eimai, iekantiems bendramini ir paguodos

2016 m. kovo 1723 d., Nr. 11 (1300) Savaitratis leidiamas nuo 1990 m. spalio mn. Kaina 0,66 Eur

Socialin akcija Nematomi: kodl diagnoz svarbiau

u pat mog?

Aktyvaus tipo veimlisKschall K-Series

www.NeigaliojoVezimelis.ltNemokmas tel. 8800 00899

Statistika tik plastilinas, kuriame neatsispindi konkretus mogus

Ambicing tiksl pakelti i udang, atskleisti tikrj nega-li vaik situacij, parodyti, kiek sunkum vardan savo vaik turi veikti juos auginantys tvai i-sikls labdaros ir paramos fon-das Algojimas visuomen o-kiravo pateikta statistika. Akci-jai parengtoje skrajutje teigia-ma: Iki iol nra tikslios statis-tikos apie negali turini vaik

Lietuvoje skaii. Ms duome-nimis, turime apie 30 tkst. vai-k su negalia, nors LR Statistikos departamentas nurodo 16 399, o SADM 14 tkst. vaik.

Kodl taip sunku suskaiiuo-ti negalius vaikus? Socialins ap-saugos ir darbo viceministras Al-girdas eelgis sako, kad minis-terijos pateikiamas skaiius pa-grstas negalum nustatani, imokas mokani institucij tu-rimais duomenimis. Algojimo vadov Aura Stanikien teigia, kad negals vaikai pradti skai-iuoti tik negalios nustatym i sveikatos prieiros staig pe-diatr 2005 metais permus Ne-galumo ir darbingumo nustaty-mo tarnybai. Pasak jos, ir i tar-nyba, ir Statistikos departamen-tas duomenis apie negalius vai-kus pateikia tik nuo 2006 met.

Algojimas konstatuoja ir dar vien skaii kasdien Lietuvo-je pirm kart negalia nustatoma

vidutinikai 56 vaikams. Tai pa-tvirtina ir Negalumo ir darbin-gumo nustatymo tarnybos patei-kiami duomenys. Taiau A. e-elgis silo nepamirti ir toles-ns statistikos. Pasak jo, ne visi vaikai, kuriems buvo nustatytas pirminis negalumas, po reabili-tacijos, paskirto tinkamo gydy-mo dar kart sugrta tarnyb. Todl negali vaik skaiius jau ne vienus metus maai keiiasi.

Vis dlto socialins akcijos organizatoriai visuomens d-mes kart siek atkreipti ne skaiius. Jie tik turjo parody-ti problemos mast. Statistika, bendras skaiius tai tas plas-tilinas, kuriame nesimato mo-gaus. Kiekvienas mogus yra skirtingas ir jo poreikiai yra indi-viduals. O gyvenime, kaip ir io-je akcijoje, matomi ne mons, o tik lig kodai, sak A. Stan-ikien.

Sveikatos sistemoje adama ger naujien Viena skaudiausi srii

negali turintiesiems sveika-tos apsauga. Alternatyvioje atas-kaitoje ikelta nemaai ios sri-ties problem. Negalieji atkrei-pia dmes nepakankam me-dicinins reabilitacijos paslaug prieinamum. Priekaitauta, kad ios paslaugos neprieinamos au-tizmo spektro sutrikim turin-tiems vaikams, istine skleroze sergantiesiems, taip pat dializuo-jamiems ligoniams. Sveikatos ap-

saugos ministerija (SAM) atkrei-p dmes, kad vaik ir paaugli psichiatr nuomone, medicinin reabilitacija autizmu sergani vaik bkls nepagerina. Jiems turt bti skirtos kompleksi-ns, raidos sutrikimus koreguo-janios paslaugos. Dializuoja-miems ligoniams (t.y. esant tre-io laipsnio inkst funkcijos ne-pakankamumui) dl kit susir-gim gali bti skiriama medici-nin reabilitacija (staigose, ku-riose atliekamos hemodializs).

Labdaros ir paramos fon-das Algojimas sostins centre sureng neprast socialin akcij Nemato-mi prieais Vyriausyb esanioje Vinco Kudirkos aiktje irikiavo beveik tkstant tui kdi. Per vis akcijai numaty-t laik niekas ant j taip ir neprisdo. O gal sd-jo? 13-met Vida, 6-metis Povilas, 4-eri Dainius, 8-eri Edgaras? Vaikus pakeit jiems nustatyt diagnozi kodai. Akci-jos organizatoriai tikino, kad ie kodai tarsi u-danga, u kurios nesima-to nei konkretaus mo-gaus, nei jo individua li poreiki.

Tolerancijos link

Ministerijos informavo, kaip ada sprsti

negalij problemas

iame numeryje: Negalieji tapo auli sjungos nariais ..................... 3 psl. Baim reikalinga emocija ................................................. 4 psl.

Artjant balandio mnes enevoje vyksianiam Jung-tini Taut (JT) Negalij reikal komiteto posdiui, kuriame bus svarstoma, kaip Lietuva gyvendina JT Ne-galij teisi konvencijoje tvirtintas nuostatas, Minis-tras Pirmininkas Algirdas Butkeviius paved ministe-rijoms paaikinti, kaip bus sprendiamos Lietuvos ne-galij forumo parengtoje alternatyvioje ataskaitoje minimos problemos. Valstybs institucijos taip pat bu-vo pareigotos susitikti su negalij atstovais ir aptar-ti esam situacij bei sprendimo bdus. Ministerij pa-teikti atsakymai buvo aptarti Negalij reikal depar-tamente surengtame posdyje.

Integracijos keliu

(nukelta 5 psl.)

(nukelta 3 psl.)

Aura Stanikien (antra i kairs) ir Algirdas eelgis diskutavo apie nega-li vaik problemas.

Rietavas:

Rietavo savivaldybs ne-galij draugijos pirmi-nink Ona ibelien ir drau-gijos tarybos nariai kasmet atsiskaito u prajusi me-t veikl. Kovo pradioje surengtas toks ataskaitinis susirinkimas. Rietavo savi-valdybs posdi sal bu-vo pilnutl. Draugijos pir-minink O. ibelien dkojo draugijos nariams u akty-vum ir apvelg, kas buvo nuveikta per 2015-uosius, papasakojo, kas planuoja-ma 2016 metams.

Socialins reabilitaci-jos paslaug negaliesiems bendruomenje projek-tams vykdyti 2014 ir 2015 metais buvo gauta 840 eu-r maiau nei ankstesniais metais, o preks ir paslau-gos kasmet brangsta. 2015-j veiklai buvo skirti 11 585 eurai. Pasak O. ibe-liens, gaunamos los pra-djo mati tada, kai Nega-lij reikal departamen-tas socialins reabilitaci-jos paslaug negaliesiems bendruomenje projekt finansavim perdav savi-valdybms. Diugu, kad i met veiklai draugija gavo 1 tkst. eur daugiau.

2015 m. pabaigoje Ne-galij draugijai priklaus 236 nariai. 205 i j ne-galieji. Organizacija vienija vairaus amiaus mones

Draugijos veiklai priekait neturjonuo vaiko iki senelio. Net 10 vaikui turi fizin ne-gali, 15 draugijos nari didelius specialiuosius po-reikius.

Gerai dirbo irinkta draugijos taryba i 7 mo-ni. Jie buvo atsakingi u vairias veiklas, kiekvienas tarybos narys turjo pa-reigojim.

Prajusiais metais draugija vykd socialini paslaug negaliesiems bendruomenje projek-t, teik vairias paslaugas: buvo rengiami seminarai, praktiniai pagalbos ir in-dividuals apsitarnavimo mokymai negaliesiems ir j eimos nariams, vairs sveikos gyvensenos moky-mai, veik darbo terapijos breliai, buvo lavinami me-niniai ir krybiniai, sporti-niai gebjimai, daug dirb-ta su vaikais. Organizuoti sveikatingumo mokymai, vairios ivykos, vyko edu-kaciniai usimimai.

Atrodo, projektui gy-vendinti pinig skiriama ne tiek ir maai, bet apie 50 proc. ileidiama dar-bo umokesiui, Sodrai. I t pai l reikia ilai-kyti ir draugijos patalpas, nemaai atitenka trans-porto ilaidoms padengti, ryi ir interneto paslau-goms. Pirminink dkojo

tiems, kurie draugijai per-veda 2 proc. savo pajam mokesio. Taip buvo su-rinkta 159,53 euro. Dl l- trkumo teko atsisaky-ti meno vadovo paslaug. Todl prireikus pakoncer-tuoti draugija prao Rieta-vo kultros centro meno kolektyvus.

Anot pirmininks, diu-gu, kad negalieji gali kas-met pabuvoti Neringos miesto socialins reabi-litacijos, kultros centre, kur dalyvauja krybinse sveikatingumo stovyklose. 19 met gyvuoja negali-j draugijos sporto klubas Energija. Negals spor-tininkai dalyvauja vairio-se tarprajoninse vary-bose, sporto renginius or-ganizuoja ir savo namuose. 2015 m. savivaldyb spor-tinei veiklai buvo skyrusi 130 eur.

Anot O. ibeliens, veik-los, lyginant su prajusiais metais, ir iemet nemas. Bus vykdomos visos prog-ramos, be kuri negali igy-venti negalieji. Pirminink dkojo monms, organiza-cijoms ir geros valios mo-nms u param. Ai tar ir draugijai talkinantiems savanoriams.

Susirinkime atsiskait ir revizijos komisija, kuri, vertinusi draugijos buhal-terin apskait, ypating paeidim nerado. Kriti-kos nei pirminink, nei ta-ryba negavo. Visus tenki-na vykdoma veikla. O ka-dangi gavnia susikau-pimo metas, apsieita be triukmingo koncerto. Sa-vo eili paskait rietavi-ks poets, armonika pa-grojo advainikis Jurgis Jazdauskis.

Donata VITKIEN

Negalij draugijos: veikla, problemos, pasiekimai

Artjant valstybinei ventei Kovo 11-ajai, rankdarbi brelio ibu-t nars nutar ir kitiems parodyti, k nuveik. Pas-valio rajono savivaldybs Socialins paramos ir svei-katos skyriaus foj sureng-toje parodoje savo darbus pristat Nijol Lapinskie-n, Vilma tarien, Laima Trinknien, Lena Brasie-n, Maryt Trybien, Ona Kaziulien, Milda Vilkie-n, Irena Krivickien, Vi-da Kandrotien, Apoloni-ja Tamaauskien. Nors moterys yra sukrusios daug vairiausi rankdar-bi, syk buvo nutarta eksponuoti tik ant sienos

Pasvalys: Rankdarbi paroda Netikti atradimai

kabinamus darbus. Atida-rydama parod, draugijos rankdarbi brelio vadov N. Lapinskien papasako-jo, jog moterys djo daug imons ir pastang, kad i parodl galt ivysti dienos vies.

Pasvalio rajono savi-

valdybs administraci-jos direktorius Rimantas Uuotas pasidiaug, kad Negalij draugijos rank-darbi brelis sugeba su-rengti tokias prasmingas ir domias parodas. Socia-lins paramos ir sveikatos skyriaus vadov Ramut

Oalinskien parodos au-toriams ir renginio orga-nizatoriams teik origi-nalias dovanas.

Kalbdama apie atei-ties planus, brelio vado-v N. Lapinskien pakviet visus kit darbeli paro-d, kuri bus skirta Vely-k ventms. Darbai bus eksponuojami Negalij draugijos salje. Parodos atidarymo dalyviai buvo apdovanoti ibuts b-relio sukurtais i met simboliais valiomis be-dionlmis, o N. Lapins-kien Pasvalio rajono ne-galij draugijos tarybos padkos ratu.

Vilius GRABSKIS

Aplink mus daugyb oriai (ir ne visai) senstani senjor. Senyvas, lazda pasiramsiuojantis mo-gus ms netrikdo. Ir skaudantys snariai, maudianti nugara, nuovargis vyresniame amiuje ,,normalu. La-biausiai eimos narius ir artimuosius trikdo sutrikusi seno mogaus atmintis, mstymas, gebjim praradi-mas. Akademiko Vladimiro Bechterevo, vis gyveni-m tyrinjusio mogaus smegenis, verdiktas rstus. Jis teigia, kad tik 20 proc. moni sulaukia gyvenimo pabaigos neibarst protini gali. Lik 80 proc., de-ja, tampa