Rinkimai 2011, PALANGA TSLKD Programa

1

Mūsų sąrašo numeris 94 94

2 3

Mūsų sąrašo numeris 94

Palangos miestas yra visų mūsų namai, kuriuos nuolat reikia tvarkyti, prižiūrėti,

remontuoti pradėjusį aižėti pastato kampą.

Pasaulis, kuris sparčiai žengia į modernių technologijų ir atradimų erą, keičiasi.

Keičiasi ir mūsų namai: nusitrynusios ku-šetės vietoje atsiranda šiuolaikiško dizaino minkštas kampas, vietoj lempinio televi-zoriaus „Rekord“ žiūrime į plazminį ekraną, mūsų skalbinius suka ne garsiai burzgianti skalbimo mašina „Ryga-8“, o moderni kom-piuterizuota skalbyklė. Maisto produktus šaldo elektrą taupantis ir už žmogų aukš-tesnis šiuolaikiškas šaldytuvas.

Todėl šiuo metu tik prižiūrėti ir remon-tuoti savo namų – mūsų miesto – ne-

pakanka. Jį būtina atnaujinti, kad mūsų miestas būtų patrauklus svečiams, kad jame būtų patogu gyventi mums patiems. Ypač naujovės reikalingos Palangai – di-džiausiam šalies kurortui, kuris, turėtų re-prezentuoti visą Lietuvą.

Rūpintis mūsų visų miestu mes, Palan-gos gyventojai ir šeimininkai, įparei-

gojame kas keletą metų renkamą savo val-džią – miesto tarybos narius. Jiems labiau-siai turėtų skaudėti mūsų bendrų namų

žaizdos, mūsų išrinkti politikai turėtų la-biausiai rūpintis, kad mūsų mieste gyventi būtų gera, kad mūsų namai būtų patrau-klūs ir įdomūs Palangos svečiams.

Deja, per 20 Nepriklausomybės metų pasigirti neturime kuo. Gyvenimas

seniai nušuoliavo pirmyn, o Palangai lie-ka džiaugtis tuo, kas kurorte buvo sukurta sovietmečiu. Poilsiautojų pramogai galime pasiūlyti vienintelį seną baseiną, tenisą prie lūžtančių tribūnų žaidžiame neturėdami kur persirengti. Kažkada garsios sanatorijos virto tik vasarą atgyjančiais turtuolių poilsio butais. Teberemontuojame sovietmečiu pastatytus darželius, lopome duobėtas senas gatves, dulkėtais žvyrkeliais važinėja naujakuriai, žengiant į J. Basanavičiaus alė-ją mus pasitinka dvi valdžios bejėgiškumą demonstruojančios šmėklos – sudeginto kurhauzo likučiai ir trupančios užmirštos „Bangos” kavinės betoninės sienos.

Tačiau baisiausia, kad nesitikėdami ir net nebelaukdami permainų, tampame

apatiški ir viskam abejingi. Nemažai mūsų miesto žmonių už šildymą, vandenį, šiukš-les kloja beveik visas mėnesio pajamas, nežinodami, už ką rytoj reiks pirkti duonos. Darbo negaunantys palangiškiai lyg prašy-

dami išmaldos vasarą stovi pakelėse lauk-dami poilsiautojų ir iš jų malonės gyvena iki kitos vasaros.

Seniai atėjo laikas visa tai pakeisti. Eko-nominis sunkmetis yra užgulęs visą Lie-

tuvą, tačiau Druskininkai įrodė, kad ir krizei žvelgiant į akis, galima realizuoti kurortą garsinančius projektus. Vadinasi, vietoje trypčiojame ir nuo sovietmečio bambagys-lės atitrūkti negalime ne dėl sunkaus laik-mečio, o dėl pačių išrinktos valdžios kaltės. Vadinasi, rinkome klausydami pažadų, o ne klausdami konkrečių darbų. O kai pasijuto-me apgauti, nebesugebėjome pareikalauti atsakomybės už melą.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai taip pat ne kartą stovėjo

prie Palangos miesto valdžios vairo. Pripa-žįstame, kad ne viskas ir ne taip, kaip norė-josi, buvo padaryta. Nors ir tuomet taryboje dirbę mūsų partijos atstovai siekė moder-naus kurorto ženklų: iš esmės pasikeitė J. Basanavičiaus gatvė, atnaujintas Jūratės ir Kastyčio skveras, buvo įrengta jauki miesto aikštė su vienu iš moderniausių Lietuvoje fontanų, patvirtintas Botanikos parko reno-vacijos projektas.

Tačiau palangiškiai žino, kad ne partijų pavadinimai, o konkretūs žmonės le-

mia, kiek bus padaryta miesto labui. Po Ne-priklausomybės atgavimo visų kadencijų miesto tarybose dirbo 18 dabartinei Tėvy-nės sąjungai artimų konservatorių, krikščio-nių demokratų ir politinių kalinių, tremtinių atstovų. Iš jų dabartiniame sąraše tėra tik penki. Mūsų partijos sąraše kandidatuoja 34 taryboje iš viso nebuvę palangiškiai.

Iš anksčiau valdžioje buvusių konservato-rių tarybos mandato siekia miesto pro-

blemas gerai žinantys ir ketverius metus būdami opozicijoje savo darbu žmonių pa-garbą užsitarnavę politikai: Šarūnas Vaitkus, Dainius Želvys, Mindaugas Skritulskas, Gie-drius Šatkauskas.

Spręsti miesto reikalų ryžosi 11 neparti-nių palangiškių, kurie yra puikūs savo

sričių specialistai ir mieste savo padorumu autoritetą užsitarnavę žmonės: Antanas Se-beckas, Elena Kuznecova, Angelina Koma-rova, Vytautas Korsakas, Rimantas Mikalkė-nas, Akvilė Kilijonienė, Soneta Baltmiškienė, Raimondas Karčiauskas, Rūta Ruzgutė, Vir-ginija Marozaitė ir Audronė Gečienė. Šiuose rinkimuose gausiausiame 42 kandidatų bū-

ryje yra miesto valdymui būtinų profesijų atstovų: teisininkų, ekonomistų, inžinierių, architektų.

Tačiau į miesto tarybą patekę žmonės nieko nepadarys, jei neturės išsikėlę

konkrečių ir miestui svarbių tikslų. Mes, ryž-tingai siekiantys pakeisti kurorto veidą, siūlo-me konkrečių darbų ir miestui būtinų objek-tų sąrašą – savo veiksmų programą, kuri pagrįsta skaičiavimais ir realiais terminais. Nuo rinkėjų mes neslepiame gal ir ginčyti-nų sumanymų, kurie, tikime, atneš Palangai naudos.

Siūlydami autobusų stotį iškelti į aikštelę prie „Statoil“ degalinės, siekiame ją priar-

tinti prie tankiai apgyvendinto daugiabučių namų kvartalo ir sumažinti autobusų srau-tą miesto centre. Ar žinote, kad ne sezono metu į autobusų stotį kasdien atvažiuoja beveik 150 autobusų ir mikroautobusų, o vasarą šis skaičius išauga iki 230 per dieną? Dabartinėje autobusų stoties vietoje, mies-to centre, šalia bažnyčios, pašto, turgaus, poliklinikos siūlome įrengti modernią auto-mobilių stovėjimo aikštelę.

Tikime, kad prieštaringų vertinimų su-silauks ir siūlymas Palangoje uždrausti

alkoholio prekybą po vidurnakčio. Tai ne-reiškia, kad vasarą kavinės bus uždarytos po 24 valandos. Tačiau, priėmus tokį sprendi-mą, kurorte naktimis pasibaigs girtų ir agre-syvių jaunuolių migracija ieškant alkoholio, o aplinkinių kaimų gyventojų Palanga ne-bevilios kaip visą parą veikianti didelė svai-galų parduotuvė.

Įsipareigodami nutraukti miesto gyven-tojams nenaudingą sutartį su „Litesko“

mes priimame rizikingą sprendimą, kurio įgyvendinimas pareikalaus daug pastangų, argumentuotų įrodymų ir gali trukti ilgai. Tačiau tikime, kad šilumos ūkio sugrąžini-mas miestui leis sumažinti palangiškių išlai-das šildymui.

Esame įsitikinę, kad eidami į rinkimus turime būti atviri žmonėms, o mums

savo balsą atiduodantys rinkėjai privalo žinoti, ką mes žadame ir kokių sprendimų ketiname imtis. Žinosime, kad už mus bal-suojantis palangiškis pritaria programoje iš-dėstytiems mūsų planams. Vadinasi, kuror-tinių paslaugų įvairove ir kokybe nuo kitų aplinkinių kurortų atsiliekanti Palanga gali tapti moderniu kurortu. Siekime to kartu.

Mes ateiname kurti modernią Palangą!Mūsų tikslas

4 5


35 metai. Turizmo vadybos magistras. 2005–2006 m. dirbo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi. Dabartinė darbovietė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Yra Lietuvos vaikų širdies asociacijos narys.

Ateinantiems rinkimams į Palangos miesto savivaldybės tarybą Tėvynės sąjungos-Lietuvos

krikščionių demokratų (TS-LKD) Palangos skyrius kurorto rinkėjams siūlo 42 kandidatų į tarybos narius sąrašą. Sąrašo lyderis yra Šarūnas Vaitkus. Skirtingai nuo ankstesnių rinkimų, šitaip siekiame palangiškiams maksimaliai padidinti miesto tarybos nario mandato siekiančių žmonių pasirinkimą, kardinaliai atnaujinti savivaldybės tarybos sudėtį, į miesto valdymą įtraukti kuo daugiau Palangos gyventojų, kurie nėra partijų nariais ir anksčiau miesto valdyme nedalyvavo. Iš 42 kandidatų – net 11 yra nepartinių, kurie yra daugelio miestui reikalingų sričių specialistai.

38 metai. Nuo 2007 m. – Palangos miesto savivaldybės tarybos narys, Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas. Dirba UAB „Delavegas“ konsultantu. Studijuoja Verslo vadybos akademijoje.

36 metai. Opozicinės frakcijos miesto taryboje pirmininkas, Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas, savivaldoje dirba 15 metų. 2003–2006 m. buvo Lietuvos Respu-blikos atstovas Europos regionų komitete prie Europos Parlamento. Įgijo istorijos ir teisininko išsilavinimą. Dirba UAB „Pajūrio Alka“ komercijos direktoriumi, UAB „Lucanica“ teisininku.

Palangos savivaldybės įkurtas Rinklia-vų centras spjauna į taisykles, nors dirba nuostolingai. Spėjama, kad už

automobilių stovėjimą surinkti pinigai gali būti naudojami artėjančių rinkimų kampa-nijai. Papildomas pajamas į Palangos miesto iždą turėjęs nešti praėjusių metų pradžioje savivaldybėje įkurtas Rinkliavų centras ku-rorto biudžetui tampa sunkia našta. Palangos valdžia praėjusių metų pra-džioje Rinkliavų centrą įkūrė rinkliavai už automobilių stovėjimą kurorto gatvėse administruoti. Gerokai nustekenę poilsiautojus val-dininkai tikėjosi solidžiai papildyti miesto biudžetą.

Brangi išlaikytinių armija Iki metų pabaigos likus vos pustrečio mėnesio už automobilių stovėjimą gatvė-se pavyko surinkti apie 370 tūkst. litų. Ta-čiau tarnybai išlaikyti biudžete skirta beveik 600 tūkst. litų. Rinkliavų centro reikmėms papildomai atiteko ir šiemet surinkti 104 tūkst. litų iš automobilių stovėjimo aikštelių. 15 nuolatinių ir 23 sezoninių tarnybos darbuotojų atlyginimams bei socialinio draudimo mokesčiams šiemet numatyta 326,4 tūkst. litų. Tai 36 tūkst. litų daugiau nei kurorto gatvėse už automobilių stovėjimą pavyko surinkti per visą vasarą.

Kilo rimtų abejonių Palyginus pernai ir šįmet gautas paja-mas už automobilių stovėjimą kilo abejo-nių, ar visi pinigai pasiekia miesto biudže-tą. Pernai mašinų stovėjimą gatvėse kuror-tas apmokestino nuo liepos 10 dienos. Per likusias liepos dienas ir rugpjūtį miesto biudžetas gavo apie 227 tūkst. litų. Šiemet per visą liepą ir rugpjūtį Rinklia-vų centrui pavyko surinkti stebėtinai pana-šiai – 232 tūkst. litų. Vos 5 tūkst. litų daugiau, nors pinigai buvo renkami dešimčia dienų ilgiau, o pa-gal poilsiautojų skaičių ši vasara buvo re-kordinė. Įtartinų sutapimų yra ir daugiau: per-nai rugpjūtį stovėjimo bilietų automa-tuose buvo surinkta 105 tūkst. 736 litai, šiemet per tą patį laikotarpį dar mažiau –105 tūkst. 274 litai.

Pinigais šers partiją? Palangoje netyla kalbos, kad liberalcen-tristų valdomame kurorte Rinkliavų centras įkurtas šiai partijai kaupti pinigus būsimie-siems savivaldoms rinkimams. Tarnybos vadovu tapo liberalcentris-tams artimas Gintaras Žukevičius, o jo pavaduotoju paskirtas tos pačios partijos frakcijos atstovas miesto taryboje Eugeni-jus Simutis. Gal todėl miesto valdžiai iki šiol neuž-kliūva tai, kad nė vienas kurorte esančių

automobilių stovėjimo bilietų automatų nėra užregistruotas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI). Pagal 2009 metais kovo 12 dieną pa-tvirtintą VMI viršininko įsakymą, privaloma registruoti ir įplaukas, gautas teikiant šias paslaugas. Automatus plombuojant turi dalyvauti ir VMI atstovai, o inspekcijos specialistai ti-krintų, ar nepažeisti gaunamus pinigus fik-suojantys įrenginiai. Viso to nebuvo daroma, o sugedusius automatus remontuoja pats G. Žukevičius. Tokiais bilietų automatais prekiaujančių įmonių ekspertai „Lietuvos rytui“ teigė, kad nesant kvalifikuotos kontrolės juose esan-čių įrenginių rodmenis galima koreguoti ly-giai taip pat kaip ir bet kurių kasos aparatų.

Pažeidimų – apstu Įtarti, kad dalis iš šios rinkliavos gauna-mų pinigų pradingsta, leidžia ir šią vasarą nustatyti pažeidimai. Arčiausiai jūros esančiose gatvėse, ku-riose pinigus už automobilių stovėjimą renka tarnybos darbuotojai, buvo aptiktos kelios Rusijos piliečių mašinos, ant kurių buvo praėjusios dienos kvitai. Parą už sto-vėjimąnemokėjusių savininkų automobiliai net nebuvo užblokuoti. G. Žukevičius pasiteisino, kad tomis die-nomis buvo sugedęs tarnybos automobilis. Bet seni kvitai buvo tiktai ant užsienie-čių automobilių. Ar ne todėl, kad iš jų pa-prasčiau paimti pinigus be kvito? Lietuviai, išgirdę tokį pasiūlymą, gali ir pasiskųsti.

Vadovai – patenkinti NuostolingaRinkliavųcentroveiklaPalangosmiestovadovamsnerimonekelia. KurortomerasVytautasStalmo-kasdidelesšiostarnybosišlaidasteisinotuo,kadjiadministruojairatliekųtvarkymorinkliavą. Tamšiemetbuvoįdarbintostrysvadybininkės,kuriųatlyginimaisumokesčiaissudaro52tūkst.litų. Programineiįrangai,Registrųcentroduomenimsįsigytiirpaštoišlaidomsnumatytadarmaždaug80tūkst.litų.

„Lietuvos rytas“, 2010 m. spalio 21 d.

Pasibaigus vasarai prie automobilių stovėjimo bilietų pardavimo automatų dažniausiai būna tuščia

Mokestis už automobilių stovėjimą galėjo plaukti ir į partijos kasą

Šarūnas VAITKUS

Vaidas ŠIMAITIS

Mindaugas SKRITULSKAS

Nr. 1 Nr. 2 Nr. 3

Iš spaudos puslapiųMūsų kandidatai

6 7


Palangos miesto savivaldybės tarybos narys. 43 metai. 1993 m. baigė Kauno technologijos universitetą, Cheminės technologijos fakultetą, įgijo organinių medžiagų technologo specialybę. 1994 m. Jean Moulin universitete (Lionas, Prancūzija) baigė įmonių valdymą. 2007 m. baigė PKN ORLEN verslo akade-miją. Šiuo metu dirba AB „ORLEN Lietuva“ Būtingės terminalo operacijų vadovu. Yra Palangos politinių kalinių ir tremtinių atstovas.

UAB „Aviakuras“ direktorius. 46 metai. 1991 m. baigė Kauno politechnikos institutą. Įgijo inžinieriaus-technologo specialybę. Nuo 2007 m. dirbo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju. 2008 ir 2009 m. metais vadovavo AB „ORLEN Lietuva“ Būtingės naftos terminalui.

Miesto tarybos narys. 47 metai. Buvęs Palangos miesto mero pavaduotojas (1997–2000 m.). 1986 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją ir įgijo miškų ūkio inžinieriaus specialybę. Šešiolika metų dirbo gamtosaugos ir ekologijos srityje bei jau šeštus metus – politiku. Šiuo metu dirba Lietuvos Respublikos Seimo nario Prano Žeimio padėjėju.

Klaipėdos miesto savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus juristas. 38 metai. 1994 m. Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo istoriko specialybę. 2004 m. Vilniaus universitete įgijo teisi-ninko specialybę. 1999–2004 m. dirbo Palangos miesto savivaldybės admi-nistracijos juristu. 2004–2009 m. dirbo Palangos apylinkės teismo pirmininko padėjėju. Yra Teisininkų draugijos narys. Savivaldoje dirba 6 metus.

Palangos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vadovė, savivaldybės kontrolierė. 55 metai. 1977 m. Vilniaus universitete įgijo ekonomistės specialybę. 2007–2008 m. buvo Lietuvos savivaldybių kontrolierių asociacijos valdybos pirmininke, nuo 2009 m. – pirmininko pavaduotoja. Savivaldoje dirba 14 metų.

Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos filialo pirmininkas. Gimė 1950 m. Sibire, Irkutsko srityje (tremtyje). 1974 m. baigė Vilniaus politechnikumą, įgijo radiotechnikos mechaniko specialybę. Dirba Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje.

Valdžia surado naują svaiginimosi būdą – viešuosius ryšius. Įtikėję galimybe nusipirkti gerą vardą už

pinigus politikai ir valdininkai yra pasiryžę atseikėti tiek biudžeto pinigų, kiek tik iš jų paprašys. Apsukruoliams iš biudžeto mokama net už orą – užtenka mulkinamai valdžiai tik nurodyti, kad spaudoje ar per radiją pa-skelbta kokia nors žinia apie ją pačią. Antai už vasarą „Lietuvos ryte“ išspaus-dintą interviu su Palangos meru R. Kirs-tuku „Misiukevičius ir partneriai“ paprašė 800 litų, nors apie šį interviu sužinojo tik iš laikraščio. G. Misiukevičius ir jo partneriai šios su-mos išviliojimą įvardijo kaip interviu inicija-vimą. Tačiau nei merui, nei savivaldybės pa-reigūnams kažkodėl nekilo nė menkiau-sios abejonės, ar reikia mokėti už nieką. Liberalcentristas R. Kirstukas galėjo bent savo atmintį perkratyti. Būtų prisiminęs, kad jo pirmtakas konservatorius P. Žeimys buvo be „partnerių“, bet jo interviu „Lietu-vos rytas“ vis tiek spausdindavo. „Ryšininkas“ G. Misiukevičius per kelis mėnesius įsigudrino paversti savo „uabo“ pajamomis bet kokią publikaciją apie Pa-langą. Antai dienraštis „L.T.“ pranešė apie tua-letus Palangos moterų paplūdimyje – nie-kaip su šia informacija nesusijusi G. Misiu-kevičiaus bendrovė vis tiek už tai Palangai išrašė 400 litų sąskaitą. Už žinią spaudoje apie miesto krepšinio komandos debiutą NKL buvo paprašyta iš biudžeto „partne-riams“ sumokėti 600 litų. Už pranešimą, kad kurorto valdžia pa-samdė bendrovę „Misiukevičius ir partne-riai“, „partneriams“ iš kurorto kasos išmo-kėta 600 litų. Už šios naujienos nusiuntimą naujienų agentūroms – dar 300 litų. Už spaudos informacijas apie Palangos gatvės rekonstrukciją ar elektros tiekimo nutraukimą kurorte apsukruoliai „partne-riai“ nepasibodėjo paimti iš miesto kasos po 1,6 ar 1,7 tūkst. litų. Dar išlaidos „Misiu-kevičiaus ir partnerių“ degalams ir mokes-

tis už „konsultacijas“. Kas tai? Įgimtas vietos politikų ir valdi-ninkų kvailumas ar vis dėlto – pinigų išplo-vimo mašina? Proga pasireikšti Valstybės kontrolei ir Generalinei prokuratūrai. Kol prokurorai ir kontrolieriai miega, Palangos valdininkus galima laikyti tik pinigų skonio nepažįstan-čiais kūdikiais. Antai kurorto meras R. Kirstukas teigia nieko nesuprantąs apie žiniasklaidos virtu-vę ir siūlo visko klausti jo „ryšininkų“. Įdomu, kokią sąskaitą už atsakymus šie „ryšininkai“ po to išrašys Palangos savivaldybei? Čia juk ne kokie nors tualetai. Kurorto plėtros skyriaus vedėja L. Še-metulskytė net įsitikinusi, kad savivaldybės neturi dominti, nei kiek, nei už ką mokama. Anot jos, svarbu tik išleisti visus „partne-riams“ skirtus 88 tūkst. litų.

UžtiekpinigųPalangossavival-dybėjegalimapasamdytibentporąatstovųspaudai.Kurortoadminis-tracijosdirektoriausV.Kuznecovokalbos,esąnėratokioetato,todėlpatogiau samdyti „ryšininkus“,kelia tik juoką. Šį darbą galimapatikėti, pavyzdžiui, vienam išgausybėsmeropatarėjų.

Įdomu, ar meras R. Kirstukas būtų toks pat naiviai vaikiškas, jei išgėręs puodelį kavos restorane nekreiptų dėmesio į sąs-kaitoje įrašytą dar ir butelį konjako bei jūrų gėrybes? Apmokėtų sąskaitą, nes juk jis nesupranta restoranų virtuvės subtilybių.Kai mokama iš mokesčių mokėtojų pinigų, galima būti ir dosniam, ir naiviam. Tuo ir naudojasi visokie „ryšininkai“ ir „partneriai“.Abejingas požiūris į mokesčių mokėtojų pinigus – jau savaime smerktinas žmonių išrinktos valdžios požiūris. Bet dar blogiau yra tai, kad tokie nusi-kalstami valdžios ir viešųjų ryšių bendrovių finansiniai sandoriai meta šešėlį žiniasklai-dai, nes „ryšininkai“, žūtbūt stengdamiesi iš-pešti kuo daugiau sąskaitų, nesivaržydami kuria mitą ar tiesiog skleidžia paskalas, kad

kiekvienas tekstas spaudoje ar reportažas televizijoje yra nupirktas. Viešųjų ryšių rinka šalyje sparčiai plečia-si. Palangos atvejis išniro į dienos šviesą tik todėl, kad „partneriai“ nesumojo, jog mies-to taryboje egzistuoja ir valdžią kritikuojan-ti opozicija. Lieka tik įsivaizduoti, kaip įžūliai vie-šųjų ryšių bendrovės gali maustyti savo klientus – privačias bendroves? Kiek to-kių fiktyvių sąskaitų kaip „Misiukevičius ir partneriai“ Lietuvoje pateikiama kasdien? Kiek kartų per metus meluojama, kad už straipsnius ir net nebūtus pokalbius su re-daktoriais reikia susimokėti? „Misiukevičiaus ir partnerių“ sąskaitėlės Palangos kurortui atskleidė, kad viešųjų ry-šių versle neegzistuoja jokios taisyklės.Priešingai, nori daugiau uždirbti – kuo dau-giau postringauk savo klientams apie tai, kokia korumpuota yra žiniasklaida. Kai vy-rauja tokia nuomonė, lengviau įtikinti bet kokį kirstuką atverti valstybės ar privačios bendrovės piniginę.

„Lietuvos rytas“, 2007 m. lapkričio 7 d.

Giedrius ŠATKAUSKAS

Arūnas PRANCKEVIČIUS

Dainius ŽELVYS

Vytautas KORSAKAS

Elena KUZNECOVA

Juozas ZOBERNIS

Nr. 5

Nr. 8

Nr. 6

Nr. 9

Nr. 4

Nr. 7

Laiko ženklaiIš spaudos puslapiųMūsų kandidatai

8 9


Palangos veidas per 20 metų beveik nepakito. Ne veltui žurnalistai vizitus į Palangą

įvardina kaip kelionę laiko mašina į praeitį. Pagrindinis būsimos miesto valdžios tikslas – pakeisti miesto veidą. Didžiausiame šalies kurorte jau seniai turėjo atsirasti kurortui būtini visuomeninės paskirties

objektai: pramogų centrai, modernūs sporto kompleksai, nauji sveikatinimo objektai, erdvūs baseinai. Todėl mes sieksime kuo skubiau pastatyti kurortą atgaivinsiančius objektus, kurie leis sumažinti sezoniškumo problemą ir sukurs naujas darbo vietas miesto gyventojams.

NUMATOMI DARBAI

Mineralinių ir terminių vandenų gydyklų statyba

2011–2015 m.

Palangos koncertų salės statyba

2011–2014 m.

Sporto komplekso statyba

2011–2012 m.

Naujos autobusų stoties statyba

2011–2013 m.

Kurhauzo pastato atstatymas sutvarkant šalia esantį skverą ir čia įrengiant šviesos ir muzikos fontaną

2011–2014 m.

Patvirtinti rengiamą buvusių Jūrininkų ligoninės Reabilitacijos centro (Vytauto g. 170) teritorijos detalųjį planą iki 2011 m. pabaigos.Kooperuojant savivaldybės ir privačių investuotojų lėšas parengti gydyklos veiklos galimybių studiją ir techninį pro-jektą iki 2012 m. vidurio.

Pagal LR kultūros ministerijos parengtą galimybių studiją Vasaros koncertų salės vietoje iki 2012 m. vidurio savivaldybės, valstybės ir ES fondų lėšomis parengti techninį pastato projektą. Statybos dar-bus pradėti 2013 m. pradžioje.

ES fondų ir savivaldybės paskolos lėšo-mis 2011 m. pradėti miesto stadiono teritorijoje (Sporto g. 3) universalios 2 000 – 2 500 žiūrovų vietų sporto salės statybą ir darbus pabaigti iki 2012 m. pabaigos.

Iki 2012 m. pabaigos pastatyti naują autobusų stotį automobilių aikštelėje prie „Statoil“ degalinės. Dabartinės au-tobusų stoties patalpas pritaikyti infor-macijos paslaugų teikimui apie privatų apgyvendinimo sektorių.Nustatyti patogius viešojo transporto maršrutus iki naujosios autobusų sto-ties.

Turto privatizavimo fondo ir banko pa-skolos lėšomis iš bendrasavininkių nu-pirkti pastato dalį, valstybės bei ES fondų lėšomis atstatyti Kurhauzą ir jame įkurti savivaldybę – miesto rotušę.

Sveikatinimo tikslais naudojamas mine-ralinis vanduo į Palangą ištisus metus pritrauks didesnį srautą poilsiautojų. Že-mės gelmėse esančio terminio vandens ištekliai leistų naudoti natūralų karštą vandenį, kuriuo būtų galima pripildyti ne tik atvirus baseinus, bet ir apšildyti gydyklų pastatus.

Atsiras galimybių visus metus rengti koncertus, įvairius tarptautinius kultū-rinius renginius, teatrų spektaklius, bus sudarytos tinkamos veiklos sąlygos Pa-langos meno kolektyvams, visuomeni-nėms organizacijoms.

Būtų sudarytos geresnės sąlygos Pa-langoje organizuoti įvairių sporto šakų sportininkų stovyklas, šalies ir tarptauti-nius sporto turnyrus, padidėtų viešbučių užimtumas, miesto vaikams ir jaunimui atsirastų tinkama vieta sportuoti.

Sumažės autobusų srautas Kretingos g. ir aplinkos tarša. Dabar ne sezono metu į stotį kasdien atvažiuoja apie 140 au-tobusų ir mikroautobusų. Vasarą sto-tis kasdien sulaukia iki 230 autobusų ir mikroautobusų. Perkėlus stotį į naują vietą bus patogesnis susisiekimas vyks-tantiems į darbą kituose miestuose, nes daugiausia darbingo amžiaus palangiš-kių gyvena rytinėje Palangos dalyje.

Miesto centre bus atstatytas istorinis kurorto pastatas. Reprezentacinė mies-to vieta bus skirta savivaldybei, kurios salėje taip pat vyks įvairūs miesto ben-druomenės reginiai, parodos. Sutvarky-tas skveras su šiuolaikišku fontanu taps žmonių traukos vieta.

KAIP TAI PADARYTI OBJEKTO REIKŠMĖ /LAUKIAMAS REZULTATAS

Rinkimų programa

Miestui

Skveras prie Kurhauzo: dabartis ir ateities vizija

10 11


Kurorto gyvenimas neįsivaizduojamas be poilsiautojų, todėl būtina, kad

į Palangą pailsėti atvykstantys žmonės

čia jaustųsi laukiami, kad mūsų kurorte jiems būtų saugu ir patogu, kad jie čia norėtų sugrįžti ne tik vasarą, bet ir žiemą.

NUMATOMI DARBAI

Modernių kelių aukštų automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas

2011–2015 m.

Ledo arenos ir pramogų komplekso statyba

2011–2014 m.

Paplūdimio infrastruktūros įrengimas

2011–2012 m.

Laisvos interneto prieigos (WIFI) zonų įrengimas populiariose miesto viešosiose erdvėse2011–2012 m.

Vaikų žaidimų parkų įrengimas

2011–2012 m.

Alkoholio prekybos apribojimas

nuo 2011 m.

Atsisakyti automobilių stovėjimo rinkliavos ne sezono metu

nuo 2011 m. rudens

Savivaldybės ir investuotojų lėšomis pastatyti automobilių stovėjimo aikš-teles dabartinėje autobusų stoties teri-torijoje, Rąžės g., ir priešais savivaldybę, Vytauto g.

Iki 2014 m. pastatyti Ledo areną ir pramogų kompleksą savivaldybei pri-klausančioje Bangų g. automobilių sto-vėjimo aikštelėje. Objektą statyti pritrau-kiant privačius investuotojus (koncesijos, sklypo nuomos ar kitais pagrindais), su-teikiant mokestines lengvatas.

Paskelbus viešą paslaugos teikimo kon-kursą nuo 2011 m. vasaros sezono prie paplūdimio takų įrengti konteinerinius tualetus su dušais ir juos prijungti prie miesto vandentiekio sistemos. Savi-valdybės ir verslininkų lėšomis įrengti aktyvaus poilsio paplūdimius, pastatyti sporto įrenginius ir aikšteles. Įrengti centrinių paplūdimių takų ap-švietimą, poilsio ir apžvalgos aikšteles.

Įrengti nemokamo bevielio interneto zonas centrinėse miesto aikštėse, skve-ruose, parkuose.

Savivaldybės biudžeto bei privačiomis rėmėjų lėšomis prie poilsio namų „Pu-šynas“ bei Šventosios seniūnijoje įrengti vaikų žaidimų parkus, sutvarkyti aplinką, įrengti takus, suoliukus, apšvietimą.

Uždrausti alkoholio prekybą visoje Pa-langos miesto savivaldybės teritorijoje nuo 24 val. iki 9 val.

Iki vasaros sezono pradžios pakeisti mies-to tarybos sprendimą, kuriuo rinkliava už automobilių stovėjimą būtų renkama nuo gegužės 15 d. iki rugsėjo 15 d.

Atsiras daugiau vietų automobilių stovė-jimui centrinėje miesto dalyje prie visuo-meninės paskirties objektų: turgaus, pašto, bažnyčios, teismo. Tokiu būdu bus galima apriboti automobilių stovėjimą gatvėse.

Didės pramogų pasiūla, siekiant pri-traukti poilsiautojus ištisus metus.

Paplūdimiai taps patrauklesni. Žmo-nėms bus sudarytos civilizuotos poilsio sąlygos. Atsiras nemokamų vietų akty-vaus poilsio mėgėjams.

Tai būtų patrauklu šiuolaikiškiems poil-siautojams ir miesto gyventojams, ku-riems nuolat reikalingas interneto ryšys.

Vaikų žaidimų parkai turėtų būti patrau-klios jaunų šeimų susibūrimų vietos, skatinančios šeimų poilsį.

Naktimis mieste sumažės girto jauni-mo migracija, sumažės nusikalstamu-mo lygis. Naktinės girdyklos įvaizdžio atsikratęs kurortas taps saugesnis ir patrauklesnis. Palanga labiau pritrauks ne agresyvius lėbautojus, bet tikruosius poilsiautojus.

Palanga taps patrauklesnė poilsiauto-jams ne sezono metu. Sumažės rinklia-vų našta miesto gyventojams.

KAIP TAI PADARYTIOBJEKTO REIKŠMĖ /LAUKIAMAS REZULTATAS

Koncertų salės vizualizacija pagal Lietuvos Filharmonijos finansuotą 2007 m. rugpjūčio 26 d. parengtą Vasaros estrados galimybių studiją

Poilsiautojui

Rinkimų programa Vasaros estrados salė: dabartis ir ateities vizija

12 13


Programa, skirta kurortui atnaujinti, yra neįmanoma be verslo iniciatyvos ir finansinės

paramos. Verslininkai patys žino, ko reikia Palangai. Reikia jiems netrukdyti ir padėti.

Ekologiškos pramonės objektams gali būti numatytas Liepojos plente, šalia oro uosto, esantis buvusios sovietinės armijos raketinės bazės apie 60 ha ploto žemės sklypas (pažymėtas geltonai)

Palangos oro uostas

Liepojos pl.

NUMATOMI DARBAI

Ekologiškos pramonės objektų statyba

nuo 2012 m.

Mokesčių lengvatų taikymas verslo įmonėms

nuo 2011 m.

Parama įmonėms, statančioms pramogų, sporto ir gydomosios paskirties objektus

nuo 2011 m.

Verslininkų dalyvavimas rengiant savivaldybės sprendimų projektus

nuo 2011 m.

Iki 2013 m. parengti šalia oro uosto buvusios karinės bazės 50 ha teritorijos detalųjį planą, kuriame būtų planuoja-ma aplinkos neteršiančių pramonės, lo-gistikos objektų statyba.

2011 m. priimti miesto tarybos sprendi-mus, reglamentuojančius žemės, žemės nuomos, turto mokesčių sumažinimą verslo įmonėms, kurios prisideda prie miesto savivaldybės vykdomų projektų finansavimo.

Priimti miesto tarybos sprendimą, ku-riuo naujų pramogų, sporto ir gydomųjų objektų savininkai 3 metams bus atlei-džiami nuo žemės, žemės nuomos, turto mokesčių, bus suteikiamos vietinių rin-kliavų lengvatos.

Verslininkų atstovai dalyvaus darbo grupė-se, kurios rengs verslo veiklą reglamentuo-jančius sprendimus (prekybos ir paslaugų teikimo, miesto tvarkymo taisykles).

Stambiems investuotojams bus pasiūlyta geografiškai patraukli investicijoms vieta: šalia tarptautinis oro uostas, kelias Klai-pėda–Liepoja, greta numatomas naujas aplinkkelis, už 7 km planuojama Švento-sios uosto statyba. Atsiradus ekologiškai pramonei būtų sprendžiama gyventojų nedarbo problema, miesto biudžetas gautų papildomų pajamų.

Įtrauksime verslą į miesto strateginių ir teritorijų plėtros planų realizavimą, taip sumažindami investicinę savivaldybės naštą.

Palanga taps patrauklesnė investuo-tojams, bus sukuriamos naujos darbo vietos. Atsiradę nauji objektai mažins sezoniškumo problemą.

Užtikrinsime skaidrumą ir viešumą, su-darysime sąlygas verslininkams išsakyti savo poziciją rengiant sprendimų pro-jektus.


Verslininkui

Rinkimų programa Aikštelė prie degalinės STATOIL: dabartis ir ateities vizija

14 15


Miesto savivaldybė Palangos gyventojams pirmiausia yra ne valdžia, bet viešųjų

paslaugų teikėja. Pagrindinis

miesto tarybos ir savivaldybės administracijos rūpestis turi būti gyventojų interesų tenkinimas.

NUMATOMI DARBAI

Šilumos tinklų modernizavimas

2011–2014 m.

Butų ūkio įmonės veiklos skaidrumas

nuo 2011 m.

Atliekų rūšiavimo sistemos įdiegimas

iki 2013 m.

Kolumbariumo statyba Palangos miesto kapinėse, Laidojimo namų kapitalinis remontas

2011–2013 m.

Naujos miesto ligoninės statyba savivaldybės poliklinikai priklausančioje teritorijoje

2011–2014 m.

Bendruomenės namų įkūrimas Šventojoje

2011–2013 m.

Viešosios pirties įrengimas Palangos gelbėjimo stotyje

iki 2012 m.

Švietimo įstaigų aplinkos gerinimas

2011–2014 m.

2011–2012 m. perimti Šilumos ūkį, nu-traukus sutartį su UAB „Litesko“. Įrengti papildomą biokuro katilinę.

Iki 2011 m. vidurio pakeisti Daugiabučių namų administravimo taisykles, o bendro-vę „Butų ūkis“ įpareigoti kiekvieno ketvirčio pradžioje sąskaitose už paslaugas pateikti lėšų surinkimo ir panaudojimo ataskaitas už praėjusį ketvirtį.

Joskaudų sąvartyne už ES lėšas įrengto-je aikštelėje pradėti atliekų rūšiavimą.

Miesto biudžeto lėšomis naujose Palan-gos miesto kapinėse pastatyti kolumba-riumą. Įrengti kapinių apšvietimą, kapi-taliai suremontuoti Laidojimo namus ir sutvarkyti jų aplinką.

Poliklinikos ūkinių pastatų vietoje už ES ir savivaldybės lėšas pastatyti šiuolaikiš-ką miesto ligoninę, kurioje būtų greito-sios ir būtinosios pagalbos, vidaus ligų, slaugos, fizioterapijos skyriai.

Rekonstruojant seniūnijos pastatą už ES ir savivaldybės lėšas įrengti Šventosios bendruomenės namus.

Savivaldybės biudžeto lėšomis įrengti ištisus metus veikiančią viešąją pirtį Pa-langos gelbėjimo stotyje, numatyti šios paslaugos lengvatas pensininkams ir neįgaliesiems.

Iš ES ir savivaldybės lėšų rekonstruo-ti lopšelį-darželį „Žilvinas“, St. Vainiūno muzikos mokyklą, Senąją gimnaziją ir Palangos pradinę mokyklą, prie kurios būtų pastatyta sporto salė, įrengtos pa-pildomos klasės, rekonstruoti pradinėje mokykloje esančią observatoriją. Įrengti Šventosios pradinės mokyklos stadioną.

Šilumos ūkį turi valdyti savivaldybės kontroliuojama įmonė, skaidriai vyk-danti savo veiklą. Perėmus šilumos ūkį ir įrengus biokuro katilinę sumažės šilu-mos tiekimo kaina.

Gyventojams bus sudaryta galimy-bė kontroliuoti už daugiabučių namų administravimą ir eksploatavimą suren-kamas lėšas.

Sumažės atliekų tvarkymo sąnaudos, todėl bus galima sumažinti gyventojų ir įmonių rinkliavą už atliekų tvarkymą.

Keičiantis laidojimo tradicijoms ir esant ribotai kapinių teritorijai, kolumbari-umas bus racionalus sprendimas. Bus šiuolaikiškai sutvarkyti prieš 30 metų pastatyti Laidojimo namai.

Medicinos pagalba būtų teikiama vi-siems gyventojams prieinamoje vietoje, centrinėje miesto dalyje.

Šiose patalpose vyktų visuomeninių or-ganizacijų veikla, gyventojų susirinkimai.

Palangoje atsirastų viešoji pirtis, kuri taptų patraukli pramoga ne tik miesto gyventojams, bet ir atvykstantiems po-ilsiautojams.

Bus gerinama švietimo įstaigų aplin-ka, vaikų ugdymo ir darbuotojų darbo sąlygos. Palangos pradinės mokyklos rekonstruota observatorija taps nauja pramoga, suteikiančia papildomas pa-jamas mokyklai.


Gyventojui

Rinkimų programa Miško laukymė prie jūros: dabartis ir ateities vizija

16 17


NUMATOMI DARBAI

Trečiojo amžiaus universiteto steigimas

2011–2013 m.

Savivaldybės veiklos kokybės gerinimas

nuo 2011 m.

Ne rečiau kaip du kartus per metus pristatyti miesto gyventojams mero veiklos ataskaitą

nuo 2011 m. gegužės mėn.

Gyvenamosios aplinkos sutvarkymas

2011–2015 m.

Sodų bendrijų kelių tvarkymas

2011–2014 m.

Esamo savivaldybės administracijos pastato rekonstrukcija

2011–2014 m.

Bendradarbiaudami su Klaipėdos uni-versitetu savivaldybės suteiktose pa-talpose organizuoti vyresniojo amžiaus žmonių studijas.

Reikalausime, kad savivaldybės admi-nistracijos valstybės tarnautojai ir dar-buotojai tinkamai atliktų savo funkcijas, griežtai laikytųsi Valstybės tarnautojų veiklos etikos, vidaus darbo tvarkos tai-syklių, už nusižengimus būtų traukiami drausminėn atsakomybėn.

Gegužės ir gruodžio mėnesiais miesto meras rengtų viešus susirinkimus su miesto gyventojais.

Daugiabučių namų kiemuose įrengti papildomas automobilių parkavimo vietas, suoliukus, apšvietimą, naujas vai-kų žaidimų aikšteles. Sutvarkyti ir atnau-jinti šaligatvių dangas bei pravažiavimo kelius ir takus.

Sodų bendrijoje „Pavėsis“ ir prie „Bočių“ sodų Kretingos–Klaipėdos kelio važiuo-jamosios dalies nutiesti šaligatvius, at-naujinti Kalgraužių gatvės ir Klaipėdos gatvės tęsinio prie Medvalakio garažų dangas.

Rekonstruoti esantį savivaldybės pasta-tą ir į jį sukelti Kurhauzo pastate netilp-siančius savivaldybės administracijos skyrius. Parduoti 4 šiuo metu eksploa-tuojamus savivaldybės administracinius pastatus, gautas lėšas skirti šio ir kitų savivaldybės objektų statybai ar rekons-trukcijai.

Vyresniojo amžiaus žmonių geresnė socialinė integracija į visuomenę, skati-nanti jų produktyvų ir turiningą gyveni-mą, išlaikant jų darbingumą, fizinį akty-vumą bei keliant žinių ir kultūros lygį.

Pagerės gyventojų ir juridinių asmenų aptarnavimo kokybė. Greičiau bus pa-ruošiami sprendimų projektai.

Gyventojams būtų pristatoma savival-dybės veikla, numatomi darbai. Palan-gos bendruomenė dalyvautų spren-džiant aktualiausias miesto problemas.

Daugiabučių namų kvartaluose padau-gės vietų mašinoms, bus atnaujinta daugiabučių namų teritorijų aplinka.

Sodų bendrijose ir už jų esančių gyvena-mųjų namų kvartaluose bus garantuo-tas pėsčiųjų saugumas, nes dabar gy-ventojai priversti eiti važiuojamąja kelio dalimi. Patogesnis taps susisiekimas su toliau nuo centro esančiomis gatvėmis.

Visi savivaldybės skyriai bus koncen-truoti dviejuose pastatuose, į miesto centrą būtų perkelti labiausiai gyvento-jų lankomi skyriai, todėl žmonėms bus patogiau tvarkyti savo reikalus. Savival-dybės darbuotojams bus sukurtos pa-togios darbo sąlygos. Sumažės savival-dybės išlaidos administracijos pastatų išlaikymui.


- Palangoje šilumos kilovatvalandė kainuo-ja 28,5 ct, Klaipėdoje – 19,87 ct. Tai yra be-veik 44 proc. mažiau nei Palangoje. Vidutinė daugiabučių namų 1 kv. m šildymo kaina 2010 m. gruodžio mėnesį Palangoje buvo 10,02 Lt, o Klaipėdoje – 5,75 Lt (renovuotuo-se Klaipėdos daugiabučiuose – tik 2,83 Lt). Kodėl palangiškiai už šildymą moka beveik du kartus daugiau, jei kilovatvalandės kaina skiriasi tik 44 proc.? - UAB „Litesko“ daugiabučiuose namuose ši-lumos apskaitos skaitiklius perka ir jų metro-loginę patikrą atlieka giminingoje įmonėje, kuri, kaip ir UAB „Litesko“, sietina su įmonių grupe ICOR (seniau vadinosi RUBICON).

- 2010 m. Palangoje už atliekų tvarkymą 2 kambarių buto, garažo ir sodo sklypo savi-ninkas mokėjo 270 Lt, o individualaus namo su garažu ir žemės sklypu savininkas – 180 Lt.

- savivaldybė 2010 m. nesugebėjo įsisavinti Valstybinės kelių direkcijos skirtų lėšų Mai-ronio gatvės rekonstrukcijai, todėl baigiantis metams beveik 1,5 mln. Lt buvo

priversta

grąžinti į šalies biudžetą.

- 2009 m. pradėta Meilės al. rekonstrukcija savivaldybei laiku neparengus reikiamų staty-bos dokumentų buvo sustabdyta ir statybos darbai 2010 m. nebuvo vykdomi, todėl šiai ga-tvei skirtas ES lėšas (2,9 mln. Lt) iki 2011 m. ge-gužės 15 d. realiai nebus įmanoma įsisavinti. - meras Vytautas Stalmokas per visą savo ka-denciją nebuvo inicijavęs nei vieno tarybos narių pasitarimo Kurhauzo atstatymo klau-simu.

- dar nebaigti Vlado Jurgučio pagrindinės mo-kyklos renovacijos darbai, tačiau statybininkų brokas regimas jau dabar (žr. nuotr.): nuo co-kolinės fasado dalies byra tinkas, patalpų viduje pelija sienos. Mokyklos renovacijos kaina nuo 10,3 mln. litų (tokią kainą pasiūlęs konkursą lai-mėjo rangovas) išaugo iki 11,6 mln. litų. Šiuo metu yra atlikta darbų už 9,5 mln. litų. Nebaigto-je statybvietėje jau metai kaip nematyti statybi-ninkų, nes savivaldybė jiems nemoka už darbus. Vieno kvadratinio metro renovacijos kaina V. Jurgučio mokykloje jau pasiekė apie 2 230 litų, o naujo Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpuso statybos vienas kva-dratinis metras nekainavo nė 2 tūkst. litų.

- nors po vaikų lopšelio-darželio „Nykštu-kas“ 3,7 mln. Lt kainavusios renovacijos praėjo vos 3 metai, o jau blunka fasado spalvos, trupa išorės plokščių kampai (žr. nuotr.), sutrūko sienos viduje. Brokas pradėjo lįsti praėjus keliems mėnesiams po to, kai Palangos bendrovės „Parama“ statybininkai baigė darbus. Apie broką darželio vadovė savivaldybę informavo ne kartą, tačiau į jos raštus nebuvo reaguoja-ma. Gal taip laukiama, kol sukaks 5 metų garantinis laikotarpis, kai brokas taisomas rangovų lėšomis?

Gyventojui

Ar žinote, kad:Rinkimų programa

Raštai, į kuriuos savivaldybė atsakė pavėluotai arba visai neatsakė

Šilumos kainų kitimas Palangoje, Kretingoje, Gargžduose

18 19


„Parašykite vieną kartą, kad visi žinotų: savivaldybės administracijos direk-

torius Valerijus Kuznecovas nėra nei mano vyras, nei giminė“, – susėdus pokalbiui pa-siskubino užtikrinti Palangos savivaldybės kontrolierė Elena Kuznecova. Vis daugiau V. Kuznecovo vadovaujamos administra-cijos pažeidimų atskleidžiančią bendra-pavardę kontrolierę dažnai pasiekia „visa-žinių“ komentarai, neva Kuznecovų šeima skiriasi, todėl žmona darbe ir puolanti vyrui į atlapus.

Iš tiesų, Elenos vyras – Vladivostoke (Ru-sija) gimęs ir jokių giminių Lietuvoje ne-

turintis Andrėjus Kuznecovas – yra tolimas nuo savivaldybės reikalų. Jis dirba Palangos skrydžių valdymo centro pamainos viršinin-ku. Šeimyniniam gyvenimui 1979 metais juos abu sujungė Palangos miestas, kuriame baigę aukštuosius mokslus jie buvo paskirti dirbti.

Jurbarko rajone Eržvilko miestelyje gimu-si ir augusi, o vėliau Vilniaus universitete

ekonomiką baigusi Elena Palangoje atsidū-rė 1977 metais, nors turėjo pasiūlymą likti universitete ir siekti mokslininkės karjeros. Palanga nusvėrė buitiniais dalykais: sosti-

nėje būtų tekę brangiai nuomotis butą, o kurorto Prekybos valdybos planavimo sky-riuje pradėjusiai dirbti jaunai specialistei buvo suteiktas bendrabutis.

Prieš 10 metų E. Kuznecovai likimas dar kartą lėmė pasirinkti Vilnių arba Palan-

gą. Jai buvo pasiūlytos vieno iš Valstybės kontrolės departamento direktoriaus pa-vaduotojos pareigos. Vyras būtų perėjęs dirbti į Skrydžių valdymo centrą Vilniuje. Šeima ilgai dėliojo kardinalių pasikeitimų pliusus ir minusus, kol galiausiai nutarė, kad gyvenimo saulėlydį geriau pasitikti ne triukšmingoje sostinėje, bet jaukiame ku-rorte prie jūros.

Tuo metu E. Kuznecova nuo 1997 metų jau dirbo savivaldybės kontroliere. Į

šias pareigas ją pakvietė tuometis Palangos meras Pranas Žeimys, nes tada tai buvo po-litinio pasitikėjimo pareigybė. Nuo to laiko daug kas pasikeitė: savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba pasidarė savarankiška ir nuo miesto valdžios nepriklausoma insti-tucija, kurios rekomendacijos tapo priva-lomos savivaldybės vadovams. Per E. Kuz-necovos darbo savivaldybės kontroliere laikotarpį miestui vadovauja jau penktas

meras.

Tačiau ir tuomet, ir dabar Elena miesto vadovų nebuvo mėgiama, nes jos, kaip

kontrolierės, prievolė yra rinkti valdžios pa-liekamas savotiškas šiukšles – aiškintis įvai-riausius savivaldybės darbo pažeidimus ir juos viešinti visuomenei. Tai labiausiai ir erzina blogus darbus nutylėti linkusią val-džią. „Atrodytų, turėčiau būti pats artimiau-sias kiekvieno mero pagalbininkas, kuris eina iš paskos ir taiso jų padarytas klai-das“, – piktos valdžios reakcijos negali su-prasti kontrolierė.

Elena prisimena ir konfliktą su ją priė-musiu P. Žeimiu. Vos tik pradėjusi dirb-

ti, kontrolierė nustatė, kad nuomodamas vilą „Anapilis“ Kultūros centras nemokėjo PVM ir valstybei liko skolingas apie 300 tūkst. litų. Savivaldybei tai buvo dideli pinigai. Įširdęs P. Žeimys ėmė priekaištau-ti kontrolierei už tokias patikrinimo išva-das. Tada užsiplieskė ir nekaltai užsipulta E. Kuznecova, kuri išeidama iš mero kabi-neto taip trinktelėjo durimis, kad ties stak-tomis nubyrėjo tinkas.

Elena pasakoja, kad tai buvo vieninte-lis P. Žeimio pasipiktinimas kontrolės

išvadomis. Šiaip jis suprato, kad sąžininga kontrolierė neturi teisės nepastebėti pa-žeidimų, nes netaisomi jie vėliau išauga iki dar didesnių problemų. P. Žeimys tik klaus-davo, ar tai tikrai tokie dideli pažeidimai ir kokios jų pasekmės.

Apskritai su dažnai besikeitusiais me-rais Elenai didelių bėdų nebuvo, nes

tuomet kontrolieriai tikrindavo praėjusį lai-kotarpį, kai miestui vadovaudavo ankstes-ni merai. Bet nuo 2006 metų audito tvarka pasikeitė ir kontrolieriams buvo privaloma tikrinti darbą už einamuosius metus. Tada visi atrasti pažeidimai badė tuo metu dir-busių merų akis. 2007 metais E. Kuznecova nustatė, kad už karštą vandenį pinigus iš gyventojų pasiima „Litesko“, o su miesto vandentiekio įmone už šio vandens nuo-tekas atsiskaito tik iš dalies. Susidariusius nuostolius, kurie per keletą metų pasiekė 452,6 tūks. litų, turi padengti vandentiekio įmonė. Šitaip didėjo savivaldybės įmonės sąnaudos, o nuostoliai buvo dengiami gyventojams didinant vandens tiekimo tarifą.

Perskaitęs patikrinimo ataskaitą tuome-tis meras Remigijus Kirstukas kontro-

lierei išdrožė: „Pateiktos išvados mūsų ne-tenkina.“ E. Kuznecova tuomet pirmą kartą iš miesto vadovo išgirdo savotišką pagei-davimą rašyti valdžią tenkinančias išvadas. „Bet aš nustatau tai, ką randu tikrinamuose dokumentuose. Nepamatyti tų dokumen-tų arba kitaip juos įvertinti aš negaliu“, – sako kontrolierė.

Dabartinės miesto valdžios nepasiten-kinimą E. Kuznecova juto kasmet.

Palangos vadovams nepatiko išvados nepagrįsto lėšų švaistymo viešųjų ryšių įmonei „Misiukevičius ir partneriai“, grubių pažeidimų skiriant socialinį būstą, dėl į biu-džetą nerenkamų pinigų už reklamą. Tačiau atrodo, kad miesto valdžią ypač piktino ne tiek pačios išvados, kiek jų viešinimas. Ga-liausiai dėl savo pareigų vykdymo E. Kuz-necova net buvo apkaltinta politikavimu.

Patyrusi ekonomistė savo nuomonę turi ir dėl didelių šilumos kainų. Per metus

„Litesko“ apyvarta siekia apie 13 mln. litų. Tiek pinigų šiai įmonei sumokame mes, palangiškiai. Tačiau, anot E. Kuznecovos, investicijų ir darbų rangovai bei žaliavų tie-kėjai yra dukterinės arba giminingos „Lites-ko“ įmonės, už kurių paslaugas mokama negailint pinigų. Todėl taupyti net neban-dančios „Litesko“ veiklos sąnaudos atgula į didėjančius šilumos tarifus.

Savivaldybės vadovams buvo netikėtas E. Kuznecovos ketinimas siekti tarybos

nario mandato. „Trūko kantrybė stebėti nuolatinius valdžios pažeidimus, dėl ku-rių dažniausiai kenčia miesto biudžetas, ir nenorą taisyti padėtį. Manau, kad būdama miesto taryboje padėsiu išvengti klaidų neleisdama joms atsirasti. Kad mane pa-keisiančiam kontrolieriui būtų lengviau dirbti“, – taip savo apsisprendimą paaiškino E. Kuznecova.

Jokiai partijai nepriklausanti savivaldybės kontrolierė Tėvynės sąjungos kandidatų

sąrašą pasirinko įvertinusi konservatorių darbą miesto taryboje. „Tai yra iki šiol ge-riausiai dirbanti opozicija, kuriai iš tiesų rūpi miesto interesai. Įspūdį daro ir konservato-rių lyderis Šarūnas Vaitkus, kuris subrendo kaip politikas. Šis jaunas žmogus greitai įsigilina į problemą. Labiausiai patinka tai, kad jis neatidėliodamas siekia rezultato. Šis bruožas miesto meru siekiančiam būti palangiškiui yra labai svarbus“, – savo nuo-monę išdėstė E.Kuznecova.

Keliones mėgstanti E. Kuznecova su vyru Andrėjumi bei savo broliu Jonu (kairėje) ir jo žmona nusifotografavo keliaudama po Norvegiją. Elena dar turi vyresnę seserį Birutę, kuri, išėjusi į pensiją, persikėlė gyventi į Palangą. Sesers vaikų krikštamotei E. Kuznecovai savo vaikais pasidžiaugti nebuvo lemta. Jaunystėje dėl sunkios ligos ne kartą operuota moteris šio gyvenimo džiaugsmo nebepatyrė.

Jaunystėje Elenai su studentų statybos būriu teko padirbėti ir Erfurte (Vokietija) kasant griovius

Karčios teisybės sakytoja miela ne visiems

Mūsų kandidatai iš arčiau

20 21


Miesto tarybos narys. 1990–1994 m. buvęs Palangos meras. 62 metai. 1971 m. tuometiniame Kauno politechnikos institute įgijo inžinieriaus-mechaniko specialybę. Dirba Šiaulių banko Klaipėdos filialo direktoriumi.

Palangos miesto botanikos parko direktorius. 65 metai. 1980 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. Įgijo miškų ūkio inžinieriaus specialybę. Nuo 1992 m. dirba ir pavyzdingai tvarko Palangos miesto botanikos parką. Yra Lietuvos dendrologų draugijos narys ir Palangos botanikos parko fondo pirmininkas.

Palangos Stasio Vainiūno muzikos mokyklos direktorė. 56 metai. 1980 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Nuo 1992 m. dirba Palangos S. Vainiūno muzikos mokyklos direktore.

Palangos pradinės mokyklos direktorė. 62 metai. 1984 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1978–1988 m. dirbo Palangos I vidurinėje mokykloje mokytoja. 1988–1991 m. – Palangos „Baltijos“ vidurinėje mokykloje direktoriaus pavaduotoja ugdymui, nuo 1991 m. – Palangos pradinės mokyklos direktorė.

Šventosios seniūnas. 59 metai. 2002–2007 m. buvo Palangos miesto savivaldybės tarybos narys, 2006–2007 m. – Palangos miesto mero pavaduotojas.

UAB „Palangos vandenys“ abonentinės tarnybos viršininko pavaduotojas. 55 metai. 1981 m. baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą, Statybos fakultetą, ir įgijo inžinieriaus-statybininko specialybę. Nuo 1997 m. iki 2005 m. su pertrauka dirbo Šventosios seniūnu. 2000 m. buvo išrinktas į Palangos miesto savivaldybės tarybą.

Nuo 2006 metų liepos vidurio Tėvynės sąjungai- Lietuvos krikčionims demokratams atstovaujantys tarybos nariai Šarūnas Vaitkus, Mindaugas Skri-

tulskas, Dainius Želvys, Giedrius Šatkauskas buvo vienin-teliai, kurie viešai paskelbė ir įkūrė opozicijos frakciją miesto taryboje. Per šiuos metus savo aktyviais veiksmais ne kartą drebino miesto valdžią: aštriai kritikavo dėl UAB „Lites-ko“ ir UAB „Palangos butų ūkis“ veiklos, stabdė miestui nenaudingus sprendimus. Neretai padėdavo gyventojams tada, kai juos abejingai atstumdavo miesto vadovai, turin-tys visus vykdomosios valdžios svertus.

Opozicijai priklausantys tarybos nariai pra-ėjusiais metais inicijavo gyventojų apklausą dėl sutarties su UAB „Litesko“ nutraukimo. Miesto valdžia šią iniciatyvą sutiko labai nepalankiai – buvo daromos įvairios kliū-tys: norėta apklausą organizuoti palangiš-kiams pačiu nepatogiausiu laiku – vasaros viduryje, kai daugelis atostogauja ar užsii-ma poilsiautojų apgyvendinimu, buvo rei-kalaujama, kad gyventojai apklausos metu turėtų pažymas apie savo registraciją. Vis dėlto, opozicijai pavykus apklausos laiką perkelti į rugsėjo mėnesį, paaiškėjo, kad 99 procentai iš 2 155 apklausoje dalyvavu-sių palangiškių pasisakė už tokios sutarties nutraukimą. Nors šis žingsnis miesto val-džios neįtikino net peržiūrėti miestui ne-naudingą sutartį, tačiau yra pasiektas tam tikras rezultatas – beveik visos šiuose rin-kimuose dalyvaujančios partijos savo pro-gramose numato tikslą – nutraukti sutartį su UAB „Litesko“.

Mitingas aktualiais klausimais

Opozicinės frakcijos nariai aktyviai dalyva-vo pernai rugsėjo mėnesį organizuojant

gyventojų mitingą, kuriame dalyvavo apie 700 palangiškių. Mitinge buvo išsakytos opios gyventojų problemos dėl komuna-linių paslaugų. Buvo reikalaujama, kad UAB „Palangos butų ūkis“, teikdamas sąskaitas, nurodytų kam buvo panaudoti gyventojų pinigai, skirti jų daugiabučio namo eksplo-atacijai. Taip pat, mitingo metu priėmus peticiją, buvo reikalaujama nutraukti sutar-tį su UAB „Litesko“.

Elektros pasisavinimas šilumos punk-tuose

Miesto tarybos nariai Š. Vaitkus ir D. Želvys kartu su antstole ir „VST“ atstovu praėjusiais metais balandžio mėnesį patikrino dviejų daugiabučių namų šilumos punktus, ku-riuos valdo UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“. Buvo užfiksuota, kad be gyventojų sutikimo bendrovei „Litesko“ priklausantys cirkuliaciniai siurbliai prijungti prie bendro naudojimo elektros tinklų. Tokiu būdu už siurbliams naudojamą elektros energiją moka daugiabučių gyventojai. Pagal Žve-jų g. 42 ir Taikos g. 16 namuose įrengtų siurblių galią buvo paskaičiuota, kad per daugiau nei penkerius metus UAB „Litesko“ šiuose namuose sunaudojo elektros ener-gijos už 3 tūkst. 891,89 litus. Tokiu būdu UAB „Litesko“ galimai neteisėtai visų Palan-gos daugiabučių namų gyventojų sąskaita savo sąnaudas mažina apie 30 tūkst. litų per metus. Dėl galimai neteisėto elektros pasisavinimo daugiabučių namų šilumos punktuose tarybos narys D. Želvys kreipėsi į Palangos miesto apylinkės prokuratūrą.

Opozicijos siūlytas sprendimo projek-tas dėl rinkliavos už atliekų tvarkymą

Tarybos nariai M. Skritulskas ir G. Šatkaus-kas inicijavo sprendimo projektą, kuriuo būtų mažinama vietinė rinkliava už atlie-kų tvarkymą nedidelių butų, sodų sklypų,

garažų savininkams. Sprendimu buvo siū-loma labiau diferencijuoti rinkliavą, atsi-žvelgiant į būsto plotą. Pavyzdžiui, nuo 40 iki 60 kv. m ploto butų savininkams buvo siūloma nustatyti 80 litų mokestį, nuo 60 iki 80 kv. m – 100 Lt. Dabar taryba dides-nių nei 40 kv. m ploto butų gyventojams yra patvirtinusi 132 litų mokestį. Už sodo sklypą mes siūlėme 40 litų mokestį vietoj dabar mokamų 60 litų. Opozicijos nariai siūlė rinkti rinkliavą ne tik pagal Nekilnoja-mojo turto registro duomenis, bet ir pagal faktines aplinkybes. Buvo nustatyta, kad apie 20 proc. namų savininkų atliekų rin-kliavos nemoka, nes nėra įregistravę savo naujai pastatytų namų Nekilnojamojo tur-to registre. Tačiau valdančioji dauguma šį opozicijos pasiūlymą atmetė.

Atsikratė mobiliojo ryšio antenų

Laiškas miesto laikraščiui: „Mes, kurorto Sodų g. 30-ojo namo gyventojai, visą ba-landžio mėnesį atkakliai reikalavome iš AB „Lietuvos radijas ir televizija“ Klaipėdos siuntimo tarnybos vadovo B. Ruzgaus, kad būtų išmontuota savavališkai įrengta mo-biliojo ryšio antena nuo mūsų namo sto-go. Pagalbos kreipėmės į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių V. Kuznecovą ir merą V. Stalmoką, tačiau iki šiol jokio atsakymo nesulaukėme. Mobiliojo ryšio antenos jau nebėra, nes mums labai padėjo miesto tarybos narys Šarūnas Vaitkus, kuris informavo gyven-tojus apie esamą padėtį, suteikė reikiamą teisinę pagalbą. Tai žmogus, kuris laikosi duoto savo žodžio, negaili asmeninio laiko ir pastangų, yra ryžtingas, atkaklus, visada pasiruošęs padėti tam, kas prašo jo pagal-bos. Nuoširdžiai jam dėkojame.Sodų g. 26, 28, 30, 32 namų 84 gyventojų vardu pasirašo B. Pupšienė, D. Jonušienė, E. Bėrontienė.“

Rimantas Antanas MIKALKĖNAS

Antanas SEBECKAS

Virginija MAROZAITĖ

Angelina KOMAROVA

Eugenijus ČILINSKAS

Raimundas LITVINAS

Nr. 11

Nr. 14

Nr. 12

Nr. 15

Nr. 10

Nr. 13

Opozicijos darbaiMūsų kandidatai

Apklausa dėl sutarties su UAB „Litesko“ nutraukimo

22 23


Norint nuvykti į svečius pas Botanikos parko direktorių Antaną Sebecką,

reikia gerokai pavargti. Kad Vokiečių gatvė yra Vilniaus senamiestyje, ko gero, žino visa Lietuva, tačiau taip pavadinta gatvė Palan-goje, buvusiame Anaičių kaime, žinoma nedaugeliui palangiškių. Iš tiesų, nuo plen-to iki A. Sebecko namo keletą kilometrų nudardėjus apsnigtu žvyrkeliu, labiau pa-našu, kad patekai į kaimą. Didžiausiu Lietu-vos kurortu čia nekvepia net iš tolo.

Tačiau prieš 8 metus kamarėlę Sodų gatvės daugiabutyje į nuosavą namą

prie Palangos miesto prijungtame kaime iškeitęs A. Sebeckas tokiomis permainomis patenkintas: „Aš juk iš sodžiaus kilęs, ūki-ninkas iš prigimties.“ Jurbarko rajone, Šim-kaičių kaime, Antanas gimė paskutiniai-siais karo metais. Tie, kurie Botanikos parko direktorių su gimtadieniu sveikina pagal įrašą pase – sausio 10 dieną, net neįtaria, kad taip kažkada užrašė apsižioplinęs kai-mo raštininkas. A. Sebeckas iš tikrųjų gimė sausio 6 dieną. Šią tikrąją gimimo dieną jis ir švenčia.

„Ne įrašai metrikuose tuomet žmo-nėms rūpėjo. Svarbiausias rūpestis

buvo, kaip per Lietuvą ritantis karo ban-gai išlikti gyviems“, – atsidūsta laukuose žmonos surinktų žolelių arbatos pasiū-lęs šeimininkas. Pernai balandį prieš pat 90 metų jubiliejų mirusi jo mama, nors li-goninėje ir dirbo slauge, visą amžių pragy-veno Antano gimtajame kaime. Tėvelis visą

gyvenimą darbininku praleido miške. Iš čia ir tas Antano potraukis kaimui, gamtai, me-džiams. Todėl baigus 7 klases nebuvo nė klausimo, kur pasukti. A. Sebeckas atsidūrė Miškų technikume, kuriame baigė vidurinę mokyklą ir įgijo miškų ūkio techniko spe-cialybę.

Baigęs mokyklą jis buvo paskirtas į Kre-tingos miškų ūkį, Kartenos girininkiją.

Po trijų savaičių – šaukimas į kariuomenę. Baltarusijoje atpylęs pustrečių metų į Lie-tuvą grįžęs kareivėlis mėgino įsidarbinti tėviškėje, Jurbarko gamtos apsaugos sky-riuje. Palangiškių laimei, Antano tąkart ten nepriėmė ir jam teko grįžti į ankstesnę dar-bovietę – Kretingos miškų ūkį. Iš pradžių – į Darbėnų, vėliau – į Vaineikių girininkiją.

Į Palangą A. Sebeckas koją įkėlė 1973 me-tais, kai tuometis Botanikos parko direk-

torius Kazimieras Urbonavičius jauną miš-kininką pakvietė dirbti parko sodininku. Tada neseniai atnaujintas parkas Antanui padarė didžiulį įspūdį: tvarkingi takeliai, nušienautos pievutės, kuriose ryškiais kon-tūrais išsiskiria medžių ir želdynų kompozi-cijos. „Su Vaineikių miško kemsynais nepa-lyginsi“, – juokiasi A. Sebeckas.

Nuo to laiko su Palangos parku savo gyvenimą susiejęs A. Sebeckas sako,

kad dirbti parke daug gudrumo nereikia, bet būtinas nuoširdus ir sąžiningas darbas. Antanas parką lygina su vaiku, kurį kasdien

reikia nuprausti, sušukuoti, kartkartėmis patrumpinti plaukus, nukarpyti kojų, rankų nagus. „Užleisk vaiką nors mėnesiui, ir jis taps neatpažįstamas“, – sako Antanas.

Anot jo, neprižiūrėtas parkas pasikeis dar greičiau: užžels takeliai, išsišakos

medžiai, ant peraugusios žolės nuguls vėjo nulaužytos šakos, išvirs seni ligoti kamie-nai, krūmynais apaugs pievos. Taip parkas virs elementariu mišku. „Kad jis būtų parkas, reikalinga nuolatinė, kasdienė priežiūra. Daugiau dirbant parke nieko ir nereikia“, – apie savo lyg labai lengvą darbą juokauja A. Sebeckas.

Botanikos parke kasmet iškertama po 100 kubinių metrų senų ir ligotų me-

džių. Tačiau į jų vietą sodinami nauji. Per-nai pasodinta per 300 medžių. Kiek parke iš viso auga medžių, A. Sebeckas negali pasakyti – niekas nebandė suskaičiuoti. Ta-čiau žino, kad iš viso yra 250 rūšių medžių ir krūmų. Anksčiau prie jų buvo statomos lentelės su augalų pavadinimais, tačiau žaisdami vaikai jas ėmė kaitalioti vietomis ir medžių žymėjimas nebeteko pažintinės prasmės.

A.Sebecko įsitikinimu, visa laimė, kad po karo apleistas parkas buvo at-

kurtas tuomet, kai jame dirbo palangiškiai, kurie parką prižiūrėjo dar grafų Tiškevičių laikais. Tai jie parodė visus užžėlusius ta-kelius ir pirmajam parko direktoriui Pranui Martinaičiui, ir padėjo atkurti dar XX am-žiaus pradžioje Europoje garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andre sukurto parko vaizdą. Laikantis jo stiliaus parkas buvo plečiamas. E. F. Andre suprojektuoto Palangos parko plotas prieš karą siekė 36 hektarus. A. Sebeckui atėjus dirbti 1973 metais parkas buvo išsiplėtęs iki 86 hektarų. Šiuo metu dėl pietinės miš-ko pusės Palangos botanikos parkas yra išaugęs iki 101 hektarų ploto.

Iki tapdamas parko direktoriumi A. Se-beckas čia dirbo įvairius darbus. Norėda-

mas išsaugoti neužimtus etatus, tuometis

parko direktorius darbuotojams skirdavo vis kitas pareigas, taip demonstruodamas, kad visi etatai yra reikalingi. Sodininku pri-imtam A.Sebeckui teko darbuotis agrono-mu, fitopatologu (augalų ligų specialistu), ir miškininku. Dėl tokio mėtymo dabarti-nis parko vadovas visai nesigaili ir net tuo džiaugiasi - taip jis parką pažino iš visų pu-sių.

1983 metų parkas buvo prijungtas prie miesto komunalinio ūkio, o Botanikos

parko direktorius tapo vyriausiuoju meis-tru. Po šešerių metų juo buvo paskirtas A.Sebeckas. 1992 metais Botanikos parką vėl atskyrus ir įsteigus naują įstaigą, Anta-nas tapo jos vadovu ir parkui direktoriauja iki šiol. Dirbdamas parke A.Sebeckas bai-gė tuometę Žemės ūkio akademiją ir įgijo miškų ūkio inžinieriaus kvalifikaciją.

Vadovaujant A.Sebeckui, Botanikos parkas buvo taip išpuoselėtas, kad

prieš dešimt metų į Palangą atvykusi Euro-pos Sąjungos parkų inspektavimo komisija liko išsižiojusi. Nes nesitikėjo, kad buvusio-je Sovietų Sąjungos teritorijoje ras taip su-tvarkytą didžiojo E.F.Andre parką. Nežinia, ar tos komisijos išvados turėjo kokią įtaką netrukus išleisto pasaulio parkų katalogo sudarytojams. Tačiau į leidinį apie 1001 pasaulio parką, kuriuos rekomenduojama aplankyti, iš Lietuvos buvo įtrauktas vie-nintelis Palangos botanikos parkas. Nors Lietuva turi kelis E.F.Andre sukurtus parkus Užutrakyje, Trakų Vokėje, Lentvaryje. O kur dar grafo Zubovo įkurtas angliškojo stiliaus parkas Kretingoje, grafo Oginskio Rietavo dvaro parkas.

„Ten apsilankę palangiškiai supras-tų, ką reiškia tinkamai prižiūrimas

parkas“, - šypsosi A.Sebeckas. Nors mūsų parkas pelnytai yra pripažintas gražiausiu šalies parku, Botanikos parko vadovas žada dar šviesesnę jo ateitį atlikus pagal 2005 metais parengtą projektą prasidėjusią par-ko renovaciją. Šiemet turinčiam pasibaigti pirmajam renovacijos etapui bus atnaujinti visi istoriniai takeliai, pakeisti Birutės kalno

laiptai, atnaujinta laistymo sistema, pakeis-ti visi tvenkinių tilteliai. Vėliau parką turėtų apjuosti tvora, jis turėtų būti apšviestas.

Tačiau tokį parką A.Sebeckas tikisi re-gėti ne kaip parko vadovas, o kaip lan-

kytojas. „Esu pensininkas, Botanikos parko vadovo vietą turėčiau užleisti jaunesniems, tačiau savo miestui dar galiu būti nau-dingas. Štai dėl ko nusprendžiau pasukti į politiką“, - sako jis. Ankstesniais metais ne vienuose rinkimuose A.Sebeckas buvo agi-tuojamas papuošti įvairių partijų sąrašus. Tačiau Botanikos parko vadovas vilionėms nepasidavė, nes jautėsi jaunesnis ir matė parke dar nepadarytų darbų. Dabar dėl parko ateities kiek ramiau. A.Sebeckas sa-kosi esąs tolimas nuo politikos ir politikuoti nemokąs. Tačiau jam įsirėžė į rinkiminį są-rašą pakvietusio Šarūno Vaitkaus žodžiai: „ne politikuoti į miesto tarybą einame, o sąžiningai dirbti“.

„Šiuos žodžius aš suprantu ir sąžiningai dirbti moku, todėl šį kartą ir sutikau.

Kažką žinau gamtosaugos srityje, žinau,

kaip tvarkyti aplinką. Jei mane žmonės išrinks į tarybą, reikalo nepagadinsiu“, - mano A.Sebeckas. Be to, savo darbu didelį autoritetą mieste turintis tylaus ir ramaus būdo palangiškis tiki, kad jam pavyks kiek sudrausminti ir sutaikyti tarpusavyje be-sivaidijančius politikus. Tiki, kad gerokai jaunesni karštakošiai politikai paklausys jo tėviško patarimo.

Kartą buvo miesto tarybos posėdyje - plaukai pasišiaušė: „Vienas per kitą

rėkia, užgaulioja. Kol „neišsikolios“, tol ne-pradės spręsti reikalų“, - tokie įspūdžiai jam liko. A.Sebecko supratimu, tuštiems daly-kams energijos nereikia eikvoti: „Visi miesto reikalai turi būti sprendžiami ramiai, pa-prastai ir ūkiškai. Nereikia jokios politikos, užtenka turėti tik sąžinės. Darbas parke mane to išmokė“.

Botanikos parko vaidila dažnai vadinamo Antano Sebecko laikas neveikia. Prieš 14 metų parke nufotografuotas jis nedaug tepasikeitė iki šių dienų. Išlikti jauntvišku jam padeda šeima: istorikė žmona Jovita, su kuria, tuomete gide, 1984 metais jis ir susipažino Botanikos parke, Vilniaus universitete istoriją studijuojanti 22 metų duktė Viktorija ir dar iš tėvų lizdo neišskridęs Senosios gimnazijos abiturientas Edvinas.


A. Sebeckas: „Taryboje reikia ne politikos, o sąžinės“

24 25


UAB „Pajūrio šaltinis“ direktorius. 29 metai. 2004 metais baigė Lietuvos žemės ūkio universitetą. Įgijo aplinkos inžinerijos bakalauro laipsnį, hidrotechniko specialybę.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Personalo skyriaus vedėjas. 34 metai. 1998 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą ir įgijo istoriko specialybę. 2002 m. baigė Vilniaus Mykolo Romerio universitetą ir įgijo teisininko specialybę.

Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas. Palangos sveikatos mokyklos vadovas. 58 metai. 1974 metais baigė Kūno kultū-ros ir sporto akademiją ir įgijo mokytojo specialybę. 1980–1982 m. buvo Klaipė-dos sporto komiteto pirmininko pava-duotoju, 1982–1987 m. – Palangos spor-to komiteto pirmininkas. 1987–1990 m. buvo Lietuvos valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto Kūno kultūros valdy-bos viršininkas. Nuo 1990 m. – Palangos sveikatos mokyklos direktorius.

Ekonomikos mokslų daktarė. 30 metų. 2002 m. Klaipėdos universitete įgijo vers-lo vadybos ir administravimo bakalauro laipsnį. 2004 m. KTU įgijo ekonomikos magistro laipsnį, o 2008 m. Vilniaus uni-versitete – ekonomikos daktaro laipsnį. Šiuo metu dirba Klaipėdos universitete Ekonomikos katedros lektore. 5 metus dirbo savivaldoje. Yra Baltijos rekreacinių sistemų modeliavimo instituto steigėja.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Palangos skyriaus direktoriaus pavaduotoja. 59 metai. 1982 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo ekonomisto specialybę. VSDFV Palangos skyriuje dirba 20 metų.

IĮ „Kurortų pramogos“ direktorius. 34 metai. 2008 m. baigė Kauno technologijų universitetą. Įgijo verslo vadybos bakalauro laipsnį.

Didžiausio šalies pajūrio kurorto ga-tvėse ištisus metus mirga įvairiau-sia reklama. Įdomiausia, kad už ją

Palangos miesto biudžetas gauna skatikus. Tačiau tai savivaldybės vadovams akių nė kiek nebado. Už viešąją reklamą iš ketintų gauti 150 tūkst. litų Palangos savivaldybė per praė-jusius metus surinko vos ketvirtadalį šios su-mos, nors vasarą reklaminiais stendais kuror-tas buvo tiesiog nusėtas. Palangoje reklamą nemokamai kabinosi kas norėjo ir kur norėjo, tačiau savivaldybėje iki šiol nėra atsakingo darbuotojo, kuris tai kontroliuotų. Tokius skandalingus faktus atskleidė vie-tinės rinkliavos už išorinę reklamą surinkimą patikrinusi Palangos savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba.

Prižiūrėti nėra kam Praėjusių metų birželį ir liepą centrinę kurorto dalį ir J. Basanavičiaus gatvę patikri-nę kontrolieriai suskaičiavo per 130 išorinės reklamos atvejų. Įvairios prekės ir paslaugos buvo rekla-muojamos visur: ant tvorų, stulpų, transpor-to priemonių, pastatų sienų, langų, savava-liškai pastatytų įrenginių. Iki rugpjūčio mėnesio už reklamą ant pa-plūdimio persirengimo kabinų 36 tūkst. litų buvo sumokėjusi tik viena konkursą laimėju-

si įmonė. Tik po pakartotinio Kontrolės tarnybos nurodymo savivaldybė iš 11 reklamos sklei-dėjų „išspaudė“ pusketvirto tūkstančio litų. 2007 metų vasarą savivaldybės admi-nistracijos direktorius Valerijus Kuznecovas savo įsakymu Architektūros ir urbanistikos skyriuje patvirtino dailininko pareigybę ir jį paskyrė administruoti reklamos sklaidą. Tačiau nuo 2009 metų liepos dailininko savivaldybė iš viso neturi, o jo pareigos nie-kam nėra perduotos.

Pažeidėjų bausti neskubėjo Reklamos įstatymas numato, kad netu-rint savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą draudžiama. Už savavališką reklamą Administracinių teisių pažeidimų kodeksas numato nuo 500 iki 1 000 litų baudą. Tačiau pernai Palangoje už neteisėtą reklamą pažeidėjams nebuvo surašytas nė vienas protokolas. Per 2010 metus savivaldybę buvo pasie-kę 53 įvairių įmonių prašymai mieste skleisti išorinę reklamą, tačiau jie įstrigo – yra deri-nami. Leidimai neišduoti, nes nebuvo parengti atitinkami savivaldybės administracijos di-rektoriaus įsakymai. Kontrolės tarnybos manymu, tokie faktai savivaldybėje sudaro prielaidas rastis korup-ciniams veiksmams.

Nenori paimti pinigų Prie įėjimo takų į paplūdimius Palangos reklamos įmonė „R-90“ įrengė 15 dvipusių stendų ir liepos mėnesį kreipėsi į savivaldy-bę išduoti leidimą komercinei reklamai. Tai padaryti savivaldybė atsisakė. Ji teigė, kad šie stovai nėra įtraukti į reklamos stendų išdėstymo schemą. Nors leidimai ir nebuvo gauti, reklama poilsiautojams ir palangiškiams mirgėjo aky-se. Kontrolierių apskaičiavimu, pagal mies-to tarybos patvirtintus įkainius už tai į sa-vivaldybės biudžetą galėjo patekti beveik 10 tūkst. litų. Tačiau nepateko.

Konkursas vienai įmonei Dar 2005 metais reklamos bendrovė „JC-Decaux“ įvairiausiose Palangos miesto vieto-

se įrengė 33 reklamos stendus ir pagal sutar-tį su savivaldybe juose pradėjo reklamuoti savo klientus. Prieš daugiau nei dvejus metus savi-valdybės patvirtintoje reklamos išdėstymo schemoje buvo pažymėti būtent tie bendro-vės įrenginiai ir 2009 metais buvo paskelbtas konkursas juose skleisti reklamą. Konkurse buvo numatyta minimali 55,5 tūkst. litų suma, tačiau dalyvių neatsirado. Antrą kartą minimali suma iš karto buvo sumažinta perpus ir 2009 metais liepą teisę dvejus metus skleisti reklamą laimėjo vie-nintelė konkurso dalyvė – bendrovė „JCDe-caux“. Tačiau sutartį su konkurso laimėtoja savi-valdybė pasirašė tik pernai gegužę. Bendro-vei suteikta teisė reklamuoti dvejus metus po sutarties pasirašymo dienos. Tačiau „JCDecaux“ apie savo klientus rea-liai trimituos trejetą metų, nes tai ji darė ir iki pasirašydama sutartį. Maža to, pernai už reklamą įmonė savi-valdybei visai nemokėjo, nes neva buvo per-mokėta už 2009 metus.

Miestui lieka tik trupiniai Kontrolės ir audito tarnybai užkliuvo ir juokingi miesto tarybos patvirtinti reklamos plotų įkainiai. Brangiausiai apmokestintoje kurorto vie-toje iki 5 kvadratinių metrų ploto įrenginyje už reklamą per mėnesį savivaldybė tegauna vos 70 litų. Kontrolieriai apskaičiavo, kad net ir ap-mokestinus visas pernai užfiksuotas nele-galias reklamas savivaldybės biudžetas per vasarą gautų vos 27,3 tūkst. litų. Tuo tarpu pusvelčiui teisę skleisti rekla-mą gavusios agentūros reklaminius plotus perpardavinėja keliolika kartų brangiau. Vasaros pradžioje stenduose prie įėjimų į paplūdimius už vieną kvadratinį metrą ploto iš reklamos davėjų buvo prašoma jau po 28 –29 litus per parą. Pernai į bendrovę „JCDecaux“ paskambi-nęs miesto tarybos narys Giedrius Šatkaus-kas įsitikino, kad pusę reklamos stendo įmo-nė buvo įkainojusi 1 200 litų per mėnesį.

„Lietuvos rytas“, 2011 m. sausio 18 d.

Šviečiančią reklamą pro savo kabinetų langus matydami Palangos savivaldybės vadovai pernai už ją pinigų nepasigedo.

Paulius ROJUS

Petras KAMINSKAS

Dainius KEPENIS

Akvilė KILIJONIENĖ

Audronė GEČIENĖ

Dainius DRUNGILAS

Nr. 17

Nr. 20

Nr. 18

Nr. 21

Nr. 16

Nr. 19

Iš spaudos puslapių

Reklamuotojų pinigai kurorto iždo nepasiekia

Mūsų kandidatai

26 27


Nuo Lietuvos Nepriklausomybės at-gavimo Palangos kurortas skaičiuoja

naujos eros metus. Sunkūs tie metai buvo visai Lietuvai: Sausio 13-osios tragedija, tankai gatvėse, nuolatinė ginkluoto per-versmo grėsmė, ekonominė blokada, lėšų stygius visose šalies gyvenimo srityse.

Visą tai tuo metu išgyveno ir Palanga. „Tik tankų kurorto gatvėse nematė-

me“, – dabar su šypsena 1990-ųjų metų pradžią prisimena pirmasis naujosios eros Palangos meras Rimantas Mikalkėnas. Prie miesto vairo jis stojo 1989 metų lapkričio mėnesį, kai dar tuometinės sovietinės Lie-tuvos valdžios buvo palaimintas miesto Vykdomojo komiteto pirmininku.

Tuomet iš posto išvertus ilgametį Pa-langos šeimininką Danių Puodžių, per-

duoti miesto valdžią daugiau nebuvo kam. R. Mikalkėnas dirbo Palangos komunalinio ūkio įmonių susivienijimo generaliniu di-rektoriumi, miesto ūkį pažinojo kaip savo penkis pirštus. Dešimt metų buvo miesto tarybos deputatu. Skirtos lemties Riman-tas dar bandė išvengti. Tuomet jis mėnesį buvo Vilniuje mokymo kursuose. Išgirdęs, kad jo ieško Ministrų taryboje, palangiškis pats niekur nesirodė ir manė atsėdėsiąs sostinėje. Tačiau vieną naktį į bendrabučio, kuriame jis buvo apgyvendintas, kambarį pasibeldė du nekalbūs vyrai juodais liet-palčiais. Juos pamatęs R. Mikalkėno kam-bariokas vos „į kelnes nepridėjo“, nes Vilniu-je išgėręs kažką buvo prisidirbęs. Lengviau atsikvėpė tik supratęs, kad nelaukti svečiai atėjo ne jo, o palangiškio.

Ministrų taryboje trumpai ir aiškiai pasakė: „Reikia“. R. Mikalkėnas ir

pats suprato, kad kažkas turi imtis tos naš-tos, kurios neišlaikius tiek kankorėžių ant galvos gali pabirti, kad guzų neišsigydysi iki pat gyvenimo pabaigos. Netrukus po Nepriklausomybės paskelbimo, 1990 metų kovo mėnesį, taryba vienbalsiai jį išrinko miesto meru. „Galėjau rinktis tarybos pir-mininko arba mero postą. Pasirinkau pas-tarąjį, nes jis arčiau buvo ūkiškų miesto rei-kalų, kuriuos gerai išmaniau“, – prisimena R. Mikalkėnas.

O reikalų tuomet Palangoje netrūko. Miestą kaip škvalas užgulė žemių

grąžinimas. O pagal kokius planus grąžin-ti – neaišku. Kaip tik tuomet patvirtintas miesto generalinis planas nieko panašaus nenumatė. Grąžinamų žemių teritorijo-se nubraižyti parkai, naujos sanatorijos, viešbučiai. Tais metais į Palangą atvažiavę Amerikos lietuviai pasisiūlė čia pastatyti modernų viešbutį su vandens procedūrų kompleksu. „Tuščių žemių aplinkui daug, galėjome duoti nemažą sklypą ir pagal įstatymą būtume teisūs. Tačiau kaip ją duoti „amerikonams“, kai už nugaros stovi būtent tas tėvų ir senelių žemes atgauti tu-rintys palangiškiai“, – nelengvą pasirinkimą prisimena pirmasis miesto meras.

Užsienio investuotojams buvo siūlo-ma pirkti esamų poilsinių pastatus,

tačiau sužinoję, kad žemę po jais galės tik išsinuomoti, jie nėjo ir į kalbas. R. Mikalkė-nas tuomet guodėsi, kad Lietuvą pradėję lankyti užsienio investitoriai greitai galės pirkti žmonių atgautą žemę, nes vyriau-sybė buvo užsimojusi ją išdalinti per tris mėnesius. Tačiau rožiniai planai greitai su-

bliuško, investuotojai į pajūrį nebeužsuk-davo, iš Palangos kraštovaizdžio išnyko sta-tybiniai kranai, o miestas ilgam laikui liko su sovietmečio paliktu turtu, kurį reikėjo tausoti ir juo dar džiaugtis.

Rimantas įsitikinęs, kad pusė priežasčių, kodėl Palanga dabar beviltiškai yra at-

silikusi nuo kitų didesnių miestų sparčios plėtros, yra grąžinamos žemės. Kita kaltės dalis, jo manymu, tenka visoms Palangos valdžioms, kurios žmonių susigrąžintas žemes taip ir nesugebėjo paversti dabar kurortui reikalingų objektų teritorijomis. Užtat su žemę atgavusiais palangiškiais vy-kusiai pasinaudojo įvairūs „vertelgos“, kurie supirkę dideles pajūrio teritorijas jas paver-tė tik vasarą atgyjančių vilų ar poilsiui nau-dojamų gyvenamųjų namų kvartalais.

Kita tuomet Palangą užgulusi bėda – iš Vilniaus genamas privatizavimo vajus.

Privatizuoti buvo siekiama viską, net prieš-kopės tualetus. Dėl privatizuojamų objek-tų susikirtęs 1994 metais, iki kadencijos pabaigos likus pusmečiui, R. Mikalkėnas ir paliko mero postą. Gyvenimas parodė,

kad pirmasis meras buvo teisus sakyda-mas, kad privatizuoti tualetus yra klaida. Buvo aišku iš karto, kad joks verslininkas iš tris mėnesius naudojamo tualeto veiklos neišsilaikys. Pagal tuometį įstatymą buvo reikalaujama privatizuoto objekto paskir-tį išlaikyti metus. Parduoti tualetai metus prastovėjo su pakabintomis spynomis ir po to virto privačiais gyvenamaisiais na-mais, o kurortas liko be prieškopės tuale-tų. Gerai, kad dar tuomet miestui pavyko atkovoti tualetus prie bažnyčios, Jūratės ir Kastyčio skvero. Nuo privatizavimo vajaus buvo išgelbėtas komunalinis ūkis, miesto aptarnavimo įmonės.

Tačiau nepavyko įrodyti, kad buvusios sovietų karinės bazės Nemirsetoje

ir prie oro uosto yra nereikalingos Lietu-vos kariuomenei. Jei visa tai būtų atitekę miestui, Nemirsetoje galėjo išaugti ten su-planuota dar viena kurortinė gyvenvietė. Kai viskas kariškių buvo išdraskyta, tuomet šios teritorijos buvo perduotos miestui. R. Mikalkėną „pribaigė“ ir iš sostinės jaučia-mas aukštų Lietuvos valdininkų spaudimas Palangoje žemes pirmiausia grąžinti jų giminėms ir pažįstamiems. „Po viso to pa-sakiau, kad užteks. Reikia ir savo sveikatą patausoti ir šeima pasirūpinti“, – tada nuta-rė miesto vadovo postą savo noru palikęs palangiškis.

Palangos gyventoju, beje, jis tapo savo žmonos Laimutės dėka. Iš Radviliškio

rajono kilęs R. Mikalkėnas tuomečiame Kauno politechnikos instituto Mašinų ga-mybos fakultete mokėsi viename kurse su kretingiškiu. Kartą jis pakvietė Rimantą padalyvauti klasės draugų susitikime, ku-riame buvo ir draugo klasiokė Laimutė iš Kretingos. Ją Rimantas vedė 1973 metais, per savo 25 metų gimtadienį. Baigęs KPI

R. Mikalkėnas gavo pasky-rimą dirbti Elektrografijos mokslinio tyrimo institu-te Vilniuje. Tačiau neaki-vaizdžiai tuomet Vilniaus universitete studijavusi Laimutė persikelti gyven-ti į Vilnių atsisakė. Į pajūrį teko kraustytis R. Mikalkė-nui. Šeima gyveno Kretin-goje, o jaunas specialistas įsidarbino Klaipėdos „Siri-jaus“ gamykloje. Netrukus po to atsirado darbo vieta Palangoje Kelių eksploa-tavimo ruože inžinieriumi. Tada prasidėjo kilimas kar-jeros laiptais iki pat aukš-čiausio laiptelio mieste – mero posto.

Iš mero kabineto į šeimą grįžęs R. Mikalkėnas ne-

užsisklendė tarp keturių sienų. Vis rūpėjo kurorto reikalai, vis skaudėjo dėl valdžios klaidų. Po ilgos

pertraukos pirmoji galvą į politiką kyšte-lėjo žmona Laimutė Mikalkėnienė, kuri 2000 metais tapo miesto tarybos nare. Kituose rinkimuose į tarybą Laimutė ne-pateko. Tada po ketverių metų gyvenimo nesprendžiant miesto reikalų neištvėrė Ri-mantas, kuris rinkimuose dalyvavo Libera-lų sąjūdžio kandidatų sąraše ir taryboje pa-keitė darbą savivaldybės administracijoje pasirinkusį Bronių Martinkų.

Tačiau prie valdančiosios daugumos prisijungęs Rimantas, sako, likęs nu-

sivylęs. „Mano laikais taryba buvo daly-kiškesnė. Rietis tarpusavyje nebuvo kada. Miestui svarbu buvo išgyventi, todėl spren-dimus priiminėjome visi kartu“, – prisimena Rimantas. Lygindamas pirmosios kadenci-jos tarybos deputatus su dabartiniais poli-tikais R. Mikalkėnas pastebėjo, kad miestą valdantiems liberalams trūko konkretumo. Nebuvo aiškių ir miestą keičiančių projektų. Norint juos įgyvendinti reikia tarybos narių vienybės. O valdžią gavę liberalai vienytis su likusiaisiais noro nerodė. „Valdžios darbe trūko nuoseklumo. Kur gi tai matyta, kadgaunami pinigai keliams, o nėra paruošto projekto arba tas projektas tiek pasenęs, kad pradėjus darbus jį reikia koreguoti?“ – padarytomis klaidomis stebisi R. Mikalkė-nas.

Daugeliui liberalų sumanymų jis prieš-taravo, tačiau argumentais pasverta

buvusio miesto vadovo nuomonė jaunų entuziastų nedomino. „Tikiuosi, kad tai, kas reikalinga miestui, gal pavyks padaryti konservatoriams. Lyginant su 2002 metais, jie yra sustiprėję ir labiau subrendę imtis miesto reikalų, o būdami opozicijoje labiau domėjosi miesto gyvenimu nei valdantieji. Be to, šį kartą konservatoriams pavyko su-rinkti stiprių kandidatų sąrašą. Jei atvirai, šios pavardės mane ir privertė pasirinkti konservatorius. Su tokia komanda galima kažką nuveikti“, – sako jokioje partijoje ne-buvęs R. Mikalkėnas.

1991 m. Sąjūdžio organizuotame mitinge kartu su miesto vadovu R. Mikalkėnu (kairėje) dalyvavo ir Palangai atstovavęs Seimo narys – žinomas žurnalistas Rimvydas Valatka


Pirmasis miesto meras pasiilgo konkrečių darbų

28 29


Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vyr. buhalterė. 61 metai. 1972 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1989–1990 m. buvo Palangos kompleksinio ekonomikos ir socialinio skyriaus vedėja. Yra Palangos bočių ansamblio prezidentė. Palangos fotoklubo narė revizorė. Klaipėdos apskrities gidų gildijos narė.

33 metai. 2002 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją ir įgijo veterinaro technologo specialybę. Dirba UAB „Gedra“ direktoriaus pavaduotoju. Yra Palangos moksleivių klubo „Senjorų šokių“ grupės narys.

60 metų. 1971 m. baigė Kauno medicinos mokyklą ir įgijo felčerės- akušerės specialybę. 1998–2008 m. dirbo Palangos miesto slaugos skyriuje vyr. slaugytoja. Šiuo metu užsiima individualia veikla.

Palangos senosios gimnazijos mokytojas. 34 metai. 1999 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą ir įgijo geografijos mokytojo specialybę. Nuo 2000 m. dirba Palangos senosios gimnazijos mokytoju.

Gydytojas (pediatras, reabilitologas). 68 metai. 1970 m. baigė Kauno medicinos universitetą ir įgijo gydytojo specialybę. Šiuo metu dirba UAB „Palangos linas“ gydytoju reabilitologu. 40 metų dirba medicinos srityje.

32 metai. 2000 m. Klaipėdos universitete įgijo rekreacijos bakalauro laipsnį, o 2002 m. – kraštotvarkos architekto magistro laipsnį.

Nuomonė

Ferdinandas Kauzonas

Kas nuskendo Palangos jūroje, visi ži-nome iš Danieliaus Dolskio, kuriam šį balandį sukanka 120, ir Vytauto

Kernagio, kuris gegužę būtų šventęs lygiai perpus mažiau. Nepaisant jų dainų, nūnai meilė neskęsta. Bent jau jūroje. Šiandien Palangos jūroj skęsta… partija. Ta, kuri kol kas valdo Palangą, o ir Lietuvos valdyme dalyvauja. Ta, kuri anksčiau buvo vadinama Tramvajaus, paskui Rubikono, o dabar dar ir Gugenheimo vardu. Bet skęsta ne visa – kol kas tik jos padalinys Palangoje, vietos inteligentų jau imtas vadinti Balagano partija. Sunku nustatyti, kas šitiems Palangos ir jos jūros valdytojams tvojo pagaliu per makaules, bet kai po smūgio atsikvošėjo ir išsižiojo, Palanga žagtelėjo: jų valdytojai su-manė prailginti J. Basanavičiaus gatvę. Nebuvusiems Palangoje aiškinu: J. Ba-sanavičiaus gatvė yra pagrindinė kurorto gatvė. Ta, kuri baigiasi tiltu, vedančiu jus į jūrą. O prasideda ji paminklu, kuris yra J. Ba-sanavičius. Žiūri J. Basanavičius į savo vardu pavadintą gatvę ir dūsaudamas šnabžda kie-kvienam praeinančiam pro šalį: „Kaip tu, lie-tuvi, galėjai leisti gražiausią Palangos gatvę paversti didžiausiu Lietuvos balaganu?“ Ir taip liūdnai žiūri į tave, tarsi nuo tavęs kažkas priklausytų. Žinoma, kartais praeina pro jį ir tie, kas galėjo apginti gatvę nuo balagano, Palangą – nuo tokios gatvės, o Lietuvą – nuo tokios gėdos. Bet tie, kurie kažką galėjo, J. Ba-sanavičiaus neišgirdo, nes jo kalbos jie nesu-prato, nesupranta ir jau niekados nesupras. Tai dar gerai, kad J. Basanavičius nežino, jog tą jo gatvę, tą balaganą, tą Lietuvos gėdą, dar ir ilgins. Gugenheimo partijos padalinys Palangoje jau sugriebė šitos gatvės balaga-ną už rankų, kojų ir jau tuoj temps visai prie jūros. Ne, ne skandinti. Prie pat tilto balaga-ną padalins į dvi dalis, ir vieną toliau temps į kairę, link Klaipėdos, o kitą – į dešinę, link Šventosios. Mat jie jau sumanė, jau surašė, jau išbraižė: Palangos ir Šventosios paplū-dimio ruožas turi būti padalintas į 26 zonas. Ir kiekvieną tą zoną konkurso keliu laimėjęs verslininkas galės teikti „atitinkamą paketą paslaugų“. Tai ką gi Palangos valdytojai yra sumanę „įpakuoti“ į tą paketą? Ogi, batutus, vandens

atrakcionus, paplūdimio skėčius, gultus, fut-bolo, tinklinio aikštes, barus, konteinerinius ir biotualetus. Ir daugybę kitokių dalykų, kurie suteiktų galimybę organizuoti įvairius ren-ginius. Ir visa tai būtų įrengta paplūdimyje! Kaip teigia šitų paplūdimių-balaganų idėjos ruporas Palangos savivaldybės administraci-jos direktorius Valerijus Kuznecovas, jie, t. y., Palangos valdytojai, rekomenduoja tik patį vaizdą, o statinių konstrukcijas galėsią rinktis verslininkai, kurie tuos konkursus laimės. Dabar užsimerkite ir pabandykite įsi-vaizduoti J. Basanavičiaus gatvės balaganą paplūdimyje. 6 metrų aukščio barų ar resto-ranėlių ant medinių polių papėdėse rėkau-jantys renginių vadovai (taip ir girdi 60-ųjų metų tarybinių „kultmasovikų-zatejnikų“, dabar jie vadinsis „animatoriais“, klykavimus), atrakcionų urzgimus-burzgimus ir visą tą košmarą, su kuriuo daug kas esame susidūrę Turkijos ar Ispanijos paplūdimiuose. Tik ten tu turi kur nuo to košmaro pabėgti. Vien tik Ispanijoje – 5 tūkstančiai kilometrų pajūrio. Mes tų kilometrų turime vos keliasdešimt. Kur bėgsime? Į paežeres? Vėlu. Jos jau oku-puotos. Žinau, kai kas galvojate kitaip. Puiku, bus normalūs tualetai, normalūs pietūs, du-šai – ilsėsimės kaip normalūs baltieji žmonės su visomis sanitarinėmis garantijomis. Bet kodėl pliaže turi stovėti baras ar restoranas? Ar maža aukščiausio lygio kavinukių, barų ir restoranų Palangoje? Deja, jos net vasarą dažnai būna pustuštės. Jeigu kam dar maža, jeigu su mažais vaikais kam nors per toli su-grįžti pietums, leiskime statyti bariukus ar restoranėlius. Bet raskime jiems vietos prieš-kopio zonoje, kur jau nutiesti vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklai. Ir tie restoranė-liai, ir tikrai normalūs tualetai nebūtų nutolę nuo paplūdimio toliau nei 100 metrų.

Tačiau grįžkime prie besiskandinančios partijos, kuri jau įbridusi į ledinį Palangos jū-ros vandenį, ir jis jau siekia jos bambą. Jeigu Gugenheimo partijai pavyktų savi-valdybės taryboje „prastumti“ šią „balagano idėją“, vargu bau atsirastų Palangoje daug verslininkų, kurių finansinė būsena leistų nugalėti konkurse ir penkeriems metams išsinuomuoti paplūdimio zoną, o ant polių paplūdimyje dar ir pasistatyti restoraniuką. Labai aiški orientacija į stambesnius versli-ninkus iš šalies. Tai dar ne viskas. Jau yra pa-rengtas kategoriškas draudimas kiekvienai iš 26 paplūdimio zonų: „Išnešiojamoji prekyba maisto prekėmis draudžama!“ Palangos smulkieji verslininkai panikoje. Jie eliminuo-jami iš kurorto gyvenimo! Ir tai skubama pa-daryti savivaldybių rinkimų išvakarėse. Taigi, visa Palanga per rinkimus Gugenheimo par-tijai parodys špygą. Kokia partija ryžtųsi save taip skandinti? Ir ar partijos centras Vilniuje galėtų leisti savo palangiškiams žaisti tokius žadimus? Tokie partijos žingsniai prieš rinki-mus nepaaiškinami jokia logika. Nenustebčiau, jeigu paaiškėtų, kad tai šian-dieninių Palangos valdytojų agonija, kilusi dėl suvokimo, kad per rinkimus gali likti be nieko, ir skubėjimas sugriebti kažkokius paskutinius milijonų trupinius, dar nepasiekusius, dar tik galinčius pasiekti Palangos stalą. Bet gali būti ir kitų variantų. Nepamirškime: Gugenheimo partija yra viena gudriausių Lietuvoje. O nuo gudrumo iki klastos – tik vienas žingsnis. Gal-būt tai išeinančiųjų iš politinio žaidimo iškasta žarijų duobė tiems, kurie ateis valdyti Palangos po jų. Tokia jau šventa mūsų politinio gyveni-mo tradicija: išeinančios iš valdžios partijos pa-lieka žarijų duobes ateinančiosioms. Kad įkris-tų. Kad sudegtų. Tai kas, kad kartu su Lietuva...

„Delfi“, 2011 m. sausio 25 d.

Birutė MOCKUVIENĖ

Donatas ELIJOŠIUS

Regina ŠIMAITIENĖ

Nerijus VAIŠVILAS

Alfredas Juozas KERULIS

Vytautas JANUŠAUSKAS

Nr. 23

Nr. 26

Nr. 24

Nr. 27

Nr. 22

Nr. 25

J. Basanavičiaus gatvės balaganas bus pratęstasMūsų kandidatai

30 31


Jeigu kas paklaustų, kas yra sportiškiau-sias ir sveikiausias palangiškis, visa Lietu-

va nedvejodama ištartų Dainiaus Kepenio pavardę, kuri tapatinama su žiemos mau-dynes propaguojančiais „ruoniais” ir Palan-gos sveikatos mokykla.

Nuo 1990 metų kurorte veikiančioje D. Kepenio mokykloje žinių apie svei-

ką gyvenseną ir taisyklingą mitybą išklausė apie 25 tūkstančiai žmonių. O 1997 metų žiemą į Baltijos jūrą vienu metu pūkštelėję 1 514 žmonių pasiekė Lietuvos rekor-dą, nors dar daugiau „ruonių” buvo 1994 metais, kai Palangoje jūroje išsimaudė 1 680 žmonių, tačiau tuomet rekordo nie-kas nefiksavo.

Įdomu tai, kad Lietuvą sveikai gyventi mokantis pats Dainius vaikystėje nebu-

vo uolus rytinės mankštos mėgėjas. Ne-buvo sportuojanti ir Klaipėdoje gimusio D. Kepenio šeima: tėvas – Klaipėdos „Gul-bės” fabriko direktoriaus pavaduotojas, mama – to paties fabriko Tiekimo skyriaus viršininke. Pareigos tokios, kad rytais kroso mieste nepabėgiosi. Skirtingai nuo tėvų,

tuometėje K. Donelaičio vidurinėje moky-kloje besimokęs Dainius stengėsi sportuoti bet kur ir bet ką. Lankė krepšinį, imtynes. Tačiau rimčiau susidomėjo baidarių irkla-vimu ir buvo pasiekęs kandidato į sporto meistrus normatyvą.

D.Kepenis irklavo ir įstojęs į Kauno kūno kultūros instituto Pedagoginį

fakultetą. Galėjo siekti sporto meistro var-do, tačiau vietoj atsakingų startų pasirinko kelionę į Vengriją su studentų būriu. Po to Dainius susižavėjo buriavimu ir baigęs KKI Klaipėdos jachtklube dirbo buriavimo treneriu. Buvo burlenčių pradininkas. Va-dovavo Klaipėdos buriavimo rinktinei, kuri 1978 metais Lietuvos spartakiadoje tapo čempione.

„Bet man įdomesni buvo ne auklėtinių rezultatai, o jų sveikata. Stebint spor-

tuojančius vaikus įdomu buvo atskleisti sveikatingumo paslaptį. Ko žmogui reikia, kad jis nesirgtų dėl bet kokio menkniekio, kad jis galėtų gyventi be vaistų?” – tokie klausimai kamavo buriavimo trenerį ir mo-kykloje kūno kultūros lavinimo mokytoju

dirbusį D. Kepenį. Su žmonos sesers vyru, legendiniu krepšinio komentatoriumi Pe-tru Buzeliu, jie buvo suplanavę televizijos laidų ciklą apie sveikatą, kuriam Dainius rimtai ruošėsi, domėjosi statistika, rem-damasis sportuojančių vaikų sergamumo statistika darė savo išvadas. Tačiau prieš Maskvos olimpiadą, 1980 metais P. Buzelis netikėtai mirė ir D. Kepenis su savo surinkta medžiaga ir išvadomis liko vienas. Vėliau jis jas sėkmingai įgyvendino praktikoje.

Tuo metu aktyvų buriavimo mokyklos direktorių pastebėjo uostamiesčio

valdžia ir pakvietė dirbti Klaipėdos spor-to komiteto pirmininko pavaduotoju, o 1982 metais jam buvo pasiūlytos Palangos sporto komiteto pirmininko pareigos. Pa-langoje tuo metu visiškai nebuvo padorių sporto bazių. Miesto valdžia sumanė pa-statyti stadioną. Palangos kurortas buvo daugelio aukštų Sovietų Sąjungos funkcio-nierių poilsio vieta. D. Kepenis pasigavo čia atostogavusį vyriausiąjį Sovietų Sąjungos stadionų projektuotoją. Jis per kelis vaka-rus brūkštelėjo eskizus. Pinigai buvo gauti vienokio stadiono statybai, o statomas jis buvo pagal visai kitą projektą.

Palangos stadionas buvo numatytas aukšto rango varžyboms. Po bėgimų

takais buvo įrengtos šachtos komunika-ciniams tinklams. Tarptautinius reikalavi-mus atitiko visų lengvosios atletikos rung-čių sektoriai, vietoje 6 bėgimo takų buvo įrengti 9 takai. Prieš keliolika metų Palan-gos stadione buvo surengtos Tarptautinės jaunimo lengvosios atletikos varžybos, o futbolo aikštės veja buvo laikoma geriausia visoje Lietuvoje.

Su futbolo aikšte – atskira istorija. Palan-goje, eidamas pro individualius namus,

D. Kepenis vieno namo kieme pastebėjo idealią pievutę. Paaiškėjo, kad tame name gyveno buvęs agronomas Antanas Saba-liauskas. Jis stadione skubiai buvo įdar-

bintas darbininku ir ėmė rūpintis futbolo aikštės veja. „Tuo metu jis man vadova-vo. Susitikdavome ryte, o jis man, miesto Sporto komiteto pirmininkui, duoda nu-rodymus: reikia skubiai gauti šito, atvežti ano”, – stadiono gimimą prisimena D. Ke-penis.

Belieka apgailestauti, kad užmirštas ir apleistas stadionas dabar niekam

nereikalingas, nors čia iki šiol galėjo vykti aukšto rango varžybos. Lygiai taip pat yra užmirštas vienintelis standartinio tako ilgio hipodromas Lietuvoje. Palangos hipodro-mas yra įrengtas pagal garsiojo Čekijos Pardubicų hipodromo projektą. Buvo su-projektuotos žiūrovų tribūnos, atsirado žirgynas. Lietuvoje vienintelėje Palangoje galėjo vykti tarptautinės žirgų lenktynės, nes čia buvo europinius standartus atitin-kantis hipodromas. Tačiau vėliau visa tai buvo užmirštą, o dabar iš Europos Sąjun-gos lėšų hipodromą rekonstruoja Raseinių rajono savivaldybė. Po rekonstrukcijos jų hipodromo tako ilgis bus toks, koks dabar yra Palangoje.

Dabartinio „Pušų paunksmės” viešbučio vietoje buvo puikus krepšinio aikšty-

nas, kuriame 1985 metais vyko net Sovietų Sąjungos taurės etapo krepšinio turnyras. Palanga aikštyno neišsaugojo, o jo vietoje viešbutį pasistatęs A. Sabonis savo pažado kitur pastatyti gerą krepšinio aikštę neište-

sėjo. D. Kepenis prisimena, kad atviri Palan-gos teniso kortai su sportininkams skirtu viešbučiu buvo vienas geriausių aikštynų Lietuvoje. Šiandien teniso aikštės dar yra tinkamos žaisti, tačiau tribūnos griūva, viešbutis merdi.

„Dabartinė miesto valdžia trečius me-tus šneka apie sporto bazių plėtrą,

bet jų iki šiol nematyti. Arba pramiegam, arba nesugebame padaryti laiku. Futbolo federacija daugiau nei pusę milijono litų kainuojančią standartinės futbolo aikš-tės dirbtinę veją metus saugo Palangai, o miesto meras tik dabar žada imti paskolą aikštės pagrindų įrengimui. Jei jis tai būtų padaręs tada, kai pradėjo kalbėti apie spor-to bazes, Palanga jau praėjusią vasarą būtų turėjusi puikų stadioną, kuriame treniruo-tųsi Lietuvos rinktinė”, – valdžios neveiklu-mu piktinasi D. Kepenis.

Anot jo, ketverius metus miestą val-dančių palangiškių mąstymas yra kai-

miečių lygio, dėl to Palangoje ir tėra kaimo gyvenvietėms tinkantys sporto objektai. „Reikia mąstyti nestandartiškai, su užmoju. Tuomet ir turėsime gerą rezultatą. Jei mes prieš 30 metų būtume mąstę kaip kaimie-čiai, būtume turėję šešių bėgimo takų sta-dioną, kaip rajonų centruose, o ne tarptau-tinėms varžyboms tinkamą devynių takų stadioną”, – atvirai žeria D. Kepenis.

Aktyvus palangiškis įsitikinęs, kad Pa-langa seniai galėjo tapti Europos

sveikatingumo centru. Realizuoti savo idė-jas D. Kepenis mėgino 1987-1990 metais dirbdamas Lietuvos sporto komiteto Kūno kultūros valdybos viršininku. Tačiau šalies valdžios palaikymas buvo tik žodžiais. Tuo-met D. Kepenis metė savo aukštas sporto funkcionieriaus pareigas, grįžo į Palangą ir nutarė viską įrodyti praktiškai. D. Kepenio sveikatos mokykloje pabuvoję dešimtys tūkstančių žmonių patvirtino, kad įmano-ma gyventi be vaistų. Geriausiais laikais Sveikatos mokykla buvo daugiausiai poil-siautojų per žiemą duodanti įstaiga.

„Ar nors vienas palangiškis gali pa-sigirti per 20 metų žiemos metu į

Palangą atvežęs beveik 30 tūkstančių po-ilsiautojų? Su savo mokyklos sveikuoliais aš žiemą darbu aprūpindavau keliolika Palangos objektų: kavines, poilsio namus, „Jūratės”, „Lino” baseinus. Tačiau per tą laiką nė vienas miesto meras nėra pasiteiravęs, kaip sekasi mokyklai, gal miestas kuo nors gali padėti? Mus prisimindavo tik artėjant Ruonių šventėms”, – sakė D. Kepenis.

Palangiškio įsitikinimu, sulaukus miesto valdžios palaikymo, mūsų kurortas gali

tapti Europos sveikatos centru ir tuomet neteks guostis dėl poilsiautojų stygiaus žiemą. Tačiau prieš tai turi atsirasti sporto bazės, baseinai. O sveikatos metodikos Pa-langoje yra paruoštos ir išbandytos seniai. Jos žinomos ir yra pripažintos visoje Euro-poje. Lietuvos sveikuolių sąjungos prezi-dentas D. Kepenis yra JAV sveikatos asocia-cijos narys, priklauso Europos pagyvenusių žmonių fizinio aktyvumo tyrimo mokslinei grupei, yra Rusijos gamtos mokslų akade-mijos prezidiumo garbės narys, sveikatos švietimo temomis buvo kviečiamas skaity-ti paskaitų Briuselyje, Tel Avive, Varšuvoje, Maskvoje.

„Aš noriu prisidėti prie miesto sukles-tėjimo. Esu tas žmogus, kuris galin-

čiuosius su norinčiaisiais sujungia bendram tikslui. Ir tuomet neabejotinai sulauksime rezultatų. Tokių, kuriais Palanga prieš 30-40 metų garsėjo visoje Sovietų Sąjungoje”, – įsiti-kinęs sveikiausias Palangos žmogus.

Reti D. Kepenio ir jo žmonos Reginos susitikimai su dviem sūnumis: Airijos saugumo tarnybos darbuotoju 30 metų Liutauru (kairėje) ir Kauno savivaldybėje dirbančiu 33 metų Donatu, bei jo žmona Aušra tampa tikromis šeimos šventėmis.


Bendram tikslui reikia sujungti galinčiuosius su norinčiaisiais

32 33


73 metai. 1968 m. baigė Vilniaus statybų technikumą ir įgijo statybininko specialybę. Šiuo metu yra pensininkas.

VĮ poilsio namų „Baltija“ direktorius. 46 metai. 1988 m. baigė Sankt Peterburgo užsienio kalbų universitetą. Įgijo Vengrų kalbos filologo specialybę. 2008–2009 m. dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ skyriaus viršininku, o nuo 2010 m. vadovauja poilsio namams „Baltija“.

Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Dailininkė-tekstilininkė. 46 metai. 1986 m. baigė Vilniaus technologijos technikumą ir įgijo inžinierės-technologės specialybę. Nuo 2005 m. yra Lietuvos tautodailės sąjungos narė. Užsiima individualia veikla tautodailės srityje.

Advokatas. 32 metai. 2003 m. Vilniaus Mykolo Romerio universitete įgijo teisės magistro laipsnį. Dirba nuosavoje advokatų kontoroje Klaipėdoje.

Palangos senosios gimnazijos ir Palangos „Baltijos“ pradinės mokyklos mokytoja. 42 metai. Klaipėdos universitete įgijo šokių mokytojo specialybę. Pedagoginio darbo stažas – 24 metai. Yra Palangos vaikų ir jaunių šiuolaikinių šokių kolektyvo „Pajūris“ vadovė.

Šventosios sveikatingumo centro „Energetikas“ direktorė. 56 metai. 1978 m. baigė Radiotechnikos institutą ir įgijo inžinierės-ekonomistės specialybę. Nuo 1984 m. dirba Šventosios sveikatingumo centre „Energetikas“.

Šarūnas Vaitkus

Kova dėl sutarties su miestui šilu-mą tiekiančia bendrove „Litesko“ nutraukimo pasiekė lemiamą fazę.

Daugiau nei 2 tūkstančiai Palangos gyven-tojų pasisakė, kad tokia sutartis turi būti nu-traukta tuojau pat. Toks skaičius vos 14 tūkstančių suaugu-sių gyventojų turinčiame mieste yra nema-žas. Juo labiau kad apklausoje pareikšti savo nuomonę daugiausiai buvo suinteresuoti tik „Litesko“ šildomuose daugiabučiuose namuose gyvenantys žmonės. Juo labiau kad savivaldybė atsisakė ati-daryti dar vieną apklausos vykdymo vietą „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje, kuri yra arčiausia didžiausio daugiabučių namų kvartalo gyventojams. Juo labiau kad mies-to valdžia sąmoningai nesudarė sąlygų balsuoti Šventojoje gyvenantiems palan-

giškiams, kuriems iki balsavimo vietos rei-kia važiuoti beveik 15 kilometrų, o kelionė autobusu iš Šventosios į Palangą pirmyn ir atgal dviem apklausoje balsuoti susiruošu-siems šeimos nariams kainuoja 12 litų. Šioje gyvenvietėje yra 10 „Litesko“ aptarnaujamų daugiabučių, kuriuose gyvena mažiausiai apie tūkstantį žmonių. Nepaisydami šių valdžios daromų sun-kumų į vienintelę apklausos vietą atėjo ir už sutarties su „Litesko“ nutraukimą pasisakė 2 155 žmonės. To buvo per maža. Palangos valdžia lengviau atsikvėpė –nesusirinkus šalies teisės aktų reikalaujamam ketvirtada-liui savivaldybės gyventojų apklausa skel-biama neįvykusia. Jei į apklausą būtų atėję dar per pusantro tūkstančio žmonių ir jos dalyvių skaičius būtų pasiekęs 25 procen-tus balsavimo teisę turinčių palangiškių, apklausos rezultatai miesto valdžią būtų privertę svarstyti sutarties nutraukimo ga-limybę. Bet nepaisant formalaus apklausos tvarkos reikalavimo, daugiau nei 2 tūks-tančių žmonių pareikšta valia palangiškių

išrinktai miesto valdžiai turėtų būti rimtas signalas ką daryti toliau. Tačiau miesto meras V. Stalmokas viešai pareiškia, kad 2 155 palangiškiai – labai ma-žas miesto gyventojų procentas. Ženklas tai ar ne, bet merui norisi priminti, kad per 2007 m. vasario 25 d. įvykusius savivaldybės tarybos rinkimus tie patys liberalai gavo 2 155 palangiškių balsus, kurie jiems sutei-kė 8 mandatus atstovauti Palangos miesto gyventojų interesams.

„Palangos tiltas“, 2010 m. rugsėjo 27 d.

Šarūnas Vaitkus

Palangos miesto savivaldybės tarybos valdančiąją daugumą sudarantys li-beralcentristai bei partijos „Tvarka ir

teisingumas“ buvusi atstovė M. Vačerskie-nė prieš Naujuosius metus vykusiame ta-rybos posėdyje parodė tikrąjį savo veidą. Rūpestį gyventojais ir jų interesų gynimą deklaruojantys politikai nepritarė pačių pa-rengtam sprendimui, kuris numatė savival-dybės administracijos direktorių įpareigoti parengti sutarties su „Litesko“ nutraukimo projektą.Tarybai buvo siūloma pritarti Rūtos Ruzgu-tės, Albino Stankaus ir Donato Žuolio pe-ticijos reikalavimams dėl Palangos savival-dybės ir UAB „Litesko“ 2000 metų gruodžio 27 dieną sudarytos bendrovės „Palangos šilumos tinklai“ šilumos ūkio modernizavi-mo ir renovacijos sutarties nutraukimo. Ta-čiau už tokį sprendimo projektą balsavo tik 7 politikai: Šarūnas Vaitkus, Dainius Želvys, Mindaugas Skritulskas, Giedrius Šatkauskas,

Vaidas Šimaitis, Nijolė Petkutė ir Rimantas Antanas Mikalkėnas.Pritarti sutarties nutraukimo procedūros pradžiai pabūgo net šį sprendimo projektą paruošusi vicemerė M. Vačerskienė.Meras V. Stalmokas aiškino negalįs balsuoti už sutarties nutraukimą, kol neįvertintos „Li-tesko“ padarytos investicijos, nėra žinomos tokio sprendimo pasekmės Palangos gy-ventojams. Tą patį jis sakė ir praėjusių metų pavasarį, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl gyventojų apklausos paskelbimo.„Per mėnesį išsiaiškinsime ir kitam posė-džiui pateiksime analizę“, - kovo pabaigoje iš tarybos tribūnos garantavo V. Stalmokas.Nuo to laiko praėjo beveik metai. Vargu ar per besibaigiančią V. Stalmoko kadenciją palangiškiai sulauks to posėdžio, kuriame meras žadėjo pateikti savo išvadas. Įdomu tai, kad tarybos komitetuose sutarties nu-traukimą numatančiam sprendimo projek-tui pritarė beveik visi komitetų posėdžiuose dalyvavę valdančiosios daugumos atsto-vai: R. Kirstukas, E. Simutis, M. Vačerskienė, S. Simė, S. Kulikauskienė.Tačiau balsuojant už šį sprendimo projektą tarybos posėdžio metu jie rankų nepakėlė.

Gal todėl, kad prieš tarybos posėdį Palan-goje apsilankė UAB „Litesko“ komercijos va-dovas S. Juodka? Ką jis tokiu atveju valdan-tiesiems pažadėjo, kad šie net savivaldybės tarybos rinkimų išvakarėse nusprendė spjauti žmonėms į veidą? „Litesko“ atstovai buvo taip garantuoti dėl balsavimo rezulta-tų, kad, svarstant įmonei tokį svarbų klau-simą, net nematė reikalo į tarybos posėdį atsiųsti savo atstovus.Dėl sutarties nutraukimo su „Litesko“ vis dar abejojantiems miesto politikams gal padės apsispręsti tokie skaičiai: Kretingos rajono savivaldybės valdomi šilumos tinklai šių metų pradžioje šilumos kilovatvalandės kainą nuo 22,07 ct sumažino iki 21,72 ct; „Litesko“ valdomi Palangos šilumos tinklai palangiškiams kilovatvalandę yra įkaina-vę 28,04 ct. Štai dėl ko Kretingos gatvėje gyvenanti palangiškė pensininkė Ieva Cho-vanienė už 68 kv. m ploto buto šildymą ir 2 kubus karšto vandens sausio mėnesį su-mokėjo 930 litų. Tiek nekainuoja dujomis apšildyti erdvų daugiau nei 250 kv. m ploto privatų namą.

„Palangos tiltas“, 2011 m. sausio 15 d.

Valdis VINDIGIS

Raimondas KARČIAUSKAS

Daina EIMANAVIČIENĖ

Eligijus KARBAUSKAS

Soneta BALTMIŠKIENĖ

Tatjana KERVIENĖ

Nr. 29

Nr. 32

Nr. 30

Nr. 33

Nr. 28

Nr. 31

Apklausos rezultatai verčia įsiklausytiNuomonė

„Litesko“ valdantiesiems surišo rankas?

Mūsų kandidatai

34 35


„Geras specialistas, kaip geras instru-mentas – svarbu, kieno rankose

jis atsidūrė. Juk su tuo pačiu instrumentu vienas skulptūrą išdroš, o kitas sugebės tik dėžę sukalti“, – šitaip apie specialisto reikš-mę kalba teisininkas Vytautas Korsakas.

Daugiau nei 5 metus Palangos savival-dybėje juristu dirbęs Vytautas mano

geriausiai perpratęs teisininko svarbą mies-to valdžios struktūroje. Laiku duotas juristo patarimas, laiku išgirsta jo nuomonė mies-tui gali sutaupyti nemažai lėšų ir brangaus laiko. V. Korsako teigimu, miesto valdžia pasiduoda dideliems išorės interesams, dėl kurių ryžtamasi priimti įstatymams priešta-raujančius sprendimus. Pasidavę vadovų spaudimui jiems dažnai pritaria ir savival-dybės juristai. Arba valdžiai pataikaudami teisininkai stengiasi pasakyti taip, kaip to

nori savivaldybės vadovai.

Tokio darbo rezultatai yra pragaištingi miestui: prasideda brangus bylinėji-

mąsis, stringa sumanymo įgyvendinimas, pralaimėtų bylų kaštus ir kompensacijas reikia atlyginti iš miesto biudžeto. Anot V. Korsako, tokių klaidų nebūtų, jei sprendi-mų projektai pereitų dar ir taryboje esan-čių teisininkų filtrą. „Dabartinėje valdančio-joje daugumoje nėra nė vieno teisininko, o opozicijai priklausančių tarybos narių – tei-sininkų – nuomonės nesiklausoma ar net specialiai daroma priešingai“, – savo paste-bėjimais dalinasi Vytautas.

Anot jo, kita tarybos narių bėda – miesto politikai neskaito paruoštų

tarybos sprendimų. Kai neįsigilinama į sprendžiamą svarbų klausimą, o aklai pasi-tikima sprendimo rengėjais ir projektą ini-

cijavusiais miesto vadovais, išsikreipiama visa amžius kurtos demokratijos sistema. Tuomet miestą valdo asmeninių interesų galintys turėti keli asmenys, o jų sumany-mams pritaria tie, kurie yra palangiškių iš-rinkti miesto valdžią kontroliuoti.

Iš esmės miesto gyvenimo problemo-mis besirūpindama savivaldybės admi-

nistracija ruošia teisės aktų galią turinčius sprendimus, o miesto gyventojų įgalioji-mus gavę tarybos nariai juos patikrina, ar tie sprendimai racionalūs, ar jie duos nau-dą miestui ir jo gyventojams. Tačiau kai ta-ryba, atidžiai netikrinusi šių projektų, juos tvirtina aklai, tarybos kontrolės nebelieka, o miesto gyventojai per savo išrinktus at-stovus nebedalyvauja miesto valdyme. To-dėl, Vytauto įsitikinimu, svarstant tarybos sprendimo projektus, teisininko vertinimas yra pats svarbiausias.

Į miesto tarybą kandidatuojantis V. Kor-sakas mano, kad jo sukaupta patirtis

praverstų mūsų miestui. Po darbo kurorto savivaldybėje jis 5 metus apylinkės teisme dirbo teisėjo padėjėju ir įgijo praktinio Bau-džiamojo ir Civilinio kodeksų taikymo žinių. Dabar jau metus dirba Klaipėdos miesto savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus juristu.

Kad kažkada taps teisininku, negalvojo nei pats Vytautas, nei jo tėvai: gydy-

toja mama ir projektavimo inžinierius tė-vas. Iš Naujosios Akmenės į šalia Palangos esančią Vydmantų gyvenvietę Korsakų šei-ma gyventi persikėlė 1989 metais. Tėvas iš pradžių dirbo Vydmantų tarybiniame ūkyje direktoriaus pavaduotoju statybai, o vėliau privačiai ėmė projektuoti namus. Baigęs vidurinę mokyklą istorija susidomėjęs Vy-tautas įstojo į Vilniaus universitetą, tačiau baigęs studijas istoriku netapo, o nuėjo dirbti į policiją.

Čia kasdien matoma juodoji gyvenimo pusė jaunuolį vertė dažniau mąstyti

apie teisinę pagalbą bėdoje atsidūrusiam žmogui. Tuomet jis neakivaizdžiai studija-vo teisę, o kiek vėliau pradėjo dirbti Palan-gos savivaldybėje. Nors dirbdamas Klaipė-dos miesto savivaldybės administracijoje V. Korsakas labiau gilinasi į administracinę teisę, o po darbo, grįžus į Palangą, jo namai tampa tikra advokato kontora – patarimopas jį eina įvairius civilinius ginčus spren-džiantys palangiškiai.

Neseniai V. Korsakui netiesiogiai teko susirungti ir su Palangos savivaldy-

bės juristais savivaldybės ginčuose dėl Pir-minės sveikatos priežiūros centro vadovo veiklos ir finansinės ataskaitos teisėtumo bei dėl palangiškio Vytauto Samuilevičiaus sklypo detaliojo plano. Abi bylas V. Korsako atstovaujami asmenys prieš savivaldybę laimėjo, o dėl šiurkščių valdžios klaidų iš

miesto biudžeto būsime priversti sumo-kėti keletą tūkstančių litų bylinėjimosi iš-laidų. „Susidūriau su akivaizdžiu Palangos savivaldybės teisininkų darbo broku, kurį patvirtino ir teismas“, – įsitikino teisininkas.

V.Korsakas sako einantis į tarybą tam, kad Palangos miesto valdžia išveng-

tų brangių klaidų. „Tiesiogiai dalyvaudamas priimant miestui svarbius sprendimus, no-riu pats išsiaiškinti, kodėl mes nepadarėme nė šeštadalio ką pasiekė Druskininkai. Ma-nau, kad jei labiau būtume branginę laiką, energiją ir savo gyventojus, Palanga dabar būtų visiškai kitokia“, – sakė teisininkas V. Korsakas.

Brangiausia Vytautui Korsakui yra jo šeima, kurią jis sukūrė prieš 6 metus: žmona Šarūnė, Valstybinės Klaipėdos kolegijos ekonomikos dėstytoja, 6 metų duktė Greta ir 4 metukų sūnus Juozas

Šitaip šešiolikmetis Vytautas leido laiką prie jūros


Geras juristas miestui taupo pinigus ir laiką

36 37


64 metai. 1967 m. Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo geografijos ir fizinio auklėjimo mokytojos specialybę. 1998–2000 m. vadovavo Palangos miesto savivaldybės administracijai. Administracinio darbo stažas – 34 metai.

39 metai. 2004 m. baigė Lietuvos žemės ūkio universitetą ir įgijo energetiko-inžinieriaus specialybę. Dirba UAB „Tautklima“ vadybininku.

28 metai. 2008 m. baigė Klaipėdos socialinių mokslų kolegiją ir įgijo teisininko specialybę. Dirba A. Dargio įmonėje direktoriumi.

Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos narė. 69 metai. 1965 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo istorikės filologės specialybę. 1975 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo teisės magistro laipsnį. Šiuo metu yra pensininkė.

51 metai. 1982 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete įgijo istorijos magistro laipsnį. 1982–1986 m. dirbo Lietuvos respublikinėje turizmo ir ekskursijų taryboje, 1987–1993 m. Palangos „Lino“ susivienijime. 2000 m. išrinktas į Palangos miesto savivaldybės tarybą. Būdamas tarybos nariu ėjo Palangos miesto mero patarėjo, Švietimo ir kultūros komiteto pirmininko pareigas. 2003–2006 m. Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

36 metai. 2006 m. baigė Klaipėdos socialinių mokslų kolegiją ir įgijo verslo vadybos specialybę. Dirba UAB „Merata“ ir UAB „Estuarija“ vadybininku.

Alvydas Ziabkus

Išvažiuojamąjį turizmą siūlančių kelio-nių agentūrų viešai įžeidinėjama Pa-langa pagaliau sulaukė savojo gynėjo.

Tarybos narys Šarūnas Vaitkus šią savai-tę kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašyda-mas nustatyti, ar savo paslaugų reklamoje Palangos kurortą menkindama užsienio kelionių agentūra „Novaturas“ nepažeidė Konkurencijos ir Reklamos įstatymus. Prisidengdamas tėvams vaiko rašomo laiško forma, „Novaturas“ teigia, kad per-nai vasarą Palangoje visą savaitę lijo, todėl šiemet šiltuose kraštuose užsienyje vasarą ilsėtis bus nepalyginamai maloniau. Pa-klausęs Lietuvos meteorologinės tarnybos Š. Vaitkus išsiaiškino, kad praėjusią vasarą Palangoje septynias dienas iš eilės lietaus nebuvo. Vadinasi, „Novaturas“ lyginamąją reklamą naudojo pasitelkęs melagingą ir Palangos kurortą menkinantį teiginį. Simboliška, kad Palangos garbę ginti puolęs politikas ištaisė prieš septynerius metus konservatorių valdžios padarytą klaidą. 2003 metų pavasarį per televiziją visą mėnesį nuolat buvo sukamas „Novaturo“ reklaminis siužetas, kuriame prie stalo su-sėdę trys vyrai pasakoja, kaip praleidę atos-togas. Vienas giriasi pamatęs kalnus, jūrą, palmes. Kitas džiaugiasi pamatęs garsius Europos miestus. Trečias gailiai atsidūsta ir gėdydamasis prisipažįsta, kad ir vėl, kaip visuomet, atostogavo Palangoje. Po tokių draugo žodžių reklaminio siužeto herojai į jį sužiūro su neslepiama užuojauta, o jam net rankoje laikomas pieštukas nulinksta. Šią reklamą tuomet matė ir Palangos vadovai, ir kurorto verslininkai, kurie dėl Lietuvos kurorto menkinimo skundėsi tais metais į Palangą atvykusiam šalies Prezi-dentui. Nors apie Palangai viešai metamą įžeidimą miesto visuomenę informavo vie-tos laikraštis, tuomečio mero Prano Žeimio

vadovaujama susigūžusi Palangos valdžia tylėjo kaip koks nuvėpęs kaimo atlėpausis, gavęs niuksą nuo stipresnio. Tuo metu vy-kusiame paskutiniame pavasario tarybos posėdyje apie viešai Palangai mestą pirš-tinę niekas net nebandė prasižioti. Tačiau tada Palangos garbė nerūpėjo ne tik miesto valdžiai, bet ir tuomet opozi-cijoje buvusiems liberalams. Šiandien, pa-sidžiaugus nuolat politikavimu kaltinamos dabartinės opozicijos atstovo vyriška re-akcija į viešą Palangos žeminimą, galvoje lieka kirbėti neatsakytas klausimas: „Kodėl kurorto garbės negynė miesto vadovai?“ „Novaturo“ reklaminiai lankstinukai Lietu-voje buvo platinami visą balandžio mėne-sį. Arba Palangos valdžia į juos nekreipė dėmesio, arba mūsų kurorto savivaldybė neseka viešoje erdvėje pasirodančios in-formacijos apie Palangą. Greičiausiai kurorto savivaldybėje yra ir viena, ir kita. Rūpintis Palangos įvaizdžiu, spaudos ir elektroninėje žiniasklaidoje stebėti apie Palangą teikiamą informaci-ją savivaldybėje nėra kam. Miestui gana brangiai – apie 100 tūkstančių litų – kai-navo prieš trejus metus tuomečio mero Remigijaus Kirstuko užpirktos viešųjų ryšių kompanijos „Misiukevičius ir partneriai“ paslaugos. Miesto vadovai šitaip įsivaizdavo apie Palangą paskleisti gerų žinių. Tačiau val-džia taip ir liko nesupratusi, kad prieš tai geros žinios turi atsirasti, jas kažkas turi pa-stebėti. Išleidusi nemažą sumą biudžeto pinigų, prieš trejus metus miesto valdžia sužinojo, kad savivaldybėje yra būtinas spaudos atstovas. Tas, kuris iš savivaldybės administracijos skyrių rinktų naujienas, jas platintų žurnalistams ir rūpintųsi geru miesto įvaizdžiu. Tačiau tokio žmogaus sa-vivaldybėje iki šiol nėra. Prie visų valdžių visas turizmu besirūpi-nančių savivaldybės administracijos atsto-vų darbas nukreiptas į Latvijos ir Rusijos rinką, nekreipiant dėmesio, kad pačioje Lietuvoje jau susiformavo apkiautusio ir

neprestižinio Palangos kurorto įvaizdis. Dar tuomet, kai Seime buvo svarstoma Palangai nakvynę apmokestinti leidžianti Rinkliavų įstatymo pataisa, vienas Seimo narys lygindamas Nidą ir Palangą pasta-rąjį kurortą prilygino lūšnynams. Nuo to laiko praėjo beveik 10 metų, bet Lietuvos visuomenėje mūsų kurorto, kaip lūšnynų, įvaizdis nepakito. Jau kuri miesto valdžia nemoka dera-mai pasigirti net tuo, ką turime? Ką Palan-gos savivaldybė padarė Lietuvoje gindama savo vardą? Kiek tam tikslui savivaldybės biudžete yra skirta pinigų? Štai kodėl kasmet mums iš visų pakam-pių kartojama, kad Palangoje dažniau lyja nei visame šalies pajūryje, aptarnavimas pats blogiausias, maistas neskanus, na-kvynė brangi, jūros vanduo amžinai šaltas, sutemus gatves okupuoja girti ir kraujo iš-troškę chuliganai. Ir apskritai, Turkijos sau-lė ir vietinių šypsenos visiems mielesnės už poilsį tėvynėje prie gimtosios Baltijos.

„Palangos tiltas“, 2010 m. birželio 12 d.

Lina Birutė GAUDIEŠIENĖ

Algimantas BIKNEVIČIUS

Vaidas DARGIS

Rūta RUZGUTĖ

Laimutis KONDRATAS

Tomas APALAINIS

Nr. 35

Nr. 38

Nr. 36

Nr. 39

Nr. 34

Nr. 37

Miesto valdžiai – Palangos saviginos pamokėlė

NuomonėMūsų kandidatai

38 39


Aut

oriu

s Ry

tis D

auka

ntas

Aut

oriu

s Ry

tis D

auka

ntas

Visuomeninės organizacijos „Svetingas šeimininkas“ pirmininkė. 58 metai. 1975 m. baigė Kūno kultūros ir sporto akademiją ir įgijo sporto trenerės-pedagogės specialybę. Šiuo metu dirba Palangos sporto centre tinklinio skyriaus trenere. 13 metų vadovavo Palangos miesto vaikų ir jaunių sporto mokyklai.

Mieli palangiškiai,jei Jums rūpi mūsų miesto ateitis, kviečiame vasario 20 dieną, sekmadienį, 14 valandą ateiti į Senosios gimnazijos salę, kurioje Palangos gyventojams prisistatys mūsų kandidatai į miesto savivaldybės tarybą. Susitikimo metu papasakosime apie mūsų tikslus, numatomų darbų programą, atsakysime į Jūsų klausimus.

Iki pasimatymo, Šarūnas Vaitkus

24 metai. 2010 m. baigė Kauno technologijos universitetą ir įgijo informatikos inžinerijos bakalauro laipsnį. Dirba UAB „Avitelos prekyba“ konsultantu-ekspertu.

28 metai. 2008 m. baigė Klaipėdos universitetą ir įgijo vadybos ir verslo administravimo bakalauro laipsnį. Dirba UAB „Sėkmės tiltas“ finansininku.

Du bičai prie alaus bokalo: – Žinai, kad Juknevičienę paskyrė gynybos ministre? –Na ir kas ? –Ji gali paskelbti karą Rusijai. –Na ir kas? –Bet mes galim pralaimėti. –Na ir kas. –Vokietija, Japonija, Švedija irgi buvo paskelbę karą Rusijai. Pralaimėjo, bet kaip gyvena. ***Užgrobia Lietuvoje valdžią nacionalsocialistai ,vadovaujami M. Murzos, ir surengia Seimo teismą. Išrikiuoja visus seimo narius ir klausia kiekvieno: – Konservatorius? – Taip. – Sušaudyt. – Konservatorius? – Taip. – Sušaudyt. – Konservatorius? – Ne. – Priimt į konservatorius ir sušaudyt... ***Kartą jaunasis korespondentas klausia Landsbergio, kuri, jo manymu, yra pati prasčiausia partija Lietuvoje. Tas atsako: – Bet mes mokame gražiai šokti ir dainuoti. ***Eina Gedimino prospekto šaligatviu vienoje pusėje Kubilius, o kitoje – senutė. Ji pažiūrėjo į Kubilių ir iškėlė vieną kumštį į viršų. Kubilius irgi kumščiu pamojo. O senutė nepėsčia buvo – ir antrą kumštį iškėlė. Kubilius, kaip labai inteligentiškas tautietis, tik pasukiojo pirštu prie smilkinio ir nuėjo. Grįžta Kubilius namo ir pasakoja Rasai: „Žinai, susitinku senutę, o ta man rodo: Į snukį

gausi.“ Aš jai: „Pati gausi.“ Jinai: „Tu manęs nežinai, aš du kartus daugiau duosiu.“ Nu ką, galvoju, pasimaišė senulytei ir nuėjau.“ Grįžta senutė namo ir pasakoja: „Žinot, susitikau Kubilių, rodau: „Laikai valdžią.“ Tas man: „Laikau.“ Aš jam: „Laikyk stipriau.“ O jis: „Tai kad proto neužtenka.“***Ryte atsibunda pagirių kankinamas lietuvis. Bando prisiminti Kubiliaus vardą. Ir nei vienas padorus žodis jam neateina į galvą...***Senas, labai sunkiai sergantis anglas konservatorius pakviečia savo reikalų patikėtinį ir sako jam:– Noriu būti įrašytas į leiboristų partijos gretas. Tas nustebdamas klausia:– Kam jums to reikia, juk jūs penkiasdešimt metų buvote konservatorių partijos narys?Konservatorius jam atsako:

– Geriau tegul miršta dar vienas leiboristas nei konservatorius.***– Tėte, o kada tu man nupirksi dviratuką? – Kai dėl mūsų subalansuotos, premjero Andriaus Kubiliaus idėjomis paremtos Vyriausybės ekonominės politikos stabilizavusi finansų rinka leis padidinti valstybės nacionalinio produkto augimo tempus pakankamai smarkiai, kad jie viršytų biudžeto deficito augimą.***Finansų ministrė Šimonytė gyventojams:– Štai jūs skundžiatės dėl krizės, dėl pablogėjusio gyvenimo... Bet, tarp kitko, jūsų atlyginimai šiais metais yra 30 procentų didesni!!!– Atleiskite, didesni lyginant su kuriais metais?– Lyginant su kitų metų atlyginimais...***Tupi varna medyje su sūriu snape. Pro šalį bėga lapė: – Ar balsuosi už konservatorių partija? – Taip! Sūris iškrito, lapė jį nusinešė. – Kažin, ar būtų kitaip, jei būčiau atsakiusi NE? - mąsto varna. ***Prokuratūra nutraukė „Wiljamso“ ir EBSW bylų ikiteisminį nagrinėjimą. Prokuroras motyvavo tuo, kad išnagrinėjus bylą, iki sekančių rinkimų nebūtų kam valdyti Lietuvos valstybės.***– Krizė man padėjo atsistoti ant kojų. Už nesumokėtas paskolas bankas atėmė automobilį.

Irena ŠVANIENĖ

Tomas LAURECKAS

Mantas MORKŪNAS

Nr. 41 Nr. 42Nr. 40

Mūsų kandidatai Anekdotai apie konservatorius

40

94

Bus apmokėta iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politinės kampanijos sąskaitos

Parengė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Palangos skyrius

Spausdino Leidybos grupė DRUKA Šilutės pl. 79, LT-94101 Klaipėda

www.druka.lt Užs. Nr. 1102-005

R I N K I M Ų A G I T A C I J A

Rinkimai 2011, PALANGA TSLKD Programa

Documents

Transcript of Rinkimai 2011, PALANGA TSLKD Programa