Šeštadienio laikraštis

2012 m. rugsëjo 8 d.

aikðtëRinkos

2012 m. rugsëjo 8 d.Ðeðtadienis

Kaina 1,20 LtNr. 103 (2 468)Këdainiø rajono laikraðtis

17-ieji leidimo metai

Ðventiniai patiekalai á pobûvio vietàÐventiniai patiekalai á pobûvio vietàÐventiniai patiekalai á pobûvio vietàÐventiniai patiekalai á pobûvio vietàÐventiniai patiekalai á pobûvio vietàpagal Jûsø finansines galimybes!pagal Jûsø finansines galimybes!pagal Jûsø finansines galimybes!pagal Jûsø finansines galimybes!pagal Jûsø finansines galimybes!Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales,kaimo turizmo sodybas ar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus,aptarnausime. Galite uþsisakyti naminiø vyniotiniø, ádarytà þuvá, viðtà.Tel.: 8 630 01 106, 8 610 15 001, www.svenciucentras.lt

Kaimo turizmo sodyba ZARAZAkvieèia ðvæsti ðventes ir poilsiauti su ðeima ar

draugø kompanija. Tel. 8 636 80 301,Këdainiø r., Tubiø kaimas

(2 km nuo miesto). www.sodybazaraza.lt

/Nukelta á 2 psl./

Ypaè patraukli prenumeratos kaina!

Skaitomiausias rajono laikraðtis

Sodø g. 20,tel. 8 608 57 098

Këdainiuose,Sodø g. 20

Jovita ÞEBRAUSKAITË

TTTTTik ðiemet pavasará Këdainiø vaikøik ðiemet pavasará Këdainiø vaikøik ðiemet pavasará Këdainiø vaikøik ðiemet pavasará Këdainiø vaikøik ðiemet pavasará Këdainiø vaikøglobos namuose „Saulutë“ apgyvendinta,globos namuose „Saulutë“ apgyvendinta,globos namuose „Saulutë“ apgyvendinta,globos namuose „Saulutë“ apgyvendinta,globos namuose „Saulutë“ apgyvendinta,bbbbbet pabëgimu ið jø jau spëjusi pagarsëtiet pabëgimu ið jø jau spëjusi pagarsëtiet pabëgimu ið jø jau spëjusi pagarsëtiet pabëgimu ið jø jau spëjusi pagarsëtiet pabëgimu ið jø jau spëjusi pagarsëtipaauglë vël ieðkoma, ir gyventojai vëlpaauglë vël ieðkoma, ir gyventojai vëlpaauglë vël ieðkoma, ir gyventojai vëlpaauglë vël ieðkoma, ir gyventojai vëlpaauglë vël ieðkoma, ir gyventojai vëlpraðomi padëti jà surastipraðomi padëti jà surastipraðomi padëti jà surastipraðomi padëti jà surastipraðomi padëti jà surasti.....

Dar nëra në penkiø mënesiø, kai 16-metë Justina Kisieliûtë apgyvendinta„Saulutëje“, taèiau ji jau spëjo antrà kar-tà ilgam pabëgti ið globos namø. Ðiuo me-tu vyksta antroji jos paieðka.

Bëglë „Saulutëje“nesirodo jauantras mënuo

Jovita ÞEBRAUSKAITË

Praëjusio treèiadienio popiete Këdai-Praëjusio treèiadienio popiete Këdai-Praëjusio treèiadienio popiete Këdai-Praëjusio treèiadienio popiete Këdai-Praëjusio treèiadienio popiete Këdai-niuose nusiðovë 1956 metais gimæsniuose nusiðovë 1956 metais gimæsniuose nusiðovë 1956 metais gimæsniuose nusiðovë 1956 metais gimæsniuose nusiðovë 1956 metais gimæsKrakiø miestelio gyventojas A. D.Krakiø miestelio gyventojas A. D.Krakiø miestelio gyventojas A. D.Krakiø miestelio gyventojas A. D.Krakiø miestelio gyventojas A. D.

Vyriðkis tai padarë Këdainiø pirmi-nës sveikatos prieþiûros Psichikos sveika-tos skyriaus tualete, kur uþëjo po gydyto-jo apþiûros, laukdamas siuntimo á kità gy-dymo ástaigà. Nei medikai, nei policija ne-átarë vyriðká esant ginkluotà.

Auðra MALINAUSKIENË

Ketvirtadiená Këdainiuose pirmà kartà su neoficialiu vizitu lankësi VKetvirtadiená Këdainiuose pirmà kartà su neoficialiu vizitu lankësi VKetvirtadiená Këdainiuose pirmà kartà su neoficialiu vizitu lankësi VKetvirtadiená Këdainiuose pirmà kartà su neoficialiu vizitu lankësi VKetvirtadiená Këdainiuose pirmà kartà su neoficialiu vizitu lankësi Vokietijos Federacinës Respublikos ambasadorius Matthiasokietijos Federacinës Respublikos ambasadorius Matthiasokietijos Federacinës Respublikos ambasadorius Matthiasokietijos Federacinës Respublikos ambasadorius Matthiasokietijos Federacinës Respublikos ambasadorius MatthiasMülmenstädt, kurá lydëjo þmona Sylvi ir gausus bûrys ambasados darbuotojø su ðeimomis. Kelionæ po mûsø rajonà sveèiaiMülmenstädt, kurá lydëjo þmona Sylvi ir gausus bûrys ambasados darbuotojø su ðeimomis. Kelionæ po mûsø rajonà sveèiaiMülmenstädt, kurá lydëjo þmona Sylvi ir gausus bûrys ambasados darbuotojø su ðeimomis. Kelionæ po mûsø rajonà sveèiaiMülmenstädt, kurá lydëjo þmona Sylvi ir gausus bûrys ambasados darbuotojø su ðeimomis. Kelionæ po mûsø rajonà sveèiaiMülmenstädt, kurá lydëjo þmona Sylvi ir gausus bûrys ambasados darbuotojø su ðeimomis. Kelionæ po mûsø rajonà sveèiaipradëjo uþdarojoje akcinëje bendrovëje Këdainiø konservø fabrikas.pradëjo uþdarojoje akcinëje bendrovëje Këdainiø konservø fabrikas.pradëjo uþdarojoje akcinëje bendrovëje Këdainiø konservø fabrikas.pradëjo uþdarojoje akcinëje bendrovëje Këdainiø konservø fabrikas.pradëjo uþdarojoje akcinëje bendrovëje Këdainiø konservø fabrikas.

Vokietijos ambasadorius supalyda vieðëjo Këdainiuose

/Nukelta á 3 psl./

Vyriðkis nusiðovëslapta turëtu ginklu

/Nukelta á 3 psl./

Vokietijos ambasadoriø M. Mülmenstädt su þmona Sylvi (pora deðinëje) ir bûrá ambasados darbuotojø priëmë uþdarosios akcinës bendrovësKëdainiø konservø fabriko generalinis direktorius V. Vanagas (treèias ið kairës). /Nuotr. autorës/

2012 m. rugsëjo 8 d.2

Kronika

Mintys balsu

Spalio 14-àjà – rinkimai á Seimà

DALYVAVO ÞAIDYNËSE

Rugsëjo 5–7 dienomis Kaune vy-ko VI Lietuvos greitosios medicinospagalbos þaidynës, kuriose dalyvavoKëdainiø pirminio sveikatos prieþiû-ros centro Greitosios medicinos pagal-bos (GMP) skyriaus komanda: ben-druomenës slaugytojos-medicinos fel-èerës Daiva Rankelienë ir Vitalija Poz-niakovienë bei vairuotojas-sanitarasAlbinas Rainys, kuriuos lydëjo vyres-niosios slaugos specialistë JolantaVaiðvilienë.

Mûsiðkiai tik nedaug kuo atsili-ko nuo nugalëtojø – Ðilutës GMP ko-mandos. Taèiau prizinës antrosios irtreèiosios vietos nebuvo skiriamos, to-dël ðákart këdainieèiai gráþo be apdo-vanojimø.

NETIEKS KARÐTOVANDENS

AB „Panevëþio energija“ prane-ða, kad dël rekonstruojamø ðilumos

tinklø Þydø gatvëje karðto vandensnuo rugsëjo 10 iki 24 dienos neturës ðieobjektai: Tilto g. 2, Kæstuèio g. 9, Tul-piø g. 19, Vydûno g. 6, Þemaitës g. po-riniai numeriai nuo 2 iki 32, Lukðio g.nuo 1 iki 9A ir poriniai nuo 10 iki 18.

Ðiluminës trasos atjungimo ir pri-jungimo metu (rugsëjo 10 ir 24 dieno-mis) karðtas vanduo nebus tiekiamasðiems namams: Smilgos g. nuo 1 iki 6,taip pat 8 ir 12.

KVIEÈIA LAUKIANÈIUSDANTØ PROTEZAVIMO

Këdainiø ligoninës dantø prote-zavimo skyriaus specialistai kvieèia at-vykti dantø protezavimo paslaugø lau-kianèius pacientus, gavusius antràjá Te-ritorinës ligoniø kasos praneðimà.

Taip pat kvieèiami tik pirmàjápraneðimà gavæ pacientai, kuriø eilësnumeriai – nuo 3595 iki 3795.

Kreiptis patariama á minëto sky-riaus 305 arba 306 kabinetus.

Beje, ilgai delsiantys kreiptis pa-cientai gali bûti iðbraukti ið eilës.

REMONTUOJA PERVAÞÀ

Dël geleþinkelio kelio ir perva-þos kapitalinio remonto Dotnuvos ge-leþinkelio stotyje pervaþa rajoninia-me kelyje Akademija–Ðlapaberþë–Berþelë nuo rugsëjo 8 d. 7 val. iki rug-sëjo 24 d. 20 val. bus uþdaryta auto-transporto eismui.

Eismas bus nukreiptas aplinki-niais keliais: Dirbtuviø g., Kruosto g.,vietiniu keliu, Sodø g. Kelio apylan-kos ilgis – 9 km.

PERÞIÛROJE – AMERIKIE-TIS KREPÐININKAS

„Nevëþio“ krepðinio komandàgali papildyti jau treèias legionierius.Savaitei á perþiûrà pakviestas puolë-jas Tony Bishopas.

Atletiðkas 22 metø amerikietisgali þaisti ir lengvojo bei sunkiojo krað-to puolëjo pozicijoje. Á Këdainius jisatvyks po perþiûros Vokietijoje. Pra-ëjusá sezonà T. Bishopas praleido Da-nijos „Aalborg“ komandoje.

RAJONO PARAPLEGIKØ ASOCIACIJOS NARIAMS!

Rugsëjo 14 dienà 11 val. Këdainiø bendruomenës socailiniame cen-tre (P. Lukðio g. 16) ávyks Këdainiø rajono paraplegikø asociacijos neei-linë ataskaitinë rinkiminë konferencija. Kvieèiame dalyvauti.

Asociacijos taryba

Ramûnas ZIGMANTAVIÈIUS,Josvainiø gimnazijos direktorius:

„Kà iðrinksime, koká Seimà ir Vyriausy-bæ turësime artimiausius ketverius metus – tiknuo mûsø priklauso.

Nedalyvausi rinkimuose – kiti uþ taveiðrinks Seimo narius, kurie tau gali ir nepatikti.

Neabejoju, kad savo nuomonæ iðsakyti la-bai svarbu, kiekvienas turime jausti atsako-mybæ uþ savo ðalá ir ateitá.

Mokyklos bendruomenei svarbu, kadSeime bûtø þmonës, suprantantys ðvietimo reikmes, suvokiantys, kokáfinansavimo modelá pasirinkti, kad pinigø pakaktø ávairioms ástaigomsir nereikëtø atsisakyti nedideliø kaimo mokyklø.“

Antanas BLIÛDÞIUS,josvainietis, Këdainiø konservø fabrikoenergetikas:

„Nebalsuojantiems rinkimuose paprastaipasakyèiau: nebalsuoji, reiðkia, tau nereikalin-ga valdþia. O jei ji nereikalinga, tai ir tu niekoið jos nepraðyk: nei paðalpø, nei kompensacijø,nei paramos, galiausiai net ir elementarios tvar-kos negali reikalauti.“

Rima KIKILIENË, Krakiø ambulatorijosbendruomenës slaugytoja:

„Mes patys esame atsakingi uþ tai, ko-kià valdþià iðsirinksime, todël kiekvienam pi-lieèiui privalu balsuoti. Nebalsavusieji neturijokios teisës nei kritikuoti, nei keiksnoti val-dþios.

Kai kuriose uþsienio valstybëse pilieèiaipraranda dalá savo teisiø, jei nedalyvauja rinki-muose. Manau, kad toks poþiûris yra teisingas.

Ir atëjæ balsuoti negalime elgtis neatsa-kingai. Juokauti prie balsadëþës ne vieta. Prieð ketverius metus bu-væ Seimo rinkimai parodë, kà reiðkia tokie pajuokavimai rinkimuo-se. Po jø ne vienam rinkëjui buvo gëda pasakyti, uþ kà balsavo, nes áSeimà pateko to visai neverti ir dirbti negebantys þmonës.

Patys esame atsakingi uþ savo valstybæ, savo ir vaikø ateitá, to-dël rinkimø diena kiekvienai ðeimai turi bûti svarbi.“

Spaudoje, televizijos ekranuoseSpaudoje, televizijos ekranuoseSpaudoje, televizijos ekranuoseSpaudoje, televizijos ekranuoseSpaudoje, televizijos ekranuosevis daþniau pasirodo politiniøvis daþniau pasirodo politiniøvis daþniau pasirodo politiniøvis daþniau pasirodo politiniøvis daþniau pasirodo politiniøpartijø, kandidatø pasisakymaipartijø, kandidatø pasisakymaipartijø, kandidatø pasisakymaipartijø, kandidatø pasisakymaipartijø, kandidatø pasisakymai,,,,,savosios rinkimø pozicijossavosios rinkimø pozicijossavosios rinkimø pozicijossavosios rinkimø pozicijossavosios rinkimø pozicijosaiðkinimaiaiðkinimaiaiðkinimaiaiðkinimaiaiðkinimai. . . . . Dalis pilieèiø ásiklau-Dalis pilieèiø ásiklau-Dalis pilieèiø ásiklau-Dalis pilieèiø ásiklau-Dalis pilieèiø ásiklau-so á juos, atsakingai renkasiso á juos, atsakingai renkasiso á juos, atsakingai renkasiso á juos, atsakingai renkasiso á juos, atsakingai renkasi, uþ, uþ, uþ, uþ, uþkà atiduos savàjá balsà. Betkà atiduos savàjá balsà. Betkà atiduos savàjá balsà. Betkà atiduos savàjá balsà. Betkà atiduos savàjá balsà. Betnemaþai ir negalvojanèiø apienemaþai ir negalvojanèiø apienemaþai ir negalvojanèiø apienemaþai ir negalvojanèiø apienemaþai ir negalvojanèiø apietaitaitaitaitai. . . . . Á svarstanèius, ar dalyvautiÁ svarstanèius, ar dalyvautiÁ svarstanèius, ar dalyvautiÁ svarstanèius, ar dalyvautiÁ svarstanèius, ar dalyvautirinkimuose, kreipiasi þmonës,rinkimuose, kreipiasi þmonës,rinkimuose, kreipiasi þmonës,rinkimuose, kreipiasi þmonës,rinkimuose, kreipiasi þmonës,kurie neabejoja, kad savokurie neabejoja, kad savokurie neabejoja, kad savokurie neabejoja, kad savokurie neabejoja, kad savonuomonæ iðreikðti bûtina.nuomonæ iðreikðti bûtina.nuomonæ iðreikðti bûtina.nuomonæ iðreikðti bûtina.nuomonæ iðreikðti bûtina.

Iki Seimo rinkimø liko36 dienos

SkubiaiPERKA ávairius þemës plotus þemdirbystei. Atsiskaito ið karto.Tel. 8 650 34 080.

Nuoðirdþiai uþjauèiame Albinà Skalská mirus tëveliui.Bendrijos „Lauko 9“ gyventojai

Dël mylimos mamos mirties nuoðirdþiai uþjauèiame sûnøRimantà Valioná ir jo artimuosius.

J. Basanavièiaus g. 112-ojo namo gyventojai

Lydëjo po gamyklà

Gausià 36 asmenø delegaci-jà – vokieèius ir lietuvius, pasiti-ko ir ekskursijà po fabrikà suren-gë generalinis direktorius Vygan-tas Vanagas. Sveèiams jis aprodëgamybines patalpas, papasakojoapie gamyklà, pristatë jos pro-dukcijà ir atsakë á daugybæ klau-simø.

„Paragausiu këdainietiðkøagurkø ir palyginsiu su vokiðkais,nes pats esu kilæs ið Spreewaldonetoli Berlyno. Ten taip pat au-ginami agurkai, todël kvieèiu justen apsilankyti ir paragauti vokið-kø agurkø“, – pasiûlë V. Vanaguiambasadorius M. Mülmenstädt.

Vieðëjo pirmà kartà

Këdainiø konservø fabrikovadovas V. Vanagas pasakojo,kad ámonë nemaþà dalá ávairiossavo produkcijos eksportuoja áVokietijà.

„Mûsø fabrike apsilankodaug sveèiø ið ávairiø pasauliovalstybiø, bet pirmà kartà ben-drovës istorijoje lankësi uþsienioambasados darbuotojai. Malonu,kad jie susidomëjo mûsø ámone.Manau, jog vokieèiams buvo ádo-mu iðgirsti, kad daugelá savo ga-miniø iðveþame á jø ðalá. Galbûtðis vizitas taps dar viena galimy-be labiau iðplësti mûsø rinkà Vo-kietijoje“, – kalbëjo V. Vanagas.

Apþiûrëjo áþymybes

Po ekskursijos fabrike sveèiaiapsilankë firminëje Këdainiø kon-servø fabriko parduotuvëje, kurásigijo produkcijos ir iðvyko á Kë-dainius. Èia jie apþiûrëjo sena-miestá, sinagogø kompleksà, apsi-lankë Ðv. Juozapo ir Ðv. Jurgiobaþnyèiose, Ðviesiojoje gimnazijo-je, Vytauto Ulevièiaus droþiniømuziejuje. Vieðnagæ mûsø miesteVokietijos ambasados delegacijauþbaigë evangelikø liuteronø baþ-

/Atkelta ið 1 psl./

Vokietijos ambasadorius supalyda vieðëjo Këdainiuose

nyèioje, o po to sveèiai iðvyko áSviliuose (Josvainiø seniûnijoje)ásikûrusià sodybà „Laumës pë-da“, kur surengë iðkylà.

Paþadëjo sugráþti

Trejø metø kadencijai lygiaiprieð metus á Vilniø paskirtas am-basadorius M. Mülmenstädt Kë-dainiuose lankësi pirmà kartà irliko suþavëtas.

„Mûsø kelionës tikslas yrakuo geriau paþinti ðalá, jos istori-jà, kultûrà, architektûrà. Ið tiesø,jûsø miestas man labai patiko.Manau, kad Këdainiai turi ypatin-gà istorijà, nes XVI amþiuje ávai-riausiø tautybiø atstovai: rusai, an-glai, ðkotai, þydai, buvo pakvies-ti èia atvykti. Drauge jiems pa-vyko sukurti klestintá kultûros irprekybos centrà. Tai – ypatingasmomentas Lietuvoje, nes Këdai-niai buvo evangelikø reformatøbaþnyèios centras. Jûsø miestebuvo ágyvendinta tai, kà dabarmes visi bandome padaryti Euro-poje praëjus beveik keturiemsðimtams metø“, – sakë ambasa-dorius M. Mülmenstädt.

Po vieðnagës sveèias paþadë-jo èia apsilankyti dar kartà.

Siunèia þvalgus

Vokietijos ambasados Eko-nomikos skyriaus darbuotojaEdita Eimutavièiûtë pasakojo,kad Vokietijos uþsienio reikaløministerija yra nurodþiusi: kolek-tyvas – ambasadorius, jo pava-duotojas, kancleris, techniniaidarbuotojai, diplomatai ir kt.,privalo pabendrauti neoficialio-je aplinkoje. Todël kartà per me-tus darbuotojai savo lëðomis ið-vyksta á iðkylà, kurios marðrutàpasirenka balsuodami susirinki-me. Ðiemet vienbalsiai nuspræs-ta vaþiuoti á Këdainius.

Savaitæ prieð kelionæ á pasi-rinktà vietovæ siunèiamas sava-noris darbuotojas, kuris apþiûriir ávertina bûsimos kelionësmarðrutà.

„Tradiciðkai kelionëje pus-diená dalyvaujame kultûrinëjeprogramoje, kurios metu apþiû-rime miestà ir gamyklà, po to su-rengiame iðkylà“, – sakë E. Ei-mutavièiûtë.

Vokietijos ambasadorius M. Mülmenstädt (centre) su delegacija vizitàKëdainiuose uþbaigë apþiûrëdami evangelikø liuteronø baþnyèià.

2012 m. rugsëjo 8 d. 3

Vyriðkis nusiðovë slapta turëtu ginklu

Këdainiø pirminës sveikatos prieþiûros centro Psichikos sveikatos skyrius –vieta, kur yra pasitaikæ ávairiø situacijø, taèiau tokio sukreèianèio ávykio,koks atsitiko praëjusá treèiadiená, èia dar nebuvæ.

Medikus iðkvietë policija

Á Këdainiø pirminës sveika-tos prieþiûros Psichikos sveikatosskyriø krakiðkis vidurdiená, apiepusæ pirmos, buvo atveþtas grei-tosios medicinos pagalbos auto-mobiliu.

Medikø brigadà jam iðkvietëpolicijos pareigûnai, nes á Policijoskomisariatà su pareiðkimais atëjæsvyriðkis praðë tirti ne realius, o mis-tinius, fantastinius dalykus, tad bu-vo akivaizdu, kad jam reikalinga nepolicijos, o medikø pagalba.

Atvykæ medikai nusprendëveþti vyriðká gydytojo psichiatroapþiûrai, o du policijos pareigûnaijá palydëjo iki pat skyriaus, kurkrakiðkis buvo skubiai apþiûrëtas.Pareigûnai iðbuvo prie pacientoiki pat nelemtojo ðûvio.

Pareigûnai liko uþ durø

Pasirodo, A. D. turëjo su sa-vimi nelegaliai laikomà revolveriotipo ginklà ir ðovë ið jo sau tiesiai ásmilkiná. Tai jis padarë po gydyto-jo apþiûros laukdamas siuntimo ákità gydymo ástaigà.

Vyriðkis pasipraðë á tualetà, opareigûnai liko jo laukti uþ durø,prieð tai apþiûrëjæ patalpas ir pa-sidomëjæ, ar jose nëra langø.

Këdainiø pirminës sveikatos

prieþiûros centro direktorë Aud-ronë Rimkevièienë sako, kad ávy-kio sukrësti skyriaus darbuotojaiskubiai iðkvietë „greitàjà“.

Direktorës teigimu, vyriðkisèia pat buvo reanimuotas ir, atsi-staèius gyvybinëms funkcijoms,nugabentas á Këdainiø ligoninësreanimacijos skyriø, taèiau po va-landos mirë.

Elgesys nebuvo agresyvus

Paklaustas, kaip pareigûnaigalëjo nepastebëti, kad krakiðkisturi ginklà, Policijos komisariato


Geguþæ „Rinkos aikðtë“ raðë,kad su 19-meèiu këdainieèiu drau-gaujanti ir balandþio 29-àjà ið „Sau-lutës“ pabëgusi paauglë su drauguapsigyveno iðsinuomotame bute irsavo gyvenamàjà vietà kruopðèiaislepia nuo visø be iðimties.

Vëliau, birþelio pabaigoje,paauglë pati prisistatë á Policijoskomisariatà ir buvo sugràþinta áglobos namus. Tada ðiø namø di-rektorë Ilona Ðventoraitienë„Rinkos aikðtei“ sakë bendravusisu mergaite ir susidariusi áspûdá,kad ji tvirtai nusiteikusi daugiauið èia nebebëgti.

Á ðventæ iðëjo savavaliðkai

Taèiau tokio nusiteikimo paka-ko tik mënesiui ir vienai savaitei –liepos 28-àjà 16-metë vël dingo.

I. Ðventoraitienë sako, kad tàdienà Këdainiø stadione vyko mies-to ir rajono visuomenei skirta ðven-të, á kurià Justinai nebuvo leista ei-ti, taèiau paauglë nepaisë draudimoir savavaliðkai iðëjo, o iðëjusi taip irnegráþo. Direktorës teigimu, nuo ta-da, kai gráþo po pirmojo pabëgimo,iki minëtojo renginio paauglës el-gesys „Saulutës“ darbuotojams ne-këlë problemø. Mergaitë bûdavo ið-leidþiama aplankyti artimuosius irvisada sugráþdavo atgal. Bet ðákartatsitiko kitaip.

Galbût sugráþo vaikinas

Globos namø direktorë spë-

virðininkas Dainius Dobilas „Rin-kos aikðtei“ atsakë:

„Jis nebuvo teisës paþeidëjas,nesielgë agresyviai, todël pareigû-nai neturëjo teisinio pagrindo atliktiasmens kratà, kaip neturëjo teisësir uþdëti antrankius. Tokie veiksmaiyra grieþtai reglamentuojami.“

A. Rimkevièienë savo ruoþ-tu irgi patvirtino, kad „jokios pa-ciento agresijos gydytojo kabine-te nebuvo“.

Komisariato virðininkas pa-neigë ir gandà, kad vyriðkis turëjopeilá, kurá pareigûnai ið jo atëmë:

„Niekuo jis nesiðvaistë ir niekas iðjo nebuvo atimta.“

Pasijuto esà nesaugûs

D. Dobilas sako, kad ðiameávykyje policijos darbo broko në-ra, nors medikams padëjæ parei-gûnai, savaime suprantama, jau-èiasi prastai.

Dar prasèiau jauèiasi medi-kai, nes tai, kas atsitiko, akivaiz-dþiai parodë, kokie nesaugûs jiesavo darbe, ypaè dirbdami su psi-chikos problemø turinèiais ligo-niais.

„Psichiatrø darbo kabinetuo-se visko atsitinka. Ligoniai yra irstalus vartæ, ir su këde prieð gydy-tojà uþsimojæ, ir savo sutuoktiniusstumdæ. Bet prieð kelerius metusLietuvoje buvo nuspræsta, kad psi-chiatro darbas nepavojingas, todëlpailgintos darbo valandos, nebe-skiriamos ilgesnës atostogos“, – suapmaudu sako A. Rimkevièienë.

Nesuvokë tikros problemos

Vis dëlto ir psichiatrø, irjiems á pagalbà ateinanèiø poli-cijos pareigûnø padëtá labiausiaiapsunkina kai kurios Psichikossveikatos prieþiûros ástatymonuostatos, kuriø pagrindinë – li-gonis turi gydytis savanoriðkai, opriverstinis gydymas taikomas tikretais atvejais.

Jei nebûtø ðios nuostatos,galbût nebûtø ávykusi ir èia ap-raðoma nelaimë, nes, „Rinkosaikðtës“ þiniomis, A. D. sveika-tos problemas buvo pastebëjusiir ðeima, ir aplinkiniai, taèiaupats vyriðkis negalëjo bûti savi-kritiðkas.

Jis buvo kamuojamas nepa-grástø átarimø, jautësi esàs per-sekiojamas, manë jo gyvybei gre-siant pavojø, iðdëstæs tai raðtu nekartà bandë ieðkoti pagalbos, betnesuvokë ir nepripaþino turás ki-tokiø problemø.

ja, kad paauglës pabëgimas ir ðá-kart susijæs su tuo paèiu jos drau-gu, kuris, „Saulutës“ darbuotojøþiniomis, vasarà buvo iðvykæs pa-dirbëti uþsienyje.

„Neþinau, ar tai tiesa, betmûsø vaikai sakë, kad matë já su-gráþusá. Teiravomës vaikino tëvø,taèiau jie nieko apie tai neþino.Jeigu jis ið tiesø gráþæs, gali bûti,kad vël abu kaþkur apsigyveno“,– sako I. Ðventoraitienë.

Jeigu paauglë po kiek laikoatsiras, ji vël bus sugràþinta á „Sau-lutæ“, nors bëgdama ir pridaro ðiøglobos namø darbuotojams bëdos.

Pagaliau dirba psichologë

„Mes esame oficialûs tosmergaitës globëjai, todël turime jarûpintis, nors ji ið mûsø ir bëga“,– tvirtina I. Ðventoraitienë.

Ji sako, kad sugràþintus bëg-lius, kaip ir kitus ávairiø proble-mø turinèius globotinius, bandopaveikti socialiniai pedagogai.Þinoma, tiek, kiek leidþia globosnamø sàlygos ir ástatymai.

Per pirmàjá Justinos Kisie-liûtës pabëgimà direktorë apgai-lestavo, kad nepavyksta rasti psi-chologo, norinèio „Saulutëje“dirbti ketvirtadaliu etato, taèiauðákart situacija jau pasikeitusi –nuo rugsëjo 3-iosios specialistasjau yra ir dirbs kasdien po dvi va-landas.

Tikisi gyventojø pagalbos

I. Ðventoraitienë sako paste-bëjusi, kad globos namø vaikai la-bai dþiugiai sutiko þinià apie psi-chologæ ir jau pirmà jos darbo die-nà verþësi su ja bendrauti.

Gali bûti, kad po kiek laiko„Saulutës“ psichologei teks dirb-ti ir su bëgle, o kol kas tæsiama pa-ieðka. Policija praneða, kad mer-gaitë – apie 160 cm ûgio, mëlynøakiø, ðviesiø ilgø plaukø, ant de-ðinio skruosto, prie nosies, turi ap-gamà.

Visø, þinanèiø, kur gali bûtidingusioji, praðoma praneðti Pre-vencijos poskyrio vyresniajai spe-cialistei Vilmai Vyðniauskienei(tel. 68 736) arba anoniminiu pa-sitikëjimo telefonu 53 342. Galimakreiptis ir á to paties poskyrio tyrë-jà Sandrà Bukauskaitæ (tel. 8 34754 213 arba 8 655 66 882).


Bëglë „Saulutëje“ nesirodo jau antras mënuo

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

J. Kisieliûtës paieðkos – nebenaujiena.

Josvainiø g. 41, Këdainiai, tel.: (8 347) 56 176, 8 678 40 699.


ÞÛKB „Krekenavos mësa“aktyviai pleèia savo veiklà ir siûlo darbà

Mes siûlome:· laiku mokamà gerà atlyginimà bei nuo darbo rezultatø priklausanèià

skatinamàjà iðmokà;· apmokymà darbo vietoje.

Reikalavimai:· mokëti saugiai dirbti su mechaniniais árenginiais;· mokëti dirbti atsakingai, savarankiðkai ir greitai, organizuoti savo darbà.

Telefonas pasiteirauti (8 347) 77 236.

kiauliø ir galvijø skerdimo skyriuje

UAB „Krekenava“perka þemës ûkio paskirties þemæPanevëþio raj. Krekenavos sen.,

Pasvalio raj. Puðaloto sen.,Këdainiø raj. Surviliðkio sen.

Atsiskaito ið karto. Tel. 8 686 85 435.

Liepø alëja 3, Këdainiai. Tel.: (8 347) 55 790, 8 686 76 431.

Rugsëjo 10 d. (pirmadiená)Këdainiø ðeimos klinikoje konsultuosKauno klinikø kraujagysliø chirurgas

Konsultacijos sergantiems kraujagysliø ligomis (iðsiplëtusiosvenos, trofinës opos) bei esant kojø kraujotakos sutrikimams.

Registracija ir informacija telefonu 8 657 61 962.

prof. ALEKSANDRAS ANTUÐEVAS.

Irma BAJORÛNË

Ðiomis dienomis á rajonoÐiomis dienomis á rajonoÐiomis dienomis á rajonoÐiomis dienomis á rajonoÐiomis dienomis á rajonoûkininkø laukus iðvaþiuosûkininkø laukus iðvaþiuosûkininkø laukus iðvaþiuosûkininkø laukus iðvaþiuosûkininkø laukus iðvaþiuoscukriniø rinkeliø kasimocukriniø rinkeliø kasimocukriniø rinkeliø kasimocukriniø rinkeliø kasimocukriniø rinkeliø kasimotechnika. Pirmadiená pirmøjøtechnika. Pirmadiená pirmøjøtechnika. Pirmadiená pirmøjøtechnika. Pirmadiená pirmøjøtechnika. Pirmadiená pirmøjøsaldþiøjø ðaknø laukiama ABsaldþiøjø ðaknø laukiama ABsaldþiøjø ðaknø laukiama ABsaldþiøjø ðaknø laukiama ABsaldþiøjø ðaknø laukiama AB„Nordic Sugar Këdainiai“„Nordic Sugar Këdainiai“„Nordic Sugar Këdainiai“„Nordic Sugar Këdainiai“„Nordic Sugar Këdainiai“fabrike, o antradiená prasidësfabrike, o antradiená prasidësfabrike, o antradiená prasidësfabrike, o antradiená prasidësfabrike, o antradiená prasidëscukraus gamybos sezonas.cukraus gamybos sezonas.cukraus gamybos sezonas.cukraus gamybos sezonas.cukraus gamybos sezonas.Planuojama, kad jis truks ikiPlanuojama, kad jis truks ikiPlanuojama, kad jis truks ikiPlanuojama, kad jis truks ikiPlanuojama, kad jis truks ikisausio pradþiossausio pradþiossausio pradþiossausio pradþiossausio pradþios. . . . . GamybosGamybosGamybosGamybosGamybossezonui priimta 70 sezoniniøsezonui priimta 70 sezoniniøsezonui priimta 70 sezoniniøsezonui priimta 70 sezoniniøsezonui priimta 70 sezoniniødarbininkø.darbininkø.darbininkø.darbininkø.darbininkø.

Laukuose – rekordinisderlius

„Rugpjûèio pabaigoje darytityrimai patvirtino, kad uþderëjoderlius, lenkiantis visos Skandina-vijos augintojø pasiekimus, – lau-kiamu derliumi patenkintas AB„Nordic Sugar Këdainiai“ þemësûkio direktorius Saulius Mozeris.Biologinis derlius siekia 70 tonøhektare. Pernai tokiu lauku buvouþaugæ apie 60 tonø, tik buvo di-desnis cukringumas.“

Toks yra biologinis derlius, okiek þemdirbiai atveð iki fabriko,priklausys nuo runkeliø nuëmimoir sandëliavimo kokybës.

Didesnis derlius turëtø atsvertiðiek tiek maþesná ðaknø cukringu-mà ir cukraus gamyba turëtø bûtine maþesnë uþ praëjusiø metø.

Augintojai – arti fabriko

Fabrikas turi sutartis su 400Këdainiø (èia dirba 54 procentaivisø augintojø), Kauno, Ðiauliø,Panevëþio rajonø, Suvalkijos au-gintojø.

„Mûsø runkeliø augintojaitechniðkai yra bene geriausiai iðvisos grupës ðaliø techniðkai ap-ginkluoti derliaus nuëmimo tech-nika. Tokios naujos ir naðios tech-nikos neturi nei Vokietijos, neiSkandinavijos ðaliø ûkiai, – patvir-tino S. Mozeris. – Belieka jà tin-kamai naudoti, kad á fabrikà at-vaþiuotø kuo daugiau iðaugintøðaknø, maþëtø derliaus nuëmimonuostoliai.“

Gamintojø planai

Cukraus gamintojai ðiemetplanuoja didesná dëmesá skirti lo-gistikai – kad runkelius á fabrikà at-veþusias transporto priemonës at-gal iðvaþiuotø ne tuðèios, o pakrau-tos runkeliø grieþiniø, skirtø gyvu-liø paðarams ar fabriko kalkiø, pa-gerinanèiø dirvoþemio struktûrà.

Planuojama per dienà per-dirbti 6 tûkstanèius tonø runkeliø.Pernai vidutiniðkai perdirbta 200tonø maþiau.

„Galime pasigirti, kad Këdai-niø fabrikas yra vienas ið stabiliau-siai dirbanèiø visoje kompanijoje,turime maþiausiai prastovø“, – sa-kë S. Mozeris.

Nauja sistema – daugiauinformacijos, tikslesnë apskaita

Kompanija „Nordic Sugar“diegia naujà informacinæ ir ap-

skaitos sistemà SAP, kuria naudo-sis visos cukraus gamybos sistemosgrandys, taip pat ir runkeliø au-gintojai. Gavæ prieigà prie siste-mos jie matys savo produkcijospristatymà ir kitus reikalus, galësávesti savus duomenis, pasiraðytisutartis, uþsakyti sëklø ir t.t. Á sis-temà naudotojai galës áeiti ir nau-dodamiesi iðmaniuoju telefonu.

Kol kas vyksta pirmasis siste-mos diegimo etapas. Kai tam buspasirengta, planuojami naudoto-jø mokymai.

Naujos informacinës ir ap-skaitos sistemos diegimas yra di-delë investicija á fabriko moderni-zavimà ir dar kartà árodo, kadkompanija tiki Këdainiø cukrausfabriko perspektyva.

Baigiami statybos darbai

Spalio mënesá planuojamapradëti eksploatuoti naujà cuk-raus saugyklà. Bokðtas jau baigtasstatyti, ðiomis dienomis projektàágyvendinanti Lenkijos kompani-ja baigia „aprengti“ iðoriná sluoks-ná. Baigiamajame etape bus veda-mi elektros kabeliai, diegiama val-dymo áranga.

Baigiamas ir kitas didelis in-vesticinis projektas – valymo áren-gimø statyba. Jø dëka á miesto va-lymo árengimus bus perduodamasðvaresnis vanduo.

Anksèiau ið fabriko sklisdavænemalonûs kvapai suvaldyti, kaipradëtas eksploatuoti fabriko kal-kiø dþiovinimo cechas. Kadangirunkeliø nuoplovos iðsausinamos,jos neberûgsta.

Situacijà dar pagerins naujie-ji valymo árengimai.

Cukraus fabrikeprasideda darbymetis

AB „Nordic Sugar Këdainiai“ þemësûkio direktorius S. Mozeris:„Laukuose uþderëjo rekordiðkaididelis cukriniø runkeliø derlius,tereikia já nuimti su kuo maþesniaisnuostoliais.“

Baigiama statyti saugykla, kurioje bus laikoma iki 40 tûkstanèiø tonøcukraus. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

Ilonos Medelinskienës ðokiø studija „Altima“

Trijø daliø treniruotës programa – klasikinëaerobika, „Zumba Fitness“, dailioji mankðta.

Pirmadieniais–treèiadieniais nuo 18.30 iki 19.30 val.„Atþalyno“ gimnazijos choreografijos salëje.

Tel. 8 650 14 799.

merginas ir moteris kvieèiaaktyviai sportuoti.


Kiekvienà mënesá, ðeðtadieniais, rajono laikraðèio „Rinkos aikðtë“keturi puslapiai bus skiriami konkurso „Lietuviø tautinio tapatumo tvirtinimas irsklaida“ kultûriniam-ðvieèiamajam projektui „Lietuvos vidury“, kurio tikslai yra:

- atspindëti lietuvybës, lietuviø tautinio tapatumo átvirtinimà Këdainiø kraðtobendruomenëse;

- ugdyti aktyvø, þingeidø, iniciatyvø, atsakingà valstybës pilietá;- atskleisti lietuviø tautos charakterá, lietuviðkos kûrybos individualumà

Këdainiø kraðte;- skatinti rajono visuomenæ domëtis gimtojo kraðto dabartimi bei praeitimi,

istorinëmis asmenybëmis, kultûros ir materialaus paveldo vertybëmis;- átvirtinti þmoniø pilietiðkumà, tautos dvasiniø vertybiø gynimà ir puoselëjimà;- paskleisti jaunimo bei vyresniøjø þmoniø iniciatyvas, kuriomis plëtojamas

lietuviðkumas bei tautinis tapatumas Këdainiø kraðte.Skambinkite, raðykite. Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiø!El. paðtas [email protected] Teirautis redakcijos tel. 56 511.

Mieli këdainieèiai,

Projektà „Lietuvos vidury“ remia

Auðra MALINAUSKIENË

Antrà kartà Pelëdnagiuose surengtasAntrà kartà Pelëdnagiuose surengtasAntrà kartà Pelëdnagiuose surengtasAntrà kartà Pelëdnagiuose surengtasAntrà kartà Pelëdnagiuose surengtasavangardinis madø ðou. Ðákart jo tema buvoavangardinis madø ðou. Ðákart jo tema buvoavangardinis madø ðou. Ðákart jo tema buvoavangardinis madø ðou. Ðákart jo tema buvoavangardinis madø ðou. Ðákart jo tema buvo„Metø laikai“. Spalvingus, kvepianèius, ið„Metø laikai“. Spalvingus, kvepianèius, ið„Metø laikai“. Spalvingus, kvepianèius, ið„Metø laikai“. Spalvingus, kvepianèius, ið„Metø laikai“. Spalvingus, kvepianèius, iðnetradiciniø medþiagø pasiûtus drabuþius,netradiciniø medþiagø pasiûtus drabuþius,netradiciniø medþiagø pasiûtus drabuþius,netradiciniø medþiagø pasiûtus drabuþius,netradiciniø medþiagø pasiûtus drabuþius,prie kuriø buvo priderinti ir tradiciniaiprie kuriø buvo priderinti ir tradiciniaiprie kuriø buvo priderinti ir tradiciniaiprie kuriø buvo priderinti ir tradiciniaiprie kuriø buvo priderinti ir tradiciniai,,,,,senovës lietuviø pamëgti vilnos dirbiniai:senovës lietuviø pamëgti vilnos dirbiniai:senovës lietuviø pamëgti vilnos dirbiniai:senovës lietuviø pamëgti vilnos dirbiniai:senovës lietuviø pamëgti vilnos dirbiniai:kepurës, apavas, dekoro detalës,kepurës, apavas, dekoro detalës,kepurës, apavas, dekoro detalës,kepurës, apavas, dekoro detalës,kepurës, apavas, dekoro detalës,demonstravo ir paaugliaidemonstravo ir paaugliaidemonstravo ir paaugliaidemonstravo ir paaugliaidemonstravo ir paaugliai, ir septyniø, ir septyniø, ir septyniø, ir septyniø, ir septyniømënesiø kûdikis.mënesiø kûdikis.mënesiø kûdikis.mënesiø kûdikis.mënesiø kûdikis.

Madø ðou kolekcija – spalvinga ir kvepianti

/Nukelta á 6 psl./

Atsiþvelgë á charakterá

Ðio renginio sumanytoja, ko-lekcijos modeliø kûrëja ir drabu-þiø siuvëja Këdainiø kultûros cen-tro Pelëdnagiø skyriaus vadovëÞydrë Jasudavièienë pasakojoprieð porà metø sukûrusi pirmàjàavangardinæ kolekcijà „Gëliø fies-ta“, kuri su didþiuliu pasisekimubuvo demonstruota seniûnijos irrajono renginiuose.

Po pasirodymo – ðiuolaikinio ðokio grupë „Mistika“.

Jauniausias avangardinio ðou modelis – septyniø mënesiø Ignë Adomaitytë su mama Indre.

Avangardinio ðou idëjos autorë Þ. Jasudavièienësu maþaisiais modeliais.



Madø ðou kolekcija – spalvinga ir kvepianti„Su praëjusiais metais pato-

bulinta „Gëliø fiestos“ programadalyvavome dvejose deðimtyseávairiausiø kraðto renginiø. Ðákartavangardinio ðou tema pasirinkaumetø laikus. Kiekvienà kostiumàkûriau atsiþvelgdama á individua-lø vaiko charakterá, kuris geriau-siai atspindëtø tam tikrà metø lai-kà“, – aiðkino Þ. Jasudavièienë.

Vyko seminarai

Rugpjûèio mënesá paðneko-vë vedë edukacinius seminarus„Avangardas. Stilius. Kostiumai“,á kuriuos ateidavo vaikai ir jø të-veliai.

„Vasara kaimo þmonëms –pats darbymetis, todël tik nedau-gelis suaugusiøjø galëjo dalyvautiseminare ir prisidëti prie kolekci-jos kûrimo“, – kalbëjo Þ. Jasuda-vièienë.

Todël paskutiná vasaros më-nesá ji daugiausiai bendravo sujaunaisiais pelëdnagiðkiais, kuriøamþius svyravo nuo penkeriø ikiðeðiolikos metø.

Medþiagos nesuplyðo

Moteris pasakojo, kad ávai-riaspalvæ kolekcijà ji pasiuvo iðvienkartiniø, ryðkiaspalviø ir netkvepianèiø atliekø maiðø, taip patstatybinës medþiagos, kuri kloja-ma prieð formuojant alpinariu-mus, vienkartiniø staltiesiø, ag-roplëvelës, stipraus popieriaus,floristiniø tinklø, stogo dengimuiskirtos ir nariuotos plëveliø rûðiø.

„Visas ðias medþiagas, skirtaspuoðniems kolekcijos apdarams,savo siuvimo maðina susiuvauáprastais, tam skirtais siûlais. Ga-liu pasidþiaugti, kad nei siuvant,nei vaikams persirenginëjant kos-tiumus, jie nesuplyðo“, – ðypsosiÞ. Jasudavièienë.

Paðnekovë prie avangardiniødrabuþiø priderino paèios ið vilnosnuveltas kepures, apavà, taip patdaliai kostiumø sukûrë atskirasvilnones dekoro detales.

Domisi mada

„Kurdama kostiumus neno-riu ðiukðlyno, bet trokðtu, kad jiebûtø puoðnûs, áspûdingi, ekstrava-gantiðki. Drabuþiams idëjø se-miuosi ið visur. Domiuosi mada– skaitau spaudà internete, var-tau þurnalus, taèiau nieko neko-

pijuoju. Kartais, jeigu man pa-tinka kokia nors detalë, iðkartsumàstau kaip jà pritaikysiu. Bu-vo ir taip, kad siuvu ir svarstaukaip turëtø atrodyti kostiumas,kad jis atskleistø metø laikà“, – pa-sakojo Þ. Jasudavièienë.

Avangardinio ðou „Metø lai-kai“ kolekcijos paruoðimas atsië-

jo apie keturis ðimtus litø. Dalá ðiølëðø skyrë Këdainiø kultûros cen-tro Pelëdnagiø skyrius, kità – vai-kø tëvai, o kiek trûko – asmenið-kai pridëjo pati Þ. Jasudavièienë.

Pasirodymas pavyko

Paðnekovë dþiaugësi, kad

renginyje vaikai puikiai pasirodëir kolekcijà pristatë bûtent taip,kaip ji ir ásivaizdavo.

„Didþioji dalis modeliø ðádarbà buvo dirbæ ir pirmajameavangardiniame ðou „Gëliø fies-ta“, todël jiems nebuvo naujie-na þygiuoti stilizuotu podiumu.Ðákart pasirodë devyniolika mo-deliø. Beje, kolekcijos pristaty-me dalyvavo trijø ðeimø broliaiir seserys, taip pat mama su sep-tyneriø mënesiø dukryte“, – ðyp-sosi Þ. Jasudavièienë.

Kultûros darbuotoja graþiøþodþiø negailëjo visiems vaikamsir jø tëveliams. Taip pat ji liko pa-tenkinta renginio vedëjo MikësPûkuotuko, á kurá ásikûnijo MatasRuða, darbu.

Turi pasiûlymø

Prie koncertinës avangardi-nio ðou programos, kurioje skam-bëjo klasikinë ir instrumentinëmuzika, reþisûros prisidëjo ir Pe-lëdnagiø skyriaus reþisierë DaivaUrbonienë bei Þ. Jasudavièienësvadovaujama mergaièiø ðiuolaiki-nio ðokio grupë „Mistika“, atlikusikeletà numeriø.

„Jau sulaukëme pasiûlymø„Metø laikø“ kolekcijà demonst-ruoti ir kitose mûsø seniûnijos gy-venvietëse. Artimiausiu metu jàpristatysime Labûnavos renginy-je“, – sakë Þ. Jasudavièienë.

Didelio vietos gyventojø dë-mesio sulaukusá renginá tradicið-kai globojo Pelëdangiø seniûnasValentinas Tamulis.

Renginávedë MikëPûkuotukas(M. Ruða).

Visi ðie kostiumai sukurti ið atliekø maiðø, statybiniø ir kt. medþiagø.

/Nuotr. iðÞ. Jasudavièie-nës asmeninioarchyvo/

Renginio globëjas Pelëdnagiø seniûnas V. Tamulis uþ puikø pasirodymà áteikë saldþià dovanà.


Giedrûna GIRDENYTË

Uþ Ðiluvos, uþ TUþ Ðiluvos, uþ TUþ Ðiluvos, uþ TUþ Ðiluvos, uþ TUþ Ðiluvos, uþ Tytuvënø, viename Kelmës rajono kampelyje yraytuvënø, viename Kelmës rajono kampelyje yraytuvënø, viename Kelmës rajono kampelyje yraytuvënø, viename Kelmës rajono kampelyje yraytuvënø, viename Kelmës rajono kampelyje yratoks Budraièiø kaimas. Ðiaip bûtø kaimas, kaip kaimas, kokiøtoks Budraièiø kaimas. Ðiaip bûtø kaimas, kaip kaimas, kokiøtoks Budraièiø kaimas. Ðiaip bûtø kaimas, kaip kaimas, kokiøtoks Budraièiø kaimas. Ðiaip bûtø kaimas, kaip kaimas, kokiøtoks Budraièiø kaimas. Ðiaip bûtø kaimas, kaip kaimas, kokiøaplinkui daug. Bet ðis mums ádomus dël daplinkui daug. Bet ðis mums ádomus dël daplinkui daug. Bet ðis mums ádomus dël daplinkui daug. Bet ðis mums ádomus dël daplinkui daug. Bet ðis mums ádomus dël dviejø dalykø.viejø dalykø.viejø dalykø.viejø dalykø.viejø dalykø.Pirmas – jo þmonës susibûræ á labai stiprià ir veikliàPirmas – jo þmonës susibûræ á labai stiprià ir veikliàPirmas – jo þmonës susibûræ á labai stiprià ir veikliàPirmas – jo þmonës susibûræ á labai stiprià ir veikliàPirmas – jo þmonës susibûræ á labai stiprià ir veikliàbendruomenæ, savo veiklumu pagarsëjusià visoje ðalyje.bendruomenæ, savo veiklumu pagarsëjusià visoje ðalyje.bendruomenæ, savo veiklumu pagarsëjusià visoje ðalyje.bendruomenæ, savo veiklumu pagarsëjusià visoje ðalyje.bendruomenæ, savo veiklumu pagarsëjusià visoje ðalyje.Antras – jau seniai ðià bendruomenæ sieja glaudûs draugiðkiAntras – jau seniai ðià bendruomenæ sieja glaudûs draugiðkiAntras – jau seniai ðià bendruomenæ sieja glaudûs draugiðkiAntras – jau seniai ðià bendruomenæ sieja glaudûs draugiðkiAntras – jau seniai ðià bendruomenæ sieja glaudûs draugiðkiryðiai su Këdainiø literatais.ryðiai su Këdainiø literatais.ryðiai su Këdainiø literatais.ryðiai su Këdainiø literatais.ryðiai su Këdainiø literatais.

teratø pasiûlë:– Nekalbëkim apie já, kaip

apie mirusá, kalbëkim, kaip apiegyvà.

„Prozos aruodø“ ðventë –jau tradicija

Renginys, á kurá buvo pa-kviesti këdainieèiai – neatsitikti-nis ir nevienkartinis renginys.Budraièiuose jis vyksta kasmet –jau vienuoliktà kartà, todël jauseniai tapæs tradiciniu.

Renginio vieta – Budraièiøþemës ûkio mokykla, mielai tei-kianti prieglobstá ávairiems kaimobendruomenës susibûrimams.Jaukiai iðpuoðtoje salëje sveèiuspasitinka ant didþiulio stalo iðdës-tyti albumai – nuotraukø, laikrað-èiø iðkarpø, atvirukø rinkiniai.Viskas – apie Tytuvënø kraðtà.Apie tai byloja albumø pavadini-

mai: „Graþieji Tytuvënai“, „As-menybës, garsinusios Tytuvënus“,„Tremties Tytuvënai“, „Tarpuka-rio Tytuvënai“, „Atgimimo sàjû-dis Tytuvënuose“ ir kt.

Ið stovinèios ant stalo dide-lës portretinës nuotraukos þvel-giantis Tytuvënø patriarchas I.Virþintas tartum drauge su susi-rinkusiais budraitiðkiais ir jø sve-èiais klausësi literatø skaitomøapsakymø, ese, poezijos posmø,skambanèiø dainø.

Skambëjo ir këdainiðkiøliteratø balsai

Stebëjomës – kiek daug ku-rianèiø ir kûryba besidominèiøþmoniø yra Budraièiø kaimo ben-druomenëje! Kuriuos subûrë josákurtas „Austëjos“ klubas. Todëlnëra ko stebëtis, kad á Budraièius,kaip á medum kvepiantá þydintásodà, sulëkë kûrybinës bitës iðávairiø Lietuvos kampeliø, betdaugiausia ið Þemaitijos. Savokûrinius skaitë literatai ið Kurðë-nø, Varniø, Kelmës, Rietavo, Ty-tuvënø ir kt.

Stebint ðá turiningà renginá,ypaè malonu buvo, kad jame ak-tyviai dalyvavo nemaþas këdainið-kiø literatø pulkelis. Elenos Pau-liukevièienës kûrinys „Vienkie-mis“, Nijolës Kulnickienës „Ma-no Lietuva“, Kazio Daniûno„Akis á aká su prezidentu A. Sme-tona 1938-aisiais“, Jadvygos Pet-rusevièienës ir kitø këdainiðkiøkûryba buvo sutikta ypaè ðiltai.

Ðtai këdainiðkë Rima Petri-levièienë pelnë geriausios siuþe-to meistrës vardà, laimëjo pirmà-jà vietà ir buvo apdovanota pri-zu. Irena Bièkienë uþ savo „Laið-kà tëvui“ laimëjo treèiàjà vietà irtaip pat buvo apdovanota prizu.Këdainietë menininkë ir literatëLeokadija Mockienë buvo apdo-vanota prizu uþ kupinà romanti-kos savo kûrybà.

Labai ðiltai nuteikë tai, kadBudraièiø bendruomenës klubo„Austëja“ nariai prisiminë ir gra-þiai pagerbë mokytojus, kuriø ug-dyti mokiniai tapo literatais ir pa-raðë graþius kûrinëlius. Norëtø-

Dar neuþgeso draugystës degantys lauþai

Todël këdainiðkiø nenustebi-no ðis neseniai ið Budraièiø kai-mo atskriejæs laiðkas: „Maloniaikvieèiame dalyvauti ðventëje„Prozos aruodai – 2012“, skirto-je Igno Virþinto atminimui, kuriávyks rugpjûèio 24 dienà 14 val.Vyks kûriniø skaitymai, geriausiøkûriniø autoriø apdovanojimas,skambës muzika ir dainos.“

Dabar – trumpas ekskursasá ðalá. Mat, daugeliui këdainieèiø

galbût dar negirdëta I. Virþintopavardë. Ðis jau Anapilin iðkelia-væs þmogus buvo tikras kaimoðviesulys – kûrëjas, Lietuvos kai-mo raðytojø sàjungos narys, iðlei-dæs kelias apsakymø knygas, ðvie-tëjas, pedagogas, muziejininkas,visuomenës veikëjas. Budraièiøkaimo bendruomenës gerbtas irmylëtas þmogus ir ðiandien gyvasjø atmintyje. Neatsitiktinai ren-ginio pradþioje vienas ið vietos li-

si, kad taip bûtø visada ir visur,ne tik Budraièiuose.

Poezija ir muzika –sesës dvynës

Literatûriná renginá pagyvi-no ir papuoðë muzika ir dainos.Ðiltai sutikta Irena Nevedomskie-në ið Varniø, akompanuodamasau gitara, padainavo keletà lyrið-kø romansø:

„Paraðyk man paprastà

laiðkà,man uþteks jo ðilumos

vakarais...“Nesislapstë „uþ kerèios“ ir

këdainiðkiai. Kartu su literataisatvykusi dainuojamosios poezijosgrupë, vadovaujama Irenos Soke-lienës, gerai þinoma ne tik Këdai-niuose, bet ir uþ mûsø rajono ri-bø. Todël renginio dalyviai, tikë-damiesi graþiø áspûdþiø, sutiko jàypaè karðtais plojimais. Ir jie ne-liko nuvilti. Tradicinëmis skrybë-laitëmis pasipuoðusios atlikëjosnudþiugino klausytojus nenuval-kiotais, prasmingais dainø teks-tais ir graþiomis melodijomis.

– Televizinës estrados„þvaigþdës“ jau taip ágriso lëkð-tais savo atliekamø dainø tekstaisir primityviomis melodijomis, kadI. Sokelienës grupës koncertasmums tikra atgaiva, – dþiaugësiviena ið renginio organizatoriøJustina Virþintienë.

***Renginys baigësi ekskursija á

I. Virþinto muziejø – nedidelëjeÞemës ûkio mokyklos skirtoje pa-talpoje prisiglaudusià gausià ir ávai-rià jo surinktà senienø kolekcijà,kuri nusipelno ir atskiro apraðymo,ir atskiros daug erdvesnës patalpos.Kurios suteikti kol kas nei vietossavivaldybë, nei tuo labiau mokyk-la negali. Kà gi – viskas ateityje.

O dabar – ðiltas atsisveikini-mas su budraitiðkiais. „Atvaþiuo-kite vël!“ – kvietë jie ir iðlydëjokëdainiðkius poezijos posmais:

„Tik nesakyk, kad baigiasi gyvenimas,

dar neuþgeso draugystës degantys lauþai...“

Budraièiuose susirinkusiems literatams koncertuoja dainuojamosios poezijos grupë (ið kairës): L. Barsukova,L. Mockienë, D. Barauskienë, R. Sakalauskienë. I. Sokelienë – sëdi deðinëje su gitara.

J. Virþintienë (kairëje) áteikia prizà ir gëlæ këdainietei menininkei L. Mockienei.

Këdainieèiai literatai – ávairiø literatûriniø renginiø dalyviai visoje Lietuvoje. Su daugelio rajonø literatais juossieja nuoðirdi draugystë.


Irma BAJORÛNË

Baigiasi visà vasarà trukæs „Didysis þygis po BaltijosBaigiasi visà vasarà trukæs „Didysis þygis po BaltijosBaigiasi visà vasarà trukæs „Didysis þygis po BaltijosBaigiasi visà vasarà trukæs „Didysis þygis po BaltijosBaigiasi visà vasarà trukæs „Didysis þygis po Baltijosðalis 2012“, kurio dalyviai apsilankë ir 1863 m.ðalis 2012“, kurio dalyviai apsilankë ir 1863 m.ðalis 2012“, kurio dalyviai apsilankë ir 1863 m.ðalis 2012“, kurio dalyviai apsilankë ir 1863 m.ðalis 2012“, kurio dalyviai apsilankë ir 1863 m.sukilimo muziejuje Paberþëje. Ðeðtà kartà surengtassukilimo muziejuje Paberþëje. Ðeðtà kartà surengtassukilimo muziejuje Paberþëje. Ðeðtà kartà surengtassukilimo muziejuje Paberþëje. Ðeðtà kartà surengtassukilimo muziejuje Paberþëje. Ðeðtà kartà surengtaskelioniø projektas, skirtas Baltijos ðaliø turizmokelioniø projektas, skirtas Baltijos ðaliø turizmokelioniø projektas, skirtas Baltijos ðaliø turizmokelioniø projektas, skirtas Baltijos ðaliø turizmokelioniø projektas, skirtas Baltijos ðaliø turizmopopuliarinimuipopuliarinimuipopuliarinimuipopuliarinimuipopuliarinimui, sudomino ne tik gintarinio pajûrio, sudomino ne tik gintarinio pajûrio, sudomino ne tik gintarinio pajûrio, sudomino ne tik gintarinio pajûrio, sudomino ne tik gintarinio pajûriogyventojus, bet ir daug kitø ðaliø keliautojø.gyventojus, bet ir daug kitø ðaliø keliautojø.gyventojus, bet ir daug kitø ðaliø keliautojø.gyventojus, bet ir daug kitø ðaliø keliautojø.gyventojus, bet ir daug kitø ðaliø keliautojø.

Projektui skirtoje svetainëjeper visà laikotarpá ið viso uþsire-gistravo daugiau kaip 1,5 tûkst.þmoniø. Beveik 10 proc. jø aplan-kë visus 30 rekomenduotø turis-tiniø objektø Lietuvoje, Latvijojeir Estijoje ir ið viso áveikë apie 2tûkst. km. Vyriausias þygeivis bu-vo 68 m. latvis, jauniausias – að-tuoneriø Nojus ið Lietuvos.

„Tai – vienas sëkmingiausiøir labiausiai pasiteisinusiø tarp-tautiniø kelioniø projektø. Kas-met augantis keliautojø po Balti-jos ðalis skaièius dþiugina ir skati-na toliau tæsti ðià iniciatyvà, kuripadeda savo ir kaimyniniø kraðtølobius atrasti asmeniðkai, ne tik iðturistiniø lankstinukø ar nuogir-dø. Ypaè dþiaugiamës tais entu-ziastais, kurie ðiame projekte da-lyvauja jau ketvirtà ar penktà kar-tà. Vadinasi, maþose Baltijos ða-lyse vis dar yra kà atrasti ir paþin-ti, o gerø atostogø ir áspûdþiø ti-këtis galima ne tik tolimuose eg-zotiniuose kraðtuose“, – dþiaugia-

Aktyviausi „Didþiojo þygio po Baltijos ðalis“dalyviai – nuo 8 iki 68 metø

si Valstybinio turizmo departa-mento direktorë Raimonda Bal-nienë.

Þygeiviai ne tik aktyviai ke-liavo po Baltijos ðalis, bet ir dali-nosi savo áspûdþiais, komentarais,kûrë nuotraukø galerijas, diskuta-vo internetinëje erdvëje. Nemaþaidaliai keliautojø didþiojo þygio ka-taloge rekomenduojamos net irsavo kraðto vietos buvo tikras at-radimas.

Lankomiausi objektai Lietu-voje buvo Krekenavos regioninioparko lankytojø centras, L. Ðep-kos droþiniø ekspozicija Rokiðkiokraðto muziejuje, apþvalgos ratasprie Zaraso eþero ir karstinë ágriu-va Karvës ola. Ið viso projektø da-lyviams buvo siûloma aplankyti po10 vertingø istoriniø, gamtos ir ar-chitektûriniø objektø Lietuvoje,Latvijoje ir Estijoje.

„Didþiojo þygio po Baltijosðalis laimëtojas bus iðrinktas rug-sëjo 12 d. Vilniuje. Jam atiteks pa-grindinis prizas – skrydis dviem á

pasirinktà Europos miestà su nak-vyne 4-iø þvaigþduèiø vieðbutyje.Kiti aktyviausi dalyviai bus apdo-vanoti kelionëmis á pasirinktà Bal-tijos ðalies sostinæ, tad vël galësleistis á keliones,“ – teigia projek-to „Didysis þygis po Baltijos ðalis2012“ vadovë Ieva Druktenë.

Rokiðkiodvaras –vienaslankomiausiøobjektø.

JauniausiasþygeivisNojus.

Apþvalgos ratas prie Zaraso eþero.

Projektà „Lietuvos vidury“ remia

Didþiojo þygio po Baltijos ðalis metu buvo lankomas ir 1863 m. sukilimo muziejus Paberþëje.

L. Ðepkos droþiniø ekspozicija Rokiðkio kraðtomuziejuje.

2012 m. rugsëjo 8 d.

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI Kraðto ðviesuoliai

/Nukelta á 3 psl./

/Nukelta á 2 psl./

Rubrikoje „Kraðto ðviesuoliai“ supaþindiname su iðkiliais Këdainiø kraðto þmonëmis, dabartinës kultûrossergëtojais, gerø idëjø, pilietinës iniciatyvos skleidëjais, þymiais mûsø kraðto þmonëmis, visuomenëje ir bendruo-menëse gerbiamais ðviesuoliais. Tikime, kad visuose rajono kampeliuose dar yra þmoniø, kuriø gyvenimas ir dar-bai verti ðviesuolio vardo.

Skambinkite, raðykite ir papasakokite mumsapie Këdainiø kraðto ðviesuolius.

Norime, kad apie tokius þmones þinotø,vertintø ir ið jø dvasinës stiprybës

semtøsi tiek jaunuomenë,tiek vyresnieji laikraðèio skaitytojai.

Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiøel. paðtu [email protected]

Teirautis redakcijos tel. 56 511

Këdainiø kraðto ðviesuoliai – 2012

Marija ÐEPETIENË

Prabëgusi skulptoriaus VPrabëgusi skulptoriaus VPrabëgusi skulptoriaus VPrabëgusi skulptoriaus VPrabëgusi skulptoriaus Vytauto ytauto ytauto ytauto ytauto ULEULEULEULEULEVIÈIVIÈIVIÈIVIÈIVIÈIAUS AUS AUS AUS AUS vasara buvo turtinga veiklos. Birþelio mënesá personalinë jo darbø paroda atidarytavasara buvo turtinga veiklos. Birþelio mënesá personalinë jo darbø paroda atidarytavasara buvo turtinga veiklos. Birþelio mënesá personalinë jo darbø paroda atidarytavasara buvo turtinga veiklos. Birþelio mënesá personalinë jo darbø paroda atidarytavasara buvo turtinga veiklos. Birþelio mënesá personalinë jo darbø paroda atidarytakunigaikðèio Mykolo Oginskio rûmuose Plungëje, liepà jis dalyvavo skulptoriø plenere Uþventyje (Kelmës rkunigaikðèio Mykolo Oginskio rûmuose Plungëje, liepà jis dalyvavo skulptoriø plenere Uþventyje (Kelmës rkunigaikðèio Mykolo Oginskio rûmuose Plungëje, liepà jis dalyvavo skulptoriø plenere Uþventyje (Kelmës rkunigaikðèio Mykolo Oginskio rûmuose Plungëje, liepà jis dalyvavo skulptoriø plenere Uþventyje (Kelmës rkunigaikðèio Mykolo Oginskio rûmuose Plungëje, liepà jis dalyvavo skulptoriø plenere Uþventyje (Kelmës r.), rugpjûèio 28 d..), rugpjûèio 28 d..), rugpjûèio 28 d..), rugpjûèio 28 d..), rugpjûèio 28 d.Daugpilyje (Latvija) atidaryta jo personalinë paroda, kuri veiks iki rugsëjo 19-osios. Kalbamës su kûrëju apie ðios vasaros kûrybináDaugpilyje (Latvija) atidaryta jo personalinë paroda, kuri veiks iki rugsëjo 19-osios. Kalbamës su kûrëju apie ðios vasaros kûrybináDaugpilyje (Latvija) atidaryta jo personalinë paroda, kuri veiks iki rugsëjo 19-osios. Kalbamës su kûrëju apie ðios vasaros kûrybináDaugpilyje (Latvija) atidaryta jo personalinë paroda, kuri veiks iki rugsëjo 19-osios. Kalbamës su kûrëju apie ðios vasaros kûrybináDaugpilyje (Latvija) atidaryta jo personalinë paroda, kuri veiks iki rugsëjo 19-osios. Kalbamës su kûrëju apie ðios vasaros kûrybináderliø, jo vieðinimà.derliø, jo vieðinimà.derliø, jo vieðinimà.derliø, jo vieðinimà.derliø, jo vieðinimà.

V. Ulevièiaus darbais dabargërisi Latvija

V. Ulevièius: „Kiekvienas kûrinys turi filosofiná pagrindà. Jei þmonës þiûri, domisi, lanko parodà, klausia, vadinasi, gerai, jie valgo tavo dvasinæ duonà.“

2012 m. rugsëjo 8 d.2popietei

Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526,el. paðtas [email protected]

Tel.: 8 656 01 938, 8 618 07 671, (8 347) 41 526,el. paðtas [email protected]

Þibuokliø g. 6, Këdainiai.

Dëmesio! Vairavimo mokykla Këdainiø centre!

B kategorijos kursaiB kategorijos kursaiB kategorijos kursaiB kategorijos kursaiB kategorijos kursaiMOKOME VAIRUOTI su mechanine bei automatine pavarø dëþe,neágaliuosius – su rankinio valdymo automobiliu.TOBULINAME ÁGÛDÞIUS jau turintiems vairuotojopaþymëjimus bei padedame pasiruoðti valstybiniamvairavimo egzaminui.Profesionalûs vairavimo mokytojai-instruktoriaiiðmokys vairuoti bet koká automobilá.Didelë vairavimo aikðtelë.Studentams ir moksleiviams taikomos nuolaidos.UAB „Ravida“, Didþioji g. 41, tel.: 59 540, 8 686 86 109.

Intriga

Kepsnius iðkeitë á þalià maistà

Tokia sistema vadinama pa-leomityba (gr. palaios — senovi-nis). Apie ðià sistemà daug raðiu-si Maja Gogulan, jos knygø yralietuviø kalba, daug informacijosinternete.

Dabar – neverda, nekepa

Z. Strusevièiaus meniu – þa-lia, tik ðiek tiek pasûdyta laðiða(daug druskos nerekomenduoja-ma, todël sûdo labai saikingai),gerai iðmirkyta sûdyta silkë, dþio-vinta mësa.

„Mësos gabaliukus vos pasû-dau, gausiai apvolioju stipriaisprieskoniais ir dþiovinu tiesiog prieradiatoriaus“, – patirtimi dalijasisveikatà pataisæs mokslininkas.

Valgo ir þalià mësà. Á jautie-nos farðà ámuða kiauðinio tryná,beria daug prieskoniø ir pila ðla-kelá brendþio (jis sutvirtina mësà,toká farðà galima pjaustyti).

Keptos duonos Z. Strusevi-

èius nevalgo, jà keièia nekeptaisduoniukais, ryþiø ir kitø kruopøpaplotëliais. Kvieèiø, rugiø pata-riama vengti, geriau valgyti ryþiø,grikiø gaminius.

Tik bulves valgo keptas orkai-tëje su lupena, ðlakeliu ðaltaispausto aliejaus, keliomis kruope-lëmis druskos.

Pieno produktai nerekomen-duojami, tik retkarèiais gyvø bak-terijø turintys – pasukos, rûgpienis,jogurtas, ilgai brandintas sûris.

Po ranka Zenonas visuometturi dþiovintø vaisiø, rieðutø. Subièiuliais kartais iðgeria stipresniogërimo, tik tuo nepiktnaudþiauja.

Þalias maistas tapo áproèiu

Prie naujos mitybos moksli-ninkas perëjo staiga: vienà dienàjo lëkðtëje dar buvo deðrelës, kitàdienà – tik þalias maistas.

Paðnekovas neslëpë, kad pir-maisiais mënesiais labai norëjosiáprastø patiekalø. „Perversmasávyko maþdaug po pusmeèio.Morka, obuolys ar salotos su sva-rainiø ir medaus uþpilu man da-bar daug skaniau uþ kepsná artroðkiná“, – sako þaliavalgis.

Per keturis mënesius kraujosudëtis pasikeitë, neliko jokiøkliûèiø atlikti operacijà. Po jos Z.Strusevièius sveiko itin sparèiai –temperatûra nebuvo palikusi, podviejø savaièiø jis jau vaikðèiojopats, kai kiti ligoniai du mënesiusremiasi ramentais.

Gydytojai patvirtino, kad pa-sikeitusi mityba iðvalë ligos pa-kenktà organizmà ir padëjo jamsveikti.

Be to, per pirmuosius ketu-ris mënesius Z. Strusevièius pra-rado apie 10 kilogramø antsvorio.

Iðlaidos maistui sumaþëjoperpus, maþiau elektros ir dujøreikia maistui ruoðti.

Þaliavalgystës dëka Z. Strusevièius turi pakankamai energijos ir sveikatosdarbuotis iðpuoselëtoje sodybos aplinkoje, konsultuoti aplinkosaugos,þaliosios energetikos ir kitais klausimais.

Irma BAJORÛNË

Pietaudamas kavinëje suPietaudamas kavinëje suPietaudamas kavinëje suPietaudamas kavinëje suPietaudamas kavinëje suRotary klubo broliais buvæsRotary klubo broliais buvæsRotary klubo broliais buvæsRotary klubo broliais buvæsRotary klubo broliais buvæsVVVVVandens ûkio instituto moksli-andens ûkio instituto moksli-andens ûkio instituto moksli-andens ûkio instituto moksli-andens ûkio instituto moksli-ninkas, dabar jau pensininkasninkas, dabar jau pensininkasninkas, dabar jau pensininkasninkas, dabar jau pensininkasninkas, dabar jau pensininkasZenonas Strusevièius uþsisakoZenonas Strusevièius uþsisakoZenonas Strusevièius uþsisakoZenonas Strusevièius uþsisakoZenonas Strusevièius uþsisakosalotø, kartais – lengvossalotø, kartais – lengvossalotø, kartais – lengvossalotø, kartais – lengvossalotø, kartais – lengvossriubos. Jo ir þmonos Sigutëssriubos. Jo ir þmonos Sigutëssriubos. Jo ir þmonos Sigutëssriubos. Jo ir þmonos Sigutëssriubos. Jo ir þmonos Sigutësnamuose Vnamuose Vnamuose Vnamuose Vnamuose Vilainiuose kepsniø,ilainiuose kepsniø,ilainiuose kepsniø,ilainiuose kepsniø,ilainiuose kepsniø,troðkiniø kvapas retas.troðkiniø kvapas retas.troðkiniø kvapas retas.troðkiniø kvapas retas.troðkiniø kvapas retas.

Sveikatos problemos beveikprieð metus Z. Strusevièiø paska-tino kardinaliai keisti mitybos sis-temà. Dabar jis þaliavalgis – valgotermiðkai neapdorotà maistà.

Vaistai nepadëjo

„Sulaukæs 60 metø vienà die-nà atsikëliau su didþiuliais skaus-mais. Tyrimai parodë, kad sergureumatoidiniu artritu, – pasakojoZ. Strusevièius. – Padëtis buvo su-dëtinga, ne visi vaistai padëjo. San-tariðkiø gydytojai pasiûlë dalyvau-ti klinikiniø tyrimø programoje,vartoti amerikietiðkus vaistus. Kastris savaites leidþiami vaistai su-stabdë ligà, tik kartais suskausda-vo vienà kità sànará. Jauèiausi ne-blogai, bet kelio sànarys jau buvosmarkiai paþeistas infekcijos, ne-iðvengiamas protezavimas.“

Ruoðiantis kelio sànario pro-tezavimo operacijai atlikti kraujotyrimai. O jie neparodë nieko ge-ro – per didelis rûgðtingumas,daug gleiviø, arti ribos cukraus,cholesterolio kiekis. Tokia kraujosudëtis ligoniui trukdytø sveikti pooperacijos.

Ragino keisti mitybà

Lietuvos olimpinës rinktinësgydytojas Dalius Barkauskas kon-statavo – kalta prasta mityba.

„Gyvenu labai gerai, daugdirbau ir gerai valgiau, – buvusiàmitybà prisimena Z. Strusevièius.– Tris kartus per dienà mësa, vis-kas greita, skanu, graþu.“

Gydytojas ávardino, kad reikë-tø atsisakyti termiðkai apdorotø(virtø, keptø, troðkintø) produktø.

Nors savevadina senjoru,Z. Strusevièius

iðliko aktyvusmoksle ir

visuomeninia-me gyvenime.

/Nuotr. autorës/

2012 m. rugsëjo 8 d.popietei

3


Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà„Kraðto ðviesuoliai“ remia

– Kas kûrëjui yra paroda?– Tai tavo egzaminas. Praeina

kiek laiko, ir privalai atsiskaityti, pa-rodyti, kà tu padarei, kà davei þmo-nëms, valgydamas kitø uþaugintàduonà. Stovi tada prieð þiûrovustarsi nuogas. Tavo darbai rodo, kàtu galvoji, kas tave domina, kaipmàstai, kuo gyveni. Kiekvienas kû-rinys turi filosofiná pagrindà. Jeiþmonës þiûri, domisi, lanko paro-dà, klausia, vadinasi, gerai, jie val-go tavo dvasinæ duonà. Tada iðgy-veni moraliná pasitenkinimà.

– Tik moraliná? O gyvenatekaip?

– Gerai gyvenu. Girdëjaukalbant apie krizæ, bet jà pama-tyti að neturëjau laiko. Dirbu uþ-sisklendæs savam pasauly nuo auð-ros lig sutemø. Esu matæs kur kasblogesnio gyvenimo, bet apie jo-kià krizæ tada niekas neðaukë. Gy-venu ið savo kûrybos ir pensijos,kurià uþsidirbau taip pat ið kûry-bos. Þinoma, kitur kûrëjai turi pa-jamø ir ið surengtø parodø. Dabarvisur viskas yra mokama. Taip ir áLatvijà patekau. Kitas kûrëjas iðuþsienio papraðë uþ savo parodàsumokëti tam tikrà sumà, o Daug-pilio kraðtotyros muziejus lëðø ne-turëjo. Ðtai að ir uþpildþiau niðà.

– Ið Daugpilio gráþote tikprieð kelias dienas. Kokie áspû-dþiai, kaip gyvena broliai latviai?

– Þmonës Latvijoj gyvenaprasèiau nei pas mus. Muziejausdarbuotojos labai nuoðirdþios, pa-slaugios, bet kokios suvargusios...Gyvena labai kukliai. Mums suþmona buvo nuoðirdþiai jø gaila.O muziejus geras. Senoji archi-tektûra, salës patogios, tvarkin-gos. Jautësi, kad savo istorijà lat-viai atidþiai saugo neiðkirpdamijokiø dëmiø. Lenino biustas te-bestovi. Jie sako: „Tai jau istori-ja. O istorijos neiðmesi“.

– Kokius darbus pristatëtesavo personalinëje parodojeDaugpilyje?

– Tai daugiausia nauji paro-diniai darbai. Dvideðimt penkikûriniai. Tarp jø – „Dievas Janu-sas“, visko þmones iðmokæs visøþemës galybiø saugotojas su dviemraktais rankose: nuo dvasinio pa-saulio ir nuo materialiojo. „Trigal-

vis drakonas“, su kuriuo kovoja neðv. Jurgis, o ðv. Jonas. Ðiuo kûri-niu iðreiðkiau savo poþiûrá: prie-vartos bûdu, ið jëgos pozicijos nie-ko nepadarysi. Tik nusisuksi, pik-tadarys vël darys savo. Tik geruo-ju, tik savo pavyzdþiu gali padaryttoká poveiká, kad kitas gerai elgsisbei darys gera net ir tada, kai nie-kas nemato.

Nuveþiau savo „Metraðtinin-kà“, kurio postamente iðraðiau vi-sus tris Justino Marcinkevièiaus ei-lëraðèio stulpelius „Tai graþiai ma-ne augino laukas, pieva, kelias,upë, tai graþiai ...“ Justino Marcin-kevièiaus savo kûryboje apeit ne-galëjau, bet paminklo jam nepa-statysi, nes já sau pasistatë pats po-etas. Pasistatë visu savo gyvenimu,elgesiu, savo kûryba, darbais, sa-vo meile. Man Just. Marcinkevi-èius – Þmogaus etalonas. Tai ga-lingas pavyzdys, kaip reikia gyven-ti, kaip reikia kurti, kaip þmogøgerbti ir tëvynæ mylëti. Jo þodþiai:„Jeigu yra paðaukimas, tai didþiau-sias paðaukimas yra darbas“ – ta-po mano gyvenimo moto.

– Kokiø turite planø gráþæs iðLatvijos?

– Ið Daugpilio pirmiausia pa-rodà ketinu iðkart uþveþti á VytautoValiuðio keramikos muziejø (Ute-

nos kraðtotyros muziejaus padali-nys) Leliûnø miestelyje, pas puo-dþiø karaliø Vytautà. Jam atiduo-ta visa buvusi mokykla. Ten V. Va-liuðis dirba, kuria, prekiauja, or-ganizuoja metodiná darbà su mo-kiniais bei tautodailininkais. Kû-rëjui sudarytos puikios sàlygos.Na, o ið V. Valiuðio muziejaus to-limesni mûsø keliai dar nesubran-dinti, bet, aiðku, kad namo paro-da dar nevaþiuos.

– O kokie áspûdþiai ið skulp-toriø plenero Uþventyje?

– O, tai ypatingà aurà turintivietovë, alsuojanti Povilo Viðins-kio, Þemaitës, Jono Smilgevièiaus,Ðatrijos Raganos dvasia. Tai nuo-stabiø þmoniø, liaudies meno puo-selëtojø – Mildos ir Alvydo Kny-zeliø – malûnas, tai kûrybinis dar-bas bendraminèiø bûryje. Nepa-kartojami áspûdþiai. Pastaèiau prieUþvenèio kraðtotyros muziejaussavo Rûpintojëlá ir dþiaugiuosi to-kia garbinga vieta mano kûriniuibudët. Lenkiu savo galvà prieðKnyzelius, dëkojau jiems uþ kûrë-jams sudarytas puikiausias sàlygas,

skatinusias mûsø ákvëpimà.– Naujas Rûpintojëlis tai ne-

be pirma Jûsø skulptûra Þemai-tijoje?

– Þemaitijoje yra ne vienasmano darbas. Nesumeluotas dar-bas. Dar ðventas Kazimieras yra pa-sakæs, jog po Dievo labiausiai rei-kia mylëti teisybæ ir teisingumà. Me-ne negalima meluoti. Skulptûrojeatsispindi visas þmogaus dvasinispasaulis, kuriam savo gyvenimà ati-duodi. Að dirbu, kuriu, ir man ma-no gyvenimo maþai. Tik ugnelæ darteuþdegiau. O materialiná pasaulásukurti kur kas paprasèiau.

– Tarp kurianèiøjø materia-liná pasaulá graþiø autoritetø ne-simato. Gal jø nëra?

– Daþnai pagalvoju apie per-nai Amþinybën iðëjusá BronislovàLubá. Vis dëlto jo þmonës verkë.Energijos ir idëjø kupinas verslinin-kas bei pramonininkas labai dauglëðø skyrë labdarai. Beveik tiek pat,

V. Ulevièiaus darbais dabar gërisi Latvijakiek mûsø biudþetas. O kodël jis iðpolitikos pasitraukë? Manau, pa-matë, kad su tokia mûsø valdþia nie-ko gero nenuveiksi ir nepasieksi. Ið-ëjæs ir sukûræs savo didþiulá verslà,jis padarë daugiau, nei galëjo poli-tikoj padaryti. O kiti? Mato, kadnieko neiðeina, nieko doro nenuvei-kia, o sëdi lovio ásikibæ ir vël verþia-si ten ið kadencijos á kadencijà. Gë-da. O tavo menas valdþiai iðvis ne-svarbu. Jai svarbu tavo paklusnu-mas ir nuolankumas. Gana daþnaimenininkai vertinami, apdovanoja-mi bûtent uþ paklusnumà.

– Kaip jautëtës, kai Jus 2009metais á Nacionalines vertybes pa-siûlë, kai þmonës uþ Jus balsavo?

– Nekaip jauèiausi, labai ne-patogu buvo dël Just. Marcinke-vièiaus. Nesmagu, kad tuose rin-kimuose ne viskas tikra. Pridaroklaidø, paskui netikrumo atsiran-da. Manau, kad Just. Marcinke-vièius specialiai á apdovanojimusneatvyko. Pasijuokëm dar ið tokiosdetalës: buvo nominantams pa-ruoðtos statulëlës. Sustatytos antstaliuko, bet taip niekam ir ne-áteiktos. Dëmesys, aiðku, kiekvie-nam yra malonus. Nesu ið tø, ku-riuos pradëjus girti, pasijunta pa-saulio bamba ir dirbti nustoja.

– O kokiu bûdu Jûsø darbaiá kunigaikðèio M. Oginskio rûmusnukeliavo?

– Tai istorija, susijusi su manopiktumu. Norëjau savo darbus pa-dovanoti Krakëms, bet negavau pa-talpø bei pagalbos joms suremon-tuoti. Pasiûliau dovanà Këdainiams,ir vël nebuvo patalpø, nebuvo pini-gø. Nenorit, nereikia, – uþpykau.

Plungëje kaip tik buvo ruoðia-masi ðeðtajai pasaulio lietuviø þe-maièiø dailës parodai. Nors að neþemaitis, bet pasiûliau Þemaièiødailës muziejui savo darbus. Apsi-dþiaugë, priëmë, dvylika tûkstanèiøkainuojanèius pjedestalus kûri-niams padarë. Uþ juos nuoðirdþiaidëkoju Kazlø Rûdoje ásikûrusiaiámonei „Jurës medis“ bei josðeimininkui Ovidijui Jankauskui.Taip padovanojau 46 savo kûriniusþemaièiams, ir stacionari mano per-sonalinë darbø paroda dabar lan-koma graþiuosiuose restauruotuo-se kunigaikðèio Oginskio rûmuose.O tai ne ðiaip sau rûmai. Tai lietu-viðkasis Versalis. Pasaulio þemaièiødailës paroda veiks iki spalio 15 d.,o mano darbø salë pirmame aukð-te, kaip ir kitos stacionarios paro-dos, lankytojus priims nuolatos.

– Tad kiek gi kûriniø jauiðdovanojote?

– Sako, laimingi valandø ne-skaièiuoja. O að nebeskaièiuoju sa-vo darbø. Stacionari paroda yra pa-dovanota këdainieèiams (ákurta sa-vivaldybës II a.), kita Panevëþiosantuokos rûmuose – panevëþie-èiams, maþesnë kûriniø dalis sudarostacionarià mano parodà Romoje(Italija) ir ði, ketvirtoji, – Plungëje.

V. Ulevièius su Latvijos televizijos þurnalistëmis.

V. Ulevièiaus namø kieme – darbai, paruoðti iðveþti á Daugpilá. Ðiø kûriniø autorius kartu su Lietuvos tautodailinin-kø sàjungos Kauno bendrijos vadovu Valentinu Jezersku (deðinëje).

/Nuotr. V. Jezersko ir M. Ðepetienës/

V. Ulevièiaus kûriniø ekspozicija Daugpilio kraðtotyros muziejuje.

Šeštadienio laikraštis

Documents

Transcript of Šeštadienio laikraštis