saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos …57).pdf · Tvalis momWreli SuqiT ganaTebul,...
-
Upload
truongkhue -
Category
Documents
-
view
223 -
download
0
Transcript of saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos …57).pdf · Tvalis momWreli SuqiT ganaTebul,...
saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos saxelmwifo universitetis gazeTi * #2 (57) 26 oqtomberi 2010 weli *
2010 wlis 1-7 oqtombers, saqarTvelos kine-
matografiis erovnul centrsa da saqarTvelos SoTa
rusTavelis saxelobis Teatrisa da kinos saxelmwifo
universitets Soris gaformebuli memorandumis Sed-
egad, Cvens universitetSi, kidev erTi masterklasi
Catarda _ ̀ dialogi kompozitorsa reJisors Soris~.
ama wlis 13-15 oqtombers, saqarTvelos SoTa
rusTavelis Teatrisa da kinos saxelmwifo univer-
sitets, urTierTTanamSromlobis mizniT, ewvia
CineTis, pekinis dramis centraluri akademiis pro-
reqtori, aRmasrulebeli komitetis direqtori ba-
toni liu libini. qarTvel mkiTxvels sakmaod mwiri
informacia gaaCnia pekinis dramis centraluri aka-
demiis Sesaxeb. CavTvaleT saWirod, rom mogawodoT
informacia am akademiis Sesaxeb.
pekinis dramis centraluri akademia aris Tea-
traluri ganaTlebis erT-erTi udidesi centri
mTels aziaSi. 1938 wels xelovnebis koleji umaRle-
si ganaTlebis centri gamxdara. Tavdapirvelad mxo-
lod ori fakulteti, rogorc Tavad uwodeben, ori
centri hqoniaT: dramisa da kinos samsaxiobo da sare-
Jisoro. TandaTanobiT specialobebis diapazoni ise
gaizarda, rom dResdReobiT akademiaSi aswavlian da
zrdian, ara mxolod msaxiobebsa da reJisorebs,
aramed operatorebs, animatorebs, scenis dizainereb-
sa da scenografebs, tele wamyvanebs, telexelovneb-
is mcodneebs, Teoretikosebs (Teatrmcodneebs, kino
da xelovnebaTmcodneebs), kulturis menejerebs. ak-
ademiaSi swavlebis sami safexuria: bakalavriati,
post bakalavriati (magistratura) da post-post baka-
lavriati (doqtorantura). aRsaniSnavia is faqti, rom
pekinis dramis centraluri akademia msoflio Tea-
traluri skolebis aliansis wevri da saerTaSoriso
Teatraluri festivalis saorganizacio jgufis
erT-erTi organizatoria.
Cvens universitetSi akademiis proreqtoris, aR-
masrulebeli komitetis direqtoris stumroba urT-
ierTTanamSromlobis mizniT ganxorcielda. batoni
liu libini daeswro Cveni universitetis dramisa
(folklorisa da qarTuli tradiciuli xelovnebis
departamenitis) da kino-tele fakultetebis praq-
tikul mecadineobebs. swored masTan erTad daigegma
is samomavlo urTierTTanamSromloba, romelsac es
ori umaRlesi saxelovnebo saswavlebeli momavalSi
erToblivad ganaxorcielebs.
2010 wlis 8-10 oq-
tombers, baTumSi,
Catarda animaciuri
filmebis II saerTa-
Soriso festivali
`Tofuzi~, romelzec
warmodgenili iyo
(seleqciamde) sxva-
dasxva qveynis asocam-
de filmi. maT Soris,
animaciur samyaroSi
saqveynod cnobili re-
Jisorebis namuSevrebi
_ estoneli prid piar-
ni (misma filmma `myvin-
Tavi wvimaSi~ festiva-
lis granpri daimsaxu-
ra) da ungreli _ frenc pako.
festivalze warmodgenili iyo Cveni universite-
tis yofili studentebis sadiplomo namuSevrebi:
Tiniko ebraliZis _ `Sokoladis nayini saSinlad
gemrielia~;
naTia nikolaSvilis
_ ̀ amomavali mzis qvey-
ana~;
nino CxeiZis _ `se-
bastianis istoria~;
nominaciaSi qarTu-
li studenturi filmi
gaimarjva naTia niko-
laSvilis animciurma
filmma `amomavali
mzis qveyana~ prizi _
`saukeTeso qarTuli
studenturi filmi~.
nino CxeiZis filmma
`sebastianis istoria~
daimsaxura diplomi _
ideisa da kargi Txro-
bisaTvis arastandartul istoriaSi.
aRsaniSnavia, rom naTia nikolaSvilis filmma
`amomavali mzis qveyanam~ gaiara seleqcia da monawi-
leobas miiRebs moskovis, kinos saxelmwifo institu-
tis (`vgikis~) saerTaSoriso festivalze, romelic
masterklasi Caatara gamoCenilma qarTvelma kompozi-
torma ioseb (soso) bardanaSvilma. 1995 wlidan i. bar-
danaSvili cxovrobs da moRvaweobs israelSi.
soso bardanaSvilma studentebs gauziara kino-
musikis Teoriuli da praqtikuli SesaZleblobebi,
filmis xmovan rigze da `saundTreqze~ muSaobis
principebi.
soso bardanaSvili gaxlavT cnobili qarTuli
filmis `siyvaruli yvelas unda~ kompozitori.
agreTve kompozitori filmisa `gaRma napiri~ (2009
w.), romelmac warmatebiT moiara saerTaSoriso ki-
nofestivalebi.
qalaq moskovSi Catardeba. CvenTvis cnobilia, rom
avtori miwveulia festivalze organizatorebis
mier.
2
#2 (57) 26 oqtomberi 2010 weli
redaqtorisgan
2010 wlis Semodgoma, Tbilissa da zogadad
saqarTveloSi, erTob datvirTulia sxvadasxva kul-
turuli RonisZiebebiT. RonisZiebebma moicva xe-
lovnebis sxvadasxva sferoebi: mxatvroba, klasikuri
da Tanamedrove musika, mwerloba, tradiciuli xe-
lovnebis sxvadasxva mimarTulebebi da rac mTavaria,
piradad CemTvis, Teatri. saqarTveloSi, profesion-
alTaTvis da xelovnebis moyvaruli yvela adamiani-
saTvis, ara aqvs mniSvneloba, igi saqarTvelos mo-
qalaqea, Tu stumari, erTgvari `sulieri zeimis~ at-
mosfero Seiqmna.
meore welia tardeba ̀ Tbilisis saerTaSoriso Te-
atraluri festivali~ (`Tbilisi International Festival ofTheatre~) da mis farglebSi arsebuli RonisZiebebi.
ori wlis ganmavlobaSi saSualeba mogveca gvexila
msoflioSi saxelganTqmuli Zveli, Tu axali speqtak-
lebi. Cven Tavad SegvegrZno da gagveanalizebina, ukve
cnobili, saxelmoxveWili, Tu SedarebiT ucnobi, ma-
gram Zalian saintereso reJisorebis, dramaturgeb-
is, msaxiobebis, scenografebis da a.S. namuSevrebi.
CamonaTvali Sors wagviyvans, magram ramdenimes mainc
davasaxeleb: eimuntas nekroSiusis `fausti~, `hamle-
ti~ (Teatri meno fortasi, litva); oskaras kor-
Sunovasis `romeo da julieta~, `hamleti~ (vilniusis
saqalaqo Teatri OKT, litva); jorjo streleris ̀ ar-
lekini, ori batonis msaxuri~ (milanis pikolo Teat-
ri/ evropis Teatri, italia); amit lahavis `Sineli~
(britanuli kompania Gacko), behruz yaribfuris ̀ ros-
tami da zohrabi~ (iranis Tojinuri Teatri `arani~);
rami be’eris `bnel baRSi~ (cekvis kompania kibuci, is-
raeli); T. CxeiZis ̀ kopenhageni~ (giorgi tovstonogo-
vis saxel. didi dramatuli Teatri, ruseTi) da sxv..
aRsaniSnavia, wlevandeli festivalis farglebSi,
qarTuli speqtaklebis programis gamravalferovne-
ba. 2009 w. festivalis qarTul programaSi warmodge-
nili iyo 27 speqtakli, wels es ricxvi 36-mde gaizar-
da. samwuxarod qarTuli speqtaklebis programidan,
mxolod ramdenime vnaxe (vinaidan vmonawileobdi
festivelis farglebSi Catarebul profesional kri-
tikosTa simpoziumSi _ kulturuli xidi, 2010 wlis
1-2 oqtomberi). Cemda gasaxarad, nanaxi speqtak-
lebidan ors gamovyof: z. gewaZis `7 p. p~-s (l. buRaZis
_ Svidi patara piesa) (m. TumaniSvilis saxel. kinom-
saxiobTa Teatri, Tbilisi) da daTa TavaZis `maxinjs~
(piesis avtori _ marius fon maienburgi, samefo ub-
nis Teatri, Tbilisi). Cemda gasaxarad (orive re-
Jisori axalgazrdaa), speqtaklebma sakmaod kargi
STabeWdileba datova. (daTa TavaZem sul axlaxans
daamTavra SoTa rusTavelis saxel. Teatrisa da ki-
nos saxelmwifo universiteti, g. Jordanias saxelos-
no).
mravalferovani safestivalo programis damsax-
urebaa, albaT, is faqti, rom ̀ Tbilisis saerTaSoriso
Teatralurma festivalma~ daarsebisTanave moipova
saerTaSoriso aRiareba. saTqmelad marto isic kma-
ra, rom evrosabWos mier 2009 wlis `kulturul mov-
lenad~ iqna aRiarebuli. Tavad festivali, sul male,
gawevriandeba IETM-Si (araformaluri evropuli Te-
atraluri Sexvedrebi).
SarSandeli, 2009 wels Catarebuli festivalis
damsaxurebaa: daviT doiaSvilis `makbetis~ da Tavad
reJisoris _ mipatiJeba sxvadasxva qveyanaSi speqtak-
lis dasadgmelad (q. rieka, xorvatia, `mcire scenis
saerTaSoriso Teatraluri festivali~ 5-10 maisi,
2010 w., talini, estoneTi – qarTuli kulturis dRee-
bi _ 22-27 maisi, 2010 w., ierusalimi, israeli, `ieru-
salimis saerTaSoriso festivali~, 5-11 ivnisi 2010 w.);
beso kupreiSvilis `TiTebis Teatris~ warmatebebi
ucxoeTSi (speqtakli ̀ eqstravagansa~ israeli, ̀ ieru-
salimis saerTaSoriso festivali~, 1-7 ivnisi 2010 w.)
da axali proeqtis ̀ Cemi hamletis~ Seqmna rojer makke-
nis (Teatraluri eqsperti, prodiuseri, direqtori,
didi britaneTi, naCvenebi iyo edinburgis saerTa-
Soriso festivalze) TaosnobiT; saqarTvelo sa-
frangeTis erToblivi proeqtis ganxorcieleba _ l.
buRaZis piesa `cicino anu politikuri piesa~ dadga
klara Svarcenbergma (sasceno xelovnebis kompania,
safrangeTi); levan wulaZis goeTes `faustis~ miwveva
seulis (samxreT korea) Teatralur olimpiadaze (17-
23 oqtomberi, 2010 w.); marjaniSvilis Teatris da le-
van wulaZis `qali ZaRliT~ (a. Cexovis mixedviT) war-
matebebi da gastrolebi.
2009 wlis qarTuli `Show case~-is stumarma, peda-
gogma, ̀ moZraobis Teatris~ samxatvro xelmZRvanelma
jonaTan batanavlam, radio `mwvane talRasTan~ er-
Tad imuSava proeqtze ̀ karmeni 2010~ (proeqti moicavs
radiospeqtaklebis momzadebasa da Caweras).
2010 wlis festivalis programa, ufro metad gam-
ravalferovnebuli da kargad iyo organizebuli.
damfuZneblebs da organizatorebs sworad hqondaT
gansazRvruli Teatraluri festivalis misia: may-
ureblisTvis _ gansakuTrebuli movlena; profesion-
alTaTvis _ saxelovnebo, kulturul sivrceSi Semo-
qmedebiTi atmosferos Seqmna-gaRrmaveba, ganviTare-
ba, axali perspeqtivebis dasaxva; imavdroulad
gaTviTcnobierebuli, rom `kultura qveynis
savizito baraTia~.
wels, iseve, rogorc SarSan (2009 w.), festivalis
organizebiT, ZiriTadi programis _ speqtaklebis
Cvenebis garda, Catarda sxvadasxva RonisZiebebi. maT
Soris: vorqSopebi da masterklasebi _ msoflioSi
saxelganTqmuli msaxiobis feruCo soleris masterk-
lasi komedia del’arteze (pikolo Teatri, italia);
kompania ̀ Immitating the Dog~-is (didi britaneTi) vorq-
Sofi Temaze: interaqtiuri teqnologiebi, eqsperi-
mentuli teqstebi; wignebis prezentaciebi, gamofene-
bi; profesional kritikosTa saerTaSoriso simpo-
ziumi _ kulturuli xidi (festivalis farglebSi
simpoziumis organizeba iTava qalbatonma irina
RoRoberiZem, kritikosTa saerTaSoriso asociaci-
is wevri) da a.S.. es, yvelaferi ki, xelSemwyobi faqto-
ria axalgazrdobisaTvis, momavali TaobebisaTvis,
imaTTvis vinc apirebs profesionalebad Camoyali-
bebas saTeatro xelovnebis sferoSi. momavali re-
Jisorebi, msaxiobebi, dramaturgebi, Teatris mx-
atvrebi (scenografebi), qoreografebi, Teatris Teo-
retikosebi, istorikosebi, kritikosebi da a.S. ufro
metad gaifarToveben, gaiRrmaveben codnasa da pro-
fesiul siaxleebs daeuflebian. festivali erT-erTi
saukeTeso saSualebaa ̀ msoflio kulturaSi~ integr-
irebisTvis, `profesiuli codnis~ urTierTgaziare-
bisaTvis.
festivali exmareba yvelas: Teatrs, mayurebels,
kritikas... da aucileblad, ufro metad gaiTqvams sax-
els. am keTilSobilur saqmeSi festivalis direqtors
qalbaton eka mazmiSvils unda davudgeT mxarSi...
didi madloba, qalbaton eka mazmiSvils, festiva-
lis gunds: TinaTin kalatoziSvils, nato ebanoiZes,
maka yubusiZes, qeTevan kantiZes, Tamuna laliaSvils,
Teona maRalaSvils, arCil dvaliSvils, nino kantiZ-
es, rusudan ziraqiSvils, mzia sxirtlaZes, vano Tor-
dias, nika maCaiZes, Tornike Rlonts da sxvebs _ or-
ganizaciebsa da yvela im da adamians, vinc maT gverd-
Si udgas, _ saqarTveloSi aseTi maRali donis Tea-
traluri festivalis daarsebisaTvis.
maka vasaZe
axalgazrda reJisorTa Taobis warmomadgeneli
oskaras korSunovasi Tbiliselma mayurebelma wina
wlis festivalze gaicno. 41 wlis niWieri litveli
Semoqmedi uiliam Seqspiris `romeo da julietas~
metad saintereso scenuri interpretaciiT warsdga
qarTveli myureblis winaSe... Tavi gaacno da Seayvara
kidec, Tanac ise, rom welsac, Tbilisis saerTaSoriso
Teatraluri festivalis Sou-qeisSi, didi interes-
iT eZebdnen vilniusis saqalaqo Teatraluri dasis
ОКТ-s axal scenur `SemoTavazebas~. molodini mar-
Tlac Rirda: 2010 wlis Tbilisis Teatraluri fes-
tivalis saerTaSoriso programa, swored amave sax-
elwodebis speqtakliT daiwyo griboedovis saxelo-
bis dramatul TeatrSi... molodinis `intrigas~ qmni-
`mTeli samyaro Teatria~(oskaras korSunovasis `hameleti~)
`me ar minda vilaparako hamletze, rogorc Teatralur personaJze, aramed Cemze, Cemze...me ar minda vilaparako hamletze, rogorc Teatralur personaJze, aramed Cemze, Cemze...me ar minda vilaparako hamletze, rogorc Teatralur personaJze, aramed Cemze, Cemze...me ar minda vilaparako hamletze, rogorc Teatralur personaJze, aramed Cemze, Cemze...me ar minda vilaparako hamletze, rogorc Teatralur personaJze, aramed Cemze, Cemze...~
o. korSunovasi.o. korSunovasi.o. korSunovasi.o. korSunovasi.o. korSunovasi.
da agreTve is faqti, rom ramdenime dReSi qarTveli
mayurebeli, aseve litveli reJisoris - eimuntas nek-
roSusis - `hamlets~ ixilavda.
`vin xar Sen~ ?!
darbazSi Sesul mayurebels pirveli mizanscena
ukve dadgmuli xvdeba.
publikisken zurgSeqceuli aTi adamiani ganaTe-
buli, gorgolaWebiani sagrimioro tumboebis win
mokalaTebula da sulganabuli elodeba TamaSis daw-
yebas. sinaTlis Caqrobas Zlivs gasagoni CurCuli
moyveba, romelic sul male sasowarkveTil kivilam-
de midis. sarkeSi momzirali TiToeuli msaxiobi, er-
Timeores damoukideblad mxolod erTaderT kiTx-
vas usvams sakuTar Tavs: vin xar Sen?! sul male, am
TiTqosda banalur da yvelasTvis yvelaze nacnob
kiTxvas, autaneli xmebi moyveba fonad... ver
garkveulxar SuSis saWrel qarxanaSi Semogityues,
Tvalis momWreli SuqiT ganaTebul, sarkeebian `Sav
kabinetSi~ moxvdi, kulisebs miRma amohyavi Senda un-
eburad Tavi, Tu parteris ukana rigSi imyofebi... ukve
saSinlad `nerveb-dawyvetili~, am saSinlad gamaRiz-
ianebeli musikaluri xmauriT, gonebaSi, Senc (gauc-
nobiereblad) yvebi, am xuTiode wuTis ganmavlobaSi
scenaze ukve araerTxel dasmul, SekiTxvas:
`vin mar me~?!saerTod, nebismieri reJisori `hamlets~ Tavise-
burad aRiqvams, imdenad ramdenadac Seqspiris teqs-
tualuri masala amis araCveulebriv SesaZleblobas
iZleva... korSunovasas ̀ hamleti~ SeiZleba iTqvas, rom
amis erT-erTi saukeTeso magaliTia, rodesac damdg-
meli Tavad xdeba interpretirebuli nawarmoebis
damoukidebeli avtori... axalgazrda litveli re-
Jisori `scdeba~ dramatuli saTeatro enis kanonebs.
mayurebels saukuneebis win `daniis princad~ movle-
nili inteleqtuali axalgazrda hamletis nacvlad,
amjerad ukve semiologiuri niSnebiT gajerebul,
Teatraluri teqstSi dakargul, sakuTari Tavis ma-
Ziebel personaJad gvTavazobs, gvacnobs... scenaze
sxvebisgan arafriT gamorCeuli, arc Tu ise, axal-
3
#2 (57) 26 oqtomberi 2010 weli
gazrda kacia. hamleti mogvianebiT ̀ amboxsac~ Tavise-
bur axsnas uZebnis: aiZulos erT did `saTagurSi~ mo-
mwyvdeuli kacobrioba Caaxedos sakuTar TavSi ise,
rom jer kidev uxsovari droidan, sfinqsis mier mi-
Tologizirebul kiTxvasac erTmnSvnelovani pasuxi,
savsebiT martivad gasces: es me var, adamiani!!!
manamde ki isev uiliam Seqspiris piesa, romlis pere-
frazirebasac Sendauneburad, Tavad axden gonebaSi
(scenis maRla, marcxena kuTxeSi SemoTavazebuli
qarTuli Targmani imdenad patara SriftSia akre-
fili, rom ukve karga xania, asoebis amocnobas SeveS-
vi, mainc ver varCev!):
`Teatris azri, uwinac es yofila da dResac is aris,
rom bunebas sarked gauxdes, saTnoebas misi saxis-
metyveleba aCvenos, biwierebas misi umsgavsoba, droe-
basa da xalxs maTi viTareba da nakvalevi. Tu es daniS-
nuleba ver Seasrula, an Tu gadaameta, iqneba regvenebi
gaacinos, magram gagebuls adamians ki Seawuxebs da
erTis gagebulis Sexeduleba unda gerCios mTelis
Teatrisa~ (u. Seqspiri, `hamleti~, suraTi II, ivane ma-
Cablis Targmani).
Cveni Sinagani realobis `saTaguri~... (o.
korSunovasi)
scenografiis mTavari sayrdeni elementi: gorgo-
laWebiani, sarkiani (ujrebiani) tumbo, romelsac
sarkis Tavze Suqura aqvs damagrebuli msaxiobis sax-
is gasanaTeblad, speqtaklis ganmavlobaSi, sxvadasx-
va scenur daniSnulebas iZens. pirvel rigSi sce-
nografisa da damdgmelis vizualur esTetikas
moiazrebs, romelic gitacebs, gajadoebs. fiqrob,
rom araferia SemTxveviT da am yvelaferTan erTad,
am TiToeul mizanscenas damoukidebeli suraTovani
datvirTvac aqvs, romelic araCveulebrivi sisadav-
iT aris dadgmuli.... araferi zedmeti, minimaluri ga-
naTeba, mxolod TeTri da Savi feris kontrasti, aqa
iq wiTeli feri, Tavidan `SeparviT~, romelic pirvel
moqmedebaSi erTgvari, gaurkveveli gamasxaravebuli
arsebis `jambazis rezinis cxvirze~ ielvebs da fi-
nalSi ukve, wiTeli xelsaxocebis `gaTamaSebiT~, ul-
amazes sisxlian tbad gadaiqceva...
Tavad reJisori speqtakls Teatralur ̀ saTagurs~
uwodebs _ ̀ maxes~ _ romelsac erT-erTi mTavari gmi-
ri hamleti mxolod mefis sindisis `dasaWerad~ ki ar
agebs, aramed sakuTari iluziebis `mosamwyvdevadac~
iyenebs. `me~-sZiebiT garTuli kacobriobis STamo-
mavali, realobasTan WidilSi `TamaS-TamaS~ ikargeba
da Tavadve eqceva sakuTari `satyuaras~ tyveobaSi...
TeatrSi misuli mayurebelic maxeSia momwyvdeu-
li... sakuTari fantaziebisa da iluziebis tyveobaSi,
romelsac mxolod erTi-mesamedi aqvs saerTo scenaze
mimdinare procesebTan (?!) ... cdilobs gaerkvios da
ahyves moqmedebas, romelic SigniT ki ar giTrevs,
aramed piriqiT, sarkeebidan areklili, odnav ganaTe-
buli (a)CrdilebiviT gisxletavs da gaiZulebs amoxs-
na `scenur niSnulebSi~ daSifruli araerTi amocana.
iaponur samosSi gamowyobili, axalgazrda gogona -
ofelia, Tavidan, ganmartoebuli Tavis oTaxSi abso-
marjaniSvilis dramatuli Teatris SesasvlelTan
auareba xalxi ireva... vis ar SexvdebiT aq: saxelmwifo
moxeleebs, Tu, sxvadasxva kulturuli organizacie-
bis warmomadgenlebs: molodiniT daRlil bileTe-
bian moqalaqeebs, Tu, ubileTo, magram saSvian stu-
dentebs; mediis warmomadgenlebs, Tu, profesional
xelovnebaTmcodneebs; SenTvis sayvarel msaxiobebs,
reJisorebs... ubralod _ Semoqmed adamianebs da rac
mTavaria: italiuri enisa da kulturis gulSemat-
kivrebs... aseTi ki giyvardes, bevria saqarTveloSi...
asea Tu ise, Senobis win `usafrTxoebis samsaxuris~
mier, sagangebod gakeTebuli rkinis gisosiani kori-
dori, romelic gareT momlodine mayurebels gamud-
mebiT rigiTobisken da wesrigisken mouwodebs
gaRelvebs, gafiqrebs: SevaRwev ki darbazSi? iq daj-
domas vinRa Civis, sadme kuTxeSi, kibesTan, an parter-
is moajirTan `cal fexze mdgomi~ miviyuJebi CemTvis,
Cumad da vnaxav am `saocrebas~... yvelas erTi gulist-
kvili aqvs: sakuTari TvaliT ixilos is, razec msof-
lio ukve wlebia wers, gauTaveblad laparakobs... maS
ase, Cvens winaSea: legendaruli jorjo streleri...
81 wlis Seucvleli feruCo soleri... milanis piko-
lo Teatris dasi..., speqtakli _ `arlekini, ori ba-
tonis msaxuri~... amjerad, qarTul scenaze...
gamimarTla... presisTvis sagangebod Cadgmuli ska-
mi darbazSi CemTvisac moiZebna... italiuri ena ar mes-
mis, ara da vici, rom komedia del’artes Teatris mTe-
li xibli, saxmsaxiobo xelovnebis uzado Sesrulebis
maneris garda, teqstualuri improvizaciis agebis,
sityvebis `gaTamaSebis~ ostatobaSic mdgomareobs.
kidev is vici, rom jorjo streleris am legendaru-
li speqtaklis premieriT, 1947 wels daiwyo milanis
pikolo Teatris istoria. `did maestrod~ wodebul-
ma reJisorma, saukuneebis win fesvgadgmul samoedno
Teatris formas, Tu SeiZleba iTqvas, erTgvari `sam-
uzeumo~ elferi SesZina da amiT, kidev erTxel, sam-
udamod daumkvidra adgili italiur `klasikur~ Te-
atrs Tanamedrove msoflio xelovnebis istoriaSi...
goldonis cnobili piesis `ori batonis msaxuris~
streleriseul adaptaciaSi, ukve saTaurSive
gamokveTili `arlekinis~ niRabi, calsaxad migvaniS-
nebs speqtaklSi mTavari rolis gansakuTrebul mniS-
vnelobaÖe; amdenad, cnobisaTvis: arlekinis rolis
pirveli Semsrulebeli _ cnobili italieli msax-
iobi marCelo moreti gaxldaT, xolo 1961 wlidan
dRemde arlekins brwyinvaled asrulebs Seucvleli
feruCo soleri. programaSi amoikiTxavT, rom leg-
endaruli msaxiobi ginesis rekordsmenTa nusxaSi
SeuyvaniaT: 2010 wlis 9 Tebervlis CaTvliT, 81 wlis
feruCom arlekinis roli, msoflios 32 qveynis
scenaze, 2064-jer iTamaSa.
saukuneebis win Camoyalibebuli, am metad speci-
fikuri, samoedno Teatraluri formis scenaze
gasaTamaSeblad, aucilebelia, rom reJisorTa mxri-
dan, swored komedia del’artesTvis damaxasiaTebe-
li, zogierTi Teatraluri komponenti iyos gaTval-
iswinebuli: pirobiToba, minimaluri dekoracia, sce-
nuri interpretacia, niRbebis gamoyeneba. yvelaferi
luturad ̀ sxva~ rols TamaSobs... (geiSa?!) mogvianebiT
mamis mier sagangebod dauToebuli saqorwilo grZel
samosSi gamowyobili, asrulebs `gedis simReras~. Savi
tyavis samosSi gamowyobili gertruda Rvinos
micvalebulis Tavis qalidan miirTmevs. laerts seq-
sualuri ltolva aqvs RviZli dis mimarT. mamis
aCrdili _ ganaTebuli, sarkiani tumboebisgan gakeTe-
bul morgSi wevs da ganasaxierebs `msaxiobs~, romelic
misive mkvlelis – klavdiusis - saxea. scenaze mo-
siarule `wiTel cxviriani~ arseba (ZaRli?!), rogorc
irkveva jambazis cxviriT gamasxaravebuli horacioa
(?!). ... wiTeli vardebis TaiguliT, qalis tanisamosSi
gamowyobili rozenkranci da gildensterni _
speqtaklis bolo scenaSi erTarsebad Sesisxlxorce-
bul `mezRvaurebad~ gvevlinebin... rTulad amosacno-
bi, magram saocrad lamazi sanaxobis fonze, Senc, may-
urebeli, ukve sakuTari intuiciis tyveobaSi moqceu-
li, fiqrob, rom irgvliv aRar arsebobs `realoba~.
mocemulia mxolod `fragmentebi~. Sen isRa dagrCe-
nia, Seecado `daiWiro~ igi scenaze `gadmolagebul~
sxvadasxva elementSi, romelsac mTlianobaSi erTi
saerTo forma aqvs: gorgolaWebiani, sarkiani, ujri-
ani karada. karada, bunebis sarked qceuli, im samyaros
aireklavs, rasac Teatrs vuwodebT, sadac `TamaSSi~
monawile msaxiobebi da mayurebeli _ sakuTari Sina-
gani realobis `saTagurSi~ momwyvdeul _ arsebebs _
adamianebs (?!) ganvasaxierebT.
Semdeg? Semdeg _ siCume ...
... da molodini ...
ganumeorebeli feruCo soleri
`arlekini: ori batonis msaxuri~es, ki brwyinvale samsaxiobo ansambls moiTxovs...
evropuli akademiuri Teatris ubadlo warmomad-
genelma jorjo strelerma SeiZleba iTqvas, rom pirv-
el rigSi sakuTari Tavis winaSe dayenebuli, `davale-
ba~ brwyinvaled Seasrula. man Tanamedrove mayureb-
lis winaSe xelmeored aaRorZina da kidev erTxel
Caudga suli mSobluri saTeatro enis klasikur, tra-
gedianarev komikur niRbebs... mizani miRweulia: msof-
lios nebismier qveyanaSi, sxvadasxva Teatris darba-
zSi myofi TiToeuli adamiani, sayvarel personaJebT-
an erTad ganicdis: tiris da icinis, Tanac ise gulm-
odgined, rom samaqtiani mxiaruli speqtakli ginda
dausruleblad gagrZeldes... gulSi natrob, droze
ar Caqres scenis kidesTan sagangebod dadgmuli
sanTlebi, romlebic saukuneebis win erT dros, savar-
audod, ganaTebis rolsac TamaSobdnen...
miuxedavad imisa, rom reJisori ukve cocxali
aRaraa, speqtaklis yurebisas gaocebuli rCebi Tea-
traluri dasis SesaSur erTgulebaze legendaruli
reJisoris mimarT. scenaze sagangebod moTavsebul
patara rampaze mxolod erTi dekoracia SeiniSneba.
esaa pirobiTad moxatuli farda, romelic speqtak-
lis ganmavlobaSi imdenjer icvleba, ramden `adgi-
lasac~ TamaSdeba esa Tu is moqmedeba: igi xan Seyvare-
bulTa Sexvedris adgils mianiSnebs, xan batonTa adg-
ilsamyofelia, xan ki buxriT agizgizebuli samzareu-
lo oTaxi, sadac sanatreli sadilis molodinSi ime-
dianad myofi xarbi da eSmaki, Tanac cuRluti, magram
mudam mSieri arlekini, sanukvari pudingis Semyure,
sacodavad ylapavs Sen winaSe nerwyvebs.
scenaze reJisorisa da scenografis mier SemoT-
avazebuli sanaxaobrivi gama mravalferovania:
lamazad Sekerili kostiumebis mkveTri ferebi...
italiuri niRbebi, romelsac axalgazrda Seyvare-
bulTa garda, yvela personaJi atarebs. rampis irgv-
liv, kuTxeSi skamze moTavsebuli mokarnaxe, romel-
ic iseTive personaJia speqtaklSi, rogorc sxva dan-
arCeni gmirebi. aqve, scenis kidesTan, ganlagebuli
musikosTa mTeli Semadgenloba, romelic belkantes
akompanimentiT mTeli speqtaklis ganmavlobaSi mux-
tavs auditorias da Tavad speqtakls uCveulod sx-
art da qmediT tempo-ritms unarCunebs... araCveu-
lebrivadaa SenarCunebuli, samoedno TeatrisTvis
damaxasiaTebeli, mayureblis Tvalwin Riad datove-
buli kulisebi, sadac Sendauneburad xedav, Tu rogor
emzadebian msaxiobebi sakuTari rolis Sesasrule-
blad, an ubralod rogor midi-modian scenis orive
mxares, rogor CurCuleben erTmaneTSi ise, rom
scenaze mimdinare qmedebas, absoluturad ar uSlian
xels, piriqiT, _ avseben kidec...
speqtaklis mTavari xibli, mainc, italiur di-
aleqtze agebuli, msaxiobTa maxvilgonivrul sity-
va-pasuxze gaTvlili improvizacia gaxlavT, amas, enis
ucodinarobis gamo, samwuxarod mxolod gumaniT vx-
vdebi (Tumca, aqve aucileblad unda aRiniSnos, kome-
dia del’artesTvis damaxasiaTebeli patara niuansis
CarTva, rac mayurebelTan uSualo kontaqtis dasam-
yarebladaa mimarTuli: mag., scenidan ucabedad SeZa-
xilma `cxali minda~-m da speqtaklis dasawyisSi sa-
gangebod daswavlilma `gamardjoba~-m imTaviTve
dadebiTad ganawyo qarTveli mayurebeli)... msaxiob-
Ta TamaSis ganumeorebeli ostatoba da speqtaklSi
CarTuli sacirko elementebi (mag.: `TefSebis scena~),
romelsac didi ostatobiT asrulebs feruCo sol-
eri; personaJTa araCveulebrivi, klasikad qceuli
tipaJebis gaTamaSebis momentebi. msaxiobebi
klasikuri niRbebis Teatrs TamaSoben: `eqims~
uzarmazari muceli aqvs. `brigela~ erTi da imave xe-
lsaxociT iwmends cxvirsac da fexsacmelsac. `kla-
riCe~ dauviwyarad asrulebs gulis wasvlis moments...
`beatriCe~-s ZaxilSi garTuli `florido~. da, kvlav,
Tavad `arlekini~, romelsac `mihyavs~ mTeli speqtak-
li. sul gadarbenazea _ daxtis, darbis, cuRlutobs
_ paralelurad aTasgvar xrikebs igonebs sakuTari
tyavis gadasarCenad. SeuZlebelia daiviwyo, rogori
gulmodginebiT iWers scenaze buzs, rogori osta-
tobiT asrulebs werilis danakuwebis scenas _ xarb
da utvino arlekins ise `sayvarlad ~SemoeWmeba~ mTe-
li rudunebiT Sedgenili sasiyvarulo werili, rom
SeuZlebelia masze aRSfoTde, gabrazde da Senc mo-
mentalurad patiob. an ki, ra aqvs sapatiebeli?! ... ukve
darwmunebuli xar, iseTi gaiZveraa, am situaciidan-
ac iolad moZebnis gamosavals...
Zneli warmosadgenia, rom muqi feris niRbis ukan
moxuci kacis momRimari, saocrad keTili saxe imale-
ba... sityviTaRuwereli saTnoeba, Seucvleli feru-
Co solerisa, romelic niRbis moxsnamde, suflioris
nacvlad, amjerad ukve sakuTari xeliT, saTiTaod
aqrobs scenaze sanTlebs...
molodini gamarTlda...
mariam iaSvili
4
#2 (57) 26 oqtomberi 2010 weli
mand vina dgaxarT
daniis princis idealebi dResac ar kargaven aq-
tualurobas. uiliam Seqspiris am tragediiT gaixsna
2010 wlis `Tbilisis saerTaSoriso festivalis~ ucx-
our speqtaklTa programa. festivalze ori `hamle-
tia~ warmodgenili. amJamad msurs mkiTxvelis yura-
dReba Teatr OKT-s speqtaklze SevaCero. litveli
reJisori, oskaras korSunovasi, SarSanac u. Seqspiris
tragediiT _ `romeo da julieta~, wardga qarTveli
mayureblis winaSe.
Teatr OKT-s Zalian saintereso SemoqmedebiTi
kredo aqvs da Tu CavukvirdebiT, absoluturad
gonivrulic. isini dgamen klasikur nawarmoebebs,
rogorc Tanamedrove dramebs da piriqiT. amboben,
klasika ar Zveldebao. Zveldeba mxolod misi gamox-
atvis xerxebi. es dasi klasikis Sedevrebs meore sic-
ocxles sZens Tanamedrove mxtvruli gadawyvetiT.
davubrundeT speqtakls. scena Sav-TeTr ferebSia
gadawyvetili. pirveli scena sagrimioros warmoad-
gens. personaJebi grimis gasakeTebel sarkian, dRis
ganaTebian magidebTan sxedan. es ukve miniSnebaa Tea-
tralur pirobiTobaze. msaxiobTa gardasaxva,
rolisTvis momzadeba xdeba mayureblis Tvalwin.
sarke did rols TamaSobs warmodgenaSi. masTan mar-
tovdebian moqmedi pirebi da xedaven TavianT Sinagan
saxes. maTSi xSirad mayurebelic xedavs Tavis
anarekls. aman gamaxsena ilia WavWavaZis mier CvenTvis
Seqmnili mrude sarke, romelSic naklovanebebi unda
dagvenaxa da gamogvesworebina. Cven amis nacvlad
sarkis momtani gamovasalmeT sicocxles.
grimis gasakeTebeli magidebi aqtiurad TamaSde-
ba speqtaklSi. isini qmnian zRudes or samyaros Soris,
yofen hamletisa da aCrdilis samyofels. hamletis
mama xeliT epotineba realobas. mas ar surs gawyvi-
tos kavSiri sinamdvilesTan, radgan SurisZieba sw-
yuria. am zRudis SuaSi eqceva daniis princi. kedeli
orive mxridan awveba mas da cdilobs mis Seviwrove-
bas. es aris wnexi, romelic gmiris gatexvas cdilobs.
klavdiusis locvis scenaSi, magidebi giliotinis
formas iReben. daniis mefe sasjelis molodinSia.
speqtaklis Sua nawilSi magidebi qmnian wres da moq-
medi pirebi am wris SigniT saaTis isris mimarTulebiT
moZraoben. hamleti maT garSemo, saaTis isris sawi-
naaRmdego mimarTulebiT darbis. am metaforiT yve-
laferi naTqvamia daniis princis damokidebulebaze
arsebul realobasTan. am wreSive xdeba daniis mefis
mxileba Zmis mkvlelobaSi. gonzagos mkvlelobis sce-
nis naxviT SeZrwunebuli mefe, wreSi mdgom magidebT-
an saTiTaod mirbis da maT ujrebSi eZebs Tavis gasa-
marTlebel sabuTebs, romlebic pirobiTad TeTri xe-
lsaxocebiT arian warmodgenilni. mkvleli mefis cda
amaoa. scenis zemodan cviva wiTeli naWrebi, rom-
lebic srulad faraven klavdiuss. mis mier Cadenili
danaSaulis dafarva SeuZlebelia. speqtaklis bolo
nawilSi magidebi qmnian samkuTxeds, romlis wveroeb-
Si klavdiusi, gertruda da hamleti dganan. Seikra
ojaxuri samkuTxedi: deda, Svili, maminacvali. es
kombinacia xSirad ojaxuri konfliqtebis Sesaqm-
nelad gamoiyeneba literaturaSi, Teatrsa da kino-
Si.
personaJebis saxe TeTri grimiTaa dafaruli.
pirobiTad es SegviZlia gavigoT pirferobis, TvalT-
maqcobisa da farisevlobis simbolod. hamleti
Tavidanve cdilobs saxidan mis moSorebas. aq ukve
naTlad Cans misi damokidebuleba am fsevdoidili-
isadmi.
mTeli speqtaklis manZilze, darbazSi ismis gugu-
ni da RrWiali. xmebi hgavs virTxebis wripins. virTxis
Taviani msaxiobic ramdenjerme Cndeba scenaze da
wreSi centralur adgilsac ki ikavebs. es metafora
miniSnebaa socialur mdgomareobaze. yvela erTmane-
Tis daWmazea gadasuli. maTi saqmianoba virTxebis
brZolas hgavs. virTxa wreSi, aris miniSneba klavdi-
usze. mkvleli mefe ar SeiZleba adamianebis beds ga-
nagebdes. mis gankargulebaSi mxolod mRrRnelebad
qceuli adamianebiRa arian. speqtaklis dasawyisSi Cans
SavebSi mosili gaurkveveli arseba. Znelia, mas rame
uwodo. is Tavisi manaTobeli wiTeli cxviriT das-
devs hamlets. reJisoris CanafiqriT, savaraudod, am
arsebam gaiara ganviTarebis gza da miiRo adamianis
sxeulis forma, Tumca Tavi da saxe virTxis darCa.
cxovelis niRbis gamoyeneba o. korSunovasasTvis dam-
axasiaTebelia, mag., mas gamoyenebuli aqvs taxis niRa-
bi `romeo da juietaSi~.
Seqmnili saxeebidan erT-erTi yvelaze dasamaxs-
ovrebeli iyo ofelia, romelsac TamaSobda rasa sam-
uolite (Rasa Samuolytë). am msaxiobma Tavi jer kidev
SarSan, julietas roliT damamaxsovra. TeTri samo-
si mas yvela sxva danarCenisgan gamoarCevs. TeTri, am
personaJis kristalur sisufTavesa da siwmindes us-
vams xazs. ofelia msoflio dramaturgiis gmirebidan,
erT-erTi yvelaze umwikvlo personaJia. hamletTan
Sexvedris win is magidis zeda kideze dadis da yove-
li fexis gadadgmaze TeTri sinaTle inTeba. es aris
gza caTa sasufevlisken. ofelias adgili mxolod
samoTxeSia. mas aqvs SenarCunebuli bavSvuri gulwr-
feloba da sicelqe. amas mowmobs misi da laertis
bavSvuri kinklaoba. daniis princTan Sexvedrisas
scenaze gamoaqvT yvavilebi. isini Semdeg ofelias
saflavs daamSveneben.. yvavilebs danarCeni person-
aJebi zemodan ayrian poloniusis qaliSvils, ise,
rogorc micvalebulis samares ayrian miwas.
saintereso saxeebia rozenkraci da gildester-
ni. maT qcevaSi, maneraSi Warbobs cisferi feri. mego-
brebs uyvarT kluburi cxovreba. sainteresodaa gada-
wyvetili maTTvis werilis gadacemis scena. klavdi-
usi rozenkracsa da gildesterens aZlevs inglisSi
Casatan werils, romlis mixedviTac hamleti unda
mokvdes. mcire yoymanis Semdeg isini wiraven siyrmis
megobars da Tanxmdebian klavdiuss. daniis mefe maT
aCoqebs, zemodan gadaabijebs da yvavils esvris. Zmis
mkvlelma SeZlo hamletisa da misi megobrebis urT-
ierTobis dangreva da Tan winaswar ganWvrita MmaTi
aRsasruli. sikvdilis simbolod gamoyenebulia aseve
masxara iorikis Tavis qala. mesaflaveebad gadacmu-
li rozenkraci da gildesterni pouloben Tavis
qalas. hamleti mas kefaze irgebs. misi saxe male daems-
gavseba gardacvlili masxarisas. daniis princi Tavis
qalas dedas adebs saxeze da mis xvedrsac
winaswarmetyvelebs.
sainteresodaaa gadawyvetili poloniusis, am
qveS-qveSa, laquca msaxuris saxe. is martoxela mamaa,
romelic sakuTar samossac ki TviTon iuTovebs. mas,
rogorc yvela mSobels, uxaria Tavisi Svilis bed-
niereba. poloniusi ofelias hamletze gaTxovebaze
ocnebobs da awyobs gegmebs, Tu rogor warimarTeba
misi cxovreba qorwilis Semdeg.
originaluradaa gadawyvetili speqtaklis fina-
li. yvela gmiri Tavis sagrimioro magidasTan jdeba.
maTi magidebis sinaTles horacio saTiTood rTavs.
isini rigrigobiT eTiSebian cxovrebas. yvelaze bo-
los ofelias sagrimiorosTan isadgurebs sibnele.
finalSi rCebian klavdiusi da hamleti. horacio da-
niis princs Tvalebs uxuWavs da acilebs saiqioSi.
cocxali mxolod horacio rCeba. piesisgan gansxvave-
biT, speqtaklSi hamletis ganuyreli megobari ar aris
mxatvrulad dasamaxsovrebeli saxe,
yofna-ar yofnis sakiTxi arsebobis manZilze awux-
ebs kacobriobas. misi gadawyveta advili araa. ham-
letSi dasmuli problemebi mravalnairad trans-
formirdeba da savaraudod maTze kidev araerTi sain-
tereso speqtakli Seiqmneba.
patara Teatri didi saswauliT
jorjo streleris speqtaklis, `arlekini, ori ba-
tonis msaxuri~, naxvam Cemze didi STabeWdileba moax-
dina. is, rac komedia del arteze aqamde wamekiTxa da
gamego, 2010 wlis 5 oqtombers, kote marjaniSvilis
Teatris scenaze sakuTari TvaliT vixile. statiis
weris dros TavSi pirvelad es saTauri momivida. Pic-colo italiurad, pataras niSnavs, xolo `did saswaul-
Si~ Tavad speqtakls vgulisxmob. `arlekini, ori ba-
tonis msaxuri~ 1947 wlidan aris pikolo Teatris rep-
ertuarSi. 60 welze metia, rac is cocxal organizms
warmoadgens. speqtaklis amdenwliani arseboba da
msaxiobTa ostatoba namdvil saswauls warmoadgens
Teatralur samyaroSi. masze saubris dawyebamde,
msurs mcire eqskursi gavakeTo didi maestros, jor-
jo streleris Sesaxeb.
j. streleri daibada barkolaSi, triesteSi. hyav-
da avstrieli mama da frank-sloveneli deda. didi
reJisori italiuris garda flobda frangulsa da
germanuls. 3 wlis asakSi gardaecvala mama da misi
magivroba babuam, olimpio lovrikma gauwia. olim-
pio ukravda sayvirze da iyo impresario juzepe ver-
dis saopero TeatrSi, triesteSi. 7 wlis asakSi, j.
streleri, babuis gardaecvalebis gamo, sacxovre-
blad dedasTan da bebiasTan gadavida, milanSi.
bavSvobaSi didi maestro ar iyo gatacebuli Te-
atriT. is mas yalbad miiCnevda da Tvlida, rom ar
SeeZlo imaze ukeT gamoewvia mayurebelSi emociebi,
vidre es xelewifeboda kinos. man azri erT zafxulis
saRamos Seicvala. quCaSi mimavalma SeamCnia `odeo-
nis~ Teatris afiSa. man naxa karlo goldonis `bolo
karnavlis saRamoebi~, romelic dadga veneciis das-
ma. neqtris dagemovnebis Semdeg, j. streleri xSirad
dadioda TeatrSi k. goldonis sxva piesebis sanaxa-
vad. is aRfrTovanda TeatriT da Caabara Teatralur
saswavlebelSi ̀ filodramatiCis akademiaSi~. swavlis
dros maestrom akademiis yvela prizi miiRo.
II msoflio omis dros streleri wavida Sveicari-
aSi. Jenevis niRbebis dasTan erTad reJisorma dadga
albert kamius `kaligula~. es iyo am piesis msoflio
premiera. omis Semdeg italieli maestro gaxda Tea-
tris kritikosi, magram Teatris keTeba ufro mos-
wonda, vidre masze wera. is statiebs werda `milanis
saRamoSi~. am periodSi man milanSi daiwyo `pikolo
Teatris~ Seqmna paolo grasisTan erTad. es Teatri
gaixsna 1947 wlis 17 maiss, broletos kinodarbazSi
maqsim gorkis piesiT `fskerze~. ramdenime dRis Sem-
deg maT warmoadgines kargad daviwyebuli `arleki-
ni: ori batonis msaxuri~. reJisorma msaxurs saxeli
Seucvala da trufaldinos nacvlad, arlekini daar-
qva. arlekini sazogadoebisTvis ufro cnobili niRabi
iyo komedia del artedan. am welsve j. strelerma
dadga `traviata~ laskalaSi da es iyo misi pirveli
saopero dadgma. is koncentrirebas axdenda Teatrze,
romelic iqneboda Tanadrouli. jorjoc da paoloc
SeTanxmdnen, rom Teatri iyo adgili, sadac xalxi Se-
grovdeboda da moismenda mosazrebebs, romlebsac
isini an miiRebdnen, an uaryofdnen. mravali wlis man-
Zilze maestro TanamSromlobda Teatris mxatvrebT-
an: luCiano damianisTan da ecio frijeriosTan. isi-
ni erTad muSaobdnen, rogorc saTeatro ise saopero
dadgmebze.
50-ian wlebSi j. strelerma dadga bertold brex-
tis ramdenime piesa. 1956 wels brexti daeswro ital-
ieli maestros mier dadgmul `samgroSian operas~.
berlinSi dabrunebulma didi madloba gadauxada re-
Jisors SesaniSnavi dadgmisTvis da miiwvia `berlinel
ansamblSi~ am speqtaklis saTamaSod..
j. strelers uyvarda u. Seqspiri, gansakuTrebiT
`koriolanosi~, ̀ qariSxali~, ̀ mefe liri~, ̀ me-12 Rame~,
5
#2 (57) 26 oqtomberi 2010 weli
`makbeti~, luiji pirandelos `henri IV~, anton Cexo-
vis `alublis baRi~, `platonovi~.
maestros ar ucdia msaxioboba. is swavlobda iu-
ridiul fakultetze milanis universitetSi da
apirebda damnaSaveTa advokatobas. is ambobda, rom
es profesia Zalian axlos iyo TeatrTan.
j. streleri gardaicvala luganoSi, Sveicaria-
Si. mis dakrZalvas milanSi mosaxleobisa da politi-
kosebis didi nawili daeswro. misi ferfli aris tri-
estes sasaflaoze.
misi saopero da Teatraluri dadgmebia: mocar-
tis `figaros qorwineba~ 1973 da 1980 wels, `jados-
nuri fleita~ (1974 w.), `don Juani~ (1987 w.), verdis
`falstafi~ (1980 w.), ̀ makbeti~ (1975 w.), beThovenis ̀ fi-
delio~ (1969 w.), u. Seqspiris `riCard II~ (1948 w.), `ko-
riolanosi~ (1957 w.), ̀ mefe liri~ (1972 w.), ̀ iulius kei-
sari~ (1953 w.), `qariSxali~ (1978 w.), garsia lorkas
`bernarda albas saxli~ (1955 w.), strindbergis
`Stormi~ (1980 w.), diurenmantis `moxuci qalbatonis
viziti~ (1960 w.), brextis ̀ samgroSiani opera~ (1956 w.),
`seCuaneli keTili adamiani~ (ganaxorciela sami
dadgma 1958 w., 1981 w., 1996 w.) ̀ galileo galilei~ (1963
w) da sxva.
speqtakli `arlekini, ori batonis msaxuri~
rogorc ukve aRvniSne, aris komedia del artes cocx-
ali nimuSi. niRbebis komedia karlo goldonma lit-
eraturulad daamuSava da daxvewa. jorjo strel-
erma ki is aRadgina, xorci Seasxa da mayurebels
warudgina. warmodgena TamaSdeba sagangebod mowyo-
bil ficarnagze, rogorc es xdeboda aRorZinebis
epoqaSi. msaxiobebi, romlebic ama Tu im epizodSi ar
iyvnen dakavebulni, iqve, ficarnagis gverdiT isxd-
nen da uyurebdnen sanaxaobas. speqtakls hyavda aseve
reJisori. komedia del artes yvela dass hyavda xe-
lmZRvaneli, romelic, rogorc wesi, yvelaze
gamocdili msaxiobi iyo. is artistebs miTiTebebs
aZlevda. maTgan xmis paTetikur da Zlier tons moiTx-
ovda. niRbebis komediis saxalxo warmodgenebs uam-
ravi mayurebeli eswreboda da maT yvelaferi unda
gaegonaT. moxuci reJisori yoveli moqmedebis
dasawyisSi scenis win ganlagebul sanTlebs anTebda.
es iyo imdroindeli rampis gansaxiereba. sanaxaobis
dasawyisisa da dasasrulis scena italiuri niRbebis
komediidanaa aRebuli. rogorc renesansis epoqaSi,
axlac dasi JriamuliTa da wreze sirbiliT acnobs
mayurbels Tavs. wris SuaSi dgas mowiTalo feriT
mosili pantalone, rogorc warCinebuli. pantalones
niRabi komedia del arteSi maRal socialur fenas
miekuTvneba.
dekoracias warmoadgens tiloze daxatuli mo-
qmedebis adgili. aris sami farda. fardebze pantal-
ones saxlis, sastumrosa da samzareulos suraTebia
gamosaxuli. scenebis mixedviT msaxiobebi Tavad cv-
lian moqmedebis adgils. italiuri niRbebis komedi-
is moxetiale artistebs ar SeeZloT bevri ramis Tan
tareba.
speqtaklSi aseve aris sasimRero nomrebi, romelT-
ac msaxiobebi asruleben. es elementi damaxasiaTebe-
li iyo aRorZinebis epoqis TeatrisTvis. am periodSi
moqmedebebs Soris Casmuli iyo patara intermediebi
an sacekvao da sasimRero nomrebi. es mayurebels das-
venebisa da modunebis saSualebas aZlevda.
musikaluri gaformeba cocxlad sruldeba scenaze.
komedia del artes dasSi aucileblad iyvnen musiko-
sebi.
calke aRniSvnis Rirsia msaxiobebis kostiumebi:
pantalonebi, kamzolebi, samkuTxa qudebi, fuSfuSa
kabebi, korsetebi _ renesansis epoqaze migvaniSneben.
reJisors arc spqtaklSi mayureblis CarTvis Sesa-
Zleboba ar gamouricxavs niRbebis komediidan. dasis
wevrebi qarTulad mogvmarTavdnen mayurebels,
akeTebdnen Sefasebebs da es damswre sazogadoebis
ovaciebs iwvevda.
calke saubris Temaa msaxiobTa ostatoba. saku-
Tari TvaliT rom ar menaxa, albaT ar davijerebdi,
rom am xnis adamians SeeZlo ase eTamaSa. arlekini mTe-
li speqtaklis ganmavlobaSi daqris, daxtis, miwaze
goravs. misi amocanaa SimSilis daZleva. STambeWda-
via gaxsnili werilis puris namceciT dabeWdvis sce-
na. did qaRaldSi gaxveuli namcecebi damSeuls ey-
lapeba. SimSilis miuxedavad, is ar kargavs roman-
tikul damokidebulebas smeraldinas mimarT da cdi-
lobs misi gulis mogebas. arlekini mimarTavs lacis
xerxs, roca is TamaSobs inglisuri pudingiT. msaxio-
bis araCveulebrivi plastikis nimuSia flamingos il-
eTebi, romelTac is erTdroulad orive batonis
winaSe asrulebs. daZabuli situaciis amgvari gamox-
atva da ganmuxtva maxvilgonivrulia.
arlekini dascinis Tavis sasowarkveTil baton
florindos. is sasowarkveTil SeyvarebulTa niRabs
warmoadgens. komikuria kidev erTi mijnuris, silvios
saxe. viTom gmiri, sinamdvileSi mxdalia da qalis kal-
Tas afarebs Tavs. mis xasiaTs xazs usvams qudze dam-
agrebuli bumbuli, romelic winaa gaSverili da rqis
iluzias qmnis. es frTa TamaSdeba koridis scenaSi.
TiTo speqtaklis TamaSi did energias moiTxovs.
feruCo soleri ginesis wignis rekordsmenia am ro-
lis TamaSis raodenobis mixedviT. misi dauSreteli
energiiT Tavad j. streleric moxibluli da gaoce-
buli iyo. maestro Tvlida da marTalic iyo, rom rac
ufro wlebi emateboda feruCo soleris, miT ufro
axalgazrdavdeboda arlekini. es, marTlac, Zalian
saintereso fenomenia da amis axsna artistis profe-
sionalizmSi da mis sulier axalgazrdobaSia. roca
amdeni xnis manZilze aseT varjiSs gadixar, sibere mx-
olod garegnul xasiaTs iRebs.
warmodgenam erTi amosunTqviT, laRad da sxar-
tad Caiara. italiuri niRbebis warmogenebisTvis es
erT-erTi mTavari principi iyo. es speqtakli itali-
is erT-erTi savizito baraTia. komedia del artes
nimuSs warmoadgens. niRbebis komediaze saubrisas
ukve es speqtakli moiazreba. isRa dagvrCenia SevZax-
oT:
BRAVO MAESTRO.
mocekvave Rrublebi
`Tbilisis saerTaSoriso festivalis~ fargleb-
Si, erevnis mozard mayurebelTa saxelmwifo Teatr-
ma warmoadgina antikuri periodis berZeni dramat-
urgis, aristofanes komedia `Rrublebi~. aristofane
Zveli atikuri komediis warmomadgeneli iyo. es piesa
pirvelad iTamaSes did dioniseebze Zv. w. 423 wels.
sazogadoeba aRfrTovanebiT ar Sexvda am nawarmoebs
da poeti did dioniseebze gamarTul agonebSi dama-
rcxda.
speqtakli ZiriTadad qoreografiazea agebuli da
es elementi yvelaze kargadaa damuSavebuli mTel
speqtaklSi. CemTvis gansakuTrebiT dasamaxsovrebe-
li iyo roialze dakvris imitirebuli scena. skame-
bze msxdomi msaxiobebi sxvadasxva notis gaJRerebi-
sas fexze dgebian. isini faqtobrivad roialis mJRer
nawilebs warmoadgenen.
scenis didi nawili `safiqreTis~ Senobas ukavia.
mas scenis darCenili nawilidan moxatuli farda
gamoyofs. fardaze berZeni filosofosebi arian ga-
mosaxulni. TiToeulis Tavis adgili amoWrilia da
es niSnavs, rom nebismiers SeuZlia daikavos maTi adg-
ili da sibrZnes eziaros. zogierTi maTgani Tav-
dayiraa daxatuli. es miniSnebaa, rom sibrZnidan
sigiJemde erTi nabijia.
saintereso iyo sokrates saxe. is ufro poli-
tikuri partiis liders TamaSobs, vidre sibrZnis moy-
varuls. mas aqvs Tavisi tribuna, romelic sinamd-
vileSi did yulabas warmoadgens. is yidis Tavis cod-
nas.
musikaluri gaformeba erTferovania. mTel mo-
qmedebas erTi musikaluri nawarmoebi gasdevs. Tumca
msurs aRvniSno, rom am melodias didi zemoqmedebi-
Ti Zala aqvs.
speqtaklSi ar iyo piesiseuli fabula. warmodge-
naSi mTavar gmirebad sokrate da stepsiade arian
gamoyvanili. reJisorma ubralod, erTi brZeni
gviCvena, xolo stepsiades, filipidesa da maTi meva-
leebis ambavi mTlianad ugulebelyo. ambavi
speqtaklSi ar TamaSdeba. amitomac is ar Sedga. scene-
bi ar qmnian erT mTlianobas. cota gaugebaria, rogor
moxvda aseTi speqtakli festivlis programaSi, ori
hamletisa da streleris gverdiT.
miuxedavad amisa, damswre sazogadoeba kargad
gaerTo. somxurma aqcentma da sityvebma miizida may-
ureblis yuradReba da mTeli speqtaklis ganmavlo-
baSi, darbazSi fxukun-sicili ismoda. sicil-kiskisi
kargia, magram uazro araferi ar varga. somxur in-
tonaciebze gamokideba da dacinva Cveni problemaa
da ara im Teatris an msaxiobebis.
speqtakli ar Sedga. mas ar hqonda mTliani Zafi,
romelzec yvela komponenti aisxmeboda da mSvenier
mZivs Seqmnida speqtaklis saxiT. imedia, erevnis
mozard mayurebelTa saxelmwifo Teatri momaval
wels festivlis Sesaferisi donis speqtakliT ward-
geba mayureblis winaSe.
БДТ TbilisSi
`Tbilisis saerTaSoriso festivals~ peterbur-
gidan giorgi tovstonogovis saxelobis didi dra-
matul Teatri ewvia. Temur CxeiZem qarTvel may-
urebels gansaxilvelad da Casafiqreblad maikl
freinis piesa `kopenhageni~ warudgina.
cota ram Teatris Sesaxeb: peterburgis didi dra-
matuli Teatri gaixsna 1919 wlis 15 Tebervals f. Sil-
eris tragediiT `don karlosi~. Tavidan es Teatri
speqtaklebs konservatoriis saopero studiis
scenaze marTavda. 1920 wels Teatri gadavida yofili
saimperatoro mcire dramatuli Teatris SenobaSi.
1964 wels mas akademiuri Teatris statusi mieniWa. 1970
wels gaixsna mcire scena. 1918 wlis Semodgomaze Te-
atrebis saqmeTa komisarma, maria andreevam gamosca
brZaneba `gansakuTrebuli dramatuli dasis~ _
Tavidan ase erqva Teatrs _ Seqmnisa. es dasi aqcents
klasikur, romantikul repertuarze akeTebda. idg-
meboda: ̀ otelo~, ̀ mefe liri~, ̀ meTormete Rame~, ̀ rui
blazi~, `yaCaRebi~... mogvianebiT maT germaneli
eqspresionistebis dramebsac dauTmes dro. es Teat-
ri aerTianebda or dass, tragediis Teatrs _ iuri
iurievis xelmZRvanelobiT da mxatvruli dramis Te-
atrs _ andrei lavrentievis xelmZRvanelobiT. Tea-
tris samxatvro xelmZRvaneli iyo andrei lavren-
tievi, Tavmjdomare aleqsandre bloki. maria andre-
eva Tavis meuRle maqsim gorkisTan erTad da anato-
li lunaCarski _ ganaTlebis komisari _ aqtiurad
iyvnen CarTulni Teatris marTvaSi. 1932 wels Teatrs
maqsim gorkis saxeli mieniWa da gaxda `gorkis didi
dramatuli Teatri~. 1992 wels misi saxeli Seicvala
da gaxda giorgi tovstonogovis saxelobisa. didi
qarTveli reJisori am TeatrSi 1956-1989 wlamde, gar-
dacvalebamde, muSaobda. g. tovstonogovis Semdeg
dass kiril lavrovi Caudga saTaveSi, 2007 wlidan ki
Teatris saWeTmpyrobeli Temur CxeiZea.
Temur CxeiZis reJisura gamoirCeva adamianis su-
lis siRrmiseuli wvdomiT. is minimalisturi xerxe-
biT giforiaqebs suls da bevr kiTxvas giCens. es
speqtakli saTamaSod kamerul sivrces moiTxovs da
rogorc Tavad reJisormac gangvimarta, _ bdt-Si
mxolod parteris bileTebs yidian am speqtaklze.
TviTon maikl freinis piesa meore msoflio omis Te-
mas exmianeba da realur faqtebs eyrdnoba. mTavari
gmirebi, fizikosebi: nilz bori, misi meuRle margar-
ita bori da verner heizenbergi arian. verner heizen-
bergi atomur iaraRze muSaobda nacisti germaneleb-
isTvis. is adre TanamSromlobda n. borTan atomur
kvlevebze da iyo misi mowafe.
speqtaklis dekoracia ekuTvnis gogi aleqsi-mesx-
iSvils. scenografiaSi gamoyenebulia formula
E=mc2. mas iyenebdnen atomis kvlevebSi. E aris ener-
gia, m _ masa, xolo c _ sinaTlis siswrafe vakuumSi.
pirveli moqmedebis dawyebamde kedelze es formula
yvelas interess iwvevs. meore moqmedebis win ki Cnde-
ba warwera, romelic aRwers atomuri afeTqebiT
gamowveul saSinelebebs. TviTon es tixari, romelic
fardis rols asrulebs, magonebs konstantine
stanislavskiseul meoTxe kedels. misi Semoqmedebi-
Ti kredo xom cxovrebiseuli simarTlis Cveneba iyo.
mayurebeli unda gamxdariyo moqmedi pirebis cxovre-
bis mowme. es kedeli finalSi wreze moZraobs da masze
Cans atomuri afeTqebis Sedegad gaCenili kvamlisa
da mtvris soko. scenaze aseve dgas cilindris mag-
vari sveti. mas raRac meore oTaxis daniSnuleba aqvs.
msaxiobTa kostumebi muq tonalobebSia gadaw-
yvetili. Talxi ferebi 1941 wlis ganwyobasa da at-
mosferos gadmoscemen.
speqtakli moralur da pirovnul Widilzea.
maTematika da fizika ubralo damatebiTi elemente-
bia. mxatvruli gadawyveta ukve dasawyisSi aCens in-
trigas. moqmedi gmirebi ukve gardacvalebis Semdeg
TamaSoben am ambavs. dro yvelas da yvelafers Tavis
adgils uCens. gardacvlilebs aRar asamarTleben.
Tumca rogorc, daniel defo ityoda, sikvdili cocx-
al aramzadas mkvdar aramzadad aqcevso.
speqtakli Sinagani dinamikiT aris ganmsWvaluli.
erTi SexedviT statikuri speqtakli did Sinagan muxts
atarebs. mTeli datvirTva msaxiobebze modis. es mo-
mentic damaxasiaTebelia Temur CxeiZisTvis. misi amo-
savali wertili aris msaxiobi.
samsaxiobo ostatoba maRal profesiul doneze
dgas. ismis maTi naTqvami TiToeuli sityva. ostato-
ba rusuli Teatraluri skolisa da tradiciebis dam-
saxurebaa.
nilz bors warmoSobiT qarTveli, oleg basilaS-
vili TamaSaobs. Seikra qarTuli sameuli reJisoris,
mxatvrisa da msaxiobis saxiT.
Temur CxeiZis Teatri Rrmad fsiqologiuri da
SeiZleba filosofiuric kia. is mayurebels Tavisi
sisadaviTa da uSualobiT xiblavs.
daniis princi
oskaras korSunovasis `hamletis~ Semdeg, yvela
mouTmenlad eloda uiliam Seqspiris am tragediis
eimuntas nekroSiusiseul originalur, ucxo da STam-
beWdav gadawyvetas. mayurebelSi raRac sportuli
Jinic ki SeimCneoda. romeli ajobebda, korSunovasi
Tu nekroSiusi. arCevani maTTvis da mkiTxvelisTvis
mimindia.
speqtakli originaluria Tavisi koncefciiT. mo-
sazreba koncefciaze ekuTvnis axalgazrda reJisors
rezo SatakiSvils da me absoluturad veTanxmebi mas.
es gaazreba mdgomareobs SemdegSi: hamletis aCrdili
glovobs Svilis daRupvas. is acnobierebs Tavis dan-
aSauls. swored man ubiZga Svils sabediswero
nabijisken. daniis princis tragediis amgvari inter-
6
#2 (57) 26 oqtomberi 2010 weli
pretacia, piradad me arc minaxavs da arc gamigia, rom
adre vinmes ganexorcielebinos. es idea mxatvrulad
gamarTlebuli da absoluturad organulia. mx-
atvruli mTlianoba ar darRveula eimuntas nekro-
Siusis mier rozenkracisa da gildesternis ugule-
belyofiT. amiT man dro moigo _ speqtaklis xangr-
Zlivoba Seamcira da mayurebeli ar gadaRala.
scenografiaSi bevri rkinis nivTi, skamebi, yuTebi,
... aris gamoyenebuli. amis axsna aris frazaSi, `dania
sapyrobilea~. sakanSi uxvadaa metalis nivTebi da al-
baT es fraza gaxda amosavali wertili speqtaklis mx-
atvrisTvis. am sapyrobileSi, zemoT, aris erTi naTe-
li wertili. hamleti nel-nela, SiSiT uaxlovdeba mas.
es raRac ori samyaros damakavSirebeli wertilia. fi-
nalSi hamleti isev am adgilas modis, oRond ukve
aCrdilTan erTad. es naTeli wertili TiTqos saiqiosa
da saaqaos damakavSirebelia. scenaze aseve aris rki-
nis ori burTi, didi da patara. didi _ mefis kuTv-
nilebaa, patara _ dedoflis. es burTebi Zalian gvan-
an zarbaznis yumbarebs. amiT miniSnebulia Tavdapirve-
lad mosalodneli saomari dapirispireba norvegiis
princ fortinbrassTan. zemoT dakidebuli metalis
firfita, hgavs Zveleburi kedlis saaTis qemoT CamoS-
vebul moZrav nawils. es miniSnebaa frazaze `droTa
kavSiri dairRva~. dro SeCerda da aCrdili ver tovebs
saaqaos. metalis am firfitas erTgvari gongis daniS-
nulebac aqvs. is aseve ireklavs sinaTlis sxivebs da
garkveul vizualur efeqts qmnis. ganwyobisa da vi-
zualuri efeqtis Sesaqmnelad gamoyenebulia wyali,
Txevad da myar mdgomareobaSi. aCrdili am gongze
kidebs yinulis natexebs, romlebic Zalian gvanan Cvili
bavSvis dasaZineblad gakeTebul saTamaSos. klavdiu-
si mas ketiT amtvrevs. yinuls, rogorc raRac siwmin-
dis gansaxierebas, miwvda Zmis mkvleli da es sikeTec
wabilwa. reJisors yinulisa da sicivis sapirispirod
gamoyenebuli aqvs cecxli. vxvdebiT kontrasts. ori
stiqiis dapirispirebiT is gamoxatavs piesis mTavar
konflits mkvlelsa da princs Soris. hamleti samefo
taxtze mokidebul cecxlze iTbobs xelebs. es sim-
boloa misi SurisZiebisa.
speqtaklis musikaluri gaformeba mravalfero-
vani da kontrastulia. daZabuli motividan da rit-
midan gadadis mxiarul hangebze, magaliTad `ZaRleb-
is valsze.~ musikaluri gaformebis nawilia aseve
locvis magvari CurCuli, romelic kidev ufro Za-
bavs da amZimebs garemos.
msaxiobTa kostumebs Soris aris bewvis qurqebi.
Tovlisa da bewveulis gamoyenebiT SegviZlia vivarau-
doT, rom reJisorma zamTari airCia moqmedebis gasav-
iTareblad. garda amisa bewvi xazs usvams klavdiusis
simxecesa da siSmages.
dasamaxsovrebeli saxeebia: hamleti (andrius mamon-
tovasi), klavdiusi (vitautas rumSasi), gertruda (da-
lia storik-zikuviane), ofelia (viqtoria kuodite).
speqtaklSi hamleti patara da Wirveuli bavSvia,
romelic Tavis ukmayofilebasa da protests fexebis
bakuniT, xtunaobiTa da yviriliT gamoxatavs. TviTon
reJisoric erT-erT interviuSi ambobs, rom hamleti
axalgazrda msaxiobma unda iTamaSos, romelic jer
ar moqceula garkveuli Stampebis gavlenis qveS.
dasawyisSi daniis princi Zalian pasiuri da umoqme-
doa. mas ukeTeben yvelafers rac undaT. maT SeuZli-
aT momaval mefes Sarvalic ki Caxadon. hamleti ska-
mianad gvrdzea gadaxrili. es erTgvari misi protes-
tis formaa. es mianiSnebs mis gansxvavebulobaze da
gamorCeulobaze. amaze metyvelebs misi varcxnilo-
ba. is raRac pankuri stilis msgavsia. hamleti axali
dabrunebulia vitenbergis universitetidan da Tmis
es stili studentudri araordinaluri cxovrebis
wesis simboloa. princi Seyvarebulia da satrfialo
TamaSebSia Cabmuli. misi da ofelias sasiyvarulo
daWerobanas scena hamletis bavSvur xasiaTze mianiS-
nebs. romantikulobasTan erTad, is sastikicaa. is
poloniuss faqtobrivad awamebs, roca fleitaze
dakvras sTxovs da Tan xelis TiTebze cecxls ukidebs.
fleita gaiJRerebs speqtaklis finalSi, roca scena
micvalebulebiTaa mofenili. es musikaluri instru-
menti aqtiurad TamaSdeba speqtaklSi. is xel-joxis
funqciasac asrulebs. poloniusis sikvdilic mas-
Tanaa dakavSirebuli. fardas, romlis ukanac qlesa
msaxuri imaleba, yuTi ganasaxierebs. igi yuTSia Ca-
ketili. misTvis Jangbadis wyaro yuTze mimagrebuli
fleitaa, romlis erT bolosac hamleti wylian Wiqa-
Si debs da poloniusi igudeba. saucxoodaa gakeTe-
buli farikaobis scena. hamleti da laerti gaTlili
joxebiT ebrZvian erTmaneTs. danarCeni msaxiobebi
erT ritmSi iqneven joxebs, morkinalebs ki solo par-
tia xvdaT wilad. joxebis Sxuili garkveul melodias
qmnis.
reJisorma sainteresod gadawyvita msaxiobebis
scena. moxetiale artistebi cirkis klounebis xasia-
Tis matareblebi arian.
pasiuri, romantiuli da melanqoliuri person-
aJidan, ofelia reJisorma aqtiur, sicocxliT savse
adamianad aqcia. is celqi gogoa, romelmac cxovre-
bas axlaxans gaugo gemo. mis aseT xasiaTs xazs usvams
mwvane kostumi, mwvane _ rogorc sicocxlisa da
aRorZinebis simbolo. Zalian sainteresodaa gakeTe-
buli ̀ gagiJebis scena~. ofelia Tvalaxveulia. goneb-
is Tvali daixuWa. scenis jibeebidan ismis taSis xma.
ofelia xan erT mxares midis, xan meore mxares. misi
gonebac ase ugzoukvlod daexeteba burusiT mocul
usasrulobaSi.
klavdiusi sastiki tirania. piesaSi Tu is lmo-
bierebas da keTilSobilebas TamaSobs mainc, aq _ ara.
eimuntas nekroSiusma mTeli simarTliT gviCvena
klavdiusis veragi saxe. is tipuri tirania. misi xarx-
ari zaravs mayurebels. speqtaklSi, romelsac klav-
diuss msaxiobebi hamletis davalebiT uCveneben, Zmis
mkvleli Tavad monawileobs. is yvelas amcirebs da
abuCad igdebs _ Tavis stiqiaSia, magram uecrad yuT-
Si Caketili aRmoCndeba. yuTi ganasaxierebs klavdi-
usis codvebs, romlebic gasaqans ar aZleven mefes.
misi locvac ar hgavs monaniebas. klavdiusi ufro
amayobs Tavisi namoqmedariT. WiqebTan warmoTqvams
Tavis monologs. maRali Wiqa imsxvreva, iseve rogorc
klavdiuss Tavze daemsxvra sisxlze damyarebuli sam-
yaro.
gertruda daniis mefis nawilia. isini erT
mTlianobas qmnian. piesisgan gansxvavebiT aq daniis
dedofali nakleb yuradRebasa da siyvaruls gamox-
atavs Svilis mimarT. mas pirvel scenaSi piri aqvs ak-
ruli. amiT naCvenebia, rom gertruda uufleboa da
Rirseba aqvs dakarguli.
warmodgena mTlianad kontrastebzea agebuli,
rac ritms sZens sanaxaobas. es speqtakli `hamletis~
erT-erT saintereso interpretaciad darCeba Teat-
ris istoriaSi.
cicino _ XXI saukunis Jana darki
`Tbilisis saerTaSoriso festivals~ politikuri
piesis gareSe ar Cauvlia. frangulma dasma warmoad-
gina laSa buRaZis piesa `cicino, anu politikuri pie-
sa~. qarTuli piesis ucxoelebis mier dadgma ukve sain-
tereso precedentia.
Cveni sakuTari Tavis naklovanebebis mamxilebeli
piesebi, qarTuli Teatris istoriis manZilze,
araerTxel dadgmula scenaze. mayureblis didma naw-
ilma aRSfoTebulma datova darbazi. es absolutur-
ad gasagebia. Cven yovelTvis imaze ukeTesi gvgonia
sakuTari Tavi, vidre realobaSi varT. Cven ver vx-
vdebiT, ukeTesebi rom gavxdeT, amisTvis bevri unda
vimuSaoT sakuTar Tavze. es gasakviri ar aris, Cveni
bunebidan gamomdinare. Cvenve ar SevqmeniT niWieri
zarmacis cneba, romelic, rogorc dimitri uznaZem
daamtkica, bunebaSi ar arsebobs. Cven ar gvinda re-
alobas TvalebSi CavxedoT. Zalian xSirad alisas
mdgomareobaSi varT da sakuTar samyaros vqmniT. ar
vici, frangi msaxiobebi ramdenad Rrmad Caswvdnen
Cvens problemebs. SeiZleba es maTTvis, ubralod, te-
qstis doneze darCa, CvenTvis ki es _ realobaa.
cicino 21-e saukunis Jana darkia. mas surs mSvi-
dobam daisadguros msoflioSi da pirvel rigSi kavka-
siaSi. mas surs saqarTvelos daubrunos afxazeTi da
samxreT oseTi. aseT mSvidobis elCad 2008 wlis agvis-
toSi mogvevlina safrangeTis prezidenti, nikola
sarkozi, romelmac saqarTvelos ruseTis mier oku-
paciis dros iTava Suamdgomloba.
garda politikuri realobisa scenaze gadmot-
anilia Cveni yofiTi realoba. amis magaliTia migra-
cia soflidan qalaqisken. cicinos satelevizio ga-
dacemaSi miwvevam gamaxsena Cvens realobaSi arsebuli
ori yvelaze reitinguli da popularuli tele-Sou.
mayureblis gaRizianeba aseve, albaT, gamoiwvia
wmindanebis waramara xsenebam. religiuri Tema
CvenTvis wmidaTa wmindaa. reJisorsac da avtorsac
albaT fsevdo morwmuneobaze xazgasma surdaT da am-
itom speqtaklSi Casmulia goeTes faustis dasawyisi,
scena zecaSi. caTa sasufevelSi ar icnoben cicinos,
mas, romelic wmindanebisa da angelozebis saxeliT
laparakobs.
speqtakli Cveni realobis gaSarJebul, gro-
teskul variants gvTavazobs. viciT, rom Zalian bev-
ri nakli gvaqvs. Cemi azriT, jobia, es Cvens Sida samza-
reuloSi darCes da evrokavSiris masStabiT dasaci-
nad da saSayirod ar gavixadoT Tavi.
mivel, vnaxe speqtakli,
kinom STanTqa speqtakli
es saTauri Zalian naTlad, xatovnad da gasagebad
gadmoscems im problemas, rac speqtakl `sastumro
maTusalas~ aqvs. Teatri Tavisi ganviTarebis gzaze
sul ufro aqtiurad iyenebs kinoxerxebs, speqtakleb-
Si rTavs garkveul videoefeqtebs, simulaciebs, ma-
gram inarCunebs oqros Sualeds da ar kargavs saku-
Tar mes. am oqros Sualedis kargi magaliTi iyo 2009
wels `Tbilisis saerTaSoriso festivalze~ warmod-
genili filip Jantis _ `zigmundis oinebi~. warmod-
genaSi uxvad iyo Casmuli sxvadasxva multimediuri
efeqti, magram es yvelaferi Serwymuli iyo ori msax-
iobis virtuozul teqnikasTan da am ori elementis
urTierTSeTanxmeba qmnida Teatralur dResaswauls.
es ver SeZlo `Imitating the dog~-is dasma. mTavari Sec-
doma iyo is, rom am dasma uaryo Teatris ori auci-
lebeli elementidan, _ msaxiobi da mayurebeli, _
pirveli. speqtaklis mxatvris mier SemoTavazebul
mcire sivrceSi, msaxiobis mxolod tanis nawili Cans
kisridan muxlamde. maTi saxeebi firzea gadaRebuli.
aqedan gamomdinare torsi msaxiobis iqneba Tu rigi-
Ti mayureblis, didi mniSvneloba ar aqvs. monawileo-
bis miReba SeuZlia yvelas, profesiis ganurCevlad.
`Imitating the dog~-is dasma aseve dakarga ganumeore-
blobis gancda. TeatrSi erTi da igive speqtakli yove-
li TamaSisas gansxvavdeba erTmaneTisgan. `sastumro
maTusalas~ SemTxvevaSi ki es faqtori ugulebelyo-
filia. dasi mTlianad gaitaca kinos xrikebma da
daikarga Teatraluroba. maT mTlianad gamoricxes
interpretaciis SesaZlebloba. es speqtakli ramden-
jerac ar unda iTamaSon, erTi da igive iqneba kinos
xerxebis siWarbis gamo.
zogi am speqtakls aRiqvams rogorc eqsperiments
da siaxleebis Ziebas. eqsperimentul kvlevebSi cudi
araferia, inovaciebic aucilebelia, winaaRmdeg
SemTxvevaSi Teatri erT adgilas gaiyineba, magram yve-
la eqsperimenti warmatebulad da kargad ar
mTavrdeba. bevrma Cxirkedelaobam kacobrioba ato-
mur iaraRamde da atomur katastrofamde miiyvana.
am dasis SemTxvevaSi ki _ isini Teatris gaqrobamde
mividnen. is ufro performansia, vidre Teatraluri
dadgma.
Teatri da kino xelovnebis ori absoluturad
gansxvavebuli, TviTmyofadi sferoa. maTi uxeSad Ser-
eviTa da gadaxlarTviT, erTsac vkargavT da meore-
sac.
avtorisgan
dasrulda ̀ Tbilisis saerTaSoriso festivali~
2010. vnaxeT kargic da cudic. vixileT Teatraluri
movlenebi j. streleris ̀ pikolo Teatrisa~ da ira-
nis marionetebis saxiT, movixibleT inovaciuri da
originaluri ori hamletiT, davtkbiT saocari qo-
reografiiT. mokled, STabeWdilebebi didxans
gagvyveba. qarTuli Teatraluri cxovreba Tavis
kalapots daubrundeba.
zogs festivlis 2010 wlis sezons gatexili cx-
viri moagonebs. Cvenda samwuxarod festivalze
araerTxel hqonda adgili Sexla-Semoxlas. orive
mxare, organizatorebi da studentebi unda ecadon
amis Tavidan acilebas momavalSi. saWiroa urTierT-
TanamSromlobiT moxdes iseTi gadawyvetilebis
miReba, rom axal Taobas SeeZlos yvela mniSvnelo-
vani msoflio Teatraluri movlenis xilva. u. Se-
qspirs rom davesesxo, imedi maqvs momaval wels,
roca Teatris karebidan dasvamen kiTxvas: ̀ mand vina
dgaxarT~, pasuxi aRar iqneba _ studentebi.
guram kokaia, Teatrmcodnemagistraturis I kursi
7
#2 (57) 26 oqtomberi 2010 weli
saidumlos gamxelis survilma es werili momawe-
rina SenTvis.
samwuxaroa, rom droeba maiZulebs eleqtronuli
versia gamogigzavno, arada, vfiqrob, saintereso
iqneboda Cemi gatexili kaligrafiiT gamoyvanili
asoebis kiTxva, rogorc saidumlos gamxelisas ad-
amianebi CurCuleben, aseve ganicdidnen formis
cvalebadobas sityvebi furcelze da Senamde ufro
cocxlad moitandnen ganwyobas, romelsac ganvicdi.
Sen mainc CurCuliT ikiTxe...
aqedan modis, albaT, xelovnebis mTavari xibli –
individualoba, radgan gamoxatva pirdapir kavSirSia
ganwyobilebasTan, romelic individualobas qmnis.
ganwyoba gancdis Sedegia, romelic iseTive piraduli
da individualuria, rogorc TiToeuli Cvengani.
me zRvis piras var, mis xmas vusmen, Relavs, vakvird-
ebi talRebis cvalebadobas, maT msgavsebas da gansx-
vavebebs. yoveli axali talRa Tvaluwvdeneli siRr-
midan moRelavs, TiTqos uaryofs zRvis arsebas, cdi-
lobs Tavi daaRwios mas da, Semdeg, Cem win inapirebs.
misi grili Sxefebi mecema da macocxlebs, Cems suls
siaxlis SegrZnebis siamovnebas hgvris.
saidan movedi aq?! mec aseTive Rrma dasawyisi
maqvs?! Tu, _ ara?! me movedi Tu, es talRa movida
CemTan?!
am yvelafers gwer, radgan cocxali var da minda
Cemi Sinagani zRva mogasmenino.
modi kinoze visaubreb, Jan-luk-godaris kinoze,
radgan zustad iq aris Rrmad CaZiruli is saidum-
loebebi, risi gamxelac undaT am talRebs.
rTuli misakuTvnebelia kino vinmesTvis, magram
Jan-luks ekuTvnis.
mas xSirad gaucia pasuxi kiTxvaze `ra aris kino?~,
radgan TviTon uyvars am SekiTxvis dasma. igi sxva-
dasxva dros sxvadasxvagvarad ganmartavs kinos.
sabednierod droeba gvaZlevs saSualebas inter-
netSi vixiloT qronologiurad dalagebuli misi pa-
suxebi am kiTxvaze, sadac sainteresod Cans misi
cvalebaduri mimarTeba am sakiTxisadmi,
am cvalebadobis mizezi, vfiqrob, TviTon godaris
cxovrebaSia da ara kinoSi, radgan Semoqmedi gan-
sazRvravs xelovnebis cvalebadobas.
_ `kino mSvenieri grZnobebis gamoxatvaa~...
es is droa, roca igi Relavs, magram individualur
talRad jer ar qceula. es simarTle me da Senc gvwams.
mSvenieri grZnobebis gamoxatva is mizania, risTvisac
unda iarsebos kinom da, saerTod, xelovnebam, magram
Semdeg iwyeba am simarTlis dafarva da CaZirva, rad-
gan rogorc TviTon ambobs godari: `yurebads qmnis
films is, Tu rogor vakeTeb adamianisgan saidumlo
agents, an meZavs~, roca maTi mSvenieri Tu sazizRari
grZnobebis mizansceniT, moqmedebiT, teqstiT, fer-
iT, musikiT, montaJiT gamoxatva mTavari arsia Jan-
luk-godarisTvis.
ferdinandi: _ SenTan SeuZlebelia saubari, Sen
ara gaqvs idea, yovelTvis mxolod grZnobebi!
mariana: _ ara xar marTali, grZnobebs aqvT idea.
`SeSlili piero~, weli???
`kino aris: omi, siyvaruli, zizRi, moqmedeba,
sikvdili, Zaladoba, erTi sityviT – grZnoba~.
erTxelac man Tqva: - `me kinos imitom vakeTeb, rom
gamovxato piradi~.
kino godaris realobaa. TviTon kinorealoba
yovelTvis yalbia, magram mudmivi gadaRebebi pirad
cxovrebad eqca da piradi cxovreba _ kinogadaRebe-
bad, amitom misi kinorealoba iseTive namdvili da
qvis xanis
halstuxiani jalaTebi
tragi-komedias, romelsac metad banaluri siu-
Jeti aqvs, Cven TviTon vurCevT saTaurs _ SemomiT-
rieT jojoxeTSi. am speqtaklis gmirebi yofiTi re-
alobidan arian gamoZerwilebi da Cvens irgvliv cx-
ovroben (ra Tqma unda mematianec am yofaSia). _ dal-
ocvilo, ratom jojoxeTi? gagiCndebaT azri da am
werilis wakiTxvis survilic qreba, radgan gvgonia,
rom Cvens irgvliv mwvane mdeloa. aq ixsneba tragedi-
is farda. jer kidev ver gagvirkvevia, ra aris cxovre-
ba, miwieri yofa cxoveluri qmedebebis gamoricxviT...
scenaze bevri kvamlia, imdeni rom darbazSic gad-
modis da Tvalebs gvwvavs. nagebobebSi xalxs sunTqva
uWirs da aRar gvainteresebs, ra xdeba Cvens win, ver
aRviqvamT, radgan umTavresi CvenTvis kuprSi yofna
ki ar aris, aramed Cven rom gvgonia `im~ siamovnebis
miRebaa. warmodgenaSi bevria sisxli, romlis Tavi da
Tavi halstuxiT Semosili qvis xanis gadmonaSTebi
arian. isini eomebian axal dawyebul, afeqtSi myof ̀ Se-
nobebs~, am `Senobas~ ki, sanam ostati ar daasrulebs
da srulyofil nimuSad ar aqcevs, araferi SeuZlia...
`manqanebis mwarmoebeli~ kompaniis direqtori dadis
Senobebs Soris da Seqmnil situaciaze qadagebs... ase
rom, tragediaSi Semodis komikuri elementebic.
Semotyuebulni varT, velodebiT situaciis aale-
bas da jojoxeTidan gadavdivarT salxinebelSi,
romelic igive jojoxeTia, Tu dante aligiers da re-
alobas mivendobiT. adamiani ikargeba speqtaklSi...
axla mesame msoflio omi daiwyo. adamiani_jalaTebi
darazmulebi dadian da etrfian imaT, visac 21-e
saukunis `naWeri~ axvevia. TiTqos yvelaferi kanon-
zomieria. SesasvlelTan vdgavarT da Reri-Rerze
veweviT.…dekoracia da efeqtebi bunebrivia _ wvima,
qari da a.S. msaxiobebi _ mayurebeli da mayurebeli
_ masaxiobebi... `manqanebis mwarmoebeli~ kompaniis
direqtori wrebrunvas akeTebs wreSi da igives ukve
mSvidi saxiTa da Sinagani aRelvebiT RaRadebs...
_ `jer bileTiani SemouSviT~... `jer bileTiani
SemouSviT~... `jer bileTiani SemouSviT~...
`bravo~, `bravo~, `bravo~...
Tbilisis rigiT meore saerTaSoriso Teatraluri
festivali ase miuaxlovda dasasruls...
lile Sengelia
me, Sen, kinovuZRvni nino mxeiZesvuZRvni nino mxeiZesvuZRvni nino mxeiZesvuZRvni nino mxeiZesvuZRvni nino mxeiZes
realuria, rogorc misi cxovreba, an iseTive cxovre-
ba, rogoric kino.
vici, xvdebi, rom ar vgulisxmob mTlian siuJetebs,
vgulisxmob maT nawilebs, maT xasiaTs, maT ideebs, rom-
lebis mimarT piradi damokidebulebis Cvenebac, iSvi-
aTad, magram mainc, reJisoris mTavari saTqmelia. roca
gmirebi, misi filmebidan maxseneben, rom isini kinoSi
arian da xandaxan RimiliT, ekranidan xelsac rom miqn-
even, me mainc mwams maTi realoba, radgan miyvars.
_ `kino, es aris adamianis arsebis nawili, gan-
sazRvrul formaSi!~
Cem gverdiT, qvebze Seyvarebuli wyvili Camojda,
albaT mzis Casvlis yurebiT undaT urTierToba gaix-
alison. gogo xSirad kocnis biWs, biWi raRacas eCur-
Culeba.. minda vakvirdebode, magram merideba da
Tvals varideb ise, TiTqos, CemTvis sulerTia, arada
Cemdauneburad vuTvalTvaleb da maT grZnobebs gan-
vicdi. uxerxulia da amaRelvebeli, roca ucnobis pi-
rads, Tanac namdvils, akvirdebi, saintereso da STam-
beWdavi, rogorc godaris kino.
`majadoebs da gadaRebis survils aRmiZravs siy-
varulis saidumlo. rogor axerxebs grZnoba, Tu is
warmosaxviTia, gamoiwvios amdeni sixaruli da amde-
ni fizikuri tanjva? odesme minda gadaviRo momenti,
roca grZnoba aRwevs sxeulSi da fiziologiurad
gardaiqmneba~.
gaxsovs is scena `SeSlili pierodan~: imitirebu-
li avtomobiliT mgzavroba, sadac godaris iumor-
iT aseve yvela imitirebuli detali, magaliTad, qu-
Cis ganaTeba, romelic avtomobilis saqare minaze sx-
vadasxva ferebiT inacvlebs, saocari sixalasiT
aferadebs or adamianSi grZnobebis gaRviZebis aqts.
`aq sityvebi ar asaxaven qmedebebs, isini maT aryof-
nas asaxaven da winaswarmetyveluri mniSvneloba aqvT.~
paradoqsia, magram es, Riad imitirebuli scena
WeSmaritad namdvilia da ise zustad da damajere-
blad asaxavs grZnobebis SeRwevas, rom reJisori Sem-
deg scenaSi ukve gvaCvenebs marianas da ferdinandis
erTad yofnas. es godaris jadosnuri montaJiT ar-
naCvenebi movlena, CemSi aRiqmeba ise, TiTqos me Semiy-
varda da mariana, ferdinandi, belmondo, ana karina,
TviTon godari, mTeli gadamRebi jgufi, yvela ad-
amiani, visac ki unaxavs es filmi, 1965 wlis Semdeg, mec
da Senc, yvelani erTad realobas gavepareT zRvaze.
Jan-luk-godaris kino... anu kino sakuTreba...
kino, rogorc individi ar arsebobs, arsebobs
gamoxatvis formebi, romlebic qmnian mas, amitom, misi
misakuTreba SesaZlebelia Tu reJisori miisakuTrebs
gamoxatvis formebs, magram am SemTxvevaSi, is darCe-
ba mTavari ganZis – individualizmis gareSe (amito-
mac vfiqrob rom es rTulia). godars gamoxatvis
formebis individualuri manera, anu sakuTari stili
gaaCnia.
`roca forma xdeba stili, maSin iwyeba xelovneba~
_ kino. amitomac Jan-luk-godars ekuTvnis kino mTe-
li misi uZvirfasesi ganZeulobiT.
ici, rodis SeZuldeba am wyvils erTmaneTi?! roca
erT-erTi maTgani meores ubiZgebs is Caidinos, rasac
mere TviTonve ver apatiebs.
`zizRi~
roca qali igrZnobs, rom kacma is wamiT mainc daT-
mo, Semdeg wams qali daTmobs mas.
`zizRi~
radgan mamakacisTvis rTulia imis aRiareba, rom
qalis Ralatis mizezi TviTonaa, is CaeZieba mizezs
qalSi.
`zizRi~
radgan qalisTvis rTulia imis aRiareba, rom kacis
Ralatis mizezi TviTonaa, is CaeZieba mizezs kacSi.
`zizRi~
es araswori Zieba iwvevs siZulvils.
siyvarulSi eWvis Setana uaryofaa misi.
roca poli ekiTxeba kamilas: `ratom aRar giyvar-
var?~. kamilasTvis es is wamia, roca polma siyvaruli
daTmo da ibadeba zizRi, iseTive Rrma, `mokrZalebu-
li da tragikuli,~ rogoric TviTon siyvarulia.
`ukanasknel amosunTqvaze~ iseT filmebs
miekuTvneba, romelTa formac saSualebas iZleva
naCvenebi iqnas yvelaferi, rasac adamiani akeTebs. es
iyo kidec misi pirveli principi.
es sityvebi davizepire: - magram mere, me Cem Tavs
vuTxari: bresoni ukve iyo, xirosima ukve gadaRebu-
lia, iqneb, aseTi kino ukve dasasruls uaxlovdeba;
iqneb, is ukve damTavrda, amitom wertili unda da-
vusva da gadaviRe _ `ukanasknel amosunTqvaze~ ise,
TiTqos aqamde kino arc arsebobda, TiTqos kino-
gamoxatvis formebi axla daibada, kino axla gamov-
igone!
2006 wels, roca es filmi pirvelad vnaxe, aRfr-
Tovanebulma vTqvi:
_ isea gadRebulli da iseTi siaxlea, TiTqos aqam-
de kino arc arsebobda!
es iyo 46 wlis Semdegac ̀ ukanasknel amosunTqvaze~
_ axali talRa.
politika ganzomilebaa, romelSic vcxovrobT,
misi garemoebebi Cvenze moqmedebs da TavisTavad Semo-
qmedebaze aisaxeba.
`me politikas im kuTxiT vexebi, ra kuTxiTac is _
me~.
adre is ambobda, rom `ar unda vakeToT poli-
tikuri kino, unda vakeToT kino politikurad~. mogvi-
anebiT man Tqva, rom saerTod amoiRebda sityvas
`politikurs~ da ityoda: `unda vakeToT kino~!
Jan-luk-godari 80 wlisaa da oTxmocamde filmi
aqvs gadaRebuli, STambeWdavia ara?!
wels gadaiRo `filmi socializmi~. me, jer es
filmi ar minaxavs, Sen Tu naxe an, rom naxav, STabeWd-
ilebebi gamiziare.
is gogo da biWi, aqve rom isxdnen, mzis Casvlas aRar
daelodnen da wavidnen.
aq, sadRac, zRvis sanapiroze, mzis Casvlisas, me,
uta berias, Jan-luk-godaris arseboba maxarebs.
vfiqrob, rom es aris Semoqmedis arsebobis mTa-
vari mizezi.
roca Seni arseboba, sadRac, viRacas uxaria... visi
arsebobis Sesaxeb, warmodegenac ki ar gaqvs...
Cem warmosaxvaSi mzis Casvla amovabrune. ese ufro
sainteresoa.
sakmarisia, unda Sevwyvito, Torem zRva zedmetad
aRelda.
`kino, _ Cveni survilebis harmoniuli samyaroa~,
_ bazenis am sityvebiT iwyebs godari Tavis erT-erT
films.
me ki am sityvebiT minda davasrulo es werili,
romelic Cemi survilebis qaosuri samyaroa.
`kino, _ Cveni survilebis harmoniuli samyaroa.~
uta beriamagistraturis II kursi
8
#2 (57) 26 oqtomberi 2010 weli
`Zmebi~ da `aivani~l. mZinariSvili, msaxiobebi – darejan xarSilaZe,
irakli CxikvaZe, eka mindiaSvili, qeTevan svaniZe,
zurab javaxia, nino arseniSvili, mamuka loria, gior-
gi iagoraSvili), reJisorma komediur Janrs miakuTv-
na. Tumca movlenebis ganviTareba gvarwmunebs, rom
warmodgenas, sadac asaxulia e. w. axali qarTvelebis
mier Zveli Tbilisis inteligenciis dalaSqvrisa da
maT winaaRmdeg gaCaRebuli e. w. postmodernuli yai-
dis egzekuciis aqti, gacilebiT efeqturia tragiko-
media vuwodoT...
reJisoris nebiT, axali epoqis mier Tavsdatexil
erovnul tragedias Zveli qarTuli inteligenciis
aborigenebad qceuli ojaxis wevrebi Taviseburad,
individualurad gamoxataven. ojaxis ufrosis, san-
dros rolis ganmasaxierebeli msaxiobi – irakli Cx-
ikvaZe, mamapapeuli aivnis dakargviT gamowveulma
mwuxarebam sruliad apaTiuri gaxada. xolo misi
meuRle, msaxiob eka molodinaSvilis mier Seqmnili
scenuri gmiri, utrirebuli saxismetyvelebiT, mov-
lenebze araadeqvaturi reaqciebiT, xelovnuri
moZraobebiTa da gauazrebeli frazebis Jonglirebe-
biT, uSedegod iRwvis Seqmnas STambeWdavi komediuri
saqcieli, `gaamarTlos~ dramaturgis mier dadgeni-
li Janri. am mxriv, maTi vaJi, zurab javaxias zuka,
kaSkaSa mwvane kabasa da kidev ufro xasxasa mwvane plat-
formian `bosanoCkebze~ Seskupuli, karikaturulad
gadapranWuli momxiblavi asulis xilviTaa mojadoe-
buli. Tavbrudaxveul axalgazrda kacs sruliad
gadaaviwyda sakuTari ojaxis tragedia, elviseburi
siswrafiT rom uqadiT ganadgurebas. Tineijerul
asaks gacdenili kaci, gaugebari eqstaziT xarobs
mtacebeli qalbatonis xiznad da mojamagired Camo-
qveiTebas. galaRebuli zuka, cekva–cekviT emsaxure-
ba nino arseniSviliseuli, mkafiod ironizirebuli
qalbatonis axirebul kaprizebs... es `Tavmoyvare ax-
algazrda~, xan ucnauri mwvanekabiani qalis tvirTs
ezideba, xan ki mis ferad–ferad nakuwebs aSrobs
Tavdadrekili. aRsaniSnavia, rom rusTavelis Teat-
ris msaxiobi nino arseniSvili, sxeulis elastiuri,
gamomwvevi rxeviTa da cinikuri sicil–kiskisiT sax-
ierad qmnis gaurkveveli erovnebis gaaznaurebuli
provincielis STambeWdav portrets. usamarTlobiT
dabneul maspinZlebze gamarjvebiT galaRebuli prag-
matuli qalbatoni, msxverplze morigi Tavdasxmis
raundisaTvis SeRerebula da amjerad ukve misaRebi
oTaxis dasakuTrebisTvisac srul mzadyofnaSia.
warmodgenaSi gamorCeulia qeTi svaniZis mier Se-
qmnili maspinZlis qaliSvilis scenuri saxe. momxi-
blavi aRnagobis, plastiuri da Sinagani kulturiT
gamorCeuli msaxiobi, scenuri simarTliT qmnis sak-
uTari personaJis Sinagan da garegnul portrets.
msaxiobis qaluri, poeturi xasiaTi gamorCeulad
mkafio da STambeWdavia SeyvarebulTan Sexvedris pi-
kantur scenaSi, romelic reJisoris mier marTlac
gamorCeuli sisadaviTa da fantaziis SesaSuri elva-
rebiTaa Seqmnili. giorgi oqropiriZisa da qeTi sva-
niZis gmirTa saalerso scenis ilustrireba, avan-
scenaze mdgari wyvilis mier Senelebuli ritmiT
uzarmazar wiTel qsovilSi gaxvevisas didi wiTeli
vardis siluets warmoqmnida. Tumca ferebiTa da sim-
bolikiT gatacebulma reJisorma speqtaklis final-
Si sruli rebusi SemogvTavaza. man meuRleze maradi-
uli siyvaruliT gamijnurebul darejan xarSilaZi-
seuli bebias dakrZalvis scenaSi, saflavTan mdgar
Wirisuflebs Tavze jiRad daadga ayvavebuli xeebi.
Tanamedrove etapze, Teatraluri xelovneba jer
kidev totaluri reJisuris xanaSi imyofeba da msax-
iobis Semoqmedebac kvlav reJisuris diqtatis far-
glebSi viTardeba. msaxiobi ar aris mzad Tavisufleb-
isa da damoukidebeli SemoqmedebiTi SromisTvis, sce-
nuri saxis gaazrebuli SeqmnisTvis. am faqtisa da prob-
lemis sailustraciod es ori speqtaklic kmara...
xolo msaxiobis Tavisufleba gaazrebuli aucile-
blobaa. igi reJisoris mier dadgenili zusti
grafikuli naxazis maTematikuri sizustiT aR-
srulebis Sedegad miniWebuli da msaxiobis mier masSi
mopovebuli Tavisufali wamebis improvizirebis Sed-
egad Seqmnili saqcielTa sistemaa.
Tamar quTaTelaZe
mimdinare wlis Teatralur sezonSi sareJisoro
fakultetis magistrantis–rezo SatakiSvilis (xe-
lmZRvaneli robert sturua) ori speqtakli ixila
Teatralurma sazogadoebam. orive maTgani, – faus-
to paravedinos `Zmebi~ da axalgazrda debiutanti
dramaturgis oTar qaTamaZis komedia `aivani~ (piesa
mix. TumaniSvilis sax. fondis mier organizebuli
konkursis `axali qarTuli piesa~ da fond `Ria sa-
zogadoebis axali talRis~ konkursebis gamarjvebu-
lia. `axali talRa~ rusTavelis TeatrTan patnioro-
biT xorcieldeba da speqtaklic am formatSi daid-
ga) rusTavelis Teatris eqsperimentul scenaze iqna
warmodgenili. aRsaniSnavia isic, rom orive speqtak-
lis scenografiaSi reJisori Sav–TeTr-wiTeli fer-
ebis kombinaciebs aniWebda prioritets. am sami feris
primati Warbobda msaxiobebis CacmulobaSic.
rogorc cnobilia TeTri feri gamoxatavs siwmind-
es, udanaSaulobas, ubiwoebas, sicives, susxs, sifrTx-
iles, sikvdils, glovas. Savi feri asocirdeba go-
nierebasTan, ajanyebasTan, bnelTan, elegantur-
obasTan, ZlierebasTan, mistiurobasTan, seqsu-
alurobasTan, qaosTan, wuxilTan. xolo wiTeli feri
iwvevs SimSils, dakavSirebulia ZlierebasTan, ener-
giasTan, radikalizmTan, agresiasTan, sisxlTan, msx-
verplTan, wamebasTan, marTavs impulsebs, xazs usvams
Zalauflebas, gavlenas. am sami feris kombinirebuli
prioritetis warmoCeniT, axalgazrda reJisori
cnobierad Tu gaucnobiereblad ganamxels sakuTari
Taobis faseulobebs, mis Sinagan mdgomareobas,
romelsac mkafiod ukavSirdeba ferTa simbolikaSi
daSifruli informaciis ZiriTadi miniSnebebic. igi
cxadad metyvelebs Tanamedrove axalgazrdebis agre-
siaze, janyze, Sinagan diskomfortze, gamZafrebul
ltolvaze siyvarulisken, swrafvaze Secvalon mou-
wyobeli yofa, komfortuli gaxadon gausaZlisi si-
namdvile, moipovon sulieri simSvide da daamyaron
wesrigi, rogorc sakuTar Sinagan samyaroSi, ise gar-
emomcvel sinamdvileSic. Tumca, rogorc irkveva, am
diadi miznebis realizebisaTvis isini jer kidev ar
arian mzad...
pirveli reJisoruli namuSevriT, fausto parave-
dinos ̀ Zmebi~ (Targmna – xaTuna cxadaZem, qoreografi
– daviT wamalaZe, msaxiobebi: irakli CxikvaZe, Salva
(Sako) mirianaSvili, sofi maieri, manana surmava, beqa
miqaZe, 2010 w.), reJisoris yuradRebis centrSia Tan-
amedrove axalgazrdebis sevdiani siyvarulis isto-
ria. scenografiis TvalismomWreli, kaSkaSa ferebis
gama amZafrebs mayureblis cnobiswadils da dasawy-
isidanve ganawyobs sazogadoebas efeqturi sanaxao-
bisTvis. es faqti imavdroulad amaRlebs kidec
speqtaklis kritikulad gansjis paTossac. Sesabam-
isad iqmneba damwyebi reJisorisaTvis araxelsayre-
li, wamgebiani atmosfero. scenografiuli foni kidev
ufro mkafiod warmoaCens speqtaklis xarvezebs,
gamoucdeli reJisoris mier msaxiobebTan muSaobis
uzustobebs, gauwafav SemoqmedebiT fantazias.
iatakze sami xasxasa, sisxlisferi qsovilia gaS-
lili. igi ara marto sami axalgazrda kacis saZine-
belze migvaniSnebs, aramed gaucnobiereblad ganamx-
els maTs mRelvare, gaurkvevel da Jinian xasiaTsac.
ori sawoli Zmebs ekuTvnis, mesame ki mezobels,
romelic uiRblo Zmebis e.w. mouwyobeli ojaxuri
yofis uCinar wevrad, maTi dramatuli cxovrebis
mowmed qceula. sxvis satrfoze TavdaviwyebiT Sey-
varebuli kaci, sunTqvaSekruli adevnebs Tvalyurs
ganviTarebul movlenebs. samive axalgazrdas erTi
Tavneba, momxiblavi, vnebiani da urcxvi gogona gauc-
nobiereblad da ugonod SehyvarebiaT.
Salva mirianaSvilisa (2010w. ardifestis gamarjve-
buli nominaciiT mamakacis rolis saukeTeso Ses-
rulebisTvis, madona beriaSvilis `kevinSi~)da sofi
maieris scenuri duetis sasiyvarulo istoria Tu
droebiTi Tanacxovreba, dausrulebeli daSorebebi-
Ta da SerigebebiTaa gajerebuli. es xorcieli, impul-
suri siyvarul-urTierTltolva, dasawyisidanve
tragikuli finalisaTvis ganwirul oms hgavs. xolo
am omSi, leo-Sako mirianaSvilis scenuri gmiri, ar-
sebuli mdgomareobis kritikuli gansjisa da nor-
malizebisken midrekili axalgazrdaa. igi eswrafis
is dausrulebeli SfoTi da diskomforti, rac ucn-
aurma gogonam daamkvidra Zmebis urTierTobebSi
uswrafesad ganmuxtos, daasrulos. Tumca orive maT-
gani, leoca da misi e. w. satrfoc, gaucnobiereblad
mieswrafian erTmaneTis gamowvevas, marTvas, sakuTari
prioritetis ganmtkicebas, piradi Zalauflebis gan-
vrcobas, meoris Cagvras... maT erTdroulad izida-
vT da ganizidavT kidec erTmaneTi. amitomac eqscen-
triuli, fatalurad azvirTebuli siyvaruli,
dasawyisidanve Tavbrudamxvevi siswrafiT mieqaneba
finalisaken, sikvdils uaxlovdeba.
samive kaci uSedegod lamobs sakuTar TavSi am mo-
mxiblavi qalisadmi gaurkveveli trfialis Zlevas,
mis amoZirkvas. Sako mirianaSvilis–leos ganrideba
e.w. Seyvarebulisagan da misi daviwyebis mizniT jarSi
gadaxvewa, warumatebeli gaqceva aRmoCnda. aseTi xri-
ki kidev ufro amZafrebs wyvils Soris gamZfrebuli,
erTmaneTisaken gaSmagebuli swrafvis, urTierTga-
nadgurebis gaucnobierebel isterias. mitovebuli da
Seuracxyofili qali SurisZiebis mizniT Seyvarebu-
lis ZmasTan gaabams romans. sakuTar TavTan uSedego
omiT daRlili, ormxrivi RalatiT daTrgunuli Zme-
bi, leo-Sako mirianaSvili da beqa miqaZis scenuri
gmirebi, dakarguli Tavisuflebis mopovebis mizniT,
iZulebulni xdebian sayvareli arseba mkvlelobiT
moikveTon gulidan, samudamod gandevnon igi saku-
Tari cxovrebidan.
aRsaniSnavia, rom speqtakli sanaxaobrivad Zunwia.
xolo samsaxiobo saxeebi statiuri. reJisors TiTqos
nebaze hyavs miSvebuli axalbeda, jer kidev gamoucde-
li msaxiobebi, romlebic sakuTar gauwafav Semo-
qmedebiT fantazias mindobilni, meqanikurad cit-
ireben adreul, studentur rolebSi miRweuli war-
matebuli saxeebis TamaSis wessa da msaxioburi gamom-
saxvelobiTi xerxebis fragmentebs. es faqti kidev
ufro saxiers xdis SeuTanxmebeli sasceno qmedebeb-
is, daudgeneli TamaSis wesebis uxerxul kolaJs. re-
Jisorul namuSevarSi damkvidrebulia mzardi dis-
harmonia. TavisuflebiT dasjili, dabneul-gatanju-
li msaxiobebi, ZiriTadad teqstis warmoTqmiT, masze
TviTneburi maxvilebis gamZafrebiTa da TiTqosda
efeqturi sasceno gadaadgilebebiT, gauazrebeli
Jestebis moxmobiT eswrafian Seqmnan sakuTari sce-
nuri gmirebis `STambeWdavi~, garegnuli portrete-
bi. TiToeuli maTgani yvela saSemsruleblo xrikis
mobilizebiT cdilobs itvirTos reJisoris funqci-
ac da migvaxvedron sakuTari scenuri gmirebis suli-
er samyaroSi mimdinare rTul procesebze, sponta-
nurad mignebuli impulsuri reaqciebiT Seavson da-
carielebuli scenuri dro da sivrce.
sofi maieri Tavisi personaJis hedonisturi
swrafvebis warmosaCenad, mTeli speqtaklis manZilze
Tan daatarebs SokoladiT savse qilas da yovel xel-
sayrel wuTs, netarebiT agemovnebs mas. am mxriv, sta-
tiur mdgomareobaSi myofi Sako mirianaSvili, xmis
zusti intonirebebiT STambeWdavad axerxebs qvecno-
bieri procesebis saxier warmoCenas. Tumca, rodesac
wyobidan gamosuli leos Sinagani amboxis plastikur
gadawyvetas mimarTavs, zomierebadakarguli msaxio-
bi uxvad gvTavazobs nervuli spazmebiT akankalebu-
li axalgazrdis ucnaur portrets. aq igi warmogvid-
gens Teatralur universitetSi ganxorcielebul,
eqscentrikis JanrSi gaazrebul `uCinmaCinis qudSi~
(Salva gawerelias saxelosno, reJ. T. korZaZe, 2009w.),
mis mier Tavbrudamxvevi warmatebiT Seqmnili rolis
deformirebul saxes. magram, studentur speqtaklSi
msaxiobi maRali gemovnebiT Seqmnili saSemsruleblo
xerxebiT, gaazrebulad qmnida naxevrad garusebuli,
qarafSuta imereli oficris zust grafikul suraTs.
misi scenuri gmiri, mosamsaxure gogos macduri mo-
mxibvlelobiT mojadoebuli da misi moxelTebis
JiniT gatacebuli, Tmis uzarmazari zvinis rxeviT
dawyebuli, xel-fexis konvulsiuri moZraobebiT das-
rulebuli, mTeli arsebiT TrToda, cqmutavda da
vnebaatanili gabzaruli xmiT SesTxovda qals Tana-
grZnobas. studentur warmodgenaSi msaxiobis mier
Seqmnili scenuri saxe mkacrad eqvemdebareboda re-
Jisorul gegmas, amjerad ki...
oTar qaTamaZis ̀ aivani~ (mxatvari: a. modebaZe, qor.