Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės
description
Transcript of Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės
![Page 1: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/1.jpg)
Senoji lietuvių kosmologija ir
kalendorinės šventės
![Page 2: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/2.jpg)
Astronominis kalendorius
![Page 3: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/3.jpg)
Pavasario lygiadienis (ekvinokcija)
• Velykos – pirmoji mėnulio pilnatis po lygiadienio.
![Page 4: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/4.jpg)
Ekvinokcija - pavasario darbų pradžia
• Rytuose pateka Jaučiaganio žvaigždynas, lietuvių vadintas Piemenėliais.
• Siejama su žalčio kultu
![Page 5: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/5.jpg)
Pavasario lygiadienis
• Lygiadienio rytą saulė teka tiksliai rytuose.
• Senovės lietuviai tikėjo, kad tą rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, būsi tyras ir sveikas visus metus.
![Page 6: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/6.jpg)
Vasaros saulėgrįža (solsticija)
• Joninės, Rasos – aukščiausias Saulės pakilimo taškas (kulminacija) dangaus skliaute;
• siejama su ugnimi.
![Page 7: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/7.jpg)
Joninių naktis
• garbinama saulė, jai dėkojama už šilumą, šviesą, prašoma jos kuo daugiau šviesti.
• naktį ant aukštos kalvos sukuriamas didelis laužas. Manoma, kad kuo toliau apšvies laukus, tuo didesnis bus rudenį derlius.
![Page 8: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/8.jpg)
08-10 Paskutinioji perkūno diena
• Nuo šios dienos nebetrenkia perkūnas.
• Šią dieną senoliai neveždavo šieno, nes manyta, kad taip gali suerzinti perkūną. Jei šią dieną nelyja, rudenį bus daug gaisrų.
• Atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su šv. Lauryno vardadieniu.
![Page 9: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/9.jpg)
11-05 Vaižgantas
• Vaižgantas – senovės gamtos dievas. Manoma, kad iš tikrųjų lietuviai garbino deivę Vaisgamtą (Visatą), tik vėliau jos pavidalas
paverstas į vyriškąjį. • šventė buvo švenčiama trečiąją Ilgių
(Vėlinių) dieną, nuėmus nuo laukų derlių.
![Page 10: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/10.jpg)
11-30 Šv. Andriejus, Saulės grįžtuvių laukimo pradžia
• šią dieną lietuviai švęsdavo pirmąją žiemos šventę ir pradėdavo laukti Saulės sugrįžtuvių.
• naktis buvo laikoma ypatinga, pranašiška. Tikėta, kad merginos šią dieną gali susapnuoti savo būsimą vyrą.
![Page 11: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/11.jpg)
Rudens lygiadienis - Lygės
• Gandrų išskridimas – Šv.Baltramiejus
• Ganiavos pabaiga – Šv. Mykolas
![Page 12: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/12.jpg)
Žiemos solsticija
• Kūčios – žemiausias Saulės pakilimo taškas (kulminacija) dangaus skliaute;
• trumpiausia diena, ilgiausia naktis.
![Page 13: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/13.jpg)
Gyvenimo ratas
![Page 14: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/14.jpg)
Senieji lietuvių dievai-astronominės dievybės
![Page 15: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/15.jpg)
Saulė
• deivė, tautosakoje įprasminanti moters gyvenimo ciklą: mergavimą, martavimą, motinystę.
• Saulė yra gėrio idealas, piemenų globėja, šildytoja.
![Page 16: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/16.jpg)
Ugnies kultas
• Susijęs su Saule
• Vaidilutės ir kriviai
![Page 17: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/17.jpg)
Saulės simbolika
![Page 18: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/18.jpg)
Saulės simbolika
![Page 19: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/19.jpg)
Saulės simboliai
![Page 20: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/20.jpg)
Mėnulis
• dievas, dangaus karalaitis. Jam kalbamos maldos prašant sveikatos, Perkūno karalystės (harmonijos ir tvarkos).
• Saulės sutuoktinis.
![Page 21: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/21.jpg)
Žiemos saulėgrįža, Elnio devyniaragio šventė, 12-21
• Elnias devyniaragis lietuvių tikėjime –
Mėnulio simbolis.• Nuo priešpilnio iki pilnaties – 9
paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu.
![Page 22: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/22.jpg)
Elnias devyniaragis (mėnulis)
• vasarą eina žemai, tada trumpa naktis;
• žiemą jis eina aukštai, tada naktis ilga.
![Page 23: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/23.jpg)
Auštara (Sirijus)
- dievybė, rodanti mirusiųjų vėlėms kelią į rojų. Ji įprasmina teisingo ir tobulo gyvenimo kelrodį.
![Page 24: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/24.jpg)
Praamžius
- dievas kūrėjas, visatos likimo lėmėjas
![Page 25: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/25.jpg)
Perkūnas
• vienas svarbiausių dievų, kosmoso darnos palaikytojas kovojantis prieš chaotiškas, pirmapradiškas jėgas.
![Page 26: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/26.jpg)
Perkūnas
• aktyvumo galių Dievas, palaiko tvarką ir teisingumą žemėje.
• pavasarį griaustiniu ir lietumi pažadina žemę ir gyvybę.
• skatina vaisingumą, gyvybingumą žmonėms ir žemei.
• kreipiamasi per ugnį, ąžuolą, kalną maldų, giesmių ir šokio pagalba.
![Page 27: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/27.jpg)
Kūčios
• Eglės šaka – vyriausio dievo Perkūno, kuris žiemą ilsisi, simbolis.
![Page 28: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/28.jpg)
02-02 Grabnyčios, Perkūno diena
• šventinamos grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai.
• Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.
![Page 29: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/29.jpg)
Jorė (Joris)
• paskutinis balandžio sekmadienis
• Diena, kai Perkūnas šviesos pavidalu nusileidžia į Žemynos globojamus kūnus, visą perkūnydamas naujo vešėjimo metui.
![Page 30: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/30.jpg)
Jorė arba Joris - pavasario Perkūnas
• raitelis, valdantis žemės raktus, prikeliantis augmeniją, po žiemos šalčių atrakinantis žemę, pasiunčiantis į ją lietų.
![Page 31: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/31.jpg)
Žemė, Žemyna
• deivė, kurios kūnas yra žemė.
• yra Saulės ir Mėnulio duktė. Saulė ir Mėnuo susipykę nutarė ją lankyti skirtingu paros metu.
• įprasmina idealius yrančios šeimos santykius ir kylančių problemų sprendimus.
![Page 32: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/32.jpg)
Aušrinė (Venera)
• ryto aušros deivė, įprasmina moterį gundytoją, vilioklę, gražuolę, gražesnę už Saulę.
• kartais apibūdinama kaip Saulės duktė, įprasmina gražiausios išleidžiamos duktės padėtį šeimoje.
![Page 33: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/33.jpg)
Pasaulio medis - Visatos suvokimo modelis
• Kosmogoniniai mitai pasaulio formavimąsi vaizduoja kaip procesą, kurio metu yra sukuriami dangus, Žemė, augalai, gyvūnai ir paliekama kosminė atrama
![Page 34: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/34.jpg)
Sekminės - beržų garbinimo šventė
• Medis simbolizavo Visatos amžinumą, nesibaigiamumą, gimimą, mirtį ir atgimimą.
• Medis simbolizavo ir visą pasaulį: jo šakos – dangų, kamienas – žemę, šaknys – požemį.
![Page 35: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/35.jpg)
Pasaulio medis
![Page 36: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/36.jpg)
Gyvybės medis
![Page 37: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/37.jpg)
Kosminiai simboliai
![Page 40: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/40.jpg)
Birutės alko astronominio statinio geometrija ir jo stulpelių jungtys šešėliais saulės laidos metu
![Page 41: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/41.jpg)
Žemaičių alka
• 1998 m. Šventojoje atstatyta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV amžiuje stovėjusi ant Birutės kalno.
![Page 42: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/42.jpg)
Piliakalniai ir šventieji slėniai
![Page 43: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/43.jpg)
Žymėtieji akmenys
![Page 45: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/45.jpg)
Saulės laikrodžiai
![Page 46: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/46.jpg)
Saulės ir Mėnulio kalendoriai
![Page 47: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/47.jpg)
Rytų kalendoriai
• Rytų šalyse atsižvelgdavo ne tik periodinį Saulės ir Mėnulio judėjimą, bet ir į Jupiterio bei Saturno judėjimą.
• sudarinėjami 60-ties metų cikliniai Jupiterio–Saturno kalendoriai, kurie jungia 12 Jupiterio ciklų ir 2 po 30 metų Saturno ciklus.
![Page 48: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/48.jpg)
Šiek tiek ne į temą
• Kai vasario 14-ąją švenčiame meilės dieną bei keikiame niūrias lietuvių šventes, nesusimąstome, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo šv. Valentiną – dievaitę Mildą.
• Tokią deivę turėjo kiekviena iškili senovės tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą, lietuviai – Mildą.
![Page 49: Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės](https://reader036.fdocuments.net/reader036/viewer/2022081416/56815377550346895dc17ca5/html5/thumbnails/49.jpg)
Meilės diena, deivės Mildos šventė - gegužės 13-
oji?...• žieduotą ir saulėtą gegužės 13-ąją
dieną puikiai galime švęsti meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitės Mildos šventę.
• Mildos šventykla Vilniuje buvo ant dabartinio Trijų kryžių kalno, o Kaune stovėjos dvi Mildos šventyklos - Neries ir Nemuno santakoje.