saqarTvelos qoreografia -...

32
#13 (59), marti-aprili 2016 weli gamodis 1992 wlis ianvridan fasi 2 lari qoreologia _ qoreografia _ sazogadoeba saqarTvelos qoreografia saqarTvelos qoreografia erovnuli qoreografiuli kulturis strategia saqarTvelos qoreografiis moRvaweTa SemoqmedebiTi kavSiris mier gaweuli saqmianobis angariSi VII yrilobisadmi `qarTuli genia rokviT ganfenili~ saqarTvelos qoreografTa kavSiris wesdeba gv.2-3 gv.6-10 gv.11-13 gv.14-16 gilocavT! saqarTvelos qoreografiis moRvaweTa SemoqmedebiTi kavSiri gaxda iuneskos cekvis saerTaSoriso sabWos wevri. qoreografiuli sazogadoebis yrilobas! batonebs: rezo WaniSvils omar mxeiZes fridon sulaberiZes qoreografiuli sazogadoebis Zvirfaso warmomadgenlebo! maqvs pativi, saqarTvelos mweralTa erovnuli akademiis, anu sityvis ostatTa saxeliT jer gazafxulis dadgoma mogilocoT cekvis ostatebs da mere damdegi yriloba! marTalia, paolo iaSvi- lis leqsis dedanSi, saidanac es striqonebia amoRebuli, cekvis ostatebis nacvlad Wadrakis ostatebi weria, ma- gram, ar mgonia, am mcire peri- frazma qveyana daaqcios! miT umetes, sityvis Secvla ra mosatania imasTan Sedare- biT, roca Cvenma Tanamedrove Worvilelma mzeWabukma (gvars Segnebulad ar vasaxeleb!) jer xalxisTvis miuRebeli xelisu- fleba Secvala da mere Cvenive qveynis flora da fauna! me kidev aseT diad adami- anebTan gatolebis survili sizmradac ar momlandebia! arada, RmerTo Cemo! ra didebulad mqonda mofiqrebuli Tu rogor mime- wodebina yrilobis delegate- bisaTvis es Cemi adresi! ...dol-garmonis gulis SemZ- vrel hangze vapirebdi yrilo- bis darbazis scenaze ,,ofca! ofcas!~ ZaxiliT SeWras da qalbaton iamze dolaberiZ- esTan ,,fexis gasmiT~ (didma fridon sulaberiZem rom ico- da, ise!) miaxloebas!.. arada, am qarTvel feriasTan bolomde me vin macekvebda - amasobaSi romelime ymawvili ,,CamWrida~ da swored maSin unda memarjva, misi Coxis qi- lebSua es misaloci baraTi rom Camecurebina!.. magram naTqvamia, kaci bWob- da da RmerTi icinodao!.. Zvirfaso cekvis ostatebo! rasakvirvelia, es yvelaferi maSin moxdeboda ase, me rom axlac 25 wlis ymawvili viyo! amitom guls nu gaitexT, roca gaigebT, am werils Cemi gazeTis furclebidan rom gigzavniT! oRond gigzavniT pativisce- miT, siyvaruliT... erTi sityviT, gwerT ise, Cemi asaki visac rogor mogesadage- baT!.. da bolos: mTavari, mTavari vTqvaT! qoreografiuli sazogadoe- bis Zvirfaso warmomadgen- lebo! Cemgan ar geswavlebaT, magram mainc xmamaRla unda ganvacxado: sakacobrio civilizaciaSi mosaxvedrad qarTvelebs erTi umTavresi savizito baraTi gvaqvs Cveni folklori - anu Cveni cekva da TamaSi!.. marTalia, axla saqarT- veloSi arc aravis ecekveba da eTamaSeba, magram, RmerTma nu qnas, drodadro da alag-alag ,,dimpitauri-dampitauris~ hangisa da ritmis xma ar is- modes! es qarTveli eris gar- dacvalebis tolfasi iqneba!.. Tamaz wivwivaZe aravis ar sZinavs ise areulad, rogorc rom sityvis da cekvis ostatebs isev da isev `upatrono eklesiis~, masze SeseulTa da `cudad Semnaxavis bralis~ Sesaxeb...

Transcript of saqarTvelos qoreografia -...

Page 1: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

#13 (59), marti-aprili 2016 weligamodis 1992 wlis ianvridan

fasi 2 lariqoreologia _ qoreografia _ sazogadoeba

saqarTvelos

qoreografia

saqarTvelos

qoreografia

erovnuli

qoreografiuli

kulturis strategia

saqarTvelos qoreografiis

moRvaweTa SemoqmedebiTi kavSiris

mier gaweuli saqmianobis angariSi

VI I yrilobisadmi

`qarTuli genia rokviT ganfenili~

saqarTvelos qoreografTa kavSiris wesdeba

gv.2-3

gv.6-10

gv.11-13

gv.14-16

gilocavT!saqarTvelos

qoreografiis moRvaweTa

SemoqmedebiTi kavSiri

gaxda iuneskos cekvis

saerTaSoriso

sabWos wevri.

qoreografiuli

sazogadoebis

yrilobas!

batonebs:

rezo WaniSvils

omar mxeiZes

fridon sulaberiZes

qoreografiuli sazogadoebis Zvirfaso

warmomadgenlebo!

maqvs pativi, saqarTvelos mweralTa erovnuli akademiis, anu sityvis ostatTa saxeliT jer gazafxulis dadgoma mogilocoT cekvis ostatebs da mere damdegi yriloba!

marTalia, paolo iaSvi-lis leqsis dedanSi, saidanac es striqonebia amoRebuli, cekvis ostatebis nacvlad Wadrakis ostatebi weria, ma-gram, ar mgonia, am mcire peri-frazma qveyana daaqcios!

miT umetes, sityvis Secvla ra mosatania imasTan Sedare-biT, roca Cvenma Tanamedrove Worvilelma mzeWabukma (gvars Segnebulad ar vasaxeleb!) jer xalxisTvis miuRebeli xelisu-fleba Secvala da mere Cvenive qveynis flora da fauna!

me kidev aseT diad adami-anebTan gatolebis survili sizmradac ar momlandebia!

arada, RmerTo Cemo!ra didebulad mqonda

mofiqrebuli Tu rogor mime-wodebina yrilobis delegate-bisaTvis es Cemi adresi!

...dol-garmonis gulis SemZ-vrel hangze vapirebdi yrilo-bis darbazis scenaze ,,ofca! ofcas!~ ZaxiliT SeWras da qalbaton iamze dolaberiZ-

esTan ,,fexis gasmiT~ (didma fridon sulaberiZem rom ico-da, ise!) miaxloebas!..

arada, am qarTvel feriasTan bolomde me vin macekvebda - amasobaSi romelime ymawvili ,,CamWrida~ da swored maSin unda memarjva, misi Coxis qi-lebSua es misaloci baraTi rom Camecurebina!..

magram naTqvamia, kaci bWob-da da RmerTi icinodao!..

Zvirfaso cekvis ostatebo!rasakvirvelia, es yvelaferi

maSin moxdeboda ase, me rom axlac 25 wlis ymawvili viyo!

amitom guls nu gaitexT, roca gaigebT, am werils Cemi gazeTis furclebidan rom gigzavniT!

oRond gigzavniT pativisce-miT, siyvaruliT...

erTi sityviT, gwerT ise, Cemi asaki visac rogor mogesadage-baT!..

da bolos: mTavari, mTavari vTqvaT!

qoreografiuli sazogadoe-bis Zvirfaso warmomadgen-lebo! Cemgan ar geswavlebaT, magram mainc xmamaRla unda ganvacxado:

sakacobrio civilizaciaSi mosaxvedrad qarTvelebs erTi umTavresi savizito baraTi gvaqvs Cveni folklori - anu Cveni cekva da TamaSi!..

marTalia, axla saqarT-veloSi arc aravis ecekveba da eTamaSeba, magram, RmerTma nu qnas, drodadro da alag-alag ,,dimpitauri-dampitauris~ hangisa da ritmis xma ar is-modes!

es qarTveli eris gar-dacvalebis tolfasi iqneba!..

Tamaz wivwivaZe

aravis ar sZinavs ise areulad, rogorc rom sityvis da cekvis ostatebs

isev da isev `upatrono eklesiis~,

masze SeseulTa da `cudad

Semnaxavis bralis~ Sesaxeb...

Page 2: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

2#13 (59), marti-aprili, 2016saqarTvelos

qoreografia

3 gv›

ganvlili xuTi weli!pativcemulo delegatebo,pativcemulo stumrebo,qalbatonebo da batonebo! !!!!!

saqarTvelos qoreografiis moRvaweTa SemoqmedebiTi kav-Siris dRevandeli Semadgen-lobis arCevisa da saqmianobis axali etapis dawyebidan xuTi weli gavida.

kavSiris gamgeoba, cen-traluri ofisis mTeli Se-madgenloba da misi xelmZR-vaneloba adasturebs TiToeu-li TqvenTaganis mimarT uR-rmes pativiscemas, dRevandel Cvens yrilobaze gansaxilve-lad warmogidgenT gaweuli xuTwliani saqmianobis anga-riSs, ufro zustad mis Ziri-Tad mimarTulebebs.

imedi gvaqvs yrilobis monawileni, arCeuli del-egatebi da sapatio stumrebi TavianT gamosvlebSi, sityvi-er Tu werilobiT gamoxmaure-bebSi araerT saintereso ideas SemogvTavazeben, kritikul SeniSvnas mogvcemen da rCeva-darigebasac ar daiSureben saangariSo periodSi Cveni kav-Siris mier gaweuli saqmiano-bisa da im samomavlo amocane-bis irgvliv, romelTa gadaw-yvetac aucilebelia qarTuli qoreografiuli xelovnebis ganviTarebis saxelmwifoebri-vad mniSvnelovani problemis mosagvareblad.

dRevandeli Cveni Tavyri-lobis TiToeuli monawile, visTvisac kavSiris saqmianoba maxlobeli da sisxlxorceu-lia, uTuod dagveTanxmeba, rom xuTi weliwadi sakmaod cota droa `didTa saqmeTa sakeTeblad~, Tumca rogorc ityvian, gaaCnia movlenas said-an Sexedav da rogor Seafaseb.

arCeviTi organos muSaobis sistemaSi, romelsac kanonm-debloba saqmianobis garkveul reglaments uwesebs, 5 sruli weliwadi SeiZleba bevric ki iyos imisaTvis, raTa aSkarad da naTlad gamoikveTos mi-marTulebebi, prioritetebi, meTodologiuri poziciebi da RirebulebiTi orientaciebi.

winaswarve gvinda vTqvaT, rom kavSiris dRevandel xe-lmZRvanelobas aqvs garkveuli pretenzia Tu ambicia ganacxa-dos _ gasuli xuTi wlis ganma-vlobaSi Cven namdvilad bevr-is gakeTeba movaswariT, Tumca amavdroulad Sors varT azri-sagan, rom yvelaferi rac ga-keTda, iyo unaklo, uSecdomo da sxva Cvens adgilze amdens ver moaxerxebda.

axla ki, rogorc ityvian, `pirvelsave sityvas movideT~ da Tanmimdevrulad mivyveT imis CamoTvlas, Tu risi ga-keTeba SevZeliT.

mkiTxvels vTxovT erT-gvari moTminebis grZnobiT aRiWurvos da mogvitevos kidevac, imdenad, ramdenadac mSrali statistikuri monace-mebiT Tvalis gadevneba su-lac ar aris saintereso pro-cesi, Tumca sxva gamosavali ubralod ar arsebobs, radgan statistikis ukan tendenciebi Cans da umTavresi CvenTvis swored es aris.

daviwyoT ZiriTadiT _ saidan movdivarT da ra memkvidreoba

miviReT

mkiTxvels gvinda Sevaxse-noT, rom saqarTvelos qo-reografiis moRvaweTa Semo-qmedebiTi kavSiri qveyanaSi arsebul analogiur orga-nizaciebs Soris SedarebiT gvian Camoyalibebuli insti-tuciuri struqturaa. misi is-toria 1990 wlidan iwyeba. im droisaTvis, marTalia mTels sabWoTa sivrceSi ukve tri-alebda e.w. `demokratiuli gardaqmnebis~ saerTo sur-neli, Tumca faqtia isic, rom SemoqmedebiT kavSirebs, maSin seriozulad da pativiscemiT ekidebodnen.

bunebrivia, mimarTebis es saerTo suliskveTeba sawyis etapze Cven kavSirsac Seexo, magram es procesi samwuxarod didxans ar gagrZelebula da, Sesabamisad, mdgomareobac male Seicvala. gansakuTrebiT garTulda situacia Cveni saukunis pirvel aTwleulSi, rodesac qveyanaSi Semoqmedeb-iTi kavSirebisadmi TiTqmis sayovelTao siZulvilis at-mosferoc ki damkvidrda. naTqvamis dasadastureblad, jer kidev me-20 saukunis da-sawyisSi dafuZnebuli `mwer-alTa kavSiris~ mimarT ganxor-cielebuli devna-egzekuciis faqtebi ikmarebda.

saqarTvelos qoreografiis moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi Tu obieqturi mizezebi da ise moxda, rom materialuri resursebis TvalsazrisiT kavSiris dRevandel Semadgen-lobas, rogorc ityvian, erTi TeTris eqvivalenti simdidrec ar rgebia. yvelaze rTuli, problemaTa am rigidan, mainc samuSao ofisis uqonloba iyo da dRemde ase rCeba.

yrilobis Catarebisa da arCevnebis gamarTvis Semdeg, Cveni mxardamWerebis, kavSiris wevrebisa da gulSematkivreb-is TanadgomiT SevZeliT da im etapze sakmaod kargi samuSao ofisi movawyveT saqarTvelos pedagogTa kvalifikaciis ama-Rlebisa da gadamzadebis cen-traluri institutis bazaze, daviT aRmaSeneblis prospeqt

#180-Si. amisaTvis saTanado xarjebi gaviReT, magram esec droebiTi aRmoCnda, radgan dedaqalaqis masStabiT dawye-bulma e.w. `fasadebis revolu-ciam~ mogviswro. yvelaferi amis saboloo Sedegi ki is aRmoCnda, rom zemoaRniSnu-li institutis infrastruq-turasTan erTad Cveni ofisic ganadgurda.

sabednierod kavSiris xe-lmZRvanelobis saerTo ganw-yobilebaze, mis enTuziazmsa da mowadinebaze yvelaferma aman uaryofiTi gavlena ver moaxdina. swored amis Sedegi iyo, rom ukve sxva misamarTze, kerZod tetelaSvilis q. N8-Si moqmed kulturis centr `ime-dis~ bazaze axali, keTilmow-yobili ofisi gavmarTeT, mere `art-holis~ SenobaSi gadavi-nacvleT da dRemde aq vsaqmi-anobT. aqve aRvniSnavT, rom kavSiris administracias ar Seuwyvetia muSaoba sakuTari Weris mopovebisaken swrafvis mimarTulebiT. am mizniT Cven SevxvdiT Sesabamisi uwyebe-bis xelmZRvanelebs, movi-poveT saqarTvelos parla-mentis saTanado komitetis Tanadgoma. samwuxarod, mTeli am mravalmxrivi muSaobis re-aluri Sedegi jer ar Cans da esec gasagebia. qveyanaSi, sadac nebismieri msxvili Tu Sedare-biT momcro saxelmwifoebrivi amocana sabazro ekonomikis mgluri kanonebiT regulird-eba, erovnuli mniSvnelobis mqone problemebis gadaWra ioli ar aris. gadarCeba is, vinc Zlieria da vinc erTad dgas. amitomac gvmarTebs er-Toba da saqveyno safiqralze erToblivi zrunva.

kavSirebi da urTierTobebi

kavSiris xelmZRvanelobam saqmianobis dawyebis pirve-live dReebidan miznad daisaxa saerTaSoriso da adgilo-briv uwyebebTan TanamSrom-lobis saerTo mimarTulebe-bis gamokveTa-gansazRvra da mowesrigeba.

Cven ukve SevZeliT da movaxerxeT urTierTTanam-Sromlobis memorandumi gagve-formebina mezobeli somxeTis masStabiT moqmed analogiur struqturasTan. dawyebulia muSaoba, rom aseTi urTier-Toba Camoyalibdes azerbai-janisa da CrdiloeT kavkasiis respublikebis SemoqmedebiT kavSirebTan da samxareo ad-ministraciebis kulturis samsaxurebTan. 2013 wlidan saqarTvelos qoreografiis moRvaweTa SemoqmedebiTi kav-Siri gaxda `evropis folk-loruli festivalebis aso-ciaciis~ wevri.

rac Seexeba Sida kavSirebs, ukve gaformebulia saTanado memorandumi saqarTvelos folkloris saxelmwifo cen-trTan, q. baTumis xelovnebis saswavlo saxelmwifo univer-

sitetis xelmZRvanelobasTan, mzaddeba dokumentebi memo-randumis gasaformeblad kulturis saxelmwifo pal-atasTan, saqarTveloSi moqmed ramdenime saprodiusero kom-paniasTan da samxareo adminis-traciebis kulturis samsax-urebTan.

vfiqrob, am mimarTulebiT wamowyebuli saqmianoba se-riozul, pozitiur Sedegebs moitans.

kavSiris muSaobis ZiriTadi

mimarTulebebi

gamocdilebis analizi adasturebs, rom nebismieri SemoqmedebiTi kavSiris saqmi-anobaSi umTavresi da gadamw-yvetia ramdenime faqtori. maT Sorisaa SemoqmedebiT-praqti-kuli saqmianoba (konkursebi, festivalebi, daTvalierebe-bi, Sexvedrebi...), amas mosdevs samecniero da meToduri, Sem-deg ki sagamomcemlo saqmi-anoba, saerTaSoriso da Sida kavSirebis organizeba da a.S. cxadia, muSaobis es mi-marTulebebi erTmaneTisagan izolirebuli da mowyvetili ar aris. piriqiT, yvela maT-gani erTi saerTo qudis qveS, erTi saerTo ideisa da gegmis mixedviT xorcieldeba. axals arafers vityvi Tu aRvniSnavT, rom dReisaTvis raime mniS-vnelovani, Tundac yvelaze saWiro da erovnuli datvirT-vis mqone saqmianobis warmoe-ba SeuZlebelia garkveuli, xSirad ki seriozuli fin-ansuri mxardaWeris gareSe. saqarTvelos qoreografiis moRvaweTa SemoqmedebiTi kav-SirisaTvis aucilebeli fin-ansuri uzrunvelyofis wyaro aris sawevro Semonatanebi, Semowirulobebi (romelsac arsebiTad simboluri xas-iaTi aqvs) da festivalebis organizebis gziT Semosuli Tanxebi. samwuxarod, qarTu-li realobidan gamomdinare, arc erTi am sferoTagan im-denad mniSvnelovani ar aris, rom kavSirs uzrunveli cx-ovrebis garantia hqondes, magram momWirneobiT imdeni mainc xerxdeba, rom muSaobis arc erTi mimarTuleba xazg-asmulad Cavardnili ar aris, RirseulTa dajildoeba-wax-alisebasac vaxdenT da Jami-dan Jamze mizerul xelfassac vuxdiT aparatis im birTvs, romelic kavSiris muSaobis koordinacias uzrunvely-ofs.

aqve unda iTqvas da mad-lierebis grZnobiTac aRin-iSnos is faqti, rom kavSiris saqmianoba warmatebuli ver iqneboda im saerTo mxardaWer-is gareSe, romelsac vgrZnobT kulturisa da ZeglTa dacvis saministros, q. Tbilisis meri-is, sapatriarqos axalgazrdu-li kulturis centris, masme-diisa da calkeuli telekom-paniebis, aseve konkretul

qvelmoqmedTa sagnobrivi mx-ardaWeris gareSe.

presa, televizia, masmediasTan urTierToba

qoreografiis moRvaweTa SemoqmedebiTi kavSiris saqmi-anobaSi erT-erT umTavres adgilze dgas publicisturi aqtivobebi, presa-televi-ziasTan da, saerTod, media-sivrcesTan urTierTobebis sakiTxebi.

kavSirs amJamad gaaCnia sa-kuTari veb-gverdi, feisbuq-sivrce, am mimarTebiT aucile-beli msoflio internet-kav-Sirebi.

kavSiri gamoscems spe-cialur profesiul gazeTs `saqarTvelos qoreografia~, romelic TiTqmis yovelTvi-uri periodulobiT gamodis. masSi aisaxeba qarTul qore-osivrceSi arsebuli prob-lemebi, amocanebi, romelTa gadaWrac sadReisod aqtua-luri mniSvnelobis mqonea. kavSiris centraluri ofisis TanamSromlebi, misi xelmZR-vaneloba da rigiTi wevrebi sistematurad gamodian sx-vadasxva televiziebiT da aSuqeben mwvave problemebs. am mxriv gansakuTrebiT war-matebiT vTanamSromlobT sa-patriarqos televizia `erT-sulovnebasTan~, telekompania `obieqtivTan~, regionalur televiziebTan.

RonisZiebebi, Sexvedrebi...

ukanaskneli 5 wlis manZilze saqarTvelos qoreografiis moRvaweTa SemoqmedebiTi kav-Siris TaosnobiT araerTi mniSvnelovani RonisZieba gaim-arTa. kerZod:

1. Catarda gamgeobis sam-uSao gegmiT gaTvaliswineb-uli sxdomebi, romelzedac miRebuli gadawyvetilebebis safuZvelze Sejamda an kidev, piriqiT daigegma momavali muSaobis mimarTulebebi;

2. yoveli kviris dasaw-yisSi kavSiris ofisSi ewyoba gamgeobis wevrTa da apara-tis warmomadgenelTa samuSao Sexvedrebi aqtivTan, rigiT wevrebTan da kavSiris muSao-biT dainteresebuli sazoga-doebis warmomadgenlebTan;

3. ganvlil periodSi sistematurad imarTebo-da Sexvedrebi kulturisa da ganaTlebis saministros calkeul muSakebTan, presisa da televiziis warmomadgen-lebTan;

4. gamgeobis wevrebi mWidrod TanamSromlobdnen qalaqis meriebTan da sakrebuloebT-an, aseve saqarTvelos folk-loris saxelmwifo centrTan da mis xelmZRvanelobasTan. swored amgvari TanamSrom-lobis Sedegad qveynis TiTqmis

saqarTvelos qoreografiis moRvaweTa SemoqmedebiTi kavSiris mier gaweuli saqmianobis angariSi VII yrilobisadmi

Page 3: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

3#13 (59), marti-aprili, 2016 saqarTvelos

qoreografia

yvela raionis municipalitete-bis gamgeblebi

da sakrebuloTa Tavmjdo-mareebi gaxdnen kavSiris sa-patio wevrebi. miRebulia principuli Tanxmoba, rom isini mWidrod iTanamSromle-ben CvenTan da monawileobas miiReben, an mxars dauWeren kavSiris RonisZiebebs. sabed-nierod, es dapireba litoni sityva ar aris da igi praqti-kulad xorcieldeba.

5. q. Tbilisis masStabiT meriis kulturis samsaxurisa da folkloris saxelmwifo centris finansuri mxardaW-eriT, sacxovrebeli adgileb-is mixedviT qalaqis sxvadasxva ubanSi gaikra memorialuri dafebi. es aris gamoCenil qarTvel qoreografTa Sromi-Ti da SemoqmedebiTi miRweve-bis saTanado aRiareba, aseve kargi magaliTi momdevno Tao-bebisTvis.

6. kavSiris administra-cia, misi centraluri ofisi da TiToeuli TanamSromeli kanonierad amayobs im faqtiT, rom ganvlili xuTi wlis man-Zilze moxerxda ramdenime safestivalo RonisZiebisaT-vis saerTaSoriso statusis miniWeba da maTTvis saTanado sertifikatis mopoveba, ris gamoc gazafxulis, zafxulisa da saSemodgomo festivalebSi monawileobisaTvis, CvenTan si-amovnebiT Camodian sxvadasxva qveynebis sabavSvo da axalgaz-rduli ansamblebi.

7. saqarTvelos qoreografi-is moRvaweTa SemoqmedebiT kavSirs saukeTeso saqmiani urTierToba Camouyalibda sa-patriarqosTan arsebul axal-gazrdul kulturis centrTan. swored aRniSnul centrSi gaimarTa mravali saintereso Sexvedra, romelTa Soris unda davasaxeloT gamoCenili qoreografebis jano bagra-tionisa da buxuti daraxvel-iZis, cnobili mkvlevar_peda-gogis avTandil TaTaraZis, aseve saxelovani qalbatonis, qarTuli cekvis ostatis lat-avra foCianisa da gamoCenili msaxiob-mocekvavis, aWaris sim-Rerisa da cekvis saxelmwifo ansamblis yofili xelmZRvane-lis, qoreograf Tamaz beJan-iZis xsovnis saRamoebi.

uaxloes xanSi centris ba-zaze gaimarTeba Semoqmedeb-iTi Sexvedrebi Sua da axal-gazrda Taobis warmomadgenel qoreografebTan.

8. ganvlili periodis man-Zilze SemoqmedebiTi kavSiris muSaobaSi udao warmatebad unda CaiTvalos sxvadasxva sax-is wodebis, sigelis, medlebisa da ordenebis daweseba, aseve konkursis wesiT CamoTvlili jildoebiT Rirseuli kandi-datebis Rvawlis aRniSvna.

swored aseTi midgomis magaliTad unda dasaxeldes is faqti, rom 2011 wels, didi moRvawisa da qoreografis jano bagrationis premia gad-aeca mis moswavlesa da Tanamo-azres baton anzor kupraZes. es ukanaskneli dResac aqtiurad saqmianobs qalaq gorSi da zrdis mocekvaveTa Taobebs.

aseve didi Semoqmedisa da qoreografis giorgi salu-

qvaZis premia gadaeca baton jumber dunduas _ q. ozur-geTSi moRvawe aw gardacvlil qoreografs.

analogiuri premiebi gai-ca momdevno wlebSic. ker-Zod, foTSi moRvawe cnobili qoreografis SoTa Caxavas saxelobis premia gadaeca amave qalaqis mkvidrs, gamo-Cenil pedagog-qoreografs axmed ambalias, xolo udide-si qarTveli mocekvavis da-viT uSveriZis premia mieniWa mTels imereTSi kargad cno-bil moRvawesa da qoreograf-Ta Taobebis aRmzrdels, ba-ton avTandil lomTaZes.

kavSirma gasca agreTve, saqarTvelos gamoCenili qo-reografis giorgi (buxuti) daraxveliZis (cnobili mkv-levar_pedagogisa da qo-reografis) saxelobis premia, romelic Tanamedrove sabavS-vo qoreografiis erT-erT metrs, moswavle axalgazr-dobis erovnuli sasaxlis sa-bavSvo qoreografiul ansambl `imedis~ xelmZRvanels baton jemal rexviaSvils mieniWa, xolo saqarTvelos saxalxo artistis jemal navrozaS-vilis saxelobis premia gad-aeca brwyinvale mocekvaves fridon sulaberiZe-umcross. ukanasknel wlebSi dawesda da Rirseul kandidatebs mieniWaT `wlis saukeTeso qo-reografis~, aseve ̀ wlis sauke-Teso pedagog-qogeografis~ premiebi.

9. 2012-2015 wlebis manZilze bevrma Rirseulma gamoCenilma adamianma da qoreografiuli xelovnebis moamagem daimsaxu-ra `saqarTvelos qoreografi-is amagdaris~ da sxva msgavsi wodebebi, Sesabamisi orden-ebiT.

2012 wlis Semdeg igive wodeba daimsaxura araerTma pirovnebam, maT Soris musikos-Semsrulebelma _ revaz naWye-biam da mogvianebiT ki enver RoRoberiZem.

10. 2012 wels saqarTvelos qoreografiis moRvaweTa Semo-qmedebiTi kavSiris mier dawes-da `qoreografiuli xelovneb-is brwyinvalebis~ ordeni. misi pirveli mflobelebi gaxdnen omar mxeiZe da fridon sula-beriZe, mere ki araerTi Rir-seuli pirovneba dajildovda amave ordeniT.

11. 2012 wels saqarTvelos qoreografiis moRvaweTa Semo-qmedebiTi kavSiris wardgeniT, qveynis erT-erTi umaRlesi jildo `Rirsebis ordeni~ mi-iRo 5 qoreografma. momdevno wlebSi, amave ordenis mosa-poveblad wardgenili iqna araerTi kandidatura,Tumca mimdinare etapze, procesi saerTod Seyovnebulia.

12. saangariSo periodSi qo-reografiis moRvaweTa Semo-qmedebiTma kavSirma didi muSaoba Caatara `sanimuSo sa-bavSvo saxalxo da axalgazr-duli koleqtivebis~ gamosav-lenad da maTTvis Sesabamisi wodebis misaniWeblad. mogvi-anebiT moxda maTi xelaxali Semowmeba da sertificireba.

dReisaTvis aseTTa ricxvi ukve ramdenime aTeuls uax-lovdeba.

migvaCnia, rom es serio-

zuli mniSvnelobis movlenaa, radgan:

a) iqmneba saukeTeso ansam-blebis kohorta, erTgvari `banki~, romelTa mesveurebi amieridan Tavs uflebas ve-Rar miscemen iaron ukusvlis mimarTulebiT, an kidev gau-Tvaliswinebeli situaciebis gamoklebiT, dauSvan ansam-blebis saSemsruleblo donis daqveiTeba.

b) aseT ansamblebsa da maT xelmZRvanelebs uCndebaT mimdevrebi. ukve Zalian bev-ri qoreografi fiqrobs da Sromobs saimisod, rom daim-kvidros adgili winamavalTa Soris. kavSiri gverdSi udgas aseT ansamblebs, maT xelmZR-vanelebs da didad afasebs Ti-Toeulis mowadinebas.

13. kavSirisa da misi re-gionaluri organizaciebis xelmZRvanelobiT saqarT-velos calkeul saqalaqo Tu raionul centrebSi sistemu-rad igegmeba da imarTeba kide-vac festival-koncertebi. CvenTvis aRniSnul RonisZie-bebs principuli mniSvneloba aqvs, radgan es saSualebas gva-Zlevs mudmivad vakontroloT ansamblebis saSemsruleblo done. kmayofilebis grZnobiT unda aRiniSnos, rom amgvar muSaobas saTanado Sedegebi mosdevs. naTqvamis pirdapir dadasturebas warmoadgens saangariSo periodSi saqarT-velos profkavSirebis kul-turis sasaxleSi, saxelmwifo filarmoniis scenaze, a. gri-boedovis saxelobis saxelm-wifo dramatul TeatrSi, `art-holis~ darbazSi, aseve calkeul regionebSi gamarTu-li da jer kidev gansaxor-cielebeli festivalebi, rom-lebic specialistTa saerTo azriT aSkarad gamoirCeoda da kvlavac saukeTeso iqneba analogiur RonisZiebebs So-ris.

naTqvami, cxadia imas ar niS-navs, rom gamomsvlelTa Soris susti koleqtivebi ar ar-ian, magram mTavari isaa, rom monawileTa absoluturi um-ravlesoba namdvilad `saCve-nebeli~, namdvilad `saxalxo~ da namdvilad misabaZia.

aRniSnul sakiTxze Cven yuradRebas imitom vamax-vilebT, rom xazi gavusvaT erT samwuxaro faqts: saqarTvelos masStabiT dRes bevri e.w. provaideri organizacia, sap-rodiusero jgufi Tu calkeu-li piri saqmianobs, romlebic aseve axdenen nair-nairi fes-tivalebis organizebas, atare-ben sxvadasxva RonisZiebebs, Tumca arc erTi maTganisaT-vis ansamblebis calkeuli Sem-sruleblebis SemoqmedebiTi done, qarTuli qoreografiis ganviTarebis problemebi Tu mozardi Taobis esTetikuri aRzrdis amocanebi, yuradReb-is sagans ar warmoadgens. maT ufro sxva, `mokrZalebuli~ miznebi amoqmedebT. zemdgomi instanciebi, SemoqmedebiTi organizaciebi, aseve sazoga-doebis warmomadgenlebi Cveni SemoqmedebiTi kavSiris winaSe sistematurad ayeneben moTx-ovnas gamoviyenoT Cvens xelT arsebuli SesaZleblobebi, raTa kanonierebis farglebSi

moeqces aRniSnuli saqmiano-ba da igi daeqvemdebaros sa-Tanado koordinacias. CvenT-visac amgvari midgoma prin-cipuli mniSvnelobis mqonea, radgan wodeba `saqarTvelos qoreografiis moRvaweTa SemoqmedebiTi kavSiri~ bevrs gvavalebs da pasuxismge-blobac meti gvekisreba. imeds gamovTqvamT, rom aRniSnul sferoSi dasaqmebuli sapro-diusero kompaniebi da iurid-iuli pirebi gamoiCenen met saxelmwifoebriv midgomas, romlis safuZvelzec Seiqm-neba erTiani strategiuli xe-dva, kompleqsuri programa da ganzraxulobaTa nusxa. masze dayrdnobiT qoreografiuli koleqtivebi SeZleben erTma-neTTan TanamSromlobiT win waswion qarTuli qoreografi-uli kulturis ganviTarebis saqme.

14. kavSiris saqmianobis erT-erT umTavres mimarTule-bas warmoadgens pedagog-qo-reografTa kvalifikaciis ama-Rlebis, maTi gadamzadebisa da sertificirebis amocanebi.

es muSaoba or postulats eyrdnoba. esenia mecnieruli kvleva da miRebuli Sedege-bis mixedviT qoreografTa momzadeba-gadamzadebis semin-arebis dagegmva.

samwuxarod, farTomas-Stabiani samecniero kvle-vis gaSlisaTvis kavSirs Sez-Ruduli resursebi gaaCnia da mis Sevsebas Cven saqarT-velos folkloris saxelm-wifo centris ZalebTan, aseve saqarTvelos S. rusTavelis saxelobis Teatrisa da kinos universitetis qoreografiis mimarTulebaze Tavmoyril da aq aRzrdil axalgazrdebTan mWidro TanamSromlobiT vc-dilobT. am TanamSromlobis Sedegebi male gamoCnda spe-cialuri literaturis saxiT, Tumca misi garkveuli nawili ukve Cans Cveni saerTo gaze-Tis `saqarTvelos qoreogra-fia~ furclebzec.

gansakuTrebuli aRniSvnis Rirsia is faqti, rom saangari-So periodSi dRis sinaTle ixila rezo WaniSvilis wignis `qarTuli cekvis sadidebeli~ meore Sevsebulma gamocemam. amjerad stambaSi imyofeba ramdenime sxva krebulic, romelTa gamocemiT uTuod kargi saqme gakeTdeba.

15. ganvlili xuTi wlis man-Zilze sistematurad tarde-boda Teoriul-samecniero da saswavlo-meToduri TaTbir-seminarebi. yvelaze xangrZlivi dro aRniSnul RonisZiebebs eT-moba urek-qobuleTis sazafxu-lo festivalze. aq Tavmoyrili ansamblebi, maTi qoreograf-pedagogebi da repetitorebi sistematur reJimSi ismenen leqciebs, eswrebian masterk-lasebs, swavloben erTmaneTi-sagan da amiT imdidreben saku-Tar sulier salaros.

16. kavSiris muSaobaSi erT-erTi saintereso epizodia uaRresad didi Semoqmedebi-Ti warmatebebiT gamorCeuli pirovnebebisaTvis saxelobiTi varskvlavebis gaxsnis praqti-kis danergva. aseTi varskvlavi ukve gaixsna batonebis omar mxeiZis, fridon sulaberiZ-

isa da rezo WaniSvilisaTvis. uaxloes xanSi analogiuri RonisZiebebi gaimarTeba q. zugdidSi (ansambl `TuTar-Celas~ da misi damaarseblis batoni rezo bulias saxelis ukvdavsayofad), saxelobiTi varskvlavi gaixsneba senakSi baton jamu garuCavas damsax-urebis aRsaniSnavad... mzadde-ba zogierTi sxva proeqtic da ar SeiZleba gansakuTrebuli pativiscemiT ar aRvniSnoT am mimarTulebiT `saqarTvelos kulturis palatisa~ da misi uSualo xelmZRvanelis baton daviT oqitaSvilis damsax-ureba.

didi madloba mas am keTil-Sobiluri saqmianobisaTvis.

uaxloesi mais-ivnisis man-Zilze safestivalo, aseve Teo-riuli da samecniero_praqti-kuli RonisZiebebi gaimarTeba imereTis, qarTlis, samegre-losa da guriis masStabiT. 18 ivnisisaTvis qarTul sabavSvo qoreografiul ansamblebs umaspinZlebs `rabaTis~ kom-pleqsi, baTumisa da urekis Teatraluri scenebi. 1-10 iv-liss qalaqebSi: baTumi, qobu-leTi, ureki, foTi, ozurgeTi da lanCxuTi gaimarTeba, saer-TaSoriso festivali `kavka-sia 2016~, masSi monawileobas miiReben ansamblebi Soreu-li afrikidan, ukrainidan, ruseTidan, mezobeli Crdil-oeT kavkasiidan, somxeTidan, israelidan...

Semodgomaze gaimarTeba `mrgvali magida~ qarTuli qo-reografiuli xelovnebis gan-viTarebis sakiTxebze.

saangariSo periodSi kav-Siris xelmZRvanelobis gan-sakuTrebuli fiqris sagans warmoadgenda qarTuli qo-reografiuli xelovnebis msaxurebaSi valmoxdil vet-eranTaTvis kuTvnili pativis migebisa da maTi cxovrebiseu-li problemebis, SeZlebisdag-varad Semsubuqebis sakiTxi.

saqarTvelos qoreografiis moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan arsebuli mrCevelTa sapatio sabWos (xelmZRvaneli f. sulaberiZe), wevrebi: o. mx-eiZe, r. balanCivaZe, T. uTmel-iZe, u. dvaliSvili, a. qarT-veliSvili, t. gogoberiSvili, h. kobeSaviZe, j. rexviaSvili, g. focxiSvili...) TanadgomiT, aseve saerTaSoriso organiza-ciebTan TanamSromlobiT kav-Sirma ganvlili periodis man-Zilze moaxerxa Zalian bevri veteranisaTvis garkveuli fi-nansuri daxmarebis aRmoCena, maT aseve daurigdaT sakvebi produqtebi, tansacmeli da a.S. am mimarTulebiT muSaoba gagrZeldeba da veterani qo-reografebis Rvawli kvlavac mravalgzis aRiniSneba.

mzaddeba proeqtebi, romelTa saSualebiTac Cven SevZlebT aRvadginoT gaw-yvetili kavSirebi afxaz da os qoreografebTan, iqmneba kata-logebi da ikribeba informa-cia, romelic xels Seuwyobs saavtoro uflebebis moTxov-naTa gaTvaliswinebiT qarTu-li cekvebis katalogizaciisa da sistematizebis process.

saqarTvelos qoreografiis moRvaweTa SemoqmedebiTi

kavSiris administracia

‹2 gv

Page 4: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

4#13 (59), marti-aprili, 2016saqarTvelos

qoreografia

Page 5: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

5#13 (59), marti-aprili, 2016 saqarTvelos

qoreografia

Page 6: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

6#13 (59), marti-aprili, 2016saqarTvelos

qoreografia

winaswari SeniSvnebi da ganmartebebi:

1. cneba `qoreografiu-li kulturis strategia~, imis miuxedavad waruZR-veba mas win msazRvreli `erovnuli~ Tu ara, pro-fesiul-SemoqmedebiTi ka v Siris (sazogadoebis, asociaciis, gaerTianebis, ligis...) gadasaxedidan we-siTa da rigiT aucileblad unda faravdes qoreogra-fiuli saqmianobis mTlian sivrces folkloris umar-tivesi (pirveladi) for-midan moyolebuli, vidre maRali sasceno folklo-ruli xelovnebisa da kla-sikur cekvad wodebuli sabaleto kulturis, aseve TviT modern-aqtivobebis, misi nairgvari variantebis CaTvliT.

aRniSnulidan gamomdi-nare, qoreokulturis zo-gadstrategiuli modelis SemuSaveba, bunebrivia, gverds ver auvlis yvela maTganis irgvliv msjelo-bas. Cven, bunebrivia, kargad gvesmis, rom es aris rTuli amocana da uaRresad masS-taburi ganzomilebis mqone saazrovno sivrce, romlis dafarva-aTviseba Zalian did Zalisxmevas, droiT da-nakargebsa da ekonomikur uzrunvelyofas moiTxovs. garda amisa, aRniSnul pro-cesSi, Tu ki mis uzrun-velyofas seriozul miz-nad davsaxavT, Cveni Rrma rwmeniT, aqtiurad unda CaerTos ara marto dargo-

brivi profesiuli gaerTia-nebebi, aramed, momijnave profilis SemoqmedebiTi kavSirebidan moxmobili Zalebi (musikosebi, kompo-zitorebi, scenograf-mxa-tvrebi...), aseve kultu-rologebi, esTetikosebi, xelovnebaTmcodneebi da TviT kulturis veqtoris samomavlo ganviTarebis sa-kiTxebiT dainteresebuli politologebi, futuro-logebi da a.S.

am tipisa da masStabis sa-mecniero-kvleviTi insti-tuciuri struqturis for-mireba, rogorc ukve iTqva, uaRresad rTuli saxelmwi-foebrivi amocanaa da ara gvgonia misTvis dRes vinmem seriozulad moicalos. vi-TvaliswinebT, ra yovelive zemoTqmuls, saqarTvelos qoreografiis moRvaweTa SemoqmedebiTi kavSiris sa-dReiso saqmianobis far-glebSi vdgamT erTgvar pirvel nabijs da sajarod, gansaxilvelad vaqveynebT erovnuli qoreokultu-ruli strategiis pirvel samuSao variants, romel-sac safuZvlad udevs arse-buli realobis, tradicie-bisa da maRali simwvavis im problemaTa gaazreba, rac Tavis mxriv dakavSirebu-lia qarTuli eTnoqoreo-grafiuli xelovnebis e.w. folkloruli qoreogra-fiis arsobrivi mdgoma-reobis Sefasebisa da samo-mavlod misi ganviTarebis sakiTxebTan.

Cvens amgvar midgomas,

vfiqrobT amarTlebs is specifikuri garemoeba, rom istoriulad da dRe-vandel viTarebaSic, TviT bolo aswleulis manZilze qarTuli folkloruli sacekvao kultura (sazo-gadod folklori), qveynis masStabiT gansakuTrebul socialur funqcias asru-lebs.

swored qarTuli folk-lori gaxda erTgvari sa-vizito baraTi ucxoeTis qveynebis mxridan Cveni xa-lxis gasacnobad, misi is-toriuli saxis dasanaxad da swored manve uzrun-velyo kulturuli turi-zmis sferoSi ambiciuri saxelmwifoebrivi amocane-bis gaCena.

yuradRebis miRma arc im garemoebebis datoveba Sei-Zleba, rom Camoyalibebu-li tradiciis farglebSi qoreografiis moRvaweTa SemoqmedebiTi kavSiris sa-moqmedo areali, CvenSi, arasodes gascilebia eT-nokulturul realobaTa sazRvrebs. samwuxarod, unda vaRiaroT, rom didi da masStaburi miRwevebiT, verc am mimarTulebaze davikvexniT, radgan Rrma Teoriuli mimarTulebis mqone kvleviTi qoreolo-giuri, miT ufro qoreoso-fiuri skola, Cven arc wi-naT gagvaCnda da, rac ara-nakleb mniSvnelovania, am mxriv arc sadReisod Segvi-Zlia gansakuTrebulad Ta-vmowoneba. miuxedavad aR-niSnulisa, SeiZleba iTqvas,

rom eTnoqoreografiuli kulturis kvleva, Sedare-biT mainc ufro dawinau-rebul procesad moCans da misi gaRrmaveba sruliad aucilebelia, radgan glo-balizaciis ukve realobad qceul saukuneSi yvelaze didi safrTxeebis, riske-bisa da gamowvevebis winaSe swored rom folkloruli memkvidreoba dgas. yove-live zemoTqmulis gaTva-liswinebiT qarTuli eTno-qoreografiuli kulturis strategiaze fiqri, misi damuSavebis aucilebloba da gansakuTrebul priori-tetad aRiareba maRal aq-tualobas iZens.

2. saqarTvelos kultu-risa da ZeglTa dacvis sa-ministrom gasul 2015 wels uaRresad principuli da drouli nabiji gadadga. kerZod misma specialiste-bma Seqmnes da sazogadoebas gansaxilvelad warudgines saxelmwifoSi `kulturis strategiis~ uaxlesi aTi wlisaTvis misi ganviTare-ba-winsvlis zogadkoncef-tualuri modelis samuSao varianti. aRniSnulma Ro-nisZiebam udaod waaxalisa da biZgic misca analogiuri saqmianobis gaSlis Semdgom perspeqtivebs.

visargebleT ra warmo-qmnili realobiT, Cvenis mxriv vcadeT gadagvedga garkveuli Semxvedri na-biji, rac winamdebare do-kumentis, aseve samuSao, winaswari versiis Seqmna-Sia gamoxatuli. imedi gva-

qvs, rom aRniSnuli faqti garkveulwilad daexmareba situaciis Semdgomi ganvi-Tareba-srulyofis saerTo saqmes.

viTvaliswinebT im gare-moebasac, rom saministros mier momzadebul aRniSnul dokumentSi folklorul eTnoqoreografias er-Tob mokrZalebuli adgili uWiravs da mTlianobaSi gaazrebul-CarTulia e.w. saSemsruleblo sivrceSi. cxadia aravis aukrZalavs da verc veravin SeZlebs amtkicos, TiTqos mcdari iyos xelovnebis dargebis is saklasifikacio modeli, romelic gamoyenebulia sa-ministros mier winaswari ganxilvisaTvis gamoqvey-nebul samuSao variantSi, magram rogorc zemoT er-Txel ukve aRvniSneT, Cve-ni realobisaTvis folk-loruli qoreografiuli kulturis mniSvneloba sxva sasimaRlo parametrebSia gamoxatuli da misi igno-rireba swori ar iqneboda. kacma rom Tqvas, aseTi gan-zraxva arc aravis gasCenia, Tumca zogadisa da konkre-tulis gamijvna-gamoyofa, maTi saerTo konturebis gamuqeba, vfiqrobT urigo da zedmeti Sroma mainc ar iqneboda. Cven angariSi unda gavuwioT im garemoe-bas, rom saSemsruleblo xelovnebaTagan, Tundac TeatrSi, saopero mimarTu-lebebSi, klasikur saor-kestro musikaSi, an kidev modern-artSi, Cven dRei-

erovnuli qoreografiuli kulturis strategia

/2025/

qoreografiis moRvaweTa SemoqmedebiTi kavSiri

/ianvar-Tebervali/

(samuSao versia kavSiris me-7 yrilobis monawileTa da erovnuli qoreografiuli memkvidreobis bediT dainteresebuli sruliad saqarTvelos moqalaqeebisaTvis)

erovnuli qoreografiuli kulturis koncefcia da strategiuli xedva, ZiriTadi parametrebis farglebSi, analogiuri saxelmwifo dokumentaciis, kolegebisa da, saerTod, specialistebis konsultaciebisa da rCevebis gaTvaliswinebiT moamzada kavSiris Tavmjdomaris moadgilem, profesorma oleg alaviZem.

saqarTveloSi moqmed SemoqmedebiT kavSirebsa da gaerTianebebSi analogiuri, krebsiTi dokumentebi jerjerobiT ar Seqm-nila, amitom igi dazRveuli ver iqneba garkveuli xarvezebisagan. avtori da SemoqmedebiTi kavSiris administracia madlierebis grZnobiT miiRebs dokumentis mimarT saqmian SeniSvnebs.

strategiis koncefcia da ZiriTadi mimarTuleba

Page 7: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

7#13 (59), marti-aprili, 2016 saqarTvelos

qoreografia

saTvis sxvisTvis Wkuis maswavleblad, Znelad Tu gamovdgebiT, miuxedavad im warmatebebisa, romelic TiToeul am mimarTule-baze gagvaCnia. sazogadod `Wkuis maswavlebloba~ da didaqtizmi xalxTa Soris urTierTobebSi sulac araa TviTmizani da igi arc gansakuTrebul zrunvis sagnad ganixileba, Tumca eris eTnofsiqologiuri portretis konturebis Se-sanarCuneblad udaod mniS-vnelovania yvelaferi, rac Sen simaRles ginarCunebs da Sens `TviToobas~ uzru-nvelyofs.

dauSvebeli udardeloba iqneboda imis daviwyeba, rom WeSmarit erTkultu-rul fesvebze amozrdil sasceno-sasimRero da sa-cekvao kulturis Tana-medrove gaazrebebSi Cven dRemde metoqeobas veravin gviwevs da Tu vinme axe-rxebs da axlo distanciaze modis, umeteswilad swo-red plagiatiTa da mimba-ZvelobiT.

daakvirdiT mTels Tana-medrove kavkasias samxreT ruseTidan moyolebuli TviT anatoliis sivrcemde da naxavT, rom musulmanuri aRmsareblobis qveynebSic ki (daRestnis respublika, CerqezeTi, CeCneT-inguSe-Ti, azerbaijani, TurqeTi, mere ki CrdiloeT oseTi, somxeTi...) sakuTari wina-prebis mier datovebuli folkloruli sacekvao kultura metwilad swored qarTul yaidaze gadaewyo. igive qronometraJi, mu-sikaluri Tanxleba, igive sasceno wyoba, trial-da-cemebi, muxlileTebi, sar-Tulebiani ferxulebi, Coxa, ceri, Tavsaburav-sam-kaulebi... dro gadis, modis axal-axali Taobebi da maT ukve umtkicdebaT rwmena, rom es yvelaferi TviTon Seqmnes. cxadia procesi calmxrivi araa da zogi ram iqidan aqeT moedineba da swored es unda gaxdes Seswavla-analizis sagani.

amrigad, gvaqvs ra, vi-cnobT ra, kulturis gan-viTarebis Tanamedrove saxelmwifo politikis zogad orientirebs, gac-nobierebuli gvaqvs misi ZiriTadi parametrebi globalur movlenaTa msoflio konteqstSi da gagvaCnia ra, qveynis kul-turisa da ZeglTa dacvis saministros specialistTa jgufis mier SemoTavaze-buli strategiis meTodo-logiuri varianti, Segvi-Zlia `pirvelsave sityvas movideT~ da ufro axlo-dan SevxedoT qarTul eT-noqoreografiul kultu-raSi sadReisod arsebul realur viTarebas, aseve misi ganviTarebis samoma-vlo perspeqtivebs.

Sesavali

erovnuli qoreogra-fiuli kulturis stra-tegiis winamdebare doku-menti gansazRvravs `qolga organizaciis~1 _ saqarTve-los qoreografiis moRvawe-Ta SemoqmedebiTi kavSiris mier SemuSavebul saxelmwi-foebriv xedvas, miznebsa da amocanebs, romelTa koor-dinirebuli saxiT warmod-gena da gadaWris RonisZie-baTa Tanmimdevruli gan-xorcieleba xels Seuwyobs saqarTvelos qoreografia-Si arsebuli problemebisa da gamowvevebis gadaWrisa-Tvis aucilebeli gzebis mo-niSvna-uzrunvelyofas ro-gorc mokle, aseve grZelva-dian perspeqtivaSi.

qoreografiuli kultu-ris strategia qveynis gan-viTarebis erTiani saxelm-wifoebrivi xedvis nawilia, rac imaSi gamoixateba, rom igi angariSs uwevs Taname-drove samyaroSi mimdinare procesebs, exmaureba kul-turis ganviTarebis zogad koncefcias, mis ekono-mikur aspeqtebs, warsulis memkvidreobasa da dRevan-delobas Soris arsebul logikur kavSirebs, saja-roobis, xelmisawvdomobis, sazogadoebis CarTulobis, gamWvirvalobis, marTvis centraluri da regiona-luri struqturebis, ara-samTavrobo organizacie-bis, fondebis, donor or-ganizaciebTan, biznesseq-torTan, saganmanaTleblo sferoebTan da sxva msgavs aRiarebul instituciur warmonaqmnebTan urTier-Tobis principebs.

qoreografiuli kultu-ris strategia iTvaliswi-nebs, saerTod kulturis sferoSi mimdinare saxelm-wifo midgomebis, xedvebis, amocanaTa gagebis ZiriTad tendenciebs da amis gaTva-liswinebiT gansazRvravs im aqtivobebis Sinaarss, romelic gamomdinareobs TviT dargis specifikuri bunebidan da mis winaSe md-gomi amocanebidan.

strategiis winamdebare dokumentis Seqmnis auci-lebloba ganpirobebulia garkveuli garemoebebiT, kerZod: miuxedavad im fa-qtisa, rom Cvens erovnul qoreografiul kulturas uzarmazari warsuli aqvs da misi sasceno-saCvene-blad gamotanis istoriac ukve saukunes gadascil-da, miuxedavad imisac, rom sxvadasxva donis qoreo-grafiulma ansamblebma

1. profesionalTa da institu-

ciaTa (saganmanaTleblo dawese-

bulebebi, ansamblebi, samxareo-

regionaluri struqturebi...)

SemoqmedebiTi gaerTianeba, ro-

melic koordinacias uwevs kon-

kurentuli sferos saqmianobas.

mTels msoflios gaacnes qarTuli cekvis maRali esTetikuri saxismetyve-leba, imis gaTvaliswine-biTac, rom CvenSi Znelad ipovi mozardi Taobis warmomadgenlebs, ro-melTac raRac garkveuli periodi mainc ar gauta-rebiaT sabavSvo Tu axal-gazrdul qoreografiul gaerTianebebSi, dRemde ar arsebobs erTiani stra-tegiuli xedva, romelic epoqis moTxovnebisa Tu gamowvevebis konteqstSi gaiazrebda, warmoidgenda da warmosaxavda sacekvao xelovnebis ganviTarebis ekonomikuri, saswavlo-sa-ganmanaTleblo, fizikur-esTetikur aRmzrdelobiT amocanebs. kulturuli memkvidreobis dacvis farTomasStabian saxelm-wifo moZraobaSi dRemde ar aris gansazRvruli qo-reografiuli xelovnebis imedi Tu momavali, rac xSirad kulturuli iden-tobis dezintegracias, mis dezorganizacias da mem-kvidreobad qceuli simdi-dris gadineba-dakargvasac iwvevs.

aseT situaciaSi gaua-zrebeli, gamouyenebeli da efeqturobas moklebuli rCeba TviT gamWvirvalo-bis, samoqalaqo CarTulo-bisa da kanonis uzenaeso-bis principebi, rogorc safuZveli `kargi mmarTve-lobisa~.

ras mivaRwieT?!

qarTuli qoreogra-fiuli kulturis sferoSi dasaqmebulma adamianebma ician, rom `saqarTvelos qoreografiis moRvaweTa SemoqmedebiTi kavSiri~ (misi sxvadasxva saxelwo-debiT) SedarebiT gviande-li struqturuli warmo-naqmnia. igi Tavidanve `mu-sikalur-qoreografiuli sazogadoebis~ nawili iyo da mxolod ukanaskneli ori aTeuli wlis manZil-ze miiRo damoukidebeli saxe. aRniSnuli periodi bolomde sakmarisi ar ga-modga kavSiris srulmasS-tabiani struqturuli or-ganizebisaTvis, radgan mas, rogorc instituciur er-Teuls, arc erTi TeTris Rirebulebis qoneba ar gaaCnda da mxolod bolo ramdenime weliwadSi moxe-rxda misi qonebriv-admi-nistraciuli dafuZneba-uzrunvelyofa. im saxiT da formiT, romelic sa-dReisod kavSirs aqvs, igi, rogorc samarTalmemkvi-dre 2011 wels dafuZnda da amJamad VII saangariSo yrilobas marTavs. dReisa-Tvis kavSiri warmoadgens `SemoqmedebiTi kavSirebis Sesaxeb~, aseve sxvadasxva samarTlebrivi aqtebis mo-

TxovnaTa safuZvelze mo-qmed mowyobil `kerZo sa-marTlis iuridiul pirs~, romelsac gaaCnia kanoniT gaTvaliswinebuli stru-qturebi, samxareo orga-nizaciebi, hyavs wevrebi, moqmedebs arCeviTobis principiT, gankargavs mis mierve SeZenil qonebas. ixdis saTanado gadasaxa-debs, awyobs RonisZiebebs, gamoscems gazeTs, awar-moebs SemoqmedebiT, kvle-viT-samecniero da pedago-giur-aRmzrdelobiT saq-mianobas.

kavSiri aqtiurad Ta-namSromlobs saxelisu-flebo struqturebTan sa-jaro da kerZo samarTlis iuridiul pirebTan, ana-logiur organizaciebTan, saswavlo-saganmanaTleblo profilis organizacieb-Tan, kulturis dawesebu-lebebTan, ansamblebTan, sxva SemoqmedebiT gaerTia-nebebTan.

kavSiris marTva xor-cieldeba gamgeobis mier miRebuli gadawyvetile-bebiT, romlis koordini-rebas axdens centraluri ofisi.

kavSirSi mimdinare pro-cesebis sajaroobis ga-zrdis mizniT socialur qselSi Seiqmna feisbuq gverdi, romelzedac gan-Tavsda da dResac Tavsdeba yvela met-naklebad mniS-vnelovani informacia, sa-qmiani Sexvedrisa da Cata-rebuli RonisZiebis, aseve saerTaSoriso kavSirebis amsaxveli masalebi.

aseTi realobis far-glebSi momzadebuli ero-vnuli qoreografiuli kulturis winamdebare strategia efuZneba qveynis konstitucias, saqarTve-los kanons `SemoqmedebiTi kavSirebis Sesaxeb~, ukanas-knel xans miRebul samarT-lebriv saxelmwifo aqtebs, aseve: `adamianis uflebaTa sayovelTao deklaracias~, gaero, 1948 wlis 10 dekem-beri, `konvencias kultu-ruli TviTgamoxatvis mra-valferovnebis dacvis da SenarCunebis Sesaxeb~, iu-nesko, 2005 wlis 20 oqtom-beri, ̀ konvencias msoflios kulturuli da bunebrivi memkvidreobis dacvis Se-saxeb~, 1973 wlis 19 noem-beri, `konvencias arama-terialuri kulturuli memkvidreobis dacvis Se-saxeb~, iunesko, 2003 weli, 17 oqtomberi. kulturis strategia~, 2025 (samuSao versia).

_ `saqarTvelos kultu-risa da ZeglTa dacvis sa-ministro, dekemberi, 2015;

_ ̀ saqarTvelos ganaTle-bisa da mecnierebis saminis-tros~ mier momzadebuli, moqmedebaSi myofi doku-mentacia. 2012-2015 ww.

1. strategiis SemuSavebis

meTodologia da meToduri

uzrunvelyofa

winaswari SeniSvna: cneba `meTodologiis~ gagebaSi Cven mxars ar vuWerT uka-nasknel xans inglisureno-vani realobidan Semosul mis gamartivebul gaazre-bas, romlis mixedviTac `meTodologiis~ cneba dayvanilia kerZo meTo-debis sistemaze. CvenTvis `meTodologia~ warmoad-gens zogadstrategiul filosofiur safuZvels, xedvas, movlenis (mocemul SemTxvevaSi _ qoreokul-turis) TaviseburebaTa da misi ganviTarebis logikis Sesaxeb. rac Seexeba meTo-dikas, an meTodTa sistemas, Cven igi gvesmis, rogorc gzebis, xerxebisa Tu wese-bis erToblioba, romelmac unda uzrunvelyos meTo-dologiiT gansazRvruli strategiuli mimarTule-bebis realizeba.

aRniSnuli midgomebi-dan gamomdinare strate-giis SemuSavebis procesis sawyis etapzeve moewyo kulturis sferoSi dasaq-mebuli samecniero-kvlevi-Ti potencialis gamovlena, maTi Tavmoyra im ZiriTadi problemebis gamokveTis mizniT, romelic zogadad folkloris sferoSi arse-bobs, rac, bunebrivia, Tavs iCens qarTul qoreokul-turul sivrceSi da ro-melTa gaazrebasac globa-lizaciis epoqis gadasaxe-didan sruliad axleburi midgomebi esaWiroeba.

arsebuli problemebis gamovlenisa da maTi si-mravlis rangobrivi maCve-neblebis gamosakveTad sistematurad ewyoboda gamgeobis specializebuli sxdomebi, romlis drosac viyenebdiT kvlevis Tvise-briv da raodenobriv meTo-debs, vaxdendiT im jgufe-bis fiqsirebas da Semdgom gamokiTxvas, romelSic, rogorc fokus-jgufSi gaerTianebulia praqtikos qoreografTa, aseve aR-niSnul sferosTan daka-vSirebuli adamianebi, an-samblebis xelmZRvanelebi, provaideri organizaciebi, musikos-Semsruleblebi, rogorc dedaqalaqSi, aseve regionaluri qalaqebis, calkeuli municipalite-tebisa da soflis mcxovre-blebi. kvlevis specialur mimarTulebas warmoadgen-da socialur qselSi ga-JRerebuli masalebis Tav-moyra.

Catarebuli kvlevis Sed-egebis analizis safuZvel-ze gamovlenil iqna Ziri-Tadi problemebi da moixa-za maTi gadaWris winaswari gzebi, im farglebSi, ro-

Page 8: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

8#13 (59), marti-aprili, 2016saqarTvelos

qoreografia

melsac faravs qoreogra-fiis moRvaweTa kavSiris saqmianobis sivrce.

2. problemaTa CamonaTvali, gamowvevebi

da reagirebis meqanizmebi

zemoaRniSnuli kvlevis procesSi gamoikveTa ramde-nime ZiriTadi problemuri sakiTxi, kerZod aRmoCnda, rom:

_ erTian saxelmwifo xedvebsa da socialur po-litikaSi kulturis, maT Soris tradiciuli qoreo-kulturuli memkvidreobis roli, funqcia da perspeq-tiva saTanadod ar aris ga-Tvaliswinebuli, rac pir-dapir aisaxeba finansuri nakadebis mimarTulebebze, subsidiebis masStabebze, materialur-teqnikuri uzrunvelyofis amocane-bze;

_ sruliad Seuwynarebel mdgomareobaSia qoreogra-fiuli mimarTulebis sagan-manaTleblo sivrce. sas-kolo ganaTleba am mxriv, samwuxarod saxsenebelic ar aris Tavisi umniS-vnelod mcire masStabebis gamo. igive SeiZleba iTqvas specialur-profesiul da umaRles ganaTlebaze. er-TaderT naTel wertilad am mimarTulebiT bolo dromde rCeboda oriod specialuri saswavlebeli (quTaisi, baTumi, Tbilisi) da SoTa rusTavelis Tea-trisa da kinos saxelmwifo universitetis qoreogra-fiuli mimarTuleba. sam-wuxarod, problemebma aqac iCina Tavi da qoreogra-fiuli kadrebis momzade-bis simwyobrem Cveuli saxe TiTqmis mTlianad dakarga.

_ warmoudgenlad maRali rangis siZneleebis winaSe aRmoCnda qoreografiuli kulturis ganviTarebisa-Tvis saWiro materialur-teqnikuri bazis sakiTxi. sabazro ekonomikiT mo-tanili saxelmwifo asi-gnebaTa usistemo Tu usu-suri da xSirad danaSau-lebrivi mimoqcevis gamo xelis erTi mosmiT gauqmda saklubo dawesebulebebi, moiSala da uRono gaxda folkloris warmomSobi soflis cxovreba, sruliad gaurkveveli politikuri Sinaarsis gadawyvetilebiT sajaro-saskolo dawesebu-lebebs aekrZalaT manamde mwyobrad moqmedi sawreo, sagundo, aseve sabavSvo qo-reografiuli koleqtive-bis Seqmnis mimarTulebiT aqtivoba, daikarga `olim-piadebis~ tradicia da a.S.

am gauazrebeli qmedebiT, skolebis materialur-te-qnikuri baza miimarTa sa-bazro ekonomikisaken, igi gautolda, gauTanabrda

biznesdawesebulebebs da moxda is, rac unda momxda-riyo _ calkeuli gamonak-lisebis garda umetes sa-soflo dasaxlebebSi sas-kolo Senobebi dacarielda da nel-nela nadgurdeba. maTi gadarCena mimdinare etapze, zogan mainc, mxo-lod msoflio bankisa da sxva msgavsi dawesebulebe-bis miznobrivi tranSebiT xerxdeba;

es ukanaskneli ki, bu-nebrivia verc maradiu-li iqneba da verc yvelas gawvdeba.

_ uaRresad dabalia qo-reokulturis sferoSi dasaqmebuli adamianebis Sromis anazRaureba da so-cialuri garantiebi, rac adamianebs xSirad ubiZgebs kanonsawinaaRmdego qmede-bebisaken;

_ sustia, xolo rig SemTxvevaSi sruliad dau-muSavebelia saxelovnebo ganaTlebisaTvis aucile-beli sakanonmdeblo baza, rac uamrav naklovanebas, koliziasa da problemas warmoSobs.

_ situaciis paradoqsu-lobaze metyvelebs is faq-tic, rom raoden gasakvir-velic ar unda iyos, dRemde saxelmwifom TviT qoreo-grafiul-folkloruli sa-qmianobis koordinatoris, misi `qolga organizaciis~ _ SemoqmedebiTi kavSiris-Tvisac ki mTeli Tbilisis masStabiT, ver gamoimeta Tundac 70-80-ode kvadra-tuli metris farTi da es ukanaskneli Tavis gadarCe-nas saqiravno urTierTo-bebisaTvis saWiro arc Tu mizeruli Tanxebis mudmivi Zieba-mopovebiT axerxebs.

_ mZime situaciaa sta-tistikis sferoSi. miuxe-davad kavSiris mcdelo-bisa, dRemde SeuZlebelia imis dadgena Tu ramdeni sabavSvo, axalgazrduli an TviTmoqmedi qoreogra-fiuli koleqtivi saqmia-nobs qveynis masStabiT. ra codna-ganaTlebis, cenzisa da profesiuli momzade-bis adamianebi moRvaweoben qoreografisa Tu repe-titoris rangSi, vin dgas provaider-organizaciebis ukan, vin da ra mizniT mog-zaurobs qveynis farglebs gareT, vis gaaqvs qoreo-grafiuli codna da vin `aniavebs~ erovnuli qoreo-kulturuli memkvidreobis iseT saganZurs, romelic jer kidev ar dafiqsirebu-la, rogorc `aramateria-luri kulturis Zegli~ da erovnuli simdidre.

_ sruliad Seuwynare-beli viTareba Camoyalibda qoreofolkloris mecnie-ruli kvlevis mimarTule-biT. arsebiTad, es aris er-Tgvari `saarviso sfero~, romlis ganviTareba-sta-gnaciis sakiTxi mTlia-

nad kerZo iniciativazea damokidebuli. marTalia folkloris kvlevis ero-vnul centrSi siZveleTa fiqsaciis mimarTulebiT erTi saStato erTeulis dafinanseba xerxdeba, aseve garkveul valdebulebebs am mimarTulebiT emsaxu-reba Teatrisa da kinos universitetis qoreo-grafiuli mimarTulebis ramdenime axalgazrda spe-cialisti, magram es yvela-feri, bunebrivia, Zalian cotaa imasTan SedarebiT, risi gakeTebac sinamdvi-leSi saWiroa.

TavisTavad is faqti, rom folkloruli sa-cekvao kulturis Semqmnel da Semomnaxav iseT qveyana-Si, rogoric saqarTveloa, Tundac ukanaskneli 50-80 wlis manZilze ver Camoya-libda saTanado ambiciebis mqone seriozuli samec-niero struqtura, ukve mianiSnebs, rom arc saxel-mwifos da arc sazogadoe-bas saTanadod Sefasebuli ar aqvs problemis Rirebu-leba, misi mniSvneloba da perspeqtiuloba. es yvela-feri ki uSualod aisaxeba saboloo Sedegebze. ase gagrZeleba aRar SeiZleba. sistema, romelSic gamefe-bulia qaosi da romelic acdenilia maRal sazoga-doebriv-saxelmwifo mi-znebs, aucileblad gaxdeba umarTavi da male dakarga-vs maRal erovnul orien-tirebs. amis niSnebi ukve aSkarad gamoCnda. es aris qaosi sakoncerto-safes-tivalo aqtivobebis siste-maSi, qoreokulturisadmi miZRvnili specialuri sa-biblioTeko seriis ukidu-resi siRaribe, qoreograf-qoreologTa momzadebis saxelmwifoebrivi sistemis gasaocari gularxeinoba da rac gansakuTrebiT sa-gangaSoa, qoreografiuli memkvidreobis gadineba-da-kargvis uaRresad sagangaSo masStabebi. karmoRebuli internetsivrcis gavle-niT da sabavSvo, axalgazr-duli Tu didi akademiuri ansamblebis sistematuri sagastrolo gasvlebiT, calkeul specialistTa `gastroliorobiTa~ da maTi saeWvo moRvaweobis meoxebiT, TiTqmis mTeli kavkasia, miuxedavad reli-giuri aRmsareblobisa, ro-gorc Sesaval nawilSi ukve aRiniSna, arsebiTad, qar-Tul sacekvao wyobaze, misi tanTCacmulobisa da sas-ceno variantebis mibaZvaze gadavida. sagangaSo isaa, rom ukve saWirod aRarc ki miaCniaT sityva `saqarTve-los~ Tu `qarTulis~ xse-neba. aranakleb sagangaSoa is momentic, rom daiwyo erTgvari ukuprocesic. ke-rZod, qarTul cekvebSi ga-moCnda moWarbebuli aRmo-

savluri musikaluri Tan-xlebani da ileTTa iseTi nakrebebi, romelsac Cvens erovnul cnobierebasTan Tu qoreoesTetikasTan saerTo araferi aqvs. amgva-rad, aRniSnuli sakiTxebic sakvlevia, Sesaswavlia da saTanado rekomendaciebi SesamuSavebel-Sesaqmnelia.

_ udaod misasalmebelia is faqti, rom saxelmwi-fom kulturisa da ZeglTa dacvis saministros saxiT xeli mohkida saxelovnebo ganaTlebis sakanonmdeblo bazis mowesrigebas, aseve kulturuli memkvidreobis kodeqsis Seqmnas, rac sru-liad aucilebeli pirobaa erTis mxriv saganmanaTle-blo sivrcis reorganize-bis, fizikur-esTetikuri saaRmzrdelo sferos ga-marTvisa da am saqmeSi ara-materialuri kulturuli memkvidreobis gamoyenebis arealis gasafarToeblad. Tumca, aqve unda iTqvas, rom aRniSnuli saqmianoba efeqturi mxolod saTa-nado mecnieruli kvle-va-Ziebisa da Sesatyvisi Teoriul-praqtikuli das-kvnebis momzadebis Semdeg SeiZleba gaxdes.

zemoaRniSnul ZiriTad problemebsa da masTan da-kavSirebul sakiTxebsa Tu gamowvevebze reagirebis meqanizmebis moZiebis auci-lebloba dRis wesrigSi upirveles yovlisa ayenebs qoreografiis moRvaweTa kavSiris, rogorc nebayo-flobiTi SemoqmedebiTi instituciuri gaerTiane-bis, rogorc `qolga or-ganizaciis~ miznobrivi mi-siis axleburad gaazrebis amocanas.

migvaCnia, rom moce-mul etapze qoreografiis moRvaweTa kavSiris misiaa mTlianad qarTuli kul-turis, upirvelesad ki erovnuli qoreografiuli kulturis Senaxva-gadar-Cenisa da ganviTarebis Se-qmna. misTvis swori mimar-Tulebis micema im orien-tirebis gaTvaliswinebiT, romelsac sazogadoebas sTavazobs qveynis mdgradi ganviTarebis strategia.

strategiuli misiis amgvari gagebidan gamomdi-nare amocanaTa Camona-Tvali, romelsac Tavisi saqmianoba unda miuZRvnas SemoqmedebiTma kavSirma daaxloebiT aseTi saxisa SeiZleba iyos:

_ mosaxleobis, maT So-ris upirveles yovlisa mo-zardi Taobis cnobierebis amaRleba-codnis arealis gafarToeba, fizikur-esTe-tikuri momzadebis donis gaZliereba-ganmtkiceba, romelic uzrunvelyofs eris kulturuli idento-bis gadarCenas da saamisod aucilebeli ekonomikuri Tu socialuri sakiTxebis

Taobaze swori orientire-bis gamomuSavebas.

_ qoreokulturul mem-kvidreobaze, mis ganmaviTa-rebel potencialze xelmi-sawvdomobis gazrda, kul-turuli mravalferovnebis SenarCuneba;

_ qoreokulturuli mem-kvidreobis ekonomikuri potencialis gazrda, kul-turis gatana da erTgvari kulturuli `interven-ciis~ uzrunvelyofa, axali ideebiT misi gamdidreba, kulturuli turizmis seg-mentaciaSi sakuTari funq-ciis drouli monaxva-gan-xorcieleba.

_ kulturis sxva sferoe-bTan mWidro TanamSromlo-ba, axali ideebiT maTi gamdidreba.

_ qoreokulturuli memkvidreobis sferoSi moRvawe adamianebis kvali-fikaciaze zrunva da maTi cxovrebis pirobebis amaR-leba-gaumjobesebis Ronis-Ziebebis uzrunvelyofa.

_ dargSi moRvawe, saTa-nado damsaxurebis mqone adamianebisaTvis pativis migeba, maTi dafaseba da mxardamWeri RonisZiebebis uzrunvelyofa.

_ qoreokulturuli mem-kvidreobis mecnieruli kvlevis saqmeSi SesaZlo wvlilis Setana, dargSi moRvawe specialistebis saqmianobis koordinireba, maTTvis xelisSewyoba, ga-zeTisa da saTanado krebu-lebis gamocemis gziT axa-li ideebis propaganda.

3. a) strategiul mimarTulebaTa uzrunvelyofis

gzebi da saSualebebi

cnobierebis sivrciTi velis gafarToeba saswa-vlo-saganmanaTleblo da saaRmzrdelo RonisZiebe-bis uzrunvelyofis gziT. mosalodneli Sedegi: sa-zogadoeba, sainformacio, saganmanaTleblo, forma-luri da araformaluri sa-ganmanaTleblo sivrceebi, momavali Taobis saswavlo-saaRmzrdelo aqtivobasTan dakavSirebuli individebi, kulturis sferoSi moq-medi subieqtebi, sruliad acnobiereben erovnul qo-reografiul-folklorul kulturasTan dakavSire-bul SesaZleblobebsa da maTi gamoyenebis mniSvnelo-bas qveynis ganviTarebis, sazogadoebrivi keTil-dReobis uzrunvelyofisa da erovnuli identobis ga-darCenis mimarTulebiT.

aRniSnuli Sedegis uzru-nvelsayofad qoreogra-fiis moRvaweTa Semoqmede-biTi kavSiri: _ qmnis sis-temuri saxis mqone mdgrad sainformacio sivrces. kerZod, gamoscems mizno-

Page 9: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

9#13 (59), marti-aprili, 2016 saqarTvelos

qoreografia

brivi daniSnulebis mqone mozrdili formatis mqone gazeTs _ `saqarTvelos qo-reografia~:

_ ayalibebs tevadi Si-naarsis socialur sain-formacio urTierTobebs, feisbuq-gverdis, veb-gver-dis da masTan dakavSirebu-li SesaZleblobebis for-miT;

_ ayalibebs gafarToe-buli formatis sainfor-macio-sakomunikacio ur-TierTobebis programas moqmedi telesivrcis, ra-dio-sainformacio velisa da sagazeTo-saJurnalo in-dustriis SesaZleblobaTa gamoyenebis gziT;

_ sistemur saxes aZlevs samecniero-kvleviT, Zie-biT samecniero-meTodur da sakonferencio, aseve propagandistul saqmiano-bas;

_ atarebs leqcia-semi-narebs, master-klasebs, treining-mecadineobebs misTvis samoqmedo arealad gansazRvrul sivrceSi mo-qmedi subieqtebisaTvis;

_ organizebas ukeTebs samecniero publikaciebis, damxmare-meToduri lite-raturisa da sxva aucile-beli masalebis gamocemas;

_ amzadebs da saTanado ganxilvisaTvis sxvadasxva donis eqspert-Semfase-blebTan agzavnis, mere ki savaldebulo dokumentis saxiT gamoscems aucile-bel meTodur literatu-ras (saswavlo programebi, miTiTebebi, rekomendacie-bi, debulebebi, sasertifi-kacio moTxovnebi...);

_ amzadebs da tiraJire-bas ukeTebs aucilebel sa-sertifikacio dokumentebs (diplomi, sertifikati, si-geli, dajildoebis fur-celi...) qoreografiul praqtikul saqmianobaSi sxvadasxva doneze Cabmuli subieqtebisaTvis (studiis moswavle-wevri, studia-damTavrebuli, damdgmeli qoreografi, qoreograf-repetitori da a.S.);

_ mWidrod Ta-namSromlobs kulturis sferos muSakebTan, poli-tikis ganmaxorcielebel subieqtebTan, biznesse-qtorTan, saerTaSoriso fondebTan...

_ sistematuri saxiT, uwyvet reJimSi atarebs konkursebs, konkurs-fes-tivalebs, sezonur daTva-lierebebs, kvartalur, naxevarwliur da wliur Semajamebel RonisZiebebs;

_ mudmiv kontaqts inar-Cunebs saerTaSoriso sa-festivalo-SemoqmedebiT organizaciebTan, amzadebs maTi wevrobisaTvis auci-lebel dokumentacias, stumrad iRebs monaTesave profilis mqone saerTaSo-riso safestivalo organi-zaciebis warmomadgenlebs;

_ rekomendacias uwevs calkeul ansamblebs, stu-diebs, moqmed praqtiko-sebs;

_ dasajildoeblad wa-radgens qoreokulturul sferoSi moRvawe, gan-sakuTrebuli damsaxurebis mqone pirebs, TviTonac gas-cems Sesabamis jildoebs, im kompetenciis fargleb-Si, romelsac iTvaliswi-nebs kavSiris wesdeba, Sina-ganawesi da maTi safuZvel-mdebare sxva normatiuli aqtebi;

_ qoreografiis moRvawe-Ta SemoqmedebiTi kavSiri gansakuTrebul yuradRebas uTmobs cekvis xelovnebis, rogorc skolamdeli da saskolo formaluri ga-naTlebis, aseve araforma-luri ganaTlebis Semadge-nel nawils.

aRniSnuli miznis gan-saxorcieleblad igi mWi-drod TanamSromlobs da iTvaliswinebs saganmanaT-leblo sferoSi mimdinare sareformo gardaqmnebis specifikur Tavisebure-bebs.

_ monawileobs sagan-manaTleblo standartis Seqmnis RonisZiebebSi (sa-gnobrivi, maswavleblis profesiuli, saswavlo ga-remos, Sefasebis...), Semu-Saveba-danergvisa da maTi monitoringis procesebSi. gansakuTrebul yuradRebas uTmobs skolisgareSe saxe-lovnebo, saganmanaTleblo, fizikur da esTetikur-aR-mzrdelobiTi RonisZiebe-bisaTvis pedagogiuri ka-dris momzadebis da masTan dakavSirebul sakiTxebs.

_ amuSavebs winadadebebs saxelovnebo gakveTilebis raodenobrivi gazrdis da xarisxis gaumjobesebis Ro-nisZiebaTa mimarTulebiT.

_ atarebs RonisZiebebs damdgmel-qoreografTa, repetitor-qoreografTa da sxva damxmare persona-lis kvalifikaciis amaRle-bis mimarTulebiT;

_ amzadebs specialur me-Todur literaturas, gan-sazRvravs kurikulumebsa da sxva msgavs dokumenta-ciaSi Sesatani sakiTxebis nusxas, adgens saswavlo mecadineobis inovaciur modelebs, axdens maT eqs-perimentul gasinjvas...

_ gansakuTrebul yura-dRebas uTmobs miznobriv sazafxulo Sekrebebs sa-qarTvelos SavizRvispira regionSi (ivlisi), sadac pe-dagogiuri koleqtivebi da maTi aRsazrdelebi aqtiur sabanako-saswavlo saqmia-nobaze dadian da Sesabamis satreningo momzadebasac Rebuloben;

_ qmnis da praqtikulad axorcielebs inovaciuro-bisa da SemoqmedebiTobis waxalisebis sistemas, Tvi-Tonac ajildoebs da saxel-

mwifo jildoze waradgens damsaxurebul ansamblebs, maT xelmZRvanelebsa da pedagogiuri procesis mo-nawile sxva personals.

_ kavSiris wevrebi aqtiu-rad monawileoben pedago-giuri saqmianobisadmi mi-drekilebis mqone maRalk-valificiuri personalis momzadebis RonisZiebebSi. isini qmnian aucilebel do-kumentacias da cdian mas praqtikul saganmanaTle-blo procesSi.

_ kavSiri aqtiuradaa Ca-bmuli qoreografiuli ka-drebis profesiuli gadam-zadebis uwyveti sistemis funqcionirebaSi.

aRniSnuli saqmianobis ZiriTad orientirs war-moadgens SromiTi bazris moTxovnebis gaTvaliswi-neba da maradganaxlebadi saxelovnebo saqmianobis praqtikuli maxasiaTeble-bi.

_ kavSiri da masTan saq-mian kontaqtSi myofi gaer-Tianebebi aqtiurad saq-mianoben qoreografiuli kulturis xelmisawvdomo-bis gazrdis mimarTulebiT, raTa igi Tanabrad sasur-veli gaxdes sazogadoebis yoveli wevrisaTvis, ganur-Cevlad sqesisa, religiuri aRmsareblobisa, erovnuli Tu socialuri warmoma-vlobisa, gansakuTrebuli saWiroebisa da SezRuduli SesaZleblobebisa;

_ qoreografiuli kul-turis swavleba da misi esTetikuri SesaZleblobe-bis aRqma Tanabrad xelmi-sawvdomia qveyanaSi mcxo-vrebi xalxebis, aseve iZu-lebiT gadaadgilebul, ltolvil da adgilnacva-li xalxis, gansakuTrebul saWiroebaTa mqone axal-gazrdobisaTvis (smena-daqveiTebulTa swavleba, bileTebis dabali fasi an saerTod ufasod darigeba da a.S.);

_ kavSiris saqmianobaSi gansakuTrebul adgilze dgas diasporebTan muSaoba da im moqmedi ansamblebis waxaliseba-dajildoeba, safestivalo RonisZiebebSi maTi CarTva, aqtiuri kon-taqtebis SenarCuneba...

qoreografiuli kultura

sazogadoebrivi cxovrebis

konteqstSi

mosalodneli Sedegi: qoreografiuli kultu-ris masobrivi danergva, am mxriv arsebuli tradicie-bis gagrZeleba xels uwyobs qveynis ganviTarebasa da sa-zogadoebrivi keTildReo-bis uzrunvelyofas.

_ saqarTvelos qoreo-grafiis moRvaweTa Semoq-medebiTi kavSiri miiCnevs, rom erovnuli sacekvao

kulturis gadarCena-ganvi-Tarebis zemoTCamoTvlili RonisZiebebis saerTo Camo-naTvali da maTi realizeba aris ara mxolod warsuli-sadmi grZnoba-pativis ga-moxatuleba, aramed globa-lizaciis saerTo-msoflio konteqstSi gzis gakvalvis Seucvleli saSualeba;

_ sworad dayenebuli formaluri da araforma-luri SemoqmedebiTi ga-naTleba jansaR gavlenas axdens sajaro politikur-kulturuli cxovrebis mdinarebaze, igi adamia-nebSi zrdis kreatiulo-bas, Ziebisa da gardaqmnis pozitiur unar-SesaZle-blobebs, xels uwyobs maT Semdgom profesiul dakva-lianebas;

_ qoreografiuli wree-bis, studiebis, ansamblebis ricxvis zrda quCis mavne zegavlenisagan icavs moma-val Taobebs, exmareba maT janmrTelobas, fizikur da sulier zrdas;

_ sacekvao kultura tu-rizmis politikis ganvr-coba-ganviTarebis auci-lebeli saSualebaa. igi xels uwyobs qveynis, eris, sazogadoebis eTnikuri mravalferovnebis cnoba-dobis gazrdas, adamianTa dasaqmebas, investiciebis mozidvas;

_ qoreografiuli xelo-vnebis farTo da aqtiuri swavleba adamianTa janmr-Telobisa da socialuri dacvis politikis warmate-bis mniSvnelovani garanto-ria. meti da mizanmimarTu-li SemoqmedebiT-fizikuri aqtivoba ukuproporciul mimarTebaSia janmrTelo-bis moSlasTan da specia-lur samkurnalo Ronis-ZiebebTan. iq, sadac didia SemoqmedebiTobaze orien-tirebuli axalgazrdobis xvedriTi wili, naklebia kanonTan konfliqti da asocialuri qmedebebi;

_ qoreografiuli kul-turis ganviTareba da misi sistemuri eqsporti xels uwyobs aqtiur sagareo po-litikas, sxvadasxva regio-nalur gaerTianebebSi mo-nawileobas, evropuli Ri-rebulebebisadmi swrafvas da am sivrceSi poziciebis ganmtkicebas.

qoreokulturul aqtiobaTa

dafinanseba

mosalodneli Sedegi:qoreokulturuli saq-

mianobis sfero saTanado finansuri mxardaWeris gareSe ver iarsebebs. imi-saTvis, rom man dasaxuli miznebis realizeba moaxe-rxos saWiroa:

a) saxelmwifo finansuri mxardaWera;

b) fondebis, biznesis, ke-rZo seqtoridan wamosuli

investiciebis mozidvaze zrunva;

g) dafinansebis alterna-tiuli wyaroebis (qvelmo-qmedeba, Semowirulobebi, latarea, miznobrivi kon-certebi, mosakreblebi...) moZieba;

d) adgilobriv mmarTve-lobiT struqturebTan mudmivi kontaqtebis uzru-nvelyofa, maTTan mWidro TanamSromloba saerTo mi-znebis realizaciisaTvis saSualebebis gamoZebnis mimarTulebiT;

e) sazogadoebis calk-eul wevrebTan, mSobleb-Tan, ojaxebTan, TemebTan aqtiuri urTierTobebis tradiciuli formebis Se-narCuneba da maTi ganaxle-ba.

dargis specifikuri

amocanebi

qoreografiuli kul-tura erTi mxriv aris ara-materialuri kulturuli memkvidreoba, romelic erTi saxis, misi mentali-tetis gamovlenis specia-luri formaa.

amave dros igi aris aq-tiuri saSemsruleblo xe-lovneba, romelic: realu-rad gayidvadi da simdi-dris momtania; amave dros axalgazrdobis fizikur-esTetikuri gajansaRebis specifikuri formaa da es-Tetikuri tkbobis momtani sanaxaobiTi kulturaa.

aRniSnulidan gamomdi-nare igi moiTxovs kultu-ruli memkvidreobisadmi damokidebulebis formebis ganmtkicebasa da aqtiur sakoncerto-saCvenebel, aseve saaRmzrdelo struq-turebSi CarTvas.

qoreografiuli kultu-ris mravalmxrioba misi, rogorc aramaterialuri kulturuli memkvidreobis mudmivi Ziebis, gaaqtiure-bis da am gziT sicocxlisu-narianobis uzrunvelyofis RonisZiebebs saWiroebs.

rogorc sxva danarCeni mimarTulebebi, cxovrebis urbanizacia-globaliza-ciis safrTxis gamo, qoreo-kulturac mudmivad imyo-feba dakargva-gadaSenebis safrTxis winaSe. imisaTvis, rom aRniSnuli safrTxe aviciloT, saWiroa siste-muri kvleva, miviwyebulis kvaldakval aRmoCena, mo-povebulis aqtiur sakon-certo mimoqcevaSi CarTva da am gziT misi mdgradi yofis, mdgradi ganviTare-bis uzrunvelyofa.

qoreografiuli xelo-vnebis, rogorc sanaxaobi-Ti da saSemsruleblo xe-lovnebis popularizaciis mizniT aucilebelia axal-gazrda TaobaSi misi propa-gandis masStabebis gazrda, samoyvarulo koleqti-

Page 10: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

10#13 (59), marti-aprili, 2016saqarTvelos

qoreografia

vebis ricxovnobis zrda, am tipis organizaciebis saerTaSoriso sivrceSi integrirebis sazRvrebis gafarToeba-gaZliereba, qveynis imijisa da popula-rizaciisaTvis aucilebeli sagastrolo aqtivobebis waxaliseba.

qoreografiuli ganaT-lebis, misi ganviTarebisa-Tvis mxardasaWeri Sesaba-misi administraciul-sa-marTlebrivi regulirebis meqanizmebis Seqmna, gau-mjobeseba da ganmtkiceba.

4. strategiis ganxorcieleba

a) riskebis analizierovnuli qoreografiu-

li kulturis strategiis dokumentiT gaTvaliswine-buli da dasaxuli mizne-bis miRweva dakavSirebulia konkretuli amocanebis ga-daWrasTan, romelsac Tavis mxriv xels uSlis riskebis ukve Camoyalibebuli sis-tema, romelTa SinaarsSic mniSvnelovani adgili uWi-ravs finansur, operaciul, saganmanaTleblo-profe-siuli momzadebisa da ad-gilobriv, regionalur, saxelmwifoebriv struq-turebTan urTierTobis sakiTxebs.

strategiis ganxorcie-lebis procesisaTvis yve-laze didi riskis Semcvle-lia Teoriulad dasaSvebi dausabuTebeli cvlilebebi saxelmwifo-sajaro poli-tikaSi, romelsac orienti-rebis Secvla, subsidire-bis meqanizmebSi aqcentebis gadaadgileba, moulodne-li fizikur-sagadasaxado cvlilebebi da masTan mib-muli sazogadoebrivi pro-cesebi udevs safuZvlad. aseTi ryevebi, Tu ki mas praqtikulad eqneba adgi-li, imTaviTve gamoricxavs `kargi mmarTvelobis~ prin-cipebs da masTan dakavSire-bul molodinebs.

aRniSnuli riskis pre-vencia, garda swori saxel-mwifoebrivi xedvisa, kar-gad gaTvlili sagareo-po-litikuri saqmianobisa da swored dasmuli ekono-mikuri aqcentebisa, auci-leblad moiTxovs aqtiur sazogadoebriv diskusiebs, sajaroobis, Riaobis, gam-Wvirvaleobis, CarTulobis masStabebis zrdasTan daka-vSirebul RonisZiebebs.

winamdebare strategiiT gaTvaliswinebuli mizne-bis miRweva da amocanebis ganxorcieleba dakavSire-bulia uamravi samTavrobo uwyebis, SemoqmedebiTi ka-vSirebis, sajaro da ke-rZo struqturebis, aseve konkretuli pirovnebebis mxridan gamoCenil aqti-vobebTan. yvelaferi amis koordinireba ki moiTxovs did adamianur da finansur

resursebs. miuxedavad aR-niSnulisa, sruliad auci-lebelia mizanmimarTuli sakonsultacio Sexvedre-bi, sajaro da profesiuli debatebi, prezentaciebi, safestivalo RonisZiebe-bi, konkursebi, romlebic TvalnaTliv dagvanaxebs erovnul qoreografiul kulturaSi arsebul pro-blemebs, mogvaZebninebs maTi gadaWris savaraudo gzebs da am saqmeebSi ara marto qoreografiis moR-vaweTa kavSiris, aramed saxelmwifo-sajaro stru-qturebis, aseve TiToeuli moqalaqis adgils, rolsa da funqcias.

risk-faqtorTa garkveu-li jgufi ukavSirdeba aR-niSnul sferoSi moRvawe adamianTa profesiuli mom-zadebisa da maTi saqmiano-bis SemdgomSi gaumjobese-bis amocanebs.

pedagog-qoreografTa, damdgmel-qoreografTa da repetitorTa rigebSi sa-dReisod bevri saxelovani adamiani iRvwis. samwuxa-rod maT gverdiT bevria SemTxveviTi pirovneba, ro-melsac arc qoreokultu-rasTan, arc SemoqmedebiT saqmianobasTan, an kidev pedagogiur moRvaweobas-Tan araferi akavSirebT. am tipis adamianebi mudmivad imizezeben, rom gadasaWre-li problemebi rTulia da saamisod gza ar arsebobs.

adamianTa es kategoria, garda imisa, rom profe-siuli TvalsazrisiT sak-maod sustia, pirovnulad da socialuri aqtivobis mimarTulebiT, sakmaod agresiulia. maT miaCniaT, rom warsulis praqtikul-SemoqmedebiTi damsaxure-bis meoxebiT SeZenili aqvT moqmedebis sruli Tavi-sufleba da gauTaveblad iTxoven wamaxalisebel, maT Soris finansur garan-tiebs.

aRniSnuli riskis Sesam-cireblad saWiroa mudmivi komunikacia, kvalifikaciis amaRlebisa da profesiuli ganviTarebis sistemis gaZ-liereba, saserTifikacio RonisZiebebis masStabis ga-farToeba.

gamoyenebuli cnebebisa da terminebis

ganmartebebi

araformaluri ganaT-leba _ individualuri da jgufur-koleqtiuri so-cialuri ganaTlebis nebis-mier urTierTSeTanxmebaze agebuli programa, rome-lic ar aris formaluri saswavlo programebis Se-madgeneli struqturu-li nawili, Tumca miznad isaxavs, rogorc zogadi, aseve specialuri kompeten-ciebis codnis, unar-Cveve-

bisa da damokidebulebebis ganviTareba-Camoyalibebas, mozardis pirovnul for-mirebas.

formaluri ganaTlebis sivrce moicavs sawreo, klasgareSe-skolisgareSe, saklubo muSaobas ansam-blebSi, didsa da mcire gaerTianebebSi saqmianobas.

erovnuli sakvalifi-kacio CarCo _ aRniSnuli cneba qarTulenovan samec-niero-kvleviT azrovnebasa da saganmanaTleblo sivr-ceSi Semovida ukanaskneli 1,5 aTeuli wlis manZilze mimdinare sareformo gar-daqmnebis procesSi. dRe-vandeli gagebiT es aris dokumenti, romelSic sis-tematizebulia: 1. qveyanaSi arsebuli zogadi ganaTle-bis sabazo safexurisa da sruli zogadi ganaTlebis kvalifikaciebi _ `zogadi ganaTlebis kvalifikaciaTa CarCo~. 2. profesiuli ga-naTlebis Sesatyvisi yvela profesia, kvalifikaciis done da misi safuZvelmde-bare profesiuli standar-ti _ `profesiul kvalifi-kaciaTa CarCo~. 3. umaRle-si (akademiuri) ganaTlebis kvalifikaciebi _ `umaR-lesi ganaTlebis kvalifi-kaciaTa CarCo~.

Cvens konkretul SemTxve-vaSi qoreografiul ganaT-lebas ̀ erovnul sakvalifi-kacio CarCosTan~ Semdegi Semxebloba aqvs: zogadi ga-naTlebis sabazo safexurze saqarTvelos rig sajaro skolaSi Seiswavleba `qar-Tuli cekva~ (IVkl.).

rac Seexeba profesiu-li ganaTlebis sferos, aq cekvis elementebi (maT Soris xalxuri, samejliso da klasikuri) sakvalifi-kacio CarCos farglebSi Seiswavleba specialur profesiul saswavlebleb-Si. amitomac procesis pe-dagogiuri Sinaarsi regu-lirdeba specialuri stan-dartiT.

umaRlesi akademiuri ganaTlebis doneze qo-reografiuli ganaTleba saTanado zrunvis sagania mxolod erT struqturul erTeulSi, esaa S. rusTa-velis saxelobis Tbilisis Teatrisa da kinos saxelm-wifo universitetis qoreo-grafiuli mimarTuleba.

gansakuTrebuli saWiroe-bis mqone pirebi _ SezRudu-li SesaZleblobebis mqone pirebi, mowyvladi jgufebi (TavisuflebaaRkveTilebi, avadmyofebi...), romlebic specialur midgomasa da gansakuTrebul damokide-bulebas saWiroeben.

decentralizaciis pro-cesi _ funqciebis, Zalau-flebis da pasuxismgeblo-bis gadanawileba centridan periferiebisaken, regiona-luri struqturebisaken. idealuri formis decen-

tralizacia niSnavs adgi-lobrivi mniSvnelobis pro-lemaTa im vertikalze gan-lagebas da misTvis imgvari kuTvnili adgilis miCenas, romelic erTobliobaSi erovnul-saxelmwifoebriv problemebs wyvets, Tanac yvelas monawileobiTa da CarTulobiT.

kargi mmarTveloba _ sa-jaro mmarTvelobis konce-fcia, romlis arsi gamoixa-teba samoqalaqo CarTulo-biT, konsensusiT, kanonis uzenaesobiT, efeqturo-biT, urTierTangariSval-debulebiT, gamWvirvalo-biT, operatiulobiTa da inkluziurobiT.

kultura, xelovneba da SemoqmedebiToba _ kul-tura adamianis gonismieri, sulier-gardaqmniTi saq-mianobis uSualo Sedegi da asparezia. xelovneba kulturis sferos aucile-beli Semadgeneli nawilia. SemoqmedebiToba anu krea-tiuloba ki xelovnebis da saboloo jamSi, kulturis gamdidrebis, misi ganvrco-bis axal-axali ideebiTa da formebiT Sevsebis saSua-lebaa. TiToeuli am cneba-Tagan erTmaneTTan mWidro kavSirSi gansaxilveli mo-vlenaa, radgan isini erT-maneTiT arseboben.

kulturis infrastruq-tura _ qoreokulturul konteqstSi aRiSnuli si-tyvaTSeTanxmebis qveS igu-lisxmeba dawesebulebebisa da obieqtebis Senoba-na-gebobebi, materialur-te-qnikuri baza, samuSao, sa-varjiSo da samecadino darbazebi, ofisebi, sxva...

kulturuli mravalfe-rovneba _ sxvadasxva sazo-gadoebebis, an socialuri jgufebisaTvis damaxasia-Tebeli cxovrebis wesi, ma-terialur-inteleqtualu-ri da emociur niSan-Tvise-baTa erToblioba, sacekvao tradiciebi, simRera da zepiri folkloris Seqmna-gadmocemis unari, Cacmu-lobis stilis Tavisebure-bebi, aRmsareblobis wesi...

mTeli sicocxlis man-Zilze swavla _ kultu-rul mravalferovnebaSi moqceuli folkloruli tradiciebis, maT Soris sacekvao xelovnebis Ta-viseburebebis Seswavla, kvleva da propaganda, sa-zogadoebisa da pirovnebis winsvla_ganviTarebis sxva-dasxva etapze.

politikis ganmsazRvre-li subieqtebi _ sakanon-mdeblo da aRmasrulebeli xelisuflebis struqtu-rebi, calkeuli dargebis politikis ganmaxorciele-beli pirebi.

regioni _ saqarTvelos istoriul-geografiuli mxare, an kidev geografiul

garemoebaTa meoxebiT mas mikuTvnebuli eTnikur-struqturuli erTeuli (magaliTad: arsebobs zemo da qvemo svaneTi. amaTgan istoriul-geografiul ga-remoebaTa da ekonomikur-socialur problemaTa operatiuli gaazrebisa Tu misi gadaWris gasaio-leblad administraciuli dayofis dros zemo svane-Ti mikuTvnebulia samegre-los, xolo qvemo svaneTi raWa-leCxumis regionebs).

sajaro momsaxureba _ momsaxureba da produ-qti, romelic aRmocenebu-lia, Seqmnilia sazogadoe-bis socialuri SekveTis safuZvelze. misi uzrun-velyofa-mowodeba mxolod saxelmwifo prerogativaa, mis miervea dafinansebuli sabiujeto asignebebiT da sxva mxardamWeri RonisZie-bebiT.

formaluri ganaTleba _ struqturulad erT-maneTTan dakavSirebuli, erTmaneTisagan gamomdina-re sistema, romlis qveda sawyisi rgolia skolamde-li aRzrda, mere zogadi, profesiuli da umaRlesi ganaTlebis yvela safexu-ri, xolo mas agvirgvinebs profesiul ganviTarebaze orientirebuli kvalifi-kaciis amaRlebis sistema. formaluri ganaTleba da-dasturebulia saqarTve-los kanonmdeblobis Sesa-bamisi, aRiarebuli sagan-manaTleblo-profesiuli dokumentiT.

qolga organizacia _ ins-titucia an institucia-Ta gaerTianeba, romelic profesiul koordinacias uwevs da akontrolebs ki-devac konkretuli sfe-ros saqmianobas miRweuli Sedegebis gaTvaliswinebiT. `qolga organizaciis~ tips ganekuTvneba `qoreogra-fiis moRvaweTa Semoqme-debiTi kavSiri~, romelic Tavis regionalur struq-turebTan erTad aris or-ganizatori, mxardamWeri da garkveuli azriT makon-trolebeli struqturuli rgoli, romelic Tavisi sa-qmianobis Sedegad gascems profesiuli Sesatyvisobis damadasturebel dokumen-tacias, organizebas uke-Tebs profesiuli ganviTa-rebis sakiTxebze mimarTul RonisZiebebs, icavs Ta-visi wevrebis interesebs, axdens maTi Sromis waxali-sebas da ufro maRali ran-gis saxelmwifo jildoebze waradgens damsaxurebul muSakebs.

SemoqmedebiTi industria _ es aris qoreografiul RonisZiebaTa monawile da mis maregulirebel saka-nonmdeblo safuZvelze moqmedi organizaciebis struqturuli erToba.

Page 11: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

11#13 (59), marti-aprili, 2016 saqarTvelos

qoreografia

wesdeba Tbilisi, 2016 weli

1. zogadi debulebani

1.1. saqarTvelos qoreografTa kavSiri (SemdgomSi `kavSiri”) aris qoreografiis dargSi moRvawe Se-moqmed muSakTa gaerTianeba, ro-melic moqmedebs saqarTvelos konstituciis, saqarTvelos ka-nonis `Semoqmed muSakTa da Semo-qmedebiTi kavSirebis Sesaxeb”, sa-qarTvelos samoqalaqo kodeqsis, saqarTvelos kanonmdeblobisa da winamdebare wesdebis Sesabamisad.

1.2. saqarTvelos qoreograf-Ta kavSiris wesdebis winamdebare redaqcia miRebulia saqarTve-los qoreografTa kavSiris mesame (riggareSe) yrilobaze, xolo, wes-debaSi Setanili cvlilebebi da damatebebi miRebuli da damtkice-bulia kavSiris 5-e yrilobaze da kavSiris riggareSe yrilobaze sa-qarTvelos kanonis `Semoqmed mu-SakTa da SemoqmedebiTi kavSirebis Sesaxeb~ moTxovnebis safuZvelze. winamdebare kavSiri warmoadgens saqarTvelos qoreografTa kavSi-ris uflebamonacvles.

1.3. saqarTvelos qoreografiis moRvaweTa SemoqmedebiTi kavSiri dafuZnebuli iqna 1990 wels da registraciaSi gatarda saqarTve-los ssr ministrTa sabWos 1990 wlis 29 oqtombris #637 dad-genilebiT. kavSirma 1994 wlis 6 oqtombers imJamad moqmedi ka-nonmdeblobis safuZvelze saqar-Tvelos respublikis iusticiis saministroSi gaiara xelaxali re-gistracia (kolegiis dadgenileba #17/6), saregistracio mowmoba #1706. 1996 wlis 29 marts kavSi-ris me-2 yrilobaze miRebul iqna wesdebis axali redaqcia, rome-lic registrirebuli iqna saqar-Tvelos iusticiis saministros mier 1996 wlis 22 ivniss (kolegiis dadgenileba #24/17).

1.4. kavSiri xelaxali registra-ciis dRidan warmoadgens kerZo samarTlis arasamewarmeo (arako-merciul) iuridiul pirs, imyo-feba damoukidebel balansze, aqvs beWedi da simbolika Tavisi saxelwodebiT.

1.5. kavSiris dasaxelebaa:_ qarTul enaze _ saqarTvelos

qoreografTa kavSiri_ rusul enaze _ СОЮЗ

хОреОграфОв грУЗИИ_ inglisur enaze _ UNION OF THE

CHOREOGRAPERs OF GEORGIA1.6. kavSiri Tavisi miznebis mi-

saRwevad flobs sakuTar qonebas, igi sakuTari qonebiT damoukide-blad agebs pasuxs da sakuTari saxeliT iZens uflebebsa da mova-leobebs, debs garigebebs da SeuZ-lia sasamarTloSi gamovides mo-sarCeled da mopasuxed.

1.7. kavSiris urTierTobebi ucxoel partniorebTan regulir-deba maT Soris dadebuli xel-SekrulebiT, saqarTvelos kanon-mdeblobiTa da saerTaSoriso sa-marTlis normebiT.

1.8. saxelmwifo pasuxs ar agebs kavSiris valdebulebebze, iseve rogorc kavSiri ar agebs pasuxs saxelmwifos valdebulebebze.

1.9. kavSiri ar kisrulobs qo-nebriv pasuxismgeblobas Tavisi wevris qonebriv valdebulebebze, kavSiris wevri ki kavSiris valde-bulebebze.

1.10. kavSiri funqcionirebs sa-qarTvelos mTel teritoriaze. kavSiris iuridiuli misamarTia saqarTvelo, Tbilisi, c. dadianis q. #26.

1.11. tel-faqsi: +99532 354841;1.12. E-mail: [email protected]; [email protected]; 1.13. www.qor.ge.

2. kavSiris uflebebi

2.1. kavSirs ufleba aqvs:_ Tavisi kompenteciis fargleb-

Si monawileoba miiRos qoreogra-fiuli xelovnebis sferoSi saer-TaSoriso xelSekrulebebis, sa-qarTvelos sakanonmdeblo da sxva normatiuli aqtebis proeqtebis ganxilvaSi, winadadebiT mimarTos da iTanamSromlos sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisuflebis organoebTan, qoreografiuli xe-lovnebis ganviTarebis, agreTve, Semoqmedi muSakis socialur-sa-marTlebrivi dacvis sakiTxebze;

_ gaavrcelos informacia Ta-visi saqmianobis Sesaxeb;

_ Seqmnas avtonomiur respu-blikebsa, regionebsa da qalaqebSi kavSiris adgilobrivi organiza-ciebi;

_ wesdebiT gaTvaliswinebuli miznebis misaRwevad daafuZnos ke-rZo samarTlis iuridiuli piri da fondi, Seqmnas organizacia;

_ ganaxorcielos samewarmeo sa-qmianoba, romelic atarebs damx-mare xasiaTs;

_ hqondes angariSsworebisa da sxva angariSebi (m.S. savaluto) sa-qarTvelos sabanko dawesebule-bebSi, agreTve savaluto angariSi ucxo qveynis bankSi;

_ qoreografiis moRvaweebi wa-radginos saxelmwifo premiebisa da sapatio wodebebis misaniWe-blad;

_ Caataros RonisZiebebi qo-reografiis gamoCenil moRvaweTa ukvdavsayofad;

_ Tavisi wesdebis Sesabamisad gaerTiandes saerTaSoriso Se-moqmedebiT organizaciebSi, daa-myaros pirdapiri saerTaSoriso urTierTobebi, gaaformos xel-Sekruleba ucxo qveynis fizikur da iuridiul pirebTan, hqondes sakuTari filialebi saqarTvelos

farglebs gareT, Sesabamisi qvey-nis kanonmdeblobis moTxovnaTa dacviT;

3. kavSiris miznebi da saqmianobis sagani

3.1. kavSiris mizania, kanoniT dadgenili wesiT, xeli Seuwyos qoreografiuli xelovnebis aRor-Zinebas da propagandas, masebis es-Tetikur aRzrdas da mxatvrul moTxovnilebaTa dakmayofilebas qarTuli xalxuri, klasikuri, sa-mejliso, Tanamedrove da saqar-TveloSi mcxovrebi sxva erebis qoreografiis memkvidreobas sau-keTeso tradiciebze dayrdnobiT.

3.2. kavSiris ZiriTadi amoca-naa izrunos qoreografiuli xe-lovnebis yvela saxisa da Janris ganviTarebisaTvis, mtkiced dai-cvas da ganaviTaros qarTuli qo-reografiis mravalsaukunovani jansaRi tradiciebi, ibrZolos mankierebaTa winaaRmdeg, rogorc cekvis dadgmisa da Sesrulebis, ise swavlebis procesSi.

3.3. aRniSnuli miznebis misaRwe-vad, moqmedi kanonmdeblobis Se-sabamisad, kavSiri axorcielebs Semdeg saqmianobas:

_ cekvis ansamblebis, Semswa-vleli wreebis, studiebisa da sxva saxis saswavlo, meTodur-samec-niero dawesebulebebis Seqmna;

_ sxvadasxva Janris profesiuli da moyvarulTa qoreografiuli ansamblebis Seqmna;

_ olimpiadebis, festivalebis, daTvalierebebis, konkursebis, cekvis dResaswaulebis organiza-cia da Catareba;

_ qarTuli xalxuri sacekvao folkloris SesanarCuneblad da popularizaciisaTvis xalxuri cekvebis Segroveba da dafiqsi-reba, folkloruli eqspediciebis Catareba, folkloris kabinetis daarseba, gamofenebis mowyoba da a.S.;

_ musikos-akompaniatorTa Sem-swav leli studiebis daarseba;

_ qoreografTa saavtoro kon-certebis Catareba;

_ qoreografTa SemoqmedebiTi zrdisa da profesiuli daosta-tebis mizniT kvalifikaciis asa-maRlebeli kursebis mowyoba, konkursebis Catareba saukeTeso qoreografiuli dadgmis, solist Semsruleblebis, qoreografiuli ansamblebis gamosavlenad da wa-saxaliseblad;

_ qoreografiuli niWiT dajil-doebuli bavSvebis, axalgazrdebis gamovlena da maTTan muSaoba qo-reografiuli zrdisa da Semdgomi profesiuli daostatebis kuTxiT;

_ qoreografiis kadrebis praq-tikuli da Teoriuli codnis amaR-lebisa da Semowmebis mizniT saa-testacio komisiis Seqmna kultu-risa da ZeglTa dacvis, ganaTle-bisa da mecnierebis saministroe-

bTan, SemoqmedebiT kavSirebTan; atestaciis Sedegebis mixedviT ansamblebsa da studiebSi qoreo-grafTa da maswavlebelTa SerCeva, dakompleqteba da pasportizacia;

_ qoreografiuli xelovnebis praqtikisa da Teoriis sakiTxebze seminarebis, SemoqmedebiTi plenu-mebis, konferenciebis, leqtoriu-mebis, samecniero sesiebis, TaTbi-rebis gamarTva. qoreografiuli ansamblebisaTvis praqtikuli da SemoqmedebiTi daxmarebis gawevis mizniT, konsultaciebis Catareba qoreograf-specialistis mier;

_ SemoqmedebiTi saRamoebis, iubileebis, leqcia-koncerte-bis, diskusiebisa da Sexvedrebis mowyoba;

_ saqarTvelos teleradio de-partamentisaTvis daxmarebis gawe-va sacekvao koleqtivebis, cekvis nimuSebisa da qoreografiis saki-Txebze gadacemebis SerCevaSi;

_ qoreografiuli xelovnebis samuzeumo eqsponatebis Segrove-basa da SerCevaze zrunva;

_ qarTuli cekvis eqsperimen-tul-SemoqmedebiTi laborato-riis Seqmna, studiuri moZraobis ganviTarebisaTvis xelSewyoba;

_ sagamomcemlo saqmianoba, wi-gnebis, gazeTebis, memuarebis, al-bomebis, bukletebis, meToduri da damxmare saxelmZRvaneloebis gamocema qoreografiis sakiTxe-bze. periodulad qoreografiaSi miRebuli wesiT Cawerili, xalxu-ri da sasceno cekvebis nimuSebis dabeWdva da sxva;

_ kavSiris yvelaze aqtiuri da gamorCeuli wevrebis fuladi pre-miebiT, fasiani saCuqrebiT da-jildoeba;

_ kavSirisa da maTi ojaxis we-vrebze kavSiris dasasvenebeli saxlebis sagzurebis gacema, sag-zuris Rirebulebis SeRavaTebis gansazRvra;

_ SromiT mowyobaSi daxmarebis gaweva qoreografiis im moRvawe-TaTvis, romelTac dakarges spe-cialobiT muSaobis unari;

_ qoreografiuli xelovnebis veteranebze zrunva;

_ veteranTa sabWoebis Seqmna da saTanado daxmarebis gaweva;

_ latariebis gaTamaSeba;_ organizeba gaukeTos sxva-

dasxva festivalebis, konkursebi-sa da daTvalierebebis Catarebas;

_ aqtiuri monawileoba miiRos qoreografiuli xelovnebis swa-vlebis sistemis CamoyalibebaSi;

_ regionul mmarTvelobiT struqturebTan mWidro Ta-namSromlobis gziT moaxdinos ka-vSiris wevri warmatebuli pirebis gamovlena, hqondes maTTvis sapa-tio wodebis misaniWeblad wardge-nis ufleba;

_ daawesos kavSiris saxelobiTi premiebi gansakuTrebuli warmate-bis mqone kavSiris wevri calkeu-li pirebisaTvis miniWebis mizniT,

saqarTvelos qoreografTa kavSiri

Page 12: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

12#13 (59), marti-aprili, 2016saqarTvelos

qoreografia

Camoayalibos premiebis gadacemis gamWvirvale sistema.

3.4. kavSirs ufleba aqvs gaswios nebismieri saqmianoba, romelic nebadarTulia saqarTvelos moq-medi kanonmdeblobiT da ar cvlis mis xasiaTs.

4. kavSiris wevris uflebebi da

movaleobebi:

4.1. kavSirSi SeiZleba gawevrian-des piri (saqarTvelos moqalaqe, ucxo qveynis moqalaqe, an moqa-laqeobis armqone piri), romlis inteleqtualur-SemoqmedebiTi saqmianobis Sedegia qoreografiu-li xelovnebis nawarmoebi an maTi interpretacia da romlebic pa-suxoben saqarTvelos kanonis `Se-moqmed muSakTa da SemoqmedebiTi kavSirebis Sesaxeb~ moTxovnebs, aRiareben winamdebare wesdebas da monawileobas miiReben kavSiris saqmianobaSi.

4.2. kavSiri Sedgeba individua-luri da sapatio wevrebisagan.

4.3. kavSirSi wevrTa miReba xor-cieldeba piradi gancxadebisa da rekomendaciis safuZvelze. kav-Siris wevrad miRebis Taobaze ga-dawyvetileba gamoaqvs gamgeobas.

4.4. kavSiris wevrad miRebul pirs eZleva sawevro baraTi.

4.5. kavSiris wevri, garda sapa-tio wevrebisa, movalea gadaixa-dos yrilobis mier dadgenili sawevro gadasaxadi weliwadSi er-Txel, individualuri wevrobis 50 lari, xolo, koleqtiuri sawevro gadasaxadi 150 lari.

4.6. kavSiri valdebulia daicvas Tavisi wevris uflebebi da Rirse-bebi.

4.7. kavSiris wevrs ufleba aqvs:_ airCios da arCeuli iqnas kav-

Siris xelmZRvanel organoebSi;_ warmoadginos winadadebebi ka-

vSiris Sesabamis organoebSi, kav-Sirisa da masTan daqvemdebarebul organizaciebisa da sawarmoebis muSaobis gaumjobesebis Taobaze;

_ kavSiris saxeliT imoqmedos Sesabamisi mindobilobiT da gaa-keTos gancxadeba misTvis miniWe-buli kompetenciis farglebSi;

_ isargeblos kavSiris yvela saxis SemoqmedebiTi, sakonsulta-cio da meToduri xasiaTis daxma-rebebiT;

_ miiRos maT kompetenciaSi Se-mavali informacia kavSirisa da mis struqturaSi Semavali orga-nizaciebis muSaobis Sesaxeb;

_ isargeblos kavSiris mier dad-genili socialur-sayofacxovre-bo daxmarebiTa da SeRavaTebiT;

_ mimarTos kavSiris gamgeobas SemoqmedebiTi sakiTxebis da yve-la im problemis gadasaWrelad, romlebic dakavSirebulia Semo-qmedebiT saqmianobasa da profe-siuli uflebebis dacvasTan;

_ iyos sxva sazogadoebrivi gaerTianebis wevri;

_ Tavisuflad gavides kavSiris wevrobidan.

4.8. kavSiris wevri valdebulia:_ daicvas kavSiris wesdeba;

Seasrulos kavSiris xelmZRvanel

organoTa gadawyvetilebani; _ aqtiuri monawileoba miiRos

kavSiris muSaobaSi da piradi sa-qmianobiT xeli Seuwyos qoreo-grafiuli xelovnebis ganviTare-bas, gaamdidros igi SemoqmedebiTi mravalferovnebiT;

_ mTeli Tavisi SemoqmedebiTi moRvaweobiT daicvas xelovnebis eTikuri normebi da tradiciebi;

_ daicvas kavSiris saqmianobis konfidencialuroba;

_ droulad gadaixados sawevro Senatanebi;

4.9. wesdebis darRvevis SemTxve-vaSi kavSiris wevris mimarT miiRe-ba Semdegi disciplinuri zomebi:

_ miTiTeba; _ kavSiris wevrobidan garicxva; _ disciplinuri zomis formas

gansazRvravs filiali (adgilo-brivi organizacia) an kavSiris gamgeoba.

4.10. kavSiris wevrobidan gairi-cxebian:

_ antisazogadoebrivi da amo-raluri saqcielisaTvis, romelic bRalavs qoreografiis moRvawis saxelsa da Rirsebas;

_ sawevro Sesatanis gadauxde-lobisaTvis 1 wlis manZilze.

4.11. kavSiris wevrobidan ga-ricxvis gadawyvetilebas iRebs gamgeoba xmaTa ubralo umravle-sobiT. garicxul wevrs ufleba aqvs es gadawyvetileba gaasaCi-vros sasamarTloSi.

4.12. kavSiris wevrad aRdgena SesaZlebelia garicxvidan sami wlis Semdeg.

4.13. Seiqmnas saqarTvelos qo-reografTa kavSiris wevris eTikis kodeqsi.

5. kavSiris organizaciuli

struqtura

5.1 kavSiri damoukideblad gan-sazRvravs Tavis organizaciul struqturas, irCevs marTvis or-ganoebs da qoreografTa kavSiris wevrTa socialur-ekonomikuri, SromiTi, samoqalaqo-samarTle-brivi interesebis dacvisas, da-moukideblad irCevs samoqmedo programas saqarTvelos konsti-tuciisa da moqmedi kanonmdeblo-bis moTxovnaTa Sesabamisad.

5.2 kavSiris organizaciul-sa-marTlebrivi formaa registrire-buli kavSiri. misi struqturuli qvedanayofebi da erTeulebi re-gistracias ar eqvemdebareba.

5.3 kavSiris organizaciuli struqturis safuZvels warmoad-gens kavSiris aWaris, afxazeTis avtonomiuri respublikisa da samxreT oseTis droebiTi adminis-traciis organizaciebi, saqala-qo, regionaluri organizaciebi, romlebic moqmedeben qoreograf-Ta kavSiris wesdebisa da sakuTari debulebis Sesabamisad, romelTac amtkicebs kavSiris gamgeoba.

6. kavSiris marTva – xelmZRvaneli

organoebi

6.1 kavSiris marTvis umaRlesi, xelmZRvaneli organoa kavSiris wevrTa yriloba, SemdgomSi yri-loba, romelic moiwveva weliwad-Si erTxel mainc.

6.2 saangariSo-saarCevno yrilo-ba tardeba 6 weliwadSi erTxel.

6.3 yrilobebs Soris period-Si kavSiris marTvis umaRlesi, xelmZRvaneli organoa gamgeoba, romlis Semadgenlobasac kavSiris wevrTagan 6 wlis uflebamosile-bis vadiT irCevs yriloba.

7. kavSiris yriloba:

7.1. kavSiris yriloba moiwveva gamgeobis gadawyvetilebiT.

7.2. riggareSe yriloba moiwve-va kavSiris wevrTa meaTedis an gamgeobis moTxovniT.

7.3. yrilobis delegatTa rao-denobas (warmomadgenlobiT nor-masa da wess) gansazRvravs kavSi-ris gamgeoba kavSiris Tavmjdoma-ris wardginebiT.

7.4. yrilobaze sakiTxi wyde-ba xmis micemiT, warmomadgeneli flobs erT xmas.

7.5. yrilobis mowvevis Tari-Ris, Catarebis adgilisa da dRis wesrigis Sesaxeb yvela delagats unda ecnobos werilobiT, an kav-Siris beWdviT organoSi informa-ciis gamoqveynebiT yrilobamde 2 TviT adre;

7.6. yriloba uflebamosilia, Tu mas eswreba delegatTa saerTo raodenobis 2/3.

7.7. yriloba gadawyvetilebas iRebs yrilobaze damswre dele-gatTa ubralo umravlesobiT, xma-Ta Tanabari ganawileba sakiTxis uaryofas niSnavs.

7.8. yrilobis gadawyvetileba kanonieria im SemTxvevaSi, Tu sa-kiTxi yrilobis dRis wesrigSi iyo Setanili.

7.9. yrilobis gadawyvetileba Sesasruleblad savaldebuloa kavSiris marTvis yvela organos, wevris, struqturuli qvedanayo-fisaTvis;

7.10. yrilobis muSaobas xel-mZRvanelobs kavSiris Tavmjdo-mare, misi aryofnisas, erT-erTi moadgile.

7.11. yrilobas hyavs pasuxismge-beli mdivani, romelic organiza-cias ukeTebs gansaxilvelad ga-motanili sakiTxis yrilobisaTvis wardgenas, uzrunvelyofs auci-lebeli dokumentaciis gaforme-bas.

7.12. yrilobis mimdinareobisa da gadawyvetilebebis Sesaxeb dge-ba oqmi.

7.13. yrilobis oqms xels aweren Tavmjdomare, pasuxismgebeli mdi-vani da amowmeben kavSiris beWdiT. yrilobebis oqmebi inaxeba kavSi-ris mmarTvelobis mudmivmoqmedi organoebis adgilmdebareobis mixedviT da unda waredginos kav-Siris wevrebs gasacnobad maTi mo-TxovnisTanave.

7.14. yriloba:_ gansazRvravs kavSiris saqmia-

nobis ZiriTad mimarTulebebs, moqmedebis programasa da mis sa-finanso politikas momdevno saan-

gariSo periodisaTvis;_ amtkicebs dRis wesrigsa da

reglaments, kavSiris biujets;_ iRebs kavSiris wesdebas, Seaqvs

masSi cvlilebebi da damatebebi, gansazRvravs arCevnebis wess, gan-sazRvravs sawevro-Senatanebis mo-culobas;

_ ismens kavSiris gamgeobis an-gariSs, ixilavs mas da Sefasebas aZlevs gamgeobis mier saangariSo periodSi Catarebul muSaobas;

_ ismens, ixilavs da amtkicebs kavSiris sakontrolo-sarevizio komisiis angariSs;

_ irCevs kavSiris Tavmjdo-mares, Tavmjdomaris wardgine-biT Tavmjdomaris moadgileebs, sakontrolo-sarevizio komisiis Tavmjdomaresa da wevrebs, qmnis mudmivmoqmed komisiebs, amtki-cebs maT debulebebs, ismens maTi muSaobis angariSebs;

_ gansazRvravs gamgeobis wevr-Ta raodenobas da irCevs kavSiris gamgeobis personalur Semadgen-lobas;

_ iRebs gadawyvetilebas saer-TaSoriso (sacekvao, folklorul) gaerTianebebSi (asociaciebSi) gawevrianebis (an gasvlis) Sesaxeb;

_ iRebs gadawyvetilebas kavSi-ris reorganizaciis, likvidaciis Sesaxeb;

8. kavSiris gamgeoba

8.1. yrilobebs Soris periodSi, marTvis umaRlesi organosaTvis gankuTvnili kompetenciis rig funqciebs axorcielebs gamgeoba, romlis Semadgenlobasac 25 wevris raodenobiT, 6 wliani uflebamo-silebis vadiT, irCevs yriloba;

8.2. gamgeobis SemadgenlobaSi Sedian: qoreografTa kavSiris Ta-vmjdomare, Tavmjdomaris moad-gileebi, kavSiris struqturuli qvedanayofebis Tavmjdomareebi, kavSiris wevrebi;

8.3. gamgeoba angariSvaldebulia kavSiris yrilobis winaSe;

8.4. gamgeobis sxdomebi tardeba saWiroebis mixedviT, magram ara-nakleb 2-jer weliwadSi. gamgeo-bis riggareSe sxdoma moiwveva Ta-vmjdomaris an gamgeobis wevrTa umravlesobis moTxovniT.

8.5. gansakuTrebul SemTxvevaSi, roca gamgeobis wevri ver axerxebs gamgeobis sxdomaze daswrebas, mas SeuZlia pirdapiri eleqtronuli komunikaciis saSualebis gamoyene-biT miiRos monawileoba gamgeobis sxdomis muSaobaSi.

8.6. gamgeobis sxdoma ufleba-mosilia, Tu mas eswreba wevrTa aranakleb 2/3-sa. gamgeobis ga-dawyvetilebebi miiReba sxdomaze damswre wevrTa xmebis ubralo umravlesobiT.

8.7. gamgeobis sxdomebs iwvevs da uZRveba qoreografTa kavSiris Tavmjdomare, xolo, misi aryofnis SemTxvevaSi _ erT-erTi moadgile da pasuxismgebeli mdivani.

8.8. gamgeobis dadgenilebebi Se-sasruleblad savaldebuloa qo-reografTa kavSiris wevris, stru-qturuli qvedanayofebisaTvis.

8.9. gamgeobis mier miRebul

Page 13: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

13#13 (59), marti-aprili, 2016 saqarTvelos

qoreografia

dadgenilebaTa Sesrulebaze ze-damxedvelobas axorcielebs qo-reografTa kavSiris Tavmjdoma-re.

8.10. gamgeobis wevrs SeuZlia nebismier dros gadadges.

8.11. gamgeoba:_ amtkicebs kavSiris marTvis

aparatis struqturas (saStato ganrigs), kavSiris xarjTaRricxvas da ixilavs misi Sesrulebis mdgo-mareobas;

_ iRebs kavSiris struqturuli qvedanayofebis Sesaxeb debule-bebs, kavSiris organoebis arCevne-bis Sesaxeb instruqcias da sxva saxelmZRvanelo dokumentebs, Seaqvs masSi cvlilebebi da dama-tebebi;

_ gansazRvravs yrilobaze de-legatTa warmomadgenlobiT nor-mas (kvotas);

_ uzrunvelyofs yrilobis, saangariSo-saarCevno kampaniis momzadebisa da Catarebis wess;

_ iRebs gadawyvetilebebs kavSi-ris saerTo sakuTrebis (qonebis), gankargvis Taobaze, agreTve sa-mewarmeo saqmianobis ganxorcile-bis Taobaze, iRebs gadawyvetile-bebs kerZo samarTlis iuridiuli pirebis Seqmnis (likvidaciis) Se-saxeb, maTSi wilobrivi monawi-leobis Sesaxeb;

_ iRebs gadawyvetilebebs sawar-moebis SeZenis, gasxvisebis, kredi-tebis, sesxebis aRebisa da gacemis Sesaxeb.

_ gamgeoba aniWebs kavSiris yri-lobis delegatis uflebamosile-bas Tavmjdomares, Tavmjdomaris moadgileebs, pasuxismgebel mdi-vans da sxva;

_ iRebs gadawyvetilebebs yvela sxva mimdinare sakiTxze, rac war-moiSoba yrilobebs Soris period-Si da operatiul gadawyvetilebas moiTxovs da ar ganekuTvneba yri-lobis gansakuTrebul kompeten-cias.

9. kavSiris Tavmjdomare, Tavmjdomaris moadgileebi,

pasuxismgebeli mdivani

9.1. kavSiris Tavmjdomare, Ta-vmjdomaris moadgileebi da pa-suxismgebeli mdivani xelmZRva-neloben qoreografTa kavSiris saqmianobas da angariSvaldebulni arian yrilobisa da gamgeobis wi-naSe.

9.2. kavSiris yrilobasa da gamgeobis muSaobas xelmZRva-nelobs kavSiris Tavmjdomare, romelsac pirdapiri faruli kenWisyriT irCevs yriloba 6 wlis uflebamosilebis vadiT.

9.3. kavSiris Tavmjdomare:9.4. axorcielebs kavSiris xel-

mZRvanelobiT da warmomadgenlo-biT uflebamosilebebs.

9.5. warmoadgens kavSirs xeli-

suflebis organoebSi, damsaqme-belTa, moqalaqeTa sazogadoebriv da politikur gaerTianebebSi, saerTaSoriso organizaciebSi;

9.6. iwvevs da warmarTavs gamgeo-bis sxdomebs;

9.7. Tavmjdomareobs yrilobasa da gamgeobis sxdomebs;

9.8. gamgeobis mier damtkice-buli xarjTaRricxvis farglebSi gankargavs kavSiris qonebasa da fulad saxsrebs;

9.9. yrilobisa da gamgeobis ga-dawyvetilebaTa Sesasruleblad kavSiris saxeliT aformebs xel-Sekrulebebs, SeTanxmebebs, memo-randumebs da sxva dokumentebs saxelmwifo xelisuflebis, adgi-lobrivi marTvis organoebTan da damsaqmeblebTan;

9.10. gamgeobis mier gansazR-vruli saStato ganrigis Sesabami-sad akompleqtebs aparats;

9.11. kavSiris Tavmjdomare Ta-visi kompetenciis farglebSi ga-moscems brZanebebs, gankargule-bebs, romlebic savaldebuloa gamgeobis yvela wevris, muSakis, kavSiris struqturuli qvedanayo-febisaTvis;

9.12. gansakuTrebul SemTxve-vaSi, samuSao adgilze aryofnisas, drois limitisa da kavSiris inte-resebidan gamomdinare, kavSiris Tavmjdomares SeuZlia brZaneba, gankarguleba gamosces pirdapiri eleqtronuli komunikaciis saSua-lebiT an telefonogramiT.

9.13. kavSiris Tavmjdomaris moadgileebi da pasuxismgebeli mdivani xelmZRvaneloben kavSiris saqmianobis calkeul mimarTule-bebs da angariSvaldebulni arian kavSiris Tavmjdomaris winaSe;

9.14. kavSiris Tavmjdomaris sa-muSao adgilze droebiT aryofni-sas (mivlineba, Svebuleba, avad-myofoba da sxva.), mis movaleobas asrulebs da warmomadgenlobiT uflebamosilebebs axorcielebs Tavmjdomaris erT-erTi moadgi-le kavSiris Tavmjdomaris ward-ginebiT, romelsac amtkicebs gamgeoba.

9.15. kavSiris Tavmjdomaris moadgileebi da pasuxismgebeli mdivani:

_ kavSiris Tavmjdomares hyavs 4 moadgile, romlebic airCevian yrilobaze kavSiris wevrTa rige-bidan 6 wlis vadiT.

_ kavSiris Tavmjdomaris moad-gile samecniero muSaobis dargSi;

_ kavSiris Tavmjdomaris moad-gile SemoqmedebiTi saqmianobis dargSi;

_ kavSiris Tavmjdomaris moad-gile kultmasobrivi RonisZiebe-bis dargSi;

_ kavSiris Tavmjdomaris moad-gile regionalur ganyofilebeb-Tan urTierTobis dargSi;

_ pasuxismgebeli mdivani.9.16. aWarisa da afxazeTis avto-

nomiuri respublikebis, samxreT oseTis droebiTi administraciis kavSiris Tavmjdomareebi, Tbili-sis organizaciis Tavmjdomare imavdroulad iTvlebian kavSiris Tavmjdomaris moadgileebad.

9.17. dakavebuli Tanamdebobebi-

dan Tavmjdomare da moadgileebi SeiZleba yrilobis mier gaTavisu-flebulni iqnen maT mimarT sasa-marTlos mier gamamtyunebeli ga-naCenis gamotanis an kavSiris wina-Se ndobis dakargvis SemTxvevaSi.

10. qoreografTa kavSiris

struqturuli qvedanayofebi

10.1. kavSiris struqturuli qvedanayofis (saqalaqo, regiona-luri) Seqmnis Sesaxeb gadawyveti-lebas iRebs gamgeoba.

10.2. kavSiris struqturuli qvedanayofi Tavis saqmianobas warmarTavs debulebis safuZvel-ze, romelsac amtkicebs qoreo-grafTa kavSiris gamgeoba.

11. sakontrolo _ sarevizio komisia

11.1. kavSiris safinanso-sameur-neo saqmianobaze, misi finansuri saxsrebis xarjvaze kontrols axorcielebs sakontrolo-sarevi-zio komisia.

11.2. sakontrolo-sarevizio ko-misias 5 (xuTi) wevris Semadgenlo-biT, uflebamosilebis 6 _ wliani vadiT irCevs kavSiris yriloba.

11.3. sakontrolo-sarevizio komisia da misi Tavmjdomare anga-riSvaldebulni arian mxolod kav-Siris yrilobis winaSe.

11.4. sakontrolo-sarevizio ko-misia Tavis saqmianobas axorcie-lebs kavSiris wesdebisa da Tavisi debulebis Sesabamisad.

11.5. kavSiris sarevizio komisiis saqmianobis dafinanseba xorciel-deba kavSiris centraluri biuje-tis saxsrebidan. gansakuTrebul SemTxvevaSi, kavSiris gamgeobis ga-dawyvetilebis Tanaxmad, kavSiris safinanso-sameurneo saqmianobis Seswavlisa da analizis mizniT, saxelSekrulebo safuZvelze Sei-Zleba mowveul iqnes gare auditi an saauditoro kompania.

12. kavSiris qoneba da saxsrebi

12.1. kavSiri flobs, sargeblobs da damoukideblad gankargavs mis sakuTrebaSi arsebul qonebasa da saxsrebs.

12.2. kavSirs sakuTrebaSi SeiZ-leba hqondes: samkurnalo, dasas-venebeli, kulturis, ganaTlebis, sasporto, sabavSvo dawesebulebe-bi, transportisa da informaciis saSualebebi, stamba, sacxovrebe-li saxlebi, agarakebi da sxva Se-noba-nagebobebi, fuladi saxsrebi. maT Soris, savaluto, fasiani qa-Raldebi, agreTve sxva moZravi da uZravi qoneba, rac aucilebelia misi sawesdebo miznebisa da amoca-nebis Sesasruleblad.

12.3. kavSirs SeuZlia, kanonmde-blobiT dadgenili wesiT, eweodes samewarmeo (ekonomikur) saqmiano-

bas, mis mier an misi monawileobiT dafuZnebuli sawarmoebis, dawese-bulebebis, organizaciebis saSua-lebiT.

12.4. samewarmeo (ekonomikuri) saqmianobidan miRebuli Semosava-li gamoiyeneba mxolod sawesdebo miznebisa da amocanebis Sesasru-leblad da kavSiris wevrebze ar nawildeba.

12.5. kavSiris finansuri saxsre-bi iqmneba sawevro anaricxebis, ne-bayoflobiTi Senatanebis, Semowi-rulobebisa da sameurneo (ekono-mikuri) saqmianobis Sedegad miRe-buli Tanxebisa da sxva kanonieri Semosavlebidan.

12.6. kavSiris wevrTa sawevroe-bis 50% xmardeba qoreografTa ka-vSiris struqturuli qvedanayo-febis saqmianobas, xolo sawevro Senatanebis Tanxis 50% qoreo-grafTa kavSiris centralur biu-jets. aWaris a.r., afxazeTis a. r. da samxreT oseTis droebiTi ad-ministraciis organizaciaTa sawe-vro anaricxebis ganawileba ganisa-zRvreba damatebiTi SeTanxmebiT.

12.7. kavSiri damoukideblad gansazRvravs mis gankargulebaSi arsebuli fuladi saxsrebis, qo-nebisa da materialuri faseulo-bebis gamoyenebis wess. kavSiris safinanso saqmianoba, ganxorcie-lebuli misi wesdebis Sesabamisad, saxelmwifo organoebis winaSe angariSgebas ar eqvemdebareba, garda, kanoniT gaTvaliswinebuli SemTxvevebisa.

13. kavSiris reorganizacia da

likvidacia

13.1. kavSiris reorganizacia (SeerTeba, mierTeba, gayofa, ga-moyofa, gardaqmna) xorciel-deba yrilobis gadawyvetilebis safuZvelze kanonmdeblobis mo-TxovnaTa Sesabamisad.

13.2. kavSiris saqmianobis Sewyve-ta (likvidacia) xorcieldeba ka-nonmdeblobiT dadgenili wesiT.

13.3. likvidaciis Sedegad dar-Cenili qoneba da saxsrebi nawil-deba kanonmdeblobis moTxovnaTa Sesabamisad yrilobis mier ar-Ceuli salikvidacio komisiis das-kvnis safuZvelze.

14. daskvniTi debulebebi

14.1 kavSiri iuridiuli piris uflebebsa da movaleobebs iZens dadgenili wesiT registraciis dRidan;

14.2 sakiTxebi, romlebic ar aris gaTvaliswinebuli winamdeba-re wesdebiT, regulirdeba saqar-Tvelos moqmedi kanonmdeblobis moTxovnaTa Sesabamisad;

14.3 kavSiris wesdebaSi Seta-nili cvlilebebi da damatebebi registraciaSi tardeba kanonmde-blobiT dadgenili wesiT da Zala-Si Sedis maTi Sesabamis organoSi registraciis dRidan.

Page 14: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

14#13 (59), marti-aprili, 2016saqarTvelos

qoreografia

oleg alaviZeCveni drois, marTlac udi-

desma samecniero-teqnikurma mignebam, romelsac ̀ internet-sivrce~, gnebavT `socialuri qseli~, zogjer ki sxva dama-tebiTi saxelwodebebic aqvs, am dReebSi uaRresad sainte-reso ambebs gadagvyara. Turme, nu ityviT da CvenTvis kargad nacnob-gaTavisebuli `yvavi-lebis qveyana~ somxuri simRe-ra `haiastani~, xolo qarTuli qoreografiuli kulturis mSveneba, amjerad zaqaria fa-liaSvilis ukvdavi operidan aRebuli cekva `qarTuli~ arc meti, arc naklebi `armianski svadebni taneci~ yofila.

es swored is SemTxvevaa, rodesac kacma aRarc ki ici, unda icino Tu itiro?! aseT situaciebSi, rogorc wesi, erTi ufrosi megobari, cno-bili filologosi, profe-sori, awgardacvlili jodor dadiani maxsendeba, romelic gamouval mdgomareobas ga-dayrili, saxeSi Semogxedavda da naxevrad Rimiliani mzeriT `Caumegrulebda~ _ ras Sobi axla? marTlacda `ras Sobi?~ rogor ginda am tipisa Tu ya-libis informaciaTa gamavrce-lebel adamianebs seriozuli pasuxi gasce, an kidev raime Seagnebino?

situacia aSkarad Cixuria! simRera `haiastanis~ avtori, axalgazrda kompozitori (Tu SeiZleba amgvari sityvaTSe-Tanxmeba mis mimarT gamoviye-noT!), mixvda, rom gvarianad gadaamlaSa, amitom pirdapir kiTxvebs Tavi aarida, Tumca ixtibari mainc ar gaitexa, viTom vaJkacobasac ver See-lia da skaipiT gavrcelebul calmxriv videomimarTvaSi kidev ufro meti sisulele wamoroSa: melodiisa da si-mReris moparva aq arafer Sua-Sia, arc ki vicodi Tu aseTi simRera saerTod arsebobda, ubralod, Cemi musikaluri azrovneba, CemTvis ucnobi qarTveli avtoris mxatvrul warmosaxvebs daemTxva da meti araferio. amis mere ki muqara-sac gviTvlis _ Tu aRniSnul

Temaze laparaks ar SeeSvebiT, sasamarTloSi viCivlebo.

madlobis meti ra gveTqmis, raki winaswar gagvafrTxiles mainc, Tumca intriga mainc datoves da bolomde ar gvi-Txres romel `damwvar sudSi~ CainiSneba Cveni `uRirsi~ moq-medebebis Semfasebeli sxdo-mebi. arada, speqtri uaRresad farToa _ aqeT `didi armeniis~ teritoria da masze ganTavse-buli qveynebi, iqeT ki ukide-gano ruseTi, axla ukve aSS-c. swored am sivrceSi grZnoben Tavs laRad Cveni Zvirfasi mezoblebi. asea Tu ise, Tema aRniSnuli mimarTulebiT Ti-Tqosda daxuruli Cans, Tumca saqme ase martivad ar iqneba, radgan simRera-musikis WeSma-rit avtorsa da patrons, Rv-Tis madliT, memkvidreebi hyavs da faqtologiuri masalac Ta-vis sityvas usaTuod ityvis.

ufro rTuladaa saqme cekva `qarTulTan~ dakavSirebiT. `gevorqianebis cekvis akade-miam~ da misma xelmZRvanelma, miayurada ra movlenaTa gan-viTarebis process, Tavisi WkuiT, bodiSic ki `mouxades~ saqarTvelos. oRond es gaa-keTes vinme giorgi Tumasianis piriT (es kaci saqarTveloSi mSvidobis fondis aRmasrule-beli direqtori yofila. oh, es fondebi, arasamTavroboebi, gaerTianebebi... mudam iq arian saca saWiroa). es ukanaskneli mkiTxvels `arwmunebs~, rom iuTubize aRniSnuli informa-cia viRac ucnobs, saidanRac mosul-mofrenils gauvrce-lebia da akademiis preziden-ti vardan gevorqiani arafer SuaSiao. es `viRac ucnobi~ Turme isev somxuri dasaxe-lebis mqone eqaunTis (`MENQ MERONCOV”) daxmarebiT mo-qmedebs. TviTon gevorqians ki, rogorc Tumasiani gvarw-munebs aRniSnul eqaunTTan aranairi kavSiri ar aqvso. amis mere vardan gevorqiani, isev Tumasianis piriT gviyveba, rom 1987 wels q. erevanSi ansambli `druJba~ (megobroba) davaar-seT da sxvadasxva qveynebidan moviwvieT qoreografebi, raTa maT TavianTi qveynis cekvebSi masterklasebi CaetarebinaTo. maT Soris iyo qarTveli qo-reografi, romelmac `daisis~ Sesrulebis masterklasi mo-gvcao. 2000 wels ki, akade-miis yovelwliuri koncertis dros, me da Cemma colma es cekva siurprizis saxiT Se-vasruleTo.

jer erTi, aravin icis vinaa es `saqarTvelodan miwveuli qoreografi~ da ra iswavles misgan gevorqianebma. meorec, ansamblis xelmZRvaneli ara-fers ambobs imis Taobaze Tu ratom an rogor iqca erevanSi daarsebuli `druJba~ `cekvis

amerikul akademiad~, bolos ki imasac aravin axsenebs ra saxeliT Sesrulda zemoaRniS-nuli cekva 2000 wlis saanga-riSo koncertze. samagierod ansamblis xelmZRvanels ar aviwydeba imis xazgasma, rom aqaoda Cven sxva xalxebis (ame-rikelebis, rusebis, moldo-velebis, berZnebis, ebraele-bis...) cekvebsac vasrulebT da amiT TiToeuli maTganis miRwevaTa prezentireba-pro-pagandas veweviTo. verafers ityvi, an raRaa saTqmeli, ro-desac lamis naxevari msoflio davalebuli yofila somxuri ansamblisagan, Tumca situa-cia sruliad sapirispiro xa-siaTs iZens iseT SemTxvevebSi, rogorc Cvens mier moxmobil magaliTSia warmoCenili. ame-rikuls albaT ver gaubedaven, rusuls, ubralod ar akadre-ben, samagierod vin aukrZala-vT _ berZnuls ̀ somex turist-Ta cekva~, ebrauls `somxuri sabrZolo~, xolo ukrainuls `somxuri stepis~ da sxva maTi msgavsi saxelebi uwodon?!

Cven, amjerad yvelaferi amis Semowmebis dro, saSualeba da survili, bunebrivia, ar gagvaC-nia da amitom gevorqianebis er-Tgvari mobodiSeba, SeiZleboda keTilSobilur saqcieladac ki CagveTvala, magram, samwuxa-rod, sruli ufleba gvaqvs am sakiTxs didi daeWvebiT Sevxe-doT, radgan xeebs iqeT tyesac vamCnevT da garkveul tenden-ciasac vafiqsirebT.

saqmeSi Caxedul mkiTxvels uTuod kargad moexseneba, rom sul cota 10 saukune maincaa, rac somxuri mxridan antiqar-Tul insiniuaciebsa da mizan-mimarTul provokaciebs bolo ar uCans. gazeTis formati, cxadia siRrmeebSi da ufro Sors wasvlis saSualebas ar iZleva. amitom SedarebiT gviandel, Tanac erTgvarad usityvod motanil masalebs davjerdebiT.

XII s-is cnobili mwerali da sazogado moRvawe mxiTar goSi, viTomda qristianobamdel ro-mael-somexTa SeTanxmebaze dayrdnobiT lore-taSiris ga-dacemasa da iq somxuri samefos aRdgenas iTxovda (nu gagikvir-debaT da goSis es Txovna-mo-Txovna qarTvelma Tu rusma bolSevikebma 8 saukunis Semdeg nawilobriv Seasrules kidec).

XIII s-Si somexi moRvawe var-Tapeti werda: mesropma misca qarTvelebs anbani da manve ukurTxao varZiis jvari. e.i. qarTveli xalxi arafer SuaSia, raki ena mesrop-maStocisagan miuRia da uswavlia, xolo var-Ziis kldeSi nakveTi saucxoo qalaqi somexTa koleqtiuri mowadinebis nayofi da Sedegi yofila. raki sityvam moitana da Sua saukuneebis xuroTmo-

ZRvrebis sakiTxebs SevexeT, bareRam ramdenime sxva faqtic gavixsenoT.

vinc qarTuli qristianuli arqiteqturis istorias ic-nobs, misTvis uTuod isic kargadaa cnobili Tu ra do-nis da ra Sinaarsis gamokvle-vebi Seqmnes somexma mkvleva-rebma (amasTan uzrunvelyves kidec misi farTod gavrce-leba) mcxeTis `jvris~, ate-nis `sionis~, an kidev mxargr-ZelTa istoriul miwa-wyalze agebul yobairis monastris freskuli mxatvrobis, tao-klarjeTis ubrwyinvalesi Ze-glebis (bana, oSki, xaxuli...) da sxvaTa warmomavlobis, ar-qiteqturul-mxatvruli saxi-sa da esTetikuri simaRlis sakiTxTa Sesaxeb. arc is aris damaluli Tu ramdeni qarTu-li warwera, ramdeni uZvirfa-sesi epigrafikuli nimuSi iqna Camofxekil-dazianebuli sa-dao Zeglebis fasadebidan Tu freskebidan, ramden Senoba-nagebobas Seecvala WeSmariti saxe, ramdeni mSeneblobaze da-qiravebuli, Tundac somxuri warmomavlobis muSa-xelosani da ostati gamocxadda arqi-teqturuli problematikis da misi gaazreba-ganviTarebis umTavresi tendenciebis fuZis Camyrelad, romeli erTi unda CamoiTvalos...

friad mniSvnelovani faq-tia: rodesac udidesi qarTve-li xelovnebaTmcodne giorgi CubinaSvili (saxelovani hain-rix velflinis mowafe) saku-Tar samSoblo saqarTveloSi dabrunda, gamvlel-moyva-ruli evropeli mogzaurebis, maTi mimdevrebisa da somex mecnierTa gansakuTrebuli Tavgamodebis meoxebiT, mdgo-mareoba iseTi aburdul-da-burduli daxvda, rom iolad daaskvna _ yvelaferi Tavidan, ana-banidan iyo dasawyebi. swo-red amgvari swori meTodolo-giuri midgomis gamoxatuleba iyo misi pirvelive grandio-zuli nabiji.

g. CubinaSvili mTeli se-riozulobiT Caujda da mokle xanSi kapitaluri monografiu-li, rusulenovani gamokvleva Seqmna da mas saxelad `Ziebani somxur arqiteqturaSi~ daar-qva. naSromSi batonma giorgim misTvis Cveuli mecnieruli keTilsindisierebiT srulad daaxasiaTa somxuri arqite-qturisaTvis niSandoblivi yoveli principi Tu niuansi, gamijna igi bizantiurisagan da qarTulisagan, ris Semde-gac sakuTriv am ukanasknels miubrunda da yvelafers saku-Tari adgili miuCina. miuxeda-vad imisa, rom zemoaRniSnuli gamokvlevis gamocema somxuri mxaris aSkara Tu faruli sa-botaJis gamo metismetad ga-

Znelda, bolos da bolos man e.w. `samizdatis~ saxiT mainc ixila mzis sinaTle da sama-gido wignadac iqca.

gavida dro da aRniSnu-li rukebi kvlavac gamoica, oRond amjerad somxeTis far-glebSi ukve javaxeTi aRmo-Cnda. am Temas, ki mogexsene-baT Cveni Zvirfasi mezoblebi dRemde ver elevian.

saintereso isaa, rom zo-gierTi somexi `mecnieri~, ro-melTac zurgs xSirad iqauri eklesia da sasuliero pirebic uWeren, saqarTvelos terito-riaze saboloo jamSi aTasamde eklesia-monasterze, cixe-si-magresa Tu sasaxleze acxa-debs dausabuTebel preten-zias. calke da gansakuTrebu-li Temaa qalaqi Tbilisi. maTi azriT es mTlianad somxuri qalaqia, Tavisi uZvelesi is-toriiT, gorgasaliT, daCi ufliswuliT, `qalaqeli be-rebiT~, bagration-bagratune-biT, gviandeli epoqis `qala-qis TavebiT~, mer-gamgeblebiT da a.S. amitom igi ulaparakod unda daubrundes `namdvil mepatrones~ _ aseTia maTi `uryevi~ neba.

zogierTi vaimkvlevari ama-sac ar sjerdeba. maTi azriT `vefxistyaosani~ somxuri li-teraturis Zeglia. igi rus-Tavel Tavad aSots somxurad dauweria. mere qarTvelebs TavianT enaze uTargmniaT, xolo dedani gaunadgurebiaT. zogjer ifiqreb _ es iseTi am-bebia, romelTa Sesaxebac unda isaubro, ixumro da icino, magram saqme, samwuxarod ase martivad ar aris. am tipis azrebze xom Taobebi izrdeba, Tanac mTels msoflioSi, rad-gan somxebs erT-erTi uZlie-resi da uaRresad organizebu-li diaspora hyavT mTels mso-flioSi. amgvar TavyrilobaSi ki yalbi erovnuli ideebiT nakvebic bevria, arc sensa-ciebis moyvarulTa nakleboba igrZnoba da arc gansakuTre-bul siRrmiseul azrovnebazea didi gamZafrebuli moTxovna. sxvagvarad rogor unda axsna me-20 saukunis 80-ian wlebSi momxdari Tundac erTi faqti. vinme, dRes ukve `akademiko-sad~ wodebulma, suren aiva-zianma mTels msoflios amcno mesropamdeli somxuri anbani aRmovaCineo. faqtma, bunebri-via, imwamsve, Tanac swored diasporebis ZalisxmeviT mii-qcia saTanado yuradReba. bo-los ki gairkva, rom mingeCau-ris midamoebSi am `mkvlevarma~ ipova me-16 saukunis arabuli warwera, romelic marcxnidan marjvniv (arabebi xom mar-jvnidan marcxniv kiTxuloben) waikiTxa da sensaciac Sedga. saqme iqamde mivida, rom mo-vlenebSi Caeria leningradis

isev da isev `upatrono eklesiis~, masze SeseulTa

da `cudad Semnaxavis bralis~ Sesaxeb...

redaqtoris gverdi

Page 15: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

15#13 (59), marti-aprili, 2016 saqarTvelos

qoreografia

ermitaJis direqtori, somexTa siZe, friad saxelovani mec-nieri boris piotrovski, ro-melmac sruliad gaacamtvera aivazianis `aRmoCena~. rogorc ityvian _ were da ikiTxe! mas mere aivaziani gazeT `mewa-mors~ gamoscems da farTod avrcelebs TviT saqarTve-loSic (javaxeTi) ki. gazeTis gverdebze ki ras aRar Sexvde-bi. aq yvela qarTuli Tavaduri gvari somxuri warmoSobisaa, somexia yvela Cveni mefe, TviT didi ilia, akaki wereTeli, io-seb stalinic da a.S.

is, rac aq iTqva, mxolod umniSvnelo nawilia faqte-bisa, romelsac adgili aqvs zemoTnaxsenebi antiqarTuli insiniuaciebis uaRresad did CamonaTvalSi. amasTan faqte-bis `umniSvnelo~ raodenobac ki kargad mianiSnebs im saer-To tendenciaze, romelsac safuZveli saukuneebis win Caeyara da dRemde grZeldeba.

samwuxarod, ukve me-19 saukunis bolosaTvis am tipis movlenebis simravle, am yaida-ze wera, kiTxva da moqmedebebi imdenad momabezrebeli gaxda, im zomamde Sxamavda atmosfe-ros, rom TviT didi ilia Wa-vWavaZec ki iZulebuli gaxda movlenaTa msvlelobaSi saku-Tari avtoritetiT Careuliyo.

swored amis gamo daiwera umkacresi tonalobiT daR-dasmuli `qvaTa RaRadi~, Tu-mca zogierTi aRviraxsnilis zneobasa da saqciels verc am zomam uSvela.

simarTle rom giTxraT, am mdgomareobaSi marto Cven ar varT da amasTan dakavSire-biT erTi ambavi maxsendeba. jer kidev sabWoTa periodSi, kavkasiis qveynebis saganma-naTleblo saqmianobisadmi mi-ZRvnil konferenciaze gaxl-diT miwveuli q. erevanSi. monawileni wiwernaqis mTisa da sardarabadis muzeumis da-saTvaliereblad wagviyvanes. delegaciebSi ZiriTadad ga-naTlebis mecnierebasTan daka-vSirebuli xalxi iyo gaerTia-nebuli da yvela maTgani udi-desi aRtacebiT aTvalierebda marTlac rom ubrwyinvales samuzeumo masalas. sulac ar minda vinmem trabaxSi an gmi-robaSi CamiTvalos, magram Cems aRSfoTebas sazRvari ar hqonia, rodesac vnaxe, rom mTeli es masala, anu sinamdvi-leSi urartus didi saxelmwi-fos kulturul-arqeologiu-ri memkvidreoba pirdapir iyo miTvlili somxuri xelovnebis saganZurSi. me Cemi sauniversi-teto xelovnebaTmcodneobiTi momzadebis safuZvelze imas imwamsve mivxvdi da gids saTa-nado SeniSvnac miveci, magram Tqven ggoniaT ukan daixia, pirdapir miTxra _ aq aTiaTa-sobiT adamiani modis da rac Tqven SeamCnieT, imas mxolod erTeulebi afiqsirebeno. Cven-Tvis mTavaria ras ityvian da-narCeni aTasebi, rogori STa-beWdileba darCebaT maT Cvens warsulzeo. rogorc ityvian,

saTqmeli aRaraferi mqonda! ai, zustad amgvari midgomiT gajerebulma situaciam iara, ibartya da axla ukve sxva kon-tinentidan wamosuli Taname-drove mesijis saxiT gveaxla _ Cveni winaprebi qorwilis dros `qoCaris~ ki ar cekvavdnen, aramed Tavankara SedevriT _ cekva `qarTuliT~ iwonebdnen Tavso. darwmunebuli var me-sijis avtorebi gulSi imasac fiqroben _ aq gasakvirveli neta ra aris, `qarTulic~ xom Cveni Seqmniliao!

samwuxaroa, Tumca faqtia: yvela am sakiTxSi Cven mudmi-vad mogeriebis, Tavdacvis md-gomareobaSi varT Cayenebuli. kidev kargi, rom rig mimarTu-lebebze raRacis Tqmas mainc vaxerxebdiT da vaxerxebT. es ki imitom xdeboda da xde-ba, rom XX s-is manZilze, im `avadsaxsenebel~ komunistur epoqaSi SevZeliT seriozuli samecniero-kvleviTi centre-bis Camoyalibeba, mkvlevarTa Taobebis gamozrda da rom ara ideologiuri mosazrebiT `na-karnaxevi Sekavebebi~, pasuxebi mTel rig mimarTulebebze ga-cilebiT masStaburi, gacile-biT mkacri iqneboda. ai, axla ki, rogorc aRvniSneT, folk-loruli xelovnebis, kerZod legendad qceuli qarTuli cekvis jeri dadga; aRvSfo-TdiT, gavnerviuldiT da aR-movaCineT, rom viRac provo-katorebis uRirs, Tumca saxi-faTo tendenciebis Semcvel saqcielze, soliduri, mec-nieruli pasuxis gamcemi rea-lurad aravinaa. es ki imitom xdeba, rom:

_ Cven, qarTvelebi, saer-Tod `cudi Semnaxavebi~, ero-vnuli saganZuris cudi, susti meTvalyureni varT. marto is faqti rad Rirs, rom isedac karmoRebul internetsivrce-Si mTeli repeticiebi, mTeli gakveTilebia ganTavsebuli, sadac romeliRac ansamblis solistebi mTeli sizustiT aCveneben, kacma ar icis vis, magram, amavdroulad sakmaod TvalnaTliv uxsnian romeli moZraoba rogor sruldeba, ra saTvalavSi eteva da ra niuan-sebs Seicavs igi.

_ yvelaze didi ubedureba isaa, rom TiTqmis sruliad uyuradRebodaa mitovebuli qarTuli qoreografiuli kulturis kvlevis sakiTxebi.

5-7 personas ar gascdeba CamonaTvali im adamianebisa, vinc dRevandel saqarTveloSi aRniSnuli mimarTebiT marT-lac raRacas akeTebs. Jamidan-Jamze raRac literaturac, raRac gamokvlevebic gamodis, iwereba calkeuli werilebic, gazeTebSi patar-patara pu-blikaciebic qveyndeba, Tumca zogierTi gamonaklisis garda es yvelaferi kargi, lamazi mogonebebi, oxunjobani an ki-dev mWeqare sadRegrZeloebia da mecnierul gaazrebebTan mas saerTo araferi aqvs.

aRniSnuli mimarTulebiT raRac tradiciebis Camoyali-

bebis imedi Cveni saukunis da-sawyisidan gamoCnda, rodesac didi xnis naocnebari kultu-risa da xelovnebis jer ins-tituti, mere ki universiteti gaixsna, magram Turme ocnebebs asruleba ar eweraT. Cvenma yo-vlismcodne, TviTonac dauR-vinebel-gamouZinebelma e.w. `reformatorebma~ misgan sul male qva-qvaze aRar datoves. kacma, rom Tqvas qoreokul-turis bedi da misi mecnie-ruli `ganCxrekva~ ra mosata-nia qveyanaSi, romelsac yvela samecniero-kvleviTi centri gaunadgures, mecnierTa mom-zadebis, vin icis ra tanjviT agebuli tradiciebi mouSales da es sfero mTlianad sabazro stiqias dauqvemdebares...

axla xSirad gaigonebT sad aris saministro, sad aris xelisufleba, sad aris saa-vtoro uflebebis damcveli struqturebi da a.S.

erovnul memkvidreobaze fiqri da zrunva marTlac prioritetuli unda iyos qveynis sajaro sivrcisaTvis, magram me Tu vinme mkiTxavs, aRniSnuli yaidis sakonfli-qto situaciebSi ofcialur saxelmwifo struqturebze meti e.w. arasamTavrobo orga-nizaciebs, SemoqmedebiT kavSi-rebsa da kerZo pirebs eTqmiT. oRond maT naTqvams meti wona rom hqondes, saamisod saxelm-wifom saTanado baza, saTanado platforma unda Seqmnas.

aTasjer gviTqvams, aTasjer dawerila Tu raoden didi si-mdidrea qarTuli folkloru-li, maT Soris qoreografiuli kultura, gnebavT erovnuli TviTSegnebis amaRlebis, gne-bavT esTetikur-aRmzrdelo-biTi, gnebavT sufTa ekono-mikur keTildReobaSi Seta-nili wvlilis TvalsazrisiT. rogori upasuxismgeblo da axlomxedveli unda iyos yvela is adamiani, vinc amgvar simdi-dres ar gamoiyenebs saqveyno saqmeebisaTvis? ra gaxda, ra ekonomikur garTulebebs ga-dagvyris weliwadSi 300-400 aTasi laris moZieba, rom Sei-qmnas da Camoyalibdes Tun-dac mcire masStabis, magram stabiluri samecniero-kvle-viTi ujredi, laboratoria, birTvi, romelic mizanmimar-Tulad imuSavebs qarTuli qo-reokulturis warsulis kvle-vaze, misi saukeTeso nimuSebis dapatenteba-Zeglad qcevaze, ekonomikurad da saswavlo-sa-ganmanaTleblo Tu saaRmzr-delo miznebiT aRniSnuli mem-kvidreobis gamoyenebaze?

nuTu es salaparako Tema unda iyos dRes? an iqneb vin-mes marTlac epareba eWvi, rom yovelgvari amis saWiroeba ar-sebobs.

dasamali rodia is faqti, rom Cvens didi samezobloSi, mTels CrdiloeT kavkasiaSi, mowesrigebuli, sascenod saCvenebeli folkloris ward-genis tradiciebi swored XIX-XX s-is Tbilisidan Sevida. Cveni gamoCenili qoreogra-

febi TveobiT `ijdnen~ iqaur ansamblebSi da dawvrilebiT aswavlidnen Cveni erovnuli cekvebis Sesrulebis an-bans. sagulisxmoa, rom aRniSnuli situacia kvlav grZeldeba _ CvenSi gazrdil-Camoyalibe-buli mocekvaveebi da qoreo-grafebi dResac `warmatebiT iRvwian~ CrdiloeT kavkasiaSi, azerbaijanSi, TurqeTSi, ya-zaxeTSi, ruseTSi, evropis qveynebSi... swored maT ga-zardes iqauri qoreografebis Taobebi, romlebic dRes ukve didguloben da aqeT geda-vebian mTel rig sakiTxebTan dakavSirebiT. nurc gagvikvir-deba, radgan Cveneburebisagan naswavls, maT ukve rusuli da evropuli samecniero-Semoqme-debiTi centrebisagan miRebu-li codnac waumates da saku-Tari kvleviTi laboratorie-bic Seqmnes. visac ainteresebs kargad Caxedos internetsi-vrces, gaecnos iqaur mkvle-var-qoreologTa naSromebs da mere nanaxi qarTulenovan rea-lobasTan Seapirispiros.

ai, sanam aRniSnul problema-tikas ar mivxedavT, sanam gro-Sebsa da TeTrebs ver moviZiebT diadi saqmeebisaTvis, manam sul mudam mogeriebis mdgomareoba-Si viqnebiT, Cvens simdidresac sxvebi miiTviseben da bolos imis mtkiceba mogviwevs, rom saxelovani winaprebi gvyavda, maTac raRacis keTeba SeeZloT _ Tixasac zeldnen, Rvinis dayenebis kulturac hqondaT, leqssac werdnen, mravalxmiani simRera-galobac sxvaze ukeT gamoudiodaT da cekvis ero-vnul saxismetyvelebasac kar-gad icnobdnen.

Tumca ra, sazogadoebaSi, sadac mecnieruli azrovneba aRaravis esaWiroeba da nair-nair wodeba-jinjilebze mi-drekil adamianTa qeba-dide-bis meti aRaraferi ismis, sul mokle xanSi aRarc imis unari da Tavi eqneba vinmes raime amtkicos da raRac diadisa-Tvis ibrZolos...

RmerTma nu qnas, rom saqme marTlac am mimarTulebiT wa-vides, magram nurc imis imedad viqnebiT, rom Cvens proble-mebs sxva moagvarebs. SexedeT msoflios da darwmundebiT sustebisa da uniaToebis epoqa dasrulebulia. dRes gadarCe-nis imedi mxolod Zlier genze amozrdil did saqmeTa moCeme da mkeTebel xalxebs SeiZleba hqondeT.

P. s.winamdebare werilis sruli

versia gazeT `literaturuli saqarTvelos gverdebze dai-beWda (12 Tebervali, N5, 2016 w.). sadReisod, sayrilobod gazeT `saqarTvelos qoreo-grafiaSi~ misi gadmobeWdva saWirod mxolod im garemoebis gamo miviCnieT, rom rogorc aRmoCnda qarTvel qoreo-grafTa da, saerTod, erovnu-li sacekvao kulturis bediT dainteresebul adamianTa did nawils igi, ubralod wakiTxu-

li ar hqonda. mogexsenebaT, dReisaTvis regionebisa da so-flebis masStabiT centralur presaze rigiT mkiTxvelTagan xeli yvelas ar miuwvdeba. am movlenas Tavisi axsna da Ta-visi mizezebi gaaCnia, Tumca misi analizi, amjerad, Cvens amocanas ar warmoadgens.

dakvirvebuli mkiTxveli usaTuod dagveTanxmeba, rom globalizebuli XX saukunis da misi momdevno epoqis rea-lobebSi, rodesac esTetikur-SemoqmedebiTi saazrovno si-vrce, saocrad ekleqturi, umeteswilad ki usaxuri da paradoqsuli gaxda, folklo-ruli memkvidreobis bed-iR-bali, misi momavali aSkarad gabundovanda. meores mxriv, isev da isev amave realobidan gamomdinare, raoden gasakvir-velic ar unda iyos, mTel rig qveynebSi, xalxebsa da kultu-rebSi masobrivi cnobiereba aSkarad miubrunda folklo-rul warsuls, mis saukeTeso nimuSebs da igi Tanamedrove kulturis marketinguli rea-lobebis nawilad aqcia. arse-bulma movlenebma isic aCvena, rom sabazro ekonomikis marke-tologiuri moTxovnebisadmi yurisgdebas miCveulma xalxe-bma da misma yvelaze moxe-rxebulma warmomadgenlebma erTbaSad aRmoaCines sakmaod saintereso faqti: dRevandel bazarze warmatebis garantias ara yovelgvari, aramed mxo-lod maRali esTetikuri do-niT gamorCeuli folkloru-li memkvidreoba iZleva. aseTi TiToorola nimuSi ki, bune-brivia, yvela xalxis, yvela eTnosis kulturul salaroSi SeiZleba moiZebnos, Tumca es sakmarisi ar aris Tundac erTi didi sakoncerto programis Sesadgenad. qarTuli realo-ba am mxriv marTlac rom ga-monaklisia. Cvenma winaprebma imdeni saukeTeso folkloru-li Sedevri Seqmnes da dagvi-toves, rom nebismieri sakon-certo drois datvirTva da nebismieri sasceno sivrcis Se-vseba SeiZleba, Tanac sakmaod iolad. am faqts ki, mogexse-nebaT, CvenTan erTad sxvebmac miaqcies yuradReba da daibada macdunebeli idea _ ra daSa-vdeba, ra moxdeba Tu saTa-nado varjiSis, sareJisoro-qoreografiuli kanonebis moSveliebiT, qarTuli hangisa da Cacmulobis stilizebiT Cvenc imasve gavakeTebT, rasac qarTuli ansamblebi akeTeben, oRond yvelafer amas Cvenive saxeliT, Cvenive terminolo-giiT movrTavT da movkazma-vTo. fiqrsa da sityvas ukve saqmec mohyva da daiwyo Seuq-cevadi procesi. gasaocari fa-qtia, magram realobas versad wauxval _ mTeli Cveni samezo-blo CrdiloeTiT, samxreTiT, aRmosavleT-dasavleTiT sas-ceno qoreokulturis sfero-Si qarTul yaidaze gadaewyo. kidev ufro gasaocari is aris, rom am gziT midis TviT ara-qristianuli aRmsareblobis

Page 16: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

16#13 (59), marti-aprili, 2016saqarTvelos

qoreografia

qveynebic. amis saukeTeso ma-galiTia CrdiloeT kavkasiis respublikebSi, aseve azerbai-jansa da TurqeTSi moRvawe uamravi ansambli. socialur qselebSi zogjer iseT faqtebs gadaawydebi, rom gulwrfelad gagikvirdeba. magaliTad, aris SemTxvevebi, rodesac CeCnur-daRestnuri ansamblebi e.w. `gorski tanecs~ (cxadia aq si-tyva ̀ qarTuli~ da ̀ mTiuluri~ (saerTod, misTanani) naxsenebi araa!) cekvaven, farikaobis ma-Ral ostatobas aCveneben da am dros xelSi qarTul-qris-tianuli jvriT damSvenebuli farebi uWiravT. aranakleb gasaocaria, rom aRniSnuli qveynebis ansamblebis reper-tuarSi Cveulebriv movlenad iqca qal-vaJTa wyvilebisa da pir-saxe moRiavebuli qalebis cekvebi. ki batono, gvesmis, rom XX saukunem kulturis sekularizacia moaxdina da religiis SemzRudveli moTxo-vnebisagan sasceno saxilvelma meti Tavisufleba igrZno, ma-gram Tu es yvelaferi folk-loria, Tu is istoriuli mem-kvidreobaa, maSin rodis, ro-mel saukuneSi gaTavisuflda aseT simaRlemde araqristia-nuli aRmsareblobis qali?

Cveni werilis mkiTxveli, vfiqrobT, imaSic dagveTanx-meba, rom am mxriv e.w. somxur mimarTulebaze cota speci-fikuri viTareba Camoyalibda. istoriuli bedukuRmarTobis gamo Cvens moZme somex xalxs mudam uxdeboda gadaadgileba da axali, sruliad ucxo sasi-cocxlo sivrceebis aTvisebac ki. ase grZeldeboda sauku-neebis manZilze. faqtia, rom

mTels am oromtrialSi somexma xalxma xasiaTis erTi saocari Tviseba gamoimuSava. es imaSi gamoixata, rom maT iswavles saTavisod gamoacxadon da sakuTari Semoqmedebis nayo-fad aRiqvan yvelaferi, rac ki TvalSi mouvaT, gansakuTrebiT im regionebSi sadac fexs dad-gamen da sadac dasaxldebian. ai, swored amgvari midgomis mixedviT icvleba toponimika, keTdeba warwerebi Zeglebze, freskebze, xelosani cxaddeba xelovan-arqiteqtorad, ri-giTi vaWari da wvrili moxele qtitorad, iwyeba cnebaTa ga-daazreba, mere rukebis, atla-sebisa da sabiblioTeko serie-bis gamocema, xSirad sruliad dausabuTebeli hipoTezebis propaganda da a.S.

gagikvirdeba magram faqtia, rom somex mkvlevarebs userio-zulesi ideologiuri dava da pirdapiri omi aqvT gamocxa-debuli yvela mosazRvre da momijnave qveynebis kulturis frontis warmomadgenlebTan. esenia: TurqeTi, azerbaijani, saqarTvelo, CrdiloeT kavka-sia, yubanis velebi, kaspiispi-reTi, mere Savi da xmelTaSua zRvis sivrceebi... am brZolaSi isini gasaocrad mizanswrafu-li da Tanmimdevrulni arian. ar zogaven Zalebsa da poli-tikur-ekonomikur SesaZle-blobebs. midian yovelgvar na-bijsa da gadawyvetilebaze.

dedamiwis TiTqmis yvela kuTxeSi, saerTaSoriso masS-tabis sagamomcemlo organiza-ciebis mier dastambul wigneb-Si, enciklopediebsa da at-lasebSi ibeWdeba prosomxuri masalebi, rukebi da cnobebi,

sadac ukve damtkicebuladaa gamocxadebuli, rom lamis naxevari msoflios kultura somxuri warmoSobisaa. urar-tus kulturis srul miTvise-ba-aTvisebaze ukve iTqva, igive SeiZleboda gameorebuliyo xeTebis, miTanis, Suamdinare-Tis qveynebis mimarTac.

1979 wels erevanSi vinme d. mkrtiCianis avtorobiT gamo-vida sqeltaniani rusulenova-ni wigni ̀ ieso qristes somxuri fesvebi~. kaci uneblied gaifi-qreb, aseT mkrexelobaze wams-vleli adamiani Tu misi msga-vsi adamianebi sxva `wvrilman~ problemebs moeridebian?

unda vaRiaroT, rom Cven amgvar saqmeebSi uxeiro moswa-vlis rolsac ki ver vwvdebiT. me am SemTxvevaSi Segnebul siyalbes da mis tiraJirebas rodi vgulisxmob. saqme isaa, qarTul koleqtiur aracno-bierze, religiur aRmsareblo-basa da sazogadoebriv gamo-cdilebaze aRzrdili Taobebi ganuwyvetliv qmnian, agviris-teben, xataven, ageben, mRerian da cekvaven... bunebrivia amgvar `Senaqmnebs~ Soris yvelaferi genialuri ver iqneba, magram aba vinmem daitrabaxos da br-Zanos _ Cemi winaprebis namuSa-kevidan Tavze sayrelad maqvs dagrovili `mcxeTis jvris~, `yinwvisis angelozis~, `Cakru-los~, `xorumis~, `vefxis da moymis baladis~, ̀ vefxistyaos-nis~, `bagrat-alaverd-sveti-cxovlis~, `stumar-maspinZlis~ da bevrze-bevr sxva maT msga-vsTa Zeglebio.

paradoqsi isaa, rom Cven amgvar nimuSebs ki vqmniT, magram mere veRar vuvliT.

amaSi zogjer bedukuRmar-Toba gviSlis xels, zogjer garkveuli zereloba, zogjer sizarmace... samwuxarod, aris SemTxvevebi rodesac Cveni da-mokidebuleba erovnul kul-turul faseulobaTa mimarT danaSaulebriv upasuxismge-blobasTan aris wilnayari.

samagaliTod im faqtis gax-senebac ikmarebs, rom guSin Tu guSinwin xuTiaTaswliani oqros saZiebo maRaro aa-feTqes qarTvelma specialis-tebma, Tu maT mier mowveulma e.w. investorebma saydrisSi! gasaocaria, Tumca faqtia, rom amgvar vandalizms mwvane Suqi aunTo raRac `komisiam~, romelSic qarTveli isto-rikosebi Tu ekonomist-poli-tologebi Sediodnen.

erTi wuTiT davuSvaT, rom am tipis, am yalibis amocana gas-CenodaT Cvens mezobel somex saxelisuflebo struqturebs, ara gvgonia, rom maT qveyanaSi Tundac 3 specialisti mainc epovaT, romelTac raRac `ko-misiaSi~ gaaerTianebdnen da vinc maRaros afeTqebis ideas xels moawerda. maRaro ki ara erTi gaxvretili qvac rom epovaT sadao teritoriaze, masac ki `civilizaciis akvnad~ gamoacxadebdnen da muzeumis agebas Seudgebodnen.

iqneb vinmem ikiTxos _ aseTi Tavgamodebac ar ariso kargi, realur istorias Tvali ra-tom unda mouxuWoo? garkveu-li azriT es marTlac asea, magram cxovrebas, arsebobas, adamianTa, saxelmwifoTa mi-marTebebs garkveuli pirobi-Tobebi, garkveuli daSvebebic esaWiroeba. axalgazrdobasac

xelis SeSveleba unda, unda SeuZaxo, erovnuli siamayis grZnoba gauZliero, imedi Causaxo, saxvalio saqmeebze daafiqro, winaparTa saqmeebic ar daaviwyo... abstraqtuli, konkretuli Sinaarsisagan daclili uRono da arafris-mTqmeli liberalur-demokra-tiuli ideebis ganuwyveteli qadageba, aRzrdis, zneobrivi magaliTebis ignorireba Tao-bebis srulmasStabian gamo-Tayvanebas iwvevs.

vinc maRalze asvlas ar cdilobs, bolos dabal sa-simaRlo niSnulsac kargavs. ai, swored am dReSia Cveni folkloruli memkvidreoba. maT Soris ki qoreokulturis bedi, SeiZleba iTqvas, yvelaze mZimea. zemoT ukve aRvniSne da kidev gavimeoreb _ saR Wkuaze ver unda iyos yvela is ada-miani visac evaleba, Tumca ar esmis da arc arafrad miaCnia sabavSvo qoreografiaze zru-nvis problemaTa raoba.

verc im adamianebis saqmea kargad visac Tundac 10-kacia-ni kvleviTi jgufis Seqmna da misi dafinansebisaTvis oriod groSis gamoyofa enaneba. vin da ra Seinaxavs folklorul tradiciebs Tu ki yvelaferi, rac jer kidev SemorCa ar aRiwera, ar gaanalizda da mecnierul monapovradac ar iqca?

mSvenieri cneba-terminia eTnofori da udidesi pati-vgebis Rirsia yvela, vinc am sivrceSi kidev raRacas ake-Tebs, magram eTnoforis ime-dad unda darCes erovnuli kultura globalizaciis um-Zimes qartexilebSi!

2016 wlis 12 Tebervals, gazeT `literaturul saqarT-veloSi~ daibeWda swavluli mecnieris, profesor oleg alaviZis metad aqtualuri werili saTauriT: _ `isev da isev `upatrono eklesiis~, masze SeseulTa da `cudad Semnaxavis bralis Sesaxeb~... werilSi metad saWirboroto, erTob mtkivneuli sakiTxia ganxiluli, kerZod Tu rogori kleptomanuri damokidebuleba amoZravebs da asuldgmulebs zogierT moZme, mezobel ers da ara marto maT, ra rigad undaT, rom yvelaferi is, rac qarTulia, iyos maTi mSobli-uri, magram es, xom ase ar aris da arc arasodes iqneba. etyoba

es awuxebT maT da ra gzebiT ar cdiloben yovelive qarTulis miTvisebas. magram amas ufali ar dauSvebs, radgan saqarT-velo dasabamidan RvTismSob-lis wilxvdomili qveyanaa da mas arsTa gamrige icavs, magram Cven qarTvelebma, ara marto xeli, ukacravad da tvinic unda gavanZrioT, saaSkaraoze gamovitanoT yvela analogiuri faqti da mTels duniaze Tavi movWraT aseTi aramegobruli, aramezobluri qcevebisaTvis. me piradad mecnierebs da mwi-gnobrebs ver gavejibrebi na-kiTxoba-ganswavlulobaSi, ma-gram imdeni ki SemiZlia da sur-vilic maqvs, oriod fraza Cemi naazrevidan SemogTavazoT, Tu inebebT mis wakiTxvas. erTi ram amTaviTve minda vikiTxo:

_ sad brZandebian is mec-nierebi, istoriografebi, xe-lovnebaTmcodneebi, xalxisaT-vis cnobili e.w. saxeebi, sad arian Cveni politikosebi Tavs rom iklaven deputatobaze, vis unda isini, Tu yvelaferi ase wagvarTves da Tavisad gamo-acxades. Sagrenis tyaviviT Se-mogvlevia Cveni qveyana, vatyob bevri mzadaa politikur glo-balizacias da iqedan momdin-are moTxovnebs moergos, xolo samSoblo, qveyana, Cveni ekle-

sia, tradicia, istoria Wirsac wauRia. ara batonebo, ver moga-rTviT, es qveyana ufals marto Tqveni gamdidrebisaTvis ar Seuqmnia, igi xalxs ekuTvnis da amitom unda amoiRoT xma mec-nierno, profesorno, xelovne-baTmcodneebo, istorikose-bo, mwerlebo, plitikosebo, droze, Torem dagvemxo qveyana Tavze, waiRes da wagvarTves rac wasaRebi da wasarTmevi iyo, co-tac da Teimuraz xevisTaviviT sakuTari saxlebidan gamogvyr-ian da Segvibilwaven yovelive wmindas, rac ki CvenTvis esoden sanukvari da Zvirfasia, droze mivxedoT misaxeds, yvelafers Tavisi saxeli davarqvaT, viz-runoT saavtoro uflebebisaT-vis, rac saswrafod mosagvare-beli da misaxedia. yvelam Tav-isi sakeTebeli akeTos da maSin mteric gatydeba da mogveSveba. maT etyobaT arc Zmobisa da mezoblobisa swamT da namusis ZarRvic gawyvetili aqvT. mi-Wirs amis Tqma, radgan Zalian bevri megobari da kolega myavs, magram ukve metismetia, saTqmeli unda iTqvas, sakeTe-beli unda gavakeToT, sxva gza ar dagvitoves.

dakargul eklesiebsa da qris-tianul marTlmadideblur sa-locavebze Cveni sulieri mame-

bi ityvian saTqmels, qarTul avTentur qoreografiaze, mis nimuSebze, qarTul xalxur sim-Rerebze, sagaloblebze da sxva xalxur nimuSebze Sesabamisi dargebis specialistebma unda amoviRoT xma. yvela sferos unda hyavdes Tavisi Wirisu-fali, gulSematkivari, saxelm-wifo StoebTan erTad.

cxadze cxadia, aseTi umsgav-so qmedebebi dasagmobia, pasux-saTxovria, vinc ar unda iyos is, axlo Tu Soreuli mezobeli, magram imaT, vinc wina saukuneSi nebsiT Tu uneblieT dauSves aseTi Secdoma da adgili hqon-da precendents _ qarTuli sacekvao saganZuris saqarT-velos gareT gatanas, Cvens droSi aseTi saqcieli dagmo-bili, mxilebuli, saaSkaraoze gamotanili unda iqnas...

vin miscaT maT an misionerTa an qarTuli qoreografiis el-Cobis da Cveni mama-papaTa mo-napovaris gasxviseba-ganiavebis ufleba.

kargi iqneba Tu saqarTvelos kulturisa da ZeglTa dacvis saministro, saqarTvelos qo-reografiis moRvaweTa Semo-qmedebiT kavSirTan erTad tandemSi, daiwyebs am sakiTxis garkvevas, mogvarebas. an rodis avlagmavT mavanT, vinc aras-

wori interpretaciiT, uco-dinarobiT, uvicobiT qarTul sacekvao margalitebs Crdilo-kavkasiur melodiebze acekve-ben. Cemi pretenzia ZiriTadad mimarTulia CvenSi moqmed im sabavSvo qoreografiuli ansam-blebis xelmZRvanelTa mimarT, vinc ase gulmodgined apiarebs Crdilo-kavkasiur melodiebs. gons movegoT, Cvensas mivxe-doT, imdeni qoreografiuli, musikaluri nimuSebi, sasimRe-ro-sacekvao melodiebi gag-vaCnia, rom mTel kavkasias eyo-fa da ara marto maT.

gavufrTxildeT Cvens sau-njes, is marto Cveni ar aris. is Cveni Svilebis, SviliSvileb-isa da momaval qarTvelTa sa-kuTrebaa. davfiqrdeT, Cveni kulturuli monapovari gavam-didroT, davxvewoT, gavasceni-uroT da ise davutovoT moma-val Taobebs.

ai, ra fiqrebs, grZnobebsa da gancdebs aRZravs `literatu-ruli saqarTvelos~ furclebze gamoqveynebuli zemoaRniSnuli werili. vfiqrobT, misi paTosi zedmiwevniT aqtualuria da Cveni valia, iq dasmuli prob-lemebi yuradRebis miRma ar dagvrCes.

iuri toraZekavSiris Tavmjdomaris moadgile

vinme aris gamkiTxavi, pasuxis momTxovni?

Page 17: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

17#13 (59), marti-aprili, 2016 saqarTvelos

qoreografia

axalgazrdobis swavlebis, maTi aRzrda-Camoyalibebis, zneobriv-esTetikuri, fizi-kuri da sulieri ganviTarebis saqmes yvela droSi Tu qveyanaSi eTmoboda saTanado yuradReba. amgvari saqmianobis organizeb-is gareSe sazogadoebis winsvla warmoudgenelic ki iqneboda. axalgazrdobis aRzrda uaRre-sad rTuli saqmea, magram gasao-cari isaa, rom am sirTules Tavisi siiolec axlavs. kerZod, imisaTvis, rom axalgazrdam misi sazogadoebis sociokul-turuli da zneobriv-eTikuri Rirebulebebi aiTvisos da pirovnulad Camoyalibdes. sa-zogadoebis mentalitetis gan-mapirobebeli Taviseburebebi, iq gabatonebuli wesebi, moTx-ovnebi, normebi uzrunvelyofs mozard adamianSi cxovrebisaT-vis saWiro pirovnuli Tvisebe-bis formireba-Camoyalibebas. es procesi gacilebiT mwyobri da Camoyalibebulia sazoga-doebis ganviTarebis uadres safexurze, pirvelyofil sa-zogadoebaSi, miwaTmflobelo-bisa da feodalur epoqaSi...

rac ufro win miiwevs sa-zogadoebis ganviTarebis tem-pebi, Cqardeba socialur-ekonomikuri formaciebisa Tu, ubralod, civilizaciis ganvi-Tarebis tempi, miT ufro nel-deba sazogadoebis dadebiTi zegavlenis masStabi da saWiro xdeba sagangebod organizebuli saaRmzrdelo garemos Seqmna.

axalgazrdobis mizanmi-marTuli aRzrda-Camoyalibeba Cvens pirobebSi ZiriTadad skolis, aseve skolisgareSe gaerTianebebis (sasaxleebi, studiebi, wreebi...) ZiriTad sazrunavs warmoadgens. aq yve-la piroba arsebobs imisaTvis, rom mozardebi gaecnon wina-parTa mier gakvalul gzas, ez-iaron WeSmarit xelovnebas, ga-varjiSdnen, miiRon sasurveli codna-gamocdileba. mozardi Taobis esTetikuri ier-saxis CamoyalibebaSi udidesi roli ekuTvnis xelovnebis swavlebas, magram es ukanaskneli mxolod maSin iZleva sasurvel Sedegs, Tu xelovneba sworad miewode-ba mozards misi ganviTarebis calkeul safexurze. dadge-nilia, rom e.w. mozardobis pe-riodis sazRvrebi ZiriTadad emTxveva saSualo skolis V-VIII klasebs da moicavs 11-12 wli-dan 14-15 wlamde asaks. yovelma gamocdilma pedagogma da mSo-belma icis, rom es periodi erT-erTi yvelaze rTulia ax-algazrda adamianis cxovreba-Si. albaT, amitomac specialur literaturaSi igi moxseniebu-

lia sxvadasxva terminiT: `gar-damavali~, `kritikuli~, `mZime~ da a.S. saqme isaa, rom am asakSi xdeba cxovrebis erTi safexu-ridan meoreze gadasvla, rasac Tan sdevs garkveuli garTule-bebi. bavSvobidan mowifuloba-Si Sesvla, rasac adgili aqvs aRniSnul asakSi, xasiaTdeba saTanado fizikuri, gonebrivi, esTetikuri, zneobrivi da so-cialuri cvlilebebiT. amas mosdevs axalwarmonaqmnebis gaCena, rasac manamde adgili ar hqonda da rac principulad cvlis individis cxovrebis xa-siaTs. sagulisxmoa, rom am asa-kobriv safexurze mTeli rigi individebisa inarCunebs bavS-vur xasiaTsa da monacemebs, ama-vdroulad maT uCndebaT mowi-fulobis maCvenebeli calkeuli niSan-Tvisebebic. es garemoeba xdeba misi araTanabari ganvi-Tarebis safuZveli. ukanasknel periodamde es garemoeba ufro metad iyo gamokveTili ori ZiriTadi mizezis gamo, kerZod, mozardobis asakis moswavleebi mxolod saswavlo saqmiano-biT iyvnen dakavebulni, isini SromaSi ar monawileobdnen. es garemoeba iTvleboda da iTv-leba mowifulobis Semadgenel faqtorad. amasTan, maT gaaCn-daT da gaaCniaT informaciis uzarmazari odenoba, fizikuri zrdis pirobebi, sqesobrivi momwifebis daCqareba da a.S. es faqtorebi, piriqiT mowi-fulobis damaCqarebeli momen-tia. amgvarad, ganviTareba ara-Tanabari xasiaTisa iyo. bolo dros amgvari tendenciebi erT-gvarad icvlian Sinaarss, an ufro zusti iqneboda gveTqva, rom uaxlovdebian erTmaneTs. Cvens cxovrebaSi, mimdinare seriozuli socialuri Zvre-bis fonze, swavlebis savalde-bulo xasiaTi TandaTanobiT kargavs Tavis tradiciul sax-es, ris gamoc sul ufro meti mozardi ebmeba yoveldRiur SromiT saqmianobaSi, gaCnda uzedamxedvelo mozardebis mTeli armia, romlis wevrebic Zalian Sedian mowifulobaSi da am process garkveuli ten-denciis saxes aZleven. miuxeda-vad yovelive amisa, mozardobis asakis individebs axasiaTebT mTeli rigi tipuri Tavisebu-rebani, romelTa gaTvaliswine-ba aucilebelia yoveldRiuri muSaobis procesSi.

am TvalsazrisiT, pedagog-qoreografma upirvelesi yura-dReba unda miaqcios mozardis-aTvis damaxasiaTebel biologi-uri simwifis dadgomis faqts. swored am droisaTvis vi-Tardeba sqesobrivi momwifebis procesi, rasac Tan axlavs Sesa-bamisi morfologiuri da fizi-kuri cvlilebebi. gogonebSi am mxriv SesamCnevi cvlilebebi xdeba 11-dan 13 wlamde, biWebSi ki 13-dan 15 wlamde. Tu gaviT-valiswinebT im garemoebas, rom Tanamedrove pirobebSi aqsel-eraciis movlena xelSesaxebad gamokveTil xasiaTs Rebulobs, maSin SegviZlia davadasturoT, rom amgvari axalwarmonaqmnebi xSirad Tavs 9-10 wlis mozard-ebSic iCens. mocemul asakobriv safexurze xdeba zrda simaR-

leSi, icvleba gamometyveleba, sxeulis saerTo proporcie-bi uaxlovdeba mowifulobis asakisaTvis damaxasiaTebel formebs. icvleba saxe, Tavis qala, Tumca, amasTan erTad, tvinis moculoba umniSvnelod matulobs.

qoreografiul koleq-tivTan momuSave pedagogisaT-vis gansakuTrebiT saWiro da aucilebelia imis codna, rom TerTmeti-Tormeti wlidan, TxuTmet-Teqvsmet wlamde pe-riodSi, xerxemlis yovelwli-uri matebis tempi CamorCeba si-maRleSi sxeulis zrdis temps. ramdenadac ToTxmet wlamde xerxemlis malebs Sua sivrces jer xrtili avsebs, es gansaz-Rvravs gamrudebisadmi xerx-emlis midrekilebas sxeulis araswori mdgomareobis, xangr-Zlivi calmxrivi daZabulobis an metismeti fizikuri dat-virTvis dros. tanadobis yve-laze meti darRveva xdeba 11-15 wlebSi, Tumca amave asakSi msgavsi defeqtebis aRmofxvra ufro advilia, vidre Semdgom. menjis Zvlebis Sezrda (romel-Sic gogonebis sasqeso orga-noebia moTavsebuli) mTavrdeba 20-21 wlisaTvis. maTi dac-ileba da Seuzrdeli Zvlebis daSoreba SesaZlebelia didi simaRlidan gadmoxtomisas... aRniSnulidan gamomdinare, pedagogs marTebs sistemat-urad akontrolebdes mozard-Ta moZraobas, maT dgomas, xtomebs, fizikuri datvirTvis saxeobasa da saerTod, moqmede-bis xasiaTs. gasaTvaliswinebe-lia isic, rom mozardobis xa-naSi sakmaod swrafad izrdeba kunTuri Zala, rac afarToebs aRsazrdelTa fizikur Sesa-Zleblobebs. Tumca cnobilia isic, rom amave asakSi, es erTi SexedviT, gazrdil-gaZliereb-uli muskulatura Zalian male iRleba da ver uZlebs xangr-Zliv datvirTvas. es garemoe-bac pedagogis yuradRebis cen-trSi unda iyos. fiziologiis monacemebi da praqtikuli dak-virveba adasturebs, rom mo-toruli aparatis Secvlas Tan axlavs moZraobis harmoniis dakargva. vlindeba sakuTari sxeulis dauflebis uunaroba (moZraobaTa siuxve, maTi aras-akmarisi koordinacia, saerTo mouqneloba, mouxeSaoba). aman SeiZleba dabados usiamovno gancdebi, daurwmunebloba. amave dros eqvsi-rvidan camet-ToTxmet wlamde asaki, es aris periodi mravali moZraobiTi Tvisebis optimaluri ganvi-Tarebisa, moZraobiTi funqci-is aqtiuri srulyofisa misi mTeli rigi maCveneblebis in-tensiuri momatebisas (moZrao-baTa siswrafe da sixSire, naxt-omis sigrZe da a.S.). es SesaZle-blobebi, cxadia, karg pirobebs uqmnis qoreografs intensiuri saxe misces mozardis varjiSs da datvirTvis TandaTanobiT zrdiT sasurvel Sedegebsac miaRwios, magram mas mudam unda axsovdes, rom gadatvirTvas ar SeiZleba sistematuri xasiaTi hqondes. amas, rogorc wesi, uaryofiTi Sedegebi mosdevs. saqme isaa, rom organizmis

saerTo fizikuri zrdis pro-cesi damatebiT moTxovnebs uyenebs gulis muSaobas. es uka-nasknelic, bunebrivia izrdeba, magram rogorc fiziologebma daadgines, TviTon gulis zrdis process ufro swrafi xasiaTi aqvs, vidre sisxlZarRvebisas. ai, swored amis gamo mozardo-bis asakSi adgili aqvs zogierT funqciur darRvevas, kerZod, guliscemis aCqarebas, wnevis momatebas, Tavbruxvevas, Tavis tkivilebs da saerTod, ad-vilad daRlas. es garemoeba pedagog-qoreografs aiZulebs meti yuradReba dauTmos dat-virTvis dozirebas. xSiria SemTxvevebi, rodesac mozardi ugunebodaa, Tavs SeuZlod grZnobs, male iRleba da sxva amgvari. bevri pedagogi amas mozardisaTvis damaxasiaTebeli cuRlutobiTa da sizarmaciT xsnis da cdilobs sadamsjelo RonisZiebebiT moaxdinos masze zemoqmedeba. mecnierebis mo-nacemebis mixedviT ki, saqme SeiZleba ufro seriozulad iyos, amitom maTi codna da gaTvaliswineba aucilebelia. mecnierulad ki dadgenilia, rom `mozardebis asaki xasiaT-deba, erTi mxriv, energiis mZa-fri aRmavlobiT, xolo, meore mxriv, paTogenuri zemoqmede-bisadmi mometebuli mgrZno-belobiT. amitom, gonebrivi an fizikuri gadaRla, xangrZlivi nervuli daZabuloba, afeqtebi da uaryofiTad Seferadebu-li Zlieri emociuri gancdebi (SiSi, risxva, wyenisa da Seu-racxyofis grZnoba) SeiZleba endokrinuli darRvevisa da nervuli sistemis funqciona-luri moSlis (amis zogierTi niSnebi _ mometebuli gamRiz-ianebloba, mgrZnobeloba, daR-liloba, Semkavebeli meqanizme-bis sisuste, gafantuloba, muSaobaSi produqtiulobis dacema, Zilis darRveva) mizezi gaxdes. neirohumoraluri Tana-fardobis Secvla xSirad, mo-zardTa saerTo gauwonaswore-blobis, misi gamRizianeblobis, afeTqebis, mamoZravebeli aqti-urobis, perioduli moTenTi-lobis, apaTiis safuZvels war-moadgens~. amgvari seriozuli garTulebebi ki, Tu pedagog-qoreografi maT alRos ver au-Rebs da droulad ar aRkveTs, bunebrivia, sacekvao xelovne-bisadmi uaryofiTi emociebis aRmocenebis safuZveli gaxdeba da, Sesabamisad, verc dadebiT Sedegebs mogvcems.

yovelive zemoaRniSnuli, razedac Cven saubari gvqonda, mxolod fizikur da biologi-ur momwifebaSi mimdinare pro-cesebs exeba. cxadia, aranakleb didi mniSvneloba aqvs imas, Tu ra xdeba mozardis socialuri momwifebis TvalsazrisiT, ker-Zod, rogoria mis mierve danax-uli sakuTari pirovneba, risken miiswrafvis, ra surs mozards, rogor Rirebulebebs aRiarebs igi, rogoria misi urTierToba ufrosebTan, TanatolebTan, um-crosebTan da a.S. aRniSnuli da sxva msgavsi sakiTxebis gaTval-iswinebis gareSe, qoreografi-uli koleqtivis muSaoba calmxrivi, xolo pedagogis

saqmianoba aSkarad naklovani iqneba. gamocdilma pedagogebma ician, rom mozardobis asakis dasawyisisaTvis qoreografiu-li koleqtivis wevrebi didad ar gansxvavdebian umcrosi sas-kolo asakis bavSvebisgan. ker-Zod, gaaCniaT TamaSis, anco-bis, umizno moZraoba-sirbilis moTxovnileba. isini celqi da mousvenarni arian, Zalian did dros kargaven usaqmurobasa da fuqsavatobaSi. maTi miswrafe-bebi, xSirad meryevi, aramdgra-di da gaurkvevelic kia. amas-Tan, cxadia isic, rom es suraTi xSirad zedapirulia da saqmis realur viTarebas ar aCvenebs, radgan SeumCnevlad, magram daJinebiT dgeba mowifulobi-saken svlis tendencia. Tu kar-gad davakvirdebiT aRmovaCenT, rom mozardi Tavs bavSvad aRar miiCnevs. sakuTar warmodgenaSi igi ukve mowifulia da unda, rom ufrosebmac gaiziaron misi Tvalsazrisi. mozardis pirovnul TviTSefasebaSi mom-xdari es Zvra seriozul gav-lenas axdens mis poziciebsa da mimarTulebebze rogorc Tanatolebis, aseve umcrose-bisa Tu ufrosebis mimarT. mozards uCndeba mZafri pro-testis grZnoba Tu ki mas iseve eqcevian, sjian da, saerTod, iseTnairad zrunaven rogorc bavSvze. aqedan gamomdinare, pedagogis valia mozards gaui-olos mowifulobisaken svlis gzaze aRmocenebuli winaaRm-degobebis daZlevis procesi. praqtikosi qoreografebi dagvemowmebian, rom ansamblis wevr mozardebsa da maT peda-gogebs Soris aRmocenebul ara erT konfliqts bevri niWieri axalgazrdis gza gaumrudebia. amgvari konfliqtebis wyaro ki xSirad pedagog-qoreografis arasakmarisi kvalifikacia, ped-agogiuri momzadebis saTanado donis uqonlobaa. rogorc wesi, konfliqtis pirvelsaw-yisi isaxeba maSin, rodesac pedagogi mozardisagan iTxovs usityvo morCilebas, axdens ansamblis yvela wevris, miuxe-davad maTi asakobrivi sxvao-bisa, Tanabari pretenziebiT gansjas da dasja-waxalisebis erTnairi formebis gamoyen-ebas. mxolod pedagogi Tu SeamCnevs am dros, rom mozard-Ta mxridan iwyeba protestis garkveuli formebis gamovlena da igi grZeldeba manam, sanam ufrosebi (pedagogebi) ar Secv-lian maTdami damokidebuleb-is xasiaTs. amgvari konfliq-turi situaciis gadaWrisaT-vis zogi qoreografi yvelaze iol gamosavals poulobs. igi ansamblis wevrs emSvidobeba da bedis anabara uSvebs. swored es mozardebia, ansamblidan ansam-blamde rom mogzauroben da erT adgilze Znelad ikideben fexs. msgavsi ram ki ar moxdeba, Tu qoreografi met gulisx-mierebas gamoiCens da mozards mouZebnis Sesaferis adgils mozrdilTa axal samyaroSi. praqtikuli gamocdileba adas-turebs, rom mozardebTan urT-ierTobaSi gacilebiT momge-biania a.w. TanamSromlobiTi, megobruli damokidebulebebi

mozardis qoreografiuli aRzrdis problemebi

Page 18: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

18#13 (59), marti-aprili, 2016saqarTvelos

qoreografia

(cxadia, ara familaruli), vi-dre e.w. ̀ damorCilebis morali~ da misi Sesatyvisi moqmedebebi. mozardi metad kontaqturi, megobruli da gulisxmieria. misTvis udidesi mniSvneloba aqvs garSemomyofTa Sexedule-bebsa da Sefasebebs warmateba-warumateblobis sakiTxebTan mimarTebaSi. mozards aqvs ten-dencia warmoadginos sakuTari Tavi saukeTeso mxriv. amitom mas Zalian unda daimsaxuros Seqeba, waxaliseba da mowoneba im adamianTa mxridan, vis azr-sac misTvis didi mniSvneloba aqvs. es kargad unda gaiTval-iswinos ara marto qoreograf-pedagogma, aramed koleqtivis ufrosma wevrebmac. maTi mxri-dan, gamoCenil yuradRebas, Seqebas, gverdSi dadgomasa da gzis gakvlevas mozardis Sem-dgomi profesiuli Tu pirovnu-li ganviTarebis TvalsazrisiT udidesi mniSvneloba aqvs.

axla raki sityvam moitana da es principuli mniSvnelo-bis mqone sakiTxicaa, oriod sityviT SevexoT momdevno asa-kobriv safexursac, kerZod, Wabukobis xanis biologiur, fsiqologiur da pedagogiur problemebs.

specialur samecniero lit-eraturaSi siWabukis xanas gansazRvraven rogorc asaks, romelic iwyeba sqesobrivi momwifebiT da sruldeba mo-wifulobis asakis dadgomas-Tan dakavSirebiT. e.i. gamodis, rom am asakobrivi fazis qveda zRvarze wamyvania biologi-ur-fiziologiuri faqtori, bolos ki umTavresi xdeba socialuri Sinaarsis mqone mowifulobis momenti. es mov-lena kargad aCvenebs, rom saqme gvaqvs rTuli Sinaarsis mqone fenomenTan. praqtikosma peda-gogebma ician da es Teoriula-dac damtkicebulia, rom Cvens droSi aqseleraciis, fizikuri ganviTarebis tempis aCqarebis safuZvelze, bavSvebi gacilebiT

swrafad izrdebian, vidre es iyo 2-3 Taobis win. mkvlevareb-ma daadgines, rom dReisaTvis mTeli 2 wliT adre iwyeba da sruldeba sqesobrivi momwife-ba. yrmobis asaki sadReisod 14-15 wlis asakSi mTavrdeba da aqedanve iwyeba siWabuke. fizikuri ganviTarebis Tval-sazrisiT, am asakobriv safex-urze saqme gvaqvs garkveuli ciklis, garkveuli fazis das-rulebasTan. simaRleSi zrda ukve ise intensiuri aRar aris, rogorc es yrmobis asakSi iyo. dadgenilia, rom qaliSvilebi TavianT srul simaRles saSua-lod 16-17 wlis asakSi aRweven (gadaxra +-13 Tve), Wabukebi ki 17-18 wlis asakSi (gadaxra +-10 Tve). intensiurad imatebs wona, amasTan, Tu adre gogone-bi ufro intensiurad izrde-bodnen, axla biWebs etyobaT swrafi zrda. swrafad matu-lobs kunTuri Zala: 16 wlis biWi 12 wlisaze TiTqmis or-jer Zlieria. saerTod dadge-nilia, rom adamiani Tavis nor-malur srul kunTur Zalas zrdis damTavrebis daaxloe-biT erTi wlis Semdeg aRwevs. yovelive es, bunebrivia, ped-agog-qoreografs garkveuli daskvnebis gakeTebis saSuale-bas aZlevs. kerZod, is faqti, rom adreul siWabukeSi Sesuli guSindeli mozardis fizikuri SesaZleblobebi ase laRad da Tavisuflad viTardeba, Sesani-Snav winapirobas qmnis rTuli qoreografiuli kombinacie-bis, ileTebis, moZraobebis asaTviseblad. es praqtikulad marTlac asea da gamocdili pedagogebi zrdian kidevac mocemuli asakis mocekvaveTa datvirTvas. amasTan, es sakiTx-is mxolod erTi mxarea. peda-gogs ar unda gamorCes meore da mniSvnelovani garemoeba, kerZod, rogori pirovnuli Tu individualuri Tavisebu-rebebi axasiaTebT Wabukebs da ra roli SeiZleba Seasrulon

maT koleqtivSi. gonebrivi gan-viTarebis TvalsazrisiT Tu SevxedavT mocemul asakobriv safexurs, aRmovaCenT, rom am mimarTulebiT ganviTarebis tempi TandaTanobiT nelde-ba. igi ise swrafi aRar aris, rogorc mozardobis asakSi iyo. dadgenilia, rom am asak-isaTvis gansakuTrebuli ZaliT iCens Tavs specialuri unarebi, rac Wabukis interesTa sferos diferenciaciis safuZveli xdeba. swored amis Sedegia pro-fesiuli orientaciebis gaCena da garkveuli cxovrebiseuli mimarTulebebis amorCeva.

Wabukobis xanisaTvis gan-sakuTrebiT damaxasiaTebelia TviTcnobierebis `me~-s cno-bierebis sakuTar Tavze, saku-Tar pirovnebaze gamZafrebuli dakvirvebis tendencia. pirveli da umTavresi yuradRebis sa-gani xdeba sakuTar garegnobaSi mimdinare cvlilebebi.

gamokvlevebiT dadgenilia, rom Wabukobis asakis axalgaz-rdebis absolutur umravleso-bas surs hqondes iseTi garegnu-li fizikuri niSnebi, romlebic mas prestiJs moupovebs Tana-tolebs Soris. amitom bevri maTgani wuxs Tavisi tandablo-bis, simsuqnis, saxeze arsebuli gamonayaris da sxva msgavsTa gamo. gansakuTrebiT mZafrad ganicdian Wabukebi TanatolTa mxridan amgvar naklovanebebze miniSnebis faqtebs.

Wabukobis asakisaTvis damax-asiaTebelia sakuTari pirovne-bis gansakuTrebuli dafaseba da sxvebisganac analogiuris moTxovna. fsiqologebma daadg-ines, rom es momenti gacilebiT ufro Rirebulia, vidre sa-kuTari Tavis pativiscemis dabali donis arseboba. pirvel SemTxvevaSi Wabuki xSirad gad-aWarbebiT afasebs sakuTar per-sonas da, bunebrivia, winaaRm-degobaSi modis garSemomyofTa TvalsazrisebTan. es, cxadia, droebiTi movlenaa da Wabuki

adre Tu gvian mixvdeba, gaic-nobierebs Tavis realur adg-ils TanatolTa Soris. uaresia, rodesac mas Rirsebis grZnoba damdablebuli aqvs. aseTebi, rogorc wesi, kontaqtSi ver Sedian TanatolebTan, cdilo-ben sakuTari saxis damalvas. isini avadmyofurad reagireben datuqsvaze, dasjaze, kritika-ze. amgvari individebi Sors dganan yovelgvari SejibrebiTi xasiaTis saqmianobisagan, uars amboben seriozul miznebze, ar swamT sakuTari SesaZleblobe-bisa da a.S. gamocdil pedagogs aseTi Wabuki moridebul, xa-Trian ymawvilsa Tu gogonaSi ar aereva da Sesabamis daskvna-sac gaakeTebs. saWiroa aseTebs Tavis gamoCenis saSualeba mivceT, gamovavlinoT maTi Si-nagani Zalebi, SesaZleblobebi, unarebi.

pedagog-qoreografisaTvis gansakuTrebiT mniSvnelovania is momenti, rom adreuli si-Wabukis xana erT-erT yvelaze `koleqtiur~ asakad iTvleba. amasTan, TiToeuli wevrisaT-vis, vinc ki amgvar urTier-TobebSi Sedis, mniSvnelovania iyos miRebuli, aRiarebuli da dafasebuli. amis miRweva ki Znelia.

Wabukobis asakis axalgaz-rdebs gansakuTrebulad sw-yuriaT megobruli grZnobebiT damokidebuleba. yoveli maT-ganisaTvis Zalian mniSvnelo-vania emociuri azrgaziareba, saidumloebaTa codna, gulax-diloba, sakuTari grZnobeb-is gaziareba da a.S. am mxriv gogonebi ufro adre iCenen interess da ufro Camoyalibe-buli arian kidevac, vidre va-Jebi. mokle xanSi es CamorCena swordeba da megobruli urT-ierTobebi wamyvania nebismieri koleqtivis saqmianobaSi.

qoreografiuli ansamblis muSaobaSi garkveuli mniS-vneloba aqvs imasac, rogor profesiul orientacias

amJRavneben Wabukebi. Tu maT sacekvao xelovneba Tavis moma-val profesiad aqvT warmodge-nili, cxadia, saqmisadmi damok-idebulebis xasiaTic ufro Rrmad aqvT gacnobierebuli, xolo Tu am saqmes mxolod e.w. `sportuli interesis~ gu-lisTvis an sagastrolo turn-eebisaTvis misdeven, damokide-bulebac Sesabamisi iqneba. es garemoebac pedagogis winaSe garkveul damatebiT amocanebs ayenebs da RonisZiebaTa Sesa-bamis CamonaTvals iTxovs.

amrigad, sxvadasxva asakobri-vi jgufis moswavleTa individ-ualur-fsiqologiuri Tavise-burebebis metismetad zogadi analizi da socialuri garemos moTxovnebTan misi Sepirispire-ba naTels xdis, rom yovel peda-gogs saqme aqvs rTul movlenas-Tan. ar SeiZleba im garemoebis daviwyeba,rom qoreografiuli koleqtivis muSaobaSi mTavari da gadamwyveti ama Tu im moZ-raobis, cekvis, folkloruli nimuSebis Seswavla ki ar aris, aramed umTavresia pirovnebis aRzrda, misi zneobrivi saxis Camoyalibeba.

es procesi ki warmodgenilia Tu Cven yoveldRiur muSaobaSi ar gaviTvaliswineT is monace-mebi, romelTa Sesaxebac zemoT iyo saubari. amis gakeTeba ki im pedagog-qoreografs ZaluZs, vinc kargad icnobs mecnierebis monapovrebs da, rac mTavaria, vis muSaobasac sistemuri xas-iaTi aqvs. droebiTi miznebiT Sekrebil qoreografiul jgu-febSi raime seriozuli saaRmz-rdelo miznis miRweva, cxadia, gamoricxulia, amgvari miznebi xom mxolod xangrZlivi, Tan-mimdevruli muSaobis gziT mi-iRweva.

rezo WaniSvili

saqarTvelos qoreografiis SemoqmedebiTikavSiris

Tavmjdomare, profesori

Rirseuli moRvawis SemoqmedebiTi cxovreba

2015 wlis 18-19 ivnisi foTe-lebma saucxoo dRed aRiqves. kolxur-lazuri cekvebis fes-tivali, marTlac, mravalfe-rovnebas avlenda. Ria cisqveS, qalaqis centraluri baRis sa-cekvao baqanze erTmaneTs eci-lebodnen Cveni qveynis cal-keuli mxareebis qoreogra-fiuli koleqtivebi. qarTuli cekvis ordRianma konkursma imedi gagviorkeca. imavdrou-lad xelovnebis moyvarulTa interesebSi moeqca didi sa-

naxaobrivi koncerti, rome-lic foTis dramatul TeatrSi gaimarTa. warmomadgenlobiTi mayureblis Tvalwin scenur simSvenes gvisuraTebda foTis vokalur-qoreografiuli an-sambli `fazisi~. Wabukebma da qaliSvilebma gansakuTrebuli mondomebiT Seasrules xato-vani cekvebi. namdvili qar-Tuli sisxlis duRiliT Ca-mogviqsoves qalTa, qal-vaJTa da scenuri sanaxaobani, rasac axlda `taSi da gamoZaxili~.

`fazisis~ momRerlebmac imarjves, uxvad moafines dar-bazSi tkbilxmovani qarTuli simRerebi. aqve saerTo STa-beWdileba Seqmna `fazisis~ samxatvro xelmZRvanelis ax-med ambalias saubarma.

avtoritetulma qoreo-grafma damajereblad mo-gviTxro foTelebis rCeuli ansamblis saiubileo ormoc welze. gagvicocxla misi saa-mayo asparezobani CvenSi da Cveni qveynis miRmac.

samagaliToa, rom am dide-

bul saiubileo saRamos eswre-bodnen erovnuli qoreogra-fiis sxivnaTeli moRvaweni: rezo WaniSvili, fridon su-laberiZe, omar mxeiZe, Tengiz uTmeliZe, Teimuraz bibileiS-vili da sxva cnobili xelova-nebi. `Rirseuli qoreografis axmed ambalias SemoqmedebiTi cxovreba mravalsaxovania, ise-ve rogorc mravalgvarad sana-qeboa misive ansambl `fazisis~ oTxi aTeuli wlis istoria~, _ aseTi sityvebiT gaaTbo mayu-reblis darbazi saqarTvelos qoreografiis moRvaweTa Se-moqmedebiTi kavSiris liderma rezo WaniSvilma. manve waruS-leli faqtebiT daaxasiaTa `fazisis~ samxatvro xelmZRva-nelis adreuli wlebic. gaac-no yvelas, rom axmed ambalia niWierad eufleboda qarTuli cekvis yvela sikeTes baTumis kulturul-saganmanaTleblo saswavlebelSi, sadac rezo WaniSvilis qoreografiam be-vri ram SesZina. imxanad saswa-vleblis axalgazrdul an-

samblSi daidga araerTi qar-Tuli cekva, romelTagan Tavs gvawonebda siaxleebiT aRsavse `gandagan~, `xorumi~, samsar-Tuliani `ferxuli-farca~ da kidev saxieri `mTiul qal-vaJTa satrfialo~. cekvaTa solo-nawilebs Tvaldasata-neblad asrulebda foTeli mocekvave.

unda iTqvas, rom axmed am-balia baTumis kulturul-sa-ganmanaTleblo saswavlebelSi foTis meeqvse skolidan mo-vida. am skolaSi ki qarTul cekvas aswavlida aRiarebuli qoreografi SoTa Caxava, ro-melic iSviaTi pedagogiur-qoreografiuli TvisebebiT xasiaTdeboda, ganuzomlad uyvarda bavSvebi da yvelanai-rad cdilobda pasuxismgeblo-bisa da sikeTis miswrafebani Caenerga moswavle-axalgazr-dobaSi.

cekvis siyvaruliT STagone-bulma Wabukma momdevno xaneb-Si foTis saqalaqo kulturis saxlSi gadainacvla, sadac sa-

gangebod narCevi gogo-biWebi ikribebodnen. iqve xelmZRva-nelebad hyavda SoTa Caxava da misi vaJiSvili murTaz Caxava.

Sromismoyvare, dauzarel-ma axalgazrdam kargad auRo alRo cekvis damdgmelTa mu-Saobis stils, uxvad daewafa `davlur-qarTuls~, `ferxu-li-farcas~, `mTiuluris~, `me-gruli saferxulos~ da sxva cekvebis saSemsruleblo nawi-lebs.

...zemoT vTqviT, rom axmed ambalia baTumis kulturul-saganmanaTleblo saswavle-belSi swavlobdao. sworedac ase iyo. mondomebiT eufle-boda saswavlo-praqtikul da Teoriul disciplinebs. sakoncerto RonisZiebebSi yo-velTvis samagaliTo STabeWdi-lebebs tovebda. saxelmwifo-sakvalifikacio gamocdebzec Cveuli pasuxismgebloba ga-moavlina. mosawoni sadiplo-mo cekva moamzada, romelsac maRa li Sefaseba mieca. sadi- 19. gv›

Page 19: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

19#13 (59), marti-aprili, 2016 saqarTvelos

qoreografia

plomo cekvad `Zveli Tbili-sis suraTebi~

SearCia. masSi naTlad aisaxa avtoris sadadgmo niWiereba, vityodiT, SemoqmedebiTi in-dividualoba.

sainteresoa, rom saswavle-blis damTavrebisas uZveles

vanis raionSi moiwadina qo-reografiuli muSaoba. raio-nis kulturis saxlSi gulia-nad moekida sanatrel saqmes. Tavis ufros megobarTan gri-leon tuRuSTan erTad gaaxa-ra vaneli bavSvebi. dadges aWaruli, guruli, svanuri da qalaquri folkloris cekve-bic. paralelurad qobuleTis pirvel skolaSi muSaobda. me-gobrul, SemoqmedebiT viTa-rebaSi awesrigebda sakoncer-to, saolimpiado, sakonkurso sakiTxebs, sasurveli warmate-banic hqonda.

saTqmelia isic, rom igi vanis kulturis saxlis (di-reqtori, bondo gersamia) si-mRerisa da cekvis ansamblis wamyvani solisti iyo.

gamomsaxvelad cekvavda `gandaganis~, `mTiuluris~, `kinto-yaraCoRelis~ solo-partiebs.

ase rom, SemoqmedebiTad mo-Ronierebuli axalgazrda xe-lovani mSobliur foTs opti-misturad daubrunda... umalve miiwvies qarTuli cekvis saqa-laqo studiis saswavlo nawi-lis gamged (direqtori SoTa Caxava). aq meti ZalisxmeviT gaSala qoreografiuli saq-mianoba, danerga cekvis gakve-Tilis nayofierad Catarebis saimedo mimarTuleba. mcodne praqtikosTan murTaz Caxavas-Tan erTad daamuSava masobri-vi da individualuri cekvebi. bavSvebSi aRvivebda mamapapuri

xelovnebisadmi cxovel inte-ress. amgvarma midgomebma ki-devac aTqmevina: `Cvens bavS-vebs unda vacodinoT qarTuli cekvis gansakuTrebuli niSan-Tvisebani. qarTul cekvebSi feTqavs cxovrebis siyvaruli, megobrobis, vaJkacobis, mama-cobis, zneobrivi siwmindis da

keTilgonierebis STamagonebe-li suliskveTeba. Cven momaval Taobas unda gadavulocoT xa-lxuri Semoqmedebis utyuari monapovrebi~. am sityvebis avtors arasdros gadauxvevia SemoqmedebiTi WeSmaritebis gzidan. mouRleli guTnis-dedasaviT gahqonda qarTuli sulierebis sisxlxorceuli xnuli.

swored, amgvari rwmeniT iRvwoda meoce saukunis samo-cdaaTiani wlebis dasasruls foTis simRerisa da cekvis an-samblSi `natvrisTvali~. aqac yvelas agrZnobina, rom mizan-dasaxulobis, Sromismoyva-reobisa da niWierebis gareSe sanaqebo warmateba ar miiRwe-va. saamisod umTavres megzu-rad gaixada mgrZnobiare su-lis mowodeba, kerZod is, rom sakuTari Tavi angariSvalde-bulad miiCnia Tanaqalaqele-bis, xelovnebismoyvarulebis, kidev metic, qveynis winaSe. hoda, ̀ natvrisTvalSic~ cekvis siyvaruliT gulanTebuli go-go-biWebi miizida. Cinebulad dadga ̀ gandagana~, solistebic gamoarCia, daxvewa da gaaSa-laSina TiToeuli fragmenti. sasurvel safinalo nawilsac miagno, sagangebod SearCia sa-cekvao melodiebi, saSemsru-leblo gamomsaxvelobazec bevri imuSava. msgavsad izruna `davlur-qarTulis~, `svanuri vaJTa `cerulisa~ da `mTiu-luri qal-vaJianis~ kompozi-

ciuri srulyofisaTvis.didi vaJa fSavela werda:

`vin aris niWieri mwerali? vis daerqmis Rirseulad es saxe-li? ra niSnebi etyoba utyuar niWsa? am sacodnel kiTxvebs mgosani TviTonve epasuxeba: `mwerals, upirvelesad yovli-sa sakuTari ena unda hqondes, vinaidan `ena~ saxea mwerlisa, misi fizionomiaa da ukeTesad rom vsTqvaT, _ mwerlis sulia, `enaSi~ imaleba mwerlis indi-vidualoba, misi `me~! amitom niWieri mwerlis nawarmoebi Tu erTi ori ram wagikiTxavT winad, Semdeg xelmouwerelic SegvxvdeT, advilad icnobT vis kalams ekuTvnis~.

am naazrevis mixedviT, Se-gviZlia vTqvaT, rom axmed ambalia im qoreografTa kate-gorias miekuTvneba, romelTac sakuTari qoreografiuli ena, stili, xelwera gaaCnia. mis mier damuSavebuli sacekvao nawarmoebebi lapidarulia da formiTa da SinaarsiTac sa-magaliTo. niWmomadlebuli qoreografi emijneba gadaWar-bebul `CanarTebs~, cekvebSi gasagebi moxazulobiT qm-nis damajerebel mxatvrul saxeebs, rac moswons mayure-bels. pativs scems mis Semoq-medebiT uSualobas.

yovelive amaSi `fazisis~ xelovnebac gvarwmunebs. ager ukve 35 welia es ansambli fo-Tis kulturuli cxovrebis, erovnuli sacekvao xelovne-bis samsaxurSia.

...1980 wels SemouerTda `fazisi~ qarTuli qoreogra-fiis did ojaxs. karga xans iyo axmed ambalia am ansam-blis samxatvro xelmZRvaneli da mTavari qoreografi. bo-boqari gulis karnaxiT iR-vwoda, iwvoda, ar isvenebda, Tavis umcros kolegebTan erTad dReniadag aZlierebda mxatvruli koleqtivis Se-moqmedebas. marTlac, Tvals rom enatreba, imgvari kompo-ziciebiT daamSvena `fazisi~. madliani suli Cado TiToeul qoreografiul nawarmoebSi. festivalebze, daTvaliere-bebsa da konkursebze advi-lad gamoirCeoda `fazisuri~ cekvebis sikoxtave. metadre Tavs gvaxseneben `megruli siuita~, `mTiul qalTa cekva~, afxazuri `SaraTini~, aWaruli satrfialo `gandagan~, lazu-ri Sromis cekva `mebaduruli~ da sxvebi.

araerTxel miTqvams da axlac vambob, calkeul cekva-Si moqceulia avtoris xasiaTi, gulisa da gonebis siwrfele, temperamentic. ufrore `me-grulma siuitam~, `mTiul qal-Ta cekvam~ da lazTa sacekvao monapovarma gvagrZnobines igi. mkafiod Cans, rom am cekvebis kompoziciaTa avtorma sa-gangebod Seiswavla megrul-lazuri simRerisa da cekvis Tavisebureba, Cawvda xalxur tradiciebs, riTac scenur ga-momsaxvelobas erTgvari la-zaTi, feri da marili Semata. `qalTa sacekvaoc~ sulisfe-rebiT, saxaliso plastikiTaa awyobili. cekvis CarCo-naxazi metyvelia, TiToeul frag-

mentSi Temisa da Sinaarsis namdvili sicxadea.

msgavsad Tvaldasatanebe-lia cekvaTa mimzidveli samo-selic, rac elfers, suraTo-vnebas aniWebs cekvebs. `axmed ambalia kolegialuria, Tbili megobroba icis, didTan di-dia da patarasTan patara. masTan muSaoba sasargebloa. siaxlis maZiebeli xelovania. SesaSuri organizatoruli TvisebebiT xasiaTdeba. sxvisi Sromis, niWis damfasebeli-caa~, _ gulwrfelad gviambobs `fazisis samxatvro xelmZRva-nelze, cnobili qoreografi, saqarTvelos qoreografiuli kavSiris foTis organizaciis Tavmjdomare gigla Turqia. igi am axlo wlebSi `fazisis~

mTavar qoreografad dainiSna da baton axmedTan erTad STa-magonebel warmatebebs aRwevs.

diax, sxvaTa naSrom-naja-faris, niWierebis kargad dam-naxveli da damfasebelicaa axmed ambalia. yovelTvis mo-krZalebulia Tavisi xelovne-bis warsulsa da awmyoze, maSin roca, marTlac, mowinaveobs, `kvali ganaxlebuli~ moaqvs erovnuli qoreografiis-Tvis. amis naTelyofaa CvenSi da ucxoeTis urTules kon-kursebSi mopovebuli umaR-lesi jildoebi, saxeldebuli prizebi, saerTaSoriso da respublikuri festivalebis laureatoba. avtoritetulia isic, rom dajildoebulia saqarTvelos qoreografiis brwyinvalebis, saqarTvelos qoreografiis raindis orde-nebiT; aris Rirsebis ordenis kavaleri.

bunebrivia, ar unda gvikvir-des, rom saxelovan Semoqmeds arc Tu iSviaTad iwveven saxa-

lxo festival-konkursebis Jiuris wevrad. samarTlianad da kvalificiurad aanalizebs moaspareze koleqtivebis ga-mosvlebs. awonili sityviT exmianeba qarTuli qoreogra-fiis aqtualur sakiTxebs, mo-nawileobs cekvis seminarul muSaobaSi. saamiso gamocdi-lebac aqvs. erTxans saqarTve-los qoreografiis moRvaweTa kavSiris foTis organizacias uZRveboda, ar uSindeboda problemebs. asea axlac, raSic sakuTar ojaxs, umetesad Ta-vis meuRles natalia nusxe-liZes emadliereba. es niWieri qalbatoni cekvis ansamblebis akompaniatoria, rac uiSvia-Tesi movlenaa qoreografiaSi. xolo vaJiSvili koba ambalia

`norCi faziselebis~ qoreo-grafia.

...TiTqmis naxevari saukunea axmed ambalia qarTul cekvas emsaxureba. agvistoSi 65 wlis gaxdeba, rasac saamayo bio-grafia Seageba. araerTi Taoba gamoawrTo da daakvaliana. maTgan rCeulni erovnuli qo-reografiis sasikeTo ferxul-Si arian Cargulni. naTqvamia: `rac erTxel cxovlad suls daaCndebis, saSviliSvilod gadaecemis~. udaod, saSviliS-vilod iRvawa madlmosilma xelovanma, kidevac daimkvidra xalxis siyvaruli da pativis-cema. kvlavac mzadaa gaixar-jos qarTuli cekvisTvis, kar-gad gaxarjuli sicocxle ki dRegrZeli sicocxlea.

zaur laziSvili,saqarTvelos

qoreografiis moRvaweTa SemoqmedebiTikavSiris

Tavmjdomaris moadgile

‹18 gv

Page 20: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

20#13 (59), marti-aprili, 2016saqarTvelos

qoreografia

qoreokulturis bedi teqnicizmis epoqaSi

samecniero azrovnebaSi kar-ga xania aqtualurad ganixileba teqnikuri da esTetikuri prob-lemebis umwvavesi dapirispirebis problema. Tavisi namdvili saxiT da siRrmiseuli ganxilvis doneze es problematika, arsebiTad, kul-turisa da civilizaciis urTierT-mimarTebis erTi umniSvnelovanesi aspeqtis formiT warmoCindeba.

problemis simwvave imaSia, rom Tanamedrove yofis doneze, verc civilizaciis miRwevebze da mis-gan momdinare teqnologiebze vi-tyviT uars da verc kulturul faseulobebs SeveleviT, radgan es iqneboda kacobriobis sulieri gaRaribeba-gadagvarebis niSani.

Tavis safuZvelSi kultura da civilizacia erTmaneTs ar gamoricxavs. orive winsvlaa, pro-gresia, Tumca isini sxvadasxva mi-marTulebiT moZraoben.

kultura uangaro sikeTea, igi dadebiTi muxtis matarebelia da adamianis yvelaze saukeTeso mis-wrafebebis gamomxatvelia. civi-lizacia, adamianis, rogorc bune-brivi arsebis moTxovnilebebis, rac SeiZleba komfortul dak-mayofilebazea damiznebuli. mox-marebis sagnebis siuxve, sabinao-sacxovrebeli sivrcis komforti, ganusazRvrelad mravalferovani sakvebisadmi miswrafeba, gad-aadgilebis saSualebaTa uricxvi CamonaTvali da sxva maTi msgavsi sagan-movlenebis Seqmna, bune-basTan dapirispirebas, misi sim-didris gamoyenebas, gardaqmna-damorCilebis aucileblobas ayenebs. arc erT am movlenaze da saganze Tanamedrove adamians uar-is Tqma ar SeuZlia. sul raRac 3-4 saukunis win, gansakuTrebiT aRor-Zinebis Semdgomi periodis moaz-rovneTa did nawils miaCnda, rom `codna Zalaa~ da am mimarTulebiT Catarebul muSaobas, nairnairi

manqanebis gamogonebas, kosmosis aTvisebas, wiaRiseulis uSurvel gamoyenebas mohyveboda sayovel-Tao bedniereba, aRar iqneboda omebi, mwuxareba da sxva adamianuri problemebi. yvelas yvelaferi Tavze sayrelad eqneboda da eyo-foda kidevac. verc rojer bekoni, albert didi da maTi mimdevrebi verasodes warmoidgendnen, rom teqnicizmis kults, aTasnair man-qanebs, Rilakebs, dRes ukve mobi-lur kavSirebs da am tipis sxva, marTlac saocar miRwevebs ada-mianis sulieri yofis degradacia mohyveboda. es ki imitom moxda, rom teqnikur miRwevebs bevri sxva iseTi Tviseba aRmoaCnda, romelze-dac sawyis etapze aravis ufiqria. magaliTad, manqanuri industriis Semqmnelebs da am sferoSi moR-vawe gamomgoneblebs sruliad gulwrfelad sjerodaT, rom kar-gi avtomobilis SeqmniT adamians saqmeze droul misvla-mosvlaSi daexmarebodnen. es marTlac ase moxda, magram gavida sul mcire dro da igive avtomobilebma sam-udamod mowamles sacxovrebeli garemo. problemuri gaxda drou-lad misvla-mosvlis sakiTxic. did qalaqebSi dRes imdeni avtomanqana dadis, rom saWiro da aucilebel saqmeze fexiT misvlas ufro adre vaxerxebT. es dRes, magram axla isic vikiTxoT xval ra iqneba?

Tavis droze atomuri energe-tikis saTaveSi myofi mkvlevare-bi gaxarebulni iyvnen imiT, rom daimorCiles jaWvuri reaqcia, Se-qmnes reaqtorebi, iaraRi da sxva mravali ram. bolos ki ise gam-ovida, rom am mignebebiT mTeli adamianuri modgmis bed-iRbali erTi Rilakis amoqmedebaze gaxda damokidebuli.

warmoqmnilma situaciam spe-cialistTa Soris gansxvavebuli midgomebi warmoSva. gamoCndnen adamianebi, romlebic amtkice-ben, rom aRniSnuli situaciidan gamosavali, ubralod ar arse-bobs, radgan teqnikur progress sadReisod veRaravin gaaCerebs, xolo es ukanaskneli kulturasa da xelovnebas ubralod veRar ig-uebs.

bunebrivia daismis kiTxva _ sad aris gamosavali? cnobili filosofosi osvald Spengleri fiqrobda, rom kacobriobis war-moSobasTan erTad misi mospobac imTaviTve gansazRvruli iyo. ro-dis da rogor moxdeba es, cxadia, aravin icis, magram procesi raki dawyebulia, igi aucileblad miva logikur dasasrulamde. buneba

imdenad Zlieria adamianze, rom igi ar apatiebs am ukanasknels gonebriv Cxirkedelaobas da kvlav aiRebs xelSi SemoqmedebiT privi-legias.

aqve SeiZleboda naTqvamis das-turad gagvexsenebina marto 2014-15 wlebSi dedamiwis sxvadasxva wertilSi momxdari bunebrivi kataklizmebi, romelsac arnaxuli adamianuri msxverpli mohyva.

es faqti kidev erTxel adas-turebs, rom krizisuli faza daudga adamiansa da mis modgmas, rasac bunebrivad mohyva kul-turis sayovelTao krizisi. sx-vagvarad albaT verc moxdeboda, radgan kulturas mxolod adami-ani qmnis.

axla iseve zemoT dasmul kiTxvas davubrundeT _ aris ki gamosavali? rogor saocradac ar unda mogveCvenos, gamosavali, Tundac Tvisebrivad, sxva doneze isev adamianSia, radgan igi miuxe-davad yvelafrisa, mainc rCeba goniT, maZiebel da Semqmnel-gar-damqmnel arsebad. amis erT-erTi gamovlinebaa moda da dizaini mTeli Tavisi mravalferovnebiT. rogorc ki Tanamedrove adamiani mixvda cvlilebebis arss, gaacno-biera safrTxeebi da gaisigrZe-gana, rom moxvedrilia seriul sagnobriv garemoSi, im wuTidanve daiwyo sagnobrivi samyaros esTe-tikuri mowesrigeba. es yvelaferi, ra Tqma unda kargia, magram kul-turis sasicocxlo Zalebis mobi-lizeba amiT ver dasruldeba da arc unda dasruldes. kulturisa da xelovnebis krizisi damTavrde-ba maSin, rodesac igi daibrunebs mayurebels, Semfasebels, mkiTxv-els, e.w. `auditorias~. yvelaferi rac zemoT ukve iTqva, aucile-blad unda SevapirispiroT, CvenT-vis saintereso sferos _ erovnul qoreokulturul memkvidreobas.

Tanamedrove azrovnebaSi kul-turis, maT Soris xelovnebis krizisuli mdgomareobis erT-erT konkretul gamoxatulebad miC-neulia tradiciebze uaris Tqma, gamosaxvis manamde sruliad uc-nobi, amasTan metismetad origi-naluri saSualebebis TviTmiz-nuri Zieba, SeCveuli esTetikuri Rirebulebebis gadafaseba da a.S. erTis SexedviT sagangaSo am mov-lenaSi TiTqosda arc araferia, radgan yovelgvari istoria, maT Soris TviT xelovnebis istoriac, verasodes Sedgeba Tu Zveli for-ma axliT ar ganaxlda, ar moxda movlenis rogorc raodenobrivi, aseve Tvisebrivi gardaqmna. si-

namdvilis yvela sferoSi moqmedi ganviTarebis universaluri kanoni movlenaTa transformaciis ucil-oblobas apirobebs. georg zimelis azriT cxovrebiseuli Zalebi xan nela, xan kidev Zalian Cqar tempSi angreven ukve ganxorcielebul kulturis movlenebs. iq, sadac, es ukanaskneli, Tavisi ganviTare-bis bolos safexurze adis, maSinve iwyeba momdevno etapis formire-ba.

qarTuli sacekvao xelovneba Tavisi istoriiTa da Tanamedrove mdgomareobiT erT-erTi gamor-Ceulia msoflios sxvadasxva xalx-is mier Seqmnil analogiur memkvi-dreobaSi. rodesac aseT maRali JReradobis gancxadebas vakeTebT, Cven mxedvelobaSi, upirveles yov-lisa, gvaqvs erovnuli qoreokul-turuli memkvidreoba da yvela is cekva, romelic XIX saukunis CaTvliT mxolod yofiT garemo-Si arsebobda, XX saukunisaTvis, gansakuTrebiT pirveli mesamedis Semdeg, organizebul sakoncerto scenaze gadainacvla. gavida dro da aRebulma tempma sul ufro didi masStabi SeiZina, gadavida saswavlo-aRmzrdelobiT siste-maSi da masobriobis saocar dones miaRwia.

aRniSnuli etapidan arsebuli kanonzomierebis farglebSi ra-odenobriobam nel-nela Tvise-briobaSi gadasvla daiwyo, Tumca Tavi iCina problemebmac. aRmoC-nda, rom sakmaod Raribi da ufer-ulia sabavSvo repertuari, cotaa bavSvebTan pedagogiuri muSaobis niuansebis mcodne qoreografi, ekonomikuri problemebis mom-Zlavrebis Jams ki sazogadoeba mZa-frad reagirebs TviTdafinansebis wesiT momuSave ansamblis prob-lemebze; gaZnelebulia sacekvao atributikis (tanTCacmuloba, aR-Wurviloba, musikaluri uzrunve-lyofa…) da sxva msgavsi sakiTx-ebis mogvareba da a.S.

SedarebiT ukeTes mdgomare-obaSia am mxriv saxelmwifo-aka-demiuri da municipaluri ansam-blebis samuSao realoba, Tumca sacekvao xelovnebis ganviTarebis saerTo, globaluri tendenciebi aqac iCens Tavs da maTi mogvareba saerTo Zalisxmevas moiTxovs.

am ukanasknelis ZiriTadi mi-marTuleba ki isev da isev ada-mianuri problemebis mogvareba, krizisuli TviTgancdis moxsna da kulturuli perspeqtivis Senar-Cuneba unda iyos.

oleg alaviZe

gTavazobT ganvlili periodis TvalsaCino publikaciebs gv. 20-31

Page 21: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

21#13 (59), marti-aprili, 2016 saqarTvelos

qoreografia

Cven erTmaneTs SevadareT qar-Tul folklorSi daculi yvela sarTulebiani ferxuli, gavaanalizeT maTi teqstebi, iq arsebuli sxvadasxva simboloebi, Sesrulebis dro da ad-gili, saxelwodebebi da mniSvnelovan daskvnamde mivediT. cekva `xorumi~-s sarTulebiani forma, iseve, rogorc yvela misi msgavsi ferxuli, Tavisi astraluri simbolizmiT, pirdapir

ukavSirdeba nayofierebis sawyiss, rac mtkicdeba maT struqturul formaSi, saxelwodebaSi da teqstobriv masala-Si SemorCenili niSnebiT:

1) moxeuri ferxulis `abarbare~-s saxelwodeba pirdapir miuTiTebs si-naTlis, mosavlianobis mfarvel, mze-qalis barbaresTan kavSirs. ferxulis qveteqstidan ikiTxeba, rom RvTaeba barbares, baraqisa da nayofis sa-keTildReod, wvimis mosvlas SesTx-ovdnen; 2) TuSuri `qorbeRela~ xatSi sruldeboda da misi Sesrulebisas TuSi Tavis momavals ikvlevda. misi ritualoba sasimRero teqstidanac irkveva. rac Seexeba saxelwodebas, `qorbeRela~ saxlis siuxvis, saqonlis gamravlebisa da mosavlianobis sim-boloa; 3) mniSvnelovnad migvaCnia Tu-Sursa da moxeur ferxulebSi ludis, rogorc sakulto sasmelis, arsebobis faqtic; 4) svanuri sarTulebiani fer-xuli `mirminqela~ _ svifze, wminda cacxvTan sruldeboda. xe ki, rogorc cnobilia, sicocxlis simboloa. amas garda, is kvirias sadidebeli ritu-alis nawilic iyo; 5) is faqti, rom mesxeTSi, nayofierebis ritual-Si, berikaobaSi, abamen samsarTula `samyrelos~, kidev erTxel miuTiTebs am ferxulebis nayofierebis kult-Tan kavSirze; 6) profesor l. gvara-maZis ganmartebiT, ferxulis `madli maxarobeli~-s teqstSi gazafxulisa da zamTris brZola aisaxeboda; 7) ferxuli `zemyreloc~ nayofierebisa da ciuri RvTaebisadmia miZRvnili, rasac adasturebs rogorc termini, aseve sasimRero teqsti. amis naTeli magaliTia masSi naxsenebi puri, qeri, mze, Tovli. es ukanaskneli paralels poulobs muryvamis svanur koSk-Tan, romelic nayofierebis RvTaeba kvirias eZRvneboda. qarTvelTa ko-smogoniuri TvalTaxedviT Tu vim-sjelebT, saxelwodeba `zemyrelo~ kosmiur simbolikas ukavSirdeba. 8) gurul-aWaruli `xorumi~ qorwilSi sruldeboda. mis saxelwodebaSi naT-lad Cans cekva `xor-umis~ aWarul-lazur sacxovrebel saxlTan `a-xor~, `o-xor-Tan~ kavSiri, romelic (saxlis sarTuli) funqciurad ukavSirdeba saqonlis zamTris sadgoms da, Sesa-bamisad, Tivasac. amdenad, saxelwode-

ba `xorumi~-c `qorbeRelas~ msgavsad, saxlis siuxvis, saqonlis gamravlebi-sa da mosavlianobis simboloa.

vfiqrobT, iarusebiani ferxulis zeda da qveda nawilebi casa da miwas unda aRniSnavdes.

naTelia, rom sarTulebiani ferxu-li qarTuli sakulto koSkisa da ori an samsarTuliani uZvelesi tipis saxlis konstruqcias imeorebs, sadac, Sreo-

brivi dayofa ganpirobe-bulia misi sxvadasxva funqciiT. gamoCenili mkvlevari mirCa eliade wers, rom uZvelesi ada-mianebi sacxovrebeli adgilebis aTvisebisas imeorebdnen samyaros Sesaqmes aqts, xolo sacxovrebel saxlebs ki qmnidnen xatad da saxed kosmosisa, riTic imeo-rebdnen kosmogonias da amyarebdnen harmonias samyaroSi. aRsaniSnavia, rom es kosmogoniuri

msoflxedva devs taZris konstruq-ciaSic. taZris simbolurad, sivrco-briv dayofaze miuTiTebs ebraeli is-torikosi ioseb flaviusi: taZris ezo simbolurad aRiqmeboda rogorc zRva (wyali), taZris Sua nawili aRniSnavda miwas, xolo `wmindaTa wminda~ _ cas.

rac Seexeba saqarTvelos mTianeTSi dRemde SemorCenil 4,5,6 sarTulian koSkebs, isic qarTvelTa kosmogoniur warmosaxvas imeorebs. rogorc vera bardaveliZe aRniSnavs, saqarTvelos mTianeTis sakulto koSkebi gamomxat-veli iyo cisa da dedamiwis kavSirisa. TuSeTis erovnuli muzeumis `kesel-oebis~ direqtorma, batonma nugzar bedoiZem CvenTan saubrisas ganacxada, TuSuri koSkebic ki qarTvelTa kos-mogoniur sivrcobriv dayofas emor-Cilebian. gansxvaveba mxolod imaSia, rom koSkis Sua sivrce/skneli kidev ramdenime safexurad iyofa, gamomdin-are saWiroebidan, xolo zeda da qveda sarTulebi _ zecasa da qvesknels gana-saxierebs.

amdenad, Cveni varaudi imis Sesaxeb,

rom sarTulebiani ferxulis agebule-ba kosmiur doneebTan aris dakavSireb-uli da imeorebs samyaros sivrcobriv konstruqcias, msgavsad sacxovre-beli, samlocvelo saxlisa da sacx-ovrebel-TavdacviTi koSkebisa, arc Tu usafuZvlo aRmoCnda. is kosmo-sis sakralur sferoebTan kontaqtis, komunikaciis saSualeba iyo. Taname-drove terminologiiT sarTulebiani ferxuli imago mundis nairsaxeobaa.

aq cisa da miwis kavSiris aRdgena xdeba qoreografiuli formiT. Cven varauds amyarebs qarTvelTa kosmog-oniuri msoflxedva, romelic mTli-anad moicavda arqauli adamianis cno-bierebas (qarTul enaSi SemorCenili sivrculi terminebi, arqeologiuri Zeglebi, kriptogramuli gamosaxule-bebi da sxv.). es mignebebi dasturdeba gamoCenili rumineli istorikosisa da miTologiis mkvlevaris, mirCa elia-des naSromebSi. yovelive ki metyve-lebs imaze, rom sarTulebiani ferxu-li iqmneboda xatad samyarosi, romlis saSualebiT sakralur sivrceSi mim-dinareobda Sesaqmes simboluri aqti, qaosis kosmizireba.

rogorc aRvniSneT, `xorumi~-s qo-reografiul naxazSi aseve sworxazo-van, mwyobr formasac vxvdebiT. gagax-senebT im dauviwyar STabeWdilebas, rasac am cekvis eqspozicia da finali iwvevs. brZolidan saxlisken mimavali gamarjvebuli laSqari, erTmaneTis zurgs ukan mdgari moferxiseTa gab-muli jaWvi, romelTac win Tavmosame miuZRvis.

am SemTxvevaSic, `xorumis~ mwyobri naxazisa da misi msgavsi sxva xalxuri cekvebis urTierTSepirispirebis gziT mTeli rigi saerTo Tvisebebi aRmo-vaCineT: 1. yvela maTgani sruldeboda iseT dros, rac mis nayofierebisa da Svilierebis mfarvel RvTaebasTan kavSirze miuTiTebs: muryvamoba-saqmisais dResaswaulis Semadgeneli `melia telefia~ RvTaeba kvirias dResaswaulze, yvelieris kviras sruldeboda. amave dros icekveboda qalaquri `ialis TamaSic~. `o, hoi, nano~, `bastis Cabma~, diRmuri `saqor-wilo TamaSoba~, `ZaRluri~ da `xoru-mi~ ki _ qorwilSi. 2. yvela aRniSnul cekvas hyavs meTauri, romelsac xelSi maTraxi, qamari, wkepla an joxi aqvs; vfiqrobT, gansakuTrebuli Zalis mflobeli mwyobris meTauri, maTraxis an joxis dakvriT monawilis simbolur sikvdils da mis kvlavwarmoqmnas, axa-li, gaZlierebuli potenciiT dabade-bas asaxierebda; 3. gaSiSvleba, jer gaxda, mere Cacma _ SemsrulebelTa

Tavdapirvel wiaRSi da ganaxlebuli ZalebiT ukan, am qveyanaSi dabrunebas unda miuTiTebdes. rac Seexeba tansac-mlis Semoxevas, rac xSirad aRiniSneba vegetatiuri RvTaebis ritualebSi, adamianTa mier nayofierebis miTvise-basa da Tavis sasikeTod gamoyenebaze unda metyvelebdes. SaviT Semosva ki, iseve rogorc xalxis gamurva, TiTqos bneli Zalebis Tvalis asaxvevi fandi iyo; aq yuradRebas ipyrobs aWaruli

samosis aqsesuaric, maT Soris wi-Teli sartyeli. zogadad sartyeli, rogorc semiotikuri statusis mqone sagani, garkveuli saxis miTebTan, anu sakralur istoriebTan, narativebTa-naa dakavSirebuli. eTnografebis kv-levebiT dasturdeba, rom Zvelad Zir-iTadad gamoiyeneboda wiTeli feris sartyeli, radgan zustad is flobda magiur Zalas. sartyelis TavdacviTi funqcia kargad Cans arqauli adami-anis sivrcul rwmena-warmodgenebSi. is gamoiyeneboda magiur aqtebSi, uzrunvelyofda kavSirs cocxalTa da micvalebulTa samyaroebs Soris. vfiqrobT, samosis aqsesuari _ sar-tyeli, isevea tanze garSemortymuli mis mflobelze, rogorc samyaroze misi sivrculi sartyeli. da rogorc is icavs samyaros gare Zalebis nega-tiuri zemoqmedebisgan, aseve icavs adamians, garSemo-zRud-avs uaryofiT Zalebs amuleti sartyelic. sartyeli Tavis sivrceSi simbolurad kravs, aerTianebs adamianis sxeuls, sulsa da samSvinvels, ris Sedegadac miiR-weva sulierebis mwvervali. 4. mwyo-bri formis ferxisebis saxelwodebebi nayofierebis kults, bnelisagan naTe-lisa da sikvdilisagan sicocxlis aR-dgenas ukavSirdeba; `ohoi nano~ didi dedis, nanasadmi vedrebas aRniSnavs. `ialis~ saxelwodeba warmoSobiT arab-uli sityvidan `iallah~ (oi RmerTo!) momdinare Cans, romelic Tbilisuri mravalerovani mosaxleobis gavlen-iT qarTuli `hoi RmerTos~ nacvlad ixmareboda. `ZaRluri~ SemTxveviTi saxelwodeba ar gaxlavT. ZaRli cik-luri stumrebisa da RvTaebebis ip-ostatia. `xorumis~ saxelwodebis `xor~ fuZe aWarul-lazur sacxovreb-el saxlTan `a-xor~, `o-xor-Tan~ kav-Sirze migvaniSnebs, romelic funqci-urad ukavSirdeba saqonlis sadgoms da, Sesabamisad, xoromsac (Tivis Zna). `melia-telefia~-Si tel||tuel _ ukavSirdeba sabaseul tulaobas (fuviliT Zrva, `TevzTa peplva~; sva-nur enaSi ki _ sargebels, tols, Ta-naswors, siSiSvlesa da sititvles. telefia, xeTuri Telifias msgavsi RvTaebaa. melia ki maqciaa, mtacebeli. vfiqrobT, `melia-telefias~ saxel-wodebaSi ori sapirispiro sawyisis _ keTilisa da borotis simboluri dakavSireba xdeba samyaros harmoni-zaciis, nayofierebisa da kvlavwar-moqmnisaTvis. 5. SemsrulebelTa gan-lageba _ mwyobri formis, erTmaneTis zurgs ukan sworxazobrivad mowyobil mocvekvaveTa svla: Tu Sinaarsobri-vad yovelive es gamosWvivis TiToeu-li sacekvao nimuSis komponentidan, maSin ferxulis sworxazovan formas, erTriga ferxisebs ra simboluri datvirTva unda aerTianebdes? forma xom misi Sinaarsidan momdinareobs. gamosavalic swored aqedan moviZieT. Tu Cven mier gamokvleul nimuSebSi kvlav dabadeba-Sesaqme unda momx-dariyo, amisTvis aucilebeli iyo saw-yisSi dabruneba anu im qveynad wasvla. adamians ki im samyarosTan mxolod erTi swori xazi _ horizonti aSoreb-da. swori xazi am SemTxvevaSi hori-zontis simboloa, erTgvari zRvaria, romelic Sina da gare sivrceebs erT-maneTisgan mijnavda.

cekva xorumi _ samyaros

harmonizaciis modeli

23. gv›

Page 22: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

22#13 (59), marti-aprili, 2016saqarTvelos

qoreografia

Tavisi ganviTarebis mravalsau-kunovan istoriaSi qarTvel xalxs, rogorc msoflios erT-erT uZve-les eTnoss, mravali Znelbedobis Jami hqonia da gansacdelic bevri gadautania. mtruli Tavdasxmebic, ekonomikuri siduxWirec, religiuri Seviwroebac da kulturuli daRmas-vlac. magram qarTveli kaci udrekad, qeduxrelad itanda yovelgvar avbed-iTobas da mtrebis gansacvifreblad inarCunebda sulier simxneves, xasia-Tis simtkices, nebisyofis siZlieres, WirTaTmenis did unars da arasodes kargavda erovnul Rirsebas, erovnu-li siamayis grZnobas. samwuxarod, dro da viTareba kardinalurad Se-icvala da Tanac sruliad sawinaaRm-dego mimarTulebiT. Tu istoriaSi analogiebis Zebnas daviwyebT, daax-loebiT amdagvari viTareba iyo XIX saukunis saqarTveloSi saukunis da-sawyisidan 60-ian wlebamde, magram im gansxvavebiT, rom maSin qarTuli erovnuli cnobierebis damcrobisa da qarTvelTa `monad damxobis~ msurve-lad, arsebiTad, mefis ruseTi moiaz-reboda Tavisi Sovinisti moxeelebiTa da rusifikatoruli politikiT. vin icis, sanamde mividoda maSin saqme, RvTis madliT, qarTvel xalxs didi ilia WavWavaZe rom ar movlineboda. swored ilia marTalma (da misma Tana-mebrZolebma) SeZlo gamoeyvana Cveni eri erovnuli indiferentizmisa da gulgrilobis mdgomareobidan da am azriT, exsna igi erovnuli degra-daciisa da gadagvarebisagan.

gulubryviloba iqneboda gvefiqra, rom mas Semdeg, rac yofili ssr kavSiri daiSala da saqarTvelo damoukidebeli qveyana gaxda, ruseT-ma Seicvala misdami damokidebuleba. magram axla mas sxva Zalebic dae-mata, romlebic dRes qarTvelobis, qarTuli erovnuli cnobierebis wi-naaRmdeg daundobel da mzakvrul brZolas awarmoeben. `mzakvruls~-Tqo imitom vambob, rom maT moax-erxes qarTuli cnobierebis gaxleCva, qarTvelTa urTierTdapirispireba religiur da kulturul sferoebSi, erovnuli nihilizmisa da indiferen-tizmis, erovnuli gulgrilobisa da gularxeinobis danergva. yvelafer amas ki waumZRvares globalizaciisa da integraciis procesebi. amas imi-tom vambob, rom globalizaciisa da integraciis procesebi TavisTavad ki ar aris miuRebeli, aramed im formi-Ta da SinaarsiT, im gagebiTa da saz-risiT, romliTac isini Cvens sazoga-doebas moewodeba.

rasakvirvelia, globalizaciis pro cesi Seuqcevadi procesia. Se-uqcevadia Tundac im azriT, rom ukve karga xania Seicvala samyarosTan damokidebuleba. dedamiwa ise dapa-taravda, rom erT did ojaxs daems-gavsa. mecnierul-teqnikurma revo-luciam, samyaros internetizaciam da kompiuterizaciam, saocrad daaax-lova qveynebica da kontinentebic. magram ra donezec ar unda waiwios globalizaciisa da integraciis pro-cesma, igi, Cemi Rrma rwmeniT, ar unda gascildes civilizaciis mo-napovarTa gavrcelebas da araviTar SemTxvevaSi ar unda Seexos kultu-ras. da Tu mainc am process kultur-azec gavavrcelebT, did, sabediswero Secdomas davuSvebT. yoveli kultu-ra, ragind zogadsakacobrio ar unda iyos igi, mainc ama Tu im eris kuT-vnilebaa. yoveli kulturis sidiade

da unikaloba is aris, rom erovnuli niSnis, erovnuli damRis matarebe-lia. sxvadasxva kulturaTa sinTezis nebismieri mcdeloba winaswar aris marcxisaTvis ganwiruli. aseTi sin-Tezi aerTferovnebs da afermkrTa-lebs `sinTezirebuli~ kulturis ferTa gamas.

iqneb vinmem ikiTxos: vis ras uSavebs am, egreT wodebuli, ganviTarebadi xalxebis erovnuli ena, tradiciebi, wes-Cveulebebi, erovnuli kultura, erovnuli fsiqikuri wyoba?! saqme is aris, rom Tu maTi mecniereba, xe-lovneba, medicina, sporti da saer-Tod, kulturis yvela sfero gan-viTardeba, Tu maTi mrewveloba da soflis meurneoba aRorZindeba, maTac gauCndebaT pretenzia, cnon isini rogorc TviTmyofadi, TavisTa-vadi kulturis, Tavisi religiis mqone eri, rac, Tavis mxriv, serio-zul problemebs Seuqmnis msoflios maRalganviTarebul qveynebs (yovel SemTxvevaSi, maT ase hgoniaT). sul sxvaa erovnebadakarguli Tu erovne-bawarTmeuli, erovnul Rirsebasa da siamayes moklebuli `CamorCenili~ xalxi. Tu ganviTarebad qveynebSi aseTi mdgomareoba miiRweva da Senar-Cundeba, es, maTi azriT, SesaZlebels gaxdis sagrZnoblad SeizRudos an sulac aRikveTos eTnokonfliqtebi, eqstremizmi da terorizmi, risi pan-ikuri SiSi 2001 wlis 11 seqtembris Semdeg gauCndaT maRalganviTarebul qveynebs, maT Soris, pirvel rigSi, amerikis SeerTebul Statebs.

samwuxarod, qarTveli xalxi, ucx-oeTidan miRebuli kreditebisa da grantebis gamo, im dabali kulturis xalxebs Soris aRmoCnda, romlebzec zemoT gvqonda saubari.

rogorc vxedavT, alen dalesis kacTmoZule programa zustad ganx-orcielda. iqneb vinmem Tqvas, raRa dros alen dalesiao, magram, rac xani gadis, miT ufro ukeT Cans, Tu ra mi-zanmimarTulad da saocari sizustiT sruldeba yvelaferi, razedac is ramdenime aTeuli wlis winaT lapara-kobda. ase magaliTad, misi programa iTvaliswinebda sabWoeTis erT-erT yvelaze urCi xalxis /am urC xalxSi, pirvel rigSi, qarTvelebi moiazre-boda/ TviTSegnebis Caqrobas, rac ganxorcielda. samwuxarod, qarTul erovnul siamayes qarTulma bedov-laTobam sZlia da `mtris ar mcnobi, moyvris mgmobi~ qarTveli kaci sxvi-si nebis aRmsrulebel manqurTad ise iqca, rom aRarc ki axsovs: `vin aris, sidam mosula, sad aris, wava sadao~.

me mgonia, dadga dro, roca yovel-ma qarTvelma unda gaicnobieros, rom misi mdgomareoba arasodes ise saSiSi, ise sagangaSo, ise sabediswero ar yo-fila, rogoric saakaSvilis mmarT-velobis cxra wlis ganmavlobaSi iyo da dResac aris. aravisTvis dasamali ar aris, rom dRes Cvens ers yofna-aryofnis saSiSroeba udgas. an gamov-naxavT sakuTar TavSi saTanado suli-er energias, movikrebT saWiro Zalebs da win aRvudgebiT am RvarcofiviT movardnil wamlek Zalas, an aRvigve-biT miwisagan pirisa, rogorc eri.

pirdapir vityvi, mTeli is ubedure-ba, rac wina mmarTvelobis dros xde-boda da rac nawilobriv dResac xde-ba, aris Sedegi erovnuli cnobierebis krizisisa, anu imisa, rom samSoblo, rogorc sulieri xati (gavixsenoT: `Cemi xatia samSoblo..~), rogorc um-aRlesi Rirebuleba, moiSala, qveynis

siyvaruli da misdami Tavdadeba uaz-ro, uSinaarso frazebad iqca. dRes sazogadoebrivi cxovrebis romeli sferoc ar unda aviRoT, yvelgan ig-rZnoba, rom midis totaluri Seteva qarTvelobaze, erovnul cnobiereba-ze (misi dangrevisa da ganadgurebis mizniT).

daviwyoT Tundac ideologiiT: dRes seriozuli dava midis imasTan dakavSirebiT, gvinda Tu ar gvinda ideologia. msoflio bankiTa da sxva ucxo damfinanseblebiT Segulianeb-uli bevri qarTveli, samTavrobo Tu arasamTavrobo struqturebidan, kat-egoriulad uaryofs damoukidebeli qveynisaTvis sakuTari ideologiis saWiroebas. amodian ra im swori deb-ulebidan, rom marqsistul-leninuri ideologia, Tavisi aTeizmiT, yovlad saziano da uvargisi ideologia iyo, isini saerTod uars amboben yovelgvar ideologiaze. arada, vinc `ideologi-is~ mcnebis qveS nagulisxmevi Sinaarsi icis, xom warmoudgenelia seriozu-lad amtkicos misi zedmetoba da ara-saWirooba. kidev erTxel gavixsenoT, Tu rogor ganmartaven mas filoso-fosebi: `ideologia aris politi-kuri, samarTlebrivi, zneobrivi, es-Tetikuri, religiuri, filosofiuri Sexedulebebisa da ideebis sistema.~ gana SeiZleba arsebobdes romelime saxelmwifo, an Tundac adamiani, amg-vari Sexedulebebisa da ideebis ga-reSe? an gana rogorc mecnierebi am-boben ideologiis uaryofa Tavad ar aris ideologia? gana didi ilias `ma-muli, ena, sarwmunoeba~ ar aris WeS-mariti ideologia? gana genialuri vaJas araerTi didebuli gamonaTqvami ar aris ideologia?

piradad me mimaCnia, rom sakiTxi ase ki ar unda dadges: gvinda Tu ara ideo-logia, aramed ase: rogori ideologia esaWiroeba Cvens sazogadoebas?

Cemi pasuxi am kiTxvaze aseTia:Cven ar gvinda: klasTa brZolis

ideologia; pirovnebis Tavisuflebis winaaRm-

deg mimarTuli ideologia;ideologia, romelic aTeizms dauw-

yebda propagandas;ideologia, romelic erTaderT

WeSmarit moZRvrebad marqsistul-leninur filosofias miiCnevda;

ideologia, romelic xelovnebas Casvamda, egreT wodebuli, `social-isturi realizmis~ CarCoebSi;

ideologia, romelic miznad daisax-avda, egreT wodebuli, `axali adami-anis~ aRzrdas komunisturi ideuro-bis suliskveTebiT;

ideologia, romelic erTa da kulturaTa Serwymisaken iqneboda mimarTuli, anu iseTi ideologia, rogoric iyo komunisturi ideolo-gia;

samagierod, aucileblad gvinda:iliaseuli ideologia sami umaR-

lesi RirebulebiT, Taviseburi sameba erTarsebiT: `mamuli, ena, sarwmunoe-ba~;

ideologia, romelic xels Seuw-yobda RirebulebaTa swori ierarqiis damkvidrebas;

ideologia, romelic aRzrdida axalgazrdebs erovnuli Tavmoyva-reobis, erovnuli siamayis, erovnu-li Rirsebis, samSoblos siyvarulis grZnobiT;

ideologia, romelic xels Seuw-yobda marTlmadidebluri qristiano-bis ganmtkicebas CvenSi;

ideologia, romelic Cadgeboda

pirovnebis uflebebisa da Tavisu-flebis dacvis samsaxurSi...

mxolod aseTi ideologia SeZlebs CvenSi amJamad gabatonebuli erovnu-li indiferentizmisa da gulgrilo-bis daZlevas, da piriqiT, erovnuli siamayis grZnobis ganmtkicebas.

sxvaTa Soris, erovnuli cnobiere-bis winaaRmdeg dawyebul brZolas sxva sferoebSic unda gadaenacvlebi-na da gadainacvla kidec, rac gam-oixata qarTuli erovnuli kulturis winaaRmdeg brZolaSi. es iseTi didi Temaa, rom masze sxva dros mogviw-evs msjeloba. aq ki mokled SevexoT mxolod im sakiTxs, Tu rogor uw-yobs xels, egreT wodebuli, `maskul-turis~ momZlavreba erovnuli cno-bierebisadmi nihilistur, gulgril damokidebulebas.

ra igulisxmeba `maskulturaSi?~sruliad mdare gemovnebis saestra-

do simRerebi, yovlad uazro, ab-surduli teqstebiT; lamis dedi-Sobila axlgazrdebis dauokebeli, egzaltirebuli cekvebi, romelTa fonze TviT veluri tomebis Zag-Zagi natifi xelovnebis nimuSad gam-oiyureba; amerikuli `boevikebi~ da saSinelebaTa filmebi, yovlad uazro da ugemovno mravalseriani ucxouri filmebi.

ras xedaven arsebiTad axalgazrde-bi? mkvlelobas, Zaladobas, sadizms, mazoxizms, prostitucias, homoseq-sualizms. umeteswilad aseTebi ar-ian filmis mTavari personaJebi, rom-lebic filmis avtorTa mier didi simpaTiiT arian daxatulni.

am konteqstSi rogor ar gavixsenoT alen dalesis programidan sityvebi: `Cven mxars davuWerT ... seqsis, Zala-dobis, sadizmis kults, erTi sityviT, yvelafers amoralurs~. ugemovnebam waleka yvelaferi. firosmanis, kakaba-Zis, gudiaSvilis da sxva brwyinvale mxatvarTa patronebi iseT naxatebs etanebian, sul rom araferi scxiaT xelovnebisa. qarTuli polifoniuri musikis patronebi ucxouri, ugemov-no musikis mosmenisaTvis `iWrian ven-ebs~. vimeoreb, es yvelaferi imitom xdeba, rom `TuraSaulis patronni tyeSi daveZebT pantasa~. gana erovnu-li cnobierebis sruli atrofire-bis gamoxatuleba ar aris is, rac am ramdenime xnis winaT moxda didgoris velze (vgulisxmob, cxadia, didgoris memorialis xelyofas). imas ara aqvs arsebiTi mniSvneloba, es qarTvelma Caidina, Tu _ araqarTvelma. qarTveli kaci rom Tavisi mowodebis simaRleze mdgariyo, amas veravin gabedavda.

barbarosulia qarTuli enisadmi damokidebulebac. iqneb vinme dain-teresdes, ramdeni axali ucxouri sityva Semovida xmarebaSi am uka-naskneli aTi wlis ganmavlobaSi. apri-ori SeiZleba vTqvaT, aseTi ̀ interven-cia~ qarTul enas Tavisi xangrZlivi istoriis ganmavlobaSi, cxadia, ara-sodes ganucdia. xom ar niSnavs es imis Cagonebas qarTvelTaTvis, rom maTi ena CamorCenili enaa, radgan mas ara aqvs sityvebi im siaxleebis gamosax-atad, romlebic amJamad teqnikisa da tqnologiis sferoSi mimdinareobs. xom ar gveubnebian amiT: dagmeT Tqve-ni primitiul-patriarqaluri ena da im enas eziareT, romelSic yvela es sityva iqneba.

`ra ena waxdes, eric daeces~-o, Tqva Tavis droze grigol orbe-lianma. didma iliam ki igive azri ase gamoxa-

saiT ubiZgeben qarTul erovnul cnobierebas?

22. gv›

Page 23: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

23#13 (59), marti-aprili, 2016 saqarTvelos

qoreografia

xelmobmuli, mWidrod mdgari, mocekvaveTa mier Seqmnili hori-

zontaluri xazi, mtkiced gadab-mul erTgvar jaWvs qmnida. es iyo xe-lovnurad, qoreografiulad Seqmnili zRvari, romlis garRvevac erTgvar Riobs qmnida. hermetulobis darRveva ki ganapirobebda orive samyaros per-sonaJebis sapirispiro sivrceSi gad-anacvlebas. amdenad, mwyobri formis sacekvao qmedebanic kosmiur doneebTan aris dakavSirebuli da sivrcis, miRmur rwmena-warmodgenaTa kompleqss ukav-Sirdeba. ritualuri sivrce aq vertika-luris nacvlad horizontalur planSi iSleba. swori xazi samyaros modelSi saiqiosa da saaqaos Soris mdebareobs, rogorc gaxsnili sartyeli. swored aq gvaqvs saqme im fenomenTan, rasac adami-anis ̀ Soreuli mogzauroba~ hqvia. swori xaziT xdeba sakralur zRvarze gad-abijeba, xolo `mixveuli-moxveuli~ ki winaaRmdegobebiT aRsavse imqveyniuri gzaa. da rogorc ariadnes Zafma ixsna da `win waruZRva~ labirinTidan ukan mobrunebuli, urCxulis dammarcxebeli Tesevsi, aseve miuZRvis win ama qveynis zRvars gadasul moferxiseebs Soreul gzaze gamcilebeli Tavmosame (meTauri). amgvari moZravi ferxisa, SesaZloa iTq-vas, hipersivrcobrivi gvirabia, romel-ic amqveyniur realobas zematerialur samyaroebTan akavSirebda.

rogorc aRvniSneT `xorums~ orriga mwyobri formac axasiaTebs. es modeli nayofierebis ritualis Tanmdevi wesia, sadac naTlad ikveTeba ori sapirispiro Zalis (keTilisa da borotis) erTma-neTTan SebrZolebis inscenireba. aseTi forma Semonaxulia sanaxaoba-TamaSobeb-Sic (`niSxa niSxa~, `qaltacioba~, `oRir-Rilo~, `sabavSvo melia telefia~ da `a, niSani mogve qali~), rac misi simboluri formis asaxsnelad sakmaod mniSvnelo-van masalas warmoadgens. aq TvalnaTliv ikveTeba ori sapirispiro Zalis kon-fliqti, motaceba, keTilisa da borotis brZolis kosmiur-miTologiuri siuJe-ti. yovelive es ki aRniSnul saferxiso qmedebebs erT ciklSi aerTianebs. sworx-

azobrivi ori rigic amis simboluri gamoxatuleba unda yofiliyo, ori gan-sxvavebuli sawyisis, sqesis an sivrcis konfliqti. msgavsi simboluri formisaa Zveli qarTuli ferxisa `mze Sina da mze gareTa~ (||mze Sina), aseve `samaia~. iq nax-senebi nabadWavliani personaJi da menes-tve, aseve, moxeveTa nabdiani da saSineli mwyemsuri qudiT mosili misani Savi kaci _ vfiqrobT, erTi da igive personaJia, romelic sikvdilsa da xTonur, qaosur samyaros ukavSirdeba. ̀ samaias~ teqstebSi daculi miniSnebebi namdvilad am cekvis nayofierebisa da dro-Jamis cvlis miTe-bze gvesaubreba. swored amitom, ̀ samaias~ saferxulo naxazic iRebs sworxazovan, mwkriul formas (zRvarkedeli), rac ori samyaros, Sinasa da gares, keTilisa da borotis dapirispirebis simbolod gve-saxeba. aseTive formisaa orriga safer-xiso sanaxaoba `hei da ramaSo~, sadac samyarouli miTis mxiaruli, saxaliso interpretacia mimdinareobs. qarTvel mTielTa kultmsaxurebis ritualebSi ki naTlad Cans am miTis gaazrebuli mniS-vneloba, romelic harmoniuli cxovre-bisTvis saWiro aucilebel magiur qmede-bas warmoadgenda. svanuri `adrekilas~ Seswavlisas dadginda, rom es motivi mTlianad gasdevs `muryvamobisa~ da `kvirias~ dResaswaulebis dramaturgias _ ori soflis, ori mxaris Sejibri nay-ofierebis mosapoveblad.

amdenad, orriga mwyobri formis saf-erxiso qmedebebi nayofierebis ritu-alis Tanmdevi wesia, sadac naTlad ikveTeba ori sapirispiro Zalis erT-maneTTan SebrZolebisa da gajibrebis inscenireba. vfiqrobT, droTa ganmav-lobaSi es uZvelesi forma safuZvlad daedo qarTul qoreografiaSi arsebul ara mxolod sabrZolo, aramed Sejibris xasiaTis cekvebsac.

Cven mier gaanalizebul orriga ferx-isebs dRemde SeunarCunebia qsenofontes mier aRwerili mosinikebis ZvelTaZveli sacekvao forma, romelsac `xorumis~ Zirebs ukavSireben. elinuri periodis saistorio prozis didostatis cnobiT, xalibebi maSin mRerodnen da rokavdnen, rodesac mteri uyurebda, xolo naosani

mosinikebi, romlebic qsenofontes mokav-Sireebi gaxdnen da samasi naviTa da meom-riT daexmarnen berZnebs mdinaris gada-laxvaSi, mtris Sesaxvedrad `dairazmnen Semdegnairad: isini danawildnen daax-loebiT aseulebad, msgavsad gundebisa, swor mwyobrSi erTi meoris pirdapir… brZolis win erT-erTma maTganma simRera wamoiwyo _ danarCenebma (simReris) ritms fexi auwyves da gaemarTnen~ (qsenofonte, anabasisi V).

am cekvis nayofierebis ritualisT-vis maxasiaTebel qoreografiul kom-ponentebs, saukuneebis manZilze kidev ufro moWarbebuli sabrZolo siuJeti faravda, rac mecnierebis mxridan am ukanasknelis sasikeTod daskvnis gamot-anis mizezi xdeboda. kvlevisas dadgin-da, rom miTosur cnobierebaSi brZola erT-erT umTavres ritualad gaiazre-boda. rogorc aRmoCnda, arqauli ada-mianisTvis brZola da mtris damarcx-eba, iseve rogorc RvTaebrivi nadiroba yovlismomcveli kosmogoniuri ideis simbolod gaiazreboda. m. eliade wers, rom sanam adamiani SeaRwevda dausax-lebel da idumal sivrceSi _ qaosSi, saWiro iyo amgvari miwebis kosmizireba. ritualis Sesruleba, romelic kosmog-oniis gamarjvebas gulisxmobda, mterze aucilebeli da sasurveli gamarjvebis sawindari iyo (mirCa eliade). e. i. vidre adamiani fexs Sedgamda am qaosSi, anu brZolis win, is aucileblad asrulebda ritualebs, romlebic simbolurad ime-orebdnen Sesaqmes aqts.

vfiqrobT, cekva `xorumSi~ arsebuli qoreografiuli naxazi: wriuli (solar-uli, magiuri), sarTulebiani (samyaros modeli) sworxazobrivi mwyobri (hori-zontalur WrilSi sivrceTSorisi zR-vari) struqtura da qarTveli meomrebis xazgasmulad mowesrigebuli mwkrivebi harmoniuli, mowesrigebuli samyaros simboluri gansaxovnebaa, romelic upirispirdeba imqveyniur Seucnobel _ qaoss. misi sabrZolo xasiaTic swored am SeucnobelTan, qaosTan SerkinebaSi gamoisaxeboda (ormwkriuli xazi), rac kosmosTan erTad sikeTisa da sinaTlis aucilebel gamarjvebas gulisxmobda.

amiT is erTgvarad enaTesaveba `muryva-mobis~, `kvirias~, `aTnigenobisa~ da sxva ritualebis srul kompozicias, sadac Cven analogiur saferxiso formebsa da suraTs vxedavT. yovelive es ki saSuale-bas gvaZlevs `xorumi~ ganvixiloT ara mxolod rogorc erTi calkeuli cekva miZRvnili RvTaebisadmi, aramed sruli sistema, romelSic CarTulia adamian-isTvis sasicocxlo mniSvnelobis mqone yvela aucilebeli pirobis harmonizacia _ nayofierebisTvis brZolis, samyaroSi wesrigis damyarebisa da dro-Jamis msv-lelobis koncefciebi. nayofierebisa da omis RvTaebis saerTo funqciebze miu-TiTebs saqarTveloSi aRmoCenili iTifa-luri qandakebebic, romlebic, rogorc ideurad, aseve plastikiT, pirdapir kav-Sirs avlenen cekva `xorumTan~.

erTiani simbolos sxvadasxva varian-tiT gaazrebas, rac am formis ferxulTa sxvadasxvagvar Sinaarsobriv datvirT-vas gulisxmobs, Semdegnairad avxsniT: rogorc Cans, aq saqme gvaqvs simbolos, rogorc erTiani niSnis im TvisebasTan, romelsac Sinaarsis gauferuleba ewodeba. miTebis mixedviT, nayofiere-bis mosapoveblad saWiro iyo brZola. rodesac simbolos Tavdapirvelma Si-naarsma (nayofierebis RvTaebam) Tavisi aqtualoba dakarga, TandaTan mas mx-olod sabrZolo Sinaarsi (saqarTvelos istoriul-politikuri mdgomareobidan gamomdinare), sabolood ki _ garToba-TamaSobis saxeRa SemorCa. forma ki rogorc mogexsenebaT, ucvleli darCa, simbolos Tvisebidan gamomdinare.

dasasrul davZenT, rom 2013 wlis 28 oqtombers, saqarTvelos kulturisa da ZeglTa dacvis ministris baton g. odiS-arias brZanebiT (¹03/207), folkloris saxelmwifo centris iniciativiT, Cveni da SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos saxelmwifo universitetis qoreografi-uli mimarTulebis xelmZRvanelis u. dvaliSvilis, aseve T. munjiSvilisa da b. xinTibiZis ZalisxmeviT cekva `xorums~ aramaterialuri kulturis Zeglis sta-tusi mieniWa.

ekaterine geliaSvili,eTnoqoreologi

cekva xorumi _ samyaros harmonizaciis modeli

‹21. gv

‹21. gv

ta: `mteroba enis, aris mteroba qveynis~.

dRevandel qarTvels ki, samwuxarod, arc erTis Segoneba axsovs da arc meoris. es maSin, roca safrangeTsa da italiaSi, masobrivi informaciis yvela arakomerciuli sa-Sualeba valdebulia, gansakuTrebuli prioriteti mianiWos erovnuli kul-turis, erovnuli materialuri Tu sulieri faseulobebis propagandas, mSobliuri enis siwmindis dacvas. es maT arsebuli kanonis Tanaxmad evale-baT. aseve, ekrZalebaT maT iseTi ra-mis dabeWdva an Cveneba teleekranidan, rac mozardebSi sisastikes, Zalado-bas, narkomanias gauwevda propagandas da rac xels SeuSlida bavSvebsa da ax-algazrdebSi jansaRi moralis Camoya-libebas da ara marto ubralod ekrZa-lebaT, aramed isjeba kidec kanoniT.

calke saubris Temaa enis dabi-nZureba-danagvianeba axali, quCuri JargonebiTa da bilwsityvaobiT, rac erT-erTi gamoxatulebaa erovnuli cnobierebis gadagvarebisa. enis aseTi dabinZureba xdeba ara marto quCis bi-Webis mier, aramed mwerlebis, drama-turgebis, reJisorebis mierac. dRes dedis gineba (an dedaze dagineba), romelsac adre quCaSi Tu iSviaTad mohkravda adamiani yurs da maSinac

usiamovno SeJrJolebas gamoiwvevda masSi, dRes speqtaklebidan esmiT SvilebTan da SviliSvilebTan erTad misul ded-mamas da bebia-babuas da uxerxul mdgomareobaSi ayenebs maT.

erovnuli cnobierebis winaaRmdeg mimarTul qmedebaTa Soris erT-er-Tia nair-nairi seqtebis gavrceleba saqarTveloSi. igi qarTuli erovnu-li cnobierebis winaRmdeg mimarTul qmedebad imitom aRiqmeba, rom sauku-neebis ganmavlobaSi qarTveloba da qristianoba daucilebeli iyo erT-maneTisagan da lamis identur cnebebs warmoadgendnen.

ucnauria, magram faqtia, rom aseT eqstremalur situaciaSi saxelm-wifo arafers, an saerTod arafers akeTebs am uaRresad mavne da saSiSi procesis SesaCereblad. STbeWdileba iseTi rCeba, rom Tavisi religiuri tolerantobiT saqveynod cnobil qarTvelebs eTakilebaT da ercxvine-baT, daupirispirdnen maT, vinc maT winaaRmdeg TavgamodebiT ibrZvis.

axla rac Seexeba tolerantobas. Wkviani qarTveli maSin iyo toleran-ti, roca qveynis SigniT qristianoba iyo ganmtkicebuli. es, erTi mxriv. meore mxriv, igi gavrcelebuli re-ligiisa da ara seqtis mimarT iyo toleranti.

dRes radikalurad gansxvavebuli viTarebaa. komunistebis 70-wlianma batonobam da aTeizmis mZvinvarebam, adamianTa didi nawili daaSora rw-menasa da eklesias. is viTareba, rom bolo ocwleulSi sagrZnoblad gaiz-arda morwmuneTa ricxvi, ar niSnavs, rom marTlmadidebluri qritianoba mtkiced aris fesvgadgmuli CvenSi. amitom, axla imis moTxovna, rom mS-vidad vucqiroT, rogor gvicvivian saxlebSi sxva konfesiis warmomadgen-lebi da rogor gvaCeCeben ZaliT ara-marTlmadideblur literaturas, es sakuTari meobis winaaRmdeg mimarTu-li qmedebaa.

cxadia, marTlmadidebluri rwmenis dacvas rom moviTxov sxvaTa eqspansi-isagan, es srulebiTac ar niSnavs imas, rom raimenairad momwons da vemxrobi brZolis im xerxebsa da meTodebs, romelsac zogierTi samRvdelo piri iyenebs CvenSi. magram imasac kargad vacnobiereb: saxelmwifo rom saTana-dod icavdes qristianobas, maSin ker-Zo pirisagan (sasuliero iqneba igi Tu saero) misi dacva aRar gaxdeboda saWiro.

ai, ase Tanmimdevrulad da yovelmxriv midis brZola qarTuli erovnuli cnobierebis winaaRmdeg. alen dalasis programaSi imazec aris

msjeloba, rom gagrZeldeba brZola adamianebis gasaryvnelad da daiwyeba igi bavSvobisa da Wabukobis asakidan. gansakuTrebuli yuradReba gamaxvil-deba axalgazrdebze, maTi moqrTam-visa da gaxrwnis mizniT.

gana sesxebisa da kreditebis sixar-biT SeiZleba uari vTqvaT iseT Tav-moyvareobaze, erovnuli Rirsebis grZnobaze da sakuTari xalxi iseT xalxad gamovacxadoT, romelsac Tavis mSobliur enazec ki ara aqvs daubrkoleblad azrovnebis, gama-rTulad metyvelebisa da weris kul-tura?!

ra aris am mdgomareobidan gamosavali? cxadia, TviTizolaciis gza yovlad uvargisi gzaa. dRevandel viTarebaSi Cveni erTaderTi xsna is aris, rom meti goniereba gamoviCinoT da sakuTari qveynis siyvaruli davay-enoT yvela sxva Rirebulebaze maRla, Cven Tavad ar gamoviCinoT iniciati-va erovnuli cnobierebis, erovnuli mentalitetis, erovnuli kulturis ngrevis saqmeSi, Cven TviTon ar vTqvaT uari Cvens qarTvelobaze, an, rogorc amboben, ar gavxdeT romis papze ufro didi kaTolikeebi!

rezo balanCivaZeprofesori

saiT ubiZgeben qarTul erovnul cnobierebas?

Page 24: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

24#13 (59), marti-aprili, 2016saqarTvelos

qoreografia

uZveles religiebSi cekvas erT-er-Ti mTavari adgili hqonda daTmobi-li, radgan misi meSveobiT miiRweoda RvTaebrivi, amaRlebuli, eqstazuri mdgomareoba. bibliaSi daviT mefis `rokva~ aseTi dramatizmiT aris aR-werili:

`...13. uflis kidobnis gadatanisas, yovel eqvs nabijze, TiTo xarsa da na-pativeb verZs swiravda msxverplad.

14. rac Zali da Rone hqonda, rokav-da daviTi uflis winaSe; selis efodi emosa daviTs.

15. yiJiniTa da bukis cemiT mihqon-daT uflis kidobani daviTsa da is-raelis mTel xalxs.

16. roca uflis kidobani Sevida daviTis qalaqSi, sarkmlidan gadmoxe-da saulis asulma melqolam, dainaxa uflis winaSe moxtunave da mrokveli daviTi da dascina mas Tavis gulSi.

17. miitanes uflis kidobani da daasvenes Tavis adgilze karavSi, romelic gaSlili hqonda misTvis da-viTs. mere aRsavleni da samadlobeli msxverpli Seswira daviTma ufals.

18. roca morCa aRsavleni da sa-madlobeli msxverplis Sewirvas, ca-baoT uflis saxeliT daloca eri.

19. Camouriga mTel ers, israelis mTels krebuls, kacsa da dedakacs, TiTo puris kveri, TiTo xorcis wi-lobi da TiTo qada. mere Tav-Tavis saxlebSi wavida xalxi.

20. roca dabrunda daviTi Tavisi saxlis dasalocad, gamoegeba melqo-la, saulis asuli, daviTs da uTxra: rogor gandidda dRes israelis mefe, rom gaSiSvlda dRes Tavis morCilTa da mxevalTa Tvalwin, rogorc SiSvl-deba xolme qarafSuta vinme.

21. miugo daviTma melqolas: uflis winaSe, romelmac mamjobina mamaSens da mTels mis saxls, roca damadgina uflis eris, israelis winamZRolad, uflis winaSe sixaruliT virokeb~ (1, T. 6-7, gv. 13-21).

am epizodSi ara marto mefe da-viTi `rokavda~, aramed _ misi mra-valricxovani Tanmxlebi eri. daviT mefes, bibliis usayvarles mbrZaneb-els da aRmatebulad miCneuls, rokva (cekva) RvTis saamo saqmed miaCnda. igi ar Takilobda, mxevalTa da mdabioTa Soris gamoCeniliyo da ecekva maTTan erTad.

am ambavs mefis cxovrebaSi mcir-eodeni dramatuli momenti Seutania. winamorbedi mefis _ saulis asul melqolas ar moswonebia Tavisi qmris, mefe daviTis, amgvari qceva da gau-kicxavs. amieridan maT colqmrobas mtkice sayrdeni gamosclia; biblia gvamcnobs, rom melqolas sikvdil-amde Svili ar hyolia.

cekvas musikasTan erTad amaRlebu-li ganwyobis Seqmna SeeZlo taZrebSi mravalricxovani mayureblis gareSec. sruliad lokalur garemoSic cekvas iseTive `RvTis saamo~ ganwyoba Se-hqonda, rogorc bibliaSia aRwerili. giorgi gurjievis wignSi moTxrobil-ia sagulisxmo ambavi imis Taobaze, Tu rogor da ra garemoSi euflebodnen gogonebi ritualur cekvas himalais mTebSi arsebul monasterSi.

`sarmengTa saZmos~ kuTvnil taZarSi gogonebi mTlianad mowyvetilni iyvnen garesamyaros, naTesavebs, yoveldRi-ur sazrunavs da mTlianad eZleodnen ganawesiT nakarnaxev yofas. gogonebi wlebis manZilze swavlobdnen `saRv-To cekvas~ da `saRvTo musikas~. didi xnis varjiSis Semdgom, daxelovneb-ulni, gasaocar efeqts aRwevdnen. mecnieri erTmaneTs udarebs monas-

tris mocekvaveTa da evropel profe-sionalTa cekvebs da aRniSnavs, rom monastris qurum qalTa cekvis ms-gavsi xelovneba mas arasodes unaxavs. mTebSi arsebuli monastrebi dRemde inaxaven tradiciebs.

mocekvaveTa figurebis gamosaxva samsxverplo daniSnulebis sxvadasxva saganze bunebrivia xelovnebisaTvis. etruskebis kanonebze iSviaTi xe-lovnebiT gamosaxulia ritualuri scenebi. `msoflio xelovnebis Zeg-lebSi~ moTavsebuli urnis morTu-loba gamosaxavs mocekvave adamianebs, isini samarxSi bunebrivad erwymian sx-vadasxva gamosaxulebebian sagnebs da naTel suraTs qmnian Zveli samyaros kulturisa da xelovnebis Sesacnobad. cekvis scenaze imitom gavamaxvileT yuradReba, rom aseTi realisturi da yoveldRiuri scenebis arseboba gansakuTrebul xibls hmatebs Zveli msoflios xelovnebis Zeglebs.

Cveni regionis arqeologiur mo-napovarTa Soris udidesi popularo-biT sargeblobs TrialeTSi aRmoCeni-li sakulto nivTebi. dRemde ar cxre-ba interesi TrialeTSi napovni vercx-lis Tasisa da sartylis mimarT.

xelovnebis nimuSia vercxlis Tasi, romelzec gamoxatulia cxovelTa niRbebiT Semkuli masobrivi msv-leloba. S. amiranaSvili `qarTuli xelovnebis istoriaSi~ wers: `RvTae-bis centralur figuras uaxlovdeba ocdaori arsebisagan Semdgari pro-cesia cxovelis TavebiT da grZeli kudebiT, romelTac TiTo mogrZo sasmisi uWiravT marjvena xelSi. isini lamaz frizs qmnian, romelic mocemulia TanabarTavianobis prin-cipiT. pozebis erTgvaroba kompozi-cias sazeimo saxes da monumentur-obas aZlevs, rac mogvagonebs kldeze gamosaxul reliefebs. mimavali fig-urebis tanisamosi taxtze mjdaris samosels hgavs. fexsacmelebi agreTve xeTuri tipisaa~. mecnieri am Tasze gamosaxul scenas RvTaebisadmi msx-verplSewirvis rituals miakuTvnebs. misi azriT, niRbosnebi sagangebod ar-ian aseT pozaSi gamosaxulni. niRabi misteriis aucilebel komponentad iTvleba.

qarTul sinamdvileSi niRbebis ar-seboba dadasturebulia berikaoba-yeenobis warmodgenebSi. albaT, sax-alxo dResaswaulebma niRbis tare-bis tradicia gadmoiRo ufro maRali rangis sakulto ritualidan da Tav-iseburad moirgo da Seifera kidec.

kavkasiis teritoriaze eneoliTisa da brinjaos xanis monapovrebi maiko-psa da TrialeTSi TvalnaTliv gvidas-turebs aq mcxovrebi xalxebis maRal ganviTarebas da xelovnebis uaRresad daxvewil dones, saidanac cxadi xdeba zne-Cveulebani, tradiciebi, Cacmis kultura, erovnuli kuTvnilebani, garToba-saxalxo sanaxaobebis iden-turoba da a.S. saerToa nayofierebis kultis farTo gavrceleba, rwmena sicocxlis xisadmi. S. amiranaSvils sayuradRebo daskvna aqvs mocemuli am vercxlis Tasze: `unda aRiniSnos, rom m. Saxermeierma gamoavlina, etruske-bis RvTaeba telefinis kulti momdin-areobs aRmosavleTidan. am RvTaebis etruskuli saxelwodeba `telefas~ savsebiT emTxveva svanur `telefias~. amrigad, TrialeTis Tasis zeda frizis siuJetis gamocnoba siZneles ar war-moadgens. Tasze gamosaxulia sazeimo misteria, romelSic monawileobas iReben qurumebi nayofierebis Rv-TaebasTan dakavSirebuli totemuri

cxovelis atributebiT da maT xelSi upyriaT ̀ sicocxlisa~ da ̀ ukvdavebis~ wyliT savse Tasebi~.

svaneTSi TiTqmis pirvandeli sax-iTaa SemorCenili winareqristianuli rwmena-warmodgenebi da melia-tele-fias SemTxvevac amas adasturebs. dResaswaulebi aq arqaul iers atarebs da adasturebs m. eliades mosazrebas imis Taobaze, rom dResaswaulebis dros Catarebuli ritualebis meS-veobiT adamians SeuZlia gadalaxos Cveulebrivi drois mdinareba da mi-Tologiur droSi, sakralur xanaSi aRmoCndes. amitomac sakraluri dro ganmeorebadia, masSi cocxldeba is faqtebi, romlebic miTosur warsul-Si moxda (m. xidaSeli).

Cven am logikiT SegviZlia Tvali ga-vadevnoT nebismier rituals, romel-ic dResaswaulisas sruldeba da aR-vadginoT arqauli suraTi adamianuri cxovrebisa _ im mTavari momentebisa, rodesac mTeli yuradReba gadatanil-ia am uZvelesis (tradiciad qceulis) srulyofilad Sesrulebasa da valis moxdaze. araerTi sadResaswaulo wes-Cveuleba cxadyofs, rom improvizacia aq ar xdeba; yovelTvis didi sizustiT meordeba da sruldeba erTxel da samudamod dadgenili da maxsovrobaSi mtkiced gamjdari. dResaswauli, rit-uali, Cveva, SesaZloa, mTeli xalxis warsulis, misi dRevandelobis Ses-acnob mTavar faqtoradac ki iqces. mkvlevari amiran arabuli aseTive Se-fasebas aZlevs mTel qarTul xalxur samgloviaro poezias, rogorc umniS-vnelovanes movlenas micvalebulis kultSi: `ideologiuri wnexis da ze-wolis damTrgunveli simZimisagan Tav-isufali, spontanuri sibrZnis da si-sadavis waruvali madliT gajerebuli samgloviaro leqsi umdidresi folk-loruli repertuaris is Ronieri naka-dia, romlis mRelvare ̀ talRebSi~ gar-dasuli droJamis mZafri adamianuri gancdebia Caxveuli da gamomwyvdeuli. misi jerovani wakiTxva, aRqma da gan-marteba Cveni sulieri gamocdilebis marTebuli Sefasebis ucilobeli wina-pirobaa~. xalxuri samgloviaro po-ezia mTlianad uZebnis axsnas arsebul Tvalsazriss miRmur, gardacvlilTa samyaroze.

qarTuli xalxuri qoreografiac savsebiT asaxavs qarTveli xalxis wes-CveulebebSi arsebul Sexedulebebs. qoreografiam moZraobaTa sistema Camoayaliba da mkacrad gansazRvrul CarCoSi moaqcia rigi sadResaswaulo ritualebi. SeimuSava moZraobebis Taviseburi manera, miusadaga mTavar arss, romelic am rituals Seefer-eboda; da Cven dRes SegviZlia `wavi-kiTxoT~ azrobrivi qveteqstebi, rom-lebic am moZraobaSi devs, zedapirzea an igulisxmeba masSi. xalxuri cekvis monawileni sxvadasxva formiT swored sulebs ganasaxiereben. buqnaoba ritu-aluri sikvdilis saxea. meferxuleTa moZraoba swored sulTa moZraobaa (i. gagulaSvili).

warsulSi mocekvaveebi SiSvelni iyvnen, magram es siSiSvle sruliadac ar niSnavda uzneobas; bunebrivi ga-remo iyo iseTi, rom cekva miiCneoda sakralur movlenad da misTvis RvTae-brivi, zebunebrivi ieri dRes CvenTvis warmoudgeneli da miuRebeli forme-biT miiRweoda. bibliaSi saulis asul-ma melqolam mwared dascina Tavis qmars, romelmac eris winaSe SiSvelma icekva RvTis sadideblad. daviT mefe iq swored ferxulSi CaerTo, saerTo-saxalxo ganwyoba Seqmna, ahyva mas da

`daimdabla~ Tavi uflis winaSe.

cekvis ze-bunebriv ar-sze bevrs weren: `sa-kuTriv qarTu-li masala sak-marisi ar aris imisaTvis, rom gasagebi iyos mklavTa moZraobis `siRaribisa~ da mkacrad gansazRvruli mdgomareobeb-is istoriuli sawyisebi vaJTa cekvaSi. amisaTvis saWiroa kidev erTxel ga-vixsenoT Semdegi: gvarovnul sazoga-doebaSi saTanado asaks miRweul vaJs rokvas mxolod gandobis wesis gavli-sas aswavlidnen. amdenad, mrokveli yovelTvis gandobilia, romelic misi mSoblis, miTiuri winapris xatad xe-lmeored aris dabadebuli wesCveule-bebSi~ (i. gagulaSvili).

rogorc varaudoben, cekva yov-elTvis iyo aRmniSvneli raRac sakralurisa; igi yvela ritualSi gulvebuli uZvelesi qmedebaa. cek-va garkveulwilad atarebda magiis elementebs. iseve rogorc Selocva Seicavs sityvier resurss, cekva mo-qmedebaTa resursis momcveli da Semnaxvelia. SesaZloa, cekvis vizua-luri aRqmisas yvelaferi arc iyos SesamCnevi, magram mis azrobriv `qve-fenebSi~ es yovelive uklebliv devs da yvela saWiro `informaciasac~ Sei-cavs. sacekvao ritualebSi uxvadaa e.w. `Sejibrebis~ elementebic, gan-sakuTrebiT gvainteresebs masobrivi cekvebi; i. gagulaSvilis naSromSi aseTi sayuradRebo daskvnaa moce-muli: `naxevarwred pirispir mdgari mocekvaveebis Sejibri arsiT imave rigis movlenas warmoadgenda, rac sa-gazafxulo saweso dReobaSi or jgu-fad gayofili gundis (zogjer ori sxvadasxva soflisa da ubnis) saweso Serkineba (omi, brZola), romelSic gamarjvebuls, xalxuri rwmeniT, im wels uxvi mosavali da keTildReoba eloda. amave arsis mqone iyo cxovel-Ta Tu frinvelTa Serkinebis tradi-cia. daaxloebiT amave sawyisebzea amozrdili adamianisa da cxovelis saweso brZolac (ix. magaliTad, to-rida)~.

cekva SeiZleba warmovidginoT `koleqtiuri cnobierebis~ arsis iseT gamovlenad, romelmac Seinaxa aracno-bierad masSi gulvebuli sakraluri informacia, xolo mogvianebiT, saer-To-saxalxo sakuTrebad qceulma, `sanaxaobrivi~ daniSnulebac SeiZina. cekvis sferosadmic marTebulia m. xi-daSelis azri: xalxuri Semoqmedebis yvela sferosaTvis damaxasiaTebelia samyaros gaazreba mis mTlianobaSi, rac ganisazRvreba, rogorc intui-turi kosmogonizmi, anu arsi imisa, rasac tradiciuls uwodeben. es tradiciuloba, upirveles yovlisa, aris adamianisa da bunebis, samyaros erTianobis ideis SenarCuneba, romel-ic adamianis cnobierebaSi qaosis da-ZlevasTan erTad daibada da ganuSo-rebelia xalxuri Semoqmedebisagan.

koleqtiuroba da gunduroba war-moadgens xalxuri Semoqmedebis Ziri-Tad niSans. musika da cekva Tavda-pirvelad erTianobaSi iyo moazrebu-li, gvian moxda misi diferenciacia. aseTia zogadi suraTi, magram Cvens sinamdvileSi gamonaklisis saxiT SemorCenilia odindeli mdgomareoba. aseTi vi-

ferxuli, rogorc universaluri saritualo cekva

25. gv›

Page 25: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

25#13 (59), marti-aprili, 2016 saqarTvelos

qoreografia

ferxuli, rogorc universaluri saritualo cekvaTareba dRemde iCens Tavs sva-nur floklor-

Si: `roca vlaparakobT svane-bis musikaluri folkloris specifikaze, gansakuTrebiT unda aRiniSnos misi sinT-ezuroba _ sityvis, musikisa da moZraobis daunawevroba, e.i. mas SenarCunebuli aqvs uZvelesi qarTuli sinkre-tuli xelovnebis forma Ses-rulebisa. amis gamo, rogorc Cven adrec gvqonda aRniS-nuli, svanebis, iseve rogorc saqarTvelos mTianeTis sxva mcxovreblebis xalxuri sim-Reris sagmiro-saistorio, sayofacxovrebo, salaSqro, sanadiro, sawesCveulebo Tu sxva Sesrulebis forma erTi iyo _ ferxuli (orsarTula, samsarTula, wriuli, mwkriv-uli). yovelgvari TavSeyri-loba, saxalxo dResaswauli, saojaxo dReobebi, rigiTi uqme dReebi Tu sxva misTanani, maTTan dakavSirebuli yovel-gvari religiuri qmedeba _ locva, Sewirva da sxva, ritu-aluri cekvisa da ferxulis gareSe iSviaTad xdeboda~ (T. mamalaZe).

ferxuli iyo da aris maso-brivi saxalxo dResaswauleb-is umTavresi komponenti. rogorc mkvlevarTa umeteso-ba aRniSnavs, Cvens mTaSi sink-retuli saxiT SemorCa cekva-simRera da es aris ferxuli.

arqauli mdgomareoba Se -narCunebuli iyo gasuli saukunis dasawyisSic. sawes-Cveulebo daniSnulebis si-mRerebi, romelime religiuri dResaswaulisaTvis gankuTvni-li, mxolod simReras rodi

gulisxmobda, ferxuli ganuy-reli iyo am simRerebisagan. sinkretizacia SemorCenili da Semonaxuli iyo bolomde. Tanamedrove viTareba sxvagva-ria; axla gundebi svanur safe-rxulo simRerebs asruleben calke, cekvis gareSe. amas aqvs Tavisi subieqturi da obieq-turi mizezebi, magram Tavda-pirveli mdgomareoba mkacrad sinqronirebul, erTian Sesru-lebas gulisxmobs. Tanac aris gansxvaveba imaSic, rom dRes es simRerebi wminda scenuri TvalsazrisiT ainteresebs xa-lxs da cota Tua Caxeduli maT sakulto-ritualur mxareSi. odesRac (axlo warsulSic) ferxuli iyo religiuri ri-tualis nawili. `pirvel rigSi aseT simRerebs ekuTvnian sva-nur `muryvamobasTan~ da `saq-misais~ CveulebebTan dakavSi-rebuli ferxulebi, Semdeg sa-monadireo simRera-ferxulebi da a.S.~ (i. javaxiSvili).

saweso simRerebi srul-deboda Sesabamisi qmedebebis TanxlebiT. zogierTis aRwera mogvepoveba kidec; magaliTad, `WiSxaS~ sruldeboda mraval-ricxovani, erTmaneTisaTvis xelixelCakidebuli masis mier. `dideba Taringzelars~ aucileblad moiTxovda mux-lis moyras da adekvatur moqmedebebs, es yvelaferi ki simReris TanxlebiT mimdin-areobda.

z. faliaSvili da d. aray-iSvili udides mniSvnelobas aniWebdnen svanur ferxulebs. maT Seiswavles da maRal pro-fesiul doneze daayenes es saqme. musikaluri mxare da teqstebi srulyofiladaa da-

muSavebuli da aRniSnulia, rom misaxedi da gamosakvle-via mravali niuansi sacekvao `enisa~ da ̀ leqsikisa~, romel-sac ise srulyofili saxiT ar mouRwevia Cvenamde, rogorc enobriv teqstebs. dRes CvenTvis cnobilia ferxulTa mravali saxeoba, romlebsac asruleben saerTo-saxalxo zeimebze, religiur dResas-waulebze; isini uZvelesi warmarTuli kultebis ar-sebobas adastureben da Sei-caven `uZveles kods~, romel-ic safuZvelia arqauli xanis mecnieruli Ziebisa: `meliai-telefia~, `zecas viyav, zeca vnaxe~, `yurSao, Cemo yurSao~, `amiranis ferxuli~, ̀ avTandi-lis ferxuli~, ̀ monadire Cor-la~, `jansulo~, `Zabrale~ da mravali sxva utyuar cnobebs gvawvdian Cveni xalxis sarw-munoebis, miswrafebebis, az-rovnebis Taobaze.

i. javaxiSvili Tavis Sro-maSi `qarTuli musikis isto-riis ZiriTadi sakiTxebi~ sa-gangebod ikvlevs ferxulis aRmniSvnel terminebs. misT-vis `pariT memRere~ meferx-ules niSnavs. aseve ixmarebo-da `Znoba~, `dabma~.

n. maris mier `SuSpari~ miC-neulia qarTulSi Semotanil terminad. misi azriT, `SuS-pari Tubal-kainuri warmo-Sobis sityvaa. somxuris mier uSualod Tubal-kainuridan SeTvisebuli `parq~ niSnavs ferxuls, simReras, wres; SuS aris Tubal-kainuri TuT, rac niSnavs mTvares, TrTolas, moZraobas. Tubal-kainuri warmoSobis par aris sruli-ad kanonzomieri ekvivalenti

fer-is da aqedanaa nawarmoebi ferxuli _ gundobrivi simRe-ra-cekva~.

berZnuli `qoro~ Seesa-tyviseba qarTul `ferxuls~, jer kidev Zveli berZeni filo-sofosi qsenofonte SeniSnav-da mosinikebis (mesxebis) Ses-axeb: `isini aseulebad daew-yvnen da dadgnen erTimeoris pirdapir, rogorc qoroebi~. sayovelTaod aris cnobili, rom berZnuli qoro Teatris mTavari RerZi gaxldaT, adre mas sruliadac ar hqonia Tea-traluri datvirTva da ufro ritualebisa da samsxverplo wes-Cveulebebis masobriv qmedebebTan iyo dakavSire-buli. qurumTa da kultis msaxurTa msvlelobebi, maTi jgufuri ritualuri qmede-bani mogvianebiT sanaxaobrivi kuTxiT iqna gamoyenebuli. Seiqmna aseTi viTareba: `qoro berZnul TeatrSi mgalobel mocekvaveTa gunds Seadgenda. is erTimeoresTan gajibre-bul da dapirispirebul or naxevarqorod iyo gayofili. qoro orgvari iyo: tragiku-li da komikuri. tragikuli qoro gamosvlisa da gasvlis simReraTa garda asrulebda stasimebs anu samsxverplos garSemo wrisebur moZraobis (jer erTi mxriT da mere mis sawinaaRmdego mimarTulebi-saken dabrunebiT) dros war-mosaTqmel simRerebs~ (gr. robaqiZe).

wriuli moZraoba simReris TanxlebiT berZnul qoro-sac axasiaTebda, Cveni fer-xulebis msgavsad. rogorc zemoT moyvanil citata-Sia, samsxverplos garSemo

wriuli moZraobebis minag-vani iyo Teatraluri qoros naxevarwriuli Tu wriuli moZraobebi. CvenTvis ukve cnobili mravali qarTuli ferxulic aSkara imitaciaa odindeli, qristianobamdeli sakulto Cveva-wesebisa. amiT imis Tqma gvinda, rom ferxu-li Tavisi bunebiT da Tavda-pirveli daniSnulebiT wminda saritualo-sakulto moZrao-bebis Semcveli cekvaa da vera-nairi gviandeli sanaxaobrivi variaciebi ver daakninebs mis `zebunebriv~ daniSnulebas.

ferxuli, marTlac, uni-versaluri saritualo cekvaa, romelmac dRemde SeinarCuna Tavdapirveli daniSnuleb-is fragmentebi. ferxuli dResac aris yvelaze maso-brivi sanaxaoba, romelic ar zRudavs monawileTa raode-nobas, sqess. dResac igulisx-meba misi arseboba sxvadasxva saxalxo dResaswaulSi, xolo svanuri `lileo~ _ mzis uZve-lesi warmarTuli sagalobeli _ wminda saferxulo qmedebis Semcvelia. romc ar gvqondes arqeologiuri monapovrebi, istoriuli wyaroebi da eT-nografiuli monacemebi, sva-nuri simRerebis Seswavla da maTi bunebis gaTvaliswinebac savsebiT sakmarisi iqneboda saferxulo cekvebis sakulto xasiaTis dasamtkiceblad.

profesor uCa dvaliSvilis werili “ferxuli, rogorc universaluri saritualo

cekva” avtorisave TanxmobiTa da sxva aucilebeli

formalobebis dacviT gadmobeWdilia wignidan

”Cveni Rirsebani”.

‹24. gv

27. gv›

istoria aWarul kuTxur cekvebs Soris gan-

sakuTrebiT gamokveTilia erT-erTi ZvelTaZveli cekva `jaydanana~, romel-ic gadmocemiT XVIII saukunis pirveli naxevridan aris cnobili da romlis istoriuli warsuli aWaraSi TurqTa gabatonebulma Zalmomreobam waSala. Seicvala rwmena, qarTuli adaT-wesebis umetesi nawili, ramac, Sesabamisad imo-qmeda qarTul xalxur Semoqmedebazec, maT Soris qoreografiazec. am mxriv, gansakuTrebiT gamokveTilia cekva `jaydananas~ Semdgomi arsebobisa da ganviTarebis sakiTxi. rwmenis Secvlam SemoiRo qalTaTvis Cadri, ramac dama-la aWareli qalis saxe. gaTiSa mamakaci da qali sazogado urTierTobisagan. yovelive aman, Sesabamisad imoqmeda xe-lovnebazec, gansakuTrebiT qoreogra-fiaze, ris Sedegad miviReT cekva `jaydananas~ danawevreba or cekvad _ mamakacTa cekva ̀ yolsama~, anu mxaruli da qalTa cekva `Tarnanina~.

paralelurad, soflad Seiqmna sx-vadasxva saxisa da saxelwodebis, Tav-iseburi xasiaTis cekvebi `jaydan-anas~ xarjze, ris niadagze Seiqmna cekva `jaydananas~ warsulis, misi Seqm-nisa da warmoSobis istoriis Seswavlis aucilebloba.

kvleviT dadginda, rom saxelwodeba `jaydanana~ iyofa sam nawilad, kerZod: `jay~, `da~, `nana~. `jay~ _ mravali si-tyvis sawyisia, `da~ ori sityvis Se-

maerTebelia, xolo `nana~ dedas, zog SemTxvevaSi dananiebas niSnavs.

`jay~, Semoklebulad sityvis, wode-bis, sagnis sawyisi formaa. aseTi aWara-Si, guriasa da imereTSi soflis, mTis, xevis saxelwodebiT aris cnobili, aris agreTve qarTuli gvari `jayeli~.

yovelive zemoT CamoTvlili dakav-Sirebulia rogorc bunebasa da adami-anis yofiT aucileblobasTan, aseve, saxelwodeba `jaydananas~ sawyis for-masTan.

arsebobs mravali gadmocema, Tqmuleba, legenda, rac gvaZlevs sa-fuZvels imisas, rom vivaraudoT, Tu saidan modis cekvis saxelwodeba `jaydanana~. samwuxarod, werilobiTi cnobebi ar gagvaCnia, amitom unda dav-eyrdnoT im gadmocemebs, legendebs, romlebic ufro sarwmunod miiCneva da amtkicebs cekvis uZvelesobas. isto-riulad cnobilia, rom XIX saukunis pirvel naxevarsa da 70-ian wlebSi ru-seTsa da TurqeTs Soris gamwvavebuli mdgomareobis gamo axalcixis faSas saidumlo molaparakeba hqonda ruseT-Tan. erT-erTi aseTi molaparakebis dros (1805-1815 w.w.), imis gamo, rom saidumlo ar gamxeliliyo, faSas sa-faSoSi cnobili mocekvave-momRerlebi mouwvevia da sapatio stumrisTvis zei-mi gaumarTavs. xelovanTa Soris xix-aZireli mexorume jgufic mouwveviaT vinme odabaSis TaosnobiT, razec xalxs leqsic ki Seuqmnia:

odabaSo, dauare Seneburi `jaydan-

ana~, zed xoronic miayole, Seni erTai biWebTana.

arsebobs filologiis mecniereba-Ta kandidatis, baton jemal jayelis mosazrebac, rom cekvis es saxeli uZvelesi droidan modis da ukavSird-eba adgilmdebareobas, cixe-simagres, xevs, gvars (jayeli, jayis xevi, jayis cixe, jayomani (sofelia), rom `jaydan-anas~ ileTebidan modis pirveli ileTi `gandaganasi~ saukuneTa ganmavlobaSi. igi Tavisi leqsiT gvamcnobs, rom `jay-danana~ aris qarTuli cekva da igi qal-vaJis cekvaa. misiT gadmoicema qal-va-Jis trfiali, rom masSi Cadebulia da gadmoicema axali ojaxis Seqmnis saw-yisi da momavlis rwmena. gTavazobT j. jayelis leqss `jaydanana~:

`jaydanana~ _ jayismanis nasizmari nani da nana. soflis biWma, soflis gogo soflis wyalze gaiyvana. mklavze koka gaugora, cecxli gulSi daavana, gza-gza TiTi atkacuna, sulSi Caijaydanana. mzes Rimili Camohkrifa, zurmuxtebSi gadacvala, soflis biWma soflis gogos Tavi Tvisi anacvala. wyaros wyalTan nakverCxali, sicil-sicil atkarcala, gogos piri daukocna, wylis avseba ar acala~.

esec erTi faqti imisa, rom warsul-Si aWaraSi yofila gogo-biWis erTad cekva, rom mas `jaydanana~ erqva.

dRes cekva ̀ jaydanana~ CvenTvis cno-bilia `aWaruli satrfialos~ – `qal-vaJianis~ saxelwodebiT da CarTulia cekva `gandaganas~ Sua nawilSi.

arsebobs kidev erTi istoriuli faqti imisa, rom cekva `jaydanana~ me-19 saukunis dasawyisSi arsebobda. is-torikos xariton axvledianis narkvevi gvamcnobs z. WiWinaZis Canawerebs, rom mas i. kekeliZem uambo, rogor CaaRwia 1870 wels ruseTidan aWaraSi axmed-beg ximSiaSvilamde Wianurze `jaydananas~ melodiis dakvriT. axmed-begs wveuleba gaumarTavs, sadac mowveuli iyo igive `xorumis~ xixaZireli mocekvave jgufi, sadac ucekviaT `jaydanana~.

arsebobs kidev erTi legenda-gad-mocema, romelsac mogviTxrobs xulos raionis sof. Rorjomis mkvidri, 90 wels gadacilebuli gorgaZe yurSum Saqiris Ze (1981 w.):

`Cemi babuis gadmocemiT, `jaydanana~ da `xoroni~ Rorjomuli cekvaa, Cven gadevReT SavSeTeli eub efendi gor-gaZisgan. `jaydananas~ ori kaci da erTi qali cekvobs. ori kaci iwyebs cekvas. Semdeg CaerTveba qali. iwyeba kacebis Se-jibri-jaxi cekvaSi. es cekva qristiano-bis droidan modis~. SekiTxvaze, ras niS-navs `jaydanana~ _ ganmartavs, rom `jay~ aris Sejaxeba, rom ori mamakaci erTmaneTs ejax-

cekva `jaydanana~

Page 26: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

26#13 (59), marti-aprili, 2016saqarTvelos

qoreografia

qarTuli sabavSvo qoreografiis folkloruli wyaroebiqarTul folklors uaRresad mdi-

dari istoriuli warsuli aqvs. amis dadasturebaa saistorio Tu salit-eraturo mwerlobaSi daculi origi-naluri masalebi, mkvlevarTa mier fiqsirebuli da Tavmoyrili poeziis nimuSebi, zRaprebi, legendebi, Tqmule-bebi, simRerebi, cekvebi, Teatralize-buli warmodgenebi da xalxuri TamaSo-bani. Cvenamde moRweuli es umdidresi mxatvrul-istoriuli Sinaarsis mqone masala karga xania moeqca samecniero da praqtikul-saSemsruleblo gamoy-enebis sferoSi. Seiqmna specialuri samecniero literatura, gamovlinda folkloruli variantebi, damuSavda sa-koncerto-sasceno CvenebisaTvis ufro misaRebi, gaTanamedrovebuli saavtoro nimuSebi da a.S.

qarTuli folkloruli masalebi farTod gamoiyeneba mozardi Taobis swavlebisa da aRzrdis mTliani sistemis SinaarsSic. aRniSnuli sakiTxis irgv-liv sxvadasxva dros Tavisi mosazre-bebi aqvT gamoTqmuli ilia WavWavaZes, akaki wereTels, vaJa fSavelas, iakob gogebaSvils, aseve pedagogiuri azris mkvlevarebs, folkloristebs, isto-rikosebs, praqtikos maswavleblebs.

cnobilia, rom qarTul folklorSi moZravi sabavSvo TamaSobani mravlad moipoveba. aqedan gamomdinare niWier da SemoqmedebiTad moazrovne qoreografs ar unda gauWirdes maTi sasceno da-muSaveba da dRevandel moTxovnebTan morgeba.

TamaSobis warmoSoba miekuTvneba adamianTa sazogadoebis Soreul war-suls da igi warmoadgens istoriulad Camoyalibebul aRzrdis saSualebas. TamaSobis warmoSobisa da ganviTare-bis dasabams warmoadgens Sroma. Tumca droTa ganmavlobaSi bavSvi SromiTi procesidan metnaklebad gamoTavisu-flda, ramac misi bavSvobis periodi mkveTrad gaaxangrZliva. swored am dros gaCnda sxvadasxva sabavSvo TamaSo-bani, romelTa saSualebiTac bavSvi ax-denda sakuTari energiis gamoyenebas da iZenda zrdasrulobisaTvis saWiro unar-Cvevebs.

XX saukuneSi folkloruli eqs-pediciebis dros Sekrebil eTnografiul masalebSi mravlad moipoveba xalx-uri esTetikuri aRzrdis procesSi gamosadegi nimuSebi. magaliTad, duSe-Tis raionis sofel maRaroskaris mcx-ovrebi, 75 wlis Wrela uZilauri gad-mogvcems: `icodnen cekva `cangala da gogona~. hqondaT garmoni, stviri, sal-amuri da erTobodnen~. aseT RonisZie-baTa Semdeg bavSvi (mozrdilebTan er-Tad) garkveul warmodgenebs Rebulob-da xelovnebis nimuSebze da praqtiku-ladac monawileobda maT SesrulebaSi. es ki momavali xelovanis momzadebis pirobebs qmnida. erT-erTi Canaweris mixedviT sofel sxvitorSi (saCxeris raioni) mozardebi xareba dRes diliT erTgvari niRbebiT (ikeTebdnen mware gogras, romelzedac adamianis saxe iyo gamoxatuli) ojaxebSi Camoivlidnen da garkveuli teqstis leqss mRerodnen. aseTi SemoqmedebiTi praqtika momavali artistis momzadebis erTgvar repeti-cias warmoadgenda. imdroindeli presa iseT masalas gvawvdis, romliTac bavS-vTa aseT warmodgenebze vRebulobT in-formacias. 1882 wlis gazeT `droeba~-Si (N69) dabeWdil werilSi vkiTxulobT: `marxvis Semdeg pirvel kviras marTa-lia, Teatrebi ar iyo, magram 2 saRamo gaimarTa. pirveli saymawvilo saRamo, sadac Tavis patara moqmedebiT anug-eSes da kargi momavlis imedi gauRviZes Tavis mSobelTa da gareSe mayurebelTa: zogi sakravze ukravda, zogi leqsebs kiTxulobda, zogi mRerodnen da zogi cekvavdnen. saRamom Cinebulad Caiara~.

qarTuli xalxuri pedagogikis cno-bili specialistis, anton xinTibiZis azriT, bavSvis esTetikur aRzrdas em-saxureboda xalxuri TamaSobanic, rom-lebic didi popularobiT sargeblobda bavSvebSi da romelTagan bevrSi msaxio-bis CvevaTa dauflebis elementaruli sawyisebi iyo. aqve avtors magaliTad moyavs erT-erTi sabavSvo TamaSoba, romelic qoris Tavdasxmas asaxavs kruxze da wiwilebze: `erTi bavSvi de-dis rols asrulebs, meore qoris, xolo danarCeni wiwilebisa. aq TiToeuli im TvisebaTa dauflebaSi da gamomuSave-baSi iwrToboda, romlebic yovel am frinvels gaaCnia, is fsiqologiuri ganwyobis dauflebaSic, rac yovelTvis iqmneba aseT kreatiul momentSi. ilia WavWavaZe miiCnevda, rom swored amgvar momzadebagavlili bavSvebi iyvnen Sem-dgomSi qarTuli Teatrisa da zogadad scenis momavali Taoba.

XIX saukuneSi didi popularobiT sargeblobda `yeenoba~, `berikaoba~, `Wona~ da mravali sxva sanaxaoba. am sa-naxaobebSi didebTan erTad mozardebi da bavSvebi monawileobdnen.

dimitri janeliZe Tavis naSromSi _ `qarTuli Teatris xalxuri sawyisebi~ mogviTxrobs, rom `yeenobas~ asruleb-da 20-30 kaci _ moxucebi da axalgaz-rdebi, zogjer ki mxolod mozardebi monawileobdnen masSi: `axalgazrdebis grova, romelic masxrulad aris SeniR-buli, _ vkiTxulobT iqve _ didi alm-iT dadis quCa-quCa da SearCevs maTive wridan arCeul da saxumarod mokazmul yeenis amalas, gamvlelebs aiZulebs Tayvani scen yeens, xarki gadauxadon~ (gv. 276-281).

amrigad bavSvebi da mozardebi aq-tiurad monawileobdnen `yeenobis~ CatarebaSi. berikaobaSic araerTgan gvxvdeba didebTan erTad patare-bis monawileobac. es arc aris gasak-viri, radgan orive sanaxaoba bavSvTan iyo dakavSirebuli. yeenobaSi dimitri janeliZe bunebis ganayofierebisa da Svilierebis kultis gadmonaSTebs xe-davs. ufro sayuradRebo cnobebi ber-ikaobazea Semonaxuli. dimitri janel-iZe mogviTxrobs, rom `bera _ bara cx-ovelis Svils niSnavs. berikas ki xSirad daTos (daTvs) uwodebdnen~. amasTan avtoris azriT berikaoba Seyvarebuli qal-vaJis rolebis Sesrulebasac gu-lisxmobs, ris Sesabamisadac d. janel-iZe askvnis _ `berikaoba ganayofierebi-sa da Svilierebis saerTo kults ukav-Sirdeba~ (gv. 349-350).

amrigad, rogorc yeenoba, ise ber-ikaoba SvilierebasTan da TviT bavS-vTan iyo dakavSirebuli da SeiZleba amitomac Rebulodnen masSi bavSvebi esoden aqtiur monawileobas. ra saxiT da ra formiT xdeboda am sanaxaobebSi bavSvebis monawileoba? orive sanaxao-bisaTvis mozardebis Tvalwin da maTi monawileobiT didxans emzadebodnen, daaxloebiT 10-15 dRe. am samzadis-Si garkveul yuradRebas saWiroebda monawileebis morTul-mokazmuloba. berikaobis Semsruleblebi sagangebo kostiumebSi ewyobodnen, ikeTebdnen daTvis, mefis, kurdRlis, mosamarTlis da sxvaTa niRbebs an saTanado tanisa-moss icvamdnen.

am TamaSobaSi monawileobisas axal-gazrdebi eCveodnen Tu rogor unda gamoexataT gamarjveba, damarcxeba, sikvdili, rogor unda moqceuliyvnen tyved Cavardnisas an rogor unda daex-snaT tyveobidan Tavi. anton xinTibiZe miiCnevs, rom es iyo msaxiobTa momzade-bis skola, kadrebis samWedlo. magram msaxiobebis Cvevebs maTi mayurebeli axalgazrdac Rebulobda, ufro swo-rad _ fsiqologiurad eCveoda da qce-vis zogierT xasiaTs ecnoboda. es ki

iyo bavSvTa da mozardTa mTeli masa, romlebic Zalian ganicdidnen am san-axaobebis monawileTa moqmedebas. amg-vari gancdisa da monawileobis Sedegad xalxuri sanaxaobebi ara mxolod maTi monawileTaTvis warmoadgenda msax-iobTa erTgvar mosamzadebel skolas, aramed misi mayurebeli momavali Tao-bisaTvisac. ase emzadebodnen xalxuri msaxiobebi.

XIX saukunis meore naxevarSi inten-siurad grZeldeboda aRzrdis xalx-uri tradiciebi. aRsaniSnavia, dabali fenidan gamosuli e.w. yaraCoRelebisa da muSa-xelosnebis poezia. TiToeuls erTgvari specifikuri formebi hqonda, magram oriveni erTi mxriv, mSromelTa Sexedulebebs, xolo meore mxriv, mkve-Trad gamoxatul ganaTlebis element-ebs Seicavdnen.

saqarTveloSi gavrcelebul sabavSvo TamaSobebze dakvirvebisas aSkarad Cans maTi geografiuli aspeqtiT gamowveu-li gansxvavebani. sxvadasxva kuTxeSi gavrcelebuli TamaSobani erTgvarad asaxavs am kuTxisaTvis damaxasiaTebel tradiciebs, saqmianobas, zne-Cveule-bebs.

samwuxarod, Cvenamde saTanado sis-ruliT ver moaRwia masalam imis Taoba-ze, Tu ra tipis cekvebs iyenebdnen Zvel saqarTveloSi mozardTa swavlebis, maTi gawvrTnis mizniT, magram, Tu gaviTval-iswinebT aRzrdis xalxur tradiciebs, qveynis realur yofas da masTan dakav-Sirebul problemebs, advili warmosad-genia, rom am mizniT uTuod gamoyenebu-li iqneboda sanadiro, sportuli, sabr-Zolo da SromiTi ritualuri cekvebi. bunebrivia, rom uSualod cekvis magiur ritualTan misasvlelad yoveli xalxi, maT Soris qarTvelobac gamoiyenebda bavSvuri moqmedebis Cveulebriv forma-TamaSs. qarTuli folkloris analizi adasturebs, rom CvenSi gavrcelebuli yofila TamaSis araerTi saxe, romel-ic mozards momavali cxovrebisaTvis amzadebda, awrTobda rogorc fizi-kurad, ise sulierad, aZlevda samomav-lod gamosayenebel codnas, aCvevda da aguebda im moTxovnebTan, romelsac mas xval Tu zeg wauyenebda cxovreba.

sportis istoriis mkvlevaris, zaqar-ia SerazadiSvilis `xalxuri TamaSo-bani~ Semgrovebluri xasiaTis naSromia, sadac Tavmoyrili da aRwerilia or-mocdaaTamde qarTuli xalxuri TamaSo-ba. maT Soris metad sayuradRebod miviCnieT `oxoinana~, romelic aWaraSi gavrcelebuli sacekvao nimuSis zusti analogiaa. `monawileobs 15-mde moTama-Se _ vaJebi 7 wlis asakidan. monawileni erTimeores qamrebSi Caebmebian. wina moTamaSe meTauria da xelSi uWiravs qamari. meTauri masze mobmul moTama-Seebs zigzagiseburad daatarebs da gza-kvals ubnevs, rom rogorme mwkrividan mouwyvetlad Semoutrialdes, miswvdes da fexze sartyeli moartyas. meTauri roca moesurveba iZaxis: `oxoinana~, da-narCenebic imeoreben: `oxoinana~, roca moesurvebaT meTaurs gamocvlian~. es zustad is SemTxvevaa, roca yofaSi war-moSobili TamaSoba xelovnebaSic agr-Zelebs arsebobas da ufro metic, igi am kuTxis, kerZod ki aWaris sacekvao folkloris erT-erTi TvalsaCino da gavrcelebuli nimuSia.

zaqaria SerazadiSvils amave naSrom-Si aRwerili aqvs TamaSi `kataTagvoba-na~, romelic formiT Zalian waagavs qarTuli sacekvao folkloris erT-erT gavrcelebul saxes _ ferxuls.

`monawileobs 20-30 mcire asakis bavS-vi, bavSvebi airCeven katas da Tagvs. da-narCenebi erTmaneTs Cahkideben xels da Caabamen did wres.

Tagvi dadgeba wreSi, kata _ wris ga-reT. iwyeba TamaSi. kata cdilobs Sei-

Wras wreSi, rom Tagvi daiWiros, dan-arCeni moTamaSeni ki ar uSveben da Tu mainc SeiWra, Tagvs saSualebas aZleven, rom katas wridan gaeqces, katas ki gzas uRobaven. roca daiWers, axal katas da Tagvs irCeven“. es siuJeti namdvilad iZleva imis saSualebas, rom sasceno damuSavebiT, sworad SerCeuli musika-luri TanxlebiT da siuJetis gamraval-ferovnebiT am TamaSobidan saintereso da saxaliso sabavSvo sacekvao nomrebi Seiqmnas.

aseTive wriuli ferxulis forma aqvs aqve aRweril kidev erT TamaSs `Tula~.

`monawileobs 20-mde moTamaSe, vaJebi, TamaSisaTvis saWiroa Zveli yabalaxi. monawileni dgebian wreze. erT-erTi moTamaSe Tavisi surviliT dgeba wre-Si. is iqneba morbenali. danarCenebidan erT-erTs zurgs ukan damaluli aqvs yabalaxi, anu `Tula~, romelsac orive bolo erTad aqvs gamonaskvuli.

moTamaSeebi wreSi Camdgars, anu morbenals, rogorc ki dros uxelTe-ben urtyamen yabalaxs da isev malaven an gadascemen erTimeores. morbenali cdilobs ̀ Tula~ ipovos da moTamaSeebs waarTvas. is moTamaSe, romelsac morbe-nali `Tulas~ upovis, dgeba morbenlis adgilze (gv.25).

zaqaria SerazadiSvilisave naSromSia aRwerili sabavSvo TamaSoba `miparva~: `monawileobs 15-mde moTamaSe _ gogone-bi da vaJebi 7 wlis asakidan. moTamaSeni irCeven moTvalTvales, dgebian swor xazze, xolo moTvalTvale dgeba xazi-dan 15-20 nabijis daSorebiT, ise, rom moTvalTvaleze miqceuli aqvs marcx-ena an marjvena mxari da SeuZlia Tavis mobrunebiT gaixedos moTamaSisken an sawinaaRmdego mimarTulebiT.

rodesac moTvalTvale sawinaaRm-dego mimarTulebiT iyureba, moTama-Ses ufleba aqvs waiwios win, ramdena-dac moaswrebs, ise, rom moTvalTvalem misi moZraoba ver SeniSnos. winaaRm-deg SemTxvevaSi moTvalTvale mas daabrunebs sawyis xazze. sawyis xazze dabrunebuli yoveli moTamaSe ki Tav-idan iwyebs win wawevas. is, vinc moT-valTvales imdenad dauaxlovdeba, rom mxarze xels dahkravs, gamarjvebulia da moTvalTvales Secvlis~ (gv. 47).

zemoT aRwerili TamaSebic vfiqrob erTob saintereso folkloruli masa-laa. am siuJetis gamdidreba qarTuli sacekvao leqsikisaTvis damaxasiaTe-beli moZraobebiT, vfiqrob, karg saSu-alebas iZleva sabavSvo, saxaliso qo-reografiuli nomrebis Sesaqmnelad.

sabavSvo TamaSobaTa Soris erT-erTi metad sayuradRebo gasarTobia `niSxa-niSxa~, romelsac yuradReba miaqcia vera bardaveliZem da misi ganxilvisas Semdeg daskvnamde mivida: `qarTuli sabavSvo TamaSoba `niSxa-niSxa~ asaxavs kosmiur-miTologiur scenas mnaTobi mzisa da Savbneli Zalis gveleSapis daucxrobeli brZolisas. es kosmiur-miTologiuri siuJeti xalxs SeeZlo Seeqmna uZveles warmodgenebTan dakav-SirebiT dRe-Ramisa da bunebrivi se-zonebis cvlis gamomxatveli naTeli da Savbneli, keTili da avi Zalebis Widi-lis Sesaxeb~.

am TamaSobaSi mzis qalRvTaebas bar-bares warmoadgens barbaluka, xolo Savbnel Zalas _ gveleSaps, niSxa-niSxa. es TamaSoba mzis qalRvTaeba barbaluka-sa da gveleSap niSxa-niSxas brZolis am-saxveli misteriis gadmonaSTia. dimitri janeliZis azriT, niSxa-niSxa rom mar-Tlac saferxulo Sesrulebis misteria unda yofiliyo, amas isic adasturebs, rom TamaSis wyobas SenarCunebuli aqvs saferxulo Sesrulebis niSnebi: moT-amaSeTa or jgufad mwyobrSi sakuTari mTqmelis (barbaluka da niSxa-niSxa) yola. sa- 27. gv›

Page 27: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

27#13 (59), marti-aprili, 2016 saqarTvelos

qoreografia

bavSvo TamaSo-baSi saferxulo wyobidan bevri

ram dakargulia, magram, samagi-erod masSi ufro TvalnaTliv Cans adrindeli miTologiuri siuJetis gadmonaSTi.

Tavis naSromSi `qarTuli Teatris istoria~ d. janel-iZe aRwers or sabavSvo TamaSs, romelsac ukavSirebs totemis arsebobas qarTul folklor-Si. erT-erTi aseTi TamaSia `oSanmgeloba~ _ `Seikribebod-nen bavSvebi, gaakeTebdnen mg-lis Tavs (fituls), TiviT gas-tenidnen, joxze wamoagebdnen da soflis kardakar davlisas mRerodnen:

`oSanmgela did mgelaes mgeli mitom movkaliSeni da Cemi mteriaoSanmgela did mgelaes mgeli mitom movkaliTxa SemiWama nislaomaspinZelo gagvistumresxvaganac gvinda misvlao~.aqvea aRniSnuli meore TamaSi

_ `mgloba~, romelsac ZiriTa-dad xevSi TamaSobdnen: `Semox-azavdnen wres, Sig rom tyavis qudebs daawyobdnen, viTom cx-vrebia. iqve daayeneben mecxva-res, erT mgels irCeven da sx-vebi ki zurgSemoqceviT qudeb-is irgvliv wvebian da iZineben, viTomc mecxvaris ZaRlebia. mgeli cxvars epareba, mecxva-re amas gaigebs da daustvens. mgels ZaRlebi gamoekidebian, mgeli garbis da Tu man mot-acebuli qudi mijnamdis moita-na, is gamarjvebulia, Tu gzaSi daiWires, quds waarTmeven da mas cemiT gaagdeben.~

avtori fiqrobs, rom es TamaSobani mistiuri qmedebis naSTi unda iyos da ar SeiZleba ar mogvagonos TrialeTis ver-cxlis Tasze cxovelisTavian niRbosanTa ritualis gamosax-uleba.

pirvelyofili kulturis mklevarni didi xania cdiloben imis garkvevas, ra ufro adre Seiqmna _ Sroma Tu TamaSoba. ed. teilori aRniSnavda, rom bevri TamaSoba cxovrebaSi ar-sebuli saqmianobis saxumaro

mibaZvas warmoadgenso. v. vund-ti ki im daskvnamde mivida, rom `TamaSoba Sromis Svilia~, misi azriT TamaSobis yovel formas Tavisi Sinaarsi aRebuli aqvs raime seriozuli saqmianobi-dan, romelic drois mixedviT win uswrebda TamaSobas.

qarTuli xalxuri TamaSe-bis cnobil mkvlevars a. ciba-Zes Cawerili aqvs erTi aseTi TamaSi: `bavSvebis gundi zis mdeloze. erTi maTgani leqsad svams kiTxvas, danarCenebi ki isev leqsad erTxmad pasuxo-ben.

kiTxva: vis unaxavs gazafx-ulze, rogor sTesen siminds?

pasuxi: gvinaxavs da kidec viciT, rogor sTesen siminds.

kiTxva: mere, rodesac amova,rogor marglaven siminds?pasuxi: ToxebiT Camwkrivde-

bian ase marglaven siminds.Sepasuxebis dros bavSvebi

asruleben saTanado rit-mul moZraobebs. leqsi Zalian vrcelia da masSi asaxulia mTeli suraTi simindis moy-vanisa _ daTesvidan dafqvamde da gamocxobamde. cxadia, amg-vari TamaSobebi, garda imisa, rom bavSvs uviTarebs gonebriv horizonts, musikalurobas, riTmis grZnobas, amavdrou-lad amzadebs mas cxovrebisaT-vis, aZlevs aucilebel SromiT Cvevebs.

Sromisadmi miZRvnil TamaSo-baTagan erT-erTia megruli `Sinkoba-ia~. es aris gasarTo-bi TamaSoba, romelic Sromis calkeuli epizodis gasceni-urebas warmoadgens. ̀ moTamaSe-ni miwaze dawvebian, viTomc nes-vebia. erTi mebaRea da mas hyavs ZaRli. meore ki qurdia da cdi-lobs gaityuos mebaRe da nesvi moiparos. mebaRe gamoekideba da Tu daiWira, qurdi damarcx-ebulia~. am TamaSobis ufro vrceli aRweriloba msaxiobma grigol basilaiam gaakeTa. ser-gi makalaTias `Sinkoba-ia~ moy-vanili aqvs sabavSvo TamaSoba-Ta Soris, grigol basilaia ki agviwers mozrdilTa TamaSo-bas. ufro Zvel saxes bavSvTa TamaSoba unda warmoadgendes,

xolo mozrdilebs Semdeg am TamaSobaSi axali viTarebis Sesaferisad socialur uTanas-worobasTan brZolis motivebi SeutaniaT.

araerTi mkvlevaris mier Segrovili TamaSebis ganxil-visas Cndeba mosazreba maTi erTgvari diferenciaciis Ses-axeb. TamaSebi SeiZleba daiyos Sinaarsis da formis mixedviT. arsebobs qalTa da vaJTa, aseve qal-vaJTa TamaSobebi.

qoreografiis mkvlevarTa mier (d. janeliZe, a. TaTaraZe, l. gvaramaZe) gamoiTqva azri, rom axalgazrdebis esTetikuri ganviTarebis mizniT tradici-uli cekva-TamaSobani diferen-cirebuli saxiT unda yofiliyo gamoyenebuli. jer kidev sulx-an-saba orbeliani ambobda, rom WabukTaTvis gankuTvnil cekva-moZraobebs `fundruki~ erqva, xolo qalebisaTvis gankuT-vnil SedarebiT Serbilebul moZraobebs _ `xuntruci~.

vaJebis aRzrdisaTvis gamoi-yeneboda sawvrTnel-savarjiSo, sportTan dakavSirebuli TamaSobani: `CoganburTi~, `cx-enburTi~, `isindi~, `yabaxoba~, `marula~, agreTve `lelo~, romelic sascenod damuSavda da didi xnis manZilze erT-erT efeqtur sacekvao nomrad iTvleboda saxelganTqmuli suxiSvilebis ansamblis reper-tuarSi.

TamaSobaTa klasifikaciis saintereso sqemas gvTavazobs zaqaria SerazadiSvili Tavis naSromSi ̀ xalxuri TamaSobani~. aq TamaSobebis dayofa xdeba rogorc formis, aseve Sinaar-sis da moTamaSeTa raodenobis mixedviT. am dayofaSi gaTval-iswinebulia kidev erTi aspeq-ti. TamaSobebi dayofilia maTi Sesrulebis wesis mixedviT.

msgavsi dayofa gvxvdeba qarTul xalxur ferxulebSic, romelsac avTandil TaTaraZe gvTavazobs. igi ferxulebs yofs formisa da Sinaarsis mixedviT. formis mixedviT gamoyofs xuTnair ferxuls:

1. wriuli;2. wre-wreSi Casmuli;

3. or da samsarTuliani;4. wris SigniT moTamaSiT; 5. ferxulebs mwkrivebis sax-

iT, anu `ferxisa~. Sinaarsis mixedviT ki igi 6

nairsaxeobas gamoyofs:1. monadiruli;2. astraluri sxeulebis

saTayvanebeli;3. religiur-ritualuri;4. sabrZolo Sinaarsis;5. patriotuli Sinaarsis;6. sayofacxovrebo Sinaarsis.ferxulebisa da TamaSobe-

bis klasifikaciaTa Soris aris rogorc msgavseba, aseve gan-sxvavebac. amis TvalnaTliv dasanaxad gTavazobT zaqaria SerazadiSvilis mier warmod-genil sqemas, romelic sabavS-vo TamaSobebis garkveul klas-ifikacias warmoadgens.

yovelive zemoTqmulis sa-fuZvelze SeiZleba garkveuli daskvna gavakeToT, kerZod:

istoriulad Camoyalibebu-li moZravi TamaSobani xalxuri Semoqmedebis nayofia, yoveli aseTi TamaSi warmoiqmneba ra garkveul sazogadoebriv ga-remoSi, am sazogadoebasTan erTad viTardeba, saTanado cvlilebas ganicdis, yofis ganuyreli elementi xdeba da xalxuri kulturis Ziri-

Tad fondSi Sedis, amdenad am kulturis Taviseburebas met-naklebi sizustiT asaxavs. am

gziT Camoyalibebul TamaSoba-Ta maragSi dagrovilia araer-Ti siuJeturad mimzidveli TamaSoba, romelic saukuneTa manZilze bavSvis fizikur da sulier aRzrdas emsaxure-boda da Cvenamde maRalgan-viTarebuli, daxvewili saxiT movida. amitomaa, rom moZravi TamaSobebis es mdidari fondi xalxuri Semoqmedebis ara mar-to saukeTeso nimuSebis sagan-Zuria, aramed amasTan erTad igi aris bavSvis fizikuri da SemoqmedebiTi aRzrdis Tana-medrove meTodebis gamdidreb-is saukeTeso saSualeba. um-Tavresi ki mainc is aris, rom Semoqmed-qoreografTa axlan-delma Taobam ara marto unda moiZios da gamoavlinos xalx-Si jer kidev SemorCenili sa-bavSvo TamaSobani, aramed maTi gadamuSaveba-gamxatvrulebiT saintereso sasceno saxilvel-ic Seqmnas.

Tamar gegeSiZe,SoTa rusTavelis sax.

Teatrisa da kinossaxelmwifo universitetis

doqtoranti

qarTuli sabavSvo qoreografiis folkloruli wyaroebi‹26. gv

‹25. gv

eba gogos gulisaTvis, xolo `nana~ qals niSnavs. Tu daveyrdnobiT gadmo-

cemebs, Tqmulebebs, legendebs, mivdi-varT daskvnamde, rom saxelwodeba `jay-danana~ SesaZlebelia gamomdinareobdes romelime sarwmunod misaRebi gadmo-cemidan, rac modis Soreuli warsuli-dan. igi qal-vaJis satrfialo cekvaa. zog SemTxvevaSi qal-vaJis sasiyvarulo gaSairebasac vxvdebiT.

arsebobs mravali leqsi, sadac qal-vaJis sasiyvarulo poemaa gadmocemuli. esenia: jemal jayelis `jaydanana~, fri-don xalvaSis `gandagana~, zurab gorgi-laZis `gandagana~, vaxtang axvledianis `aWaruli satrfialo~, giorgi sa-luqvaZis ̀ gandagana~, JuJuna xajiSvilis `gandagana~, nana gvariSvilis `aWaruli qorwili~, Saqir zoiZis (yaWo) Sairebi, xalxuri satrfialoebi da gaSairebebi elvana solomoniZis da bevri sxva.

uwin cekva sruldeboda simReris

TanxlebiT. jer iwyeboda simRera qal-vaJTa gaSairebiT. amas mohyveboda taSi da mocekvaveTa gamowveva. im SemTxveva-Si, roca mandilosani erTveboda cekva-Si, erT-erTi mamakaci tovebda cekvas, raTa wyvilisaTvis ar SeeSala xeli. mandilosani agrZnobinebda, Tu visTan hqon-da survili cekvisa. miuxeda-vad amisa, qali TavdaWerilia, ar Tmobs pozicias, iqceva ise, TiTqos marto cekvavs. qali cdilobs gaeqces vaJs, rom zedmetoba ar gamouvides. yovelives xelebis moZraobiTa da saxis mimikis saSualebiT agrZnobinebs.

cekvaSi mamakacis mxridan dasaSvebia msubuqi, moridebu-li moZraoba, nazi, mimzidveli saxis gamometyveleba. qalis irgvliv mosiyvarule, vnebis gamomxatveli trfiali. dauSve-

belia qalze Sexeba, uxeSoba, gadamete-buli qcevebi. mamakaci misi qceviT unda imsaxurebdes mowonebasa da siyvaruls. am SemTxvevaSi qali ufro Tamamia, mi-marTavs eSmakobas, agrZnobinebs, rom mas moswons vaJi, magram moridebulia, cdilobs gaqcevas. vaJi xvdeba amas, ma-

gram qali mainc axerxebs gaqcevas.dRes es cekva gvxvdeba cekva `ganda-

ganaSi~, igi msgavsia cekvis `davluri qarTuliT~.

israfil diasamiZefolkloris mkvlevari

cekva `jaydanana~

Page 28: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

28#13 (59), marti-aprili, 2016saqarTvelos

qoreografia

Cveni qveynis xalxuri qoreografiu-li xelovnebis da masTan dakavSirebu-li adreuli formebis SeswavlisaTvis, gansakuTrebuli roli arqeologiur Zeglebze mocemul adamianis im uZve-les gamosaxulebebs eniWeba, romelTa poza, mdgomareoba da gamosaxvis man-era SeiZleba aRviqvaT rogorc cekvis fiqsacia. materialuri kulturis Ti-Toeuli amgvari nimuSis saSualebiT cekva, erTis mxriv, adamianTa Soris komunikaciis erT-erT uZveles saSu-alebad warmogvidgeba da meores mxriv ki is ama Tu im RvTaebisadmi aRvlenili ritualis Semadgeneli nawilia (Tumca, amgvari cekvac RvTaebasTan erTgvar komunikaciad SeiZleba CaiTvalos).

am nimuSebs miekuTvneba: imirisa da aruxlos goraTa anTropomorfuli figurebi, oznis Tixis fiala xatovani niSnebiT, TrialeTis vercxlis Tasi reliefuri kompoziciiT, saTovle na-baRrebis brinjaos sartyeli, Tixisa da brinjaos iTifaluri qandakebebi, rexis qva masze gamosaxuli mrokavi urCxuliT, samadlos qvevris moxatu-loba, samadlos isarnis moxatuloba da kavTisxevis sabeWdavi mocekvavis gamosaxulebiT. isini gamoirCevian ara marto mravalferovnebiT Tu Ses-rulebis sakmaod maRalmxatvruli doniT, aramed rogorc kultmsaxure-basTan dakavSirebuli Zeglebi Rrma azrobrivi datvirTviTac. unda iTqvas isic, rom maTze gamosaxuli adamianis figurebis xelebisa da fexebis mdgo-mareobebi dRevandel qarTul sacekvao moZraobebisTvis damaxasiaTebel kidu-rTa mdgomareobebs emsgavseba. garda amisa, es Zeglebi garkveul paralelebs pouloben saqarTvelos farglebs ga-reT aRmoCenil sxvadasxva arqeologi-ur nimuSebTan, riTac isini qarTuli da ucxouri kulturebis urTierTkavSiris magaliTebis saxiTac gvevlinebian.

imirisa da aruxlos goris `mrokav-mlocveli figurebis~ (Zv. w. aR. VI-IV aTaswleulebi) ZiriTad damaxasiaTeb-el niSanTagan gamoikveTeba mamakacuri gamanayofierebeli Zalis simbolo (fa-losi) da xelebis uCveulod maRla apy-robili mdgomareoba, romelic SeiZleba aRviqvaT, rogorc mlocveli adamianis Jesti da amavdroulad, rogorc mroka-vi adamianis sacekvao poza.

imir-aruxlos goris adamianis gamosaxulebis msgavsi magaliTebi msoflios mraval kuTxeSi moipov-eba, Tumca gansakuTrebuli sicxadiT qarTuli anTropomorfuli figurebi ikonografiul msgavsebas ̀ valkamonikas~ kldis reliefze mocemul figurebTan amJRavneben. es msgavseba TavisTavad am figurebis gamomZerwvelTa Tu amom-kveTelTa SemoqmedebiTi (da ara marto SemoqmedebiTi) ganviTarebis erTnair doneze miuTiTebs, rom erTmaneTisgan Soris myofi, imdroindeli xalxisT-vis adamianis sxeulis nawilebis war-mosaxva aracnobier niadagze erTnairad xorcieldeboda. mniSvnelovania isic, rom imiris da aruxlos goris `mrokav-mlocveli figurebi~ ikonografiulad emsgavseba da enaTesaveba eneoliT-adre brinjaos xaniT daTariRebul oznis Tixis fialis I niSans _ `yunculas~ gamosaxulebas.

oznis Tixis fialis (Zv. w. aR. IV-III aTaswleulebi) gare kedelze, notio TixiT xuTi gaprialebuli msxvili gan-calkevebuli niSania gamosaxuli. niSne-bi ganlagebulia erTmaneTis Tanmimdev-robiT da Tanabari daSorebebiT avseben fialis gare zedapirs.

I niSani, xelebapyrobili (SeiZleba frinvelsaxovanic) mocekvavis _ `yun-culas~ gamosaxulebaa. texili xazebisa da spiralurad daxveuli monakveTis saxiT gadmocemuli II niSani orgvar

mniSvnelobas iZens: is SeiZleba aRviq-vaT, rogorc Sesawiri rqosani cxovelis gamosaxulebad, amavdroulad saferxiso msvlelobis ganlagebadac, `cekvis nax-azad~. III niSani RvTaebis gamosaxulebaa, romelsac Seewira es cxoveli. IV niSani aris `sicocxlis xis~ gamosaxuleba da II niSnis msgavsi V niSani aris ukve aRd-genili rqosani cxovelis, rogorc ada-mianis mier RvTaebisgan gamoTxovili nayofierebis simbolo, amavdroulad `cekvis naxazi~. aSkaraa, rom am niSnebiT gadmocemuli informacia nayofierebis RvTaebis kultis Tayvaniscemis ideas atarebs. imdroindeli adamianis mier cekviT xdeboda msxverplSewirva da miRebuli nayofierebis samadlobelsac cekviTve aRavlenda.

oznis Tixis fialaze I niSani – yun-cula gamosaxulia II da V niSnebs So-ris, rac sacekvao qmedebis samnawilad, samTaganad ganlagebaze mimaniSnebeli faqtia. samTaganad agebul cekvis faqts vxvdebiT Teimuraz II-is mier aRwer-il Zeobis ritualSi, romlis drosac sruldeboda cekva `samaia~, erT mxares kacebis, xolo meore mxares qalebis jgufisa da maT SuaSi menestvis cekviT. samTaganad sruldeba a. TaTaraZis mier aRwerili fSauri samaiac, sadac frenas mimsgavsebuli sacekvao moZraoba exmi-aneba d. janeliZis mier frinvelsaxovan RvTaebad navaraudev `samaias~.

samaias organad Sesrulebuli vari-antic arsebobda, razec al. jambakur-orbeliani migviTiTebs, magram cek-va samaias struqturuli naxazi rom mkacrad samnawilovani unda iyos, amas metyvelebs fSauri samaias teqsti `sa-maia samTagana ar iqneba orTagana~, amis dadasturebaa Tavad termin `samaias~ qarTuli variantebi _ ̀ calyua~ da ̀ yun-culi~ da ra Tqma unda, amasve mowmobs oznis Tixis fialis I, II da V niSnebic. amavdroulad, `yuncula~ da `calyua~ ufro marTebulad gamoxatavs am sanax-aobis formis arsebas: erTisa da oris an orisa da erTi ganis SerwymiT, vidre daunawevrebeli da mTliani sityva `sa-maia~.

oznis Tixis fialis I niSnis da imi-ris goris Savzedapiriani WurWlis mrokav mlocveli figuris msgavsad `yuncula~ mdgomareobaSia mocemuli rexis qvis gamosaxuleba (Zv. w. aR-is IX-VII s.s.). garda amisa, rexis qvis gamosax-ulebis aRqma Semobrunebuli mxridanac SeiZleba, ra SemTxvevaSic igi xelebapy-robili figuris monacemebs iZens da amgvaradac msgavsebas amJRavnebs aRniS-nuli arqeologiuri Zeglebis gamosax-ulebebTan.

sacekvao qmedebis ganlagebis umniS-vnelovanesi faqtia warmodgenili Tria-leTis vercxlis Tasze (Zv. w. aR. II aTas-wleulis I naxevari). Tasis formidan gamomdinare, mkvlevarebi figuraTa ms-vlelobas `ferxulad~ miiCnevdnen, rac ar aris marTebuli. Tasis reliefur kompoziciaSi mjdomare figurisa da sicocxlis xis gamosaxviT irRveva fer-xulis etimologiuri mniSvneloba _ `mrgvalT wyoba~ da am mniSvnelobaSi arsebuli sacekvao qmedebis mrgvali, wriuli agebuleba. aSkaraa, rom erT-maneTis zurgsukan ganlagebuli fig-urebi ara wriulad, aramed erT xazSi `mwyobris~ saxiT miemarTebian mjdomare figurisa da sicocxlis xis gamosax-ulebisken.

cekvis es forma 150-e fsalmunSi naxsenebi sacekvao terminis `mwyobris~ gamoxmaurebacaa. sagulisxmoa, `mwyo-bris~ SekavSireba termin `bobRni~-sTan. sabas ganmartebiT: ̀ bobRni (150. 4 fsal.) ese ars dafa da dafdafi, tyavisagan Semzadebuli sakravi~. unda iTqvas, rom mwyobri ara marto simReris TanxlebiT SeiZleba Sesruldes, aramed sakravis,

kerZod dasartyami instrumentis: bo-bRnis, dafis, dafdafis TanxlebiT. am mosazrebas absolutur sicxades sZens TrialeTis vercxlis Tasze moce-mul figuraTa mwyobris win sivrceSi gamosaxuli nivTic, romelic Cvens mier dasartyam instrumentad aris aRqmuli.

es garemoeba imis Tqmis saSualebas iZleva, rom sul cota V saukunisTvis `mwyobri~ ukve arsebuli sacekvao ter-minia, xolo TrialeTis vercxlis Tasze gamosaxuli figurebis msvleloba imis dadasturebaa, rom `mwyobris~ tipis sacekvao saxilvels minimum 4000 wlis istoria aqvs.

Tasze gamosaxuli figurebi, mSvid, saritualo msvlelobas qmnian. es msv-leloba warmodgenilia:

• erTnairi tempo-ritmuli nabijiT;• erTnairad fiqsirebuli Tavis,

zetanisa da zeda kidurebis mdgomareo-biT;

• erTnairi samosiT;• erTnairi SeniRbulobiTa da

atributikiT (TasebiT)am maxasiaTeblebiT TrialeTis fig-

urebis mwyobri sacekvao saxilvels ukavSirdeba.

mkvlevarTa garkveuli jgufi Tri-aleTis Tasze gamosaxul kompozi-cias xeTuri nayofierebis RvTaebis `telefinusis~ Tayvaniscemis scenad miiCnevda. Tumca, maT mosazrebebSi na-klebad gvxvdeba cnobebi imis Sesaxeb, Tu ra formiT scemdnen Tayvans xeTebi `telefinuss~. e. giorgaZis naSromze _ `erTi sakulto obieqtis Sesaxeb xe-Tebis droindel mcire aziaSi~ dayrd-nobiT, sadac is exeba nayofierebis RvTaeba telefinusis dResaswaulsac, mniSvnelovani paralelebi ivleba am dResaswaulis aRniSvnis wessa da Tria-leTis vercxlis Tasze mocemul siu-Jets Soris da gadaWriT SeiZleba aRin-iSnos, rom TrialeTis vercxlis Tasze mjdomare figuris saxiT mocemulia telefinusis gamosaxuleba, mTliani siuJeti ki mis mimarT aRvlenil ritu-alur qmedebas gadmoscems.

qarTuli eTnografiuli sivrcisT-vis xeTuri RvTaeba telefinusi kargad aris nacnobi, rac gamovlenilia xeTuri telefinusis dResaswaulisa da svanuri ritualebis `muryvamobisa~ da `saqmi-sais~ aRniSvnis wesebis msgavsebebSi. amis sailustraciod gamodgeba svanuri `me-lia telefias~ – igive `telefuniS~ an `telfiSis~ saxelwodebebis Tanxvedra RvTaeba telefinusTan da amis magali-Tia svanuri `adrekilas~, rogorc Rv-Taebis tipis aseve saxilvelis kuTxiT msgavseba xeTur telefinusTan da mis-admi aRvlenili dResaswaulis garkveul detalebTan.

Tavis mxriv, mniSvnelovania Tria-leTis vercxlis Tasze mocemuli ikonografiuli `mwyobrisa~ da folk-loruli ̀ melia telefias~ qoreografi-uli suraTis erTmaneTTan kavSiric, rac imis Tqmis saSualebas iZleva, rom `melia telefia~ da sxva misi msgavsi cekvebi: `ialis TamaSi~, `winamZRola~, `ohoi nano~, `bari~, `laloini~ da `iav qalTi~ `mwyobris~ tipis cekvebs unda mivakuTvnoT.

mwyobris tipis cekvaa mocemuli Zv. w. aR-is IX-VII s.s. daTariRebul saTovle nabaRrebis brinjaos sartyelze. aq, erT-maneTis zurgsukan mdgar oTx niRbian adamians marjvena fexi aqvs gadadgmu-li da marcxena xeli erTmaneTis mxre-bze udevs. cekvis Sesrulebis amgvari forma, rogorc ukve aRiniSna, damaxa-siaTebelia TrialeTis vercxlis Tasis figurebisTvis da `melia-telefiasa~ da misi msgavsi cekvebisTvis. rac Seexeba maT mTlian struqturas, aSkaraa, rom mas erTi saerTo safuZveli gaaCnda, erTmaneTis zurgsukan, mwyobrSi mdgari

mocekvaveebis mier Sesrulebuli `rit-muli svlis~ saxiT, romlis uZveles da-dasturebas TrialeTis vercxlis Tasis reliefuri kompozicia warmoadgens. nabaRrebiseuli mwyobri ki TrialeTur mwyobrsa da svanur melia-telefias Soris arsebuli qronologiuri jaWvis damakavSirebeli rgolia. am mosazrebis gasamyareblad SeiZleba iTqvas isic, rom nabaRrebis sartyelze mocemul, am cekvis SemsrulebelTa figurebs ise-Tive usartyelo da mokle samosi acvi-aT, rogorc TrialeTis vercxlis Tasze gamosaxul figurebs.

nabaRrebis brinjaos sartyelze gamosaxulia sacekvao qmedebis meore scena. sacekvao moZraobas asrulebs ori niRbosani adamiani. rac Seexeba am moZraobis (`sasworis~) Sinaarss, igi aSkarad erTi mocekvavidan meore mo-cekvaveze upiratesobaTa gardamaval monacvleobas gvaCvenebs da savaraudoa, rom sartyelis moWedilobis es ori figura cekviT SebrZolebis wess gad-mogvcemen. am varaudis gasamyareblad ara marto figurebis araTanabari mdgo-mareobebi gamodgeba, aramed maTi xeleb-is mimarTulebebic. amgvari cekva ̀ mury-vamobaSi~ `keisarad~ wodebuli TiTo meTauris `Widaobisa~ da `saqmisaiSi~ – saqmisaisa da yaenis `SebrZolebis~ scen-ebis erTgvar gamoxmaurebas warmoadgens da, Sesabamisad, mis zemoT gamosaxuli oTxi figuris mwyobris TrialeTur mw-yobrsa da melia-telefiasTan Sexmiane-bis faqtsac amyarebs.

nabaRrebis brinjaos sartyelis moWedilobis cekvis amgvari scena, anu misi wyviluri saxe, saqarTveloSi aR-moCenil arc erT sxva arqeologiur Zeglze ar fiqsirdeba da arqeologiur ikonografiaSi wyvilTa cekvis unika-lur magaliTs warmoadgens.

sacekvao moZraobebis mravalfer-ovneba gamovlindeba Zv. w. aR-is IX-VII s.s. Tixisa da brinjaos iTifaluri qandake-bebis saxiT.

pirvel rigSi gvinda SevexoT sofel melaanSi aRmoCenil or anTropomor-ful figuras. orive figura SiSveli qalisaa. erT am figuraTagans orive xeli zeapyrobili aqvs e.w. orantis po-zaSi da mogvagonebs imirisa da aruxlos goris anTropomorfuli figurebisa da aseve oznis Tixis fialaze mocekvavis gamosaxulebis xelis mdgomareobebs. aSkara sacekvao pozas gvaCvenebs meli-Reles meore figurac, romelsac aR-marTuli aqvs mxolod marjvena xeli, marcxena xeli ki dabla, TeZosa da mucelze udevs, TiTqos doinjSemoy-rilia.

Zlier moZraobaSia gadmocemuli gurjaanis raionSi, kaWreTTan axlos aRmoCenili anTropomorfuli figura. kaWreTis figuris marcxena fexi mar-jvenaze odnav win mdebareobs, aSkaraa rom figura fexis TiTebidan iwyebs nabijis gadadgmas, fexis TiTebzeve rCeba marjvena fexi da moZraobis iseTi xasiaTi iqmneba. TiTqos figura raRacas an viRacas unda mieparos. moZraobis miparviT xasiaTs met damajereblobas uqmnis metismetad frTxili, idayvebSi maqsimalurad moxrili xelebi da ma-jebSi moxrili dabla mimarTuli xelis mtevnebi. xelebis am uCveulod moxrili mdgomareobiT STabeWdileba iqmneba, TiTqos figura romeliRac cxovels ba-Zavs.

Zlier moZraobaSia aseve warmodge-nili SorapanSi aRmoCenili mamakacis iTifaluri figura. kidurebis mdgo-mareobebiT igi Semtev xasiaTs avlens, rac imis Tqmis saSualebas iZleva, rom Sorapnis figura sabrZolo cekvis Sem-sruleblad iqnas miCneuli.

aleqsandre gelaSvili

qarTuli cekva arqeologiur ZeglTa ikonografiul sistemaSi

Page 29: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

29#13 (59), marti-aprili, 2016 saqarTvelos

qoreografia

qarTveli xalxis sasiqadulo poeti akaki wereTeli werda: `Segnebuli moR-vawe, raRac momavali saxeliT ki ar ityuebs Tavs, iRvwis im sitkbo-siamovne-bisaTvis, romelsac aqve, sicocxleSive igrZnobs muSaobis dros. marTlac, raRa sjobia im Segnebas, roca muSaobis dros gwams, rom Seni Sroma unayofod ar dar-Ceba da gamoadgeba qveyanas~.

swored aseTi Segnebisa da mrwam-sis pirovnebad gvesaxeba saqarTvelos damsaxurebuli inJineri, saqarTvelos xelovnebis damsaxurebuli moRvawe, sa-qarTvelos saxalxo artisti, aw gansve-nebuli giorgi saluqvaZe.

misi cxovreba-moRvaweoba, moqalaqeo-brivi Rirseba sxivnaTelia, rasac srul-fasovnad gvacnobs axlaxan gamoqveyne-buli naSromi `mravalmxrivi moRvawe, didebuli mamuliSvili~. am naSromis avtorebi arian qarTuli cekvis damaS-vrali Wirisufalni rezo WaniSvili da oleg alaviZe.

... asi weli gavida mas Semdeg, qar-Tuli xalxuri qoreografiisTvis rom gaCnda giorgi saluqvaZe. am sulmnaTma moRvawem samocdaCvidmeti weli ico-cxla. sicocxlis danarCeni wlebi ki misi SemoqmedebiTi biografiis, mravalmxrivi profesiuli Rvawlis, qarTvelkacobis mematianea.

giorgi saluqvaZe samagaliTo piro-vnuli TvisebebiT xasiaTdeboda, rasac asabuTebs wignis winaTqmis erT-erTi utyuari pasaJi: `wignSi moyvanili fa-qtobrivi masala aSkarad warmoaCens, rom giorgi saluqvaZisnairi adamianis yovelgvari qmedeba warmatebulia da wa-ruSlel kvals tovebs qveynis winsvlis sakeTildReod. amis mizezi ki martod mravalmxrivi niWiereba ar aris. aq udi-des rols TamaSobs saqmisadmi pasuxis-mgebluri damokidebuleba da dauRalavi Sroma~.

sacodnelia, rom es naSromi saqmis codniT, gansakuTrebuli mizandasaxu-lobiT daiwera. masSi moTxrobilia qar-Tuli qoreografiis madlmosili xelova-nis amouwurav SemoqmedebiT fantaziaze. aRwerilia misi inJiner-energetikosad muSaobis sanaqebo codna da gamocdi-leba. wignSi damajerebladaa gaSuqebuli giorgi saluqvaZis bavSvobis, skolaSi, teqnikumsa da umaRles saswavlebel-Si swavlebis wlebi. vecnobiT imasac, rom mSobeli dedisagan, soflis niWier momReral-mocekvaveTagan da meCongure adamianebisgan, gatacebiT iTvisebda xa-lxuri Semoqmedebis nimuSebs.

cnobilia, rom Tbilisis industriu-li institutis TviTmoqmed ansamblSi qoreografad hyavda saxelganTqmuli jano bagrationi, romlisganac bevri ram SeiZina. SemdgomSi am institutis mxa-tvruli sacekvao koleqtivis qoreogra-fic gaxda.

XX saukunis ocdaaTiani wlebis meo-re naxevarSi, saqarTvelos simRerisa da cekvis saxelmwifo ansamblSi cekvavda. didi janos SemoqmedebiTma gamocdile-bam mTeli arsebiT gainapira.

wignis meSveobiT vigebT, rom batoni giorgi nayofierad iRvwoda sawarmoo-teqnikur samsaxurebSi, sadac sapasuxis-mgeblo Tanmdebobebi ekava. imavdrou-lad mouRlel guTnisdedasaviT iyo CarTuli sacekvao xelovnebaSi. swored aseTi Zalisxmevis Sedegia, rom erovnul qoreografias Semata xalxur simReras-Tan Sexmatkbilebuli sacekvao monapo-vari `ferxuli-farcakukuTi~.

am mimzidveli cekva-simReris gamo-Cenam qoreografiis mesveurebs udidesi interesi aRuZra. metadre dasamaxsovre-belia didi iliko suxiSvilis Sefaseba: `waruSleli STabeWdileba datova maxa-raZis raionis kulturis saxlis simRe-risa da cekvis ansamblis gamosvlam. maT

mier olimpiadaze Sesrulebuli axali masobrivi cekva `ferxuli-farcakuku~ ueWvelad Seva axal furclad qarTul sabWoTa qoreografiaSi~.

udaod utyuaria wignis avtorTa gad-monacemi, rom `ferxuli-farcakukuTi~ pirvelad Sesrulda TbilisSi 1951 wels mxatvruli TviTmoqmedebis meSvide res-publikur olimpiadaze. migvaCnia, rom giorgi saluqvaZe erTgvarad Seuer-Tda samagaliTo wamowyebas, rac meoce saukunis ormociani wlebis Suaxanebi-

dan Cndeba. am mxriv qoreografma enver xabaZemac gamoiCina Tavi. man 1946 wels satrfialo Sinaarsis cekva `gandagan~ usaxsovra erovnul qoreografias, ro-melic or weliwadSi Svid aTeul wels gausworebs saxes. giorgi saluqvaZis `ferxuli-farcakukuTi~ ki samocdaxu-Tis gaxdeba.

Cveni Rrma rwmeniT, giorgi saluqvaZe `ferxuli-farca~-s aRmdgenelicaa da misi namdvili avtoric. man orive xa-lxuri sacekvao erTian kompoziciur qsovilad aqcia, romelTanac ucilobe-lia tradiciuli xalxuri simReris Tan-xleba.

`ferxuli-farca~ uxvad ganivrco, kidev meti, myarad damkvidrda saqar-Tvelos mTel rig ansamblebSi, risi safuZvelicaa cekvis maRalmxatvrulo-ba, formisa da Sinaarsis Sesatyvisoba da, saerTod, kompoziciuri saxiereba, magram dasanania, rom dRes scenaze vxe-davT mxolod farcas, rac miutevebeli Secdomaa. `ferxulis~ gareSe `farca-kuku~ ar warmoidgineba~. igi ver itvir-Tavs cekvis azrisa da Sinaarsis srul warmosaxvas. guruli ferxulis wriul sacekvaoebSi Cveni xalxis erTianobis, patriotizmis mxatvruli saxe ixateba, romlis ganviTarebadi, amaRlebuli nawi-lia `farca-kuku~.

yuradsaRebia, rom rezo WaniSvili da oleg alaviZe, sainteresod weren cekva `kalmaxuris~ aRdgenisa da scenirebis Sesaxeb.

guriis warmtaci bunebis simSvenie-riT nasazrdoebi Semoqmedi ver Seeleo-da aRsaqmels, gamWoli gonebis miRma ver datovebda kalmaxis facerSi moqcevis

suraTovnebas, rac xalxma Semoinaxa. ase rom, `kalmaxuric~, iseve rogorc la-zuri `mebaduruli~, Cveni xalxis mdi-dari SemoqmedebiTi fantaziis nayofia. aqve saTqmelia, rom ver daveTanxmebiT calkeul xelovanTa, TeoretikosTa mo-sazrebas TiTqos `kalmaxuri~ lazuri meTevzeobis cekvidan nasesxebi qoreo-grafiuli nawarmoebia. enver xabaZem da giorgi saluqvaZem TavianTi usazRvro niWierebiT SeZles is, razec arasgziT ar SeiZleboda gverdis avla, zurgSeqceva.

cekva ̀ kalmaxuri~ gio-rgi saluqvaZem pirvelad 1954 wels xalxuri Semoq-medebis merve olimpiada-ze gaitana. `cekvis dam-Tavrebis Semdeg didxans ukravdnen taSs cekvis aRmdgenelsa da damdg-mels giorgi saluqvaZes~, _ weren wignis avtorebi. aseve xelovnebaTmcod-neobis doqtoris lili gvaramaZis Sexedulebeb-sac afiqsireben: `giorgi saluqvaZis mier aRdge-nili qarTuli masobrivi Sromis amsaxveli `kal-maxoba~ samudamod Seva qarTuli cekvis oqros fondSi~.

amgvari gamonaTqvami imis maniSnebelicaa, rom `kalmaxuri~ ozurgeTis garda saqarTvelos sxva kuTxeebSic unda icekve-bodes. aseTi midgomiTac Semoinaxeba igi. sxvagva-rad `kalmaxuri~ da sxva araaqtiur viTarebaSi myofi kompoziciebi Se-moqmedebiTi asparezo-bidan SeiZleba kidevac `gadaikargon~ sadRac ugeSad. yovelive es kar-gad gaegeboda giorgi saluqvaZes, risTvisac `kalmaxuri~ arcTu iSvia-

Tad gamohqonda olimpiadebze. winamdebare naSromis avtorebi mowa-

dinebiT dainteresebulan giorgi salu-qvaZis mier aRdgenili ingilouri cekviT `Siproba~. am qmnilebamac daimsaxura mowoneba, gansakuTrebiT saingiloSi, sa-dac megobrobis koncertebi gaumarTavs keTilgonier xelovans. sacodnelia, rom giorgi saluqvaZis Sesaxeb adreul wlebSi iwereboda garkveuli werilebi, magram maT mainc epizoduri saxe hqonda. mis cxovrebasa da Semoqmedebaze aqamde calke monografia ar dawerila. am auci-leblobam xorci Seisxa. axla ukve ero-vnuli qoreografiis mesveurebs gaaC-niaT sakadrisi monografiuli naSromi, romlis analogi ar mogvepoveba.

wignis avtorebma, didi poetisa ar iyos, `guli misces gulisaTvis~ da qar-Tul qoreografias usaxsovres Cinebuli samagido wigni, romelic Teoriuli da meTodikuri SinaarsiT saswavlo pedago-giuri da sadadgmo - SemoqmedebiTi mi-zandasaxulobiT xasiaTdeba.

wignma `mravalmxrivi moRvawe, dide-buli mamuliSvili~ erTgvarad daasuraTa giorgi saluqvaZis namdvili adamianuri, moqalaqeobrivi da mamuliSviluri su-liskveTeba. vityviT imasac, rom mimzidve-lia wignis weris stili da azrTa sicxade, lapidaruloba. zogan iyeneben mxatvrul formas, saWiroebisamebr ki mecnieruli tevadobis xerxebs mimarTaven.

samagaliTo wignidan mogvaqvs erTi aseTi nawyveti: `guriis erT-erT lamaz sofel `cxemlisxidSi~, romelic ozur-geTidan xuTi kilometriTaa daSorebu-li, arsebobs marTlac gamorCeuli kar-midamo, gaTlili qvis boZebze Semdgari

kramitiT daxuruli oda saxliT, ro-gorsac mecxramete saukunis dasawyisSi agebdnen guriaSi... es aris giorgi salu-qvaZis mamapapuri karmidamo... Robes Tavs dascqeris rtoebze gaSlili `samoravi xeebi~ - rcxila da ifna, siRrmeSi daxun-Zlulia xexili~. diax, amgvar egzotikur, gamorCeulad movlil saxlsa da ezoSi cxovrobda didebuli mamuliSvili, ro-melsac uamravi guliTadi Tayvanismce-meli da megobari hyavda CvenSi da Cveni qveynis miRmac~.

wignis avtorebisgan vigebT, rom saxe-lovan qarTvel qoreografs mocla ar hqonda. werda qarTul cekvaze, qmnida da aferadebda saukuneTa siZveleSi amo-zrdil xalxur sacekvao monapovrebs, romelTa saxelebia: guruli `ferxuli -farca~ da `kalmaxuri~, `qobuleTuri~, sakuTriv `qaquTiseburi seiri~, mesxur-javaxuri `mZimuri~, `ingilouri Si-proba~, aseve `fundruki~, `xuntruci~, `idumala~ da sxvebi. Tavis jadosnur Congurze tkbilxmovnad aJRerebda gu-rul xalxur simRerebs. amasve aswavlida axalgazrdebs, Wabukebs da qaliSvilebs.

patriotuli suliskveTebis didma xe-lovanma guruli simRerebis Semswavleli skolac Camoayaliba, Cinebuli sasimRero ansambli `iadoni~ Seqmna.

mravlis mauwyebel wignSi giorgi sa-luqvaZis leqsebicaa Setanili. erT-er-Ti maTgani Cveni qveynis Rirseul Svils, qarTuli Teatris siamayiT savse udides msaxiobs akaki xoravas uZRvna. am leq-sis bolo strofi aseTia: `mamulisaTvis daferflil vaJkacs, mSobeli eri marad gimRerebs, da saamayo RviZl Svils gi-survebs, didxan sicocxles da tkbil si-beres...~

...ocdaoTxi wlis winaT gardaicva-la giorgi saluqvaZe, romlis Rvawls, damsaxurebas, xalxi, xelovnebis moyva-rulni ar daiviwyeben. misi saxeli ico-cxlebs warsulSi, awmyosa da momavalSi. msgavsi sityvebi cota rodi movismineT baTumis xelovnebis universitetSi, sa-dac gaimarTa wignis ganxilva. saintere-sod isaubres aWaris siRerisa da cekvis ansamblis direqtorma oTar miqelaZem, aWaris xalxuri xelovnebis skolis di-reqtorma erasti veliaZem, baTumis kul-turis centris direqtoris moadgilem Tengiz TavdgiriZem, qobuleTis ansambl `qobuleTis~ samxatvro xelmZRvanelma Temur TxilaiSvilma.

aWaris ganaTlebis, kulturisa da sportis ministris moadgilem qeTevan maneliSvilma gaixsena giorgi saluqvaZis moRvaweoba qobuleTis raionis sofel qaquTSi. aRniSna, rom xalxma Seiyvara misi aWarul-guruli simRerebisa da cekvebis ansambli `qaquTi~, isaubra wi-gnis sazogadoebriv daniSnulebaze da avtorTa samwerlo erudiciaze. Tavisi naazrevic ase daasrula: profesorebis _ rezo WaniSvilisa da oleg alaviZis naSromi `mravalmxrivi moRvawe, dide-buli mamuliSvili~ imgvarad unda wavi-kiTxoT, rogorc igi daiwera.

giorgi saluqvaZis cxovrebasa da Se-moqmedebas didi pativiscemiT unda vuer-TguloT. es amaRlebuli sulis moRvawe STamagoneblad, samagaliTod gaixarja erovnuli qoreografiis momavlisaTvis. gvwams, rom masze daweril axlad gamo-qveynebul wigns, yvela droSi eyoleba guliTadi mkiTxveli.

zaur laziSvili, saqarTvelos qoreografiis moRvaweTa

kavSiris Tavmjdomaris moadgile,

P.s. zemoT aRniSnuli wignis prezen-tacia gaimarTa 30 oqtombers TbilisSi, folkloris saxelmwifo centris saaqto darbazSi.

mravlismTqmeli wigni saxelovan moRvaweze

Page 30: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

30#13 (59), marti-aprili, 2016saqarTvelos

qoreografia

ufrosebis, leqtor-maswavle-blebisa da saqmis mcodne special-istebisagan xSirad gamigonia, rom xelovnebas, mis calkeul nimuSs, romelsac dRevandeli kultur-ologebi sakmaod rTuli saxeliT _ artefaqtebiT moixsenieben, Tavisi kodirebuli mexsiereba aqvs. al-baT, es gasakvirveli faqti sulac ar aris, Tu gaviTvaliswinebT, rom nebismieri nimuSi xelovnebisa, ama Tu im epoqis adamianis mier iqmneba. ufro metic, xelovnebis iseTi ni-muSebi, rogoric cekvaa, speqtak-lia, anu droSi mimdinare sanax-aobaa, adamianTa mTeli jgufis mier iqmneba. TiToeuli am ambis monawileTagani ki garkveuli epo-qis Svilia da azrovnebis im wese-biT izrdeba, romelic mis irgvliv aris gamefebuli. amasTan yovel adamians sakuTari istoria aqvs, sakuTari winaprebi hyavs, sakuTari garemocva da xalxuri tradiciebi asazrdoebs. es yvelaferi garkveul droSi wesrigdeba, erTmaneTs ere-va da bolos, im moTxovnebSi if-iltreba, romelic sazogadoebis mier aris wamoyenebuli. rogorc Cans, am moTxovnebis TavmoyriT Seqmnili xelovnebis nimuSi iZens iseT Tvisebebs, romelic Taobidan TaobaSi gadadis da rasac, bolos istoriuli mexsierebis uwyveti jaWvi hqvia. bavSvobis im wlebidan mokidebuli, rac sakuTari Tavi max-sovs da mexsierebam dRemde Semoin-axa, mudam kulturis muSakTa gver-diT vtrialebdi da vizrdebodi. es garemo, upirveles yovlisa, imiT iyo gamorCeuli, rom igi mravale-novani iyo. aq erTmaneTs enacvle-boda yoveldRiurad ojaxur da samezoblod saurTierTo megruli, literaturuli qarTuli, rusuli da afxazuri enebi. erTis SexedviT es TiTqosda dadebiTi movlenac ki aris, radgan mozardi bavSvo-bis wlebidanve iTvisebs sxvadasxva kulturis miRwevebs, wesebsa da tradiciebs. meores mxriv, rogorc Cans, raRac garkveuli siZnelee-bic Cndeba, radgan Tundac skolis kedlebSi ejaxebi nairgvar enobriv moTxovnebsa da azrovnebis wesebs, romelic, raRac doziT win eRobeba bavSvis ganviTarebis saerTo temps.

gavida garkveuli dro da moxda ise, rom Cemi cxovrebiseuli miz-nebi Tu gza-savali organizebul folklorul-saklubo saqmianobas, TviTmoqmedebas, maT Soris qo-reografiul xelovnebas daukav-Sirda.

1983-1987 wlebSi vswavlobdi q. soxumis kulturul-saganmanaTleb-lo saswavlebelSi, qoreografiul

fakultetze, sadac miviRe kvali-fikacia: `klubis muSaki, sacekvao koleqtivis xelmZRvaneli~. amis mere swavla gavagrZele ruseTSi, kerZod, q. tambovis kulturis institutSi, qoreografiuli xe-lovnebis specialobaze. bolos TbilisSi ekonomikuri profilis specialobac miviRe da ukve cekvis bizneskomunikaciebis sferoSi ga-davinacvle.

Cveni werilis mkiTxveli uTuod ikiTxavs _ risTvis vyvebi me axla aRniSnuli movlenebis Sesaxeb?

upirveles yovlisa, imitom, rom mkiTxvels qarTul-afxazuri qore-okulturuli urTierTobis erTi, Cveni azriT, saintereso faqtis Sesaxeb movuTxro da adamianur urTierTobebSi arsebuli prob-lemebis Taviseburebebze dafiqre-bis CemTvis misawvdom magaliTebze kidev erTxel mivuTiTo. moxda ise, rom saqarTvelos qoreografiis moRvaweTa SemoqmedebiTma kavSir-ma saerTaSoriso organizaciebis mxardaWeriT erTi didi proeqtis ganxorcieleba daiwyo. mkiTxvels aqve SevaxsenebT, rom aRniSnuli proeqtis arsisa da Taviseburebeb-is Sesaxeb amomwurav saubars gazeT `saqarTvelos qoreografia~-Si spe cialuri dro da adgili daeT-moba. amitomac, dRes Cven mxolod mis erT patara segmentze gavamax-vilebT yuradRebas. yvelaferi amis gaTvaliswinebiT mxolod imas aRvniSnavT, rom proeqtis ganm-sazRvreli idea ukavSirdeboda qarTul-afxazur da qarTul-os-ur qoreokulturul urTierTo-bebs. proeqtis ganxorcielebis procesis erT-erTi Sualeduri RonisZieba gaimarTa 2014 wlis zafxulSi TurqeTis respublikis q. trabzonSi.

kavkasiis regionSi arsebuli politikuri situaciis gamo erT-erT seriozul problemad iqca fes-tivalis monawile, maT Soris afxa-zuri ansamblis gamoyvanis sakiTxi. problemis mogvarebis pirvelsave etapze, bunebrivia, rCeva vkiTxeT im adamianebs, visac profesiuli urTierTobebi aqvT SenarCune-buli iqaur kolegebTan da Sesa-Zleblobebis farglebSi cdilo-ben mis SenarCuneba-gaRrmavebas. aseTad, upirvelesad, miviCnieT TbilisSi moRvawe afxazeTis sim-Rerisa da cekvis saxelmwifo ansam-blis xelmZRvaneli, batoni sergo gegeWkori. swored misi saSualebiT davukavSirdiT soxumSi moRvawe pirovnebebs, maT Soris afxaze-Tis xelovnebis skolis sabavSvo qoreografiul ansambl `abaza~-s

xelmZRvanels, afxazeTis damsax-urebul artists qalbaton ciala Wkaduas. satelefono urTierTo-bebis awyobaSi Tavisi roli imanac iTamaSa, rom me odesRac swored qalbaton cialas xelmZRvanelo-biT veuflebodi cekvis xelovne-bis saidumloebebs. gaiba Tbili da saqmiani urTierTobebi, Tumca, bolos problemebi mainc gaCnda ukve pirad dokumentaciasTan da bavSvebis mier sazRvris gadakveTis sakiTxebTan mimarTebaSi. raki saqme dawyebuli iyo, pirveladi kvalic gavlebuli, ufro win waviwieT da davukavSirdiT afxazeTis cekvis saxelmwifo ansambl `SaraTinis~ sa-bavSvo studiis xelmZRvanelobas, kerZod ki saqarTvelosa da afxaze-Tis damsaxurebul artists, baton vaxtang vozbas. studia `airuma~, romelic swored batoni vaxtangis uSualo xelmZRvanelobiT saqmi-anobs, kadrs umzadebs did ansam-bls da Sesabamis pedagogiur saqmi-anobasac eweva. urTierTobis xazis gabmaSi garkveuli roli imanac iTa-maSa, rom batoni vaxtangis ZmisSvi-li jumber vozba Tavis droze Cemi Tanakurseli da megobari, xolo TviT batoni vaxtangi pedagogi da aRmzrdel-maswavlebeli iyo.

situacia dadebiTad aewyo, dain-iSna festivalis Catarebis konk-retuli vadebi da Cveni kavSiris delegaciac, rogorc organiza-tori mxare, adrianad gaemgzavra TurqeTis mimarTulebiT. saTana-do saorganizacio problemebis mogvarebis Semdeg gavemgzavreT trabzonis aeroportSi afxazuri delegaciis dasaxvedrad. ver dav-malav, rom seriozulad vRelavdi _ ra moxdeba, rogor SevxvdebiT erTmaneTs, darCa ki Tundac emo-ciuri urTierTobisaTvis saWiro resursebi CvenSi?! es da amgvari sakiTxebi, namdvilad mafiqrebda. saTanado gamosasvlelSi jer bavS-vebi gamoCndnen, maT cota xanSi ba-toni vaxtangi da misi meuRle qal-batoni lana beWvaia mohyvnen.

qalbatonma lanam Semicno (igi Tavis droze ansambl `SaraTinis~ solisti iyo, mis gverdiT cekvavda lili Sakaia, romelic me mamidad mekuTvnoda da maTTan gaSinau-rebuli ansamblis TiTqmis yovel repeticias veswrebodi). Semicno batonma vaxtangma da ai, swored maSin iyo, rodesac gavigone fra-za _ `Мурман, это ты?..~ amis mere yvelaferi Tavisi rigiT wavida. axladCamosulebs miegebnen Cveni kavSiris mier wargzavnili deleg-aciis wevrebi, gaimarTa gulTbili saubari da gaixsna sadinari mog-

onebebisaTvis.male ansambli dabinavda da Cven

yvelani erTad SevudeqiT sakoncer-to infrastruqturis gacnobas.

dasamali ar aris da unda iTqvas, rom sawyis etapze iyo garkveuli daZabuloba, vfrTxilobdiT raime konfliqtis msgavsi ar warmo-qmniliyo bavSvebs Soris, magram saboloo jamSi yvelaferma kar-gad Caiara. cekvis xelovnebam, er-Toblivma sakoncerto gamosvleb-ma patarebsac da didebsac kidev erTxel Seaxsena, rom istoriuli Zirebis erTianoba, xalxebis bedi Tu ubedoba iseTi siRrmiseuli movlenebia, romelsac politikuri mosazrebebiT Tavsmoxveuli prob-lemebi ver ereva.

situaciisa da dagegmili pro-gramis farglebSi gaimarTa kon-certebi, moawyves erTgvari mas-terklasebi, konferenciebi... gaica Sesabamisi diplomebi. bunebrivia, aRniSnul RonisZiebebSi mTeli Se-madgenlobiT iyo CarTuli kavSiris delegacia (kaxaber markoiSvili, goCa grZeliSvili, qalbatoni manana beriZe...), aseve oseTis delegaciis sruli Semadgenloba, diaspora, Jurnalistebi, Turquli mxare...

daskvnis saxiT unda iTqvas, rom tradiciuli xelovneba marTlac didi istoriuli mexsierebis mqone movlenaa, amitomac, igi ara mar-to esTetiuri siamovnebis momni-Webelia, aramed garkveuli iara-Ris Zalasac iZens. amasTan, aseT SemTxvevaSi es `iaraRi~ mxolod dadebiTi muxtis matarebelia da mxolod progresisaTvis brZolaSi Tu gamodgeba.

proeqti grZeldeba, vime-dovnebT, rom igi logikur dasas-rulamde miva. Sejamdeba misi Sede-gebi, romelic samomavlod gzas gauxsnis axal SesaZleblobebsa da misgan momdinare perspeqtivebs.

murman gamisonia

cekvis xelovnebasac Tavisi istoriuli mexsiereba hqonia

qarTul-afxazuri da qarTul-osuri qoreokulturuli urTierTobebi _ istoria da Tanamedroveoba

Page 31: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

31#13 (59), marti-aprili, 2016 saqarTvelos

qoreografia

cekva, rogorc xelovnebis erT-erTi dargi Tu saxeoba, bunebrivia, adamianis mieraa Seqmnili im codna-gamocdilebis, unar-Cvevebisa da niWis wyalobiT, romelic ufalma-RmerTma uboZa mas. RmerTma adamiani daajil-dova calkeul saganTa, xelosnobisa

Tu xelovnebis nimuSebis Seqmnis un-ariT, oRond misTvis ar miucia cod-na Tu rogor unda Seiqmnas TviTon amgvari saqmianobisaTvis saWiro ma-salebi: xe, liToni, Tixa da sxva mis-Tanani. amitom amboben, rom bunebriv yofaze, bunebriv realobaze warmate-biT, misi gardaqmniT, romelsac sxva-nairad kulturas uwodeben, adamiani agrZelebs, ganavrcobs RmerTis mier dawyebul saqmes. adamiani xom `RvTis xati~ da `aslia~, swored es garemoeba ganapirobebs im faqts, rom adamiani agrZelebs uflis mier wamowyebul SemoqmedebiT-gardamqmnel saqmiano-bas. imisaTvis, rom samyaros, adami-anis bunebrivi misiis Sesaxeb codna

ar dakarguliyo, ufalma moses amcno (gamoucxada) mTeli es saidumlo da mosemac igi bibliis pirvel muxlebSi asaxa.

mas Semdeg kacobriobam sakmaod didi xnis istoria gamoiara da garkveuli gamocdilebac daagrova.

adamians mudam ainteresebda imis garkveva Tu ratom xdeba yvelaferi is, rasac adgili aqvs mis irgvliv da mis cxovrebaSi. swored amgvarma gone-brivma mcdelobebma TiTqmis yvelgan, yvela kontinentsa da sazogadoebaSi adamiani miiyvana azramde, rom rac xdeba, yvelaferi zebunebrivi Za-lebis, gangebisa da meoxebis damsax-

urebaa. ase TandaTanobiT dagrovda codna-warmodgenebi imis Sesaxeb Tu ras da rogor akeTebdnen RmerTebi uZveles, winaistoriul xanaSi, rogor Seiqmna samyaro, sagnebi da movlenebi, rogor gaCnda adamiani…

aRniSnul codnas dRevandel mec-nierul enaze miTosi, an kidev miTo-logia hqvia. TviTon es termini ber-Znuli enidan modis da niSnavs sityvas, ambavs, gamonaTqvams, monaTxrobs… miTosi iseTi sityvaa, iseTi ambavi da monaTxrobia, sadac aRwerilia RmerTebis saqmianoba winaistoriul xanaSi. aqve vxvdebiT gamorCeul adamianTa Tu naxevaradamianTa moq-medebebis iseT aRweras, romlis Sed-egad STamomavlobas simdidris saxiT darCa iaraRebi, urTierTobis wesebi, tradiciebi da sxva maTi msgavsi sagan-movlenebi.

rodesac aRniSnul Temaze vsau-brobT, bunebrivad wamoiWreba sakiTxi Tu es yvelaferi, anu is rac uZveles RmerTebsa da uSores winaprebs uke-TebiaT da CvenTvis gadmouciaT, mi-Tia, maS zRapari raRa aris? aqac xom TvaliTa da gonebiT miuwvdomeli Soreuli ambebia areklili da mxat-vruli formiT Cvenamde motanili?

kiTxvaze pasuxis gasacemad upirve-les yovlisa im faqts unda mivmarToT, rom adamianTa warmodgenaSi zRapari tyuilia, TavSesaqcevia da mas namd-vil ambad aravin miiCnevs. `iyo da ara iyo ra…~, mas ar aqvs moqmedebis konk-retuli adgili `erT qveyanaSi, erT dros erTi xelmwife cxovrobda…~ e.i. iyo da arc iyo, odesRac sadRac viRac cxovrobda, ebrZoda an emego-breboda viRac Tavisnairs, akeTebda da arc akeTebda saqmes da a.S.

zRaprisagan gansxvavebiT:a) miTosuri ambavi xdeba aucile-

blad preistoriul xanaSi (Zveli aR-mosavleTi, elada, kolxeTi…)

b) miTosSi moTxrobilia iseTi ambe-bi, romelic Cvens yoveldRiurobaSic xdeba (cecxlis mopoveba, misi anTeba da gamoyeneba, ojaxis Seqmna wyvilTa daqorwinebis gziT, zRvis, tbis Tu ciur mnaTobTa Seqmna da a.S.). is faqti, rom es yvelaferi arsebobs, dResac aseTive ambebi xdeba Cvens gverdiT, miTsa da masSi moTxrobil ambavs damajereblobas matebs. ufro metic, igi sinamdviled ganicdeba.

g) ar arsebula da ar arsebobs qveynad xalxi, romelsac sakuTari miTebi da, Sesabamisad, miTologia ar eqneboda. amasTan dakavSirebiT Zalzed sainteresoa xelovnebis bed-iRblisa da misi arsebobis sakiTxic, radgan miTisa ar iyos, qveynad jer ar uarsebiaT iseT adamianebs, maT modg-masa Tu gaerTianebas, visac xelovneba ar eqneboda.

mecnier-mkvlevarebi mividnen im daskvnamde, rom Tu arsebobs ena, ar-sebobs miTebic, arsebobs miTologi-ac. es debuleba utyuaria da mdidari faqtologiuri masaliT dasturdeba. magram wamoiWreba Znelad pasuxgasa-cemi kiTxva, kerZod sainteresoa mana-mde, anu enis warmoSobamde ra mdgo-mareoba gvaqvs? an kidev cneba `enis~ qveS ra igulisxmeba? ena rogorc in-formaciis gadacemis, rogorc komu-nikaciis saSualeba Tu ukve damwer-lobis mqone enobrivi garemo? wesiT enis pirvelad formaSi sakomunika-ciod misi niSnebis, misi calkeuli elementebis gamoyeneba unda igulisx-

mebodes. am azriT cekvis uZvelesi forma, rodesac erTi veluri meores sxeulis moZraobiT, JestikulaciiT aCvenebs saidan aris igi, ra cxovelebi binadroben irgvliv, sad gaCnda mexis dacemisagan cecxli (da sxva msgavsi ambebi). es xom yvelaferi enobrivi komunikaciaa? an kidev gamoqvabulis kedelze, mis SesasvlelTan mixatuli xelis mtevani (oriniakis epoqidan) xom Seicavs informacias, rom adgili ukve dakavebulia?

vfiqrobT, SeiZleba gakeTdes daskvna: cekvis, naxatis, TavSesafris da sxva msgavsi movlenebis pirve-ladi, gamoyenebiTi formebi ufro adreulia da igi gvian iZens xelovne-bis nimuSis saxes, saxelsa Tu for-ma-Sinaarss. amasTan xelovnebis ni-muSi aseT SemTxvevaSi, rogorc ufro maRali forma TavisSi moicavs mis winare forma-Sinaarss, mis Sesaxeb codnas. Tu naTqvams pirdapir gadmo-vitanT cekvis xelovnebaze SegviZlia davaskvnaT: cdeba is specialisti, gansakuTrebiT qoreografi da mo-cekvave, romelsac hgonia, rom cekva-Si mTavaria moZraobebi, texilebi, axtomebi, muxldacemebi da sxva maTi msgavsi. es yvelaferi kargia maSin, rodesac mas aqvs funqcionaluri Si-naarsi, daniSnuleba, moqceulia fab-ulaSi, siuJetSi da a.S.

sxva saqmea, rom erTi da igive ambavi

(fabula) sxvadasxva xalxis tradicie-bSi, xedvebsa da midgomebSi sxvadasx-vagvaradaa gadmocemuli. amis gamoa, rom arsebobs ambis gacekvebis (cek-vad qcevis) gansxvavebuli variantebi. berZeni, egvipteli, skandinavieli, qarTveli, somexi, rusi, iaponeli da yvela sxva danarCeni gansxvavebulad cekvavs. amaSia qoreografiuli xe-lovnebis simdidre, misi mravalfer-ovneba, kulturis mravalsaxeoba da erTi dakargviT yvela raRacas kar-gavs.

oleg alaviZe

imaT sayuradRebod, visac momavalSi sakuTari Tavi qo-reograf-pedagogis, damdgmel-qoreografis, qoreograf-re-Jisoris sakmaod mZime, magram saintereso rolSi warmoud-genia!zemoT CamoTvlili profe-

siebi CvenSi, tradiciulad, prestiJulad iTvleba, ris gamoc maT dauflebas dResac bevri mieswrafvis. aRniSnuli miswrafeba kidev ufro gaZli-erda mas Semdeg, rac gasuli saukunis bolos Tbilisis kul-turis institutis, SemdgomSi kulturisa da xelovnebis saxelmwifo universitetis, bo-los ki rusTavelis Teatrisa da kinos universitetis bazaze jer daiwyo, mere ki saboloo saxe SeiZina qarTuli cekvis damdgmel-qoreografis aRzrda-Camoyalibebis saqmem. parale-lurad CvenSi tradiciuli saxe SeinarCuna qoreografTa momzadebis manamde arsebulma formam, romelic umaRlesamde ganaTlebis sistemaSi aRniSnu-li profilis specialistebs amzadebda. drom da masStabeb-ma axali moTxovnebi moitana.

aRniSnulis gamo saqarTvelos qoreografiis moRvaweTa Semo-qmedebiT kavSirSi Tavmoyrili Zalebis SesaZleblobaTa gaT-valiswinebiT, romlebic in-tensiurad muSaoben pedagog-qoreografTa kvalifikaciis Semdgomi amaRlebisaTvis, gai-xsna da funqcionirebs in-stituti, sadac sagangebod amzadeben `qoreograf-repeti-torebs~.saswavlo kursi erTwlian-

ia, muSaobs TviTdafinansebis principiT da nel-nela iZens stabiluri saswavlo struq-turis saxes.kursmosmenilebi iReben sa-

Tanado dokuments, diplomis saxiT.vepatiJebiT yvelas, visac

SemdgomSi damdgmel-qoreo-grafoba da masTan gaTana-brebuli specialobis miReba, an ubralod warmatebuli praqtikuli saqmianobis gaSla surs, aucileblad gaiaros Cvens bazaze arsebuli `qo-reograf-repetitoris~ saswav-lo kursi.

institutis administracia

y u r a d R e b a !

sainformacio popularuli gverdi

Page 32: saqarTvelos qoreografia - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/154204/1/Saqartvelos_Qoreograf… · moRvaweTa SemoqmedebiT kav-SirTan mimarTebaSi zemoaRniS-nuls daemata rigi subieqturi

32#13 (59), marti-aprili, 2016saqarTvelos

qoreografia

რეზო ბულიას ხსოვნას

redaqtori:oleg alaviZe

pasuxismgebeli mdivani:manana uSikiSvili

Tanadamfinansebeli _qarTuli qoreografiis

erovnuli centri:zaza mJavanaZe

mis: Tbilisi, c. dadianis q.#26

tel.: 599 90 75 65- saqarTvelos qoreografia;

www.qor.ge

saredaqcio sabWo:

rezo balanCivaZerezo WaniSvili,

iuri toraZe,Tengiz uTmeliZe,uCa dvaliSvili, zaur laziSvili, murman gamisonia.

saavtoro uflebebi daculia, masalebis gada beWdva redaqciasTan SeuTanxmeblad dauSvebelia, avtorTa azri SesaZloa ar

emTxveodes redaqciisas. avtorebi Tavad ageben pasuxs faqtebis, cifrebisa Tu citatebis sizusteze. masalebs xuT nabeWd Tabaxze

mets nu SemogvTavazebT. Semosuli masalebi avtorebs ukan ar ubrundebaT.

saqarTvelos

qoreografia

IssN 2346-8041

naTqvamia `sicocxle movaleobaa, gind erTi wamic iyos igi~. marTlac asea. sicocxle fasdeba Rirseuli saqmeebiT, samSoblo-qveynisaTvis Tavdauzogavi SromiT.

saqarTvelos xelovnebis damsaxure-bulma moRvawem, qarTuli qoreografiis aRiarebulma Semoqmedma Tamaz gogotiS-vilma naxevar saukuneze metxans iRvawa. didebul xelovans rom ityvian `erTi dRec ar hqonia mSvidi, usatkivaro~... sxvagvarad arc warmoidgineboda misi samagaliTo cxovreba, siwrfeliT savse

xelovneba, ulevi sulis ZaxiliT rom axalisebda erovnul qoreografias. metad dasanania, rom igi aRar gvyavs.

Tamaz gogotiSvili 1939 wlis 8 maiss baTumSi daibada. aqve eziara qarTul cekvas, misi pirveli pedagogi qoreografi aleqsandre jijeiSvili gaxldaT, romelTanac saSemsruleblo da sadadgmo xelovnebiT dawinaurda. cekvavda baTumis SromiTi rezervebis ansamblSi, Cinebulad flobda sakra-vier, dasartyam instrumentebs. war-matebiT daamTavra Tbilisis saxelm-wifo konservatoria. garkveul wlebSi icekva aWaris simRerisa da cekvis, aseve saqveynod aRiarebuli `suxiSvilebis~ ansamblSi.

Tamaz gogotiSvilis SemoqmedebiTma niWierebam gansakuTrebuli warmateba hpova Tbilisis N3 qarTuli skolis sabavSvo-axalgazrdul TviTmoqmede-baSi. udaod sanimuSo gamosvlebiT amax-sovrebda Tavs es ansambli xelovnebis moyvarulebs, xatovnad dgamda TiToeul

qarTul cekvas, romlebSic TavianT ta-lants avlendnen skolis TviTmoqmedeb-is gogo-biWebi. gamorCeuli da siaxliT mimzidveli sacekvao leqsika Sehqonda saolimpiado da sakonkurso cekvebSi.

Tamaz gogotiSvilis SemoqmedebiTi Rirseba sainteresod gamoixata Tbili-sis zaqaria faliaSvilis saxelobis operisa da baletis Teatris sabavS-vo ansamblSi moRvaweobisas. am ansam-bls araerTxel mieniWa saerTaSoriso sabavSvo-axalgazrduli festivalis laureatis wodeba. xSirad iwvevdnen moskovis kremlis yrilobaTa sasaxleSi, Caikovskis saxelobis darbazSi, peter-burgis `TeTri Rameebisadmi~ miZRvnil daskvniT koncertebSi.

Tamaz gogotiSvilis saxiT qarTul qoreografias hyavda patrioti, namd-vili mamuliSvili, WeSmariti xelovani, romlis Semoqmedebaa `kvali ganaxlebu-li~ Seitanos erovnuli qoreografiis ganviTarebaSi.

safuZvlianad dafasda misi naSrom-najafari, Rvawli da damsaxureba. garkveul wlebSi mieniWa saqarTvelos damsaxurebuli maswavleblis, saqarT-velos xelovnebis damsaxurebuli moRvawis wodebebi, aseve dajildovda Rirsebis ordeniT, gaxda saqarTvelos saxelmwifo premiis laureati. wilad

xvda mSobliuri baTumisa da Tbilisis sapatio moqalaqeoba. uwmindesisa da unetaresis locva-kurTxeviT saukunis pedagogis saxelic daimkvidra.

Rirssacnobia, misi adamianuri, mo-qalaqeobrivi, namdvili qarTveluri buneba-xasiaTi, suliskveTeba. ganuzom-lad uyvarda Tavisi, rogorc TviTon ityoda `Seudarebeli qveyana saqarT-velo~.

`ori saxeli aqvs adamians, erTi aq dasarCeni, meore imqveynad wasayole-beli~, _ ambobda didi ilia. diax, wavida amqveynidan RirsebaSemkuli qarTveli, erovnuli qoreografiis sisxli sisx-lTagani da xorci xorcTagani Tamaz gogotiSvili. aq ki dagvitova didi ada-mianuri cxovrebis naqebi SemoqmedebiTi biografia, ris Sesaxebac bevrad ukeT ityvian erovnuli qoreografiis moma-vali Taobebi.

saqarTvelos qoreografiis moRvaweTa SemoqmedebiTi kavSiri

qarTuli qoreografiis moRvawe-Ta ufrosi Taobis warmomadgenelTa Soris rezo bulias erT-erTi gamor-Ceuli da sapatio adgili uWiravs. mas yvelgan cnobdnen, gamorCeulad uyvardaT da saTanado pativsac mi-agebdnen.

xelovnebis damsaxurebuli moR-vawe, Rirsebis ordenis kavaleri, saqarTvelos qoreografiis moR-vaweTa SemoqmedebiTi kavSiris amag-darisa da brwyinvalebis ordenebis mflobeli _ es aris im jildoebisa da wodebebis friad mokrZalebuli CamonaTvali, romliTac qveyanam, misma saxelisuflebo da kulturis samsaxurebma sxvadasxva wlebSi aRniSnes batoni rezos damsaxureba erovnuli qoreografiuli xelovne-bis winaSe.

mTeli Tavisi Segnebuli cxovreba rezo buliam qarTul cekvas, misi folkloruli fesvebis Ziebas da sascenod saCveneblad gamotanis uaRresad Sromatevad procesebs mi-uZRvna.

SeiZleba Tamamad iTqvas, rom miuxedavad im uzarmazari gamocdilebisa, romelic mas pro-fesiul qoreografiul samoRvaweo asparezze gaaCnda (igi mravali wlis manZilze cekvavda saqarTvelos simRerisa da cekvis saxelmwifo ansamblSi), guli mTeli arsebiT miuwevda bavSvebisaken, axalgazrde-bisaken, maTTvis sagangebo sacekvao repertuarsac qmnida da TviTonac bavSvuri gulwrfelobiT gamorCeu-li kaci iyo.

aucileblad unda iTqvas, rom si-Warmagis asakSi batonma rezom sa-kuTari SesaZleblobebi samecniero mimarTulebiTac scada da SesaniS-navi monografiac aCuqa kulturis yvela moamages, mis qomagebsa Tu Tayvanismcemlebs.

samagaliTo iyo batoni rezos gamosvla 2015 w. zamTarSi q. zug-didis kulturis centrSi gamarTul specialur samecniero-praqtikul

konferenciaze. aq man ara marto sa-fuZvlianad gaaSuqa megruli qore-ofolkloris sakiTxebi, aramed sazogadoebas mis mierve safuZvel-Cayrili avTenturi cekvis ansambli ,,Celac~ warudgina da saintereso repertuaric aCvena.

samwuxaroa, rom uflis gangebam baton rezos am mimarTulebiT me-tis gakeTebis saSualeba aRar misca. kidev ufro sawyenia is faqti, rom igi ver moeswro q. zugdidSi misive saxelobiTi varskvlavis gaxsnas.

saqarTvelos qoreografiis moR-vaweTa SemoqmedebiTi kavSiris spe-cialurma delegaciam sagangebo pativi miago baton rezo bulias xsovnas vlaqernis RvTismSoblis saxelobis dadianebis karis ekle-siis wminda kedlebsa da ezoSi gama-rTul samgloviaro ceremonialze.

SeiZleba Tamamad iTqvas, rom ba-toni rezos mimarT Tavisuflad Sei-Zleba gamoviyenoT poetis sityvebi, romlis mixedviTac es Rirseuli pirovneba marTlac, rom `daakl-da qalaqs~, mSobliur kuTxesa da sruliad saqarTvelos.

saqarTvelos qoreografiis moRvaweTa SemoqmedebiTi kavSiri

სხივნათელი ხელოვანის სახელი არ დაივიწყება...