 1 1 1 Saugų - - 11 11 10 10 12 12 - - 1 1 1 1 35 35 Šilutės 1 1 6 6 7 7 6 6 2 2 3 3 1 1 26 26 Švėkšnos 15 11 26 27 11 11 4 4 - - - - - - 1 1 57 54 Usėnų 1 1 6 4 6 6 5 4 1 1 1 1 20 17 Vainuto - - 2 2 6 7 3 3 3 3 - - - - 1 1 15 16 Žemaičių Naumiesčio

1 1 16 16 11 11 6 6 1 1 - - - - 1 1 36 36

Viso:

28 23 118 118 78 80 56 55 11 11 7 7 4 4 4 4 306 302

Vietovių skaičiaus pokytis

-5 0 +2 -1 0 0 0 0 -4



IŠVADOS:

1. Šilutės savivaldybės gyvenamosios vietovės yra palyginti stambios, 65,0 % vietovių yra ne didesnės kaip 100 gyventojų.

2. Dalis didžiausių kaimų yra susibūrę apie Šilutę, Žemaičių Naumiestį, kiti yra pasklidę netolygiai savivaldybės teritorijoje.

3. Didžiausias institucinis aprūpinimas yra Šilutėje, kaimuose – kelis kartus mažesnis, dauguma kaimų turi institucinį aprūpinimą, išskyrus gyvenvietes, turinčias mažiau nei 50 gyventojų.

4. Didesnės negu 300 gyventojų turinčios vietovės auga, mažesnėse gyventojų skaičius mažėja.



3. Gyventojai

3.1 Urbanizacija

Šilutės rajono urbanizacija yra labai maža, palyginus su Lietuvos urbanizacijos lygiu: 2006 m. pradžia

Lietuvos 66,7 % Šilutės raj. 39,3 %

10 lentelė. Šilutės rajono savivaldybės urbanizacijos lygio dinamika

Metai 2001 2002 2003 2004 2005 2006 Urbanizacijos lygis, %

38,8 39,0 39,1 39,2 39,2 39,3

Urbanizacijos lygis Šilutės rajone 2001-2006 metais kinta nežymiai.

3.2 Gyventojų tankis

Šilutės rajono savivaldybės gyventojų tankis 2005 m. pradžioje buvo 31,8 gyv./km2, o Lietuvos gyventojų tankis 52,5 gyv./km2.

11 lentelė. Kaimo gyventojų tankis 2001 m.:

Seniūnija Gyventojų Plotas Tankis

km2 gyv./km²

Gardamo 2390 136 18 Juknaičių 3296 156 21 Katyčių 1509 61 25 Kintų 2256 156 14 Rusnės 1984 54 37 Saugų 4204 163 26 Šilutės 5870 168 35 Švėkšnos 4067 186 22 Usėnų 1506 75 20 Vainuto 2790 142 20 Žemaičių Naumiesčio

3954 121 33

Bendras sk. 33826 1418 24 Šaltinis: 2001 m. gyventojų surašymo duomenys.



6 pav. Šilutės savivaldybės gyventojų tankis seniūnijose gyv./km²

3.3 Gyventojų skaičiaus dinamika

7 pav. Šilutės rajono savivaldybės gyventojų skaičiaus dinamika 2001 – 2005 m.

54,054,454,754,955,2

33,033,233,433,633,9

0

10

20

30

40

50

60

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.

gyv

.sk.

tūks

t.

Šilutės raj.gyventojai Iš jų gyvena kaime

Vidutiniai metiniai bendro gyventojų skaičiaus mažėjimo tempai 2001-2005 m.sudarė –

0,55%. Tuo pačiu periodu Lietuvos mastu mažėjimo tempai buvo – 0,48. Šilutės miesto mažėjimo tempai buvo – 0,23 %, o kaimo – 0,67 %.



3.4 Demografinė struktūra

Šilutės rajono savivaldybės gyventojų demografinė struktūra pagal amžiaus stambias grupes (2005 m.) iš dalies yra palankesnė negu šalies,nes 0-15 metų amžiaus grupė yra 1,2 gausesnė.

8 pav. Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės gyventojų pagal amžiaus grupes palyginimas

18,7

61,9

19,822,5

60,1

17,8

0

10

20

30

40

50

60

70

0 - 15 darbingo amžiaus pensinio amžiaus

gyv

.sk.

tūks

t.%

Lietuva Šilutės raj.

Maža tikimybė, kad demografinė struktūra išliks pastovi. Svarbiausia priežastis – neigiamo

natūralaus gyventojų prieaugio dinamika. Nuo 2002 m. natūralus prieaugis mažesnis negu apskrityje. Nuo 2005 m. susiformavo ypač nepalankios tendencijos, natūralus prieaugis mažesnis negu šalyje.

9 pav. Šilutės rajono savivaldybės natūralus prieaugis 1996-2005 m.

-3,2-3,0-3,2

-2,5

-1,3-1,0-1,1-0,9-1,1

-3,9

0,20,5 0,7

-0,1

0,5

-1,3-1,9

-2,7

-1,6-1,6

-4,0

-1,7-1,7-2,5

-0,5

1,71,2

2,3

2,8

1,6

-5,0

-4,0

-3,0

-2,0

-1,0

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Lietuva Klaipėdos apskr. Šilutės raj.sav.

Šilutės miestų ir kaimų gyventojų struktūrų skirtumai statistiškai yra nereikšmingi, tačiau jie atskleidžia svarbias tendencijas:

• miestuose labiau buriasi darbingo 20–49 metų amžiaus gyventojai. Čia jų dalis yra 5,8 procentiniais punktais didesnė negu kaime.

• kaimuose didesnė jaunų iki 15 metų gyventojų dalis 1,3 procentiniais punktais, ir didesnė vyresnių negu 60 metų gyventojų dalis 5,4 procentiniais punktais negu



miestuose. T. y. kaimuose didesnė ekonomiškai neaktyvių gyventojų dalis, labai ryškus senėjimo procesas.

10 pav. Šilutės savivaldybės gyventojų struktūros palankumas (daugiau negu vidutiniškai

jaunų ir darbingo amžiau, ir mažiau pensinio amžiaus negu vidutiniškai savivaldybėje)

12 lentelė. Šilutės rajono savivaldybės gyventojų amžiaus struktūra (2001 m.)

Amžius Gyventojų struktūra, % Struktūros skirtumai (m – k), punktai

miesto (m) kaimo (k) 0–4 6,0 6,4 -0,4 5–9 7,6 8,0 -0,4

10–14 9,4 9,9 -0,5 15– 19 8,6 8,2 +0,4 20–29 13,3 12,1 +1,2 30–39 16,1 14,3 +1,8 40–49 14,8 12,0 +2,8 50–59 9,9 9,3 +0,6 60–69 8,0 10,6 -2,6 70 + 6,3 9,1 -2,8

100 100



Gyventojų socialinė ir amžiaus struktūra miestuose ir kaimo seniūnijose yra diferencijuotos (13 lentelė):

13 lentelė. Šilutės rajono savivaldybės kaimo gyventojai pagal pagrindines amžiaus grupes

Gyventojų skaičius, palyginti su bendru sk. % Seniūnijos

Visi gyventojai 0–15 metų

( J ) darbingo

amžiaus ( D ) pensinio

amžiaus ( P) Gardamo 2390 26,2 50,8 23,0 Juknaičių 3296 28,2 55,4 16,4 Katyčių 1509 29,6 52,8 17,4 Kintų 2256 26,8 54,3 18,9 Rusnės 1984 24,4 54,9 20,6 Saugų 4204 28,1 54,7 17,2 Šilutės 5870 23,8 59,3 16,9 Švėkšnos 4067 26,0 50,1 23,9 Usėnų 1506 27,7 54,5 17,8 Vainuto 2790 24,8 52,5 22,7 Žemaičių Naumiesčio 3954 25,2 54,4 20,4

3.5 Išsilavinimas Šilutės rajono ir Lietuvos gyventojų pasiskirstymo pagal išsilavinimą palyginimas rodo

skirtumus Šilutės savivaldybės socialinės ekonominės raidos potencialo nenaudai. Šilutės gyventojų išsilavinimas yra žemesnis. Pagal struktūrines gyventojų dalis Šilutės savivaldybėje yra turinčių: aukštąjį išsilavinimą – 1,7 kartus mažiau

aukštesnįjį – 1,0 vidurinį – 1,2 kartus mažiau

pagrindinį – 0,8 kartus daugiau pradinį – 0,8 kartus daugiau.

11 pav. Gyventojų išsilavinimo palyginimas šalyje ir Šilutės rajono savivaldybėje

%

20,8

15,0

27,2

19,4

12,6

25,0

17,8

23,6

19,3

7,3

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

30,0

Aukštasis Aukštesnysis Vidurinis Pagrindinis Pradinis

Lietuva Šilutės raj.



Dideli išsilavinimo skirtumai Šilutės miesto ir kaimų gyventojų (2001 m.).

Išsilavinimas

aukštasis aukštesnysis vidurinis pagrindinis pradinis neturi pradinio ir kiti

viso

mieste 11,9 24,4 24,6 14,6 20,0 4,5 100

kaime 4,4 16,0 23,0 19,9 28,3 8,5 100

skirtumai

+7,5

+8,4

+1,6

-5,3

-8,3

-4,0

Remiantis gyventojų surašymo 2001 m. duomenimis, galima konstatuoti neigiamas gyventojų išsilavinimo tendencijas, kurios ypač išryškėja palyginus 20–24 metų amžiaus grupę su 35–39 metų amžiaus grupe, t. y. su grupe kuri prieš 15 metų priklausė 20–24 metų amžiaus grupei. Nežiūrint tam tikrų netikslumų ir prielaidų, galime tvirtinti, kad

• įvyko esminė slinktis iš maksimalaus 13,05 % su aukštuoju ir 36,98 % su aukštesniuoju išsilavinimu gyventojų dalies į padidėjusią vidurinio išsilavinimo grupę.

14 lentelė. Šilutės rajono gyventojų išsilavinimo struktūra %, amžiaus grupėse

Amžius Aukštasis Aukštesnysis Vidurinis Pagrindinis Pradinis

Neturi pradinio ir kiti

10-14 0 0 0 0 78,07 21,93 15-19 0 0,17 9,10 46,46 43,36 0,91 20-24 3,42 14,45 29,89 44,21 5,97 2,07 25-29 9,06 25,30 38,07 23,75 2,17 1,65 30-34 10,67 34,38 41,89 10,74 0,68 1,65 35-39 13,05 36,98 40,51 7,37 0,51 1,58 40-44 13,70 36,83 39,58 8,09 0,61 1,19 45-49 15,14 31,18 37,07 12,71 2,30 1,60 50-54 13,57 29,52 28,80 19,22 6,91 1,98 55-59 9,13 20,85 19,23 24,89 22,18 3,72 60-64 6,67 15,60 10,69 20,00 38,85 8,19 65-69 4,25 9,63 8,57 15,05 47,31 15,20 70+ 2,86 6,27 9,71 9,74 50,39 21,03

• 15 metų amžiumi besiskiriančios gyventojų grupės rodo žmonių su aukštuoju ir aukštesniuoju išsilavinimu dalies sumažėjimą 3,8 ir 2,6 kartus, o turinčių pagrindinį ir pradinį išsilavinimą dalis išaugo 5,9 ir 11,7 karto.

• 15–19 metų amžiaus grupėje, esančioje ties aktyvios socialinės, ekonominės veiklos pradžia, gyventojai, turintys tik pradinį išsilavinimą, sudaro net 43,36 %. Logiška manyti, kad 15–19 metų amžiaus grupėje tokių turėtų nebūti, arba blogiausiu atveju 1–2 %.



IŠVADOS:

1. Urbanizacijos lygis yra žemas, urbanizacijos augimo tendencijos nežymios, kaimo gyventojų mažėjimo tempai palyginti nedideli (mažėja tik mažiau nei 300 gyventojų turinčios gyvenvietės).

2. Bendras gyventojų tankis 1,7 kartus mažesnis negu šalies. Kaimo gyventojų tankis labai diferencijuotas – nuo 18 iki 37 gyv./km².

3. Demografinės gyventojų struktūros svarbiausias pranašumas – 1,2 kartų, negu šalyje, gausesnė jaunų 0 – 15 metų gyventojų grupė. Struktūros kaitą lems natūralaus prieaugio tendencijos, kurios nuo 2000 m. pakrypo nepalankia kryptimi, dėl kurių natūralus mažėjimas nuo 2005 m. yra didesnis negu šalyje.

4. Pagal gyventojų išsilavinimo lygį Šilutės savivaldybės gyventojų rodikliai yra blogesni negu šalies vidurkis, neigiamos tendencijos stiprėja.



4. Gyventojų migracija

Šilutės rajono savivaldybės gyventojų migracijos dinamika nepanaši nei į šalies nei į Klaipėdos apskrities dinamiką. 1998 m. prasidėjo antrasis per dešimtmetį neigiamos migracijos saldo etapas ir 2000 m. neigiamas saldo buvo 1,9 kartus didesnis negu šalies vidurkis.

12 pav.Gyventojų migracijos saldo

-5,64

-2,57-2,80

-1,83

-0,57-0,74

-5,80-5,88-6,23-6,27-6,49

-0,24

-4,57

-5,16-4,79

-1,43-1,15

-1,60-0,82

-5,40-6,37 -4,91-4,65

-1,87-2,19

-10,93

-7,14

-7,35

-1,40

-2,37

-12,00

-10,00

-8,00

-6,00

-4,00

-2,00

0,00

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Mig

raci

jos

sald

o/1

000

gyv

.


Dabartinėje gyvenamojoje vietovėje gyvena nuo gimimo – 39,1 %, daugiau nei 10 metų Šilutėje gyvena – 43,5 % gyventojų (15 lentelė).

15 lentelė. Gyventojų skaičius % pagal gyvenimo dabartinėje gyvenamojoje vietovėje trukmę Nuo gimimo, % Daugiau nei 10 metų , % 5 – 10 metų, % Mažiau nei 5 metus, % Nenurodė, %

39,1 43,5 9,2 8,2 0,0 Dauguma gimusiųjų ne dabartinėje gyvenamojoje vietovėje į Šilutės savivaldybę atsikėlė iš

Šiaulių apskrities (44,7 %).

16 lentelė. Gimusių ne Šilutės savivaldybėje išvykimo vietovė ( %) Šilutės rajonas

Klaipėdos rajonas

Tauragės rajonas

Šilalės rajonas

Kauno rajonas

Telšių rajonas

Lietuvos kiti rajonai

52,5 7,9 6,7 6,5 2,7 1,2 20,9

Šiuo metu Šilutėje gyvenantys žmonės (87,0 %) neketina keisti gyvenamosios vietos. Šis rodiklis beveik nesiskiria nuo Vilniaus apskrities savivaldybių rodiklių, nes čia neketina keisti 85 – 91 % gyventojų. Priežasčių yra daug, jos persipynusios. Pagal dažnį svarbiausios priežastys tų respondentų, kurie nurodė:



dėl karjeros 37,4 % dėl ekonominių priežasčių (mažas uždarbis) 35,3 % dėl šeimos interesų 26,7 % Dėl gyvenimo sąlygų pagerinimo (butas, namas...) 25,2 % Per brangus būsto išlaikymas 8,1 % Nenurodė 5,0 % Per brangus gyvenimas mieste 2,9 % Dėl socialinių, politinių priežasčių 2,9 % Dėl mokslo 2,6 % Dėl nesveikos aplinkos (triukšmas, tarša, ....) 2,5 % Dėl neigiamų emocijų,susijusių su gyv.vieta 1,6 %

Gyventojai, kurie turi motyvus keisti gyvenamąją vietą, žino ir vietovę (17 lent.).

17 lentelė. Galimos emigracijos kryptys

IŠVADOS:

1. Šilutės rajono savivaldybės gyventojų migracijos saldo svyravimai yra ryškesni negu šalies ir Klaipėdos apskrities dinamika.

2. 1998 m. prasidėjo antrasis per dešimtmetį neigiamos migracijos saldo etapas ir 2000 m. neigiamas saldo buvo 1,9 kartus didesnis negu šalies vidurkis.

3. Gyventojų, ketinančių keisti dabar ar po kelerių metų gyvenamąją vietą, pagal 2006 m. apklausos rezultatus yra 13,0 %.

4. Pagrindiniai migracijos argumentai susiję su darbinės veiklos ambicijomis (siekiant karjeros, didesnio uždarbio).

Į kitą Šilutės vietovę

Į Klaipėdą Į užsienį Į Kauną Į Vilnių

Nenu-rodė

Į kitus Lietuvos rajonus

Į raj. Klaipėdos apskrityje

Į kitus didmiesčius

32,1 25,2 19,1 10,9 9,1 7,4 6,5 2,6 2,6



5. Užimtumas, ekonominė bazė Bendroje gyventojų struktūroje užimti gyventojai sudaro mieste 48,6 %, o kaime tik 35,9 %%%%.

Neaktyvių gyventojų dalis (0–14 metų grupė ir neaktyvūs vyresni kaip 15 metų) sudaro mieste 37,1 %, kaime – 52,0 % (18 lent.).

18 lentelė. Šilutės savivaldybės gyventojų užimtumas (2001 m. gyventojų surašymas)

Viso gyventojų (15 metų ir

vyresni)

darbo jėga

užimti bedarbiai neaktyvūs nenurodo

mieste, 16539 10286 8032 2254 6138 115 % 100 48,6 13,6 37,1 0,7

kaime, 25606 12119 9201 2918 13319 168 % 100 35,9 11,4 52,0 0,7

kaime procentiniai

punktai

-12,7

-2,2

-14,9

0

bendras, 42145 22405 17233 5172 19457 283 % 100 40,9 12,3 46,2 0,7

Bedarbių skaičius Šilutės darbo biržos duomenimis nuo 1993 m. iki 2005 metų sumažėjo 1,6 karto:

Metai 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 Bedarbių skaičius, tūkst..

3,1

3,0

4,7

4,1

2,3

2,5

3,2

3,8

3,7

3,5

2,9

2,6

1,9

13 pav. Metinio nedarbo lygio dinamika.

%

12,8

14,8

4,8

6,8

10,311,312,511,5

8,4

6,45,9

7,1

6,1

3,84,4 4,5

6,7

9,810,011,0

10,0

7,1

5,14,9

6,9

6,6

4,44,5

5,9

8,3

14,515,5

14,7

10,8

8,27,7

14,4

9,3

9,4

0,0

2,0

4,0

6,0

8,0

10,0

12,0

14,0

16,0

18,0

1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Lietuva Klaipėdos apskr. Šilutės raj. sav.

Pastaba: 2004-2005 m. duomenys apie nedarbo lygį STD buvo skaičiuoti pagal registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykį.



14 pav. Bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų ( %)

9,58,1

9,711,1

10,2

7,45,65,1

4,8

6,8

7,0

10,6

11,813,2

11,7

8,47,3

6,2

5,2

7,0

7,58,3

10,89,4

6,14,95,0

0,0

2,0

4,0

6,0

8,0

10,0

12,0

14,0

1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.

bed

arb

ių d

alis

%


Pagal gyventojų surašymo 2001 m. duomenis užimtų ir visų (vyresnių kaip 15 metų) gyventojų pasiskirstymai pagal išsilavinimą yra priešingi.

19 lentelė. Šilutės užimtų ir visų gyventojų struktūros pagal išsilavinimą palyginimas

Išsilavinimo struktūra, % visi gyventojai, vyresni kaip

15 metų užimti gyventojai vyresni kaip

15 metų Aukštasis 8,3 16,9 Aukštesnysis 21,7 33,3 Vidurinis 26,6 32,0 Pagrindinis 20,1 14,0 Pradinis 18,3 3,5 Neturi pradinio ir pan. 5,0 0,4

Tai reiškia, kad faktinėje Šilutės situacijoje aukštesnysis ir vidurinis išsilavinimas teikia

didesnes užimtumo galimybes palyginus su turinčiais pradinį, o tuo labiau neturinčių. Šilutės savivaldybės gyventojų užimtumo pagal ekonomines veiklos sritis struktūra:

Iš viso

% Ekonominės veiklos rūšys 17233 100 Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 3881 22,52 Apdirbamoji pramonė 2829 16,42 Švietimas 2157 12,52 Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių, motociklų remontas, asmeninių ir buitinių daiktų taisymas 1829 10,61 Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 1466 8,51 Viešasis valdymas ir gynimas; privalomasis socialinis draudimas 1116 6,48 Statyba 744 4,32 Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai 630 3,66



Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 432 2,51 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 288 1,67 Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 264 1,53 Viešbučiai ir restoranai 199 1,15 Žuvininkystė 129 0,75 Finansinis tarpininkavimas 125 0,73 Privačių namų ūkių, turinčių samdininkų, veikla 4 0,02 Nenurodė 976 5,66

Pagal seniūnų apklausą (2006 m.) pramonės, statybos, įvairios gamybos įmonės ir jose dirbančiųjų skaičius pateikti 16 pav.

15 pav. Pramonės,statybų ir kitų įmonių sklaida seniūnijose (Įmonių sk./ dirbančiųjų sk.)



IŠVADOS :

1. Savivaldybės ūkis yra agrarinio tipo, tačiau pakankamai diversifikuotas, tai didelis privalumas.

2. Palyginti tolygi pramonės, statybos ir kitų įmonių sklaida seniūnijų koncentracija Šilutės mieste yra palankus užimtumo veiksnys.

3. Mažesnė negu apskrityje ir šalyje bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų yra savivaldybės ūkio privalumai. Trūkumas – 1,35 karto mažesnis kaimo gyventojų statistinis užimtumas.

4. Šilutės savivaldybės darbo rinkoje vidurinis ir aukštesnysis bei aukštasis išsilavinimas teikia daug didesnes užimtumo garantijas.



6. Pragyvenimo šaltiniai, darbo užmokestis Šilutės savivaldybės gyventojų pragyvenimo šaltiniai, palyginus visos Lietuvos ir apskrities

gyventojų pragyvenimo šaltinių pasiskirstymu, iš esmės skiriasi:

(Šalis – 1,0) (Apskritis – 1,0) darbo užmokestis 0,77 0,73 pajamos iš nuosavo verslo 3,86 0,95 pajamos iš nuosavybės ar investicijų 1,00 1,00 pajamos iš žemės ūkio veiklos 2,18 2,10 pensija 0,99 1,08

pašalpa 1,30 1,47 stipendija 0,91 1,00 valstybės išlaikomas 0,90 1,13 šeimos ar kitų asmenų išlaikomas 1,13 1,09 kiti šaltiniai 1,08 1,42 nenurodė 0,58 0,54

Pragyvenimo šaltinių struktūrų palyginimas rodo, kad Šilutės struktūra yra statistiškai

artimesnė Klaipėdos apskrities gyventojų pragyvenimo šaltiniams, negu šalies. Pastaruoju atveju išryškėja didesnė pajamų iš nuosavo verslo reikšmė Šilutės rajono gyventojams.

16 pav. Pagrindinių pragyvenimo šaltinių palyginimas

3,32,5

33,3

1,01,1

4,30,12,81,4

28,6

21,6

3,51,9

34,4

0,81,03,8

19,7

0,12,95,7

30,2

1,92,7

37,5

0,91,0

5,6

0,1

6,15,4

21,9 21,3

05

10152025303540

Darbo

užmoke

stis

Pajam

os iš n

uosav

o ve.

..

Pensi

ja

Pašal

pa

Stipen

dija

Kitas p

ragyv

enim

o ša

lt...

gyve

ntojų %

Lietuva Klapėdos apskr. Šilutės raj. sav.

Miesto ir kaimo gyventojų pragyvenimo šaltiniai ypatingai skiriasi tik pajamų iš žemės ūkio dalimi visų šaltinių struktūroje. Miesto gyventojų šaltiniai yra aktyvi veikla, o kaimo gyventojams būdinga didesnė priklausomybė nuo pensijos, pašalpos ir pan.



20 lentelė. Šilutės savivaldybės miesto ir kaimo gyventojų pragyvenimo šaltiniai (2001 m.) Gyventojų skaičius., % Kaimo ir

miesto miesto (m) kaimo (k) skirtumai kartų

(k/m) darbo užmokestis 31,0 16,1 0,52 pajamos: iš nuosavo verslo žemės ūkio veiklos

1,8 0,4

0,8 9,6

4,73

pensija 17,2 23,9 1,39 pašalpa 3,9 6,7 stipendija 1,1 0,9 valstybės išlaikomas 0,6 1,1

1,55

šeimos, kitų išlaikomas 37,4 37,6 kiti šaltiniai 3,2 2,3 neidentifikuoti 3,3 1,0

100 100

Vidutinis darbo užmokestis Šilutėje palyginus su Lietuvos vidurkiu (100%) sudaro 76,8 %, su Klaipėdos apskritimi – 78,0 % jos vidurkio.

17 pav.Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dinamika 1995 - 2004 m.

481

618

778

930 987 971

982 10141073

11491276

1256

11251060

989966

976993948

799

651

497

980920

846824795789816757

625472

397

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005


IŠVADOS:

1. Pragyvenimo šaltinių struktūra rodo Šilutės savivaldybės gyventojų (ypač miestiečių) priklausomybę nuo sukurtų darbo vietų, valstybės, šeimos ar kitų asmenų išlaikymo.

2. Būdingas didelis ekonominis savarankiškumas, nes pajamos iš nuosavo verslo, kaip šaltinis yra artimas apskrities vidurkiui, o pajamos iš žemės ūkio veiklos yra daugiau nei 2 kartus didesnės negu vidutiniškai šalyje.

3. Kaimo gyventojų pragyvenimo šaltinių struktūra yra problematiškesnė ir 1,5 karto labiau priklausoma nuo pensijų, pašalpų ir pan.

4. Darbo užmokesčio augimo dinamika yra palanki, tačiau vidutinis darbo užmokestis sudaro tik 77 % šalies ir apskrities vidurkio.



7. Būstas

Šilutės rajone gyventojai pagal statistinį rodiklį 20,7 m2/1 gyv. yra blogiau apsirūpinę būstu negu vidutiniškai Lietuvoje ir Klaipėdos apskrityje (18 pav.).

18 pav. Gyventojų apsirūpinimas gyvenamuoju plotu

m2/gyv

23,823,4

23,023,022,822,8

21,521,1

20,620,420,0

21,521,321,020,820,720,5

19,619,519,519,218,4

20,720,620,220,0

19,619,418,918,718,7

18,317,9

15,0

16,0

17,0

18,0

19,0

20,0

21,0

22,0

23,0

24,0

25,0

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005


Visų 2001 m. buvusių 18 029 būstų struktūra pagal tipą ir nuosavybės formą buvo tokia:

21 lentelė. Tradiciniai būstai pagal tipą ir nuosavybės formą

iš jų pagal nuosavybės formą

Būsto tipas Visi būstai (%) privati fizinių asmenų (%)

privati juridinių

asmenų (%)

valstybės, savivaldybės

(%)

Kita (%)

Iš viso 18029 (100) 17339 (96,2) 151 (0,8) 417 (2,3) 122(0,7)

Individualus namas 6 173 (34,2) 6 121 (35,3) 20 (13,2) 15 (3,6) 17 (13,9)

Individualaus namo dalis 1421 (7,9) 1333 (7,7) 13 (8,6) 56 (13,4) 19 (15,6)

Butas 10435 (57,9) 9885 (57,0) 118 (78) 346 (83,0) 86 (70,5)

Bendrame būstų fonde savivaldybės būstų dalis yra labai maža ir sudaro tik 2,3 %. Savivaldybės būstų nėra (seniūnų duomenys) Žemaičių Naumiesčio, Saugų, Rusnės, Katyčių, Gardamo, Švėkšnos seniūnijoje. Kitose seniūnijose yra:

Vainuto sen. 1 butas Usėnų sen. 7 butai Kintų sen. 12 butų, 2 namai

Juknaičių sen. 12 butų



22 lentelė. Būstų pagal kambarių skaičių struktūra (2001 m surašymo duomenys)

Jeigu aprūpinimo būstu higienos ir socialinio standarto minimumu laikytume santykį 1

kambarys: 1 gyventojas, tokiu atveju Šilutės savivaldybės situaciją galima apibūdinti taip:

Kambarių skaičius būste

Būsto naudojimas: 1 2 3 4 5

atitinka standartą, % 18,3 26,4 37,2 54,7 100*

neatitinka, % 81,7 73,6 62,8 45,3 0

Pastaba: * sąlygiškai, nes nėra detalizuotos informacijos

Atitikimo sąlyginiam standartui vidurkis yra 37,2 % (įvertinant turimos informacijos detalumą). Formaliai tai reikštų, kad kambarių skaičius būstuose turėtų būti 2 kartus vidutiniškai didesnis ir tik tada galima tikėtis geresnės higienos ir socialinio standarto atitikmens.

23 lentelė. Būstų statybos metai ir nusidėvėjimas.

Medžiagos, naudotos išorinių sienų statybai

Orientacinis pastatų

nusidėvėjimas, % Pastatymo

metai Visi pastatai

plytos, akmenys, blokeliai

mediena įvairios medžiagos

kita

Iš viso pastatų 8619(100) 4050(47 ) 2892(34) 1008(12) 669(8)

iki 1919 1480(17,2) 446(30,1) 675(45,6) 216(14,6) 143(9,7) 100

1919–1945 2000(23,2) 597(29,9) 1013(50,7) 271(13,6) 119(6,0) 85

1946–1960 848(9,8) 242(28,5) 542(63,9) 53(6,3) 11(1,3) 54

1961–1970 1060(12,3) 679(64,1) 317(29,9) 60(5,7) 4(0,4) 40

1971–1980 1452(16,8) 1049(72,2) 257(17,7) 97(6,7) 49(3,4) 28

1981–1990 1293(15,0) 672(52,0) 57(4,4) 289(22,4) 275(21,3) 17

1991–2000 482(5,6) 362(75,1) 30(6,2) 22(4,6) 68(14,1) 7

Nenurodyta 64 42 6 3 13

2001 4 3 1 - - Pastaba: orientacinis pastatų nusidėvėjimas apskaičiuotas įvertinant vidutinę pastatų gyvavimo trukmę 80 metų.

Kambarių skaičius būste (bute, vienbučiame name)

Iš viso kambarių 1 2 3 4 5+

Iš viso 53624 4428 17344 17108 7893 6851

1 gyventojas 3010 809 1274 650 163 114

2 gyventojai 8376 958 3308 2704 828 578

3 gyventojai 9864 1023 3744 3012 1194 891

4 gyventojai 14168 924 4888 4684 2136 1536

5 ir daugiau 18206 714 4130 6058 3572 3732



Vidutinis būsto skaičiuojamasis nusidėvėjimas 45 %.Tikėtina, kad nusidėvėjimas yra didesnis,nes 85 % medinių namų yra statyti iki 1970 m., be to, paprastai niekada neremontuoti namai sudaro net 40 – 50 %.

24 lentelė. Namų aprūpinimas inžinerine įranga (2001 m.) Būstų skaičius, % Gyventojų skaičius, %

vandentiekis 76,5 77,3 kanalizacija 69,3 69,9 karštas vanduo 47,5 48,0 vonia/dušas 59,8 60,7 tualetas su klozetu 60,0 59,9 dujinė, elektrinė viryklė 91,9 94,5 krosnis maistui gaminti 43,9 47,2 telefonas (laidinis) 70,5 76,0 centrinis šildymas: iš šilumos tinklų iš vietinio šaltinio

66,1 54,6

kita šildymo įranga 69,2 nėra šildymo 0,9

Būstų kokybę mažina namų aprūpinimo inžinerine įranga lygis. Pagal gyventojų skaičių

vidutinis standartinio aprūpinimo lygis tik apie 77 %. Likusi dalis – praktiškai tai kaimo problema. Antrąjį būstą sodų bendrijose ar kaimo sodybose turi apie 7,1 % savivaldybės gyventojų. Tai

rodo mažą jo populiarumą palyginus su kitomis savivaldybėmis. Antrasis būstas yra naudojamas (25 lentelė):

25 lentelė. Antrojo būsto naudojimas

IŠVADOS:

1. Šilutės savivaldybės gyventojai aprūpinti būstu (m²/1 gyv.) vidutiniškai 1,15 ir 1,04 karto blogiau negu šalies ir apskrities gyventojai. Šio rodiklio augimo tempai yra 0,5 % per metus.

2. Būstų fondo savivaldybės dalis 2,3% yra pernelyg maža, kad galima būtų teikti reikšmingesnę paramą socialiai ar dėl kitų priežasčių remtiniems asmenims ar šeimoms.

3. Svarbiausios būsto problemos – namų būstų didelis nusidėvėjimas, bloga priežiūra ir atnaujinimas. Didžiausią dalį būsto fondo sudaro senesni nei 60 -70 m. pastatai, aprūpinimas inžinerine įranga tik apie 77 %, 2/3 kaimo būsto nėra standartiškai aprūpinti (ar aprūpinti tik dalinai).

4. Naujo būsto statybos ir jo keitimo potencialas yra – 13 %. Vyraujantis pasirinkimas – kita vietovė Šilutės rajone arba Klaipėdoje.

5. Tik 7,1 % savivaldybės gyventojų disponuoja antruoju būstu, jo naudojimas yra silpnesnis, lyginant su kitų savivaldybių duomenimis.

Rajonas Kasdien 1-2 kartus per

savaitę 2-3 kartus per

mėnesį 1 kartą per

mėnesį Rečiau Nenurodė Šilutės 17,0 34,8 23,3 13,2 16,7 12,8



8. Gyvenamoji vietovė ir aplinka Pagal 2006 m. Šilutės savivaldybės gyventojų apklausos rezultatus galima nustatyti

gyvenamos vietovės lokalizacijos įvertį ir artimosios gyvenamosios aplinkos kokybę. 26 lentelė.Gyvenamos vietovės lokalizacijos įvertis

Vertinimo kriterijai vidurkis

A. • Švarus oras

3,74

B.

• Graži aplinka • Nėra narkomanų • Arti savivaldybės, seniūnijos centras

3,72 3,66 3,59

Nėra triukšmo 3,56 Saugu 3,50 Geras susisiekimas su Šilute 3,47 Gerai prižiūrima ir tvarkoma aplinka 3,37 Arti vaistinė 3,36 Arti poliklinika 3,27 Nesimato benamių 3,27 Arti mokykla 3,14 Geras susisiekimas su darboviete 3,03 Gerai įrengti, prižiūrimi parkai, miškai 2,81 Didelė prekybos paslaugų pasiūla 2,76 Arti darbovietė 2,60

C. Geros galimybės sportuoti 2,25

5 svarbiausi uždaviniai, ką pirmiausia reiktų padaryti, siekiant pagerinti artimąją gyvenamąją aplinką :

1. Gerinti sporto statinių infrastruktūrą. 2. Įrengti želdynus. 3. Tvarkyti aplinką. 4. Gerinti susisiekimą su traukos centrais. 5. Vystyti socialinės infrastruktūros tinklą. IŠVADOS: 1. Gyventojai palankiai vertina gyvenamosios aplinkos kokybę, jaučiasi pakankamai

socialiai saugūs viso rajono ribose. 2. Didžiausios problemos gyventojų nuomone yra sporto, darboviečių, prekybos

paslaugų sklaida ir pasirinkimo galimybės. 3. Fizinė gyvenamoji aplinka (ypač kaimuose) neturi arba trūksta daugelio standartinių

aplinkos elementų.



9. Verslas, pramonė, statyba

Šilutės rajono savivaldybėje sritys, kuriose didžiausias vidutinis darbuotojų skaičius:

2003 m. Šilutės savivaldybėje apdirbamojoje gamyboje, kasyboje ir karjerų eksploatavime,

vidutinis darbuotojų skaičius (dirbo) 3021 samdomi darbuotojai. Palyginus su 2001 metais, šiame sektoriuje įvyko tokie pokyčiai:

pokytis, kartų

Lietuvoje 1,03 Klaipėdos apskrityje 1,00 Šilutėje 1,00

27 lentelė. Svarbiausių gaminių gamyba

Šilutės rajonas 2000 2001 2002 2003 2004

Durpių gavyba(sąlyginio drėgnumo) tūkst.. t

51,1 43,1 72,5 67,5 68,5

Mėsa ir 1 kategorijos subproduktai, tūkst. t

0,5 0,4 0,4 0,8 0,8

Dešros ir rūkyti mėsos gaminiai, tūkst. t

0,8 0,8 0,9 0,8 1,0

Riebūs sūriai, tūkst. t 2,3 4,5 5,0 4,8 6,1

Miltai, tūkst. t 6,9 7,6 5,4 6,8 5,7

Kombinuotieji pašarai, tūkst. t 0,5 0,4 0,3 - -

Duona ir pyrago gaminiai, tūkst. t 0,7 0,5 0,4 0,4 0,3

Pakabinamos spynos, tūkst. 72,1 72,6 87,2 81,6 52,2

Stalai, tūkst. 215,4 318,4 360,7 385,3 345,2

Virtuvinės ir pakabinamos spintelės, tūkst.

10,5 5,6 6,7 6,8 5,4

dirbančiųjų sk. Apdirbamoji gamyba; kasyba ir karjerų eksploatavimas Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė Žuvininkystė

3021 799 125

Elektros, dujų ir vandens tiekimas 197 Didmeninė ir mažmeninė prekyba 1349 Statyba 715 Viešbučiai, restoranai 195 Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 316 Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita verslo veikla 204 Privalomasis socialinis draudimas 524 Švietimas 2203 Sveikatos priežiūra, socialinis darbas Finansinis tarpininkavimas

1470 22

Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 345 11485



Svarbiausių produkcijos rūšių gamyba (pagal rūšį) yra stabili, daugeliui atvejų stebimas gamybos apimčių didėjimas (28 lentelė).

28 lentelė. Parduota pramonės produkcija, tūkst.lt/1 gyventojui

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 Augimas, kartais

Lietuvos 4,66 4,87 4,51 5,30 5,82 6,39 7,10 1,52

Klaipėdos apskrities 4,81 5,80 5,29 6,00 6,82 6,95 7,46 1,55 Šilutės rajono 1,97 2,72 2,09 1,73 2,50 2,84 3,37 1,71

Pramonės produkcijos augimo tempai yra spartesni negu vidutiniškai šalyje ir apskrityje. Palyginamieji statybos darbų dydžiai 2005 m.:

Šalyje 1715 lt/gyv. Klaipėdos apskrityje 2489 lt/gyv. Šilutės savivaldybėje 738 lt/gyv.

IŠVADOS:

1. Savivaldybėje vyrauja iš esmės tradicinės verslo sritys. 2. Svarbiausių produkcijos rūšių gamybos nomenklatūroje vyrauja apdirbamoji gamyba;

kasyba ir karjerų eksploatavimas. Gamyba pakankamai stabili. 3. Pramonės ir statybos produkcijos augimo dinamika yra spartesnė negu vidutiniškai šalyje ir

apskrityje.



10. Žemės ūkis

Šilutės rajono savivaldybės žemės ūkio naudmenos sudaro pagrindinę žemės fondo dalį –49,6%.

29 lentelė. Žemės fondo struktūra

Rodikliai Bendras Žemės Tarp jų Ne žemės žemės

plotas, ha ūkio naudmenos,

% ariama žemė

pievos, natūralios ganyklos

sodai, uogynai

ūkio naudmenos

Klaipėdos apskrities

520924 54,2 45,3 7,9 1,0 45,8

Šilutės rajono 170625 49,6 35,8 13,2 0,6 50,4 Šilutės savivaldybėje esančių ūkių ir žemės lyginamieji dydžiai pagal 2003 m. žemės ūkio

surašymo duomenis yra pateikti 30 lentelėje.

30 lentelė. Ūkių skaičius ir žemė, palyginamieji dydžiai

Rodikliai Visi ūkiai Ūkininkų ir šeimos ūkiai Žemės ūkio bendrovės ir įmonės

ūkių skaičius

žemės plotas,

iš jų ž. ū. naud-menos

ūkių skaičius

žemės plotas,


ūkių skaičius

žemės plotas,


Lietuvos, % 100 100 100 99,8 88,7 87,8 0,2 11,3 12,2 Klaipėdos

apskritis, % 100 100 100 99,8 94,6 95,4 0,2 5,4 4,6

Šilutės rajonas, %

7345 66416 61250 7336 64246 59143 9 2170 2107

100 100 100 99,9 96,7 96,6 0,1 3,3 3,4

19 pav. Vidutinis visų ūkių dydis pagal 2003 m. žemės ūkio surašymo duomenis (Šilutės)

0>–<2 ha; 4%

50–<100 ha; 1%

2–<5 ha; 43%5–<10 ha;

29%

10–<20 ha; 16%

20–<30 ha; 4%

30–<50 ha; 3%



31 lentelė. Veikiančių ūkių naudojamų žemės ūkio naudmenų dalis seniūnijų teritorijose (2003 m. Žemės ūkio surašymo duomenys)

Seniūnijos

Naudojamos žemės ūkio

naudmenos %, nuo bendro

seniūnijos ploto Žemės plotas ha/ 1

ūkiui

Žemės ūkio naudmenos ha/ 1 kaimo gyventojui

Gardamo 48,0 10,4 2,7 Juknaičių 45,8 11,0 2,2 Katyčių 63,2 9,6 2,5 Kintų 25,8 7,9 1,8 Rusnės 34,8 6,0 0,9 Saugų 42,2 8,7 1,6 Šilutės 37,6 7,6 1,1 Švėkšnos 35,5 9,0 1,6 Usėnų 53,5 10,7 2,7 Vainuto 55,8 9,8 2,8 Žemaičių Naumiesčio 50,7 8,3 1,5



32 lentelė. Veikiančių ūkių žemė pagal naudmenas ha (%) (2003 m. žemės ūkio surašymas)

Seniūnijos Ūkių skaičius

Žemės plotas, ha

Naudojamos žemės ūkio naudmenos, ha

Ariama žemė, ha

Pievos ir ganyklos, ha

Sodai ir uogynai, ha

kitos naudojamos žemės ūkio naudmenos, ha

Nenaudojamos žemės ūkio naudmenos, ha

Miškai, ha

Vandenys, ha

Kita žemė, ha

Gardamo 717 7422 6528 (88) 2433 (37) 4055 (62) 39 (0,6) 1(0,0) 39 (0,5) 636 (9) 54 165 (2) Juknaičių 668 7360 7159(97) 2957(41) 4170(58) 32 (0,5) 0(0,0) 1 (0,0) 117 (2) 1 82(1) Katyčių 416 3987 3837 (96) 1284(33) 2538 (66) 15 (0,4) - 45 (1) 19 (1) 1 85 (2) Kintų 513 4049 4016 (99) 866 (22) 3084 (77) 66 (1,6) - - 7 (0) 0 26 (1) Rusnės 325 1951 1876 (96) 436(23) 1434 (76) 6 (0,3) 0 0 12 (1) - 63 (3) Saugų 843 7318 6869 (94) 1983 (29) 4847 (71) 39 (0,6) 0 13 (0,2) 266 (4) 2 168 (2) Šilutės 889 6791 6324 (93) 2011 (32) 4270 (68) 41 (0,6) 2(0,0) 25 (0,4) 305 (5) 0 137 (2) Švėkšnos 887 8019 6614 (83) 1968 (30) 4589 (69) 54 (0,8) 3(0,1) 32 (0,4) 1168 (15) 8 197 (2) Usėnų 383 4082 3995 (98) 2051 (51) 1921 (48) 20 (0,5) 3(0,1) 16 (0,4) 32 (1) 4 35 (1) Vainuto 875 8592 7924 (92) 2418 (31) 5464 (69) 41 (0,5) 1(0,0) 2 (0,0) 525 (6) 2 139 (2) Žemaičių Naumiesčio 829 6845 6108 (89) 2836 (46) 3189 (52) 79 (1,3) 4(0,1) 42 (0,6) 588 (9) 0 107 (2)



Visa 2003 m. Šilutės pasėlių struktūra statistiškai labiau yra panaši į Klaipėdos apskrities nei šalies pasėlių vidutinę struktūrą, ha (%): Lietuvos Klaipėdos aps. Šilutės raj. sav.

Javai 864625(64,4) 48680(52,8) 10591(55,5) Ankštiniai augalai 21623(1,6) 1120(1,2) 185(1,0) Linai 9440(0,7) 779(0,8) - Rapsai 66587(5,0) 3554(3,9) 20(0,1) Bulvės 84438(6,3) 8709(9,4) 3558(18,6) Lauko daržovės 19373(1,4) 1480(1,6) 531(2,8) Cukriniai runkeliai 25624(1,9) 2(0,0) - Pašariniai šakniavaisiai 25742(1,9) 2543(2,8) 719(3,8) Visos vienmetės žolės 27648(2,1) 1247(1,4) 392(2,1) Daugiametės žolės 184976(13,8) 23703(25,7) 3043(15,9) Kiti augalai 11821(0,9) 387(0,4) 44(0,2)

Naminių gyvulių auginamų Šilutės savivaldybėje statistinė struktūra ir palyginamieji rodikliai yra tokie (2004 m. STD rodikliai):

Galvijai

Iš jų karvės

Kiaulės

Avys ir Ožkos

Arkliai

Lietuvos, % 41,1 22,7 53,5 2,2 3,2 Klaipėdos apskrities,% 44,4 22,5 51,6 1,6 2,3 Šilutės raj. sav., % 36,5 18,0 60,1 1,0 2,4

Produktyvumo rodikliai (2004 m. STD rodikliai)

Bulvių derlingumas, 100 kg/ ha

Grūdų derlingumas, 100 kg /ha

Daržovių derlingumas, 100 kg/ ha

Gyvulininkystės produktai,

perskaičiuoti pienu, 100-ui ha žemės ūkio

naudmenų, 100 kg

Lietuva 128,4 30,3 166,9 1167 Klaipėdos apskr. 152,4 25,5 126,6 1308 Šilutės raj. sav. 193,5 23,1 128,2 1715

IŠVADOS:

1. Žemės ūkio naudmenos sudaro 49,6 % bendro Šilutės rajono žemės ploto. 2. Veikiančių ūkių naudojamos žemės ūkio naudmenos sudaro didžiausią seniūnijų teritorijų

dalį Katyčių, Usėnų, Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio teritorijose. 3. Didžiausi 50-100 ha ūkiai sudaro tik 1 % bendro jų skaičiaus, o iki 5 ha ūkiai sudaro 47 %. 4. Pasėlių struktūra ir auginamų gyvulių struktūra tik iš dalies skiriasi nuo šalies ir apskrities

vidutinės struktūros. 5. Šilutės rajono savivaldybės grūdų, produktyvumas ir daržovių derlingumas mažesnis už

šalies ir Klaipėdos apskrities produktyvumo rodiklius,tačiau bulvių ir gyvulininkystės produktyvumas yra didesnis negu šalies ir apskrities vidurkiai.

Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. SS-06-073-BPL


43

11. Investicijos

Tiesioginių užsienio ir materialinių investicijų Šilutėje dinamikos pateiktos žemiau esančiuose grafikuose (20-21 pav.):

20 pav. Tiesioginių užsienio investicijų dinamika

7022

4727

39763808

306826782350

1168 1838

5673

45614038

3547336329662675

1801 2182

2 7 120 183 329 223 269 290 3530

1000

200030004000

50006000

70008000

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Lt.

gyv

.


21 pav. Materialinių investicijų dinamika

29392512

23422247

1873

1790

19251535

26132710

2189

3185

2431

3505

2491

1774

1225907845

742

474803

688489

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004

Lt.

/gyv

.


IŠVADOS: 1. Tiesioginės užsienio investicijos mažos. 2. Materialinių investicijų augimo tempai daug spartesni, negu vidutiniškai šalies ir

apskrities mastu, tačiau investicijų lygis lt./gyv. sudaro tik 42 % šalies vidurkio.



12. Kultūra

Šilutės rajono infrastruktūrą sudaro šios rajono tarybos įsteigtos kultūros įstaigos: • Šilutės rajono muziejai, • Šilutės rajono savivaldybės F.Bajoraičio viešoji biblioteka(Čia teikiama informacija

visais kultūros, kraštotyros ir etnokultūros klausimais. Veikia Knygos muziejus (nuo 1995), kuriame yra virš 3 tūkst. retų spaudinių, ekslibrisų, rankraščių. Bibliotekoje veikia leidykla „Prūsija“ (įsteigta 1996), teikianti leidybines paslaugas šilutiškiams.)

• VšĮ Šilutės kamerinis dramos teatras, • VšĮ Salos etnokultūros ir informacijos centras, • VšĮ Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras, • VšĮ Žemaičių krašto etnokultūros centras. Šilutės rajono kultūros įstaigų tinklas.

1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2006 m. Biblioteka su filialais 34 34 24 24 24 Muziejus su filialais 6 6 5 5 4

Kultūros centrai 28 28 21 21 5 Teatras 1 1 1 1 1 Iš viso: 69 69 51 51 34

Šaltinis: Šilutės rajono savivaldybės kultūros skyrius

Šilutės mieste veikia viešoji įstaiga Kultūros ir pramogų centras bei profesionali meno įstaiga – Šilutės teatras reorganizuotas į viešąją įstaigą.Šilutės kultūros ir pramogų centre veikia mėgėjų meno kolektyvai.

Pagal statistinius duomenis kultūros įstaigų veiklos rodikliai: 2000 2001 2002 2003 2004 2005

kultūros centrų skaičius 21 5 5 6 5 5 mėgėjų meno kolektyvų skaičius 118 117 12 21 21 35 mėgėjų skaičius (dalyvių sk.) 1300 1205 176 349 349 591 gyventojų aktyvumas, dalyvių sk./1000 gyv.

23,38 21,84 3,21 6,38 6,42 10,95

statistinis gyventojų sk./1 centrui 2648 11037 10977 9110 10878 10795

Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka (ŠSVB) su centralizuotu 23-jų miestelių ir kaimo filialų tinklu, išsidėsčiusiu dvylikoje rajonų seniūnijų yra viena mažiausių Lietuvoje ir Klaipėdos apskrityje. Statistiniai šios sistemos veiklos rodikliai: 2000 2001 2002 2003 2004 2005 bibliotekų skaičius 24 24 24 24 24 24 knygų skaičius, tūkst. egz. sk./100 gyv.

316 546

307 532

323 584

324 596

331 606

331 613

skaitytojų skaičius, vienam skaitytojui vidutiniškai tenka: knygų ir žurnalų išduotų knygų ir žurnalų

10845

29 32

11337

27 31

11815

27 32

11841

27 32

11468

29 32

11619

28 33

gyventojų aktyvumas, skaityt. sk./1000 gyv.

188

196

213

214

210

215

statistinis gyventojų sk./1 bibliotekai 2402 2405 2304 2304 2271 2248 Bibliotekoje (1995 m.) veikia vienintelis Lietuvoje Senosios knygos muziejus, kuriame

saugojami, apskaitomi, sisteminami ir aktualizuojami buvusios Klaipėdos krašto knygininkų



leidiniai (3123), rankraščiai (1542), ekslibrisai (543), saugojama žymių meninikų dailės darbų originalų kolekcija.

Biblioteka įgyvendino ALF remtą projektą "Šilutės kultūros agentūra". 1998 m. kartu su LASS (Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga) Šilutės skyriumi įgyvendino projekto „Langas į pasaulį“ pirmąjį etapą: garso knygų pristatymą į namus akliesiems ir silpnaregiams. Naujai sukonstruotose bibliotekos patalpose vartotojų patogumui įrengtos bendroji, vaikų, kraštotyros dokumentų ir muzikinė skaityklos, organizuota atvira prieiga prie dokumentų fondų, veikia dailės ir knygos muziejaus ekspozicijos, specializuotos vaikų ir suaugusiųjų interneto skaityklos, įrengta kompiuterizuota darbo vieta akademiniam jaunimui. 2002 m. pagal aljanso "Langas į ateitį" projektą įrengti viešojo interneto prieigos centrai viešosios bibliotekos Ž. Naumiesčio ir Pašyšių filialuose, 2003 m. – Juknaičių filiale.

Muziejaus padaliniai: � Hermano Zudermano memorialinis muziejus � Macikų lagerio karceris-muziejus � Švėkšnos muziejus

Didžiausią muziejaus lankytojų skaičių sudaro turistai iš užsienio šalių ir moksleiviai. Pagal muziejų lankytojų skaičius Šilutės rajonas atsilieka tik nuo didžiųjų Lietuvos miestų.

Muziejaus kultūrinė šviečiamoji veikla skirta darželinukams, pradinių ir vyresniųjų klasių moksleiviams. Siūlomi užsiėmimai šiomis etnografijos ir istorijos temomis:

• Šilokarčemos dvaro istorija; • Senosios Šilutės spaustuvės; • Senoji popieriaus gamyba; • Spausdinto žodžio gimimas; • Knygos istorija; • Duonelės pasakojimai; • Nuo linelių iki drobelių; • Lietuvininkų rūbai; • Žvejyba pamaryje.

Užsiėmimų dalyviams pateikiama ne tik žodinė informacija, bet ir eksponatai, nuotraukos, dokumentai, garso vaizdo medžiaga, įdomios ir vaikams suprantamos praktinės užduotys.

IŠVADOS:

1. Rajone suformuotas optimalus kultūros įstaigų tinklas. Tačiau būtina jas renovuoti ir modernizuoti, siekiant infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo, kompiuterizacijos ir informacinių technologijų naudojimo, aprūpinimo spaudiniais ir kitais dokumentais srityse.

2. Kultūros vartotojams prieinamą informaciją ir paslaugas lemia regiono (ir šalies) ekonominiai veiksniai, todėl neskiriama pakankamai lėšų naujoms knygoms įsigyti, periodikos ir elektroninių duomenų bazių prenumeratai, kitoms dokumentų rūšims (garso, vaizdo, skaitmeninėms) komplektuoti, materialinei bazei turtinti.

3. ŠSVB yra suformuotas mažiausias Klaipėdos apskrityje ir Lietuvoje, bet funkcionalus įvairių žinybų bibliotekų tinklas.

4. Įdiegta LIBIS viešojoje bibliotekoje ir interneto prieigos sistema (18) kaimo bei miestelių filialų sukūrė prielaidas automatizuoti, įdiegiant LIBIS ir palaikant funkcionalią viešą interneto prieigą visuose (23) rajono kaimo bei miestelių filialuose.



13. Sveikatos apsauga

Sveikatos apsaugos įstaigų išvystymo lygis Šilutėje ir palyginimui Klaipėdos apskrityje bei Lietuvoje yra toks:

rodikliai 10 000 gyv. Sveikatos apsaugos ministerijos sistemoje: 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Ligoninės: Lietuva 0,53 0,54 0,54 0,52 0,49 0,47 Klaipėdos apskr. 0,67 0,65 0,68 0,65 0,55 0,55 Šilutės r. sav. 0,72 0,72 0,91 0,91 0,74 0,74 Ambulatorinės gydymo įstaigos: Lietuva 1,27 1,26 1,27 1,27 1,25 1,27 Klaipėdos apskr. 1,14 1,19 1,20 1,20 1,12 1,15 Šilutės r. sav. 1,62 1,81 1,82 1,83 1,29 1,48 Medicinos punktai: Lietuva 2,84 2,77 2,69 2,62 2,53 2,46 Klaipėdos apskr. 1,89 1,82 1,77 1,77 1,72 1,68 Šilutės r. sav. 3,96 3,99 4,01 4,02 3,86 3,52 Privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos: Lietuva 3,53 3,98 3,70 3,85 3,73 4,45 Klaipėdos apskr. 3,75 3,92 3,36 3,31 3,40 4,04 Šilutės r. sav. 3,24 3,08 2,92 3,11 2,57 2,96 Lovų ligoninėse: Lietuva 97,9 92,4 90,4 87,0 84,6 81,5 Klaipėdos apskr. 114,1 104,2 103,1 100,8 99,4 98,7 Šilutės r. sav. 118,0 108,9 110,7 109,3 90,6 91,4 Vaistinės: Lietuva 2,22 2,20 2,26 3,31 3,55 3,46 Klaipėdos apskr. 2,33 2,23 2,47 3,70 3,95 3,83 Šilutės r. sav. 2,34 1,81 2,19 3,11 4,23 4,08

Sveikatos apsaugos ministerijos sistemoje Šilutės rajono gyventojų aprūpinimo ligoninėmis, ambulatorinio gydymo įstaigomis ir medicinos punktais lygis yra aukštesnis negu vidutiniškai Klaipėdos apskrityje ir Lietuvoje. Šilutės rajone silpnesnė privati iniciatyva sveikatos apsaugos srityje. Lovų ligoninėse skaičius /10 tūkst. gyventojų mažėja tokiais pat tempais kaip ir šalyje bei apskrityje.

Bendra tendencija šalyje ir Klaipėdos apskrityje sveikatos apsaugos įstaigų – skaičius ir jų

pajėgumai mažėja. Šilutės savivaldybėje auga tik vaistinių skaičius.



Gydytojų, odontologų ir slaugytojų skaičiaus dinamika: rodikliai 10 000 gyv.

2000 2001 2002 2003 2004 2005

gydytojų: Lietuvoje Klaipėdos apskr. Šilutės r. sav.

40,2 33,9 18,4

40,4 33,3 18,4

40,0 32,9 19,2

39,7 32,5 19,1

39,1 31,8 16,8

40,1 31,9 16,4

slaugytojų: Lietuvoje Klaipėdos apskr. Šilutės r. sav.

80,3 86,9 72,6

79,9 84,8 71,1

77,7 83,1 71,6

76,1 81,3 68,9

74,8 79,8 65,3

74,5 79,7 64,8

Odontologų: Lietuvoje Klaipėdos apskr. Šilutės r.sav.

7,0 6,1 3,6

7,2 6,4 3,5

6,7 5,9 3,5

6,9 6,1 3,8

6,6 6,1 4,1

7,2 6,3 4,7

Pastarųjų metų Šilutės rajone darbuotojų gydytojų ir slaugytojų skaičiaus dinamika iš esmės

yra identiška šalies ir apskrities dinamikai. Galima manyti, kad mažėjimo tendencijos yra ilgalaikės. Stebimas odontologų skaičiaus padidėjimas šalyje, Klaipėdos apskrityje ir Šilutės savivaldybėje.

Ligonių apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose rodikliai: rodikliai 1 gyv./per metus

2000 2001 2002 2003 2004 2005

poliklinikose ir ambulatorijose: Lietuvoje Klaipėdos apskrityje Šilutės r. sav.

5,9 6,0 4,7

6,2 5,9 5,0

6,0 6,2 5,1

6,1 6,3 5,1

6,3 6,2 5,2

6,5 6,4 5,5

Mažesnis apsilankymų skaičius Šilutės savivaldybėje nėra tiesiogiai susijęs su realia gyventojų sveikatos būkle. Tai greičiau paslaugų pasiekiamumo ir patogumo veiksnių pasekmė savivaldybės teritorijoje, bei asmens požiūrio pasekmė.

Statistiškai pagal šiuos rodiklius savivaldybė yra panašiame teikiamų paslaugų lygmenyje, kaip ir šalies mastu.

Pagal apklausos rezultatus gyventojų medicinos paslaugų sklaida yra tokia:

Pas gydytoją lankosi:

Kitame mieste, miestelyje (Klaipėda , Kaunas) 48,5% Mieste, miestelyje, kaime, kuriame gyvena 47,6% Nei vienas iš šeimos narių nesilanko pas gydytojus 2,8% Nenurodė 1,1%

Šaltinis: Statistikos departamentas



IŠVADOS:

1. Sveikatos apsaugos įstaigų tinklo išvystymo lygis iš esmės yra aukštesnis negu

vidutiniškai šalyje ir apskrityje. 2. Pagal privačius asmens sveikatos priežiūros išvystymo santykinį lygį Šilutės

savivaldybė atsilieka nuo šalies ir Klaipėdos apskrities vidurkio. 3. 94,1 % medicinos paslaugų yra suteikiamos Šilutės rajono ribose.



14. Švietimas

Pagal statistinius duomenis Šilutės rajone 2004–2005 m. buvo (STD duomenys): gimnazijų – 2 bendrojo lavinimo mokyklų – 31 profesinių mokyklų – 2 ikimokyklinio ugdymo įstaigų – 8

Bendrojo lavinimo mokyklų Šilutės rajono savivaldybėje nuo 2003–2004 m. sumažėjo 3 mokyklomis.

Statistiniai lyginamieji moksleivių skaičiai 2004–2005 metais buvo tokie: moksleivių (vaikų)

sk./1000 gyv. bendrojo lavinimo mokyklose: Lietuvoje Klaipėdos apskr. Šilutės rajone

164 166 188

profesinėse mokyklose: Lietuvoje Klaipėdos apskr. Šilutės rajone

13 17 25

ikimokyklinio ugdymo įstaigose: Lietuvoje Klaipėdos apskr. Šilutės rajone

26 30 22

Šilutės rajono savivaldybėje esminių skirtumų nėra, išskyrus didesnį moksleivių skaičių bendrojo lavinimo mokyklose bei profesinėse mokyklose ir Klaipėdos apskrityje didesnį ikimokyklinio ugdymo įstaigų poreikį (lemiamas Klaipėdos vaidmuo).

Mokyklų tinklą iš esmės sudaro gimnazijos, vidurinės, pagrindinės ir pradinio ugdymo mokyklos aptarnaujančios gretimas vietoves: Mokyklų sk. Žemaičių Naumiesčio sen. 3 Katyčių sen. 1 Usėnų sen. 1 Rusnės sen. 2 Gardamo sen. 2 Saugų sen. 2 Juknaičių sen. 2 Švėkšnos sen. 1 Vainuto sen. 1 Kintų sen. 1 Šilutės sen. 4 ( iš jų 2 yra gimnazijos) Šaltinis: Seniūnų apklausos duomenys

Pagal 2006 m. gyventojų apklausos rezultatus respondentai arba jų šeimos nariai mokosi: - kitame mieste, miestelyje 60,0 % - mokosi savo gyvenamojoje vietovėje 40,0 %

Moksleivių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose 2001 – 2005 m. mažėjo.



33 lentelė. 2001-2002 m. 2002-2003 m. 2003-2004 m. 2004-2005 m. Pokytis,

kartų

Moksleivių sk. 11089 10924 10648 10250 0,92

Šilutės rajonas pagal dieninį bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų skaičių lenkia šalies ir Klaipėdos apskrities rodiklius. Formalios kvalifikacijos prasme mokytojų dalis, turinčių aukštąjį išsilavinimą, yra mažesnė.

Mokiniai į mokyklas vežiojami Autobusų parko autobusais, mokykliniais, geltonaisiais

autobusais ir privačiu transportu. 2003-2004 mokslo metais buvo vežami 2938, iš jų gyvenančių toliau kaip 3 km nuo mokyklos, - 2693. Tai sudaro 29 % visų mokyklas lankančių mokinių. 2004-2005 mokslo metais pavežami 2779 mokiniai, t.y 28 % visų mokinių.

Pavežama 2003-2004 m. m. 2004-2005 m. m. Autobusų parko autobusais 1957 (67%) 1720 (62%) Mokykliniais autobusais 369 (13%) 308 (11%) Geltonaisiais autobusais 210 (8%) 364 (13%) Privačiu transportu 46 (2%) 41 (1%) Kitu transportu (pagal sudarytą sutartį)

340 (12%) 346 (13%)

Šaltinis: Šilutės rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų ir papildomojo ugdymo įstaigų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų bendrasis planas.

Didėja vežamų mokykliniais ir geltonaisiais autobusais mokinių skaičius. Geltonuosius autobusus turi: Juknaičių, Rusnės, Katyčių, Usėnų, Šylių pagrindinės, Žemaičių Naumiesčio vidurinė mokyklos. Mokyklinius autobusus, įsigytus iš biudžeto lėšų, turi: Saugų Jurgio Mikšo, Vainuto vidurinės mokyklos, Degučių, Verdainės, Vilkyčių pagrindinės mokyklos.

Kiekvienais metais bendras mokinių skaičius rajone mažėja:

2001-2002 m. m. mokėsi – 10 594 mokiniai; 2002-2003 m. m. – 10 459 mokiniai; 2003-2004 m.m. 10 199 mokiniai; 2004-2005 m.m. 9 791 mokinys.

Mokinių skaičius, palyginus su 2001-2002 ir 2004-2005 m. m., sumažėjo 803 mokiniais. Mokinių skaičiaus mažėjimo tendencija išlieka.

Šaltinis: Šilutės rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų ir papildomojo ugdymo įstaigų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų bendrasis planas.

34 lentelė. Dieninių bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai, jų išsilavinimas (2004 m)

Mokytojų skaičius/1000

mokinių

su aukštuoju išsilavinimu (%)

su aukštesniuoju išsilavinimą

(%)

su viduriniu išsilavinimu

(%)

Lietuva 13,4 90,1 8,0 1,9 Klaipėdos apskritis 13,1 92,8 5,6 1,6 Šilutės raj. 14,5 88,4 8,3 3,3



IŠVADOS: 1. Pagrindiniai specifiniai bruožai palyginus su apskrities ir šalies vidurkiais:

• didesnis moksleivių bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose skaičius, • mažas ikimokyklinių ugdymo įstaigų vaikų skaičius.

2. Mokytojų skaičius 1000 mokinių yra didesnis už šalies ir apskrities vidurkį. Iš esmės tai mažų mokyklų skyrių sklaidos pasekmė.

3. Formalios kvalifikacijos prasme mokytojų išsilavinimas yra žemesnis negu vidutiniškai apskrityje ir šalyje.



15. Mažmeninė prekyba

2005 m. restoranų ir kitų maitinimo įstaigų apyvarta Šilutės rajono savivaldybėje buvo 4,3 karto mažesnė negu vidutiniškai šalyje ir 5,8 karto mažesnė negu Klaipėdos apskrityje.

22 pav. Restoranų ir kitų maitinimo įmonių apyvarta (be PVM)

171

222

172

198

240

299

42 50 52

146124

27

0

50

100

150

200

250

300

350

2002 2003 2004 2005

Lt/gyv. Lietuva Klaipėdos apsk. Šilutė

35 lentelė. Mažmeninės prekybos ir maitinimo infrastruktūros išvystymas

metai

mažmeninės prekybos, išskyrus prekybą variklinėmis transp. priem., įmonių apyvarta (be PVM) lt/1gyv.

mažmeninės prekybos, išskyrus prekybą variklinėmis transp. priem., įmonių parduotuvių skaičius 1000 gyventojų

mažmeninės prekybos, išskyrus prekybą variklinėmis transp. priem., įmonių parduotuvių prekybos plotas 1000 gyventojų

maitinimo vienetų skaičius 1000 gyventojų

maitinimo vienetų vietų skaičius 1000 gyventojų

2002 3019 4,6 474,7 0,8 33,4

2003 3296,4 4,6 515,1 0,8 39,2

2004 3723 4,6 566 0,8 41

Lietuvos Respublika 2005 4295 4,6 585 0,8 42

2002 3523 5,5 525,7 1,1 47,8

2003 3767 5,5 547,2 1,1 52,9

2004 4257 5,4 549 1,2 56

Klaipėdos apskritis 2005 4809 5,4 567 1,2 59

2002 1865 4,8 387,2 0,4 18,2

2003 2201 4,8 385,3 0,5 32,9

2004 2275 4,8 387 0,5 30

Šilutės rajono sav. 2005 2399 4,8 386 0,5 31



Mažmeninės prekybos, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis apyvartos be PVM lt/1gyv. dinamika

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2002 – 2005 m.

(kartai) Šalyje 3019 3296 3723 4295 1,42 Klaipėdos apskr. 3523 3767 4257 4809 1,37 Šilutės raj. sav. 1865 2201 2275 2399 1,29

IŠVADOS:

1. Silpnos maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos infrastruktūros išvystymas yra susijęs su gyvenimo būdu, kuriame daug natūrinio ūkio elementų (savi produktai, pietūs namuose ir pan.).

2. Mažmeninės prekybos apyvarta 2005 m. yra 2,0 ir 1,8 kartų mažesnė negu apskrityje ir šalyje. Iš esmės tai lemia silpnesnė vartojimo rinka ir mažesnis negu šalyje mokumo lygis. Atotrūkis gali augti.

3. Restoranų ir kitų maitinimo įmonių apyvartos spartūs augimo tempai iš esmės sietini su padidėjusiais turistų ir svečių srautais.



16. Turizmas Sąvoka turizmas čia yra sąlyginė. Tiksliau būtų naudoti sąvokas lankytojai, svečiai ir kaip

įprasta ne vietos gyventojai, o atvykę įvairiausiais tikslais – pažintiniais, dalykiniais, pramogų, poilsiauti, aplankyti gimines ir t.t.

Oficialių duomenų apie turistų ir kitų lankytojų skaičius nėra. Apytikriai duomenys: � atostogaujantys, poilsiaujantys kaimo vietovėse sudaro apie 3570 žmonių

(duomenys iš seniūnų apklausos), � savaitgalio poilsiautojai (gamtinių kompleksų lankytojai) sudaro apie 4600

poilsiautojų per savaitgalį (duomenys iš seniūnų apklausos), Turizmo infrastruktūra:

a. Viešbučiai

36 lentelė. (STD duomenys)

Viešbučių skaičius

Apgyvendinta svečių tūkst..viešbučiuose

Suteikta nakvynių viešbučiuose, tūkst..

2000 m. 1 2,70 4,8 2001 m. 1 2,40 4,2 2002 m. 1 2,70 4,4 2003 m. 1 3,70 6,4 2004 m. 1 5,90 8,5 2005 m. 1 5,70 8,3

b. Kaimo turizmo sodybos Apgyvendinimo paslaugas teikia (VšĮ Šilutės turizmo ir verslo informacijos centro

duomenys): 1) viešbučiai, svečių namai – UAB „Kintai“, „Juknaičiai“, Ventės turizmo centras, „Laimutės

svečių namai, „Mokomasis viešbutis“, „Vilkėnų malūnas“, „Nemunas“; 2) sveikatingumo centras – Juknaičiuose; 3) kaimo turizmo sodybos –Rusnės sen.– 4, Kintų sen.– 1, Šilutės sen.–1, Žemaičių

Naumiesčio sen.–1, Saugų sen.- 1. Turizmo plėtros bazė yra didelė: Žemaičių Naumiestis (Veikia muziejus, netoli Žemaičių Naumiesčio gimė ir užaugo

pirmosios lietuviškos knygos (1547 m.) autorius Martynas Mažvydas. Jam pastatytas paminklinis akmuo.);

Ventės ragas (Nuo 1863 m. veikia švyturys. Ventės rage įkurta paukščių žiedavimo stotis. Ventės rago ornitologinėje stotyje veikia muziejus.);

Švėkšna (aukščiausia rajone (75 m) dvibokštė bažnyčia. Įkurtas grafų Pliaterių parkas su liepų alėja, Genovaitės vila, rūmais, tvenkiniais, skulptūromis. Šalia vilos grafienės mylimo sūnelio skulptūra, saulės laikrodis, medžioklės deivės Dianos skulptūra. Švėkšnos muziejus.)

Kintai (Mėgėjiška žūklė. Įrengtas nedidelis muziejus, meno galerija.)



Rajono svečiams yra siūlomi tokie turistiniai maršrutai: Pėsčiųjų apžvalginė ekskursija po Švėkšną; Rusnės salos dviračių maršrutai; Nemuno dviračių žiedas; Po Švėkšnos apylinkes; Turistinis maršrutas „Kuršių kelias“; Trejų vandenų krašto maršrutas; Turistinis maršrutas „Pamario keliais“; Žymių žmonių gyvenimo vietomis (Švėkšna).

IŠVADOS:

1. Tikrasis turistų srautas kol kas nėra identifikuotas. Rajono svečių apytikris maksimalus skaičius gali sudaryti 8170 arba svečių ir nuolatinių gyventojų santykis būtų 0,15 : 1 (palyginimui Palangos atveju 9 : 1).

2. Šilutės rajonas yra specifinis turizmo regionas, o pagrindiniai regiono turistai – žvejai, vandens turizmo ir pramogų mėgėjai, gamtos mylėtojai..



17. Aplinkos kokybė

Šilutės rajono gyventojų apklausos metu (2006 m.) respondentai buvo prašomi įvertinti savo gyvenamosios aplinkos užterštumo lygį bei nurodyti pagrindinius taršos šaltinius.

Tik 22,3 % savivaldybės gyventojų nurodė , jog užterštumo jų gyvenamoje aplinkoje nėra . Didžiausias taršos šaltinis - automobilių transportas.

37 lentelė. Oro užterštumo gyvenamojoje aplinkoje vertinimas (% respondentų atsakymų)

Oro užterštumo vertinimas Didelis Vidutinis Mažas

Nėra užterštumo

Nenurodė

Automobilių transporto keliamas užterštumas 8,3 36,9 35,6 18,1 1,0 Įvairūs kvapai 7,5 24,6 27,2 38,8 1,9 Dulkės 11,5 27,9 26,7 32,8 1,1

Respondentų nuomone gyvenamojoje aplinkoje yra akustinis komfortas, nes kokybinę kategoriją „nejaučiamas triukšmas” nurodė daugiau nei pusė respondentų, išskyrus transporto srauto sukeltą triukšmą.

38 lentelė. Triukšmo gyvenamojoje aplinkoje vertinimas

Nepakenčiamas Varginantis Jaučiamas Nejaučiamas Nenurodė Triukšmas gyvenamojoje aplinkoje bendrai 1,8 7,2 42,9 41,6 6,5 Transporto srauto gatvėje keliamo triukšmo 1,6 7,3 46,3 44,5 0,3 Transporto kieme keliamo triukšmo 0,5 3,9 22,7 71,9 1,0 Gretimų pramonės įmonių keliamo triukšmo 0,4 0,6 3,5 95,0 0,5 Statybos aikštelių keliamo triukšmo 0,3 - 1,2 98,1 0,5 Parduotuvių keliamo triukšmo 0,2 2,7 - 96,8 0,3 Restoranų, kavinių keliamo triukšmo 0,2 0,4 2,2 95,7 1,6 Praeivių keliamas triukšmas 0,5 2,1 14,7 82,4 0,3 Žaidžiančių vaikų keliamo triukšmo 0,3 2,5 13,9 82,9 0,3 Mokyklos kiemas, stadionas 0,3 - 2,0 97,2 0,5



40 lentelė. Paimta vandens tūkst. kubinių metrų per metus/1000 gyv. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. Lietuva 1444 1318 1023 1209 1390 1744 1586 Klaipėdos apskritis 99 96 91 89 79 76 70 Šilutės r. sav. 106 100 106 104 92 94 102

39 lentelė. Teršalų emisija iš stacionarių taršos šaltinių vidutiniškai kg/ 1 km2

Metai

bendras išmetamų medžiagų kiekis 1 kv. km

kietųjų teršalų emisija vid. 1 kv. km

dujinių ir skystųjų teršalų emisija vid. 1 kv. km

sieros dioksidas, vid. 1 kv. km

azoto oksidai, vid. 1 kv. km.

1998 3629 111 2152 1140 226

1999 2889 89 1749 846 205

2000 2042 73 1324 475 170

2001 2206 82 1423 542 159

2002 2067 72 1371 455 169

2003 1850 72 1278 323 177

Lietuvos Respublika

2004 1950 73 1324 367 186

1998 2650 136 1675 714 125

1999 2285 106 1606 465 108

2000 2394 152 1819 326 96

2001 3287 217 2581 375 115

2002 3043 129 2565 226 123

2003 3031 130 2637 123 141

Klaipėdos apskritis

2004 2768 139 2377 121 131

1998 1058 63 615 344 36

1999 791 40 478 244 29

2000 695 39 436 198 23

2001 970 57 616 260 36

2002 1539 62 1171 268 37

2003 1295 45 990 223 37

Šilutės r. sav.

2004 1140 38 850 212 39



41 lentelė. Vandens sunaudojimo pagal reikmes struktūra, %

Metai

pramonės reikmėms (%)

ūkio ir buities reikmėms (%)

energetikos reikmėms (%)

žemės ūkio reikmėms (%)

žuvininkystės reikmėms (%)

kitoms reikmėms (%) %

1997 1,34 3,12 93,49 0,05 1,98 0,03 100 1998 1,15 2,47 94,47 0,04 1,84 0,03 100 1999 1,16 2,56 94,19 0,05 2,01 0,03 100 2000 1,47 3,02 93,15 0,05 2,27 0,03 100 2001 1,20 2,50 94,51 0,04 1,72 0,03 100 2002 1,00 2,06 95,35 0,03 1,49 0,05 100 2003 0,82 1,65 96,22 0,03 1,24 0,05 100

Lietuvos Respublika

2004 0,88 1,82 95,84 0,03 1,38 0,05 100 1997 29,74 59,33 4,08 6,20 0,65 100 1998 30,29 56,67 5,15 7,19 0,71 100 1999 32,29 52,90 5,36 7,81 1,64 100 2000 36,30 48,02 5,73 0,17 8,05 1,73 100 2001 35,06 49,74 4,98 0,23 8,27 1,72 100 2002 30,25 54,11 4,39 0,22 9,32 1,72 100 2003 26,31 57,19 4,94 0,27 9,20 2,10 100


2004 25,38 57,87 4,63 0,27 9,96 1,88 100 1997 14,52 45,73 1,66 38,08 0,02 100 1998 11,47 44,06 1,90 42,56 0,02 100 1999 11,95 39,85 1,23 46,92 0,04 100 2000 16,83 34,96 1,06 0,19 46,97 100 2001 16,09 32,96 1,28 0,21 49,47 100 2002 9,89 28,89 1,47 0,24 59,43 0,07 100 2003 10,63 27,41 1,23 0,69 59,96 0,07 100

Šilutės r. sav.

2004 21,55 25,38 1,07 0,21 51,34 0,44 100

42 lentelė. Nuotekų išleidimas

Metai

nuotekų išleidimas, m3/1 gyv.

kurių nereikia valyti, m3/1 gyv.

išvalytų iki DLT (didžiausia leistina teršalų norma) normų, m3/1 gyv.

nepakankamai išvalytų, m3/1 gyv.

užterštų (be valymo), m3/1 gyv.

1997 1317 1252 32 22 10,82 1998 1422 1361 33 19 9,47 1999 1294 1243 31 14 5,96 2000 1007 959 7 40 0,86 2001 1198 1149 9 40 0,49 2002 1378 1329 10 38 0,39 2003 1730 1682 26 21 0,45

Lietuvos Respublika

2004 1577 1527 31 19 0,13



1997 108 16 6 79 7 1998 106 16 6 78 7 1999 94 21 6 61 5 2000 94 25 8 57 4 2001 94 22 2 67 3 2002 87 16 11 58 2 2003 84 18 33 29 4


2004 81 15 65 1 1 1997 83 44 4 35 0 1998 50 3 3 43 1 1999 86 47 3 34 1 2000 83 52 4 27 1 2001 80 45 5 17 12 2002 78 42 15 13 7 2003 97 66 29 2 0

Šilutės r. sav.

2004 96 56 39 1 0



43lentelė. Teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių, kg/1gyv.

metai

bendras išmetamų medžiagų kiekis, t

kg/gyv. per metus

kietųjų išmetamų medžiagų kiekis, t

kg/gyv. per metus

dujinių ir skystųjų išmetamų medžiagų kiekis, t

kg/gyv. per metus

sieros dioksidas

kg/gyv. per metus

azoto oksidai

kg/gyv. per metus

Lietuvos Respublika 1998 147816,5 41,6 7270,2 2,0 140546,3 39,6 74462,6 21,0 14751,2 4,2 1999 120011,2 34,1 5832,2 1,7 114179 32,4 55256 15,7 13392,1 3,8 2000 91210,4 26,1 4765,3 1,4 86445,1 24,7 30993,6 8,9 11101,6 3,2 2001 98281,5 28,2 5342,3 1,5 92939,2 26,7 35412,7 10,2 10378,5 3,0 2002 94179,3 27,1 4681,5 1,3 89497,8 25,8 29742 8,6 11010,6 3,2 2003 88167,9 25,5 4684,5 1,4 83483,4 24,2 21067,6 6,1 11550,9 3,3 2004 91230,3 26,6 4774,1 1,4 86456,2 25,2 23961,4 7,0 12146,5 3,5

Klaipėdos apskritis 1998 10409 26,6 783,3 2,0 9625,7 24,6 4103,8 10,5 716,9 1,8 1999 9837,7 25,3 610,6 1,6 9227,1 23,7 2669,8 6,9 623,3 1,6 2000 11328,5 29,3 876,1 2,3 10452,4 27,0 1875,3 4,8 553,3 1,4 2001 14572,4 37,8 1128 2,9 13444,4 34,9 1952,5 5,1 599,6 1,6 2002 14033 36,5 669,6 1,7 13363,4 34,8 1177,7 3,1 641,4 1,7 2003 14412 37,6 675,4 1,8 13736,6 35,8 642,3 1,7 733,9 1,9 2004 13104,9 34,2 723,9 1,9 12381 32,4 631,7 1,7 683,3 1,8

Šilutės raj. sav. 1998 1521,7 27,0 141,4 2,5 1380,3 24,5 771 13,7 81,4 1,4 1999 1163,2 20,8 90,6 1,6 1072,6 19,1 546,3 9,7 65,2 1,2 2000 1064 19,1 86,6 1,6 977,4 17,6 445 8,0 50,5 0,9 2001 1148,7 20,8 97,1 1,8 1051,6 19,1 444 8,0 61,5 1,1 2002 2103,9 38,3 105,4 1,9 1998,5 36,4 458 8,3 63,1 1,1 2003 1765,5 32,3 76,8 1,4 1688,7 30,9 380,4 7,0 63,9 1,2 2004 1515,1 27,9 64,2 1,2 1450,9 26,7 362,4 6,7 66,5 1,2



61

IŠVADOS:

1. Apie 69 % gyventojų pripažįsta oro užterštumo problemą. Triukšmo problema nėra esminė, svarbiausias triukšmo šaltinis – transporto priemonių srautas.

2. Bendra teršalų emisija iš stacionarių šaltinių skaičiuojant 1 gyventojui Šilutės rajone 2004 m. buvo šiek tiek dideanė nei šalyje, bet 1,2 karto mažesnė nei vidutiniškai apskrityje.

3. Pagal paimto vandens 1 gyventojui kiekį Šilutės rajono imlumas yra 16 kartų mažesnis negu vidutiniškai šalyje ir 1,5 kartus didesnis negu apskrityje.

4. Vandens sunaudojimo struktūra iš esmės skiriasi nuo šalies ir dalinai nuo apskrities. Šilutės rajone pagrindinės reikmės - ūkio ir buities bei žuvininkystės reikmės.

5. Pagal statistinius duomenis paimto vandens kiekis mažėja, kaip ir sunaudojamas ūkio ir buities reikmėms, tačiau didėja sunaudojimas pramonės bei žuvininkystės reikmėms.

6. Esminis nuotekų problemos sumažinimas.



18. Socialinis draudimas, globa ir rūpyba

Šilutės savivaldybės biudžeto išlaidos pagal pagrindines pašalpų rūšis:

23 pav. Savivaldybių biudžetų išlaidos socialinėms pašalpoms

56,2

23,021,3

21,3

19,220,9

25,3 25,3 26,0

15,5

20,3

27,3

21,9

20,717,5 17,5

21,3 21,6 22,924,6

17,5

11,8

34,3

55,9

47,442,9

45,6

38,835,4

41,2

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Lt/gyv. Lietuva Klaipedos aps. Šilutės raj.

Pagal statistikos departamento duomenis valstybinio socialinio draudimo senatvės pensininkų skaičius 2004-2005 m. buvo toks:

1000 gyv. 1000 darbingo amžiaus gyventojų tenka senatvės pensininkų

2004 m. 2005 m. 2004 m. 2005 m.

Šalyje 175 173 286 281

Klaipėdos apskrityje 171 169 267 261

Šilutės rajone 177 174 246 238

Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensininkų mažėjimas yra bendra visai šaliai

tendencija.



44 lentelė. Šilutės rajono savivaldybės valstybinio socialinio draudimo pensininkai

Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje veikia Šilutės senelių globos namai, Šilutės pensionatas

Macikų kaime, Strūnos pensionatas Strūnos seniūnijoje ir Saugų vaikų globos namai.

IŠVADOS:

1. Senatvės pensininkai sudaro 17 % rajono gyventojų. Senatvės pensininkų skaičius per metus sumažėja 1,7 %.

2. Sparčiai auga netekto darbingumo invalidumo pensininkai – 2,9 % per metus.

3. Savivaldybės išlaidos socialinėms pašalpoms (lt./1 gyv.) 2005 m. yra 1,5 karto didesnės negu vidutiniškai šalyje ir 1,9 karto negu apskrityje.

Metai Senatvės pensininkai

1000-iui darbingo amžiaus gyv. tenka senatvės pensininkų

Netekto darbingumo (invalidumo) pensininkai

1000-iui darbingo amžiaus gyv. tenka netekto

darbingumo (invalidumo) pensininkų

1994 11327 2970 1995 10798 2781 1996 11537 303 3390 91 1997 11469 299 3503 92 1998 11404 297 3684 96 1999 11290 292 3811 99 2000 11167 289 3940 102 2001 10455 280 3880 104 2002 10179 268 3898 103 2003 9853 255 3929 102 2004 9640 246 3964 101 2005 9396 238 4083 103



II. ESAMOS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS



1. Būklės įvertinimo principai

Šilutės savivaldybės esamos būklės įvertinimas remiasi tokiais principais: 1. Darniosios plėtros koncepcijos nuostatomis. Ši koncepcija suprantama kaip procesas

(pastangos) suderinti ekonominį augimą ir socialinę pažangą, neeikvojant neatsinaujinančių gamtos išteklių ir nekeliant grėsmės ekologinei pusiausvyrai.

Šios pastangos turėtų kurti: sveiką aplinką: švarus oras, žemė, vanduo, biologinė įvairovė, pagrįstas gamtinių išteklių

naudojimas. Visa tai tiesiogiai lemia gyvenimo kokybę. gyvybingą ekonomiką: plati ekonominė bazė, galinti prisitaikyti prie besikeičiančių veiklos

sąlygų ir konkuruoti su kitais rajonais, miestais; eksportuoti produkciją tarp to ir į užsienį; garantuoti gyventojų užimtumą; gebėti pritraukti naujas investicijas;

socialinę gerovę: gyventojų saugumas; pilnas ir kokybiškas kultūrinių bei dvasinių poreikių tenkinimas; prieinamas būstas, komunalinės ir kitos paslaugos, išsilavinimo ir susisiekimo galimybės;

aktyvią bendruomenę. 2. Būklės analizės ir būklės įvertinimo detalumą ir tikslumą riboja prieinamas informacinis

aprūpinimas ir Šilutės rajono būklės teritorinis detalumas masteliu 1:50000. 3. Būklės įvertinimas įmanomas tik santykinis. T. y. būklės įvertinimu būtų palyginami su tam

tikru etalonu rezultatai. Bendru atveju etalonu galėtų būti planavimo normos (privalomųjų reikalavimų visuma) ar siektini kokybės ar kitokie standartai. Planavimo normų ir standartų nėra, nei viena iš savivaldybių, tikriau jos būklės rodiklių visuma, nėra pripažinta kaip geriausia ar etalonine būklė.

Todėl Šilutės savivaldybės būklės įvertinimu buvo pasirinktas rajono savivaldybės socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės rodiklių palyginimas su tokių pat rodiklių Lietuvos ir Klaipėdos apskrities savivaldybių vidurkiais. Manome, kad tai yra teisingas principas, leidžiantis išmatuoti palankų ar nepalankų nuokrypį nuo vidurkio, atspindinčio bendrąją visų savivaldybių raidos tendenciją toje pačioje socialinėje ekonominėje erdvėje, tačiau skirtingose gamtinėse sąlygose ir skirtingoje urbanistinėje posistemėje.

4. Savivaldybės būklės rodiklių palyginimui su Lietuvos ir apskrities tokių pat rodiklių vidurkiais:

pirma – pasirinkta esminių rodiklių visuma iš statistikos departamento leidinių, būstų ir gyventojų surašymo, registrų centro duomenų;

antra – visi rodikliai iš absoliučių dydžių perskaičiuoti į santykinius rodiklius 1 gyventojui, 1 km2 ir pan.;

trečia – Šilutės savivaldybės tam tikro santykinio rodiklio ie santykis su tokiu pat rodikliu – Lietuvos vidurkiu iLR, traktuojamas kaip indikatorius ix:

LR

kx i

ii = (0≤ix<n); ix= ie/ iapsk.,

ketvirta – iš visų indikatorių sudaromos indikatorių grupės, kurios apibūdina tam tikrą veiklą, aplinką ir pan. Jos gali būti skaidomos ar kitaip jungiamos;

penkta – indikatoriaus skaitinis dydis ix<1 reiškia, kad Šilutės savivaldybės veikla tam tikroje x veikloje yra silpnesnė (arba žemesnės kokybės) negu vidutiniškai Lietuvoje;

ix=1 – atitinka Lietuvos vidurkį; ix>1 -tam tikra veikla (kokybė) yra aktyvesnė (aukštesnė) negu vidutiniškai Lietuvoje; šešta – remiantis darniosios plėtros principų ir elementaria logika, indikatorių reikšmių kitimas

nuo 0 iki 100 ar didesnių dydžių turėtų žymėti palankų procesą, kokybės augimą. Todėl kai kurie indikatoriai ix perskaičiuoti į indikatorius '

xi tokiu būdu:



xx i

i1'

=

Toliau pateikiamuose indikatorių sąrašuose 'xi spausdinami sodresniu šriftu.

Tokiu atveju ix ir 'xi įgauna kokybinį turinį ir gali būti vadinam palankumo balais.



2. Šilutės rajono savivaldybės esamos būklės indikatoriai ir jų vertės Lyginant su Lietuva Lyginant su Klaipėdos

apskritimi

Indikatorių reikšmės

Palankumo balai


Palankumo balai

Pastabos

1. Žemė Žemės paskirtys ha/gyv.

1. žemės ūkio 1,52 1,52 2,15 2,15 2. miškų ūkio 1,14 1,14 1,97 1,97 3.kitos paskirties 1,36 1,36 1,67 1,67

Žemės 4. nusausintos 1,80 1,80 2,08 2,08 5. nenaudojamos 1,16 0,86 2,00 0,50 6. užstatytos, keliai 1,22 1,22 1,57 1,57

Vidurkis 1,32 1,66 2. Urbanistinė struktūra

Urbanizacija: 1. urbanizacijos lygis, % 0,58 0,58 0,53 0,53 2. gyventojų tankis, gyv./km2 0,61 0,61 0,43 0,43

Vidurkis 0,60 0,48 3. Gyventojų sveikata Apsilankymas poliklinikose,

ambulatorijose

1. vienas gyventojas apsilankė kartų

0,82 1,22 0,84 1,19

2. Sergamumas piktybiniais navikais, 100000-ių gyventojų tenka naujų susirgimų sk./gyv.

0,63 1,59 0,64 1,56

3. Ligotumas piktybiniais navikais, 100000-ių gyventojų tenka sergančiųjų sk./ gyv.

0,67 1,49 0,67 1,49

4. mirtingumas, bendras ir pagal priežastis

1,03 0,97 1,14 0,88

5. kraujotakos sistemos ligos 0,97 1,03 1,18 0,85 6. piktybiniai navikai 0,84 1,19 0,87 1,15 7. išorinės priežastys 1,31 0,76 1,37 0,73

Vidurkis 1,18 1,12 4. Gyventojai Gyventojų skaičiaus 2001–

2005 m. mažėjimas

1. bendras 1,16 0,86 2,01 0,50

2. miesto 0,44 2,27 0,65 1,54 3. kaimo 3,53 0,28 7,16 0,14



Lyginant su Lietuva Lyginant su Klaipėdos apskritimi


Palankumo balai


Palankumo balai

Pastabos

Demografiniai procesai (2004 m.)

4.natūralus prieaugis (mažėjimas) 1000 –iui gyv.

0,53 0,53 1,06 1,06

5. gimstamumas 1000 –iui gyv. 1,20 1,20 1,15 1,15

6. migracijos saldo 0,03 0,03 0,58 0,58 Vidurkis 0,86 0,83

5. Aplinkos kokybė Nuotekos (ūkio, buities,

gamybos), m3/gyv.

1. iš viso 0,06 16,67 1,13 0,88 2. išvalytų iki DLT normų 1,33 1,33 0,67 0,67

Vidurkis 9,00 0,78 Teršalų išmetimas į

atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių, t/gyv.

3. viso, iš jų 1,08 0,93 0,82 1,22 4. kietųjų 0,86 1,16 0,63 1,59 5. dujinių ir skystųjų 1,06 0,94 0,82 1,22 Teršalų sklaida, kg/km2 6. kietųjų teršalų 0,52 1,92 0,64 1,56 7. dujinių ir skystųjų 0,27 3,70 0,36 2,78

Vidurkis 1,73 1,67 6. Sveikatos priežiūra Sveikatos priežiūros įstaigos

1. sveikatos apsaugos ministerijos sistemos įstaigų skaičius/1000 gyv.

1,37 1,37 1,70 1,70

2.privačių įstaigų skaičius/1000 gyv.

0,67 0,67 0,73 0,73

3. lovų skaičius /1000 gyv. 1,12 1,12 0,93 0,93 Darbuotojai

4. gydytojų sk./10000 gyv. tenka

0,41 0,41 0,51 0,51

5. odontologų sk./gyv. 0,65 0,65 0,75 0,75 6. slaugytojų sk./gyv. 0,87 0,87 0,81 0,81 7. vaistininkų sk./gyv. 0,53 0,53 0,56 0,56

Vidurkis 0,80 0,86





Palankumo balai


Palankumo balai

Pastabos

7. Socialinė apsauga Valstybinio socialinio

draudimo pensininkai

1. senatvės pensininkų sk./darbingo amžiaus gyv.

0,86 0,86 0,92 0,92

Savivaldybių biudžeto išlaidos 2. pašalpoms šeimoms auginančioms vaikus

1,43 0,70 1,50 0,67

3.socialinėms pašalpoms/gyv 1,69 0,59 1,96 0,51 Vidurkis 0,72 0,70

8. Nusikalstamumas Užregistruota

1. nusikaltimai/gyv. 0,96 1,04 0,94 1,06 2.nužudymai ir pasikėsinimai 1,10 0,91 1,10 0,91 3. vagystės 0,92 1,09 0,87 1,15 4. vagystės iš gyvenamųjų patalpų

0,74 1,35 0,66 1,52

5. automobilių vagystės 0,37 2,70 0,38 2,63 6. plėšimai 0,77 1,30 0,63 1,59 7. nepilnamečių padaryti nusikaltimai

2,00 0,50 1,74 0,57

Vidurkis 1,27 1,35 9. Užimtumas, pragyvenimo šaltiniai Gyventojų užimtumas

1. miesto 0,92 0,92 0,90 0,90 2. kaimo 0,97 0,97 0,90 0,90 3. registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis

1,44 0,69 1,51 0,66

Pragyvenimo šaltiniai 4. darbo užmokestis 0,77 0,77 0,73 0,73 5. pajamos iš nuosavo verslo 3,86 3,86 0,95 0,95 6. pajamos iš žemės ūkio veiklos

2,18 2,18 2,10 2,10

7. pensija 0,99 0,99 1,08 0,93 8. pašalpa 1,30 0,77 1,47 0,68 9. stipendija 0,91 0,91 1,00 1,00 10. valstybės išlaikomas 0,90 0,90 0,80 0,80 11. šeimos ir/ar kitų asmenų išlaikymas

1,13 0,88 1,09 0,92





Palankumo balai


Palankumo balai

Pastabos

Darbo užmokestis 12. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis

0,77 0,77 0,78 0,78

Vidurkis 1,22 0,95 10. Švietimas, kultūra Ikimokyklinio ugdymo

1. vietų skaičius 100 vaikų 1,17 1,17 1,10 1,10 Bendrojo lavinimo mokyklos 2. mokyklų skaičius/1000 gyv. 1,19 1,19 1,39 1,39 3. mokinių skaičius/1000 gyv. 1,15 1,15 1,13 1,13 Mokytojai(dieninės mokyklos) 4. mokytojų skaičius / 1000 mokinių

1,08 1,08 1,09 1,09

5. mokytojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, %

0,98 0,98 0,97 0,97

6. mokytojai, turintys vidurinį išsilavinimą, %

1,25 0,80 1,19 0,84

Profesinės mokyklos 7. mokinių skaičius/1000 gyv. 1,84 1,84 1,45 1,45

Bibliotekos 8. skaičius/1000 gyv. 1,09 1,09 1,49 1,49 9. skaitytojų/1000 gyv. 0,98 0,98 0,94 0,94

Kultūros centrai 10. centrų skaičius/1000 gyv. 0,36 0,36 0,47 0,47 11. mėgėjų meno dalyvių/1000 gyv.

0,37 0,37 0,61 0,61

Vidurkis 1,00 1,04 11. Investicijos Investicijų tipai

1. materialinės investicijos lt/gyv.

0,42 0,42 0,38 0,38

2. tiesioginės užsienio investicijos, lt/gyv.

0,06 0,06 0,06 0,06

Vidurkis 0,48 0,44 12.Prekyba, paslaugos Parduotuvės:

1. skaičius vnt./1000 gyv. 1,04 1,04 0,90 0,90 2. prekybos plotas, m2/1000 gyv.

0,67 0,67 0,67 0,67

3. apyvarta lt/gyv. 0,53 0,53 0,53 0,53





Palankumo balai


Palankumo balai

Pastabos

Restoranai, barai ir kt. 4. skaičius vnt./1000 gyv. 0,63 0,63 0,42 0,42 5. maitinimo vienetų vietų tenka skaičiu1000-iui gyv.,m²

0,73 0,73 0,54 0,54

6. apyvarta lt/gyv. 0,29 0,29 0,21 0,21 Paslaugų įmonių

skaičius/1000 gyv.

7. reikmenų taisymas, nuoma 0,40 0,40 0,25 0,25 8. nekilnojamasis turtas 0,25 0,25 0,17 0,17 9. švietimas, sveikata, socialinis darbas

0,91 0,91 0,97 0,97

10. poilsio organizavimas 0,88 0,88 0,76 0,76 Vidurkis 0,63 0,54

13. Būstas Aprūpinimas būstu:

1. bendras, m2/gyv. 0,88 0,88 0,97 0,97 2. savivaldybės, valstybės nuosavybės, m2/gyv.

1,37 0,73 1,46 0,68

Būsto kokybė 3. vidutinis skaičiuojamasis nusidėvėjimas, %

1,14 0,88 1,19 0,84

4. aprūpinimas vandentiekiu, kanalizacija, karštu vandeniu, vonia/dušu, %

0,78 0,78 0,68 0,68

5. dujinė, elektrinė viryklė, % 0,73 0,73 0,73 0,73 6. centrinis šildymas (vietinio šaltinio ir šilumos tinklų), %

0,76 0,76 0,67 0,67

7. būsto statybos aktyvumas, m2/gyv.

0,38 0,38 0,56 0,56

Vidurkis 0,73 0,73 14. Ekonominė veikla Ekonominės veiklos

intensyvumas:

1. žemės ūkio, medžioklė ir miškininkystė

1,83 1,83 2,11 2,11

2. apdirbamoji pramonė 0,91 0,91 0,99 0,99 3. statyba 0,91 0,91 0,88 0,88 4. didmeninė ir mažmeninė prekyba

0,78 0,78 0,80 0,80

5. viešbučiai, restoranai 0,71 0,71 0,45 0,45 6. transportas 0,59 0,59 0,37 0,37





Palankumo balai


Palankumo balai

Pastabos

7. elektros, dujų tiekimo 0,68 0,68 0,93 0,93 8. nekilnojamasis turtas 0,43 0,43 0,46 0,46 9. viešasis valdymas 1,00 1,00 1,20 1,20 10. švietimas 1,17 1,17 1,18 1,18 11. sveikatos priežiūra, socialinis darbas

1,21 1,21 1,21 1,21

12. kita komunalinė, socialinė ir kt. aptarnavimo veikla

0,68 0,68 0,74 0,74

Ūkio subjektai 13. veikiančių ūkio subjektų turinčių iki 5 darbuotojų skaičius, %

1,06 1,06 1,06 1,06

14. ūkio subjektų turinčių daugiau kaip 150 darbuotojų skaičius, %

1,07 1,07 1,23 1,23

15. parduota pramonės produkcijos lt/gyv. (2003 m.).

0,47 0,47 0,45 0,45

16. atlikta statybos darbų lt/gyv. 0,43 0,43 0,30 0,30 Vidurkis 0,87 0,90

15. Žemės ūkis Žemė

1. žemės ūkio naudmenos ha/gyv.

1,54 1,54 2,11 2,11

2. žemės ūkio naudmenose privačios žemės dalis

0,58 0,58 0,68 0,68

Ūkiai 3.vidutinis visų tipų ūkių dydis 0,86 0,86 0,95 0,95 4. apsirūpinimas žemės ūkio pastatais m²/1 gyv.

1,74 1,74 2,30 2,30

5. ūkių, didesnių kaip 100 ha dalis pagal pasėlių plotą

0,13 0,13 0,31 0,31

6. ūkių didesnių kaip 100 ha dalis pagal galvijų skaičių

0,51 0,51 0,77 0,77

Žemės ūkio produktyvumas 7. grūdų, bulvių, daržovių (vidutiniškai) 100 kg/ha

1,06 1,06 1,13 1,13

8. daržovių 100 kg/ha 0,76 0,76 1,02 1,02 9. gyvulininkystės produktyvumas, perskaičiuotas pienui 100-ui ha/žemės ūkio naudmenų

1,47 1,47 1,31 1,31

Vidurkis 0,96 1,18





Palankumo balai


Palankumo balai

Pastabos

16. Transportas Mobilumas:

Automobilizacijos lygis 1. ind. lengvųjų automobilių/1000 gyv.

0,96 0,96 0,91 0,91

Kelių tankis 2. vietinės reikšmės kelių tankis 0,89 0,89 0,82 0,82 3. su danga kelių tankis 0,82 0,82 0,80 0,80

4. su pagerinta danga 0,64 0,64 0,47 0,47 Vidurkis 0,83 0,75

17. Turizmas 1. viešbučių, poilsio įstaigų ir kt.

apgyvendinimo įmonių sk./1000 gyv.

0,68 0,68 0,19 0,19

2. svečių skaičius viešbučiuose sk./gyv.

0,28 0,28 0,11 0,11

3.nakvynių skaičiusviešbučiuose 0,18 0,18 0,06 0,06 Vidurkis. 0,38 0,12

18. Savivaldybės biudžetas Pajamos:

1. bendros pajamos, iš viso,1000-iui gyv.

1,07 1,07 1,01 1,01

2. mokesčiai iš viso, 1000-iui gyv.

0,91 0,91 0,86 0,86

3. gyventojų pajamų mokestis, 1000-iui gyv.

0,98 0,98 1,01 1,01

4. turto mokesčiai, 1000-iui gyv. 0,58 0,58 0,39 0,39 5. prekių ir paslaugų mokesčiai, 1000-iui gyv.

0,41 0,41 0,29 0,29

6. kitos pajamos, 1000-iui gyv. 0,68 0,68 0,44 0,44 7. dotacijos, 1000-iui gyv. 1,27 1,27 1,30 1,30

Vidurkis 0,84 0,76 Išlaidos: 8. bendros išlaidos, iš viso, 1000-iui gyv.

1,09 1,09 1,04 1,04

9. bendrosios valstybės paslaugos, 1000-iui gyv.

1,32 1,32 1,25 1,25

10. gynyba, 1000-iui gyv. 1,14 1,14 1,10 1,10 11.viešoji tvarka ir visuomenės apsauga, 1000-iui gyv.

0,80 0,80 0,99 0,99





Palankumo balai


Palankumo balai

Pastabos

12. ekonomika, 1000-iui gyv. 1,22 1,22 1,38 1,38 13. aplinkos apsauga, 1000-iui gyv.

1,01 1,01 0,75 0,75

14. būstas ir komunalinis ūkis, 1000-iui gyv.

0,42 0,42 0,51 0,51

15. sveikatos apsauga, 1000-iui gyv.

0,06 0,06 0,07 0,07

16. poilsis, kultūra ir religija, 1000-iui gyv.

1,04 1,04 0,77 0,77

17. švietimas, 1000-iui gyv. 1,09 1,09 1,03 1,03 18. socialinė apsauga, 1000-iui gyv.

1,23 1,23 1,23 1,23

Vidurkis 0,95 0,92



3. Esama būklė

Remiantis 137 indikatorių verčių visuma, konstatuojama tokia Šilutės rajono savivaldybės

esama būklė:

a. Šilutės savivaldybės socialinė - ekonominė ir aplinkos būklė yra nevienalytė ir

prieštaringa:

• Indikatorių vertės svyruoja lyginant su šalies rodikliais nuo 0,4 iki 9,0, o lyginant su

apskrities – nuo 0,12 iki 2,16;

• 30 % indikatorių verčių yra geresnės negu šalies vidurkiai;

• 50 % indikatorių verčių yra geresnės negu apskrities vidurkiai;

b. Pavienių veiklos rūšių, aplinkos ir žemės kokybės 20 indikatorių grupių būklės

palankumo vertės vidurkiai sudaro tokius pasiskirstymus:

Indikatorių vidurkių reikšmės

Sritys Rangai Palankumo verčių vidurkiai pagal LT

Rangai Palankumo verčių vidurkiai pagal

Klaipėdos apskritį Turizmas 1 0,38 1 0,12 Investicijos 2 0,48 2 0,44 Urbanistinė struktūra 3 0,60 3 0,48 Prekyba, paslaugos 4 0,63 4 0,54 Socialinė apsauga 5 0,72 5 0,70 Būstas 6 0,73 6 0,73 Sveikatos priežiūra 7 0,80 11 0,86 Transportas 8 0,83 7 0,75 Savivaldybės biudžetas: pajamos

9 0,84 8 0,76

Gyventojai 10 0,86 10 0,83 Ekonominė veikla 11 0,87 12 0,90 Savivaldybės biudžetas: išlaidos

12 0,95 13 0,92

Žemės ūkis 13 0,96 17 1,18 Švietimas ir kultūra 14 1,00 15 1,04 Gyventojų sveikata 15 1,18 16 1,12 Užimtumas, pragyvenimo šaltiniai

16 1,22 14 0,95

Nusikalstamumas 17 1,27 18 1,35 Žemė 18 1,32 19 1,66 Aplinkos kokybė: oro tarša

19 1,73 20 1,67

Aplinkos kokybė: nuotekos

20 9,00 9 0,78



c. Šilutės savivaldybės privalumai šalies mastu yra:

• Maža oro tarša ir didelė akustinio komforto tikimybė;

• Su išlyga – tik veikiančių ir turinčių apskaitos sistemas ribose – palanki aplinkai

nuotekų situacija: mažas jų kiekis, didelis išvalymo iki DLT normų lygis;

• Palankios sąlygos žemės ūkio gamybai, produktyvi gyvulininkystė;

• Mažas užregistruotas nusikalstamumo lygis;

• Geriau nei vidutiniškai išvystyta užimtumo sfera, mažesnė bedarbių dalis tarp

darbingo amžiaus gyventojų;

Šilutės savivaldybės didžiausias atsilikimas ir problemos šalies kontekste:

• Silpniau išvystyta turizmo sfera (silpni informaciniai šaltiniai);

• Labai mažos užsienio investicijos;

• Silpnai išvystyta paslaugų sfera, netolygi socialinės infrastruktūros sklaida;

• aukštas socialinės apsaugos poreikio lygis.



19. Šaltiniai, literatūra

1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. Patvirtinta LR seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX – 1154. Specialus žurnalo „statyba ir architektūra“ numeris 2002 m. spalis.

2. Klibavičius A., Transporto neigiamo poveikio aplinkai vertinimas. Vilnius, „Technika“. 2003 m. 40 p.

3. Lietuvos Respublikos žemės fondas 2005 m. sausio 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė registrų centras. Vilnius 2005 m. ( šaltinis – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos internetinis tinklapis www.nzt.lt ).

4. Lietuvos Respublikos žemės fondas 1999 m. sausio 1 d. Žemės ūkio ministerija Žemėtvarkos ir teisės departamentas prie žemės ūkio ministerijos. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė. Vilnius, BĮ „Baltijos kopija“, 1999 m.

5. Lietuvos apskritys Ekonominė ir socialinė raida, 1998 m. Išleido ir spausdino Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 1998 m.

6. Lietuvos apskritys Ekonominė ir socialinė raida 2003. Išleido ir spausdino Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004m.

7. Lietuvos apskritys 2004. Išleido ir spausdino Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2005 m.

8. Tauragės apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, „Statistikos centras“, 2003 m.

9. Šilutės rajono savivaldybės gyventojai ir būstai. Išleido ir spausdino Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004m.

10. Šilutės rajono savivaldybės gyventojų apklausa 2006 m. UAB „Rait“, 2005 m. 11. Lietuvos TSR administracinio – teritorinio suskirstymo žinynas I dalis. „Mintis“ 1974 m. 12. Rekomendacijos R27 – 01 Statinių ir jų dalių gyvavimo skaičiuojamosios trukmės

įvertinimas. Aplinkos ministerija, VšĮ Būsto ir urbanistikos plėtros fondas. 13. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės duomenų bazė www.std.lt 14. Valstybės įmonės Registrų centras internetinis tinklapis www.registrucentras.lt 15. Šilutės savivaldybės internetinis tinklapis www.silute.lt 16. VšĮ Šilutės Turizmo ir verslo informacijos centras 17. Lietuvos įmonių katalogo internetinis tinklapis www.imones.lt



Pagrindiniai brėžiniai (Esamos būklės analizė):

1. Žemės naudojimas 2. Susisiekimo infrastruktūra 3. Inžinerinė infrastruktūra 4. Socialinė infrastruktūra



PRIEDAS Nr. 1: Šilutės rajono savivaldybės teritorijos inžinerinė infrastruktūra. Esamos būklės analizė.



1. Inžinerinė aplinka

1.1. Vandens tiekimas

Lietuva viena iš šalių Europoje, geriamojo vandens tiekimui naudojanti požeminį vandenį. Geriamąjį vandenį tiekia savivaldybės, kurioms daugeliu atvejų priklauso vandens tiekimo įmonės. Vandens ištekliai buvo ir vis dar yra valdomi pagal administracines ribas, bet ne pagal upių baseinus. Šilutės rajonas priklauso Nemuno žemupio baseinui. Lietuvos požeminio vandens ištekliai, kurie gali būti imami vandentiekiams, apytiksliai vertinami 3,2 mln. m³/parą. Visų miestų aprūpinimui ištirta apie 2,0 mln. m³/parą požeminio vandens.

1 pav. Lietuvos vandens išteklių baseininio valdymo sistemos struktūra – upių baseinai.

Kadangi visas geriamas vanduo Lietuvoje yra tiekiamas iš požeminių vandens šaltinių, tai šiame sektoriuje nėra esminių problemų, susijusių su vandens kokybe. Didžiausią rūpestį kelia geležis ir manganas. Geriamo vandens kokybę reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 24:2003 "Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus".

Požeminiai vandenys šalies teritorijoje pasiskirstę netolygiai. Daugiausia jų aptinkama didžiųjų

upių slėniuose. Šilutės rajone požeminio vandens ištekliai išžvalgyti tik lokaliai. Požeminių vandenų kokybė gera, tačiau dominuoja padidintas geležies ir amonio kiekis, kurį būtina pašalinti prieš pateikiant vandenį vartotojams.



Šilutės rajone visiems vartotojams – gyventojams, įstaigoms ir pramonės įmonėms pagal poreikį tiekiamas tik požeminis vanduo. Tačiau dauguma sistemų nėra pilnai išvystytos, nėra didelis prisijungusių gyventojų skaičius, daugelyje sistemų vandens kokybė – prasta, paskirstymo tinklai – nepatikimi. Neprisijungę gyventojai naudoja vandenį iš išsikastų arba gręžtinių šulinių. Skirtingai nuo gręžtinių šulinių, šachtiniai šuliniai – negilūs, jų gruntinis vanduo neapsaugotas nuo paviršinio užteršimo. Gruntinio vandens, apsaugos požiūriu, Šilutės rajone hidrologinės sąlygos nėra palankios, vanduo molinguose dariniuose srūva labai lėtai, užterštas gruntinis vanduo išsivalo negreitai. Todėl rajone daugumos šachtinių šulinių vanduo yra prastas (dažniausiai dėl padidintos azoto junginių koncentracijos ). Pagrindiniai gruntinio vandens teršimo šaltiniai: vertikali teršalų infiltracija nuo žemės paviršiaus (žmogaus buitinė tarša, užterštos pramonės teritorijos) ir nutekėjimai iš požeminių komunikacijų. Teršalai, patekę į požemį, sukelia nepageidaujamus procesus, turinčius įtakos geriamo vandens kokybei.

2 pav. Lietuvos požeminio vandens probleminiai arealai.

Šilutės rajonui būdinga didelė vandentiekio sistemų gausa. Net 57-uose miestuose ir gyvenvietėse yra centralizuotas vandentiekis. Geriausiai vandentiekis yra išvystytas pačioje Šilutėje, kur prie tinklo yra prisijungę 82 % gyventojų. Mažesnėse gyvenvietėse tinklai išvystyti silpniau. Bendras gyventojų pasijungimas prie centralizuotų vandentiekio tinklų siekia 63 %. Silpnai apsaugoti gruntiniai vandenys šuliniuose skatina gyventojus jungtis prie centralizuoto vandentiekio, tačiau nepakankamas paskirstymo tinklų išsivystymo lygis stabdo šį procesą.



1 lentelė. Gyventojų prisijungimas prie vandentiekio

Gyventojų skaičius

Prisijungusių prie vandentiekio gyventojų

Vamzdynų ilgis

Seniūnija Gyvenvietė

(vnt.) (vnt.) (%) (km) Žemaičių Naujamiesčio mstl. 1699 1164 68.5 15.2 Degučių k. 575 80.5 4.63 Vanagių k. 181

463 96 53.0 n.d.

Žemaičių Naujamiesčio

sen.

Sugintai k. 201 101 50.3 n.d. Užlieknių k. 174 100 57.5 4.2 Šilutės miestas 21239 17544 82.6 38.6 Traksėdžių k. 1105 950 86.0 4.1 Macikų k. 954 366 38.4 - Pagrynių k 934 784 83.9 23.9 Grabupių k. 666 435 65.3 10.2 Laučių k. 532 416 78.2 8.6 Gaidelių k. 312 78 25.0 n.d. Vileikių k. 189 103 54.5 n.d.

Šilutės sen.

Jonaičių k. 47 42 89.4 1.7 Katyčių mstl. 737 579 78.6 14.5 Stubrių k. 228 165 72.4 n.d. Ulozų k. 55 24 43.6 n.d. Akmeniškių k. 77 45 58 n.d.

Katyčių sen.

Versmininkų k. 160 70 43.8 n.d. Kintų mstl. 2256 1096 48.6 7.7 Sakučių k. 186 100 53.8 n.d. Stankiškių k. 101 100 100 n.d. Kiškių k. 96 35 36.5 n.d. Ventės k. 164 82 50 n.d. Šyšgirių k. 56 14 25 n.d.

Kintų

Uogalių 186 72 38.7 n.d. Vainuto mstl. 993 672 67.7 4.9 Bikavėnų k. 511 206 40.3 7.5 Gorainių k. 335 196 58.5 6.2 Lazduonėnų k. 97 60 61.9 n.d. Skiržemės k. 46 10 21.7 n.d. Kivylių k. 93 16 16.5 n.d. Volytės k. 97 16 16.5 n.d.

Vainuto sen.

Aušbikavio k. 77 16 20.8 n.d. Švėkšnos mstl. 2053 565 27.5 6.2 Švėkšnos sen. Inkaklių k. 507 451 89.0 5.3



Usėnų k. 731 569 77.8 11.2 Usėnų sen. Žemaitkiemio k. 292 217 74.31 5.2 Juknaičių k. 1098 930 84.7 10.6 Pašyšių k. 684 463 67.7 9.5 Tarvydų k. 291 109 37.5 1.1 Kanteriškių k. 181 154 85.0 - Leitgirių k. 175 125 71.4 3.0 Paleičių k. 133 52 39.0 1.7 Damaičių k. 37 12 32.4 n.d.

Juknaičių sen.

Klugonų k. 15 8 53.3 n.d. Šylių k. 490 298 60.8 6.4 Gardamo mstl. 436 408 93.6 11.2 Ramučių k. 154 129 83.8 2.5 Žakainių k. 103 61 59.2 2.2

Gardamo sen.

Bliūdsukių k. 98 30 30.6 n.d. Saugų k. 915 816 89.1 9.1 Vilkyčių k. 889 728 81.9 13.0

Saugų sen.

Sakutėlių 208 68 32.7 2.4 Rusnės mstl. 1611 1385 86.0 8.1 Rusnės sen. Uostadvario k. 108 90 83.3 1.5

Viso: 46780 34100 72.9 269.4 Šaltiniai: UAB ,,Šilutės vandenys '', seniūnijų apklausos duomenys.

Viešajam vandens tiekimui rajone yra įrengtos kelios didesnės vandenvietės, kuriose išgaunama daugiau kai 100 m³/parą - Šilutės, Traksėdžių ir Rusnės. Šilutės vandenvietėje įrengta 90 artezinių gręžinių, kurių bendras našumas yra 9600 m³. Šiuo metu naudojami 8 gręžiniai. Per 2006 metus buvo patiekta 1039 tūkst.m³ vandens (2846 m³/parą). Traksėdžių gyvenvietėje 1980 metais pradėta eksploatuoti vandenvietė, kurioje yra du arteziniai gręžiniai. Vandenvietės pajėgumas 600 m³/parą. 2006m. buvo patiekta 58 tūkst.m³ vandens. Leitgiriuose eksploatuojamos dvi vandenvietės nuo 1970 metų, kuriose yra 2 gręžiniai, galintys pateikti 400 m³/parą vandens. 2006m. buvo patiekta 47 tūkst.m³ vandens.

Pagrindinis vandens tiekėjas rajone yra UAB „Šilutės vandeny“. Kaimiškuose vietovėse yra daug privačių vandentiekių. Anksčiau tai buvo kolūkių vandentiekiai, vėliau atitekę žemės ūkio bendrovėms ir perėję atskirų žmonių nuosavybėn. Dalyje mažesnių vandenviečių, priklausančių privatiems asmenims, vandens apskaita nėra vykdoma, registruojama tik elektros energijų sąnaudos. Vartotojai daugumoje atvejų turi įsirengę nuosavus skaitiklius. Vandens apskaitą yra įsirengę apie 90% prie vandentiekio tinklų prisijungusių gyventojų.

2 lentelė. Geriamo vandens tiekimas atskiroms gyvenvietėms

Vandens sunaudoji

mas

Nuostoliai tinkle

Seniūnija Gyvenvietė

Vandens tiekimo įmonė

(m³/p) (m³/p) Žemaičių Naumiesčio mstl.

,, Šilutės vandenys ‘‘ 59.3 37.7 Žemaičių Naujamiesčio sen. Degučių k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 38.4 28.2



Vanagių k. Privatus 164 n.d. Sugintai k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ n.d. n.d. Užlieknių k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 8.8 2.7 Šilutės miestas

,, Šilutės vandenys ‘‘ 1887.0 503.8

Traksėdžių k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 76.0 22.0 Macikų k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ n.d. n.d. Pagrynių k ,, Šilutės vandenys ‘‘ 70.4 30.3 Grabupių k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 30.1 13.4 Laučių k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 40.0 31.2 Gaidelių k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 0.86 0.67 Vileikių k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 5.1 1.5

Šilutės sen.

Jonaičių k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 4.6 3.1 Katyčių mstl. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 50.4 31.9 Stubrių k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ n.d. n.d. Ulozų k. Privatus n.d. n.d. Akmeniškių k.

Privatus 5.5 n.d.

Katyčių sen.

Versmininkų k.

Privatus n.d. n.d.

Kintų mstl. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 62.9 25.39 Sakučių k. Privatus n.d. n.d. Stankiškių k. Privatus n.d. n.d. Kiškių k. Privatus n.d. n.d. Ventės k. Privatus n.d. n.d. Šyšgirių k. Privatus n.d. n.d.

Kintų sen.

Obelių k. Privatus n.d. n.d. Vainuto mstl. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 56.4 37.9 Bikavėnų k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 26.6 14.6 Balčių k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 26.8 17.6 Gorainių k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 18.5 12.3 Lazduonėnų k.

Privatus n.d. n.d.

Skiržemės k. Privatus n.d. n.d. Kivylių k. Privatus n.d. n.d. Volytės k. Privatus n.d. n.d.

Vainuto sen.

Aušbikavio k. Privatus n.d. n.d. Švėkšnos mstl.

,, Šilutės vandenys ‘‘ 43.3 16.1 Švėkšnos sen. Inkaklių k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 22.9 12.8

Usėnų k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 52.2 25.0 Usėnų sen. Žemaitkiemio

k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 18.6 5.5

Juknaičių k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 77.7 33.9 Pašyšių k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 36.2 19.5 Tarvydų k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 7.6 2.0

Juknaičių sen. Kantariškų k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 10.6 2.0



Leitgirių k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 173.7 26.7 Paleičių k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 6.4 1.6 Damaičių k. Privatus n.d. n.d.

Kluonų k. Privatus n.d. n.d. Šylių k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 21.0 12.0 Gardamo mstl.

,, Šilutės vandenys ‘‘ 32.3 23.0

Ramučių k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 6.0 5.0 Žakainių k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 6.3 3.4

Gardamo sen.

Bliūdsukių k. Privatus n.d. n.d. Saugų k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 69.3 18.6 Vilkyčių k. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 63.5 30.7

Saugų sen. Sakutėlių ,, Šilutės vandenys ‘‘ 5.4 1.5

Rusnės mstl. ,, Šilutės vandenys ‘‘ 3.7 1.0 Uostadvario k.

,, Šilutės vandenys ‘‘ 92.6 24.1 Rusnės sen.

Viso: 3374.5 1048.8 Šaltiniai: UAB ,, Šilutės vandenys '', seniūnijų apklausos duomenys.

Tiekiamas vanduo Leitgiriuose yra kokybiškas ir atitinka geriamojo vandens higienos normos HN 24:2003 reikalavimus. Šilutės miesto vandenvietė gyventojams tiekia taip pat geros kokybės vandenį, tačiau čia yra šiek tiek padidintas amonio kiekis. Traksėdžių vandenvietėje – bendrosios geležies ir amonio kiekis viršija leistinas normas. Tikslių duomenų apie vandens kokybinius rodiklius mažosiose vandenvietėse nėra. Matomai čia, kaip ir daugelyje vietų Lietuvoje susiduriama su padidintu geležies kiekiu spūdiniuose vandenyse.

Remiantis statistikos departamento duomenimis iki 2003 m. išgaunamo vandens kiekis ženkliai

mažėjo. Nuo 2003 metų vandens poreikis ėmė augti. Tokią vandens naudojimo raidą lėmė gyventojų kiekio mažėjimas, bendri rajono ekonominiai rodikliai. Paskutinių metų vandens poreikio padidėjimą įtakojo atsigaunanti Šilutės rajono pramonė.

3 pav. Šilutės raj. metinis vandens sunaudojimas

3024

3084

2560

2567

2542 28

60

2443

2188

1568

1462 17

42 2121

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.

Paimama požeminio vandens Sunaudojama požeminio vandens

`

Šaltiniai: statistikos departamentas



Pagrindiniai vandens vartotojai Šilutės rajone yra pramonės įmonės. Joms tenka 57%

suvartojamo vandens kiekio. Paskutinių metų tendencijos rodo labai intensyvų vandens poreikio pramonėje didėjimą. Gyventojams tiekiamo vandens kiekis eilę metų yra labai pastovus ir dabar siekia 42% viso centralizuotai tiekiamo vandens.

4 pav. Geriamo vandens sunaudojimas pagal reikmes (tūkst.m³/met.)

0

500

1000

1500

2000

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.

Pramonė Ūkio ir buities reikmės

`

Šaltiniai: statistikos departamentas

Šilutės rajone vandentiekio tinklų yra 269.4 km. Dauguma vandens paskirstymo tinklų yra nutiesta prieš 30-50 metų. Dažnos avarijos. Nuostoliai tinkluose, 2003 metais siekę 43%, dabar sumažėjo iki 25 %. Tai liudija apie suaktyvėjusią vamzdynų priežiūrą ir tinklo stovio gerėjimą.

Vamzdynams pagrindinai naudotos medžiagos: ketus, plienas. Šie vamzdžiai neturi vidinės

antikorozinės dangos. Vandens kokybę prastina susikaupusios geležies nuosėdos vandens tiekimo tinklų sistemoje.

Daugumos vietovių prastos geriamo vandens priežastis – didelis geležies kiekis vandenyje.

Šilutės rajone nugeležinimo įrenginių nėra nei vienoje vandenvietėje.

1.2. Nuotekų surinkimas ir valymas

Vandens apsauga yra prioritetinė aplinkosaugos sritis Lietuvoje jau daugelį metų. Sektoriaus svarba yra apibrėžta aplinkosaugos programomis, kurios buvo paruoštos per paskutinius dešimt metų. Šiuo metu ES aplinkosaugos įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų. Miestų nuotėkų valymo direktyva yra viena iš tų direktyvų, kurios turi pereinamąjį įgyvendinimo atidėjimo periodą iki 2010.

Nuotekos susidaro iš gyventojų, komercinių, visuomeninių ir pramonės įmonių. Nuotekas

papildo gruntinio vandens infiltracija ir lietaus vandens nuotekos. Nuotekų sistemose nėra skaitiklių, išskyrus naujus nuotekų valymo įrenginius. Nuotekos yra surenkamos kolektoriais. Jos APvalomos įrenginiuose ir tada išleidžiamos į vandens telkinius. Tie, kas nėra prisijungę prie centralizuoto



nuotekų tinklo, naudojasi vietiniais nuotekų surinkimo šuliniais arba paskirsto nuotekas laukuose. Teritorijose, kur nėra centralizuotos nuotekų sistemos, gyventojai turi įsirengę sukaupimo talpas ar išsėmimo duobes su tiesiogine infiltracija į gruntą. Kai kuriose vietose naudojami septiniai rezervuarai, tačiau tai nėra labai paplitę.

Panašiai kaip ir vandens sunaudojimas taip ir surenkamų nuotekų kiekis paskutiniais metais

augo. Pažymėtina, kad rajone surenkamų nuotekų kiekis žymiai didesnis už centralizuotai tiekiamo vandens kiekį ( Surenkamų nuotekų kiekis Šilutės rajone 2005 metais 5693 tūkst. m³., o išgauto vandens kiekis 2860 tūkst. m³). Tai byloja apie didelį infiltracijos laipsnį į nuotekų surinkimo tinklus.

5 pav. Šilutės rajono išleidžiamų ūkio-buities nuotekų dinamika .

4394 4284

5319 52145693

4638

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.

Surinkta nuotekų ( tūkst.m3/met)

`

Šaltiniai: statistikos departamentas.

Šilutės rajone centralizuoti nuotekų surinkimo tinklai yra rajono centre ir dar devyniolikoje gyvenviečių. Nežiūrint to, kad nuotakynės yra įrengtos daugelyje stambesnių gyvenviečių, gyventojų pasijungimas nėra didelis. Nuotekų surinkimo tinklai nėra pakankamai išvystyti. Prie jų yra prisijungę beveik 41 % rajono gyventojų.

3 lentelė. Buitinių nuotekų surinkimas atskirose gyvenvietėse.

Miestas arba gyvenvietė

Gyventojų skaičius

Gyventojai prisijungimai prie nuotekų sistemų

vnt. %

Seniūnija

(vnt.)

Surenkama nuotekų

(m³/p) Žemaičių Naujamiesčio sen.

Žemaičių Naujamiestis

1699 551 32.4 −

Šilutės miestas 21239 15683 78.4 4856.2 Šilutės sen.

Traksėdžių k. 1105 805 72.6 n.d.



Pagrynių k 934 225 24.1 n.d. Grabupių k. 666 239 35.9 n.d.

Laučių k. 532 174 32.7 56.8

Kintų sen. Kintų mstl. 2256 632 28.0 218.0

Vainuto sen . Vainuto mstl. 993 297 30.0 136.7

Švėkšnos mstl. 2053 161 7.8 2.2 Švėkšnos sen. Inkaklių k. 507 255 50.3 213.2

Usėnų k. 731 199 27.2 78.8 Usėnų sen. Žemaitkiemio

k. 292 42 14.4 78.8

Juknaičių k. 1098 569 51.8 130

Pašyšių k. 684 141 20.6 78.8 Tarvydų k. 291 109 37.45 78.8

Juknaičių sen.

Leigirių k. 175 104 59.4 167.0

Gardamo mstl. 436 141 32.3 - Gardamo sen. Žakaičių k.

103 2 1.9 -

Saugų k. 915 364 39.8 120.0 Saugų sen. Vilkyčių k. 889 503 56.6 213.2 Rusnės sen. Rusnės mstl. 1611 707 43.9 164.8

Viso: 39209 21903 21161.5 Šaltiniai:UAB ,,Šilutės vandenys ''

Nuotekynų vamzdynų medžiaga yra keramika, gelžbetonis ir ketus. Slėginių linijų medžiaga – plienas ir polietilenas. Šuliniai yra gelžbetoniniai. Daugelyje Šilutė rajono siurblinių yra sumontuoti sovietinės gamybos siurbliai. Pagrindinės nuotekų surinkimo sistemų problemos yra ketinių ir keramikinių vamzdžių skilimai ir nutekėjimai. Infiltracija į nuotekų tinklus sudaro maždaug 40 %. Avarijų skaičius yra gana didelis ir kiekvienais metais didėja. Apie įrenginius surinkta informacija rodo, kad jie yra daugiau kaip 30 metų senumo. Per tuos metus buvo atlikti atnaujinimai ir remontai.

4 lentelė. Nuotekų surinkimo infrastruktūra, valymo įrengimai .

Valymo įrenginiai Seniūnija Gyvenvietė Projektinis

pajėgumas (m3/p)

Esama hidraulinė apkrova (m3/p)

Vamzdynų ilgis

(km) Žemaičių Naujamiesčio sen.

Žemaičių Naujamiestis - − 3.6 Šilutės miestas 10416 4856.2 29.8 Traksėdžių k. 10416 4856.2 4.6 Pagrynių k 10416 4856.2 6.2

Šilutės sen.

Grabupių k. 10416 4856.2 1.9



Laučių k. - 56.8 1.8 Kintų sen. Kintų mstl. 264 218.0 6.6 Vainuto sen. Vainuto mstl. 96 136.7 4.3

Švėkšnos mstl. - 2.2 6.8 Švėkšnos sen. Inkaklių k. - 213.2 2.4

Usėnų k. - 78.8 3.5 Usėnų sen. Žemaitkiemio k. - 78.8 0.4 Juknaičių k. 120 130 3.9 Pašyšių k. 120 78.8 1.7 Tarvydų k. 78.8 -

Juknaičių sen.

Leitgirių k. 192 167.0 3.9 Gardamo mstl. - - 2.1 Gardamo

sen. Žakainių k. - - - Saugų k. 96 120.0 3.9 Saugų sen. Vilkyčių k. 240 213.2 9.0

Rusnės sen. Rusnės mstl. 720 164.8 1.3 Viso: 43512 21161.5 97.7 Šaltiniai: UAB ,,Šilutės vandenys ''

Valymo įrengimai mechaniniai ir biologiniai. Dumblas iš valymo įrengimų nepanaudojamas, kaupiamas. Biologiniai valymo įrenginiai yra eksploatuojami Leitgirių, Pašyšių, Juknaičių, Saugų, Vilkyčių, Švėkšnos, Kintų, Inkaklių, Žemaičių Naumiesčio gyvenvietėse bei Šilutės mieste. Mechaniniai valymo įrenginiai eksploatuojami Traksėdžių, Pagrynių, Grabupių, Laučių, Vainuto, Usėnų, Žemaitkiemio, Tarvydų, Gardamo, Žakainių, Rusnės gyvenvietėse. Pagal statistikos departamento 2005 metų duomenis Šilutės rajone 99% nuotekų yra išvaloma iki DLT normų. Lyginant, kad bendrai Lietuvoje net 44,5% nuotekų nėra pakankamai išvaloma, Šilutės rajone šiuo klausimu padėtis gera.

6 pav. Nuotekų išleidimas į paviršinius vandenis

Šaltiniai: statistikos departamentas.

0

500

1000

1500

2000

2500

2001 2002 2003 2004 2005

Išvalyta iki DLT normų (tūkst. m3/met)

Nepakankamai išvalyta (tūkst. m3/met)

Nevalyta (tūkst. m3/met)



Paviršinių nuotekų kiekis priklauso nuo metų laiko, liūčių trukmės ir kitų gamtos reiškinių.

Miesteliuose esant kietai kelio dangai, paviršinės nuotekos turi būti surinktos ir nuvestos į atvirus vandens telkinius. Užteršti vandenys turi būti lokaliai apvalyti. Kaimo vietovėse ir nuo žalių plotų vanduo paprastai nesurenkamas. Rajone lietaus nuotekos yra surenkamos tik Šilutės mieste. Miesteliuose ir gyvenvietėse apvalomi tik vandenys nuo pramonės įmonių teritorijų ir degalinių, kur galimas stiprus užteršimas naftos produktais.

1.3. Atliekų šalinimas

Valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje atliekų tvarkymas Lietuvoje yra pripažįstamas

prioritetine aplinkos apsaugos sritimi. Atliekų tvarkymo tobulinimas yra svarbi integracijos į Europos sąjungą dalis. Atliekų tvarkymo užduotys savyje apima ne tik šiuo metu susidarančių atliekų šalinimą, bet ir esamų praeities taršos židinių (sąvartynai, užterštos teritorijos) likvidavimą, sutvarkymą bei rekultivavimą.

Atliekų šalinimas apima atliekų surinkimą, pervežimą, pirminį apdirbimą ir šalinimą

(deginimas, laidojimas). Visi eksploatuojami sąvartynai turi atitikti ES tarybos direktyvą 1999/31/ES ir daryti minimalų neigiamą poveikį aplinkai.

Atliekų šalinimas realizuojamas atskirai dviem skirtingo poveikio aplinkai atliekų

kategorijoms: nepavojingoms atliekoms ir pavojingoms atliekoms.

7 pav. Atliekų suminiai kiekiai pagal šaltinių teritoriją Šilutės rajone (tūkst.m³).

22,8 25,730,7

22,8 25,7 30,1

0

20

40

60

80

2001 m. 2002 m. 2003 m.

Gauta Sutvarkyta

`

Šaltiniai: Statistikos departamentas.



8 pav. Atliekų suminiai kiekiai pagal tvarkymo teritoriją Šilutės rajone (tūkst.m³).

20,8 23,828,6

20,8 23,8 28

0

20

40

60

80

2001 m. 2002 m. 2003 m.

Gauta Sutvarkyta

`

Šaltiniai: Statistikos departamentas.

Komunalinių atliekų surinkimo sistemą Šilutės rajone šiuo metu sudaro mišrių (nerūšiuotų) atliekų surinkimas ir šalinimas sąvartyne, bei rūšiuojamų atliekų panaudojimas kaip antrinės žaliavos. Rajone įdiegta konteinerinė atliekų surinkimo sistema. Atliekų turėtojai sudaro sutartis su atliekų tvarkytojai ir konteineriai ištuštinami pagal sutartyse numatytus grafikus. Miestų viešosiose vietose atliekos talpinamos specialiuose savivaldybei priklausančiuose konteineriuose. Šilutėje ir seniūnijų centruose yra įrengtos konteinerinės aikštelės, kuriose atliekos yra rūšiuojamos surinkimo stadijoje. Susiduriama su gyventojų sąmoningumo problema, kai vengiant mokesčių už atliekų šalinimą, nerūšiuotos atliekos pilamos į specializuotus konteinerius.

Negabaritinės atliekos yra surenkamos apvažiavimo būdu. Pagrindinis buitinių atliekų tvarkytojas yra UAB Vienituras.

5 lentelė. Šilutės rajono sąvartynų apibūdinimas

Užimamas plotas

Sukaupta atliekų

Eil. Nr.

Pavadinimas , lokalizacija

ha t

Kaupiamų atliekų apibūdinimas

Sąvartyno stovis

1 Pagrynių sąv. . 2,2 11 000 Buitinės atliekos Įteisintas 2 Klugonų sąv. 2,3 4 500 Buitinės atliekos Neįteisintas 3 Ž.Naumiesčio

sąv. 3 50 000 Buitinės atliekos Įteisintas

4 Švėkšnos sąv. 3 1 500 Buitinės atliekos Įteisintas 5 Užlaukės sąv. 0,8 240 Buitinės atliekos Neįteisintas 6 Saugų sąv. 1 500 Buitinės atliekos Neįteisintas

Rajone yra 6 sąvartynai. Tik dalis jų įteisinta. Didžioji dauguma Šilutės rajono sąvartynų yra maži ir jų poveikis gamtinei aplinkai bei žmonių sveikatai (sanitarinis-higieninis) pagal preliminarius vertinimus nėra didelis bei grėsmingas, tačiau jų techninis įrengimas neatitinka Lietuvos aplinkosaugos standartų ir ES direktyvų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą. Juos numatyta uždaryti ir rekultivuoti.



Stambiagabaritės ir pavojingos atliekos iš gyventojų tėra surenkamos apvažiavimo būdu. Didelė dalis buityje susidarančių pavojingų atliekų patenka į bendrą buitinių atliekų srautą. Biodegraduojančios atliekos taip pat nėra atskiriamos , o šalinamos buitinių atliekų sąvartynuose.

1.4. Centralizuotas šilumos tiekimas

Šilutės rajone pagrindinis šiluminės energijos gamintojas ir tiekėjas yra UAB “Šilutės šilumos tinklai”. Didžioji šiluminės energijos dalis yra pagaminama Šilutės rajoninėje katilinėje. Kitose rajono gyvenvietėse šiluminiai tinklai nėra išvystyti, naudojamos nedidelės galios individualios katilinės.

Dauguma esamų katilinių turi pakankamą galios rezervą. Jų galia išnaudojama 58%.

Pagrindinai UAB „Šilutės šilumos tinklai“ naudojamas kuras yra mazutas. Mažosiose katilinėse naudojama dar ir skalūnų alyva, malkos, anglys, šiaudai. Katilinių techninė būklė patenkinama. Jos laikas nuo laiko rekonstruojamos, pritaikant naujas kuro rūšis.

6 lentelė. UAB „Šilutės šilumos tinklai“ katilinių techniniai rodikliai

Katilinės pavadinimas

Šiluminė galia (MW)

Pareikalaujama galia

(MW)

Naudojamas kuras

Šilutės RK 74,5 40 Mazutas, biokuras Traksėdžių kat. 5,22 5 Skalūnų alyva,

biokuras Rusnės kat. 1,98 1,7 Malkos, anglys Juknaičių kat. 1,36 1,2 Šiaudai Kintų kat. 0,44 0,5 Malkos, anglys

Viso 83,5 48,4 Gamtinės dujos

Šaltiniai: UAB „Šilutės šilumos tinklai“ raštas Nr.(1.16)-0194

7 lentelė. UAB „Šilutės šilumos tinklai“ katilinių šilumos energijos balansas 2006 m.

Pagaminta energijos

Nuostoliai tinkluose

Komerciniai

nuostoliai

Naudinga šiluma

patiekiama vartotojams

Katilinės

MWh MWh % MWh MWh

Sutartinio kuro kiekiai

(pagal naftos ekvivalentą)

Šilutės RK 77882 17721 22 79,1 60081 8801 Traksėdžių kat.

4016 967 24 1,5 3048 461

Rusnės kat. 2333 487 21 0 1846 355 Juknaičių kat.

3227 783 24 6,6 2437 441

Kintų kat. 517 63 12 0 456 92 Viso 87975 20022 23 87 67866 10149

Šaltiniai: UAB „Šilutės šilumos tinklai“ raštas Nr.(1.16)-0194



Rajone kasmet sunaudojama apie 64-68 GWh šiluminės energijos. Šiluminės energijos suvartojimas yra labai stabilus. Pastebimi tik nedideli svyravimai, sietini su vidutinių šildymo periodo temperatūrų kaita.

9 pav. Šilumos vartojimo dinamika Šilutės raj. (GWh)

63,7 66,7 67,9 66,3 65,6 67,9

0

10

20

30

40

50

60

70

80

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.

Patiekta vartotojams

Šaltiniai: Šilumos tiekėjų asociacija Viso Šilutės rajone yra 24,3 km šilumos tinklų. Šių tinklų stovį geriausiai apibūdina šiluminiai

nuostoliai. Šie nuostoliai Šilutės rajone turi mažėjimo tendenciją, tačiau yra ganėtinai dideli ir ženkliai lenkia Lietuvos vidurkį. Didžioji tinklų dalis paklota gelžbetoniniuose kanaluose. Naudojamos ir paviršinės linijos. Kasmet dalis tinklų rekonstruojami, įrengiami bekanaliai vamzdynai.

10 pav. Šiluminių nuostolių Lietuvoje ir Šilutės raj. palyginimas. (GWh)

23,2 22,521,1 20,6

19,4

28,325,8 25,4

26,624,7

22,8

10

20

30

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.

Lietuvoje Šilutės raj.

Šaltiniai: Šilumos tiekėjų asociacija

Pagrindinai naudojamas kuras yra Mazutas. Tačiau pastaraisiais metais išaugo medienos sunaudojimas , o mazuto sunaudojami kiekiai sumenko.



11 pav. UAB „Šilutės šilumos tinklai“ kuro sąnaudos pagal tūšis 2005 m. (t.n.e)

5355

15506

33

126

4010

Mazutas Anglys Dyzelinis kuras M ediena

Kita Šiaudai Skalūnų alyva

Pagrindiniai centralizuotos šilumos vartotojai yra gyventojai. Jiems tenka 78 % sunaudojamo

energijos kiekio. Nemenka dalis (18 %) šilumos tenka biudžetinėms organizacijoms. Pramonės poreikiai centralicuotai tiekiamai šilumai yra ganėtinai menki. Dalis pramonės įmonių reikiamus šilumos kiekius pasigamina pačios.

12 pav. Šilutės raj. šilumos vartotojų poreikiai 2005 m. (GWh)

51,3

2,9

11,5

Gyventojai Biudžetinės organizacijos Verslo ir pramonės įmonės



1.5. Elektros energijos tiekimas

Šilutės rajonas įeina į bendrą Lietuvos elektros energijos tiekimo tinklą. Pagrindiniai elektros energijos gamintojai šiam momentui yra Ignalinos AE. Kartu su kitomis elektrinėmis ir Kruonio HAE sudaryta bendra elektros energijos tiekimo sistema aprūpina ir Šilutės rajoną. Šilutės rajone elektros energijos gamyba nėra išvystyta. Čia nėra įregistruota nė viena elektros jėgainė tiekianti energiją į bendrą tinklą.

13 pav. Elektros energijos suvartojimo dinamika Šilutės rajone (GWh)

100 100 100 100 100

0

20

40

60

80

100

120

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.

Šaltiniai: AB VST

14 pav. Elektros energijos metinis suvartojimo vienam gyventojui 2004 m. (kWh)

1000

2220

6482

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

Šilutės sk. Lietuvoje ES

Nagrinėjant elektros energijos vartotojus, matoma, kad beveik pusė energijos yra suvartojama

pramonei, kas byloja apie aukštą jos išsivystymo lygį. Gyventojų buitinėms reikmėms ir komercinėms įmonėms aptarnavimo srityje taip pat tenka nemenka dalis. Žemės ūkis tesunaudoja 2 % elektros energijos kiekio tenkančio rajonui.



15 pav. Šilutės raj. elektros energijos suvartojimas pagal vartotojų grupes 2005 m. (MWh)

100 100

100100

100

Pramonė Žemės ūkis

Biudžetinės organizacijos Gyventojai

Komercinės įmonės

Šaltiniai:AB VST

Elektros energijos tiekimą ir tinklų priežiūrą Šilutės rajone vykdo AB VST Šilutės skyrius ir AB „Lietuvos energija“.

Rajono elektros energijos perdavimo tinklą sudaro 39,3 km 330 kV, 45,8 km 110 kV ir 109,4

km 35 kV oro linijų. Šilutės rajoną šiaurės - pietų kryptimi kerta 330 kV nacionalinės svarbos linija. Ji nėra surišta su rajono paskirstymo tinklu. Šilutės rajonas gauna elektros energiją iš 110 kV linijos per Usėnų, Juknaičių, Saugų ir Šilutės transformatorines pastotes. Nuo Šilutės TP 35 kV linijos pasiekia Rusnės, Kintų, Degučių ir Vainuto transformatorines pastotes.

8 lentelė. Šilutės rajone esamų transformatorinių pastočių apkrovimas.

TP Pavadinimas Įtampa (kV)

Esami transformatoriai ir

jų galingumas (kVA)

Maksimalus apkrovimas

(kW)

Šilutės TP 110/35/10 Rusnės TP 35/10 Kintų TP 35/10 Saugų TP 110/10 Juknaičių TP 110/10 Usėnų TP 110/10 Degučių TP 35/10 Vainuto TP 35/10 Švėkšnos TP 35/10



1.6 Telekomunikaciniai tinklai ir ryšiai

Paštas Tradicinė ir istoriškai įsiteisinusi ryšių sistema yra paštas. VĮ „Lietuvos paštas“ Šilutės rajone

turi 16 pašto skyrių ir aptarnauja 12 488 gavėjus (pašto dėžutės). Daugiausia gavėjų yra Šilutėje (7375 gavėjai). Taip pat rajone yra 5 027 namai bei butai neturinčių GLD, bet gaunantys pašto siuntas.

Be valstybinio pašto Utenos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, funkcionuoja kelios dešimtys

privačių įmonių, atliekančių pašto paslaugas. Dauguma jų yra orientuota į smulkių krovinių ir registruotų laiškų pristatymą Lietuvos teritorijoje arba visame pasaulyje.

Laidinis fiksuotas ryšys Fiksuoto laidinio ryšio paslaugas teikia AB TEO LT. Šilutės rajone funkcionuoja 23 telefonų

stotys. Kiekviena telefonų stotis aptarnauja vartotojus 6-7 km spinduliu. Atsižvelgiant į stočių išsidėstymą plane ir jų veikimo spindulį, praktiškai visa Šilutės rajono teritorija pakliūna į telefonizacijos lauką.

16 pav. Šilutės raj.100 gyventojų tenkančių telefonų būstuose dinamika.

1213,1

16,8

21,3 22,319,7

16,1

0

5

10

15

20

25

1994 m. 1995 m. 1997 m. 1999 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m.

Šaltiniai :statistikos departamentas.

Dabartinės tendencijos rodo fiksuoto laidinio ryšio vartotojų mažėjimą. Paskutiniais metais AB TEO LT nebeskelbia savo vartotojų skaičiaus. Matomai vystantis mobilaus ryšio tinklui fiksuoto ryšio vartotojų ir toliau mažėja.

Mobilus telefoninis ryšys Mobilaus ryšio paslaugas Šilutės rajone teikia trys operatoriai: UAB „Bitė GSM“, UAB

„Omnitel“ ir UAB „Tele–2“. Šiuo metu rajone veikia 25 mobiliojo ryšio bokštai ir stiebai, kurie savo darbiniu lauku padengia apie 90 % teritorijos. Tačiau ne visur mobilaus ryšio laukas yra pakankamai stiprus, ir apie 20 % teritorijos ryšys įmanomas tik naudojant papildomas automobilines ar kito tipo



antenas. Silpniausiai mobilaus ryšio tinklas yra išvystytas Švėkšnos, Gardamo, Saugų ir Juknaičių seniūnijose.

Tikslaus vartotojų skaičiaus nustatyti neįmanoma, nes mobilaus ryšio vartotojas nėra susietas su

konkrečia teritorija, be to dalis vartotojų yra konfidencialūs. Galime vadovautis tik bendrais Lietuvos statistiniais duomenimis.

17 pav. Lietuvoje 100 gyventojų tenkančių aktyvių viešojo judriojo telefono ryšio abonentų kiekio dinamika.

1,4 7,6 9,8 14,629,3

47,161

89,1

127,9

0

20

40

60

80

100

120

140

1996 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.

Šaltiniai :statistikos departamentas.

Internetinis ryšys Kadangi internetinio ryšio paslaugas teikia monopolinis laidinio ryšio operatorius AB TEO LT,

tai ši komunikacijos priemonė yra techniškai prieinama visoje laidinio tinklo zonoje. Šilutės mieste internetinis ryšys galimas ir per kabelinę televiziją. Tobulėjant telekomunikacinėms sistemoms, internetinis ryšys įmanomas ir mobiliuoju tinklu. Tai tapo alternatyva išėjimui į internetą per fiksuota laidinį ryšį.

Televizija, radijas Šilutės rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, radijo ir televizijos laidų transliavimo paslaugas teikia

VĮ „Lietuvos radijo ir televizijos centras“. Kabelinės televizijos paslaugos yra teikiamos tik Šilutės mieste. Šias paslaugas teikia UAB Telesat.

IŠVADOS: 1. Požeminio vandens resursai ištirti tik lokaliai. Iš požeminių šaltinių išgaunamo vandens kokybė

yra gera bakteriologiniu atžvilgiu, bet turi padidintą geležies kiekį. Lokaliai yra padidintas amonio kiekis. Vandens gerinimo įrenginių Šilutės rajone nėra. Gyventojų prisijungimas prie centralizuotų vandentiekio tinklų vidutinis. Didžioji vandentiekio tinklų dalis senesni kaip 30 metų ir jų techninė būklė prasta.

2. Nuotekų surinkimo tinklai yra daugelyje gyvenviečių. Gyventojų prisijungimas prie nuotakynės mažas. Didžioji nuotekų tinklų dalis senesni kaip 30 metų , reikalauja renovacijos. Didžioji dalis surenkamų nuotekų išvalomi iki reikalaujamų normų.

3. Pilnai įdiegta konteinerinė atliekų surinkimo sistema. Visuose miestuose ir stambesnėse gyvenvietėse yra galimybė rūšiuoti atliekas. Stambiagabaritės ir pavojingos atliekos



surenkamos tik apvažiavimo būdu. Biodegraduojančios atliekos šalinamos esamuose buitinių atliekų sąvartynuose.

4. Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos yra Šilutėje ir dar 4-ose gyvenvietėse. Pagrindinai naudojamas kuras - mazutas, mediena. Katilinių stovis patenkinamas. Tinkluose patiriami dideli šiluminiai nuostoliai.

5. Ryšių tinklai yra išvystyti gerai. Vyksta spartus procesas naujų informacinių technologijų diegime ryšių sistemoje.



PRIEDAS Nr. 2: Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gamtinio potencialo ir kraštovaizdžio struktūros vertinimas. Esamos būklės analizė.



1. Gamtinio potencialo vertinimas

1.1. Gamtiniai ištekliai

1.1.1. Gyvosios gamtos ištekliai

Šilutės rajonas nėra labai turtingas miškais. Vidutinis miškingumas – 19,9%, daugiausia

pušynai ir eglynai. Didesni miškai – Žalgirių, Kintų, Begėdžių, Parubežio, Žemaičių Naumiesčio ir kt. Šiaurrytinėje Kuršių marių pakrantėje daugiausia auga pušynai, rečiau - beržynai, juodalksnynai, eglynai. Žemesnėse, ties Nemuno delta, marių pakrantės vietose žaliuoja alksniai, karklai, žilvičiai, aukštesnėse - eglės, beržai, pušys.

Miškuose gausu lapių, kiškių, pasitaiko usūrinių šunų, miškinių kiaunių, ūdrų. Medžiojami briedžiai, šernai, stirnos, kiškiai, lapės, ondatros, bebrai.

Nemuno delta – viena iš unikaliausių Šilutės rajono teritorijų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Čia gausūs paukščių, žuvų, žolinės augalijos ištekliai. Iš praskrendančių paukščių gausiausios yra baltakaktės žąsys, gulbės giesmininkės, antys cyplės, didžiosios, smailiauodegės. Užliejamose pievose pavasarinės paukščių migracijos metu koncentruojasi dešimtys tūkstančių vandens paukščių. Vasaros pradžioje kai kuriose vietose peri retos tilvikinių paukščių rūšys. Kuršių mariose kasmet rudenį iki joms užšąlant koncentruojasi žiemoti likę didieji dančiasnapiai, ledinės antys Būtent čia, kur praeina pagrindiniai paukščių migravimo takai, Ventės rage 1929 m. prof. Tadas Ivanauskas įkūrė vieną pirmųjų Europoje ornitologinių stočių. Šioje stotyje nuo seno mokslininkai tinklais gaudo ir žieduoja paukščius.

Šilutės rajonas ribojasi su Kuršių mariomis – žuvingiausiu vandens telkiniu Lietuvoje. Kuršių mariose aptinkama apie 50 rūšių žuvų. Labiausiai vertinamos verslinėje žuvininkystėje žuvys - karšis, stinta, stintelė, sterkas, lydeka, vėgėlė, žiobris, ungurys, jūrinis sykas, salatis, lynas.

1.1.2. Vandens ištekliai Paviršinio vandens ištekliai. Paviršinių vandenų struktūrą formuoja upės, ežerai, tvenkiniai.

Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje. Joje metinis kritulių kiekis gerokai didesnis už tą drėgmės kiekį, kuris gali būti išgarintas esamose temperatūrinėse sąlygose. Žymus drėgmės perteklius leidžia susidaryti tankiam pastovių upių ir upelių tinklui. Šilutės rajono savivaldybės upės priklauso Nemuno ir Neries upių baseinams. Didžiausios upės: Nemunas, Minija, Veiviržas, Tenenys, Šustis, Šyša, Ašva. Upių tinklo tankumas 1,25 km/km2. Vandeningiausia upė yra Nemunas, vandens debitas žiotyse 665 m3/s. Minijos upė pagal vandeningumą antroje vietoje – 39 m3/s. Vidutinis metinis upių nuotėkis - apie 9 l/s km2.

1 lentelė. Valstybinės reikšmės upės

Eilės

Nr. Upės pavadinimas

Vandens telkinys (vyresnioji upė)

Upės ilgis km/upės ilgis

rajone km

Nemuno mažųjų intakų baseinas

1. Nemunas, jo deltos šakos ir į jas įtekantys upeliai

Kuršių marios 475,0/50,5



2. Veižas Nemunas (Rusnė) 28,3/24,5

3. Leitė Nemunas (Rusnė) 26,2

4. Šyša Nemunas (Atmata)

56,9

5. Šustis Šyša 39,9/36,8

Minijos baseinas

1. Minija Nemunas (Atmata)

201,8/18,5

2. Šilupis Sausdravas 4,0

3. Veiviržas Minija 67,9/24,5

4. Tenenys Minija 71,9/70,8

5. Graumena Šalpė 25,2/15,4

6. Ašva Veiviržas 48,4/45,7

7. Šaka Ašva 3,7/5,0

8. Stigrė Ašva 16,0/3,5

9. Šviekšnalė Ašva 12,7

10. Aisė Veiviržas 24,7/6,9

Šaltinis: Valstybės žinios 2001 m. Nr.107-3888. Ežerai Lietuvoje pasiskirstę nevienodai: vienur jų labai gausu, o kitur visiškai nėra. Šilutės

rajono savivaldybėje Nemuno deltos ir Vakarų Žemaičių lygumose ežerų mažai. Vertingiausi ekologiniu, rekreaciniu, gamtosauginiu požiūriu ežerai ir tvenkiniai yra įtraukti į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą (2 lentelė).

2 lentelė. Valstybinės reikšmės ežerai

Eilės Nr.

Pavadinimas Inventoriaus

numeris Plotas, ha

1. Be vardo 35-2 1,1

2. Damba 35-4 1,7

3. Dumblis 22-4b 10,9

4. Ilgasis 34-1 3,5

5. Ilgasis 35-8 8,5

6. Juodvilkė

(Juodvilkis) 34-1i 5,5

7. Krokų Lanka 22-2 787,8

8. Mažasis Žiogys 35-5 2,8

9. Naujienujų ežeras 35-6a 2,1



10. Plikių ežeriukai 22-4 1,5

11. Tunžiogis 35-3 0,7

12. Žiogys 35-7 14,6

Iš viso: 840,7

Šaltinis: Valstybės žinios 2001 m. Nr.107-3888.

Tvenkiniai yra dirbtiniai vandens tvenkiniai, kurie įrengiami užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įduboje ar pylimu apsuptame plote. Valstybinės reikšmės tvenkiniai ir jų plotai pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė. Valstybinės reikšmės tvenkiniai Eilės Nr.

Pavadinimas Upė Plotas, ha

1. Šylių Šustis 11,1

3. Ramučių Tenenys 51,2

4. Žemaičių Naumiesčio

Šustis 29,9

Iš viso: 92,2

Šaltinis: Valstybės žinios 2001 m. Nr.107-3888.

Požeminio vandens ištekliai. Požeminiai vandenys skirstomi į dirvožemio vandenis, užpildančius dirvožemio poras, gruntinius vandenis, tebesitelkiančius požemyje virš pirmojo vandens nepraleidžiančio sluoksnio, ir tarpsluoksninius vandenis, esančius tarp dviejų nepralaidžių sluoksnių. Dirvožemio kiekis ir jų fizinės bei cheminės savybės labai kinta per metus, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų ir dirvožemio ypatybių. Dirvožemio vandenys yra labai užteršti ir nenaudojami nei pramonei, nei buitiniams reikalams. Jie labai reikšmingi dirvožemio ir augalijos gyvenime.

Žymiai pastovesnio pobūdžio gruntiniai vandenys, kurie sudaro požemines tėkmes, iš lėto tekančias nepralaidaus sluoksnio paviršiaus nuolydžio kryptimi, arba požeminius baseinus, telkšančius nepralaidaus sluoksnio paviršiaus įdubimuose.

Šilutės rajono savivaldybės teritorija priklauso viršutinės-apatinės kreidos požeminio vandens baseinui. Požeminis vanduo yra pakankamai geros būklės, tik kai kuriose vietose jo kokybės rodikliai viršija geriamajam vandeniui nustytytas ribines vertes.

Šilutės rajone centralizuotam vandens tiekimui požeminis vanduo išgaunamas iš spūdinių vandeningų sluoksnių. Požeminio vandens apsaugą užtikrina gelmių apsaugotumas. Šilutės rajono teritorijos centrinėje dalyje blogai apsaugotas požeminis vanduo. Likusioje teritorijos dalyje vyrauja nelaidūs gruntai. Miesto vandenvietė patenka į vidutiniškai apsaugotas gelmes.

1.1.3. Dirvožemis Dirvožemis svarbus ir žmogaus aktyviausiai veikiamas gamtinės aplinkos komponentas,

kuriame vykstantys procesai dideliu mastu sąlygoja kitų litosferos komponentų (aeracinės zonos, požeminių vandenų) ir augalijos būklę bei žmonių gyvenimo sąlygas. Lietuvos dirvožemių dangos rajonavimo schemoje Šilutės rajono savivaldybė patenka į Pajūrio žemumos ir Nemuno deltos lygumas. Pajūrio žemumoje vyrauja vidutinio sunkumo moreninių priemolių dirvodarinės uolienos, o



smėlių nedaug. Pakilesnėse ir geriau drenuotose vietose vyrauja velėniniai jauriniai vidutiniškai sujaurėję dirvožemiai. Blogiau drenuojamose lygumose vyrauja velėniniai jauriniai glėjiški, o vietomis ir velėniniai glėjiški priemolių dirvožemiai. Šiai teritorijai būdingi aukštos ūkinės vertės aliuviniai Nemuno žemupio, Minijos ir kitų upių užliejamų lankų dirvožemiai.

1.1.4. Naudingosios iškasenos Žemės gelmių ištekliai – naudingosios iškasenos yra viena iš svarbių prielaidų ūkinei plėtrai.

Naudingųjų iškasenų gavyba yra ne tik ekonominę raidą skatinantis, bet ir gamtinę aplinką įtakojantis veiksnys, todėl gavybos ir naudojimo plėtojimo galimybių nustatymas galimas tik turint kuo išsamesnę informaciją apie teritorijoje esančias naudingąsias iškasenas.

Šilutės rajono savivaldybės naudingųjų iškasenų išteklių analizė atlikta vadovaujantis 2006 m. Lietuvos geologijos tarnybos parengta skaitmenine duomenų baze. Naudingųjų iškasenų telkiniai pagal ištirtumo laipsnį yra suskirstyti į sekančias kategorijas:

detaliai išžvalgyti telkiniai – tai telkinio arba jo dalies naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių kiekis, kokybė, technologinės savybės, hidrogeologinės, kasybos ir kitos slūgsojimo sąlygos yra ištirti detalumu, pakankamu sudaryti telkinio naudojimo projektą;

parengtinė žvalgyba – tai telkinio arba jo dalies naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių kiekis, kokybė, technologinės savybės, hidrogeologinės, kasybos ir kitos slūgsojimo sąlygos yra ištirti detalumu, pakankamu atlikti pirminį poveikio aplinkai vertinimą ir apskaičiuoti ekonominę jų vertę;

prognoziniai ištekliai – tai tikėtini perspektyvių teritorijų arba plotų naudingųjų iškasenų ištekliai.

Naudingųjų iškasenų pasiskirstymas pagal ištirtumo laipsnį pateikiamas 4 lentelėje.

4 lentelė. Naudingųjų iškasenų pasiskirstymas savivaldybės teritorijoje

Telkinio rūšis Telkinio

kodas Telkinio

pavadinimas Ištirtumo laipsnis

Telkinio plotas, ha

Akmens druska 1008 Usėnai Parengtinė žvalgyba 613,30

Akmens druska 1825 Gorainiai Prognoziniai ištekliai 1 533,75

2 147,06

Durpės 361 Šiauliai Prognoziniai ištekliai 64,77

Durpės 655 Bundulinė Prognoziniai ištekliai 1 812,34

Durpės 650 Aukštumala Detali žvalgyba 2 555,22

Durpės 652 Rupkalviai Prognoziniai ištekliai 3 293,20

Durpės 653 Medžioklės pelkė Prognoziniai ištekliai 1 426,31

Durpės 654 Miškogaliai Prognoziniai ištekliai 860,04

Durpės 656 Čiūteliai Prognoziniai ištekliai 401,39

Durpės 657 Krokų lanka Prognoziniai ištekliai 416,23

Durpės 658 Užliekniai Prognoziniai ištekliai 233,78

Durpės 661 Naujapieviai (Pleinė) Prognoziniai ištekliai 153,35

Durpės 957 Svencelė Detali žvalgyba 409,05

Durpės 659 Beržtai Prognoziniai ištekliai 552,76

Durpės 660 Leitgiriai Prognoziniai ištekliai 164,96

12 343,45

Nafta 1880 Diegliai Prognoziniai ištekliai 239,31

Nafta 335 Pietų Šiūpariai Prognoziniai ištekliai 2,75

Nafta 1763 Vilkyčiai Prognoziniai ištekliai 208,96

Nafta 1929 Šilalė Prognoziniai ištekliai 875,91

Nafta 1883 Sakučiai Prognoziniai ištekliai 794,65

Nafta 1884 Pociai Prognoziniai ištekliai 644,93



2 766,53

Smėlis 995 Norkaičiai Parengtinė žvalgyba 4,12

Smėlis 994 Lapynai Parengtinė žvalgyba 21,02

Smėlis 984 Katyčiai Detali žvalgyba 9,51

Smėlis 989 Žiogaičiai (I, II skl.) Detali žvalgyba 10,09

Smėlis 982 Juknaičiai Detali žvalgyba 11,90

Smėlis 2258 Berciškė Prognoziniai ištekliai 30,26

Smėlis 2257 Lapynės mškas Prognoziniai ištekliai 96,25

183,19

Smėlis ir žvyras 996 Kebeliai Parengtinė žvalgyba 5,33

Smėlis ir žvyras 991 Jurkaičiai III Parengtinė žvalgyba 2,08

Smėlis ir žvyras 2261 Diegliai Prognoziniai ištekliai 2,95

Smėlis ir žvyras 961 Degučiai Detali žvalgyba 16,16

26,54

Žvyras 987 Juškaičiai Detali žvalgyba 5,16

Žvyras 999 Gaideliai Detali žvalgyba 11,68

Žvyras 997 Leitgiriai Parengtinė žvalgyba 5,26

22,12

Iš viso: 30 661,57

Šaltinis: Lietuvos Respublikos naudingųjų iškasenų skaitmeninė duomenų bazė. Lietuvos geologijos tarnyba, 2006.

Didžiausią naudingųjų iškasenų plotą užima energetinių išteklių grupė: durpės - 12343,45 ha ir nafta - 2 766,53 ha. Durpių plotai išsidėstę vakarinėje Šilutės rajono savivaldybės dalyje aliuvinėse deltinėse lygumose. Statybinės medžiagos - smėlis, žvyras užima 231,85 ha, akmens druskos telkiniai užima 2147, 06 ha.

1.1.5. Polderiai

Polderiu vadinama žema teritorija, nuo nuolatinio ar periodinio užliejimo apsaugota pylimais,

nusausinta ir sukultūrinta. Polderiai pagal jų apsaugojimo nuo užliejimų garantiją skiriami į du tipus: žiemos, arba neužliejamus visus metus, ir vasaros – neužliejamus tik vegetacijos periodo potvynių. Aukšti pavasario potvyniai vasaros tipo polderius užlieja kaip ir prieš įrengiant tokius polderius.

1990 m. Nemuno ir Minijos žemaslėniuose buvo įrengti 36 polderiai su 42 siurblinėmis, iš jų 29 polderiai Šilutės ir 7 – Klaipėdos rajone. Visas polderių baseino plotas sudarė 50,5 tūkst. ha, nusausintas – 28,9 tūkst.ha. Iš jų 18 polderių yra vasaros tipo, jų baseino plotas 31,4 tūkst.ha, nusausintas plotas – 20,3 tūkst.ha; tiek pat polderių - 18 yra žiemos tipo, bet jų baseino plotas yra 19,1 tūkst. ha, nusausintas plotas – 8,6 tūkst.ha. Žiemos polderiai Nemuno žemaslėnyje Šilutės rajone įrengti daugiausia gyvenvietėms ir gamybiniams centrams apsaugoti nuo potvynių. Žemės ūkio naudmenos iš esmės apsaugotos vasaros tipo, aukštesnių potvynių metu užliejamais pylimais.

Vertinant ūkiškai ir gamtosaugos požiūriu, vasaros polderiai visiškai pasitvirtino, nors ūkininkauti vasaros tipo polderiuose, net ir auginant vien daugiametes pievų žoles, yra nelengva ir neretai nuostolinga. Mat kartais žiemos – pavasario potvyniai užtrunka iki gegužės pabaigos, kai kurios žolės išmirksta, kitos nusilpsta. Be to, sutrumpėja vegetacijos periodas ir ypač ankstyvoji jo pusė, kai žolių augimo energija būna pati didžiausia. Tokiais metais žolių derlius sumažėja du ir daugiau kartų tačiau vasaros polderiai beveik atitinka natūralias gamtinės aplinkos sąlygas: jie apvalo potvynio vandenis nuo nešmenų ir taip mažina Kuršių marių seklėjimą. Vasaros polderiuose išlieka vertingų žuvų (lydekų, karšių ir kt.) nerštvietės, praskrendančių paukščių poilsiavietės ir pan.

1990 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, energijos kainos labai padidėjo, be to, pritrūko ir pačių degalų. Dėl to gamyba sumažėjo, o vėliau ir visai nutrūko. Tai lėmė ir sumažėjęs pašarų poreikis,



nes ūkiai pradėjo orientuotis į pačių ruošiamus pašarus. Nuo 1991m. Nemuno žemaslėnio pievose pradėta ruošti šieną. Nustota tręšti mineralinėmis trąšomis. Pievas pradėta šienauti vieną, retai kur 2 kartus per vasarą. Nereikėjo taip intensyviai sausinti, kaip ankščiau, kai pievos buvo šienaujamos keletą kartų. Be to, be galo pabrangus elektros energijai, trūko biudžeto lėšų, kad būtų galima suintensyvinti siurblinį darbą.

Pastaraisiais metais polderių eksploatavimas, remontas ir rekonstravimas apmokamas valstybės biudžeto lėšomis.

Ateityje sustiprėjus valstybei ir ūkininkams, kaip ir visame pasaulyje, visų sausinimo sistemų, tarp jų ir polderių, ekploatavimas turės būti atliekamas žemės naudotojų lėšomis. Jų lėšomis bus atliekamas ir atskirų ūkių melioracijos sistemų rekonstravimas bei modernizavimas.

IŠVADOS: 1. Šilutės rajono savivaldybės teritorija turtinga naudingosiomis iškasenomis. Plotai pasiskirstę

po visą savivaldybės teritoriją. Durpės sudaro 40,2 % visų naudingųjų išteklių. 2. Paviršinių naudingųjų iškasenų gavyba susijusi su neišvengiamu poveikiu aplinkai – pažeistų

žemės plotų didėjimu, kai iškasus naudingąsias iškasenas arba nutrūkus jų gavybai yra neatlikti rekultivavimo darbai.

1.2. Rekreaciniai ir estetiniai ištekliai

Šilutės rajono savivaldybės didžioji dalis patenka į Pajūrio žemumos geomorfologinį rajoną, kuriame vyrauja moreninės lygumos. Vyraujantį vietovaizdį sudaro lapuočių ir spygliuočių giraitėmis išmargintų lygumų agrariniai rajonai, kurių paviršiaus sudėtis – mišrūs moreniniai dariniai. Saugomos teritorijos, miškų masyvai, ežerai, tvenkiniai, upės ir jų slėniai, išlikusios natūralios pievos ir ganyklos, kiti natūralūs biotopai lemia kraštovaizdžio vertę, biologinę įvairovę ir jos išsaugojimą. Estetiniais ištekliais vertingiausia rytinė rajono savivaldybės dalis – Vainuto banguota moreninė pakiluma bei Švėkšnos moreninė lyguma, apaugusios pušynais ir eglynais. Šie gamtovaizdžiai vertinami 7 balais. Didesnę rajono dalį apima 5 balų vertės lygumos su eglių ir lapuočių giraitėmis.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytas rekreacinių arealų patrauklumo kategorijas ir rekreacinės plėtros galimybes Šilutės rajono savivaldybė patenka į mažo ir gana mažo potencialo teritorijas. Pagrindinius rekreacinės aplinkos išteklius sudaro turtinga gamtinė aplinka, tinkanti poilsiui (vaizdingas gamtovaizdis, miškai, vandens telkiniai) ir vertingą kultūros paveldą turinčios vietovės.

Klaipėdos apskrities gamtiniai ir kultūriniai turizmo ištekliai sudaro sąlygas kurti ir vystyti aktyvaus poilsio, ekoturizmo, kultūrinio, etninio ir kaimo turizmo produktus. Turizmui palankiausios Nemuno deltos regioniniam parkui priklausančios rajono teritorijos.

Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje yra numatytos nacionalinės dviračių trasos, kurios prasideda Rusnėje, kerta Šilutės miestą ir išsiskirsto Šilalės, Tauragės, Jurbarko kryptimis.

2. Kraštovaizdžio struktūros vertinimas

2.1 Reljefas ir geomorfologija Pagal fizinį geografinį rajonavimą Šilutės rajono savivaldybė patenka į Pajūrio žemumos ir

Nemuno deltos rajonus. Pajūrio žemumos paviršius - silpnai banguota dugninės morenos lyguma, kurios reljefui būdingos paigos drumlinų tipo kalvos. Rajonas pasižymi intensyvia sumarine saulės



radiacija ir gana ilgu vegetacijos periodu. Silpnai banguotas reljefas ir gerai išsivystęs hidrografinis tinklas nesudaro reikiamų sąlygų drėgmės pertekliui susikaupti, pelkių čia nedaug.

Nemuno deltos reljefą sudaro aliuvinė žemuma su vos pastebimu paviršiaus nuolydžiu iš rytų į vakarus. Žemuma siekia apie 2 m aukščiau vidutinio marių lygio. Dėl žemų krantų pavasario potvynių metu Nemuno ir Kuršių marių vandenys apsemia didelius deltos plotus. Nuslūgdami potvynių vandenys deltoje palieka didelius kiekius smėlio ir trąšaus dumblo. Deltos paviršiuje vyrauja dumblingi deltiniai-deltiniai aliuviniai smėliai, kurių storis kinta nuo kelių iki keliolikos metrų. Dėl didelio drėgmės pertekliaus palankios sąlygos susidaryti pelkėms. Daugelyje vietų pelkių dugnas yra žemiau jūros lygio. Nemuno deltoje vyrauja aliuviniai dirvožemiai, todėl didelius plotus užima lygios, vešlios pievos, kai kur apaugusios lapuočių miškeliais ir karklų krūmokšniais.

2.2 Žemėnaudos struktūra ir žemės naudojimas

2.2.1 Žemės naudmenų pasiskirstymas

Pagal Lietuvos Respublikos žemės fondo 2006 metų sausio 1 d. duomenis Šilutės rajono savivaldybės bendras plotas yra 170 625,01 ha. Žemės ūkio naudmenos sudaro 84 638,54 ha arba 49,60% nuo bendro rajono ploto ir pagal ūkinio naudojimo ypatumus pasiskirsto:

ariamoji žemė – 61 126,38 ha (72,22 %), sodai – 943,05 ha (1,11%), pievos ir natūralios ganyklos – 22 569,11 ha (26,67 %).

Esamas miškų plotas – 38 089,80 ha, rajono savivaldybės teritorijos miškingumas – 22,32 %. Lyginant su bendru šalies miškingumu, kuris yra 32,16 %, rajono savivaldybės teritorijos miškingumas yra 9,84 % mažesnis, su apskrities miškingumu, kuris yra 25,48 %, rajono savivaldybės teritorijos miškingumas yra 3,16 % mažesnis.

Keliai užima 2 468,96 ha, t.y. 1,45 % nuo bendro rajono ploto. Užstatyta teritorija sudaro 2 834,84 ha, t.y. 1,66 % nuo bendro rajono ploto. Vandenys užima 34 834,84 ha, t.y. 20,42 % nuo bendro rajono ploto. Kita žemė užima 7 758,34 ha, t.y. 4,55 % nuo bendro rajono ploto (1 pav).



1 pav. Šilutės rajono savivaldybės žemės naudmenų struktūra (LR Žemės fondas, 2006 01 01).

Žemės fondo sudėtis ir kitimas per 2004–2006 metų laikotarpį pateikiami 6 lentelėje ir 1 priede. 6 lentelė. Žemės fondo struktūros kitimas procentais 2004 – 2006 m.

Iš jų

Metai

Žemės

ūkio

naudmenos ariamoji

žemė sodai

pievos,

natūralios

ganyklos

Miškai Keliai Užstatyta

teritorija Vandenys

Kita

žemė

2004 49,60 72,22 1,11 26,67 19,96 1,81 1,77 20,40 6,46

2005 49,60 72,22 1,11 26,67 19,96 1,87 1,71 20,40 6,46

2006 49,60 72,22 1,11 26,67 22,32 1,45 1,66 20,42 4,55

49,60 %

4,55 %

20,42 %

22,32 %

1,45 %1,66 %

Žemės ūkio naudmenos

Miškai

Keliai

Užstatyta teritorija

Vandenys

Kita žemė



2 pav. Šilutės rajono savivaldybės žemės fondo kitimas ha (LR Žemės fondas, 2004 – 2006).

Kaip matyti iš 6 lentelės, 1 priedo ir 2 pav. nuo 2004 metų iki 2006 metų žemės ūkio naudmenų bendras plotas nekito. Nėra pokyčių ir žemės ūkio naudmenų struktūroje. Rajono savivaldybės miško žemės plotas nuo 2004 iki 2006 metų padidėjo 4 039,59 ha t.y. miškingumas padidėjo 2,36 %. Kelių, užstatytos teritorijos, vandenų užimti žemės plotai per 2004 – 2006 metus pakito nežymiai. Kitos žemės plotai, kuriuos sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista ir nenaudojama žemė nuo 2004 iki 2006 metų sumažėjo 3 266,95 ha (1,91%).

Nusausintos ir drėkinamos žemės plotas per 2004 – 2006 metų laikotarpį nekito ir sudarė atitinkamai 85 113,93 ha ir 240,00 ha.

Nustatyti žemės fondo kitimo tendencijas per ilgesnį laikotarpį sudėtinga, nes keitėsi bendras rajono savivaldybės plotas.

Rajono savivaldybės žemės fondo pasiskirstymas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį pateiktas 3 pav. ir 2 priede.

3405

0,21

3091

,20

3014

,33

3480

5,44

1102

5,29

3405

0,21

3187

,20

2918

,33

3480

5,44

1102

5,29

3808

9,80

2468

,96

2834

,53

3483

4,53

7758

,34

8463

8,54

8463

8,54

8463

8,54

0,00

10000,00

20000,00

30000,00

40000,00

50000,00

60000,00

70000,00

80000,00

90000,00

Žemės ūkionaudmenos

Miškai Keliai Užstatytateritorija

Vandenys Kita žemė

2004

2005

2006



3 pav. Žemės fondo pasiskirstymas pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį procentais 2004–2006 m.

Žemės ūkio paskirties žemės plotai per 2004 – 2006 metų laikotarpį sumažėjo – 887,20 ha (0,52%). Miškų ūkio paskirties žemės plotai padidėjo 831,21 ha (0,48%). Kitos paskirties ir vandens ūkio paskirties žemės plotai nekito. Konservacinės paskirties žemės plotai per 2004 – 2006 metų laikotarpį pakito nežymiai.

IŠVADOS: 1. Rajono savivaldybės žemės naudojime per 2004 – 2006 metus bendras žemės ūkio

naudmenų plotas nekito. Nėra pokyčių ir žemės ūkio naudmenų struktūroje. 2. Rajono savivaldybės miškingumas padidėjo 2,36 % ir siekia 22,32%. Mažesnis už šalies

miškingumą, kuris yra 32,16 % ir mažesnis už apskrities miškingumą, kuris yra 25,48 %. 3. Plotai, kuriuos sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista ir nenaudojama žemė

2005 – 2006 metais sumažėjo 1,91 %. Pokyčiai leidžia daryti išvadą, kad rajono savivaldybėje kita žemė paverčiama žemės naudmenomis, skirtomis miškų ūkio paskirčiai.

2.2.2 Žemės naudmenų potencialo apibūdinimas

Pagal mažiau palankių ūkininkauti vietovių nustatymo tvarką ir mažiau palankias ūkininkauti vietoves, patvirtintas LR Žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D – 72 “Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių” pakeitimo 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 3D – 287 Šilutės rajono savivaldybė priskirta prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių.

Mažiau palankios ūkininkauti vietovės, išskiriamos savivaldybių lygiu, atrenkamos pagal šiuos kriterijus (7 lentelė):

• mažo našumo žemės ūkio naudmenų, įvertintų ne daugiau kaip 32 našumo balais; • grūdinių augalų derlingumas mažesnis negu 80 proc. šalies vidurkio;

20,7

2

17,1

2

1,63

0,09

20,7

2

17,1

2

1,63

0,09

55,1

3

21,2

0

17,1

2

1,67

0,09

4,79

55,6

5

4,79

55,6

5

4,79

0,00

10,00

20,00

30,00

40,00

50,00

60,00

Žemės

ūkio

pask

irties

žemė

Miškų ū

kio p

aski

rties

žemė

Vande

ns ūk

io pa

skirt

ies že

mė

Konse

rvac

inės

pask

irties

žemė

Kitos p

aski

rties

žemė

Laisva

valst

ybinė ž

emė

2004

2005

2006



• gyventojų tankumas mažesnis negu 50 proc. šalies vidurkio; • vidutinis metinis gyventojų skaičiaus regresas yra 0,5 proc. ir daugiau; • darbingo amžiaus gyventojų, užimtų žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje, dalis

didesnė negu 15 proc. Šilutės rajono savivaldybės rodikliai pateikiami 8 lentelėje.

7 lentelė. Mažiau palankių ūkininkauti vietovių išskyrimo rodikliai Kriterijai Šalies vidurkis Rodiklis

Mažo našumo žemės ūkio naudmenų dalis žemės

ūkio naudmenose, proc. 19 proc. ≥≥≥≥ 23 proc.

Grūdinių augalų derlingumas, t/ha 2,7 t/ha ≤≤≤≤ 2,18 t/ha

Kaimo gyventojų tankumas, gyv./km2 30,7 gyv./km2 ≤≤≤≤ 15,4 gyv./km2

Vidutinis metinis gyventojų skaičiaus regresas, proc. -0,7 proc. > 0,5 proc.

Darbingo amžiaus gyventojų, užimtų žemės ūkyje,

medžioklėje ir miškininkystėje, dalis, proc. 12,3 proc. > 15 proc.

8 lentelė. Šilutės rajono savivaldybės rodikliai

Savivaldybės

Mažo našumo

žemių dalis

žemės ūkio

naudmenose,

proc.

Grūdinių

augalų

derlingumas,

t/ha

Kaimo

gyventojų

tankumas,

gyv./km2

Darbingo

amžiaus

gyventojų,

užimtų žemės

ūkyje,

medžioklėje ir

miškininkystėje,

proc.

Vidutinis

metinis

gyventojų

skaičiaus

regresas,

proc.

Žemės

ūkio

naudmenų

plotas,

ha

Šilutės 44,5 1,88 19,7 42,5 -0,9 80900

Mažo našumo (iki 32 balų) žemių – 37 035 ha (43,76 % nuo bendro žemės ūkio

naudmenų ploto). Apleistų žemių 2004 m. sausio 1d. pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto duomenis buvo 1 681 ha arba 1,99 % nuo bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Kalvotosios žemės (šlaito nuolydis 7 laipsniai ir daugiau) užima 173 ha (0,20% nuo bendro

žemės ūkio naudmenų ploto). Pagal melioruotos žemės ir melioracijos statinių centrinio duomenų banko suvestinius

duomenis apie šalies melioruotą žemę ir melioracijos statinius 2006 01 01datai Šilutės rajono savivaldybėje sausinamos žemės plotas buvo 85 113,97 ha, iš to skaičiaus sausinamas drenažu – 68352,26 ha. Iš bendro sausinamo ploto žemės ūkio naudmenos – 67 571,76 ha (79,39%).

Vienas iš žemės naudojimą apsprendžiančių rodiklių yra sausinimo sistemų būklė. Blogai veikiančio drenažo yra 1700 ha (2,49 % nuo drenuotos žemės ploto). 2005 m. suremontuota 192,30 ha



sausinimo sistemų (11,31 % nuo blogai veikiančio drenažo ploto), rekonstruota 183,70 ha (10,81% nuo blogai veikiančio drenažo ploto).

IŠVADOS: 1. Rajono savivaldybės teritorijos 45,95% nuo bendro žemės ūkio naudmenų ploto sudaro

mažo našumo, apleistos, kalvotos žemės. Tai 38 889 ha žemės ūkio naudmenų, kurios yra jautrios defliacijai, erozijai, antropogeninei apkrovai. Tokiuose arealuose taikytinos specialios kraštovaizdį stabilizuojančios kraštotvarkos priemonės, teritorija želdinama mišku, tuo mažinant žemės dirbimo intensyvumą ir žemės dirbimas plėtojamas tik fragmentiškai.

2. Nusausintos (drenuotos) žemės būklė nepakankamai gera, sausinimo sistemų remontas ir rekonstrukcija vyksta lėtai.



113

1 priedas. Šilutės rajono savivaldybės žemės fondo sudėtis, ha

Žemės ūkio naudmenos Kita žemė

iš jų iš jos

Met

ai

Ben

dras

plo

tas

iš v

iso

aria

moj

i že

mė

soda

i

piev

os ir

na

tūra

lios

gany

klos

Miš

kai (

miš

ko

žemė)

Kel

iai

Užs

taty

ta te

rito

rija

Van

deny

s

iš v

iso

med

žių

ir

krūmų

želd

inia

i

pelkės

paže

ista

žemė

nena

udoj

ama

žemė

Nus

ausi

nta

žemė

Drė

kina

ma

žemė

2004 170625,01 84638,54 61126,38 943,05 22569,11 34050,21 3091,20 3014,33 34805,44 11025,29 1730,59 3974,85 1112,56 4207,29 85113,93 240,00

2005 170625,01 84638,54 61126,38 943,05 22569,11 34050,21 3187,20 2918,33 34805,44 11025,29 1730,59 3974,85 1112,56 4207,29 85113,93 240,00

2006 170625,01 84638,54 61126,38 943,05 22569,11 38089,80 2468,96 2834,84 34834,53 7758,34 1378,93 2850,58 1114,46 2414,37 85113,93 240,00

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Žemės fondas, 2004 – 2006m

2 priedas. Šilutės rajono savivaldybės žemės fondo pasiskirstymas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, ha Metai Žemės ūkio

paskirties žemė Miškų ūkio

paskirties žemė Vandens ūkio

paskirties žemė Konservacinės paskirties žemė

Kitos paskirties žemė

Laisva valstybinė

žemė 2004 94950,45 35346,06 29217,21 2786,60 8166,78 157,91 2005 94950,45 35346,06 29217,21 2786,60 8166,78 157,91 2006 94063,25 36177,27 29217,21 2842,59 8166,78 157,91

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Žemės fondas, 2004 – 2006m



114

2.3 Gamtinis karkasas Gamtinio karkaso regioninė geoekologinė takoskyra praeina rytine rajono dalimi, apima

dalį Švėkšnos moreninės lygumos ir Vainuto banguotą moreninę pakilumą bei Salantų gūbriuotos moreninės lygumos ruožą. Gamtinę regioninės geoekologinės takoskyros įvairovę sudaro stambių miškų, pelkių, vandenų pakrančių augmenijos biocenozės. Trūkstamą sąlyginai natūralių biocenozių kiekį gamtinio karkaso regioninėje takoskyroje tikslinga papildyti apsauginiais miško želdiniais ir renatūralizuotais sklypais.

Rajono savivaldybės teritorijoje regioninis migracijos koridorius, praeina Nemuno, Minijos upėmis. Rajoniniai migracijos koridoriai raizgosi mažesnėmis upėmis: Šyša, Leite, Teneniu, Ašva. Migracijos koridoriuose gamtinė įvairovė formuojama atsižvelgiant į upių ir kitų vandens telkinių slėnių tipus. Pakrantės apsaugos juostas tikslinga apželdinti žoline ir miško augmenija, vandens telkinių apsaugos zonose sodinti vandens apsauginius ir priešerozinius miškus. Žemės ūkio gamybai taikomi vandenų apsauginių zonų ir juostų apribojimai, kurių turi laikytis žemės naudotojai. Pelkėtiems dubakloniams gamtinė įvairovė padidinama šlaituose įveisiant apsauginius želdinius ir renatūralizuojant perdaug įsavintų žemių atskirus sklypus. Pakankamos gamtinės įvairovės dubakloniuose gali būti įrengiamos kultūrinės pievos. Migracijos koridoriuose žemės naudmenose pageidaujamas didesnis daugiametėmis žolėmis apsėtų plotų kiekis.

Šiaurinėje Šilutės rajono dalyje nutįsęs regioninis vidinio stabilizavimo arealas. Jį sudaro mažesnių upių (Ašvos, Alksnės) aukštupiai. Formuojama aplinka savo turiniu ir forma turi būti artima natūraliai, želdinių masyvai išdėstomi taip, kad galėtų atlikti šoninio nuotėkio transformavimo funkcijas. Netikslinga kurti stambius, aplinką teršiančius gamybos centrus.

Po visą teritoriją išsidėsto rajoniniai vidinio stabilizavimo mazgai. Trūkstamai gamtinei įvairovei papildyti turi būti įveisiami apsauginiai miško želdiniai. Žemės naudmenų struktūroje pageidautinas didesnis kultūrinių ir natūralių pievų bei ganyklų kiekis. Formuojamos želdinių ir renatūralizuojamų sklypų formos – artimos natūralioms.

2.4 Saugomos teritorijos Konservacinės apsaugos prioriteto teritorijų grupę sudaro Nemuno deltos regioninis parkas,

Minijos, Veiviržo ichtiologiniai, Kintų, Norkaičių botaniniai, Veiviržo, Stemplių kraštovaizdžio, Svencelės, Pleinės telmologiniai, Graumenos hidrografinis, Meškinės pedologinis draustiniai. Išskirtos paukščių ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos “Natura 2000”.

Nemuno deltos regioninis parkas įkurtas 1992 m. Į jį įeina dalis Nemuno delos su Kuršių mariomis, Ventės ragu, Rusnės sala, Krokų Lankos ežeru. Taip pat Aukštumalės, Rupkalvių, Medžioklės pelkės, Beržtų, Leitgirių, Žalgirių miškai. Parko tikslas - išsaugoti unikalią Nemuno deltos kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Iš čia augančių net 15 augalų rūšių įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Nemuno deltoje gausu ornitologinių bei ichtiologinių vertybių. Delta yra viena svarbiausių vandens paukščių susitelkimo vietų visame Baltijos jūros regione. Nemuno protakos yra svarbios žuvų migracijai

Pagal Ramsaro konvencijos kriterijus 1993 metais ji buvo įtraukta į tarptautinės reikšmės drėgnų vietovių sąrašą. Šis nepakartojamas, įvairiapusis regioninio parko kraštovaizdis, dar tebeturintis natūralią dinamiką, privalo būti išsaugotas.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas užima Kuršių marių vakarinę dalį, kuri pagal administracinį pasiskirstymą priklauso Šilutės rajonui. Valstybės saugomų teritorijų paskirtis pateikta 9 lentelėje



9 lentelė. Valstybės saugomos teritorijos Eilės Nr.

Rūšis, pavadinimas Plotas, ha Paskirtis

Valstybiniai parkai

1. Nemuno deltos regioninis parkas

26 638,0

Išsaugoti deltos kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes

2. Kuršių nerijos nacionalinis parkas 3 162,1 Išsaugoti unikalų gamtos ir kultūros paveldą

Valstybiniai draustiniai

1. Stemplių kraštovaizdžio 353,0 Išsaugoti vakarų Žemaičių pietinėms moreninėms lygumoms būdingą Ašvos-Strigės santakos kraštovaizdžio kompleksą

2. Veiviržo kraštovaizdžio 1 081,8

3. Kintų botaninis 429,0 Išsaugoti natūralias pelkėtas pamario pievas su halofitinių rūšių bendrijomis, pamario miškus

4. Norkaičių botaninis 522,0 Išsaugoti pajūrio žemumos miškus su ąžuolynais ir liepynais

5. Minijos ichtiologinis 3,7 Išsaugoti lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietes

6. Veiviržo ichtiologinis 12,3 “

7. Svencelės telmologinis 402,2 Išsaugoti botaniniu ir zoologiniu požiūriais Svencelės auktapelkę

8. Pleinės telmologinis 276,0 Išsaugoti pelkinės augalijos kompleksą su retų rūšių augalų augavietėmis

9. Graumenos hidrografinis 138,2 Išsaugoti negilaus salpinio slėnio stipriai vingiuotą Graumenos žemupį

10. Meškinės pedologinis 97,0 Išsaugoti Žemaičių aukštumos banguotų vakarinių atšlaičiųvelėninius jaurinius glėjimius priemolio dirvožemius

11. Sausgalvių pievų botaninis zoologinis

240,4

Išsaugoti stulgio (Gallinago media) ir meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola) populiacijas jų veisimosi vietas

Biosferos poligonai

1. Vainuto miškų biosferos poligonas 10 711,8 Išsaugoti perinčio juodojo gandro (Cicinia nigra) ir vapsvaėdžio (Pernis apivorus) buveines

Iš viso: 44 067,1

2.5 Ekologinis tinklas

2000 metais Lietuvoje sukurta Europos standartus atitinkanti nacionalinio ekologinio tinklo (ECONET) koncepcija ir jo įgyvendinimo strategija. Ekologinio tinklo įgyvendinimas svarbus regiono subalansuotai plėtrai, natūralaus kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimui, ES Buveinių ir Paukščių Direktyvų (Natura 2000 teritorijos), agroaplinkosauginių programų įgyvendinimui, taip pat ir Biologinės įvairovės bei Berno konvencijų (EMERALD tinklas) įgyvendinimui.

Šilutės rajono savivaldybės ekologinis tinklas susideda iš trijų hierarchinių lygmenų: europinio, regioninio ir vietinio lygmens. Europinis lygmuo apima didelio ploto ir ilgio branduolius ir koridorius, kurie svarbūs europiniu mastu ir gali išsaugoti Europos biologinę bei kraštovaizdžio įvairovę.



Regioninis lygmuo skirtas išsaugoti biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę tam tikro regiono lygmenyje, t.y. šalies, apskrities ar kelių rajonų mastu. Vietiniai tinklai sudaromi siekiant išsaugoti vietines gamtines vertybes ir paprastai formuojami rajono, miesto, seniūnijos ar kitos teritorijos mastu.

Lietuvos ekologinis tinklas yra priemonė, padedanti nustatyti biologinės įvairovės apsaugos prioritetus mūsų šalyje, pradedanti tarpsektorinę integraciją, taikant Europos bei regioninių ekologinių tinklų koncepcijas.

Nacionalinio branduolio N4 Ašva-Tenenys teritorija yra vakarų Lietuvoje, Vakarų Žemaičių plynaukštės fiziniame-geografiniame rajone, Veiviržėnų-Vainuto moreninės plynaukštės mikrorajone, šiaurrytiniame Šilutės rajono savivaldybės dalyje.

Europinės svarbos branduolio E2 Kuršių teritorija apima Kuršių nerijos nacionalinį parką su gretima Baltijos jūros akvatorija, Lietuvai priklausančią šiaurinę Kuršių marių dalį, Nemuno deltos regioninį parką.

Branduolio teritorijos pakraštyje Kuršių marių ir Baltijos jūros akvatorijoje plyti apsaugos zona. Nedidelė apsaugos zona plyti ir tarp Aukštumalės pelkės bei Šilutės miesto. Aukštumalės pelkė (Nemuno deltos RP) – atkuriamoji zona, telmologinis draustinis.

Ekologiniai koridoriai tai teritorijos, jungiančios branduolio zonas. Jie tarnauja rūšių migracijoms ir plitimui, genetinės informacijos apsikeitimui tarp atskirų populiacijų. Iš kitos pusės, tai gali būti gyvenimo (dažniausiai laikina) vieta kai kurioms rūšims. Koridorių funkcionalumas priklauso nuo jų erdvinių parametrų (pločio ir ilgio), struktūros ir rūšių sudėties bei ekologinių sąlygų. Jų reikšmė yra skirtinga atskiroms rūšims ar sistematinėms grupėms.

2.6 Europinės svarbos saugomos teritorijos

“Natura 2000” – tai Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas, padengiantis didžiąją Europos saugomų teritorijų dalį. Teisinis “Natura 2000” pagrindas yra ES gamtos apsaugos direktyvos – Paukščių ir Buveinių. Vainuto miškų biosferos poligonas steigiamas išsaugoti perinčių juodojo gandro (Ciconia nigra) ir vapsvaėdžio (Pernis apivorus) buveines. Biosferos poligono ribų plane yra pažymėti zoologinio paveldo objektai, kuriuos sudaro saugomų paukščių veisimosi zonos ir papildomos apsaugos zonos. Vapsvaėdžio veisimosi zonos apima teritoriją 100 metrų spinduliu apie užimtą vapsvaėdžių lizdą. Šiai teritorijai priskiriami ir kiti kompaktiški apie 3-5 ha medynai, tinkamiausi lizdams sukti. Kiekvienai vapsvaėdžių porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 2 veisimosi vietas, įskaitant veisimosi vietą su užimtu lizdu. Juodojo gandro veisimosi zonos apima teritoriją 200 metrų spinduliu apie užimtą juodųjų gandrų lizdą. Šiai teritorijai priskiriami ir kiti kompaktiški apie 10-15 ha medynai, tinkamiausi lizdams sukti arba dirbtiniams lizdams iškelti. Kiekvienai juodųjų gandrų porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 3 veisimosi vietas, įskaitant veisimosi vietą su užimtu lizdu.

Pagal vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą rajone išskirtos buveinių teritorijos (10 lentelė):

10 lentelė. Vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos

kriterijus

Eil. Nr.

Vietovės pavadinimas Vertybės, dėl kurių atrinkta

vietovė

Preliminarus buveinių plotas,

ha 1. Jūros upė žemiau Tauragės Paprastasis kūjagalvis 2. Karšuvos giria Lūšis



Eil. Nr.

Vietovės pavadinimas Vertybės, dėl kurių atrinkta

vietovė

Preliminarus buveinių plotas,

ha 3. Kintų pievos ir miškai 2180, Medžiais apaugusios pajūrio kopos

6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai 6510, Šienaujamos mezofitų pievos 9010, Vakarų taiga 9080, Pelkėti lapuočių miškai 91D0, Pelkiniai miškai Didysis auksinukas

51,8 51,8 25,9 15,5 36,3 77,7

4. Kuršių marios 1150, Lagūnos 31642 5. Minijos upė Baltijos lašiša

Kartuolė Kirtiklis Paprastasis kūjagalvis Ūdra

6. Nemuno delta 1130, Upių žiotys 1150, Lagūnos 2330, Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės 3160, Natūralųs distrofiniai ežerai 6120, Karbonatinių smėlynų smiltpievės 7110, Aktyvios aukštapelkės 7120, Degradavusios aukštapelkės 9080, Pelkėti lapuočių miškai 91D0, Pelkiniai miškai Jūrinė nėgė Kūdrinis pelėausis Šarvuotoji skėtė Vijūnas

2080,0 3100,0

9,0 16,0 6,0

600,0 326,3 100 19,7

7. Pleinės pelkė 7110, Aktyvios aukštapelkės 91D0, Pelkiniai miškai

225,4 28,2

8. Svencelės pelkė 7120, Degradavusios aukštapelkės 91D0, Pelkiniai miškai

844,9 120,7

9. Šereitlaukio miškas 9080, Pelkėti lapuočių miškai 9160, Skroblynai

2,2 12,8

10 Veiviržo upės slėnis 2330, Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės 3150, Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis 3260, Upių sraunumos su kurklių bendrijomis 6120, Karbonatinių smėlynų smiltpievės 6210, Stepinės pievos 6410, Melvenynai 6450, Aliuvinės pievos 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai 6510, Šienaujamos mezofitų pievos 6530, Miškapievės 9010, Vakarų taiga 9020, Plačialapių ir mišrūs miškai 9070, Medžiais apaugusios ganyklos 9080, Pelkėti lapuočių miškai 9180, Griovų ir šlaitų miškai 9190, Sausieji ąžuolynai 91E0, Aliuviniai miškai

17,5

17,5 17,5 17,5 35,0 17,5 52,4 35,0 174,8 17,5 874,0 52,4 17,5 17,5 17,5 122,4 35,0



IŠVADOS: 1. Visą rajono teritoriją vadovaujantis gamtinio karkaso žemėlapiu galima suskirstyti į ūkinės

veiklos ir ribotos ūkinės veiklos plotus. 2. Saugomos teritorijos užima 44 067,1 ha plotą, kas sudaro 25,8 % nuo bendro rajono ploto. 3. Europinės svarbos ekologinio tinklo branduolys apima Šilutės rajono savivaldybės teritorijos

vakarinę dal. Nacionalinis branduolys patenka į Švėkšnos moreninės lygumos šiaurryčius. 4. Europinės svarbos gamtinės buveinės išsidėsto Šilutės rajono savivaldybės saugomose

teritorijose ir Kuršių mariose. Paukščių apsaugai yra įsteigtas Vainuto miškų biosferos poligonas.



Papildomi brėžiniai (Esamos būklės analizė): 1. Apleistos žemės 2. Geomorfologinis rajonavimas 3. Gamtinis karkasas 4. Melioruota žemė 5. Požeminio vandens apsauga 6. Gamtos ir kultūros paveldo objektai 7. Ekologinis tinklas 8. Mažo našumo žemės 9. Miškai 10. Saugomos teritorijos 11. Naudingosios iškasenos 12. Paviršinio vandens apsauga 13. Žemės naudojimas 14. Estetinis kraštovaizdžio vertinimas 15. Vasaros polderiai 16. Žiemos polderiai



PRIEDAS Nr. 3: Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Kultūros paveldas. Esama būklė.



ŠILUTĖS RAJONO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS

KULTŪROS PAVELDAS

1. Nekilnojamosios kultūros vertybės, pripažintos saugomomis LR kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190

LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRO

ARCHEOLOGINIŲ VIETŲ SĄRAŠAS. 2006-09-01 DUOMENYS

(objektai pažymėti brėžinyje „Esamos būklės analizė“)

Eilės Nr. Pavadinimas ir kodas Adresas Situacija, vietovė

Teritorijos plotas,

ha

Įrašymo data

1 2 3 4 5 6 1. Eidaičių piliakalnis, vad.

Pilale, Pilalės kalnu A481P

Pašiliškių k. Gardamo sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,7 km į v. nuo Pašiliškių k. evangelikų kapinių, 0,1 km į š.r. nuo Tenenio ir jo deš. intako santakos ir 50 m į š. nuo Tenenio deš. kranto

1,4 97 12 31

2. Žakainių, Užtenenio, Jokūbiškės piliakalnis A482P

Žakainių k. Gardamo sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

2 km į š.r. nuo Šilutės-Žemaičių Naumiesčio kelio kryžkelės su keliu į Užtenenį, 0,2 km į v. nuo tilto per Tenenį kelyje iš Užtenenio į Švėkšnos-Žemaičių Naumiesčio kelią ir 0,1 km į š. nuo kelio iš Užtenenio į Šilutės-Žemaičių Naumiesčio kelią, Tenenio kair. krantas

0,6 97 12 31

3. Pypliškės kapinynas A1654

Žiogų k. Gardamo sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,25 km į š., š.r. nuo Tenenio ir bevardžio upelio santakos, 0,15 km į p. nuo Šilutės-Gardamo kelio ir 50 m į š.v. nuo Tenenio deš. kranto, bevardžio upelio kair. krantas

0,64 02 07 24

4. Būdviečių, Ūtos stiklo gamybos vieta, vad. Stiklo kalva, Stiklyne A1878

Gardamo sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

2,6 km į š., š.r. nuo Bliūdsukių–Šilgalių kelio tilto per Tenenį, 1,8 km į p.v. nuo Žvelesio kair. kranto ir 50 m į p. nuo Ringio kair. kranto, Šilutės miškų urėdija, Meškinės g-ja, 30 kvartalo p. dalis

0,34 05 04 18

5. Gardamo, Nausėdų kapinynas A1879

Pypliškės k. Gardamo sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

1 km į š. nuo Žemaičių Naumiesčio–Gardamo kelio tilto per Tenenį ir 0,4 km į r. nuo Gardamo–Vėžaičių kelio, Tenenio deš. krantas

1,31 05 04 18

6. Akmeniškių piliakalnis su gyvenviete - A502KP: 1. piliakalnis, vad. Didele pilaite, Švedkalniu, Pilimi - A502K1P 2. gyvenvietė - A502K2P

Akmeniškių k. Katyčių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

1,1 km į p.v. nuo Lazduonėnų piliakalnio, vad. Maža pilaite, Pilale, 0,45 km į š.v. nuo Lazduonos ir Šyšos santakos ir 0,2 km į p. nuo Šyšos pralaidos Tauragės-Degučių kelyje

2,9 97 12 31



1 2 3 4 5 6 7. Katyčių kapinynas

A1880 Katyčių mstl. Katyčių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,4 km į š.r. nuo Katyčių–Rukų kelio tilto per Šyšą ir 0,15 km į š.v. nuo Šyšos deš. kranto, į v. nuo Katyčių–Akmeniškių kelio

1,07 05 04 18

8. Kiošių kapinynas A1881

Kiošių k. Kintų sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,55 km į š.v. nuo Priekulės–Sakūčių kelio tilto per Karaliaus Vilhelmo kanalą, į š. ir š.r. nuo Kiošių k. kapinių, minėto kanalo kair. krantas

3,01 05 04 18

9. Rusnės kapinynas A488P

Rusnės mstl. Rusnės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,5 km į p.v. nuo Šilutės-Uostadvario kelio tilto per Atmatą, 0,25 km į v. nuo Atmatos deš. kranto ir 0,2 km į š.š.r. nuo tilto per Pakalnę, Rusnės salos p.r. dalis

0,62 97 12 31

10. Aukštumalos, Lapalių senonės gyvenvietė A487P

Saugų sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

2,6 km į p.r. nuo kelio iš Saugų į Šilutės-Povilų kelią, 2,5 km į š.v. nuo Traksėdžių k. evangelikų kapinių III ir 1,8 km į v. nuo Lapalių k. evangelikų kapinių, Aukštumalos pelkės durpynas

0,08 97 12 31

11. Stankaičių piliakalnis, vad. Pabudkalniu A489

Stankaičių k. Saugų sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,7 km į p. nuo Aisėnų-Stonaičių kelio, 0,65 km į r. nuo Stankaičių k. kapinių ir 0,1 km į p.v. nuo Veiviržo deš. kranto

0,3 97 12 31

12. Šilininkų kapinynas A490P

Šilininkų k. Saugų sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

1,45 km į r., š.r. nuo Šilutės-Priekulės geležinkelio tilto per Veiviržą, 1,2 km į v., š.v. nuo Aisėnų-Sakutėlių kelio tilto per Aisę, 0,25 km į š.v. nuo Aisės ir Veiviržo santakos ir 50 m į š. nuo Veiviržo deš. kranto, į p. nuo Šilininkų k. kapinių

2,56 97 12 31

13. Miestalių kapinynas A1655

Miestalių k. Saugų sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

2,6 km į v., š.v. nuo Eidaičių piliakalnio, vad. Pilale, Pilalės kalnu, 1,2 km į r., p.r. nuo Šilutės-Klaipėdos kelio tilto per Tenenį ir 0,2 km į v. nuo Tenenio kair. kranto, į p., v. ir š. nuo Miestalių k. kapinių

2,07 02 07 24

14. Čiūtelių, Sakūtėlių kapinynas, vad. Raganų kapais A1719

Sakūtėlių k. Saugų sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,25 km į p.v. nuo Klaipėdos-Pagėgių glžk., abipus Klaipėdos-Šilutės kelio

0,46 03 04 24

15. Aukštumalos, Lapalių senovės gyvenvietė II A1882

Saugų sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

1,15 km į r. nuo kelio, jungiančio Traksėdžius su Šilutės–Sakūčių keliu, 0,75 km į š.r. nuo Traksėdžių–Aukštumalos durpyno glžk. ir 0,3 km į š., š.r. nuo Aukštumalos, Lapalių senovės gyvenvietės, Aukštumalos

0,10 05 04 18



pelkės š.r. dalis

1 2 3 4 5 6 16. Vilkyčių kapinynas, vad.

Ruskalva A1883

Vilkyčių k. Saugų sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,5 km į p., p.v. nuo Klaipėdos–Šilutės kelio tilto per Veiviržą, 0,3 km į p.v. nuo minėto kelio ir 50 m į r. nuo Veiviržo kair. kranto

3,70 05 04 18

17. Rubokų kapinynas A516

Vileikių k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

2,9 km į p.v. nuo Šilutės-Sovietsko (Tilžės) geležinke-lio, 1,2 km į š. nuo Juknaičių-Tatamiškių kelio kryžkelės su keliu į Pagrynius, 0,8 km į p., p.v. nuo Gaidelių k. evangelikų kapinių IV ir 0,45 km į r. nuo kelio iš Pagrynių į Juknaičių-Tatamiškių kelią

5,0 97 12 31

18. Vėžaičių kapinynas A1562

Verdainės k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,9 km į p.r. nuo Klaipėdos–Jurbarko kelio tilto per Šyšą, 0,6 km į š.v. nuo Armalėnų aerodromo, 0,3 km į p., p.r. nuo Klaipėdos–Jurbarko ir Šilutės–Žemaičių Naumiesčio kelių kryžkelės, į v., š.v. nuo Klaipėdos–Jurbarko kelio

1,53 00 08 11

19. Macikų kapinynas A1884

Macikų k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

1,1 km į r. nuo Klaipėdos–Pagėgių kelio tilto per Šyšą, 1 km į š.r. nuo Šilutės–Žemaičių Naumiesčio ir Klaipėdos–Pagėgių kelių sankryžos, 0,6 km į p.r. nuo Šyšos kair. kranto ir 0,5 km į š. nuo Šilutės–Žemaičių Naumiesčio kelio

2,05 05 04 18

20. Mažių senovės gyvenvietė A1885

Mažių k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,2 km į š.v. nuo Šilutės–Žemaičių Naumiesčio kelio tilto per Šyšą, 0,15 km į p. nuo Šyšos ir Šusties santakos, 50 m į p., p.v. nuo Šyšos kair. kranto

0,60 05 04 18

21. Šilmeižių senovės gyvenvietė A1886

Šilmeižių k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,95 km į š.v. nuo Šilutės–Žemaičių Naumiesčio kelio tilto per Šyšą, 0,55 km į š. nuo Šyšos ir Šusties santakos ir 0,15 km į š.r. nuo Šyšos deš. kranto

2,16 05 04 18

22. Gailaičių, Uoksų piliakalnis su gyvenviete - A491KP: 1. piliakalnis, vad. Uoksų pilaite - A491K1P 2. gyvenvietė - A491K2P

Gailaičių k. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,8 km į r. nuo Ašvos ir Veiviržo santakos ir 0,25 km į r., š.r. nuo Vatinos ir Ašvos santakos, Vatinos deš. krantas

1,74 97 12 31

23. Jurgaičių, Jomantų piliakalnis su gyvenviete - A492KP: 1. piliakalnis, vad. Pilimi - A492K1P

Jurgaičių k. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,25 km į š.v. nuo Jurgaičių k. kapinių, 0,2 km į v. nuo Jomantų-Inkaklių kelio ir 50 m į š.r. nuo Ašvos ir jos deš. intako santakos, šio intako kair. krantas

2,7 97 12 31



2. gyvenvietė - A492K2P 1 2 3 4 5 6

24. Jurgaičių, Jomantų kapinynas, vad. Milžinkapiais A493P

Jurgaičių k. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,3 km į š.r. nuo Ašvos deš. kranto, 0,1 km į p.v. nuo Jomantų - Inkaklių kelio ir tiek pat į š.v. nuo Jurgaičių k. kapinių, į v. nuo Jurgaičių, Jomantų piliakalnio, vad. Pilimi, gyvenvietės

0,81 97 12 31

25. Jurkiškės kapinynas A494P

Jurkiškės k. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

2 km į p.r. nuo Švėkšnos-Veiviržėnų kelio tilto per Šal-pę, 1,6 km į š.v. nuo Švėkšnos-Judrėnų kelio tilto per Graume-ną, 0,55 km į š.r. nuo Jonikų-Gedminaičių kelio ir 0,25 km į p., p.v. nuo Šalpės kair. kranto

1,0 97 12 31

26. Lekių piliakalnis, vad. Pilale A495P

Lekių k. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

3 km į š.š.r. nuo Švėkšnos-Pėžaičių kelio ir 2 km į v. nuo Šiūparių piliakalnio, Šalpės kair. krantas

0,74 97 12 31

27. Mataičių, Pocių kapinynas, vad. Švedų kapais, Karo kapais, Šiline A496P

Mataičių k. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,5 km į p.r. nuo Vatinos ir Ašvos santakos, 0,3 km į p. nuo Gailaičių, Uoksų piliakalnio, vad. Uoksų pilaite ir 0,15 km į š.r. nuo Ašvos deš. kranto

1,4 97 12 31

28. Nikėlų kapinynas A497P

Nikėlų k. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

1,15 km į š.v. nuo Švėkšnos-Žemaičių Naumiesčio kelio tilto per Ašvą ir 0,6 km į š.r. nuo Paulaičių-Nikėlų kelio tilto per Ašvą, į r. nuo šio kelio, Ašvos deš. krantas

2,2 97 12 31

29. Paulaičių piliakalnis, vad. Pilale A498P

Paulaičių k. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,7 km į p.v. nuo Paulaičių-Nikėlų kelio tilto per Ašvą, 0,45 km į v., p.v. nuo Paulaičių k. kapinių, 0,3 km į r. nuo Varniškių k. kapinių ir 0,25 km į p. nuo Vilnučio ir Ašvos santakos

1,5 97 12 31

30. Paulaičių kapinynas A499P

Paulaičių k. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,95 km į v. nuo Švėkšnos-Žemaičių Naumiesčio kelio tilto per Ašvą, 0,75 km į r., p.r. nuo Paulaičių piliakalnio, vad. Pilale, 0,3 km į p.r. nuo Paulaičių-Nikėlų kelio tilto per Ašvą ir 0,15 km į p. nuo Ašvos kair. kranto

1,8 97 12 31

31. Šiūparių piliakalnis su gyvenviete - A500KP: 1. piliakalnis - A500K1P 2. gyvenvietė - A500K2P

Šiūparių k. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

1,5 km į š.v. nuo Švėkšnos-Veiviržėnų kelio tilto per Šalpę ir 0,65 km į š., š.r. nuo Jokšų k. kapinių, Šalpės kair. krantas

8,44 97 12 31

32. Vilkų Kampo kapinynas, vad. Kapų kalnu A501P

Vilkų Kampo k. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,6 km į p.r. nuo tilto per Švėkšnalę kelyje, jungiančiame Švėkšnos-Šylių ir Švėkšnos-Žemaičių Naumiesčio kelius, 0,35 km į p.r. nuo Švėkšnalės ir Ašvos santakos, 0,15 km į š.r. nuo Ašvos deš. kranto ir 0,1 km į r. nuo Vilkų Kampo k. kapinių

1,1 97 12 31



1 2 3 4 5 6 33. Pelkupio kapinynas

A1656 Pelkupio k. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

2,3 km į v., p.v. nuo Žemaičių Naumiesčio-Švėkšnos ir Saugų kelių kryžkelės, 1,8 km į p. nuo Ašvos kair. kranto ir 0,5 km į š. nuo Šustės deš. kranto, į p.r. nuo kelio iš Saugų į Žemaičių Naumiesčio-Švėkšnos kelią

1,25 02 07 24

34. Švėkšnos dvarvietė A1887

Švėkšnos mstl. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,1 km į š.r. nuo Švėkšnalės ir Šalnos santakos, Švėkšnos v. dalis

8,59 05 04 18

35. Kivylių, Vainuto pilkapis A503P

Kivylių k. Vainuto sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

2,2 km į š., š.r. nuo Lazduonėnų piliakalnio, vad. Maža pilaite, Pilale ir 0,8 km ta pačia kryptimi nuo Šyšos ir Šyšalės santakos, 1,2 km į v., š.v. nuo Kivylių k. kapinių II, vad. Markapiais, 1,1 km į p.v. nuo Vainuto-Žygaičių kelio ir 0,2 km į r., š.r. nuo Šyšalės kair. kranto

0,03 97 12 31

36. Lazduonėnų piliakalnis, vad. Maža pilaite, Pilale A504P

Lazduonėnų k. Vainuto sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

1,1 km į š.r. nuo Akmeniškių piliakalnio, vad. Didele pilaite, Švedkalniu, Pilimi, 1 km ta pačia kryptimi nuo Lazduonos ir Šyšos santakos, tiek pat į r., š.r. nuo Šyšos pralaidos Tauragės-Degučių kelyje ir 0,8 km į š. nuo Lazduonėnų k. kapinių, vad. Milžinkapiu

1,7 97 12 31

37. Bikavėnų kapinynas A1720

Bikavėnų k. Vainuto sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,3 km į š., š.r. nuo Žemaičių Naumiesčio-Spraudaičių kelio tilto per Jūrą, 0,2 km į š.r. nuo šio kelio bei tiek pat į š., š.v. nuo Jūros deš. kranto ir 0,1 km į š.r. nuo Bikavėnų k. kapinių

0,91 03 04 24

38. Juodžių, Šeputaičių piliakalnis su gyvenviete - A513KP: 1. piliakalnis, vad. Pilaite - A513K1P 2. gyvenvietė - A513K2P

Juodžių k. Žemaičių Naumiesčio sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

1,45 km į š.r. nuo Žemaičių Naumiesčio-Degučių ir Juodžių-Palendrių kelių kryžkelės, 0,1 km į p.r. nuo Juodžių k. ir tiek pat į v. nuo Šerinės deš. intako

2,0 97 12 31

39. Užšusties kapinynas, vad. Ruskalva A514P

Užšusties k. Žemaičių Naumiesčio sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

1,2 km į v. nuo Šusties pralaidos Švėkšnos-Žemaičių Naumiesčio kelyje, 1 km į š.r. nuo tilto per Šustį kelyje iš Venckų į Šilutės-Žemaičių Naumiesčio kelią ir 0,2 km į š., š.v. nuo Šusties deš. kranto

0,2 97 12 31

40. Venckų piliakalnis su gyvenviete - A515KP: 1. piliakalnis, vad. Pilale - A515K1P 2. gyvenvietė - A515K2P

Venckų k. Žemaičių Naumiesčio sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,6 km į š., š.v. nuo Šilutės-Žemaičių Naumiesčio kelio kryžkelės su keliu į Venckus, 0,4 km į v. nuo Venckų k. kapinių, 0,15 km į š.v. nuo kelio iš Venckų į Šilutės-Žemaičių Naumiesčio kelią ir 50 m į š. nuo Šusties deš. kranto, Pilupio deš. krantas

0,81 97 12 31



1 2 3 4 5 6

41. Žemaičių Naumiesčio piliakalnis, vad. Žaliuoju kalnu A1721

Žemaičių Naumiesčio mstl. Žemaičių Naumiesčio sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,4 km į š.r. nuo Žemaičių Naumiesčio – Pajūralio kelio tilto per Šelmenį ir 0,2 km į š.r. nuo Šilutės-Šilalės kelio, Šelmens kair. krantas

1,35 03 04 24

42. Žemaičių Naumiesčio kapinynas A1722


0,45 km į š.r. nuo Žemaičių Naumiesčio-Pajūralio kelio tilto per Šelmenį ir 0,15 km į š.r. nuo Šilutės-Šilalės kelio, į p. nuo Žemaičių Naumiesčio piliakalnio, vad. Žaliuoju kalnu

0,27 03 04 24

NEKILNOJAMOSIOS KULTŪROS VERTYBĖS, PRIPAŽINTOS SAUGOMOMIS LR KULTŪROS MINISTRO 2005-04-29 ĮSAKYMU Nr. ĮV-190


URBANIZUOTŲ VIETŲ SĄRAŠAS. 2006-09-01 DUOMENYS


Eilės Nr.

Pavadinimas ir kodas

Kultūrinė vertė ir pagrindiniai duomenys

Adresas Vieta, situacija

Terito-rijos

plotas, ha

Įrašymo data

1 2 3 4 5 6 7 43. Šilutės miesto

istorinė dalis U45

Urbanistinė, architektūrinė, istorinė, kraštovaizdinė vertė XIX a. vid.

Šilutė Šilutės r. Klaipėdos aps.

Miesto centr. dalis 87,49 05 01 10

44. Rusnės miesto istorinė dalis U46

Urbanistinė, architektūrinė, istorinė vertė XIV a.–XX a.

Rusnė Šilutės r. Klaipėdos aps.

Miesto centr. dalis, tarp Skirvytėlės ir Atmatos upių

60,22 05 01 10

45. Rusnės miesto dalis, vad. Skirvytėle U47

Urbanistinė, architektūrinė, istorinė, kraštovaizdinė vertė XIX a. II p.–XX a.

Rusnė Šilutės r. Klaipėdos aps.

Miesto p. dalis 15,85 05 01 10

46. Katyčių miestelio istorinė dalis U51

Urbanistinė, architektūrinė, istorinė, kraštovaizdinė vertė XVIII a.–XX a. pr.

Katyčių mstl. Katyčių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Miestelio centr. dalis 16,52 05 03 21

47. Minijos k. gyvenvietė U50

Urbanistinė, istorinė, kraštovaizdinė vertė XIX a. pab.–XX a. vid.

Minijos k. Kintų sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Abipus Minijos žemupio, tarp Kniaupo įlankos ir Krokų Lankos ež.

35,60 05 03 21





STATINIŲ KOMPLEKSŲ SĄRAŠAS. 2006-09-01 DUOMENYS


Eilės Nr.




Terito-rijos

plotas, ha

Įrašymo data

1 2 3 4 5 6 7 48. Šilutės dvaro sodyba,

vad. Šojaus – G115K:

Architektūrinė, istorinė kraštovaizdinė vertė XIX a.-XX a. pr.


Miesto v. dalis, prie Šyšos u.

10,6 97 12 31

1. rūmai – G115K1 Pastatyti 1819 m., rekonstruoti XIX a. pab.-XX a. pr.

Lietuvninkų g. 2

2. svirnas – G115K2

Lietuvninkų g. 2b

3. kiaulidė – G115K3

Lietuvninkų g. 2a

4. rūsys – G115K4 5. namas –

G115K5 Lietuvninkų g. 2c

6. tvartas – G115K6

7. kluonas – G115K7

8. siloso bokštas – G115K8

9. namas – G115K9

Lietuvninkų g. 4a

10. sodininko namas – G115K10

Lietuvninkų g. 4b

49. Dujų fabriko statinių kompleksas – G138K:

Istorinė, architektūrinė vertė Pastatytas 1907 m.

Tilžės g. 24 Šilutė Šilutės r. Klaipėdos aps.

Į š.r. nuo geležinkelio 0,3 97 12 31

1. pagrindinis gamybinis pastatas – G138K1

2. gamybinis pastatas – G138K2

3. medžiagų sandėlis – G138K3

4. dujų saugykla – G138K4



1 2 3 4 5 6 7 50. Šilutės kalėjimo

statinių kompleksas – G519K:

Architektūrinė vertė Šilutė Šilutės r. Klaipėdos aps.

Miesto centr. dalis 0,42 (U45)

05 04 18

1. teismo rūmai – G519K1

Pastatyti 1845 m. Rekonstruoti 1907 m.

Lietuvininkų g. 72

2. kalėjimas – G519K2

Pastatytas 1848 m. Lietuvininkų g. 72A

3. tvora su vartais – G519K3

Pastatyta 1848 m.

51. Šilutės geležinkelio stoties pastatų pirmasis kompleksas – G520K:

Istorinė, techninė, technologinė, architektūrinė vertė Pastatytas XIX a. pab.–XX a. pr.


Miesto r. dalis 0,77 (0,62–U45)

05 04 18

1. stotis – G520K1 Pastatyta 1875 m. Geležinkelio g. 4 2. vandentiekio

pastatas – G520K2

Pastatytas 1900 m. Geležinkelio g. 2

3. pietų namas – G520K3

Geležinkelio g. 3

4. šiaurės namas – G520K4

Geležinkelio g. 5

52. Šilutės geležinkelio stoties pastatų antrasis kompleksas – G521K:

Istorinė, techninė, technologinė, architektūrinė vertė Pastatytas XIX a. pab.–XX a. pr.


Miesto r. dalis 0,48

05 04 18

1. sandėlis – G521K1 Geležinkelio g. 6A 2. namas –

G521K2 Pastatytas 1900 m. Geležinkelio g. 6

53. Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios pastatų kompleksas – G535K:

Architektūrinė vertė Šilutė Šilutės r. Klaipėdos aps.

Miesto r. dalis 2,18 (U45)

05 04 18

1. Šv. Kryžiaus bažnyčia – G535K1

Pastatyta 1854 m. Katalikų Bažnyčios g. 1 97 12 31

2. našlaičių globos namai – G535K2

Pastatyti 1888 m. Rekonstruoti 1905 m.

Katalikų Bažnyčios g. 3

3. parapinė mokykla – G535K3

Pastatyta 1905 m. Katalikų Bažnyčios g. 5

54. Mokyklos statinių kompleksas – G539K:


Stubrių k. Katyčių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Kaimo š. pakraštys, į v. nuo Katyčių–Stoniškių kelio

0,60 05 04 19

1. mokyklos pastatas – G539K1

2. ūkinis pastatas – G539K2

3. tualetas – G539K3

4. šulinys – G539K4

Viena seniausių tebeveikiančių Mažosios Lietuvos mokyklų



1 2 3 4 5 6 7 55. Švyturys su namu –

G22K: Architektūrinė, istorinė, techninė vertė Pastatytas 1852 m.

Ventės k. Kintų sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Ventės Rago iškyšulys

5,0 (5,0 – S158)

96 12 23

1. švyturys – G22K1 2. namas – G22K2

56. Šyšgirių k. etnoarchitektūrinė sodyba – G508K:

Architektūrinė vertė Pastatyta 1918 m.

Šyšgirių k. Kintų sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Kaimo v. dalis, 30 m į v. nuo Šilutės–Šyšgirių kelio

0,25 05 03 21

1. namas – G508K1 2. tvartas-daržinė –

G508K2

57. Evangelikų liuteronų bažnyčios ir parapijos namų kompleksas – G163K:

Architektūrinė vertė

Neringos g. Rusnė Šilutės r. Klaipėdos aps.


1. evangelikų liuteronų bažnyčia – G163K1

Pastatyta 1809m. Neringos g. 2

2. klebonija – G163K2

Pastatyta XVIII a. Neringos g. 8a

3. parapijos namai – G163K3

Pastatyti 1889 m. Neringos g. 8

58. Vandens kėlimo stoties kompleksas – G26K:

Istorinė, techninė, architektūrinė vertė Pastatytas 1907 m.

Uostadvario k. Rusnės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Atmatos kair. krantas 1,5 96 12 23

1. vandens kėlimo stotis – G26K1

2. namas – G26K2 3. ūkinis pastatas –

G26K3

59. Šyškrantės k. etnoarchitektūrinė sodyba – G486K:

Architektūrinė, istorinė vertė Pastatyta 1895 m. Statyta žinomo Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo E. H. Anckerio (1848–1935). Gyveno jo sūnaus šeima

Šyškrantės g. 5 Šyškrantės k. Rusnės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Kaimo p. dalis, prie Rusnės–Uostadvario kelio, į v. nuo Atmatos u.

0,22 04 12 31

1.namas – G486K1





1 2 3 4 5 6 7 60. Macikų dvaro sodyba –

G494K: Istorinė, architektūrinė, kraštovaizdinė vertė


Į r. nuo Šyšos u. 10,27 04 12 31

1. pietvakarių namas – G494K1

Pastatytas XIX a. II p. Restauruotas XX a. 8–9 d-mečiais (autorė – archit. G. Kriščiūnienė)

Zudermano g. 6

2. šiaurės rytų namas – G494K2

Statytas XIX a. pr., XIX a. pab.–XX a. pr.

3. arklidė – G494K3

Pastatyta XIX a. II p.–XX a. pr.


Pastatytas XIX a. II p.–XX a. pr.

Rašytojo Hermano Zudermano (1857–1928) gimtinė

61. Mokyklos statinių kompleksas – G502K:


Jonaičių k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Į p. nuo Šilutės–Žemaičių Naumiesčio kelio

0,25 04 12 31

1. mokykla – G502K1

2. rūsys – G502K2

Gimė rašytojas, filosofas, kultūros veikėjas Vilhelmas Storosta–Vydūnas (1868–1953)

62. Šv. apašt. Jokūbo bažnyčios kompleksas – G161K:


Bažnyčios g. 6 Švėkšnos mstl. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Miestelio cent. Dalis

1,5 97 12 31

1. bažnyčia – G161K1

Pastatyta 1900-1905 m. Autorius – archit. U. Golinevičius

2. šventoriaus tvora su vartais – G161K2

Pastatyta XX a. pr.

63. Švėkšnos dvaro sodyba – G283K:

Architektūrinė, istorinė, urbanistinė, kraštovaizdinė vertė Fundatorius – Jurgis Pliateris


Švėkšnos mstl. v. dalis, Švėkšnalės ir Šalnos u. santaka

11,11 02 01 21

1. rūmai – G283K1 Pastatyti 1880 m. Parko g. 4 2. virtuvė-

skalbykla – G283K2

Pastatyta XIX a. I p. Parko g. 5

3. ledainės liekanos – G283K3

Pastatyta XIX a. I p. Parko g. 5a

4. namas – G283K4

Pastatytas XX a. I p. Parko g. 7

5. namas – G283K5

Pastatytas 1928 m. Parko g. 6



1 2 3 4 5 6 7 6. ratinė –

G283K6 Pastatyta XX a. I p. Parko g. 7


Pastatytas XIX a. pab. Bažnyčios g. 17

8. parko vartai – G283K8

Pastatyti 1880 m.

9. “Saulės” gimnazija – G283K9

Pastatyta 1928 m. Parko g. 1

10. sodininko namas – G283K10

Pastatytas XIX a. pab. Vilkėno g. 6

11. pieninė – G283K11

Pastatyta XIX a. pab.–XX a. I p.

Vilkėno g. 8

12. vandens malūnas – G283K12

Pastatytas XX a. I p. Vilkėno g. 10

13. skulptūra “Diana” – G283K13

XIX a. pab.–XX a. pr.

14. saulės laikrodis – G283K14

1910-1912 m. Restauruotas 1989 m.

15. kumetynas – G283K15

Pastatytas XIX a. I p. Parko g. 1a


Pastatytas XX a. I p. Parko g. 2


Pastatytas XIX a. pab.

18. sandėlis – G283K18

Pastatytas XIX a. pab.–XX a. pr.

19. tvora su vartų stulpais – G283K19

Pastatyta XX a. I p.


Pastatytas XIX a. I p. Parko g. 3

21. parkas – G283K21

Įkurtas XIX a.

64. Stemplių dvaro sodybos fragmentai – G87K:

Istorinė, architektūrinė, kraštovaizdinė vertė

Stemplių k. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Į š. nuo Švėkšnos–Kvėdarnos kelio

1,43 97 12 31 Nr. 380, 05 02 25 Nr. Į-43

1. ponų namas – G87K1

Pastatytas XIX a. I p.


Pastatytas XIX a. I p.

1836–1848 m. gyveno poetas, istorikas Simonas Stanevičius (1799–1848)

65. Vilkėno dvaro sodyba – G116K:

Architektūrinė, istorinė, kraštovaizdinė vertė XIX a. II p.

Vilkėno k. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Į r. nuo Švėkšnos-Žemaičių Naumiesčio kelio, prie Švėkšnalės u.

24,5 97 12 31

1. rūmai – G116K1 Pastatyti 1887 m. 2. arklidė –

G116K2

3. ūkinis pastatas – Pastatytas 1884 m.



G116K3

1 2 3 4 5 6 7 4. namas –

G116K4

5. vartai – G116K5 6. parkas –

G116K6 Įkurtas 1880 m.

7. vandens malūnas - G116K7

Pastatytas 1843 m.

66. Pajūriškių k. kapinių statinių kompleksas – G430K:

Architektūrinė, kraštovaizdinė vertė

Pajūriškių k. Vainuto sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Pajūriškių k. p.r. dalis, prie kelio Bikavėnai–Žvingiai

0,05 03 12 31

1. Šv. Roko koplyčia – G430K1

Pastatyta XIX a. Restauruota XX a. 10 d-metyje

2. kapinių vartai – G430K2

Pastatyti 1873 m.

67. Šv. Vincento Ferero bažnyčios kompleksas – G162K:


Degučių k. Žemaičių Naumiesčio sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

30 m į š.r. nuo Žemaičių Naumiesčio-Katyčių kelio, Mirglono deš. krantas

0,11 97 12 31

1. bažnyčia – G162K1

Pastatyta 1757m. Remontuota 1840m.

2. varpinė – G162K2

Pastatyta XVIII a.

68. Karaliaus Vilhelmo kanalas – G263K:

Istorinė, techninė, technologinė, architektūrinė, kraštovaizdinė vertė Pastatytas 1873 m.

Klaipėdos r. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Jungia Miniją su Kuršių mariomis

174,0 01 09 04

1. šliuzas –G263K1 Lankupių k. Priekulės sen. Klaipėdos r. Klaipėdos aps.

2. tiltas – G263K2 Jokšų k. Priekulės sen. Klaipėdos r. Klaipėdos aps.

3. tiltas – G263K3 Kliošių k. Priekulės sen. Klaipėdos r. Klaipėdos aps.

4. namas – G263K4

Pastatytas 1909 m. Lankupių k. Priekulės sen. Klaipėdos r. Klaipėdos aps.


Pastatytas 1909 m. – “ –


Pastatytas 1909 m. – “ –



NEKILNOJAMOSIOS KULTŪROS VERTYBĖS, PRIPAŽINTOS SAUGOMOMIS

LR KULTŪROS MINISTRO 2005-04-29 ĮSAKYMU Nr. ĮV-190

LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRO STATINIŲ SĄRAŠAS. 2006-09-01 DUOMENYS


Eilės Nr.




Terito-rijos

plotas, ha

Įrašymo data

1 2 3 4 5 6 7 69. Geležinkelio tiltas

S24 Techninė, istorinė vertė Pastatytas 1875 m.


Geležinkelyje Tilžė-Klaipėda, per Šyšos upę

0,09 95 06 12

70. Tiltas S26

Techninė, istorinė vertė Pastatytas 1914 m. Autorius – inž. Fabijanas


Kelyje į Rusnę, per Šyšos upę

0,02 95 06 12

71. Tiltas S163

Istorinė, techninė vertė Pastatytas 1910 m.

Tilžės g. Šilutė Šilutės r. Klaipėdos aps.

Per Šyšą 0,3 96 10 28

72. Pastatas S420

Architektūrinė vertė Pastatytas XX a. pr.

Lietuvininkų g. 24 Šilutė Šilutės r. Klaipėdos aps.

Miesto istorinė dalis

0,14 97 12 31

73. Namas S421




0,25 97 12 31

74. Pastatas S422


Rusnės g. 4 Šilutė Šilutės r. Klaipėdos aps.

Šyšos kair. krantas 0,2 97 12 31

75. Pastatas S423

Architektūrinė vertė Pastatytas XIX a. pab.-XX a. pr.



0,213 97 12 31

76. Namas S424




0,25 97 12 31

77. Pastatas S425




0,16 97 12 31

78. Vaistinė S426


Vydūno g. 1 Šilutė Šilutės r. Klaipėdos aps.


0,05 97 12 31

79. Pastatas S427


Turgaus a. 2 Šilutė Šilutės r. Klaipėdos aps.


0,16 97 12 31



1 2 3 4 5 6 7 80. Pastatas

S428 Architektūrinė vertė Pastatytas XX a. pr.



0,16 97 12 31

81. Pastatas S429




0,09 97 12 31

82. Pastatas S430

Architektūrinė vertė Pastatytas XIX a. I p.



0,18 97 12 31

83. Pastatas S431




0,23 97 12 31

84. Gaisrinė S449

Istorinė, technologinė, architektūrinė vertė Pastatyta 1911 m.


Į p. nuo gatvės 0,062 97 12 31

85. Evangelikų liuteronų bažnyčia S535

Architektūrinė vertė Pastatyta 1924-1926 m.



86. Pastatas S1028


Žuvų g. 1 Šilutė Šilutės r. Klaipėdos aps.

Miesto v. dalis 0,09 (U45)

05 04 18

87. Siaurojo geležinkelio Šilutės stoties pastatas S1029




05 04 18

88. Šilutės paštas S1030

Architektūrinė vertė Pastatytas 1909 m.

Lietuvininkų g. 23/ Gudobelių al. 2 Šilutė Šilutės r. Klaipėdos aps.


05 04 18

89. Mokykla S1031




05 04 18

90. Namas S1032

Architektūrinė vertė Pastatytas 1905 m.



05 04 18

91. Namas S1033




05 04 18

92. Pastatas S1034

Architektūrinė vertė Pastatytas XIX a. pab.–XX a. pr.


Miesto r. dalis 0,10 (U45)

05 04 18

93. Vandens malūnas S82

Istorinė, techninė ir architektūrinė vertė Pastatytas apie 1926 m.

Katyčių mstl. Katyčių sen. Šilutės r.

Katyčių š. dalis, Šyšos u. deš. krantas

1,5 96 06 24



Klaipėdos aps.

1 2 3 4 5 6 7





95. Namas S1044



Miestelio r. dalis 0,06 (U51)

05 04 18

96. Namas S1045



Miestelio r. dalis 0,05 (U51)

05 04 18

97. Sandėlis S1046

Architektūrinė vertė Pastatytas XIX a. II p.


Miestelio š.r. dalis 0,09 (U51)

05 04 18

98. Prekybos eilės S1047

Architektūrinė vertė Pastatytos XIX a. pab.–XX a. pr.


Miestelio centr. dalis 0,08 (U51)

05 04 18

99. Pastatas S393

Istorinė vertė Pastatytas 1705 m. 1705 m. buvo įkurta pra-dinė mokykla. 1888-1892 m. mokytojavo rašytojas, filosofas, kultūros veikė-jas Vydūnas (1868-1953)

Kintų mstl. Kintų sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Miestelio centr. dalis, 0,14 km į r. nuo Rusnės-Žemaitkiemio kelio

0,2 97 12 31


Architektūrinė vertė Pastatyta 1709 m. Rekonstruota 1905 m.

Kintų mstl. Kintų sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Į r. nuo Rusnės-Žemaitkiemio kelio

0,50 97 12 31

101. Tiltas S22

Techninė, istorinė vertė Pastatytas 1887 m.

Sakūčių k. Kintų sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Kelyje Sakūčiai-Žemaitkiemis, per Minijos upę

0,22 95 06 12

102. Ornitologijos stotis S158

Istorinė, mokslinė vertė Įkurta 1929 m.

Ventės k. Kintų sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Ventės Rago iškyšulys

5,0 96 09 27

103. Švyturys S165

Istorinė, techninė, architektūrinė vertė Pastatytas 1873-1876 m.

Uostadvario k. Rusnės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Atmatos u. kair. krantas

0,65 96 10 28

104. Namas S939

Architektūrinė, istorinė vertė Pastatytas XIX a. pab. Statytas žinomo Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo E. H. Anckerio (1848–1935) gyventi potvynių metu

Šyškrantės g. 7 Šyškrantės k. Rusnės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Kaimo p. dalis, prie Rusnės–Uostadvario kelio, į v. nuo Atmatos u.

0,14 04 12 31



1 2 3 4 5 6 7 105. Malūnas-lentpjūvė su

technologine įranga - S78K: 1. malūnas- lentpjūvė - S78K1 2. technologinė įranga - S78K2

Istorinė, technologinė ir architektūrinė vertė Pastatytas 1908 m.

Saugų k. Saugų sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Prie kelių Klaipėda-Jurbarkas ir Saugos-Švėkšna sankryžos

1,3 96 06 24

106. Tiltas S164

Istorinė, techninė vertė Pastatytas apie 1930 m.

Stankaičių k. Saugų sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Per Veiviržą 1,0 96 10 28

107. Tiltas S25

Techninė, istorinė vertė Pastatytas 1926 m. Atidarytas prezidentaujant K. Griniui

Šlažų k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Kelyje Šilutė-Rusnė, per užliejamas pievas

0,32 95 06 12

108. Kapinių koplyčia S534

Architektūrinė vertė Pastatyta 1850 m. Remontuota 1873 m.



109. Sinagoga S1025

Architektūrinė vertė Pastatyta 1926 m. Autorius - inž. L. Pronskis

Liepų a. 12 Švėkšnos mstl. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.


110. Švėkšnos viadukas S1053

Istorinė, techninė, technologinė, architektūrinė vertė Pastatytas XIX a. II p.

Bažnyčios g. Švėkšnos mstl. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Tarp Švėkšnos dvaro sodybos ir Šv. apašt. Jokūbo bažnyčios

0,04 05 04 18

111. „Švėkšnos bazės“ Švėkšnos trianguliacijos punktas S888

Istorinė, mokslinė vertė Pastatytas 1929 m.

Pavilnučio k. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Kaimo r. dalis 0,01 03 12 31


Istorinė, techninė vertė Pastatytas apie 1892 m.

Mirglono g. 11 Degučių k. Žemaičių Naumiesčio sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Prie Žemaičių Naumiesčio-Sartininkų kelio

0,15 96 06 24


Istorinė, techninė vertė Pastatytas XIX a. pab.

Žaliojo Kalno g. 6 Žemaičių Naumiesčio mstl. Žemaičių Naumiesčio sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Šelmens u. deš. krantas

0,12 96 09 27





MITOLOGINIŲ VIETŲ SĄRAŠAS. 2006-09-01 DUOMENYS


Eilės Nr.

Pavadinimas Kultūrinė vertė ir

pagrindiniai duomenys

Adresas Situacija

Terito- rijos

plotas, ha

Įrašymo data

1 2 3 4 5 6 7 114. Kalnas, vad. Alkos

kalnu M149

Istorinė, mitologinė vertė Juknaičių k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,78 km į p.v. nuo Klaipėdos-Pagėgių glžk., 0,17 km į š.r. nuo Klaipėdos-Jurbarko kelio

0,21 00 05 31

115. Kalnas, vad. Alkos kalnu, kitaip Aukos kalnu, ir akmuo, vad. Velnio akmeniu - M31K:

Istorinė, mitologinė vertė Vilkų Kampo k. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

1,2 km į r. nuo Švėkšnos-Žemaičių Naumiesčio kelio, Ašvos deš. krantas

2,9 97 12 31

116. Degučių akmuo su dubeniu M266

Istorinė, mitologinė, sakralinė vertė


Šv. Vincento Ferero bažnyčios priebažnyčio deš. pusė

0,0001 03 12 23



MONUMENTŲ SĄRAŠAS. 2006-09-01 DUOMENYS


Eilės Nr.




Terito-rijos

plotas, ha

Įrašymo data

1 2 3 4 5 6 7 117. Monumentalus

kryžius D90

Meninė, etnografinė vertė Autorius - B. Norvaiša Lietuva Liaudiškas stilius 1886 m. Granitas, metalas

Šiaudėnų k. Gardamo sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Kelio Žemaičių Naumiestis-Pajūralis š.v. pusė

0,001 02 03 29



1 2 3 4 5 6 7 118. Koplytėlė su

Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra – D91K:

Meninė, etnografinė vertė Lietuva Liaudiškas stilius 1882 m. (?) / 1934 m. (?) Medis, skarda, polichromija

Vilkėno g. Švėkšnos mstl. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Miestelio p. dalis, prie namo Vilkėno g. 63

0,0016 02 03 29

1.koplytėlė – D91K1

2. skulptūra “Kristus, nešantis kryžių” – D91K2

119. Šv. Florijono paminklas D92

Meninė, istorinė vertė Lietuva XX a. 1 ketv. (tarp 1910-1914 m.) Plytų mūras, betonas

Vilkėno g. Švėkšnos mstl. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Miestelio centr. dalis, tarp namų Vilkėno g. 7 ir 9

0,01 02 03 29

120. Koplytstulpis su skulptūromis – D93K:

Meninė, etnografinė vertė Skulptūrų autorius – K. Piaulokas (?) Lietuva Liaudiškas stilius Koplytstulpis – XX a. II p., skulptūros – XIX a. pab.-XX a. pr. Medis, skarda, metalas, polichromija

Gedminaičių k. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,3 km į r. nuo Veiviržėnų-Kančaičių kelio

0,0011 02 03 29

1. koplytstulpis – D93K1

2. skulptūra “Švč. M. Marija Maloningoji” – D93K2

3. skulptūra “Šv. Dominykas” – D93K3

121. Koplytstulpis su Švč. M. Marijos Maloningosios skulptūra – D94K:

Meninė, etnografinė vertė Lietuva Liaudiškas stilius XIX a. pab.–XX a. pr. Medis, skarda, geležis, polichromija

Ilgbrastės k. Švėkšnos sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,67 km į š.r. nuo Švėkšnos–Žemaičių Naumiesčio kelio, 0,62 km į p. nuo Kvėdarnos–Švėkšnos kelio

0,0017 02 03 29

1. koplytstulpis – D94K1

2. skulptūra “Švč. M. Marija Maloningoji” – D94K2

122. Antkapinis koplytstulpis D82

Meninė, etnografinė vertė Autorius - B. Norvaiša Lietuva Liaudiškas stilius 1884 m. Granitas, geležis

Vainuto mstl. Vainuto sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Miestelio kapinių v. dalis, 20 m į r. nuo kapinių v. tvoros

0,0001 02 03 29



1 2 3 4 5 6 7 123. L. Butkevičiaus kapo

antkapinis kryžius D83

Meninė, etnografinė vertė Autorius - B. Norvaiša Lietuva Liaudiškas stilius 1885 m. Granitas, metalas

Vainuto mstl. Vainuto sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Miestelio kapinių v. dalis, 15 m į š. nuo tako

0,0003 02 03 29

124. Antkapinis koplytstulpis D84

Meninė, etnografinė vertė Autorius - B. Norvaiša Lietuva Liaudiškas stilius 1872 m. Granitas


Kaimo kapinių p. dalis, 5 m į š. nuo kapinių vartų

0,0001 02 03 29

125. Antkapinis kryžius D85

Meninė, etnografinė vertė Autorius - B. Norvaiša Lietuva Liaudiškas stilius 1884 m. Granitas


Kaimo kapinių p. dalis, 3 m į š. nuo p. tvoros

0,0001 02 03 29

126. M. Kurpalienės kapo antkapinis koplytstulpis D86

Meninė, etnografinė vertė Autorius - B. Norvaiša Lietuva Liaudiškas stilius XIX a. pab. (po 1873 m.), kryžius – XX a. II p. Granitas, geležis


Kaimo kapinių p.r. dalis, 2 m į v. nuo r. tvoros

0,0001 02 03 29

127. Koplytėlė su Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra – D87K:

Architektūrinė, meninė, etnografinė vertė Lietuva 1862 m. Akmens, plytų mūras, tinkas, skarda, geležis, medis, polichromija


Kelio Šilutė-Žvingiai š. pusė

0,01 02 03 29

1. koplytėlė – D87K1

2. skulptūra “Kristus, nešantis kryžių” – D87K2

128. Koplytstulpis D88

Meninė, etnografinė vertė Lietuva Liaudiškas stilius 1938 m. Medis, skarda, polichromija


Kaimo r. dalis, kelio Šilutė-Žvingiai p. pusė

0,0009 02 03 29

129. Koplytstulpis su Šv. Antano skulptūra – D89K:

Meninė, etnografinė vertė Autorius – S. Šeputis (?) Lietuva Liaudiškas stilius XX a. vid.-XX a. II p. Medis, skarda, geležis, polichromija

Lolyčio k. Vainuto sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Kaimo v. dalis, 1,1 km į v. nuo Bikavėnų-Lapkasių kelio

0,0024 02 03 29


Meninė, etnografinė vertė Lietuva Liaudiškas stilius 1890 m. Medis, skarda, geležis, polichromija


Miestelio Šv. arkang. Mykolo bažnyčios šventoriaus p. dalis

0,0004 02 03 29



1 2 3 4 5 6 7 131. J. Rapalavičiaus

kapo antkapinis koplytstulpis su Pietos skulptūra – D96K:

Meninė, etnografinė vertė Lietuva Liaudiškas stilius Koplytstulpis - 1953 m., skulptūra – XX a. pr. (?) Medis, skarda, polichromija


Kaimo kapinių centr. dalis, 30 m į š.r. nuo kapinių vartų

0,0001 02 03 29

1. antkapinis koplytstulpis – D96K1

2. skulptūra “Pieta” – D96K2


Meninė, etnografinė vertė Lietuva Liaudiškas stilius XX a. I p. Medis, skarda, geležis


Kaimo Šv. Vincento Ferero bažnyčios šventoriaus š. dalis

0,0004 02 03 29



ĮVYKIŲ VIETŲ SĄRAŠAS. 2006-09-01 DUOMENYS


Eilės Nr.


pagrindiniai duomenys Adresas Situacija

Teritori- jos plotas,

ha

Įrašymo data

1 2 3 4 5 6 7 133. Macikų

koncentracijos stovyklos vieta ir kapai – I128K:

Istorinė, memorialinė vertė 1939–1944 m. veikė Vokietijos karo belaisvių stovykla, talpinusi iki tūkstančio Anglijos, Belgi-jos, JAV, Lenkijos, Prancū-zijos, Sovietų Sąjungos kariškių, daugiausia lakūnų. 1944–1946 m. veikė Sovietų Sąjungos karo belaisvių stovykla, kurioje kalinti Vokietijos kariškiai. 1946 m. įsteigta GULAG-o Šilutės (Macikų) stovykla, kurioje iki 1955 m. kalinti Lietuvoje nuteisti žmonės. Tuo metu stovykloje galėjo būti nuo 1 iki 3 tūkst. žmonių. 1948–1955 m. šioje stovykloje žuvo, mirė 365 kaliniai, iš kurių 312 lietuvių, 70 vaikų, iš kurių 44 lietuviai.


Kaimo š.r. dalis, 1,5 km į š. nuo Šilutės-Žemaičių Naumiesčio kelio, Šyšos u. kair. krantas, į p.r. nuo Zudermano g.

9,79 01 12 29



1 2 3 4 5 6 7 1. stovyklos

vieta – I128K1

2. karceris – I128K2

Pastatytas XX a. pr. 1939–1955 m. kalinių izoliavimo ir kankinimo vieta. 1995 06 14 atidarytas Šilutės muziejaus filialas

Vilties g.

3. kapai – I128K3

1939–1955 m. užkasti žuvę, mirę šios stovyklos kaliniai

0,25 km į š.r. nuo karcerio, Šyšos u. kair. krantas



LAIDOJIMO VIETŲ SĄRAŠAS. 2006-09-01 DUOMENYS


Eilės Nr.


pagrindiniai duomenys Adresas Situacija

Teritori- jos

plotas, ha

Įrašymo data

1 2 3 4 5 6 7 134. Šilutės vad. Šojaus

dvaro senosios kapinės – L1568K:

Istorinė vertė Palaidoti Šilutės dvaro gyventojai

Atgimimo al. Šilutė Šilutės r. Klaipėdos aps.

Miesto centr. dalis, 40 m į r. nuo Atgimimo al. ir H. Šojaus g. sankryžos, 13 m į p.r. nuo Atgimimo al.

0,18 04 12 28

1. dvaro senosios kapinės – L1568K1

2. H. Šojaus (H. Scheu) kapas – L1568K2

Palaidotas lietuvių tautosakos rinkėjas, muziejininkas, filosofijos daktaras, visuomenės ir kultūros veikėjas Hugo Šojus (1845–1937)

Kapinių p.v. dalis

135. Domaičių k. evangelikų liuteronų senosios kapinės L642

Istorinė vertė Palaidoti Domaičių k. gyventojai.

Domaičių k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,32 km į š.v. nuo Domaičių-Jakštelių ir į Kūgelius kelių kryžkelės, 80 m į š. nuo Domaičių-Jakštelių kelio

0,03 97 12 31

136. Drunšilių k. evangelikų liuteronų senosios kapinės L643

Istorinė vertė Palaidoti Drunšilių k. gyventojai.

Drunšilių k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Į r. nuo Juknaičių-Kulėšų kelio

0,13 97 12 31



1 2 3 4 5 6 7

137. Girininkų k. evangelikų liuteronų senosios kapinės L644

Istorinė vertė Palaidoti Girininkų k. gyventojai.

Girininkų k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,45 km į p. nuo Rusnės-Galzdonų kelio, Žiogio ež. p. krantas

0,10 97 12 31

138. Gurgždžių k. evangelikų liuteronų senosios kapinės L645

Istorinė vertė Palaidoti Gurgždžių k. gyventojai.

Gurgždžių k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Į v. nuo Piktaičių-Tarvydų kelio, aplinkui yra ūkininko V. Valvicko žemė

0,29 97 12 31

139. Jakštelių k. evangelikų liuteronų pirmosios senosios kapinės L646

Istorinė vertė Palaidoti Jakštelių k. gyventojai.

Jakštelių k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,18 km į p.r. nuo kelio iš Šilininkų į Šilutės-Jurbarko kelią, į š. nuo ūkinin-ko J. Kačerausko žemės

0,19 97 12 31

140. Jakštelių k. evangelikų liuteronų antrosios senosios kapinės L647



0,52 km į v. nuo Jakštelių k. evangelikų liuteronų ketvirtųjų senųjų kapinių, 0,26 km į r. nuo kelio iš Vaitkaičių į Jurbarko-Šilutės kelią, 0,14 km į v. nuo Leitalės u.

0,07 97 12 31

141. Jakštelių k. evangelikų liuteronų trečiosios senosios kapinės L648



0,15 km į p.v. nuo Domaičių-Kanteriškių kelio, aplinkui yra ūkininko S. Černiausko žemė

0,06 97 12 31

142. Jakštelių k. evangelikų liuteronų ketvirtosios senosios kapinės L649



0,52 km į r. nuo Jakštelių k. evangelikų liuteronų antrųjų senųjų kapinių, 0,33 km į š. nuo Leitės u., 0,3 km į r. nuo Leitalės u.

0,04 97 12 31

143. Juknaičių k. evangelikų liuteronų pirmosios senosios kapinės L650

Istorinė vertė Palaidoti Juknaičių k. gyventojai.

Juknaičių k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,75 km į š.r. nuo Jurbarko-Šilutės kelio, 0,18 km į p.v. nuo Klaipėdos-Pagė-gių glžk., 0,11 km į š. nuo Juknaičių k. evangelikų liuteronų antrųjų senųjų kapinių

0,31 97 12 31



1 2 3 4 5 6 7 144. Juknaičių k.

evangelikų liuteronų antrosios senosios kapinės L651



0,63 km į š.r. nuo Jurbarko-Šilutės kelio, 0,3 km į p.v. nuo Klaipėdos-Pagėgių glžk., 0,11 km į p. nuo Juknaičių k. evangelikų liuteronų pirmųjų senųjų kapinių

0,13 97 12 31

145. Juknaičių k. evangelikų liuteronų trečiosios senosios kapinės L652



0,53 km į p.v. nuo Klaipėdos-Pagėgių glžk., 0,35 km į š.r. nuo Jurbarko-Šilutės kelio, 0,14 km į v. nuo Juknaičių k. evangelikų liuteronų ketvirtųjų senųjų kapinių

0,45 97 12 31

146. Juknaičių k. evangelikų liuteronų ketvirtosios senosios kapinės L653



0,52 km į p.v. nuo Klaipėdos-Pagėgių glžk., 0,4 km į š.r. nuo Jurbarko-Šilutės kelio, 0,14 km į r. nuo Juknaičių k. evangelikų liuteronų trečiųjų senųjų kapinių

0,40 97 12 31

147. Kanteriškių k. evangelikų liuteronų pirmosios senosios kapinės L654

Istorinė vertė Palaidoti Kanteriškių k. gyventojai.

Kanteriškių k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

60 m į p. nuo Kanteriškių-Užlieknių kelio

0,04 97 12 31

148. Kanteriškių k. evangelikų liuteronų antrosios senosios kapinės L655

Istorinė vertė Palaidoti Kanteriškių k. gyventojai.

Kanteriškių k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,18 km į v. nuo ūkininko J. Beržinio žemės, į š. nuo Kanteriškių-Užlieknių kelio

0,13 97 12 31

149. Klugonų k. evangelikų liuteronų pirmosios senosios kapinės L656

Istorinė vertė Palaidoti Klugonų k. gyventojai.

Klugonų k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,13 km į p.v. nuo Klaipėdos-Jurbarko kelio

0,23 97 12 31

150. Klugonų k. evangelikų liuteronų antrosios senosios kapinės L657



Į š. nuo Juknaičių-Tatamiškių kelio

0,16 97 12 31



1 2 3 4 5 6 7 151. Klugonų k.

evangelikų liuteronų trečiosios senosios kapinės L658



80 m į p.r. nuo ūkininko R. Ubarto žemės, į š. nuo Klugonų miško

0,08 97 12 31

152. Kūgelių k. evangelikų liuteronų senosios kapinės L659

Istorinė vertė Palaidoti Kūgelių k. gyventojai.

Kūgelių k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,11 km į š.r. nuo Kūgelių-Šėrių kelio, aplinkui yra ūkininko J. Jefimovo žemė

0,09 97 12 31

153. Leitgirių k. evangelikų liuteronų pirmosios senosios kapinės L660

Istorinė vertė Palaidoti Leitgirių k. gyventojai.

Leitgirių k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,31 km į p. nuo Leitės u., 0,12 km į p.v. nuo Galzdonų-Kanteriškių kelio

0,19 97 12 31

154. Leitgirių k. evangelikų liuteronų antrosios senosios kapinės L661

Istorinė vertė Palaidoti Leitgirių k. gyventojai.

Leitgirių k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,33 km į p. nuo Leitės u., 0,33 km į š. nuo Šilininkų-Vaitkaičių ir į Kulynus kelių kryžkelės, 0,21 km į š.v. nuo Šilininkų-Vaitkaičių kelio

0,12 97 12 31

155. Menklaukių k. evangelikų liuteronų senosios kapinės L662

Istorinė vertė Palaidoti Menklaukių k. gyventojai.

Menklaukių k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,46 km į š.v. nuo Menklaukių-Skierių ir į Pašyšius kelių kryžkelės, 0,21 km į š.r. nuo Menklaukių-Skierių kelio

0,13 97 12 31

156. Naujininkų k. evangelikų liuteronų senosios kapinės L663

Istorinė vertė Palaidoti Naujininkų k. gyventojai.

Naujininkų k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,3 km į p.v. nuo Juknaičių-Kulėšų ir į Tarvydus kelių kryžkelės, 20 m į p. nuo Juknaičių-Kulėšų kelio

0,07 97 12 31

157. Okslindžių k. evangelikų liuteronų senosios kapinės L664

Istorinė vertė Palaidoti Okslindžių k. gyventojai.

Okslindžių k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

40 m į š.v. nuo Juknaičių-Kulėšų kelio, aplinkui yra ūkininko A. Pomedyčio žemė

0,22 97 12 31

158. Pašyšių k. evangelikų liuteronų pirmosios senosios kapinės L665

Istorinė vertė Palaidoti Pašyšių k. gyventojai.

Pašyšių k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,36 km į š. nuo Juknaičių-Kulėšų kelio, 0,22 km į š.r. nuo Šyšos u., 0,21 km į p. nuo Lendros u.

0,15 97 12 31

159. Pašyšių k. evangelikų liuteronų antrosios senosios kapinės L666



0,38 km į š.v. nuo Juknaičių-Kulėšų kelio, 50 m į p. nuo Lendros u.

0,11 97 12 31



1 2 3 4 5 6 7

160. Pašyšių k. evangelikų liuteronų trečiosios senosios kapinės L667



0,82 km į p. nuo Lendros u., 0,23 km į p.r. nuo Juknaičių-Kulėšų kelio

0,06 97 12 31

161. Pašyšių k. evangelikų liuteronų ketvirtosios senosios kapinės L668



0,52 km į p.v. nuo Juknaičių-Katyčių kelio, 60 m į š.r. nuo Šyšos u.

0,13 97 12 31

162. Piktaičių k. evangelikų liuteronų pirmosios senosios kapinės L669

Istorinė vertė Palaidoti Piktaičių k. gyventojai.

Piktaičių k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,43 km į š.r. nuo kelio iš Tarvydų į Juknaičių-Katyčių kelią, 0,21 km į p.v. nuo Šilutės-Piktaičių kelio, 0,12 km į š.r. nuo Piktaičių k. evangelikų liuteronų antrųjų senųjų kapinių

0,24 97 12 31

163. Piktaičių k. evangelikų liuteronų antrosios senosios kapinės L670

Istorinė vertė Palaidoti Piktaičių k. gyventojai.

Piktaičių k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,4 km į p.v. nuo Šilutės-Piktaičių kelio, 0,3 km į š.r. nuo kelio iš Tarvydų į Juknaičių-Katyčių kelią, 0,13 km į p.v. nuo Piktaičių k. evangelikų liuteronų pirmųjų senųjų kapinių

0,06 97 12 31

164. Rumšų k. evangelikų liuteronų senosios kapinės L671

Istorinė vertė Palaidoti Rumšų k. gyventojai.

Rumšų k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,4 km į š.r. nuo Jonaičių-Tarvydų kelio, 0,25 km į š.r. nuo Šyšos u.

0,15 97 12 31

165. Skierių k. evangelikų liuteronų senosios kapinės L672

Istorinė vertė Palaidoti Skierių k. gyventojai.

Skierių k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,39 km į p.v. nuo kelio iš Menklaukių į Juknaičių-Katyčių kelią, aplinkui yra ūkininko P. Šimašiaus žemė

0,10 97 12 31

166. Šėrių k. evangelikų liuteronų pirmosios senosios kapinės L822

Istorinė vertė Palaidoti Šėrių k. gyventojai.

Šėrių k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,32 km į v. nuo Šėrių k. evangelikų liuteronų antrųjų senųjų kapinių, 0,13 km į r. nuo ūkininko A. Vaitkevičiaus žemės, 40 m į p.v. nuo Klaipėdos-Jurbarko kelio

0,07 98 04 21



1 2 3 4 5 6 7 167. Šėrių k.




0,32 km į r. nuo Šėrių k. evangelikų liuteronų pirmųjų senųjų kapinių, 0,33 km į š.r. nuo ūkininko P. Barzdžio žemės, 0,14 km į š.r. nuo Klaipėdos-Jurbarko kelio

0,07 98 04 21

168. Šėrių k. evangelikų liuteronų trečiosios senosios kapinės L824



0,44 km į p. nuo Leitalės u., 0,22 km į š.r. nuo Domaičių-Jakštelių kelio, į p. nuo kelio iš Šėrių į Jurbarko-Šilutės kelią

0,02 98 04 21

169. Šilvių k. evangelikų liuteronų senosios kapinės L827

Isorinė vertė Palaidoti Šilvių k. gyventojai.

Šilvių k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,46 km į š.r. nuo Šyšos u., 30 m į š.r. nuo Pašyšių-Usėnų kelio, aplinkui – ūkininko A. Bagdono žemė

0,17 98 04 21

170. Tarvydų k. evangelikų liuteronų pirmosios senosios kapinės L828

Istorinė vertė Palaidoti Tarvydų k. gyventojai.

Tarvydų k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,56 km į v. nuo Okslindžių-Verdainės kelio, 0,43 km į š.v. nuo Tarvydų k. evan-gelikų liuteronų antrųjų senųjų kapinių, į p. nuo ūkininko A. Milašiaus žemės

0,6 98 04 21

171. Tarvydų k. evangelikų liuteronų antrosios senosios kapinės L829

Istorinė vertė Palaidoti Tarvydų k. gyventojai.

Tarvydų k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,43 km į p.r. nuo Tarvydų k. evangelikų liuteronų pirmųjų senųjų kapinių, 0,24 km į p.v. nuo Okslindžių-Verdainės kelio, 0,14 km į š. nuo ūkininko A. Venskaus žemės

0,08 98 04 21

172. Vaitkaičių k. evangelikų liuteronų senosios kapinės L830

Istorinė vertė Palaidoti Vaitkaičių k. gyventojai.

Vaitkaičių k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,51 km į š.r. nuo Priekulės-Pagėgių glžk., 0,11 km į š.v. nuo Menklaukių-Vaitkaičių kelio, 50 m į r. nuo ūkininko F. Venckaus žemės

0,12 98 04 21



1 2 3 4 5 6 7 173. Šilininkų k.


Istorinė vertė Palaidoti Šilininkų k. gyventojai.

Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,6 km į š.v. nuo Veižo u., 40 m į p. nuo Galzdonų-Rusnės kelio, Šilutės miškų urėdija, Juknaičių g-ja, 95 kv.

0,33 98 04 21

174. Šilininkų k. evangelikų liuteronų trečiosios senosios kapinės L826

Istorinė vertė Palaidoti Šilininkų k. gyventojai.

Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,32 km į r. nuo Šilininkų-Vaitkaičių kelio, Šilutės miškų urėdija, Juknaičių g-ja, 86 kv.

0,15 98 04 21

175. Vyžių k. evangelikų liuteronų pirmosios senosios kapinės L831

Istorinė vertė Palaidoti Vyžių k. gyventojai.

Vyžių k. Juknaičių sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,27 km į p.v. nuo Priekulės-Pagėgių glžk., 20 m į r. nuo Leitalės u., aplinkui - ūkininko V. Balčiaus žemė

0,08 98 04 21

176. Vyžių k. evangelikų liuteronų antrosios senosios kapinės L832



0,54 km į š.v. nuo Vyžių k. evangelikų liuteronų trečiųjų senųjų kapinių, 0,25 km į p.v. nuo Jurbarko-Šilutės kelio

0,12 98 04 21

177. Vyžių k. evangelikų liuteronų trečiosios kapinės L833



0,54 km į p.r. nuo Vyžių k. evangelikų liuteronų antrųjų senųjų kapinių, 0,19 km į p.v. nuo Jurbarko-Šilutės kelio

0,04 98 04 21

178. Armalėnų k. evangelikų liuteronų senosios kapinės L600

Istorinė vertė Palaidoti Armalėnų k. gyventojai.

Armalėnų k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Į r. nuo kelio iš Verdainės į Šilutės-Žemaičių Naumiesčio kelią

0,26 97 12 31

179. Didšilių k. evangelikų liuteronų senosios kapinės L601

Istorinė vertė Palaidoti Didšilių k. gyventojai.

Didšilių k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,12 km į š. nuo Didšilių-Grabupių kelio, 90 m į v. nuo ūkininkės O. Bal-nienės žemės

0,35 97 12 31

180. Gaidelių k. evangelikų liuteronų pirmosios senosios kapinės L602

Istorinė vertė Palaidoti Gaidelių k. gyventojai.

Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Į p. nuo Šilutės-Pašyšių kelio, Šilutės miškų urėdija, Šilutės g-ja, 6 kv.

0,06 97 12 31

181. Gaidelių k. evangelikų liuteronų antrosios senosios kapinės L603


Gaidelių k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

100 m į š. nuo Voryčios u., 100 m į š.r. nuo Šilutės-Pagėgių kelio

0,21 97 12 31



1 2 3 4 5 6 7 182. Gaidelių k.

evangelikų liuteronų trečiosios senosios kapinės L604



Į r. nuo Šilutės-Pagėgių kelio

0,29 97 12 31

183. Gaidelių k. evangelikų liuteronų ketvirtosios senosios kapinės L605



0,89 km į š.v. nuo Gaidelių k. evangelikų liuteronų penktųjų senųjų kapinių, 70 m į p.v. nuo ūkininko E. Nikštaičio žemės

0,12 97 12 31

184. Gaidelių k. evangelikų liuteronų penktosios senosios kapinės L606



0,89 km p.r. nuo Gaidelių k. evangelikų liuteronų ketvirtųjų senųjų kapinių, 0,16 km į p. nuo ūkininkų F. ir S. Štarų žemės

0,10 97 12 31

185. Grabupėlių k. evangelikų liuteronų antrosios senosios kapinės L607

Istorinė vertė Palaidoti Grabupėlių k. gyventojai.

Grabupėlių k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,12 km į š.r. nuo Šyšos, Jovario santakos, Jovario deš. krantas

0,20 97 12 31

186. Grabupių k. evangelikų liuteronų senosios kapinės L608

Istorinė vertė Palaidoti Grabupių k. gyventojai.

Grabupių k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,52 km į v. nuo Šyšos, Grabupės santakos, 0,45 km į p.v. nuo Grabupės u., 0,42 km į š.v. nuo Šyšos u., į r. nuo Šilutės-Ramučių kelio

0,46 97 12 31

187. Jonaičių k. evangelikų liuteronų senosios kapinės L609

Istorinė vertė Palaidoti Jonaičių k. gyventojai.

Jonaičių k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,14 km į š. nuo Šilutės-Žemaičių Naumiesčio ir į Šilmeižius kelių kryžkelės, 30 m į r. nuo kelio iš Šilmeižių į Šilutės-Žemaičių Naumiesčio kelią, 20 m į p. nuo Šusties u.

0,23 97 12 31

188. Kalininkų k. evangelikų liuteronų pirmosios senosios kapinės L610

Istorinė vertė Palaidoti Kalininkų k. gyventojai.

Kalininkų k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,55 km į p.r. nuo Kalininkų k. evangelikų liuteronų antrųjų senųjų kapinių, 70 m į p.v. nuo ūkininkės J. Skaistgirienės žemės, į š.v. nuo Šilutės-Ramučių kelio

0,48 97 12 31



1 2 3 4 5 6 7 189. Kalininkų k.


Istorinė vertė Palaidoti Kalininkų k. gyventojai.

Kalininkų k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,6 km į š.v. nuo Šilutės-Ramučių kelio,0,55 km į š.v. nuo Kalininkų k. evangelikų liuteronų pirmųjų senųjų kapinių, 20 m į p.r. nuo ūkininkės R. Švedienės žemės, į š. nuo kelio iš Kalininkų į Šilutės-Ramučių kelią

0,12 97 12 31

190. Kirlikų k. evangelikų liuteronų pirmosios senosios kapinės L612

Istorinė vertė Palaidoti Kirlikų k. gyventojai.

Kirlikų k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,12 km į p.v. nuo Šilutės-Pagėgių kelio, į p.v. nuo Šilutės-Pagėgių glžk.

0,12 97 12 31

191. Kirlikų k. evangelikų liuteronų antrosios senosios kapinės L613

Istorinė vertė Palaidoti Kirlikų k. gyventojai.

Kirlikų k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,16 km į p.r. nuo Pagrynių miško, aplinkui yra ūkininkų J. Budraičio ir V. Rimkaus žemė

0,10 97 12 31

192. Laučių k. evangelikų liuteronų pirmosios senosios kapinės L614

Istorinė vertė Palaidoti Laučių k. gyventojai.

Laučių k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,17 km į š.v. nuo Laučių-Metirkviečių kelio, Šusties deš. krantas

0,17 97 12 31

193. Laučių k. evangelikų liuteronų antrosios senosios kapinės L615



0,46 km į š. nuo Šilutės-Žemaičių Naumiesčio kelio, 0,11 km į p.r. nuo Šusties u., į p.r. nuo kelio iš Laučių į Šilutės-Žemaičių Naumiesčio kelią

0,28 97 12 31

194. Laučių k. evangelikų liuteronų trečiosios senosios kapinės L616



0,17 km į p.r. nuo Laučių-Šilmeižių kelio, 30 m į p.r. nuo Šusties u., į š. nuo kelio iš Laučių į Šilutės-Žemaičių Naumiesčio kelią

0,16 97 12 31

195. Mažių k. evangelikų liuteronų senosios kapinės L618

Istorinė vertė Palaidoti Mažių k. gyventojai.

Mažių k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,32 km į š. nuo Šilutės-Žemaičių Naumiesčio kelio, 0,24 km į p.v. nuo Šyšos u., aplinkui yra ūkininko J. Jukniaus žemė

0,15 97 12 31



1 2 3 4 5 6 7 196. Metirkviečių k.

evangelikų liuteronų pirmosios senosios kapinės L619

Istorinė vertė Palaidoti Metirkviečių k. gyventojai.

Metirkviečių k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,7 km į š. nuo Šilutės-Žemaičių Naumiesčio kelio, 0,2 km į v. nuo Metirkviečių k. evangelikų liuteronų antrųjų senųjų kapinių, 60 m į p. nuo Šusties u.

0,17 97 12 31

197. Metirkviečių k. evangelikų liuteronų antrosios senosios kapinės L620



0,2 km į r. nuo Metirkviečių k. evangelikų liuteronų pirmųjų senųjų kapinių, 20 m į p. nuo Šusties u.

0,49 97 12 31

198. Metirkviečių k. evangelikų liuteronų trečiosios senosios kapinės L621



0,34 km į p.r. nuo Metirkviečių k. evangelikų liuteronų antrųjų senųjų kapinių, 0,14 km į p.r. nuo Šusties u.

0,28 97 12 31

199. Pagrynių k. evangelikų liuteronų pirmosios senosios kapinės L622

Istorinė vertė Palaidoti Pagrynių k. gyventojai.

Pagrynių k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

100 m į v. nuo Pagrynių-Šliažų ir Šilutės-Užlieknių kelių kryžkelės, 90 m į p.v. nuo Šilutės-Užlieknių kelio

0,11 97 12 31

200. Pagrynių k. evangelikų liuteronų antrosios senosios kapinės L623



0,53 km į š.r. nuo Šilutės-Užlieknių kelio, 0,52 km į š.r. nuo Pagrynių k. evangelikų liuteronų trečiųjų senųjų kapinių, 0,4 km į š. nuo kelio iš Gaidelių į Šilutės-Užlieknių kelią

0,17 97 12 31

201. Pagrynių k. evangelikų liuteronų trečiosios senosios kapinės L624



0,52 km į p.v. nuo Pagrynių k. evangelikų liuteronų antrųjų senųjų kapinių, 0,16 km į š. nuo kelio iš Gaidelių į Šilutės-Užlieknių kelią kryžkelės, 70 m į r. nuo Šilutės-Užlieknių kelio

0,14 97 12 31



1 2 3 4 5 6 7 202. Pagrynių k.

stačiatikių senosios kapinės L625



0,35 km į š.r. nuo vandens valymo įrenginių, 0,12 km į p. nuo Šilutės-Pagrynių kelio

0,13 97 12 31

203. Rupkalvių k. evangelikų liuteronų pirmosios senosios kapinės L626

Istorinė vertė Palaidoti Rupkalvių k. gyventojai.

Rupkalvių k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,25 km į p.r. nuo Rupkalvės u., 0,15 km į š. nuo Šyšos-Žalgirių kelio, 70 m į v. nuo Rupkalvių-Šyšos kelio

0,24 97 12 31

204. Rupkalvių k. evangelikų liuteronų antrosios senosios kapinės L627

Istorinė vertė Palaidoti Rupkalvių k. gyventojai.

Rupkalvių k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,2 km į š. nuo Rupkalvių-Žalgirių ir Šilutės-Rusnės kelių kryžkelės, į v. nuo Rupkalvių-Žalgirių kelio

0,40 97 12 31

205. Sausgalvių k. evangelikų liuteronų senosios kapinės L628

Istorinė vertė Palaidoti Sausgalvių k. gyventojai.

Sausgalvių k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,27 km į p.v. nuo Juknaičių-Tatamiškių ir Sausgalvių-Žalgirių kelių kryžkelės, 0,18 km į p. nuo Juknaičių-Tatamiškių kelio

0,15 97 12 31

206. Šilmeižių k. evangelikų liuteronų senosios kapinės L629

Istorinė vertė Palaidoti Šilmeižių k. gyventojai.

Šilmeižių k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,42 km į š.r. nuo Šyšos u., 50 m į š. nuo Upalio u., 30 m į p.v. nuo Grabupėlių-Šilmeižių kelio

0,30 97 12 31

207. Šyšos k. evangelikų liuteronų senosios kapinės L630

Istorinė vertė Palaidoti Šyšos k. gyventojai.

Šyšos k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,23 km į p.r. nuo Atmatos, Šyšos santakos, 0,13 km į r. nuo Atmatos u., į v. nuo Šilutės-Rusnės kelio

0,48 97 12 31

208. Šlažų k. evangelikų liuteronų pirmosios senosios kapinės L631

Istorinė vertė Palaidoti Šlažų k. gyventojai.


0,38 km į š.r. nuo Šlažų k. evangelikų liuteronų antrųjų senųjų kapinių, 0,38 km į r. nuo Šilutės-Rusnės kelio, į p. nuo Pagrynių-Šlažų kelio

1,1 97 12 31



1 2 3 4 5 6 7

209. Šlažų k. evangelikų liuteronų antrosios senosios kapinės L632

Istorinė vertė Palaidoti Šlažų k. gyventojai.


0,38 km į p.v. nuo Šlažų k. evangelikų liuteronų pirmųjų senųjų kapinių, 0,13 km į š.r. nuo Šilutės-Rusnės ir į Pagrynius kelių kryžkelės, į r. nuo Šilutės-Rusnės kelio

0,14 97 12 31

210. Tatamiškių k. evangelikų liuteronų senosios kapinės L633

Istorinė vertė Palaidoti Tatamiškių k. gyventojai.

Tatamiškių k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

0,53 km į p.v. nuo Šilutės-Tatamiškių ir Rusnės-Galsdonų kelių kryžkelės, 0,34 km į v. nuo Rusnės-Galsdonų kelio, 0,18 km į š.r. nuo Nemuno u.

0,14 97 12 31

211. Verdainės k. evangelikų liuteronų pirmosios senosios kapinės L634

Istorinė vertė Palaidoti Verdainės k. gyventojai.


0,4 km į š.r. nuo Šilutės-Pagėgių kelio, 0,2 km į š. nuo kelio iš Pašyšių į Šilutės-Pagėgių kelią

0,02 97 12 31

212. Verdainės k. evangelikų liuteronų antrosios senosios kapinės L635

Istorinė vertė Palaidoti Verdainės k. gyventojai.


0,34 km į p.r. nuo Šilutės-Žemaičių Naumiesčio ir į Macikus kelių kryžkelės, 0,31 km į p. nuo Šilutės-Žemaičių Naumiesčio kelio

0,01 97 12 31

213. Vileikių k. evangelikų liuteronų pirmosios senosios kapinės L636

Istorinė vertė Palaidoti Vileikių k. gyventojai.


0,23 km į p.v. nuo Šilutės-Užlieknių kelio, į š.r. nuo ūkininko P. Brazio žemės

0,54 97 12 31

214. Vileikių k. evangelikų liuteronų antrosios senosios kapinės L637



0,43 km į p.r. nuo Vileikių k. evangelikų liuteronų penktųjų senųjų kapinių, 0,11 km į v. nuo Šilutės-Užlieknių kelio, 30 m į š. nuo ūkininko M. Leščinsko žemės

0,29 97 12 31



1 2 3 4 5 6 7

215. Vileikių k. evangelikų liuteronų trečiosios senosios kapinės L638



0,41 km į š. nuo Vileikių k. evangelikų liuteronų ketvirtųjų senųjų kapinių, 60 m į r. nuo Šilutės-Užlieknių kelio

0,22 97 12 31

216. Vileikių k. evangelikų liuteronų ketvirtosios senosios kapinės L639



0,41 km į p. nuo Vileikių k. evangelikų liuteronų trečiųjų senųjų kapinių, į v. nuo Šilutės-Užlieknių kelio

0,17 97 12 31

217. Vileikių k. evangelikų liuteronų penktosios senosios kapinės L640



0,54 km į v. nuo Šilutės-Užlieknių kelio, 0,43 km į š.v. nuo Vileikių k. evangelikų liuteronų antrųjų senųjų kapinių

0,04 97 12 31

218. Užlieknių k. evangelikų liuteronų senosios kapinės L641

Istorinė vertė Palaidoti Užlieknių k. gyventojai.

Užlieknių k. Šilutės sen. Šilutės r. Klaipėdos aps.

Į p.r. nuo Juknaičių-Tatamiškių ir Šilutės-Šakunėlių kelių kryžkelės

0,42 97 12 31



2. Kultūros paveldas

2.1. Struktūra ir vertė Vertybių kiekis. Nuo 2005-04-20 įsigaliojus naujam LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos

(toliau NKPA) įstatymui, šiame teritorijų planavimo dokumente pateikiami Šilutės rajono savivaldybės kultūros paveldo apskaitos duomenys, kurie įteisinti juridiškai (2006-01-01 būklė).

Pagal LR teritorijos bendrąjį planą vienas iš svarbiausių veiksnių, įtakojančių bendrąją kraštovaizdžio formavimo politiką, yra ypatingą reikšmę kraštovaizdžio vizualinėje struktūroje turinčių nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorinė sklaida. Rengiant Šilutės rajono savivaldybės bendrąjį planą, tokiems kultūros paveldo objektams prilygintos pagal NKPA įstatymo 10 straipsnį LR kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 Šilutės rajono savivaldybėje pripažintos saugomomis 218 nekilnojamųjų kultūros vertybių. Tai yra 42 archeologijos objektai, 5 urbanizuotos vietos (tarp jų Šilutės miesto istorinė dalis), 21 statinių kompleksas, 45 statiniai, 3 mitologinės vietos, 16 monumentų, 1 įvykių vieta (Macinkų koncentracijos stovyklos vieta), 85 laidojimo vietos. Taip pat svarbūs kraštovaizdžio formavimo politikai ir tie kultūros paveldo objektai, kurių kultūrinė vertė, rengėjų nuomone, tikrai neabejotina (mažiausiai regiono mastu) ir kurie siūlomi paskelbti saugomais kultūros paveldo objektais.

Visi saugomi kultūros paveldo objektai sutartiniu ženklu (žalios spalvos skrituliukas su sąrašo eilės numeriu) pažymėti brėžinyje „Esama būklė“. Neveikiančios kapinės neypatingai lankomi objektai ir nėra skelbiamos saugomais kultūros paveldo objektais, (visos kapinės prižiūrimos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintas kapinių tvarkymo taisykles (NKPA įstatymo 20 str.)), tačiau Šilutės rajono savivaldybės bendrojo plano brėžinyje „Esama padėtis“ laidojimo vietos pažymėtos.

Vertybių sankaupos arealai. Tai sukultūrinto kraštovaizdžio teritorijos su ryškiai padidinta

kultūros paveldo vertybių sankaupa. Jie reikšmingi ne tik kultūrinio pažinimo bei kraštotvarkiniu požiūriais, bet ir kaip labiausiai atraktyvios teritorijos kultūriniam turizmui, o esančios vaizdingame kraštovaizdyje yra tinkamiausios kompleksiniams draustiniams arba kultūrinio kraštovaizdžio draustiniams steigti bei visoms kultūrinio turizmo ir poilsio formoms.

Kultūros paveldo vietovės. Tai teritorijos, kurios pasižymi istoriškai susiformavusiais

ypatumais, visumos darna su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų. Šiai kategorijai priskiriami senamiesčiai, miesteliai, bažnytkaimiai, senieji etnografiniai kaimai.

Senamiesčiai, miesteliai ir bažnytkaimiai sudaro ypatingą kultūros paveldo dalį ir yra

reikšmingiausi istoriškai susiklosčiusio kraštovaizdžio erdvinės struktūros komponentai. Minėtu LR kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 Šilutės rajono savivaldybėje gausu urbanizuotų vietų. Tai Šilutės miesto istorinė dalis, Rusnės miesto istorinė dalis, Rusnės miesto istorinė dalis, vadinama Skirvytėje, Katyčių miestelio istorinė dalis bei Minijos kaimo gyvenvietė.

Senieji etnografiniai kaimai. Tai stambiausieji nuo XVI a. vidurio kompaktiškai išsidėstę

Lietuvos kaimo kraštovaizdyje etnoarchitektūros vertybių telkiniai. Šilutės rajono savivaldybėje senųjų etnografinių kaimų, paskelbtų saugomais, nėra.

Buvusių dvarų sodybos. Įvertinant Lietuvos Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo ir jo

integravimo į visuomenės gyvenimą koncepcijos nuostatas bei rengiant dvarų sodybų išsaugojimo programą, Kultūros vertybių apsaugos departamentas parengė visų, esančių apskaitoje, Lietuvos dvarų sodybų sisteminę duomenų bazę. Pagal šią duomenų bazę į kultūros vertybių apskaitą respublikoje iš



viso buvo patekę 815 dvarų, iš kurių 236, visiškai sunykę arba nebeišlikę, išbraukti iš sąrašo. Šiuo metu respublikoje kultūros vertybių apskaitoje yra 579 dvarai, iš jų Šilutės rajono savivaldybėje – 5 dvarų sodybos, kurios pripažintos kaip saugomi statinių kompleksai.

2.2. Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas

Teikdamas paveldotvarkos teritorinės koncepcijos metmenis, LR teritorijos bendrasis planas rekomenduoja ypatingą planavimo nuostatą – kultūros paveldo erdvinio stuburo išskyrimą. Tai vientisa funkcinė teritorinė struktūra, išreiškianti istorinio paveldo erdvinio dominavimo zoną - savotišką šalies valstybingumo centrų bei ašių junginį, kurio tąsos kryptys žymios ir už dabartinių Lietuvos ribų.

Šilutės rajono savivaldybės teritorija nepatenka į Valstybės istorijos paveldo dominavimo erdvinį stuburą apimančią teritoriją.

Svarbu Šilutės rajono savivaldybės kultūros paveldo išsaugojimo rėmimą derinti ir su Nacionaline turizmo programa, Kultūrinio turizmo programa bei agroturizmo (poilsio kaimiškoje aplinkoje) plėtote.

Pažymėtina ir tai, kad realių teigiamų poslinkių kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo srityje galima tikėtis tik tada, kai pagal aiškius reikalavimus sutvarkęs ir pritaikęs šiandieninei funkcijai kultūros paveldo objektą, šio objekto valdytojas gaus NKPA įstatymo 28 straipsnyje numatomą kompensaciją. Tai svarbu visiems objektams – tiek pavieniams (statiniams, piliakalniams ir kt.), tiek ir kompleksiniams (senamiesčiams, miesteliams, etnografiniams kaimams, dvarų sodyboms, parkams).

2.3 Apibendrinimas 1. Prioritetine respublikos mastu reikėtų laikyti Šilutės miesto istorinę dalį ir Šojaus dvaro

sodybą, kuri įvertinant strateginę padėtį (pačiame Šilutės miestelyje) bei kultūrinę vertę turėtų būti kuo greičiau kompleksiškai atgaivinta.



Papildomas brėžinys (Esamos būklės analizė): 1. Kultūros paveldas



PRIEDAS Nr. 4: Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Susisiekimo sistema. Esama būklė 2006 m.



1. Esamas susisiekimo tinklas.

Šilutės rajono susisiekimo sistemą, skirtingai nuo daugelio kitų Lietuvos rajonų, formuoja kelios transporto rūšys: autotransportas, geležinkelis ir vandens transportas. Kaip ir bendroje Lietuvos susisiekimo sistemoje, pagrindiniai keleivių ir krovinių pervežimai atliekami automobilių keliais.

Šiaurės – pietų kryptimi pagrindinė transporto dominantė yra 141 krašto kelias, kuris jungia su apskrities centru - Klaipėda, tarptautiniu IXB transporto koridoriumi (automagistrale A1) ir pietinėje dalyje su tarptautiniu transporto koridoriumi Via Hanseatica (magistralinis kelias A12). Galima teigti, kad Šilutės rajonas yra labai stipraus tarptautinių kelių įtakos zonoje. Tai leidžia daryti vieną svarbią išvadą, kad toks tinklas leidžia Šilutės savivaldybės teritorijoje išvengti didelio intensyvumo tranzitinių transporto srautų.

Šilutės rajono savivaldybės kelių tinklo karkasą rytų-vakarų kryptimi formuoja dvi vienodai svarbios jungtys:

- šiaurinė jungtis krašto, kelias Nr.193 Saugos – Švėkšna - Kvėdarna –automagistralė A1; - pietinė jungtis, krašto keliai Nr.206 ir Nr.165 Rusnė – Šilutė - Žemaičių Naumiestis –

Vainutas – Pajūris – Šilalė - automagistralė A1. Būtina pažymėti, kad rajonas neturi nei vieno magistralinio kelio, todėl būtų tikslinga esama

krašto kelio Nr.141 atkarpą Pagėgiai-Klaipėda pervesti į aukštesnę kelių kategoriją, kurią ir numato Lietuvos teritorijos bendrasis planas. Apskritai, esamas krašto kelių tinklas yra pakankamas Šilutės rajono savivaldybės teritorijai aptarnauti.

1 lentelė. Pagrindiniai Šilutės rajono savivaldybės keliai ir jų apkrovimas

Kelio pavadinimas

Kelio Nr.

Kelio kategorija

Eismo srautas/val.

Sunkusis transportas – proc.

Šilutė-Rusnė 206 Krašto kelias 200 5,2 Vainutas – Žygaičiai-Taurai 199 Krašto kelias 110 7,9 Kvėdarna - Švėkšna - Saugos 193 Krašto kelias 50-90 4,8 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 141 Krašto kelias 200-500 6,7 Šilutė-Šilalė 165 Krašto kelias 150-310 6,3 Priekulė-Sakūčiai-Ventė 2201 Rajoninis kelias 90 10.2 Švėkšna-Vėžaičiai 2208 Rajoninis kelias 50 7,0 Žemaičių Naumiestis-Teneniai-Pajūralis 4207 Rajoninis kelias 35 4.7 Žem. Naumiestis-Gardamas-Švėkšna 4208 Rajoninis kelias 53 6.8 Šilutė-Ramučiai-Gardamas 4209 Rajoninis kelias 145 5.6 Gardamas-Šyliai 4203 Rajoninis kelias 20 2.9 Rusnė-Uostadvaris-Švyturys 4204 Rajoninis kelias 17 10.2 Rusnė-Pakalnė-Uostadvaris 4205 Rajoninis kelias 50 5.1 Žemaitkiemis-Sakūčiai 4206 Rajoninis kelias 56 13.5 Galzdonai-Usėnai-Degučiai 4210 Rajoninis kelias 22 7.9 Juknaičiai-Pašyšiai-Kulėšai 4211 Rajoninis kelias 13 11.3 Rusnė-Galzdonai-Plaškiai 4213 Rajoninis kelias 10 2.9 Šeriai-Kantariškiai-Šilininkai 4214 Rajoninis kelias 31 7.2 Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai 4215 Rajoninis kelias 56 11.3



Užliekniai-Paleičiai 4216 Rajoninis kelias 17 10.3 Šilutė-Rūgailiai-Povilai 4217 Rajoninis kelias 16 15.9 Rusnė-Bevardis upelis 4218 Rajoninis kelias 36 5.5 Pakalnė-Naujoji Skirvytė 4219 Rajoninis kelias 76 6.6 Verdainė-Pašyšiai 4220 Rajoninis kelias 50 3.1 Švėkšna-Bliūdsakiai-Šyliai 4221 Rajoninis kelias 26 3.9 Saugos-Kukoriai-Petreliai 4222 Rajoninis kelias 53 13.8 Šilutė-Užliekniai 4223 Rajoninis kelias 65 4.6 Gudai-Katyčiai 4224 Rajoninis kelias 12 3.5 Usėnai-Natkiškiai-Griežpeliai I 4226 Rajoninis kelias 15 5.0

Žemaičių Naumiestis-Girininkai 4227 Rajoninis kelias 10 4.4 Povilai-Minija 4228 Rajoninis kelias 15 4.8

Šilutė-Šyša-Krokų Lankos 4248 Rajoninis kelias 24 3.4 Sausgalviai-Žalgiriai 4237 Rajoninis kelias 10 8.2 Švėkšna-Šalpėnai 4238 Rajoninis kelias 25 6.8

Rusnė-Senoji Skervytė 4244 Rajoninis kelias 18 6.3 Šyškrantė-Pakalnė 4245 Rajoninis kelias 9 4.7 Traksėdžiai-Šilutė 4262 Rajoninis kelias 425 7.3 Pašyšiai-Usėnai 4269 Rajoninis kelias 35 5,0

Švėkšna-Veiveržėnai 4263 Rajoninis kelias 50 9.7 Žemaitkiemis-Vabalai 4270 Rajoninis kelias 25 7,0

Katyčiai-Meišlaukiai 4272 Rajoninis kelias 20 7,5 Rūgailiai-Minija 4271 Rajoninis kelias 15 4,0 Šyliai-Vainutas 4264 Rajoninis kelias 14 5.9 Vainutas-Žalpiai 4265 Rajoninis kelias 21 5.7 Užliekniai- Kantariškiai 4268 Rajoninis kelias 15 6,0

Sudaryta transporto srautų valandinė eismo intensyvumo kartograma rodo, kad krašto keliai Nr.141 ir 165 yra pagrindinės rajono transporto arterijos. Pagrindiniai Šilutė miesto transportiniai ryšiai yra orientuoti šiaurės, apskrities centro – Klaipėdos miesto kryptimi. Tiesioginis transporto srautas iš Šilutės miesto į automagistralę A12 yra nedidelis ir siekia iki 200 transporto priemonių per valandą abiem kryptimis.



2 lentelė. Transporto valandinis eismo intensyvumas atskirų kategorijų Šilutės rajono

savivaldybės keliuose

0

220

47

0

50

100

150

200

250

magistraliniai keliai krašto keliai rajoniniai keliai

Priimant, kad valandinis transporto srauto dydis mažesnis nei 60 automobilių per valandą abiem

kryptimis (1 automobilis / minutę) praktiškai yra nevertintinas, galime teigti, kad didžiosios dalies savivaldybės rajoninių kelių apkrovimas yra labai mažas ir kelių tinklo tankinimas nėra būtinas. Savivaldybės kelių tinklo struktūra kai kuriose vietose turėtų būti keistina, nes vykstant ilgalaikiams urbanizacijos procesams poreikiai keitėsi, o kelių tinklas iš esmės nekito. Tai tiesiogiai liečia pagrindinius rajoninius ir vietinius savivaldybės kelius, kurie galėtų tiesiogiai junti pagrindines gyvenvietes ir traukos objektus. Miestelių ir miestų gatvių tinklas suformuotas senųjų kelių tinklo pagrindu, todėl reikėtų galvoti apie kai kurių svarbiausių transporto ryšių pakeitimą nukreipiant transportą liestinėmis ar formuojant naujus transporto koridorius.

3 lentelė. Vidutinis metinis paros transporto eismo intensyvumas Šilutės rajono savivaldybės keliuose ir artimiausiose prieigose Šaltinis: LR Susisiekimo ministerija, Transporto ir kelių tyrimo instituto kelių eismo duomenų bankas Kelias 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 141 Priekulė* 5625 6738 6956 7057 7413 7782 8664 9049 141 Saugos 3115 - - 3347 3281 3568 - 3396 141 Žemaitkiemis 3486 3398 4428 3360 3839 3780 4278 4683 141 Juknaičiai 2618 3536 - 2086 2640 2353 2609 - 141 Usėnai 2663 2024 2087 2179 1842 1879 1806 1922 193 Švėkšna 1642 1349 974 1017 1050 842 863 918 193 rajono riba - 460 - - - - 458 487 206 Rusnė - 1924 1668 1741 1797 1833 1187 1889 165 Laučiai 3029 3003 3143 3135 2745 2700 3102 3088 165 Bikavėnai 2358 - 1509 1575 1162 1185 1396 1485 199 Balčiai 1429 952 986 1029 944 963 1003 1067 A12 Panemunė* 2284 1955 1806 1793 1798 1852 2269 2745 A12 Vidgiriai* 2265 2379 1631 1848 1611 1911 2015 2431

*Kontrolės punktai už Šilutės rajono savivaldybės ribų



Metinis procentinis srautų augimas krašto keliuose 2000-2005 m.

5,5

0,8 1

2,5

0

1,5

8,7

0123456789

10

141 Priekulė 141 Šilutėsraj.

193 kelias 206 kelias 165 kelias 199 kelias A12 kelias

Paros eismo dinamika Šilutės rajono keliuose 1998-2005m.

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

9000

10000

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

141 Priekulė*

141 Žemaitkiemis

141 Usėnai

193 Švėkšna

206 Rusnė

165 Laučiai

165 Bikavėnai

199 Balčiai

A12 Panemunė*

A12 Vidgiriai*

Metinis procentinis transporto srautų augimas Šilutės rajono keliuose rodo, kad rajono teritorijoje transporto srautai nėra aktyvūs ir siekia tik 0-1,5 procento. Tuo tarpu gretimose rajonui teritorijose šis augimas artimas respublikos lygiui ir siekia 5,5-8,7 procentus. Sunkiojo krovininio transporto eismas vyrauja krašto kelyje Nr.141 šiauriau Šilutės – 340 transporto priemonių per parą. Tai išties yra žymiau mažiau nei automagistralėje A1 (4500-1650 transporto priemonių per vidutinę metinę parą), tačiau daugiau nei tarptautiniame kelyje A12 ties Panemune -200-270 automobilių. Kituose krašto keliuose srautas siekia 70-100 transporto priemonių. Rajoniniuose keliuose sunkiojo transporto eismas yra epizodinis ir daugiau aptarnaujančio pobūdžio (pvz. autobusai, statybinis transportas).



4 lentelė. Sunkiojo transporto paros eismo intensyvumas Šilutės rajono savivaldybės keliuose Šaltinis: LR Susisiekimo ministerija, Transporto ir kelių tyrimo instituto kelių eismo duomenų bankas

Kelias 2003 2004 2005 Metinis pokytis-% 141 Priekulė* 346 443 467 16.0 141 Žemaitkiemis 267 281 341 13.0 141 Juknaičiai 158 180 202 13.0 141 Usėnai 216 230 3.0 193 Švėkšna 45 43 46 1.0 206 Rusnė 69 65 -2.0 165 Laučiai 148 172 204 17.0 165 Bikavėnai 95 102 7.0 199 Balčiai 82 88 7.0 A12 Panemunė* 150 177 270 1.8k A12 Vidgiriai* 150 179 204 17.0

*Kontrolės punktai už Šilutės rajono savivaldybės ribų

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

500

2003 2004 2005

141 Priekulė*

141 Žemaitkiemis

141 Juknaič iai

141 Usėnai

193 Švėkšna

206 Rusnė

165 Lauč iai

165 Bikavėnai

199 Balč iai

A12 Panemunė*

A12 Vidgiriai*

5 lentelė. Transporto eismo dinamika atskirais metų mėnesiais magistraliniuose ir krašto keliuose Šilutės rajono savivaldybėje. 2005 metai. Kelio Nr.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

A12 1968 2139 2228 2546 2645 2666 2687 2704 2569 2429 2286 2307 141 3211 3786 4217 4575 5041 5555 5454 5454 5421 5274 5059 4144 193 703 784 837 1002 1052 1081 1182 1182 859 842 824 697 206 1761 2077 2314 2089 2303 2537 2174 2174 1762 1236 1209 1023 165 2302 2714 3024 3233 3563 3926 3672 3672 2977 2902 2783 2280 199 736 843 929 929 1014 1120 1483 1505 1110 993 972 821



0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

A12

141

193

206

165

199

Transporto eismo dinamika atskiruose krašto keliuose yra gana panaši ir maksimalus skirtumas siekia 1.7-2.0 kartus.

6 lentelė. Transporto srauto struktūra Šilutės rajono savivaldybės keliuose. 2005m. Kelių Nr.

Moto-ciklai

Lengvieji automobil

iai

Mikro-autobusai

Autobusai Lengvieji sunkveži-

miai

3-5 ašių sunkveži-

miai

Dviračiai

A12 0.1 82.0 5.0 0.4 4.4 8.1 - 141 0.1 85.9 6.7 0.6 2.9 3.8 - 193 0.1 87.9 7.0 0.2 1.3 3.5 206 0.1 87.3 7.2 0.2 1.0 4.2 165 0.1 86.8 6.6 0.2 1.8 4.5 199 0.2 85.1 6.4 0.4 1.3 6.6

Raj. keliai 0 86,0 5,0 1,0 4,0 1,0 3,0

0

20

40

60

80

100

120

A12 141 193 206 165 199 Raj.keliai

Dvirač iai

3-5 ašių sunkvežimiai

Lengvieji sunkvežimiai

Autobusai

Mikroautobusai

Lengvieji automobiliai

Motociklai



Klaipėdos apskrityje valstybinių kelių tankis didžiausias yra Pagėgių ir Šilalės rajono

savivaldybėse. Magistralinių ir krašto kelių tankis didžiausias yra Šilalės rajone, kuris yra vienas geriausių ir Lietuvoje.

7 lentelė. Magistralinių ir krašto kelių tinklo tankis Klaipėdos apskrities savivaldybėse.

2006.01.01

Rodikliai Klaipėdos apskrities savivaldybės Klaipėdos

m. Klaipėdos Kretingos Neringos Palangos Skuodo Šilutės

Ilgis -km 7.49 181.34 110.54 46.45 19.96 73.59 127.83 Ilgis -km /1000 gyvent.

0.04 3.74 3.19 15.38 1.13 3.0 2.38

Tankis -km/km2

7.64 13.57 11.17 51.61 25.27 8.08 7.49

8 lentelė. Rajoninių kelių tinklo tankis Klaipėdos apskrities savivaldybėse

Rodikliai Klaipėdos apskrities savivaldybės Klaipėdos m. Klaipėdos Kretingos Neringos Palangos Skuodo Šilutės


0.06 6.84 6.07 2.09 0.72 11.25 7.97

Tankis -km/km2

11.15 24.79 28.21 7.0 16.03 30.30 25.10

9 lentelė. Valstybinių kelių tinklo tankis Klaipėdos apskrities savivaldybėse

Rodikliai Klaipėdos apskrities savivaldybės

Klaipėdos m. Klaipėdos Kretingos Neringos Palangos Skuodo Šilutės


0.10 10.58 8.48 17.47 1.85 14.25 10.35

Tankis -km/km2

18.80 38.36 39.39 58.61 41.29 38.38 32.59



Kelių tankis Klaipėdos apskrities savivaldybėse 2006 01 01

18.8

38.36 39.39

58.61

41.2938.38

32.59

7.64

13.5711.17

51.61

25.27

8.08 7.49

0

10

20

30

40

50

60

70

Klaipėdosm .

Klaipėdos Kretingos Neringos Palangos Skuodo Šilutės

Bendras tankis Magistralinių ir krašto kelių tankis

Klaipėdos apskrities savivaldybių kelių procentinė struktūra

Rodikliai Klaipėdos apskrities savivaldybės Klaipėdos

m. Klaipėdos Kretingos Neringos Palangos Skuodo Šilutės

Magistraliniai 7.2 12.2 8.7 - 61.2 - - Krašto 33.4 23.1 19.7 88.0 - 21.0 23.0 Rajoniniai 59.4 64.7 71.6 12.0 38.8 79.0 77.0

10 lentelė. Klaipėdos apskrities valstybinių kelių patobulintų (asfaltuotų) dangų procentinis

lygis Klaipėdos apskrities savivaldybės

Klaipėdos m. Klaipėdos Kretingos Neringos Palangos Skuodo Šilutės

100.0 73.5 57.0 100 100 50.9 52.4 Klaipėdos apskrities savivaldybių kelių procentinė struktūra

7.2 12.2 8.70

61.2

0 0

33.4 23.119.7

88

0

21 23

59.4 64.771.6

12

38.8

79 77

0

20

40

60

80

100

120

Klaipėdosm.

Klaipėdos Kretingos Neringos Palangos Skuodo Šilutės

Magistraliniai Krašto Rajoniniai



Asfaltuotų (patobulintų) kelių procentinis skaičius didžiausias yra Klaipėdos rajono

savivaldybėje, mažiausias asfaltuotų valstybinių kelių skaičius yra Skuodo ir Šilutės savivaldybėje. Šilutės miesto magistralinis gatvių tinklas suformuotas senųjų kelių pagrindu šiuo metu yra

pakoreguotas ir miestas turi rytinį aplinkkelį, kuris nukreipia tranzitinius srautus nuo miesto centrinės dalies.

Vidinę pagrindinę miesto urbanistinę dalį formuoja Klaipėdos, Rusnės, Lietuvininkų, Tilžės ir kt. gatvės Transporto eismo intensyvumas atskirose šiose gatvėse svyruoja iki 700-1200 transporto priemonių per valandą abiem kryptimis. Jokių eismo laidumo problemų Šilutės mieste neužfiksuota, transporto srauto greitis artimas leidžiamam maksimaliam greičiui.

2. Automobilizacijos ir avaringumo lygis.

Susisiekimo priemonių pasirinkimą ir bendrą gyventojų mobilumą lemia automobilizacijos lygis, kuris nusako lengvųjų keleivinių automobilių skaičių 1000-ui gyventojų. Jeigu iki nepriklausomybės laikų didžioji dalis gyventojų galėjo naudotis tik visuomeninio transporto paslaugomis, tai šiuo metu vidutiniškai beveik kiekviena šeima turi nuosavą transporto priemonę. Aukštas automobilizacijos lygis tiesiogiai įtakoja transporto srautų augimą savivaldybių keliuose ir gatvėse.

Klaipėdos apskrities rajonų savivaldybėse, be Klaipėdos miesto, didžiausias lengvųjų automobilių skaičius fiksuotas Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybėse.

11 lentelė. Kelių transporto priemonių skaičius Klaipėdos apskrities savivaldybėse. 2006.06

Savivaldybės Motociklai Lengvieji automobiliai

Autobusai Krovininiai automobiliai

Priekabos Viso

Klaipėdos m. 756 86983 1217 4669 8125 101750

Klaipėdos 259 23439 226 2793 2262 28976

Kretingos 308 21173 190 1858 1983 25512

Neringos m. 36 1777 39 180 114 2146

Palangos m. 102 8621 97 642 533 9995

Skuodo 305 9428 71 865 871 11540

Šilutės 458 22066 210 2433 2322 27489

Apskritis 2224 173487 2050 13440 16210 207408

Lietuva 31109 1518083 16142 166073 127854 1859261



KLaipėdos apskrities savivaldybių transporto priemonių parkas. 2006 06

101750

28976

25512

9995

11540

27489

2146

0 20000 40000 60000 80000 100000 120000

Klaipėdos m .

Klaipėdos

Kretingos

Palangos m .

Skuodo

Šilutės

Neringos

Lengvieji autom obiliai Krovininiai autom obiliai Viso

12 lentelė. Automobilizacijos ir motorizacijos lygis Klaipėdos apskrities savivaldybėse

Savivaldybės Motorizacijos

lygis Automobiliza-

cijos lygis

Motociklų sk. 1000

gyv.

Autobusų sk. 1000

gyv.

Krovininių automob. sk.

1000 gyv.

Klaipėdos m. 496 461 4.0 6.4 24.7

Klaipėdos r. 559 490 5.4 4.7 58.4

Kretingos r. 511 460 6.7 4.1 40.3

Neringos m. 717 627 12.7 13.8 63.5

Palangos m. 538 490 5.8 5.5 36.5

Skuodo r. 428 378 12.2 2.9 35

Šilutės r. 507 407 8.5 3.9 45

Apskritis 543 454 5.8 5.4 35.1

Lietuva 505 443 9.1 4.7 48.5



Klaipėdos apskrities savivaldybių automobilizacijos ir motorizacijos lygis. 2006 06

496

559

511

717

538

428

507

542.7

505

461

490

460

627

490

378

407

454

443

0 100 200 300 400 500 600 700 800

Klaipėdos m .

Klaipėdos r.

Kretingos r.

Neringos m .

Palangos m .

Skuodo r.

Šilutės r.

Apskritis

Lietuva

Motorizacijos lygis Autom obilizacijos lygis

Didelis skaičius transporto priemonių įgalina nesunkiai atlikti reikiamus krovinių ar keleivių pervežimus, padarė gyventoją žymiai mobilesnį ir nepriklausomą nuo esamos susisiekimo sistemos išvystymo lygio. Visuomeninis transportas, kažkada buvęs pagrindine transporto rūšimi Lietuvos gyventojams, jau seniai prarado turėtą monopolį.

Didžiausias automobilizacijos lygis Klaipėdos apskrityje Neringos savivaldybėje, kur labai mažas gyventojų skaičius. Šilutės rajono savivaldybės automobilizacijos lygis yra vienas mažiausių ir lenkia tik Skuodo rajoną. Tai iš dalies byloja apie šio rajono gyventojų kiek mažesnį ekonominį potencialą ir mažesnes galimybes pasirinkti norimą transporto priemonę.

13 lentelė. Lengvųjų automobilių parko dinamika Klaipėdos apskrities savivaldybėse

Savivaldybės 2002 2003 2004 2005 2006.06 Metinis pokytis-%

Klaipėdos m. 84302 77276 80170 83816 86983 1.0 Klaipėdos r. 17106 17708 18552 21858 23439 8.0 Kretingos r. 15041 17431 17882 20235 21173 9.0 Neringos m. 1083 1230 1380 1650 1777 13.0 Palangos m. 6711 7245 7672 8217 8621 6.0 Skuodo r. 6908 7325 7734 8874 9428 8.0 Šilutės r. 17922 18340 19305 20867 22066 5.0 Apskritis 149073 146555 152695 165517 173487 4.0



Metinis lengvųjų automobilių pokytis 2002-2006 m.-%

1

8

9

13

6

8

54

0

2

4

6

8

10

12

14

Klaipėdos m. Klaipėdos r. Kretingos r. Neringos m. Palangos m. Skuodo r. Šilutės r. Apskritis

Aktyvi ekonominė ir urbanistinė plėtra Lietuvoje lydi augantys transporto srautai, sudėtingesnės eismo sąlygos ir avaringumo lygio augimas. Gyventojai ir eismo dalyviai nesugeba prisitaikyti prie ženkliai pakitusių gyvenimo ir eismo sąlygų. Vietinių ir dalies rajoninių kelių techniniai parametrai ir dangos išlieka nepakitę jau kelis dešimtmečius. Kita vertus, mažas avaringumas yra savotiškas teritorijos mažo ekonominio aktyvumo rodiklis (kas pvz. būdinga Skuodo rajonui), jose nedidelis bendras transporto srauto ir tranzito srautas. Bendras įskaitinių kelių eismo įvykių skaičius 1000 gyventojų palankiausias yra Jurbarko rajone ir siekia 1,64 autoįvykių 1000 gyventojų. Blogesnė situacija yra Šilalės ir Tauragės rajonuose, kur transporto eismo intensyvumas yra žymiai didesnis. Blogiausia situacija yra nedideliame Pagėgių rajone, kuri yra tiesiogiai susijusi su pasienio zona. Pagal dinaminius pokyčius palankiausia situacija yra Neringos savivaldybėje kurioje 2002-2005 m. laikotarpyje metinis įskaitinių kelių eismo įvykių skaičius – 15.0 . 1999-2005 m. Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje metinis įskaitinių kelių eismo įvykių skaičius padidėja 5,5 procentais.

14 lentelė. Įskaitinių kelių eismo įvykių skaičius Klaipėdos apskrities savivaldybėse. Šaltinis: Eismo Įvykių statistika Lietuvoje. 2006m. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Savivaldybės 2002 2003 2004 2005 KEĮ 1000 gyventojų

Metinis pokytis-%

Klaipėdos m. 267 264 313 322 5.8 6.5 Klaipėdos r. 122 156 162 191 4.0 9.5 Kretingos r. 87 100 119 80 1.7 -3.0 Neringos m. 14 14 8 7 2.5 -15.0 Palangos m. 27 20 25 22 1.3 -7.0 Skuodo r. 24 28 32 23 0.9 -1.0 Šilutės r. 113 100 104 133 2.5 5.5 Apskritis 654 682 763 778 2.0 6.0



Įskaitinių avarijų skaičius 1000 gyventojų ir metinis procentinis pokytis

5.84

1.7 2.51.3 0.9

2.5 2

6.5

9.5

-3

-15

-7

-1

5.5 6

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15


KEĮ 1000 gyventojų Metinis pokytis-%

Pagal žuvusiųjų skaičių 1000 gyventojų palankiausia situacija yra Neringos seniūnijoje, kurioje jau keli metai nėra žuvusiųjų. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje 2005 metais 1000 gyventojų teko 0,65 žuvusieji, nors bendros tendencijos yra teigiamos. Blogiausios tendencijos yra Šilutės rajone ir Palangoje , kur metinis procentinis augimas siekia 14-15 procentų.

15 lentelė. Žuvusiųjų skaičius Klaipėdos apskrities savivaldybėse Šaltinis: Eismo Įvykių statistika Lietuvoje. 2006m. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Savivaldybės 2002 2003 2004 2005 Žuvusių sk. 1000 gyv.

Metinis pokytis-%

Klaipėdos m. 8 11 12 8 0.04 0 Klaipėdos r. 17 29 25 31 0.65 1.8k Kretingos r. 10 8 14 10 0.22 0 Neringos m. 1 3 0 0 0 0 Palangos m. 3 1 2 6 0.34 15.0 Skuodo r. 4 6 1 4 0.16 0 Šilutės r. 17 11 13 25 0.46 14.0 Apskritis 60 69 67 84 0.44 12.0

Žuvusiųjų skaičius 1000 gyventojų ir metinis procentinis pokytis

0.04 0.65 0.22 0 0.34 0.16 0.46 0.440

25

0 0

15

0

1412

0

5

10

15

20

25

30


Žuvusių sk. 1000 gyv. Metinis pokytis-%



Pagal sužeistųjų skaičių 1000 gyventojų palankiausia situacija yra Skuodo rajono ir Palangos savivaldybės teritorijose, kurioje 1000 gyventojų tenka 1.2-1.3 sužeistųjų. Nepalankiausia situacija Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybėse kur sužeistųjų skaičius 1000 gyventojų siekia 3,5-5.6. Nepalankiausi dinaminiai pokyčiai vyksta Klaipėdos ir Šilutės rajonuose, kuriame vidutinis metinis sužeistųjų skaičius padidėjo 16.0 procentų.

16 lentelė. Sužeistųjų skaičius Klaipėdos apskrities savivaldybėse Šaltinis: Eismo Įvykių statistika Lietuvoje. 2006m. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Savivaldybės 2002 2003 2004 2005 Sužeistų sk. 1000 gyv.

Metinis pokytis-%

Klaipėdos m. 290 314 375 391 2.1 10.5 Klaipėdos r. 172 201 215 266 5.6 16.0 Kretingos r. 106 128 170 104 2.3 -0.5 Neringos m. 26 24 9 8 2.9 3.2k Palangos m. 32 25 27 22 1.3 -13.5 Skuodo r. 21 35 39 31 1.2 14.0 Šilutės r. 123 126 136 190 3.5 16.0 Apskritis 770 853 971 1012 2.7 9.5

Sužeistųjų skaičius 1000 gyventojų ir metinis procentinis pokytis

2.1

5.6

2.3 2.91.3 1.2

3.5 2.7

10.5

16

-0.5

0

-13.5

1416

9.5

-15

-10

-5

0

5

10

15

20


Sužeistų sk. 1000 gyv. Metinis pokytis-%

17 lentelė. Avaringumas Europoje ir Lietuvoje 2004m. Žuvusiųjų skaičius 1mln. gyventojų Šaltinis: Eismo Įvykių statistika Lietuvoje. 2006m. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Europos šalis Žuvusių skaičius

/1mln.gyv. Latvija, Lietuva 220-219 Kroatija, Lenkija, Lichtenšteinas, Graikija 158-147 Čekija, Vengrija, Portugalija, Ispanija 135-130 Bulgarija, Slovakija, Slovėnija, Estija, Liuksemburgas, Austrija 122-115 Serbija ir Juodkalnija, Rumunija, Prancūzija 106-96 Airija, Danija, Vokietija, Albanija, Islandija, Šveicarija, Suomija 85-73 Olandija, Anglija, Norvegija, Švedija, Makedonija, Turkija 63-57



3. Visuomeninis transportas Šilalės rajono savivaldybės teritorija aptarnauja Šilutės autobusų parko tolimo ir vietinio susisiekimo maršrutai bei kitų rajonų autobusų maršrutai Visuomeninio transporto eismo organizacija vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais pateikta susisiekimo infrastruktūros brėžinyje. Esamas autobusų tinklas yra gana tankus ir jungia visus pagrindinius miestelius ir gyvenvietes su rajono centru. Pagal Šilutės rajono savivaldybės pateiktą maršrutų schemą autobusų eismas organizuotas taip:

Nr. Orientacinės trasos Pastabos 2 Šilutė-Saugos-Inkakliai-Švėkšna Jungia savivaldybės ir 2 seniūnijų

centrus

3 Šilutė-Žemaičių Naumiestis-Gardamas-Švėkšna

Jungia savivaldybės ir 3 seniūnijų centrus

4 Šilutė-Juknaičiai-Žemaitkiemis-Usėnai

Jungia savivaldybės ir 2 seniūnijų centrus

5 Šilutė-Saugos-Švėkšna-Kvėdarna Jungia savivaldybės ir 2 seniūnijų centrus

6 Šilutė-Žemaičių Naumiestis-Katyčiai-Pagėgiai

Jungia savivaldybės ir 2 seniūnijų centrus, bei gretimą savivaldybę

7 Šilutė-Pašyšiai-Juknaičiai-Gaideliai-Šilutė

Jungia savivaldybės ir seniūnijos centrą

8 Šilutė-Saugos-Priekulė Jungia savivaldybės ir seniūnijos centrą, bei gretimą savivaldybę

9 Šilutė-Žemaičių Naumiestis-Vainutas-Bikavėnai-Šilalės raj.

Jungia savivaldybės ir 2 seniūnijų Centrus, gretimą savivaldybę

10 Šilutė-Ramučiai-Gardamas Jungia savivaldybės ir seniūnijos centrą


Jungia savivaldybės ir 2 seniūnijų centrus, gretimą savivaldybę

12 Šilutė – Užliekniai-Sausgalviai-Paleičiai

13 Šilutė-Laučiai-Pašyšiai-Juknaičiai Jungia savivaldybės ir seniūnijos centrą

14 Juknaičiai-Žemaitkiemis-Katyčiai-Žemaičių Naumiestis


15 Šilutė-Pagryniai

16 Šilutė-Žemaičių Naumiestis-Šyliai-Teneniai


17 Šilutė-Juknaičiai-Usėnai Jungia savivaldybės ir 2 seniūnijų centrus

18 Šilutė-Žalgiriai-Rusnė-Uostadvaris- Jungia savivaldybės ir seniūnijos centrą

19 Šilutė-Ramučiai-Gardamas-Šyliai-Juškaičiai


20 Šilutė-Juknaičiai-Žemaitkiemis-Pagėgiai


21 Šilutė-Užliekbniai-Šilininkai-Juknaičiai


22 Šilutė-Pašyšiai-Skieriai-Juknaičiai Jungia savivaldybės ir seniūnijos centrą

23 Šilutė-Rusnė Jungia savivaldybės ir seniūnijos centrą





25 Šilutė-Petreliai-Saugos-Inkakliai-Šiauliai


26 Šilutė-Pašyšiai-Usėnai Jungia savivaldybės ir seniūnijos centrą

27 Šilutė-Pagryniai-Verdainė

28 Šilutė-Sausgalviai

29 Lankupiai-Vilkyčiai-Agluonėnai

30 Šilutė-Laučiai

31 Galzdonai-Žemaitkiemis-

32 Šilutė-Kintai-Ventė Jungia savivaldybės ir seniūnijos centrą

33 Ventė-Kintai-Sakūčiai-Priekulė

34 Minija-Kintai-Kiškiai

35 Gardamas-Juškaičiai

36 Inkakliai-Švėkšna-Kvėdarna

37 Šyliai-Švėkšna-Inkakliai-Jomantai

Pagrindiniai vietinių vežėjų maršrutai praeina krašto keliais Nr. 165, 141, 193. Šiuose keliuose šių vežėjų maršrutų skaičius siekia 3-8. Bendras didžiausias maršrutų skaičius yra šiose atkarpose:

- 165 krašto kelio atkarpa tarp Šilutės-Žemaičių Naumiesčio - 8; - 165 krašto kelio atkarpa tarp Žemaičių Naumiesčio-Vainuto – 3; - 141krašto kelio atkarpa tarp Šilutės-Usėnų - 5; - 141 krašto kelio atkarpa tarp Šilutės–Saugos - 3; - 193 krašto kelio atkarpa tarp Saugų-Švėkšnos – 3;

Bendras autobusų maršrutinio tinklo tankis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje yra pakankamas ir net per didelis. Šis tinklas turėtų būti optimizuotas ir daugiau orientuotas į gyventojų ir turistų geresnį aptarnavimą, mažesnį būtinų persėdimų skaičių . Pervežtų keleivių skaičius Šilutės autobusų parko pajėgomis turi neigiamas pervežimų tendencijas, kas subalansuotoje plėtroje reiškia lengvųjų automobilių dominavimo eros pradžią su didesniu poveikiu aplinkai. Didėjant bendram kelionės ilgiui, keleivių apyvarta išlieka didėjančio pobūdžio ir metinis procentinis augimas siekia beveik 6,0 procentus.

18 lentelė. Keleivių pervežimai viešojo naudojimo autobusais Klaipėdos apskrityje, (mln. keleivių)

Autotransporto įmonės

2000 2001 2002 2003 2004 Pokytis%

Klaipėdos m. 16.7 13.5 12.3 15.1 14.1 - 4,0 Kretingos raj. 1.5 1.5 1.6 1.6 1.6 +1,0 Skuodo raj. 0.4 0.5 0.5 0.6 0.5 +5,5 Šilutės raj. 1.2 1.1 1.1 1.1 1.1 - 2,0 Klaipėdos apskr 19.8 16.6 15.5 18.4 17.3 - 3,5

Šaltinis: Lietuvos apskričių socialinė ir ekonominė raida. Statistikos departamentas. A115



19 lentelė. Keleivių pervežimų apyvarta viešojo naudojimo autobusais Klaipėdos apskrityje, (mln. keleivio km)

Autotransporto

įmonės 2000 2001 2002 2003 2004 Pokytis%

Klaipėdos m. 135.4 120.1 107.2 117.3 120.0 -3,0 Kretingos raj. 14.4 15.1 16.2 16.8 17.1 +6,0 Skuodo raj. 5.1 4.5 5.0 8.8 9.2 +16,0 Šilutės raj. 8.0 8.3 7.5 5.6 9.7 + 5,0 Klaipėdos apskr 162.9 148.0 135.9 148.5 156.1 - 1,0


20 lentelė. Maršrutų skaičius viešojo naudojimo autobusais Klaipėdos apskrityje


2000 2001 2002 2003 2004 Pokytis%

Šilutės raj. 50 51 50 50 50 0,0 Klaipėdos apskr 156 148 148 147 138 -4,0

Šaltinis: Lietuvos apskričių socialinė ir ekonominė raida. Statistikos departamentas. A115 21 lentelė. Kelionės autobusais vidutiniškai vienam gyventojui


2000 2001 2002 2003 2004 Pokytis%

Klaipėdos m. 64.2 52.1 47.6 58.6 54.8 -4,0 Kretingos raj. 32.9 32.8 34.9 34.8 34.7 + 1,0 Skuodo raj. 15.5 19.6 19.7 23.8 19.5 +5,5 Šilutės raj. 21.6 19.9 20.0 20.1 20.7 -1,0 Klaipėdos apskr 51.2 43.1 40.3 48.0 45.2 -3,5


4. Kelių pasienio punktų apkrovimas ir tranzitas Ženklią įtaką kelių apkrovimui turi tranzitiniai automobilių srautai, nes Šilutės rajonas ribojasi

su Kaliningrado sritimi. Šilutės rajono savivaldybės teritorija, skirtingai nuo Pagėgių savivaldybės teritorijos yra visiškai izoliuota nuo tarptautinio transporto koridoriaus IA arba Via Hanseatica, bei dar toliau praeinančio IXB transporto koridoriaus – automagistralės Vilnius-Klaipėda.

22 lentelė. Svarbiausių tarptautinių Lietuvos pasienio kontrolės punktų apkrovimas.

Postai Krovininiai automobiliai Viso transporto priemonių

2002 2003 2005 2002 2003 2005 Kalvių 83.4 91.6 54,05 198.4 203.8 299,6 Saločių 247.5 268.7 199,0 531.8 567.5 409,3 Smėlynės 56.5 68.0 41,1 154.2 151.9 163,1 Lavoriškių 46.2 51.9 0,5 163.2 170.2 31,8 Medininkų 107.9 130.4 232,3 414.5 421.6 541,2



Šalčininkų 34.3 39.6 60,4 238.5 218.0 210,7 Lazdijų 5.2 73.0 90,2 291.5 354.0 314,1 Kalvarijos 493.3 585.1 481,5 888.9 1048.8 762,4 Kybartų 52.1 57.4 81,1 250.9 256.7 314,8 Ramoniškių 18.4 31.2 30,7 237.3 236.6 308,5 Panemunės 47.4 69.6 64,4 349.1 391.4 239,0

Kaip matyti iš pateiktų Lietuvos pasienio postų apkrovimo tendencijų, didžiausias ilgalaikis

transporto srautų augimas tarptautiniuose transporto koridoriuose Via Baltica , IXB ir IXD. Kadangi Via Baltica trasa eina per gretimą apskritį, tai joje galima tikėtis ir didesnių transporto augimų. Jų trauka didėja dėl to, kad šiuose keliuose eismo sąlygos yra pastoviai gerinamos, ko negalima pasakyti apie kitus kelius, kurie oficialiai nėra įvardinti kaip tarptautiniai.

Galima daryti išvadą, kad ryšys su gretimos valstybės teritorija yra pakankamai artimas ir geras, mažai įtakojantis aplinką, nes yra už savivaldybės ribų.

1 pav. Keli� transporto tarptautiniai srautai per Lietuvos Respublikos teritorij�

5. Geležinkelių transportas Magistralinis geležinkelis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje praeina iš Klaipėdos iki

Pagėgių, dubliuodamas esamą krašto kelią Nr.141. Šilutės rajono nekerta tarptautiniai transporto koridoriai, kurie praeina iš Rygos link Klaipėdos ir Tilžės (Artimiausias pasienio postas –Pagėgiai. Tai matyti iš pateiktos tranzitinių krovinių geležinkeliais schemos. Tuo tarpu esamos geležinkelio linijos gali būti sėkmingai panaudotos keleivių pervežimams traukiniais. Nors šiuo metu situacija dėl mažėjančių keleivių srautų yra gana nepalanki, tačiau perspektyvoje tai gali ir nemažos teigiamos reikšmės mažinant poveikį aplinkai. Vienas iš svarbiausių tikslų yra iš esmės padidinti susisiekimo greitį traukiniais. Geležinkelio linijų tankis Šilutės savivaldybės teritorijoje yra pakankamas.

Palanga Palanga Palanga Palanga Palanga Palanga Palanga Palanga Palanga

Klaipeda Klaipeda Klaipeda Klaipeda Klaipeda Klaipeda Klaipeda Klaipeda Klaipėda

Panemune Panemune Panemune Panemune Panemune Panemune Panemune Panemune Panemunė

Ukmerge Ukmerge Ukmerge Ukmerge Ukmerge Ukmerge Ukmerge Ukmerge Ukmergė Kedainiai Kedainiai Kedainiai Kedainiai Kedainiai Kedainiai Kedainiai Kedainiai Kedainiai

Jonava Jonava Jonava Jonava Jonava Jonava Jonava Jonava Jonava

Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas Kaunas

Marijampole Marijampole Marijampole Marijampole Marijampole Marijampole Marijampole Marijampole Marijampolė

Kybartai Customs Kybartai Customs Kybartai Customs Kybartai Customs Kybartai Customs Kybartai Customs Kybartai Customs Kybartai Customs Kybartai

Siauliai Siauliai Siauliai Siauliai Siauliai Siauliai Siauliai Siauliai Šiauliai

Kryzkalnis Kryzkalnis Kryzkalnis Kryzkalnis Kryzkalnis Kryzkalnis Kryzkalnis Kryzkalnis Kryžkalnis

Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius Vilnius

Medininkai Customs Medininkai Customs Medininkai Customs Medininkai Customs Medininkai Customs Medininkai Customs Medininkai Customs Medininkai Customs Medininkai

Lavoriskes Customs Lavoriskes Customs Lavoriskes Customs Lavoriskes Customs Lavoriskes Customs Lavoriskes Customs Lavoriskes Customs Lavoriskes Customs Lavoriškės

Panevezys Panevezys Panevezys Panevezys Panevezys Panevezys Panevezys Panevezys Panevežys

Smelyne Smelyne Smelyne Smelyne Smelyne Smelyne Smelyne Smelyne Smėlynė

Salociai Customs Salociai Customs Salociai Customs Salociai Customs Salociai Customs Salociai Customs Salociai Customs Salociai Customs

Saločiai Buknaiciai Customs Buknaiciai Customs Buknaiciai Customs Buknaiciai Customs Buknaiciai Customs Buknaiciai Customs Buknaiciai Customs Buknaiciai Customs

Kalviai Customs Kalviai Customs Kalviai Customs Kalviai Customs Kalviai Customs Kalviai Customs Kalviai Customs Kalviai Customs Kalviai

Salcininkai Customs Salcininkai Customs Salcininkai Customs Salcininkai Customs Salcininkai Customs Salcininkai Customs Salcininkai Customs Salcininkai Customs

Šalcininkai

Kalvarija Customs Kalvarija Customs Kalvarija Customs Kalvarija Customs Kalvarija Customs Kalvarija Customs Kalvarija Customs Kalvarija Customs Kalvarija

Obeliai Customs Obeliai Customs Obeliai Customs Obeliai Customs Obeliai Customs Obeliai Customs Obeliai Customs Obeliai Customs Obeliai

Reigardas Customs Reigardas Customs Reigardas Customs Reigardas Customs Reigardas Customs Reigardas Customs Reigardas Customs Reigardas Customs Raigardas

Plunge Plunge Plunge Plunge Plunge Plunge Plunge Plunge Plungė

Alytus Alytus Alytus Alytus Alytus Alytus Alytus Alytus Alytus

1,7%(0,20) 3,2%(0,4)

1,9%(0,22) 3,1%(0,38)

0,3%(0,04) 4,3%(0,53)

4,5%(0,52) 7,3%(0,9)

0,9%(0,11) 3,0%(0,37)

2.8%(0,32) 2,3%(0,29)

1,0%(0,12) 0,8%(0,09)

49,7%(5,70) 34,8%(4,30)

1.4%(0,16) 1.5%(0,18)

16,7%(1,9) 8,7%(1,1)

IA

3,4%(0,39) 5,8%(0,71)

16,1%(1,84) 15,4%(1,9)

Iš viso (tranzitas + importas): 11,47 mln.t Iš viso (tranzitas + eksportas): 12,34 mln.t

IXB

IXD

I

I



2 pav. Krovinių srautai geležinkeliais per Lietuvos Respublikos teritoriją

6. Vidaus vandens transportas

Skirtingai nuo daugelio Lietuvos savivaldybių, Šilutės rajono teritorijoje yra didelės galimybės

vidaus vandens transporto panaudojimui, vykdant keleivių ir krovinių pervežimus, plėtojant pažintinį ir tarptautinį turizmą. LR Vyriausybės sprendimu patvirtinti valstybinės reikšmės vidaus vandens keliai:

- Nemuno upė nuo Jurbarko iki Atmatos žiogių, Uostadvario žiemos uosto akvatorija -126,0km; - Kuršių marios nuo Atmatos žiogių iki Klaipėdos jūrų uosto- 74,0 km; - Mituvos kanalas nuo Mituvos kanalo žiočių;

LR Vyriausybės sprendimu patvirtinti vietinės reikšmės vidaus vandens keliai: - Skirvytė nuo Rusnės iki Skirvytės žiočių – 9,0km; - Šyša nuo Šilutės iki Šyšos žiočių- 5,0km; - Kuršių marios nuo Atmatos žiočių iki Skirvytės žiočių.

Tarptautinės reikšmės vidaus vandens keliai Lietuvos teritorijoje yra vidaus vandens kelias E41 Nemuno upe Kaunas-Klaipėda ir E70 kelias Kuršių mariomis. Šiuo metu prieplaukos ar uostai Šilutės savivaldybės teritorijoje veikia: Rusnėje, Šilutėje, Šyškrantėje, Uostadvaryje, Minijoje, Ventėje, Šturmuose, Kintuose.

7. Šilutės rajono savivaldybės susisiekimo sistemos analizės išvados ir SWOT

Moderni ir išvystyta savivaldybės susisiekimo sistema sukuria palankias konkurencines sąlygas investicijų pritraukimui, socialinei-ekonominei plėtrai. Rinkos ekonomikoje į susisiekimą žiūrima kaip į pagrindą greitai, patogiai ir saugiai realizuoti transportinius ekonominius ryšius tarp gamintojo ir vartotojo, sudaryti sąlygas sklandžiam prekių ir keleivių srautų judėjimui. Šilutės rajono savivaldybės transporto kompleksą sudaro automobilių, geležinkelių ir vidaus vandens transportas.

MazeikiaiMazeikiaiMazeikiaiMazeikiai Mazeikiai Mazeikiai Mazeikiai Mazeikiai Mazeikiai

Panevezys Panevezys Panevezys PanevezysPanevezysPanevezysPanevezysPanevezysPanevezys

RadviliskisRadviliskisRadviliskisRadviliskisRadviliskisRadviliskisRadviliskisRadviliskisRadviliskisSiauliaiSiauliaiSiauliaiSiauliaiSiauliaiSiauliaiSiauliaiSiauliaiSiauliai

KlaipedaKlaipedaKlaipedaKlaipedaKlaipedaKlaipedaKlaipedaKlaipedaKlaipeda

KaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunasKaunas

Kaunas

VilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilniusVilnius

SarkiaiSarkiaiiai SarkiaiSarkiaiSarkiai Sarkiai Sarkiai JoniškissSapeliaiSapeliaiSapeliaiSapeliaiSapeliaiSapeliaiSapeliaiSapeliaiObeliai

TurmantasTurmantasTurmantasTurmantasTurmantasTurm antasTurm antasTurm antasTurmantas

Kretinga Kretinga Kretinga KretingaKretingaKretingaKretingaKretingaKretinga

PagëgiaiPagëgiaiPagëgiaiPagëgiai Pagëgiai PagëgiaiPagëgiaiPagëgiaiPagëgiai

KybartaiKybartaiKybartaiKybartaiKybartaiKybartai Kybartai Kybartai Kybartai

Mockava Mockava Mockava MockavaMockavaMockavaMockavaMockavaMockava

VilkaviskisVilkaviskisVilkaviskisVilkaviskisVilkaviskisVilkaviskisVilkaviskisVilkaviskisVilkaviskis

SestokaiSestokaiSestokaiSestokai Sestokai Sestokai Sestokai Sestokai Sestokai

Sum skasSum skasSum skasSumskasSumskasSumskasSumskasSumskasSumskas

StasylosStasylosStasylosStasylos Stasylos StasylosStasylosStasylosStasylos

KaisiadorysKaisiadorysKaisiadorysKaisiadorysKaisiadorysKaisiadorysKaisiadorysKaisiadorysKaisiadorys

Kazlu RûdaKazlu RûdaKazlu RûdaKazlu RûdaKazlu RûdaKazlu Rûda Kazlu Rûda Kazlu Rûda Kazlu Rûda

SenovëSenovëSenovëSenovë Senovë SenovëSenovëSenovëSenovë

Laizuva Laizuva Laizuva Laizuva Laizuva LaizuvaLaizuvaLaizuvaLaizuva LusëLusëLusëLusëLusëLusëLusëLusëLusë

SkuodasSkuodasSkuodasSkuodasSkuodasSkuodasSkuodasSkuodasSkuodas

DidziasalisDidziasalisDidziasalisDidziasalisDidziasalisDidziasalisDidziasalisDidziasalisDidziasalis

AdutiskisAdutiskisAdutiskisAdutiskisAdutiskisAdutiskisAdutiskisAdutiskisAdutiskis

Gelednë Gelednë

Gelednë Gelednë Gelednë GelednëGelednëGelednëGelednë

AlytusAlytusAlytusAlytusAlytusAlytus Alytus Alytus Alytus

GaiziûnaiGaiziûnaiGaiziûnaiGaiziûnaiGaiziûnaiGaiziûnai Gaiziûnai Gaiziûnai

Gaiziûnai

Utena Utena Utena Utena Utena UtenaUtenaUtenaUtena

(mln.t)

Iš viso (tranzitas + importas): 30,96 mln. t Iš viso (tranzitas + eksportas): 30,84 mln. t

1,6%(0,49) 0,5%(0,16)

66,6%(20,61) 6,7%(2,07)

18,0%(5,59) 4,3%(1,34)

3.7%(1,14) 45,3%(14,0)

0.2%(0,07) 2,5%(0,8)

6.2%(1,92) 33,0%(10,2)

3,0%(0,92) 5,8%(1,79)

0.5%(0,16) 0,6%(0,18)

15,0

7,53

19,4

0,65

0,26 1,22

3,4

0,05

1,2% (0,36)

IXD

IXB

IA

I

I



Atlikus Šilutės savivaldybės teritorijos susisiekimo sistemos esamos būklės analizę yra daromos tokios išvados: 1. Esama geografinė padėtis ir infrastruktūros išvystymo lygis lėmė, kad savivaldybės teritorija net tris galimas transporto rūšis: autotransportą, trauikinius ir vandens transportą. Yra visos galimybės naudotis ir oro transportu. 2. Kelių tinklo struktūra ir tankis yra pakankamas esamų pervežimų ir kelionių realizavimui, tačiau kai kur mažas tinklo rišlumas, kas ilgina kelionės ilgį ir trukmę. Rajonas neturi magistralinio kelio, kas leistų užtikrinti didesnį tinklo laidumą ir saugumą. Atskirai reikia pažymėti iki šiol neišspręstas specifines susisiekimo sąlygas pavasarį, kai dalis kelių tampa nepravažiuojamais. 3. Rajono teritorija, būdama arti pasienio punkto, nepakliūna į aktyvų tranzitinių ir tarptautinių kelių tinklą, kas leido išvengti padidinto kelių ir gatvių apkrovimo. Esami didžiausi tranzitiniai transporto srautai nukreipiami tarptautiniais transporto koridoriais Via Hanseatica ir IXB transporto koridoriumi. 4. Bendras kelių tinklo tankis su patobulinta danga yra vienas iš mažesnių palyginus su kitais apskrities rajonais, kas mažina bendrą kelių panaudojimą transporto srautų perskirstymui. Autobusų maršrutinis tinklas nemaža dalimi driekiasi žvyrkeliais, kas didina eksploatacines išlaidas ir mažina kelionės komfortą. 5. Keleivių pervežimai Šilutės rajono autobusais turi neigiamas tendencijas ir padėtį kiek normalizuoja teigiamos keleivių apyvartos tendencijos, dėl išaugusios kelionės ilgio. Tokios tendencijos atsirado dėl išaugusio automobilizacijos lygio, padidėjusios kelionės kainos ir nepakankamo komforto lygio, padidėjusių ir nepakankamai koordinuojamų eismo intervalų, nepakankamai išvystytos informacinės sistemos. 6. Įskaitinių eismo įvykių bei žuvusiųjų skaičius Šilutės savivaldybėje turi ryškias augimo tendencijas ir viršija net kai kuriuos Klaipėdos apskrities rodiklius. Tai byloja apie žemą esamos susisiekimo infrastruktūros techninį ir saugumo lygį, nepakankamą kontrolę ir moksleivių bei kaimo gyventojų saugaus eismo švietimo sistemą. 7. Šalia Šilutės rajono esantis Pagėgių (traukinių) bei Panemunės (autotransporto) pasienio punktų apkrovimas turi neigimas mažėjimo tendencijas (vidutinis metinis procentinis autotransporto eismas mažėja apie 14 procentų). Netoli savivaldybės teritorijos esantis pasienio punktas leidžia partogiai susisiekti su Kaliningrado sritimi ir tuo pačiu išvengti pasienio punktams būdingų problemų. Krovininių automobilių skaičiaus augimas gali perspektyvoje sukelti sunkiojo tranzitinio transporto eismo problemas ir Šilutės savivaldybės teritorijoje. 8. Automobilizacijos lygio augimo tempai Šilutės rajono savivaldybėje išlieka gana aukšti nors ir atsilieka nuo apskrities ir šalies vidurkio. Automobilizacijos lygis įtakoja bendrą transporto srautų augimą keliuose ir gatvėse, keičia srauto struktūrą, įgalina gyventojus pasirinkti norimą transporto rūšį bei kelionės laiką. 9. Rajonas turi palankias sąlygas oro transporto vystymui, tačiau Šilutės oro uostas neatlieka reguliarių keleivių pervežimų, todėl neįtakoja tarptautinio turizmo ir verslo plėtros. 10. Esamas vidaus vandens transporto maršrutų tinklas su esamomis prieplaukomis sudaro visas sąlygas keleivių ir krovinių pervežimų didinimui, turistų aptarnavimui. Esamų prieplaukų skaičius, įranga ir reiklainga infrastruktūra dar daugelyje vietų yra nepakankama 11. Esamas magistralinis geležinkelis sudaro labai palankias sąlygas savivialdybės teritorijoje esančių įmonių ūkinei veiklai bei gyventojų pervežimams. Tik nepakankamas susisiekimo greitis, dideli eismo intervalai neleidžia didinti pervežimų apimčių. Eismo ir saugumo problemas kelias esamos vieno lygio geležinkelio pervažos. 12. Esamas automobilių ir keleivių pakelės aptarnavimo infrastruktūros (prieplaukos, degalinės, kempingai, autoservisai ir pan.) išvystymas yra vidutinio lygio, todėl būtina tolimesnė jo



plėtra, taikant šiuolaikinius techninius standartus. Dar daugelis miestelių neturi aplinkkelių ar specialiai tam įrengtų transporto jungčių. Vadovaujantis susisiekimo sistemos indikatorių analize, suvestiniai duomenys vertinant balais pateikiami 1,18,33 lentelėje. Palyginimui naudota tribalė (3- gerai, 2 -vidutiniškai, 1-blogai) vertinimo sistema su šiais indikatoriais: A. Magistralinių ir krašto kelių tinklo tankis; B. Bendras kelių tankis ir dangų kokybė; C. Galimybė naudotis kitomis transporto rūšimis: vidaus vandens transportu, traukiniais; D. Visuomeninio transporto maršrutinio tinklo išvystymo lygis; E. Atstumas nuo seniūnijos iki savivaldybės centro; F. Automobilizacijos lygis

23 lentelė. Šilutės rajono seniūnijų susisiekimo sistemos vertinimas

Šilutės savivaldybės seniūnijos Indikatoriai Šilutės Rusnės Kintų Saugų Švėkšnos

A 3 3 2 3 2 B 3 3 2 2 2 C 3 2 2 2 1 D 3 2 2 2 2 E 3 3 2 2 1 F 3 3 2 2 3

Viso 18 16 12 13 11 23 lentelės tęsinys

Šilutės savivaldybės seniūnijos Indikatoriai Gardamo Žemaičių

Naumiesčio Vainuto Juknaičių Usėnų Katyčių

A 1 3 3 3 3 1 B 2 2 2 2 2 1 C 1 1 1 2 2 1 D 1 3 2 3 2 1 E 2 3 1 3 1 1 F 1 3 1 3 2 1

Viso 8 15 10 16 12 6 Pastaba: Susisiekimo požiūriu probleminėmis išlieka Katyčių, Vainuto seniūnijos.

Vienas svarbiausių tikslų sprendžiant Šilutės savivaldybės susisiekimo sistemą koordinuoti skirtingų lygmenų iškilusias problemas, atsižvelgiant į Lietuvos, apskrities ir seniūnijų gyventojų realius poreikius ir pervežimų apimtis.



24 lentelė. Šilutės rajono savivaldybės susisiekimo sistemos SWOT analizė

Privalumai ir galimybės Trūkumai ir grėsmės

1. Esamas valstybinių kelių (automobilių kelių ir geležinkelių) tinklo tankumas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje yra

pakankamas užtikrinti reikiamus keleivių ir krovinių pervežimus.

1. Dėl skirtingų techninių parametrų ir nekokybiškų dangų nemaža dalis valstybinių kelių dar menkai

panaudojama, nesudaromos prielaidos transporto srautų persiskirstymui.

2. Esami transporto koridoriai (kelių, geležinkelių ir vidaus vandens) įgalina atlikti tranzitinių krovinių ir keleivių pervežimus ir tuo pačiu vykdyti Lietuvos nacionalinės transporto

programos tikslus.

2. Transporto koridoriai dar nepilnai atitinka europiniams standartams bei

eismo saugumo reikalavimams, reikalingas jo modernizavimas ir

aplinkos humanizavimas.

3. Transporto priemonių skaičiaus ir automobilizacijos lygio augimas

sudaro visas prielaidas gyventojams pasirinkti norimą transporto

priemonę, priklausomai nuo jo pageidavimų ir ekonominių

galimybių.

3. Aukštas automobilizacijos lygis iššaukė papildomus transporto

srautus ir sudarė rimtą konkurenciją visuomeniniam transportui,

neigiamai įtakoja subalansuotą savivaldybės susisiekimo sistemos

plėtrą.

4. Savivaldybės teritorijoje gerai išvystytas susisiekimo autobusais

maršrutinis tinklas. Esamas tolimo ir vietinio susisiekimo autobusų maršrutinis tinklas aptarnauja pagrindinę aktyvią savivaldybės

teritoriją, orientuotas į moksleivių vežimus.

6. Keleivių pervežimai visuomeniniu transportu turi neigiamas

tendencijas. Tai mažina konkurenciją su lengvaisiais automobiliais.

Kelionių trukmė ir dideli eismo intervalai tampa pagrindine

pervežimų mažėjimo priežastimi.



Literatūra: 1, Lietuvos apskritys. Ekonominė ir socialinė raida 2004. Statistikos departamentas. Vilnius. 2005 m. 2. Transportas ir ryšiai 2005. Statistikos departamentas. Vilnius 2006 m. 3. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. LR Aplinkos ministerija. 2002m. 4. Eismo įvykių statistika Lietuvoje. Lietuvos automobilių ir kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Eismo saugumo skyrius. 2006m. 5. VĮ “Regitra” statistiniai duomenys. 6. Eismo intensyvumo tyrimai valstybinės reikšmės keliuose 2005m. Transporto ir kelių tyrimo institutas. 2006m. 7. Susisiekimo ministerijos statistiniai duomenys. 8. Development of Urban Public Transport : Fastors and Environment. International Conference april 22-23, 2004. Vilnius, Lithuania. VGTU. 9. Transporto ir tranzito plėtotės strategija. LR ūkio ministerija. www.ukmin.lt 10. Ilgalaikė (iki 2025m. ) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija . VGTU. Mokslo darbo ataskaita. 11. Vilniaus apskrities gyventojų anketinė apklausa. Rait. 2005m. Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Silutes rajono es.bukle › publ › bplanas › rajono_an.pdfSS 06 – 073 -BPL DIREKTORIUS ......

Documents

Transcript of Silutes rajono es.bukle › publ › bplanas › rajono_an.pdfSS 06 – 073 -BPL DIREKTORIUS ......