Rytietiškos Rytietiškos religijosreligijos

Nuo pat senovės iki mūsų laikų įvairiose tautose aptinkama tam tikros įžvalgos apie paslaptingos galios, dalyvaujančios dalykų kaitoje ir žmogaus gyvenimo įvykiuose, o kartais – aukščiausios Dievybės pripažinimas. Ta įžvalga ir pripažinimas persmelkia jų gyvenimą religiniu jausmu. O su kultūros pažanga susijusios religijos į tuos pačius klausimus stengiasi atsakyti subtilesnėmis sąvokomis.

Induizmo religijoje žmonės gilinasi į dieviškąjį slėpinį ir išreiškia jį neišsemiamu mitų vaisingumu bei skvarbiomis filosofijos pastangomis. Jie ieško išsilaisvinimo iš slegiančios mūsų būklės arba įvairiopu asketiniu gyvenimu, arba gilia meditacija.

Budizmas įvairiais savo pavidalais pripažįsta radikalų šio kintamo pasaulio nepakankamumą ir moko, kokiu keliu pamaldžios ir pasitikinčios dvasios žmonės gali pasiekti arba tobulo išsilaisvinimo būseną, arba, remdamiesi savo jėgomis ar pagalba iš aukščiau, aukščiausio nušvitimo.

Įvadas

Budizmas

Budizmas – pasaulinė religija,

atsiradusi šiaurės Indijoje I tūkstantmečio

pr. m. e. viduryje, vėliau išplitusi Pietryčių

bei Centrinėje Azijoje ir Tolimuosiuose

Rytuose. Budizmo pradininku laikomas

Sidharta Gautama, gavęs Budos

(Buddha sanskrito kalba reiškia

„atbudęs, praregėjęs, nušvitęs“) vardą.

Tai istorinis indų princas, laisva valia

išsižadėjęs karališkųjų rūmų prabangos.

Budizmo mokymo pagrindų raštai yra surinkti į Tripitaką.

Budistų bendruomenę sudaro vienuoliai, vienuolės ir pasauliečiai.

Budistai negarbina jokio dievo. Dažnai kitos religijos mano, jog šie garbina Budą, tačiau Buda (Sidharta Gautama) niekada nesakė, jog yra dieviškas. Greičiau budistai jį regi kaip tą subjektą, kuris jau pasiekė tai, dėl ko jie stengiasi - dvasinį nušvitimą, su kuriuo ateina ir laisvė nuo pasikartojančio mirties ir gimimo rato.

Tikinčiojo tikslas - atverti širdį ir palikti visus jutiminių malonumų troškimus.

Buda, atsakydamas į tuo metu vos ne pagrindinį klausimą Indijos pasaulėžiūrų sistemoje apie tai, kaip esybės įsisuka į būties ratą ir ar yra galimybių iš jo ištrūkti, paskelbė Keturias tauriąsias tiesas, jo mokymo pagrindą.

Gyvenimas, pasak Budos įžvalgos, yra laikinas, neturi savasties ir yra sklidinas kančios. Žmogus priėmęs šiuos tris būties požymius įžengia į budistinį kelią. Būtyje vyrauja kentėjimas, nes jį sąlygoja laikinumo gimdomi troškimai ir neišmanymas. Pašalinus šituos veiksnius galima išsilaisvinti.

Keturios tauriosios tiesos (apie kančią)

Nesavastingumas (individas, neturi jokios savasties, jokio „aš“ kaip nekintančios, amžinos, vientisos ir nepriklausomos būties esmės)

Taurusis aštuonlypis kelias (apie tobulumo siekimą), kurį sudaro šyla, t. y. pratybos ugdančios drausmę ir dorovę, dhjana, arba meditacija, bei pradžnia, arba išmintis ir įžvalga.

Budizmo kelio gairės yra:

Induizmas

Induizmas - viena iš Indijos religijų. Šiuo metu turinti apie 650-800 mln. pasekėjų, iš kurių 96 % gyvena Indijos subkontinente. Tai trečia pagal tikinčiųjų skaičių religija pasaulyje (po krikščionybės ir islamo).

Induizmas išsivystė iš brahmanizmo ir budizmo I-V a. Induizmo šventosios knygos - vedos. Pagal vedas Dievas arba Brahmanas esantis kiekviename individe.

Dauguma induistų garbina aukščiausios vienybės būtį (Brahmaną) per begalinį skaičių dievų ir deivių. Jų yra daugiau kaip 300 000. Šie nesuskaičiuojami dievų ir deivių apsireiškimai yra jų įsikūnijimas statulose, šventovėse, guru, upėse, gyvūnuose ir t.t.

Savo vietą šiame gyvenime induistai regi remdamiesi praėjusio gyvenimo veiksmais. Jei jų elgesys praeityje buvo blogas, šiame gyvenime jiems labai sunkiai sekasi. Taigi induisto tikslas - tapti laisvu nuo karmos, būti laisvu nuo reinkarnacijos, nuolatinio persikūnijimo.

Induizme asmuo turi laisvę pasirinkti, kaip jam dvasiškai tobulėti. Remiantis induizmu, jeigu kas nors patiria kentėjimus, nesvarbu, kas tai – liga, badas, nelaimė, - tai būna dėl jo asmens kaltės, blogų veiksmų praėjusiame gyvenime. Svarbi yra tik siela, kuri vieną dieną bus laisva nuo atgimimų pasikartojimo ir galės ilsėtis.

Yra trys būdai nutraukti atgimimų ciklą: 1. Ypatingai pasišvęsti kuriam nors dievui ar deivei.

2. Meditacijos pagalba pažinti būtį (Brahmaną) ir suvokti, jog gyvenimo aplinkybės nėra tikros, kad asmenybė yra iliuzija, o būtis - realybė;

3. Pasišvęsti įvairiems religiniams ritualams ir apeigoms.

Ar yra skirtumas tarp minėtų religijų ir krikščionybės ?

Žvelgdami į šias tikėjimo sistemas ir jų požiūrius į Dievą, regime šiuos skirtumus:

Induistai tiki 300 000 dievų.Budistai sako, jog dievybės nėra.Krikščionys tiki artimu bei pasiekiamu

Dievu.

Naudota informacija iš:

www.kiekvienamstudentui.lt

chatas.lt/religija/induizmas-t4540.html

Bažnyčios santykių su nekrikščionių religijomis deklaracija Nostra aetate