saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos …57).pdf · Tvalis momWreli SuqiT ganaTebul,...

8
saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos saxelmwifo universitetis gazeTi * #2 (57) 26 oqtomberi 2010 weli * 2010 wlis 1-7 oqtombers, saqarTvelos kine- matografiis erovnul centrsa da saqarTvelos SoTa rusTavelis saxelobis Teatrisa da kinos saxelmwifo universitets Soris gaformebuli memorandumis Sed- egad, Cvens universitetSi, kidev erTi masterklasi Catarda _ `dialogi kompozitorsa reJisors Soris~. ama wlis 13-15 oqtombers, saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos saxelmwifo univer- sitets, urTierTTanamSromlobis mizniT, ewvia CineTis, pekinis dramis centraluri akademiis pro- reqtori, aRmasrulebeli komitetis direqtori ba- toni liu libini. qarTvel mkiTxvels sakmaod mwiri informacia gaaCnia pekinis dramis centraluri aka- demiis Sesaxeb. CavTvaleT saWirod, rom mogawodoT informacia am akademiis Sesaxeb. pekinis dramis centraluri akademia aris Tea- traluri ganaTlebis erT-erTi udidesi centri mTels aziaSi. 1938 wels xelovnebis koleji umaRle- si ganaTlebis centri gamxdara. Tavdapirvelad mxo- lod ori fakulteti, rogorc Tavad uwodeben, ori centri hqoniaT: dramisa da kinos samsaxiobo da sare- Jisoro. TandaTanobiT specialobebis diapazoni ise gaizarda, rom dResdReobiT akademiaSi aswavlian da zrdian, ara mxolod msaxiobebsa da reJisorebs, aramed operatorebs, animatorebs, scenis dizainereb- sa da scenografebs, tele wamyvanebs, telexelovneb- is mcodneebs, Teoretikosebs (Teatrmcodneebs, kino da xelovnebaTmcodneebs), kulturis menejerebs. ak- ademiaSi swavlebis sami safexuria: bakalavriati, post bakalavriati (magistratura) da post-post baka- lavriati (doqtorantura). aRsaniSnavia is faqti, rom pekinis dramis centraluri akademia msoflio Tea- traluri skolebis aliansis wevri da saerTaSoriso Teatraluri festivalis saorganizacio jgufis erT-erTi organizatoria. Cvens universitetSi akademiis proreqtoris, aR- masrulebeli komitetis direqtoris stumroba urT- ierTTanamSromlobis mizniT ganxorcielda. batoni liu libini daeswro Cveni universitetis dramisa (folklorisa da qarTuli tradiciuli xelovnebis departamenitis) da kino-tele fakultetebis praq- tikul mecadineobebs. swored masTan erTad daigegma is samomavlo urTierTTanamSromloba, romelsac es ori umaRlesi saxelovnebo saswavlebeli momavalSi erToblivad ganaxorcielebs. 2010 wlis 8-10 oq- tombers, baTumSi, Catarda animaciuri filmebis II saerTa- Soriso festivali `Tofuzi~, romelzec warmodgenili iyo (seleqciamde) sxva- dasxva qveynis asocam- de filmi. maT Soris, animaciur samyaroSi saqveynod cnobili re- Jisorebis namuSevrebi _ estoneli prid piar- ni (misma filmma `myvin- Tavi wvimaSi~ festiva- lis granpri daimsaxu- ra) da ungreli _ frenc pako. festivalze warmodgenili iyo Cveni universite- tis yofili studentebis sadiplomo namuSevrebi: Tiniko ebraliZis _ `Sokoladis nayini saSinlad gemrielia~; naTia nikolaSvilis _ `amomavali mzis qvey- ana~; nino CxeiZis _ `se- bastianis istoria~; nominaciaSi qarTu- li studenturi filmi gaimarjva naTia niko- laSvilis animciurma filmma `amomavali mzis qveyana~ prizi _ `saukeTeso qarTuli studenturi filmi~. nino CxeiZis filmma `sebastianis istoria~ daimsaxura diplomi _ ideisa da kargi Txro- bisaTvis arastandartul istoriaSi. aRsaniSnavia, rom naTia nikolaSvilis filmma `amomavali mzis qveyanam~ gaiara seleqcia da monawi- leobas miiRebs moskovis, kinos saxelmwifo institu- tis (`vgikis~) saerTaSoriso festivalze, romelic masterklasi Caatara gamoCenilma qarTvelma kompozi- torma ioseb (soso) bardanaSvilma. 1995 wlidan i. bar- danaSvili cxovrobs da moRvaweobs israelSi. soso bardanaSvilma studentebs gauziara kino- musikis Teoriuli da praqtikuli SesaZleblobebi, filmis xmovan rigze da `saundTreqze~ muSaobis principebi. soso bardanaSvili gaxlavT cnobili qarTuli filmis `siyvaruli yvelas unda~ kompozitori. agreTve kompozitori filmisa `gaRma napiri~ (2009 w.), romelmac warmatebiT moiara saerTaSoriso ki- nofestivalebi. qalaq moskovSi Catardeba. CvenTvis cnobilia, rom avtori miwveulia festivalze organizatorebis mier.

Transcript of saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos …57).pdf · Tvalis momWreli SuqiT ganaTebul,...

Page 1: saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos …57).pdf · Tvalis momWreli SuqiT ganaTebul, sarkeebian `Sav ... na `scenur niSnulebSi~ daSifruli araerTi amocana. iaponur samosSi

saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos saxelmwifo universitetis gazeTi * #2 (57) 26 oqtomberi 2010 weli *

2010 wlis 1-7 oqtombers, saqarTvelos kine-

matografiis erovnul centrsa da saqarTvelos SoTa

rusTavelis saxelobis Teatrisa da kinos saxelmwifo

universitets Soris gaformebuli memorandumis Sed-

egad, Cvens universitetSi, kidev erTi masterklasi

Catarda _ ̀ dialogi kompozitorsa reJisors Soris~.

ama wlis 13-15 oqtombers, saqarTvelos SoTa

rusTavelis Teatrisa da kinos saxelmwifo univer-

sitets, urTierTTanamSromlobis mizniT, ewvia

CineTis, pekinis dramis centraluri akademiis pro-

reqtori, aRmasrulebeli komitetis direqtori ba-

toni liu libini. qarTvel mkiTxvels sakmaod mwiri

informacia gaaCnia pekinis dramis centraluri aka-

demiis Sesaxeb. CavTvaleT saWirod, rom mogawodoT

informacia am akademiis Sesaxeb.

pekinis dramis centraluri akademia aris Tea-

traluri ganaTlebis erT-erTi udidesi centri

mTels aziaSi. 1938 wels xelovnebis koleji umaRle-

si ganaTlebis centri gamxdara. Tavdapirvelad mxo-

lod ori fakulteti, rogorc Tavad uwodeben, ori

centri hqoniaT: dramisa da kinos samsaxiobo da sare-

Jisoro. TandaTanobiT specialobebis diapazoni ise

gaizarda, rom dResdReobiT akademiaSi aswavlian da

zrdian, ara mxolod msaxiobebsa da reJisorebs,

aramed operatorebs, animatorebs, scenis dizainereb-

sa da scenografebs, tele wamyvanebs, telexelovneb-

is mcodneebs, Teoretikosebs (Teatrmcodneebs, kino

da xelovnebaTmcodneebs), kulturis menejerebs. ak-

ademiaSi swavlebis sami safexuria: bakalavriati,

post bakalavriati (magistratura) da post-post baka-

lavriati (doqtorantura). aRsaniSnavia is faqti, rom

pekinis dramis centraluri akademia msoflio Tea-

traluri skolebis aliansis wevri da saerTaSoriso

Teatraluri festivalis saorganizacio jgufis

erT-erTi organizatoria.

Cvens universitetSi akademiis proreqtoris, aR-

masrulebeli komitetis direqtoris stumroba urT-

ierTTanamSromlobis mizniT ganxorcielda. batoni

liu libini daeswro Cveni universitetis dramisa

(folklorisa da qarTuli tradiciuli xelovnebis

departamenitis) da kino-tele fakultetebis praq-

tikul mecadineobebs. swored masTan erTad daigegma

is samomavlo urTierTTanamSromloba, romelsac es

ori umaRlesi saxelovnebo saswavlebeli momavalSi

erToblivad ganaxorcielebs.

2010 wlis 8-10 oq-

tombers, baTumSi,

Catarda animaciuri

filmebis II saerTa-

Soriso festivali

`Tofuzi~, romelzec

warmodgenili iyo

(seleqciamde) sxva-

dasxva qveynis asocam-

de filmi. maT Soris,

animaciur samyaroSi

saqveynod cnobili re-

Jisorebis namuSevrebi

_ estoneli prid piar-

ni (misma filmma `myvin-

Tavi wvimaSi~ festiva-

lis granpri daimsaxu-

ra) da ungreli _ frenc pako.

festivalze warmodgenili iyo Cveni universite-

tis yofili studentebis sadiplomo namuSevrebi:

Tiniko ebraliZis _ `Sokoladis nayini saSinlad

gemrielia~;

naTia nikolaSvilis

_ ̀ amomavali mzis qvey-

ana~;

nino CxeiZis _ `se-

bastianis istoria~;

nominaciaSi qarTu-

li studenturi filmi

gaimarjva naTia niko-

laSvilis animciurma

filmma `amomavali

mzis qveyana~ prizi _

`saukeTeso qarTuli

studenturi filmi~.

nino CxeiZis filmma

`sebastianis istoria~

daimsaxura diplomi _

ideisa da kargi Txro-

bisaTvis arastandartul istoriaSi.

aRsaniSnavia, rom naTia nikolaSvilis filmma

`amomavali mzis qveyanam~ gaiara seleqcia da monawi-

leobas miiRebs moskovis, kinos saxelmwifo institu-

tis (`vgikis~) saerTaSoriso festivalze, romelic

masterklasi Caatara gamoCenilma qarTvelma kompozi-

torma ioseb (soso) bardanaSvilma. 1995 wlidan i. bar-

danaSvili cxovrobs da moRvaweobs israelSi.

soso bardanaSvilma studentebs gauziara kino-

musikis Teoriuli da praqtikuli SesaZleblobebi,

filmis xmovan rigze da `saundTreqze~ muSaobis

principebi.

soso bardanaSvili gaxlavT cnobili qarTuli

filmis `siyvaruli yvelas unda~ kompozitori.

agreTve kompozitori filmisa `gaRma napiri~ (2009

w.), romelmac warmatebiT moiara saerTaSoriso ki-

nofestivalebi.

qalaq moskovSi Catardeba. CvenTvis cnobilia, rom

avtori miwveulia festivalze organizatorebis

mier.

Page 2: saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos …57).pdf · Tvalis momWreli SuqiT ganaTebul, sarkeebian `Sav ... na `scenur niSnulebSi~ daSifruli araerTi amocana. iaponur samosSi

2

#2 (57) 26 oqtomberi 2010 weli

redaqtorisgan

2010 wlis Semodgoma, Tbilissa da zogadad

saqarTveloSi, erTob datvirTulia sxvadasxva kul-

turuli RonisZiebebiT. RonisZiebebma moicva xe-

lovnebis sxvadasxva sferoebi: mxatvroba, klasikuri

da Tanamedrove musika, mwerloba, tradiciuli xe-

lovnebis sxvadasxva mimarTulebebi da rac mTavaria,

piradad CemTvis, Teatri. saqarTveloSi, profesion-

alTaTvis da xelovnebis moyvaruli yvela adamiani-

saTvis, ara aqvs mniSvneloba, igi saqarTvelos mo-

qalaqea, Tu stumari, erTgvari `sulieri zeimis~ at-

mosfero Seiqmna.

meore welia tardeba ̀ Tbilisis saerTaSoriso Te-

atraluri festivali~ (`Tbilisi International Festival ofTheatre~) da mis farglebSi arsebuli RonisZiebebi.

ori wlis ganmavlobaSi saSualeba mogveca gvexila

msoflioSi saxelganTqmuli Zveli, Tu axali speqtak-

lebi. Cven Tavad SegvegrZno da gagveanalizebina, ukve

cnobili, saxelmoxveWili, Tu SedarebiT ucnobi, ma-

gram Zalian saintereso reJisorebis, dramaturgeb-

is, msaxiobebis, scenografebis da a.S. namuSevrebi.

CamonaTvali Sors wagviyvans, magram ramdenimes mainc

davasaxeleb: eimuntas nekroSiusis `fausti~, `hamle-

ti~ (Teatri meno fortasi, litva); oskaras kor-

Sunovasis `romeo da julieta~, `hamleti~ (vilniusis

saqalaqo Teatri OKT, litva); jorjo streleris ̀ ar-

lekini, ori batonis msaxuri~ (milanis pikolo Teat-

ri/ evropis Teatri, italia); amit lahavis `Sineli~

(britanuli kompania Gacko), behruz yaribfuris ̀ ros-

tami da zohrabi~ (iranis Tojinuri Teatri `arani~);

rami be’eris `bnel baRSi~ (cekvis kompania kibuci, is-

raeli); T. CxeiZis ̀ kopenhageni~ (giorgi tovstonogo-

vis saxel. didi dramatuli Teatri, ruseTi) da sxv..

aRsaniSnavia, wlevandeli festivalis farglebSi,

qarTuli speqtaklebis programis gamravalferovne-

ba. 2009 w. festivalis qarTul programaSi warmodge-

nili iyo 27 speqtakli, wels es ricxvi 36-mde gaizar-

da. samwuxarod qarTuli speqtaklebis programidan,

mxolod ramdenime vnaxe (vinaidan vmonawileobdi

festivelis farglebSi Catarebul profesional kri-

tikosTa simpoziumSi _ kulturuli xidi, 2010 wlis

1-2 oqtomberi). Cemda gasaxarad, nanaxi speqtak-

lebidan ors gamovyof: z. gewaZis `7 p. p~-s (l. buRaZis

_ Svidi patara piesa) (m. TumaniSvilis saxel. kinom-

saxiobTa Teatri, Tbilisi) da daTa TavaZis `maxinjs~

(piesis avtori _ marius fon maienburgi, samefo ub-

nis Teatri, Tbilisi). Cemda gasaxarad (orive re-

Jisori axalgazrdaa), speqtaklebma sakmaod kargi

STabeWdileba datova. (daTa TavaZem sul axlaxans

daamTavra SoTa rusTavelis saxel. Teatrisa da ki-

nos saxelmwifo universiteti, g. Jordanias saxelos-

no).

mravalferovani safestivalo programis damsax-

urebaa, albaT, is faqti, rom ̀ Tbilisis saerTaSoriso

Teatralurma festivalma~ daarsebisTanave moipova

saerTaSoriso aRiareba. saTqmelad marto isic kma-

ra, rom evrosabWos mier 2009 wlis `kulturul mov-

lenad~ iqna aRiarebuli. Tavad festivali, sul male,

gawevriandeba IETM-Si (araformaluri evropuli Te-

atraluri Sexvedrebi).

SarSandeli, 2009 wels Catarebuli festivalis

damsaxurebaa: daviT doiaSvilis `makbetis~ da Tavad

reJisoris _ mipatiJeba sxvadasxva qveyanaSi speqtak-

lis dasadgmelad (q. rieka, xorvatia, `mcire scenis

saerTaSoriso Teatraluri festivali~ 5-10 maisi,

2010 w., talini, estoneTi – qarTuli kulturis dRee-

bi _ 22-27 maisi, 2010 w., ierusalimi, israeli, `ieru-

salimis saerTaSoriso festivali~, 5-11 ivnisi 2010 w.);

beso kupreiSvilis `TiTebis Teatris~ warmatebebi

ucxoeTSi (speqtakli ̀ eqstravagansa~ israeli, ̀ ieru-

salimis saerTaSoriso festivali~, 1-7 ivnisi 2010 w.)

da axali proeqtis ̀ Cemi hamletis~ Seqmna rojer makke-

nis (Teatraluri eqsperti, prodiuseri, direqtori,

didi britaneTi, naCvenebi iyo edinburgis saerTa-

Soriso festivalze) TaosnobiT; saqarTvelo sa-

frangeTis erToblivi proeqtis ganxorcieleba _ l.

buRaZis piesa `cicino anu politikuri piesa~ dadga

klara Svarcenbergma (sasceno xelovnebis kompania,

safrangeTi); levan wulaZis goeTes `faustis~ miwveva

seulis (samxreT korea) Teatralur olimpiadaze (17-

23 oqtomberi, 2010 w.); marjaniSvilis Teatris da le-

van wulaZis `qali ZaRliT~ (a. Cexovis mixedviT) war-

matebebi da gastrolebi.

2009 wlis qarTuli `Show case~-is stumarma, peda-

gogma, ̀ moZraobis Teatris~ samxatvro xelmZRvanelma

jonaTan batanavlam, radio `mwvane talRasTan~ er-

Tad imuSava proeqtze ̀ karmeni 2010~ (proeqti moicavs

radiospeqtaklebis momzadebasa da Caweras).

2010 wlis festivalis programa, ufro metad gam-

ravalferovnebuli da kargad iyo organizebuli.

damfuZneblebs da organizatorebs sworad hqondaT

gansazRvruli Teatraluri festivalis misia: may-

ureblisTvis _ gansakuTrebuli movlena; profesion-

alTaTvis _ saxelovnebo, kulturul sivrceSi Semo-

qmedebiTi atmosferos Seqmna-gaRrmaveba, ganviTare-

ba, axali perspeqtivebis dasaxva; imavdroulad

gaTviTcnobierebuli, rom `kultura qveynis

savizito baraTia~.

wels, iseve, rogorc SarSan (2009 w.), festivalis

organizebiT, ZiriTadi programis _ speqtaklebis

Cvenebis garda, Catarda sxvadasxva RonisZiebebi. maT

Soris: vorqSopebi da masterklasebi _ msoflioSi

saxelganTqmuli msaxiobis feruCo soleris masterk-

lasi komedia del’arteze (pikolo Teatri, italia);

kompania ̀ Immitating the Dog~-is (didi britaneTi) vorq-

Sofi Temaze: interaqtiuri teqnologiebi, eqsperi-

mentuli teqstebi; wignebis prezentaciebi, gamofene-

bi; profesional kritikosTa saerTaSoriso simpo-

ziumi _ kulturuli xidi (festivalis farglebSi

simpoziumis organizeba iTava qalbatonma irina

RoRoberiZem, kritikosTa saerTaSoriso asociaci-

is wevri) da a.S.. es, yvelaferi ki, xelSemwyobi faqto-

ria axalgazrdobisaTvis, momavali TaobebisaTvis,

imaTTvis vinc apirebs profesionalebad Camoyali-

bebas saTeatro xelovnebis sferoSi. momavali re-

Jisorebi, msaxiobebi, dramaturgebi, Teatris mx-

atvrebi (scenografebi), qoreografebi, Teatris Teo-

retikosebi, istorikosebi, kritikosebi da a.S. ufro

metad gaifarToveben, gaiRrmaveben codnasa da pro-

fesiul siaxleebs daeuflebian. festivali erT-erTi

saukeTeso saSualebaa ̀ msoflio kulturaSi~ integr-

irebisTvis, `profesiuli codnis~ urTierTgaziare-

bisaTvis.

festivali exmareba yvelas: Teatrs, mayurebels,

kritikas... da aucileblad, ufro metad gaiTqvams sax-

els. am keTilSobilur saqmeSi festivalis direqtors

qalbaton eka mazmiSvils unda davudgeT mxarSi...

didi madloba, qalbaton eka mazmiSvils, festiva-

lis gunds: TinaTin kalatoziSvils, nato ebanoiZes,

maka yubusiZes, qeTevan kantiZes, Tamuna laliaSvils,

Teona maRalaSvils, arCil dvaliSvils, nino kantiZ-

es, rusudan ziraqiSvils, mzia sxirtlaZes, vano Tor-

dias, nika maCaiZes, Tornike Rlonts da sxvebs _ or-

ganizaciebsa da yvela im da adamians, vinc maT gverd-

Si udgas, _ saqarTveloSi aseTi maRali donis Tea-

traluri festivalis daarsebisaTvis.

maka vasaZe

axalgazrda reJisorTa Taobis warmomadgeneli

oskaras korSunovasi Tbiliselma mayurebelma wina

wlis festivalze gaicno. 41 wlis niWieri litveli

Semoqmedi uiliam Seqspiris `romeo da julietas~

metad saintereso scenuri interpretaciiT warsdga

qarTveli myureblis winaSe... Tavi gaacno da Seayvara

kidec, Tanac ise, rom welsac, Tbilisis saerTaSoriso

Teatraluri festivalis Sou-qeisSi, didi interes-

iT eZebdnen vilniusis saqalaqo Teatraluri dasis

ОКТ-s axal scenur `SemoTavazebas~. molodini mar-

Tlac Rirda: 2010 wlis Tbilisis Teatraluri fes-

tivalis saerTaSoriso programa, swored amave sax-

elwodebis speqtakliT daiwyo griboedovis saxelo-

bis dramatul TeatrSi... molodinis `intrigas~ qmni-

`mTeli samyaro Teatria~(oskaras korSunovasis `hameleti~)

`me ar minda vilaparako hamletze, rogorc Teatralur personaJze, aramed Cemze, Cemze...me ar minda vilaparako hamletze, rogorc Teatralur personaJze, aramed Cemze, Cemze...me ar minda vilaparako hamletze, rogorc Teatralur personaJze, aramed Cemze, Cemze...me ar minda vilaparako hamletze, rogorc Teatralur personaJze, aramed Cemze, Cemze...me ar minda vilaparako hamletze, rogorc Teatralur personaJze, aramed Cemze, Cemze...~

o. korSunovasi.o. korSunovasi.o. korSunovasi.o. korSunovasi.o. korSunovasi.

da agreTve is faqti, rom ramdenime dReSi qarTveli

mayurebeli, aseve litveli reJisoris - eimuntas nek-

roSusis - `hamlets~ ixilavda.

`vin xar Sen~ ?!

darbazSi Sesul mayurebels pirveli mizanscena

ukve dadgmuli xvdeba.

publikisken zurgSeqceuli aTi adamiani ganaTe-

buli, gorgolaWebiani sagrimioro tumboebis win

mokalaTebula da sulganabuli elodeba TamaSis daw-

yebas. sinaTlis Caqrobas Zlivs gasagoni CurCuli

moyveba, romelic sul male sasowarkveTil kivilam-

de midis. sarkeSi momzirali TiToeuli msaxiobi, er-

Timeores damoukideblad mxolod erTaderT kiTx-

vas usvams sakuTar Tavs: vin xar Sen?! sul male, am

TiTqosda banalur da yvelasTvis yvelaze nacnob

kiTxvas, autaneli xmebi moyveba fonad... ver

garkveulxar SuSis saWrel qarxanaSi Semogityues,

Tvalis momWreli SuqiT ganaTebul, sarkeebian `Sav

kabinetSi~ moxvdi, kulisebs miRma amohyavi Senda un-

eburad Tavi, Tu parteris ukana rigSi imyofebi... ukve

saSinlad `nerveb-dawyvetili~, am saSinlad gamaRiz-

ianebeli musikaluri xmauriT, gonebaSi, Senc (gauc-

nobiereblad) yvebi, am xuTiode wuTis ganmavlobaSi

scenaze ukve araerTxel dasmul, SekiTxvas:

`vin mar me~?!saerTod, nebismieri reJisori `hamlets~ Tavise-

burad aRiqvams, imdenad ramdenadac Seqspiris teqs-

tualuri masala amis araCveulebriv SesaZleblobas

iZleva... korSunovasas ̀ hamleti~ SeiZleba iTqvas, rom

amis erT-erTi saukeTeso magaliTia, rodesac damdg-

meli Tavad xdeba interpretirebuli nawarmoebis

damoukidebeli avtori... axalgazrda litveli re-

Jisori `scdeba~ dramatuli saTeatro enis kanonebs.

mayurebels saukuneebis win `daniis princad~ movle-

nili inteleqtuali axalgazrda hamletis nacvlad,

amjerad ukve semiologiuri niSnebiT gajerebul,

Teatraluri teqstSi dakargul, sakuTari Tavis ma-

Ziebel personaJad gvTavazobs, gvacnobs... scenaze

sxvebisgan arafriT gamorCeuli, arc Tu ise, axal-

Page 3: saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos …57).pdf · Tvalis momWreli SuqiT ganaTebul, sarkeebian `Sav ... na `scenur niSnulebSi~ daSifruli araerTi amocana. iaponur samosSi

3

#2 (57) 26 oqtomberi 2010 weli

gazrda kacia. hamleti mogvianebiT ̀ amboxsac~ Tavise-

bur axsnas uZebnis: aiZulos erT did `saTagurSi~ mo-

mwyvdeuli kacobrioba Caaxedos sakuTar TavSi ise,

rom jer kidev uxsovari droidan, sfinqsis mier mi-

Tologizirebul kiTxvasac erTmnSvnelovani pasuxi,

savsebiT martivad gasces: es me var, adamiani!!!

manamde ki isev uiliam Seqspiris piesa, romlis pere-

frazirebasac Sendauneburad, Tavad axden gonebaSi

(scenis maRla, marcxena kuTxeSi SemoTavazebuli

qarTuli Targmani imdenad patara SriftSia akre-

fili, rom ukve karga xania, asoebis amocnobas SeveS-

vi, mainc ver varCev!):

`Teatris azri, uwinac es yofila da dResac is aris,

rom bunebas sarked gauxdes, saTnoebas misi saxis-

metyveleba aCvenos, biwierebas misi umsgavsoba, droe-

basa da xalxs maTi viTareba da nakvalevi. Tu es daniS-

nuleba ver Seasrula, an Tu gadaameta, iqneba regvenebi

gaacinos, magram gagebuls adamians ki Seawuxebs da

erTis gagebulis Sexeduleba unda gerCios mTelis

Teatrisa~ (u. Seqspiri, `hamleti~, suraTi II, ivane ma-

Cablis Targmani).

Cveni Sinagani realobis `saTaguri~... (o.

korSunovasi)

scenografiis mTavari sayrdeni elementi: gorgo-

laWebiani, sarkiani (ujrebiani) tumbo, romelsac

sarkis Tavze Suqura aqvs damagrebuli msaxiobis sax-

is gasanaTeblad, speqtaklis ganmavlobaSi, sxvadasx-

va scenur daniSnulebas iZens. pirvel rigSi sce-

nografisa da damdgmelis vizualur esTetikas

moiazrebs, romelic gitacebs, gajadoebs. fiqrob,

rom araferia SemTxveviT da am yvelaferTan erTad,

am TiToeul mizanscenas damoukidebeli suraTovani

datvirTvac aqvs, romelic araCveulebrivi sisadav-

iT aris dadgmuli.... araferi zedmeti, minimaluri ga-

naTeba, mxolod TeTri da Savi feris kontrasti, aqa

iq wiTeli feri, Tavidan `SeparviT~, romelic pirvel

moqmedebaSi erTgvari, gaurkveveli gamasxaravebuli

arsebis `jambazis rezinis cxvirze~ ielvebs da fi-

nalSi ukve, wiTeli xelsaxocebis `gaTamaSebiT~, ul-

amazes sisxlian tbad gadaiqceva...

Tavad reJisori speqtakls Teatralur ̀ saTagurs~

uwodebs _ ̀ maxes~ _ romelsac erT-erTi mTavari gmi-

ri hamleti mxolod mefis sindisis `dasaWerad~ ki ar

agebs, aramed sakuTari iluziebis `mosamwyvdevadac~

iyenebs. `me~-sZiebiT garTuli kacobriobis STamo-

mavali, realobasTan WidilSi `TamaS-TamaS~ ikargeba

da Tavadve eqceva sakuTari `satyuaras~ tyveobaSi...

TeatrSi misuli mayurebelic maxeSia momwyvdeu-

li... sakuTari fantaziebisa da iluziebis tyveobaSi,

romelsac mxolod erTi-mesamedi aqvs saerTo scenaze

mimdinare procesebTan (?!) ... cdilobs gaerkvios da

ahyves moqmedebas, romelic SigniT ki ar giTrevs,

aramed piriqiT, sarkeebidan areklili, odnav ganaTe-

buli (a)CrdilebiviT gisxletavs da gaiZulebs amoxs-

na `scenur niSnulebSi~ daSifruli araerTi amocana.

iaponur samosSi gamowyobili, axalgazrda gogona -

ofelia, Tavidan, ganmartoebuli Tavis oTaxSi abso-

marjaniSvilis dramatuli Teatris SesasvlelTan

auareba xalxi ireva... vis ar SexvdebiT aq: saxelmwifo

moxeleebs, Tu, sxvadasxva kulturuli organizacie-

bis warmomadgenlebs: molodiniT daRlil bileTe-

bian moqalaqeebs, Tu, ubileTo, magram saSvian stu-

dentebs; mediis warmomadgenlebs, Tu, profesional

xelovnebaTmcodneebs; SenTvis sayvarel msaxiobebs,

reJisorebs... ubralod _ Semoqmed adamianebs da rac

mTavaria: italiuri enisa da kulturis gulSemat-

kivrebs... aseTi ki giyvardes, bevria saqarTveloSi...

asea Tu ise, Senobis win `usafrTxoebis samsaxuris~

mier, sagangebod gakeTebuli rkinis gisosiani kori-

dori, romelic gareT momlodine mayurebels gamud-

mebiT rigiTobisken da wesrigisken mouwodebs

gaRelvebs, gafiqrebs: SevaRwev ki darbazSi? iq daj-

domas vinRa Civis, sadme kuTxeSi, kibesTan, an parter-

is moajirTan `cal fexze mdgomi~ miviyuJebi CemTvis,

Cumad da vnaxav am `saocrebas~... yvelas erTi gulist-

kvili aqvs: sakuTari TvaliT ixilos is, razec msof-

lio ukve wlebia wers, gauTaveblad laparakobs... maS

ase, Cvens winaSea: legendaruli jorjo streleri...

81 wlis Seucvleli feruCo soleri... milanis piko-

lo Teatris dasi..., speqtakli _ `arlekini, ori ba-

tonis msaxuri~... amjerad, qarTul scenaze...

gamimarTla... presisTvis sagangebod Cadgmuli ska-

mi darbazSi CemTvisac moiZebna... italiuri ena ar mes-

mis, ara da vici, rom komedia del’artes Teatris mTe-

li xibli, saxmsaxiobo xelovnebis uzado Sesrulebis

maneris garda, teqstualuri improvizaciis agebis,

sityvebis `gaTamaSebis~ ostatobaSic mdgomareobs.

kidev is vici, rom jorjo streleris am legendaru-

li speqtaklis premieriT, 1947 wels daiwyo milanis

pikolo Teatris istoria. `did maestrod~ wodebul-

ma reJisorma, saukuneebis win fesvgadgmul samoedno

Teatris formas, Tu SeiZleba iTqvas, erTgvari `sam-

uzeumo~ elferi SesZina da amiT, kidev erTxel, sam-

udamod daumkvidra adgili italiur `klasikur~ Te-

atrs Tanamedrove msoflio xelovnebis istoriaSi...

goldonis cnobili piesis `ori batonis msaxuris~

streleriseul adaptaciaSi, ukve saTaurSive

gamokveTili `arlekinis~ niRabi, calsaxad migvaniS-

nebs speqtaklSi mTavari rolis gansakuTrebul mniS-

vnelobaÖe; amdenad, cnobisaTvis: arlekinis rolis

pirveli Semsrulebeli _ cnobili italieli msax-

iobi marCelo moreti gaxldaT, xolo 1961 wlidan

dRemde arlekins brwyinvaled asrulebs Seucvleli

feruCo soleri. programaSi amoikiTxavT, rom leg-

endaruli msaxiobi ginesis rekordsmenTa nusxaSi

SeuyvaniaT: 2010 wlis 9 Tebervlis CaTvliT, 81 wlis

feruCom arlekinis roli, msoflios 32 qveynis

scenaze, 2064-jer iTamaSa.

saukuneebis win Camoyalibebuli, am metad speci-

fikuri, samoedno Teatraluri formis scenaze

gasaTamaSeblad, aucilebelia, rom reJisorTa mxri-

dan, swored komedia del’artesTvis damaxasiaTebe-

li, zogierTi Teatraluri komponenti iyos gaTval-

iswinebuli: pirobiToba, minimaluri dekoracia, sce-

nuri interpretacia, niRbebis gamoyeneba. yvelaferi

luturad ̀ sxva~ rols TamaSobs... (geiSa?!) mogvianebiT

mamis mier sagangebod dauToebuli saqorwilo grZel

samosSi gamowyobili, asrulebs `gedis simReras~. Savi

tyavis samosSi gamowyobili gertruda Rvinos

micvalebulis Tavis qalidan miirTmevs. laerts seq-

sualuri ltolva aqvs RviZli dis mimarT. mamis

aCrdili _ ganaTebuli, sarkiani tumboebisgan gakeTe-

bul morgSi wevs da ganasaxierebs `msaxiobs~, romelic

misive mkvlelis – klavdiusis - saxea. scenaze mo-

siarule `wiTel cxviriani~ arseba (ZaRli?!), rogorc

irkveva jambazis cxviriT gamasxaravebuli horacioa

(?!). ... wiTeli vardebis TaiguliT, qalis tanisamosSi

gamowyobili rozenkranci da gildensterni _

speqtaklis bolo scenaSi erTarsebad Sesisxlxorce-

bul `mezRvaurebad~ gvevlinebin... rTulad amosacno-

bi, magram saocrad lamazi sanaxobis fonze, Senc, may-

urebeli, ukve sakuTari intuiciis tyveobaSi moqceu-

li, fiqrob, rom irgvliv aRar arsebobs `realoba~.

mocemulia mxolod `fragmentebi~. Sen isRa dagrCe-

nia, Seecado `daiWiro~ igi scenaze `gadmolagebul~

sxvadasxva elementSi, romelsac mTlianobaSi erTi

saerTo forma aqvs: gorgolaWebiani, sarkiani, ujri-

ani karada. karada, bunebis sarked qceuli, im samyaros

aireklavs, rasac Teatrs vuwodebT, sadac `TamaSSi~

monawile msaxiobebi da mayurebeli _ sakuTari Sina-

gani realobis `saTagurSi~ momwyvdeul _ arsebebs _

adamianebs (?!) ganvasaxierebT.

Semdeg? Semdeg _ siCume ...

... da molodini ...

ganumeorebeli feruCo soleri

`arlekini: ori batonis msaxuri~es, ki brwyinvale samsaxiobo ansambls moiTxovs...

evropuli akademiuri Teatris ubadlo warmomad-

genelma jorjo strelerma SeiZleba iTqvas, rom pirv-

el rigSi sakuTari Tavis winaSe dayenebuli, `davale-

ba~ brwyinvaled Seasrula. man Tanamedrove mayureb-

lis winaSe xelmeored aaRorZina da kidev erTxel

Caudga suli mSobluri saTeatro enis klasikur, tra-

gedianarev komikur niRbebs... mizani miRweulia: msof-

lios nebismier qveyanaSi, sxvadasxva Teatris darba-

zSi myofi TiToeuli adamiani, sayvarel personaJebT-

an erTad ganicdis: tiris da icinis, Tanac ise gulm-

odgined, rom samaqtiani mxiaruli speqtakli ginda

dausruleblad gagrZeldes... gulSi natrob, droze

ar Caqres scenis kidesTan sagangebod dadgmuli

sanTlebi, romlebic saukuneebis win erT dros, savar-

audod, ganaTebis rolsac TamaSobdnen...

miuxedavad imisa, rom reJisori ukve cocxali

aRaraa, speqtaklis yurebisas gaocebuli rCebi Tea-

traluri dasis SesaSur erTgulebaze legendaruli

reJisoris mimarT. scenaze sagangebod moTavsebul

patara rampaze mxolod erTi dekoracia SeiniSneba.

esaa pirobiTad moxatuli farda, romelic speqtak-

lis ganmavlobaSi imdenjer icvleba, ramden `adgi-

lasac~ TamaSdeba esa Tu is moqmedeba: igi xan Seyvare-

bulTa Sexvedris adgils mianiSnebs, xan batonTa adg-

ilsamyofelia, xan ki buxriT agizgizebuli samzareu-

lo oTaxi, sadac sanatreli sadilis molodinSi ime-

dianad myofi xarbi da eSmaki, Tanac cuRluti, magram

mudam mSieri arlekini, sanukvari pudingis Semyure,

sacodavad ylapavs Sen winaSe nerwyvebs.

scenaze reJisorisa da scenografis mier SemoT-

avazebuli sanaxaobrivi gama mravalferovania:

lamazad Sekerili kostiumebis mkveTri ferebi...

italiuri niRbebi, romelsac axalgazrda Seyvare-

bulTa garda, yvela personaJi atarebs. rampis irgv-

liv, kuTxeSi skamze moTavsebuli mokarnaxe, romel-

ic iseTive personaJia speqtaklSi, rogorc sxva dan-

arCeni gmirebi. aqve, scenis kidesTan, ganlagebuli

musikosTa mTeli Semadgenloba, romelic belkantes

akompanimentiT mTeli speqtaklis ganmavlobaSi mux-

tavs auditorias da Tavad speqtakls uCveulod sx-

art da qmediT tempo-ritms unarCunebs... araCveu-

lebrivadaa SenarCunebuli, samoedno TeatrisTvis

damaxasiaTebeli, mayureblis Tvalwin Riad datove-

buli kulisebi, sadac Sendauneburad xedav, Tu rogor

emzadebian msaxiobebi sakuTari rolis Sesasrule-

blad, an ubralod rogor midi-modian scenis orive

mxares, rogor CurCuleben erTmaneTSi ise, rom

scenaze mimdinare qmedebas, absoluturad ar uSlian

xels, piriqiT, _ avseben kidec...

speqtaklis mTavari xibli, mainc, italiur di-

aleqtze agebuli, msaxiobTa maxvilgonivrul sity-

va-pasuxze gaTvlili improvizacia gaxlavT, amas, enis

ucodinarobis gamo, samwuxarod mxolod gumaniT vx-

vdebi (Tumca, aqve aucileblad unda aRiniSnos, kome-

dia del’artesTvis damaxasiaTebeli patara niuansis

CarTva, rac mayurebelTan uSualo kontaqtis dasam-

yarebladaa mimarTuli: mag., scenidan ucabedad SeZa-

xilma `cxali minda~-m da speqtaklis dasawyisSi sa-

gangebod daswavlilma `gamardjoba~-m imTaviTve

dadebiTad ganawyo qarTveli mayurebeli)... msaxiob-

Ta TamaSis ganumeorebeli ostatoba da speqtaklSi

CarTuli sacirko elementebi (mag.: `TefSebis scena~),

romelsac didi ostatobiT asrulebs feruCo sol-

eri; personaJTa araCveulebrivi, klasikad qceuli

tipaJebis gaTamaSebis momentebi. msaxiobebi

klasikuri niRbebis Teatrs TamaSoben: `eqims~

uzarmazari muceli aqvs. `brigela~ erTi da imave xe-

lsaxociT iwmends cxvirsac da fexsacmelsac. `kla-

riCe~ dauviwyarad asrulebs gulis wasvlis moments...

`beatriCe~-s ZaxilSi garTuli `florido~. da, kvlav,

Tavad `arlekini~, romelsac `mihyavs~ mTeli speqtak-

li. sul gadarbenazea _ daxtis, darbis, cuRlutobs

_ paralelurad aTasgvar xrikebs igonebs sakuTari

tyavis gadasarCenad. SeuZlebelia daiviwyo, rogori

gulmodginebiT iWers scenaze buzs, rogori osta-

tobiT asrulebs werilis danakuwebis scenas _ xarb

da utvino arlekins ise `sayvarlad ~SemoeWmeba~ mTe-

li rudunebiT Sedgenili sasiyvarulo werili, rom

SeuZlebelia masze aRSfoTde, gabrazde da Senc mo-

mentalurad patiob. an ki, ra aqvs sapatiebeli?! ... ukve

darwmunebuli xar, iseTi gaiZveraa, am situaciidan-

ac iolad moZebnis gamosavals...

Zneli warmosadgenia, rom muqi feris niRbis ukan

moxuci kacis momRimari, saocrad keTili saxe imale-

ba... sityviTaRuwereli saTnoeba, Seucvleli feru-

Co solerisa, romelic niRbis moxsnamde, suflioris

nacvlad, amjerad ukve sakuTari xeliT, saTiTaod

aqrobs scenaze sanTlebs...

molodini gamarTlda...

mariam iaSvili

Page 4: saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos …57).pdf · Tvalis momWreli SuqiT ganaTebul, sarkeebian `Sav ... na `scenur niSnulebSi~ daSifruli araerTi amocana. iaponur samosSi

4

#2 (57) 26 oqtomberi 2010 weli

mand vina dgaxarT

daniis princis idealebi dResac ar kargaven aq-

tualurobas. uiliam Seqspiris am tragediiT gaixsna

2010 wlis `Tbilisis saerTaSoriso festivalis~ ucx-

our speqtaklTa programa. festivalze ori `hamle-

tia~ warmodgenili. amJamad msurs mkiTxvelis yura-

dReba Teatr OKT-s speqtaklze SevaCero. litveli

reJisori, oskaras korSunovasi, SarSanac u. Seqspiris

tragediiT _ `romeo da julieta~, wardga qarTveli

mayureblis winaSe.

Teatr OKT-s Zalian saintereso SemoqmedebiTi

kredo aqvs da Tu CavukvirdebiT, absoluturad

gonivrulic. isini dgamen klasikur nawarmoebebs,

rogorc Tanamedrove dramebs da piriqiT. amboben,

klasika ar Zveldebao. Zveldeba mxolod misi gamox-

atvis xerxebi. es dasi klasikis Sedevrebs meore sic-

ocxles sZens Tanamedrove mxtvruli gadawyvetiT.

davubrundeT speqtakls. scena Sav-TeTr ferebSia

gadawyvetili. pirveli scena sagrimioros warmoad-

gens. personaJebi grimis gasakeTebel sarkian, dRis

ganaTebian magidebTan sxedan. es ukve miniSnebaa Tea-

tralur pirobiTobaze. msaxiobTa gardasaxva,

rolisTvis momzadeba xdeba mayureblis Tvalwin.

sarke did rols TamaSobs warmodgenaSi. masTan mar-

tovdebian moqmedi pirebi da xedaven TavianT Sinagan

saxes. maTSi xSirad mayurebelic xedavs Tavis

anarekls. aman gamaxsena ilia WavWavaZis mier CvenTvis

Seqmnili mrude sarke, romelSic naklovanebebi unda

dagvenaxa da gamogvesworebina. Cven amis nacvlad

sarkis momtani gamovasalmeT sicocxles.

grimis gasakeTebeli magidebi aqtiurad TamaSde-

ba speqtaklSi. isini qmnian zRudes or samyaros Soris,

yofen hamletisa da aCrdilis samyofels. hamletis

mama xeliT epotineba realobas. mas ar surs gawyvi-

tos kavSiri sinamdvilesTan, radgan SurisZieba sw-

yuria. am zRudis SuaSi eqceva daniis princi. kedeli

orive mxridan awveba mas da cdilobs mis Seviwrove-

bas. es aris wnexi, romelic gmiris gatexvas cdilobs.

klavdiusis locvis scenaSi, magidebi giliotinis

formas iReben. daniis mefe sasjelis molodinSia.

speqtaklis Sua nawilSi magidebi qmnian wres da moq-

medi pirebi am wris SigniT saaTis isris mimarTulebiT

moZraoben. hamleti maT garSemo, saaTis isris sawi-

naaRmdego mimarTulebiT darbis. am metaforiT yve-

laferi naTqvamia daniis princis damokidebulebaze

arsebul realobasTan. am wreSive xdeba daniis mefis

mxileba Zmis mkvlelobaSi. gonzagos mkvlelobis sce-

nis naxviT SeZrwunebuli mefe, wreSi mdgom magidebT-

an saTiTaod mirbis da maT ujrebSi eZebs Tavis gasa-

marTlebel sabuTebs, romlebic pirobiTad TeTri xe-

lsaxocebiT arian warmodgenilni. mkvleli mefis cda

amaoa. scenis zemodan cviva wiTeli naWrebi, rom-

lebic srulad faraven klavdiuss. mis mier Cadenili

danaSaulis dafarva SeuZlebelia. speqtaklis bolo

nawilSi magidebi qmnian samkuTxeds, romlis wveroeb-

Si klavdiusi, gertruda da hamleti dganan. Seikra

ojaxuri samkuTxedi: deda, Svili, maminacvali. es

kombinacia xSirad ojaxuri konfliqtebis Sesaqm-

nelad gamoiyeneba literaturaSi, Teatrsa da kino-

Si.

personaJebis saxe TeTri grimiTaa dafaruli.

pirobiTad es SegviZlia gavigoT pirferobis, TvalT-

maqcobisa da farisevlobis simbolod. hamleti

Tavidanve cdilobs saxidan mis moSorebas. aq ukve

naTlad Cans misi damokidebuleba am fsevdoidili-

isadmi.

mTeli speqtaklis manZilze, darbazSi ismis gugu-

ni da RrWiali. xmebi hgavs virTxebis wripins. virTxis

Taviani msaxiobic ramdenjerme Cndeba scenaze da

wreSi centralur adgilsac ki ikavebs. es metafora

miniSnebaa socialur mdgomareobaze. yvela erTmane-

Tis daWmazea gadasuli. maTi saqmianoba virTxebis

brZolas hgavs. virTxa wreSi, aris miniSneba klavdi-

usze. mkvleli mefe ar SeiZleba adamianebis beds ga-

nagebdes. mis gankargulebaSi mxolod mRrRnelebad

qceuli adamianebiRa arian. speqtaklis dasawyisSi Cans

SavebSi mosili gaurkveveli arseba. Znelia, mas rame

uwodo. is Tavisi manaTobeli wiTeli cxviriT das-

devs hamlets. reJisoris CanafiqriT, savaraudod, am

arsebam gaiara ganviTarebis gza da miiRo adamianis

sxeulis forma, Tumca Tavi da saxe virTxis darCa.

cxovelis niRbis gamoyeneba o. korSunovasasTvis dam-

axasiaTebelia, mag., mas gamoyenebuli aqvs taxis niRa-

bi `romeo da juietaSi~.

Seqmnili saxeebidan erT-erTi yvelaze dasamaxs-

ovrebeli iyo ofelia, romelsac TamaSobda rasa sam-

uolite (Rasa Samuolytë). am msaxiobma Tavi jer kidev

SarSan, julietas roliT damamaxsovra. TeTri samo-

si mas yvela sxva danarCenisgan gamoarCevs. TeTri, am

personaJis kristalur sisufTavesa da siwmindes us-

vams xazs. ofelia msoflio dramaturgiis gmirebidan,

erT-erTi yvelaze umwikvlo personaJia. hamletTan

Sexvedris win is magidis zeda kideze dadis da yove-

li fexis gadadgmaze TeTri sinaTle inTeba. es aris

gza caTa sasufevlisken. ofelias adgili mxolod

samoTxeSia. mas aqvs SenarCunebuli bavSvuri gulwr-

feloba da sicelqe. amas mowmobs misi da laertis

bavSvuri kinklaoba. daniis princTan Sexvedrisas

scenaze gamoaqvT yvavilebi. isini Semdeg ofelias

saflavs daamSveneben.. yvavilebs danarCeni person-

aJebi zemodan ayrian poloniusis qaliSvils, ise,

rogorc micvalebulis samares ayrian miwas.

saintereso saxeebia rozenkraci da gildester-

ni. maT qcevaSi, maneraSi Warbobs cisferi feri. mego-

brebs uyvarT kluburi cxovreba. sainteresodaa gada-

wyvetili maTTvis werilis gadacemis scena. klavdi-

usi rozenkracsa da gildesterens aZlevs inglisSi

Casatan werils, romlis mixedviTac hamleti unda

mokvdes. mcire yoymanis Semdeg isini wiraven siyrmis

megobars da Tanxmdebian klavdiuss. daniis mefe maT

aCoqebs, zemodan gadaabijebs da yvavils esvris. Zmis

mkvlelma SeZlo hamletisa da misi megobrebis urT-

ierTobis dangreva da Tan winaswar ganWvrita MmaTi

aRsasruli. sikvdilis simbolod gamoyenebulia aseve

masxara iorikis Tavis qala. mesaflaveebad gadacmu-

li rozenkraci da gildesterni pouloben Tavis

qalas. hamleti mas kefaze irgebs. misi saxe male daems-

gavseba gardacvlili masxarisas. daniis princi Tavis

qalas dedas adebs saxeze da mis xvedrsac

winaswarmetyvelebs.

sainteresodaaa gadawyvetili poloniusis, am

qveS-qveSa, laquca msaxuris saxe. is martoxela mamaa,

romelic sakuTar samossac ki TviTon iuTovebs. mas,

rogorc yvela mSobels, uxaria Tavisi Svilis bed-

niereba. poloniusi ofelias hamletze gaTxovebaze

ocnebobs da awyobs gegmebs, Tu rogor warimarTeba

misi cxovreba qorwilis Semdeg.

originaluradaa gadawyvetili speqtaklis fina-

li. yvela gmiri Tavis sagrimioro magidasTan jdeba.

maTi magidebis sinaTles horacio saTiTood rTavs.

isini rigrigobiT eTiSebian cxovrebas. yvelaze bo-

los ofelias sagrimiorosTan isadgurebs sibnele.

finalSi rCebian klavdiusi da hamleti. horacio da-

niis princs Tvalebs uxuWavs da acilebs saiqioSi.

cocxali mxolod horacio rCeba. piesisgan gansxvave-

biT, speqtaklSi hamletis ganuyreli megobari ar aris

mxatvrulad dasamaxsovrebeli saxe,

yofna-ar yofnis sakiTxi arsebobis manZilze awux-

ebs kacobriobas. misi gadawyveta advili araa. ham-

letSi dasmuli problemebi mravalnairad trans-

formirdeba da savaraudod maTze kidev araerTi sain-

tereso speqtakli Seiqmneba.

patara Teatri didi saswauliT

jorjo streleris speqtaklis, `arlekini, ori ba-

tonis msaxuri~, naxvam Cemze didi STabeWdileba moax-

dina. is, rac komedia del arteze aqamde wamekiTxa da

gamego, 2010 wlis 5 oqtombers, kote marjaniSvilis

Teatris scenaze sakuTari TvaliT vixile. statiis

weris dros TavSi pirvelad es saTauri momivida. Pic-colo italiurad, pataras niSnavs, xolo `did saswaul-

Si~ Tavad speqtakls vgulisxmob. `arlekini, ori ba-

tonis msaxuri~ 1947 wlidan aris pikolo Teatris rep-

ertuarSi. 60 welze metia, rac is cocxal organizms

warmoadgens. speqtaklis amdenwliani arseboba da

msaxiobTa ostatoba namdvil saswauls warmoadgens

Teatralur samyaroSi. masze saubris dawyebamde,

msurs mcire eqskursi gavakeTo didi maestros, jor-

jo streleris Sesaxeb.

j. streleri daibada barkolaSi, triesteSi. hyav-

da avstrieli mama da frank-sloveneli deda. didi

reJisori italiuris garda flobda frangulsa da

germanuls. 3 wlis asakSi gardaecvala mama da misi

magivroba babuam, olimpio lovrikma gauwia. olim-

pio ukravda sayvirze da iyo impresario juzepe ver-

dis saopero TeatrSi, triesteSi. 7 wlis asakSi, j.

streleri, babuis gardaecvalebis gamo, sacxovre-

blad dedasTan da bebiasTan gadavida, milanSi.

bavSvobaSi didi maestro ar iyo gatacebuli Te-

atriT. is mas yalbad miiCnevda da Tvlida, rom ar

SeeZlo imaze ukeT gamoewvia mayurebelSi emociebi,

vidre es xelewifeboda kinos. man azri erT zafxulis

saRamos Seicvala. quCaSi mimavalma SeamCnia `odeo-

nis~ Teatris afiSa. man naxa karlo goldonis `bolo

karnavlis saRamoebi~, romelic dadga veneciis das-

ma. neqtris dagemovnebis Semdeg, j. streleri xSirad

dadioda TeatrSi k. goldonis sxva piesebis sanaxa-

vad. is aRfrTovanda TeatriT da Caabara Teatralur

saswavlebelSi ̀ filodramatiCis akademiaSi~. swavlis

dros maestrom akademiis yvela prizi miiRo.

II msoflio omis dros streleri wavida Sveicari-

aSi. Jenevis niRbebis dasTan erTad reJisorma dadga

albert kamius `kaligula~. es iyo am piesis msoflio

premiera. omis Semdeg italieli maestro gaxda Tea-

tris kritikosi, magram Teatris keTeba ufro mos-

wonda, vidre masze wera. is statiebs werda `milanis

saRamoSi~. am periodSi man milanSi daiwyo `pikolo

Teatris~ Seqmna paolo grasisTan erTad. es Teatri

gaixsna 1947 wlis 17 maiss, broletos kinodarbazSi

maqsim gorkis piesiT `fskerze~. ramdenime dRis Sem-

deg maT warmoadgines kargad daviwyebuli `arleki-

ni: ori batonis msaxuri~. reJisorma msaxurs saxeli

Seucvala da trufaldinos nacvlad, arlekini daar-

qva. arlekini sazogadoebisTvis ufro cnobili niRabi

iyo komedia del artedan. am welsve j. strelerma

dadga `traviata~ laskalaSi da es iyo misi pirveli

saopero dadgma. is koncentrirebas axdenda Teatrze,

romelic iqneboda Tanadrouli. jorjoc da paoloc

SeTanxmdnen, rom Teatri iyo adgili, sadac xalxi Se-

grovdeboda da moismenda mosazrebebs, romlebsac

isini an miiRebdnen, an uaryofdnen. mravali wlis man-

Zilze maestro TanamSromlobda Teatris mxatvrebT-

an: luCiano damianisTan da ecio frijeriosTan. isi-

ni erTad muSaobdnen, rogorc saTeatro ise saopero

dadgmebze.

50-ian wlebSi j. strelerma dadga bertold brex-

tis ramdenime piesa. 1956 wels brexti daeswro ital-

ieli maestros mier dadgmul `samgroSian operas~.

berlinSi dabrunebulma didi madloba gadauxada re-

Jisors SesaniSnavi dadgmisTvis da miiwvia `berlinel

ansamblSi~ am speqtaklis saTamaSod..

j. strelers uyvarda u. Seqspiri, gansakuTrebiT

`koriolanosi~, ̀ qariSxali~, ̀ mefe liri~, ̀ me-12 Rame~,

Page 5: saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos …57).pdf · Tvalis momWreli SuqiT ganaTebul, sarkeebian `Sav ... na `scenur niSnulebSi~ daSifruli araerTi amocana. iaponur samosSi

5

#2 (57) 26 oqtomberi 2010 weli

`makbeti~, luiji pirandelos `henri IV~, anton Cexo-

vis `alublis baRi~, `platonovi~.

maestros ar ucdia msaxioboba. is swavlobda iu-

ridiul fakultetze milanis universitetSi da

apirebda damnaSaveTa advokatobas. is ambobda, rom

es profesia Zalian axlos iyo TeatrTan.

j. streleri gardaicvala luganoSi, Sveicaria-

Si. mis dakrZalvas milanSi mosaxleobisa da politi-

kosebis didi nawili daeswro. misi ferfli aris tri-

estes sasaflaoze.

misi saopero da Teatraluri dadgmebia: mocar-

tis `figaros qorwineba~ 1973 da 1980 wels, `jados-

nuri fleita~ (1974 w.), `don Juani~ (1987 w.), verdis

`falstafi~ (1980 w.), ̀ makbeti~ (1975 w.), beThovenis ̀ fi-

delio~ (1969 w.), u. Seqspiris `riCard II~ (1948 w.), `ko-

riolanosi~ (1957 w.), ̀ mefe liri~ (1972 w.), ̀ iulius kei-

sari~ (1953 w.), `qariSxali~ (1978 w.), garsia lorkas

`bernarda albas saxli~ (1955 w.), strindbergis

`Stormi~ (1980 w.), diurenmantis `moxuci qalbatonis

viziti~ (1960 w.), brextis ̀ samgroSiani opera~ (1956 w.),

`seCuaneli keTili adamiani~ (ganaxorciela sami

dadgma 1958 w., 1981 w., 1996 w.) ̀ galileo galilei~ (1963

w) da sxva.

speqtakli `arlekini, ori batonis msaxuri~

rogorc ukve aRvniSne, aris komedia del artes cocx-

ali nimuSi. niRbebis komedia karlo goldonma lit-

eraturulad daamuSava da daxvewa. jorjo strel-

erma ki is aRadgina, xorci Seasxa da mayurebels

warudgina. warmodgena TamaSdeba sagangebod mowyo-

bil ficarnagze, rogorc es xdeboda aRorZinebis

epoqaSi. msaxiobebi, romlebic ama Tu im epizodSi ar

iyvnen dakavebulni, iqve, ficarnagis gverdiT isxd-

nen da uyurebdnen sanaxaobas. speqtakls hyavda aseve

reJisori. komedia del artes yvela dass hyavda xe-

lmZRvaneli, romelic, rogorc wesi, yvelaze

gamocdili msaxiobi iyo. is artistebs miTiTebebs

aZlevda. maTgan xmis paTetikur da Zlier tons moiTx-

ovda. niRbebis komediis saxalxo warmodgenebs uam-

ravi mayurebeli eswreboda da maT yvelaferi unda

gaegonaT. moxuci reJisori yoveli moqmedebis

dasawyisSi scenis win ganlagebul sanTlebs anTebda.

es iyo imdroindeli rampis gansaxiereba. sanaxaobis

dasawyisisa da dasasrulis scena italiuri niRbebis

komediidanaa aRebuli. rogorc renesansis epoqaSi,

axlac dasi JriamuliTa da wreze sirbiliT acnobs

mayurbels Tavs. wris SuaSi dgas mowiTalo feriT

mosili pantalone, rogorc warCinebuli. pantalones

niRabi komedia del arteSi maRal socialur fenas

miekuTvneba.

dekoracias warmoadgens tiloze daxatuli mo-

qmedebis adgili. aris sami farda. fardebze pantal-

ones saxlis, sastumrosa da samzareulos suraTebia

gamosaxuli. scenebis mixedviT msaxiobebi Tavad cv-

lian moqmedebis adgils. italiuri niRbebis komedi-

is moxetiale artistebs ar SeeZloT bevri ramis Tan

tareba.

speqtaklSi aseve aris sasimRero nomrebi, romelT-

ac msaxiobebi asruleben. es elementi damaxasiaTebe-

li iyo aRorZinebis epoqis TeatrisTvis. am periodSi

moqmedebebs Soris Casmuli iyo patara intermediebi

an sacekvao da sasimRero nomrebi. es mayurebels das-

venebisa da modunebis saSualebas aZlevda.

musikaluri gaformeba cocxlad sruldeba scenaze.

komedia del artes dasSi aucileblad iyvnen musiko-

sebi.

calke aRniSvnis Rirsia msaxiobebis kostiumebi:

pantalonebi, kamzolebi, samkuTxa qudebi, fuSfuSa

kabebi, korsetebi _ renesansis epoqaze migvaniSneben.

reJisors arc spqtaklSi mayureblis CarTvis Sesa-

Zleboba ar gamouricxavs niRbebis komediidan. dasis

wevrebi qarTulad mogvmarTavdnen mayurebels,

akeTebdnen Sefasebebs da es damswre sazogadoebis

ovaciebs iwvevda.

calke saubris Temaa msaxiobTa ostatoba. saku-

Tari TvaliT rom ar menaxa, albaT ar davijerebdi,

rom am xnis adamians SeeZlo ase eTamaSa. arlekini mTe-

li speqtaklis ganmavlobaSi daqris, daxtis, miwaze

goravs. misi amocanaa SimSilis daZleva. STambeWda-

via gaxsnili werilis puris namceciT dabeWdvis sce-

na. did qaRaldSi gaxveuli namcecebi damSeuls ey-

lapeba. SimSilis miuxedavad, is ar kargavs roman-

tikul damokidebulebas smeraldinas mimarT da cdi-

lobs misi gulis mogebas. arlekini mimarTavs lacis

xerxs, roca is TamaSobs inglisuri pudingiT. msaxio-

bis araCveulebrivi plastikis nimuSia flamingos il-

eTebi, romelTac is erTdroulad orive batonis

winaSe asrulebs. daZabuli situaciis amgvari gamox-

atva da ganmuxtva maxvilgonivrulia.

arlekini dascinis Tavis sasowarkveTil baton

florindos. is sasowarkveTil SeyvarebulTa niRabs

warmoadgens. komikuria kidev erTi mijnuris, silvios

saxe. viTom gmiri, sinamdvileSi mxdalia da qalis kal-

Tas afarebs Tavs. mis xasiaTs xazs usvams qudze dam-

agrebuli bumbuli, romelic winaa gaSverili da rqis

iluzias qmnis. es frTa TamaSdeba koridis scenaSi.

TiTo speqtaklis TamaSi did energias moiTxovs.

feruCo soleri ginesis wignis rekordsmenia am ro-

lis TamaSis raodenobis mixedviT. misi dauSreteli

energiiT Tavad j. streleric moxibluli da gaoce-

buli iyo. maestro Tvlida da marTalic iyo, rom rac

ufro wlebi emateboda feruCo soleris, miT ufro

axalgazrdavdeboda arlekini. es, marTlac, Zalian

saintereso fenomenia da amis axsna artistis profe-

sionalizmSi da mis sulier axalgazrdobaSia. roca

amdeni xnis manZilze aseT varjiSs gadixar, sibere mx-

olod garegnul xasiaTs iRebs.

warmodgenam erTi amosunTqviT, laRad da sxar-

tad Caiara. italiuri niRbebis warmogenebisTvis es

erT-erTi mTavari principi iyo. es speqtakli itali-

is erT-erTi savizito baraTia. komedia del artes

nimuSs warmoadgens. niRbebis komediaze saubrisas

ukve es speqtakli moiazreba. isRa dagvrCenia SevZax-

oT:

BRAVO MAESTRO.

mocekvave Rrublebi

`Tbilisis saerTaSoriso festivalis~ fargleb-

Si, erevnis mozard mayurebelTa saxelmwifo Teatr-

ma warmoadgina antikuri periodis berZeni dramat-

urgis, aristofanes komedia `Rrublebi~. aristofane

Zveli atikuri komediis warmomadgeneli iyo. es piesa

pirvelad iTamaSes did dioniseebze Zv. w. 423 wels.

sazogadoeba aRfrTovanebiT ar Sexvda am nawarmoebs

da poeti did dioniseebze gamarTul agonebSi dama-

rcxda.

speqtakli ZiriTadad qoreografiazea agebuli da

es elementi yvelaze kargadaa damuSavebuli mTel

speqtaklSi. CemTvis gansakuTrebiT dasamaxsovrebe-

li iyo roialze dakvris imitirebuli scena. skame-

bze msxdomi msaxiobebi sxvadasxva notis gaJRerebi-

sas fexze dgebian. isini faqtobrivad roialis mJRer

nawilebs warmoadgenen.

scenis didi nawili `safiqreTis~ Senobas ukavia.

mas scenis darCenili nawilidan moxatuli farda

gamoyofs. fardaze berZeni filosofosebi arian ga-

mosaxulni. TiToeulis Tavis adgili amoWrilia da

es niSnavs, rom nebismiers SeuZlia daikavos maTi adg-

ili da sibrZnes eziaros. zogierTi maTgani Tav-

dayiraa daxatuli. es miniSnebaa, rom sibrZnidan

sigiJemde erTi nabijia.

saintereso iyo sokrates saxe. is ufro poli-

tikuri partiis liders TamaSobs, vidre sibrZnis moy-

varuls. mas aqvs Tavisi tribuna, romelic sinamd-

vileSi did yulabas warmoadgens. is yidis Tavis cod-

nas.

musikaluri gaformeba erTferovania. mTel mo-

qmedebas erTi musikaluri nawarmoebi gasdevs. Tumca

msurs aRvniSno, rom am melodias didi zemoqmedebi-

Ti Zala aqvs.

speqtaklSi ar iyo piesiseuli fabula. warmodge-

naSi mTavar gmirebad sokrate da stepsiade arian

gamoyvanili. reJisorma ubralod, erTi brZeni

gviCvena, xolo stepsiades, filipidesa da maTi meva-

leebis ambavi mTlianad ugulebelyo. ambavi

speqtaklSi ar TamaSdeba. amitomac is ar Sedga. scene-

bi ar qmnian erT mTlianobas. cota gaugebaria, rogor

moxvda aseTi speqtakli festivlis programaSi, ori

hamletisa da streleris gverdiT.

miuxedavad amisa, damswre sazogadoeba kargad

gaerTo. somxurma aqcentma da sityvebma miizida may-

ureblis yuradReba da mTeli speqtaklis ganmavlo-

baSi, darbazSi fxukun-sicili ismoda. sicil-kiskisi

kargia, magram uazro araferi ar varga. somxur in-

tonaciebze gamokideba da dacinva Cveni problemaa

da ara im Teatris an msaxiobebis.

speqtakli ar Sedga. mas ar hqonda mTliani Zafi,

romelzec yvela komponenti aisxmeboda da mSvenier

mZivs Seqmnida speqtaklis saxiT. imedia, erevnis

mozard mayurebelTa saxelmwifo Teatri momaval

wels festivlis Sesaferisi donis speqtakliT ward-

geba mayureblis winaSe.

БДТ TbilisSi

`Tbilisis saerTaSoriso festivals~ peterbur-

gidan giorgi tovstonogovis saxelobis didi dra-

matul Teatri ewvia. Temur CxeiZem qarTvel may-

urebels gansaxilvelad da Casafiqreblad maikl

freinis piesa `kopenhageni~ warudgina.

cota ram Teatris Sesaxeb: peterburgis didi dra-

matuli Teatri gaixsna 1919 wlis 15 Tebervals f. Sil-

eris tragediiT `don karlosi~. Tavidan es Teatri

speqtaklebs konservatoriis saopero studiis

scenaze marTavda. 1920 wels Teatri gadavida yofili

saimperatoro mcire dramatuli Teatris SenobaSi.

1964 wels mas akademiuri Teatris statusi mieniWa. 1970

wels gaixsna mcire scena. 1918 wlis Semodgomaze Te-

atrebis saqmeTa komisarma, maria andreevam gamosca

brZaneba `gansakuTrebuli dramatuli dasis~ _

Tavidan ase erqva Teatrs _ Seqmnisa. es dasi aqcents

klasikur, romantikul repertuarze akeTebda. idg-

meboda: ̀ otelo~, ̀ mefe liri~, ̀ meTormete Rame~, ̀ rui

blazi~, `yaCaRebi~... mogvianebiT maT germaneli

eqspresionistebis dramebsac dauTmes dro. es Teat-

ri aerTianebda or dass, tragediis Teatrs _ iuri

iurievis xelmZRvanelobiT da mxatvruli dramis Te-

atrs _ andrei lavrentievis xelmZRvanelobiT. Tea-

tris samxatvro xelmZRvaneli iyo andrei lavren-

tievi, Tavmjdomare aleqsandre bloki. maria andre-

eva Tavis meuRle maqsim gorkisTan erTad da anato-

li lunaCarski _ ganaTlebis komisari _ aqtiurad

iyvnen CarTulni Teatris marTvaSi. 1932 wels Teatrs

maqsim gorkis saxeli mieniWa da gaxda `gorkis didi

dramatuli Teatri~. 1992 wels misi saxeli Seicvala

da gaxda giorgi tovstonogovis saxelobisa. didi

qarTveli reJisori am TeatrSi 1956-1989 wlamde, gar-

dacvalebamde, muSaobda. g. tovstonogovis Semdeg

dass kiril lavrovi Caudga saTaveSi, 2007 wlidan ki

Teatris saWeTmpyrobeli Temur CxeiZea.

Temur CxeiZis reJisura gamoirCeva adamianis su-

lis siRrmiseuli wvdomiT. is minimalisturi xerxe-

biT giforiaqebs suls da bevr kiTxvas giCens. es

speqtakli saTamaSod kamerul sivrces moiTxovs da

rogorc Tavad reJisormac gangvimarta, _ bdt-Si

mxolod parteris bileTebs yidian am speqtaklze.

TviTon maikl freinis piesa meore msoflio omis Te-

mas exmianeba da realur faqtebs eyrdnoba. mTavari

gmirebi, fizikosebi: nilz bori, misi meuRle margar-

ita bori da verner heizenbergi arian. verner heizen-

bergi atomur iaraRze muSaobda nacisti germaneleb-

isTvis. is adre TanamSromlobda n. borTan atomur

kvlevebze da iyo misi mowafe.

speqtaklis dekoracia ekuTvnis gogi aleqsi-mesx-

iSvils. scenografiaSi gamoyenebulia formula

E=mc2. mas iyenebdnen atomis kvlevebSi. E aris ener-

gia, m _ masa, xolo c _ sinaTlis siswrafe vakuumSi.

pirveli moqmedebis dawyebamde kedelze es formula

yvelas interess iwvevs. meore moqmedebis win ki Cnde-

ba warwera, romelic aRwers atomuri afeTqebiT

gamowveul saSinelebebs. TviTon es tixari, romelic

fardis rols asrulebs, magonebs konstantine

stanislavskiseul meoTxe kedels. misi Semoqmedebi-

Ti kredo xom cxovrebiseuli simarTlis Cveneba iyo.

mayurebeli unda gamxdariyo moqmedi pirebis cxovre-

bis mowme. es kedeli finalSi wreze moZraobs da masze

Cans atomuri afeTqebis Sedegad gaCenili kvamlisa

da mtvris soko. scenaze aseve dgas cilindris mag-

vari sveti. mas raRac meore oTaxis daniSnuleba aqvs.

msaxiobTa kostumebi muq tonalobebSia gadaw-

yvetili. Talxi ferebi 1941 wlis ganwyobasa da at-

mosferos gadmoscemen.

speqtakli moralur da pirovnul Widilzea.

maTematika da fizika ubralo damatebiTi elemente-

bia. mxatvruli gadawyveta ukve dasawyisSi aCens in-

trigas. moqmedi gmirebi ukve gardacvalebis Semdeg

TamaSoben am ambavs. dro yvelas da yvelafers Tavis

adgils uCens. gardacvlilebs aRar asamarTleben.

Tumca rogorc, daniel defo ityoda, sikvdili cocx-

al aramzadas mkvdar aramzadad aqcevso.

speqtakli Sinagani dinamikiT aris ganmsWvaluli.

erTi SexedviT statikuri speqtakli did Sinagan muxts

atarebs. mTeli datvirTva msaxiobebze modis. es mo-

mentic damaxasiaTebelia Temur CxeiZisTvis. misi amo-

savali wertili aris msaxiobi.

samsaxiobo ostatoba maRal profesiul doneze

dgas. ismis maTi naTqvami TiToeuli sityva. ostato-

ba rusuli Teatraluri skolisa da tradiciebis dam-

saxurebaa.

nilz bors warmoSobiT qarTveli, oleg basilaS-

vili TamaSaobs. Seikra qarTuli sameuli reJisoris,

mxatvrisa da msaxiobis saxiT.

Temur CxeiZis Teatri Rrmad fsiqologiuri da

SeiZleba filosofiuric kia. is mayurebels Tavisi

sisadaviTa da uSualobiT xiblavs.

daniis princi

oskaras korSunovasis `hamletis~ Semdeg, yvela

mouTmenlad eloda uiliam Seqspiris am tragediis

eimuntas nekroSiusiseul originalur, ucxo da STam-

beWdav gadawyvetas. mayurebelSi raRac sportuli

Jinic ki SeimCneoda. romeli ajobebda, korSunovasi

Tu nekroSiusi. arCevani maTTvis da mkiTxvelisTvis

mimindia.

speqtakli originaluria Tavisi koncefciiT. mo-

sazreba koncefciaze ekuTvnis axalgazrda reJisors

rezo SatakiSvils da me absoluturad veTanxmebi mas.

es gaazreba mdgomareobs SemdegSi: hamletis aCrdili

glovobs Svilis daRupvas. is acnobierebs Tavis dan-

aSauls. swored man ubiZga Svils sabediswero

nabijisken. daniis princis tragediis amgvari inter-

Page 6: saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos …57).pdf · Tvalis momWreli SuqiT ganaTebul, sarkeebian `Sav ... na `scenur niSnulebSi~ daSifruli araerTi amocana. iaponur samosSi

6

#2 (57) 26 oqtomberi 2010 weli

pretacia, piradad me arc minaxavs da arc gamigia, rom

adre vinmes ganexorcielebinos. es idea mxatvrulad

gamarTlebuli da absoluturad organulia. mx-

atvruli mTlianoba ar darRveula eimuntas nekro-

Siusis mier rozenkracisa da gildesternis ugule-

belyofiT. amiT man dro moigo _ speqtaklis xangr-

Zlivoba Seamcira da mayurebeli ar gadaRala.

scenografiaSi bevri rkinis nivTi, skamebi, yuTebi,

... aris gamoyenebuli. amis axsna aris frazaSi, `dania

sapyrobilea~. sakanSi uxvadaa metalis nivTebi da al-

baT es fraza gaxda amosavali wertili speqtaklis mx-

atvrisTvis. am sapyrobileSi, zemoT, aris erTi naTe-

li wertili. hamleti nel-nela, SiSiT uaxlovdeba mas.

es raRac ori samyaros damakavSirebeli wertilia. fi-

nalSi hamleti isev am adgilas modis, oRond ukve

aCrdilTan erTad. es naTeli wertili TiTqos saiqiosa

da saaqaos damakavSirebelia. scenaze aseve aris rki-

nis ori burTi, didi da patara. didi _ mefis kuTv-

nilebaa, patara _ dedoflis. es burTebi Zalian gvan-

an zarbaznis yumbarebs. amiT miniSnebulia Tavdapirve-

lad mosalodneli saomari dapirispireba norvegiis

princ fortinbrassTan. zemoT dakidebuli metalis

firfita, hgavs Zveleburi kedlis saaTis qemoT CamoS-

vebul moZrav nawils. es miniSnebaa frazaze `droTa

kavSiri dairRva~. dro SeCerda da aCrdili ver tovebs

saaqaos. metalis am firfitas erTgvari gongis daniS-

nulebac aqvs. is aseve ireklavs sinaTlis sxivebs da

garkveul vizualur efeqts qmnis. ganwyobisa da vi-

zualuri efeqtis Sesaqmnelad gamoyenebulia wyali,

Txevad da myar mdgomareobaSi. aCrdili am gongze

kidebs yinulis natexebs, romlebic Zalian gvanan Cvili

bavSvis dasaZineblad gakeTebul saTamaSos. klavdiu-

si mas ketiT amtvrevs. yinuls, rogorc raRac siwmin-

dis gansaxierebas, miwvda Zmis mkvleli da es sikeTec

wabilwa. reJisors yinulisa da sicivis sapirispirod

gamoyenebuli aqvs cecxli. vxvdebiT kontrasts. ori

stiqiis dapirispirebiT is gamoxatavs piesis mTavar

konflits mkvlelsa da princs Soris. hamleti samefo

taxtze mokidebul cecxlze iTbobs xelebs. es sim-

boloa misi SurisZiebisa.

speqtaklis musikaluri gaformeba mravalfero-

vani da kontrastulia. daZabuli motividan da rit-

midan gadadis mxiarul hangebze, magaliTad `ZaRleb-

is valsze.~ musikaluri gaformebis nawilia aseve

locvis magvari CurCuli, romelic kidev ufro Za-

bavs da amZimebs garemos.

msaxiobTa kostumebs Soris aris bewvis qurqebi.

Tovlisa da bewveulis gamoyenebiT SegviZlia vivarau-

doT, rom reJisorma zamTari airCia moqmedebis gasav-

iTareblad. garda amisa bewvi xazs usvams klavdiusis

simxecesa da siSmages.

dasamaxsovrebeli saxeebia: hamleti (andrius mamon-

tovasi), klavdiusi (vitautas rumSasi), gertruda (da-

lia storik-zikuviane), ofelia (viqtoria kuodite).

speqtaklSi hamleti patara da Wirveuli bavSvia,

romelic Tavis ukmayofilebasa da protests fexebis

bakuniT, xtunaobiTa da yviriliT gamoxatavs. TviTon

reJisoric erT-erT interviuSi ambobs, rom hamleti

axalgazrda msaxiobma unda iTamaSos, romelic jer

ar moqceula garkveuli Stampebis gavlenis qveS.

dasawyisSi daniis princi Zalian pasiuri da umoqme-

doa. mas ukeTeben yvelafers rac undaT. maT SeuZli-

aT momaval mefes Sarvalic ki Caxadon. hamleti ska-

mianad gvrdzea gadaxrili. es erTgvari misi protes-

tis formaa. es mianiSnebs mis gansxvavebulobaze da

gamorCeulobaze. amaze metyvelebs misi varcxnilo-

ba. is raRac pankuri stilis msgavsia. hamleti axali

dabrunebulia vitenbergis universitetidan da Tmis

es stili studentudri araordinaluri cxovrebis

wesis simboloa. princi Seyvarebulia da satrfialo

TamaSebSia Cabmuli. misi da ofelias sasiyvarulo

daWerobanas scena hamletis bavSvur xasiaTze mianiS-

nebs. romantikulobasTan erTad, is sastikicaa. is

poloniuss faqtobrivad awamebs, roca fleitaze

dakvras sTxovs da Tan xelis TiTebze cecxls ukidebs.

fleita gaiJRerebs speqtaklis finalSi, roca scena

micvalebulebiTaa mofenili. es musikaluri instru-

menti aqtiurad TamaSdeba speqtaklSi. is xel-joxis

funqciasac asrulebs. poloniusis sikvdilic mas-

Tanaa dakavSirebuli. fardas, romlis ukanac qlesa

msaxuri imaleba, yuTi ganasaxierebs. igi yuTSia Ca-

ketili. misTvis Jangbadis wyaro yuTze mimagrebuli

fleitaa, romlis erT bolosac hamleti wylian Wiqa-

Si debs da poloniusi igudeba. saucxoodaa gakeTe-

buli farikaobis scena. hamleti da laerti gaTlili

joxebiT ebrZvian erTmaneTs. danarCeni msaxiobebi

erT ritmSi iqneven joxebs, morkinalebs ki solo par-

tia xvdaT wilad. joxebis Sxuili garkveul melodias

qmnis.

reJisorma sainteresod gadawyvita msaxiobebis

scena. moxetiale artistebi cirkis klounebis xasia-

Tis matareblebi arian.

pasiuri, romantiuli da melanqoliuri person-

aJidan, ofelia reJisorma aqtiur, sicocxliT savse

adamianad aqcia. is celqi gogoa, romelmac cxovre-

bas axlaxans gaugo gemo. mis aseT xasiaTs xazs usvams

mwvane kostumi, mwvane _ rogorc sicocxlisa da

aRorZinebis simbolo. Zalian sainteresodaa gakeTe-

buli ̀ gagiJebis scena~. ofelia Tvalaxveulia. goneb-

is Tvali daixuWa. scenis jibeebidan ismis taSis xma.

ofelia xan erT mxares midis, xan meore mxares. misi

gonebac ase ugzoukvlod daexeteba burusiT mocul

usasrulobaSi.

klavdiusi sastiki tirania. piesaSi Tu is lmo-

bierebas da keTilSobilebas TamaSobs mainc, aq _ ara.

eimuntas nekroSiusma mTeli simarTliT gviCvena

klavdiusis veragi saxe. is tipuri tirania. misi xarx-

ari zaravs mayurebels. speqtaklSi, romelsac klav-

diuss msaxiobebi hamletis davalebiT uCveneben, Zmis

mkvleli Tavad monawileobs. is yvelas amcirebs da

abuCad igdebs _ Tavis stiqiaSia, magram uecrad yuT-

Si Caketili aRmoCndeba. yuTi ganasaxierebs klavdi-

usis codvebs, romlebic gasaqans ar aZleven mefes.

misi locvac ar hgavs monaniebas. klavdiusi ufro

amayobs Tavisi namoqmedariT. WiqebTan warmoTqvams

Tavis monologs. maRali Wiqa imsxvreva, iseve rogorc

klavdiuss Tavze daemsxvra sisxlze damyarebuli sam-

yaro.

gertruda daniis mefis nawilia. isini erT

mTlianobas qmnian. piesisgan gansxvavebiT aq daniis

dedofali nakleb yuradRebasa da siyvaruls gamox-

atavs Svilis mimarT. mas pirvel scenaSi piri aqvs ak-

ruli. amiT naCvenebia, rom gertruda uufleboa da

Rirseba aqvs dakarguli.

warmodgena mTlianad kontrastebzea agebuli,

rac ritms sZens sanaxaobas. es speqtakli `hamletis~

erT-erT saintereso interpretaciad darCeba Teat-

ris istoriaSi.

cicino _ XXI saukunis Jana darki

`Tbilisis saerTaSoriso festivals~ politikuri

piesis gareSe ar Cauvlia. frangulma dasma warmoad-

gina laSa buRaZis piesa `cicino, anu politikuri pie-

sa~. qarTuli piesis ucxoelebis mier dadgma ukve sain-

tereso precedentia.

Cveni sakuTari Tavis naklovanebebis mamxilebeli

piesebi, qarTuli Teatris istoriis manZilze,

araerTxel dadgmula scenaze. mayureblis didma naw-

ilma aRSfoTebulma datova darbazi. es absolutur-

ad gasagebia. Cven yovelTvis imaze ukeTesi gvgonia

sakuTari Tavi, vidre realobaSi varT. Cven ver vx-

vdebiT, ukeTesebi rom gavxdeT, amisTvis bevri unda

vimuSaoT sakuTar Tavze. es gasakviri ar aris, Cveni

bunebidan gamomdinare. Cvenve ar SevqmeniT niWieri

zarmacis cneba, romelic, rogorc dimitri uznaZem

daamtkica, bunebaSi ar arsebobs. Cven ar gvinda re-

alobas TvalebSi CavxedoT. Zalian xSirad alisas

mdgomareobaSi varT da sakuTar samyaros vqmniT. ar

vici, frangi msaxiobebi ramdenad Rrmad Caswvdnen

Cvens problemebs. SeiZleba es maTTvis, ubralod, te-

qstis doneze darCa, CvenTvis ki es _ realobaa.

cicino 21-e saukunis Jana darkia. mas surs mSvi-

dobam daisadguros msoflioSi da pirvel rigSi kavka-

siaSi. mas surs saqarTvelos daubrunos afxazeTi da

samxreT oseTi. aseT mSvidobis elCad 2008 wlis agvis-

toSi mogvevlina safrangeTis prezidenti, nikola

sarkozi, romelmac saqarTvelos ruseTis mier oku-

paciis dros iTava Suamdgomloba.

garda politikuri realobisa scenaze gadmot-

anilia Cveni yofiTi realoba. amis magaliTia migra-

cia soflidan qalaqisken. cicinos satelevizio ga-

dacemaSi miwvevam gamaxsena Cvens realobaSi arsebuli

ori yvelaze reitinguli da popularuli tele-Sou.

mayureblis gaRizianeba aseve, albaT, gamoiwvia

wmindanebis waramara xsenebam. religiuri Tema

CvenTvis wmidaTa wmindaa. reJisorsac da avtorsac

albaT fsevdo morwmuneobaze xazgasma surdaT da am-

itom speqtaklSi Casmulia goeTes faustis dasawyisi,

scena zecaSi. caTa sasufevelSi ar icnoben cicinos,

mas, romelic wmindanebisa da angelozebis saxeliT

laparakobs.

speqtakli Cveni realobis gaSarJebul, gro-

teskul variants gvTavazobs. viciT, rom Zalian bev-

ri nakli gvaqvs. Cemi azriT, jobia, es Cvens Sida samza-

reuloSi darCes da evrokavSiris masStabiT dasaci-

nad da saSayirod ar gavixadoT Tavi.

mivel, vnaxe speqtakli,

kinom STanTqa speqtakli

es saTauri Zalian naTlad, xatovnad da gasagebad

gadmoscems im problemas, rac speqtakl `sastumro

maTusalas~ aqvs. Teatri Tavisi ganviTarebis gzaze

sul ufro aqtiurad iyenebs kinoxerxebs, speqtakleb-

Si rTavs garkveul videoefeqtebs, simulaciebs, ma-

gram inarCunebs oqros Sualeds da ar kargavs saku-

Tar mes. am oqros Sualedis kargi magaliTi iyo 2009

wels `Tbilisis saerTaSoriso festivalze~ warmod-

genili filip Jantis _ `zigmundis oinebi~. warmod-

genaSi uxvad iyo Casmuli sxvadasxva multimediuri

efeqti, magram es yvelaferi Serwymuli iyo ori msax-

iobis virtuozul teqnikasTan da am ori elementis

urTierTSeTanxmeba qmnida Teatralur dResaswauls.

es ver SeZlo `Imitating the dog~-is dasma. mTavari Sec-

doma iyo is, rom am dasma uaryo Teatris ori auci-

lebeli elementidan, _ msaxiobi da mayurebeli, _

pirveli. speqtaklis mxatvris mier SemoTavazebul

mcire sivrceSi, msaxiobis mxolod tanis nawili Cans

kisridan muxlamde. maTi saxeebi firzea gadaRebuli.

aqedan gamomdinare torsi msaxiobis iqneba Tu rigi-

Ti mayureblis, didi mniSvneloba ar aqvs. monawileo-

bis miReba SeuZlia yvelas, profesiis ganurCevlad.

`Imitating the dog~-is dasma aseve dakarga ganumeore-

blobis gancda. TeatrSi erTi da igive speqtakli yove-

li TamaSisas gansxvavdeba erTmaneTisgan. `sastumro

maTusalas~ SemTxvevaSi ki es faqtori ugulebelyo-

filia. dasi mTlianad gaitaca kinos xrikebma da

daikarga Teatraluroba. maT mTlianad gamoricxes

interpretaciis SesaZlebloba. es speqtakli ramden-

jerac ar unda iTamaSon, erTi da igive iqneba kinos

xerxebis siWarbis gamo.

zogi am speqtakls aRiqvams rogorc eqsperiments

da siaxleebis Ziebas. eqsperimentul kvlevebSi cudi

araferia, inovaciebic aucilebelia, winaaRmdeg

SemTxvevaSi Teatri erT adgilas gaiyineba, magram yve-

la eqsperimenti warmatebulad da kargad ar

mTavrdeba. bevrma Cxirkedelaobam kacobrioba ato-

mur iaraRamde da atomur katastrofamde miiyvana.

am dasis SemTxvevaSi ki _ isini Teatris gaqrobamde

mividnen. is ufro performansia, vidre Teatraluri

dadgma.

Teatri da kino xelovnebis ori absoluturad

gansxvavebuli, TviTmyofadi sferoa. maTi uxeSad Ser-

eviTa da gadaxlarTviT, erTsac vkargavT da meore-

sac.

avtorisgan

dasrulda ̀ Tbilisis saerTaSoriso festivali~

2010. vnaxeT kargic da cudic. vixileT Teatraluri

movlenebi j. streleris ̀ pikolo Teatrisa~ da ira-

nis marionetebis saxiT, movixibleT inovaciuri da

originaluri ori hamletiT, davtkbiT saocari qo-

reografiiT. mokled, STabeWdilebebi didxans

gagvyveba. qarTuli Teatraluri cxovreba Tavis

kalapots daubrundeba.

zogs festivlis 2010 wlis sezons gatexili cx-

viri moagonebs. Cvenda samwuxarod festivalze

araerTxel hqonda adgili Sexla-Semoxlas. orive

mxare, organizatorebi da studentebi unda ecadon

amis Tavidan acilebas momavalSi. saWiroa urTierT-

TanamSromlobiT moxdes iseTi gadawyvetilebis

miReba, rom axal Taobas SeeZlos yvela mniSvnelo-

vani msoflio Teatraluri movlenis xilva. u. Se-

qspirs rom davesesxo, imedi maqvs momaval wels,

roca Teatris karebidan dasvamen kiTxvas: ̀ mand vina

dgaxarT~, pasuxi aRar iqneba _ studentebi.

guram kokaia, Teatrmcodnemagistraturis I kursi

Page 7: saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos …57).pdf · Tvalis momWreli SuqiT ganaTebul, sarkeebian `Sav ... na `scenur niSnulebSi~ daSifruli araerTi amocana. iaponur samosSi

7

#2 (57) 26 oqtomberi 2010 weli

saidumlos gamxelis survilma es werili momawe-

rina SenTvis.

samwuxaroa, rom droeba maiZulebs eleqtronuli

versia gamogigzavno, arada, vfiqrob, saintereso

iqneboda Cemi gatexili kaligrafiiT gamoyvanili

asoebis kiTxva, rogorc saidumlos gamxelisas ad-

amianebi CurCuleben, aseve ganicdidnen formis

cvalebadobas sityvebi furcelze da Senamde ufro

cocxlad moitandnen ganwyobas, romelsac ganvicdi.

Sen mainc CurCuliT ikiTxe...

aqedan modis, albaT, xelovnebis mTavari xibli –

individualoba, radgan gamoxatva pirdapir kavSirSia

ganwyobilebasTan, romelic individualobas qmnis.

ganwyoba gancdis Sedegia, romelic iseTive piraduli

da individualuria, rogorc TiToeuli Cvengani.

me zRvis piras var, mis xmas vusmen, Relavs, vakvird-

ebi talRebis cvalebadobas, maT msgavsebas da gansx-

vavebebs. yoveli axali talRa Tvaluwvdeneli siRr-

midan moRelavs, TiTqos uaryofs zRvis arsebas, cdi-

lobs Tavi daaRwios mas da, Semdeg, Cem win inapirebs.

misi grili Sxefebi mecema da macocxlebs, Cems suls

siaxlis SegrZnebis siamovnebas hgvris.

saidan movedi aq?! mec aseTive Rrma dasawyisi

maqvs?! Tu, _ ara?! me movedi Tu, es talRa movida

CemTan?!

am yvelafers gwer, radgan cocxali var da minda

Cemi Sinagani zRva mogasmenino.

modi kinoze visaubreb, Jan-luk-godaris kinoze,

radgan zustad iq aris Rrmad CaZiruli is saidum-

loebebi, risi gamxelac undaT am talRebs.

rTuli misakuTvnebelia kino vinmesTvis, magram

Jan-luks ekuTvnis.

mas xSirad gaucia pasuxi kiTxvaze `ra aris kino?~,

radgan TviTon uyvars am SekiTxvis dasma. igi sxva-

dasxva dros sxvadasxvagvarad ganmartavs kinos.

sabednierod droeba gvaZlevs saSualebas inter-

netSi vixiloT qronologiurad dalagebuli misi pa-

suxebi am kiTxvaze, sadac sainteresod Cans misi

cvalebaduri mimarTeba am sakiTxisadmi,

am cvalebadobis mizezi, vfiqrob, TviTon godaris

cxovrebaSia da ara kinoSi, radgan Semoqmedi gan-

sazRvravs xelovnebis cvalebadobas.

_ `kino mSvenieri grZnobebis gamoxatvaa~...

es is droa, roca igi Relavs, magram individualur

talRad jer ar qceula. es simarTle me da Senc gvwams.

mSvenieri grZnobebis gamoxatva is mizania, risTvisac

unda iarsebos kinom da, saerTod, xelovnebam, magram

Semdeg iwyeba am simarTlis dafarva da CaZirva, rad-

gan rogorc TviTon ambobs godari: `yurebads qmnis

films is, Tu rogor vakeTeb adamianisgan saidumlo

agents, an meZavs~, roca maTi mSvenieri Tu sazizRari

grZnobebis mizansceniT, moqmedebiT, teqstiT, fer-

iT, musikiT, montaJiT gamoxatva mTavari arsia Jan-

luk-godarisTvis.

ferdinandi: _ SenTan SeuZlebelia saubari, Sen

ara gaqvs idea, yovelTvis mxolod grZnobebi!

mariana: _ ara xar marTali, grZnobebs aqvT idea.

`SeSlili piero~, weli???

`kino aris: omi, siyvaruli, zizRi, moqmedeba,

sikvdili, Zaladoba, erTi sityviT – grZnoba~.

erTxelac man Tqva: - `me kinos imitom vakeTeb, rom

gamovxato piradi~.

kino godaris realobaa. TviTon kinorealoba

yovelTvis yalbia, magram mudmivi gadaRebebi pirad

cxovrebad eqca da piradi cxovreba _ kinogadaRebe-

bad, amitom misi kinorealoba iseTive namdvili da

qvis xanis

halstuxiani jalaTebi

tragi-komedias, romelsac metad banaluri siu-

Jeti aqvs, Cven TviTon vurCevT saTaurs _ SemomiT-

rieT jojoxeTSi. am speqtaklis gmirebi yofiTi re-

alobidan arian gamoZerwilebi da Cvens irgvliv cx-

ovroben (ra Tqma unda mematianec am yofaSia). _ dal-

ocvilo, ratom jojoxeTi? gagiCndebaT azri da am

werilis wakiTxvis survilic qreba, radgan gvgonia,

rom Cvens irgvliv mwvane mdeloa. aq ixsneba tragedi-

is farda. jer kidev ver gagvirkvevia, ra aris cxovre-

ba, miwieri yofa cxoveluri qmedebebis gamoricxviT...

scenaze bevri kvamlia, imdeni rom darbazSic gad-

modis da Tvalebs gvwvavs. nagebobebSi xalxs sunTqva

uWirs da aRar gvainteresebs, ra xdeba Cvens win, ver

aRviqvamT, radgan umTavresi CvenTvis kuprSi yofna

ki ar aris, aramed Cven rom gvgonia `im~ siamovnebis

miRebaa. warmodgenaSi bevria sisxli, romlis Tavi da

Tavi halstuxiT Semosili qvis xanis gadmonaSTebi

arian. isini eomebian axal dawyebul, afeqtSi myof ̀ Se-

nobebs~, am `Senobas~ ki, sanam ostati ar daasrulebs

da srulyofil nimuSad ar aqcevs, araferi SeuZlia...

`manqanebis mwarmoebeli~ kompaniis direqtori dadis

Senobebs Soris da Seqmnil situaciaze qadagebs... ase

rom, tragediaSi Semodis komikuri elementebic.

Semotyuebulni varT, velodebiT situaciis aale-

bas da jojoxeTidan gadavdivarT salxinebelSi,

romelic igive jojoxeTia, Tu dante aligiers da re-

alobas mivendobiT. adamiani ikargeba speqtaklSi...

axla mesame msoflio omi daiwyo. adamiani_jalaTebi

darazmulebi dadian da etrfian imaT, visac 21-e

saukunis `naWeri~ axvevia. TiTqos yvelaferi kanon-

zomieria. SesasvlelTan vdgavarT da Reri-Rerze

veweviT.…dekoracia da efeqtebi bunebrivia _ wvima,

qari da a.S. msaxiobebi _ mayurebeli da mayurebeli

_ masaxiobebi... `manqanebis mwarmoebeli~ kompaniis

direqtori wrebrunvas akeTebs wreSi da igives ukve

mSvidi saxiTa da Sinagani aRelvebiT RaRadebs...

_ `jer bileTiani SemouSviT~... `jer bileTiani

SemouSviT~... `jer bileTiani SemouSviT~...

`bravo~, `bravo~, `bravo~...

Tbilisis rigiT meore saerTaSoriso Teatraluri

festivali ase miuaxlovda dasasruls...

lile Sengelia

me, Sen, kinovuZRvni nino mxeiZesvuZRvni nino mxeiZesvuZRvni nino mxeiZesvuZRvni nino mxeiZesvuZRvni nino mxeiZes

realuria, rogorc misi cxovreba, an iseTive cxovre-

ba, rogoric kino.

vici, xvdebi, rom ar vgulisxmob mTlian siuJetebs,

vgulisxmob maT nawilebs, maT xasiaTs, maT ideebs, rom-

lebis mimarT piradi damokidebulebis Cvenebac, iSvi-

aTad, magram mainc, reJisoris mTavari saTqmelia. roca

gmirebi, misi filmebidan maxseneben, rom isini kinoSi

arian da xandaxan RimiliT, ekranidan xelsac rom miqn-

even, me mainc mwams maTi realoba, radgan miyvars.

_ `kino, es aris adamianis arsebis nawili, gan-

sazRvrul formaSi!~

Cem gverdiT, qvebze Seyvarebuli wyvili Camojda,

albaT mzis Casvlis yurebiT undaT urTierToba gaix-

alison. gogo xSirad kocnis biWs, biWi raRacas eCur-

Culeba.. minda vakvirdebode, magram merideba da

Tvals varideb ise, TiTqos, CemTvis sulerTia, arada

Cemdauneburad vuTvalTvaleb da maT grZnobebs gan-

vicdi. uxerxulia da amaRelvebeli, roca ucnobis pi-

rads, Tanac namdvils, akvirdebi, saintereso da STam-

beWdavi, rogorc godaris kino.

`majadoebs da gadaRebis survils aRmiZravs siy-

varulis saidumlo. rogor axerxebs grZnoba, Tu is

warmosaxviTia, gamoiwvios amdeni sixaruli da amde-

ni fizikuri tanjva? odesme minda gadaviRo momenti,

roca grZnoba aRwevs sxeulSi da fiziologiurad

gardaiqmneba~.

gaxsovs is scena `SeSlili pierodan~: imitirebu-

li avtomobiliT mgzavroba, sadac godaris iumor-

iT aseve yvela imitirebuli detali, magaliTad, qu-

Cis ganaTeba, romelic avtomobilis saqare minaze sx-

vadasxva ferebiT inacvlebs, saocari sixalasiT

aferadebs or adamianSi grZnobebis gaRviZebis aqts.

`aq sityvebi ar asaxaven qmedebebs, isini maT aryof-

nas asaxaven da winaswarmetyveluri mniSvneloba aqvT.~

paradoqsia, magram es, Riad imitirebuli scena

WeSmaritad namdvilia da ise zustad da damajere-

blad asaxavs grZnobebis SeRwevas, rom reJisori Sem-

deg scenaSi ukve gvaCvenebs marianas da ferdinandis

erTad yofnas. es godaris jadosnuri montaJiT ar-

naCvenebi movlena, CemSi aRiqmeba ise, TiTqos me Semiy-

varda da mariana, ferdinandi, belmondo, ana karina,

TviTon godari, mTeli gadamRebi jgufi, yvela ad-

amiani, visac ki unaxavs es filmi, 1965 wlis Semdeg, mec

da Senc, yvelani erTad realobas gavepareT zRvaze.

Jan-luk-godaris kino... anu kino sakuTreba...

kino, rogorc individi ar arsebobs, arsebobs

gamoxatvis formebi, romlebic qmnian mas, amitom, misi

misakuTreba SesaZlebelia Tu reJisori miisakuTrebs

gamoxatvis formebs, magram am SemTxvevaSi, is darCe-

ba mTavari ganZis – individualizmis gareSe (amito-

mac vfiqrob rom es rTulia). godars gamoxatvis

formebis individualuri manera, anu sakuTari stili

gaaCnia.

`roca forma xdeba stili, maSin iwyeba xelovneba~

_ kino. amitomac Jan-luk-godars ekuTvnis kino mTe-

li misi uZvirfasesi ganZeulobiT.

ici, rodis SeZuldeba am wyvils erTmaneTi?! roca

erT-erTi maTgani meores ubiZgebs is Caidinos, rasac

mere TviTonve ver apatiebs.

`zizRi~

roca qali igrZnobs, rom kacma is wamiT mainc daT-

mo, Semdeg wams qali daTmobs mas.

`zizRi~

radgan mamakacisTvis rTulia imis aRiareba, rom

qalis Ralatis mizezi TviTonaa, is CaeZieba mizezs

qalSi.

`zizRi~

radgan qalisTvis rTulia imis aRiareba, rom kacis

Ralatis mizezi TviTonaa, is CaeZieba mizezs kacSi.

`zizRi~

es araswori Zieba iwvevs siZulvils.

siyvarulSi eWvis Setana uaryofaa misi.

roca poli ekiTxeba kamilas: `ratom aRar giyvar-

var?~. kamilasTvis es is wamia, roca polma siyvaruli

daTmo da ibadeba zizRi, iseTive Rrma, `mokrZalebu-

li da tragikuli,~ rogoric TviTon siyvarulia.

`ukanasknel amosunTqvaze~ iseT filmebs

miekuTvneba, romelTa formac saSualebas iZleva

naCvenebi iqnas yvelaferi, rasac adamiani akeTebs. es

iyo kidec misi pirveli principi.

es sityvebi davizepire: - magram mere, me Cem Tavs

vuTxari: bresoni ukve iyo, xirosima ukve gadaRebu-

lia, iqneb, aseTi kino ukve dasasruls uaxlovdeba;

iqneb, is ukve damTavrda, amitom wertili unda da-

vusva da gadaviRe _ `ukanasknel amosunTqvaze~ ise,

TiTqos aqamde kino arc arsebobda, TiTqos kino-

gamoxatvis formebi axla daibada, kino axla gamov-

igone!

2006 wels, roca es filmi pirvelad vnaxe, aRfr-

Tovanebulma vTqvi:

_ isea gadRebulli da iseTi siaxlea, TiTqos aqam-

de kino arc arsebobda!

es iyo 46 wlis Semdegac ̀ ukanasknel amosunTqvaze~

_ axali talRa.

politika ganzomilebaa, romelSic vcxovrobT,

misi garemoebebi Cvenze moqmedebs da TavisTavad Semo-

qmedebaze aisaxeba.

`me politikas im kuTxiT vexebi, ra kuTxiTac is _

me~.

adre is ambobda, rom `ar unda vakeToT poli-

tikuri kino, unda vakeToT kino politikurad~. mogvi-

anebiT man Tqva, rom saerTod amoiRebda sityvas

`politikurs~ da ityoda: `unda vakeToT kino~!

Jan-luk-godari 80 wlisaa da oTxmocamde filmi

aqvs gadaRebuli, STambeWdavia ara?!

wels gadaiRo `filmi socializmi~. me, jer es

filmi ar minaxavs, Sen Tu naxe an, rom naxav, STabeWd-

ilebebi gamiziare.

is gogo da biWi, aqve rom isxdnen, mzis Casvlas aRar

daelodnen da wavidnen.

aq, sadRac, zRvis sanapiroze, mzis Casvlisas, me,

uta berias, Jan-luk-godaris arseboba maxarebs.

vfiqrob, rom es aris Semoqmedis arsebobis mTa-

vari mizezi.

roca Seni arseboba, sadRac, viRacas uxaria... visi

arsebobis Sesaxeb, warmodegenac ki ar gaqvs...

Cem warmosaxvaSi mzis Casvla amovabrune. ese ufro

sainteresoa.

sakmarisia, unda Sevwyvito, Torem zRva zedmetad

aRelda.

`kino, _ Cveni survilebis harmoniuli samyaroa~,

_ bazenis am sityvebiT iwyebs godari Tavis erT-erT

films.

me ki am sityvebiT minda davasrulo es werili,

romelic Cemi survilebis qaosuri samyaroa.

`kino, _ Cveni survilebis harmoniuli samyaroa.~

uta beriamagistraturis II kursi

Page 8: saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos …57).pdf · Tvalis momWreli SuqiT ganaTebul, sarkeebian `Sav ... na `scenur niSnulebSi~ daSifruli araerTi amocana. iaponur samosSi

8

#2 (57) 26 oqtomberi 2010 weli

`Zmebi~ da `aivani~l. mZinariSvili, msaxiobebi – darejan xarSilaZe,

irakli CxikvaZe, eka mindiaSvili, qeTevan svaniZe,

zurab javaxia, nino arseniSvili, mamuka loria, gior-

gi iagoraSvili), reJisorma komediur Janrs miakuTv-

na. Tumca movlenebis ganviTareba gvarwmunebs, rom

warmodgenas, sadac asaxulia e. w. axali qarTvelebis

mier Zveli Tbilisis inteligenciis dalaSqvrisa da

maT winaaRmdeg gaCaRebuli e. w. postmodernuli yai-

dis egzekuciis aqti, gacilebiT efeqturia tragiko-

media vuwodoT...

reJisoris nebiT, axali epoqis mier Tavsdatexil

erovnul tragedias Zveli qarTuli inteligenciis

aborigenebad qceuli ojaxis wevrebi Taviseburad,

individualurad gamoxataven. ojaxis ufrosis, san-

dros rolis ganmasaxierebeli msaxiobi – irakli Cx-

ikvaZe, mamapapeuli aivnis dakargviT gamowveulma

mwuxarebam sruliad apaTiuri gaxada. xolo misi

meuRle, msaxiob eka molodinaSvilis mier Seqmnili

scenuri gmiri, utrirebuli saxismetyvelebiT, mov-

lenebze araadeqvaturi reaqciebiT, xelovnuri

moZraobebiTa da gauazrebeli frazebis Jonglirebe-

biT, uSedegod iRwvis Seqmnas STambeWdavi komediuri

saqcieli, `gaamarTlos~ dramaturgis mier dadgeni-

li Janri. am mxriv, maTi vaJi, zurab javaxias zuka,

kaSkaSa mwvane kabasa da kidev ufro xasxasa mwvane plat-

formian `bosanoCkebze~ Seskupuli, karikaturulad

gadapranWuli momxiblavi asulis xilviTaa mojadoe-

buli. Tavbrudaxveul axalgazrda kacs sruliad

gadaaviwyda sakuTari ojaxis tragedia, elviseburi

siswrafiT rom uqadiT ganadgurebas. Tineijerul

asaks gacdenili kaci, gaugebari eqstaziT xarobs

mtacebeli qalbatonis xiznad da mojamagired Camo-

qveiTebas. galaRebuli zuka, cekva–cekviT emsaxure-

ba nino arseniSviliseuli, mkafiod ironizirebuli

qalbatonis axirebul kaprizebs... es `Tavmoyvare ax-

algazrda~, xan ucnauri mwvanekabiani qalis tvirTs

ezideba, xan ki mis ferad–ferad nakuwebs aSrobs

Tavdadrekili. aRsaniSnavia, rom rusTavelis Teat-

ris msaxiobi nino arseniSvili, sxeulis elastiuri,

gamomwvevi rxeviTa da cinikuri sicil–kiskisiT sax-

ierad qmnis gaurkveveli erovnebis gaaznaurebuli

provincielis STambeWdav portrets. usamarTlobiT

dabneul maspinZlebze gamarjvebiT galaRebuli prag-

matuli qalbatoni, msxverplze morigi Tavdasxmis

raundisaTvis SeRerebula da amjerad ukve misaRebi

oTaxis dasakuTrebisTvisac srul mzadyofnaSia.

warmodgenaSi gamorCeulia qeTi svaniZis mier Se-

qmnili maspinZlis qaliSvilis scenuri saxe. momxi-

blavi aRnagobis, plastiuri da Sinagani kulturiT

gamorCeuli msaxiobi, scenuri simarTliT qmnis sak-

uTari personaJis Sinagan da garegnul portrets.

msaxiobis qaluri, poeturi xasiaTi gamorCeulad

mkafio da STambeWdavia SeyvarebulTan Sexvedris pi-

kantur scenaSi, romelic reJisoris mier marTlac

gamorCeuli sisadaviTa da fantaziis SesaSuri elva-

rebiTaa Seqmnili. giorgi oqropiriZisa da qeTi sva-

niZis gmirTa saalerso scenis ilustrireba, avan-

scenaze mdgari wyvilis mier Senelebuli ritmiT

uzarmazar wiTel qsovilSi gaxvevisas didi wiTeli

vardis siluets warmoqmnida. Tumca ferebiTa da sim-

bolikiT gatacebulma reJisorma speqtaklis final-

Si sruli rebusi SemogvTavaza. man meuRleze maradi-

uli siyvaruliT gamijnurebul darejan xarSilaZi-

seuli bebias dakrZalvis scenaSi, saflavTan mdgar

Wirisuflebs Tavze jiRad daadga ayvavebuli xeebi.

Tanamedrove etapze, Teatraluri xelovneba jer

kidev totaluri reJisuris xanaSi imyofeba da msax-

iobis Semoqmedebac kvlav reJisuris diqtatis far-

glebSi viTardeba. msaxiobi ar aris mzad Tavisufleb-

isa da damoukidebeli SemoqmedebiTi SromisTvis, sce-

nuri saxis gaazrebuli SeqmnisTvis. am faqtisa da prob-

lemis sailustraciod es ori speqtaklic kmara...

xolo msaxiobis Tavisufleba gaazrebuli aucile-

blobaa. igi reJisoris mier dadgenili zusti

grafikuli naxazis maTematikuri sizustiT aR-

srulebis Sedegad miniWebuli da msaxiobis mier masSi

mopovebuli Tavisufali wamebis improvizirebis Sed-

egad Seqmnili saqcielTa sistemaa.

Tamar quTaTelaZe

mimdinare wlis Teatralur sezonSi sareJisoro

fakultetis magistrantis–rezo SatakiSvilis (xe-

lmZRvaneli robert sturua) ori speqtakli ixila

Teatralurma sazogadoebam. orive maTgani, – faus-

to paravedinos `Zmebi~ da axalgazrda debiutanti

dramaturgis oTar qaTamaZis komedia `aivani~ (piesa

mix. TumaniSvilis sax. fondis mier organizebuli

konkursis `axali qarTuli piesa~ da fond `Ria sa-

zogadoebis axali talRis~ konkursebis gamarjvebu-

lia. `axali talRa~ rusTavelis TeatrTan patnioro-

biT xorcieldeba da speqtaklic am formatSi daid-

ga) rusTavelis Teatris eqsperimentul scenaze iqna

warmodgenili. aRsaniSnavia isic, rom orive speqtak-

lis scenografiaSi reJisori Sav–TeTr-wiTeli fer-

ebis kombinaciebs aniWebda prioritets. am sami feris

primati Warbobda msaxiobebis CacmulobaSic.

rogorc cnobilia TeTri feri gamoxatavs siwmind-

es, udanaSaulobas, ubiwoebas, sicives, susxs, sifrTx-

iles, sikvdils, glovas. Savi feri asocirdeba go-

nierebasTan, ajanyebasTan, bnelTan, elegantur-

obasTan, ZlierebasTan, mistiurobasTan, seqsu-

alurobasTan, qaosTan, wuxilTan. xolo wiTeli feri

iwvevs SimSils, dakavSirebulia ZlierebasTan, ener-

giasTan, radikalizmTan, agresiasTan, sisxlTan, msx-

verplTan, wamebasTan, marTavs impulsebs, xazs usvams

Zalauflebas, gavlenas. am sami feris kombinirebuli

prioritetis warmoCeniT, axalgazrda reJisori

cnobierad Tu gaucnobiereblad ganamxels sakuTari

Taobis faseulobebs, mis Sinagan mdgomareobas,

romelsac mkafiod ukavSirdeba ferTa simbolikaSi

daSifruli informaciis ZiriTadi miniSnebebic. igi

cxadad metyvelebs Tanamedrove axalgazrdebis agre-

siaze, janyze, Sinagan diskomfortze, gamZafrebul

ltolvaze siyvarulisken, swrafvaze Secvalon mou-

wyobeli yofa, komfortuli gaxadon gausaZlisi si-

namdvile, moipovon sulieri simSvide da daamyaron

wesrigi, rogorc sakuTar Sinagan samyaroSi, ise gar-

emomcvel sinamdvileSic. Tumca, rogorc irkveva, am

diadi miznebis realizebisaTvis isini jer kidev ar

arian mzad...

pirveli reJisoruli namuSevriT, fausto parave-

dinos ̀ Zmebi~ (Targmna – xaTuna cxadaZem, qoreografi

– daviT wamalaZe, msaxiobebi: irakli CxikvaZe, Salva

(Sako) mirianaSvili, sofi maieri, manana surmava, beqa

miqaZe, 2010 w.), reJisoris yuradRebis centrSia Tan-

amedrove axalgazrdebis sevdiani siyvarulis isto-

ria. scenografiis TvalismomWreli, kaSkaSa ferebis

gama amZafrebs mayureblis cnobiswadils da dasawy-

isidanve ganawyobs sazogadoebas efeqturi sanaxao-

bisTvis. es faqti imavdroulad amaRlebs kidec

speqtaklis kritikulad gansjis paTossac. Sesabam-

isad iqmneba damwyebi reJisorisaTvis araxelsayre-

li, wamgebiani atmosfero. scenografiuli foni kidev

ufro mkafiod warmoaCens speqtaklis xarvezebs,

gamoucdeli reJisoris mier msaxiobebTan muSaobis

uzustobebs, gauwafav SemoqmedebiT fantazias.

iatakze sami xasxasa, sisxlisferi qsovilia gaS-

lili. igi ara marto sami axalgazrda kacis saZine-

belze migvaniSnebs, aramed gaucnobiereblad ganamx-

els maTs mRelvare, gaurkvevel da Jinian xasiaTsac.

ori sawoli Zmebs ekuTvnis, mesame ki mezobels,

romelic uiRblo Zmebis e.w. mouwyobeli ojaxuri

yofis uCinar wevrad, maTi dramatuli cxovrebis

mowmed qceula. sxvis satrfoze TavdaviwyebiT Sey-

varebuli kaci, sunTqvaSekruli adevnebs Tvalyurs

ganviTarebul movlenebs. samive axalgazrdas erTi

Tavneba, momxiblavi, vnebiani da urcxvi gogona gauc-

nobiereblad da ugonod SehyvarebiaT.

Salva mirianaSvilisa (2010w. ardifestis gamarjve-

buli nominaciiT mamakacis rolis saukeTeso Ses-

rulebisTvis, madona beriaSvilis `kevinSi~)da sofi

maieris scenuri duetis sasiyvarulo istoria Tu

droebiTi Tanacxovreba, dausrulebeli daSorebebi-

Ta da SerigebebiTaa gajerebuli. es xorcieli, impul-

suri siyvarul-urTierTltolva, dasawyisidanve

tragikuli finalisaTvis ganwirul oms hgavs. xolo

am omSi, leo-Sako mirianaSvilis scenuri gmiri, ar-

sebuli mdgomareobis kritikuli gansjisa da nor-

malizebisken midrekili axalgazrdaa. igi eswrafis

is dausrulebeli SfoTi da diskomforti, rac ucn-

aurma gogonam daamkvidra Zmebis urTierTobebSi

uswrafesad ganmuxtos, daasrulos. Tumca orive maT-

gani, leoca da misi e. w. satrfoc, gaucnobiereblad

mieswrafian erTmaneTis gamowvevas, marTvas, sakuTari

prioritetis ganmtkicebas, piradi Zalauflebis gan-

vrcobas, meoris Cagvras... maT erTdroulad izida-

vT da ganizidavT kidec erTmaneTi. amitomac eqscen-

triuli, fatalurad azvirTebuli siyvaruli,

dasawyisidanve Tavbrudamxvevi siswrafiT mieqaneba

finalisaken, sikvdils uaxlovdeba.

samive kaci uSedegod lamobs sakuTar TavSi am mo-

mxiblavi qalisadmi gaurkveveli trfialis Zlevas,

mis amoZirkvas. Sako mirianaSvilis–leos ganrideba

e.w. Seyvarebulisagan da misi daviwyebis mizniT jarSi

gadaxvewa, warumatebeli gaqceva aRmoCnda. aseTi xri-

ki kidev ufro amZafrebs wyvils Soris gamZfrebuli,

erTmaneTisaken gaSmagebuli swrafvis, urTierTga-

nadgurebis gaucnobierebel isterias. mitovebuli da

Seuracxyofili qali SurisZiebis mizniT Seyvarebu-

lis ZmasTan gaabams romans. sakuTar TavTan uSedego

omiT daRlili, ormxrivi RalatiT daTrgunuli Zme-

bi, leo-Sako mirianaSvili da beqa miqaZis scenuri

gmirebi, dakarguli Tavisuflebis mopovebis mizniT,

iZulebulni xdebian sayvareli arseba mkvlelobiT

moikveTon gulidan, samudamod gandevnon igi saku-

Tari cxovrebidan.

aRsaniSnavia, rom speqtakli sanaxaobrivad Zunwia.

xolo samsaxiobo saxeebi statiuri. reJisors TiTqos

nebaze hyavs miSvebuli axalbeda, jer kidev gamoucde-

li msaxiobebi, romlebic sakuTar gauwafav Semo-

qmedebiT fantazias mindobilni, meqanikurad cit-

ireben adreul, studentur rolebSi miRweuli war-

matebuli saxeebis TamaSis wessa da msaxioburi gamom-

saxvelobiTi xerxebis fragmentebs. es faqti kidev

ufro saxiers xdis SeuTanxmebeli sasceno qmedebeb-

is, daudgeneli TamaSis wesebis uxerxul kolaJs. re-

Jisorul namuSevarSi damkvidrebulia mzardi dis-

harmonia. TavisuflebiT dasjili, dabneul-gatanju-

li msaxiobebi, ZiriTadad teqstis warmoTqmiT, masze

TviTneburi maxvilebis gamZafrebiTa da TiTqosda

efeqturi sasceno gadaadgilebebiT, gauazrebeli

Jestebis moxmobiT eswrafian Seqmnan sakuTari sce-

nuri gmirebis `STambeWdavi~, garegnuli portrete-

bi. TiToeuli maTgani yvela saSemsruleblo xrikis

mobilizebiT cdilobs itvirTos reJisoris funqci-

ac da migvaxvedron sakuTari scenuri gmirebis suli-

er samyaroSi mimdinare rTul procesebze, sponta-

nurad mignebuli impulsuri reaqciebiT Seavson da-

carielebuli scenuri dro da sivrce.

sofi maieri Tavisi personaJis hedonisturi

swrafvebis warmosaCenad, mTeli speqtaklis manZilze

Tan daatarebs SokoladiT savse qilas da yovel xel-

sayrel wuTs, netarebiT agemovnebs mas. am mxriv, sta-

tiur mdgomareobaSi myofi Sako mirianaSvili, xmis

zusti intonirebebiT STambeWdavad axerxebs qvecno-

bieri procesebis saxier warmoCenas. Tumca, rodesac

wyobidan gamosuli leos Sinagani amboxis plastikur

gadawyvetas mimarTavs, zomierebadakarguli msaxio-

bi uxvad gvTavazobs nervuli spazmebiT akankalebu-

li axalgazrdis ucnaur portrets. aq igi warmogvid-

gens Teatralur universitetSi ganxorcielebul,

eqscentrikis JanrSi gaazrebul `uCinmaCinis qudSi~

(Salva gawerelias saxelosno, reJ. T. korZaZe, 2009w.),

mis mier Tavbrudamxvevi warmatebiT Seqmnili rolis

deformirebul saxes. magram, studentur speqtaklSi

msaxiobi maRali gemovnebiT Seqmnili saSemsruleblo

xerxebiT, gaazrebulad qmnida naxevrad garusebuli,

qarafSuta imereli oficris zust grafikul suraTs.

misi scenuri gmiri, mosamsaxure gogos macduri mo-

mxibvlelobiT mojadoebuli da misi moxelTebis

JiniT gatacebuli, Tmis uzarmazari zvinis rxeviT

dawyebuli, xel-fexis konvulsiuri moZraobebiT das-

rulebuli, mTeli arsebiT TrToda, cqmutavda da

vnebaatanili gabzaruli xmiT SesTxovda qals Tana-

grZnobas. studentur warmodgenaSi msaxiobis mier

Seqmnili scenuri saxe mkacrad eqvemdebareboda re-

Jisorul gegmas, amjerad ki...

oTar qaTamaZis ̀ aivani~ (mxatvari: a. modebaZe, qor.