Rizika socialiniuose tinkluose. Būsimų teisėsaugos pareigūnų informuotumas

Dr. Edita ButrimėDr. Edita ButrimėProf. dr. Vaiva ZuzevičiūtėProf. dr. Vaiva Zuzevičiūtė

Kompiuterininkų dienos 2017 2017 m. rugsėjo 21 – 22 d Vilniaus universiteto Kauno fakultete (Muitinės g. 8, Kaunas)

Pagrindinis tyrimo tikslas

Atskleisti studentų – būsimų teisėsaugos pareigūnų, kurie, kaip tikimasi, ateityje užtikrins kitų žmonių saugumą, informuotumą apie savo ir kitų asmenų saugumą skaitmeninėje erdvėje.

Straipsnyje pateikiami tyrimo, atlikto 2016 m. - 2017 m., teoriniai svarstymai ir empiriniai duomenys, kurie padėjo atskleisti, ar studentai - būsimi teisėsaugos pareigūnai geba: •identifikuoti pagrindinius pavojus skaitmeninėje erdvėje ir •apsaugoti savo asmeninius duomenis.

Aktualumas

Tyrimas yra reikšmingas, nes vis daugiau šiuolaikinių socialinio, asmeninio ir profesinio gyvenimo veiklų vyksta skaitmeninėje erdvėje.

Jei būsimi teisėsaugos pareigūnai negalės atpažinti su skaitmenine sauga susijusių pavojų, jie nebus pakankamai profesionalūs ir pasirengę konsultuoti ir teikti paramą piliečiams minėtais klausimais, kurie yra dominuojantys šiuolaikinio žmogus pasaulyje.

Empirinio tyrimo metodologija

I etapas. N=147 (80- 2016 metais ir 67- 2017 metais). Tai – būsimieji teisėsaugos pareigūnai, 19-23 metų amžiaus, studijuojantys 2 ar 3 kurse (nuolatinių stud.forma).

Studentų buvo prašyta užpildyti anketą, vienas iš klausimų joje:

“Kaip įvertintumėte savo kompetentingumą naudotis informacijos paieškos Internete įrankiais?”

Studentų atsakymai:

Galime įžvelgti tam tikrą poslinkį savikritiškumui

Studentų atsakymai (kuo jie naudojasi):

Empirinio tyrimo metodologija

II etapas. N=147. Studentų prašėme užpildyti tyrimo instrumentą, kuris parengtas, vykdant projektą “Langas į

ateitį”(2015)

Pagal šį instrumentą:Jei respondentas surinko mažiau, negu (<) 60 %: - testo

neišlaikėJei 60 % - 70 %, manoma, kad tai pradedantysis vartotojas,

Surinkusieji 70% -80 % vadinami nepriklausomais vartotojais

Surinkusieji 80 % - 90 % vadinami patyrusiais vartotojaisDaugiau, negu 90 % - pažengusiais vartotojais

Empirinio tyrimo metodologija

II etapas. N=147. Studentų prašėme užpildyti tyrimo instrumentą, kuris parengtas, vykdant projektą “Langas į ateitį”(2015)

Pagal šį instrumentą:Jei respondentas surinko mažiau, negu (<) 60 %: - testo neišlaikė

Jei 60 % - 70 % manoma, kad tai pradedantysis vartotojais, Surinkusieji 70% -80 % - vadinami nepriklausomais vartotojais

Surinkusieji 80 % - 90 % - vadinami patyrusiais vartotojaisDaugiau, negu 90 % - pažengusiais vartotojais

Tai yra, šiame etape siekėme nustatyti kompetentingumą remdamiesi objektyvesniu, standartizuotu (ne tik pačių studentų nuomonės apie savo kompetentingumą)

instrumentu

Empirinio tyrimo metodologija

III etapas. N=38. Studentų paprašėme užpildyti specialų klausimyną apie saugumą skaitmeninėje erdvėje (ECDL)

Po paskaitos, kurioje buvo nagrinėti saugaus ir etiško elgesio skaitmeninėje erdvėje klausimai, paprašėme studentų atsakyti į

klausimyno klausimus.

Imtis buvo netikimybinė (patogumo), be to, labai nedidelė, todėl jokių apibendrinimų negalime formuluoti.

Visgi, atsakymai pateikti būsimų teisėsaugos pareigūnų, tad - iliustratyvūs...

Studentų atsakymai. Matome, kad studentai (būsime teisėsaugos pareigūnai) šiek tiek rūpinasi asmens duomenų apsauga, susirašinėjimo, kito teikiamo

turinio skaitmeninėje erdvėje apsauga, privatumu. Tačiau- menkiau, negu prasminga šiandienos nesaugiame pasaulyje...

? ? ?

Empirinio tyrimo metodologija

IV etapas. N=89. Studentų paprašėme pasidalinti nuomone

Uždarojo tipo klausimais (Kiek turite draugų Facebook‘e?)

Atvirojo tipo klausimais (Kokie socialinių tinklų pranašumai ir trūkumai?Kaip rūpinatės savo saugumo skaitmeninėje erdvėje?

Ar žinote, kas peržiūri ar gauna Jūsų Facebook profilyje publikuojamą medžiagą/turinį?)

Empirinio tyrimo metodologija

IV etapas. N=89. Studentų paprašėme pasidalinti nuomone

Uždarojo tipo klausimais (Kiek turite draugų Facebook‘e?)Atvirojo tipo klausimais (Kokie socialinių tinklų

pranašumai ir trūkumai?Kaip rūpinatės savo saugumo skaitmeninėje erdvėje?

Ar žinote, kas peržiūri ar gauna Jūsų Facebook profilyje publikuojamą medžiagą/turinį?)

(Kiek turite draugų Facebook‘e?)

Vienas studentas atsakė turįs 1000 draugų (iš jų 800 pažįstantis ‚gerai‘),

bet buvo ir nurodęs turintis 45 draugus, iš jų 5 pažįstantis ‚gerai‘

(Kiek turite draugų Facebook‘e?)

Vienas studentas atsakė turįs 1000 draugų (iš jų 800 pažįstantis ‚gerai‘),

bet buvo ir nurodęs turintis 45 draugus, iš jų 5 pažįstantis ‚gerai‘

Kiek „draugų“ turite Facebook?

Kiek savo Facebook- „draugų“ jūs pažįstate labai gerai/ asmeniškai?

(Ar žinote, kas peržiūri ar gauna Jūsų Facebook profilyje publikuojamą medžiagą/turinį?)

Atsakymus suskirstėme į 3 grupes

1.Studentai nėra tikri, kad tinkamai ir pakankamai kontroliuoja savo saugumą („Manau, kad nieko aš nekontroliuoju...“

2.Studentai pripažįsta, kad Facebook‘e nėra saugūs („Stengiuosi kad tik minimalus skaičius žmonių matytų, ką publikuoju profilyje, nes nežinau, kam ir kas ir kaip panaudos turinį“, „Nesu tikras, kad informacija apie mane prieinama tik tiems, kuriems tokią teisę suteikiau“; „Nežinau, ar tikrai žmonės yra tie, kas sakosi esą“; „Tiek daug, per daug žmonių žino, ką aš mėgstu, ką darau, kur esu..“; „Savo, kaip vartotojo saugumą skalėje nuo 0 iki 10 įvertinčiau 4“)

3.Studentai teigia, kontroliuojantys Facebook paskyrą („Manau, kad tai saugi aplinka, juk aš nusprendžiu, kas yra vieša, kas ne. Facebook turi taisykles, jos ir užtikrina vartotojo saugumą..“; „Kontroliuoju viską, ką noriu; juk tam yra nustatymai; tik mano draugai mato viską paskyroje“; „Taip, aš kontroliuoju paskyrą, kam prienami kurie kontaktai, informacija..“)

(Kaip rūpinatės savo saugumo skaitmeninėje erdvėje?)

Atsakymus taip pat suskirstėme į 3 grupes

1.Studentai nesijaučia saugūs skaitmeninėje erdvėje (socialiniuose tinkluose) („Kiti turi visą informaciją, kokia tik pasidalijai. Neįmanoma pasitikėti žmogumi ir šiaip, ir jau tikrai-socialiniame tinkle“; „Aš nepublikuoju nieko asmeniško. Jie jau reikia- naudojuosi kitais bendravimo būdais“)

2.Studentai supranta, kad kontroliuoti aplinką ir informaciją skaitmeninėje erdvėje –sudėtinga („Taip, žinoma, aš siunčiu informaciją/turinį tam tikram žmogui; bet juk niekaip negaliu žinoti, ką tas žmogus su atsiųsta informacija/turiniu veiks...“)

3. Gausiausia grupė. Studentai nežino, kaip keliauja informacija socialiniuose tinkluose, nes buvo (savo nelaimei ir be jokio pagrindo) įsitikinę, kad jų publikacijas gauna tik tie, kuriems ji skirta, ir kad gaunantieji yra patikimi („Tik tie, kuriuos nurodau, kaip gavėjus, ją gauna“; „Mano nuomonė, svarstymai prienami tik tiems, kuriuos nurodau, kaip galinčius ją sužinoti“; „Tai, aišku, aš kontroliuoju savo publikacijas: nuomonę, nuotraukas..“) .

IšvadosPirma. Jauni žmonės, studentai, net- būsimi teisėsaugos pareigūnai aiškiai neatskiria ‚asmeninės‘ ir ‚viešos‘ erdvių skaitmeninėje visatoje. Tai, kad jie neturėjo kitos, neigiamos ar net pavojingos patirties trukdo jiems suprasti prevencijos ir atsargumo būtinumą. Tiek daug veiklos sričių: studijos, el.bankininkystė, paskolų tvarkymas ir pan. yra skaitmenizuota; mūsų, kaip švietėjų pareiga nuolat jauniems žmonėms priminti apie būtinumą būti atsargiems. Net būsimi teisėsaugos pareigūnai yra naivūs ir nepasirengę nei rūpintis savimi , nei konsultuoti kitus.

Antra. Mes, švietėjai, turime būti budrūs. Faktas, kad jaunieji mūsų kolegos yra gana kompetentingi skaitmeninės erdvės vartotojai (bent jau jų pačių subjektyvia nuomone, kaip parodė mūsų tyrimas), tai jokiu būdu nereiškia, kad jie yra atsargūs ir rūpestingi skaitmeninės visatos gyventojai...

Dėkojame už dėmesį