ROLANDAS PAKSAS – VALSTYBËS VADOVAS kronika/-Seimo kronika- Nr. 5(245).pdf · priklausomos...

SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2332003. 03. 03

SeimoKronika

Savaitinis þurnalasLeidþiama nuo 1995 m. rugsëjo 10 d.

ISSN 1392-1568

Nr. 5 (245)2003 m. kovo 3 d.

ROLANDAS PAKSAS –VALSTYBËS VADOVAS

Vilniaus Nepriklausomybës aikðtë 2003 02 26.Respublikos Prezidentà po priesaikos sveikina vilnieèiai.

234 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

TURINYS • TURINYS • TURINYS • TURINYS • TURINYS

Seimo Kronika Nr. 5 (245)2003 m.kovo 3 d.Paskirtis – atspindëti Seimo darbà per savaitæ.Þurnalas platinamas Lietuvossavivaldybëms, Vyriausybës institucijoms,bankams, atstovybëms, mokslo ástaigoms,visuomeninëms organizacijoms

SEIMO RYÐIØ SU VISUOMENESKYRIUS

Vedëjas Andrius Vaiðnys (tel. 2396201)

Parlamentinës informacijos ir vidauskomunikavimo grupëVyriausiasis specialistas Valdas SinkevièiusVyriausiasis specialistas Marius GedutisVyriausiasis specialistas Vida NacickaitëVyresnysis specialistas Jurgita JelinskaitëPraneðimai ið parlamento komitetø, komisijø,Seimo posëdþiø (tel.2396206, 2396208), „SeimoKronikos“ þurnalas (2396211), informacijossisteminimas, redagavimas ir konsultacijos

Spaudos ir lankytojø centrasVyriausiasis specialistas Laima ÐandarienëVyresnysis specialistas Laurynas CibutavièiusVyresnysis specialistas Artûras ZeleniakasEkskursijos á parlamentà (2396666), þurnalistøakreditavimas (2396202), informacijos atrankair praneðimø platinimas

Uþsienio informacijos ir ávaizdþio grupëVyriausiasis specialistas Jolanta AnskaitienëVyresnysis specialistas Aigustë VykantëBartkutëDizaineris Stanislava AutukienëFotografas Olga PosaðkovaEkspozicijø rengimas (2396132), praneðimaiuþsieniui (2396210), vaizdo informacijos kûrimas(2396204, 2396205), „Lithuanian ParliamentaryMirror“(2396508)

Nuotraukos O. Posaðkovos

Spausdino „Biznio maðinø kompanijos´spaustuvë.6,5 leid. apsk. l. Tiraþas 380 egz.

Respublikos Prezidento R. Pakso priesaikos kalba .................. 235

PLENARINIAI POSËDÞIAI ........................................................ 237Signataro È. Kudabos 10-øjø mirties metiniø minëjimasRespublikos Prezidentas V. Adamkus paskelbë metiná praneðimàSocialinës apsaugos ir darbo ministrës informacija ir atsakymai áklausimusLietuvos Respublikos Prezidento R. Pakso priesaika Seime

KOMITETAI .................................................................................. 264Þinios apie ástatymø projektø svarstymà Seimo komitetuose .. 268

Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo dienos minëjimorenginiai .......................................................................................... 268

KOMISIJOS ................................................................................... 269Antikorupcijos komisijaEtikos ir procedûrø komisijaIAE regiono problemø komisijaJaunimo ir sporto reikalø komisijaÐeimos ir vaiko reikalø komisija

VALDYBA ....................................................................................... 274

SEIMO PIRMININKAS................................................................ 275Parlamento vadovà domino Airijos referendumø patirtisAr Ispanijoje gyvenantys lietuviai dalyvaus referendume dëlnarystës ES?V. Uspaskichas raginamas nenaudoti savo atvaizdo reklamuojantkonservuotus agurkus

TARPTAUTINIAI RYÐIAI ............................................................ 276Pavasario diena Europoje: kvieèiami dalyvauti parlamentaraiES kandidatës pateikë siûlymus dël savo statuso Konvente irtarpvyriausybinës konferencijos datosReferendumas dël narystës ES vyks geguþës 10-11 d.Trakø pilis KanberojeVizitai, susitikimai, komandiruotës

PRIIMAMAJAME ......................................................................... 279

SPAUDOS KONFERENCIJOS .................................................... 280

NAUJOS KNYGOS ........................................................................ 282

PARLAMENTO GALERIJA ......................................................... 284

SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2352003. 03. 03

PREZIDENTAS • PREZIDENTAS • PREZIDENTAS • PREZIDENTAS • PREZIDENTAS

Dievo ir Tautos akivaizdoje pri-ëmiau man suteiktus Lietuvos Res-publikos Prezidento ágaliojimus.Jauèiu didþiulæ atsakomybæ Tëvyneiir Tautai, jauèiu pagarbà ir dëkingu-mà visiems, kuriø meile, pareigossuvokimu, auka ir darbu yra gyvaLietuva.

Ðià susitelkti ápareigojanèià va-landà atsigræþiu á istorijos gelmëse nu-grimzdusià praeitá ir lenkiuosi toli-miems mûsø protëviams, prieð 750metø sukûrusiems Lietuvos valstybæ.Kalaviju apginta nuo savø ir svetimøLietuva per kelis amþius iðaugo á di-dþià valstybæ, vëliau dël ávairiø prie-þasèiø praradusià savo didybæ bei ga-lià ir ilgai kentusià svetimðaliø prie-spaudà. Prieð 13 metø tautos valia irryþtu Lietuva amþiams susigràþinolaisvæ ir nepriklausomybæ. Ypaè ger-biu lietuvybës puoselëtojus, lietuvið-ko þodþio skelbëjus ir gelbëtojus, þi-nomus ir istorijos uþmirðtuosius, vi-sus, kurie iðsaugojo tautà nelemtaislaikais, kai galingesni kaimynai pra-naðavo visiðkà jos iðnykimà. Len-kiuosi Nepriklausomybës aktà paskel-busiems garbiesiems Lietuvos Tarybosvyrams, nepriklausomybës kovø sava-noriams, laisvës nesulaukusiems po-kario partizanams ir tremtiniams. Sujauduliu galvoju, kokiam dràsiamþingsniui ryþosi laisvës vëliavà vël ið-këlæ Kovo 11-osios akto signatarai.

Noriu atskirai padëkoti Aukð-èiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Sei-

mo Pirmininkui Vytautui Landsber-giui, prezidentams Algirdui Brazaus-kui ir Valdui Adamkui uþ jø ryþtà irsieká atkurti ir stiprinti Lietuvos vals-tybæ. Jûsø Ekscelencija pone ValdaiAdamkau, Jûsø, kaip valstybës vado-vo, darbo patirtis, geri asmeniniai ry-ðiai su daugeliu uþsienio valstybiø va-dovø, Lietuvos þmoniø pasitikëjimas– tai vertybës, kuriomis kvieèiu pasi-dalinti ir toliau bendradarbiaujantvardan Lietuvos ateities. Pakviestitam mane padràsina prieð porà die-nø per mudviejø pokalbá Jûsø, ponePrezidente, pasakyti þodþiai: „Að vi-sada bûsiu nuo Jûsø per toká atstu-mà, per koká nuo Jûsø tuo metu bustelefonas“. Aèiû, Prezidente.

Nuoðirdþiai dëkoju visiems Lie-tuvos þmonëms uþ jø iðtikimybæ lais-vos Lietuvos idëjai, nors þinau, kaddaugeliui jø sunkus kasdienis gyve-nimas kol kas neleidþia dþiaugtis sun-kiai iðkovotos laivës vaisiais. Len-kiuosi èia esantiems savo tëvams, ðei-mai, artimiesiems bei draugams. Jøparama, jausmai ir nelengvi iðgyve-nimai suteikia man ryþto ir ápareigo-ja iðtvermingai, atkakliai dirbti. Dë-koju visø ðaliø ambasadoriams, nuo-ðirdþiu darbu kuriantiems gerus Lie-tuvos ir kitø pasaulio valstybiø tar-pusavio santykius. Draugiðkas dau-gelio ðaliø pritarimas mûsø siekiamsstiprina tikëjimà, kad á daugiatautæEuropà ir joje gimusios civilizacijoserdvæ sugráðime ne tik nepraradæ sa-vo veido, gimtosios kalbos ir kultû-ros paveldo, bet ir papildysime seno-jo þemyno kultûrø ávairovæ.

Senoji Europos valstybë – Lietu-va – ir jos kultûra ið tikrøjø dar nie-kada nebuvo taip arti svarbiausiø kla-sikiniø Europos vertybiø, kaip ðian-dien. Lietuvos ryðius su Europa nuoseniausiø laikø iki ðiø dienø þymi netik þûtbûtiniø kovø ir kultûros pa-minklai, bet ir lemtingi iððûkiai. DarXIII–XIV amþiuose Europa metëLietuvai iððûká ir Lietuvos krikðtas,

kaip atsakas á já, sukûrë prielaidasmûsø valstybei tapti Vakarø civiliza-cijos bei Vidurio Europos dalimi.Krikðtas praturtino Lietuvà krikðèio-niðkomis vertybëmis, atneðë nuodë-mës ir atgailos sampratà. Su krikðtuatëjo raðtas ir knyga, parapijø baþ-nyèios, linijiná laikà skelbiantys var-pai. Renesanso epocha metë kità ið-ðûká, ir ið Vakarø atëjusi paþanga áLietuvos laukus atneðë trilaukio þe-mës apdirbimo principà. Ðvietimoepocha atëjo su Naujøjø laikø iððû-kiu, á kurá Lietuva kartu su Lenkijaatsakë ankstyviausia raðytine Euro-pos Konstitucija ir miestelënø teisë-mis. Pagaliau tarpukaris su moder-no epochos iððûkiu ir atsakais: pri-valomasis pradinis mokslas, ðiuolai-kiðkos architektûros gimnazijos,þmoniø gerovæ sparèiai këlæs moder-nus ûkininkavimas ir kooperacija.

Visa civilizacijos raida yra grástapermainomis. Viena ið bûtinybiø –nesibaigiantis atsinaujinimas, taiyra þmogaus noras tobulëti. Ir ðiuo-laikinës valstybës priedermë – geriauiðreikðti þmoniø lûkesèius bei sude-rinti jø interesus. Kiekviena epochaið Lietuvos pareikalauja ypatingo su-sitelkimo ir apsisprendimo, o kiek-vienas apsisprendimas tapo jos gyve-nimo istoriniu lûþiu. Ir kiekvienasáveiktas iððûkis tapo valstybës ir josþmoniø tobulëjimo þenklu.

Dabar Lietuva stovi naujo iððû-kio akivaizdoje – tai mûsø narystëNATO ir Europos Sàjungoje. Ar su-gebësime gyventi pagal senø demo-kratiniø ðaliø puoselëjamas vertybes?Ar esame pasirengæ priimti Europosparamà? Ar uþteks intelektualiniø,administraciniø gebëjimø, pagaliauskaidrumo ir paprasèiausio padoru-mo? Tikiu, kad deramai, tai yra susi-telkæ ir patobulëjæ, atsakysime ir á ðáiððûká. Tvirtai tikiu, kad kitais metaisLietuva taps ir Europos Sàjungos, irNATO nare. Mûsø tikslas – gerovësvalstybë su þemu nedarbo bei skur-

RESPUBLIKOS PREZIDENTOROLANDO PAKSO PRIESAIKOS KALBA

PARLAMENTE

236 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

do lygiu, didele darbo verte, tvirto-mis socialinëmis garantijomis. Mû-sø kelias – aktyvios, vis aukðtesniolygmens gerovës kilimas, investicijosá þmones.

Þmonës – tai didþiausia verty-bë ir svarbiausias politikos tikslas,tai esmiø esmë, kalbant apie Lietu-vos vietà Europos ðaliø bendrijoje,apie Lietuvos vietà þiniomis pagrás-toje pasaulio ekonomikoje. Laiky-siuosi nuostatos, kad sprendimaipirmiausia turi bûti svarbûs visaivisuomenei ir maþiausiai priklau-syti nuo ideologinës pakraipos. Rei-kia dideliø pastangø, kad Valstybësilgalaikës raidos strategija (að kal-bu apie Seime patvirtintà dokumen-tà), ta plevenanti ateities vizija, ma-terializuotøsi á modernià ir turtin-gà, teisingà valstybæ. Todël dideliambendram darbui kvieèiu Seimà, Vy-riausybæ ir kitas valstybës instituci-jas, visø lygiø pareigûnus. Turimesiekti daugiau, negu atrodytø áma-noma, turime padaryti daugiau, ne-gu esame uþsibrëþæ.

2001 m. rugsëjo 11-osios barba-riðkas iððûkis civilizacijai simbolizuo-ja naujos epochos pradþià þmonijosistorijoje. Suprasdami, kad nieko në-ra brangesnio uþ taikà, negalime pa-syviai stebëti, kai pasaulá iðtinka tre-èiojo tûkstantmeèio grësmës, todëlprisiëmëme demokratiniø valstybiøatsakomybæ ginti civilizacijos verty-bes. Tarptautinis organizuotas nusi-kalstamumas, korupcija, nelegali mig-racija, nelegali prekyba ginklais, nar-kotikais ir þmonëmis yra viso civilizuo-to pasaulio rûpestis, ir Lietuva nieka-da neliks nuoðaly, kai bus sprendþia-mos ðios grësmingos problemos.

13 nepriklausomybës metø sukû-rë tvirtus laisvës ir demokratijos pa-matus. Tikiu, kad, sutelkæ jëgas, gali-me sukurti gerovæ ir savo ðalyje uþ-tikrinti saugø þmoniø gyvenimà. Ta-èiau suvokiu ir bûtinas ðiø dideliø tiks-lø ágyvendinimo sàlygas. Pagarbaþmogui, gràþinant tikëjimà ateitimi irpasitikëjimà savimi, – tai mano pro-gramos esmë ir mûsø, visø Lietuvosþmoniø, laimëjimo pagrindas. Þinau,kad neámanoma sugràþinti ðiø verty-

biø, neiðtrynus atgrasaus valdþios ato-trûkio nuo þmoniø. Inicijuosiu visuo-menines tarybas, komisijas, grupes, ákurias telksiu ávairiø visuomenëssluoksniø þmones. Jø nuomonës, idë-jos ir pasiûlymai – tai dar viena gali-mybë jausti Lietuvos gyvenimo pul-sà. Negailëdamas pastangø, sieksiu,kad iðsilavinusiems, pasitikintiemssavimi pilieèiams bûtø suteiktos ga-limybës atskleisti savo galias. Geraisuprantu, kad valstybë – tai jos þmo-nës, tai – mes visi. Kurkime savo vals-tybæ kasdien þodþiu, mintimi, poelgiu,darbu. Kvieèiu ir raginu baþnyèià, po-litines ir visuomenines organizacijas,mokytojus, þurnalistus ir leidëjus,mokslo bei kultûros þmones diegtiþmogiðkàsias vertybes, þadinti pilietið-kumà ir atsakomybæ.

Tai turi tapti veiksminga atsva-ra dorovinio nihilizmo propagandai,kuri agresyviai braunasi á mûsø gy-venimà ir þaloja mûsø jaunimà. Pri-siimkime atsakomybæ ir uþ tuos, ku-rie dël ávairiø prieþasèiø atsidûrë gy-venimo kelkraðtyje. Visomis galio-mis privalome siekti, kad në vienasþmogus nesijaustø praradæs pasku-tinæ viltá ir netekæs visø galimybiø.Esu ásitikinæs, kad tarp valstybës pri-oritetø turi ásitvirtinti darnios ir svei-kos ðeimos idëja, ðeimos, kuriojegimsta ir subræsta þmogus, pilietis,kûrëjas.

Saugokime etninæ kultûrà ir kal-bà, kad ðiø tautos vertybiø nenu-plautø globalizacijos banga, kuri ne-numaldomai ritasi per nuolat maþë-jantá ir vienodëjantá pasaulá. Palai-kykime uþsienio lietuviø bendruome-niø pastangas iðsaugoti tautinæ tapa-tybæ. Remkime Lietuvoje gyvenan-èiø tautiniø bendrijø kultûrà ir ðvie-timà. Jos – Lietuvos tautos dalis, josturtas. Privalome negailëti pastangø,kad á Lietuvà sugráþtø nepritekliøsvetur nublokðti mûsø pilieèiai, kadþemæ po kojomis vël pajustø nuoydingø reformø skaudþiai nukentëjækaimo þmonës.

Sieksiu, kad vienas svarbiausiøðvietimo reformos akcentø bûtø do-rovinis jaunosios kartos auklëjimas,tautinio orumo ugdymas. Lietuvos

ateities viltis siejame su jaunàja kar-ta. Galbût Tëvynë mûsø auganèiøvaikø dar negalës priglausti kaip dos-ni ir rûpestinga motina, taèiau svar-biau, kokie iðsimokslinæ, kaip iðauk-lëti jie ásilies á visuomenæ ir kà duosLietuvai.

Dideles viltis ugdant pilietiðku-mà ir tautos dvasinæ brandà siejusu þiniasklaida. Pirmà kartà Lietu-voje – bendra visø televizijø translia-cija. Tai – naujas ir sveikintinas reið-kinys. Toks valstybinis poþiûris ypaèsvarbus dabar, artëjant referendu-mui dël narystës Europos Sàjungo-je. Tvirtai tikiu mûsø ateitimi, Eu-ropos ðaliø bendrija ir kvieèiu gegu-þës mënesá ðá svarbø valstybës siekáaktyviai palaikyti referendume irbalsuoti uþ – uþ Lietuvos, uþ savo,uþ savo vaikø ateitá.

Þvelgdamas á keleriø metø at-eitá, norëèiau iðskirti esminius vals-tybës tikslus. Lietuva ne vien glau-sis prie Europos, bet kartu su senosdemokratijos valstybëmis spræs Eu-ropos likimà. Lietuva ne tik prisi-dengs Aljanso skëèiu, bet kartu sukitomis ðalimis gins Europos ir pa-saulio saugumà. Ásiliejusi á Europà,Lietuva iðplës saugumo ir demokra-tijos ribas. Mes rasime naujø rinkøir Lietuva taps stipria, eksportuojan-èia valstybe. Saugià, turtingà, áta-kingà ir atsakingà – tokià regiu at-eities Lietuvà.

Eidamas Prezidento pareigas, vi-sada bûsiu iðtikimas laisvës bei de-mokratijos idëjoms ir, reikalui esant,dësiu visas pastangas joms apginti.„Neklausk Tëvynës, kà ji gali tauduoti, klausk savæs, kà tu gali duotiTëvynei.“ Pacitavau JAV PrezidentoDþono Kenedþio þodþius ið jo inau-guracinës kalbos, pasakytos daugiaukaip prieð 40 metø. Laikas nesumen-kino ðiø þodþiø prasmës ir mumsðiandien jie yra ypaè aktualûs. Jie ra-gina atsigræþti á idealus.

Valstybës vadovo darbà prade-du tikëdamasis Dievo palaimos irJûsø, brangûs Lietuvos þmonës, pa-ramos.

(Toliau – p.258)

PREZIDENTAS • PREZIDENTAS • PREZIDENTAS • PREZIDENTAS • PREZIDENTAS • PREZIDENTAS

SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2372003. 03. 03

PLENARINIAI POSËDÞIAI • PLENARINIAI POSËDÞIAI

Vasario 24 d.RYTINIS POSËDIS

PAMINËTOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOSVALSTYBËS ATSTATYMO AKTO SIGNATARO

ÈESLOVO KUDABOS 10-OSIOS MIRTIES METINËS

Posëdþio pradþioje Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas ir Lietuvos ne-priklausomos valstybës atstatymo akto signataras Gediminas Ilgûnas paskelbëkalbas, kuriomis buvo paminëtos ðio akto signataro Èeslovo Kudabos (1934-1993) 10-osios mirties metinës. Minëjime dalyvavo Lietuvos nepriklausomosvalstybës atstatymo akto signatarai, È. Kudabos þmona ir dukra.

ÈESLOVAS KUDABA VISADA LIKS GYVAS LIETUVOSPOLITIKØ ATMINTYJE

Mokslininkas, kultûros veikëjas,politikas, signataras, publicistas,kraðtotyrininkas…

Bet yra dar vienas nepaprastaisvarbus jo nuopelnas mûsø valstybei.Jis sugriovë mità, esà politika visadadaroma purvinomis rankomis. Viso-mis gyvenimo aplinkybëmis sugebë-jæs iðlikti padoriu þmogumi, jis likopadoriu ir politikoje. Per sunkiausiuspolitinius iðbandymus, per aðtriausiaskonfliktines situacijas, net politiniøtrumparegiø juodinamas, jis liko ðva-rus.

Ðvariomis rankomis raðësi poKovo 11-osios Nepriklausomybës ak-tu, ðvariomis rankomis balsavo uþnaujos valstybës naujus ástatymus iramþinybën iðëjo nesusitepæs.

Dar bûdamas treèiakursis stu-dentas, Vilniaus universiteto ansam-blio dainininkas, vienà graþià dienàansamblio seniûnui tarë: „Þinai, Al-gimantai, að iðeinu ið ansamblio. At-ëjo metas rinktis ir að renkuosi moks-là, gilesnes studijas“.

Þinoma, jis galëjo ir sëkmingaistudijuoti, ir toliau dainuoti, gastro-

Vasario 24 d. rytiniame posëdyje

A. PAULAUSKAS. Gerbiami ko-legos Seimo nariai, posëdþio sveèiai,turëjæ ir neturëjæ laimës paþinti profe-soriø Èeslovà Kudabà.

Ðiomis dienomis sukanka 10 me-tø, kai Lietuva neteko ðios taurios as-menybës ir mes, Seimo nariai, nega-lime, neturime teisës ðiandien nepri-siminti, nepaminëti geru þodþiu ðiostaurios asmenybës.

Posëdþio dalyviai tylos minute pagerbë signataro È. Kudabos atminimà

238 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

liuoti po pasaulá su tuo metu aukðtolygio pasiekusiu meno kolektyvu. Ta-èiau jis nenorëjo bûti toks kaip dau-guma, jis norëjo daugiau þinoti, gi-liau suprasti.

Bûdamas intelektualas – univer-salas, jis visada mokëjo atsirinkti kastam tikru momentu yra svarbiausiair save nukreipti á ten, kur jausdavo-si reikalingiausias.

Toks jis buvo, kai ëjo á Sàjûdá,toks jis buvo, kai balotiravosi á Aukð-èiausiàjà Tarybà, netrukus tapusiàSeimu. Jis buvo visur, kur sprendësikultûros, paskui nepriklausomybës,o dar paskui ir nepriklausomos vals-tybës likimas. Jis buvo visur, kur bu-vo reikalinga jo iðmintis ir jo morali-nis autoritetas.

Juo, moraliniu autoritetu, jie bu-vo tokie panaðûs – profesorius Èeslo-vas Kudaba ir monsinjoras Kazimie-ras Vasiliauskas. Judviejø þodþiai,mintys ir jø gyvenimai buvo gyvi aukð-tos moralës ir tolerancijos pavyzdþiai.Jie kaip aksiomos buvo nediskutuo-jami ir neárodinëjami. Abu tapo pa-dorumo etalonai, á kuriuos turëtumeorientuoti savo vaikus, jeigu kartaissavæs suorientuoti nepajëgiame.

Profesorius Kudaba stovëjo prieLietuvai ir iðeivijai leidþiamo þurnalo„Santara“ iðtakø. Jis, Lietuvos kultû-ros fondo pirmininkas, tapo ðio tole-rancijos sklidino þurnalo krikðtatëviu.Tad visiðkai nenuostabu, kad tokiokrikðtatëvio palaiminti jo leidëjai,prieð pradëdami já leisti, tokiais þo-dþiais kreipësi á visuomenæ. Að labaipraðyèiau, Èeslovo Kudabos vardupraðyèiau, ásiklausyti á tuos þodþius:

„...Procul omnis esto clamor etira! (tenutolsta visoks riksmas ir pyk-tis) – skelbë senieji iðminèiai. Dabarmes irgi daþnai kartojame aiðkià tie-sà, kad lietuviai èia, lietuviai iðeivi-joje – viena tautos visuma. Galimavadintis iðeiviais, Sibiro tremtiniais,Rygos ar Tilþës lietuviais, kilniais mi-sionieriais Afrikoje ar prie Amazo-nës, bet negalime pamirðti, kad esa-me vienos Tëvynës, vienos tautos vai-kai. Mes juk visi kalbame savo tëvøkalba, màstome ðios þemës gamtos

iðmokytomis sàvokomis, pasaulá ma-tome savo paveldëtos dvasios jutimu.Tai ne iðskirtinumas, o tiesa, kuriosnevalia atimti. Atëjo metas (poreikisvisada buvo) ir mums vienytis. Ne ag-resijai, ne kerðtui. Vienytis, kad dva-sinë tëvynë atgimtø mumyse paèiuo-se. Be tëvynës savyje – iðnyksime...“

Kiek daug tuose þodþiuose yraprofesoriaus Kudabos... Þmogaus,kurio jau nebëra, o þurnalas ir toliaune tik eina, o ir iðlaiko Èeslovo Ku-dabos moralines–dvasines intonaci-jas. Taigi mûsø visø parama ðiam þur-nalui bûtø pats tikriausias árodymas,kad jis gyvas mûsø, XXI a. Lietuvospolitikø, atmintyje. Jeigu jo mûsø at-mintyje neliks ir koks nors ministrasar ministrë staiga paklaus: „O kas jis,Èeslovas Kudaba, buvo?“, tai bus pir-mas signalas, kad mes nuëjome kaþ-kur ne ten...

Að labai norëèiau tikëti, kad toniekada nenutiks, nes nebus leista.Neleis Lietuva. Ta pati Lietuva, kuriàÈeslovas Kudaba iðvaikðèiojo ar ar-kliais iðvaþinëjo skersai iðilgai. Ir vosne kiekviename kaime ðiandien sura-si pirkià, kurioje jo bûta, sëdëta, ðne-kuèiuotasi su senais gyventojais, ben-drauta su jø vaikais, gerta pienas...

Paskui tie vaikðèiojimai po Lietu-và gulësi á jo knygeles. Ne ið karto gu-lësi. Dar reikëjo, kad kaþkas perraðy-tø maðinële profesoriaus rankraðèius.O uþ perraðymà jis neretai mokëda-vo... medaus koriais ið savo aviliø. To-kia ganëtinai savotiðka buvo profeso-riaus Kudabos valiuta. Jis apskritaibuvo ne pinigø þmogus. Todël jeigujis ðiandien bûtø tarp mûsø, jam daugkas jau bûtø sunkiai suvokiama.

Èeslovas Kudaba giliai pergy-vendavo kiekvienà negandà, uþgriu-vusià Lietuvà, kiekvienà kreivesná jospolitikø þingsná. Gal todël ligos pri-spaustas jis tiesiog tirpo laðas po la-ðo. Neabejoju, kad tais laðais buvo irpenkiakampës þvaigþdës, kurios rin-kimø agitacijos ar ðiaip eilinës visuo-tinës raganø medþioklës sezono me-tu buvo paiðomos ant jo nuotraukø.

Sunkiausia, kad jis nesuprato uþkà.

Negalëjo suprasti, nes niekadasavæs nelaikë dideliu, svarbiu. Jis bu-vo per daug padorus, kad galëtø su-vokti, jog jo moralinis autoritetas kë-lë didþiulá pavydà tø, kurie tos mo-ralës turëjo pastebimai maþiau, ir bi-jojo atsidurti profesoriaus Kudabosmoralinio autoriteto ðeðëlyje.

Jie, þinoma, klydo. Ne jiems bu-vo suvokti, kad tokie þmonës kaipprofesorius Kudaba, ar apskritai ðe-ðëliø neskleidþia...

Seimo nariø kadencijos keièiasigreièiau nei politikø kartos. Politikøkartos keièiasi greièiau nei visuome-nës kartos. Labai nesinorëtø, kad to-se kaitose staiga imtø ir pradingtøprofesorius Kudaba. Kaime jis dargyvas: kad pas juos buvo – dar atsi-menama, o kad mirë – jau uþmirðta.

Mieste prasèiau. Ir politikojetaip pat. Manau, kad jau yra ir poli-tikø, kuriems Kudaba jau tik kaþkokspolitinis aidas. Todël leidau sau pri-siminti ir priminti Jums kai kurias ðiotauriojo Lietuvos þemës þmogaus gy-venimo detales, charakterio bruoþus.Kad tylos minutë, kuria pagerbsimejo atminimà, mus nuneðtø kaip gali-ma toliau, o tai reiðkia, kaip galimaarèiau ðios ir ðiandien savo ðilumàskleidþianèios asmenybës...

Pagerbkime tylos minute mûsøvisø Èeslovà Kudabà. Bent per ðià ty-los minutæ pabandykime pabûti norsðiek tiek á já panaðûs.

(Posëdþio dalyviai tylos minute pa-gerbë È. Kudabos atminimà.)

APIE ÈESLOVO KUDABOSPOLITINIUS

ÁSITIKINIMUS

G. ILGÛNAS.Gerbiamasis Sei-mo Pirmininke,gerbiamieji Seimonariai ir sveèiai!

Èeslovas Ku-daba – universite-to profesorius,mokslininkas, áþy-mus visuomenës veikëjas ir pagaliau

PLENARINIA I POSËDÞIA I • PLENARINIA I POSËDÞIA I • PLENARINIA I POSËDÞIA I


SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2392003. 03. 03

– politikas. Tai labiausiai já áskaudi-nusi sritis. Taèiau ðiandien kalbësiubûtent apie tai – apie jo darbà Aukð-èiausiojoje Taryboje.

Á politikà È. Kudabà átraukëlaikmetis. Kuriantis Sàjûdþiui, jis –vienas populiariausiø Lietuvos þmo-niø. 1990 m. Ignalinos 107-ojoje rin-kimø apygardoje iðrinktas LietuvosTSR Aukðèiausiosios Tarybos depu-tatu jis ðioje salëje uþëmë jam skir-tà vietà. Pirmosiomis dienomis pri-imant istorinius nepriklausomosLietuvos valstybës atkûrimo doku-mentus, profesorius teigë, kad tik-roji kova uþ Lietuvos nepriklauso-mybæ tik prasideda.

Pirmoji È. Kudabos kalba parla-mente – kovo 13-àjà, deputatams ga-vus nutarimo projektà atleisti ið Ra-dijo ir televizijos komiteto pirminin-ko pareigø D. Ðniukà, o jo vietoje pa-skirti A. Kauðpëdà. È. Kudaba, labaijaudindamasis, kalba: „Noriu pasa-kyti, kad ðiandien posëdis vyko labaigraþiai, korektiðkai iki ðios minutës.Að esu sukrëstas, kai vidury posëdþionukrenta lapelis, ir að akimis netikiu,skaitau, – man labai simpatiðkasþmogus A. Kauðpëdas, D. Ðniukas –tiek pat. Bet sukreèiantis faktas. Tre-èia diena nepriklausomos Lietuvos,treèia diena! Kur mes skubame, ko-kie mums pavojai?.. Mes sakëm –kiekvienam paliekame ávertinti savodarbà, atskirti þmogø nuo kaltës, jei-gu ji yra... Að neþinau, ar visi jaudi-namës, ir atsipraðau, bet að negaliupriimti ir ðitokio dalyko.“ È. Kuda-bos kalba daugeliui deputatø buvotarsi ðaltas duðas. A. Kauðpëdas at-sisakë kandidatuoti neiðklausæsD. Ðniuko. Klausimo svarstymas ati-dëtas.

Po nepriklausomybës paskelbi-mo daugiatautëje È. Kudabos rinki-mø apygardoje buvo ávairiø nuomo-niø. Ignalinoje susitikime su rinkë-jais jis kalbëjo: „Tai, kas Lietuvojeávyko, tai – doras darbas. Tai ne rû-mø perversmas, tai ne uþpuolimas iðpasalø ar apgaulë. Taèiau nerimo pa-gauti nesusinaikinkime ir neskandin-kime vieni kitø. Juk á ðá tikslà taip gra-

þiai atëjome, tiesiog per plyðá. Ten,Maskvoje, M. Gorbaèiovas sprendëlabai svarbius klausimus, o mesðmurkðt – ir ant tilto. Ir negalima pa-mirðti, kad ant tilto nei stumdomasi,nei lenkiama, nei arkliai perkinko-mi. Ant tilto tik labai darniai vaþiuo-jama. Mane sukrëtë toks dalykas, kadkai kas skubinosi keisti arklius. Ne-reikia ðito“.

Formuojant Aukðèiausiosios Ta-rybos struktûrà, È. Kudaba uþsiraðëá Ðvietimo, mokslo ir kultûros komi-sijà. Bûdamas ðios komisijos pirmi-ninku, gaudavau È. Kudabos giliaiapmàstytus, racionalius pasiûlymus,ypaè rengiant Ðvietimo ástatymà,svarstant Mokslo ir studijø ástatymoprojektà.

1990 m. geguþæ AukðèiausiojojeTaryboje ir kitur vyko labai karðtosdiskusijos dël svarbiausiø agrarinësreformos principø. Parlamente buvosurengtas specialus posëdis, kuriameÈ. Kudaba pasakë bene ilgiausià sa-vo kalbà, iðreikðdamas rinkëjø rûpes-tá. Jis pabrëþë, kad kaimo þmonës bi-jo neapgalvotø sprendimø, turto, þe-mës dalijimosi, kurio jie nesupranta,bijo, pasak kalbëtojo, likti samdiniais.Kalbos pabaigoje jis iðsakë rinkëjørûpestá dël valdþios skirstomø lëðø:„Þmonës klausia, ið ko jûs mokësitðitiek daug?.. Kiek daug pradëta mo-këti – tremtiniams, baþnyèias atsta-tyti pradëta, dabar stovi su trispalvevëliava Lietuva viena. Reikia mokë-ti visiems. Reikia padidinti pensijas.Ið kur tie pinigai bus? Ið kur ji ims –að nemoku pasakyti.“

Kitame posëdyje È. Kudaba kal-ba apie blokadà: „Ið pradþiø noriupasakyti – tegul neatrodo, kad að abe-joju Kovo 11-àja. Tai yra ne dël to,kad man reikia, ne mano vardui, taiyra Lietuvos, tai yra svarbiausias da-lykas. Kitas dalykas – derybos, ieðko-jimai, kompromisai.“

1990 m. vasarà pasirodë tuometiðgarsëjæs vadinamasis „Inteligentøkreipimasis“. Jame iðreikðtas rûpes-tis Lietuvos vidaus politika, pabaigo-je reiðkiama mintis, kad ateitis pri-klausys nuo to, kaip Lietuvos pilie-

èiai pareikð savo valià, jog „atëjo me-tas rinkti atkuriamàjá Seimà ir pati-këti jam demokratiðkosios Lietuvospamatus“.

Ðá pareiðkimà pasiraðë ir È. Ku-daba. Pareiðkimas kai kieno buvo su-prastas kaip siûlymas rengti pirma-laikius rinkimus, keisti Lietuvos val-dþià nuosaikesne, palankesne Mask-vai. Aukðèiausioji Taryba paskelbëpareiðkimà, kuriame retoriðkai klau-së, ar pareiðkimas stiprina, ar silpni-na Lietuvos valdþià. Dalyje visuome-nës kilo tikra pasiprieðinimo kreipi-muisi audra. Pasiraðiusieji buvo kal-tinami prieðiðkumu Lietuvos nepri-klausomybei. Poetas M. MartinaitisÈ. Kudabà tada prisimena taip: „Va-sarà já sutikau per didþiàsias spjau-dynes prie Aukðèiausiosios Tarybos– liûdnà ir iðniekintà. Jis kaupë savyþmoniø neapykantà, neþinia dël koatsiradusià, uþëjusià kaip juodà de-besá.“

È. Kudaba, aiðkindamas savo pa-siraðymà po kreipimusi, sako supran-tàs ir þmoniø nerimà, ir net piktumà:„Kreipimesi bet tik paabejota, kitanuomonë pareikðta. Valia gi kritiðkaiþiûrëti kiekvienam á savo parlamen-tà, Vyriausybæ, visas partijas. Blogiauaklai kartoti, ðventais save ir savodarbus laikyti… Ogi kaip reaguota…Valstybës laikraðtis vadina kito nuo-monæ „ðuns lojimu“, „slibino lieþu-viu“. Þinia, jei slibinas – kirsti gal-và… Ðiandien nieko manyje nepa-daugëtø, jei apgailëtinai dievago-èiausi neigdamas tà paraðà. Padary-èiau tai, jei pajusèiau bent ið daliessavo Tëvynæ paþeminæs… Nors…Bûsiu atviras – ðiandien po ano krei-pimosi tekstu nesiraðyèiau, kitus at-kalbëèiau… Visas gyvenimas – iðti-sas klydimas… Tai apie save. Depu-tatystë, deja, eilinë klaida.“

1990 m. rugsëjá È. Kudaba Man-datø ir etikos komisijai raðo ðá pareið-kimà: „Pereiti pilnam darbui á Aukð-èiausiàjà Tarybà negaliu, nes neturiuprofesionalaus politinio iðmanymo.Pats tai suprantu ir vieðai pripaþás-tu… Todël komisijai praneðu, jog aðpirmiausia atliksiu savo darbà uni-



240 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

versitete… Nesu prieð, kad Ignalinos107-ojoje rinkiminëje apygardoje bû-tø skelbiami prieðlaikiniai rinkimai“.

1990 m. vasarà È. Kudaba ástojoá parlamente neseniai ásikûrusià Sà-jûdþio centro frakcijà. Tuo metu kaikurie politikai parlamente ir uþ jo sie-nø pradëjo kaltinti buvusius bendra-þygius uþ vadinamàjá kolaboravimà,priklausymà Komunistø partijai. Me-tø pabaigoje È. Kudaba ið Komunis-tø partijos iðstojo savo þingsná aiðkin-damas taip: „Buvo kelyje LKP. Negigalëèiau kokio paraðo atðaukimu kànors pakeisti. Ko dabar tikimasi, kàpasakysiu pasitraukdamas? Gal pul-siu su átûþiu… Tæsiau konformistinátarybiná gyvenimà? Taip. Nenoriu tei-sintis, nes teisybë… Viena noriu pa-sakyti, buvo ir tebëra tarp LKP na-riais tapusiø tokiø þmoniø, kurie jo-je ieðkojome ne patogaus kelio sau,o kuo saugesnio iðgyvenimo marina-mai tautai… Dabar sakoma: viskas,kas daryta ir dorø partieèiø – amo-ralu. Iðties. Tarkime, visi bûtø daræprieðingai, moraliai. Gal bûtume to-liau uþ totorius á rytus nuneðti, gal ki-taip... Arba bent dabar galëtø pasa-kyti, kaip reikëjo gyventi Lietuvai.Vis tiek atgailaukite! Kas tas teisuo-lis, prieð kurá bûsi klupdomas? Daþ-nai tie „teisuoliai“ ið anø laikø, kurietada… irgi gyveno. Vieni tyliai, kitinet niekingai… Bet tyliai. Dabar sa-ko – kentëjo. Kentëjo daug kas. Tiedaþnai ir dabar kenèia… O kas bu-vo, tas buvo. Daugelis buvome per-pus þmonës“.

1991 m. sausio dramatiðkø ávykiødienomis È. Kudaba Aukðèiausiojo-je Taryboje, kurià ginti buvo pasiren-gæ beveik beginkliai savanoriai, atro-dë dar labiau susikaupæs, sunerimæs.Þurnalistui paklausus, ar þinodamas,kas vyks, jis bûtø ëjæs á deputatus, at-sakë: „Taip. Kai ëjau á pirmàjá mitin-gà, daugelis atkalbinëjo. Negalëjauneiti. Taip ir dabar. Negalëèiau ki-taip“. Á klausimà, kodël ðiomis die-nomis jis toks tylus, atsakë: „Ateinametas, kai nëra pasirinkimo, nes ne-pasilieki jo pats. Tylëjimas irgi verty-bë. Kà reikðtø vieno þmogaus balsas

ar kvietimas? Gyvenimas dramatið-kas, bet þmoniø viltys tvirtos. Kiekdaug gali mûsø þmonës! Iðgyvensi-me! Iðgyvens Lietuva! Kuo pasikliau-ti? Savimi, þmonëmis… Tarp savøjøsaugokimës lyderyste serganèiøjø, sa-vanaudþiø, pranaðø. Jiems ne Lietu-vos reikalas svarbiausia“.

Kai parlamente buvo svarstomasMokslo ir studijø ástatymas, turëjæsáteisinti ir Lietuvos mokslø akademi-jos statusà, keletas deputatø siûlëakademijà palikti visuomenine orga-nizacija. Priëmus tokià redakcijà,akademija teisiðkai bûtø buvusi pri-lyginta þvejø ar medþiotojø draugi-jai. È. Kudaba tvirtino, kad Moksløakademija turi bûti valstybës iðlaiko-ma institucija, kitaip sakant, kad ið-liktø. Kilo karðta diskusija. Akade-mijos oponentai kuluaruose árodinë-jo, kad akademija, akademikai – so-vietinis reliktas ir nepriklausomojeLietuvoje jie – svarstis prie kojos. Ple-nariniame posëdyje prieð balsavimàdël ðio ástatymo straipsnio þodþio pa-praðë È. Kudaba.

„Man atrodo, kad mes skubëda-mi nelabai þinome, kà darome. Darnë vieno ið mûsø ir tëvø nebuvo þe-mëje, kai ðviesiausi protai siekë Lie-tuvai mokslø akademijos, tvërë jà.Vëliau ji buvo sukurta. Po keliø va-landø jos gali ir nelikti. Èia visi teisi-ninkø pasakymai – visuomeninë or-ganizacija ir panaðiai – nieko neáti-kina, todël að kvieèiu labai atsakin-gai á tai paþiûrëti, o balsavimà siûlauvardiná.“

Toks balsavimas buvo retas, iðim-tinis. Dauguma deputatø balsavo,kad Mokslø akademija liktø valsty-bës institucija. Jeigu nebûtø buvæÈ. Kudabos reikalauto vardinio bal-savimo, jo tvirtos pozicijos, neþinia,kaip bûtø buvæ.

Vienas svarbiausiø Aukðèiausio-sios Tarybos darbø – teisinio pagrin-do sukûrimas valstybiniam ûkiui per-tvarkyti á privatø ûká. È. Kudabai taikëlë didelá rûpestá, ypaè svarstant ásta-tymà „Dël Pilieèiø nuosavybës teisiøá iðlikusá nekilnojamàjá turtà“. Ðis ásta-tymas buvo bene pats reikðmingiau-

sias po Kovo 11-osios Nepriklausomy-bës Akto. Tuomet È. Kudaba sampro-tavo taip: „Lietuvà, iðkritusià ið buvu-sios mums nesavos valstybës, pavel-dëjome ne nuogà, ne paliegusià, o tur-tingà. Paprasti þmonës, kurie uþgyve-no tà didþiulá turtà, jo negauna. At-gauna vaikaièiai savo genèiø herbusir þemes, o tas kumetis grytelninkas,anot D. Poðkos, pastatæs baltas mûri-nyèias, tas fermas, rûmus ir kelius nu-tiesæs, savo tuðèioje kiðenëje pavargu-sià rankà teturi. Ðe tau investicija. Tok-sai mûsø neapgalvotai sukurtas „tei-sybës atstatymas“. O apie tuos, kas 50metø pusvelèiui dirbo þemæ, pusvel-èiui mokë vaikus ar pusvelèiui gydëþmones, ar pagalvota? Èia juk keistaprievarta. Vienas kone „prievarta“turtingas, kitas neþinia dël kieno kal-tës gyvens ið kaþkieno malonës. Kàkalbëti apie demokratijà, socialiná bû-simosios valstybës veidà“.

È. Kudabà labai skaudino vyks-tantis þmoniø suprieðinimas. 1992 m.prie Aukðèiausiosios Tarybos rinkosiagresyvûs mitinguotojai. Pasak È. Ku-dabos, þmones pradëta skirstyti á de-ðinæ ir kairæ. „Dabar viena pusë aið-kina kitai, kad dalis mûsø… netikrimes. Gal ne mes, o jie. Kai pagalvoji,save ir panaðius „perðvieti“ dabarti-nëmis akimis – iðties anais laikais gal-vota kitaip. Prisipaþinkime sau – ardaug kas numanë tai, kas ávyko? Ne-manau.“ Tuomet ant barikadø prieparlamento buvo klijuojamos „blogie-èiø“ deputatø nuotraukos, plakatai.Ten buvo ir È. Kudabos iðniekintasrinkiminis plakatas. MonsinjorasK. Vasiliauskas tada sakë: „Man sun-ku ásivaizduoti þmogø, kuris galëjoÈ. Kudabai ant kaktos nupieðti rau-donà þvaigþdæ. Matote, kaip greitaitransformavosi laikas: vos prieð kele-rius metus kalbëjome apie ateinanèiànepaprastos ðviesos erà“.

Ðtai kaip È. Kudabà tuomet me-na profesorë I. Veisaitë: „Prisimenudienas, kai buvo bandyta já nukry-þiuoti. Nebijau to þodþio ir asociaci-jø, kurias tas þodis kelia. O profeso-rius negalëjo suprasti – uþ kà?! Buvoakivaizdu – jis tapo politinio fanatiz-



SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2412003. 03. 03

mo auka. Koks ðiurpus tas fanatiz-mas!“ Aukðèiausiojoje Taryboje, de-ja, tie, nuo kuriø tai priklausë, tuo-met nepasirûpino, kad È. Kudabàniekinantis plakatas nuo sienos bûtønuimtas.

Taigi nepriklausomybë È. Kuda-bai atneðë ne tik dþiaugsmà. Já labaiskaudino prasti Aukðèiausiosios Ta-rybos deputatø tarpusavio santykiai,nusivylimas buvusiais bendradar-biais, bendraþygiais. Paskutiná kartàparlamento plenariniame posëdyjeðioje salëje jis dalyvauja 1992 m. spa-lio 13 d. ir vardiniu bûdu balsuoja uþástatymà „Dël Lietuvos RespublikosKonstitucijos projekto“. Rytojausdienà jis jau ligoninëje, kur jam nu-statoma pasalûniðka liga.

Árodinëti, kad È. Kudaba visur,ir Aukðèiausiojoje Taryboje, buvoLietuvos patriotas, manau, nereikia.Jis buvo tolerantas, turëjo stebëtinàatsparumà neapykantos bacilai, iðti-sà kartà mokë mylëti Lietuvà darbu,kûryba. Parlamente jam buvo sunkugriauti net tai, kas tikrai buvo griau-tina. Parlamentinë veikla È. Kudabaisuteikë daug skausmo, nusivylimø,bet, be abejonës, daug gero davëmums, Lietuvai, padëjo iðlaikyti sun-kø demokratijos egzaminà.

Apie È. Kudabos darbà Aukð-èiausiojoje Taryboje noriu baigti prieðvienuolika metø paraðytais jo þo-dþiais: „Praeis dar kiek laiko ir mes,vieni ir kiti, ir ið kairës, ir ið deðinës,lyg ið didelio ilgo mitingo sugráði-me… Sugráðime nei vieni geresni, neikiti blogesni. Kad tik visi sugráþtu-me… Nelengva bus palinkti prie pa-liktø vagø ar rankraðèiø – nelabai aið-ku, nuo ko pradëti… Nes niekas nie-kam nieko veltui neduos… Ateitisèia, Lietuvoje, bus sukurta darbu“.

Etikos ir procedûrø komisijospirmininko pavaduotoja Dalia Tei-ðerskytë vakariniame posëdyje patei-kë Seimo nutarimo „Dël Èeslovo Ku-dabos 70-øjø gimimo metiniø minë-jimo komisijos sudarymo“ projektàNr.IXP-2280.

Nutarimo projektu numatoma,kad parlamentas, atsiþvelgdamas á tai,kad 2004 m. liepos 24 d. bûtø suka-kæ 70 metø Lietuvos Nepriklausomy-bës Akto signatarui, þymiam moks-lininkui, kultûros ir visuomenës vei-këjui Èeslovui Kudabai (1934 -1993), nutartø sudaryti È.Kudabos 70-øjø gimimo metiniø minëjimo komi-sijà ið ðiø asmenø: Seimo PirmininkoArtûro PAULAUSKO (komisijospirmininko), aplinkos ministro Arû-no KUNDROTO (pirmininko pava-duotojo), Seimo Aplinkos apsaugoskomiteto pirmininko AlfonsoMACAIÈIO (pirmininko pavaduo-tojo), Vilniaus pedagoginio univer-siteto docento Rimanto KRU-PICKO (komisijos sekretoriaus),Lietuvos geografø draugijos prezi-dento Rièardo BAUBINO, Valstybi-nës saugomø teritorijø tarnybos prieAplinkos ministerijos direktoriauspavaduotojo Vidmanto BEZARO,Lietuvos Nepriklausomybës Aktosignatarø klubo prezidento RomoGUDAIÈIO, Lietuvos Nepriklauso-mybës Akto signataro GediminoILGÛNO, Ðvietimo ir mokslo minis-terijos Bendrojo ugdymo departa-

mento Pagrindinio ir vidurinio ugdy-mo skyriaus vyriausiojo specialistoRimanto JOKIMAIÈIO, Keliauto-jø sàjungos prezidento AlgimantoJUCEVIÈIAUS, Socialiniø tyrimøinstituto etnosociologijos skyriaus va-dovës Natalijos KASATKINOS,Knygneðio draugijos pirmininkës Ire-nos KUBILIENËS, Kultûros minis-terijos sekretoriaus Rolando KVIET-KAUSKO, Ignalinos Èeslovo Kuda-bos pagrindinës mokyklos direktorësZinovëjos LUNECKIENËS, Gudøkultûros draugijos Lietuvoje pirmi-ninko Fiodoro NIUNKOS, Ignalinosrajono mero Bronio ROPËS ir Krað-totyros draugijos pirmininkës IrenosSELIUKAITËS. Planuojama áparei-goti Komisijà iki ð.m. geguþës 1 d. pa-rengti È. Kudabos 70-øjø gimimometiniø minëjimo renginiø progra-mà ir koordinuoti jos ágyvendinimà.

Nutarta Seimo nutarimo projek-tui po pateikimo pritarti ir pradëtijo svarstymo procedûrà. Pagrindiniukomitetu projektui svarstyti paskir-tas Ðvietimo, mokslo ir kultûros ko-mitetas. Preliminari svarstymo Sei-mo plenariniame posëdyje data – pa-vasario sesija.



Seimo nariai Dalia Teiðerskytë ir Vladas Þalnerauskas

242 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

RESPUBLIKOSPREZIDENTAS VALDASADAMKUS PASKELBËMETINÁ PRANEÐIMÀ

Valstybës vadovas aptarë nedar-bo, teritoriniø þmoniø gerovës skir-tumø, reformø tempo problemas. Bekita ko, jis iðkëlë valstybës ir tautosraidos strategijos sukûrimo bûtinybæ,vieðø diskusijø ir pilietiniø akcijø erd-vës plëtimo ir ðvietimo stiprinimosvarbà. Pabrëþdamas visuomenës irparlamentiniø partijø susitarimo dëlpagrindiniø ðvietimo plëtotës kryp-èiø svarbà, V. Adamkus Seimo Pir-mininko globai patikëjo ekspertøgrupës parengtas ir su visuomene ap-tartas Lietuvos ðvietimo plëtotës stra-tegines nuostatas.

Respublikos Prezidento V. Adam-kaus metiná praneðimà iðklausë JoEkscelencija iðrinktasis RespublikosPrezidentas Rolandas Paksas, Minist-ras Pirmininkas prez. Algirdas Myko-las Brazauskas ir kiti Vyriausybës na-riai, Konstitucinio Teismo nariai,Aukðèiausiojo Teismo, Apeliacinioteismo bei Vyriausiojo administraci-nio teismo vadovai, Seimo kontrolie-riai, Seimui atskaitingø institucijø va-dovai, diplomatiniø misijø atstovai,Lietuvos ambasadoriai, apskrièiø vir-ðininkai, merai, Vyriausybës atstovai,Prezidentûros atstovai ir kiti garbingisveèiai.

PATVIRTINTA NEEILINËSSESIJOS DARBØ

PROGRAMA

Seimo nutarimas „Dël Seimo ne-eilinës sesijos darbø programos“(projektas Nr.IXP-2304). Balsavo: uþ– 67, prieð – 2, susilaikë 25.

Nutarimo projektà pateikusioSeimo Pirmininko pirmojo pavaduo-tojo Èeslovo Jurðëno teigimu, tarpsvarbiausiø ðios sesijos klausimø pa-minëtinas Konstitucijos 47 straipsnioantrojoje dalyje numatyto þemës skly-pø ásigijimo nuosavybën subjektø,

tvarkos, sàlygø ir apribojimø konsti-tucinio ástatymo pakeitimo ástatymoprojektas Nr.IXP-1119(3)ES, dël ku-rio priëmimo bus balsuojama ðian-dien. Taip pat bus surengtas Konsti-tucijos 84 straipsnio papildymo ásta-tymo projekto Nr.IXP-1727 ir Konsti-tucijos 118 straipsnio pakeitimo ásta-tymo projekto Nr.IXP-1728(2) antra-sis svarstymas. Numatoma svarstyti irpriimti Seimo nutarimo „Dël referen-dumo „Dël Lietuvos Respublikos sto-jimo á Europos Sàjungà“ paskelbimo“projektà Nr.IXP-2237.

Neeilinës sesijos metu parlamen-tas taip pat turëtø priimti tokius svar-bius ástatymus, kaip Autoriø teisiø irgretutiniø teisiø ástatymo pakeitimoástatymo projektas Nr.IXP-1791(2)ES, Ðilumos ûkio ástatymoprojektas Nr.IXP-1592(4). Turëtøbûti pateiktas eurointegracinis Lygiøgalimybiø ástatymo projektasNr.IXP-2122ES.

VAKARINIS POSËDIS

Priimti Seimo nutarimai

Seimo nutarimas dël LietuvosRespublikos Seimo nutarimo „Dëlvalstybiø, á kurias draudþiama eks-portuoti kontroliuojamàsias prekes,ir valstybiø, ið kuriø draudþiama im-portuoti kontroliuojamàsias prekes,sàraðø patvirtinimo“ pripaþinimonetekusiu galios (projektas Nr.IXP-2083). Balsavo: uþ – 51, prieð – 1.

Nutarimu pripaþintas netekusiugalios parlamento 1997 m. spalio21 d. nutarimas Nr.VIII-468 „Dël

valstybiø, á kurias draudþiama eks-portuoti kontroliuojamàsias prekes,ir valstybiø, ið kuriø draudþiama im-portuoti kontroliuojamàsias prekes,sàraðø patvirtinimo“. Kaip paþymë-jo ð.m. sausio 9 d. plenariniame po-sëdyje nutarimo projektà pateikæsuþsienio reikalø ministras AntanasValionis, 2002 m. liepos 5 d. Seimaspriëmë Strateginiø prekiø ir techno-logijø importo, tranzito ir eksportokontrolës ástatymo pakeitimo ástaty-mà Nr.IX-1051. Ástatymo 5 straips-nyje numatyta, kad Vyriausybë ar joságaliota institucija sudaro ir tvirtinasàraðà valstybiø, á kurias draudþiamaeksportuoti ar gabenti tranzitu stra-tegines prekes bei sàraðà valstybiø,ið kuriø draudþiama importuoti argabenti tranzitu strategines prekes.Iki ástatymo priëmimo valstybiø sà-raðai buvo tvirtinami pripaþintu ne-tekusiu galios Seimo nutarimu.

Seimo nutarimas dël Seimo nu-tarimo „Dël atstovavimo LietuvosRespublikos Seimui Konvente dëlEuropos ateities“ 1 straipsnio pakei-timo (projektas Nr.IXP-2303). Bal-savo: uþ – 55, susilaikë 4.

Nutarimu, kurá pateikë SeimoPirmininkas Artûras Paulauskas irkuris buvo svarstomas ypatingos sku-bos tvarka, ið Seimo atstovø Konven-te pavaduotojø iðbraukti GediminasDALINKEVIÈIUS ir AlvydasMEDALINSKAS, áraðyti GintautasÐIVICKAS ir Eugenijus MALDEIKIS.G. DALINKEVIÈIUS iðbrauktasdël to, kad pasitraukë ið Naujosiossàjungos (socialliberalø) frakcijos,A. MEDALINSKAS – dël to, kad, jápaskyrus Respublikos Prezidento

Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus

SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2432003. 03. 03

Rolando Pakso patarëju uþsienio po-litikos klausimais, vasario 21 d. atsi-sakë Seimo nario mandato.

Pateikti projektai

Valstybës valdymo ir savivaldy-biø komiteto pirmininkas Petras Pa-povas pateikë Apskrities valdymoástatymo 4, 7, 9, 10 straipsniø pakei-timo ástatymo projektà Nr.IXP-2255(2) ir Teritorijø planavimo ásta-tymo 30 straipsnio pakeitimo ásta-tymo projektà Nr.IXP-2289.

Ástatymo projektu Nr.IXP-2255(2)siûloma panaikinti draudimà apskri-ties virðininkui vykdyti savivaldybës ta-rybos nario ágaliojimus. Toks Apskri-ties valdymo ástatymo pataisos pro-jektas teikiamas, ðá ástatymà derinantsu Valstybës tarnybos ir Vietos savi-valdos ástatymais, kurie nedraudþiaapskrities virðininkui bûti savivaldy-bës tarybos nariu.

Tikslinant apskrities virðininkoágaliojimus ðvietimo, kultûros ir socia-liniais klausimais, ketinama áteisinti,kad jis organizuotø bendrosios vals-tybinës ðvietimo, kultûros ir socialinëspolitikos vykdymo prieþiûrà (galiojan-èioje Apskrities valdymo ástatymo re-dakcijoje átvirtinta, jog jis priþiûri ben-drosios valstybinës ðvietimo, kultûrosir socialinës politikos vykdymà). Tiks-linant apskrities virðininko ágaliojimusteritorijos planavimo ir paminklotvar-kos klausimais, siûloma reglamentuo-ti, jog jis ne nustatyta tvarka atliekasavivaldybiø teritorijø planavimo, sta-tiniø projektavimo, statybos, statiniøpripaþinimo tinkamais naudoti ir grio-vimo valstybinæ prieþiûrà, bet nusta-tyta tvarka organizuoja savivaldybiøteritorijø planavimo, statiniø projek-tavimo, statybos, statiniø pripaþinimotinkamais naudoti ir griovimo valsty-binës prieþiûros vykdymà; jog jis nenustatyta tvarka priþiûri teritorijosplanavimà, bet nustatyta tvarka orga-nizuoja teritorijos planavimo prieþiû-rà; jog jis ne nustatyta tvarka atliekageodezijos, topografijos, kartografijosir geoinformatikos darbø valstybinæprieþiûrà, bet organizuoja ðiø darbø

valstybinës prieþiûros vykdymà; jog jisne priþiûri paminklotvarkà, bet orga-nizuoja paminklotvarkos prieþiûrà.Perþiûrint apskrities virðininko ágalio-jimus þemëtvarkos ir þemës ûkio klau-simais, siekiama nustatyti, kad jis neatlieka valstybinæ melioracijos ir hid-rotechnikos árenginiø prieþiûrà, betorganizuoja valstybinës melioracijosir hidrotechnikos árenginiø prieþiûrosvykdymà.

Ástatymo projektu Nr.IXP-2289siûloma reglamentuoti, kad valstybinæteritorijø planavimo prieþiûrà (savival-

dybiø teritorijø bendrojo planavimo,detaliojo planavimo, savivaldybës ir fi-ziniø bei juridiniø asmenø lygmensspecialiojo planavimo) atliktø ne ap-skrities virðininkas, bet apskrities vir-ðininko administracija.

Nutarta ástatymø projektams popateikimo pritarti ir pradëti jø svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komite-tu projektams svarstyti paskirtas Vals-tybës valdymo ir savivaldybiø komi-tetas. Preliminari svarstymo Seimoplenariniame posëdyje data – neeili-në sesija.


Vasario 24 d. vakariniame posëdyje

Liberalas Domininkas Velièka ir liberaldemokratai Dailis Alfonsas Barakauskas,Jonas Èiulevièius, Egidijus Skarbalius, Eugenijus Maldeikis, Jonas Lionginas

244 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

Finansø viceministras Vitas Va-siliauskas pateikë Lietuvos bankoástatymo 23 straipsnio pakeitimoástatymo projektà Nr.IXP-2298.

Ðio ástatymo projekto tikslas – to-bulinti Lietuvos banko finansiniø me-tø pelno skirstymo ir atsargos kapitalosudarymo tvarkà, t.y. atsargos kapita-là didinti palaipsniui, kasmet skiriantpo 50 proc. finansiniø metø pelno, kolatsargos kapitalas pasieks Lietuvosbanke ástatyme nustatytà dydá (10proc. Lietuvos banko ásipareigojimølitais). Ketinama atsisakyti nuostatos,kad visiðkai sudarius vienà ið kapita-lø, kitam kapitalui sudaryti skiriamaiki 100 proc. pelno. Numatoma ásta-tymo projekto nuostatas taikyti skirs-tant 2002 ir vëlesniø finansiniø metøLietuvos banko pelnà.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti josvarstymo skubos tvarka procedûrà.Pagrindiniu komitetu projektuisvarstyti paskirtas Biudþeto ir finan-sø komitetas. Preliminari svarstymoSeimo plenariniame posëdyje data –neeilinë sesija.

Teisingumo viceministras Ginta-ras Ðvedas pateikë:

– Ástatymo dël Tarptautinio bau-dþiamojo teismo Romos statuto ra-tifikavimo projektà Nr.IXP-2282ES.

Ástatymo projektu numatoma, kadparlamentas, vadovaudamasis Kon-stitucijos 67 ir 138 straipsniais bei at-siþvelgdamas á Respublikos Prezi-dento sausio 29 d. dekretà, ratifikuo-tø su pareiðkimais Statutà, sudarytà1998 m. liepos 17 d. Romoje, kurioratifikavimas ir ásigaliojimas reikðtø,kad Lietuva pripaþásta Tarptautiniobaudþiamojo teismo jurisdikcijà, kuriapribota sunkiausiais nusikaltimais,lieèianèiais visà tarptautinæ bendrijà.Numatomi tokie Seimo pareiðkimai:Tarptautinio baudþiamojo teismopraðymai dël bendradarbiavimo galibûti siunèiami tiesiogiai Teisingumoministerijai arba Generalinei proku-ratûrai prie Lietuvos AukðèiausiojoTeismo; Tarptautinio baudþiamojoteismo praðymai dël bendradarbia-

vimo ir su praðymu susijæ dokumen-tai turi bûti pateikiami arba lietuviøkalba, kuri yra Lietuvos valstybinëkalba, arba anglø kalba, kuri yra vie-na ið Tarptautinio baudþiamojo teis-mo darbo kalbø, arba turi bûti pri-dedami Tarptautinio baudþiamojoteismo praðymø dël bendradarbiavi-mo ir su praðymu susijusiø dokumen-tø vertimai arba á lietuviø kalbà, ar-ba á anglø kalbà; Lietuva yra pasiruo-ðusi priimti Tarptautinio baudþiamo-jo teismo laisvës atëmimo bausmenuteistus asmenis bausmës atlikimui,jei ðie asmenys yra Lietuvos pilieèiai.

– Ástatymo „Dël Lietuvos valsty-bës herbo“ 2, 4 straipsniø pakeiti-mo ir papildymo ástatymo projektàNr.IXP-2250 ir já lydinèiuosius Savi-valdybiø atributikos ástatymo 2, 3, 4,5 straipsniø pakeitimo ir papildymoástatymo projektà Nr.IXP-2251 irVietos savivaldos ástatymo 42straipsnio pakeitimo ástatymo pro-jektà Nr.IXP-2252.

Ðiais ástatymø projektais siûlomasuteikti savivaldybiø administracijospadaliniams, ágyvendinantiems valsty-bines (perduotas savivaldybëms) funk-cijas, pavyzdþiui, civilinës bûklës ak-tø registravimà, teisæ naudoti antspau-dà su Lietuvos valstybës herbu, nepri-klausomai nuo to, ar savivaldybës turinustatyta tvarka patvirtintà savival-dybës herbà. Numatoma teisæ nau-doti antspaudà su Lietuvos valstybësherbu suteikti seniûnams (atliekanttam tikrus veiksmus pavyzdþiui, no-tarinius).

Ástatymo projektu Nr.IXP-2251ketinama áteisinti, kad savivaldybiøherbai bûtø jø centrø herbai. Tais at-vejais, kai savivaldybiø centrai nërasavivaldybiø teritorijoje, savivaldybiøherbai bûtø didþiausiø savivaldybiøteritorijoje esanèiø miestø herbai.

Ástatymo projektu Nr.IXP-2252norima panaikinti savivaldybës tary-bos teisæ tvirtinti savivaldybës vëlia-vos etalonà. Kaip pabrëþiama aiðki-namajame raðte, manytina, jog vis-kas, kas susijæ su heraldika, turëtøbûti Lietuvos heraldikos komisijos

kompetencijoje. Juo labiau, kad He-raldikos komisija, teikdama savival-dybës herbo etalonà tvirtinti Respub-likos Prezidentui, kartu rengia her-biniø vëliavø bei herbiniø antspau-dø projektus. Tai daroma neatsitik-tinai. Ðiam darbui reikia turëti ne tikspecialiø þiniø, bet ir þinoti visas Lie-tuvoje egzistuojanèias vëliavas, kadnebûtø pasikartojimø.

Nutarta ástatymø projektams popateikimo pritarti ir pradëti jøsvarstymo procedûrà. Pagrindiniukomitetu projektams Nr.IXP-2282ES-2250-2251 svarstyti paskirtasTeisës ir teisëtvarkos komitetas, pro-jektui Nr.IXP-2252 – Valstybës val-dymo ir savivaldybiø komitetas. Pre-liminari svarstymo Seimo plenarinia-me posëdyje data – pavasario sesija.

Kraðto apsaugos ministras LinasAntanas Linkevièius pateikë:

– Ástatymo dël Konvencijos dëlprieðpëstiniø minø naudojimo, kau-pimo, gamybos ir perdavimo uþ-draudimo ir dël jø sunaikinimo ra-tifikavimo projektà Nr.IXP-2239.

Ástatymo projektu teikiama, kadparlamentas, vadovaudamasis Kon-stitucijos 67 ir 138 straipsniais bei at-siþvelgdamas á Respublikos Prezi-dento sausio 20 d. dekretà, ratifikuo-tø Konvencijà, sudarytà 1997 m. rug-sëjo 18 d. Osle, kuria numatyti pagrin-diniai ásipareigojimai valstybëms – nie-kada nenaudoti, negaminti, neperduo-ti, netobulinti prieðpëstiniø minø(PPM) bei jø gaminimo technologijø.Konvencijoje nustatytos dvi iðimtysdël pagrindiniø ásipareigojimø, t.y.leidþiama turëti arba perduoti daláPPM, skirtø paieðkos, iðminavimodarbams arba minø naikinimo tech-nikai tobulinti bei personalui moky-ti. Taip pat leidþiamas PPM perdavi-mas jø sunaikinimo tikslais.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti josvarstymo procedûrà. Pagrindiniukomitetu projektui svarstyti paskir-tas Uþsienio reikalø komitetas. Pre-liminari svarstymo Seimo plenarinia-me posëdyje data – pavasario sesija.



SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2452003. 03. 03

– Vietos savivaldos ástatymo 8straipsnio papildymo ir pakeitimoástatymo projektà Nr.IXP-2300.

Ðiuo ástatymo projektu tarp vals-tybiniø (perduotø savivaldybëms)funkcijø ketinama áraðyti dalyvavimàrengiantis mobilizacijai. Pagal galio-jantá Vietos savivaldos ástatymà, sa-vivaldybës, rengiantis ðalies gynybai,dalyvauja, tik atrinkdamos ðauktiniusá karo tarnybà.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti josvarstymo skubos tvarka procedûrà.Pagrindiniu komitetu projektuisvarstyti paskirtas Valstybës valdymoir savivaldybiø komitetas. Preliminarisvarstymo Seimo plenariniame posë-dyje data – neeilinë sesija.

Biudþeto ir finansø komiteto pir-mininko pavaduotojas RaimundasPalaitis pateikë Buhalterinës apskai-tos ástatymo 10 straipsnio pakeitimoir papildymo ástatymo projektàNr.IXP-2261.

Ástatymo projektu, kurá parengëBiudþeto ir finansø komiteto pirmi-ninko pavaduotojai Gintautas Ðivic-kas ir R.Palaitis, siûloma nustatyti, kadûkio subjekto apskaità tvarkytø ir biu-dþetiniø ástaigø centralizuota buhalte-rija. Toks ástatymo pataisos projektasparengtas dël to, kad ðiuo metu pagalnuo seno nusistovëjusià tvarkà ðaliesdidþiøjø miestø savivaldybës, taupy-damos biudþetines lëðas, ðvietimoástaigø buhalterinæ apskaità tvarkocentralizuotai. Kompiuterinës pro-gramos pritaikytos centralizuotai ap-skaitai. Esant dideliam vienos rûðies

ástaigø skaièiui, centralizuota apskai-ta yra þymiai pigesnë ir kokybiðkes-në. Savivaldybëms, vykdanèioms biu-dþetiniø ástaigø apskaità centralizuo-tai, ágyvendinant Buhalterinës apskai-tos ástatymo nuostatas, reikëtø apskai-tà decentralizuoti. Tam reikëtø skirtipapildomai lëðø, kuriø savivaldybëmsir taip trûksta. Numatoma, kad doku-mento projektas turëtø ásigalioti nuo ba-landþio 1 d.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti jo svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komite-tu projektui svarstyti paskirtas Biudþe-to ir finansø komitetas. Preliminarisvarstymo Seimo plenariniame posë-dyje data – pavasario sesija.

PATEIKTASREFERENDUMO

ÁSTATYMO PATAISØPROJEKTAS

Seimo Pirmininko pavaduotojas,Europos reikalø komiteto pirminin-kas Vytenis Povilas Andriukaitis pa-teikë Referendumo ástatymo 7, 11,35, 43, 50, 51, 54 ir 78 straipsniø pa-keitimo bei papildymo 78(1) straips-niu ástatymo projektà Nr.IXP-2302.

Ástatymo projektu teikiama átvir-tinti, kad sprendimas dël privalomo-jo referendumo dël Lietuvos Res-publikos dalyvavimo tarptautinëseorganizacijose, jeigu ðis dalyvavimasyra susijæs su Lietuvos valstybës or-ganø kompetencijos daliniu perda-vimu tarptautiniø organizacijø insti-tucijoms ar jø jurisdikcijai, bûtø lai-

komas priimtu, jeigu uþ tai pasisaky-tø daugiau kaip pusë pilieèiø, dalyva-vusiø referendume. Galiojanèioje Re-ferendumo ástatymo redakcijoje nu-statyta, kad sprendimas tokiame re-ferendume laikomas priimtu, jeiguuþ tai pasisakë daugiau kaip pusë pi-lieèiø, dalyvavusiø referendume, bet nemaþiau kaip 1/3 pilieèiø, turinèiø rin-kimø teisæ ir áraðytø á rinkëjø sàraðus.Norima nustatyti, kad tuo atveju, kaiprivalomajame referendume dalyva-vo maþiau nei pusë pilieèiø, bet kon-kretaus sprendimo priëmimui prita-rë daugiau kaip pusë jame dalyvavu-siø pilieèiø, referendumas laikomasneávykusiu, o á jo metu pareikðtà pi-lieèiø nuomonæ gali bûti atsiþvelgia-ma Seime svarstant ástatymø ir kitøteisës aktø projektus. (Plaèiau apie ðáástatymo projektà þr. priimto ástatymoapraðymà, p. 248-249).

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti josvarstymo ypatingos skubos tvarkaprocedûrà. Pagrindiniu komitetuprojektui svarstyti paskirtas Teisës irteisëtvarkos komitetas. Preliminarisvarstymo ir priëmimo Seimo plena-riniame posëdyje data – vasario 25 d.

SIÛLOMA ÁKURTILIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO IR UKRAINOSAUKÐÈIAUSIOSIOSRADOS ASAMBLËJÀ

Seimo Pirmininkas Artûras Pau-lauskas pateikë Seimo nutarimo„Dël Lietuvos Respublikos Seimo ir

Naujosios sàjungos (socialliberalø) frakcijos nariaiGediminas Jakavonis ir Gintautas Kniukðta

Seimo narys S. Buðkevièius ir Valstieèiø ir Naujosios demokratijos partijøfrakcijos nariai K. D. Prunskienë, G. Didþiokas, J. Narvilienë

246 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

Ukrainos Aukðèiausiosios RadosAsamblëjos ásteigimo“projektàNr.IXP-2305.

Nutarimo projektu siûloma, kadparlamentas, pabrëþdamas sieká stip-rinti Lietuvos ir Ukrainos tarpparla-mentiniø ryðiø plëtrà bei ávertinda-mas bûtinybæ svarstyti aktualius tarp-tautiniø santykiø klausimus, nutartøkartu su Ukrainos Aukðèiausiàja Ra-da ásteigti konsultacinæ tarpparlamen-tinæ institucijà – Lietuvos RespublikosSeimo ir Ukrainos AukðèiausiosiosRados Asamblëjà. Numatoma átvir-tinti, kad Asamblëja nagrinëtø beisvarstytø Lietuvos Seimo ir UkrainosAukðèiausiosios Rados bendrus inte-resus atitinkanèius klausimus ir pro-jektus, iðreikðdama pozicijà kreipi-maisis, pasiûlymais ir rekomendaci-jomis. Asamblëjos veikla remtøsi ly-giateisiðkumo, tarpusavio pagarbos irabipusiai naudingø sprendimø prin-cipais. Asamblëjos darbo institucijas,oficialiàsias kalbas, veiklos principusir darbo tvarkà nustatytø Asamblë-jos priimtas darbo reglamentas.Asamblëjos veiklà ðalys finansuotø



po lygiai, o aptarnavimà uþtikrintøAsamblëjà priimanèioji ðalis. Ið Lie-tuvos pusës ðias funkcijas atliktø Sei-mo kanceliarija. Tikimasi, kad Lietu-vos Seimo delegacijà Asamblëjoje su-darytø 20 Seimo nariø, iðlaikant pro-porcinio Seimo frakcijø atstovavimoprincipà. Delegacija kasmet teiktøSeimui darbo Asamblëjoje ataskai-tà. Seimo Uþsienio reikalø komite-tui pageidaujant, delegacija apie sa-vo veiklà informuotø ðá komitetà.

Kaip pabrëþë Seimo Pirminin-kas, 2002 m. gruodþio 3 d. ávykusioUkrainos Aukðèiausiosios RadosPirmininko Volodymiro Litvino(Litvin) vizito Lietuvoje metu buvopasiraðytas pareiðkimas dël Ukrai-nos ir Lietuvos tarpparlamentinioforumo ákûrimo. Tai – tarpparla-mentiniø ryðiø grupiø bendradar-biavimo forma. 2003 m. sausio 16-18 dienomis Kijeve vieðëjusi Lietu-vos Seimo parlamentarø grupë dis-kutavo su Ukrainos AukðèiausiosiosRados parlamentarais dël bendra-darbiavimo pakëlimo á aukðtesnálygmená – Lietuvos Respublikos Sei-

mo ir Ukrainos Aukðèiausiosios Ra-dos parlamentarø asamblëjos ákûri-mo. Lietuvos Seimo patirtis demo-kratijos plëtojimo, integracijos á ESir NATO, þmogaus teisiø gynimo beiapsaugos kontekste yra ádomi irnaudinga Ukrainos parlamentui.Tuo tarpu Lietuvos Seimui tai su-teiktø galimybæ reguliariuose susi-tikimuose spræsti dviðalius bei tarp-tautinio bendradarbiavimo klausi-mus, iðskirtø Lietuvà kaip regionolyderæ, siekianèià prisidëti prie de-mokratinio pasaulio saugumo ir sta-bilumo, prie Aljanso patikimumouþtikrinimo, bei Platesnës Europosiniciatyvos. Preliminariais paskaièia-vimais, Asamblëjos veikla pareikalau-tø ið Lietuvos valstybës biudþeto 120tûkst. Lt per metus (jie turëtø bûti nu-matyti perþiûrint ðiø metø biudþetà).

Nutarta Seimo nutarimo projek-tui po pateikimo pritarti ir pradëtijo svarstymo procedûrà. Pagrindiniukomitetu projektui svarstyti paskir-tas Uþsienio reikalø komitetas. Pre-liminari svarstymo Seimo plenarinia-me posëdyje data – neeilinë sesija.

Seimo nariai Vydas Baravykas, Vasilijus Popovas ir Vaclovas Karbauskis

SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2472003. 03. 03


Priimti ástatymai

PRIIMTOSREFERENDUMO

ÁSTATYMO PATAISOS

Ástatymas dël Jungtiniø Tautø1980 metø Konvencijos dël tam tik-rø áprastiniø ginklø, kurie gali bûtilaikomi pernelyg þalojanèiais arbaveikia nesirinktinai, naudojimo uþ-draudimo arba apribojimo 1 straips-nio pakeitimo ratifikavimo (projek-tas Nr.IXP-2121). Balsavo: uþ-82, su-silaikë 1.

Ðiuo ástatymu, kuris buvo svars-tomas ypatingos skubos tvarka, par-lamentas, vadovaudamasis Konstitu-cijos 67 ir 138 straipsniais bei atsi-þvelgdamas á Respublikos Preziden-to 2002 m. lapkrièio 25 d. dekretà,ratifikuoja Konvencijos 1 straipsniopakeitimà, patvirtintà 2001 m. gruo-dþio 21 d. Þenevoje. RatifikuojamasJungtiniø Tautø 1980 metø konven-cijos dël tam tikrø áprastiniø ginklø,kurie gali bûti laikomi perdëtai þa-lojanèiais arba veikia nesirinktinai,naudojimo uþdraudimo arba apribo-jimo 1 straipsnio pakeitimas. Kon-vencijos 1 straipsnio pakeitimu buvopraplësta Konvencijos taikymo sfe-ra, á jà átraukiant netarptautinius gin-kluotus konfliktus, kurie vyksta vals-tybiø dalyviø teritorijoje.

Ástatymas dël Lietuvos Respub-likos ir Kroatijos Respublikos lais-vosios prekybos sutarties ratifikavi-mo (projektas Nr.IXP-2191). Balsa-vo: uþ-83.

Ástatymo, kuris buvo svarstomasypatingos skubos tvarka, tikslas – rati-fikuoti sutartá, kuri ið esmës nesiskirianuo Lietuvos jau sudarytø ir galiojan-èiø laisvosios prekybos sutarèiø su Len-kija, Èekija, Slovakija, Slovënija, Veng-rija, Rumunija. Kaip teigiama aiðkina-majame raðte, tik liberalizuojant pre-kybà bei sudarant dviðales sutartis ga-lima sudaryti palankias sàlygas Lietu-vos verslui skverbtis ir toliau plëtotiekonominius ryðius Balkanuose.


Vasario 25 d.RYTINIS POSËDIS

ANTRÀ KARTÀ POSVARSTYMO PRITARTA

KONSTITUCIJOS 84 IR 118STRAIPSNIØ PATAISØ

PROJEKTAMS

Konstitucijos 84 straipsnio papil-dymo ástatymo projektui Nr.IXP-1727.

Konstitucijos 118 straipsnio pa-keitimo ástatymo projektui Nr.IXP-1728(2).

Ðiais Konstitucijos pataisø pro-jektais, kuriuos teikia 62 Seimo na-riai, siekiama Konstitucijos 84 ir 118straipsniuose áteisinti, kad Respub-likos Prezidentas Seimo pritarimuskirtø ir atleistø generaliná proku-rorà. Be to, ástatymo projektuNr.IXP-1728(2) siekiama iðspræstiprokuratûros konstitucinio statuso,prokuratûros vietos trijø valstybësvaldþiø (ástatymø leidþiamosios, vyk-domosios ir teisminës) atþvilgiu pro-blemà. Ástatymo projektu, t.y. Konsti-tucijos 118 straipsnyje, teikiama nu-statyti tokias prokuroro funkcijas –ikiteisminio tyrimo organizavimo ir va-dovavimo jam, valstybinio kaltinimobaudþiamosiose bylose palaikymo; as-mens, visuomenës ir valstybës teisiø beiteisëtø interesø gynimo (galiojanèia-me Konstitucijos 118 straipsnyje átei-sintos tokios prokuroro funkcijos –valstybinio kaltinimo baudþiamosio-se bylose palaikymas, baudþiamojopersekiojimo vykdymas ir kvotos or-ganø veiklos kontrolë).

Kaip paþymëjo Konstitucijos pa-taisø projektus 2002 m. liepos 2 d. pa-teikæs Teisës ir teisëtvarkos komitetopirmininko pavaduotojas RaimondasÐukys, dviejø dabartiniø konstituciniøprokuroro funkcijø – baudþiamojopersekiojimo vykdymo ir kvotos orga-nø veiklos kontrolës – reikia atsisaky-ti todël, kad naujajame Baudþiamojoproceso kodekse nustatyta, jog ikiteis-miná tyrimà organizuoja ir jam vado-vauja prokuroras. Ðiame kodekse ne-

numatyta, kad Lietuvoje funkcionuo-tø kvotos organai. Ten átvirtinta, kadjø procesinius uþdavinius ágyvendinaikiteisminio tyrimo ástaigos. Ikiteismi-nio tyrimo organizavimas ir vadova-vimas jam apimtø prokuroro pareigàkontroliuoti ikiteisminio tyrimo ástai-gø procesinæ veiklà bei teisæ atlikti vi-sà ikiteisminá tyrimà ar jo dalá.

Ástatymo projektu numatoma atsi-sakyti Konstitucijos 118 straipsnio nuo-statos, kad „parengtiná tardymà atliekatardytojai“. Tai siûloma dël to, jog nau-jajame baudþiamajame procese yranumatyta vienintelë nusikaltimø tyri-mo forma – ikiteisminis tyrimas; pa-rengtinio tardymo, tardymo organø irtardytojo pareigybës nelieka.

Praneðëjo pastebëjimu, asmens,visuomenës ir valstybës teisiø bei tei-sëtø interesø gynimo konstitucinëfunkcija prokurorui suteiktina dël to,kad bûtø iðspræsta galima problema dëlto, ar prokuroras, atstovaudamas vals-tybei, turi atitinkamus ágaliojimus ir arjie neprieðtarauja Konstitucijai.

Numatoma Konstitucijos 118straipsnyje áteisinti, kad prokuro-ras, vykdydamas savo funkcijas, bû-tø nepriklausomas ir klausytø tikástatymo.

Be to, siekiama ðiame straipsnyjeátvirtinti Lietuvos prokuratûros struk-tûrà – Generalinæ prokuratûrà ir teri-torines prokuratûras.

Primename, kad dël ðiø ástatymøprojektø priëmimo pirmà kartà Seimobuvo balsuota 2002 m. spalio 1 d.

Pagal Konstitucijos 148straipsná ir Seimo statuto 171straipsná, dël ástatymo projekto dëlKonstitucijos keitimo, dël kurio ne-reikia rengti referendumo, priëmi-mo turi bûti balsuojama du kartus.Abu kartus uþ ðio projekto priëmi-mà turi balsuoti ne maþesnë kaip2/3 visø Seimo nariø kvalifikuotadauguma ir abu kartus balsuoti tu-ri bûti teikiamas tas pats tekstas.Tarp balsavimø dël priëmimo turibûti daroma ne maþesnë kaip trijømënesiø pertrauka.

248 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

Ðiuo metu dviðalis prekybinis–ekonominis bendradarbiavimas tarpLietuvos ir Kroatijos nëra labai ak-tyvus. Laisvosios prekybos sutartis,kurios pagrindu liberalizuojama pre-kyba pramoninëmis prekëmis bei iðdalies liberalizuojama prekyba kaikuriomis þemës ûkio prekëmis, turë-tø ypatingà vaidmená prekybiniøsrautø augimui bei ekonominiø san-tykiø vystymuisi. Pagal jà, lietuviðkosprekës á Kroatijà bûtø eksportuoja-mos preferencinëmis sàlygomis. Taileistø iðplësti mûsø eksporto augimogalimybes bei sudarytø palankesnessàlygas prekybos balanso pagerini-mui, kuris ðiuo metu yra neigiamas.Dabartinëmis sàlygomis Lietuvos ga-mintojai negali konkuruoti Kroatijosrinkoje su kitais Vidurio Europos ða-liø gamintojais, kadangi jie laisvosiosprekybos sutarèiø pagrindu ágyja im-porto muitø nuolaidas.

Ástatymas dël Europos konven-cijos dël audiovizualinio paveldo ap-saugos ir Europos konvencijos dëlaudiovizualinio paveldo apsaugosprotokolo dël televizijos kûriniø ap-saugos ratifikavimo (projektasNr.IXP-2203ES). Balsavo: uþ-84.

Ástatymu, kuris buvo svarstomasypatingos skubos tvarka, parlamen-tas, vadovaudamasis Konstitucijos 67ir 138 straipsniais bei atsiþvelgdamasá Respublikos Prezidento sausio 10d. dekretà, ratifikuoja Konvencijà irjos protokolà, priimtus 2001 m. lap-krièio 8 d. Strasbûre ir suteikianèiuspagrindines audiovizualinio paveldoapsaugos taisykles ir nuostatas dël joteisinio ir savanoriðko deponavimo.

Pagrindinis Konvencijos ir jos pro-tokolo tikslas – uþtikrinti Europosaudiovizualinio paveldo apsaugà irjo, kaip vienos ið meno formø ir mû-sø praeities áamþintojo, pripaþinimàbei panaudojimà kultûros, mokslo irtyrimø tikslais. Be to, ástatymu, vado-vaudamasis Konvencija ir jos proto-kolu, Seimas siûlo Vyriausybei paskirtiinstitucijà, atsakingà uþ Konvencijojeir jos protokole numatytø archyvofunkcijø ágyvendinimà. Ástatymo pri-ëmimas numatytas Lietuvos pasiren-gimo narystei Europos Sàjungojeprogramos teisës derinimo priemo-niø 2002 m. plane.

Referendumo ástatymo 7, 11, 35,43, 50, 51, 54 ir 78 straipsniø pakei-timo bei papildymo 78(1) straipsniuástatymas (projektas Nr.IXP-2302).Balsavo: uþ-73, prieð-4, susilaikë 5.

Ástatymu átvirtinama, kad spren-dimas dël privalomojo referendumodël Lietuvos Respublikos dalyvavimotarptautinëse organizacijose, jeigu ðisdalyvavimas yra susijæs su Lietuvosvalstybës organø kompetencijos da-liniu perdavimu tarptautiniø organi-zacijø institucijoms ar jø jurisdikci-jai, laikomas priimtu, jeigu uþ tai pa-sisakë daugiau kaip pusë pilieèiø, da-lyvavusiø referendume. GaliojanèiojeReferendumo ástatymo redakcijojenustatyta, kad sprendimas tokiamereferendume laikomas priimtu, jei-gu uþ tai pasisakë daugiau kaip pusëpilieèiø, dalyvavusiø referendume, betne maþiau kaip 1/3 pilieèiø, turinèiørinkimø teisæ ir áraðytø á rinkëjø sàra-ðus. Parlamentui suteikiama teisë nu-statyti ir kitoká nei dabar átvirtintas

balsavimo referendume laikà (dabar– nuo 7 iki 20 valandos) ir nustatyti,kad referendumas gali vykti ilgiau neivienà dienà. Be to, prailginamas bal-savimo paðtu laikas bei patikslinamosReferendumo ástatymo nuostatos,susijusios su terminø skaièiavimu tuoatveju, jei referendumas vykdomasne vienà dienà. Tuo atveju, jei nusta-tomas kitoks balsavimo laikas ar nu-sprendþiama rengti referendumà nevienà dienà, suteikiama galimybë pa-reikðti valià didesniam balso teisæ tu-rinèiø asmenø ratui: iðpleèiamas as-menø, turinèiø teisæ balsuoti namuo-se, ratas bei numatoma, kad referen-dumo dienà pilietis turi teisæ, ávyk-dæs tam tikras sàlygas, balsuoti ne sa-vo referendumo apylinkëje. Galio-janèioje Referendumo ástatymo re-dakcijoje nustatyta, kad teisæ balsuotinamuose turi I grupës invalidai, IIgrupës judëjimo invalidai ir laikinainedarbingi asmenys. Sudarant prie-laidas tikslesniø miesto, rajono rin-këjø sàraðø sudarymui bei maþinantskaièiø rinkëjø, kurie dël sàraðø ne-tikslumo patiria sunkumø norëdamiágyvendinti rinkimø teisæ, reglamen-tuojama, kad miesto, rajono rinkëjøsàraðà sudaro Vyriausioji rinkimø ko-misija ir ne ne vëliau kaip likus 39dienoms, bet ne vëliau kaip likus 29dienoms iki balsavimo referendumedienos perduoda miesto, rajono re-ferendumo komisijai.

Reglamentuojama, kad pilieèiøparaðai dël referendumo paskelbimogali bûti renkami vieðose vietose irgyvenamosiose patalpose. Taèiau uþpilieèiø paraðø rinkimà mokëti pini-gus draudþiama, taip pat ámonëms,


Artûras Vazbys Zenonas Maèernius ir Algirdas Kunèinas

SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2492003. 03. 03

ástaigoms, organizacijoms draudþia-ma teikti kitokià materialinæ, finan-sinæ paramà.

Po svarstymo pritarta Seimo sta-tuto „Dël Seimo statuto 8 straipsniopakeitimo“ projektui Nr.IXP-2236(2).

Pateikti projektai

NORIMA SUDARYTISÀLYGAS STUDIJUOTI

ASMENIMS,SUTINKANTIEMS

MOKËTI VISÀ AUKÐTOJOMOKSLO STUDIJØ KAINÀ

Nacionalinio saugumo ir gyny-bos komiteto pirmininkas AlvydasSadeckas pateikë Baudþiamojo ko-dekso 98 straipsnio pakeitimo ásta-tymo projektà Nr.IXP-1784 ir Bau-dþiamojo proceso kodekso 405straipsnio pakeitimo ástatymo pro-jektà Nr.IXP-1785.

Ástatymø projektø tikslas – sugrieþ-tinti priverèiamøjø medicininio pobû-dþio priemoniø keitimo bei panaikini-mo tvarkà. Ástatymo projektu Nr.IXP-1784 siûloma átvirtinti, kad priverèia-møjø medicininio pobûdþio priemo-niø taikymo bûtinumas bûtø perþiû-rimas kas metus ir pratæsiamas me-tams (Galiojanèioje Baudþiamojo ko-dekso redakcijoje nustatyta, jog toksbûtinumas perþiûrimas kas 6 mëne-sius ir pratæsiamas 6 mënesiams). Taileistø þymiai sumaþinti teisësaugos irmedicinos institucijø darbo krûvá, bei

sumaþintø klaidø tikimybæ, kai priver-èiamøjø medicininio pobûdþio prie-moniø taikymas nutraukiamas nepa-sveikusiems asmenims, kurie, iðëjæ álaisvæ, kelia realia grësmæ visuomenëssaugumui. Dokumento projektas ne-paþeistø ir þmogaus teisiø, nes liktøgalioti nuostata, suteikianti teisæ teis-mui esant reikalui perþiûrëti priver-èiamøjø medicininio pobûdþio prie-moniø taikymo bûtinumà ir nepraëjusmetø terminui.

Ástatymo projektu Nr.IXP-1785,tobulinant priverèiamøjø medicini-nio pobûdþio priemoniø taikymotvarkà, ketinama numatyti, kad, teis-mui sprendþiant dël priverèiamosiosmedicinos priemonës pratæsimo, rû-ðies pakeitimo ar panaikinimo, turë-tø dalyvauti asmuo, kuriam pratæsia-ma, keièiama ar panaikinama priver-èiamoji medicinos priemonë, jeigupagal gydytojø komisijos iðvadà tamnekliudo jo ligos pobûdis. Paþymëti-na, kad tuo bûdu bûtø sustiprintaþmogaus teisiø apsauga.

Nutarta ástatymø projektams popateikimo pritarti ir pradëti jø svars-tymo procedûrà. Pagrindiniu komite-tu projektams svarstyti paskirtas Tei-sës ir teisëtvarkos komitetas. Prelimi-nari svarstymo Seimo plenariniameposëdyje data – pavasario sesija.

Ðvietimo ir mokslo ministras Al-girdas Monkevièius pateikë Aukðtojomokslo ástatymo 2, 3, 15, 16, 17, 19,22, 23, 24, 32, 36, 39, 40, 41, 42, 44,47, 49, 54, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62,63, 67 straipsniø pakeitimo ir papil-dymo ástatymo projektà Nr.IXP-2287ES.

Ástatymo projektu, minimaliomispapildomomis valstybës biudþeto lë-ðomis ágyvendinant Aukðtojo moks-lo ástatymu nustatytà studentø studi-jø ámokø mokëjimo tvarkà, numato-ma nustatyti, kad asmenys, sutinkan-tys mokëti visà studijø kainà, atskirokonkurso bûdu galëtø bûti priimami ápagrindiniø ir vientisøjø studijø vaka-rinës ir neakivaizdinës formø, antro-sios studijø pakopos visø formø bei tre-èiosios studijø pakopos neakivaizdinësformos studijas. Vyriausybë kasmetnustatytø bendrà maksimaliai leisti-nà priimamø studentø skaièiø pagalfinansavimo pobûdá. Ketinama pa-tikslinti nevalstybiniø aukðtøjø mo-kyklø steigimo tvarkà ir nustatyti ne-valstybiniø aukðtøjø mokyklø, kurio-se numatoma vykdyti studijas pagalkitø valstybiø aukðtøjø mokyklø stu-dijø programas, steigimo ypatumus.Norima atsisakyti Ðvietimo ir moks-lo ministerijos sutarties su aukðtàjamokykla, kadangi valstybës biudþe-to lëðos aukðtosioms mokykloms busskiriamos ne Vyriausybës, o Seimo.Taip pat tikimasi patikslinti nuosta-tas dël valstybës biudþeto lëðø skyri-mo valstybinëms aukðtosioms mo-kykloms. Teikiama patikslinti priëmi-mo á aukðtàsias mokyklas sàlygø ren-gimo ir skelbimo tvarkà, ágyvendi-nant nuostatà – sàlygas skelbti prieðdvejus metus iki priëmimo á aukðtà-sias mokyklas. Turëtø bûti nustatyta,kad studentai galëtø gauti paskolastik daliai studijø uþsienyje. Norimapatikslinti paskolø gràþinimo sàlygas.Siûloma reglamentuoti, kad aukðtø-jø mokyklø vertinimo institucija bû-tø Studijø kokybës vertinimo centras.

Alvydas Sadeckas Juozas Palionis ir Egidijus Klumbys

250 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

Siekiama pakeisti iðmokø profeso-riams emeritams skyrimo tvarkà, nu-statant, kad ðias iðmokas skirtø pa-èios aukðtosios mokyklos ið savo lë-ðø ir savo nustatyta tvarka.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti josvarstymo procedûrà. Pagrindiniukomitetu projektui svarstyti paskir-tas Ðvietimo, mokslo ir kultûros ko-mitetas. Preliminari svarstymo Sei-mo plenariniame posëdyje data – pa-vasario sesija.

Kultûros ministrë Roma Dovy-dënienë pateikë Nekilnojamøjø kul-tûros vertybiø apsaugos ástatymo pa-keitimo ástatymo projektà Nr.IXP-2281.

Pasak R.Dovydënienës, naujosredakcijos ástatymo projektu tikimasisuteikti pagrindà kultûros paveldosau-gos sistemos reformai. Dabartinë kul-tûros paveldosaugos sistema yra uþ-dara, þinybinë, jos valstybinis valdy-mas nëra integruotas á aplinkos ap-saugà, teritorijø planavimà, statybas,nekilnojamojo turto naudojimo pro-cesà. Dokumento projektu siekiamasukurti paveldosaugos valdymo ir re-guliavimo sistemà, kuri leistø arti-miausià deðimtmetá iðvengti papildo-mø pertvarkymø, suderinti urbanis-tinës plëtros ir paveldosaugos, visuo-menës ir paveldo savininkø intere-sus. Taip pat numatoma racionaliaipaskirstyti funkcijas tarp Kultûrosministerijos, Aplinkos ministerijos,apskrièiø ir savivaldybiø (pastaro-sioms prioritetiðkai bûtø teikiamadaugiau teisiø ir atsakomybës). Tei-kiama ávesti paprastesnæ projektø de-rinimo, statybos leidimø iðdavimotvarkà, formuojant verslui palankiàaplinkà, nes paveldas gali iðlikti tiktada, kai jis naudojamas.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti josvarstymo procedûrà. Pagrindiniukomitetu projektui svarstyti paskir-tas Ðvietimo, mokslo ir kultûros ko-mitetas. Preliminari svarstymo Sei-mo plenariniame posëdyje data – pa-vasario sesija.

Vasario 25 d.VAKARINIS POSËDIS

Pateikti projektai

SIÛLOMA NUSTATYTI NAUJAS INVESTAVIMOSKATINIMO PRIEMONES

•PATEIKTAS NAUJOS REDAKCIJOS VALSTYBËS IRSAVIVALDYBËS ÁMONIØ ÁSTATYMO PROJEKTAS



Vidaus reikalø viceministrasEvaldas Gustas pateikë Ástatymo dëlKonvencijos, nustatanèios valstybæ,atsakingà uþ vienoje ið Europos Ben-drijø valstybiø nariø paduotø prie-globsèio praðymø nagrinëjimà, ra-tifikavimo projektà Nr.IXP-2238.

Ástatymo projektu numatoma, kadparlamentas, vadovaudamasis Konsti-tucijos 67 ir 138 straipsniais bei atsi-þvelgdamas á Respublikos Preziden-to sausio 20 d. dekretà, ratifikuotøKonvencijà, priimtà 1990 m. birþelio15 d. Dubline, kuri nustato principus,kuriais vadovaujantis nustatoma ESvalstybë, atsakinga uþ praðymo suteiktiprieglobstá nagrinëjimà. Konvencijostikslas – siekti, kad prieglobsèio pra-ðymai, pateikti ES teritorijoje, bûtø ið-nagrinëti ið esmës ir kartu bûtø iðveng-ta galimo piktnaudþiavimo prieglobs-èio suteikimo procedûromis bei prie-globsèio praðytojø priëmimo sistemo-mis, egzistuojanèiomis skirtingose ESðalyse. Be to, Lietuvai ástojus á ES, Lie-tuvos valstybës siena bus iðorinë ESsiena. Dël ðios prieþasties Konvenci-joje nustatytomis sàlygomis ir pagrin-dais á Lietuvà ið kitø ES valstybiø ga-lës bûti gràþinami prieglobsèio praðy-tojai, kurie vyko á jas per Lietuvos te-ritorijà, todël Lietuva gali sulaukti di-desnio uþsienieèiø, ieðkanèiø prie-globsèio, antplûdþio. Tai gali sàlygotipapildomø valstybës biudþeto lëðø po-reiká. Numatoma, kad ástatymo projek-tas turëtø ásigalioti nuo Lietuvos ástoji-mo á ES dienos.

Uþsienio reikalø viceministrasJustas Paleckis pateikë Ástatymo dël

Lietuvos Respublikos ir Uzbekista-no Respublikos sutarties dël tarp-valstybiniø santykiø pagrindø, drau-gystës ir bendradarbiavimo ratifika-vimo projektà Nr.IXP-2290.

Ðiuo ástatymo projektu teikiama,kad parlamentas, vadovaudamasisKonstitucijos 67 ir 138 straipsniaisbei atsiþvelgdamas á RespublikosPrezidento vasario 5 d. dekretà, rati-fikuotø Sutartá, pasiraðytà 2002 m.rugsëjo 24 d. Vilniuje, kuria apibrë-þiami pagrindiniai dviejø valstybiøbendradarbiavimo principai. Sutarti-mi siekiama sukurti kokybiðkai nau-jà pagrindà dviðaliam bendradarbia-vimui ekonomikos, politikos, moks-lo ir technikos, ekologijos, informa-cijos, humanitarinëje, kultûros bei ki-tose srityse ir stiprinti bendradarbia-vimo teisinæ bazæ. Be kita ko, Susi-tarianèiosios Ðalys stengsis prisidëtiprie masinio naikinimo ginklo nepla-tinimo ir esamø pasaulyje jo atsargøsunaikinimo ar sumaþinimo. Ðalystaip pat ásipareigoja visapusiðkairemti savo pilieèiø, valstybiniø ir vi-suomeniniø organizacijø tarpusavioryðiø, savivaldos institucijø plëtrà,skatindamos ir plëtodamos turizmomainus; sudaryti palankias teisines,ekonomines ir finansines sàlygas vie-na kitos fiziniams ir juridiniams as-menims uþsiimti verslu ir kita ûkineveikla savo teritorijoje. Ði sutartis su-daroma 10 metø. Jos galiojimas sa-vaime pratæsiamas visiems kitiemspenkeriø metø laikotarpiams, jeigunë viena Aukðtoji Susitarianèioji Ða-lis nepraneða kitai Ðaliai apie savoketinimà denonsuoti ðià sutartá pra-

SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2512003. 03. 03

neðdama apie tai ne vëliau kaip prieð12 mënesiø iki atitinkamo laikotar-pio pabaigos.

Socialinës apsaugos ir darbo mi-nistrë Vilija Blinkevièiûtë pateikëÁstatymo dël Konvencijos dël nepri-imtino vaikø darbo uþdraudimo irneatidëliotinø veiksmø tokiam dar-bui panaikinti ir Konvencijos dël1952 m. motinystës apsaugos kon-vencijos (su pakeitimais) ratifikavi-mo projektà Nr.IXP-2240.

Ástatymo projektu siûloma, kadparlamentas, vadovaudamasis Kon-stitucijos 67 ir 138 straipsniais bei at-siþvelgdamas á Respublikos Prezi-dento sausio 20 d. dekretà, ratifikuo-tø Konvencijas. Konvencijos dël ne-priimtino vaikø darbo uþdraudimo irneatidëliotinø veiksmø tokiam dar-bui panaikinti tikslas – atkreipti dë-mesá á pasaulyje egzistuojanèias ne-priimtinas vaikø darbo formas ir ska-tinti imtis neatidëliotinø ir efektyviøpriemoniø kuo skubiau toká darbàuþdrausti ir panaikinti. Jà ratifikavu-sios valstybës turi skubos tvarka reng-ti ir vykdyti programas nepriimtinamvaikø darbui iðaiðkinti ir panaikinti,bei nustatyti atitinkamà tvarkà Kon-vencijos nuostatoms ágyvendinti.Konvencija dël 1952 m. motinystësapsaugos konvencijos (su pakeiti-mais) reglamentuoja motinystësatostogø suteikimà, piniginiø iðmo-kø skyrimà, moters darbo vietos ið-saugojimà, taip pat joje áraðytos nuo-statos dël krûtimi maitinanèiø moti-nø, nuostatos saugoti ne tik motinos,bet ir vaiko sveikatà.

Nutarta ástatymø projektamsNr.IXP-2238-2290-2240 po pateiki-mo pritarti ir pradëti jø svarstymoprocedûrà. Pagrindiniu komitetuprojektams svarstyti paskirtas Uþsie-nio reikalø komitetas. Preliminarisvarstymo Seimo plenariniame posë-dyje data – pavasario sesija.

Aplinkos viceministras AlbertasVasiliauskas pateikë Mokesèio uþ ap-linkos terðimà ástatymo 11 straips-



Uþsienio reikalø viceministras Justas Paleckis

Naujosios sàjungos (socialliberalø) frakcijos nariai Alvydas Ramanauskas irAlgimantas Valentinas Indriûnas

Liberalai Romanas Algimantas Sedlickas, Eimundas Savickas ir Raimondas Ðukys

252 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

nio 2 dalies ágyvendinimo ástatymoprojektà Nr.IXP-2285.

Ðiuo ástatymo projektu siûlomanustatyti, kad mokesèio uþ aplinkosterðimà ið stacionariø ir mobiliø tar-ðos ðaltiniø tarifai, nustatyti Mokes-èio uþ aplinkos terðimà ástatymo 1 ir5 priedëliuose, 2005-2009 metø pe-riodui atitinkamai bûtø nustatomi ðioÁstatymo 1 ir 2 priedëliuose. Numa-toma, kad ástatymo projektas turëtø ási-galioti nuo 2005 m. sausio 1 d.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti josvarstymo procedûrà. Pagrindiniukomitetu projektui svarstyti paskir-tas Biudþeto ir finansø komitetas.Preliminari svarstymo Seimo plena-riniame posëdyje data – pavasariosesija.

Susisiekimo viceministras Vale-rijus Ponomariovas pateikë Admi-nistraciniø teisës paþeidimø kodek-so 113, 116, 116(1), 116(2), 139, 211,221, 224, 225, 231, 259(1), 262 ir 270straipsniø pakeitimo, Kodekso pa-pildymo 116(3) ir 116(4) straipsniaisir 144 straipsnio pripaþinimo nete-kusiu galios ástatymo projektàNr.IXP-2286.

Ástatymo projekto tikslas – sude-rinti Administraciniø teisës paþeidimøkodekso nuostatas su Aviacijos ástaty-mo nuostatomis. Dël to siûloma vie-toj nuorodø á VÁ Civilinës aviacijosdirekcija áraðyti nuorodas á Civilinësaviacijos administracijà, nuorodas áCivilinës aviacijos ástatymà pakeistinuorodomis á Aviacijos ástatymà, taippat patikslinti atskirø straipsniø re-dakcijas, kad jos tiksliau atitiktøAviacijos ástatymo nuostatas. Nori-ma ágyvendinti ES reikalavimus dëltriukðmingø lëktuvø skrydþiø apribo-jimo.

Nutarta ástatymo projektui popateikimo pritarti ir pradëti josvarstymo procedûrà. Pagrindiniukomitetu projektui svarstyti paskir-tas Teisës ir teisëtvarkos komitetas.Preliminari svarstymo Seimo plena-riniame posëdyje data – pavasariosesija.

Ûkio viceministras Nerijus Eidu-kevièius pateikë:

-Valstybës ir savivaldybës ámo-niø ástatymo pakeitimo ástatymoprojektà Nr.IXP-2263.

Naujos redakcijos ástatymo pro-jektu numatoma Valstybës ir savival-dybës ámoniø ástatymo nuostatas su-derinti su Civilinio kodekso nuostato-mis, iðspræsti ðiuo metu kylanèias Vals-tybës ir savivaldybës ámoniø ástatymotaikymo praktines problemas, taip pattobulinti valstybës ir savivaldybës ámo-niø – vieðøjø juridiniø asmenø – veik-los ir valdymo reglamentavimà.

Teikiama apibrëþti ámonës savi-ninko sàvokà: valstybës ámonës savi-ninkë bûtø valstybë, savivaldybësámonës – savivaldybë. Savininko tei-ses ir pareigas ámonëje ágyvendintøvalstybës ar savivaldybës valdymoinstitucija. Norima detaliai regla-mentuoti ámonës savininko teises irpareigas ágyvendinanèios institucijoskompetencijà. Kaip pabrëþë N.Eidu-kevièius, numatoma vienareikðmið-kai paþymëti, kad valstybës ámonë irsavivaldybës ámonë bûtø vieðieji ju-ridiniai asmenys, ir nustatyti, kadámonë galëtø ágyti ir turëti tik tokiascivilines teises bei pareigas, kuriosneprieðtarautø ámonës ástatams ir josveiklos tikslams. Be to, ketinama pa-tikslinti ámonës reorganizavimo, per-tvarkymo bei likvidavimo reglamen-tavimà. Norima átvirtinti, jog ámonëgalëtø bûti pertvarkoma á biudþeti-næ ástaigà, vieðàjà ástaigà, akcinæ ben-drovæ, uþdaràjà akcinæ bendrovæ, iðvalstybës ámonës – á savivaldybësámonæ, ið savivaldybës ámonës – ávalstybës ámonæ.

-Investicijø ástatymo 2, 12 ir 13straipsniø pakeitimo ir papildymoástatymo projektà Nr.IXP-2277 ir jálydinèiuosius Bedarbiø rëmimo ásta-tymo 14 straipsnio papildymo ásta-tymo projektà Nr.IXP-2278 ir Kon-cesijø ástatymo pakeitimo ástatymoprojektà Nr.IXP-2279.

Ástatymo projektu Nr.IXP-2277siûloma Investicijø ástatymà papildytinaujomis sàvokomis: „plynas laukas“



R. Juknevièienë

B. Bradauskas ir V. Einoris

E. Kaniava

J. Bernatonis

SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2532003. 03. 03

– neuþstatytas (neárengtas) þemëssklypas; „plyno lauko“ investicijos –tai tokia investicijø rûðis, kai inves-tuojama á naujo statinio statybà irárengimà neuþstatytame (neárengta-me) þemës sklype – „plyname lauke“– verslo tikslu; inovacija – naujø tech-nologijø, idëjø, metodø kûrimas irkomercinis pritaikymas, pateikiantrinkai naujus arba patobulintus pro-duktus ir procesus.

Norima átvirtinti, kad valstybëremtø investicijas (Vyriausybë ar joságaliota institucija Civilinio kodeksonustatyta tvarka turëtø teisæ sudaryti suinvestuotojais investicijø sutartis, ku-riose bûtø nustatomos specialios inves-tavimo ir verslo sàlygos), kai bûtø in-vestuojama á priemones, numatanèiasperspektyviø pramonës ðakø ámoniøtechnologijø atnaujinimà ir moderni-zavimà, ðalies ekologinës situacijos ge-rinimà, smulkaus ir vidutinio verslovystymà, tik tada, kai bûtø investuoja-ma ne maþiau kaip 40 mln. Lt, o rajo-nuose, kur nedarbo lygis didesnis uþðalies vidurká, oficialiai skelbiamà Sta-tistikos departamento prie Vyriausybës,– ne maþiau kaip 20 mln. Lt. Be to,siûloma áteisinti, kad valstybë remtøinvesticijas á „plynà laukà“, nebaig-tus statyti pastatus (statinius), kuriønegalima uþbaigti dël lëðø stokos arkurie dël uþsitæsusio statybos proce-so tampa nereikalingi (netinkaminaudoti pagal paskirtá) valstybës (sa-vivaldybiø) institucijoms; problemi-nes teritorijas (valstybës teritorijosdalis, turinèias specifiniø socialiniøir ekonominiø problemø, atitinkan-èiø Vyriausybës nustatytus problemi-niø teritorijø kriterijus); laisvàsiasekonomines zonas, mokslo ir tech-nologijø parkus; inovacijas, þiniøekonomikos branduolius – klasterius(geografines tarpusavyje sujungtastam tikros srities ámoniø ir instituci-jø santalkas). Ketinama ávesti tokiusnaujus investicijø skatinimo ið vals-tybës pusës bûdus: darbuotojø per-kvalifikavimo iðlaidø dalinis ar visið-kas padengimas Vyriausybës nusta-tyta tvarka; paskolø, gautø pagal ga-rantijos ir draudimo sutartis ir skirtø

ûkio subjektams investicijø projek-tams ágyvendinti, gràþinimà bankamsgalëtø uþtikrinti Vyriausybës steigia-mos garantijø institucijos arba drau-dimo ámonës; ástatymø nustatytais at-vejais valstybei priklausanèios þemësnuoma investuotojui ne aukciono bû-du; infrastruktûros (iki investuotojuisuteikto sklypo ribø) sutvarkymasvalstybës (savivaldybës) lëðomis Vy-riausybës nustatyta tvarka; investuo-jant á valstybës ir savivaldybiø nebaig-tus statyti statinius ar apleistus ir ne-naudojamus pastatus, kuriø nepavy-ko privatizuoti pagal Valstybës ir sa-vivaldybiø turto privatizavimo ástaty-mà, kai bent vienà kartà ðio ástatymonustatyta tvarka buvo paskelbta ob-jekto privatizavimo programa, taèiauper objekto privatizavimo programo-je nustatytà terminà ðis objektas ne-buvo privatizuotas, Vyriausybë arbasavivaldybë toká turtà parduotø (per-duotø) Vyriausybës arba savivaldy-bës tarybos nustatyta tvarka. Siûlo-ma reglamentuoti, kad investavimoskatinimo priemonës bûtø taikomostiek, kiek tai neprieðtarautø Valsty-bës pagalbos ûkio subjektams kon-trolës ástatymo nuostatoms.

Ástatymo projektu Nr.IXP-2278siekiama áteisinti, kad Uþimtumo fon-do lëðos, be kita ko, galëtø bûti nau-dojamos darbuotojø perkvalifikavimoiðlaidoms ið dalies ar visiðkai padengtiVyriausybës nustatyta tvarka. Dar-buotojø perkvalifikavimo padengia-møjø iðlaidø apimtis turëtø bûti nu-statoma pagal investuotojø ir Vyriau-sybës ar jos ágaliotos institucijos (sa-vivaldybës institucijos) susitarimus,kuriuose bûtø iðdëstomos specialiosinvestavimo ir verslo sàlygos.

Naujos redakcijos ástatymo pro-jekto Nr.IXP-2279 koncepcija grin-dþiama nuostata, kad koncesija, t.y.valstybës ir privataus kapitalo part-nerystë, yra vienas ið bûdø valstybës irsavivaldybës institucijoms ágyvendintisavo funkcijas vieðøjø paslaugø teiki-mo, vieðosios infrastruktûros kûrimoir plëtros bei gamtos iðtekliø eksploa-tavimo srityse. Kaip pabrëþiama aið-kinamajame raðte, siekiama atsi-

þvelgti á tarptautinëje teisinëje lite-ratûroje suformuluotus kriterijus,kuriuos turi atitikti teisinë aplinkavalstybëje tam, kad koncesijø projek-tai galëtø bûti sëkmingai realizuoja-mi. Be kita ko, sprendimus dël nemaþesniø kaip 200 mln. Lt koncesi-jø, pagal kurias Lietuvos Respublikaprisiimtø esminius turtinius ásiparei-gojimus, siûloma priimti Seimui Vy-riausybës siûlymu.

-Alkoholio kontrolës ástatymo 30straipsnio pakeitimo ástatymo pro-jektà Nr.IXP-2247.

Ðiuo ástatymo projektu ketinamapanaikinti nuostatà, kad Lietuvojedraudþiama visø formø alkoholio re-klama, kuri naudoja valstybës institu-cijø pavadinimà, ðiø institucijø pasta-tø atvaizdus ir pan. Taip siekiama Al-koholio kontrolës ástatymo nuosta-tas, reglamentuojanèias alkoholio re-klamà, suderinti su ES teise. Nori-ma panaikinti Alkoholio kontrolësástatymo nuostata prieðtarauja ESteisëje átvirtintai prekiø laisvei, nesyra traktuojama kaip savavaliðka dis-kriminacijos priemonë, uþslëptasvalstybiø nariø tarpusavio prekybosribojimas. Kelti reikalavimø dël pre-kës iðvaizdos prekëms, kurios buvoteisëtai pagamintos ES valstybëje,negalima ir pagal Asociacijos sutartátarp Lietuvos ir ES.

Nutarta ástatymø projektamsNr.IXP-2263-2277-2278-2279-2247po pateikimo pritarti ir pradëti jøsvarstymo procedûrà. Pagrindiniukomitetu projektams Nr.IXP-2263-2277-2279-2247 svarstyti paskirtasEkonomikos komitetas, projektuiNr.IXP-2278 – Socialiniø reikalø irdarbo komitetas. Preliminari svars-tymo Seimo plenariniame posëdyjedata – pavasario sesija.

Nacionalinio saugumo ir gyny-bos komiteto Saugumo pakomiteèiopirmininkas Nikolajus Medvedevaspateikë Nacionalinio saugumo pa-grindø ástatymo priedëlio 11 sky-riaus pakeitimo ástatymo projektà



254 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

Nr.IXP-1992 ir já lydintájá Seimo nu-tarimo dël Seimo nutarimo „Dël il-galaikiø valstybiniø saugumo stip-rinimo programø rengimo ir ágyven-dinimo plano“ papildymo projektàNr.IXP-1993.

Ástatymo projektu, kurá parengëparlamentarai N.Medvedevas ir Ar-tûras Skardþius, siûloma átvirtinti, kadá svarbiausiø ilgalaikiø nacionaliniosaugumo stiprinimo valstybiniø pro-gramø sàraðà bûtø átrauktos narkoti-kø kontrolës ir narkomanijos preven-cijos valstybinës programos. Seimonutarimo projektu, kurá taip pat pa-rengë N.Medvedevas ir A.Skardþius,

naujos redakcijos Nacionalinë nar-kotikø kontrolës ir narkomanijosprevencijos programa turëtø bûtiátraukta á ilgalaikiø valstybës saugu-mo stiprinimo programø sàraðà. Nu-matoma, kad ði programa turëtø bû-ti ágyvendinta iki 2008 m.

Nutarta ástatymo ir Seimo nuta-rimo projektams po pateikimo pri-tarti ir pradëti jø svarstymo proce-dûrà. Pagrindiniu komitetu projek-tams svarstyti paskirtas Nacionaliniosaugumo ir gynybos komitetas. Pre-liminari svarstymo Seimo plenarinia-me posëdyje data – neeilinë sesija.

dëtis, ar ið tikrøjø mes galësime ðiaismetais pensijoms skirti beveik 220mln. Lt daugiau.

Taigi, beveik dviejø mënesiø ne-galutiniais duomenimis „Sodros“biudþeto surinkimas yra vykdomas.Sausio mën. jis taip pat buvo ávykdy-tas. Lygiai taip pat ir vasario mën. pa-gal surinkimo procentà yra pliusas,o ne minusas. Tai gera þinia. Anali-zuodami keleriø metø „Sodros“ ámo-kø surinkimà [pastebëtume], kad pir-masis ketvirtis po Naujøjø metø visàlaikà buvo labai sudëtingas. Manau,tam turi átakos bendra ûkio padëtis,ir tai leidþia mums tikëtis iðties ge-resniø rezultatø.

Ðiuo metu pagal Seime priimtàástatymà „Sodros“ teritoriniuoseskyriuose perskaièiuojame maþaspensijas tiems þmonëms, kurie so-vietmeèiu ágijo didelá darbo staþà.Kaip Jûs þinote, Seimas sàmoningainustatë datà, kad tos maþos pensi-jos bûtø didinamos nuo ð.m. sausio1 d., taèiau suteikë 3 mënesiø ter-minà joms perskaièiuoti, nes „Sod-ros“ teritoriniai skyriai turi perþiû-rëti apie 1 mln. bylø. Balandþio 1 d.bus iðmokama. Labai praðau Jûsø,gerbiamieji Seimo nariai, kad susi-tikdami su þmonëmis paaiðkintumë-te, kad balandþio mën. kartu su pa-didinta balandþio mën. pensija busiðmokëtos nepriemokos uþ 3 mëne-sius – sausá, vasará ir kovà. Mes ma-nome, kad taip geriau, negu ásiga-liojimo nukëlimas ir negu tai, kadþmonës nebûtø gavæ ðiø padidintøpensijø nuo sausio 1 d. Þmonëmskreiptis á „Sodros“ teritorinius sky-rius tikrai nereikia, iðskyrus galbûttais atvejais, jeigu patys pensininkaiþino, kad jie turi kokiø nors papil-domø dokumentø, árodanèiø staþà(gal anksèiau nebuvo pateikæ irpan.). Apskritai visi duomenys„Sodros“ teritoriniuose skyriuoseyra.

Kitas dalykas. Skaièiuojant rei-kalingas „Sodros“ biudþeto lëðasdirbantiems pensininkams, paklai-dos neávyko. Tos lëðos, kurios yra su-planuotos, ið esmës atitinka mûsø


Vyriausybës pusvalandis vasario 25 d. posëdyje

VYRIAUSYBËS PUSVALANDIS

Vyriausybës pusvalandþio metu socialinës apsaugos ir darbo ministrëVilija Blinkevièiûtë pateikë informacijà ir atsakë á Seimo nariø klausimus

APIE MAÞØ PENSIJØ DIDINIMÀ

V.BLINKEVIÈIÛTË. Labai dë-koju, kad turiu nuolatinæ galimybæ,galbût daþniau negu kiti ministrai,kas mënesá, atsakyti Jums á klausimussocialinës apsaugos ir darbo proble-moms iðsiaiðkinti. Að labai vertinu ðáJûsø dëmesá.

Nepasakyèiau, kad per pastaràjámënesá, ðioje tribûnoje buvau prieð

mënesá [sausio 14 d. Vyriausybës pus-valandyje, þr. SK, Nr. 2 (242), p. 68-74], ávyko daug naujoviø socialinësapsaugos ir darbo srityje, taèiau no-rëèiau Jus papildomai informuoti, artie mûsø ásipareigojimai, kuriuos meskartu su Jumis priëmëme, tvirtinda-mi „Sodros“ biudþetà, yra vykdomi,ir kokia yra „Sodros“ biudþeto pa-

SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2552003. 03. 03

prognozes (mes jau pasitikrinomemokëdami dirbantiems pensinin-kams uþ gruodþio mën. sausá, taippat uþ sausio mën. vasará). Kaip Jûsþinote, nuo Naujøjø metø dirban-tiems neágaliesiems taip pat moka-mos viso dydþio pensijos. Dabar,pirmà kartà Lietuvos istorijoje dir-bantiems pensininkams mokame vi-so dydþio pensijas.

Bûtø natûralus Jûsø klausimas:ministre, Jûs kalbate apie tai, kasyra patvirtinta, o kas þvelgiant á at-eitá? Mes labai atsakingai skaièiuo-jame kiekvienà „Sodros“ lità. Mû-sø Vyriausybës programoje yra nu-matyta átvirtinti nuostatà, kad to-kias ið valstybës biudþeto gaunamaspensijas, kaip ðalpos, Lietuvojegautø kiekvienas þmogus, sulaukæstam tikro amþiaus, kad neliktø nëvieno þmogaus, kuris senatvëje ne-gautø tam tikros iðmokos. Mes to-kius ástatymø projektus rengiame,juos turime pateikti. Be to, áverti-næ ketvirèio, galbût pusmeèio pa-dëtá, galvosime apie kitas tø þmo-niø, kuriø pensijos ið tiesø maþos,pensijø didinimo galimybes.

Ðiuo metu Seime yra svarstomasBedarbiø rëmimo ástatymo pakeiti-mas. Labai noriu, gerbiamieji Seimonariai, Jûsø papraðyti kaip galimagreièiau priimti ðá ástatymà (þinau,kad jis svarstomas Socialiniø reikaløir darbo komitete), nes ten yra átvir-tinta labai svarbi nuostata – vieti-nëms uþimtumo iniciatyvoms – pro-jektams steigiant darbo vietas labaididelio nedarbo regionuose – mesgalëtume lëðas skirti ne tik ið valsty-bës iþdo, kaip dabar, bet ir ið Uþim-tumo fondo. Jeigu Jûs ástatymà grei-èiau pakeisite, mes greièiau galësimeskirti lëðø bedarbiams ádarbinti ið to-kiø rajonø, kaip Maþeikiø, Akmenës,Jurbarko, Vilniaus, taip pat ið Drus-kininkø ir pan.

Dar vienas dalykas. Daþnai gir-dþiu ávairiø interpretacijø dël socia-linës paramos, ðiuo atveju dël pini-ginës socialinës paramos, dël paðal-pø mokëjimo tiems þmonëms, kurieyra jauni, sveiki darbingi. Sako, jog

jie guli ant krosnies, nieko nedirbair gauna paðalpas. Ypaè savivaldybësrûpinasi, kad taip nebûtø. Vyriausy-bë dël to savo pozicijà jau iðreiðkë irðiuo metu ðis ástatymas yra pateiktasSeimui, nagrinëjamas komitetuose.*Ten yra átvirtinta nuostata, kad, jei-gu jaunas, sveikas ir darbingas þmo-gus nori gauti paramà ið valstybës, jisturi dalyvauti visuomenei naudinga-me darbe, turi dalyvauti integracinë-se programose ir pan. Kuo greièiaubus ðiam ástatymui pritarta, tuo grei-èiau bus taiklesnë socialinë paramaLietuvoje. Labai aèiû. Esu pasiruo-ðusi atsakyti á klausimus.

A.KUBILIUS. Gerbiamoji mi-nistre, aèiû uþ Jûsø informacijà, betað norëjau paklausti apie dar vienàJûsø atsakomybës sritá. Mane do-mintø gal bendresnis klausimas. KàJûsø Vyriausybë mano daryti kei-èiant valstybës politikà ðeimø atþvil-giu? Ar Jums neatrodo, kad tokiospolitikos kaip ir neturime per visus12 metø ir ið tiesø valstybës pinigai,skiriami daugiavaikëms ðeimoms,didele dalimi tik skatina asocialu-mà? Gal galëtumëte pasakyti, kiekvalstybës pinigø (jeigu turite tokiusskaièius) yra taip iðleidþiama ir kiekpinigø valstybë skiria skatinti svei-kas normalias ðeimas auginti nor-malius pilieèius, kurie toliau prisi-imtø atsakomybæ uþ Lietuvos atei-tá? Ar yra kokiø nors pamàstymø,svarstymø ðioje srityje, ar viskas kolkas taip, kaip iki ðiol: yra asocialu-mo problema, duodame pinigø, aso-cialumas didëja, o mes nieko toliaunegalvojame?

V.BLINKEVIÈIÛTË. Tai yra la-bai opi problema. Mes iðnagrinëjo-me piniginës paramos ar valstybiniøpaðalpø ðeimoms, auginanèioms vai-kus, skyrimo pavyzdþius Latvijoje,Estijoje, Lenkijoje ir juos sugretino-me su Lietuvos. Remdama ðeimasLietuva ið tikrøjø nëra dosnesnë uþLatvijà arba Estijà, atvirkðèiai, kaikuriais atvejais mes atsiliekame. Mestikrai labai atsakingai tai iðnagrinë-jome, norëdami atremti nuolatiniuskaltinimus, kad labai daug pinigø ið-

leidþiame ðeimoms, auginanèiomsvaikus, remti. Man labai gaila, jog su-sidaro áspûdis kad, jeigu ðeima augi-na daugiau negu 2 ar 3 vaikus, ji yraasociali. Ið tikrøjø taip nëra.

Taèiau visiðkai Jums pritariu,kad negana vien piniginës paramos.Ðalia piniginës paramos bûtinai tu-ri bûti ir paslaugos ðeimoms, ku-rioms tø paslaugø tikrai reikia. Pa-slaugas turi gauti vaikai, tëvai, nesvien tik vaiko paëmimas ið tëvø ne-reiðkia, kad problema yra iðspræsta.Jeigu Jûs matëte, mes kaip tik ne-seniai Seimo dëka ðiø metø biudþe-te numatëme dvigubai daugiau lëðøvaikø dienos centrams. Yra parem-ta daugiau negu 60 vaikø dienoscentrø, nes prioritetas yra, kad ir ðei-mos gautø tas paslaugas, kad nuo-latos, nuosekliai su probleminëmisðeimomis dirbtø specialistai. Kitosmûsø programos yra orientuotosbûtent á tas paslaugas – darbà su ðei-momis. Tarkime, socialiniø paslau-gø infrastruktûros prioritetas – pa-slaugø plëtojimas seniûnijø savival-dos lygmeniu átraukiant nevyriausy-biná sektoriø, èia kaip tik darbas sutomis probleminëmis ðeimomis irvaikais iðkeliamas á pirmà vietà.

Remdamiesi Vyriausybës pro-gramos priemoniø planu, ðiais me-tais mes esame numatæ perþiûrëti irparengti naujà valstybiniø paðalpøðeimoms remti koncepcijà. Visi kar-tu turime susitarti ir galvoti apie pa-ramà: kaip piniginæ paramà derinantsu paslaugomis stiprinti ðeimas.

V.SAULIS. Gerbiamoji ministre,aèiû uþ geras þinias dël pensijø per-skaièiavimo. Susitikimuose rajoneþmonës tuo labai domëjosi ir man te-ko jiems aiðkinti, kad tas procesas


* Piniginës socialinës paramos maþaspajamas turinèioms ðeimoms (vieniemsgyvenantiems asmenims) ástatymoprojektui Nr.IXP-2114 parlamentas popateikimo pritarë 2002 m. lapkrièio 28 d.plenariniame posëdyje (þr. SK. – 2002. –Nr. 33 (239). – P. 2165). Ðiam projektui2003 m. sausio 20 d. pritarë papildomasBiudþeto ir finansø komitetas (þr. SK. –Nr. 3 (243). – P. 147).

256 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

vyksta.* Klausimas – dël invalidumopensijø padidinimo. Yra konkretusatvejis. Dar besimokydama 11 klasë-je invalidumà gavusi mergina turëjominimalø darbo staþà, kurá uþsidir-bo vasaros metu. Dabar perskaièiuo-jant invalidumo pensijas, kaip jai busperskaièiuojama invalidumo pensijadidinimo atþvilgiu (ji tikrai daugiaudarbo staþo neturi ir niekada jo ne-turës)?

V.BLINKEVIÈIÛTË. Kiekvienukonkreèiu atveju galima iðsiaiðkinti„Sodros“ teritoriniame skyriuje, pa-teikus dokumentus. Reikia atsiþvelgtiá tai, kokio tai merginai pagal amþiøreikia staþo. Jis, matyt, labai maþas,nes ji dar jauna. Perskaièiavus inva-lidumo pensijas, jos bus didinamos66 proc. neágaliøjø. Tam, kad jie gau-tø tà pensijà, ið esmës jiems reikalin-gas staþas, kurio jie turi. Nëra taip,kaip mes patvirtinome senatvës pen-sininkams, kad tik tiems, kurie turi25 metus arba daugiau, [galima di-dinti pensijas]. Að þinau, kad tai su-këlë nepasitenkinimà, kodël 20 me-tø arba dar maþiau iðdirbus negali-ma didinti [senatvës pensijø]. Þino-ma, turëdami pakankamus resursus,galime didinti visiems.

Ðiuo konkreèiu atveju að siûly-èiau nueiti á „Sodros“ teritoriná sky-riø. Ten specialistai iðnagrinës visasaplinkybes, paþiûrës, kaip gali padë-ti tai merginai.

Visiðkai sutinku su Jumis, kadLietuvoje yra labai opi spræstina pro-blema dël neágaliøjø, kurie tapo ne-ágaliaisiais vaikystëje. Jie dël objek-tyviø prieþasèiø niekada neiðdirbsdraudiminio staþo, nes jie negalidirbti ir jiems tenka gyventi ið ðalpospensijos, kuri yra 147 Lt. Tai, kaip aðsakau, yra pasityèiojimas. Todël ðiaismetais, Neágaliøjø metais, pirmiau-sia mes turëtume priimti ástatymusir ieðkoti galimybiø padidinti ðalpospensijas neágaliesiems ið vaikystës,ypaè jei jie turi sunkià negalià – I gru-pæ arba visiðkà negalià.

V.LANDSBERGIS. Ponia minist-re, ðÐiuo metu Estijoje jos Vyriausy-bës raginimu Raudonasis Kryþius

renka pilieèiø, buvusiø Sibiro trem-tiniø ir kitaip nukentëjusiøjø paraið-kas gauti kompensacijas ið Rusijos,analogiðkai kaip moka Vokietija uþprievartos darbus, taip pat ir uþ kitàþalà. Tai seni ir vargstantys þmonës.Be abejo, tai – ir socialinis klausimas,kuris turi rûpëti ðalies valdþiai. Ádo-mu dar ir tai, kad Lenkijos ir Rusijosministrai pirmininkai susitikimeprieð savaitæ irgi aptarinëjo jau se-niau prezidentø derintà klausimà dëlþalos lenkø tremtiniams kompensa-vimo. Galbût lenkai, iðtremti ið Lie-tuvos, ir [lenkai,] socialiai vargstan-tys mûsø valstybëje, kreipsis á Lenki-jos Vyriausybæ, o tai virstø priekaið-tu Lietuvai, neginanèiai savo pilieèiøteisiø, kurios turi rûpëti ðalies val-dþiai. Taigi ar Jûsø ministerija neke-tina imtis veiksmø, kaupiant tokiaspilieèiø paraiðkas, arba inicijuoti Vy-riausybës nutarimà ðiuo klausimu?

V.BLINKEVIÈIÛTË. Nenorë-èiau sutikti, kad Lietuvos valstybë vi-siðkai nesirûpina tremtiniais ir poli-tiniais kaliniais. Turbût tai neatitin-ka tiesos, galbût Jûs ne taip pasakë-te. Per tuos 12 metø jiems skiriamanuolatinë parama tiek pensijø, tiekturto gràþinimo poþiûriu, yra gráþ-tanèiø á Lietuvà tremtiniø ir politi-niø kaliniø programa. Tà klausimàað suprantu daugiau kaip uþsieniopolitikos klausimà dël þalos iðieðko-jimo. Að, gerbiamasis profesoriau,já tikrai perduosiu uþsienio reikaløministrui.

J.RAZMA. Gerbiamoji ministre,ne taip seniai buvo paskelbtos iðva-dos apie skandalingus paþeidimusvykdant vieðuosius pirkimus „Sodro-je“. Þinome, yra pasitraukæs „Sod-ros“ vadovas, bet ar tik jo kaltæ èiamatote ir ar to pakanka? Gal Jûsëmëtës priemoniø, kad bûtø ávertin-ti visø prasiþengusiø darbuotojøveiksmai? Kokios yra nuobaudos irpan.? Norëèiau pasitikslinti, ar yrapaskirtas nuolatinis „Sodros“ vado-vas, ar dar laikinai eina direktoriauspareigas. Jeigu nëra paskirtas, ar ga-lima tikëtis, kad vis dëlto Jûs naujam„Sodros“ vadovui kelsite rimtesnius

kriterijus, nes prisimename, kadprieð tai „Sodros“ vadovu vos neta-po p.Viktoras Valceris, kuriam dabarkeliama baudþiamoji byla. Turbût ne-sëkmingas buvo ir p. Daliaus Preve-lio pasirinkimas. Ar galima turëti vil-èiø, kad dabar bus kitaip?

V.BLINKEVIÈIÛTË. Taip, kolkas „Sodros“ direktoriaus pareigaseina laikinoji direktorë – [direkto-riaus] pavaduotoja Èeslava Zabulë-nienë. Kaip Jûs ir pastebëjote, ieð-kome geriausio. Bûtø gerai, kad að,kaip ministrë, galëèiau álásti á kiek-vieno þmogaus vidø ir þinoti, kà kurir kada jie yra padaræ. Þinote, ðiuoatveju að galiu atsakyti, deja, kiekvie-nas mes galime atsakyti tik uþ save.Að neþinau, ar yra bent viena insti-tucija Lietuvoje, kurios biudþetas irto biudþeto panaudojimas bûtø taipskaidriai ir vieðai svarstomas kaip„Sodros“ biudþetas. Jeigu Jûs prisi-menate, man pradëjus dirbti minist-re, „Sodros“ biudþetas buvo nagrinë-tas Seime. Iki tol „Sodros“ biudþetàir visas jo iðlaidas, pajamas ir skyri-mà kam nors tvirtindavo tik Vyriau-sybë. Nuo ðiol tai darote Jûs, gerbia-mieji Seimo nariai. „Sodros“ biudþe-tas ir visas jo panaudojimas pirmiau-sia yra svarstomas „Sodros“ tarybo-je, kurià sudaro darbdaviai, profesi-nës sàjungos ir tam tikrø ministerijøatstovai. Paskui „Sodros“ biudþetaspatenka á Vyriausybæ, tada – á Sei-mà. Kurios kitos institucijos biudþe-tà svarsto ðitiek institucijø, nagrinë-ja Seimas?

Dabar dël vieðøjø pirkimø. Vi-siðkai su Jumis sutinku, kad Vieðøjøpirkimø ástatymo paþeidimai kai ku-riose institucijose yra daþni. Deja,man labai gaila, kad jø bûna ne tik-tai „Sodroje“, bet ir kitose valstybësinstitucijose. Matyt, prieþasèiø tamyra ávairiø. Gal vienàkart galima tei-sintis, kad nesupranti ástatymo, ne-moki jo pritaikyti, trûksta kompeten-cijos, vadinasi, negali dirbti.

Vyriausybës pusvalandis vasario 25 d. posëdyje


* Seimo narys Vytautas Saulis iðrinktasRokiðkio rinkimø apygardoje Nr.50.

SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2572003. 03. 03

Dël pareigûnø nubaudimo. KaipJûs þinote, man labai gaila, bet nedir-ba nei „Sodros“ vadovas, nei pava-duotojas, nei vienas skyriaus virðinin-kas. Duok Dieve, kad pareigûnø kei-timas duotø naudos, nors að nemanau,kad greitas ir daþnas pareigûnø keiti-mas ið tikrøjø kada nors duoda nau-dà. Valstybës kontrolë atliko patikri-nimà. Kai kurie dalykai, kurie buvo,kaip jau áprasta pas mus Lietuvoje, pa-minimi keletà kartø ir ypaè þiniask-laidos. „Sodra“ turi per 3 mënesiusparengti planà, kaip panaikinti ávai-rius paþeidimus, kaip sustiprinti Vie-ðøjø pirkimø ástatymo taikymà, kaippadaryti kuo maþiau paþeidimø. Ti-kiuosi, kad tai ir bus daroma.

J.KORENKA. Gerbiamoji mi-nistre, buvo graþi studentø ðeima, su-silaukë sûnaus, bet ávyko nelaimin-gas ávykis, ir tëvas, arba tas jaunuo-lis, þuvo. Ðiandien kreipësi mama irstudentë gauti ar naðlës pensijà, arvaiko iðmokà, bet jai buvo pasakyta,kadangi jis neturëjo jokio staþo, taijokiø iðmokø nëra. Taèiau yra likæsvaikas, yra ðeima. Kà ðiuo atveju ga-lima padaryti?

V.BLINKEVIÈIÛTË. Ið tiesø ne-reikëtø suprasti siaurai. Jûs turiteomeny, kad [ji] negauna naðlës pen-sijos, t.y. „Sodros“ pensijos. Þinote,ðiuo atveju, deja, taip yra, nes ið „Sod-ros“ iðmokas, ar motinystës, ar tëvys-tës pensijas, ar ávairias ligos iðmokasgalima gauti tik tada, jeigu draudë-jai sumokëjo ámokas. Tai nëra kokianors labdaros institucija. Taèiau ðiuoatveju, kreipdamasi á savivaldybæ pa-gal savo gyvenamàjà vietà, ði ðeimagalëtø gauti paramà ið valstybës biu-dþeto, nes tokiai ðeimai, matyt, atsi-þvelgiant á tai, kad ji dël objektyviø

prieþasèiø neturi pajamø, priklausy-tø socialinë paðalpa, kompensacijauþ bûsto ðildymà. Þiûrint, kokio am-þiaus yra tas vaikas, gal jis eina, galneina á mokyklà, galbût [galëtø bûtitaikomos vaikø] darþelio nuolaidos,kurias, atsiþvelgdama á kiekvienàkonkretø atvejá, nustato savivaldybë.Þiûrint, kiek tam vaikui metø, ar ikitrejø, ar vyresnis, gali priklausyti irðeimos paðalpa. Apskritai ðeimai, au-ginanèiai vaikà, iðmokø sistema yralabai ávairi, o ið „Sodros“ ðiuo atve-ju, jeigu [tëvas] nebuvo draustas, tik-rai naðlës pensijos nebus.

A.SAKALAS. Gerbiamoji mi-nistre, kaip þinome, dël neiðmokëtøpensijø þmonës kreipiasi á teismus,þada eiti iki pat Strasbûro, jie tiesiogkreipiasi á mûsø komitetà, praðyda-mi iðaiðkinti, kokiø jie gali imtisþingsniø. Að norëèiau suþinoti, kokiayra Vyriausybës pozicija dël tø neið-mokëtø pensijø. Gal Vyriausybë tàklausimà svarstë? Galima aiðkiaiþmonëms pasakyti, ar Vyriausybë ar-timiausiu laiku kà nors numato da-ryti toliau, ar nieko nenumato.

V.BLINKEVIÈIÛTË. Ið tiesø Vy-riausybë ðio klausimo nesvarstë. Aðmanau, kad ir neturëtø svarstyti, tuolabiau dabar teisme vyksta procesai.Kol teisme vyksta procesai, nema-nau, kad Seimas arba Vyriausybë ga-lëtø daryti arba nedaryti kokio norsspaudimo teismams. Bûtume netei-singai suprasti. Að noriu pasakyti,kad kiekvienu atveju priimant tokiussprendimus, matyt, reikia skaièiuotipinigus, turimus valstybës kiðenëje.Tai galëtø kainuoti iki 700 mln. Lt.Tai bûtø antra indëliø problema. Þi-noma, jeigu bûtø priimti tokie spren-dimai, dar kartà kartoju, teismo

sprendimus mes gerbsime ir juos vi-sada vykdysime.

B.VËSAITË. Gerbiamoji minist-re, aiðku, labai svarbu pasirûpinti ka-dencijà baigusio Prezidento sociali-nëmis garantijomis, taèiau mane do-mina tie þmonës, kurie laukia padi-dintø iki 325 Lt pensijø. Kada jie ga-lëtø tikëtis realiø iðmokø? Galbût tasklausimas buvo, að pavëlavau.

V.BLINKEVIÈIÛTË. Ið tikrøjø[ðis klausimas] buvo paèioje pra-dþioje, áþangoje, nes supratau, kadtai yra aktualus dalykas. Taip, kaipyra paraðyta priimtame ástatyme,nuo sausio 1 d. yra didinamos pen-sijos iki 325 Lt tiems þmonëms, ku-rie turi didelá staþà, o jos maþos. Ta-èiau „Sodros“ teritoriniai skyriaiperskaièiuoti pensijoms turi 3 më-nesius – sausá, vasará, kovà, – nes turiperþiûrëti beveik 1 mln. pensijø by-lø. Patiems þmonëms (að tai jau sa-kiau kitiems Seimo nariams) dël tokreiptis á „Sodros“ teritorinius sky-rius nereikia, nes skyriai turi visusduomenis. Taèiau perskaièiavimuireikia laiko. Kartu su padidinta pen-sija gaudami sausio, vasario ir kovomënesiø nepriemokas, padidintaspensijas uþ praëjusá laikà gaus ba-landþio mën. Bûtø gerai, kad paaið-kintumëte þmonëms. Manau, þmo-nës supras. Dar kartà kartoju, mesgalëjome rinktis: galëjome sakyti,kad [maþos pensijos didinamos] nuobalandþio 1 d., ir nebûtø gavæ uþpraëjusá laikà, bet mes kartu su Ju-mis, man atrodo, pasirinkome ge-resná variantà. Jau geriau palaukti,kol perskaièiuos, negu sakyti, kad fi-ziðkai nespësi to padaryti ir nukeltiásigaliojimo laikà. Mes kartu su Ju-mis priëmëme pirmà variantà.

B. Vësaitë ir A. Sakalas V. Popovas, K. Kriðèiûnas ir J. Korenka

258 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

Vasario 26 d.

Iðkilmingas posëdis, skirtas Respublikos Prezidento priesaikos priëmimui

PRISIEKË RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS PAKSAS


Vasario 26 d. iðkilmingame posëdyje

Iðkilmingame Seimo posëdyje prisiekë tiesioginiuose rinkimuose sausio 5 d. iðrinktas Lietuvos RespublikosPrezidentas Rolandas Paksas:

„Að, Rolandas Paksas,prisiekiu Tautai bûti iðtikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti ástatymus, saugoti Lietuvos

þemiø vientisumà;prisiekiu sàþiningai eiti savo pareigas ir bûti visiems lygiai teisingas;prisiekiu visomis iðgalëmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybæ, tarnauti Tëvynei, demokratijai, Lietuvos þmo-

niø gerovei.Tepadeda man Dievas!“

Jo Ekscelencijos iðrinktojo Respublikos Prezidento R.Pakso Priesaikà Lietuvos tautai priëmë KonstitucinioTeismo pirmininkas Egidijus Kûris. Prisiekdamas R. Paksas laikë rankà ant Konstitucijos ir iðkilmingai iðtarë Prie-saikos þodþius, vëliau pasiraðë Priesaikos tekstà. Respublikos Prezidento priesaikos tekstà taip pat pasiraðë Konsti-tucinio Teismo pirmininkas; tekstà saugoti Seime jis perdavë parlamento vadovui.

R.Paksas yra 7 Respublikos Prezidentas nuo Neoriklausomybës paskaelbimo 1918 m.: 1919-1920 – AntanasSmetona; 1922-1926 – Aleksandras Stulginskis (ëjo Valstybës vadovo pareigas kaip Steigiamojo Seimo Pirmininkasnuo 1920); 1926.06-1926.12.19 – Kazys Grinius; 1926-1940 – A. Smetona; 1993-1998 – Algirdas Mykolas Brazauskas;1998-2003.02 – Valdas Adamkus.

SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2592003. 03. 03

260 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

Seimo Pirmininkas Artûras Pau-lauskas paskelbë, kad „pagal Lietu-vos Respublikos Konstitucijà pasibai-gë Respublikos Prezidento ValdoAdamkaus ágaliojimai, ir naujai iðrink-tasis Respublikos Prezidentas Rolan-das Paksas perima valstybës vadovopareigas po to, kai Vilniuje, dalyvau-jant Tautos atstovams – Seimo na-riams, prisiekia Tautai bûti iðtikimasLietuvos Respublikai ir Konstitucijai,sàþiningai eiti savo pareigas ir bûti vi-siems lygiai teisingas.“

Priesaikos ceremonijoje dalyva-vo Respublikos Prezidentas Jo Eks-celencija Valdas Adamkus.

áteikiamas aukðèiausias Lietuvos vals-tybës apdovanojimas – Vytauto Di-dþiojo ordinas su aukso grandine. Or-dinà Respublikos Prezidentui po prie-saikos áteikia Seimo Pirmininkas.“

Valstybës ordinø kancleris An-drius Meðkauskas perskaitë Respub-likos Prezidento V. Adamkaus dek-retà dël R.Pakso apdovanojimo Vy-tauto Didþiojo ordinu su aukso gran-dine. Parlamento vadovas ordinàáteikë pradëjusiam eiti pareigas vals-tybës vadovui.

Posëdyje dalyvavo Aukðèiausio-sios Tarybos-Atkuriamojo Seimo de-putatai – Lietuvos nepriklausomosvalstybës atstatymo akto signatarai,ministrai, uþsienio valstybiø diploma-tiniø atstovybiø vadovai, Konstituci-nio Teismo teisëjai, AukðèiausiojoTeismo, Apeliacinio teismo bei Vy-riausiojo administracinio teismo va-dovai, Lietuvos baþnyèiø hierarchaibei jø atstovai, Lietuvos diplomati-niø misijø atstovai, Pasaulio lietuviøbendruomenës atstovas, Seimui at-skaitingø institucijø vadovai, apskri-èiø virðininkai, aukðtøjø mokyklørektoriai, kiti garbingi uþsienio sve-èiai ir Lietuvos visuomenës atstovai.Posëdyje dalyvavo ir Lietuvos Res-publikos Prezidento R. Pakso ðeimosnariai.

Iðkilmingo posëdþio metu SeimoPirmininkas A.Paulauskas pasakë 2kalbas: Seimo vardu padëkojo ka-dencijà baigusiam Prezidentui

V.Adamkui ir pasakë sveikinimo kal-bà naujajam valstybës vadovui. Kal-bas taip pat paskelbë PrezidentasV. Adamkus, Ministras Pirmininkasprez. Algirdas Mykolas Brazauskasir pradëjæs eiti savo pareigas Lietu-vos Respublikos Prezidentas R. Pa-ksas (þr. p. 235-326).

KADENCIJÀ BAIGÆSPREZIDENTAS

PILIEÈIAMS PADËKOJOUÞ BENDRÀ DARBÀ

TËVYNËS LABUI


Invokacijà paskelbë Vilniaus ar-kivyskupas metropolitas Jo Eminen-cija kardinolas Audrys Juozas Baè-kis.

RESPUBLIKOSPREZIDENTUI R. PAKSUIÁTEIKTAS AUKÐÈIAUSIAS

LIETUVOS VALSTYBËSAPDOVANOJIMAS

Lietuvos Respublikos Preziden-tui R. Paksui prisiekus já pasveikinoSeimo Pirmininkas A. Paulauskas.Parlamento vadovas sakë: „Preziden-to Valdo Adamkaus siûlymu buvo pri-imtas Valstybës apdovanojimø ástaty-mas, kuriame atkurta 1930 m. Lietu-vos Respublikos ordinø, medaliø ir ki-tø pasiþymëjimo þenklø nuostata –Respublikos Prezidentui, pradedan-èiam eiti valstybës vadovo pareigas,

V. ADAMKUS. Pone Seimo Pir-mininke, gerbiamas Seime, pone ið-rinktasis Prezidente, ekscelencijos, pi-lietës ir pilieèiai,

Ðiandien baigësi laikas, kuriambuvau iðrinktas Lietuvos RespublikosPrezidentu. Baigiasi mano, kaip vals-tybës vadovo, konstituciniai ágalioji-mai.

Penkerius metus vykdþiau Jumsduotà priesaikà sàþiningai tarnautiTautai ir Tëvynei.

Visada bûsiu ðios priesaikos ápa-reigotas. Visu savo gyvenimu esu irlieku ásipareigojæs Jums, brangûsLietuvos þmonës.

Uþ tai, kad dirbome Tëvynei kar-tu, noriu padëkoti Jums visiems irkiekvienam Jûsø. Tai, kas pasikeitë ágerà mûsø valstybëje, pasiekta tikmûsø visø bendromis pastangomis.

Lietuva ðiandien stipri. Ji pajë-gi, remdamasi savo galva ir savo jë-


SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2612003. 03. 03

gomis, spræsti iðkilusias problemas ireiti á prieká. Jokiu bûdu negalime su-stoti. Turime nuosekliai tæsti pradë-tus darbus ir ásitvirtinti Vakarø de-mokratijos erdvëje kaip garbinga irkûrybinga tauta.

Ypaè dabar, kai iki visateisës na-rystës Europos Sàjungoje ir NATOliko tik keli þingsniai, mums reikia su-sitelkimo ir solidarumo, reikia ben-dro vieningo veikimo.

Sveikindamas iðrinktàjá Prezi-dentà, ðiandien perduodu jam ir ne-lengvà atsakomybës naðtà uþ sëkmin-gà Lietuvos ir lietuviø tautos strate-giniø siekiø ágyvendinimà.

Linkëdamas sëkmës ðiandienpriesaikà duosianèiam Prezidentui,linkiu sëkmës visiems Lietuvos þmo-nëms.

SEIMO PIRMININKOPADËKA PREZIDENTUI

V.ADAMKUI

Gerbiamieji iðkilmiø dalyviai irsveèiai,

Mieli Lietuvos þmonës prie ra-dijo imtuvø ir televizijos ekranø,

Ðiandien atliekame itin svarbiàSeimo konstitucinæ priedermæ: antràkartà atkurtos nepriklausomos vals-tybës istorijoje iðkilmingame Seimoposëdyje ið rankø á rankas perduo-dama prezidentinë valdþia.

Labai prasminga, kad ðis konsti-tucinis veiksmas atliekamas toje pa-èioje salëje, kur 1990 m. kovo 11-àjàbuvo paskelbtas Lietuvos nepriklau-somos valstybës atkûrimo aktas.

Lygiai prieð penkerius metus,1998 m. vasario 26-àjà, PrezidentasAlgirdas Brazauskas perdavë ðià val-dþià iðrinktajam Prezidentui ValduiAdamkui.

Tuomet, davæs priesaikà, Jo Eks-celencija Prezidentas Valdas Adam-kus pasakë: „Nepriklausomybë yravisø viena ir nedaloma. Kaip ir Lie-tuva.“

Ðie þodþiai buvo ir turbût jau vi-sada bus jo gyvenimo kredo. Ðian-dien galiu dràsiai teigti, kad jo pre-

zidentavimo kadencijos metais ðiskredo ëmë tapti kûnu.

Gerbiamojo Valdo Adamkausprigimtinë tolerancija, demokratijospaþinimas ne ið literatûros, o ið gyve-nimo, iðtikimybë santaros idëjai pa-dëjo lengviau atsikvëpti politiniø rie-tenø, ryðkaus susiskaldymo gerokainuvargintai visuomenei ir vis labiautapti pilietine visuomene.

Þmonës tapo ðiek tiek geresnivieni kitiems.

Drásèiau teigti, kad ðis Preziden-to nuopelnas yra në kiek ne maþiausvarbus uþ visuotinai pripaþástamus jonuopelnus uþsienio politikos srityje.

Þinoma, tos tolerancijos toli gra-þu nepakanka. Tolerancijos ir tarpu-savio supratimo visuomenëje, ko ge-ro, niekada nebûna per daug. Ðià dir-và dar daug ir giliai teks arti nauja-jam Prezidentui. Ir bûsimiesiemsprezidentams. Visi jie turës puikø su-tarimo ieðkojimo pavyzdá – paèiosXX a. pabaigos ir paèios XXI a. pra-dþios Lietuvos Respublikos Prezi-dentà Valdà Adamkø. Aèiû Jums,gerbiamasis Prezidente.

Að nenoriu tarti ne visada nuo-ðirdþiu jausmu paremtos mandagu-mo frazës: „MUMS VISADA JÛSØTRÛKS“…

Pasakysiu kitaip: „MUMS JÛSØNETRÛKS“...

Esu tikras, kad JÛS IR TOLIAUBÛSITE ÐALIA MÛSØ. BÛSITESU MUMIS. O esant bûtinybei ðvel-niai sugriebsite mus uþ rankos irmandagiai, kaip esame Jûsø ápratin-ti, patarsite: „Neskubëkite… Pagal-vokite, pasverkite…“ Ir pridursitefrazæ, kurià mums paprastai sakyda-vote: „Na, dirbame“…

Ir mes, ar tie, kas bus po mûsø,sustosime ir pagalvosime. Ir dirbsi-me… Nes didþiuliu patyrimu parem-tas Jûsø þodis Lietuvoje yra gerbia-mas. Ir visada bus gerbiamas.

Paprastai á Prezidentà kreipia-masi „Jûsø Ekscelencija“. Leiskitepadaryti protokolo klaidà ir kreiptisá Jus ðiek tiek kitaip: „Aèiû Jums, Jû-sø ir MÛSØ Ekscelencija Preziden-te Valdai Adamkau:

Uþ Jûsø þodþius, pasakytus Lie-tuvai…

Uþ Jûsø jausmus, parodytus Lie-tuvai…

Uþ Jûsø darbus, atliktus Lietu-vai.

Uþ Jûsø ryðkias pëdas, áspaustasá lietuviðkà þemæ.“

SVEIKINIMAS NAUJAJAMPREZIDENTUI



A.PAULAUSKAS. Jûsø Eksce-lencija Prezidente Rolandai Paksai,

Antanas Smetona pirmàkartPrezidentu tapo 44-riø. Antrasis Lie-tuvos Prezidentas Aleksandras Stul-ginskis – 37-riø. Ir bûtent ðiø dviejøjaunø vyrø, pirmøjø Lietuvos prezi-dentø, vadovavimo ðaliai laikotar-piu, 1919-1926 metais, Lietuvoje bu-vo ir pakankamai daug demokra-tijos, ir jauna valstybë pasiekë þymiølaimëjimø politikoje, ekonomikoje,kultûroje.

262 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

Nuoðirdþiai linkiu, kad á Lietu-vos prezidentûrà sugráþusi jaunystëbûtø verþli, o mûsø valstybës þengia-mas „þingsnis po þingsnio“ taptø pla-tesnis ir greitesnis.

Mûsø Seimui didelë garbë, kadnaujasis Prezidentas yra vienas ið mû-sø, tik kà buvæs Seimo narys.

Tai pranaðingas þenklas, kad Pre-zidentas ir Seimas dar lengviau vienikitus supras, dar greièiau ras bendràkalbà. O kadangi premjeras AlgirdasBrazauskas yra dirbæs ir Prezidentû-roje, ir Seime, galime tikëtis visai dar-naus visø mûsø valdþios grandþiødarbo.

Gerbiamasis Rolandai Paksai,Jûs esate laimingas þmogus. Ne

vien todël, kad Tauta Jus iðsirinko, va-dinasi, pasirinko savo Prezidentu…

Laimingas Jûs dar ir todël, kadvisada galësite pasitarti net su dviemkolegomis. Kolegomis prezidentais– Algirdu Mykolu Brazausku ir Val-du Adamkumi.

Trys prezidentai… Skirtingi sa-vo likimais ir gyvenimo patirtimis. Irtokie visi panaðûs. Panaðûs meile Lie-tuvai ir jos þmonëms.

Tie trys skirtingi likimai, tos trysskirtingos patirtys ir ta vienintelëmeilë gali tapti savotiðka Prezidentøtaryba, ið kurios galës semtis patir-ties mûsø naujasis Prezidentas. O taireikðtø, kad mûsø valstybëje bus lai-komasi tø paèiø doroviniø ir politi-niø vertybiø, kurios garantuos mûsøvalstybei ir jos þmonëms geresná irsaugesná gyvenimà, o Lietuvai garan-tijà tapti lygiaverte ir lygiateise pa-saulio ir Europos bendrijos nare.

Jûsø Ekscelencija PrezidenteRolandai Paksai,

Noriu palinkëti, kad Jums sek-tøsi nuoðirdþiai ir produktyviai triûstisvarbiausiame mûsø valstybës poste,sëkmingai dirbti valstybës ir Tautoslabui. Kad Jus, uþbaigusá kadencijàar kadencijas, Lietuva ir Tauta, kaipðiandien á Prezidentà Valdà Adam-kø, galëtø ir norëtø kreiptis: Jûsø irMÛSØ Ekscelencija…

Sëkmës Jums visuose Jûsø ge-ruose darbuose.


PREMJERAS TIKISIKONSTRUKTYVAUS

VYRIAUSYBËS IRNAUJOJO PREZIDENTOBENDRADARBIAVIMO

A. M. BRAZAUSKAS. Gerbia-masis Prezidende Rolandai Paksai,gerbiamasis Prezidente Valdai Adam-kau, gerbiamasis Lietuvos RespublikosSeime, Jûsø ekscelencijos ambasado-riai, ponios ir ponai,

Gyvename dinamiðkame pasau-lyje, kuriame ávykis veja ávyká, kuria-me kasdien gimsta tobuliausi iðradi-mai, pasitvirtina nauji faktai. Ðiamepasaulyje valstybës stabilumas taippat ágavo naujà prasmæ. Tai nebëranusistovëjæs ir nejudantis politinis or-ganizmas. Vienas valstybës atsinau-jinimo bûdø yra rinkimai. Kartu sunaujais politikais ateina naujos idë-jos, atsiranda ne tik poreikis nau-jiems darbams, bet ir naujoms þi-nioms, naujiems uþmojams.

Kiekviena istorinë epocha dikta-vo savo reikalavimus politikams. Vie-nu metu buvo vertinami tie, kurie su-gebëjo telkti tëvynainius kovai uþlaisvæ ir nepriklausomybës átvirtini-mà, kitu metu buvo reikalingi tribû-nai, besikalbantys su tûkstantine mi-nia, ðiuo metu reikalingos þinios irdidelis politinis iðprusimas. Taèiau vi-sais laikais aukðèiausiai buvo verti-nami tie, kurie suprato, kuo gyvenaLietuva, kurie rado bendrà kalbà suþmonëmis, kurie mokëjo ávertinti sa-vo pilieèius.

Ðiandien atverèiame dar vienà il-gaamþës ir garbingos mûsø valstybësistorijos puslapá. Lietuviø tauta tre-èià kartà tiesioginiuose ir demokra-tiniuose rinkimuose iðrinko Prezi-dentà.

Nepaisant to, kas ir uþ kà balsa-vo, Respublikos Prezidentas tampamûsø moraliniu autoritetu, jam ten-ka didelë garbë ir atsakomybë atsto-vauti Lietuvos valstybei. Prezidentuivisi Lietuvos pilieèiai, nepriklauso-mai nuo jø tautybës, lyties, kalbos, so-cialinës padëties, tikëjimo ar politi-

niø paþiûrø yra lygûs ir gerbiami vals-tybës pilieèiai.

Tai abipusis Prezidento ir pilie-èiø ásipareigojimas. Tai ásipareigoji-mas, kurá privalo pripaþinti ir akty-viai stiprinti visos valstybës struktû-ros.

Svarbiausia Prezidento prieder-më – bûti stabilumo garantu, suda-ryti sàlygas tokiai visuomenës gyve-nimo atmosferai, kurioje kuo pilniaugalëtø pasireikðti tautos darbinë irkûrybinë galia, erdvë paþangai ir po-zityvioms permainoms.

Sutinkamai su Lietuvos Respub-likos Konstitucijos 92 straipsniu, ið-rinkus Respublikos Prezidentà, Vy-riausybë gràþina savo ágaliojimus.

Ði proga man leidþia, nors trum-pai, pakalbëti apie tà dvyliktosios Vy-riausybës darbo etapà, kuris praëjovalstybei vadovaujant PrezidentuiValdui Adamkui.

Nelengva vertinti ávykius, ku-riuose patys tiesiogiai dalyvaujame.

Galbût objektyviau apie tai pokeliø deðimtmeèiø pasakys istorikai,taèiau ðiandien ðá laikotarpá pavadin-èiau tarpusavio ásiklausymo, sutari-


SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2632003. 03. 03

mo ir bendradarbiavimo esminiaisvalstybës klausimais metais.

Penkerius metus turëjome Res-publikos Prezidentà, kuris nepaþeis-damas Konstitucijos iðvardytø Vals-tybës vadovo funkcijø, stengësi bûtiaktyvus, savo dëmesiu telkdamasávairias institucijas geriau atlikti sa-vo pareigas.

Mes turëjome Respublikos Pre-zidentà, kuriam rûpëjo nepakanka-mai sparèiai gërëjantis þmoniø gyve-nimas, dar pasitaikanti valdininkønekompetencija, korupcijos atvejai irdaugelis kitø mûsø visuomenës skau-duliø.

Prezidentas Valdas Adamkus netik rado bendrà kalbà su Lietuva, jisgyvena Lietuva. Dar daugiau – mû-sø ðaliai ir mûsø visuomenei buvonaudinga, kad Prezidentas atsineðëmums dar neáprastà demokratijos su-pratimà, kitokià civilizuotos visuo-menës sampratà.

Valdas Adamkus vadovavo ðaliaituo metu, kai valstybë ir visuomenëbendru apsisprendimu pasirinko Eu-ropos tautø ðeimà ir saugumà atlan-tinës integracijos rëmuose.

Pasirinkusi Europos Sàjungà beiNATO, Lietuva nesugadino santykiøsu savo artimiausiais kaimynais, sa-vo santûrumu, tolerancija ir akivaiz-dþiomis vidinëmis reformomis tap-dama europinës civilizacijos skleidë-ja á Rytus.

Per ðiuos penkerius metus Lie-tuva átvirtino sprendimus, á kuriuos

atkakliai ir logiðkai buvo einama nuopat 1988-øjø metø.

Kaip Vyriausybës vadovas, noriupabrëþti, kad Prezidento ir vykdomo-sios valdþios bendradarbiavimas vy-ko Konstitucijos nubrëþtuose rëmuo-se – be smulkmeniðko priekabiavi-mo, netrukdant Vyriausybei dirbtikasdienio darbo, taèiau kartais prin-cipingai pasakant savo nuomonæ.

Að pabrëþiau ðias Valdo Adam-kaus savybes, nes tikiu, kad Preziden-tas ir toliau bus naudingas Lietuvaiir savo tautai. Mûsø valstybei, mûsøvisuomenei reikalingi moraliniai au-toritetai, telkiantys þmones reikðmin-giems darbams.

Todël ðiandien mûsø Vyriausy-bës, valdanèiosios koalicijos vardunuoðirdþiai dëkoju Jo EkscelencijaiValdui Adamkui uþ prasmingà ir vai-singà bendrà darbà Lietuvos labui.

Lygiai tokias ðviesias perspekty-vas sieju su naujuoju Prezidentu.

Rolandui Paksui parodytas dide-lis tautos pasitikëjimas. Balsuodamiuþ já Lietuvos þmonës iðreiðkë savopriesakus ir savo viltis. Prezidentorinkimai, vykstantys per patá Seimokadencijos vidurá, buvo gera progapasitikrinti, kokie yra visuomenësprioritetai.

Tiek Vyriausybë, tiek valdanèio-ji koalicija labai atidþiai iðnagrinëjoRolando Pakso rinkimø programà.Noriu pabrëþti – ji netaps nesantai-kos obuoliu tarp Vyriausybës ir Pre-zidento. Prezidento Rolando Pakso

rinkimø programoje iðdëstytos pa-matinës vertybës, kurios natûraliaiatsispindi daugelio politiniø partijøprogramose. Mûsø Vyriausybës pro-gramoje jos taip pat iðdëstytos, daugkà mes jau padarëme, daug kà pla-nuojame padaryti per likusá laikà.

Vyriausybë rems naujojo Prezi-dento pastangas stiprinti pagarbàKonstitucijai, tvirtinti valstybæ ir jostarptautines pozicijas, sudaryti geres-nes sàlygas verslui ir þmoniø gyveni-mui. Pastarieji du uþdaviniai taip patyra ir svarbiausi Vyriausybës rûpes-èiai. Taèiau moralinë valstybës vado-vo parama yra neákainojama.

Mes sveikiname Rolando Paksonubrëþtas tarptautinës politikoskryptis, kuriose, nekeièiant pripaþin-tø prioritetø, pabrëþiamas kursopragmatizmas ir Lietuvos interesøpirmenybë.

Tikimës, kad konstruktyvus Res-publikos Prezidento darbas su Vyriau-sybe, Seimu ir politinëmis partijomispadës áveikti vis dar gajø visuomenë-je nepasitikëjimà valstybës struktûro-mis ir politikais, paskatins pilieèius ak-tyviau dalyvauti valstybës valdyme.

Visø mûsø tikslas vienas – kurtiir stiprinti savo valstybæ, Vyriausybësveikina Jus, Lietuvos RespublikosPrezidente, ir linki iðtvermës, opti-mizmo ir sëkmës Jûsø veikloje. Ti-kiu, kad tæsite jau pradëtus darbussantarvës, interesø derinimo ir susi-tarimo ieðkojimo dvasia.

Parengë Marius GEDUTIS

Iðkilmingo posëdþio sveèiai

264 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI

BIUDÞETAS IR FINANSAI

Vasario 24 d. komitetas, pritardamas Vandens ásta-tymo pakeitimo ástatymo projektui Nr.IXP-2175, pasiû-lë pagrindiniam komitetui já patobulinti, atsiþvelgiant áSeimo kanceliarijos Teisës departamento iðvadas bei Sei-mo nario Broniaus Bradausko pasiûlymus. Seimo naryssiûlo sugrieþtinti reikalavimus lankytinoms vandens tel-kiniø pakrantëms. Be kita ko, siûloma: nustatyti, kad pri-vaèiø vandens telkiniø pakrantëse asmenys laikinai ap-sistoti gali tik savininko nurodytose vietose; laisvas pri-ëjimas prie vandens telkiniø nustatomas kelio ar þemësservitutais; uþdrausti vandens telkiniø pakrantës apsau-gos juostose árengti lauþavietes ir statyti (laikyti) sausu-mos transporto priemones. Taip pat patikslintas upiø ba-seinø rajonø saugomø plotø apibrëþimas bei higienos rei-kalavimai.

Nepaprastosios padëties ástatymo 20 straipsnio pa-keitimo ástatymo projektui Nr.IXP-2177 pritarta taip patatsiþvelgiant á Seimo kanceliarijos Teisës departamentoiðvadà, kurioje siûloma já patobulinti: 20 straipsnio 2 da-lyje numatyti, kad „padarytà þalà atlygina valstybë Vy-riausybës nustatyta tvarka“ ir ðià dalá iðdëstyti taip:

„2. Institucijos, atsakingos uþ ekstremaliø situacijøvaldymà, vadovas, komendantai turi teisæ panaudoti bûs-tà komendantûros pareigûnams, asmenims, pasitrauku-siems ið savo gyvenamøjø vietø, apgyvendinti uþtikrinantðiø bûstø gyventojams galimybæ toliau gyventi ðiuose bûs-tuose arba perkelti gyventojus á kitus gyventi tinkamusbûstus. Nepaprastajai padëèiai pasibaigus, bûsto savinin-ko reikalavimu ðiais veiksmais padarytà þalà atlyginavalstybë Vyriausybës nustatyta tvarka.“

Nuspræsta pritarti ir Seimo nario Jono Korenkos pa-teiktam, komiteto patobulintam Kultûros ir sporto rë-mimo fondo ástatymo 3,5,6 ir 7 straipsniø pakeitimo irpapildymo ástatymo projektui Nr.IXP-1835(3), kurio tiks-las – iðsamiau reglamentuoti Kultûros ir sporto rëmimofondui teikiamø projektø svarstymà, ekspertø darbo ap-mokëjimà, nustatyti papildomà finansavimo ðaltiná, fon-dui skiriant 20 procentø lëðø, kurios gaunamos ið loðimømokesèio.

Komitetas pasiûlë pagrindiniam komitetui nepri-tarti:

-Transporto priemoniø savininkø ir valdytojø civili-nës atsakomybës privalomojo draudimo ástatymo 14straipsnio papildymo ástatymo projektui Nr.IXP-2058, ka-dangi

1)ástatymo 15 straipsnio 1 dalimi numatytas draudi-mo ámokos sumaþinimas net iki 50 procentø vairuoto-jams, nepadariusiems autoavarijø su apdrausta transpor-to priemone per pirmuosius metus;

2)Finansø ministerijoje yra sudaryta darbo grupë, ku-ri rengia ástatymo pakeitimus pagal Europos Sàjungos

Tarybos direktyvos reikalavimus. Ðioje direktyvoje nu-matyta leisti ámonëms, iðskyrus gyvybës draudimo ámo-nes, paèioms nustatinëti draudimo ámokas, taèiau su-stiprinti ðiø ámoniø veiklos kontrolæ.

Ðie pakeitimai turës ásigalioti nuo Lietuvos ástojimoá Europos Sàjungà.

Vyriausybei pasiûlyta teikiant Seimui Transportopriemoniø savininkø ir valdytojø civilinës atsakomybësprivalomojo draudimo ástatymo pataisas, pateikti drau-dimo ámokø ir iðlaidø analizæ uþ metus.

-Transporto priemoniø savininkø ir valdytojø civili-nës atsakomybës privalomojo draudimo ástatymo 4 ir 22straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymo projektui Nr.IXP-2021, kadangi:

1) siûlomos pataisos draudimo liudijimø kopijø átei-sinimui susilpnintø civilinës atsakomybës privalomojodraudimo kontrolës sistemà;

2) 22 straipsnio 2 dalies pakeitimas panaikintø at-græþtinio reikalavimo teisæ á asmenis, kurie vairuoja tech-niðkai netvarkingas transporto priemones tais atvejais,kai jie neþino, kad transporto priemonë yra netvarkingair kad tai gali sukelti avarijà, arba asmenys taip pasielgianetyèia. Be to, ði pataisa prieðtarautø Saugaus eismo au-tomobiliø keliais ástatymo 7 straipsniui, kuris draudþiavairuoti techniðkai netvarkinga maðinà nepriklausomai,ar vairuotojas apie tai þino, ar ne.

EKONOMIKA

Vasario 26 d. komitetas pasirengë svarstyti:-Valstybës ir savivaldybës ámoniø ástatymo pakeiti-

mo ástatymo projektà Nr.IXP-2263. Iðvadø rengëjais pa-skirti Vaclovas Karbauskis ir Pranas Vilkas.

-Investicijø ástatymo 2, 12 ir 13 straipsniø pakeitimoir papildymo ástatymo projektà Nr.IXP-2277; Bedarbiørëmimo ástatymo 14 straipsnio papildymo ástatymo pro-jektà Nr.IXP-2278; Koncesijø ástatymo pakeitimo ástaty-mo projektà Nr.IXP-2279. Komiteto iðvadø rengëjais pa-skirti Rimantas Sinkevièius ir Pranas Vilkas.

-Alkoholio kontrolës ástatymo 30 straipsnio pakeiti-mo ástatymo projektà Nr.IXP-2247. Komiteto iðvadø ren-gëjais paskirti Birutë Vësaitë ir Artûras Vazbys.

Nuspræsta paskelbti spaudoje, kad Ekonomikos ko-mitetas pasiûlymø ir pastabø dël minëtø ástatymø pro-jektø laukia iki 2003 m. kovo 7 dienos.

EUROPOS REIKALAI

Stojimo sutartis Belgijos parlamente busratifikuota laiku

Vasario 24 d. ávyko Seimo Europos reikalø bei Uþ-sienio reikalø komitetø nariø susitikimas su Belgijos Fla-mandø Parlamento Uþsienio ir Europos reikalø komisi-jos nariais. Seimo nariai supaþindino sveèius su Seime

SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2652003. 03. 03

KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI • KOMITETAI

svarstomais Referendumo ástatymo pakeitimø projektais,paaiðkino ðiø pataisø svarbà bei reikalingumà. Flandri-jos Parlamento nariai domëjosi referendumo kampanijaLietuvoje bei visuomenës parama Lietuvos stojimui á Eu-ropos Sàjungà.

Seimo nariai domëjosi Stojimo sutarties ratifikavi-mo procedûra Belgijoje. Sveèiai patikino, kad, nepaisanttarptautiniø sutarèiø ratifikavimo procedûros sudëtingu-mo, Stojimo sutartis Belgijoje bus ratifikuota laiku.

Komitetas siûlo nustatyti, kad referendumasdël stojimo á Europos Sàjungà bûtøvykdomas geguþës 10-11 dienomis

Vasario 25 d. ávyko neeilinis Seimo Europos reikaløkomiteto posëdis, kuriame apsvarstytas Seimo nutarimas„Dël referendumo „Dël Lietuvos Respublikos stojimo áEuropos Sàjungà“ paskelbimo“ projektas Nr.IXP-2237.Komitetas nusprendë siûlyti pirmo straipsnio antràjà daláiðdëstyti taip: „Nustatyti, kad referendumas vykdomas2003 m. geguþës 10-11 dienomis“; pirmojo straipsnio tre-èiàjà dalá - „Pateikti referendumui ðá svarbaus Valsty-bës bei Tautos gyvenimo klausimo sprendimo tekstà:„Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sàjun-goje“.

Airijos Vyriausybës atstovas iðsakë savopasiûlymus dël referendumo kampanijosVasario 25 d. Seimo Europos reikalø komitetas su-

sitiko su Airijos Europos reikalø ministru, Airijos Vy-riausybës atstovu Europos ateities Konvente Diku Roðu(Dick Roche).

Per susitikimà aptarti Europos ateities Konventesvarstomø pasiûlymø dël Europos Sàjungos institucinësreformos darbø raida, Lietuvos pasirengimas referendu-mui dël stojimo á Europos Sàjungà bei Airijos patirtisðioje srityje.

Europos reikalø komiteto pirmininkas Vytenis Po-vilas Andriukaitis pristatë Lietuvos atstovø Europos at-eities Konvente pozicijà ávairiais Konvente svarstomaisklausimais. Airijos Vyriausybës atstovas Europos atei-ties Konvente pabrëþë maþøjø Europos valstybiø pozici-jø derinimo svarbà, svarstant jautriausius Europos Sà-jungos ateities klausimus, ypaè tokiose srityse, kaip mo-kesèiø harmonizavimas bei Europos Sàjungos instituci-në reforma. Pokalbio metu konstatuota, kad Lietuvos irAirijos pozicija svarbiausiais Europos Sàjungos ateitiesklausimais sutampa.

Pokalbio metu buvo aptarta referendumo dël Lietu-vos ástojimo á Europos Sàjungà kampanija, nes D.Roðas– vienas ið II referendumo dël Nicos sutarties Airijojeorganizatoriø, kuris daug prisidëjo prie referendumo sëk-mës. Sveèias iðsakë savo pasiûlymus dël Lietuvoje vyk-domos referendumo kampanijos, nes Airija stojimo á Eu-ropos Ekonominæ Bendrijà proceso metu susidûrë su pa-naðiomis problemomis, kaip ir Lietuvos visuomenë. Ai-

riai puikiai pasinaudojo naujomis galimybëmis ir ðiuo me-tu yra viena ið labiausiai iðsivysèiusiø Europos Sàjungosvalstybiø.

KAIMO REIKALAI

Vasario 19 d. Seimo Kaimo reikalø komiteto pirmi-ninkas Gintautas Kniukðta Kalvarijoje dalyvavo diskusi-joje „Suvalkijos kaimo ateitis ES“, kurià surengë Mari-jampolës Europos informacijos centras ir Kalvarijos sa-vivaldybë.

Apie gyvuliø supirkimo problemasVasario 24 d. Þemës ûkio ministerijos sekretorius Vy-

tautas Gruðauskas Seimo Kaimo reikalø komitetui pri-statë informacijà apie gyvuliø supirkimo problemas.

Sekretorius paþymëjo, kad ðalyje yra didelis galvijøperteklius. Vidutiniðkai vidaus rinkos poreikiams reikiapaskersti 600-700 galvijø per mënesá. Dabar realizacijaiyra paruoðta apie 15 tûkst. didelio svorio galvijø.

Þemës ûkio ministerija, spartindama galvijø reali-zavimà ir palaikydama augintojø pajamas, priëmë spren-dimà suteikti paramà gyvuliø skerdykloms uþ galvijø sker-denos paruoðimà, saugojimà ir realizavimà. Parama bu-vo numatyta uþ ribotà galvijø skerdenø kieká (jas sker-dyklos turëjo paruoðti, saugoti ir realizuoti) ir teikiamanuo ðiø metø sausio 27 d. iki vasario 17 dienos. Norëda-mos gauti paramà, gyvuliø skerdyklos uþ supirktø galvi-jø skerdenas turëjo mokëti galvijø augintojams ne ma-þiau kaip 6,15 Lt/kg. V.Gruðauskas pabrëþë, kad ðiuosprendimu Þemës ûkio ministerija galvijø augintojamssudarë sàlygas parduoti apie 3000 galvijø. Taèiau, dël ri-botø finansiniø galimybiø ir dël to, kad perdirbimo ámo-nëms sunkiai sekasi realizuoti sukauptà skerdenà, ði pa-rama jau nutraukta.

Þemës ûkio ministerija, atsiþvelgdama á esamà pa-dëtá, numatë nuo 2003 m. vasario 10 d. iki kovo 10 d.teikti paramà tiesiogiai þemdirbiams uþ didelio svoriogalvijø realizavimà. Gyvuliø augintojams uþ realizuotusgalvijus (iðskyrus karves), kuriø gyvasis svoris ne maþes-nis kaip 480 kg, teikti 500 Lt paramà. Paramà gaus galvi-jø augintojai, áregistruoti Lietuvos Respublikos teisës ak-tø nustatyta tvarka. Pinigai bus pervedami á galvijø au-gintojø sàskaitas, pasibaigus nustatytam galvijø realiza-vimo laikotarpiui. Pagal ðià tvarkà galvijø augintojai gal-vijus skerdimui turi parduoti skerdykloms, o ne gyvuliøsupirkëjams.

Kaimo reikalø komitetas paþymëjo, kad nebuvo pa-kankamai apgalvotos paramos teikimo sàlygos, jos, su-tartiniais pagrindais, nebuvo suderintos tarp Þemës ûkioministerijos, mësos perdirbëjø ir þemdirbiø visuomeni-niø organizacijø. Be to, galvijai buvo superkami neturintpakankamos pardavimo rinkos uþsienyje. Atkreiptas Þe-mës ûkio ministerijos vadovø dëmesys á prastai organi-zuotà gyvuliø supirkimà. Nurodyta toliau tobulinti tei-

266 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

kiamos paramos gyvuliø augintojams tvarkà, aktyviau ieð-koti jautienos realizavimo rinkø.

Parengta tiesioginiø iðmokø mokëjimo tvar-ka pieno gamintojams

Þemës ûkio ministerijos sekretorius V.Gruðauskaskomiteto narius supaþindino su parengta tiesioginiø ið-mokø mokëjimo tvarka pieno gamintojams. Numatoma,kad minëtà tvarkà aptarus Þemës ûkio rûmø suvaþiavi-me, þemës ûkio ministras netrukus patvirtins Kaimo rë-mimo programos tiesioginiø iðmokø pieno ûkiams mo-këjimo tvarkà.

Komiteto nariai atkreipë dëmesá á teikiamos para-mos proporcijas tarp smulkiøjø pieno gamintojø (turin-èiø 1-4 karves) ir stambesniø pieno ûkiø, akcentuodamisunkià socialinæ smulkiøjø pieno gamintojø padëtá dëlmaþø pieno supirkimo kainø ir sausros padarytø nuosto-liø.

Kaimo reikalø komitetas kreipësi á SeimoEtikos ir procedûrø komisijà dël A. Sakalo

átarimøKaimo reikalø komitetas apsvarstë dienraðèio „Lie-

tuvos rytas“ vasario 20 d. straipsnyje „Parlamentarui –STT antausis“ Seimo Teisës ir teisëtvarkos komiteto

pirmininko Aloyzo Sakalo iðsakytus átarimus, jog Kai-mo reikalø komiteto nariai gali bûti tarp siekianèiøjøsusigràþinti þemæ vaizdingose vietovëse. Kadangi Sei-mo narys neávardijo jokiø jo átarimà patvirtinanèiø fak-tø, Komitetas nusprendë kreiptis á Seimo Etikos ir pro-cedûrø komisijà, praðydamas ávertinti ðá A. Sakalo pa-sisakymà.

Komiteto posëdyje taip pat buvo apsvarstytas Balti-jos jûros valstybiø tarybos komisarës kvietimas parla-mentarams dalyvauti seminare „Geras valdymas“, ku-ris vyks kovo 24-25 dienomis Danijos Karalystës Parla-mente (Folketinge). Komiteto nariai bendru sutarimunusprendë siûlyti Seimo valdybai komandiruoti á Dani-jos Karalystæ Kaimo reikalø komiteto pirmininko pava-duotojà Gintautà Mikolaitá.

NACIONALINIS SAUGUMAS IRGYNYBA

Susitikimas su Lenkijos kariuomenës vaduVasario 19 d. komitetas susitiko su Lenkijos kariuo-

menës vadu generolu Èeslavu Piontasu (Czeslaw Piàtas)(þr. nuotr.).

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirminin-ko pavaduotojas Algis Kaðëta pabrëþë konstruktyvius,


SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2672003. 03. 03

strategine partneryste pagrástus Lenkijos ir Lietuvos ry-ðius, kurie ypaè sëkmingai plëtojami gynybinio bendra-darbiavimo srityje.

Generolas Èeslavas Piontasas kalbëjo, kad Lenkijavisuomet rëmë Lietuvos sieká tapti NATO nare, todël,jo nuomone, Stojimo á Aljansà sutarties ratifikavimasLenkijoje bus greitas ir sklandus. Lenkijos kariuome-nës vadas sakë, kad Lietuvos ásijungimas á NATO bus„gaivaus oro gurkðnis“, ir tai sutvirtins transatlantinæbendruomenæ.

Sveèias, kalbëdamas apie gynybinio bendradarbia-vimo plëtros galimybes tarp Lietuvos ir Lenkijos, pabrë-þë, kad ateityje bûtø galima siekti átraukti LITPOLBATá tarptautines taikos palaikymo operacijas, triðalá Dani-jos-Vokietijos-Lenkijos gynybiná bendradarbiavimà, ájun-giant ir Baltijos valstybes. Lietuvai tapus NATO nare,reikës rûpintis jos oro erdvës kontrole ir gynyba, nes Lie-tuva neturi tam reikiamø pajëgumø.

Lenkijos kariuomenës vadas pritarë Algio Kaðëtosnuomonei, kad svarbu iðsaugoti ir plëtoti transatlanti-nius ryðius. Paþymëjo, kad Lenkija taip pat pasisako uþtvirtø transatlantiniø santykiø iðsaugojimà. Susitikimodalyviai sutarë, kad Lietuva ir Lenkija yra pasirengu-sios aktyviai prisidëti prie Europos Sàjungos saugumopolitikos, taèiau tikisi, kad ji nesidubliuos su NATO pa-jëgumais.

SOCIALINIAI REIKALAI

Vasario 20 d. komitetas pritarë patobulintam Bedar-biø rëmimo ástatymo 3, 4, 5, 7, 11, 12, 14, 15, 16, 161, 21straipsniø pakeitimo bei papildymo, ástatymo papildymo202 straipsniu ir 22 straipsnio pripaþinimo netekusiu ga-lios ástatymo projektui Nr.IXP-2182. Ðio ástatymo pro-jekto tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos bedarbiørëmimo ástatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos dar-bo kodekso nuostatomis ir nustatyti racionalesná Uþim-tumo fondo valdymà, sudaryti didesnes galimybes bedar-biams ásidarbinti, skatinant vietiniø uþimtumo iniciaty-vø projektø ágyvendinimà, patikslinti Lietuvos darbo bir-þos struktûrà ir jos statusà.

Komitetas nusprendë gràþinti Vidaus tarnybos sta-tuto patvirtinimo ástatymo projektà Nr.IXP-2193 tobu-linti, atsiþvelgiant á Teisës departamento pastabas ir pa-siûlymus. Taip pat nuspræsta siûlyti Vyriausybei parengtiir pateikti svarstyti Seimo pavasario sesijoje ástatymo pro-jektà, reglamentuojantá visø statutiniø valstybës tarnau-tojø socialines garantijas.

Komiteto vertinimu, statutiniø valstybës tarnautojødarbo pobûdis yra specifinis, susijæs su padidintu pavojuir rizika, todël jiems, skirtingai nei ne pagal statutà dir-bantiems valstybës tarnautojams, turi bûti uþtikrintos pa-pildomos socialinës garantijos. Ðios garantijos neturëtøprieðtarauti Valstybës tarnybos ástatymo, Darbo kodek-so nuostatoms ir socialiná draudimà reglamentuojantiems


ástatymams, suvienodintos visose statutinëse institucijo-se ir kompleksiðkai átvirtintos viename ástatyme, t.y. Sta-tutiniø valstybës tarnautojø socialiniø garantijø ástatyme,o ne kiekviename statute atskirai.

ÐVIETIMAS, MOKSLAS IRKULTÛRA

Vasario 25 d. komitetas pritarë Seimo nutarimo „DëlLietuvos mokslø akademijos statuto patvirtinimo“ pro-jektui. Iðvadas dël ðio projekto pateikë Mokslø akade-mijos viceprezidentas Algirdas Gaiþutis. Esminiø pakei-timø projekte nepadaryta. Buvo diskutuojama dël Moks-lø akademijos vadovø pareigø, fiksuoto nariø skaièiausbei iðmokø akademikams.

Komiteto pirmininko Rolando Pavilionio siûlymunuspræsta atidëti Seimo nutarimo „Dël Lietuvos moks-lo tarybos nuostatø pakeitimo“ projekto svarstymà, nesbûtina atsiþvelgti á kuo daugiau nuomoniø bei apsvarsty-ti visas galimas alternatyvas. Prieð teikiamà projektà pa-sisakë Mokslo tarybos pirmininkas Kæstutis Makariûnas.Pagrindiniai nesutarimai kilo dël Mokslo tarybos suda-rymo principø. Projekto svarstymas atidëtas iki kovo më-nesá prasidësianèios eilinës pavasario sesijos. Mokslotaryba ásipareigojo pateikti savo siûlymus.

Apsvarstytas klausimas dël Valstybinës paminklosau-gos komisijos formavimo. Komitetas nusprendë, kad tei-sæ dalyvauti Valstybinës paminklotvarkos komisijos na-riø rinkimuose turi ðios visuomeninës organizacijos: Lie-tuvos dailës istorikø draugija, ICOMOS Lietuvos nacio-nalinis komitetas, Lietuvos dailininkø sàjunga, Lietuvosmuziejø asociacija, Eksperimentinës archeologijos klu-bas „Pajauta“, LR restauratoriø sàjunga, Karinio pavel-do tyrimø kolegija, Siaurojo Lietuvos geleþinkelio rëmëjøsàjunga, Ðiauliø gamtos ir paveldo apsaugos klubas „Au-kuras“, „Þiemgalos“ draugija, Vilkaviðkio rajono kultû-ros paveldo ir turizmo organizacija, Lietuvos architektøsàjunga, Eduardo Fransua Andrë (Edouard Fran?oisAndré) klubas Lietuvoje, Lietuvos archeologø draugija,Lietuvos kraðtotyros draugija, Lietuvos kraðtovaizdþio ar-chitektø sàjunga.

Komitetas nusprendë Seimo Pirmininkui teikti ðiaskandidatûras á Valstybinës paminklosaugos komisijosnarius: Graþinà Drëmaitæ, Mykolà Michelbertà, SauliøVadiðá ir Algimantà Miðkiná.

Komitetas pritarë Seimo Pirmininko pavaduotojoVytenio Povilo Andriukaièio pareiðkimui dël 1991 m. sau-sio mën. ávykiø dokumentø ir nusprendë siûlyti Seimuisvarstyti Seimo nario Aloyzo Sakalo áregistruotà Seimonutarimo „Dël Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Ta-rybos dokumentø perdavimo Lietuvos archyvø fondui“projektà Nr.IXP-2233.

Ið komitetø iðvadø parengë Vida NACICKAITË

268 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03


ÞINIOS APIE ÁSTATYMØ PROJEKTØ SVARSTYMÀSEIMO KOMITETUOSE

KAIMO REIKALØ KOMITETAS SVARSTYS:Þemës tvarkymo ir administravimo ástatymo projektà Nr. IXP-2188;(Teikiamo projekto tikslas – numatyti þemës tvarkymo ir administravimo politikos ágyvendinimo principus, institucinæ struk-

tûrà, darbø turiná, finansavimo tvarkà, taip pat þemës sklypø vietos, ribø ir naudojimo sàlygø pakeitimo bei kaimo teritorijøtvarkymo ir þemës racionalaus naudojimo teisines ir organizacines priemones.)

Pasiûlymø ir pastabø laukiame iki 2003 03 10

PASIÛLYMUS IR PASTABAS SIØSKITE ADRESU:Seimo posëdþiø sekretoriatasLietuvos Respublikos SeimasGedimino pr.53, 2002 VilniusEl.paðtas: [email protected]: 2 39 62 79

TEISËS AKTØ PROJEKTUS IR SU JAIS SUSIJUSIÀ MEDÞIAGÀ RASITE :Lietuvos Respublikos Seimo informacinës sistemos teisës aktø duomenø banke interneto tinklapyje adresu

www.lrs.lt, pasirinkus eilutæ „LR teisës aktø paieðka”„Valstybës þiniø” leidyklos knygyne (Gedimino pr.60)Nacionalinës M.Maþvydo bibliotekos kompiuteriuoseSeimo kanceliarijos Priimamajame (Gedimino pr.53, 2002 Vilnius, tel. 2 39 60 60, 111 kab. Jûsø praðymu Pri-

imamojo darbuotojai projektà galës atsiøsti paðtu.)

RENGINIAI • RENGINIAI • RENGINIAI • RENGINIAI • RENGINIAI • RENGINIAI

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBËSATKÛRIMO DIENÀ – KOVO 11-ÀJÀ

10.00 val. Iðkilmingas Lietuvos RespublikosSeimo posëdis

12.00 val. Valstybës vëliavos pakëlimoceremonija ir puèiamøjø orkestrøkoncertas VilniausNepriklausomybës aikðtëje.

12.00 val. Vytauto Didþiojo vëliavos pakëlimoceremonija Kaune, VytautoDidþiojo karo muziejaus sodelyje.

12.00 – 14.00 val. Atvirø durø valandos Seimo rûmuose. Paroda „Kovo 11-oji. Fotoprisiminimas“.

14.00 val. Keistuoliø teatro koncertas Nepriklausomybës aikðtëje (Keistuoliø teatro populiariausiødainø programa).

17.00 val. Kovo 11-osios akto signatarø su ðeimomis susitikimas su Seimo Pirmininku.

19.00 val. Lietuvos televizijos programos „Bûk artistas“ jaunøjø talentø koncertas VilniausNepriklausomybës aikðtëje.

SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2692003. 03. 03

INFORMACIJA APIE ANTIKORUPCIJOS KOMISIJOS POSËDÁ

KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS

ANTIKORUPCIJOS KOMISIJA vasario 24 d. po-sëdyje svarstë Lietuvos Respublikos pilieèiø nuosavy-bës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástaty-mo 4, 10, 12 ir 16 straipsniø pakeitimo ir papildymoástatymo projektà Nr. IXP-2043(2). Pateikti Komisijosiðvadas dël ðio ástatymo projekto praðë Teisës ir teisët-varkos komitetas.

Komisija atkreipë dëmesá á tai, kad Projekto 1 straips-niu nemotyvuotai iðpleèiamas ratas asmenø, turinèiø teisægauti nuosavybën neatlygintinai naudojamà þemæ: pa-keitus þemës naudojimo sàlygas laiko poþiûriu (nusta-èius, kad laisvos þemës fondo þemë, kurià dvejus metusne iki ástatymo ásigaliojimo, o iki 2003 m. sausio 1 d. nau-dojo projekte iðvardinti subjektai); áteisinant naujà sub-jektø, turinèiø pirmenybës teisæ ágyti þemæ, kategorijà –kooperatyvø, uþsiimanèiø þemës ûkio veikla, narius.

Teisæ ágyti þemæ sieti su asmens naryste juridinio as-mens organuose yra ið principo ydinga praktika. Taip patatkreiptas dëmesys á tai, kad laisvos þemës fondo þemësperdavimà nuosavybën neatlygintinai netikslinga sieti sunaryste organuose tokio juridinio asmens, kurio veiklaþemës ûkio srityje sudaro neþymià dalá.

Netikslinga sudaryti galimybæ gauti neatlygintinaiþemës sklypus, faktiðkai valdytus praeityje, o ne ðios tei-

sës realizavimo metu. Kad bûtø iðvengta piktnaudþia-vimø, tikslinga nustatyti terminà, kurá þemë naudojamaiki aptariamos teisës realizavimo dienos. Pagal siûlomàredakcijà bûtø sudaryta galimybë perduoti neatlyginti-nai laisvos þemës fondo þemës sklypus ir praeityje bu-vusiems, bet jau neesantiems juridiniø asmenø organønariams. Be to, á tà paèià laisvos þemës fondo þemæ ga-lëtø pretenduoti keli skirtingais laikotarpiais þemæ nau-dojæ asmenys.

Ið pateiktos redakcijos taip pat nëra visiðkai aiðku,apie kokiø ir kokiu pagrindu naudojamø þemës sklypøperdavimà nuosavybën neatlygintinai kalbama (ar tai þe-më, kooperatyvams ástatymø nustatyta tvarka suteikta irjø naudojama þemës ûkio produkcijai gaminti, ar þemë,uþimta kooperatyvø naudojamø pastatø ir reikalingajiems eksploatuoti), todël pasiûlyta patikslinti, kad lais-vos þemës fondo þemë gali bûti perduodama tik ðià þe-mæ þemës ûkio veiklai naudojantiems asmenims.

Svarstytina, ar á ðeðtàjà asmenø, kuriems pirmiausiaprojektuojami sklypai, eilæ patekus þymiai daugiau sub-jektø, nebûtø stabdomas nuosavybës teisiø atkûrimas ki-tiems pilieèiams.

Projekto 4 straipsnio redakcija iðdëstyta neaiðkiai, ne-suprantamai ir nesilaikant Ástatymø ir kitø teisës aktø

Antikorupcijos komisijos posëdyje

270 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

rengimo tvarkos ástatymo 10 straipsnio 2 ir 3 daliø reika-lavimø, nustatanèiø, kad teisës akto turinys turi bûti lo-giðkas, glaustas ir aiðkus, tekste neturi bûti dviprasmy-biø. Siûlomu pakeitimu taip pat siekiama iðplësti ratàasmenø, kuriems valstybiniuose parkuose ir valstybiniuo-se draustiniuose gali bûti perduodami nuosavybën neat-lygintinai þemë, miðkas ir vandens telkiniai. Nustaèius,kad valstybiniø parkø ûkinio prioriteto zonose þemës ûkiopaskirties þemë perduodama nuosavybën neatlygintinaipilieèiams, gyvenantiems savivaldybës teritorijoje, kurio-je yra valstybinis parkas, tokiø asmenø ratas gali bûti ið-plëstas nepagrástai.

Nuspræsta siûlyti pagrindiniam komitetui tobulintiPilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtàatkûrimo ástatymo 4, 10, 12 ir 16 straipsniø pakeitimo irpapildymo ástatymo projektà Nr. IXP-2043(2) pagal ðiuospasiûlymus:

1. Projekto 1 straipsniu, kuriuo keièiama ir pildomaástatymo 4 straipsnio 13 dalis, galëtø bûti sudaryta gali-mybë gauti neatlygintinai þemës sklypus nebent asme-nims, kurie faktiðkai valdo þemæ ðios teisës realizavimometu (o ne praeityje) ir naudoja jà þemës ûkio veiklai,gauna ið þemës ûkio veiklos þymià pajamø dalá, taip pattikslinga nustatyti terminà, kurá þemë naudojama iki mi-nëtos teisës realizavimo dienos:

1) laisvos þemës fondo þemës perdavimà nuosavybënneatlygintinai sieti ne su naryste bet kokiame kooperaty-ve, uþsiimanèiame þemës ûkio veikla, taèiau su naryste ko-operatyve, kurio pajamos per ûkinius metus uþ þemës ûkioprodukcijà ir suteiktas paslaugas þemës ûkiui sudaro dau-giau kaip 50 procentø visø realizavimo pajamø;

2) laisvos þemës fondo þemës perdavimà nuosavy-bën neatlygintinai sieti su jos naudojimu þemës ûkio veik-lai ne tik tam tikrà laikà praeityje, bet ir faktiniu naudo-jimu teisës pretenduoti á minëtà þemæ atsiradimo ir realiza-vimo metu. Nustatant terminà, kurá þemë naudojama ikiteisës gauti neatlygintinai þemës sklypà realizavimo die-nos, já formuluoti þodþiais „ne vëliau kaip nuo …´;

3) uþkirsti kelià gauti neatlygintinai þemës sklypusbuvusiems, bet jau nesantiems juridiniø asmenø organønariais asmenims – laisvos þemës fondo þemës perdavi-mà nuosavybën neatlygintinai sieti ne tik su buvimu þe-mës ûkio bendrovës ar kooperatyvo nariu praeityje, betir teisës pretenduoti á minëtà þemæ atsiradimo ir realiza-vimo metu.

2. Atsiþvelgiant á tai, kad pagal kompetencijà apskri-èiø virðininkai atstovauja valstybës interesams þemës nau-dojimo srityje ir turëtø atlikti þemës naudojimo valstybi-næ kontrolæ, o savivaldybiø institucijos dalyvauja terito-rijø planavimo procese, pasiûlyta minëtø institucijø vi-siðkai neeliminuoti ið valstybiniø parkø ir valstybiniødraustiniø teritorijø, ypaè vertingø ekologiniu, archeo-loginiu ir rekreaciniu poþiûriais, ribø nustatymo proce-so (Projekto 3 straipsnis, kuriuo keièiamas ástatymo 12straipsnio 12 punktas).

3. Projekto 4 straipsná, kuriuo keièiama ástatymo 16straipsnio 7 dalis, iðdëstyti pagal Ástatymø ir kitø teisësaktø rengimo tvarkos ástatymo 10 straipsnio 2 ir 3 daliøreikalavimus – aiðkiai, logiðkai ir nedviprasmiðkai. Iðana-lizuoti, ar siûlomu pakeitimu nebus nepagrástai iðplëstasratas asmenø, kuriems valstybiniuose parkuose ir valsty-biniuose draustiniuose gali bûti perduodami nuosavybënneatlygintinai þemë, miðkas ir vandens telkiniai.

Posëdyje apsvarstyti Seimo kontrolieriaus K.Milke-raièio Komisijai pateiktoje 2003-02-05 paþymoje iðdës-tyti siûlymai, susijæ su nusikaltimø dël turto iððvaisty-mo Vilniaus miðkø urëdijoje tyrimu.

Seimo kontrolierius dar 2000-05-16 Seimo Ekono-miniø nusikaltimø tyrimo komisijai pateikë medþiagàapie Vilniaus miðkø urëdijoje vykdytus patikrinimus irnustatytus paþeidimus bei praðë imtis priemoniø Vil-niaus miðkø urëdijos darbuotojø nusikalstamai veiklaiiðsamiai iðtirti. Komisija 2000-06-12 perdavë ið Seimokontrolieriaus gautus skundus valstybës kontrolieriuiJ.Liauèiui, praðydama patikrinti Miðko fondo sudary-mo ir lëðø panaudojimo teisëtumà Vilniaus miðkø urë-dijoje, atkreipiant dëmesá á skunduose nurodytas ap-linkybes.

Atlikus patikrinimus Vilniaus miðkø urëdijoje bei Ge-neralinëje miðkø urëdijoje, Valstybës kontrolëje bei Mo-kesèiø policijos departamente 2001 m. buvo iðkeltos trysbaudþiamosios bylos dël turto iððvaistymo bei aplaidausapskaitos tvarkymo Vilniaus miðkø urëdijoje. Gavusi tei-sësaugos institucijø informacijà apie ðiø nusikaltimø ty-rimà, Komisija su ja supaþindino iniciatoriø.

2003-02-10 Seimo kontrolierius K.Milkeraitis patei-kë Komisijai 2003-02-05 paþymà „Apie Miðkø ir saugo-mø teritorijø departamento sistemos pareigûnø veiks-mø tyrimà nustaèius grobstymo faktus´, kurioje apiben-drino nuo 1999 m. renkamà informacijà apie miðkø urë-dijø veiklos tyrimà bei iðreiðkë nuomonæ, kad bûtina ko-ordinuoti iðkeltø baudþiamøjø bylø tyrimà, iðnagrinëtiteisësaugos institucijø procesinius sprendimus, nes bau-dþiamøjø bylø tyrimas yra vilkinamas.

Apsvarsèiusi Seimo kontrolieriaus K.Milkeraièio2003-02-05 paþymoje pateiktà informacijà dël nusikal-timø, susijusiø su turto ðvaistymu Vilniaus miðkø urë-dijoje, tyrimo kontrolës, atsiþvelgdama á tai, kad bau-dþiamajame procese kvotos organø ir tardytojø veiklàkontroliuoja generalinis prokuroras ir jam pavaldûs pro-kurorai pagal suteiktus ágaliojimus, Komisija nuspren-dë perduoti minëtà Seimo kontrolieriaus paþymà beipateiktà medþiagà Generalinei prokuratûrai. Atsiþvel-giant á tai, kad paþymoje iðreikðta nuomonë, jog bau-dþiamøjø bylø, iðkeltø dël turto iððvaistymo Vilniausmiðkø urëdijoje, tyrimas yra vilkinamas átakojant Ap-linkos ministerijoje dirbantiems ar dirbusiems pareigû-nams, paþyma taip pat perduota Specialiøjø tyrimø tar-nybos þiniai.

KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS • KOMISIJOS

SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2712003. 03. 03

Ðiame posëdyje taip pat apsvarstyta Valstybës kon-trolieriaus J.Liauèiaus 2003-02-13 Komisijai pateikta in-formacija apie valstybës interesams prieðingus Vilniausapskrities virðininko ir jo administracijos pareigûnøveiksmus bei ápareigojimø paðalinti paþeidimus, pada-rytus iðnuomojant Ukmergës g. 14 a bei Laisvës pr. 10,Vilniuje esanèius valstybinës þemës sklypus, nevykdy-mà.

Dar 2001-11-10 Komisija perdavë Valstybës kon-trolei medþiagà, praðydama patikrinti minëtø valstybi-nës þemës sklypø nuomos teisëtumà ir atkreipdama dë-mesá á iðnuomotos þemës plotà, tikslinæ paskirtá, stati-niø teisinës registracijos nekilnojamojo turto objektaisteisëtumà.

Valstybës kontrolë, ávertinusi 0,643 ha valstybinës þe-mës sklypo, esanèio Vilniuje, Ukmergës g. 14 a (1998-12-07 lengvatinëmis sàlygomis iðnuomoto UAB „Dvide-ðimt pirmo amþiaus statyba ir technologijos´, kaip skly-pe esanèios tvoros, neteisëtai áregistruotos Nekilnojamojoturto registre nekilnojamojo turto objektu, savininkei)bei 6,4545 ha sklypo, esanèio Vilniuje, Laisvës pr. 10(2001-10-01 lengvatinëmis sàlygomis iðnuomoto UAB„Kelstena´, kaip sklype esanèiø stulpeliø, neteisëtai áre-gistruotø Nekilnojamojo turto registre kaip stadiono tri-bûnø pamatai, savininkei), nuomos teisëtumà, nustatë,kad ðie valstybinës þemës sklypai buvo iðnuomoti nepa-grástai ir neteisëtai.

Valstybës kontrolieriaus pavaduotojo J.V. Jacevièiaus2002-02-08 sprendimu Vyriausybë buvo praðyta Vilniausapskrities virðininko administracijos atstovus patrauktidrausminën atsakomybën, o Vilniaus apskrities virðinin-kas buvo ápareigotas nutraukti valstybinës þemës nuo-mos sutartis, sklypus áregistruoti Vilniaus apskrities vir-ðininko administracijos valdomais valstybinës þemës skly-pais, parengti paþymà dël savavaliðkai pastatytø statiniø,kreiptis á teismà dël Nekilnojamojo turto registro duo-menø bazëje áraðyto turto duomenø pripaþinimo netei-singais. Ðá Valstybës kontrolës sprendimà UAB „Dvide-ðimt pirmo amþiaus statyba ir technologijos´ ir UAB„Kelstena´ skundë Vilniaus apygardos administraciniamteismui bei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teis-mui, kurie skundus atmetë, pripaþino Valstybës kontro-lës sprendimà teisëtu ir pagrástu.

Vykdydama minëtà Valstybës kontrolës sprendimà,Vilniaus apskrities virðininko administracija kreipësi á teis-mà dël valstybinës þemës nuomos sutarèiø, sudarytø suUAB „Dvideðimt pirmo amþiaus statyba ir technologijos´ir UAB „Kelstena´, pripaþinimo negaliojanèiomis. Taèiauteisme nagrinëjant civilinæ bylà dël valstybinës þemës skly-po, esanèio Vilniuje, Ukmergës g. 14 a, nuomos sutartiesnutraukimo, Vilniaus apskrities virðininko administracijanepalaikë savo ieðkinio reikalavimø, pateikë teismui tvir-tinti Vilniaus apskrities virðininko, UAB „Dvideðimt pir-mo amþiaus statyba ir technologijos´ direktoriaus bei Þe-mës ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VÁ at-stovo 2002-12-24 sudarytà taikos sutartá. Vilniaus miesto

3 apylinkës teismas 2003-01-21 nutartimi patvirtino mi-nëtà taikos sutartá ir nutraukë civilinæ bylà.

Apskrities virðininkui atsisakius ieðkininiø reikala-vimø liko neapginti valstybës, kaip neteisëtai iðnuomotosklypo savininkës, interesai. Vyriausybës dëmesys atkreip-tas á tai, kad ðiais veiksmais Vilniaus apskrities virðinin-kas paþeidë Þemës reformos ástatymo, Þemës ástatymoir Apskrities valdymo ástatymo nuostatas, ápareigojan-èias já atstovauti ir ginti valstybës interesus þemës nau-dojimo srityje, atlikti þemës naudojimo valstybinæ kon-trolæ. Teisme minëtoje civilinëje byloje Vilniaus apskri-ties virðininko administracijà atstovavo M.Sadovnièius,kuris 2001 m. atstovaudamas Vilniaus apskrities virðinin-ko administracijà civilinëje byloje pagal generalinio pro-kuroro ieðkiná dël valstybinës þemës sklypo, esanèio Vil-niuje, Kraðevskio g. 10, nuomos ir pirkimo-pardavimosutarèiø pripaþinimo negaliojanèiomis, nepalaikë gene-ralinio prokuroro ieðkinio. Tuomet apskrities virðininkaspanaikino atstovams iðduotus ágaliojimus ir sugrieþtinoprocesiniø veiksmø atlikimo tvarkà, nes tokia atstovø po-zicija neatitiko valstybës turtiniø interesø.

Nagrinëjant kità Vilniaus apskrities virðininko ieðki-nio pareiðkimà dël 2001-10-01 valstybinës þemës nuo-mos sutarties su UAB „Kelstena´ nutraukimo, bylos nag-rinëjimas atidëtas, nes taip pat rengiamasi sudaryti tai-kos sutartá.

Valstybës kontrolierius atskiruoju skundu apskundëteismo nutartá, patvirtinanèià taikos sutartá, kuria Vil-niaus apskrities virðininkas atsisakë savo ieðkininiø rei-kalavimø, kreipësi ir á Specialiøjø tyrimø tarnybà, praðy-damas vertinti valstybës tarnautojø veiksmus korupcijospoþiûriu.

Komisija paþymi, kad jokie specialiø tarnybø atlie-kami patikrinimai nepadës apginti valstybës turtiniø in-teresø tais atvejais, kai jø negina tà daryti ástatymo ápa-reigota institucija, ðiuo atveju – Vilniaus apskrities virði-ninko administracija, nevykdanti prievolës atstovautivalstybæ ir ginti valstybës interesus þemës naudojimo sri-tyje, nes dël Vilniaus apskrities virðininko administraci-jos atstovø kaltës iðsprendus ginèà asmenø, kuriems bu-vo neteisëtai iðnuomoti sklypai, naudai, nebelieka gali-mybës ginèyti ðiø sandoriø teismine tvarka, t.y. kreiptis áteismà su tais paèiais reikalavimais tuo paèiu pagrindu.

Komisija nusprendë praðyti Vyriausybæ spræsti Vil-niaus apskrities virðininko administracijos pareigûnø, ne-tinkamai vykdanèiø pareigà atstovauti ir ginti valstybësinteresus þemës naudojimo srityje, atsakomybës ir atiti-kimo uþimamoms pareigoms klausimà, taip pat tam, kadvël neliktø neapginti paþeisti valstybës teisëti interesai,papraðë uþtikrinti, kad Vilniaus apskrities virðininkas ne-atsisakytø ieðkinio reikalavimø dël 6,4545 ha valstybinësþemës sklypo, esanèio Vilniuje, Laisvës pr. 10, nuomossutarties nutraukimo.

Jolita SINKEVIÈIÛTË,Komisijos patarëja


272 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

KOMISIJA NENUSTATË, KAD SEIMO NARYS PAÞEIDË LAIKINØJØ TYRIMOKOMISIJØ ÁSTATYMÀ


ETIKOS IR PROCEDÛRØ KOMISIJA gavo Laiki-nosios komisijos kontroliuojamø prekiø eksporto pro-blemoms ir su tuo susijusiai bendrovës „Avia Baltika´veiklai iðtirti pirmininkës Rasos Juknevièienës praðymàapsvarstyti klausimà dël informacijos apie komisijoje vyk-domà tyrimà paskelbimo spaudoje aplinkybiø.

Vasario 13 d. posëdyje komisija konstatavo, kad sau-sio 29 d. dienraðèiuose „Respublika´, „Lietuvos þinios´iðspausdintuose uþsakomuosiuose straipsniuose „Kon-servatoriø komisija paþeidþia ástatymus´ ir „Konserva-toriø sudaryta komisija paþeidþia ástatymus´ pateikta in-formacija apie Seimo sudarytos laikinosios komisijos vyk-domo tyrimo aplinkybes.

Straipsniai pasirodë netrukus po to, kai laikinosioskomisijos nario Vlado Þalnerausko praðymu jam buvopateikta Laikinosios komisijos kontroliuojamø prekiøeksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovës „AviaBaltika´ veiklai iðtirti posëdþiø medþiaga.

Seimo laikinøjø komisijø veikla reglamentuojamaSeimo laikinøjø tyrimo komisijø ástatymu, kurio 5 straips-nio 1 punkto 4 papunktyje nurodoma, kad iki komisijanebaigs tyrimo, niekam neteikti jokios informacijos apievykdomo tyrimo aplinkybes, su tyrimu susijusius asme-nis, turimà medþiagà, duomenis. Taip pat ðio ástatymo 7straipsnio 7 punktas numato, jog po kiekvieno komisijos

posëdþio gali bûti parengiamas praneðimas þiniasklaidai.Praneðimà raðtu arba þodþiu gali pateikti tik komisijospirmininkas ar komisijos ágaliotas jos narys ir tik toká,koká ágaliojo pateikti komisija.

Tiesioginiø árodymø, kad duomenis uþsakomiesiemsstraipsniams pateikë Seimo narys Vladas Þalnerauskas,nëra. Informacija galëjo nutekëti ir kitais, nenustatytaiskanalais.

Seimo Etikos ir procedûrø komisija dël árodymø trû-kumo nenustatë, kad Seimo narys V. Þalnerauskas pa-þeidë Seimo laikinøjø tyrimo komisijø ástatymà.

Vadovaudamasi Seimo laikinøjø tyrimo komisijø ásta-tymo 4 straipsnio 1 punkto 10 papunkèio nuostata, ko-misija rekomendavo Laikinajai komisijai kontroliuoja-mø prekiø eksporto problemoms ir su tuo susijusiai ben-drovës „Avia Baltika´ veiklai iðtirti jos posëdyje iðsiaið-kinti dël Laikinøjø tyrimo komisijø ástatymo nuostatø pa-þeidimo ir priimti aplinkybes atitinkantá sprendimà.

Komisijos posëdyje dalyvavo jos nariai NikolajusMedvedevas, Aleksanderis Poplavskis, Algimantas Sa-lamakinas (pirmininkas), Antanas Napoleonas Stasiðkis,Irena Ðiaulienë bei kviestiniai asmenys – Laikinosios ko-misijos pirmininkë Rasa Juknevièienë ir patarëja RasaRamonaitë.

Parengë Valdas SINKEVIÈIUS

KAI KURIOS PRIEDO PRIE STOJIMO AKTO Á ES FORMULUOTËS NEATITINKANACIONALINËS ENERGETIKOS STRATEGIJOS

IGNALINOS ATOMINËS ELEKTRINËS REGIO-NO PROBLEMØ KOMISIJA, vadovaujama KazimirosDanutës Prunskienës, vasario 24 d. apsvarstë ðalies bran-duolinës energetikos klausimus narystës Europos Sàjun-goje kontekste. Posëdyje dalyvavo Europos komiteto prieVyriausybës gen. direktoriaus pavaduotojas KlaudijusManiokas, Ûkio ministerijos sekretoriai Anicetas Igno-tas ir Artûras Dainius, mokslininkai Leonas Aðmantasir Jonas Gylys, Valstybinës atominës energetikos saugosinspekcijos atstovai. Po diskusijos komisija konstatavo:

• Aukðtøjø susitarianèiø ðaliø Protokolo Nr.4 dël Ig-nalinos atominës elektrinës Lietuvoje kaip priedo priestojimo akto á Europos Sàjungà formuluotëse yra kai ku-riø neatitikimø su Nacionaline energetikos strategija (pa-tvirtinta Seimo nutarimu (Nr.IX-1130). Ðio protokolo 1straipsnyje yra konstatuojama, jog, „pripaþindama Sà-jungos pasirengimà skirti deramà papildomà Bendrijosparamà Lietuvos pastangoms Ignalinos atominës elek-trinës eksploatavimui nutraukti ir pabrëþdama ðià soli-darumo iðraiðkà, Lietuva ásipareigoja uþdaryti IAE I blo-kà iki 2005 metø, o II ðios elektrinës blokà vëliausiai 2009metø gruodþio 31 dienà ir nutraukti ðiø blokø eksploa-tavimà´. Tuo tarpu Nacionalinës energetikos strategijosV skirsnio 15 punkte teigiama, jog „antrasis Ignalinos

atominës elektrinës blokas bus sustabdytas 2009 metais,esant finansavimo ðaltiniams, reikiamam finansavimomastui…´. Komisijos nariams ir ðalies mokslininkams ke-lia susirûpinimà toks protokolo teiginiø neatitikimas Na-cionalinës energetikos strategijos patvirtintoms nuosta-toms. Nuspræsta atkreipti á tai Vyriausybës dëmesá ir,kol protokolas nepasiraðytas, uþtikrinti tinkamas formu-luotes anglø kalba bei jø interpretacijos ið abiejø ðaliøidentiðkumà ir atitikimà Nacionalinei energetikos stra-tegijai. Komisijos pirmininkës K. D. Prunskienës nuomo-ne, prieðingu atveju, sprendþiant ES finansinës paramosuþtikrinimo, jos tikslinio panaudojimo, o taip pat gali-mos naujø reaktoriø statybos ir turimos infrastruktûrostolesnio panaudojimo klausimus, gali kilti problemø.

• Nacionalinëje energetikos strategijoje yra numa-tyta parengti studijà dël branduolinës energetikos panau-dojimo Lietuvoje tæstinumo, tad Komisija atkreipë Vy-riausybës dëmesá á ðios studijos kvalifikuoto parengimoprielaidø suformavimo ir jos raidos bei rezultatø vieðu-mo visuomenei svarbà.

Komisija ketina aktyviai vykdyti nepertraukiamà ðioproceso parlamentinæ prieþiûrà.

Adelë MACEÞINSKIENË,Komisijø sekretoriato vyriausioji specialistë

SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2732003. 03. 03


PRISTATYTAS JAUNIMO POLITIKOS PAGRINDØ ÁSTATYMO ROJEKTAS

Vasario 21 d. JAUNIMO IR SPORTO REIKALØKOMISIJA surengë vieðà diskusijà dël Jaunimo politi-kos pagrindø ástatymo projekto IXP-2186. Diskusijoje da-lyvavo Jaunimo politikos pagrindø ástatymo darbo gru-pës, Valstybinës jaunimo reikalø tarybos nariai, ministe-rijø atstovai ir jaunimo reikalø koordinatoriai savivaldy-bëse. Sveikinimo þodá diskusijos dalyviams tarë SeimoPirmininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis.Darbo grupës vadovas Kæstutis Kriðèiûnas pristatë Jau-nimo politikos pagrindø ástatymo kûrimo prieðistoræ. Pa-sak jo, visø mûsø uþdavinys – kad jaunimas neiðvaþiuotøið Lietuvos, bûtø aktyvus, asocijuotas ir siektø savo tiks-lø. Darbo grupës narys Artûras Vazbys pabrëþë savival-dos vaidmená ágyvendinant jaunimo politikos tikslus. Lie-tuvos jaunimo organizacijø tarybos viceprezidentë Jovi-ta Pranevièiûtë pristatë Jaunimo politikos pagrindø ásta-tymo projektà: ástatymo paskirtá, pagrindines ástatymevartojamas sàvokas, taikymo sritá.

Valstybinës jaunimo reikalø tarybos sekretoriusDarius Bazaras apþvelgë jaunimo politikos raidà Lie-tuvoje, Valstybinës jaunimo politikos koncepcijà, ku-rià palygino su svarstomu ástatymo projektu. Pasak pra-neðëjo, ástatymo projektas geresnis uþ koncepcijà, nesjame iðplëstos ir papildytos jaunimo politikos sritys,apibrëþtos pagrindinës sàvokos, iðsamus ir iðplëtotasjaunimo politikos ágyvendinimas Vyriausybës lygme-niu. Darbo grupës narys Arûnas Kuèikas akcentavolaimëjimø jaunimo politikos srityje átvirtinimà, nau-jos erdvës jaunimui atvërimà, vyriausybinio sektoriausvaidmens stiprinimà, sàvokø átvirtinimà ir struktûri-nës aplinkos ilgalaikiam poveikiui sukûrimà. Diskusi-jos dalyviai iðsakë pastabø bei pasiûlymø svarstomamástatymo projektui.

Informacijà parengë komisijø sekretoriato patarëjaRasa KUÈINSKIENË

CIVILINIO KODEKSO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO ÁSTATYMØ PROJEKTØKLAUSYMAI

ÐEIMOS IR VAIKO REIKALØ KOMISIJA vasario19 d. surengë Lietuvos Respublikos civilinio kodekso3.180, 3.181, 3.212, ir 3.224 straipsniø pakeitimo bei pa-pildymo ástatymo projekto Nr. IXP-2057 ir Lietuvos Res-publikos civilinio kodekso 3.214 straipsnio papildymoástatymo projekto Nr. IXP-972 (2) klausymus.

Komisijos pirmininkë Giedrë Purvaneckienë supa-þindino posëdþio dalyvius su klausymui pateiktais ásta-tymø projektais, taip pat Seimo kanceliarijos Teisës de-partamento iðvada, Aukðèiausiojo teismo Civiliniø byløskyriaus pateiktomis pastabomis ir pasiûlymais.

Komisijos narë Irena Degutienë pastebëjo, kad Ka-nados specialistai siûlo trumpinti globojamø vaikø ter-minus, kai negalima jø gràþinti tëvams, spartinti ávaiki-nimà, o tai reiðkia, kad laikinos globos metu turi bûtisparèiau sprendþiamas tolimesnis vaiko likimas.

Komisijos narë Ona Babonienë klausë, kaip spar-èiau teisiniu keliu vaikas turëtø bûti gràþinamas tëvamsar ávaikinamas. Teisëjas Konstantas Ramelis paþymëjo,kad reikia atsisakyti kategoriðkø reikalavimø, teismødarbo ribojimø bei papildomo ir niekam nenaudingodarbo. Jis siûlë projekto antràjá straipsná papildyti nuo-stata, jog teismo sprendimu pagal tëvø praðymà nepa-naikinus laikino apribojimo, tëvø valdþia apribojamaneterminuotai.

Advokatë Irena Stankevièienë siûlë ástatymo projektelaikinà tëvø valdþios apribojimà, kuris taikomas teismuipadarius iðvadà, jog tëvai vengia atlikti savo pareigas auk-

lëti vaikus ar piktnaudþiauja tëvø valdþia, bet yra duo-menø, kad padëtis gali pasikeisti – vietoj „ðeðiø mëne-siø´ pakeisti á formuluotæ „iki ðeðiø mënesiø´.

Patarëja Justina Kirnienë taip pat siûlë laikino tëvøvaldþios apribojimo pratæsimà pakeisti iki trijø mëne-siø, o atskirais atvejais – iki ðeðiø mënesiø.

Civilinio kodekso nuostatà, jog teismas turi teisæ, sau-godamas vaiko interesus, priimti sprendimà ávaikinti beðeimos, ðeimynos tëvø, globëjo (rûpintojo) sutikimo, bu-vo pasiûlyta papildyti þodþiais „iðimtinais atvejais´.

Kauno miesto savivaldybës Vaiko teisiø apsaugos tar-nybos vadovë Birutë Valmienë pastebëjo, jog reikëtø lai-kino tëvø valdþios apribojimo terminus trumpinti. Tai ápa-reigotø vaikø teisiø apsaugos tarnybas aktyviau dirbti vai-kø labui. Ji teigë, kad tëvai dël teisiø apribojimo bûdo arterminø pakeitimo neretai piktnaudþiauja ir nesikreipiaá teismà. Todël praneðëja siûlë rengti teisës aktø patai-sas ir, atsisakius tëvams eiti á teismà, ápareigoti tai pada-ryti Vaiko teisiø apsaugos institucijà.

Nuspræsta atsiþvelgiant á Seimo kanceliarijos Teisësdepartamento iðvadà, Aukðèiausiojo teismo Civiliniø byløskyriaus ir posëdþio metu pateiktus siûlymus bei pasta-bas, parengti pasiûlymà dël Lietuvos Respublikos civili-nio kodekso 3.180, 3.181, 3.212, ir 3.224 straipsniø pa-keitimo bei papildymo ástatymo projekto Nr. XP-2057.

Justina KIRNIENË,Komisijos patarëja

274 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

Seimo vadovybë patvirtino Seimo kanceliarijos dar-buotojø, atliekanèiø Seimo pasirengimo narystei Euro-pos Sàjungoje funkcijas, etatø sàraðà, pareigybiø kate-gorijas ir atlyginimø koeficientus. Ðias funkcijas atliks Sei-mo kanclerio sekretoriato vyresnysis patarëjas, konsul-tantas, du vertëjai, Informacijos technologijø departa-mento konsultantas. Taip pat kiekvienas komitetas turëspo patarëjà ES klausimams (tik Europos informacijoscentre prie Europos reikalø komiteto dirbs patarëjas irpadëjëjas), o Seimo frakcijos seniûnams patars referen-tai. Iki ð. m. liepos 1 d. Europos Sàjungos ateities foru-me taip pat dirbs konsultantas.

Seimas turi nuspræsti dël stebëtojø EuroposParlamente

Vasario 24 d. Seimo valdyba komandiravo:Seimo Pirmininko pavaduotojà Vytená Povilà An-

driukaitá vasario 25–28 dienomis ir Seimo nará AlgirdàGriciø vasario 26 – kovo 1 dienomis á Briuselá (BelgijosKaralystë) dalyvauti Konvento dël Europos ateities ple-nariniame posëdyje (kartu vyksta Seimo kanceliarijos ver-tëjas Rimantas Remeika vasario 26 – kovo 1 d.);

Seimo nará Arturà Plokðto á Helsinká (Suomijos Res-publika) vasario 26–28 dienomis dalyvauti seminare„Naujoji finansinë sistema – iððûkis ES kelyje á ateitá“.

Seimo vadovybë apsvarstë Seimo Pirmininko pava-duotojo, Europos reikalø komiteto pirmininko Vytenio Po-vilo Andriukaièio raðtà, kuriame primenama, kad Seimasturi nustatyti 12 stebëtojø skyrimo á Europos Parlamen-tà tvarkà. Valdyba pasiûlë Seimo frakcijoms iki kovo 10d.skirti savo atstovus stebëtojais Europos Parlamente.

Stebëtojø dalyvavimas Europos Parlamento darbeprasidës po Stojimo sutarties pasiraðymo (balandþio16 d.), kai Europos Parlamente bus pateiktas sutartá pa-siraðiusios ðalies parlamento kreipimasis.

Stebëtojø darbas baigsis, kai ðalis taps Europos Sàjun-gos nare, t. y., kai ásigalios pasiraðyta Stojimo sutartis. Nuotos dienos stebëtojus pakeis visateisiai Europos Parlamen-to nariai.

R. Pavilionis ragina parlamentà pareikðtinuomonæ Irako klausimu

Seimo valdyba apsvarstë Seimo Europos reikalø ko-miteto pirmininko pavaduotojo, Seimo Ðvietimo, moks-lo ir kultûros komiteto pirmininko Rolando Pavilionioraðtà, kuriame parlamentaras siûlo á neeilinës sesijos dar-botvarkæ átraukti diskusijà dël Lietuvos laikysenos ir ofi-cialios pozicijos Irako klausimu euroatlantinës integra-cijos kontekste. Pasak R. Pavilionio, diplomatai ir uþsie-nio þiniasklaidos atstovai pasigenda aiðkios Seimo nuo-statos Irako klausimu (þr. SK Nr. 4).

Seimo vadovybë nutarë raðtà perduoti Seimo Nau-josios sàjungos (socialliberalø) frakcijai susipaþinti.

Aigustë Vykantë BARTKUTË

VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA • VALDYBA

Dviðalës parlamentinës asamblëjos link

Vasario 19 d. Seimo valdyba nusprendë priimti Lie-tuvos Respublikoje Ukrainos Aukðèiausiosios Tarybos(Rados) delegacijà, vadovaujamà Parlamentiniø ryðiøgrupës su Lietuvos Respublika pirmininko OleksandroTretjakovo, vasario 25–27 dienomis.

Ðios delegacijos vizitas turëtø pasitarnauti tolesniamLietuvos Respublikos ir Ukrainos parlamentø bendra-darbiavimo plëtojimui.

2002 m. gruodþio 3 d. ávykusio Ukrainos Aukðèiausio-sios Tarybos Pirmininko Volodymiro Litvino vizito Lietuvo-je metu buvo pasiraðytas pareiðkimas dël Ukrainos ir Lietu-vos Respublikos tarpparlamentinio forumo ákûrimo.

2003 m. sausio 16–18 dienomis Kijeve vieðëjusi Lietu-vos Respublikos Seimo parlamentarø grupë diskutavo suUkrainos Aukðèiausiosios Tarybos parlamentarais dël aukð-tesnio lygio bendradarbiavimo– Lietuvos Respublikos Sei-mo ir Ukrainos Aukðèiausiosios Tarybos (Rados) parlamen-tø asamblëjos ákûrimo. Asamblëjos veikloje dalyvautø ávai-riø Seimo frakcijø nariai.

Nuspræsta komandiruoti ðiuos Seimo narius:Kazimirà Danutæ Prunskienæ á Potsdamà (Vokieti-

jos Federacinë Respublika) vasario 20–23 dienomis da-lyvauti Valstybiø parlamentarø – lyderiø fondo valdybosposëdyje;

Alvydà Medalinskà á Kaliningradà (Rusijos Federa-cija) vasario 21–23 dienomis dalyvauti tarptautinëje kon-ferencijoje „Rusija ir Europa: vienijanèios sienos“;

Eduardà Ðablinskà á Hiutenfeldà (Vokietijos Fede-racinë Respublika) vasario 21–23 dienomis dalyvauti Lie-tuvos nepriklausomybës atkûrimo dienos renginiuose;

Arminà Lydekà á Paryþiø (Prancûzijos Respublika)kovo 2–4 dienomis dalyvauti Europos Tarybos Parlamen-tinës Asamblëjos Teisës reikalø ir þmogaus teisiø komi-teto posëdyje;

Kæstutá Glaveckà á Atënus (Graikijos Respublika)kovo 8–11 dienomis dalyvauti Pasaulio banko Parlamen-tinio forumo 4-ojoje metinëje konferencijoje;

Audriø Kliðoná ir Giedræ Purvaneckienæ á Briuselá(Belgijos Karalystë) kovo 13–16 dienomis dalyvauti Be-neliukso tarpparlamentinës konsultacinës tarybos pava-sario sesijoje, Baltijos Asamblëjos Prezidiumo posëdyje,Baltijos Asamblëjos ir Ðiaurës Tarybos prezidiumø po-sëdyje bei Baltijos Asamblëjos Prezidiumo ir Beneliuk-so tarpparlamentinës konsultacinës tarybos Ðvietimo,kultûros ir sveikatos apsaugos, Europos reikalø bei Uþ-sienio reikalø komitetø posëdþiuose.

Ið esmës pritarta Seimo Pirmininko vadovaujamosdelegacijos komandiruotei á Japonijà 2003 m. rudená.

Valdyba pakeitë vasario 10 d. sprendimà Nr. 1325„Dël I. Degutienës, G. Purvaneckienës, D. Teiðerskytësir B. Vësaitës komandiruotës á Estijos Respublikà“ - Ta-line vykusioje konferencijoje „Moterys, vyrai ir demo-kratija“ dël ligos negalëjo dalyvauti Irena Degutienë.

SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2752003. 03. 03

SEIMO PIRMININKAS • SEIMO PIRMININKAS • SEIMO PIRMININKAS

PARLAMENTO VADOVÀ DOMINOAIRIJOS REFERENDUMØ PATIRTIS

Seimo Pirmininkas ArtûrasPaulauskas vasario 25 d. susitikosu Airijos Respublikos Europosreikalø ministru Diku Roðu. Pa-sveikinæs sveèià, A. Paulauskaspabrëþë, kad Lietuvos kelyje á ESlaukia pats svarbiausias ávykis –referendumas dël narystës. Lietu-vai bûtø itin pravarti Airijos, su-rengusios du referendumus, pa-tirtis. Parlamento vadovas taip patteigë, jog tikimasi „korektiðkos´ referendumo informa-cinës kampanijos ir teigiamo rezultato.

Airijos Europos reikalø ministras sakë, kad jø vals-tybës patirtis rengiantis referendumams rodo, jog svar-biausia pilieèiams pateikti teisingà informacijà, nurodantnarystës Sàjungoje privalumus ir trûkumus. Jis taip patpabrëþë, jog iðaiðkinti sudëtingus ástatymus yra didelisiððûkis.

Pasak D. Roðo, labai svarbu á referendumo informa-cinæ kampanijà átraukti ir nevyriausybines organizacijas– profesines sàjungas, pramonininkus, akademinæ visuo-menæ ir kûrëjus, nes á politikus þiûrima nepatikliai, tarsijie norëtø „ápirðti´ savo nuomonæ. Politikams jis siûlërengti kuo daugiau tiesioginiø susitikimø su pilieèiais iraiðkinti ðio ávykio ir jø pasirinkimo svarbà.

Valdas SINKEVIÈIUS

AR ISPANIJOJE GYVENANTYSLIETUVIAI DALYVAUS REFERENDUME

DËL NARYSTËS ES?

Vasario 25 d. susitikæs su Vilniuje vieðinèiu Lietuvosambasadoriumi Ispanijoje Vytautu Dambrava, Seimo Pir-mininkas Artûras Paulauskas domëjosi Ispanijoje lega-liai ir nelegaliai gyvenanèiø Lietuvos pilieèiø padëtimi,jø aktyvumu artëjant referendumui dël narystës Euro-pos Sàjungoje.

Parlamento vadovas ambasadoriaus teiravosi, kokiasdidþiausias problemas sukelia nelegaliai Ispanijoje gy-venantys ir dirbantys lietuviai, pagrindinëmis nelegaliosmigracijos prieþastimis.

Pasak ambasadoriaus, Ispanijoje pastaruoju yra gy-vena apie 20 tûkstanèiø Lietuvos pilieèiø, ið kuriø tik 2-3tûkstanèiai gyvena legaliai. Jis informavo, kad vidutinið-kai per savaitæ ið Ispanijos deportuojama apie 100 Lie-tuvos pilieèiø.

A. Paulauskas taip pat domëjosi Ispanijoje gyvenan-èiø lietuviø aktyvumu praëjusiuose Lietuvos Prezidento

rinkimuose, teiravosi, kokios yra rinkëjø aktyvumo prog-nozës artëjant referendumui dël narystës Europos Sà-jungoje.

Pasak V. Dambravos, Lietuvos Prezidento rinkimuo-se dalyvavo vos per ðimtà Ispanijoje gyvenanèiø Lietu-vos pilieèiø, todël ir referendume sunku tikëtis dideliorinkëjø aktyvumo.

Seimo Pirmininkas taip pat susitiko su Lietuvos am-basadoriumi Jungtinëse Amerikos Valstijose VygauduUðacku ir aptarë Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo ak-tualijas, mûsø ðalies perspektyvas ástojus á Europos Sà-jungà ir NATO.

Ambasadorius informavo apie ambasados veiklà, ra-ginimà Amerikos lietuviams investuoti Lietuvoje ir pri-sidëti prie investicijø skatinimo á Lietuvà. Taip pat buvoaptartas Lietuvos turizmo plëtojimas, veiksmingiau pri-taikant Klaipëdos uostà kruiziniams laivams.

Tæsdamas susitikimus su Lietuvos Respublikos diplo-matiniø atstovybiø vadovais, Artûras Paulauskas priëmëLietuvos ambasadoriø Japonijoje Algirdà Kudzá.

Susitikimo metu buvo aptartas bûsimas Seimo Pir-mininko ir jo vadovaujamos delegacijos vizitas á Japoni-jà, Japonijos Parlamento parlamentiniø ryðiø su Lietuvagrupës veikla.

Ambasadorius taip pat informavo, kad Seimo Pir-mininko kvietimu á Lietuvà planuoja atvykti Japonijosparlamentarø ir verslininkø delegacija.

„Seimo Pirmininko ir Seimo nariø vizitas á Japonijàir japonø delegacijos apsilankymas Lietuvoje þymiai pri-sidës prie abiejø ðaliø bendradarbiavimo stiprinimo´, –pastebëjo Algirdas Kudzys.

Seimo Pirmininko vasario 25 d. darbotvarkëje buvoir daugiau susitikimø su uþsienyje reziduojanèiais Lietu-vos ambasadoriais. A. Paulauskas priëmë Lietuvos am-basadoræ UNESCO Inà Marèiulionytæ (þr, nuotr.), su ku-ria aptarë Lietuvos kultûrinio paveldo aktualijas, taip pat– ambasadoriø Graikijoje Dainiø Junevièiø.

276 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

V. USPASKICHAS RAGINAMAS NENAUDOTI SAVO ATVAIZDO REKLAMUOJANTKONSERVUOTUS AGURKUS

Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas vasario 25 d. raðtu kreipësi á Seimo nará Viktorà Uspaskichà, raginda-mas já uþdrausti naudoti savo atvaizdà reklamuojant Këdainiø konservø fabriko gaminamus konservuotus agurkus.

„Ávertinæs tai, kad pagal LR Seimo statuto 18 straipsná ið Seimo nariø yra reikalaujama elgtis taip, kad visuome-nëje nekiltø abejoniø dël galimo privaèiø ir visuomenës interesø konflikto, raginu jus uþdrausti UAB „Këdainiøkonservø fabrikas´ naudoti jûsø atvaizdà reklamuojant minëtos bendrovës gaminamus konservuotus agurkus, koljûs esate valstybës politikas´, raðoma Seimo Pirmininko kreipimesi.

A. Paulauskas á Seimo nará kreipësi susipaþinæs su Vyriausiosios tarnybinës etikos komisijos iðvadomis, kurioseteigiama, kad tokiais veiksmais V. Uspaskichas paþeidë Seimo statutà bei Vieðøjø ir privaèiø interesø derinimovalstybës tarnyboje ástatymo nuostatas.

Arvydas ÞILINSKAS,Seimo Pirmininko atstovas spaudai

SEIMO PIRMININKAS • SEIMO PIRMININKAS • SEIMO PIRMININKAS • SEIMO PIRMININKAS

TARPTAUTINIAI RYÐIAI • TARPTAUTINIAI RYÐIAI

PAVASARIO DIENA EUROPOJE:KVIEÈIAMI DALYVAUTI

PARLAMENTARAIÐiuo metu Europos Sàjungoje vyksta reikðmingos dis-

kusijos apie Europos ateitá. Keletas Europos ateities Kon-vento nariø – Olivjë Diuamelis (O. Duhamel), Ana Pala-cio, Miðelis Barnjë (M. Barnier), Heningas Kristoferse-nas (H. Christophersen) ir Georgijus Katifioris pareiðkë,kad jauni þmonës taip pat turëtø pareikðti savo nuomonæapie Europos ateitá. Ðie Konvento nariai nusprendë2003 m. kovo 21 d. jaunus þmones Europos Sàjungos ða-lyse narëse bei kandidatëse átraukti á diskusijà ir surengtidebatus mokykloms ir moksleiviams – Pavasario dienà Eu-ropoje. Pavasario dienos Europoje tikslas – padidinti moks-leiviø ir mokytojø dalyvavimà Europos ateities kûrime.

Lietuvos mokyklos aktyviai ásijungë á Pavasario die-nos Europoje minëjimà. Dalyvauti ðiame projekte yra uþ-siregistravusios jau 107 Lietuvos mokyklos, kurios kovo21 d. organizuos ávairius renginius: diskusijas, debatus,konkursus. Á diskusijas apie Europos ateitá mokyklos no-rëtø pakviesti ir Seimo narius. Seimo Europos informa-cijos centras maloniai kvieèia Seimo narius dalyvauti dis-kusijoje.

Lina RIMKUTË,Europos informacijos centro padëjëja

ES KANDIDATËS PATEIKË SIÛLYMUSDËL SAVO STATUSO KONVENTE IR

TARPVYRIAUSYBINËS KONFERENCIJOSDATOS

Lietuvos, Vengrijos, Latvijos, Slovakijos, Lenkijos irÈekijos atstovai Europos Konvente pateikë siûlymus dëlðaliø kandidaèiø statuso ir tarpvyriausybinës konferenci-

jos datos. Ðiø valstybiø atstovai Konvente siûlo, kad postojimo á Europos Sàjungà sutarèiø pasiraðymo ðalys kan-didatës Konvente ágytø toká pat statusà, koká turi dabarti-nës ES narës, tuo tarpu galutinius sprendimus dël ES re-formø priimsianti tarpvyriausybinë konferencija bûtø su-rengta po referendumø bûsimose Sàjungos narëse. Kon-vento nariø nuomone, kita tarpvyriausybinë konferencijaneturëtø prasidëti, kol visose ðalyse kandidatëse nebus su-rengti referendumai dël stojimo á ES, tai yra, 2003 metørugsëjo (þr. taip pat A. Griciaus ataskaità p. 278).

REFERENDUMAS DËL NARYSTËS ESVYKS GEGUÞËS 10-11 DIENOMIS

Vasario 27 d. plenariniame posëdyje priimtame nu-tarime numatyta, kad privalomasis referendumas dël Lie-tuvos narystës Europos Sàjungoje vyks geguþës 10-11 dienomis Balsuoti referendumo dienomis bus galimanuo 6 val. ryto iki 22 val. Uþ nutarimà balsavo 75 Seimonariai, 3 buvo prieð, 2 parlamentarai susilaikë. Referen-dumas dël Lietuvos dalyvavimo tarptautinëse organiza-cijose laikomas ávykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiaukaip 50 procentø rinkëjø sàraðuose esanèiø pilieèiø; tei-giamas sprendimas bus priimtas, jei narystei ES pritarsdaugiau kaip pusë dalyvavusiø referendume.TelefoninësLietuvos gyventojø apklausos, kurià vasario 3-24dienomis atliko visuomenës nuomonës ir rinkos tyrimøcentras „Vilmorus´, duomenimis, jeigu bûtø surengtasreferendumas dël Lietuvos ástojimo á Europos Sàjungà„uþ´ balsuotø 68 proc. respondentø, „prieð´ – 11,2 proc.,neapsisprendæ sudarë 6,2 proc. Á klausimà, pakanka arnepakanka informacijos apie Lietuvos stojimà á Euro-pos Sàjungà, teigiamai atsakë 67,4 proc., neigiamai – 26,4proc. apklausos dalyviø.

SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2772003. 03. 03

TARPTAUTINIAI RYÐIAI • TARPTAUTINIAI RYÐIAI • TARPTAUTINIAI RYÐIAI • TARPTAUTINIAI RYÐIAI

TRAKØ PILIS KANBEROJE

Australijos sostinëje Kanberoje, „Cockington GreenGardens´ parke iðkilmingai atidengtas Trakø piliesmaketas. Atidengimo iðkilmëse vasario 21 d. dalyvavoapie 300 lietuviø, atvykusiø ið ávairiausiø kontinentinësAustralijos vietø, visuomenës ir valdþios atstovai.

Dvejus metus trukusá Mindaugo Mauragio darbà –Trakø pilies maketà jo atidengimo iðkilmëse puikiaivertino diplomatai ir parlamentarai.

Atidengimo juostà perkirpæs Lietuvos garbëskonsulas Australijoje Viktoras Ðliteris sakë, kad Trakøpilis didingai stovës ir ðiame þemës pusrutulyje.

Trakø pilies maketas Kanberoje, pasak Australijoslietuviø bendruomenës pirmininkës Lolitos Kalëdos, darvienas iðeivijos lietuviø meilës Tëvynei pavyzdys.

Vasario 25-27 d. Lietuvoje vieðëjo Ukrainos Aukðèiausiosios Tarybos (Rados) delegacija, vadovaujamaParlamentiniø ryðiø grupës su Lietuvos Respublika pirmininko Oleksandro Tretjakovo.

Delegacija susitiko su Seimo parlamentiniø ryðiø su Ukraina grupës nariais, Seimo Pirmininku Artûru Paulausku,dalyvavo Seimo posëdyje.

Ukrainos parlamentarai lankësi Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamente, Vilniaus universitete, susitiko suLietuvos pramonininkø konfederacijos atstovais.

278 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

VIZITAI, SUSITIKIMAI, KOMANDIRUOTËS

TARPTAUTINIAI RYÐIAI • TARPTAUTINIAI RYÐIAI • TARPTAUTINIAI RYÐIAI • TARPTAUTINIAI RYÐIAI

Seimo narë Sigita Burbienë sausio 24 d. Londone(Jungtinë Didþiosios Britanijos ir Ðiaurës Airijos Kara-lystë) dalyvavo Europos Tarybos Parlamentinës Asam-blëjos Ekonominiø reikalø ir plëtros komiteto posëdyje,kuriame buvo apsvarstyta Europos plëtros ir rekonstruk-cijos banko (EBRD) veikla Centrinëje ir Rytø Europo-je. Tai – tradicinis kasmetinis posëdis, pasiruoðimas svars-tyti Europos Tarybos Parlamentinës Asamblëjoje prane-ðimà ðia tema. Svarstymas daugiausiai buvo skirtas ban-ko veiklai paèiose vargingiausiose jo veikimo ðalyse (Kir-gizija, Moldava, Ukraina ir kitos, ið viso 7 ðalys).

Posëdyje taip pat buvo apsvarstytas praneðimo „Vals-tybës tarnyba Europoje´ (praneðëjas Dþiovanis Krema,Italija) projektas ir balsuota uþ rekomendacijos projektà.

Kitas klausimas – Maksimilijano Reimano ið Ðveica-rijos paruoðta nuomonë apie praneðimà „Globalizacijair tausojanti plëtra´, ir ypaè jo siûlomos pataisos ið es-mës kirtosi su praneðimo ir rezoliucijos dvasia. Svarbiau-sia to prieþastis – labai skirtingos ideologinës pozicijos.Todël komiteto nariai po diskusijos nusprendë nepateiktijokios apibendrinanèios komiteto nuomonës.

Paskirti komiteto bûsimø praneðimø praneðëjai.S. Burbienei pavesta paruoðti praneðimà apie Moldovosekonominæ padëtá ir perspektyvas.

Seimo atstovas Europos konvente Algirdas Griciusvasario 6-7 dienomis dalyvavo Briuselyje (Belgijos Kara-lystë) vykusiame Europos Konvento posëdyje, kuriame bu-vo pristatyti Europos Sàjungos Konstitucijos projekto 1-16 straipsniai. Pagrindinës diskusijos vyko dël „SocialinësEuropos´ darbo grupës raporto bei regioninës politikos.Dalis atstovø pareiðkë abejones dël to, ar galima Konsti-tucijos nuostatose siekti vieningos socialinës politikos ágy-vendinimo normø 25 valstybiø organizacijoje.

Seimo atstovas kartu su kitais ðaliø kandidaèiø atsto-vais pasiraðë kreipimàsi, kad po stojimo sutarèiø pasiraðy-mo 2003 m. balandþio mënesá jø atstovai Konvente ágytøsprendþiamojo balso teisæ. A. Griciaus nuomone, kurià jisketina pateikti kituose konvento posëdþiuose, ðaliø kan-didaèiø atstovai turëtø bûti pilnateisiai nariai bûsimojetarpvyriausybinëje konferencijoje, kurioje bus priimamigalutiniai sprendimai dël Europos Konstitucijos.

Vasario 8 d. Barselonoje (Ispanijos Karalystë) A. Gri-cius dalyvavo Europos liberalø, demokratø ir reformistø(ELDR) frakcijos posëdyje, kuriame buvo svarstomi bû-simos Konstitucijos projekto 1-16 straipsniai, pristatytiKonvente. Parlamentaras sakë, kad abejoniø kelia fede-racinës Europos struktûros bei gana miglotos Bendros uþ-sienio ir saugumo politikos formuluotës 14 Konstitucijosstraipsnyje. Vyko aktyvios diskusijos dël regioninës politi-kos bei tautiniø grupiø, neturinèiø valstybingumo statuso,vaidmens bûsimoje Europos struktûroje. ELDR frakcijanutarë pirmininko Endriu Dafo (Andrew Duff) vardu teik-ti pataisas Konstitucijos projekto 1-16 straipsniams.

Seimo nariai Rasa Juknevièienë, Kæstutis Kriðèiûnas,Kæstutis Kuzmickas, Vytautas Kvietkauskas, Arminas Ly-deka, Eugenijus Maldeikis, Artur Plokðto, Algirdas Sau-

dargas, Romanas Algimantas Sedlickas, Eduardas Ðab-linskas, Irena Ðiaulienë, Antanas Valys, Egidijus Varei-kis ir Birutë Vësaitë vasario 3-12 dienomis staþavo Euro-pos Parlamente Briuselyje ir Strasbûre (Prancûzijos Res-publika). Staþuotës tikslas – stojanèiøjø á ES valstybiø par-lamentø narius supaþindinti su darbo EP specifika.

Pasak V. Kvietkausko ataskaitos, staþuotës metu par-lamentarai buvo supaþindinti su darbo EP specifika, EPstruktûra, teisës aktø priëmimo procedûra, darbo pobû-dþiu nuolatiniuose komitetuose bei politinëse grupëse,taip pat su kitø ES institucijø – Komisijos, Ministrø Ta-rybos, ombudsmeno ágaliojimais.

Staþuotës pabaigoje parlamentarams buvo áteikti mo-kymo kursø baigimo paþymëjimai.

Parlamentaras siûlo, kad staþuotëje dalyvavæ Seimonariai bûtø átraukti á aktyvià veiklà, rengiantis referen-dumui dël narystës ES.

Europos Tarybos Parlamentinës Asamblëjos Socia-liniø reikalø, sveikatos ir ðeimos komiteto narys JuozasOlekas vasario 19 d. dalyvavo ðio komiteto posëdyjeBriuselyje. Posëdyje apsvarstyta Europos socialinë raidaEuropos Sàjungos plëtros kontekste. Pabrëþta, jog ple-èiantis Europos Sàjungai bûtina daugiau dëmesio skirtivisuotino uþimtumo ágyvendinimui, socialinio dialogoplëtrai, socialinës politikos darnai ir prieinamesnës, ge-resnës kokybës sveikatos apsaugai.

Seimo narys taip pat dalyvavo bendrame ETPA irEuropos Parlamento Socialiniø reikalø ir sveikatos ko-mitetø posëdyje. Posëdyje komitetø atstovai pasikeitë po-þiûriais á ruoðiamà Europos Sàjungos Socialinæ konven-cijà, sutarë ateityje periodiðkai rengti bendrus posëdþius.

Europos reikalø komiteto pirmininko pavaduotojasEgidijus Vareikis sausio 30 – vasario 2 dienomis dalyva-vo organizacijos „Freedom house´ konferencijoje „Tie-siant tiltus tarp Rytø ir Vakarø padalijimo´. Parlamenta-ras paskelbë praneðimà „Pasienio bendradarbiavimas eu-roatlantinës integracijos kontekste´ apie Kaliningradosrities problemas, Lietuvai integruojantis á euroatlanti-nes struktûras.

Pasak parlamentaro, vadinamoji transformacija, pra-sidëjusi jau beveik prieð penkiolika metø, Vidurio Euro-poje buvo sëkminga. Ðalys pasiekë strateginá tikslà taptiVakarø Europos politinës, ekonominës ir gynybinës ben-druomenës dalimi, tuo tarpu Rytø Europoje transforma-cija buvo iki ðiol nesëkminga, komunistø partijos valdþiàpakeitë oligarchinës struktûros, kurios ið esmës negaran-tuoja vakarietiðkø vertybiø apsaugos, visuomenë yra nu-sivylusi ir dideliø perspektyvø nëra. Beviltiðka padëtisyra Ukrainoje ir Moldovoje; nëra jokio plano, kaip pa-veikti Baltarusijà ir Rusijà.

Lietuvos politika Kaliningrado srities problematikosatþvilgiu vertinama kaip konstruktyvi ir orientuota á il-galaikæ sàveikà tarp Lietuvos – NATO ir ES narës – beinesiintegruojanèios ir praktiðkai nesikeièianèios Rusijos.

Valdas SINKEVIÈIUS

SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2792003. 03. 03

PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME

Seimo Priimamajame gyventojus priims:kovo 5 d. – Þmogaus teisiø komiteto pirmininkas Ge-

diminas Dalinkevièius,kovo 12 d. – Valstybës valdymo ir savivaldybiø komi-

teto pirmininkas Petras Papovas.

Vasario 19-25 dienomis Seimo Priimamajame uþre-gistruoti 239 laiðkai. Ið Vilniaus – 122, Kauno – 16, kitømiestø – 29, rajonø – 46, uþsienio valstybiø – 26.

Daugiausiai laiðkø gauta teisës ir teisëtvarkos klau-simais – 47 (ið jø 10 dël ástatymø, 12 dël teismø darbo),ekonomikos – 36, ryðiø su uþsienio valstybëmis – 32, so-cialinës apsaugos – 21, þemës ûkio – 14, ðvietimo, moks-lo, kultûros – 10.

Siûlymai ir pastabos dël ástatymøMetrologijos inspekcijos virðininko F. Petrausko – dël

Alkoholio kontrolës ástatymo 20 straipsnio pakeitimoástatymo projekto (Nr. IXP-2008).

Vandens tiekëjø asociacijos prezidento A. Abroma-vièiaus – dël Ðilumos ûkio ástatymo projekto (Nr. IXP-1592(4)).

Hidroenergetikø draugijos valdybos pirmininko P.Pu-nio – dël Vandens ástatymo pakeitimo ástatymo projekto(Nr. IXP-2175).

Ûkio ministro P. Èësnos – dël Naftos produktø ir naf-tos valstybës atsargø ástatymo 3, 4, 5, 6, 12 ir 13 straips-niø pakeitimo ir ástatymo papildymo nauju ðeðtuoju skir-sniu ástatymo projekto (Nr. IXP-2165).

Valstybinës jaunimo reikalø tarybos pirmininkësV.Murauskaitës – dël Jaunimo politikos pagrindø ástaty-mo projekto (Nr. IXP-2186).

Savivaldybiø asociacijos direktoriaus S. Ðiupðinsko– dël Apskrities valdymo ástatymo 4, 7, 9, 10 straipsniøpakeitimo ástatymo projekto (Nr. IXP-2255).

Generalinio prokuroro pavaduotojo G. Jasaièio,Aukðèiausiojo Teismo pirmininko V. Greièiaus, Specia-liøjø tyrimø tarnybos direktoriaus V. Junoko – dël As-menø turto ásigijimo ir pajamø teisëtumo pagrindimoástatymo projekto.

Tarptautinës intelektinës nuosavybës apsaugos aso-ciacijos Lietuvos grupës prezidento M. Jakulio Jasono,Patentiniø patikëtiniø asociacijos prezidento L. A. Ku-èinsko – dël Advokatûros ástatymo projekto (Nr. IXP-2224).

Advokato J. Ivoðkos – dël Pilieèiø nuosavybës teisiøá iðlikusá nekilnojamàjá turtà atkûrimo ástatymo 4, 10, 12ir 16 straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymo projek-to (Nr. IXP-2043(2)).

VðÁ „Europos parkas“ vadovo G. Karoso – dël Þe-mës ástatymo pakeitimo ástatymo projekto (Nr. IXP-2275).

Evangelinio tikëjimo krikðèioniø sàjungos vyskupoR. Kupsèio – dël Religiniø bendruomeniø ir bendrijø ásta-tymo pakeitimo ástatymo projekto (Nr. IXP-1929).

Kelmës rajono Antrojo pasaulinio karo dalyviø ta-rybos pirmininko E. Juzeliûno – dël Valstybiniø sociali-nio draudimo senatvës pensijø, neteisëtai sumaþintø pa-gal Konstitucijai prieðtaraujanèias (prieðtaravusias) Lie-tuvos Respublikos valstybiniø socialinio draudimo pen-sijø ástatymo nuostatas, pilno iðmokëjimo tvarkos ástaty-mo projekto (Nr. IXP-2283).

Architektø sàjungos pirmininko V. Dièiaus, Trakø is-torinio nacionalinio parko direktoriaus G. Abaravièiaus– dël Nekilnojamøjø kultûros vertybiø apaugos ástatymopakeitimo ástatymo projekto (Nr. IXP-2281).

Konferencijos „Lietuvos Sàjûdis Kaune“ organiza-toriø (11 paraðø) – dël ástatymø tobulinimo, kad laisvëskovø dalyvio statusas bûtø suteiktas Sàjûdþio pirmojo sei-mo nariams.

Jaunimo organizacijø tarybos prezidento M. Kiznio– dël Seimo nutarimo „Dël Vaiko gerovës valstybës poli-tikos koncepcijos“ projekto (Nr. IXP-2119).

UAB „Inkaro avalynë“ darbuotojø profesinës sàjun-gos pirmininko K. Ruþevskio – dël Garantinio fondo ásta-tymo tobulinimo.

Teisë ir teisëtvarkaTelðiø apskrities Vidaus reikalø sistemos darbuoto-

jø profesinës sàjungos pirmininko A. Vaièiulio raðtas dëlástatymø paþeidimo atvejø policijos ástaigose tyrimo.

Teisës instituto atliktas mokslo taikomasis tyrimas„Specializuotø teismø ðeimos ir nepilnameèiø bylomsnagrinëti ásteigimo Lietuvoje poreikis ir galimybës“.

EkonomikaÞuvininkystës departamento direktoriaus V. Vaitie-

kûno raðtas dël pridëtinës vertës mokesèio sumaþinimoþuvø produktams.

Þemës ûkisTelðiø, Maþeikiø, Plungës þemdirbiø pasitarimo

(2003 m. vasario 20 d.) dalyviø kreipimasis dël padëtiesþemës ûkyje.

Smulkiøjø ir vidutiniø þemdirbiø sàjungos ir cukri-niø runkeliø augintojø atstovø susirinkimo (2003 m. va-sario 21 d.) peticija dël cukriniø runkeliø kvotos sumaþi-nimo.

FinansavimasPalangos miesto savivaldybës mero P. Þeimio raðtas

dël lëðø Palangos miesto policijos komisariatui.

Sveikatos apsaugaLaisvës atëmimo vietø ligoninës ir pataisos darbø ko-

lonijø Sveikatos prieþiûros tarnybos atstovø (12 paraðø)kreipimasis dël ákalinimo ástaigø medikø atlyginimø, sta-tuso ir socialiniø garantijø.

280 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

Kauno medicinos universiteto kanclerio prof. V. Gra-bausko raðtas dël Lietuvos bendradarbiavimo su Pasau-line sveikatos organizacija.

Socialinë apsauga ir darbasCivilinës aviacijos lakûnø grupës ágalioto È. Danile-

vièiaus kreipimasis dël pensijø aviacijos darbuotojamsklausimø.

Savivaldybiø reikalaiSavivaldybiø asociacijos tarybos 2003 m. vasario 18 d.

nutarimas dël savivaldybiø tarybø rinkimø ástatymo ágy-vendinimo.

PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME • PRIIMAMAJAME

SPAUDOS KONFERENCIJOS • SPAUDOS KONFERENCIJOS

Visuomeninësorganizacijos

Þemës ûkio darbuotojø profesiniø sàjungø federa-cijos pirmininko A. Gedgaudo kreipimaisi „Dël kaimoþmoniø saugumo“ ir „Dël kaimo þmoniø bûklës“.

Profesinës sàjungos „Solidarumas“, Lengvosiospramonës ámoniø darbininkø sàjungø federacijos,Klaipëdos miesto ir apskrities profesinës sàjungos at-stovø kreipimaisi dël Profesiniø sàjungø kultûros rû-mø paskirties.

Asta JANKAUSKIENË,Priimamojo konsultantë

Vasario 19 d. NATO, laikysena dël paramos JAV yra teisinga. Parla-mentaras paþymëjo, kad ne viena Lietuva, bet ir kitosðalys priëmë toká pat sprendimà. A. Saudargo teigimu,tokios Europos realijos yra proga paraginti Lietuvos pi-lieèius aktyviai dalyvauti referendume ir pasisakyti uþ Lie-tuvos narystæ ES. Reikia pasitikëti pilieèiais, kuriø nuo-monë yra sprendþianti, teigë parlamentaras.

Vasario 20 d.

„Lietuva – Europa ar nuvertinta prekë?´. JuliausVESELKOS (Seimo nario) nuomone, siûlymai sumaþintiprivalomojo referendumo dël narystës Europos Sàjun-goje normas sprendimui priimti ir palengvinti pilieèiødalyvavimo jame sàlygas yra palankûs euroskeptikams.Pasak jo, tai yra tam tikra psichologinë prievarta, bandy-mai bet kuriomis priemonëmis pasiekti savo tikslà –átraukti Lietuvà á ES. „Politinis elitas labai iðsigando tau-tos, bijo, kad pilieèiai arba nebalsuos uþ stojimà á ES,arba nedalyvaus referendume. Todël, likus dviem mëne-siams iki balsavimo, bandoma keisti Referendumo ásta-tymo nuostatas, taèiau ne visiems, o tik ðiam konkreèiamreferendumui´, – sakë J. Veselka. Parlamentaro nuomo-ne, tai reikðtø, kad referendumas nebûtø kaip viena sis-tema. „Jeigu valdþiai bus naudinga, bus siûloma paleng-vinti pilieèiø dalyvavimà referendume sàlygas, jeigu ne-naudinga – bus grieþtinamos referendumo normos spren-dimui priimti´, – prognozavo J. Veselka. Jo nuomone, áES naudinga stoti, taèiau nereikëtø skubëti, bet paban-dyti iðsiderëti sau papildomas naudingas sàlygas.

„Kà ið tikrøjø remia Prancûzijos Prezidentas, irkaip manipuliuojama Lietuvos visuomenës nuomo-

„Kaip mes mokëmës bûti europarlamentarais”. Bi-rutë VËSAITË, Egidijus VAREIKIS (Seimo nariai) in-formavo apie vizità á Briuselá ir Strasbûrà, kur vasario 2-12 dienomis dalyvavo Europos Parlamento mokymo pro-gramoje (þr. taip pat V. Kvietkausko ataskaità p. 278).

„Politinës aktualijos´. AlgirdoSAUDARGO (Seimo nario) nuomone,Prancûzijos Prezidento Þako Ðirako pa-reiðkimas Vilniaus deðimtuko ðaliø ad-resu neturi tiesioginës átakos Lietuvos na-rystei ES. Pasak jo, kritika ðioms ðalimsgalbût buvo iðsakyta pasikarðèiavus.„Toks pasisakymas tik atskleidþia, kad to-kios yra Europos realijos´, – sakë A. Sau-dargas. Lietuvos, siekianèios narystës

SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2812003. 03. 03

SPAUDOS KONFERENCIJOS • SPAUDOS KONFERENCIJOS • SPAUDOS KONFERENCIJOS

ne?´. Rolandas PAVILIONIS (Seimo narys) kalbëjoapie Prancûzijos Prezidento Þako Ðirako kritiðkà po-þiûrá á Vilniaus deðimtuko pareiðkimà, kuriame pareikð-tas pritarimas JAV veiksmams Irako nuginklavimo klau-simu, Lietuvoje kilusá aþiotaþà dël Prancûzijos vadovopozicijos. Aþiotaþas, kilæs dël Prancûzijos Prezidentopareiðkimo, anot R. Pavilionio, labiau nei kas kitas ið-ryðkino, kad Lietuvos politinis elitas siûlo Lietuvos vi-suomenei „vienpusá ir todël neadekvatø realybei, ið-kreiptà Europos ir pasaulio vaizdà, vienpusæ uþsieniopolitikos orientacijà´. Paramos JAV Irako klausimu de-klaravimas, ðiame kontekste atsiskleidæs poþiûris á ESir referendumas dël stojimo á ES dël tokios vienpusëspolitikos, R. Pavilionio teigimu, suaugo á tikrà prieðta-ravimø kamuolá, kurá labai tiksliai fiksavo ir ávardinoPrancûzijos Prezidentas. Anot parlamentaro, „Prancû-zijos Prezidentas pasakë, kad stojimas á ES suponuojabent minimalø tarimàsi su visuma, á kurià nori patekti,á kurià nori bûti priimtas´. Todël, kaip aiðkino parla-mentaras, rengti ir inspiruoti pareiðkimus – ðiuo atvejukalbama apie vadinamàjá Vilniaus deðimtuko demarðà– reiðkia ne tik lengvabûdiðkà ir neatsakingà elgesá, betnesusivokimà, kas esi ir su kuo nori bûti.

Vasario 21 d.

„Prof. S.Sondeckio pareiðkimas´. RolandasPAVILIONIS (Seimo narys). Dalyvavo Lietuvos kame-rinio orkestro vadovas Saulius Sondeckis. Pasak S. Son-deckio, vasario 24-àjà jo orkestras koncertuos Estijos 85-èiui skirtame renginyje, tuo tarpu internete skelbiamaapie vasario 25 dienà numatytà koncertà Zagrebe, apiekurá jis tvirtino nieko neþinàs. Jis sakë nustebæs, kad jaukelis mënesius skelbiama apie Lietuvos kamerinio or-kestro gastroles Zagrebe, taèiau jis apie tai neþino ir ne-davë tokio sutikimo. Lietuvos kamerinio orkestro vado-vo teigimu, ðis skandalas turës tarptautiná atgarsá, nes tainusikaltimas ðiam orkestrui, jo vardui ir prestiþui. Sei-mo Ðvietimo, mokslo ir kultûros komitetas, pasak jo pir-mininko Rolando Pavilionio, lauks oficialaus atsakymodël ðio skandalo ið Nacionalinës filharmonijos vadovy-bës ir Kultûros ministerijos.

„Dël skandalingo VRM informacinës sistemos duo-menø panaudojimo´. Algio KAÐËTOS (Nacionaliniosaugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduoto-jo) nuomone, tai, jog ið VRM „nuteka duomenys´, ro-do pastarosiomis dienomis þiniasklaidos skelbiami pra-neðimai, esà Vadovybës apsaugos darbuotojas rinkoduomenis apie LNK televizijos humoro laidø „Dvira-èio þynios´ ir „Dviraèio televizija´ kûrëjus Arûnà Va-linskà bei Haroldà Mackevièiø. Pasak A.Kaðëtos, vie-ðumon iðkilæs „informacijos nutekëjimas rodo, kad Vi-daus reikalø ministerijos informacijos duomenø siste-ma yra paþeidþiama´. Jo teigimu, bûtina atnaujinti

VRM informacinei sistemai keliamus duomenø apsau-gos reikalavimus bei sugrieþtinti þmoniø, kurie gali nau-dotis ðia sistema, atskaitomybæ ir kontrolæ. A. Kaðëtaikelia abejoniø, ar vidaus reikalø informaciniø sistemøduomenø apsaugai nekenkia ir tai, kad jais legaliai galinaudotis net 3 tûkst. vartotojø. Nacionalinis saugumoir gynybos komitetas ketina aiðkintis, kaip institucijose,galinèiose naudotis VRM informacinëmis sistemomis,reglamentuojamas ðis procesas.

„Glaudus bendradarbiavimas tarp giminingø par-tijø – gerø kaimyniniø santykiø su Rusija garantas´.Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS (Seimo Pirmininkopavaduotojas). Dalyvavo Rusijos socialdemokratø par-tijos pirmininkas, Samaros gubernatorius KonstantinasTitovas, partijos atstovai Borisas Guseletovas ir IljaKonstantinovas. „Lietuvoje Socialdemokratø partija –valdanèioji, o mes tik pakeliui á valdþià, todël mums la-bai svarbu perimti partijos vidaus administravimo pa-tirtá´, – sakë K. Titovas, kuris yra ir Rusijos Samarossrities gubernatorius. Pasak jo, Rusijos socialdemokra-tams labai svarbu rinkëjams iðaiðkinti, kad socialde-mokratinës idëjos nëra tapaèios socialistinëms, todël at-vyko á Lietuvà pasisemti patirties. V. P. Andriukaitispraneðë, kad vasario 22 d. planuojama pasiraðyti ko-munikatà dël partijø bendradarbiavimo. „Lietuvos so-cialdemokratai pritaria, kad Rusijos socialdemokrataitaptø visateisiais socialistinio internacionalo nariais, to-dël sieksime, kad tai ávyktø´, – sakë parlamentaras. Jonuomone, Lietuvos socialdemokratams naudinga ben-dradarbiauti su Rusijos socialdemokratais, nes ði pari-ja turi „labai daug gerø perspektyvø´ ir per kitus Rusi-jos Dûmos rinkimus galëtø tapti átakinga parlamentinepartija.

Vasario 24 d.

„Kodël Lietuvoje nesigirdi euroskeptikø balso?´.Egidijus KLUMBYS (Seimo narys). Dalyvavo Lietuvosnepriklausomos valstybës atkûrimo akto signataras Ro-landas Paulauskas. „Mes norëtumëm, kad pagaliau Lie-tuvos televizija ir radijas atsiþvelgtø á mûsø praðymà skirtilaiko iðdëstyti euroskepticizmo ar eurorealizmo idëjas´,– sakë E.Klumbys. Jo teigimu, Seime yra ir daugiau eu-roskeptikø, bet jie vengia vieðai demonstruoti savo pa-þiûras, nuogàstaudami, jog prieð artëjanèius Seimo rin-kimus gali nukentëti jø politinë karjera.

„Ar nepaskubëjo Prezidentas, apdovanodamasJ.Bernatoná?´. Jurgis RAZMA (Seimo narys) komenta-vo vidaus reikalø ministrui Juozui Bernatoniui pateiktusklausimus: dël netvarkos Vadovybës apsaugos departa-mente; dël trikdanèio darbà Policijos departamento re-organizavimo; dël valstybës tarnybos ir savivaldos pro-blemø.**

282 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

Vasario 25 d.

„Dël LR Prezidento Valdo Adamkaus metinio pra-neðimo´. Petras GRAÞULIS (Seimo narys) iðplatino irkomentavo pareiðkimà „Dël LR Prezidento Valdo Adam-kaus metinio praneðimo´.**

„Kà Lietuvai davë Prezidento Valdo Adamkaus pen-keriø metø kadencija?´. Dalyvavo Centro sàjungos pir-mininkas Kæstutis Glaveckas, Liberalø sàjungos pirmi-ninkas Eugenijus Gentvilas ir Moderniøjø krikðèioniødemokratø sàjungos pirmininkas Vytautas Boguðis. „Pre-zidentas Valdas Adamkus ið karto tapo moraliniu auto-ritetu ir iðsaugojo ðità autoritetà visus penkerius kaden-cijos metus´, – teigë E. Gentvilas. Pasak jo, per visàV.Adamkaus kadencijà nekilo abejoniø dël Prezidento„asmeninio padorumo´ ar ðeðëliniø interesø. „V.Adam-kus su savo komanda padarë þymø indëlá kuriant rinkosekonomikà, maþinant valdininkø savivalæ, kovojant dël

SPAUDOS KONFERENCIJOS • SPAUDOS KONFERENCIJOS • SPAUDOS KONFERENCIJOS

maþesniø mokesèiø ir didesniø laisviø, kuriant struktû-ras nusikalstamumo prevencijai´, – teigë K. Glaveckas.V. Boguðis taip pat paþymëjo V.Adamkaus moralinio au-toriteto reikðmæ bei átakà prezidento institucijai. „Manonuomone, V.Adamkaus penkeriø metø svarbiausias ádir-bis – tai, kad politika neatsiejama nuo moralës. Net aukð-èiausià postà uþimantis politikas gali likti paprastas irnuoðirdus þmogus. V. Adamkus pakeitë Prezidento funk-cijø sampratà: savo autoritetu ið simbolinio, reprezenta-cinio Prezidento tapo átakingu, patikimu valstybës vado-vu´, – teigë V.Boguðis.

Laima ÐANDARIENË

*Spaudos konferencijø áraðus galima rasti Seimo in-terneto svetainëje: www.lrs.lt.

**Su spaudos konferencijose platintais dokumentaisgalima susipaþinti Seimo ryðiø su visuomene skyriuje.

NAUJOS KNYGOS • NAUJOS KNYGOS • NAUJOS KNYGOS

KOMPIUTERIJA. ÞINYNAI.

• AutoCAD 2002 vadovas / George Omura; [vertëjai Ovidijus Stokys, Saulius Ðtulas ir kt.]. - Kaunas: „Smalti-jos´ leidykla, 2002 - XVIII, 1116 p.

• Mûsø Lietuva, 2003: [verslo informacijos ir telefonø knyga]. - Vilnius: Saulës spektras, [2002]. - 1310 p.• ECDL Office 2000: European Computer Drivers Licens. - Stockholm, [2002]. –• Trade Unions of the World. - 5th ed. - London: John Harper Publishing, 2001. - 410 p.

SOCIOLOGIJA. KRAÐTOTYRA. ISTORIJA.

• 1941 m. Birþelio sukilimas - tautos valios vykdymas: reportaþai ir praneðimai ið 1941 m. birþelio sukilimo 60-meèio minëjimø / Lietuvos 1941 metø birþelio 22-28 dienø sukilëliø sàjunga; [sudarë ir redagavo Jonas AlgirdasAntanaitis, Alfonsas Þaldokas]. - Kaunas: Atmintis, 2002 - 135, [1] p.

• The Coming of Globalization: Its Evolution and Contemporary Consequences. - Hampshire; New York: Palg-rave, 2001. - XV, 155 p.

• Vilnius: city guide / Tomas Venclova; [translated by Auðra Simanavièiûtë]. - Vilnius: R. Paknio l-kla, [2001] -215, [1] p.

POLITIKA. TARPTAUTINIAI SANTYKIAI.

• The Politics and Economics of the European Union: An Introductory Text. - 2nd ed. - Cheltenham; Nort-hampton: Edward Elgar. - XXIX, 523 p.

• The great debate / Egidijus Vareikis, Troels Frøling, ir kt.; Lithuanian Atlantic Treaty Association. - Vilnius,2002. - 96 p.

SEIMO KRONIKA NR. 5 (243) 2832003. 03. 03

• Europos idëja Lietuvoje: istorija ir dabartis / Lietuvos istorijos institutas; sudarë Darius Staliûnas; [redakcinëkolegija: Petras Auðtrevièius … [et al.]. - Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2002 . - 233, [2] p.

• Europos Sàjungos teisë ir Lietuva / [Vilenas Vadapalas, Marija Anciuvienë ir kt.; Europos teisës departamen-tas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës. - Vilnius: Justitia, 2002 , - 335, [1] p.

• Laisvas asmenø judëjimas pagal EB teisæ: ásisteigimo teisë / Skirgailë Þaltauskaitë-Þalimienë. - Vilnius: Ros-ma, 2002 - 358, [2] p.

• Nuo Kopenhagos iki Kopenhagos?: atskaitos laikas - Kopenhaga: ES plëtra: didysis sprogimas ar ðnipðtas? /Lykke Friis, Anna Jarosz-Friis; ið anglø kalbos vertë Laima Andrikienë ir Ðarûnas Andrikis. - Vilnius: Biznio maðinøkompanija, 2002 - 97, [1] p.

• Verslo Europos Sàjungos bendrojoje rinkoje vadovas / [Saulius Kolyta, Audronë Masandukaitë ir kt., Europoskomitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës]. - [Vilnius]: UAB „Fantazija ir forma´, [2002] . - 240 p.

• Verslo steigimas Europos Sàjungos ðalyse: verslininko vadovas / [Danutë Budreikaitë, Asta Mockutë, GirmaAnuðkevièiûtë; Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës]. - Vilnius: UAB „Fantazija ir forma´,2002 - 399 p.

• Handbook on the European Union 2002. - [Budapest]: Reference Press, 2002. - 515 p.• The political economy of NATO: past, present, and into the 21st century / Todd • Sandler, Keith Hartley. -

Cambridge: Cambridge Univ. Press, 1999. - xiv, 292 p.• The Baltic transformed: complexity theory and European security / Walter C. Clemens. - Lanham: Rowman &

Littlefield Publishers, 2001. - xxvii, 281 p.• The European Parliament’s Role in Closer EU Integration. - London: Palgrave, 1998. - XX, 424 p.

EKONOMIKA. FINANSAI. GINKLUOTOSIOS PAJËGOS. ÐVIETIMAS.NUMIZMATIKA.

• 2001 / redakcinë grupë: Alvydas Puodþiukas (pirmininkas) … [et al.]. - 2002 . - 146, [1] p.• Derybos su Rusija dël kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos / Èeslovas Vytautas Stankevièius; Vilniaus universi-

tetas. Teisës fakultetas. - Vilnius: Lietuvos Respublikos kraðto aps. m-jos Leidybos centras, 2002 . - 127, [1] p.• Finansø valdymas: [vadovëlis] / Aleksandras Vytautas Rutkauskas, Violeta Damaðienë; Ðiauliø universitetas.

Ekonomikos katedra. - Ðiauliai: ÐU l-kla, 2002 . - 247, [1] p.• Lietuvos Respublikos proginës monetos = Commemorative coins of the Republic of Lithuania / [sudarytojai

B. Degutis, A. Gruodytë ir kt. vertëjai D. Augulytë, G. Slivinskienë,ir kt.]. - Vilnius: Lietuvos bankas, 1997. - [32] p.• Lietuvos socialinës-ekonominës plëtros situacinë analizë / Ona Graþina Rakauskienë (darbo grupës vadovë):

2002 metai I pusmetis. - [Vilnius]: LR Seimo Informacijos analizës skyrius, 2002. - 62 p.• Lietuvos ðvietimas / Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerija. - Vilnius: Pedagogø profesinës rai-

dos centras, 2001.-146 p.• Ten Years of Lithuatian Economy: Report of the Chamber of Commerce, Industry and Crafts. - Kaunas, 1938.

- 167 p.

TEISË.

• Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. - Vilnius: Justitia, 2001. - Kn. 3: Ðeimos teisë / [A. Baka-nas ir kt.]. - 2002 - 700 p.

• Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimø ástatymas. Lietuvos Respublikos savivaldybiø tarybø rinkimø ástaty-mas. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimø komisijos ástatymas: [ið Lietuvos Respublikos administraciniø tei-sës paþeidimø kodekso, ið Lietuvos Respublikos baudþiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos politiniø kampanijøfinansavimo ástatymas]. - Vilnius: Lietuvos Respublikos vyr. rinkimø komis., 2002 - 145, [2] p.

• Lietuvos Respublikos Prezidento statusas ir ágaliojimai / Paulius Vinkleris. - Vilnius: Teis. informacijos cen-tras, 2002. - 208 p.

• Lietuvos Respublikos Vaiko Teisiø Apsaugos Kontrolieriaus Veiklos Ataskaita 2001 01 01 - 2001 12 31 / LRVaiko teisiø apsaugos kontrolieriaus ástaiga. - [Vilnius]: LR Vaiko teisiø apsaugos kontrolieriaus ástaiga, [2002]. - 171 p.

• Ðiuolaikinis nusikalstamumas: [straipsniø rinkinys] / Christian A. Fisanick, Peter Csonka ir kt.; redaktoriusTadas Klimas; Vytauto Didþiojo universitetas. - Kaunas: VDU l-kla, 2002 - 209, [1] p.

• Turto paveldëjimas / Vytautas Gaivenis, Algirdas Valiulis. - Vilnius: Justitia, 1998. - 143, [1] p.

NAUJOS KNYGOS • NAUJOS KNYGOS • NAUJOS KNYGOS • NAUJOS KNYGOS • NAUJOS KNYGOS

284 SEIMO KRONIKA NR. 5 (245)2003. 03. 03

Parlamento galerijoje atidaryta paro-da, skirta Lietuvos nepriklausomos vals-tybës atstatymo akto signataro, Aukðèiau-siosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo de-putato prof. Èeslovo Kudabos (1934–1993) 10-osioms mirties metinëms pami-nëti.

Parodà, prisimindamas È. Kudabàkaip politikà, visuomenës veikëjà, moks-

lininkà, vasario 24 d. atidarë Seimo Pirmininko pirmasispavaduotojas Èeslovas Jurðënas. „Mus su profesoriumisieja Ignalina. Sieja rinkiminës apygardos, sieja manobaigta mokykla, kuri dabar pavadinta profesoriaus Èes-lovo Kudabos vardu,“ – kalbëjo È. Jurðënas.

Signatarø klubo prezidentas, Þurnalistø etikos ins-pektorius Romas Gudaitis sakë: „Susirinkome kalbëti neapie liûdnà datà, o apie tai, kà pasakytø profesoriusÈ. Kudaba“. Ðiais þodþiais jis pristatë kultûros þurnalo„Santara“ iðleistà knygutæ „Kà ðiandien pasakytø profe-sorius Èeslovas Kudaba?“, inicijuotà Respublikos Prezi-dento Valdo Adamkaus, su kuriuo profesoriø siejo ben-dri darbai ir idëjos.

R. Gudaitis prisiminë È. Kudabos mokslinæ, kraðto-tyros veiklà, publicistiná þodá bei darbus Kultûros fonde.Pasak Signatarø klubo prezidento, „artëjantis profeso-riaus È. Kudabos 70-metis turëtø bûti paminëtas visoje

Paminëtas Nepriklausomybës Akto signataras Èeslovas Kudaba

PARLAMENTO GALERIJA • PARLAMENTO GALERIJA

Lietuvoje, o pradëti darbai – tæsiami, kad áprasmintø di-dþio þmogaus atminimà“.

È. Kudabos dukra Eglë sakë: „Mûsø ðeima yra labailaiminga, kad turëjo toká vyrà ir tëvà. Dabar mûsø parei-ga yra perduoti visà jo gyvenimo filosofijà, gerumà ir ði-lumà savo vaikams“.

Profesoriaus atminimas buvo pagerbtas ir pirmaja-me Seimo neeilinës sesijos posëdyje (þr. p. 237).

Laurynas CIBUTAVIÈIUS

Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Èeslovas Jurðënassveikinasi su È. Kudabos artimaisiais

ROLANDAS PAKSAS – VALSTYBËS VADOVAS kronika/-Seimo kronika- Nr. 5(245).pdf · priklausomos...

Documents

Transcript of ROLANDAS PAKSAS – VALSTYBËS VADOVAS kronika/-Seimo kronika- Nr. 5(245).pdf · priklausomos...